Documenti di Didattica
Documenti di Professioni
Documenti di Cultura
geografia
moswavlis wigni
7 geografia
moswavlis wigni
Sinaarsi
1
dedamiwa ................................................................................................................. 5
1. ra aris geografia.......................................................................................6
2. rogor grovdeboda geografiuli codna..........................................10
3. dedamiwis forma da sidide....................................................................17
4. dedamiwis moZraoba da sasaaTo sartylebi.......................................20
5. orientireba da azimuti..........................................................................23
6. ruka, gegma da atlasi...............................................................................25
7. rogor wavikiTxoT ruka..........................................................................30
8. geografiuli informaciis wyaroebi..................................................35
9. gradusTa bade da geografiuli koordinatebi..............................40
10. reliefi da reliefwarmomqmneli faqtorebi..................................44
11. amindis elementebi...................................................................................51
12. meteorologiuri xelsawyoebi.............................................................58
13. klimatwarmomqmneli faqtorebi da klimaturi sartylebi.........63
14. hidrosfero da msoflio okeane..........................................................70
15. msoflio okeanis nawilebi......................................................................75
16. okeanis wylis Tvisebebi..........................................................................79
17. wylis moZraoba okeaneSi.........................................................................82
18. myinvarebi da miwisqveSa wylebi............................................................86
19. mdinare.........................................................................................................90
20. tbebi, wyalsacavebi, Waobebi..................................................................94
21. biosfero da bunebrivi zona..................................................................97
22. geografiuli garsi da geografiuli garemo................................. 101
23. buneba safrTxeSia...................................................................................106
24. msoflio mosaxleobis ricxovnoba.................................................... 111
25. mosaxleobis struqtura...................................................................... 115
26. mosaxleobis simWidrove da dasaxlebis formebi......................... 120
Semajamebeli samuSao I ........................................................................124
2
afrika ................................................................................................................... 133
27. geografiuli mdebareoba.....................................................................135
28. afrikis kvlevis istoria......................................................................139
29. reliefi .....................................................................................................144
30. sasargeblo wiaRiseuli .......................................................................150
31. afrikis hava ..............................................................................................154
32. klimaturi sartylebi ...........................................................................159
33. Sida wylebi ...............................................................................................165
34. bunebrivi zonebi. notio ekvatoruli tyeebi ................................ 172
35. savanebi da naTeli tyeebi.....................................................................176
36. tropikuli udabnoebi da naxevarudabnoebi, subtropikebi ..... 179
37. afrikis ekologiuri problemebi da bunebis dacva..................... 183
38. mosaxleoba................................................................................................189
39. afrikis politikuri ruka....................................................................195
40. samxreT afrikis respublika...............................................................201
Semajamebeli samuSao II .......................................................................207
3
avstralia da okeaneTi ............................................................... 211
41. avstraliis geografiuli mdebareoba.............................................. 213
42. avstraliis aRmoCena da gamokvleva.................................................. 218
43. reliefi......................................................................................................222
44. hava...............................................................................................................225
45. Sida wylebi................................................................................................230
46. organuli samyaro...................................................................................234
47. mosaxleoba................................................................................................239
48. okeaneTi.....................................................................................................244
49. axali zelandia ........................................................................................250
Semajamebeli samuSao III ......................................................................254
4
antarqtida .................................................................................................... 259
50. geografiuli mdebareoba.....................................................................261
51. aRmoCena da gamokvleva.........................................................................265
52. reliefi......................................................................................................270
53. hava...............................................................................................................275
54. organuli samyaro...................................................................................280
55. antarqtidis aTviseba............................................................................283
Semajamebeli samuSao IV ......................................................................287
danarTi......................................................................................................289
1
Tema
dedamiwa
aq Seityob, rom
6 • Tema 1
1
Tanamedrove geografia ori nawilisgan – fizikuri da sazoga-
doebrivi geografiisagan Sedgeba. fizikuri geografia bunebasa da
masSi mimdinare procesebs Seiswavlis, sazogadoebrivi geografia
ki – mosaxleobasa da meurneobas.
sazogadoebriv-
sabunebismetyvelo
geografia:
qveyanaTmcodneoba, istoriuli
geografia, bunebrivi resursebis
geografia, regionuli geografia,
rekreaciuli geografia,
fizikuri geografia geografiuli ekologia
(sabunebismetyvelo):
sazogadoebrivi
dedamiwaTmcodneoba,
geografia:
geomorfologia,
ekonomikuri geografia,
klimatologia, okeanologia,
socialuri geografia,
xmeleTis hidrologia,
mosaxleobis geografia,
landSaftmcodneoba,
politikuri geografia
biogeografia, niadagebis
geografia
geografia
geografiuli
kartografia:
rukaTmcodneoba,
rukebis Sedgena, kar
tografiis istoria
davaleba
Tema 1 • 7
1
davaleba
ratom swavlob
geografias?
8 • Tema 1
1
ganviTareba swored geografebis rekomendaciebis gaTvaliswinebiT
igegmeba.
geografiuli kvlevebi dResac grZeldeba. bunebaSi mimdinare
procesebze dakvirveba, maTi gamomwvevi mizezebis dadgena da saTa-
nado daskvnebis gamotana geografebis gareSe warmoudgenelia.
Tanamedrove geografia iyenebs geografiuli kvlevis sxvadasx-
va meTods, magaliTad, dakvirvebas, Sedarebas, kartografiul da
geografiul analizs, modelirebasa da prognozirebas, aseve geog
rafiuli informaciis miRebis sxva saSualebebs.
davaleba
es sainteresoa
Tema 1 • 9
2
rogor grovdeboda
geografiuli codna
gaixsene
e
n
a
e rodopis mTebi
k
o
e v r o p a
sur. 2.1. oikumene (berZ. sityvaa da niSnavs – vbinadrob,
vcxovrob) dedamiwis adamianebiT dasaxlebuli nawi-
li
bia
lis aRsaniSnavad ixmareba. termini pirvelad hekateos
miletelma gamoiyena evropis (CrdiloeT nawilis garda),
a z i a
mcire da wina aziis, indoeTisa da CrdiloeT afrikis teri-
e
n
a
o
k
e
toriebis erTobliobis saxelwodebad.
k. britania okeane
ma
is
k. ierna
i
istri olvia
babiloni gangi
karTageni
k. rodosi sur. 2.2. eratosTenes
aleqsandria
indi
10 • Tema 1
2
davaleba
2
oke an e
evropa
espaneTi
it
aTeni
sab
al
ia
er
xm
Zne
el
Ta babiloni
Ti
Su mileTi
herkulesis svetebi a
zR sicilia
finikia
i va
Ta gen
kar
finikielebis mTavari
egv
savaWro gzebi
i
memfisi
pt
finikielebi
sur. TiTqmis
2.3. finikielTa 1000marSruti
mogzaurobis weliwads batonobdnen
xmelTaSua zRvaze da yvelaze ganTqmul mezRvaure-
bad da vaWrebad iTvlebodnen. maT mraval geografiul
obieqts daarqves saxeli. maT Soris aris Zveli qveyne- Tema 1 • 11
bis ori kontinenti – evropa da azia.
2
davaleba
davaleba
12 • Tema 1
2
pagani
arabeTis bengalis samxreT
zRva yure CineTis
2 Tavi
§ 31
zRva
amerikis aRmoCena
500 wlis win qristefore kolumbi, espaneTis
davaleba dedoflis brZanebiT, indoeTisken mimavali
sazRvao gzis aRmosaCenad gaemarTa. kolumbs sje-
7. sur. 2.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) mixedviT, CamoTvale
roda, rom Tu atlantis okeanes gadacuravda,
marko polos mier mogzaurobisas gavlili qveynebi da qalaqebi.
azias, kerZod ki – indoeTis napirebs miadgeboda.
qristefore kolumbis eqspedicia espaneTis
navsadgur palosidan (xmelTaSua zRva) gavida.
me-15-17 saukuneebs didi geografiuli aRmoCenebis epoqas uwo-
ramdenime Tvis Semdeg xmeleTi gamoCnda. kolumbi
deben. am periodSi aRmoaCines CrdiloeTi, centraluri da samxreTi
darwmunebuli iyo, rom man CineTTan mdebare kun-
amerika, wynari okeane, sazRvao gza indoeTisaken afrikis SemovliT.
Zulebs miaRwia. Tumca, sinamdvileSi dRevandeli
aseve moewyo pirveli mogzauroba dedamiwis garSemo da daiwyo Crdi-
centraluri amerikis kunZulebs miadga.
loeTi aziis
qristefore Seswavla.
kolumbs
qristefore kolumbis oTxma
sjeroda, rom dedamiwa mogzaurobam
kolumbma geografiul
kidev samjer aRmoCe-
imogzaura `indoeTi-
mrgvalia da darwmunebuli
naTa istoriaSi axali furceli Cawera. mkvlevarma aRmoaCina axali
saken~, Tumca sinamdvileSi man axali kontinenti
iyo, rom Tu sul dasavleTis
kontinenti – amerika (Tumca masze adre
– amerika amerikas normanebi ewvivnen),
aRmoaCina.
mimarTulebiT ivlida,
pirvelma gadasera
aucileblad aRmosavleTidan atlantis okeanis tropikuli sartyeli, pirve-
li gaecno Crdilo
dabrundeboda . kolumbispasatursa da gvianas dinebebs, aRmoaCina sarga-
sis zRva
Secdoma da mravali
is iyo, rom mas kunZuli,qristefore
romelTac kolumbma
„vest amerikaSi
indoeTi“,oTxjer
xoloimogzaura.
mis
dedamiwa ufro patara zomis
mcxovreblebs indielebi uwoda.
egona, vidre sinamdvileSia. mogzaurobis
marSrutebi
palosi
Crdilo eTi
a
a m erika
t
vest-indoeTis
1
l
kunZulebi
a
n
t
1492-1493 ww.
2
i
1493-1496 ww.
s
3 1498-1500 ww.
o
afrika
k
1502-1504 ww.
e
a
4
n
e
wynari
s amxr eTi
okeane
amer i ka
2.6. qristefore
sur. pirveli kolumbis
mogzaurobis dros,mogzaurobis marSrutebi
kolumbis sami xomaldi –
`santa-maria~, `ninia~ da `pintu~, sul 90 mezRvauriT
amerikis napirebs miadga. `santa-maria~ vest-indoeTSi
marjnis rifze dazianda da amitom kolumbi espaneTSi Tema 1 • 13
ori gemiT dabrunda.
2
davaleba
azia
evropa
CrdiloeT
amerika
at
l
wynari okeane
an
afrika
1519 w
t
is
molukis k-ebi.
o
ke
an
wynari okeane
samxreT
e
15 indoeTis okeane
amerika 22
w
avstralia
magelanis srute
magelanis mogzaurobis
magelanis srute marSruti
magelanis mkvlelobis
adgili
antarqtida
sur. 2.7. fernando magelanis mogzaurobis marSruti
14 • Tema 1
2
geografiuli aRmoCenebis istoriaSi metad mniSvnelovania me-17-
20 saukuneebi. im droisaTvis ucnobi teritoriebis, qveynebis, bune-
brivi movlenebis Seswavlis saqmeSi udidesi wvlili miuZRviT abel
tasmans, jeims kuks, devid livingstons, aleqsander fon hum-
boldts, fritiof nansens, rual amundsens, robert skotsa da
sxva gamoCenil mogzaurebsa da mkvlevrebs.
davaleba
150°0'0" 120°0'0" 90°0'0" 60°0'0" 30°0'0" 0°0'0" 30°0'0" 60°0'0" 90°0'0" 120°0'0" 150°0'0" 90°0'0"
90°0'0"
C r d. y i n u l o v a n i okeane
60°0'0" 60°0'0"
azia
CrdiloeTi evropa
amerika
30°0'0"
atlantis 30°0'0"
okeane
afrika
wynari
0°0'0" okeane 0°0'0"
samxreTi
amerika
indoeTis
okeane avstralia
30°0'0" 30°0'0"
60°0'0" 60°0'0"
90°0'0" 90°0'0"
150°0'0" 120°0'0" 90°0'0" 60°0'0" 30°0'0" 0°0'0" 30°0'0" 60°0'0" 90°0'0" 120°0'0" 150°0'0"
Tema 1 • 15
2
davaleba
12. sur. 2.8-is mixedviT daadgine, rogor farTovdeboda oikumene droTa ganmav-
lobaSi.
13. gamoTqvi mosazreba didi geografiuli aRmoCenebis mniSvnelobis Sesaxeb. Seni
azriT, rogori iqneboda dRevandeloba am aRmoCenebis gareSe?
14. dayavi geografiuli aRmoCenebis istoria etapebad da ganalage isini drois
xazze.
15. rogor fiqrob, ratom ar iyvnen mogzaurebs Soris qalebi? moiZie informacia
mogzauri da geografi qalebis Sesaxeb da gaacani megobrebs.
es sainteresoa
Zvelma berZnebma daamkvidres terminebi: geografia, horizonti, aseve qveynebis
saxelebi, Seqmnes dedamiwis pirveli rukebi, aRweres sxvadasxva qveyana da teri-
toria.
istoriulad cnobilia, rom dedamiwaze erT-erTi pirveli mogzauri iyo vinme
ganoni karTagenidan. Zv.w. V saukuneSi mas mezRvaurebiT da meomrebiT savse 30
gemiT afrikis sanapiros gaswvriv umogzauria, gauvlia herkulesis svetebi (gib
raltaris srute) da atlantis okeaneSi gasula. savaraudod, mas 4500 km-ze meti
gaucuravs.
herodotem pirvelma gansazRvra kaspiis zRvis mdebareoba da Savi zRvis sanapi-
roze imogzaura. igi, aseve, pirveli Seexo azia-evropis sazRvris sakiTxs. misi
azriT, aRniSnuli sazRvari samxreT kavkasiis barze gadioda da mdinareebis –
rionis, yvirilasa da mtkvris xeobebs miuyveboda.
strabonis naSromSi mocemulia saintereso cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. masSi
aRwerilia mdinare mtkvari SenakadebiT, Savi zRvis sanapiro xazi, sxvadasxva
qalaqi da xomaldsaSeni tyeebi. strabonis mixedviT, kolxeTi metad nayofieri
mxare yofila.
hudriduri pirveli mogzauri qalia, romlis istoria islandiurma sagam Semo-
gvinaxa. hudriduri 980 wels daibada. meuRlesTan da mis vikingebTan erTad man
CrdiloeT amerikis napirebs miaRwia. mogvianebiT ki imogzaura romSi, sadac
mogzaurobis STabeWdilebebi Tavad romis paps gauziara, amitomac hudriduri
samarTlianad SeiZleba CaiTvalos pirvel mogzaur qalad.
mogzauri da mkvlevari jin bareti pirveli qalia, romelmac msoflios gar-
Semo imogzaura. 1776 wels 26 wlis jinma frang botanikos, filiber komersonTan
daiwyo muSaoba. male komersoni buhenvalis eqspediciasTan erTad msoflios
garSemo samogzaurod gaemgzavra da mamakacis samosgadacmuli (qalebs imxanad
gembanze ar uSvebdnen) jinic Tan gahyva. gadmocemiT, baretis saidumlo kunZul
taitize gamJRavnda. ana filiberTan erTad mcenareebis nimuSebs agrovebda da
Seiswavlida. roca gamJRavnda, rom jini qali iyo, igi komersonTan erTad kun-
Zul mavrikiaze gadmosves. safrangeTSi 10 wlis Semdeg dabrunda da mTavrobam
botanikaSi Setanili wvlilisTvis daajildova. baretis saxels atarebs mTebi
plutonze.
16 • Tema 1
3
dedamiwis forma da sidide
gaixsene
1. rogori forma aqvs dedamiwas? moiyvane Seni pasuxis damamtkicebeli erTi ar-
gumenti.
2. romeli okeaneebi da kontinentebia dedamiwaze?
3. romelia farTobis mixedviT yvelaze didi kontinenti da okeane?
4. ra aris polusebi da ekvatori?
miwa
wyali
geoidi
elifsoidi
sur. 3.2. geoidi
dedamiwis saerTo
saxis gamomxatveli
warmosaxviTi figuraa.
Tema 1 • 17
3
davaleba
davaleba
18 • Tema 1
3
CrdiloeTi polaruli wre
CrdiloeTi tropiki
mzis sxivebi
ekvatori
samxreTi tropiki
davaleba
es sainteresoa
termini `geoidi~ pirvelad germanelma mecnierma iohan listingma gamoiyena 1873
wels.
zogierTi mecnieris azriT, dedamiwas erTgvari gulis forma
aqvs, ris gamoc mas kardiodul elifsoids, anu kardioids
uwodeben.
pirveli globusi me-15 saukuneSi germanelma geografma martin
behaimma daamzada. es globusi dResac germaniaSi, qalaq niurn-
bergSi inaxeba.
sxvadasxva qveyanaSi kontinentebis raodenobas gansxvavebulad
iTvlian. magaliTad, evropasa da azias erT kontinentad – evraziad, xolo Crdi-
loeT da samxreT amerikas – amerikad moixsenieben.
Tema 1 • 19
4
dedamiwis moZraoba da
sasaaTo sartylebi
gaixsene
davaleba
1. Cven xSirad vambobT: mze amovida, mze Cavida. ramdenad marTebulia es gamoTqma?
2. globusis da fanris gamoyenebiT aCvene, rogor icvleba dRe-Rame dedamiwaze.
20 • Tema 1
4
so SeTanxmebiT, grinviCis meridiani nulovani sasaaTo sartylis
Sua meridiania da, Sesabamisad, nulovani sasaaTo sartyeli misgan
dasavleTiT da aRmosavleTiT 7.50-ze vrceldeba.
TiToeuli sartylis yvela punqti am sartylis Sua meridianis
droiT sargeblobs. sasaaTo sartylebis mixedviT aTvlil dros
sasartyelo (zoluri) dro ewodeba. mezobel sartylebs Soris
drois gansxvaveba erTi saaTia.
erT meridianze polusidan polusamde erTi da igive droa, rasac
adgilobrivi dro hqvia. sasartyelo drois sistema or punqts
Soris droTa sxvaobis gansazRvras aadvilebs. Tu gvecodineba,
romel sasaaTo sartyelSi mdebareobs esa Tu is punqti, advilad
gamovTvliT, ra droa iq.
davaleba
Tema 1 • 21
4
davaleba
davaleba
es sainteresoa
nebismieri qveynis mTavrobas SeuZlia sakuTari qveynis sasaaTo sartylis Secvla.
drois aTvlis gaadvilebisTvis yoveli qveyana, rogorc wesi, erT dros iyenebs
da sasaaTo sartylebs sruli sizustiT ar icavs. magaliTad, CineTi ramdenime
sasaaTo sartyelSi mdebareobs, magram mTeli qveyana erT dros iyenebs.
1878 wels kanadelma inJinerma s. flemingma sasartyelo (zoluri) drois proeqti
warmoadgina. es proeqti pirvelad aSS-Si 1883 wels ganaxorcieles.
1930 wlis 16 ivniss yofili sabWoTa kavSiris mTel teritoriaze specialuri
dekretiT saaTis isrebi erTi saaTiT win gadaswies, raTa zafxulis TveebSi mo-
saxleobas mzis sinaTle maqsimalurad gamoeyenebina da eleqtroenergia daezoga.
SemdgomSi es dro mTel weliwadze gaavrceles. aseT, xelovnurad win waweul
dros dekretul dros uwodeben.
bevr qveyanaSi gazafxulis dasawyisSi saaTis isars 1 saaTiT win sweven da e. w.
zafxulis dro SemoaqvT, Semodgomis miwuruls ki isars kvlav ukan abruneben
da zamTris dros aRadgenen.
22 • Tema 1
5
orientireba da azimuti
gaixsene
patara daTvis
Tanavarskvlavedi
didi daTvis
Tanavarskvlavedi
polaruli
varskvlavi
Tema 1 • 23
5
roca mgzavrTa moZraobis mimarTuleba ar emTxveva horizontis
ZiriTadi an Sualeduri mxareebis mimarTulebas, maSin gagnebisTvis
azimutiT sargebloben (`azimuti~ arabuli sityvaa da mimarTulebas
niSnavs). azimuti kuTxea, romelic iqmneba CrdiloeTis mimarTule-
bas, damkvirvebelsa da dasakvirvebel sagans Soris. mas CrdiloeTis
mimarTulebidan saaTis isris moZraobis gayolebiT 0-dan 3600-mde
iTvlian. Tu dasakvirvebeli sagani damkvirveblisgan CrdiloeTiT
mdebareobs, maSin misi azimuti 00-ia, samxreTiT ki – 1800.
azimuti rom ganvsazRvroT, jer kompasiT aucileblad unda
davadginoT horizontis ZiriTadi mxareebi. rodesac zustad gve-
codineba CrdiloeTis mimarTuleba, davadgenT CvenTvis saWiro
azimuts da im mimarTulebiT daviwyebT moZraobas. Tu azimutiT
zustad vivliT, aucileblad mivalT saWiro wertilamde.
az
imu
ti
35 0
davaleba
d a
90 12
15
0 180 210
praqtikuli samuSao
24 • Tema 1
6
ruka, gegma da atlasi
leqsikoni
gaixsene
davaleba
Tema 1 • 25
6
geografiuli rukebis klasifikacia
rukebis jgufebi rukebis saxeebi
• msoflio
teritoriis sididis
• calkeuli kontinentebis da maTi nawilebis
mixedviT
• saxelmwifoebis da maTi nawilebis
• msxvilmasStabiani (topografiuli) – 1:200000-is CaTvliT
masStabis mixedviT • saSualomasStabiani – 1:200000-is zemoT da 1:1000000-is CaTvliT
• wvrilmasStabiani – 1:1000000-ze zemoT
Sinaarsis (Tematikis) • zogadgeografiuli
mixedviT • Tematuri
• saswavlo
• turistuli
daniSnulebis mixedviT
• sinoptikuri
• samxedro da sxv.
davaleba
https://www.nationalgeographic.org
http://www.maps-for-free.com
ruka
26 • Tema 1
6
adgilis gegma ise unda daixazos, rom misi zeda kide CrdiloeTis
mimarTulebis, qveda – samxreTis, marcxena – dasavleTis da marjvena
ki aRmosavleTis mxareebis maCvenebeli iyos.
sof. xarisa
140
155
150
145
xrami
C borani gzatkecili
A yamiri, gza,
160.7 xis xidi
160
ja
sof.
lur
imedi
mdinare. dine
i
bis mimarT.
sxiv
tba
155
md.
md
.s
xi
vu
l B buCqnari.
a
I I I II I
II
mdelo
150
I I I I I I
I I I I
I I I I
I I
I
I I
I I I I
I I
145
I
I I I I I I I
I
I I I
I I I
I
I
I I
I
I I I
I I I
I
I
I
I
I
I II I
kaSxali goraki tba, Waobi xilis baRi xnuli. foTlovani wiwvovani tye.
bostani tye. nakafi ganakafi zoli
sur. 6.2. adgilis gegma da topografiuli niSnebi
davaleba
Tema 1 • 27
6
atlasi rukebis sistemuri nakrebi, erTgvari kartografiuli
enciklopediaa. masSi Tavmoyril rukebSi gamoyenebulia erTnairi
proeqcia, pirobiTi niSnebi da gaformebis xerxebi. did atlasebs
erTvis grafikebi, sqemebi, diagramebi, fotosuraTebi da saZiebeli.
atlasis nawilebia: a) sarCevi – yvela rukis dasaxeleba gver-
debis miTiTebiT; b) rukebis krebuli (konkretuli rukebi); g)
registri – rukebze datanili yvela obieqtis dasaxeleba anbanu-
ri TanmimdevrobiT; d) teqstis danarTebi; e) sacnobaro masala.
registrSi TiToeuli dasaxelebis Semdeg miTiTebulia im gverdis
nomeri, sadac es geografiuli obieqti gvxvdeba da damatebiT im
kvadratis nomeric, romelSic mocemuli obieqti mdebareobs. maga-
liTad, velingtoni, axali zelandia, dedaqalaqi – 289 8 Q .
davaleba
davaleba
28 • Tema 1
6
davaleba
praqtikuli samuSao
gv. 27-ze mocemuli gegmis pirobiTi niSnebis gamoyenebiT Seadgine Seni skolis
da misi mimdebare teritoriis an sacxovrebeli adgilis gegma.
es sainteresoa
pirveli geografiuli atlasi, romelic Zvelma berZenma mecnierma ptolemem Seqmna,
1477 wels italiis qalaq boloniaSi daibeWda.
sityva `atlasi~ XVI saukunidan daamkvidra `kartografiis mefed~ wodebulma, he-
rard merkatorma miTiuri mefis, atlasis pativsacemad.
rukebis Seqmnis istoriaSi mniSvnelovani wvlili qarTvelebsac miuZRviT. kol
xebs jer kidev Cvens welTaRricxvamde SeudgeniaT e.w. kirbebi (sazRvao rukebis
msgavsi), romlebzec naCvenebi yofila gzebi, sanapiro xazi, mdinareebi da sxv.
radgan dedamiwa sferoa, misi sibrtyeze gadmotanisas warmoiqmneba uzustobebi,
zogi adgili maxinjdeba. dedamiwis zedapiris sibrtyeze gadmotanis saSualebas
kartografiuli proeqcia ewodeba.
darRvevaTa xasiaTis mixedviT kartografiuli proeqciebi arsebobs Semdegi
saxis: tolkuTxa – sferos sibrtyeze gamosaxvisas ar icvleba kuTxeebi; toldi-
di – sferos sibrtyeze gamosaxvisas ar icvleba farTobebi; nebismieri – ar aris
daculi arc kuTxeebis da arc farTobebis toloba; tolSorisuli – ar irRveva
manZilebi.
Tema 1 • 29
7
rogor wavikiTxoT ruka
leqsikoni
gaixsene
1 km 0 1 2 3 4 5 km
1000 m
30 • Tema 1
7
davaleba
davaleba
Tema 1 • 31
7
horizontalebi
horizontalebi
horizontalebi
horizontalebi bergStrixebi
bergStrixebi
bergStrixebi
bergStrixebi
32 • Tema 1
7
masStabgareSe niSnebis saSualebiT mcire teritoriebze gavrce-
lebuli obieqtebi gamoisaxeba. magaliTad, dasaxlebul punqtebs
– punsoniT, sasargeblo wiaRiseuls ki specialuri niSnebiT ga
mosaxaven. punsonis feri dasaxlebis tips gviCvenebs, sidide ki –
mosaxleobis raodenobas.
xSirad rukebze sazRvao gzebis, tvirTis gadazidvis an sxva raime
gadaadgilebis mimarTulebis Cvenebaa saWiro. am dros moZraobaTa
xazebs, ufro xSirad ki isrebs iyeneben. sxvadasxva sigrZisa da feris
xazebi moZraobis raodenobriv da xarisxobriv maxasiaTeblebs gad-
moscems.
azia
evropa
sur. 7.4. wiTeli da lurji xazebi da isrebi zRvebsa da okeaneebSi Tbil da civ dinebebs,
an weliwadis droebis mixedviT qaris mimarTulebas uCvenebs.
davaleba
14. ratom uwodeben rukis legendas rukis `gasaRebs~? raSi gvexmareba igi?
15. ra saxis pirobiTi niSnebi ici?
16. daakvirdi naxevarsferoebis da msoflios politikur rukebs (danarTi 1 da 2)
da daadgine, ra saxis pirobiT niSnebs iyeneben mis Sesadgenad?
17. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine: a) dedamiwis yvelaze
maRali da yvelaze Rrma adgili; b) sami vake an dablobi, zRva, mwvervali, udabno.
Tema 1 • 33
7
miuxedavad imisa, rom rukac da gegmac dedamiwis zedapiris Semci-
rebuli, qaRaldze gadmotanili gamosaxulebaa, maT Soris ramdenime
ZiriTadi gansxvaveba arsebobs:
1. gegmaze mcire teritoriebi gamoisaxeba, amitom igi msxvil-
masStabiania. rukaze ki gamosaxulia didi teritoria, ris gamoc igi
wvrilmasStabiania.
2. rukis Sedgenisas gaTvaliswinebulia dedamiwis sferuloba,
gegmaze ki – ara.
3. rukas aqvs gradusTa bade – meridianebi da paralelebi, romel-
Ta mixedviTac ganisazRvreba mimarTuleba, gegmaze ki mxareebi misi
CarCos saSualebiT gamoicnoba.
4. rukaze obieqtebi gamosaxulia pirobiTi niSnebiT, gegmaze ki sag-
nebi formiTa da moxazulobiT sinamdvileSi arsebul sagnebs hgavs,
oRond gadmocemulia Semcirebuli saxiT.
geografiuli kvleva
gamoitane daskvna:
1. ra saerTo aqvs adgilis gegmasa da rukas?
2. ra informaciis miReba SeiZleba rukis daxmarebiT da ar SeiZleba globusis
gamoyenebiT, da – piriqiT, ra upiratesoba aqvs globuss rukasTan SedarebiT?
es sainteresoa
izoxazebis meTodi 300 welze metia, gamoiyeneba. igi 1701 wels cnobilma ingliselma
astronomma da geofizikosma edmund galeim SeimuSava da pirvelad dedamiwis mag-
netizmis rukis Sedgenisas gamoiyena.
rac ufro meti obieqti da movlenaa aRniSnuli rukebze, miT mravlad gamoiyeneba
grafikuli niSnebi. Tumca, zogjer sxvadasxva gamosaxuleba gansxvavebul Sinaarsze
miuTiTebs. rukaze erTi da imave obieqtis gamosaxatavad sxvadasxva niSnis gamoye-
nebaa SesaZlebeli, sxvadasxva rigis obieqtebis gamosaxatavad ki – erTi da imave
niSnebis. mag., sasargeblo wiaRiseulis mopovebis adgilebi, rogorc geometriuli
niSnebiT (wreebi, kvadratebi, samkuTxedebi), aseve qimiur elementTa simboloebiT
gamoisaxeba (rkina – Fe, oqro – Au, vercxli – Ag, nikeli – Ni, alumini – Al da a. S.).
34 • Tema 1
8
geografiuli informaciis
wyaroebi
180°0'0" 140°0'0" 100°0'0" 60°0'0" 20°0'0" 20°0'0" 60°0'0" 100°0'0" 140°0'0" 180°0'0"
70°0'0" 70°0'0"
50°0'0" 50°0'0"
30°0'0" 30°0'0"
10°0'0" 10°0'0"
10°0'0" 10°0'0"
30°0'0" 30°0'0"
sur. 8.1.
