Aplinkos oro tarša

Prof. Rūta Ustinavičienė

Aplinkos ir darbo medicinos katedra
 Aplinkos oro tarša - kancerogenas
2013 m. spalio mėnesį PSO Tarptautinė vėžio
tyrimų agentūra pranešė, jog:
aplinkos oro tarša yra kancerogeniška žmogui
(1 grupė);
Yra pakankamai įrodymų, kad aplinkos oro
tarša sukelia plaučių vėžį;
Yra tiesioginis ryšys tarp oro taršos ir
padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos;
Kietosios dalelės – kancerogeninis veiksnys (1
grupė).
Bendras aplinkos užterštumo
apibūdinimas (1)
ŠALTINIAI TRUKMĖ
1. Taškiniai 1. Trumpalaikė
2. Difuziniai 2. Ilgalaikė

APIMTIS POBŪDIS
1. Vietinė 1. Mono-užteršimas
2. Regioninė 2. Multi-užteršimas
3. Globalinė
Teršalai
1. Pirminiai
2. Antriniai (ozonas)
Oro taršos struktūra Lietuvoje

100% taršos iš “Lietuvos šaltinių”

+
40% taršos iš kaimyninių šalių - tolimos
atmosferos teršalų pernašos
(Lenkija, Vokietija, Rusija –
Kaliningrado regionas)
Tarša
pramonėje ir
kituose
sektoriuose
(transportas)

Pastaba: Emissions Trading Scheme (ETS)

Pagrindiniai oro taršos
šaltiniai
1. Mobilūs 60 - 80 %
2. Stacionarūs 20 - 40 %
- pramonės įmonės 10 - 20 %
- energetikos įmonės 10 - 20
%
Papildomi oro taršos šaltiniai

Taškiniai šaltiniai
 - įvairūs komponentai, priklausantys nuo
gamybos rūšies ir ekonominio aktyvumo;
Atsitiktiniai taršos šaltiniai
 Gaisrai (pvz. pesticidų sandėlių, padangų ir
kt.)
 (pavasaris – senos žolės deginimas)

 (vasara – durpynų gaisrai)

 FAKTORIAI, TURINTYS ĮTAKOS
TERŠALŲ PASISKIRSTYMUI
MIESTE
 Eismo intensyvumas
 Sunkaus transporto kiekis

 Lėtas transporto judėjimas

 Metereologinės sąlygos

 Ozono koncentracijos

 Oro erdvės apribojimas

Oro taršos komponentai

1. Dulkės, aerozoliai;
2. Sieros oksidai, SOx;
3. Anglies monoksidas, CO;
4. Azoto oksidai, NOx;
5. Angliavandeniliai CH;
6. Ozonas, O3;
Sieros oksidai - šaltiniai

Gamtiniai (1/2): ugnikalniai, bakterijų

veikla;
Antropogeniniai šaltiniai (1/2):
1. Sieros turinčio kuro (mazuto,
akmens anglies) deginimas (SO2) ;
2. Metalo lydymas ir naftos perdirbimas
(SO2 , H2S)
3. Transportas (dyzeliniai varikliai);
Sieros dioksidų pasiskirstymas
Europoje po La Palma ugnikalnio
išsiveržimo
Sieros oksidai - chemija

Būvis: kietas arba skystas (sieros

rūgšties aerozolis)
Sudėtis: SO2 , H2S, H2SO4 , H2SO3,
sulfatų dalelės
 Sieros oksidai – įtaka
sveikatai
1. Kvėpavimo takų dirginimas. Esant didelėm
koncentracijoms - kosulys, akių gleivinės
paburkimas, plaučių edema;
2. Sieros rūgštis – kancerogeninis poveikis –
plaučiams, kvėpavimo takams;
3. Pagyvenusiems asmenims – kvėpavimo bei
širdies – kraujagyslių sistemos ligų
paūmėjimas, padidėja mirtingumas bei
hospitalizavimo atvejų dėl širdies ligų skaičius.
Sieros oksidai – įtaka
aplinkai
 Augalams –
susiraukšlėję, su
juodomis dėmėmis
lapai;
 Metalų korozija
Sieros oksidai - profilaktika

1. Aplinkos oro užteršimo normos

(ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai);
2. Sieros pašalinimas iš kuro (mazuto);
3. Kuro keitimas kita kuro rūšimi;
4. Dūmų valymo įrengimai - drėgni;
Anglies monoksidas, CO -
chemija
Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos;
Susidaro šių procesų metu:
1. Nepilnai sudegant kurui;