50°0'0" 50°0'0" am anamorful rukaze
naCvenebia msoflios
70°0'0" 70°0'0" qveynebi turistebis
raodenobis
180°0'0" 140°0'0" 100°0'0" 60°0'0" 20°0'0" 20°0'0" 60°0'0" 100°0'0" 140°0'0" 180°0'0"
mixedviT.
davaleba
Tema 1 • 35
8
Cveulebrivi qaRaldis rukebis garda arsebobs reliefuri ruke-
bic, romlebic adgilis moculobiT samganzomilebian gamosaxule-
bas iZleva.
davaleba
36 • Tema 1
8
kartografiis, aerokosmosuri gadaRebisa da kompiuteruli
grafikis SerwymiT ganviTarda axali mecniereba geogamosaxulebis
Sesaxeb – geoikonika (berZn. `geo~ – miwa, `ikon~ – gamosaxuleba). igi
rukebis, fotoebis, eleqtronuli gamosaxulebebisa da animaciis
saerTo Tvisebebs swavlobs, eZebs maTi urTierTSerwymis saukeTeso
saSualebebs da maTi Semdgomi praqtikuli gamoyenebis meTodebsa da
xerxebs SeimuSavebs.
rukebis Sinaarsi amouwuravia. visac rukis wakiTxva da analizi
exerxeba, mas mravali saxis informaciis miReba, gamoTvlebis war-
moeba, sxva rukebTan Sejerebis Semdeg garkveuli kanonzomierebebis
dadgena, gadawyvetilebebis miRebis gzebis Zieba, axali hipoTezebisa
da Teoriebis wamoyenebac SeuZlia.
marTalia, dedamiwaze ukve aRar arsebobs aRmouCeneli kunZu-
lebi, rukebi mainc rCeba kvlevisa da mravalferovani informaciis
moZiebis saSualebad. ruka SeiZleba ganvixiloT, rogorc infor-
maciis garkveuli wyaro; ufro metic – rogorc rukis enaze dawe-
rili Taviseburi teqsti.
geografiuli informacia ricxvebisa da sazomi erTeulebis, aseve
grafikebisa da diagramebis saSualebiT SeiZleba gamoisaxos. ama Tu
im movlenis droSi cvlilebis gamosaxatavad grafikebsa da diagra-
mebs iyeneben. grafikis abscisaTa RerZze drois intervalia aRniS-
nuli, xolo ordinatTa RerZze – esa Tu is sidide (temperatura,
naleqebis raodenoba, mosaxleobis raodenoba da a. S.).
7
mosaxleoba, mlrd kaci
0
1600 1650 1700 1750 1800 1850 1900 1950 2000 2100
wlebi
sur. 8.4. msoflio mosaxleobis cvlilebis grafiki
davaleba
Tema 1 • 37
8
16% nairobi: naleqebi (mm)
evropa 250
45%
azia 200
14%
CrdiloeTi
amerika 150
100
14% 50
samxreTi
amerika
0
8% 16%
er i
ap i
iv i
ag si
qt to
i
no ri
em i
i
r
t
il
is
d ber
r
afrika
ni
o mbe
T nva
be
r
avstralia
va
se is
ma
mb
r
ma
iv
em
v
ia
o
da okeaneTi
ek
qt
eb
sur. 8.5. es wriuli diagrama msoflio regionebis mixedviT sakvebi produqciis
warmoebas asaxavs, xolo svetovani diagrama – q. nairobis (kenia, afrika) naleqebis
raodenobas Tveebis mixedviT.
davaleba
6. sur. 8.5-is mixedviT daadgine: a) sad iwarmoeba sakvebi produqcia yvelaze meti
da yvelaze naklebi raodenobiT? b) romel TveSi aRiniSna naleqebis yvelaze meti
da yvelaze mcire raodenoba q. nairobSi? g) romeli sezoni gamoirCeva naleqebis
siuxviT? d) rogor nawildeba naleqebi wlis ganmavlobaSi?
kontinentis farTobis
29.2 mln km2 18.1 mln km2 7.6 mln km2 wili dedamiwis xmeleT
840 mln. kaci 354 mln. kaci 12.4 mln km2 20 mln kaci Tan mimarTebiT
kontinentis mosaxleo
20% bis wili dedamiwis mTel
12% 12% 9% 6% 0.3%
5.5% mosaxleobasTan mimar
TebiT
dasaxe sanapiro xazis simaRle, m
leba sigrZe aTasi km. saSualo maqsimaluri minimaluri
afrika 30.5 750 5895 kilimanjaro -153 asalis tba
samxreTi sur. 8.6. geog
26 580 6960 akon-kagua -40 valdes n/k
amerika rafiuli in
avstralia 19.7 215 2230 kosciuSko -12 eiris tba formacia
kontinentebis
antarqtida 30 2040 5140 vinsonis mas. zRvis done Sesaxeb
38 • Tema 1
8
geografiuli informaciis wyaroa naxatebi da fotoebi, romlebic
Cven irgvliv arsebul realobas, obieqtebs, movlenebs, adgilebs Tu
adamianebs asaxaven. maTi saSualebiT SegiZlia daakvirde garemoSi
mimdinare fizikur Tu sazogadoebriv procesebs, sxvadasxva adgils,
gaecno sxvadasxva qveyanaSi mcxovrebi adamianebis kulturul Tavi-
seburebebs da sameurneo saqmianobas, daamyaro virtualuri kavSiri
msoflios sxvadasxva adgilTan da iq mcxovreb adamianebTan.
http://infographr.tumblr.com/
davaleba
Tema 1 • 39
9
gradusTa bade da
geografiuli koordinatebi
gradusTa bade meridianebisa da paralelebisgan Seqmnili qselia,
romelic rukasa da globusze geografiuli obieqtis adgilmdeba-
reobis dadgenaSi gvexmareba.
polusebidan Tanabrad daSorebuli yvelaze grZeli warmosaxviTi
wrexazi ekvatoria.
CrdiloeTi
naxevarsfero
grinviCi sur. 9.1. 00 da 1800-iani meridi-
00 1800 anebi dedamiwas dasavleT da
naxevarsfero
naxevarsfero
naxevarsfero
naxevarsfero
aRmosavleTi
aRmosavleT
aRmosavleT naxevarsferoebad
dasavleTi
dasavleTi
meridiani
meridiani
yofs, ekvatori ki – CrdiloeT
da samxreT naxevarsferoebad.
ekvatori
samxreTi
naxevarsfero
davaleba
bi dasavleTi-
aRmosavleTis
mimarTulebas
gviCveneben,
meridianebi ki –
xreTi
CrdiloeTi-samxre-
Tisas.
40 • Tema 1
9
davaleba
3. rodis ufro meti manZilis gavla mogiwevs, 600-iani Tu 400-iani paralelis gas
wvriv mogzaurobisas da ratom?
4. a da b punqtebi sxvadasxva naxevarsferoSi mdebareobs: a punqti 45-e paralelze,
b ki – me-10-ze. ra SeiZleba Tqva maTi adgilmdebareobis Sesaxeb?
davaleba
Tema 1 • 41
9
davaleba
42 • Tema 1
9
davaleba
10. 1912 wlis 15 aprils im droisaTvis yvelaze swrafi gemi `titaniki~ C.g. 430-isa da
D .g. 500-is gadakveTaze CaiZira. gamoarkvie, romel okeaneSi mogzaurobda gemi?
d
11. am kunZuls ramdenime dasaxeleba aqvs: raha-nui, vaihu, magram yvelaze xSirad
mas sxva saxeliT moixsenieben. daadgine kunZulis saxelwodeba, Tu misi koor-
dinatebia s.g. 270 da d.g 1090.
12. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine, romeli obieqtebis
koordinatebia mocemuli: a) s.g. 60 da a.g. 1050; b) s.g. 30 da a.g. 370; g) C.g. 630 da d.g.
1510; d) C.g. 480 da a.g. 20; e) C.g. 70 da a.g. 800.
13. geografiuli obieqtebis koordinatebisa da naxevarsferoebis rukis (danarTi
1) mixedviT daadgine, romeli obieqtebia da romel kontinentebze mdebareoben
isini: a) s.g. 30 da a.g. 330; b) C.g. 530 da a.g. 1050; g) s.g. 160 da d.g. 680; d) C.g. 480 da d.g.
880; e) s.g. 280 da a.g. 1370; v) s.g. 70 da a.g. 300; z) C.g. 610 da a.g. 320;
14. msoflios politikuri rukis (danarTi 2) gamoyenebiT daadgine erT ganedsa da
erT grZedze mdebare qalaqebi.
15. roman `saidumlo kunZulis~ gmiri caSi sahaero burTiT aiWra. man starti qalaq
riCmondidan (aSS) aiRo, romlis koordinatebia C.g. 380 da d.g. 780. sabolood
dausaxlebel kunZulze aRmoCnda, romelsac linkolni uwoda. am kunZulis
koordinatebia s.g. 350 da d.g. 1500. aRniSne konturul rukaze wignis gmiris
mogzaurobis marSruti da daadgine, ra mimarTulebiT mogzaurobda igi?
16. naxevarsferoebis rukaze (danarTi 1) moZebne nebismieri 5 geografiuli obieqti
da daadgine maTi koordinatebi. aRniSne isini konturul rukaze.
es sainteresoa
Tema 1 • 43
10
reliefi da relief
warmomqmneli faqtorebi
leqsikoni
gaixsene
44 • Tema 1
10
Semdeg daweva aweviT icvleboda, ris Sedegadac rofebis adgilze
TandaTan naoWa mTaTa sistemebi warmoiSoboda. am process Tan sdev-
da xSiri miwisZvrebi da rogorc wyalqveSa, ise wyalzeda vulkanuri
amofrqvevebi.
dedamiwis zedapirze, Sinagan ZalebTan erTad, garegani procese-
bic – gamofitva, zedapiruli wylebiT qanebis gadarecxva, qarisa da
yinulis moqmedeba, zvirTcema – moqmedeben. maTi zegavleniT mrava-
li milioni wlis Semdeg mTiani mxareebi myari da udreki saZirkvlis
mqone vakeebad gadaiqca. Semdeg isini ukve aRar danaoWdnen, magram
danapraldnen da mxolod vertikaluri ryeva – neli awev-daweva –
ganicades. ase warmoiqmna mTiani mxareebis adgilas kontinenturi
baqnebi anu platformebi. baqani dedamiwis qerqis didi, SedarebiT
mdgradi nawilia. igi mosworebul, danaoWebul saZirkvelze mdeba-
reobs, romelic zevidan xSirad dafarulia danaleqi an vulkanuri
qanebiT. rogorc wesi, uZvelesi baqnebis raionebSi Tanamedrove
xanaSi moqmedi vulkanebisa da miwisZvrebis kerebi ar arsebobs.
2 2
1 sur. 10.1.
1 – saZirkveli,
2 – danaleqi SaliTa,
1
3 – fari
davaleba
Tema 1 • 45
10
Sinagani da garegani Zalebis moqmedebis Sedegad reliefis forme-
bi mudmivad icvleba. icvleba mTebis moxazuloba, simaRle, sworde-
ba borcvebi da marTalia, sakmaod nela, magram TviT kontinentebis
moxazulobac ki.
dedamiwis Sinagani energia iseT procesebSi vlindeba, rogore-
bicaa, magaliTad, dedamiwis horizontaluri, anu liTosferos
filebis moZraoba, dedamiwis qerqSi mantiis Semadgeneli nivTie-
rebebis SeRweva da zedapirze amosvla, rac gamowveulia mantiaSi
nivTierebaTa gadaadgilebiT. aseve Sinagani Zalebis moqmedebis
Sedegia dedamiwis neli vertikaluri moZraobac. am dros dedamiwis
amgebi qanebis ganlageba ar icvleba da isini horizontalur mdgo-
mareobaSi rCebian. dedamiwis neli vertikaluri ryeva SeumCnevlad
mimdinareobs da misi kvali garkveuli drois Semdeg SeiniSneba.
magaliTad, skandinaviis naxevarkunZuli dRemde ganicdis azevebas
(awevas) weliwadSi 1 sm siCqariT, xolo dasavleT evropis Crdilo da
samxreTi sanapiroebi ki, piriqiT – iZireba.
46 • Tema 1
10
reliefwarmomqmneli faqtorebi
Sinagani garegani
Tema 1 • 47
10
vakeebi umetesad agebulia horizontalurad ganlagebuli zRviu-
ri da kontinenturi danaleqi qanebiT.
2000 m da maRla
1000-2000 m maRali mTebi
zegani saSualo
simaRlis mTebi
500 m
200 m
0m
dablobi maRlobi
Rrmuli 500-1000 m
dabali mTebi
sur. 10.6. vakeebi da mTebi gansxvavdebian simaRlis mixedviT.
davaleba
48 • Tema 1
10
davaleba
7. rogor fiqrob, sad ufro swrafad icvleba reliefis formebi, wyalSi Tu xme-
leTze? pasuxi daasabuTe.
8. naxevarsferoebis rukaze (danarTi 1) moZebne geografiuli obieqti, romlis
koordinatebia s.g. 200 da a.g. 880 da daadgine, rogoria okeanis fskeris reliefi
am adgilas.
Tema 1 • 49
10
magaliTad, q. mexikom bolo 100 wlis ganmavlobaSi wylis intensiuri
amotumbvis Sedegad 6 m-iT daiwia, xolo afrikaSi, mdinare zambezze
aSenebuli uzarmazari wyalsacavebis dagubebis Sedegad xmeleTis
zedapirma 20 sm-iT daiwia.
davaleba
es sainteresoa
mTebi msoflios mravali xalxisTvis sakulto obieqtia. magaliTad, afrikelebi
mwverval kilimanjaros `sicivis samflobelos mTad~ miiCnevdnen. iaponelebi
vulkan fujiamas wminda mTas – fujisans uwodebdnen. Zvel berZnebs ki swamdaT,
rom olimpos mTaze maTi RmerTebi binadrobdnen.
1786 wels Sveicarieli glexi u. balma da frangi eqimi m. pikari pirvelad avidnen
alpebis umaRles mwverval monblanze (4808 m). amis Semdeg sportis saxeoba mTam-
svlelobas alpinizmi ewoda.
1953 wels nepalelma Serpma norgei Tencingma da axalzelandielma edmond pi-
larma dedamiwis `mesame polusi~ – msoflios umaRlesi mwvervali everesti
daipyres da es dapyroba britaneTis dedoflis, elisabed II-is gamefebas miuZR-
vnes. sainteresoa, rom am mwvervals ramdenime saxeli aqvs. tibetelebisTvis igi
jomolungmaa – `dedamiwis RmerTebis deda~, nepalelebisTvis ki sagarmatra –
`samyaros mbrZanebeli~. misi absoluturi simaRle (8848 m) 1852 wels indoeTis
topografiuli eqspediciis xelmZRvanelma, ingliselma jorj everestma gansa-
zRvra, romlis pativsacemadac mas kidev erTi saxeli – everesti ewoda.
50 • Tema 1
11
amindis elementebi
gaixsene
Tema 1 • 51
11
180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°
180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°0
-10
0
-10
60°
60° 00 60°
00
0
+10
30° 0
+10
30° 0 30°
+20
0
+20
0°
0° 0°
+200
30°
+200
30° 30°
+100
+100
60° 00
60° 00 60°
-10 0
1:120 000 000 -1180°
00 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°
1:120 000 000 180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°
davaleba
52 • Tema 1
11
davaleba
Tema 1 • 53
11
civi haeri
Tbili haeri
Tbili haeri
civi haeri
davaleba
7. sur. 11.3-is mixedviT aRwere: a) rogor warmoiqmneba Ramis brizi da saiTken qris
igi. b) ratom qris brizi ZiriTadad zafxulSi. g) musoni, brizis msgavsad, perio-
duli qaria, romelic mimarTulebas sezonebis mixedviT icvlis da okeaneebisa
da zRvebis mimdebare teritoriebze qris. sur. 11.3-is mixedviT Seecade axsna
saidan saiTken iqrolebs musoni zamTarsa da zafxulSi.
54 • Tema 1
11
zomier ganedebSi SefardebiTi tenianoba sezonebis mixedviT icvle-
ba: zamTarSi igi maRalia, zafxulSi – SedarebiT dabali.
rodesac haeris SefardebiTi tenianoba 100%-s aRwevs, sxvadasxva
simaRleze Rrublebi warmoiqmneba. Rrublebi caSi arsebuli wylis
wveTebisa da yinulis kristalebis masaa. Tbili teniani haeri zeviT
miiwevs. rodesac Tbili haeri civdeba, wylis orTqlis nawili mtvris
nawilakebis irgvliv wylis wvril wveTebad kondensirdeba da Rru-
beli warmoiqmneba.
zamTarSi Rrublianobis dros ufro Tbila, vidre uRrublo
amindSi, radgan Rrubeli dedamiwis zedapirze siTbos akavebs.
zafxulSi ki, piriqiT, Rrublian dRes ufro grila, vidre mowmen-
dil dRes, radganac moRrubluloba xels uSlis miwis zedapiris
gaTbobas.
davaleba
Tema 1 • 55
11
naleqebi zogjer dedamiwis zedapirTanac warmoiqmneba. aseTi
naleqebia: nami, TrTvili da Wirxli. nami mzis Casvlis Semdeg war-
moiqmneba, rodesac dedamiwa da mcenareebi swrafad civdeba. am dros
miwispira haeri veRar ikavebs orTqls, romelsac dRisiT maRali
temperaturis dros Seicavda da wylis wveTebad gadaiqceva. Tu
haeris temperatura 00-ze dabalia, maSin mcenareebsa da sxvadasxva
sxeulze Semodgomaze – TrTvili, zamTarSi ki Wirxli Cndeba.
naleqebis ganawilebaze gavlenas axdens adgilis geografiuli
mdebareoba, zRvebsa da okeaneebTan siaxlove, okeanuri dinebebi,
reliefi da sxva faqtorebi. radgan maTi zemoqmedeba yvelgan erT-
nairi ar aris, amitom naleqebi dedamiwis zedapirze araTanabradaa
ganawilebuli. zogierT raions problemas naleqebis siWarbe uqmnis,
zogs ki – ukmarisoba.
180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°
60° 60°
30°
30°
0° 0°
30° 30°
naleqebis
naleqebis raodenoba
raodenoba
mm-Si(mm) 60° 60°
3000-ze meti
2000 - 3000
180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180°
1000 - 2000
800 - 1000
200 - 800
davaleba
56 • Tema 1
11
es sainteresoa
dedamiwaze yvelaze maRali absoluturi temperatura – +57.80C –
dafiqsirebulia CrdiloeT afrikaSi, q. tripolis midamoebSi, mini-
maluri temperatura – -89.20C – antarqtidaSi, sadgur `vostokSi~,
1983 wlis ivlisSi.
atmosferul wnevas milibarebSic zomaven, Tumca atmosferuli
wnevis sazomi Tanamedrove fizikuri erTeulia heqtopaskali (hpa).
saSualo atmosferuli wneva zRvis doneze 1013 hpa-ia.
maqsimaluri atmosferuli wneva – 1083.3 milibari – zamTarSi dafiq
sirebulia ruseTSi, krasnoiarskis mxareSi, xolo minimaluri – 873
milibari – filipinebis kunZulebTan axlos warmoqmnili taifunis
centrSi.
rukebze erTnairi wnevis mqone adgilebis SemaerTebel xazebs izo-
barebi hqvia.
dedamiwaze qaris maqsimaluri siCqare dafiqsirebulia aSS-Si, mTa
vaSingtonTan. qaris siCqarem aq 104 m/wm-s miaRwia.
`brizi~ franguli sityvaa da `sust qars~ niSnavs, `musoni~ arabuli
sityvaa da iTargmneba, rogorc `sezoni~, xolo `pasati~ warmodgeba
espanuri sityvebidan – `vi-ento depasada~ da niSnavs `qars, romelic
xels uwyobs gamgzavrebas~. pasatebi marTlac uwyoben xels naos-
nobas, radgan mTeli wlis ganmavlobaSi ekvatoris gaswvriv qrian.
Rrublebi TeTri Cans, radgan wylis wveTebi maTze dacemuli TeTri
sinaTlis speqtris sxivebs erTnairad ganabnevs. mkvrivi Rrubeli
mTel sinaTles STanTqavs da amitomac ruxi feris Cans.
sofel CerapunjaSi (himalais mTiswineTSi) yvelaze meti naleqi mo-
dis – 12 000 mm weliwadSi, naleqebis umciresi raodenoba ki tro-
pikul udabnoSi, kerZod, saharaSia dafiqsirebuli – 1 mm weliwadSi.
mecnieri uolson bentli 15 wlis iyo, rodesac Tovlis fifqiT
dainteresda. 1885 wlidan igi
fotoaparatiani mikrosko-
piT fifqebs suraTebs uReb-
da. 40 wlis ganmavlobaSi man
mravali fifqi aRbeWda da
aRmoaCina, rom yvela maTgani
eqvsqimiania, magram erTma-
neTs arcerTi ar hgavs. bent-
lim mizezi ver daadgina. sa-
magierod, fifqebs `bentlis
fifqebi~ Searqves.
Tema 1 • 57
12
meteorologiuri xelsawyoebi
gaixsene
t0C
80
60
40
20
00
2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 sT
-20
-40
-60
-80 sur. 12.1. haeris temperaturis
-100 dReRamuri cvlilebis grafiki
58 • Tema 1
12
davaleba
1. sur. 12.1-is mixedviT: a) daadgine, ras udris yvelaze maRali da yvelaze dabali
temperatura dRe-Ramis ganmavlobaSi; b) gamoTvale dReRamuri amplituda da
dReRamuri saSualo temperatura.
Tema 1 • 59
12
davaleba
2. haeris SefardebiTi tenianobaa: 35%, 50% da 80%. axseni: a) ras gviCvenebs es si-
dideebi? b) SeiZleba Tu ara, am maCveneblebis mixedviT imsjelo haeris tempera-
turis Sesaxeb?
3. mTeli wlis ganmavlobaSi haeris temperaturisa da naleqebis raodenobis maCve-
neblebis cvlileba da maT Soris damokidebuleba naTel warmodgenas gvaZlevs
da bevrs gveubneba ama Tu im teritoriis klimatze. maTi gamosaxva SesaZlebelia
klimaturi diagramis saxiT, romelzec svetovani diagramis saxiT erTdroulad
naCvenebia romelime konkretuli punqtis haeris temperaturis wliuri cvlile-
bis grafiki da naleqebis raodenoba Tveebis mixedviT. gaanawile diagramebi. da-
adgine: a) sad ufro meti naleqi modis wlis ganmavlobaSi da ratom? b) TiToeul
dasaxlebul punqtSi romel TveSi modis yvelaze meti da yvelaze naklebi nale-
qi? g) ras udris temperaturis wliuri amplituda TiToeul punqtSi? d) kidev
ris dadgena SeiZleba mocemuli diagramebis saSualebiT?
temperatura 0C
naleqebi, mm
naleqebi, mm
60 • Tema 1
12
atmosferuli naleqebis raodenobasa da ganawilebaze damokide-
bulia meurneobis mravali dargi, gansakuTrebiT, soflis meurneoba.
amitom naleqebis raodenobas sistematurad akvirdebian meteoro-
logiur sadgurebSi.
amindis prognozireba metad rTuli amocanaa. specialistebi dak-
virvebaTa Sedegad miRebuli monacemebis safuZvelze adgenen sinop-
tikur (amindis) rukebs. maTi daxmarebiT adgenen, rogor Seicvleba
amindi dRe-Ramis an ufro xangrZlivi drois ganmavlobaSi, e.i. amin-
dis prognozs adgenen. prognozi aris moklevadiani (1-3 dRe-Rame)
da grZelvadiani (5-7 dRe-Rame, Tve, sezoni).
amindis prognozirebas udidesi mniSvneloba aqvs adamianis saqmia-
nobis yvela sferoSi. amindis codna aucilebelia mfrinavebisTvis,
mezRvaurebisTvis, mZRolebisTvis, soflis meurneobis muSakebisaT-
vis da a.S.
amindis prognozireba, garkveulwilad, adgilobrivi niSnebiTac
SeiZleba, rac mravali wlis praqtikul gamocdilebas emyareba.
Tema 1 • 61
12
davaleba
6. imsjele, ra mniSvneloba aqvs amindis prognozs.
7. Seecade, Seadgino amindis prognozi 1-3 dRisTvis. Seni azriT, ra informacia
dagWirdeba amisTvis?
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
Rrublebis saxelebi maTi mdebareobis, simaRlisa da formis gaTvaliswinebiT
warmoiqmna. Sedgeba windebulebisgan – alto da cirro da laTinuri saxelebisgan – stra-
tus (fena), cirrus (frTa) da cumulus (grova). wvimis Rrublebs nimbus ewodeba. formis
mixedviT arsebobs nimbusstratus (fena-wvimis) da cumulunimbus (grova-wvimis Rru-
blebi).
zRvaze mogzaurobisas orientirebisTvis SeiZleba Zvel mogzaurTa mier gamoc-
dili meTodi gamoiyenoT. isini xmeleTTan miaxloebas Rrublebis saSualebiT
igebdnen, radganac icodnen, rom Rrublebi yovelTvis sanapiro zolis gaswvriv
warmoiqmneba.
XVII saukuneSi italielma mecnierma evanjelista toriCelim pirvelma gazoma
atmosferuli wneva specialuri xelsawyos – vercxliswyliani barometris (berZ.
`barometri~ – simZimis mzomi) gamoyenebiT.
sam dRe-Ramemde vadis amindis prognozi SeiZleba 87-89%-iT gamarTldes. sizus-
tiT gamoirCeva specialuri prognozi, magaliTad, saaviacio prognozi.
arsebobs amindis gansazRvris xalxuri niSnebi, magaliTad, Tu mercxlebi dabla
dafrinaven, mosalodnelia wvima, Tu maRla – dari; Tu Tevzebi mumlis dasaWerad
maRla xtebian, mosalodnelia wvima; Tu futkrebi sisxam diliT mifrinaven, kargi
amindis niSania; Tu kvamli uqarodac miwaze wveba, mosalodnelia cxeli amindi;
Semodgomis TrTvili mziani amindis momaswavebelia.
msoflioSi amindze dakvirvebisa da prognozirebis 3 udidesi centria: vaSing-
tonSi (aSS-Si), melburnsa (avstraliasa) da moskovSi (ruseTSi).
23 marti meteorologTa saerTaSoriso dRea.
62 • Tema 1
13
klimatwarmomqmneli faqtorebi
da klimaturi sartylebi
gaixsene
1. ra aris troposfero?
2. ra aris hava (klimati)?
3. romeli ZiriTadi da gardamavali sartylebi ici?
4. ratom yalibdeba dedamiwaze sxvadasxva klimaturi sartyeli?
Tbili civi
fronti fronti
sur. 13.1. haeris masebi Sexvedris dros erTmaneTs `aviwroeben~ da atmosferuli frontic Sesabamisad
gadaadgildeba. Tu fronti civi haeris masebisken moZraobs, romelic ukan ixevs, maSin daTbeba. aseT
fronts Tbils uwodeben. xolo rodesac civi haeri win miiwevs, Tbili haeri swrafad adis maRla, rasac
haeris temperaturis dacema da Tavsxma wvima mosdevs. amas civ atmosferul fronts uwodeben.
Tema 1 • 63
13
troposferoSi mudmivad warmoiqmneba dabali da maRali wnevis
areebi, romelTa diametri ramdenime aTasi kilometria. cikloni
(berZ. `vbrunav~) spiralurad moZravi haeris masaa, romlis centr-
Sic dabali atmosferuli wnevaa. masTan dakavSirebulia Rrubliani,
naleqiani da qariani amindebi. gansakuTrebiT Zlieria tropikuli
cikloni. anticikloni ciklonis sawinaaRmdegod mbrunavi griga-
lia, romlis centrSic maRali wnevaa. Tu teritoria anticiklonis
gavlenis qveS moeqceva, maSin haeri Tbeba, tenianoba klebulobs,
Rrublianoba mcirdeba, naleqebi ar modis.
cikloni anticikloni
aRmavali daRmavali
dineba dineba
maRali
wneva
dabali
wneva
davaleba
1. rogori haeris masebi arsebobs d
AD a ratom gadaadgildeba haeris masebi sxvadasxva
mimarTulebiT?
2. ra gansxvavebaa kontinentur da okeanur haeris masebs Soris?
3. axseni, rogor Seicvleba amindi: a) zamTarSi civi frontis gavlis Sedegad? b) at-
mosferuli wneva, haeris temperatura da tenianoba ciklonis gadavlis Sedegad?
64 • Tema 1
13
klimatwarmomqmneli
faqtorebi
davaleba
4. himalais mTiswineTSi modis didi raodenobiT naleqi (12000 mm weliwadSi), Tum-
ca iq mainc mTeli weli Tbila (ianvarSic ki saSualo temperatura +180C-ia).
himalaebis gverdiT – tibetSi – naleqebi mcire raodenobiT, sul raRac 200 mm
modis weliwadSi (es namdvili udabnoa). zamTari tibetSi iseTive civia, rogorc
arqtikaSi: yinva -400C-ia da zafxulSic ki xSiria Tovliani namqeri da haeris uar-
yofiTi temperaturebi. axseniT mizezebi, romlebic iwvevs aseT mkveTr klimatur
gansxvavebas am or axlomdebare regionSi (gamoiyeneT geografiuli ruka).
5. didi britaneTisa da skandinaviis naxevarkunZulis dasavleT regionebSi wlis
ganmavlobaSi ufro didi raodenobiT naleqi modis (2000 mm), vidre maT aRmo-
savleT nawilebSi (500-700 mm), miuxedavad imisa, rom es nawilebi erTmaneTTan
axlos mdebareobs. riT aixsneba es faqti?
Tema 1 • 65
13
sur. 13.5. dedamiwis klimaturi sartylebi
39 m
q. iakobhavanis (grenlandia)
klimaturi diagrama
300
100 50
naleqebis raodenoba, mm
50 25
temperatura C0
0 0
-25
-50
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Tve
35
30
25
20
15
10
5
0
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
dRis temperatura mziani dReebi
66 • Tema 1
13
490 m
q. Tbilisis (saqarTvelo)
klimaturi diagrama
300
100 50
naleqebis raodenoba, mm
50 25
temperatura C0
0 0
-25
-50
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Tve
40
35
30
25
20
15
10
5
0
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
dRis temperatura mziani dReebi
Tema 1 • 67
13
havaze did gavlenas axdens reliefic, gansakuTrebiT ki qede-
bis ganlageba. mTebis qarpira ferdobebi SedarebiT uxvnaleqiania,
vidre qarzurga. amasTan, mTebi aferxebs haeris masebis gadaadgi-
lebas.
68 • Tema 1
13
davaleba
6. ra gansxvavebaa amindsa da havas Soris?
7. ratom ar aris erTnairi hava erTsa da imave ganedze mdebare sxvadasxva regi
onSi?
8. ra niSnebiT xasiaTdeba zRviuri da kontinenturi hava?
9. ratom miiCneva mTavar klimatwarmomqmnel faqtorebad geografiuli ganedi,
haeris masebis cirkulacia da qvefenili zedapiris xasiaTi?
10. axseni: a) sad ufro civi zamTari iqneba – londonSi Tu kievSi da ratom. b) ratom
ar ifareba yinulis safariT barencis zRvis dasavleTi nawili. g) sad ufro
meti naleqi modis: lixis qedis dasavleT Tu aRmosavleT kalTebze da ratom.
d) rodis ufro maRalia baTumSi tenianoba – zamTarSi Tu zafxulSi.
11. ratom aqvs tropikuli haeris masebs ufro maRali temperatura zomieri haeris
masebTan SedarebiT?
12. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT Seadare xmeleTis farTobebi
CrdiloeT da samxreT naxevarsferoebSi da imsjele, gansxvavdeba Tu ara kli-
mati am naxevarsferoebSi?
13. ra mniSvneloba aqvs amindisa da havis Seswavlas?
14. naswavli masalisa da sur. 11.1, sur. 11.2, sur.11.5 da sur. 13.6-is mixedviT mokled
daaxasiaTe ZiriTadi da gardamavali klimaturi sartylebi:
15. sur. 13.5-is mixedviT daadgine: a) romel kontinentze ukavia yvelaze meti
farTobi tropikul sartyels? b) dedamiwis romeli teritoriebia moqceuli
ekvatorul klimatur sartyelSi? g) romel klimatur sartyelSi mdebareobs
afrika, k. madagaskari, wiTeli zRva? d) romel klimatur sartyels ukavia yve-
laze didi farTobi avstraliasa da samxreT amerikaSi? e) romel klimatur
sartyelSi mdebareobs saqarTvelo? v) romel klimatur sartylebSi mdebareobs
suraTebze gamosaxuli geografiuli adgilebi? z) aRwere suraTebze gamo-
saxuli adgilebis klimati da landSafti; T) moifiqre, ra saqmianobas SeiZleba
eweodes am adgilebSi mcxovrebi adamiani; i) rogor fiqrob, ra gavlenas axdens
aq mcxovrebTa saqmianobaze am adgilebis klimaturi pirobebi?
16. warmoidgine, rom dedamiwis zedapiri erTgvarovania. Seni azriT, rogori iqne-
boda am SemTxvevaSi hava dedamiwaze?
es sainteresoa
tropikuli cikloni SeiZleba ramdenime kviras gagrZeldes da aTasobiT kilo-
metri moicvas. yvela tropikul ciklons Zlieri qariSxali axlavs.
aRmosavleTi da samxreT-aRmosavleTi aziis qveynebis mcxovreblebi tropikul
ciklons taifuns uwodeben, CrdiloeT amerikis mosaxleoba – qariSxals, Crdi-
loeT avstraliisa ki – vili-vilis.
Zalian xSirad tropikul ciklonebs qalebis saxelebs arqmeven. magaliTad, ar-
sebobs ciklonebi: ana, brenda, blanSi, venda, gerda, jeni, janeti, doli, eva, inga,
kamila, katrina da sxv.
Tema 1 • 69
14
hidrosfero da msoflio okeane
gaixsene
davaleba
1. hidrosferos romeli nawilebis danaxva SeiZleba fizikur rukasa da globusze
da romlis – ara?
2. ratom ar mcirdeba wyali msoflio okeaneSi?
3. Seadare okeanis (zRvis) da wvimis (an Tovlis nadnobi) wyali. ra gansxvavebaa maT
Soris? ratom aris aseTi sxvaoba?
4. Seni azriT, marTebulia Tu ara msjeloba, rom hidrosfero dedamiwis uwyveti
garsia?
70 • Tema 1
14
nare procesebi ganapirobebs. am procesebs mzis energia kvebavs. mzis
energiis udides nawils hidrosferos ZiriTadi nawili – msoflio
okeane STanTqavs, gardaqmnis da sxva sferoebs gadascems.
msoflio okeane Cveni planetis „cisferi sarke“ da sicocxlis
akvania. igi kacobriobis ara marto warsulia, aramed momavalic.
miliardobiT adamiani ise sargeblobs okeaneebis simdidriT, rom
verc ki acnobierebs da xedavs mis rols Cvens planetaze sicocxlis
warmoSobaSi. marTebuli iqneba, Tu Cvens dedamiwas „wylis planetas“
vuwodebT. okeanis wyali dedamiwaze erT-erTi yvelaze saocari
qimiuri naerTi, Zvirfasi siTxe da bunebis saCuqaria.
Rrublebi, wvima da Tovli, mdinareebi da tbebi, wyaroebi – yve-
laferi okeanis nawilia, romlebic mxolod droebiT toveben xolme
mas. mecnierebi okeanis wyals damoukideblad ganixilaven da mas
okeanosferos uwodeben. okeanosferoSi mTeli wylis maragis 97%-
ia Tavmoyrili. am wylebs udidesi wvlili SeaqvT dedamiwaze sico-
cxlis arsebobaSi: isini agroveben siTbos da gadascemen atmosfe-
ros, asazrdoeben mas teniT da orTqliT, romlis nawilic xmeleTze
gadadis. amitomac okeanes dedamiwis Termuli mdgomareobis regu-
lators uwodeben.
okeaneebis wyalobiT SenarCunebulia atmosferos Semadgene-
li airebis mudmivoba. wyalSi gaxsnili haeri atmosferul haerTan
SedarebiT 2-jer met Jangbads Seicavs. okeanis wylebis zeda fene-
bi Jangbads pawawina wyalmcenareebisgan – fitoplanqtonebisgan –
fotosinTezis procesis Sedegad iReben. swored es Jangbadi gadadis
atmosferos qveda fenebSi. okeane atmosferoSi Warbi raodenobiT
arsebul naxSirorJangs „xsnis“ da mas Tavis binadrebs ConCxebis, niJa-
rebis, marjnis rifebis „asaSeneblad“ aZlevs. okeaneSi, xmeleTTan
SedarebiT, ufro xSirad gvxvdeba reliqtebi – gadaSenebuli orga-
nizmebi.
okeane udides gavlenas axdens klimatze, niadagze, mcenareul
safarsa da cxovelTa samyaroze. ganusazRvrelia misi roli adamia-
nis sameurneo saqmianobaSic. okeane zRvis produqtebisa da energiis
wyaro, sasargeblo wiaRiseulis sacavia. igi mkurnalicaa, romelic
mis napirebze dasasveneblad Casul milionobiT adamians ajansaRebs
da akaJebs. okeane „amindis samzareulo“ da msoflioSi kontinente-
bis damakavSirebeli yvelaze farTo `gzaa~.
Tema 1 • 71
14
okeanes masSi mobinadre baqteriebis wyalobiT TviTgawmendis
unari aqvs, amitom xmeleTze warmoqmnili da dagrovili narCenebi
swored okeaneSi nadgurdeba.
kacobriobis istoria mudmivad dakavSirebulia okeanis Seswavla-
sa da aTvisebasTan. misi Secnoba uZvelesi droidan daiwyo. pirvelad
okeanis Sesaxeb antikur xanaSi finikielebis mogzaurobaTa STabeW-
dilebebidan vigebT. mogvianebiT, didi geografiuli aRmoCenebis
epoqaSi, ufro meti informacia dagrovda, Tumca mecniereba okea-
neebis Sesaxeb mxolod me-20 saukuneSi ganviTarda.
gansakuTrebiT bevri da saintereso informaciis mopovebas bolo
aTwleulebis ganmavlobaSi Tanamedrove teqnologiebis danergvam
da gamoyenebam Seuwyo xeli. samecniero gemebze mimdinare kvlevebis,
wyalqveSa sakvlevi aparaturis, avtomaturi okeanografiuli sadgu-
rebis, aseve dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrebis mier Segrovebuli
monacemebis daxmarebiT SesaZlebeli gaxda okeaneebis siRrmis, misi
fskeris reliefis da resursebis Seswavla. okeanis wylebSi aRmoaCi-
nes siRrmiTi urTierTsawinaaRmdego mimarTulebis dinebebi, dadas-
turda sicocxlis arseboba Rrmawylian RarebSi.
72 • Tema 1
14
okeanis kvleva sakmaod rTulia. mecnierebi am process xSirad
kosmosis kvlevas adareben, ara mxolod misi marTlac kosmosuri
zomis gamo, aramed imitomac, rom okeaneebis garemo iseTive saSiSi
da mtrulad ganwyobilia, rogoric uhaero sivrce.
msoflio okeaneSi iseTi nivTierebebis moxvedras, romlebic
wylis xarisxs auaresebs da okeanis binadrebs zians ayenebs, msoflio
okeanis dabinZureba ewodeba. msoflio okeanis dabinZureba glo-
baluri problemaa. wylis dabinZurebis done dRiTi dRe matulobs.
wyals Zlier aWuWyianebs navTobis mopoveba da gadazidva, mdinaree-
bis mier Catanili toqsikuri da radiaqtiuri samrewvelo narCenebi,
sasuqebi, sayofacxovrebo Camdinare wylebi. yovelwliurad okeaneSi
daaxloebiT 3.5 mln navTobi xvdeba, rac wylis zedapirze navTobis
Txel (1 mm-mde sisqis) apks warmoqmnis. es ki okeanis organuli samya-
ros daRupvas iwvevs.
navTobis mopovebis
adgilebi
dabali
saSUualo
maRali
davaleba
5. sur. 14.3-is, naxevarsferoebisa da msoflios politikuri rukebis (danarTi 1-2)
mixedviT daadgine: a) sad aris navTobis sabadoebi okeaneSi? b) sad aris okeanis
wyali navTobiT yvelaze metad, saSualod da naklebad dabinZurebuli? g) rogor
fiqrob, ra kavSiria navTobis sabadoebis mdebareobasa da okeanis dabinZurebas
Soris?
6. eTanxmebi Tu ara mosazrebas, rom okeane sicocxlis wyaroa dedamiwaze? daasa
buTe Seni azri.
7. cnobili norvegieli mogzauri da mecnieri tur heierdali ambobda: `mkvdari
okeane mkvdari planetaa~, `msoflio okeane msoflio sanagvea~. eTanxmebi Tu ara
mogzauris am mosazrebas? pasuxi daasabuTe.
Tema 1 • 73
14
kacobriobis momavali mWidrod ukavSirdeba wyals, amitom auci-
lebelia dedamiwaze arsebuli wylis resursebis dacva, racionalu-
ri gamoyeneba da gonivruli marTva.
davaleba
8. cnobili iaponeli mkvlevari da mogzauri taioS tamura ambobs: `okeanis fske-
ris idumali da saocari samyaro jer kidev mTlianad ar aris gamokvleuli da
gamoyenebuli. masSi ufro meti saidumloa, vidre himalaebSi, antarqtidasa da
mTvarezec ki, rac CvenTvis Zalze mniSvnelovania“. Seni azriT, ratom araa jer
kidev saTanadod Seswavlili okeanis fskeri?
9. Seni azriT, ratom uwodeben okeanes mecnierebi hidrokosmoss? ra mizniT Seiswa-
vlian mas?
geografiuli kvleva
es sainteresoa
okeanes TviTgawmendis unari aqvs. masSi arsebuli zogierTi baqteria navTobs
naxSirmJavad da wylad Slis, magram okeaneSi gacilebiT meti raodenobis navTo-
bi iRvreba, vidre baqteriebs SeuZliaT gadamuSaveba. mecnierTa gaangariSebiT,
okeaneSi yovelwliurad daaxloebiT 1.5 mln tona navTobi xvdeba. 25 mln tona ki
sakmarisia imisaTvis, rom mTeli msoflio okeanis zedapiri 0.1 mm sisqis navTobis
apkiT daifaros.
dedamiwaze arsebuli mcenareebi zrdisa da sicoc
xlisTvis yovelwliurad 650 trilion tona wyals `sva-
men~.
termini `msoflio okeane~ rusma geografma iuli Sokals-
kim daamkvidra.
gaeros generaluri asambleis gadawyvetilebiT, 8 ivniss
msoflio okeanis dRe aRiniSneba.
74 • Tema 1
15
msoflio okeanis nawilebi
gaixsene
indoeTis okeanis
farTobi 73.6 mln km 2-ia,
samxreTis anu antarqtiduli maqsimaluri siRrme ki –
okeanis farTobi 20.3 mln km 2-ia, 7725 m.
maqsimaluri siRrme ki – 7325 m.
davaleba
1. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) mixedviT daadgine, ra hqvia samxreTis oke-
anis zRvebs. ras geubneba am zRvebis saxelebi?
Tema 1 • 75
15
srute wylis SedarebiT viwro sivrcea, romelic erTmaneTisgan
yofs xmeleTis ubnebs da aerTebs zRvebsa da okeaneebs. magaliTad,
xmelTaSua zRva atlantis okeanes gibraltaris srutiT ukavSirde-
ba. Aamave dros es srute evropas afrikisgan gamoyofs.
okeaneebi da zRvebi xmeleTSi Rrmad SeWrisas yureebs qmnian. yure
okeaneebis an zRvebisgan gamoyofili ar aris, amitom wylis Tvisebe-
biT, dinebebiTa da cocxali organizmebiT mcired Tu gansxvavdeba
maTgan. magaliTad, biskais yure, bengalis yure da sxv.
sur. 15.2. wiTeli zRva bab-el-mandebis srutiT sur. 15.3. dedamiwaze yureebs Soris yvelaze
adenis yuresa da indoeTis okeanes ukavSirdeba. didia bengalis (2191 m 2) yure.
erayi irani
CineTi
bangladeSi
pakistani
sp y
ar ur
indoeTi
T
is
maskati
doha
el
davaleba
2. daakvirdi sur. 15.2 da sur. 15.3-s da axseni, ratom hqvia arabeTis zRvas zRva,
xolo bengalis yures – yure, Tu maT msgavsi geografiuli mdebareoba aqvT?
3. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) mixedviT: a) ipove kontinenti, romelsac
yvelaze bevri zRva akravs; b) ipove kontinenti, romlis irgvliv yvelaze meti
Sida zRvaa; g) daadgine, romelia dedamiwis yvelaze ufro Sida zRva da rogor
ukavSirdeba igi msoflio okeanes? d) daadgine, romel okeaneSi gvxvdeba yvelaze
meti vulkanuri kunZuli da ratom?
76 • Tema 1
15
davaleba
4. Seni azriT, rogor warmoiqmneba kontinenturi da vulkanuri kunZulebi? moiyvane
magaliTebi.
davaleba
5. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT gamoTvale wynari okeanis
ganfeniloba CrdiloeTidan samxreTisaken da dasavleTidan aRmosavleTisaken
ekvatoris gaswvriv (gaiTvaliswine, rom 10 – 111.3 km-is tolia).
6. wynari okeanis napirebis gaswvriv cnobili wynarokeanuri rkali mdebareobs.
gaixsene: a) dedamiwis ra teritoriaa es da ra niSnebiT gamoiyofa is? b) ra SeiZ
leba iTqvas im qveynebis bunebriv pirobebze, romelTa teritoriebi mTlianad
an nawilobriv wynarokeanuri rkalis farglebSi mdebareobs?
7. indoeTis okeanis sanapiroebi Zveli civilizaciis raions warmoadgens. CamoTva-
le mis sanapiroze mdebare msoflios Zveli saxelmwifoebi.
8. indoeTis okeanes xSirad Tbilwylian okeanesac uwodeben. axseni, ra kavSiria
okeanis am Taviseburebasa da mis geografiul mdebareobas Soris.
9. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine: a) CrdiloeTis yinu-
lovani okeanis romel nawilSi mdebareobs CrdiloeTi polusi? b) rogor ukav
Sirdeba CrdiloeTis yinulovani okeane sxva okeaneebs? g) romel kontinentebs
esazRvreba CrdiloeTis yinulovani okeane?
10. rogor fiqrob, ra gavlenas axdens CrdiloeTis yinulovani okeane mis siaxlo-
ves mdebare kontinentebis klimatze zamTarsa da zafxulSi?
11. wynari okeanis auzSi 20-ze meti zRvaa. isini gansakuTrebuli TaviseburebebiT
gamoirCevian: a) gansazRvre, raSi mdgomareobs es Taviseburebebi; b) naxevars-
feroebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT CamoTvale wynari okeanis polarul,
zomier, tropikul da ekvatorul ganedebSi mdebare zRvebi.
12. Seadare erTmaneTs geografiuli mdebareobis mixedviT: a) wiTeli da arabeTis
zRvebi; b) bengalisa da avstraliis didi yureebi.
13. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT CamoTvale: a) kontinenturi
kunZulebi da vulkanuri kunZulebi; b) daadgine, romeli arqipelagebi da kun-
Zulebi Sedis malais arqipelagSi.
14. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT ipove wynari, atlantis, indoe-
Tis, samxreTis da CrdiloeTis yinulovani okeanis auzis zRvebi, kunZulebi,
naxevarkunZulebi, yureebi da sruteebi. aRniSne isini konturul rukaze.
Tema 1 • 77
15
geografiuli kvleva
es sainteresoa
wynari okeane kunZulebis raodenobiTa da Rrmawyliani RrmulebiT yvela okeanes aRema-
teba.
wynar okeaneSi, 180-e meridianze, TariRTa cvlis xazi gadis.
pirvelad msoflio okeane calkeul okeaneebad 1845 wels londonis geografiulma sa-
zogadoebam dayo. maT gamoyves: CrdiloeTis yinulovani, samxreT polaruli, indoeTis,
atlantisa da wynari okeaneebi. im droisaTvis antarqtidis kontinenti cnobili ar iyo
da mis adgilas samxreT polaruli okeane warmoedginaT. antarqtidis aRmoCenis Semdeg
am okeanis arsebobis versia uaryves, Tumca mogvianebiT saerTaSoriso hidrografiuli
kavSiris gadawyvetilebiT, me-5 – samxreTi anu antarqtiduli okeane kvlav `aRdga~.
indoeTis okeanis Crdilo-dasavleT sanapirosTan mdebare qveynebisTvis mtknari wyali
yvelaze didi simdidrea. arc ise didi xnis win quveiTSi erTi tona navTobi gacilebiT
iafi iyo erT tona wyalze, romelic sxva qveynebidan SemohqondaT. dRes quveiTi, saudis
arabeTi da sxva qveynebi indoeTis okeanis gamtknarebul wyals moixmaren.
qalaqi-navsadguri murmanski kolis yureSi (barencis zRva) mdebareobs. is msoflioSi
yvelaze didi qalaqia, romelic CrdiloeT polaruli wris gadaRma, maradiuli mzralo-
bis zonaSia. miuxedavad geografiuli mdebareobisa, murmanski gauyinavi navsadguria da
swored aq iwyeba CrdiloeTis sazRvao gza.
CrdiloeTis yinulovani okeanis civ wylebSi martivi organizmebi gigantur zomebs aRweven.
magaliTad, okeanis civ wylebSi yvelaze didi meduza – cianea binadrobs, romlis diametri 2
metria. cocxali organizmebis ganviTareba CrdiloeTis yinulovan okeaneSi sxva Tavisebu-
rebebiTac xasiaTdeba. magaliTad, midia iq 25 weliwads cocxlobs, maSin, roca subtropikul
zRvebSi – mxolod 6 weliwads; TeTri daTvis sicocxlis xangrZlivoba 40 welia.
atlantis okeaneSi yovelwliurad aseulobiT aisbergi warmoiqmneba. aisbergebi serio-
zul safrTxes uqmnian naosnobas. 1912 wels gem `titanikis~ aisbergTan Sejaxebisa da
CaZirvis Semdeg Seiqmna yinulis saerTaSoriso patruli, romlis amocanaa aisbergebis
aRmoCena, maTi gadaadgilebis marSrutsa da siCqareze dakvirveba da am monacemebis ge-
mebisaTvis gadacema.
msoflioSi yvelaze grZelia mozambikis srute (1760 km), yvelaze ganieri ki – dreikis
(1120 km) srute.
kunZulebs dedamiwis xmeleTis daaxloebiT 10% ukavia, rac TiTqmis 15 mln km2-s Seadgens.
malais arqipelagis kunZulebis farTobi 2 mln kv. km-ia da 5 saxelmwifos miekuTvneba.
malais arqipelagi seismurad aqtiuri regionia. aq 300-mde vulkania, romelTagan 128
moqmedia.
kontinentidan yvelaze daSorebuli aRdgomis kunZuli wynar okeaneSi mdebareobs. igi
samxreT amerikis napirebidan dacilebulia 3300 km-iT da 1988 wlidan Ciles kuTvnilebaa.
78 • Tema 1
16
okeanis wylis Tvisebebi
leqsikoni
60° 60°
32
33
35
34
30° atlantis
37 30°
okeane
36
33
0° wynari 33
0°
okeane
37
36
30° indoeTis 30°
35 okeane
34
33
60° 60°
okeanis marilianoba 0/00 samxreTis okeane
> 32 33 34 35 36 37 <
aisbergebis gavrcelebis
sazRvari
00
sur. 16.1. msof-
lio okeanis wylis
90° 90°
180° 150° 120° 90° 60° 30° 0° 30° 60° 90° 120° 150° 180° marilianoba (‰)
davaleba
1. sur.16.1-is mixedviT daadgine, sad aris msoflio okeaneSi marilianoba: a) yvelaze
maRali; b) yvelaze dabali; g) axseni gansxvavebis mizezebi.
Tema 1 • 79
16
okeaneebisa da zRvebis zedapiris wylis temperatura damokidebu-
lia havaze. cxel klimatur sartylebSi mdebare wylebs maRali – +25,
+300C temperatura aqvs, polarul raionebSi ki wylis temperatura
-1.80C-mde ecema. aseT temperaturaze mdinarisa da tbis wyali iyi-
neba, okeanisa ki ara. es masSi gaxsnili marilebiT aixsneba. saSualo
marilianobis wyali daaxloebiT -20C-ze iyineba.
200 m-is siRrmemde wylis temperatura weliwadis droebis mixed
viT icvleba. wylis temperatura siRrmis matebasTan erTad mcir-
deba. 200 metris qvemoT ki igi mkveTrad ecema da 1000 m siRrmeze
3-40C-s aRwevs. didi Rrmulebis fskerze wylis saSualo temperatura
daaxloebiT 00C-ia.
CrdiloeTis yinulovani okeane
atlantis
okeane
wynari
okeane
indoeTis
okeane
QMGCPKUVGORGTCVWTC
samxreTis okeane
!
CKUDGTIGDKUICXTEGNGDKU
UC\5XCTK
davaleba
2. ra kanonzomierebebs eqvemdebareba okeaneSi wylis temperaturisa da marilia-
nobis ganawileba?
3. sur. 16.2-is mixedviT daadgine: a) ras udris wylis saSualo wliuri temperatura
ekvatorul, tropikul, zomier da polarul sartylebSi? b) sad gadis aisberge-
bis gavrcelebis sazRvari? g) aA xseni, ratom icvleba wylis temperatura ganedis
mixedviT.
80 • Tema 1
16
okeaneebisa da zRvebis wylebis temperatura ara marto siRrmis,
aramed ganedis mixedviTac icvleba. msoflio okeanis wylebi yinu-
liT ifareba polarul raionebSi, Tumca, yinuliT ifareba, agreTve,
zomier ganedebSi mdebare zogierTi araRrma zRva. magaliTad, bal-
tiis zRva, fineTis yure. okeanuri yinuli
SeiZleba iyos uZravi an moZravi (modrei-
fe yinuli). CrdiloeT yinulovan okeaneSi
yinulebi mTeli wlis ganmavlobaSi drei-
foben. maTze samecniero sadgurebs ageben.
modreife yinulebi naosnobisTvis saSiSia.
okeanis wyali yinuliTaa dafaruli an
tarqtidis midamoebSic. yinuli xmeleTi-
dan nel-nela okeaneSi eSveba, imsxvreva da
wyalSi mocurave mTebs – aisbergebs qmnis.
zRvis dinebas aisbergi msoflio okeaneSi
gadaaqvs, sadac is TandaTan dneba. zogjer
sur. 16.3. aisbergebi xSirad giganturi zomisaa. maTi
yinulis mTebis `narCenebi~ zomier sar- ZiriTadi nawili moqceulia wyalqveS, wylis zeda-
tyelSic dacuravs da saSiSroebas uqmnis pirze ki misi mxolod 1/3 Cans. aisbergebi mtknari
naosnobas. wylis uzarmazari rezervuarebia, Tumca jerjero-
biT maTi gamoyeneba ver xerxdeba.
davaleba
4. naxevarsferoebis rukaze (danarTi 1) moZebne wiTeli zRva, daakvirdi mis geog
rafiul mdebareobas da axseni misi wylis maRali marilianobis mizezi.
5. CrdiloeTis yinulovani okeanis zRvebi naklebi marilianobiT gamoirCeva. da-
akvirdi rukas (danarTi 1) da daadgine mizezebi.
es sainteresoa
okeaneebs Soris yvelaze Tbilia wynari okeane. misi zedapiruli wylebis saSualo
mravalwliuri temperatura +19.40C-ia. mTlianobaSi msoflio okeanis saSualo
mravalwliuri temperatura +3.80C-s Seadgens.
marilianoba okeanis wylis fizikur Tvisebebs (simkvrives, gayinvis tempera
turas, bgeris gavrcelebis siCqares da sxv.) ganapirobebs. okeanis wyali kargad
atarebs eleqtrul dens, iyineba dabal temperaturaze da duRiliTac 1000C-ze
maRal temperaturaze duRdeba.
okeanis marilian wyals Tavisi `momxmarebeli~ hyavs. marilebi wyalmcenareebs –
zrdisTvis, cxovelebs ki ConCxis simagrisa da sacxovreblis mosawyobad sWir-
debaT.
yvelaze didi aisbergis sigrZe daaxloebiT 385 km-ia, sigane – 11 km, farTobi ki
1 000 km2 aRmoCnda. igi 1956 wlis 12 noembers SeniSnes yinulmWrel gem `gletCe-
3
ridan~.
aisbergis sicocxlis saSualo xangrZlivoba 4 welia, maTi moZraobis siCqare ki
damokidebulia okeanur dinebebze.
Tema 1 • 81
17
wylis moZraoba okeaneSi
gaixsene
sur. 17.1. mTvaris miziduloba dedamiwaze okeaneebisa da zRvebis amozneqas – „kuzs“ iwvevs
or adgilas: dedamiwis im nawilSi, romelic pirdapir mTvares uyurebs da mopirdapire
nawilSi. am or amozneqil nawilSi moqcevaa, maT Soris ki – miqceva. roca wyali napirze umaR-
les dones miaRwevs, iq zRvidan motanili sagnebis „zoli“ rCeba, Semdeg ki wyali isev ukan
ixevs. mis mier datovebul „zols“ moqcevis zRvari ewodeba.
82 • Tema 1
17
dedamiwis wylebSi TiTqmis yvelgan dReSi erTi moqceva da erTi
miqceva xdeba, radgan planeta sakuTari RerZis garSemo brunavs.
mimoqcevis sidide da xasiaTi, aseve, damokidebulia adgilis geo-
grafiul mdebareobaze, reliefsa da sanapiros moxazulobaze.
naosnebisaTvis mniSvnelovania, winaswar icodnen moqcevis dro da
talRis simaRle. sxvadasxva navsadgurisaTvis Sedgenilia moqcevis
specialuri cxrilebi.
atlantis
okeane wynari
okeane
ekvatori
wynari indoeTis
okeane okeane
2-ze naklebi
davaleba
1. ra gansxvavebaa moqcevasa da miqcevas Soris?
2. sur. 17.2-is mixedviT daadgine, sad aris miqceva-moqcevis talRebis simaRleebs
Soris sxvaoba yvelaze didi da yvelaze mcire.
3. naxevarsferoebis
mTvaris rukaze (danarTi 1) moZebne fandis yure. rogor fiqrob, ratom
`kuzi~
aris aq yvelaze maRali moqcevis
miziduloba talRa?
4. erT-erTi viwro yuris piras mdebare soflis mosaxleoba zRvaSi gausvlelad
iWers Tevzs. yovel diliT adgilobrivi meTevzeebi badeebs sanapiroze Slian da
toveben. saRamos isini TevziT savse badeebs akiTxaven. Seni azriT, rogor ivseba
badeebi TevziT?
5. moqceva-miqceva maqsimums maSin aRwevs, roca mze da mTvare wyals erTi mimarTu-
lebiT miizidavs. es maSin xdeba, roca isini dedamiwis erT mxares an erTmaneTis
sapirispiro mxares mdebareoben. imsjele, rodis iqneba minimaluri miqceva-
moqceva?
praqtikuli samuSao
ori (erTi didi da meore SedarebiT patara) globusi dade magidis Tavsa da boloSi.
igulisxme, rom didi globusi dedamiwaa, patara ki – mTvare. daatriale `dedamiwa~
ise, rom: a) moqceva iyos indoeTis okeaneSi; b) moqceva erTdroulad iyos wynar da
atlantis okeaneebSi; g) rogor fiqrob, SeiZleba Tu ara wynari okeanis sxvadasxva
nawilSi erTdroulad xdebodes ori moqceva? indoeTis okeaneSi?
Tema 1 • 83
17
aq
wyali
Sedis
turbina
a
gi
ve
r
no
al
azi a
oiaSio
as
ka evropa
kal
if
o
ar
or
Si
kan
nia
ro
ku
a
li
ki
bengali
per
ia
da
ra
mbi
il
s.
vst
u
a
za
az
vs
m. a
mo
tr
br
aR
al
ia
84 • Tema 1
17
okeanur dinebebs Soris yvelaze didia dasavleTis qarebis dineba,
romelic gars uvlis antarqtidas. msoflio okeaneSi, garda aRniS-
nuli dinebebisa, gamoiyofa: braziliisa da kurosios – Tbili, perus,
labradoris da kaliforniis civi dinebebi.
okeanuri dinebebi did gavlenas axdens klimatze, okeanis orga-
nul samyaroze da sxv.
davaleba
6. naxevarsferoebis rukisa (danarTi 1) da sur. 17.4-is gamoyenebiT: a) amoiwere
dinebebi da daajgufe isini Tbil da civ dinebebad; b) aRwere golfstrimisa da
perus dinebebi; g) axseni, ra gavlenas axdenen isini mimdebare xmeleTis havis
formirebaze.
7. samxreT naxevarsferos zomier da polarul ganedebSi okeanis wyali ufro ci-
via, vidre CrdiloeT naxevarsferoSi. magaliTad, C.g.-is 600-ze wylis saSualo
wliuri temperatura 4.80C-ia maSin, roca s.g. 600-ze 00-s utoldeba. riT aixsneba
aseTi gansxvaveba?
8. yvelaze mZlavr okeanur dinebas, dasavleT qarebis dinebas ramdenime dasaxeleba
aqvs: antarqtikuli wrebrunvis, cirkumpolaruli, samxreT dreifuli, samxreT
naxevarsferos, SemaerTebeli, gaswvrivi dineba. axseni TiToeuli es saxelwodeba.