2. Esant labai aukštoms

temperatūroms – vykstant reakcijai
tarp CO2 ir anglies;
3. Esant labai aukštoms temperatūroms –
skylant CO2 į anglį ir smalkes;
Anglies monoksidas CO -
šaltiniai
 Transportas: benzino varikliai 75%
 Kita: metalurgijos pramonė,
popieriaus gamyklos, organinio kuro
deginimas;

 Gamtiniai šaltiniai: ugnikalniai, gaisrai;

Anglies monoksidas - įtaka
sveikatai
 Anglies monoksidas kraujyje jungiasi
su hemoglobinu, sudarydamas
karboksihemoglobiną.
 Karboksihemoglobinas yra stabilus
junginys, negalintis pernešti
deguonies.
 Gali būti lengvas (10-30 %), vidutinis
(30-40 %) ir sunkus (>40 %)
apsinuodijimo laipsnis.
Anglies monoksidas -
profilaktika
1. Aplinkos oro užteršimo normos
(ribinės vertės ir pavojaus
slenksčiai);
2. Automobilių techninės apžiūros;
3. Vidaus degimo variklių tobulinimas;
Azoto oksidai - šaltiniai

Antropogeniniai:
1. Autotransportas (benzininiai varikliai)
apie 60 % taršos;
2. Mineralinių trąšų gamyklos;

3. Trąšų skilimas dirvoje;

4. Kuro deginimas;
Azoto oksidai - chemija

NO, NO2, N2O5

Virš 90% išsiskiria monoksido formoje:
NO;
Atmosferoje visi azoto oksidai virsta
NO2, todėl vertinama tik šios
medžiagos koncentracija;
Azoto oksidai dalyvauja fotocheminėse
reakcijose, sudarydami ozoną bei
laisvuosius radikalus.
 Azoto oksidai - įtaka
sveikatai
1. Kvėpavimo takų dirginimas. Esant didelėm
koncentracijoms - kosulys, akių gleivinės
paburkimas, plaučių edema;
2. Pagyvenusiems asmenims – kvėpavimo bei
širdies – kraujagyslių sistemos ligų
paūmėjimas.

Naujausi tyrimai rodo sąsajas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės ekspozicijos ir

mirtingumo, hospitalizavimo ir kvėpavimo takų simptomų esant
leidžiamoms ar net mažesnėms už dabartines ES ribines vertes
koncentracijoms.
Azoto oksidai – įtaka aplinkai
 Augalams – gelsvi, maži lapai, spygliai;
 Metalų korozija;
 Tekstilės gaminių ardymas
Azoto oksidai – profilaktika

1. Aplinkos oro užteršimo normos

(ribinės vertės ir pavojaus
slenksčiai);
2. Automobilių techninės apžiūros;
3. Kuro sudegimo pramonėje bei
energetikoje gerinimas;
4. Dūmų valymo įrengimai - sausi;
Angliavandeniliai - chemija

Alifatiniai: Cikliniai:
1. Alkanai – 1. Cikloalkanai;
metanas, butanas, 2. Aromatiniai;
propanas;
2. Alkenai;

3. Alkinai.
Angliavandeniliai - šaltiniai

Antropogeniniai:
1. Naftos ir dujų apdirbimas ir gavyba;
2. Autotransportas;
3. Chemijos ir parfumerijos pramonė;
4. Dažų, lakų, tirpiklių gamyba,
fasavimas, tiekimas;
Gamtiniai:
Pelkės(metanas), dujos, nafta
Angliavandeniliai – įtaka
sveikatai
1. Sisteminis CNS pažeidimas: galvos
svaigimas, sukimasis iki narkozės;
2. Dirginantis poveikis gleivinėms;
3. Kancerogeninis poveikis
(kraujodara);
Angliavandeniliai -
profilaktika
1. Kuro sudegimo pramonėje bei
energetikoje gerinimas, išmetamųjų
dujų absorbcija;
2. Gamybinių procesų sandarinimas;
3. Uždarų gamybos sistemų
naudojimas;
Dulkės (kietosios dalelės)
Dulkės - šaltiniai