9. naswavli da damatebiTi masalebis gamoyenebiT moamzade infografika: „msoflio
okeanis resursebi“
es sainteresoa
dedamiwaze yvelaze maRali moqcevis talRebi fandis yureSi (CrdiloeTi amerika,
kanada) icis. aq misi simaRle 18 m-s aRwevs.
Sav zRvaSi miqceva-moqceva metad umniSvneloa da sul 13 sm-s aRwevs.
moqcevis talRa zogierT mdinarezec aRiniSneba. magaliTad, mdinare amazonze.
dedamiwis wyals mzec miizidavs, magram imis gamo, rom igi Zalian Sorsaa, es mi-
ziduloba arc ise Zlieria.
wynar okeaneSi, romelsac yvelaze didi ganfeniloba aqvs, yvelaze didi talRebi
warmoiqmneba.
yvelaze xSirad Stormuli movlenebi samxreT naxevarsferoSi SeiniSneba. Aaq
zogjer talRebi simaRliT – 13 metrs, sigrZiT ki 400 metrs aRwevs.
erT-erTi didi okeanuri dinebaa golfstrimi. igi meqsikis ubidan gamoedineba da
mZlavr nakadad miedineba atlantis okeaneSi, Semdeg ki evropis sanapiroebisken
uxvevs. aq mas Crdilo-atlantikur dinebas uwodeben. golfstrimis dineba saaTSi
10 km siCqariT miedineba. nakadis sigane 72-dan 120 km-mde aRwevs, xolo siRrme –
700 metria. igi Tbili dinebaa, wylis saSualo temperatura zedapirze +260C-ia.
Tema 1 • 85
18
myinvarebi da miwisqveSa wylebi
leqsikoni
gaixsene
86 • Tema 1
18
adgils, sadac Tovli grovdeba da
yinuli warmoiqmneba, myinvaris aku-
mulaciis zona hqvia.
davaleba
1. dedamiwaze mTeli yinuli rom gadnes, maSin zRvis done, daaxloebiT, 60 m-iT ai
wevs. rogor fiqrob, ra Sedegebi SeiZleba mohyves am process?
2. ratom warmoiqmneba myinvarebi mTebSi da polusebis maxloblad?
3. monawileobs Tu ara myinvari wylis brunvis procesSi? pasuxi daasabuTe.
4. ratom aris myinvaris wyali mtknari?
5. naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine, sad gvxvdeba myinva-
rebi.
6. Seadare erTmaneTs mTis da zewruli myinvarebi da daadgine maT Soris msgavseba-
gansxvaveba.
Tema 1 • 87
18
dedamiwis zedapiris amgeb qanebs Soris xSirad gvxvdeba marili,
TabaSiri, kirqva, romlebic wyalSi advilad ixsneba. aseT adgilebSi
Cndeba miwisqveSa sicarieleebi – karstuli mRvimeebi. aseTi mRvi-
meebia mamonti-flinti (aSS-Si), tantali (avstriaSi), tromba (safran-
geTSi), axali aToni (saqarTveloSi) da sxv.
zedapirul fenebSi arsebul miwisqveSa wyals gruntis wyals
uwodeben. igi pirvel wyalgaumtar fenaSi warmoiqmneba. zogjer
miwisqveSa wyali or wyalgaumtar fenas Sorisaa moqceuli da mas
fenaTSorisi wyali hqvia.
80° 80°
CrdiloeTis yinulovani okeane
60° 60°
a t
40° 40°
w y n a
l a n t
20° 20°
w
r i
i
s
y
n
a
0° 0°
o k e a
r
o
i
k e a n e
o e T i s
n d
o
20° 20°
i
k e a n e
k
n e
o
e
a
n
40° 40°
e
s a m x r e T i s o k e a n e
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
88 • Tema 1
18
davaleba
7. rogor monawileobs wylis brunvis procesSi miwisqveSa wylebi?
8. ratom aris miwisqveSa wylis done damokidebuli naleqebis raodenobaze?
9. ra gansxvavebaa gruntis wyalsa da fenaTSoris wyals Soris?
10. riT sazrdooben gruntis wylebi da rogor icvleba maTi raodenoba sezonebis
mixedviT?
davaleba
11. axseni: a) razea damokidebuli gruntis wylis sisufTave? b) ra aris wyaro da
rogor warmoiqmneba igi? Gg) icvleba Tu ara wyaroebis raodenoba sezonebis
mixedviT?
12. sur. 18.3-isa da naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) mixedviT daadgine, romeli
teritoriebia mdidari da romeli – Raribi miwisqveSa wylebiT.
13. daadgine, aris Tu ara Sens sacxovrebel adgilas miwisqveSa wylebi da risTvis
iyenebs mas mosaxleoba.
es sainteresoa
mTis myinvarebs Soris msoflioSi sigrZiT udidesia beringis myinvari (alaskaze,
170 km). aRsaniSnavia, agreTve, myinvari fedCenko (pamirze, 77 km). saqarTveloSi
yvelaze didi myinvaria lexziri (kavkasionze, 11.2 km, farTobi 35.8 km2).
grenlandiaSi yinulis safaris sisqe zogan 2000 m-s aRwevs, antarqtidaSi ki –
4000 m-sac.
yovelwliurad myinvarebi 3010 km3 wyals mateben msoflio okeanes.
glaciologias, rogorc mecnierebas, safuZveli Caeyara 1779-1796 wlebSi, ro-
desac gamoqveynda Sveicarieli mecnieris, oras benediqt de sosiuris naSromi
`alpebSi mogzauroba~.
Tema 1 • 89
19
mdinare
gaixsene
b
v
e
d
90 • Tema 1
19
davaleba
1. ganmarte terminebi: mdinaris vardna, xarji da myari Camonadeni.
2. Seni azriT, ratom mdebareobs TiTqmis yvela didi qalaqi da dasaxlebuli punqti
mdinaresTan axlos?
3. gamoiangariSe mdinare enguris vardna da saSualo daxriloba Semdegi monacemebiT:
enguris sigrZe – 213 km, saTavis simaRle – z.d. 2614 m, SesarTavis simaRle – 0 m.
Tema 1 • 91
19
mohyveba. wyalmovardna gamowveulia Zlieri, uecari Tavsxma wvime-
biT. zafxulsa da zamTarSi mdinareebSi wylis done klebulobs. es
wyalmcireobis periodia.
3
sur. 19.2. mdinareSi wylis
yoveldRiuri donis an xar-
2 jis cvalebadobas erTi wlis
1 ganmavlobaSi mdinaris hidro-
grafiT gamosaxaven.
0
i T m a m i i a s o n d Tve
davaleba
4. ra gansxvavebaa: a) mdinaris sistemasa da mdinaris auzs Soris? b) CanCqersa da
Woroms Soris? g) wyaldidobasa da wyalmovardnas Soris?
5. CamoTvale mdinareTa sazrdoobis wyaroebi. axseni, ra kavSiria mdinaris sazr-
doobasa da reJims Soris.
6. sur. 19.2-is mixedviT daadgine, rodis aRiniSna mdinareze wylis yvelaze maRali
da dabali done?
60°0'0" 60°0'0"
evroafrikuli
w y
xmelTaSua gaudinari
auzi
n a
xmelTaSua
w
y
n
atlantis
o k
a
okeane
r
0°0'0" 0°0'0"
e a
i
indoeTis okeane
o
n e
30°0'0" 30°0'0"
n
e
s a m x r e T i s o k e a n e
60°0'0" 60°0'0"
180°0'0" 150°0'0" 120°0'0" 90°0'0" 60°0'0" 30°0'0" 0°0'0" 30°0'0" 60°0'0" 90°0'0" 120°0'0" 150°0'0" 180°0'0"
92 • Tema 1
19
mdinareebs mniSvnelovani roli akisria msoflio tenbrunvaSi.
mdinaris wyals iyeneben sameurneo da sayofacxovrebo saqmiano-
baSi. amave dros igi iafi satransporto gza da energiis wyaroa.
mdinareebze mowyobilia hidrometeorologiuri saguSagoebi, sadac
mudmivad akvirdebian wylis mdgomareobas da amindisa da sezonis
mixedviT zomaven mis maxasiaTeblebs.
davaleba
7. imsjele, ra mniSvneloba aqvs mdinareebs.
8. naxevarsferoebis rukaze (danarTi 1) moZebne mdinareebi: amazoni, kongo, gangi
da mekongi. daadgine, romel klimatur sartylebSi mdebareoben isini da axseni,
ratom aris TiToeuli es mdinare wlis nebismier dros wyaluxvi?
9. SeiZleba Tu ara wyaldidobis, wyalmovardnisa da Rvarcofis Tavidan acileba
da prognozireba? imsjele, ra cvlilebebi da Sedegebi moaqvs xmeleTis wylebis
stiqiur movlenebs.
10. sur. 19.3-isa da naxevarsferoebis rukis (danarTi #1) gamoyenebiT daadgine: a) ro-
goraa ganawilebuli mdinareebi dedamiwaze da ra aris amis mizezi: b) romelia Ti-
Toeuli kontinentis udidesi mdinare da romeli okeanis auzs miekuTvneba igi.
g) aRniSne isini konturul rukaze; d) amoirCie erTi romelime mdinare da da-
axasiaTe Semdegi gegmis mixedviT: saTave, SesarTavi, dinebis mimarTuleba, Se-
nakadebi.
es sainteresoa
mdinareebidan yovelwliurad zRvebsa da okeaneebSi 43.7 aTasi km3 wyali Cadis.
yvelaze xangrZlivi droiT mdinare lena iyineba.
yvelaze mokle mdinareebia: reprua (saqarTvelo, 20 m), ZiSxa (saqarTvelo, 7 m),
ro-riveri (aSS, 61 m), arili (italia, 84 m).
deltis saxelwodeba warmoiqmna berZnuli aso Δ-sagan, romelsac mdinaris delta
formiT waagavs. pirvelad es saxeli mdinare nilosis SesarTavis mimarT gamoi-
yenes.
yvelaze meti myari Camonadeni (naSali masala) msoflios mdinareebs Soris mdi-
nare xuanxes (niSnavs yviTel mdinares) aqvs. igi liosiT (wmindamarcvlovani,
erTgvarovani Calisferi qani) agebul vakeze miedineba da amitomac mis wyals
moyviTalo feri aqvs. xuanxes 1 m3 wyali daaxloebiT 35 kg silas Seicavs. xuanxeze
xSiria wyaldidobebi. 3000 wlis ganmavlobaSi mdinareze 1500-ze meti wyaldidoba
moxda.
wylis saSualo mravalwliuri xarjiT yvelaze didia mdinare amazoni (SesarTa-
vTan 220 aTasi m3/wm), saqarTveloSi – mdinare rioni (419 m3/wm).
adamianebi uxsovari droidan akvirdebian mdinareebs, magaliTad, mdinare niloss
jer kidev Zv.w. 662 wlidan akvirdebodnen qairoSi arsebuli wyalsazomi boZis
saSualebiT.
Tema 1 • 93
20
tbebi, wyalsacavebi, Waobebi
gaixsene
davaleba
1. riT gansxvavdeba tba zRvisa da wyalsacavisgan?
2. axseni, riT sazrdoobs namdinarevi da vulkanuri tbebi.
3. amoirCie dedamiwis romelime tba da naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) da dama-
tebiTi informaciis gamoyenebiT daaxasiaTe Semdegi gegmis mixedviT: mdebareoba,
ganfeniloba, siRrme, gamdinarea Tu gaudinari, romeli mdinareebi Caedineba da
gamoedineba, gamoyeneba.
94 • Tema 1
20
dasaxlebuli punqtebi, dasatbor teritoriebze iCexeba
tye. sanapiro zonaSi wyalsacavebis Seqmna iwvevs gruntis
wylebis donis amaRlebas, teritoriebis daWaobebas, mewye-
rebis gaaqtiurebas, amitom wyalsacavebis mSeneblobisas
saWiroa garemomcvel bunebaSi mosalodneli cvlilebebis
safuZvlianad Seswavla.
dedamiwaze Waobebi farTodaa gavrcelebuli. maT xme- sur. 20.2. wyalsacavebs iyeneben
leTis TiTqmis 5% ukavia. Waobebi iq warmoiqmneba, sadac sarwyavad, hidroenergiis mis-
aRebad, wyalmomaragebisTvis,
naleqebis raodenoba aorTqlebas sWarbobs, xolo zedapiri
Tevzis mosaSeneblad. bevri
umetesad brtyeli vakea. WaobSi tenis moyvaruli mcenareu- maTgani gamoiyeneba sanaosnod,
loba izrdeba da torfi grovdeba. Waobi gansakuTrebuli xe-tyis dasacureblad, dasas-
bunebrivi kompleqsia. venebel adgilad, mdinareTa
wylis dasaregulireblad.
5-10 %-mde
sur. 20.3. Waobebis
10 %-ze meti gavrceleba dedami-
Waobiani landSafti waze
davaleba
4. nax 20.3-is, naxevarsferoebis rukisa (danarTi 1) da sur. 13.5-is mixedviT daadgine:
a) sad mdebareobs Waobebi; b) axseni, ratomaa isini am teritoriebze gavrcele-
buli; g) gadaixaze da Seavse cxrili.
Waobebis gavrcelebis
geografiuli ganedi klimaturi pirobebi
teritoria
nimuSi
Waobebi sazrdoobisa da mcenareulobis xasiaTis mixedviT ori
tipisaa: qvedauri da zedauri. qvedauri Waobebi, ZiriTadad, miwis-
qveSa wylebiT sazrdoobs. WaobSi TandaTanobiT grovdeba mkvdari
mcenareuloba, romlisganac warmoiqmneba torfi, ris Sedegadac
Waobis zedapiri maRldeba, wydeba miwisqveSa wylebs da atmosferu-
li naleqebiT iwyebs sazrdoobas. ase warmoiqmneba zedauri Waobi.
maT ufro meti farTobi ukavia, vidre qvedaurs.
Tema 1 • 95
20
sur. 20.4.
zedauri da
qvedauri Wao-
bebi
es sainteresoa
marili aucilebelia cocxali organizmebisTvis. dedamiwaze arsebobs tbebi, romlebic
marilis bunebrivi `sawyobebia~. magaliTad, aseTia kaspiispira dablobis CrdiloeT
nawilSi mdebare baskunCakis tba. am mlaSe tbis marili kargi gemoTi gamoirCeva. tbis
marils marto sakvebad rodi viyenebT. igi gamoiyeneba qimiur mrewvelobaSi, minis, qa-
Raldis, saRebavebis da sxvaTa dasamzadeblad. baskunCakis msgavsi bunebrivi `samarile~
bevria dedamiwaze.
dedamiwaze pirveli wyalsacavi egvipteSi, Zv.w. III aTaswleulis dasawyisSi Seiqmna. amJa-
mad, msoflioSi wyalsacavebis raodenobam 30000-s gadaaWarba.
1971 wels qalaq ramsarSi (irani) miiRes e.w. ramsaris konvencia, romlis mizania saer-
TaSoriso mniSvnelobis Warbteniani, gansakuTrebiT, wylis frinvelTa sabinadrod
vargisi teritoriebis dacva. am konferenciaSi 160 qveyana monawileobda, romelTa te-
ritoriazec aseTi 1926 (188 mln ha) areali mdebareobs. saqarTvelo konvencias 1996 wels
SeuerTda. qveyanaSi gamoiyo saerTaSoriso mniSvnelobis daWaobebuli teritoriebi:
kolxeTis (md. rionis SesarTavTan), guriis, nabadasa da fiCoras Waobebi da qobuleTis
dablobi (ispanis Waobi).
96 • Tema 1
21
biosfero da bunebrivi zona
gaixsene
1. ra aris fotosinTezi?
2. ratom ar SeuZliaT cxovelebs mcenareebis gareSe arseboba?
3. ra aris siTburi sartylebi da ratom arsebobs es sartylebi dedamiwaze?
4. ra aris ekosistema da romel ekosistemebs icnob?
davaleba
1. ra pirobebia aucilebeli sicocxlis arsebobisaTvis?
2. rogor fiqrob, ra adgili ukavia adamians biosferoSi da ra gavlenas axdens
adamianis saqmianoba masze?
3. moiyvane magaliTebi, romlebic mowmobs biosferos kavSirs liTosferosTan,
atmosferosa da hidrosferosTan.
Tema 1 • 97
21
bunebrivi zonis Taviseburebebs kargad gamoxatavs mcenareulo-
ba, amitom zonebis saxelebi tradiciulad gabatonebuli mcenareu-
lobis tipebis saxels emTxveva.
xmeleTis zedapirze 13 bunebrivi zona gamoiyofa.
davaleba
4. sur. 21.1-is mixedviT: a) CamoTvale dedamiwis bunebrivi zonebi; b) daadgine, rome-
li bunebrivi zonebia gavrcelebuli cxel, zomier da civ sartylebSi, monacemebi
warmoadgine cxrilis saxiT.
5. riT aixsneba dedamiwaze mcenareTa da cxovelTa araTanabari ganawileba?
6. sur. 21.1-is da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) mixedviT daadgine, rome-
li qveynebis teritoriebze gvxvdeba: a) tropikuli tyeebi; b) savanebi da stepebi;
g) tropikuli da polaruli udabnoebi.
98 • Tema 1
21
saSualo wliuri temperatura, 0C
arqtikuli udabnoebi
tundra
taiga
Sereuli tye
stepebi da preriebi
udabnoebi
subtropikuli tye
savanebi
sezonuri tropikuli
teniani tye
tropikuli teniani tye sur. 21.2. temperaturisa da
naleqebis ganawileba buneb
m rivi zonebis mixedviT
davaleba
7. sur. 21.2-is mixedviT daadgine, TiToeul bunebriv zonaSi ras udris haeris sa-
Sualo wliuri temperatura da naleqebis wliuri raodenoba. informacia war-
moadgine cxrilis saxiT. rogor fiqrob, ra kavSiria temperaturas, naleqebis
raodenobasa da bunebrivi zonebis mcenareul safars Soris?
8. Seni azriT, romeli bunebrivi zonebia yvelaze metad Secvlili adamianis saqmia-
nobis Sedegad?
Tema 1 • 99
21
mTebi SedarebiT naklebad aris dasaxlebuli. mTis Zirsa da xeo
bebSi mcxovrebi mosaxleoba ZiriTadad mecxoveleobasa da miwaT-
moqmedebas misdevs.
m (1) (2) m sasoflo-
Tovli da naleqe- 0
tC sameurneo
myinvarebi bi, mm
5000 kulturebi
5000
SiSveli kldeebi >500 >00C
4000
qviani 500 +4
3000 4000
buCqnari, saZovrebi 1000 +8
davaleba
9. ra msgavseba-gansxvavebaa simaRlebriv sartylurobasa da ganedur zonalurobas
Soris?
10. ratom icvleba bunebrivi zonebi ufro swrafad mTebSi, vidre ganedurad?
11. moZebne naxevarsferoebis rukaze (danarTi 1) kordilierebi, alpebi, didi wyal-
gamyofi qedi, andebi, himalais mTebi. axseni, romel mTebSi iqneba ufro meti
raodenobis simaRlebrivi sartyeli da ratom.
12. sur. 21.3-is mixedviT: a) aRwere andebisa da kavkasionis mTebi; b) daadgine, rogor
icvleba simaRlebrivi sartylebi am mTebSi; g) axseni am gansxvavebis mizezebi.
13. Seni azriT, ra saqmianobas eweva TiToeul bunebriv zonaSi adamiani da ra gav
lenas axdens bunebrivi zona adamianis saqmianobaze?
14. moiZie informacia romelime bunebrivi zonis Sesaxeb. moamzade prezentacia
SenTvis sasurveli formiT da gaacani megobrebs.
es sainteresoa
100 • Tema 1
22
geografiuli garsi da
geografiuli garemo
gaixsene
mTlianoba ritmuloba
zonaluroba nivTierebisa
da energiis
mudmivi
bunebis yvela brunva
komponentis da mTliani uwyveti, erTiani
kompleqsis kanonzomieri procesi, romelic
cvla ekvatoridan mimdinareobs
polusebisken an piriqiT da rogorc cocxal,
simaRlis mixedviT ise aracocxal
bunebaSi.
Tema 1 • 101
22
davaleba
1. rogor fiqrob, geografiuli garsis Semadgeneli romeli nawilia yvelaze Zveli?
pasuxi daasabuTe.
2. moiyvane geografiuli garsisTvis damaxasiaTebeli kanonzomierebebis gamovli-
nebis magaliTebi.
geografiuli garemo
komponentebi:
reliefi, klimati, wyali, sasargeblo komponentebi:
wiaRiseuli, niadagi, mcenareTa da cxovelTa mindvrebi, plantaciebi, baRebi, wyalsacavebi, arxebi,
samyaro sarwyavi sistemebi, qalaqebi, soflebi
102 • Tema 1
22
civilizaciis gan-
etapis dasaxeleba daxasiaTeba viTarebis ZiriTadi
faqtorebi
davaleba
3. sur. 22.3-is mixedviT gansazRvre, sazogadoebis ganviTarebis romel etapze iq-
neboda garemoze adamianis zemoqmedeba yvelaze Zlieri da axseni, ratom?
Tema 1 • 103
22
mravali milioni wlis ganmavlobaSi dedamiwaze bunebrivi kom-
ponentebis garkveuli wonasworoba Camoyalibda. adamiani Tavisi
arsebobis dRidan gavlenas axdens masze. mosaxleobis raodenobis
zrdam, mecnierebisa da teqnikis ganviTarebam adamians gauadvila
bunebis aTviseba da gamoyeneba. magaliTad, sasargeblo wiaRiseu-
li, romelic bunebaSi milionobiT wlis ganmavlobaSi grovdeboda,
adamianma sul ramdenime aTeul weliwadSi sxvadasxva teritoriaze
gadaitana; adamianis saqmianobis Sedegad gaCnda axali nivTierebebi
da sxeulebi, romlebic bunebisTvis ar aris damaxasiaTebeli.
davaleba
4. me-20 s-is rusi mecnieris, vladimir vernadskis azriT, dedamiwis zedapirze ada-
miani mTavar `geologiur Zalad~ iqca. rogor fiqrob, ratom Seadara mecnierma
adamiani geologiur Zalas?
5. Seni azriT, dadgeba Tu ara dro, roca adamiani aRar iqneba bunebaze damokide-
buli? pasuxi daasabuTe.
104 • Tema 1
22
davaleba
6. waikiTxe a. da b. wyaroebi, gaaanalize isini da upasuxe kiTxvebs: a) rogor fiqrob,
bunebis romeli kanonebi gamoiyena adamianma Tavis sasargeblod? b) Seni azriT,
ra gavlenas axdens bunebrivi garemo adamianis mier sacxovrebeli adgilis arCe
vaze? qveynis ganviTarebis doneze? moiyvane magaliTebi: g) gamosaxe sqemis saxiT
urTierTdamokidebuleba bunebasa da sazogadoebas Soris.
a) `bunebas aqvs Tavisi kanonebi da adamians SeuZlia mxolod Seicnos da Tavis
sasargeblod gamoiyenos isini. bunebis kanonebi Tavis Zalas adamianis mier
Seqmnil garemoSic inarCuneben. adamiani iyo, aris da iqneba bunebis nawili.
sistema `sazogadoeba~ verasodes ver gadafaravs sistemas `buneba~.
(nawyveti v. liaminis naSromidan `geografia da sazogadoeba~, 1978 w.)
b) `msoflio rukaze Znelad Tu moiZebneba qveyana, romlis teritoria geogra
fiulad erTgvarovani iqneba da mosaxleobac Tanabrad iqneba maszed ganla
gebuli. aqedan gamomdinare, bunebrivi garemo, Tavis mxriv, uSualo gavlenas
axdens adamianTa mier sacxovrebeli adgilis arCevaze, maT ganviTarebaze,
warmoebis xasiaTsa da cxovrebis doneze~.
(g. margiani, `geografiuli garemos roli sazogadoebis ganviTarebaSi da
istoriuli procesis sazrisi~, 1985 w.)
proeqti
Seadare im dasaxlebuli punqtis Tanamedrove landSafti, sadac cxovrob, am adgi-
lisTvis damaxasiaTebel landSafts warsulSi.
muSaobis etapebi:
1. daadgine, rogori bunebrivi landSaftia gavrcelebuli Sens sacxovrebel adgi-
las. gadaiRe fotoebi, gaakeTe Canaxatebi. Seadgine am teritoriis adgilis gegma.
2. gamoarkvie, ra gavlena moaxdina adamianis sameurneo saqmianobam Seni sacxovre-
beli adgilis bunebriv landSaftze da rogor Seicvala igi?
3. ivaraude, rogori iqneboda Seni sacxovrebeli adgilis bunebrivi landSafti
warsulSi, maSin roca anTropogenuri zemoqmedeba umniSvnelo iyo da rogori
iqneba momavalSi, magaliTad, 50 wlis Semdeg. moamzade naxati, modeli, maketi an
warmoadgine sxva raime formiT.
es sainteresoa
Tema 1 • 105
23
buneba safrTxeSia
leqsikoni
praqtikuli samuSao
saTburi airebis zemoqmedeba dedamiwis temperaturaze
saWiro masala: 2 cali Termometri, 2 cali plastmasis gamWvirvale Wiqa, 2 cali
minis gamWvirvale qila TavsaxuriT, saaTi, Zmari, wyali, sakvebi soda, markeri.
msvleloba:
Seurie erTmaneTs Zmari da wyali da Caasxi Tanabari raodenobiT plastmasis WiqebSi.
Caawyve Wiqebi minis qilebSi da TiToeul WiqaSi Cade Termometri; erT WiqaSi Cayare
soda, qilas swrafad daaxure Tavsaxuri da daawere `CO2~. meore qilasac daaxure da
daawere `CO2-is gareSe~. 2 saaTis ganmavlobaSi yovel 10 wuTSi Seamowme Termometris
maCvenebeli orive WiqaSi da CainiSne monacemebi. gamoitane daskvna.
106 • Tema 1
23
mzis radiacia, romelic gaivlis atmosfe
ros da aTbobs dedamiwis zedapirs
CO2
mz
is
ra
d
dedamiwis zedapiridan atmosfero
iac
areklili siTbos raode-
ia
noba (infrawiTeli tal-
Rebi)
dedamiwis zedapiridan
areklili infrawiTeli atmosferos mier
talRebis nawili, romel- areklili mzis
ic saTburis efeqtis radiacia
airebis winaaRmdegobis
gamo dedamiwis zedapirs atmosfero
ubrundeba da tempera-
turis zrdas iwvevs.
CO2
saTburis efeqtis airebi (azotis orJangi, meTani, naxSirorJangi), romlebic
navTobis, qvanaxSirisa da sxva sawvavi nivTierebebis wvis Sedegad warmoiqmneba.
Tema 1 • 107
23
ris gamoc am regionis qveynebSi ekologiuri katastrofis da sakve-
bis masobrivi ukmarisobis safrTxe Seiqmna. 2005 wels amazonis auzi
usastikesma gvalvam moicva, ris Sedegadac daSra mdinareebi, aTaso-
biT kvadratul kilometrze ki TveobiT iwvoda miwa. tropikulma
tyem aseT gvalvas mxolod ramdenime weli SeiZleba gauZlos. Semdeg
ki gamoricxuli araa, daiwyos tyis gardaqmna savanad an udabnod,
rac katastrofulad imoqmedebs msoflio klimatze.
bolo wlebSi gaxSirda da gaZlierda siTburi talRebi. siTbu-
ri talRebi xangrZlivi periodis ganmavlobaSi ukiduresad cxel
aminds hqvia, romelsac Tan sdevs maRali sinotive. magaliTad, 2003
wlis ivnis-agvistoSi evropaSi ganviTarebuli siTburi talRebi
rekordulad cxeli iyo, ris Sedegad ramdenime aTasi adamiani gar-
daicvala. siTburma talRebma samxreT evropaSi marcvleulis ukma-
risobac gamoiwvia.
davaleba
1. Seni azriT, ra unda moimoqmedos adamianma, rom SeCerdes klimatis cvlilebis
procesi? moiZie informacia, ra RonisZiebebs atareben saerTaSoriso sazoga-
doeba da organizaciebi klimatis cvlilebis Sedegebis Sesasusteblad.
108 • Tema 1
23
CrdiloeTis yinulovani okeane
azia
CrdiloeYTi evropa
amerika
at
afrika
l
an
t
is
samxreTi
o
wynari okeane
ke
amerika indoeTis
an
okeane
e
avstralia
samxreTis okeane
antarqtida
1-dan 3-dan 11-dan 20-ze sur. 23.3. erovnuli parkebis raodenoba kon-
2-mde 10-mde 20-mde meti tinentebis mixedviT
davaleba
2. sur. 23.3-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) mixedviT daadgine sami qveyana,
sadac erovnuli parkebia: a) 1-dan 2-mde; b) 3-dan 10-mde; g) 11-dan 20-mde; d) 20-ze meti.
moZiebuli informacia warmoadgine cxrilis saxiT.
3. msoflios zogierT qveyanaSi saxelmwifo msxvil sawarmoebs garemos dacvis mizniT
sxvadasxva saSualebas sTavazobs:
a) uwesebs sagadasaxado da sxva saxis SeRavaTebs, Tu isini axal da saukeTeso, magram
amavdroulad Zvirad Rirebul teqnologiebs danergaven, gamoiyeneben energiis
aratradiciul saxeebsa da meorad nedleuls, Tavad gadaamuSaveben narCenebs da a.S.
b) garemos dabinZurebis gamo sawarmos ajarimeben, magram maT ufleba aqvT, jarimis
gadaxdis sanacvlod daafuZnon fondebi, romelTa mTavari saqmianoba iqneba amave
sawarmos muSaobis Sedegad `dazaralebuli~ mdinareebis, tbebis, niadagisa da sxva
ekosistemis aRdgena da grZelvadiani dacva.
Sen rom sawarmos xelmZRvaneli iyo, romel gzas airCevdi da ratom? moawyveT diskusia
klasSi.
4. warmoidgine, rom garemos dacvis ministri xar. ra RonisZiebebs gaatarebdi Sens mxareSi
(qveyanaSi, dedamiwaze) bunebis dasacavad?
Tema 1 • 109
23
Sesulia: zemo svaneTi, gelaTis monasteri da mcxeTis istoriuli
monumentebi – sveticxoveli da jvris monasteri.
galapagosis kunZulebi 1978 wlidan msoflio memkvidreobis siaSi
Sesuli pirveli bunebrivi Zeglia. arqipelagi wynar okeaneSi,
samxreT amerikis dasavleTiT, sanapirodan 965 km-is daSore-
biT mdebareobs da ekvadors ekuTvnis.
kunZulebze arsebuli florisa da faunis uamravi saxeoba
endemuria. aq gvxvdeba sxvadasxva saxis reptilia, romelTa
Soris aRsaniSnavia galapagosis giganturi ku da iguana –
sur. 23.5. galapagosis arqipe-
dedamiwaze erTaderTi cocxali arseba, romelsac sakuTari
lagi turistebisTvis erT-
erTi yvelaze mimzidveli guliscemis gaCereba 1 wuTis ganmavlobaSi SeuZlia. kunZu-
adgilia, Tumca mTavrobis lebTan arsebobs wyalqveSa parkebi.
mier dawesebulia garkveuli bunebis dacva da bunebrivi resursebis racionaluri
SezRudvac: erT turSi 20-ze
gamoyeneba TiToeuli Cvenganis movaleobaa, magram es ar
meti adamianis Sesvla dauS-
vebelia. aseve akrZalulia
niSnavs, rom ar gamoviyenoT misi simdidre. mTavaria, gavu-
turistebis Sesvla kunZulze frTxildeT mas, aviRoT misgan imdeni, ramdenic gvWirdeba
galapagosis kuebis gamrav- da gamoviyenoT mTlianad da momWirned, anu mdgradi ganvi-
lebis periodSic. Tarebis principiT davicvaT igi dabinZurebisgan.
davaleba
5. rogor fiqrob, SeiZleba Tu ara botanikuri baRi da zoologiuri parki bunebis
dasacavad Seqmnil obieqtebad miviCnioT. pasuxi daasabuTe.
6. msoflios mraval qveyanaSi (maT Soris, saqarTveloSi) moqmedebs saerTaSoriso
sazogadoebrivi organizacia `veluri bunebis dacvis msoflio fondi – WWF.
gaixsene, raime xom ar gsmenia mis Sesaxeb. moiZie informacia Cvens qveyanaSi misi
saqmianobis da sxva garemosdacviTi organizaciebis Sesaxeb.
7. moiZie informacia msoflio memkvidreobis siaSi Sesuli romelime erovnuli
parkis, bunebrivi Zeglis an kulturuli obieqtis Sesaxeb. moamzade prezentacia
posteris an infografikis formiT da gaacani megobrebs.
es sainteresoa
`wiTeli wigni~ 1966 wels bunebisa da bunebrivi resursebis saerTaSoriso kavSir-
ma daaarsa. masSi iSviaTi da gadaSenebis piras myofi cxovelebi da mcenareebi
Seitanes.
amJamad dedamiwaze 3000-mde erovnuli parkia. maTgan farTobiT yvelaze didia
vud-bufalos parki kanadaSi (4480 aTasi ha), rezervatebidan – centraluri ka-
laharis rezervati botsvanaSi (5280 aTasi ha), nakrZalebs Soris ki ust-lenis (14
000 aTasi ha) nakrZali ruseTSi.
daculi teritoriebis raodenobiT kontinentebs Soris pirvel adgilzea evropa,
xolo farTobiT – afrika. calkeul saxelmwifoebs Soris ki – daculi terito-
riebis xvedriTi wiliT gamoirCeva didi britaneTi, romlis mTeli teritoriis
TiTqmis 1/3 dacul teritorias warmoadgens.
110 • Tema 1
24
msoflio mosaxleobis
ricxovnoba
leqsikoni
davaleba
1. sur. 24.1-is mixedviT daadgine: a) sad mdebareobda pirvelyofili adamianis
formirebis kera? b) sad gadioda uZvelesi adamianis gansaxlebis sazRvrebi? g)
ra mimarTulebiT gadaadgildeboda adamiani? d) rogor fiqrob, ra faqtorebi
gansazRvravda adamianebis gansaxlebas?
Tema 1 • 111
24
!
!
! !
!
! !
!! !
! ! !
!
! !
!
! !
! !
! !
! !
! !
pirvelyofili adamianis
formirebis kera sur. 24.1. uZvelesi adamianis formirebisa da
gansaxlebis arealebi
uZvelesi adamianis gansaxlebis arealebi da saz-
Rvrebi (50 aTasi wlis win)
112 • Tema 1
24
qveyanaSi yovelwliurad yovel 1000 mcxovrebze daaxloebiT 15 kaci
ibadeba da 7 kvdeba, maSasadame, am qveynis mosaxleoba izrdeba.
bunebrivi moZraobis maCvenebeli damokidebulia mraval faqtor-
ze, maT Soris qveyanaSi cxovrebisa da samedicino momsaxurebis done-
ze, tradiciebze, religiaze, bunebriv pirobebze. aseve mniSvnelovan
gavlenas axdens omebi, stiqiuri ubedurebebi, epidemiebi da sxv.
30-40
30-40
20-30
20-30
10-20
10-20
0-10
0-10
-10-0
-10-0
monacemi
monacemiarar
aris
aris
davaleba
2. sur. 24.3-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) gamoyenebiT daadgine
sami qveyana, sadac bunebrivi moZraoba: a) yvelaze maRalia; b) yvelaze dabalia;
g) ras udris es maCvenebeli saqarTveloSi?
davaleba
3. CamoTvale faqtorebi, romlebic gavlenas axdens bunebriv moZraobaze. imsjele
maT gavlenaze.
4. gamoiangariSe, ramdeni kaci cxovrobda qalaqSi wlis bolos, Tu wlis dasawyisSi
mis mcxovrebTa ricxovnoba 50000-s udrida da bunebrivi moZraoba wlis ganmav-
lobaSi 20‰-ia.
5. rogor Seicvala da ras udris mosaxleobis ricxovnoba qalaqSi, Tu wlis ganma-
vlobaSi 700 adamiani daibada, 800 gardaicvala, 1200 wavida da 700 kaci Semovida?
Tema 1 • 113
24
yvela qveyanaSi adamianTa Taobebi mudmivad icvleba. maSasadame,
dedamiwaze mosaxleobis aRwarmoeba (kvlavwarmoeba) mimdinareobs.
gamoyofen aRwarmoebis sam tips: gafarToebuls, martivs da SezRu-
duls.
Sobadobis maCvenebeli
Sobadobis maCvenebeli Sobadobisa da mokvdaobis
dabalia, mokvdaobisa –
ufro maRalia, mokvdaobis maCveneblebi dabalia da
SedarebiT maRali, e.i.
ki – dabali, e.i. mosaxleobis TiTqmis Tanabaria, e.i. buneb
bunebrivi moZraoba uaryo
bunebrivi moZraoba maRalia. rivi moZraoba umniSvneloa.
fiTia.
davaleba
6. romeli `formula~ asaxavs mosaxleobis SezRudul aRwarmoebas: a) 20–8=12;
b) 23–6=17; g) 11–12=-1; d) 24–8=16; e) 10–10=0.
7. imsjele: a) ramdenad gamarTlebulia saxelmwifos mxridan Sobadobis SemzRu-
dveli demografiuli politikis gatareba? b) Seni azriT, ra RonisZiebebi unda
gatardes saqarTveloSi, rom mosaxleobis ricxovnobam moimatos.
es sainteresoa
termini „demografia“ pirvelad frangma mecnierma a. giiarma gamoiyena 1855 wels.
yovelwliurad msoflio mosaxleobis ricxovnoba 80-90 mln kaciT izrdeba. es
ki niSnavs, rom yovel wamSi dedamiwaze 3-4 adamiani ibadeba. sanam Sen am patara
teqsts kiTxulob, Cvens planetaze imdeni adamiani gaCndeba, rom sul mcire ori
safexburTo gundis dakompleqteba iqneba SesaZlebeli.
114 • Tema 1
25
mosaxleobis struqtura
adamianebi erTmaneTisgan garegnuli niSnebiT – kaniT, TmiT, Tva-
lebis feriT, cxviris, saxis da Tavis qalis formiT da sxv. gansxvav-
debian. mosaxleobis garegnuli niSnebiT dayofas rasobrivi struq
tura hqvia.
rasebis sazRvrebi pirobiTia, radgan mosaxleobis didi nawili
warmoSobilia sxvadasxva rasis SereviT da gardamaval da Sereul
rasas warmoadgens. gardamavali rasebis warmomadgenlebi arian
mulatebi – evropelTa da negroidTa STamomavlebi, metisebi – evro-
pelTa da indielTa STamomavlebi, sambo – indielTa da negroidTa
STamomavlebi da sxv.
sur. 25.1. mosaxleobis rasobrivi struqtura (procentuli wili msoflio mosaxleobaSi)
rasebi
sanqt-peterburgi
moskovi
londoni berlini
parizi
Cikago stambuli
niu-iorki pekini (beijini)
los-anjelesi filadelfia Teirani
osaka
kairo deli Sanxai tokio
karaCi
kalkuta taipei
mexiko hon-kongi
bombei
bankoki
manila
jakarta
san-paulo
rio-de-Janeiro
buenos-airesi
evropeiduli
avstraloiduri
monRoloiduri
negroiduli
gardamavali
Tema 1 • 115
25
davaleba
1. sur. 25.1 da sur. 25.2-is mixedviT daadgine, sad cxovroben ZiriTadad evropei-
duli, negroiduli, monRoloiduri, avstraloiduri da gardamavali rasebis
warmomadgenlebi? gadaixaze da Seavse cxrili.
gavrcelebis areali
rasa
(kontinenti, qveyana)
nimuSi
metad Wrelia Cveni planetis mosaxleobis eTnikuri struqtu-
rac. Tanamedrove msoflioSi daaxloebiT 35-45 aTas eTnoss gamoyo-
fen, romelTa raodenoba ramdenime aseulidan ramdenime milionamde
icvleba.
dRes msoflioSi 300-ze meti erovnebaa, romelTa mosaxleoba erT
milions aWarbebs. maT Soris yvelaze mravalricxovnebs miekuTvne-
bian Cinelebi, hindustanelebi, aSS-s amerikelebi, bengalielebi,
brazilielebi, iranelebi da sxv. Cvens planetaze yvelaze mraval-
ricxovani regioni samxreTi aziaa, xolo yvelaze mravalricxovani
qveyana – CineTi.
msoflio xalxTa dajgufebis erT-erTi niSania ena. dedamiwa-
ze gavrcelebul enebs maTi istoriuli naTesaobis mixedviT enaTa
ojaxebad ajgufeben, romlebic Tavis mxriv jgufebad da qvejgu-
febad iyofa.
dRes msoflioSi 14 damwerlobaa, 55 aTasamde ena 20 enobriv
ojaxs Seadgens. msoflio xalxebis enobrivi ojaxebidan aRsaniSna-
via indoevropuli, semitur-qamituri, iberiul-kavkasiuri da sxv.
maT Soris yvelaze didia indoevropuli ojaxi. masSi Semaval enebze
msoflio mosaxleobis TiTqmis 45% laparakobs.
afro-aziuri
altais
avsto-aziuri
avstroneziuli
izolirebuli
draviduli
indoevropuli
na-dene
pama-hingani
kavkasiuri
papuasebis enebi uraluri
xoisani
sino-tibeturi nigeriul-kongouri
116 • Tema 1
25
davaleba
2. sur. 25.3-is mixedviT daadgine, romeli enobrivi ojaxebia ZiriTadad gavrcele-
buli TiToeul kontinentze da monacemebi warmoadgine cxrilis saxiT. gamoi-
tane daskvna, romeli enobrivi ojaxia yvelaze metad gavrcelebuli?
iudaizmi
qristianoba
induizmi
kaTolicizmi
budizmi-lamaizmi
protestantizmi islami sintoizmi
marTlmadidebloba sunizmi daoizmi da konfucianizmi
monofizitoba Siizmi adgilobrivi religiebi
davaleba
3. sur. 25.4-is mixedviT daadgine, romeli religiebia ZiriTadad gavrcelebuli
TiToeul kontinentze. monacemebi warmoadgine cxrilis saxiT. gamoitane das-
kvna: a) romeli religiaa yvelaze metad gavrcelebuli msoflioSi; b) romeli
kontinenti gamoirCeva religiuri mravalferovnebiT.
Tema 1 • 117
25
Warboben qalebi
sur. 25.5. msoflio
TiTqmis Tanabaria
Warboben mamakacebi
mosaxleobis sqesobrivi
struqtura
davaleba
4. sur. 25.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) mixedviT daadgine sami
qveyana, sadac: a) Warbobs qalTa ricxovnoba; b) Warbobs mamakacTa ricxovnoba;
g) qalTa da mamakacTa ricxvi TiTqmis Tanabaria.
kacebi qalebi
118 • Tema 1
25
dedamiwaze mravali regioni da qveyanaa, sadac erTmaneTis gver-
diT sxvadasxva rasis, eTnikuri, religiuri da enobrivi ojaxebis
warmomadgenlebi cxovroben. 1992 wels gaerom miiRo deklaracia
erovnuli, eTnikuri, religiuri da enobrivi umciresobebis ufle-
baTa Sesaxeb. TiToeulma saxelmwifom unda daicvas maTi uflebebi
da xeli Seuwyos tolerantuli urTierTobebis Camoyalibebas.
davaleba
5. rogor fiqrob, ra faqtorebi moqmedebs mosaxleobis sqesobriv-asakobriv stru-
qturaze?
6. gaaanalize mosaxleobis sqesobriv-asakobrivi piramida (sur. 25.6.) da upasuxe Se-
kiTxvebs: a) romel asakSia mamakacebisa da qalebis yvelaze meti da yvelaze nakle-
bi raodenoba? b) ras udris mamakacTa da qalTa ricxovnoba 20-dan 60 wlamde;
g) asakobrivi struqturis mixedviT, rogor erebs miekuTvneba gaboni da ratom?
7. moiZie damatebiTi informacia da imsjele, rogor cxovroben sxvadasxva geo-
grafiul garemoSi sxvadasxva rasisa da eTnosis adamianebi, rogori kultura
da saqmianoba aqvT maT.
8. waikiTxe amonaridebi da imsjele: a) raze migviTiTebs saqarTvelos konsti-
tuciis me-14 muxli. b) ra gansxvavebaa Tanasworobasa da tolerantobas Soris?
„yvela adamiani dabadebiT Tavisufalia da kanonis winaSe Tanasworia ga-
nurCevlad rasisa, kanis ferisa, enisa, sqesisa, religiisa, politikuri da sxva
Sexedulebebisa, erovnuli, eTnikuri da socialuri kuTvnilebisa, warmoSobisa,
qonebrivi da wodebrivi mdgomareobisa, sacxovrebeli adgilisa“.
saqarTvelos konstituciis me-14 muxli
„tolerantoba – esaa Tavisufleba mravalferovnebaSi. es aris aramarto
moraluri vali, aramed politikuri da samarTlebrivi moTxovnilebac. tole-
rantoba – saTnoebaa, romelic SesaZlebels xdis mSvidobas da omis kulturis
mSvidobis kulturiT Secvlas exmareba“.
1995 wlis 16 noembers UNESCO-s iniciativiT gaeros wevri qveynebis mier
miRebuli tolerantobis principebis deklaracia
es sainteresoa
rasizmi rasobrivi niSnis mixedviT mosaxleobis nawilis uflebaTa Selaxva da
diskriminaciaa. sityva „rasizmi“ pirvelad 1932 wels frangi leqsikografisa da
gamomcemlis, larusis mier Sedgenil leqsikonSi dafiqsirda. rasizmis fuZemdeb
lad frangi mecnieri Jozef de gobino miiCneva. rasizmis gamovlinebis forma iyo
monoba aSS-Si, romelic 1863 wels abraam linkolnma gaauqma. rasobrivi diskri-
minaciis erT-erTi sastiki formaa aseve aparteidi, romelsac xSirad ama Tu im
qveynis adgilobrivi mosaxleobis winaaRmdeg mimarTavdnen.
amJamad rasizmis yvela formis likvidaciis Sesaxeb saerTaSoriso konvencia
moqmedebs, romelic gaeros generalurma asambleam 1965 wlis 21 dekembers miiRo.
samwuxarod, xSirad xdeba, rom ena Cumad da SeumCnevlad kvdeba. mecnierTa azriT,
100 wlis Semdeg amJamad arsebuli enebidan 3000-dan 6000-mde gaqreba. imisaTvis,
rom enam „icocxlos“, masze daaxloebiT 100 aTasi adamiani mainc unda laparakob-
des. dRes 400 enaze meti dgas gaqrobis safrTxis winaSe.
Tema 1 • 119
26
mosaxleobis simWidrove da
dasaxlebis formebi
gaixsene
davaleba
1. rogor fiqrob, ram ganapiroba mosaxleobis maRali xvedriTi wili aRmosavleT
da CrdiloeT naxevarsferoSi?
2. Seni azriT, ratom irCevs mosaxleobis udidesi nawili sacxovreblad sanapiro
zolsa da vake-dablobebs?
120 • Tema 1
26
ze 5 kacs ar aRemateba, xmeleTis 54% ukavia. meCxerad dasaxlebuli
kontinentia avstralia. aq simWidrove 1 km2-ze 3.2 kacia. qveynebidan
aRsaniSnavia monRoleTi, islandia da sxv.
mosaxleobis
simWidrove
0 - 10
11 - 25
26 - 50
51 - 75
76 - 100
101 - 150
151 - 300
301 - 1000
1001 - 9510
davaleba
3. sur. 26.1-isa da naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) mixedviT daadgine: a) romeli
regionebi gamoirCeva maRali simWidroviT da ratom? b) romeli teritoriebia
SedarebiT meCxerad dasaxlebuli da ratom? g) gamoitane daskvna.
4. amoarCie sami qveyana, moiZie monacemebi maTi farTobisa da mosaxleobis raode-
nobis Sesaxeb da gamoTvale simWidrove. informacia warmoadgine cxrilis saxiT.
Tema 1 • 121
26
sanktpeterburgi
!
londoni! berlini
!
moskovi
!
parizi
!
jakarta
!
riodeJaneiro
! !
sanpaulo
buenosairesi
!
izolirebuli dasaxlebebi
qalaqis mosaxleobis siWarbe sur. 26.2. qalaqisa da soflis
soflis mosaxleobis siWarbe mosaxleoba (2016 w)
davaleba
5. sur. 26.2-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 2) mixedviT: a) daadgine
romel qveynebSi Warbobs qalaqis mosaxleoba da romelSi – soflis; b) axseni
gansxvavebis mizezebi.
es sainteresoa
mosaxleobis simWidrovis mixedviT msoflios qveynebi sam qvejgufad iyofa:
qveynebi maRali maCvenebliT – 200 kaci/km2, saSualo simWidroviT – 45-50 kaci/
km2 da simWidrovis dabali maCvenebliT – 0-10 kaci/km2-ze.
122 • Tema 1
26
sankt-peterburgi
berlini moskovi
monreali londoni
sietli toronto parizi eseni kievi xarbini
bostoni milani stamboli pekini (beijingi) tokio-
Cikago
madridi romi seuli
san-francisko detroiti niu-iorki neapoli ankara tianZini
iokohama
atlanta filadelfia alJiri Teirani osaka nagoia
los-anjelesi
vaSingtoni kasablanka aleqsandria baRdadi lahori Sanxai
hiustoni kairo karaCi niu-deli
maiami taibei
daka
ahmadabadi kalkuta iangoni honkongi
mexiko mumbai haidarabadi
karakasi xarTumi manila
bengalori bangkoki
Cenai
lagosi
bogota
resifi kinSasa
lima jakarta
rio-de-Janeiro
san-paulo iohanesburgi
santiago sidnei
keip-Tauni
buenos-airesi melburni
davaleba
Tu ginda meti Seityo msoflios
yvelaze didi qalaqebisa
6. sur. 26.3-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi
da aglomeraciebis Sesaxeb,
2) mixedviT daadgine, romel qveynebs ekuTvnis qalaqe-
estumre vebgverdebs:
bi, sadac mosaxleobis ricxovnoba: a) 10 mln-ze metia; https://www.kids.nationalgeographic.
b) 5-dan 10 mln-mdea; g) 3-dan 5 mln-mdea. com
https://www.youtube.com
7. moiZie informacia msoflios romelime qalaqis
Sesaxeb, moamzade prezentacia da gaacani megobrebs. saZiebel velSi akrife:
didi qalaqebi
8. aRwere Seni qalaqi an sofeli geografiuli mdebare-
obis, bunebrivi pirobebisa da funqciis mixedviT.
Tema 1 • 123
Semajamebeli samuSao I
1. romel suraTzea naCvenebi sworad azimuti?
a) b) c
c
60° 60°
1
40° 40°
20°N
2 20°
6
0° 0°
9 7 8
20°S 20°
40°
5 10 40°
60°
4 3 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
60° 60°
40° 40°
20°N 20°
0° 0°
20°S 20°
40° 40°
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
124 • Tema 1
4. romeli asoTia aRniSnuli suraTze sawyisi meridiani?
B
A
D
C
5. Sen axla skolaSi xar da gakveTilebs eswrebi. ras akeTeben am dros Seni ucxoeli
megobrebi joni, tanaka da elene, Tu joni amerikis SeerTebul StatebSi cxovrobs,
tanaka – iaponiaSi, xolo elene – did britaneTSi?
60° 60°
BA
40° 40°
20°N 20°
BB
0° 0°
20°S 20°
40° 40°
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
60° 60°
40° 40°
20°N 20°
0° 0°
20°S 20°
40° 40°
BA
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
Tema 1 • 125
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
b) 80° 80°
60° 60°
BA
40° 40°
20°N 20°
0° 0°
20°S 20°
40° 40°
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
1. 2. 3.
900 900 900
00 00 00
126 • Tema 1
11. daadgine, romelia zedmeti sityvebi logikur jaWvSi da axseni ratom.
a) CrdiloeTi, dasavleTi, samxreT-dasavleTi, samxreTi, aRmosavleTi.
b) ekvatori, meridiani, samxreT tropiki, CrdiloeT polaruli wre, geografiuli
ganedi.
g) kavkasioni, alpebi, himalai, andebi, urali.
d) kilimanjaro, Cogori, jomolungma, denali (mak-kinli), akonkagua.
12. or punqts Soris manZili 1:200 000 masStabian rukaze 25 sm-ia. ra dros moandomebs
avtomobili am manZilis gavlas, Tu misi siCqare 100 km/sT-ia. aCvene gamoTvlis pro-
cesi.
1 2 3 4 5
a b g d e
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
80° 80°
BC
60° 60°
BD
40° 40°
BB
20°N
BF 20°
0° BE 0°
20°S 20°
40° 40°
BA
60° 60°
80° 80°
180° 160° 140° 120° 100° 80° 60° 40° 20° 0° 20° 40° 60° 80° 100° 120° 140° 160° 180°
Tema 1 • 127
15. axseni, ra mniSvneloba aqvs atmosferos Seswavlas?
Tovli
wvima
unaleqo
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
-200 -180 -100 +2 0 +100 +150 +200 +180 +100 +3 0 -30 -170
19. gamoTvale:
a) haeris temperatura mTis ZirSi +180C-ia, mTis simaRle – 4000 m. ras udris tempe-
ratura mTis mwvervalze, Tu Termuli safexuri 0.60C-ia yovel 100 m-ze. aCvene
gamoTvlis procesi.
b) 8 km simaRleze Termometrma -120C aCvena. ras udris temperatura am dros deda-
miwis zedapirze, Tu Termuli safexuri 0.60C-ia yovel 100 m-ze. aCvene gamoTvlis
procesi.
g) mTis ZirSi atmosferuli wneva 760 mm vercx. sv.-ia, xolo mwvervalze – 340 mm. ra
simaRlisaa mTa?
d) mTis mwvervalze, romlis simaRle 3 km-ia, barometrma 420 mm aCvena. ras udris
atmosferuli wneva mTis ZirSi?
20. axseni, ratom warmoiqmneba qari, ra samecniero da praqtikuli mniSvneloba aqvs qaris
da misi warmoqmnis meqanizmis Seswavlas?
128 • Tema 1
21. aage Rrublianobis svetovani diagrama Semdegi monacemebiT: 8 dRe – uRrublo, 10
dRe – Rrubliani da 12 dRe – naxevrad Rrubliani (1 ujra – 2 dRe).
22. rogor fiqrob, ratom arsebobs okeaneebis sanapiroebze teritoriebi, sadac praq
tikulad ar modis naleqebi? moiyvane aseTi adgilebis magaliTebi.
Tema 1 • 129
25. gansazRvre, ras asaxavs mocemuli ruka:
130 • Tema 1
27. geografiuli kvleva:
pirveli etapi:
elenem da giorgim gadawyvites, maTi skolis mimdebare teritoriis mikroklimati
SeeswavlaT. CamoTvale, romeli elementebi unda Seiswavlon, romeli xelsawyoebis
gamoyeneba dasWirdebaT maT muSaobisas da ra aris TiToeuli am xelsawyos sazomi
erTeuli. gadaixaze da Seavse cxrili №1.
cxrili №1
nimuSi
meore etapi:
elenem da giorgim skolis mimdebare teritoriaze daafiqsires Semdegi maCveneblebi:
20; 740; 80; 2. Semdeg isini skolis mezoblad mdebare mTaze avidnen da iqac Caatares
gazomva. aRmoCnda, rom atmosferuli wneva 40 erTeuliT iyo Semcirebuli.
daadgine:
a) romeli elementebis maCveneblebi iyo xelsawyoebze dafiqsirebuli;
b) ras udris atmosferuli wneva mTis mwvervalze? (aCvene gamoTvlis procesi)
g) ra simaRleze avidnen elene da giorgi? (aCvene gamoTvlis procesi)
d) ramdeni iqneba temperatura mTis mwvervalze? (aCvene gamoTvlis procesi)
e) rogor da ratom Seicvleba SefardebiTi tenianobis maCvenebeli, Tu absoluturi
tenianoba ucvleli darCeba?
v) rogor da ratom Seicvleba qaris siCqaris maCvenebeli?
gadaixaze da Seavse cxrili №2.
cxrili №2
xelsawyos
gamoTvlebi/ ganmarteba pasuxebi:
maCvenebeli
atmosferuli wneva mTis
mwvervalze
nimuSi
mTis simaRlis gansazRvra
temperaturis gansazRvra
SefardebiTi tenianoba
qaris siCqare
Tema 1 • 131
28. cxrilis mixedviT daadgine, romel qveyanaSi aRiniSneba mosaxleobis depopulacia:
ruseTi 9 15
meqsika 27 5
avstralia 14 7
132 • Tema 1
2
Tema
afrika
aq Seityob, rom
134 • Tema 2
27
geografiuli mdebareoba
0 0 0 0 0 0 0 0 0
20 10 0 10 20 30 40 50 60
m e l
x
T
ras-engelas koncxi
gibraltaris a
i
srute eb gab
S u iranis
mT dasavleTi esi a z R v a
kasablanka is s y siriis mTianeTi
as didi ergi
ur ag
z
aRmosavleTi
tl
e
a didi ergi udabno ro
m. tubkali tripoli si
0 kanaris k-ebi kataras nilosis
sinas sm 0
30 4165 depresia delta sp Te 30
n.k. ar bi
el-hamras
a
kairo se
ahagaris mTebi T
r
das avle T is
s ah ara erg-SeSi mTianeTi libiis yu
a
h a udabno e r
b
i
e
CrdiloeTi tropiki
a T
T
r i
e
m. tahati m. emi-kusi nubiis
s
s n . k
l
2918 3415 .
udabno
i
0
tibestis
a
0
20 20
mTebi murdis udabno
z
airis depresia rub-el-hali
R
dakari md. plato m. bagzani
nilosi
v
se erg-jubari
darfuris
ne 2222
a
g plato
md
koncxi .n re
al
tba tba
ig m. mara yu
a
Cadi tana
md .
almadi s
lt
i
3088 ni
er
md e
ad
i
md. vo
.S ras-hafunis
0 e Tiopiis 0
10
ar
10 i m T iane T i koncxi
k .
adis-abeba
n-
is
abijani nigeris m. kenia
l
delta 5195
md
ma
m. kameruni . u bang tba
i
so
rudolfi
k. bioko 4095
m. margerita
5110 m. kilimanjaro
tba
0 ekvatori gvineis kongos alberti 5895 0
0 qvabuli 0
gvineis dablobi
o
ng
tba
yure
ko
viqtoria
md.
serengetis
kinSasa vake k. zanzibari
a t l a n t i s tba
de-bus tanganika komoris
0
10 plato k-ebi 10
0
angolis kasais
e
qvabuli plato
srut
tba
katangas mozambikis
o k e a n e zegani
niasa
zegani
is
mbezi
za
ri
ik
ovambos CanCqeri
.
md
mb
viqtoria
plato ska
za
kalaharis
aga
mo
0 0
na
20 qvabuli 20
mib
ad
iis
k. m
samxreTi tropiki
udabn
m. bobi
kalaharis
2658
udabno pretoria
o
indoeTis
bi
m d. oran
Ji
m Te
0 0
30 30
drak o n i s
kap
is mTebi
keiptauni
keTili imedis koncxi
koncxi nemsa okeane
0 0 0 0 0 0 0
10 0 10 20 30 40 50
0-dabali
0-dabali 1:33 000 000
0-50
0-50
50-100
50-100
100-250
100-250
250-500
250-500 6500-ze Rrma
6500-ze Rrma
500-1000
500-1000 6500
6500
1000-1500
1000-1500 5000
5000
1500-2000 4000
4000
1500-2000
2000-3000 3000
3000
2000-3000
3000-4000 2000
2000
3000-4000 1000
4000-5000
4000-5000 1000
500
500
5000-ze < <
5000-ze 200
200
sur. 27.1 afrikis fizikuri ruka
Tema 2 • 135
27
gaixsene
davaleba
136 • Tema 2
27
200 300 400 500 600 700 800
300
300
200
200
100
100
sur. 27.2. varaudoben, rom wiTel zRvas saxeli masSi didi raodenobiT wyalmcena-
reebis arsebobis gamo ewoda, romlebic zogjer mowiTalo fers iReben. wiTeli
zRva msoflios zRvebs Soris yvelaze Tbili da mariliania. misi Zlieri simlaSe
Zlieri aorTqlebiT aixsneba, rasac tropikuli udabno ganapirobebs. zRvaSi bevria
marjnis sxvadasxva saxeoba, romlebic Tbil wyalSi Zalian swrafad mravldebian.
marjnis kiriani ConCxi sxvadasxva ferisaa. isini zRvis fskerze did nagebobebs war-
moqmnian da SeiZleba iTqvas, zRapruli silamazis wyalqveSa `baRebs~ qmnian.
roterdami
km
km
i
0 mekobreTa
al
0 0
0 0 stamboli Tavdasxmis
8 0
1
m
2 21000 km adgilebi
so
1
atlantis okeane
58
00
gibraltaris suecis
srute
km
arxi
mumbai
davaleba
Tema 2 • 137
27
tanzania dar-el-salami
te
sru
sur. 27.4. mozambikis srute yvelaze
grZeli srutea dedamiwaze. misi sigrZe
1760 km-ia, xolo sigane – 420 km.
kis
k
zambia antananarivu
i
mb
i
ar
mbi
za
a sk
mo
dag
za
ma
o
pretoria
m
samxreT
afrika
lesoto
davaleba
es sainteresoa
138 • Tema 2
28
afrikis kvlevis istoria
afrika uZvelesi droidan ipyrobda samxreT evropisa da samxreT-
dasavleTi aziis xalxebis yuradRebas. xmelTaSua zRvis qveynebis –
Zveli saberZneTisa Tu finikiis xalxebi – kargad icnobdnen Crdi-
loeT afrikis sanapiro zols. Tumca kontinentis irgvliv mdebare
teritoriis da, miT umetes, misi Sida raionebis kvleva sakmaod gvian
daiwyo.
androfagebi hiperboreebi
evropa armiaspebi
esedonebi
i
eb sarmatebi
T
es
i vi azovis zRva
tr sk
i
si
is
sp
va
a
ka
pi
pi
vk R masagetebi
al
getebi as z
ka
ia
keltebi
is
t
Savi zRva s pi si
aq
ka ar
sogdiana
l
Trakia
ar aq si balxi
midia
iberia
a
ninevia
tertesi eqbatana a z i a
n
kirena
asureTi suza sparseTi indoelebi
t
karTageni
memfisi
balioni
i
atlasebi
libia Tebe
s
siena
ni l o i zRva
si
el
iT
meroe arabeTi
z
w
R
eTiopia
makrobienbi
v
a
v a
s a z R
m x r e T i s
davaleba
Tema 2 • 139
gadaadgildebodnen. Sor manZilebze ki mdinarisa
da zRvebis gaswvriv navebiT micuravdnen.
davaleba
140 • Tema 2
28
e v r o p a
lisaboni
a z i a
indoeTi
goa
kalkuta
vasko da gama
atlantis indoeTis
okeane okeane
nemsas
koncxi
1492 w.
davaleba
4. afrikis fizikuri (27.1) da vasko da gamas mogzaurobis (sur. 28.3.) rukebis mixe-
dviT daadgine, romeli okeanuri dinebebi uwyobda da romeli uSlida xels misi
eqspediciebis dros ialqniani gemebis curvas?