1. Gamtiniai (90 %): ugnikalniai, vėjas

miškų ir durpynų gaisrai;
2. Antropogeniniai (10 %): kuro
deginimas, pramonė, transportas
(dyzelis);
Dulkės – chemija
(klasifikacija)
1. Neorganinės: geležis,
anglis,aliuminis, silicio dioksidas,
švino, mangano, fluoro, silikatai
(talkas, asbestas,kvarcas)
Dulkės – chemija
(klasifikacija)
Organinės dulkės:
Žiedadulkės
Medvilnės
Vilnos
Medžio
 KD poveikis sveikatai
priklauso nuo:
 Dalelių dydžio;
 Koncentracijos aplinkoje;

 Dalelių cheminės sudėties;

 Poveikio trukmės (trumpalaikis ar ilgalaikis

poveikis);
 Individualaus jautrumo, sveikatos būklės,
amžiaus.
Dulkės – dalelių dydis

>10 µm : dulkės, pelenai, smulkus

smėlis - greitai nusėda, koncentracija
didžiausia prie šaltinių. Šios dulkės
yra sulaikomos viršutiniuose
kvėpavimo takuose, į plaučius
nepatenka.
<10 µm : ilgai išsilaiko ore, gali sudaryti
aerozolius. Patenka į plaučius.
KD patekimo į kvėpavimo takus
schema pagal dalelių dydį
 Taršos mažėjimo
tendencijos, Covid-19 įtaka

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/sdg_11_50/default/table?lang=en
Dienų skaičius, kai buvo viršyta KD10 vidutinės
paros koncentracijos ribinė vertė kai kuriuose
Europos šalių miestuose 2018m
Kietųjų dalelių šaltiniai pasaulyje
Dulkės – įtaka sveikatai
1. Dirgina viršutinius kvėpavimo takus;
2. Toksinės dulkės – sisteminis organizmo
pažeidimas (švinas, manganas, fluoras),
t.y. apsinuodijimai;
3. Gali sukelti vėžį (asbestas, medžio
dulkės);
4. Pneumokoniozės (silicio dioksidas,
silikatai, asbestas);
5. Bronchinė astma (medvilnės dulkės,
žiedadulkės).
6. Alergija (alerginė sloga, egzema).
 Poveikis kvėpavimo
sistemai
Plaučiams:
Uždegimas;
Oksidacinis stresas;
Daugiau kvėpavimo sistemos
nusiskundimų;
Kvėpavimo refleksų sutrikdymas;
Pagreitintas LOPL progresavimas.
 Poveikis širdies-kraujagyslių
sistemai
Širdžiai:
Širdies priepuoliai;
Padažnėjęs ritmas;
Kraujagyslėms:
Sumažėjęs įsotinimas deguonimi;
Kraujo sutirštėjimas;
Pagreitinto progresavimo aterosklerozė;
Kraujagyslių susiaurėjimas ir hipertenzija;
Apibendrinimas:
Dulkės - profilaktika

1. Aplinkos oro užteršimo normos

(ribinės vertės ir pavojaus
slenksčiai);
2. Dūmų valymo įrengimai;
3. Gatvių laistymas vasarą;
4. Gamybinių procesų sandarinimas;
5. Uždarų gamybos sistemų
naudojimas;
Ozonas

 Tai specifinio kvapo dujos, gerai

tirpsta vandenyje, freone.
 Atmosferoje jis susidaro iš deguonies,
UV spinduliams veikiant O2 molekulę,
grįžtamosios reakcijos metu. Per 1 s
susidaro ir išnyksta apie 100 t ozono.
• Didžiausia ozono konc. yra 20-30 km
aukštyje, o prie žemės paviršiaus tik
0,000001 %.

• Būdamas ore, ozonas sugeria apie 14 %

saulės spinduliuotės ir joje beveik visus UV
spindulius, tuo apsaugodamas gyvybę
žemėje. Ozonas sugeria ir ilgabangius
infraraudonuosius spindulius,
atsispindinčius nuo žemės, tuo saugo žemę
nuo atšalimo.
Ozonas – antrinis teršalas

 Pažeminiame sluoksnyje ozonas yra

kenksmingas.
 Vietovėse, kurios intensyviai užterštos
azoto oksidais, vykstant reakcijoms,
gali susidaryti šiek tiek ozono.
Ozono susidarymas
 Ozonas – įtaka sveikatai
 Trumpalaikis ozono poveikis sąlygoja
kvėpavimo takų bei akių gleivinės
sudirginimą;
 Padidina organizmo jautrumą alergenams;

 Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog

padidintos pažeminio ozono koncentracijos
turi įtakos bronchinės astmos vystymuisi;
 Tarša dulkėmis sustiprina ozono veikimą.
 Ozonas – sąlyginis oro
švarumo rodiklis
 Ozonas yra stiprus oksidatorius, aktyviai
oksiduoja organines medž., todėl tose
vietose, kur yra irstančių organinių medžiagų,
praktiškai ozono nebūna.