Tema 2 • 141
28
luandamde imogzaura. aRmoaCina kontinentis erT-erTi udidesi
CanCqeri, romelsac britaneTis imdroindeli monarqis, dedofal
viqtorias saxeli uwoda. mogvianebiT, man aseve aRmoaCina da gamoi-
kvlia tba niasa. igi cnobil mkvlevar stenlisTan erTad ikvlevda
CrdiloeT tanganikas. mogvianebiT, stenli samSobloSi dabrunda,
livingstonma ki ganagrZo kvleviT-saZiebo samuSaoebi. misi mizani
TeTri nilosis saTavis povna iyo, rac miuRweveli aRmoCnda. samwu-
xarod, am eqspediciis dros igi daavadda da 1873 wels gardaicvala.
livingstoni britaneTSi gadaasvenes da londonSi, uestminsteris
saabatoSi dakrZales.
tba
rudolfi
0
ekvatori 0
tba
viqtoria
go
mvanza
kon
niangve
ujiji k. pemba
tba
boma
aba
tanganika k. zanzibari
al
indoeTis
u
l
tba
niasa okeane
atlantis
okeane
Citambo
zambezi
142 • Tema 2
28
davaleba
davaleba
nimuSi
es sainteresoa
Tema 2 • 143
29
reliefi
leqsikoni
gaixsene
144 • Tema 2
29
afrikis didi nawili sxvadasxva simaRlis cicabo kldeebian baqnis
rofebs warmoadgens, romlebic kontinentis Sida nawilebSi mdeba-
reoben da did qvabulebs (magaliTad, kalaharis, Cadis, kongos da
sxv.) warmoqmnian.
kontinentis CrdiloeTi da samxreTi raionebi sxvadasxvagvarad
viTardeboda, swored amitom maTi Tanamedrove reliefi gansxvave-
bulia. Tu afrikis fizikur rukas davakvirdebiT, SevniSnavT, rom
aq 200-dan 1000 m-mde simaRlis vake reliefi Warbobs. kontinentze
cotaa dablobebi, ar aris maRali da did manZilze gadaWimuli mTia-
ni sistemebi. mTebi mxolod kontinentis ukidures CrdiloeTSi da
samxreTSi gvxvdeba. amitomac afrikis zedapirs simaRlis mixedviT
or nawilad yofen – CrdiloeTiT da dasavleTiT dabali afrikaa
da umetesad, simaRle 1000 m-ze naklebia, xolo aRmosavleTiT da
samxreTiT – maRali afrikaa da simaRle, umetesad, 1000 m-s aRema-
teba.
ebi
s mT
asi
l
at
tibestis
mTianeTi
axagaris
mTianeTi ka
i
r
f
a
daba l i eTiopiis
mTianeTi
ka
ri
af
li
davaleba
1. afrikis fizikuri rukis (sur. 27.1) mixedviT daadgine: a) sad mdebareobs Ziri-
Tadad dablobebi; b) romeli mTebi mdebareobs kontinentis CrdiloeTsa da
samxreTSi?
Tema 2 • 145
29
kontinentis yvelaze dabali adgili krateruli warmoSobis asa-
lis tba (-155 m z.d.-dan) erT-erTi lamazi da saintereso adgilia
afrikaSi. tba, romlis sigrZe 19 km-ia, sigane – 6.5 km, xolo maqsima-
luri siRrme – 40 m, afaris xeobaSi (danakilis udabno) mdebareobs.
tba msoflio tbebs Soris cnobilia Tavisi marilianobiTac. tbis
marilianoba 35 ‰-ea, xolo 20 metris siRrmeze – 40 ‰, ris gamoc igi
erT-erTi yvelaze mlaSe tbaa msoflioSi, mkvdar zRvasa da eltonis
tbasTan erTad.
Aasmara Sanaa
!
( !
(
Aadeni
!
(
asalis
!
(
tba jibuti sur. 29.2. cxel, mzian dReebSi, mariliani
wylis aorTqlebis Sedegad, asalis tbis
adis-abeba napirebze ulamazesi TeTri marilis
!
(
kunZulebi warmoiqmneba. tbis napirebze
marils moipoveben da eTiopiaSi qaravne-
biT gadaaqvT.
davaleba
2. gakveTilis teqstis, afrikis fizikuri rukisa (sur. 27.1) da sur. 29.1-is mixedviT
Seadare erTmaneTs maRali da dabali afrika Semdegi gegmis mixedviT: a) konti-
nentis romel teritoriebs moicavs; b) simaRle; g) reliefis formebi.
146 • Tema 2
29
davaleba
Tema 2 • 147
29
sur. 29.4. sityva `kilimanjaro~ „mbrwyinav mTas“ niS- sur. 29.5. ngorongoro msoflioSi udidesi vul-
navs. mwvervals sami wveri aqvs da miuxedavad imisa, kanuri krateria. misi diametri 20 km-ia da igi
rom es mTa ekvatorTan axlos mdebareobs, samive ngorongoros (tanzania) dacul teritoriaze
mwvervali mudmivad TovliTa da yinuliTaa dafaru- mdebareobs. kraterSi 25 000 cxoveli binadrobs
li. kilimanjaros ZirSi, savanis tropikul sicxeSi, da amitom igi turistebis erT-erTi usayvarlesi
naxevrad gadamxmar akaciebsa da eklian buCqebs Soris adgilia.
ki zebrebi, Jirafebi da antilopebi binadroben.
148 • Tema 2
29
mSrali regioni karu afrikis samxreTSi mdebareobs. igi naxevaru-
dabnoebis platoebsa da mTaTaSoris xeobebs aerTianebs, romlebic
didi rRvevebis zolis da mdinare oranJis xeobis samxreTiT mdeba-
reoben. regionis saerTo farTobi daaxloebiT 395 000 km2-ia.
sur. 29.7. bunebis msoflio fondi (WWF) karus teritoriaze (rukaze wiTeli xazis sazRvrebSi) gamo
yofs or ekoregions (gamoyofilia lurji xaziT) – sukulenturi karu dasavleTiT da nama karu
aRmosavleTiT.
davaleba
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
Tema 2 • 149
30
sasargeblo wiaRiseuli
leqsikoni
gaixsene
150 • Tema 2
30
ko
o
r
ma
a
ar
ah
alJiri egvipte
.s libia
as
d
mali
mavritania
senegali sudani
nigeri Cadi
nigeria eTiopia
i
al
uganda
m
so
kongos kenia
demokratiuli
platina respublika
tanzania
vercxli
oqro angola
ri
z
mo
ska
brilianti namibia
aga
rkina
mad
marganeci
fosfatebi
samx. afrika
tyvia
urani
davaleba
1. afrikis fizikuri (sur. 27.1) da sasargeblo wiaRiseulis (sur. 30.1) rukebis ga-
moyenebiT daadgine, romel sasargeblo wiaRiseuls moipoveben CrdiloeT da
samxreT afrikaSi da axseni maTi ganlagebis mizezebi.
Tema 2 • 151
30
kongos demokratiuli respublikis teritoriaze arsebul Sabas
provinciasa da zambiaSi spilenZs, kobalts, kalas, rkinis madans,
oqros, boqsitebs moipoveben. gansakuTrebuli adgili e.w. spilenZis
sartyels ukavia, romelic centralur afrikaSi 450 km-zea gadaWi-
muli. aq spilenZis 100-mde sabadoa, romelTa maragi 110 mln tonas
aRemateba.
samxreT afrikis regioni sasargeblo wiaRiseulis Tavmoyris
erT-erTi yvelaze msxvili da mra-
valferovani regionia msoflioSi.
ko
o
ma
r aq moipoveben oqros, almass, rkinis
a
ar
alJiri
.s
egvipte
as
a libia
ni tinas, azbests.
d
t a
vri
ma mali
nigeri sudani
senegali
Cadi
respublika
ma
benini a
so
togo nd kenia
u ga
kongos
demokratiuli
respublika
tanzania
angola
zambia ki
bi
am
ri
z
mo
ska
aga
namibia
mad
samx. afrika
davaleba
152 • Tema 2
30
davaleba
nimuSi
Savi liTonebi: rkina, manganumi, qromi
feradi liTonebi: spilenZi, alumini (boqsitebi)
Zvirfasi liTonebi: oqro
almasi
nimuSi
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
almasi samxreT afrikis respublikaSi pirvelad 1867 wels mdinare oranJis napi-
rebTan aRmoaCines. erT-erTi versiiT, almasi mwyemsma biWma ipova.
msoflioSi erT-erTi udidesi almasi, romelic cnobili iyo `kulinanis~ saxeliT
da romlis wonac 3000 karats sWarbobda, dRevandeli samxreT afrikis respubli-
kis teritoriaze ipoves. mogvianebiT igi britaneTis mefes, eduard VII-s aCuqes.
misi gadamuSavebis Semdgom miRebuli briliantebi amJamad britaneTis dedoflis
saganZuris nawilia. maT Sorisaa msoflioSi udidesi brilianti „afrikis vars-
kvlavi“, romelic 630 karats iwonis da britaneTis dedoflis samefo kverTxSia
moTavsebuli, is londonis tauerSi inaxeba.
q. kimberlis `did xvrelSi~ moipoves iseTi cnobili almasebi, rogorebicaa `de
birsi~ – 428.5 karati, mocisfro-moTeTro `porter rodsi~ – 150 karati, moyvi-
Talo `tifani~ – 128.5 karati.
saqveynod cnobili kompania `de birsi~, romelic me-19 saukunis bolos daaarsa
germanelma ersTon opengeimerma, dRemde akontrolebs almasebis mopovebasa da
realizacias.
Tema 2 • 153
31
afrikis hava
gaixsene
154 • Tema 2
31
kontinentis centralur regionebSi haeri mTeli wlis ganmavlo-
baSi Tanabrad Tbeba. sezonis mixedviT temperaturuli ryeva Sesa-
mCnevia mxolod tropikebSi da ufro metad subtropikebSi. radgan
afrikas ekvatori TiTqmis Suaze yofs, amitom kontinentze sezone-
bic gansxvavebulia: rodesac ekvatoris CrdiloeTiT zafxulia, mis
samxreTiT – zamTaria da piriqiT.
zafxulis Tvis haeris saSualo temperatura TiTqmis mTeli kon-
tinentis masStabiT +200 C-ze maRalia, zog adgilebSi ki +350 C-s aRwe-
vs. zamTarSi yvelaze `civi~ CrdiloeTis da samxreTis raionebisTvis
saSualo temperatura vakeze +80-ze dabla ar eSveba.
ivlisis saSualo
temperatura, °C ianvris saSualo
5
+2 +5 temperatura, °C
+35 +35
+15
+25
+25
5
+2
+2
+25
5
ivlisis saSualo
at
at
temperatura, °C ianvris saSualo
l
temperatura, °C ntis o
is ok
5 +35
+15 + 35-ze maRali
+15
ea n e
kean
+25
+2
+25
5
e
+15
5
+2
+2
+25
5
+5
at
la
dabali
ntis o
isis saSualo
mperatura, °C ianvris saSualo
+15 haeris saSualo
temperatura, °C
kea
+5
+2
temperatura, °C
ne
+25
+15
+2
+25
5
+5
at
la
dabali
ntis o
kean
+2
5
e
Tema 2 • 155
31
davaleba
davaleba
156 • Tema 2
op
o antan
mp
li
i n d
31
keiptauni
alJiri
aleqsandria
tripoli
i
os
l
janeti
ni
asuani atmosferuli naleqebi, mm
port-sudani
dakari
3000-ze meti
marua
adis-abeba 2000
a t
debunja
libervili 1000
l
e
n
n
a
t 500
e a
o
kigoma
ng
i ko
kinSasa dar-es-salami
s
aba
o k
o l 250
k
lua
e
zamb e z i
100
s
a
n e
i
beira
T 50-ze naklebi
e
maungi o antananarivu
o
op
mp
li
i n d
atmosferuli naleqebi, mm
pasatebi gabatonebulia afrikis umetes nawilSi. maTi moqmedeba
3000-ze meti
kontinentis
2000
CrdiloeT da samxreT nawilebSi gansxvavebulia, rac
gamowveulia
1000 CrdiloeTiT – evropa-aziis, xolo samxreTiT – okea-
neebis
500
mdebareobiT. pasatebi gavlenas axdenen naleqebis ganawile-
250
baze.
100
50-ze naklebi
900
0
60 0
60
da
sur. 31.5. pasatebi qarebia, romlebic
savl
30 0
savl
30
60 0 0
dabali atmosferuli wnevis zonebi xolo samxreT naxevarsferoSi – samxreT-
60
900 maRali atmosferuli wnevis zonebi aRmosavleT pasatebs warmoqmnian.
Tema 2 • 157
31
davaleba
davaleba
es sainteresoa
158 • Tema 2
32
klimaturi sartylebi
gaixsene
30 500 30 500
20 400 20 400
tunisi
10 300 10 300
0 200 0 200
208 15
-20
iTmamiiasond
0
insalahi qairo -20
iTmamiiasond
0
gr inviCis mer id iani
40 600
20 400
tombuqtu 10 300
0 200
608
-20 0
njamena iTmamiiasond
lagosi sarhi
adis-abeba
debunja
ekvatori nairobi
1500 boende
kinSasa
ekvatoruli
subekvatoruli
tropikuli
subtropikuli
i
askar
dag
samxreTis tropiki
a
k. m
iohanesburgi
40 600 40 600
30 500
30 500 30 500
20 400 keiptauni
20 400 20 400
10 300
10 300 10 300
0 200
0 200 0 200
-10 100
-10 100 -10 100
9655 2156 1175
-20 0 -20 0 -20 0
iTmamiiasond iTmamiiasond iTmamiiasond
Tema 2 • 159
32
davaleba
sur. 32.2. naleqebis mosvlis sezonuroba mcenareTa da cxovelTa samyaroze axdens gavle-
nas. xeebisa da balaxis zrda mSral periodSi neldeba, zogjer ki – sruliadac wydeba.
160 • Tema 2
32
subekvatoruli klimaturi sartylebis CrdiloeTiTa da samxre-
TiT tropikuli klimaturi sartylebia gadaWimuli. aq mTeli wlis
ganmavlobaSi tropikuli mSrali haeris masebi Warbobs da qris pasa-
tebi.
tropikuli sartylis farglebSi, samxreTi CrdiloeTTTan Seda-
rebiT, ufro naleqiania. CrdiloeTi afrika kontinentis dasavleTi-
dan aRmosavleTisaken didi ganfenilobis gamo simSraliT gamoirCe-
va. aq mdebareobs udabno sahara, romelic yvelaze cxeli da mSrali
adgilia ara marto afrikaSi, aramed mTel dedamiwaze.
Tema 2 • 161
32
mTeli wlis ganmavlobaSi uxvi naleqi modis tropikuli sartylis
aRmosavleT nawilSi – drakonis mTebis aRmosavleT kalTebze da
kunZul madagaskaris aRmosavleT nawilSi. am raionebSi notio tro-
pikuli havaa. amrigad, afrikis tropikul sartyelSi havis ori tipi
gamoiyofa: udabnos tropikuli da notio tropikuli.
davaleba
davaleba
162 • Tema 2
32
davaleba
nimuSi
12. afrikis klimaturi sartylebis rukaze ( sur. 32.1) mocemuli klimaturi diagra-
mebis mixedviT aRwere: a) ekvatoruli klimatis Taviseburebebi boendes kli-
maturi pirobebis magaliTze. axseni, romelma klimaturma faqtorma SeiZleba
imoqmedos uaryofiTad zomieri sartylis mcxovreblebze; b) subekvatoruli
da tropikuli klimaturi sartylebis Taviseburebebi qalaqebis – njamenasa da
insalahis klimaturi pirobebis magaliTze; g) gaaanalize insalahis, timbuqtus,
njamenas, boendes, debunjasa da sarhis klimaturi pirobebi da Seavse cxrili:
ianvris ivlisis
punqtis klimatu naleqebis naleqebis
haeris saSualo saSualo
dasaxe ri sar raode mosvlis
masa tempera tempera
leba tyeli noba, mm reJimi
tura, 0C tura, 0C
insalahi
timbuqtu
njamena
boende
nimuSi
sarhi
debunja
Tema 2 • 163
32
geografiuli kvleva
nimuSi
alJiri asuani
t0 mm t0 mm
30 500 30 500
20 400 20 400
10 300 10 300
0 200 0 200
malakale mbandaka
t0 mm t0 mm
30 500 30 500
20 400 20 400
10 300 10 300
841 1786
0 200 0 200
-20 0 -20 0
i T m a m i i a s o n d i T m a m i i a s o n d
livingstoni svakopmundi
t0 mm t0 mm
30 500 30 500
20 400 20 400
10 300 10 300
0 200 0 200
164 • Tema 2
33
Sida wylebi
gaixsene
davaleba
Tema 2 • 165
33
losi
md. ni
tba
Cadi
tba
viqtoria
go
on
.k
md
tba
tanganika
atlantis
atlantis okeanis
okeanis
atlantis auzi auzi
okeanis auzi
indoeTis
indoeTis okeanis
okeanis
indoeTis auzi auzi
okeanis auzi
. zambezi
md
Sida Camonadenis
Sida Camonadenis auzi auzi
Sida Camonadenis auzi
davaleba
166 • Tema 2
33
mdinare nilosis xeobam da deltam udidesi wvlili Seitana msof
lio civilizaciis ganviTarebaSi. nayofieri miwebi da wyali, cxel
klimatTan erTad, xels uwyobda Zvelegvipturi civilizaciis ganvi-
Tarebas. amJamad mdinare nilosis wyals sarwyavad da hidroenergiis
misaRebad iyeneben.
mdinare nilosis reJimi Zalze Taviseburia. mTavari mdinare wylis
ZiriTad masas cisferi nilosidan iRebs. zafxulSi, maSin, roca
eTiopiis mTianeTSi wvimebis periodia, cisfer niloss bevri wyali
moaqvs da wyaldidobas iwvevs. wyaldidoba TandaTan mdinaris qvemo
mimarTulebiT vrceldeba, amitom qveda dinebaSi nilosi zafxulis
bolos an Semodgomis dasawyisSi diddeba da napirebidan gadmodis.
davaleba
u b a
n
g i
g o
s a
n
n g
a
C u
a
n
o
a
l
k
u
a
tba
l
k
l
k v a
u b
v i l u
tan
k
a
gan
i l a t i
n g o
a
i
Tema 2 • 167
33
davaleba
davaleba
168 • Tema 2
33
davaleba
12. teqstSi mocemuli informaciis da rukebis (sur. 27.1, sur. 32.1, sur. 33.3 da
sur. 33.4) gamoyenebiT Seadare erTmaneTs mdinareebi kongo, nilosi da zambezi.
gadaixaze da Seavse cxrili. afrikis konturul rukaze aRniSne kontinentis
ZiriTadi mdinareebi da gaavle nilosis, kongos da zambezis auzebis sazRvrebi.
dinebis
kvebis
mdinare saTave SesarTavi mimar reJimi
wyaro
Tuleba
kongo
nilosi
zambezi
nimuSi
afrikaSi bevri tbaa, romelTa umetesoba kontinentis Sua nawilSi
mdebareobs. maTi qvabulebi sxvadasxva warmoSobisaa. tbebi, romle-
bic aRmosavleT afrikis rRvevaTa zolSi gvxvdeba, wagrZelebuli
formisaa. isini Zalian Rrmaa da Semofarglulia maRali, cicabokal-
Tebiani mTebiT. maT Soris yvelaze didia tanganika da niasa.
tba tanganikas sigane 50-80 km-ia, sigrZe – 650 km. igi msoflios
mtknar tbebs Soris yvelaze grZelia, siRrmis mixedviT ki mxolod
baikals CamorCeba.
farTobis mixedviT, kontinentze udidesi tbaa viqtoria. misi
qvabuli ar mdebareobs narRvevSi, amitom tba Rrma araa – saSualo
siRrme 40 m-ia, xolo udidesi – 80 m. tbis napirebi damrecia da uswor-
masworo. grigalisebri qarebi, romlebic aq tropikul Weqa-quxils
xSirad axlavs, tbaze Zlier Storms warmoSobs.
saharis udabnos samxreTiT, subekva-
torul klimatur sartyelSi, wyalmar-
Cxi (siRrme 4-7 m) Cadis tba mdebareobs.
tbis farTobi da sanapiro zolis moxa-
zuloba periodulad icvleba. wvimebis
periodSi tbis farTobi TiTqmis orjer
izrdeba. tbis sanapiro zoli daWaobebu-
lia. Cadis tba gaudinaria da misi wyali
odnav mlaSea.
Tema 2 • 169
33
eTiopiis mTianeTSi mdebare tanas tba, romlidanac cisferi
nilosi gamoedineba, vulkanuri warmoSobisaa.
davaleba
170 • Tema 2
33
davaleba
16. afrikis fizikuri (sur. 27.1) da politikuri (sur. 39.1) rukebis mixedviT daad-
gine, romeli qveynebis teritoriaze mdebareobs: tbebi – viqtoria, niasa, tan-
ganika, CanCqeri viqtoria; miedineba mdinare kongo, zambezi, limpopo, oranJi.
17. miuxedavad imisa, rom kontinentze sakmaod bevria mdinare da tba, afrikis
mosaxleoba xSirad ganicdis „wylis SimSils“. rogor fiqrob, ratom dgas mo-
saxleoba am problemis winaSe da ra RonisZiebebi SeiZleba gatardes mis gada-
saWrelad?
18. afrikis konturul rukaze aRniSne kontinentis Sida wylebi: mdinareebi, tbebi,
CanCqerebi.
geografiuli kvleva
afrikis fizikuri (sur. 27.1) da klimaturi (sur. 32.1) rukebisa da damatebiTi in-
formaciis gamoyenebiT, aRwere mdinare nigeri Semdegi gegmis mixedviT: a) afrikis
romel nawilSi mdebareobs; b) sad iwyeba da sad Caedineba; g) romeli mimarTulebiT
miedineba; d) rogoria dinebis xasiaTi reliefidan gamomdinare; e) mdinaris sazr-
dooba; v) reJimi da havaze damokidebuleba; z) romeli qveynebis teritoriebze
miedineba; T) sameurneo gamoyeneba.
es sainteresoa
nilosis saTave inglisis eqspediciam jon spikis meTaurobiT ipova. misi saTavis
aRmoCenisTanave spikma londonSi gaagzavna depeSa, romelsac geografiuli aR-
moCenebis istoriaSi yvelaze mokled Tvlian: „nilosi dadgenilia“.
mdinare kongos okeaneSi yovelwliurad imdeni wyali Caaqvs, ramdenic 15 iseT
mdinares, rogoricaa nilosi.
kongo yvelaze wyaluxvi mdinarea ara marto afrikaSi, aramed mTel aRmosavleT
naxevarsferoSi.
aRmosavleT afrikis rRvevis xazis zonaSi mdebare tbebs – viqtorias, tanga-
nikas, niasas, turkanas, alberts, kivus, eduards – afrikis did tbebs uwodeben.
es teritoria msoflioSi erT-erTi yvelaze mWidrod dasaxlebuli regionia.
mosaxleoba aq 100 mln adamians aWarbebs. afrikis am nawilSi msoflioSi erT-erTi
saukeTeso saZovrebia.
tanganika 1858 wels ingliselma mogzaurebma riCard bertonma da jon spikma
aRmoaCines.
adgilobriv enaze sityva `Cadi~ „wylis did sivrces“, „tbas“ niSnavs.
wylis deficitis problema afrikisTvis erT-erTi yvelaze mwvavea. aq xSirad
SexvdebiT e.w. wylis gamyidvelebs. isini turistebsa da mosaxleobas civ wyals
sTavazoben, romelsac aqlemis tyavisgan damzadebul specialur CanTebSi ina-
xaven.
mdgradi ganviTarebis me-6 mizani wylis mdgradi marTvisa da sanitariuli nor-
mebis dacvis sayovelTao uzrunvelyofas gulisxmobs.
Tema 2 • 171
34
bunebrivi zonebi. notio
ekvatoruli tyeebi
leqsikoni
gaixsene
uxeSfoTlovani da maradmwvane
tye da buCqnari
udabno da naxevarudabno
musonuri
maRalmTiani zonebi
172 • Tema 2
34
davaleba
umaRlesi iarusi,
dominanti xe-mcena-
reebi, 60 m
Tema 2 • 173
34
ekvatorul tyeSi mzis sxivebi Znelad aRwevs, amitom iq dRisiTac
ki bindia. am tyeebSi bevri epifitia – xavsebi, mRierebi, romlebic
xeebis Reroebsa da totebze cxovroben, gvimrebi, yvavilovani mce-
nareebi, maradmwvane teniani ekvatoruli tyeebi jiSebis mraval-
ferovnebiT gamoirCeva. marto xeTa saxeoba iq 1000-ze metia. tyis
zeda iaruss qmnis fikusi, palma, seiba da sxv. dabal iarusebSi izr-
deba banani, xegvimra, puris xe, kakao, yavis xe da sxv. erTmaneTSi
gadaxlarTuli xviara mcenareebi – lianebi tyes gauvals xdian.
buCqnari da balaxeuli safari ekvatorul tyeebSi naklebadaa gan-
viTarebuli, Camocvenili foTlebi da totebi male ixrwneba.
maradmwvane tenian ekvatorul tyeebSi bevri Zvirfasi mcenare
izrdeba, magaliTad, zeTis palma, abanozis xe, wiTeli xe, xerkina
da sxv.
sur. 34.3. notio ekvatorul tyeebSi – hileebSi – sur. 34.4. zeTis palma tropikuli afrikis
gvxvdeba lianebi, romlebic gigantur xeebs gars exve- qveynebis erovnuli simdidrea. misi nayofis-
vian. lianebi Cveni planetis yvelaze grZeli mcenaree- gan palmis zeTs iReben.
bia. zogierTi maTganis sigrZe 250-300 m-s aRwevs, maSin
roca misi Reros sigane sul raRac 30 sm-ia. lianebs
adgilobrivi mosaxleoba samSeneblo masalad da sayo
facxovrebo nivTebis dasamzadeblad iyenebs.
174 • Tema 2
34
tyeebSi mravali saxeobis WianWvela gvxvdeba. e.w. momTabare Wian-
Wvelebi grZel kolonebad moZraoben da gzad rac SexvdebaT, yvela-
fers musrs avleben. xeebze da niadagSi saxloben mwerebi – termite-
bi, romlebic mcenareulobis narCenebiT ikvebebian. tyis qveS Zalze
mravalferovani mikrofaunaa, mravladaa uxerxemloebi, gvelebi,
xvlikebi.
ekvatorul tyeebSi cxovelTa didi nawili SeniRbulad cxovrobs,
amitom aq moxvedril adamians cxovelTa samyaro mcirericxovani
eCveneba.
afrikis notio ekvatorul tyeebSi Zvirfasi jiSis xeebis gadaka-
fvisa da miwaTmoqmedebaSi e.w. saaxove sistemis (miwis nakveTze tyis
nakafis dawva da sasoflo-sameurneo kulturebis daTesva) arse-
bobis gamo Raribdeba mcenareTa da cxovelTa samyaros saxeobri-
vi Semadgenloba, mcirdeba tyis farTobi, niadagSi iklebs sakvebi
nivTierebebis raodenoba.
davaleba
geografiuli kvleva
es sainteresoa
Tema 2 • 175
35
savanebi da naTeli tyeebi
notio ekvatoruli tyeebi jer cvalebadteniani tyeebiT icvle-
ba, Semdeg ki savanebiTa da naTeli tyeebiT. savana afrikis yvelaze
didi landSafturi zonaa da mas kontinentis TiTqmis 40% ukavia.
savana Taviseburi tropikuli tyestepia, sadac TiTqmis mTeli
mcenareuli safari balaxiTaa warmodgenili da am usazRvro bala
xeul sivrceSi eulad Tu jgufurad gafantulia foTolmcveni xeebi
da buCqebi, romlebic SeCveulia aqaur sicxes. mcenareebis foTlebi
wvrili, xeSeSi da CamoSvebulia, maTi tani dafarulia sqeli kaniT
(merqniT).
wvimiani periodis dros savana ayvavebulia, buCqebi da tyeebi –
gamwvanebuli; mSral periodSi savanaSi balaxi gadamwvaria, foTlebi
fers kargaven; Warbobs yviTeli da nacrisferi. xSiria xanZari, Weqa-
quxili.
davaleba
sur. 35.1. savanaSi 5-6 dReSi iseTi cvlilebebi xdeba, rogorsac CvenTan,
zomier sartyelSi, Tve-naxevridan or Tvemde sWirdeba. savanisTvis
damaxasiaTebelia xSiri da maRali – 3-5 m-mde simaRlis balaxi.