 Taigi sąlyginai ozonas prie žemės paviršiaus

laikomas oro švarumo rodikliu; jo visada būna
mažiau miesto ore, nei kaimuose.
Oro taršos sąvokos
 Ribinė vertė - mokslinėmis žiniomis pagrįstas užterštumo lygis, nustatytas siekiant išvengti,
užkirsti kelią ir sumažinti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai ir/ar aplinkai, kuris turi būti
pasiektas per tam tikrą laiką, o pasiekus neturi būti viršijamas.

 Leistinas nukrypimo dydis - procentinė ribinės vertės dalis, kuria leidžiama viršyti ribinę vertę.

 Pavojaus slenkstis - aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus net dėl trumpalaikio poveikio
kyla pavojus žmonių sveikatai ir/ar aplinkai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis
skubių priemonių.
www.windy.com/lt/

 Oro taršos ir meteorologinė prognozė

 Oro kokybės valdymas

Užtikrinti, kad nebūtų viršijamos vertinamų teršalų ribinės

vertės
Savivaldybės kartu su regioniniais aplinkos apsaugos
departamentais sudaro taršos mažinimo planus ar
programas;

Nustačius matuojamų teršalų ribinių verčių ir pavojaus

slenksčių viršijimus
Savivaldybės kartu su regioniniais aplinkos apsaugos
departamentais parengia išankstinį veiksmų planą
pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti.
Pagrindiniai tikslai

Vertinti aplinkos oro kokybę:

- matuojant teršalų koncentracijas
(nepertraukiamai, indikatoriniais metodais);
- modeliuojant teršalų pasiskirstymą
(šiuo metu Vilniaus, Kauno aglomeracijose);
Teikti duomenis ir informaciją:
- visuomenei, suinteresuotoms institucijoms ir
organizacijoms;
- Aplinkos ministerijos informacinei sistemai;
 Oro kokybės tyrimo vietų parinkimo
principai:

 Labiausiai užterštose miestų vietose

 Tankiai gyvenamose vietose

 Gausiausiai lankomose (visuomeninės

paskirties) vietose
 Atokiau nuo taršos šaltinių esančiose
miestų vietose (foninės)
 Dūmų valymo įrengimai
pramonėje bei energetikoje

 Sausi  Drėgni
- ciklonai; - skruberiai
- elektrofiltrai.
Ciklonas

Efektyvumas
Apie 50
proc.
Skruberis, efektyvumas 90 proc.
Elektrostatinis filtras –
efektyvumas – 95 proc.

+ +
 Sanitarinės apsaugos zonos
 Nustato saugius atstumus nuo stacionarių
aplinką teršiančių šaltinių, transporto objektų ir
komunikacijų
 Aplinką teršiantys objektai turi būti išdėstyti
saugiu atstumu nuo gyvenamųjų ir viešosios
paskirties statinių, gyvenamųjų teritorijų, kurortų,
rekreacijos teritorijų, maisto, farmacijos ir
medicininių bei kosmetikos produktų gamybos
įmonių, sandėlių (terminalų) bei vandenviečių.
Transporto taršos EURO
standartų palyginimas
Transporto taršos
profilaktika(1)
Organizacinės priemonės
 Transporto aplinkos taršos kontrolė;

 Gerinti eismo organizavimą;

 Plėtoti visuomeninį transportą;

 Sukurti pavojingų krovinių pervežimo

sistemą;
Transporto infrastruktūros
tobulinimas (2)

 Naudoti biotransportą;
 Įrengti miestų bei gyvenviečių
aplinkkelius;
 Taikyti miestuose triukšmo bei taršos
izoliuojamąsias priemones;
 Gerinti kelių būklę;
 Transporto priemonių konstrukcijų
tobulinimas (3)

 Taikyti triukšmą mažinančias priemones;

 Taikyti efektyvius katalizatorius;

 Rekonstruoti variklių maitinimo, uždegimo

ir išmetimo sistemas;
Pabaiga