176 • Tema 2
35
Tema 2 • 177
35
savanebSi Zalian bevri termitia. maTi miwis budeebi xSirad balax-
ze maRalia. didi ziani moaqvs buz ceces. misi nakbeni msxvilfexa
rqosani pirutyvisa da cxenisTvis sasikvdiloa, adamianebSi ki –
Zilis avadmyofobas iwvevs, romelsac aTasobiT adamiani Seewira.
axla am avadmyofobis sawinaaRmdegod acrebs atareben.
davaleba
4. afrikis bunebrivi zonebisa (sur. 34.1) da klimaturi sartylebis (sur. 32.1) ruke-
bis gamoyenebiT daadgine, romel klimatur sartyelSi mdebareobs savanebisa da
naTeli tyeebis zona da rogori klimaturi pirobebiT xasiaTdeba igi.
5. daasaxele savanebis ori ZiriTadi Tavisebureba.
6. Seadare erTmaneTs savanebisa da notio ekvatoruli tyeebis zonebis mdinareTa
reJimi. amisTvis SearCie Sesadarebeli niSnebi da axseni gansxvavebis mizezebi.
7. afrikis bunebrivi zonebis (sur. 34.1) da politikuri rukebis (sur. 39.1) mixed-
viT daadgine, romeli qveynebis teritoriaze vrceldeba savanebisa da naTeli
tyeebis zona.
es sainteresoa
savanis cxovelTa umetesobas grZeli fexebi an frTebi aqvT, rac maT Sor manZilze
gadaadgilebaSi exmareba.
afrikuli savanebis spilo yvelaze didi ZuZumwovaria dedamiwaze. igi TiTqmis
4 m simaRlisaa da 10 tonas iwonis.
178 • Tema 2
36
tropikuli udabnoebi da
naxevarudabnoebi, subtropikebi
leqsikoni
gaixsene
davaleba
Tema 2 • 179
36
temperaturis didi dReRamuri da wliuri amplituda Zlier fi
zikur gamofitvas iwvevs. temperaturis mkveTri cvlilebis gamo,
qanebi skdeba, iSleba da qvebis, RorRisa da qviSis grovebad iqceva.
saharaSi uzarmazari farTobi swor da qvebiT mofenil sivrceebs –
qvian udabnoebs – ukavia, romlebic Tixian, diunebian da barxanebian
qviSian udabnoebTan monacvleoben.
tropikuli udabnos niadagebi sustadaa ganviTarebuli, masSi
neSompala TiTqmis saerTod ar aris.
180 • Tema 2
36
davaleba
davaleba
Tema 2 • 181
36
davaleba
nimuSi
8. romel rukebs gamoiyeneb kunZul madagaskaris geografiuli daxasiaTebisTvis
da ra monacemebs moiZieb TiToeuli maTganidan?
geografiuli kvleva
es sainteresoa
182 • Tema 2
37
afrikis ekologiuri
problemebi da bunebis dacva
davaleba
Tema 2 • 183
37
ekologiuri problemebis simwvave upirvelesad dakavSirebulia
afrikis qveynebis dabal socialur-ekonomikur ganviTarebasTan.
xSirad ganviTarebuli samyarodan afrikis kontinentze gadmodis
e.w. binZuri warmoeba. mosaxleobis kvebis produqtiT uzrunvelyo-
fis mizniT sul ufro da ufro izrdeba saxnav-saTesi farTobi da
saqonlis suladoba.
afrikis ekologiur problemebs Soris erT-erTi umniSvnelova-
nesia sahelis problema.
saheli naxevarudabnoebis gardamavali zonaa udabnodan savane
bisken. zonis CrdiloeTSi naleqebis wliuri raodenoba 100-200 mm-ia,
samxreTiT es maCvenebeli 600 mm-s Seadgens. saSualo wliuri tempe-
ratura aq +27-+290 C-ia. zafxulis teniani periodi ar aris xangr-
Zlivi, mosuli naleqis 80-90% orTqldeba, mSrali sezoni 8-10 Tvis
ganmavlobaSi grZeldeba.
davaleba
184 • Tema 2
37
gadmonacvlebaSi (weliwadSi TiTqmis 10 km-iT) gamoixata. am process
gaudabnoeba hqvia. gaudabnoebam gamoiwvia SedarebiT mSrali miwe-
bis udabnod gadaqceva, ramac, Tavis mxriv, mniSvnelovnad gaaxSira
gvalva, romelsac axlavs mousavlianoba, cxovelebis masobrivi
gawyveta da adamianTa msxverplic ki.
gaudabnoeba
bunebrivi anTropogenuri
araxelsayreli meteopirobebi
tyeebis gaCexa
(xangrZlivi gvalvebi)
davaleba
Tema 2 • 185
37
afrikis bunebas gansakuTrebiT didi ziani evropelma koloniza-
torebma miayenes. maTi usistemo nadirobis Sedegad, bevri cxoveli
mTlianad moispo da gadaSenda, xolo sxvebis raodenoba Zlier Sem-
cirda.
sur. 37.4. kvaga – dablobebis zebris gadaSenebuli saxeoba – samxreT afri-
kaSi binadrobda. mravali wlis win aTi aTasobiT kvaga mdinare limpopos
napirebze cxovrobda, magram XVIII-XIX saukuneebSi holandielma kolo-
nizatorebma maTi saZovrebi saxnav-saTes miwebad gadaaqcies da kvagas
raodenobac TandaTan Semcirda. marTalia, kvagas xorci arcTu ise kargi
gemoTi gamoirCeoda, magram maT tyavs qamrebis dasamzadeblad iyenebdnen.
garda amisa, fermerebi kvagas Sinauri cxovelebis konkurentebad miiC-
nevdnen da amitom umowyalod xocavdnen. am saxeobis ukanaskneli warmo-
madgenlebi 1880 wels gaanadgures.
erovnuli parkebi
nakrZalebi
davaleba
4. sur. 37.5-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1; danarTi 4) mixedviT daad-
gine, afrikis romeli qveynebi gamoirCeva erovnuli parkebisa da nakrZalebis
raodenobiT. rogor fiqrob, ram ganapiroba am qveynebSi daculi teritoriebis
siuxve?
186 • Tema 2
37
erovnuli parkebis raodenobiT aRmosavleT afrikis qveynebi
gamoirCeva. aq pirveloba ekuTvnis kenias, sadac 23 erovnuli parki
moqmedebs, romlebsac qveynis teritoriis 16% ukaviaT.
davaleba
Tema 2 • 187
37
geografiuli kvleva
sameurneo sameurneo
bunebrivi zonis garemosdacviTi
saqmianobis saqmianobis
dasaxeleba RonisZiebebi
saxe Sedegi
nimuSi
proeqti
moiZie informacia:
a) afrikis romeli nakrZalebi da erovnuli parkebi sargebloben msoflioSi popu-
larobiT?
b) afrikis romeli bunebrivi obieqtebi Sedis iuneskos msoflio memkvidreobis
siaSi?
g) moamzade sareklamo turistuli bukleti (broSura, posteri, infografika)
afrikis romelime qveynis im bunebrivi Zeglebis, erovnuli parkis, nakrZalis
Sesaxeb, romlebic Sesulia iuneskos msoflios memkvidreobis siaSi.
es sainteresoa
188 • Tema 2
38
mosaxleoba
gaixsene
mosaxleobis
weli
ricxovnoba
1960 275 mln
davaleba
Tema 2 • 189
38
afrikis mosaxleoba araTanabradaa ganawilebuli, rac kontinen-
tis bunebrivi pirobebis TaviseburebebiT aixsneba. kontinentze
mosaxleobis saSualo simWidrove 1 km2-ze 13 adamiania. yvelaze mWid
rod dasaxlebulia gvineis yurisa da xmelTaSua zRvis sanapiroebi,
maT Soris, mdinare nilosis delta, sadac mosaxleobis simWidrove
1 km2-ze 1000 adamianze metia.
0-9
10-24
25-49
50-74
75-99
100-149
150-299
sur. 38.2. afrikis mosaxleo-
300+
bis simWidrove (kaci/km 2)
davaleba
3. sur. 38.2#-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1, danarTi 4) mixedviT daad-
gine, afrikis romel qveynebSia mosaxleobis simWidrove maRali da dabali; riT
aixsneba mosaxleobis araTanabari ganawileba?
190 • Tema 2
38
davaleba
Tema 2 • 191
38
evropeiduli mosaxleoba, ZiriTadad, kargi klimaturi pirobebis
mqone raionebSi cxovrobs da kontinentis mosaxleobis mcire nawils
warmoadgens. afrikis CrdiloeT nawilSi, xmelTaSua zRvis sanapi-
roze, frangebi cxovroben, xolo ukidures samxreTSi – samxreT
afrikis respublikaSi – burebi (niderlandidan gadmosaxlebulTa
STamomavalni), ingliselebi da sxv.
afrikis xalxebis TiToeul jgufs Tavisi salaparako ena aqvs.
saharis samxreTiT mcxovrebi negroidebi sudanur enaze saubroben,
centraluri, samxreTi da nawilobriv, aRmosavleT afrikis xalxebi
ki – bantus enebze.
0 0 0 0 0 0 0 0
20 10 0 10 20 30 40 50
0 0
30 30
0 0
20 20
a
0 0
10 10
t
l
a
0 0
0 n 0
t
i afro-aziuri
nilos-saharis
s
0 0
10 10
nigeriul-kongouri
o
xiosuri
k
avstroneziuli
s
0 0
20 20
e a T i
e
indoevropuli
n e
e
a
d o
30 30
o k
n
i
e
kaSi
0 0
40 40
0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
30 20 10 0 10 20 30 40 50 60
davaleba
5. sur. 38.6#-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1, danarTi 4) mixedviT daad-
gine, afrikis romel qveynebSi romeli enobrivi ojaxebis enebia gavrcelebuli.
192 • Tema 2
38
0 - 20 %
21 - 40 %
41 - 60 %
61 - 80 %
80 - 100 %
sur. 38.7. urbanizacia
afrikis qveynebSi (%, 2016 w)
davaleba
6. sur. 38.7-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1, danarTi 4) mixedviT daad-
gine, romel qveyanaSia urbanizaciis maCvenebeli maRali da romelSi – dabali.
rogor fiqrob, ratomaa urbanizaciis maCveneblebs Soris aseTi gansxvaveba?
Tema 2 • 193
38
davaleba
nimuSi
rasa
xalxi
savanebi
ekvatoruli tyeebi
es sainteresoa
194 • Tema 2
afrikis politikuri ruka
39
leqsikoni
gaixsene
Tema 2 • 195
39
CrdiloeTi
samxr.
sudani
juba
196 • Tema 2
39
taciebSi, maRaroebSi, xolo samuSaodan wasvlis mcdelobisas sas-
tikad sjidnen. afrikaSi evropeli kolonizatorebis mxridan moneb
ze samarcxvino nadiroba daaxloebiT oTxi saukune grZeldeboda.
kolonizatorebi adgilobrivebs monebis bazrebSi yiddnen da afri-
kidan sxva kontinentebze da qveynebSi gadahyavdaT. monaTvaWrobis
periodSi kontinentidan daaxloebiT 100 mln adamiani gaiyvanes.
mkvidri mosaxleobis ganadgurebam, maTma ZaldatanebiT gada-
saxlebam, koloniuri saxelmwifoebis mxridan xangrZlivma bato-
nobam da ulmobelma eqspluataciam mniSvnelovnad Seamcira imdro-
indeli afrikis mosaxleoba da Seaferxa maTi sameurneo da kul-
turuli ganviTareba. koloniuri damonebisgan gaTavisuflebis
Semdeg afrikis qveynebSi mosaxleobis raodenobac gaizarda da maTi
kulturac aRmavlobis gzas daadga.
davaleba
Tema 2 • 197
39
-1949
1950-59
1960
1961-64
1965-69
1970-75
1976-79
1980+
davaleba
4. sur. 39.3-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1, danarTi 4) mixedviT daajgu
fe cxrilSi afrikis qveynebi ganTavisuflebis wlebis mixedviT.
198 • Tema 2
39
< 0.47
0.42 - 0.47
0.47 - 0.51
0.56 - 0.68
0.51 - 0.56
> 0.68
davaleba
5. sur. 39.4-isa da afrikis politikuri rukis (sur. 39.1, danarTi 4) mixedviT daad-
gine afrikis sami qveyana, sadac humanuri ganviTarebis indeqsi yvelaze maRalia
da sami qveyana – sadac indeqsi yvelaze dabalia. rogor fiqrob, ratomaa afrikis
qveynebSi humanuri ganviTarebis indeqsi mkveTrad gansxvavebuli?
davaleba
Tema 2 • 199
39
praqtikuli samuSao
1. afrikis fizikuri (sur. 27.1) da politikuri rukebis (sur. 39.1) mixedviT daadgine:
a) qveynebi, romlebic indoeTis okeanis sanapiroze mdebareoben;
b) qveynebi, romlebic atlantis okeanis sanapiroze mdebareoben;
g) xmelTaSuazRvispireTis qveynebi;
d) qveynebi, romelTac zRvaze gasasvleli ar aqvT;
e) informacia warmoadgine cxrilis saxiT;
v) afrikis konturul rukaze sxvadasxva feriT aRniSne qveynebis es oTxi jgufi.
nimuSi
es sainteresoa
200 • Tema 2
40
samxreT afrikis respublika
leqsikoni
gaixsene
1. ra aris karu?
botsvana
mozambiki
namibia
svazilendi
pretoria
lesoto
samxreT afrikis
respublika
atla
ntis o
e
an
ke
o
is
keane
eT
o
d
in
davaleba
Tema 2 • 201
40
qveynis reliefSi gamoirCeva 1500-2000 m-mde simaRlis movakebuli
plato, romelsac qveynis teritoriis udidesi nawili ukavia. plato
ganapira raionebSi, gansakuTrebiT ki aRmosavleTiT da samxreTiT,
TandaTan maRldeba. sar-is ZiriTadi mTaTa sistemaa drakonis mTebi,
sadac qveynis umaRlesi mwvervali qaTqin-piki (3659 m) mdebareobs,
da kapis mTebi. dablobebi viwro zolad mxolod sanapiro raionebSi
gvxvdeba.
ru
i ka
did karus platos sar-is mTeli teritoriis
1/3 ukavia. aq umetesad naxevarudabnos
md
.o
bi
landSaftia.
r
an
Te
Ji
m
is
0-dabalion
ak
dr
0-50
kapis mTebi 50-100
100-250
250-500 6500-ze Rrma
500-1000 6500
0-dabali 1000-1500 5000
0-50 1500-2000 4000
50-100 2000-3000 3000
100-250 3000-4000 2000 drakonis mTebi sar-is samxreT-aRmosavleT
250-500 4000-5000
6500-ze Rrma
1000 raionSi mdebareobs. mTebi ZiriTadad agebu-
500
500-1000 5000-ze
6500<
200
lia kirqviTa da bazaltiT.
1000-1500 5000
saTaves dra- 4000
1500-2000
mdinare oranJi
2000-3000 3000
konis mTebidan,
3000-4000
lesotosa 2000
da sar-is4000-5000
sasazRvro raionSi1000
500
iRebs. misi < 2173 km-ia,
sigrZe
5000-ze
200
auzis farTobi – 1020 km 2.
202 • Tema 2
40
davaleba
2. afrikis Tematuri rukebis (sur. 27.1, sur. 30.1, sur. 31.2, sur. 31.4, sur. 32.1 da sur.
34.1-is) mixedviT daadgine: a) romeli sasargeblo wiaRiseuli moipoveba sar-Si;
b) romel klimatur sartyelSi mdebareobs samxreT afrikis respublika; g) ras
udris ivlisisa da ianvris temperatura, naleqebis wliuri raodenoba; d) romeli
bunebrivi zonebia gavrcelebuli.
sur. 40.5. buSmenebi sar-is adgilobrivi, ZirZveli sur. 40.6. rondaveli Bbantus xalxebis tipuri
mosaxleobaa. sacxovrebelia.
Tema 2 • 203
40
((
pretoria
15-mde 2 500 000
iohanesburgi
50-mde 1 000 000
100-mde 250 000
kimberli 1875-ze > 50 000
(
(
blumfonteini
(
(durbani
aRm. londoni
( hbiSo
keiptauni porti elizabeTi ( sur. 40.7. sar-is mosaxleobis simWidrove da
( ( qalaqebi
davaleba
204 • Tema 2
40
davaleba
Tema 2 • 205
40
mikis niSnebi. erTi mxriv, aq warmodgenilia Tanamedrove industria,
romelic aRWurvilia ukanaskneli miRwevebiT, xolo meore mxriv,
warmoCenilia meurneobis iseTi done, romelmac gasuli saukunidan
dRemde mxolod mciredi cvlilebebi ganicada.
mSp-is saerTo moculobiT samxreT afrikis respublika 29-e qve-
yanaa msoflioSi da pirveli – afrikis kontinentze. mSp-is udides
nawils (63%) momsaxurebis sfero qmnis. mniSvnelovania sabanko-
safinanso, satransporto da turistuli industriis roli. qveynis
ekonomikaSi tradiciulad didia mopovebiTi mrewvelobis adgili.
es sainteresoa
206 • Tema 2
Semajamebeli samuSao II
1. gaaswore teqstSi daSvebuli Secdomebi:
msoflios udides udabno saharas kveTs dedamiwis yvelaze wyaluxvi mdinare kongo.
aq TiTqmis mTeli teritoria notio ekvatorul tyeebs ukavia. nilosze mdebareobs
CanCqeri viqtoria, romelic jon spikma aRmoaCina.
2. daadgine, romeli geografiuli obieqtebia aRniSnuli rukaze cifrebiT:
a) b)
7
5
2
5 9
3 1
1
10 9
7
6 4
2
3
10
6
4
8
Tema 2 • 207
6. gamoicani afrikis klimaturi sartylebi aRwerilobis mixedviT:
a) wvima iSviaTi movlenaa;
b) naleqi mTeli weli Tanabrad modis;
g) gamoiyofa ori sezoni: teniani zamTari da mSrali zafxuli;
d) mdebareobs kontinentis CrdiloeTsa da samxreTSi.
nimuSi
0
C mm
40 600
0
C mm 0
C mm 0
C mm
30 500 30 500 30 500 30 500
1 2 3 4
10. Sen ukve ici, rom afrikis bunebrivi zonebis mcenareuloba tenianobisa da siTbos
pirobebs sxvadasxvagvarad egueba. axseni TiToeul bunebriv zonaSi maTi ZiriTadi
SemgueblobiTi Tvisebebi da gansxvavebis mizezebi.
11. rogor aisaxa adamianis sameurneo saqmianobis gavlena afrikis bunebaze da ra Ro-
nisZiebebi tardeba mcenareulobis, cxovelebisa da mTlianad bunebrivi kompleqsis
dasacavad?
208 • Tema 2
12. cnobilia, rom afrikis udabnoSi mcxovrebi xalxebisaTvis erT-erTi umTavresi pro-
blema mtknari wylis deficitia. ra gzebs SemogvTavazeb am problemis gadasaWrelad,
Tu gaviTvaliswinebT, rom am regionis wiaRSi didi raodenobiT miwisqveSa wylebia.
13. warmoidgine, rom serengetis erovnul parkSi aranair zomebs ar iReben aq mcxovrebi
masais tomebis saqonlis gadaWarbebul ZovebasTan dakavSirebiT. rogor fiqrob, ra
Sedegebi mohyveba amas?
14. afrikis
ukiduresi
dasavleTi
6. yvelaze
wertili
didi naxe-
varkunZuli
13. yvelaze
didi yure
7. yvelaze
didi tba
12. yvelaze
8. yvelaze
wyaluxvi
maRali
mdinare
mwvervali
9. yvelaze
didi kun-
Zuli
1. 2. 3. 4. 5.
6. 7. nimuSi
8. 9. 10.
Tema 2 • 209
15. konturul rukaze muSaoba:
a) aRniSne rukaze afrikis mezobeli regionebi da kontinentis mosazRvre okeaneebi
da zRvebi;
b) aRniSne CrdiloeTi da tropikuli afrikis sazRvrebi da gaukeTe warwerebi;
g) cifrebiT aRniSne Semdegi obieqtebi:
1 – afrika-arabeTis baqani 9 – md. kongo
2 – afrikis rRvevis xazi 10 – CanCqeri viqtoria
3 – atlasis mTebi 11 – tba niasa
4 – kapis mTebi 12 – md. zambezi
5 – eTiopiis mTianeTi 13 – tba tanganika
6 – tibestis mTianeTi 14 – md. senegali
7 – ahagaris zegani 15 – udabno kalahari
8 – wiTeli zRva
d) pirobiTi niSnebiT aRniSne sasargeblo wiaRiseulis – navTobis, bunebrivi airis,
qvanaxSiris, uranis, oqros, platinis da almasebis mopovebis adgilebi.
yuradReba: ar dagaviwydes pirobiTi niSnebis miTiTeba.
20° 10° 0° 10° 20° 30° 40° 50° 60°
40°
40°
30°
30°
CrdiloeT
t ropiki
20° 20°
10°
0°
nimuSiekvatori
10°
0°
10° 10°
20° 20°
ropiki
samxreT t
30°
30°
210 • Tema 2
3
Tema
avstralia
da okeaneTi
aq Seityob, rom
212 • Tema 3
41
avstraliis geografiuli
mdebareoba
gaixsene
0 0 0 0 0
110 120 130 140 150
arafuris zRva
0
k. timori
10 k. melvili toresis srute k. papua
di d i b
koncxi ekvatori
timoris iorki axali gvinea 0
k. baTersi
keip-iorki
10
zRva
is darvini arnem-
rt gi lendsis n.k. k. grut-
pa la
ari
na ipe ailendi
o q
b
ar karpentariis marjnis
er
yure zRva
s n.k.
ul
kimberlis
indoeTis
i
md zegani
r
. fi
barklis md
if
co . fli
ri
plato m. barTl-friri
nd
wynari
i
res i
tanamis 1622
i
udabno
qed
0
20 didi g
r
is
qviSiani udabno
eg
0
l
ham 20
er ne
or
l o
es d
is ak
is
gibsonis m simfsonis
m. mehari tba
1253 udabno udabno qe samxreTi
nili tropiki
qe
i di
ik
di
m. uluru kr
rCiso tba r-
i
me karnegi 1515 kup
e
d
d.
ni
.
md
koncxi
qe
viqtoriis didi
m
stip-pointi
okeane
tba
udabno yofi
tba
keri eiri
tba baironis
0 is dablobi
arbol koncxi
gam
30 tba nal
torensi
ngi
perTi muri li
ar
okeane .d 0
l
md 30
aliis d
avstr axali zelandia
ya
id
re
iy
w
ur
yu
e k. CrdiloeTi
i
is
o k ea n e
er
sidnei
di
ns
e
sp d m. kosciuSko
m
k. kenguru .m 2228
u tasmanis
s a r ei
m x melburni
kanbera zRva
r e samxreT-aRmosavleTis m. ruapeჰუ
o k e T koncxi
basis sr u te
2797
i
bi
a n s k. kingi
i
pe
0
40
l
e k. flindresi
a
r
m. kuki
Ti
re 3754
a
x
0
sam
k. samxreTi 40
n
fo
m. osa vo
ss
y
r u te
1617
k. stiuarti
w
k. tasmania
0 0 0 0 0 0
110 120 130 140 150 160
0-dabali
0-50
1 : 15 000 000
50-100
100-250
250-500 6500-ze Rrma
500-1000 6500
1000-1500 5000
1500-2000 4000
2000-3000 3000
3000-4000 2000
4000-5000 1000
5000-ze <
500
200
sur. 41.1. avstraliis fizikuri ruka
Tema 3 • 213
41
avstralia farTobisa da mosaxleobis raodenobis mixedviT yve-
laze patara kontinentia dedamiwaze. igi mTlianad samxreT naxe-
varsferoSi mdebareobs. misi saxelic laTinurad – `australs~,
swored samxreTs niSnavs.
avstraliis sanapiro xazis sigrZe 35 900 km-ia da mas gars akravs
indoeTisa da wynari okeaneebi. aziisgan gamoyofilia arafurisa da
timoris zRvebiT.
avstraliis konfiguracia da misi teritoriis ganfenilobis
xasiaTi mkveTrad gansxvavdeba sxva kontinentebisgan. igi TiTqmis
Tanabrad vrceldeba grZedisa da ganedis mimarTulebiT. kontinenti
CrdiloeTidan samxreTisaken – 3680 km-ze, xolo aRmosavleTidan
dasavleTisaken 2000 km-zea gadaWimuli.
avstraliis sanapiro xazi, afrikis msgavsad, sustadaa dana
wevrebuli. aq mxolod ori mniSvnelovani naxevarkunZuli da ori
yurea. navsadgurisTvis moxerxebuli ubeebi kontinentis samxreT-
aRmosavleT sanapirozea.
davaleba
k. kingii e
t
u
r
s
s
k. flindresi
s i
b a
ane
s a m x
k. tasmania
ke
nari o
m. osa
r e
1617
T
wy
siganis basis srutiT. misi farTobi 101 aTasi km2-ia. kunZuli 1642
s
214 • Tema 3
41
didi barieruli rifi dedamiwaze yvelaze didi bunebrivi obieq
tia, romelic Seqmnilia cocxali organizmebisgan da misi danaxva
advilad SeiZleba kosmosidan. es rifi miliardi patara organizmis-
gan Sedgeba, romlebsac marjnis polipebs uwodeben.
sur. 41.3. didi barieruli rifi 1768 wels frangma lui de bugenvilma aRmoaCina. marjnebis
jaWvi 2900-ze meti gancalkevebuli marjnis rifisagan da 900 kunZulisagan Sedgeba da mniSv
nelovnad aferxebs naosnobas am regionSi. dRes ukve arsebobs zusti sanavigacio rukebi,
romlebzec rifebs Soris aRniSnulia gasasvlelebi. didi barieruli rifi mravalricxovani
da mravalferovani cocxali organizmebis arsebobas uwyobs xels da swored amitom 1981
wels iuneskom igi msoflio memkvidreobis siaSi Seitana.
Tema 3 • 215
41
mze avstraliaSi, iseve rogorc yvelgan, aRmosavleTidan amodis
da dasavleTiT Cadis, magram SuadRisas mze CrdiloeTiTaa da ara
samxreTiT. es ki niSnavs, rom Tu avstraliaSi SuadRisas samxreTis-
ken imoZraveb, mze TvalebSi ki ar giyurebs, aramed zurgs ginaTebs.
zafxuli avstraliaSi dekembridan Tebervlamde grZeldeba (ianvari
yvelaze cxeli Tvea), zamTari – ivnisidan agvistos CaTvliT (ivlisi
yvelaze civi Tvea), xolo seqtembridan ki gazafxuli iwyeba.
davaleba
216 • Tema 3
41
davaleba
7. daskvna
8. avstraliisa da afrikis sanapiro xazi naklebad danawevrebulia. Seni azriT, ro-
gor SeiZleba aisaxos sanapiro zonis es Tavisebureba qveynebisa da mosaxleobis
ekonomikur saqmianobaze?
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
Tema 3 • 217
42
avstraliis aRmoCena da
gamokvleva
leqsikoni
laguna – wyalmarCxi bunebrivi wylis auzi, romelic zRvas uerTdeba viwro srutiT
an misgan gamoyofilia fskeruli natanis zvinuliT.
gaixsene
davaleba
1. avstraliis fizikuri rukis (sur. 41.1) mixedviT daadgine, sad mdebareobs tore-
sis srute da romel geografiul obieqtebs gamoyofs da akavSirebs igi.
218 • Tema 3
42
afrika
eo
o rn
k.b k. papua
axali gvinea
malindi batavia
(jakarta)
k. madagaskari k. iava
axali holandia
(avstralia)
keTili imedis
koncxi
ia
d
an
k. tasmania l
ze
i
al
ax
a. tasmanis mogzaurobamde
aRmoCenili kunZulebi
portugalieli mogzaurebi XVI-XVII ss.
holandieli mogzaurebi XVI-XVII ss.
a. tasmanis I mogzauroba 1642-1643 ww.
a. tasmanis II mogzauroba 1644 w
davaleba
Tema 3 • 219
42
nebaSi ganacxada, rom avstralia sacxovreblad ar gamodgeboda. es
iyo iSviaTi SemTxveva, rodesac gamocdili mezRvauri Secda.
k. papua
axali gvinea lu
izi
ada
marjnis s ar
q.
zRva
toresis srute
di d i b
keip-iork
arnem-
lendsis n.k.
ari
er
o k e a n e
is n.k.
i
ul
q ed
i
i
is
r
if
l
ne
g
o
i
r
kd
n
eg
ma
or
ki
d
udabno ri
d
qe
m. uluru -k
qed
rCiso ku pe r
me 1515
d.
amyofi
ni
m
.
i
md
udabno
o
is dablobi
arbol
e
lg
nal ngi
li
ar
.d
ya
md
r
T
w
i
d
a
di
i
k. kenguru
n
s
y
w
o k e a n e
davaleba
4. 1642-44 wlebSi abel tasmanma orjer imogzaura avstraliisken. sur. 41.2-is gamo-
yenebiT daadgine, ra gansxvavebaa mis pirvel da meore mogzaurobis marSrutebs
Soris.
davaleba
praqtikuli samuSao
1. sur. 42.4-is mixedviT aRwere da Seadare erTmaneTs abel tasmanis, jeims kukisa da
meTiu flindersis mogzaurobis marSrutebi, mogzaurobis miznebi, mniSvneloba.
gadaixaze da Seavse cxrili: avstraliis mkvlevrebi
mogzaurobis mogzauro-
mogzauri da
(kvlevis) miznebi bis (kvlevis)
mkvlevari
da Sedegebi mniSvneloba
a. tasmani
j. kuki
m. flindersi
nimuSi
2. avstraliis konturul rukaze aRniSne a. tasmanis, j. kukisa da m. flindersis
mogzaurobis marSrutebi.
es sainteresoa
Tema 3 • 221
43
reliefi
gaixsene
davaleba
1. daakvirdi avstraliis fizikur rukas (sur. 41.1), ris Tqma SegiZlia avstraliis
reliefis Sesaxeb?
2. avstraliis fizikur rukaze (sur. 41.1) moZebne dablobebi, zegnebi, udabnoebi,
mTebi da daadgine maTi simaRleebi. gansazRvre kontinentis romel nawilSi
mdebareoben isini.
222 • Tema 3
43
Tema 3 • 223
43
davaleba
praqtikuli samuSao
geografiuli kvleva
afrikisa (sur. 27.1) da avstraliis (sur. 41.1) fizikuri rukebis gamoyenebiT Seadare
avstraliisa da afrikis reliefi erTmaneTs da daadgine maT Soris msgavseba-gan-
sxvaveba Semdegi maxasiaTeblebis mixedviT: a) teqtonikuri struqtura; b) saSualo
simaRle; g) umaRlesi wertili; d) reliefis ZiriTadi formebi; e) vulkanebisa da
miwisZvrebis gavrceleba; v) reliefis gavlena adamianis cxovrebasa da saqmianobaze;
z) axseni, am ori kontinentis reliefis msgavseba-gansxvavebis mizezebi.
es sainteresoa
224 • Tema 3
44
hava
gaixsene
ianv
temp
e
e
120 0
140 0
160 0
e
n
e
n
12
n
ea
n
a
ea
a
ke
20
ok
0
ke
20 200
ok
0
200
o
200
200 k. papua axali 00 200
o
00 ekvatori 200
wynari
samxr gvinea 00
wynari
eTi st
wynari
ar
mxorpeiT samxr
wynari
o eTist
kii tr amrxo
rpeiTki
saSualo o pik i t ro
i piki
tura, 0C
k. tasmania al
k.
ax
ax
al 400 enTdio
s eoTki k. tasmania ax al
i 400
400
n
k. ea
snoekean k. ax
k.
e
a
ke
200
200 200
o
120
0
1400
1600
1200 1400 1600 1200 1400 1600
1200 1400 1600
samxr
wynari
eT i t
ivlisis saSualo ianvris saSualo ro p i
ki
temperatura, 0C temperatura, 0C
e
n
30 0
ea
25 5
ok
20
20 0
10
15
wynari
i n dsao eeT
m xr Ti is 15
10 t ro oke
piki d
ia
an 20 an
400 e z
el 400
k. tasmania i
l 400
sur. 44.1. ianvrisa da ivlisis saSualo wliuri temperaturebi avstraliaSi axa
k.
ia 0
120 1400 1600
d
an
el
indo i
z Tema 3 • 225
k. tasmania al
eTis ax
400
okeane k.
44
davaleba
1. avstraliis fizikuri rukis (sur. 41.1) da sur. 44.1-is gamoyenebiT axseni: a) ratom
icvleba temperaturis maCveneblebi erTsa da imave ganedze; b) romeli klimat-
warmomqmneli faqtorebi axdens gavlenas kontinentis teritoriaze haeris tem-
peraturis ganawilebaze; g) kidev ra informaciis moZieba SegiZlia sur. 44.1-is
gamoyenebiT.
00 k. papua axali
ekv a t o
gvinea ri 00
n
kea
200
wynari o
200
s a mx r
e Ti t
ro p
iki
wliuri naleqebi
mm-Si
ia
250 i nd d
oeTis ok el
an
500
400 ean z
1000 e k. tasmania
al
i
400
ax
2000 k.
3000
4000
1200 1400 1600
sur. 44.2. naleqebis saSualo wliuri raodenoba avstraliaSi
davaleba
226 • Tema 3
avstraliis klimaturi sartylebi
44
darvini
sidnei
kanbera
melburni
subekvatoruli
tropikuli velingtoni
subtropikuli
zomieri
davaleba
Tema 3 • 227
44
bas uSlis xels; sanapiro xazis mcire danawevrebiTa da avstraliis
tropikul ganedebSi mdebareobiT.
kontinentis centralur da dasavleT nawilebSi, udabnos havis
gamo, dekembridan Tebervlis CaTvliT temperatura +300C-ze maRa-
lia, xolo ivnisidan agvistos CaTvliT +10-150C-s aRwevs. naleqebis
raodenoba am regionebSi 300 mm-s ar aRemateba da wvima zogjer ram-
denime wlis ganmavlobaSic ki ar modis.
kontinentis samxreTi nawili subtropikul sartyelSia moqceu-
li, sadac havis sami tipi gamoiyofa: xmelTaSua zRvis – samxreT-
dasavleT nawilSi, notio subtropikuli – wynari okeanis sanapiro-
ze, xolo maT Soris, didi avstraliis yuris midamoebSi – kontinen-
turi mSrali subtropikuli.
samxreT-dasavleTSi zafxuli cxeli da mSralia, zamTari ki –
Tbili da teniani. temperatura ianvarSi + 23-270C-dan ivlisSi
+12-140C-mde icvleba. kontinenturi klimatisTvis, romelic gaba-
tonebulia avstraliis didi yuris mimdebare teritoriaze, damaxa-
siaTebelia temperaturis didi ryeva da naleqebis mcire raodenoba.
notio subtropikuli havis olqSi rbili havaa da naleqebis saSualo
raodenoba adamianis cxovrebisTvis, sasoflo-sameurneo saqmiano-
bisa da dasvenebisTvis xelsayrel pirobebs qmnis. temperatura aq
mTeli wlis ganmavlobaSi +24-280C-ia.
kunZuli tasmania zomier sartyelSi mdebareobs da zRviuri haviT
xasiaTdeba. aq zamTari Tbili da teniania, xolo zafxuli – grili.
ianvarSi Termometris niSnuli +220C-s aCvenebs, zafxulSi ki +80C-ze
dabla ar Camodis, amitomac Tovli aq swrafad dneba, samagierod
xSirad wvims da wlis ganmavlobaSi naleqebis raodenoba 2000 mm-sac
ki aRwevs.
davaleba
228 • Tema 3
44
davaleba
geografiuli kvleva
kernsi
0
C 5m mm
50 500
sidnei elis-springsi iukla perti
40 400
0
C 42 m mm 0
C 579 m mm 0
C 11 m mm 0
C 60 m mm
30 300 30 300 30 300 30 300 30 300
a b g d e
Tema 3 • 229
45
Sida wylebi
gaixsene
davaleba
1. avstraliis fizikuri rukis (sur. 41.1) gamoyenebiT axseni, ratom ukavia avstra-
liis teritoriis naxevarze meti gaudinar auzs da ratomaa avstraliis mdina-
reebi wyalmarCxi.
230 • Tema 3
45
(
!
rokhemftoni
(
!
dasavleT avstralia
quinslendi
alis-springsi
(
! brizbeni
samxreT avstralia
axali samxreT
uelsi
(
! niukasli
(
!
adelaida sidnei
(
!
(
!
kanbera
viqtoria
(
! melburni sur. 45.2. kontinentze murei-
darlingis mdinareTa qseli
yvelaze wyaluxvia, Tumca misi
wyalSemkrebi auzis farTobi
(
! hobarti
sididiT ar gamoirCeva.
davaleba
2. sur. 45.2-is, avstraliis fizikuri (sur. 41.1) da klimaturi (sur. 44.3) rukebis mi-
xedviT daadgine: a) sad mdebareobs mureis saTave? b) ra mimarTulebiT miedineba,
rogoria reliefi am teritoriaze da dinebis xasiaTi reliefidan gamomdinare?
g) romelia misi Senakadebi? d) sad Caedineba? e) riT sazrdoobs da ra faqtorebi
axdenen gavlenas mis kvebis reJimze? v) ra rols asrulebs mdinare kontinentis
bunebis formirebaSi? z) romeli qalaqebi mdebareobs masze? T) ra mniSvneloba
aqvs mdinares adamianis sameurneo saqmianobaSi?
Tema 3 • 231
45
kontinentis tbebidan aseve aRsaniSnavia makai, argauili, berli-
grifini.
k. papua
axali gvinea lu
izi
ada
marjnis s ar
q.
zRva
toresis srute
di d i b
keip-iorkis
arnem-
lendsis n.k. ari
i n
er
e
i
ul
q ed
n.k.
n
is
r
if
d o
ne
g
a
o
i
r
kd
eg
ma
e
or
viqtoriis didi
i
is
i
d
ik o k
kr
e T
qe
m. uluru r-
qed
rCiso kup
e
me 1515
d. didi
amyofi
ni
m
.
i
md
udabno arteziuli
auzi
i
is dablobi
r i
arbol
lg
nal
s
ngi
li
ar
.d
ya
md
w
i
d
a
di
o k. kenguru
n
k e a n
e
y
w
davaleba
232 • Tema 3
45
davaleba
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
eiris tbas avstraliis „mkvdar guls“ uwodeben. igi 1840 wels mecxvare eduard
eirim axali saZovrebis Ziebisas aRmoaCina. tbas mogvianebiT misi saxeli ewoda.
mdinare kuper-kriki pirvelad 1845-1846 wlebSi mogzaurebma Carlz stiortma
da tomas mitCelma gamoikvlies.
arteziul auzebs avstraliis kontinentis TiTqmis 60% ukaviaT.
mSral sezonze avstraliis bevr StatSi akrZalulia manqanebis recxva gamdinare
wyliT, auzebis avseba, asfaltis morwyva da sxv.
Tema 3 • 233
46
organuli samyaro
leqsikoni
gaixsene davaleba
udabnoebi
naxevarudabnoebi
i
n
n e
erTeuli xemcenareebiT
20°
n
naxevarudabnoebi
20°
e a
balaxeuli savana
d
erTeuli xemcenareebiT
20°
o k
skrebi
e a
o
tropikuli tyeebi
balaxeuli savana
e
subtropikuli tyeebi
o k
T
skrebi
a r i
30°
30°
tropikuli tyeebi
s
subtropikuli tyeebi
a r iy
w
o k e a n
30°
e
40°
40°
110° 120° 130° 140° 150° 160° sur. 46.1. avstraliis bunebrivi zonebi
n
y
234 • Tema 3
w
o k e a n e
0°
46
davaleba
2. avstraliis bunebrivi zonebis (sur. 46.1) da klimaturi (sur. 44.3.) rukebis mixed-
viT daadgine: a) romeli bunebrivi zonebia gavrcelebuli kontinentze; b) romel
klimatur sartylebSi mdebareoben isini; g) romel bunebriv zonas ukavia yvelaze
meti farTobi da ratom; d) rogor icvleba avstraliaSi bunebrivi zonebi.
Tema 3 • 235
46
avstraliaSi kulturuli mcenareuloba mTlianad Semotanilia
sxva kontinentebidan. aq bevri sasargeblo mcenarea, romlebic iZle-
vian saWmelad vargis nayofs, Zvirfas merqansa da eTerovan zeTebs.
avstraliis cxovelTa samyaro, mcenareulobis msgavsad, Tavise-
burebebiT gamoirCeva. kontinentze jer kidev binadroben kvercxis-
mdebeli ZuZumwovrebi iqedne da ixvniskarta, aseve mravlad arian
CanTosnebi – kenguru, CanTosani ciyvi, kverna, koala, xolo kunZul
tasmaniaze – CanTosani eSmaki.
236 • Tema 3
46
davaleba
Tema 3 • 237
46
davaleba
geografiuli kvleva
es sainteresoa
kenguru pirvelad jeims kukma aRwera. roca mogzaurma kenguru pirvelad dai-
naxa, erT-erT aborigens am ucnauri cxovelis saxeli hkiTxa. aborigenma, ra Tqma
unda, ver gaigo kukis SekiTxva da mas Tavis mSobliur enaze upasuxa: „kenguru“,
rac niSnavda „Tqveni ar mesmis“. kukma ki es sityva cxovelis saxelad miiCnia da
mas dRemde ase hqvia.
ingliseli bunebismetyveli da mogzauri Carlz darvini, roca avstraliis napi-
rebTan micurda, Zalian gakvirvebuli darCa aqauri preistoriuli florisa da
faunis warmomadgenlebiT.
avstraliis sanapiroebTan zvigenic mravladaa. bolo 50 wlis ganmavlobaSi maTi
msxverpli 53 adamiani gaxda, saSualod, weliwadSi – 1.06 adamiani.
iuneskos msoflio kulturuli da bunebrivi memkvidreobis Zeglebis siaSi av
straliidan 3 kulturuli, 12 bunebis Zegli da 4 Sereuli tipis obieqtia Sesuli.
brisbenis erovnuli nakrZali 1915 wels Seiqmna. igi lamingTonis zeganze mdeba-
reobs da gauval junglebs warmoadgens.
238 • Tema 3
47
mosaxleoba
avstralia msoflioSi erTaderTi qveyanaa, romelic mTel konti-
nents ikavebs da mimdebare kunZulebTan erTad erT saxelmwifos –
avstraliis kavSirs qmnis. sididiT igi msoflioSi meeqvse qveyanaa da
rogorc didi britaneTis yofili kolonia, didi britaneTis Taname-
gobrobis wevria. saxelmwifos meTauria didi britaneTis dedofali.
avstraliaSi eqvsi Stati da 2 mTavari teritoriaa.
farTo-
Statebi da dedaqa-
N bi,
8 teritoriebi
km2
laqi
davaleba
Tema 3 • 239
47
240 • Tema 3
47
mosaxleobis simWidrove
kaci/km2
0.1 naklebi
0.1 - 1
1 - 10
10 - 100
100-ze meti
is simWidrove
klebi
1
00
ze meti sur. 47.3. mosaxleobis simWidrove avstrali-
aSi, kaci/km 2-ze (2016 w)
davaleba
2. sur. 47.3-is mixedviT daadgine, ras udris mosaxleobis simWidrove qveynis sxva
dasxva regionSi da axseni avstraliaSi mosaxleobis araTanabari ganlagebis
mizezebi.
darvini
karpentaaris
yure
s n.k.
md
. fi
kernsi
co md
ri . fli
nd
res i
taunzvili
tba
alis-springsi
nili
i
ik
r
i
r
me 1515 up e
.k
qe
karnegi
ni
.
md
md
yofi
viqtoriis didi
tba tba
keri udabno eiri
gam
tba
tba torensi ngi
muri li
ar
l
.d
ya
l d
perTi avstra iis did
m
adelaida
w
iy
ur
i
d
e
sidnei
di
md
.m
u r ei
melburni
kanbera
Tema 3 • 241
47
davaleba
242 • Tema 3
47
davaleba
nimuSi
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
Tema 3 • 243
48
okeaneTi
gaixsene
244 • Tema 3
48
havai
taivani
mikronezia
filipinebi marSalis k-ebi.
polinezia
bismarkis
arqpelagi
axali
gvinea solomonis k-ebi
axali
zelandia
davaleba
Wainiha
sur. 48.3. havais kunZulebi 1778 wels jeims kukma aRmoaCina da sendviCis kunZulebi
uwoda. havai 24 vulkanuri kunZulis jaWvs warmoadgens. vulkani kilauea (simaRle
1247 m) havais samxreT-aRmosavleT nawilSi mdebareobs da dedamiwis erT-erTi yvelaze
aqtiuri vulkania. aseve moqmedi vulkanebia: mauna-loa, mauna-kea da sxv.
Tema 3 • 245
48
okeaneTis didi nawili tropikebs Soris mdebareobs, amitom aq
maradiuli zafxulia. mTeli okeaneTis temperaturas mcire sezo-
nuri da dReRamuri ryeva da mTebis sxvadasxva kalTis araTanabari
datenianeba axasiaTebs. haeris saSualo wliuri temperatura +280C-
ia, xolo wliuri amplituda 50C-s ar aRemateba.
davaleba
246 • Tema 3
48
davaleba
Tema 3 • 247
48
avstraliisgan gansxvavebiT, okeaneTis teritoriaze ZiriTadad
mkvidri mosaxleoba cxovrobs. gamonaklisia mxolod axali zelan-
dia, sadac mosaxleobis naxevarze meti inglisuri warmoSobisaa. maT
garda kunZulebze cxovroben maorebic, romlebic sxva kunZulebis
mkvidr mosaxleobasTan erTad e.w. polineziur jgufSi Sedian. am
jgufis xalxebs, negroidebisgan gansxvavebiT, naTeli feris kani
da talRovani Tma aqvT.
davaleba
248 • Tema 3
48
davaleba
proeqti
es sainteresoa
Tema 3 • 249
g
49 r
eg
0
20
or
is
fsonis
axali zelandia
samxr
qe
abno eTi tro
ki
piki
di
k ri
r-
i
e
kup
d
d. axali zelandia wynari okeanis samxreT nawilSi, avstraliidan
qe
m
ing
i mde patara kunZulia, romelTa umetesoba dausaxlebelia.
arl
.d 0
l
md 30
axali zelandia
ya
w
k. CrdiloeTi
i
d
o k ea n e
sidnei
di
d m. kosciuSko
m
.m
u r e i 2228 tasmanis
kanbera zRva
melburni
samxreT-aRmosavleTis m. ruapeჰუ
2797
0-dabali 1:15 000 000
koncxi 0-50
basis sr u te 50-100
bi
100-250
pe
l
0 1500-2000 4000
sam
k. samxreTi 40 3000
n
fo 2000-3000
m. osa vo 3000-4000 2000
ss
y
r u te 1000
1617
k. stiuarti
w 4000-5000
5000-ze <
500
k. tasmania 200
250 • Tema 3
49
kunZulebze mTiani reliefi Warbobs, vake-dablobebi ki mxolod
sanapiro zolSia. aq mdebareobs samxreT alpebis mTebi (sxvaTa Soris,
isini ufro didia, vidre safrangeTis, avstriisa da Sveicariis alpe-
bi erTad aRebuli), aseve vulkanebi, fiordebi, myinvarebi, geizerebi,
tbebi.
Tema 3 • 251
49
qveynis teritoriis 25% erovnul parkebsa da dacul terito-
riebs ukaviaT. aq Seqmnilia 14 erovnuli parki, 4 sazRvao parki, 21
sazRvao da sanapiro nakrZali da 3000-ze meti rezervati.
albaT rogor gaocdebodnen 400 wlis win evropeli mogzaurebi,
rodesac aRmoaCines, rom kunZulebi dasaxlebuli iyo. Tu saidan
movidnen axali zelandiis mkvidrni, jerjerobiT amaze zusti pasuxi
mecnierebs ar gauciaT. zogierTi mkvlevari imasac ki fiqrobs, rom
es teritoria kacobriobis uZvelesi samSobloa.
axali zelandia msoflios erT-erTi ukanaskneli adgilia, sadac
adamianebi dasaxldnen. pirveli axalmosaxleebi – maorebi axal
zelandiaSi daaxloebiT 1000 wlis win gaCndnen.
evropelebze ufro metad albaT maorebi gancvifrdnen, rodesac
1642 w kunZulTan axlos uzarmazari xomaldebi dainaxes. es holan-
dielTa eqspedicia iyo kapitan abel tasmanis meTaurobiT. man ruka-
ze aRniSna axali zelandiis sanapiroebi, magram Tavisi geografiuli
aRmoCena ar gaumxelia. amitomac axali zelandiis oficialuri aRmo-
Cenis pativi 1770 w inglisel mezRvaurs jeims kuks xvda wilad. mao-
rebi mtrulad Sexvdnen mosulebs da kukis mezRvaurebTan Setake-
bisas ramdenime maTgani daiRupa kidec. ingliselebi darwmundnen
aborigenebis mamacobaSi. maT arc muSketebis da arc zarbaznebis ar
SeeSindaT da medgari winaaRmdegoba gauwies mezRvaurebs. miuxe-
davad amisa, kukma kunZulebi britaneTis samflobelod gamoacxa-
da. sisxlismRvreli omebi maorebsa da ingliselebs Soris didxans
grZeldeboda da axali zelandia mxolod 1840 w gamocxadda oficia-
lurad didi britaneTis koloniad. dReisaTvis qveyanaSi maorebis
raodenoba sakmaod Semcirebulia. 1901 wlamde avstralia da axali
zelandia erTi qveyana iyo. kunZulovanma saxelmwifom damoukideb
loba 1907 wels moipova.
252 • Tema 3
49
miwaTmoqmedeba da mecxoveleobaa. qveynis miwebis naxevarze meti
saZovrebia, radgan mecxvareoba da msxvilfexa rqosani pirutyvis
moSeneba ekonomikis umTavresi dargia. matyli, xorci da karaqi maTi
ZiriTadi saeqsporto produqtebia. kunZulebze mxolod ramdenime
sawarmoa, qalaqebic SedarebiT pataraa, amitomac axali zelandia
msoflioSi erT-erTi yvelaze naklebad dabinZurebuli qveyanaa.
davaleba
1. amboben, rom axali zelandia adgilia, sadac qveyniereba mTavrdeba. axseni, rogor
gesmis es gamonaTqvami.
2. moiZie informacia k. axali gvineis Sesaxeb da Seadare erTmaneTs kunZulebi –
axali zelandia da axali gvinea. gamoitane daskvna da aRniSne maTi bunebis gan-
sxvavebis mizezebi.
es sainteresoa
Tema 3 • 253
Semajamebeli samuSao III
1. axseni, ratom mimdinareobs avstraliis teritoriis mniSvnelovan nawilSi fizikuri
gamofitva intensiurad da kidev sad gvxvdeba msgavsi movlena.
254 • Tema 3
v) romeli mdebareobs ufro samxreTiT – eiris tba Tu mdinare murei?
z) romeli zRva mdebareobs ufro aRmosavleTiT – arafuris Tu marjnis?
T) romel okeaneSi mdebareobs avstraliis didi yure – wynarSi Tu indoeTis?
i) sad mdebareobs darlingi – mureis CrdiloeTiT Tu samxreTiT?
k) romeli kunZuli mdebareobs avstraliis CrdiloeTiT – tasmania Tu axali gvinea?
l) romeli kunZuli mdebareobs avstraliis aRmosavleTiT – axali gvinea Tu axali
zelandia?
m) sadaa mureis saTave – didi wyalgamyofi qedis aRmosavleT Tu dasavleT kalTaze?
a) b) 2
3 3
7 6
10
8
10
5
1 1
6
4
8
2
9 7
4 5
Tema 3 • 255
10. gansazRvre avstraliis romeli klimaturi sartylis daxasiaTebaa mocemuli da
romeli klimaturi diagrama Seesabameba am tipis klimats:
a) am olqSi zafxulSi gabatonebulia tropikuli haeris masebi, xolo zamTarSi –
zomieri. zamTari wlis teniani sezonia, zafxuli ki – mSrali. zamTris saSualo
temperatura +8 - +100C-ia, zafxulis – +240C.
b) am teritoriis klimati mTeli wlis ganmavlobaSi Tanabari datenianebiT gamoir-
Ceva, radgan aq zafxulSi okeanidan tropikuli haeris masebi iWrebian, xolo
zamTarSi – okeanuri zomieri sartylis haeris masebi. zafxulis saSualo tempe-
ratura +16 - +180C-ia, xolo zamTris – +8 - +100C.
g) am olqSi mTeli wlis ganmavlobaSi mcire raodenobiT, daaxloebiT, 250 mm naleqi
modis. aRiniSneba wliuri da dReRamuri temperaturis mkveTri ryeva. haeris ma-
sebi icvleba sezonebis mixedviT. zamTarSi gabatonebulia zomieri haeris masebi,
zafxulSi ki – tropikuli.
d) am klimatur sartyelSi haeris masebi sezonebis mixedviT icvleba. zafxulSi
gabatonebulia ekvatoruli haeris masebi, romelTac didi raodenobiT naleqi
moaqvT. zamTarSi mSrali tropikuli haeris masebi batonoben, amitomac naleqic
cota modis.
e) am klimatur sartyelSi mTeli weli tropikuli haeris masebia gabatonebuli.
zafxulis saSualo temperatura +24 - +28°C-ia, dRisiT zogjer +400C-ac aRwevs.
naleqebis raodenoba weliwadSi 250 mm-s utoldeba.
a b g
C
0 mm C
0 mm C
0 mm
30 500 30 500 30 500
0 670 0 0
-20 130 -20 -20
650
iTm a m i i a sond iTm a m i i a sond iTm a m i i a sond
d e
C
0 mm C
0 mm
30 500 30 500
20 400 20 400
10 300 10 300
0 200 0 200
0 250
-20 950 -20 0
iTm a m i i a sond iTm a m i i a sond
256 • Tema 3
11. daamyare Sesabamisoba: qalaqi – klimaturi diagrama
a g
0
C mm 0
C mm
30 500 30 500
2
20 400 20 400
10 300 10 300
b d
0
C mm 0
C mm
30 500 30 500
Tema 3 • 257
13. waikiTxe Jiul vernis romanis – „kapitan grantis Svilebis“ – erT-erTi moqmedi
piris – geografis, mkvlevris da mogzauris, Jak paganelis sityvebi da axseni, raSi
mdgomareobs am saocari kontinentis unikalurobis mizezi.
„geubnebiT, gimeorebT da vficav, rom esaa yvelaze saintereso mxare mTel deda-
miwaze. misi warmoSoba, buneba, mcenareebi, cxovelebi, klimati aocebda, aocebs da
kvlavac gaaocebs msoflios yvela mecniers... esaa kontinenti, sadac mdinareebi
yoveldRe Sreba; sadac xeebi yovel wels foTlebs ki ara, qerqs icvlian; sadac
foTlebi Crdils ar qmnian, xeebi ar iwvian, tyeebi dabalia, xolo balaxebi gigan-
turi simaRlisaa; sadac cxovroben unikaluri arsebebi: oTxfexebs niskarti aqvT,
kengurus – sxvadasxva sigrZis TaTebi, xolo meliebi xidan xeze daZvrebian.
oh! esaa yvelaze jadosnuri, yvelaze aralogikuri qveyana; esaa paradoqsuli miwa,
sadac bunebis yvela kanoni uaryofilia. aseTia igi – avstralia, romelic msoflio
kanonebis Taviseburi parodiaa an ufro sworad, gamowveva mTeli danarCeni samyaros
mimarT!“
14. avstraliaSi am mcenaris 500-mde saxeoba xarobs. igi kontinentis erTgvar simbolos
warmoadgens. romel mcenarezea saubari da ra ici mis Sesaxeb?
15. avstraliis napirebTan cocxali organizmebis mier Seqmnili yvelaze didi nageboba
mdebareobs. ra hqvia mas da rogor warmoiqmneba igi?
16. romeli qalaqebia aRniSnuli cifrebiT avstraliis rukis fragmentze, romelia maT
Soris dedaqalaqi da axseni, ratom mdebareobs igi am adgilas.
1
2
258 • Tema 3
4
Tema
antarqtida
aq Seityob, rom
farTobi – 14 mln km2 (1.6 mln km2 – Selfuri yinulebi, 75 500 km2 –
kunZulebi)
umaRlesi adgili – vinsonis masivi, 4892 m
yvelaze dabali adgili – bentlis Rrmuli, 2555 m
yvelaze didi naxevarkunZuli – dasavleT antarqtikuli
yinulis safaris maqsimaluri sisqe – 4776 m
yvelaze dabali temperatura – -89.20C (sadguri „vostoki“).
260 • Tema 4
50
geografiuli mdebareoba
gaixsene
riser-larsenis
zRva
uedelis
zRva
Taname
antarqtidis n-k gobrobis
zRva
belingshauzenis
zRva vinsonis masivi
(4897 m.) samxreTi polusi
bentlis Rrmuli
(-2540 m.)
amundsenis
zRva deivisis
zRva
rosis
zRva
diurvilis
zRva sur. 50.1.
antarqtidis
samxreTis okeane fizikuri
ruka
Tema 4 • 261
50
davaleba
davaleba
262 • Tema 4
50
davaleba
100° 20°
s a m x r e T
e
120° 0°
a m e r i k a
n
20° 20°
a
e
o k
140° 20°
t i s
e
n
a
e
0° 0°
k
o
a n
e
ut
sr
is
i
k
ei
l
w y n a r
160° 40°
r
t
d
20° 20°
180° 60°
160° 80°
140° 100°
120°
sur. 50.4. samxreT amerikisken mimarTuli, TiTqmis 1300 km sigrZis antarqtikuli naxe
varkunZuli kontinentisgan gamoyofilia msoflioSi yvelaze ganieri – dreikis sru-
tiT. srutis yvelaze viwro nawili 820 km-ia.
Tema 4 • 263
50
davaleba
praqtikuli samuSao
es sainteresoa
264 • Tema 4
51
aRmoCena da gamokvleva
gaixsene
30°
x r e T i s
a m o k e
a n e
s
ute
lazareis
40° zRva
e i k i s sr
riser-larsenis
zRva
40°
u e d e l i s
z R v a
dr
Tanamegobrobis
zRva
antarqtida
belingshauzenis
samxreTi
polusi
zRva
amu
nd
se
a
ni
s
zR deivisis
R
va zRva
z
s
s i
40°
r o
riser-larsenis
40°
zRva
Tema 4 • 265
51
yinulebSi, sanam maTSi ar Caiketa. „samxreTis mimarTulebiT yinu-
lis garda verafers vxedavdi“, – dawera man Tavis savaxto JurnalSi.
faqtobrivad, antarqtidas mxolod 120 kilometri aSorebda, roca is
ukan dabrunda. kukma am mogzaurobis Semdeg gamoacxada, rom curvis
samxreTis mimarTulebiT gagrZeleba aRar SeiZleboda. mas dauje-
res da Semdgomi 45 wlis ganmavlobaSi polaruli eqspediciebi ar
ganxorcielebula.
davaleba
1. sur. 51.1-is mixedviT aRwere jeims kukis mogzaurobis marSruti. ratom Sewyvita
man mogzauroba?
30°
x r e T i s
a m o k e
a n e
s
ute
lazareis
40° zRva
e i k i s sr
riser-larsenis
zRva
40°
u e d e l i s
z R v a
dr
Tanamegobrobis
zRva
antarqtida
belingshauzenis
samxreTi
polusi
zRva
amu
nd
se
a
ni
s
zR deivisis
R
va zRva
z
s sur. 51.2. antarqtidaSi
s i
40°
r o f. belingshauzenisa da
riser-larsenis
40°
zRva m. lazarevis meTauro-
biT mowyobili pirveli
rusuli eqspediciis
30°
mogzaurobis marSruti
130° 140°W 150°W 160° 170° 180° 170° 160° 150° 140° 130°
266 • Tema 4
51
sur. 51.3. belingshauzenis saxelobisaa zRva da qvabuli
wynar okeaneSi, koncxi samxreT saxalinze, kunZuli tuamo-
tus arqipelagSi, Selfuri myinvari da polaruli sadguri
antarqtidaSi. belingshauzenma Tavisi mogzauroba aRwera
wignSi: `ori gamokvleva samxreT yinulovan okeaneSi da
dedamiwis irgvliv mogzauroba 1819-21 wlebSi karWapebiT
„vostoki“ da „mirni~.
davaleba
senma
s z e amund
pol u bina)
sur. 51.4. rual amundsenma samxreT spolusisaken
amxreT o l aruli
i (p ve
im
olhenorvegi-
mimavali eqspediciisTvis gemi „frami“p(rac medro
s a q Tana .
.d R e gu ia
r
uwodapolaru-
ulad `winsvlas~ niSnavs) gamoiyena. frami
akvle
vi sad
s
li raionebis Sesaswavlad specialurad muxis xisgan
aages. gemis ferdebi mrgvali iyo, raTa yinulTan
Sejaxebisas advilad ar dazianebuliyo.
`damp
yro Tema 4 • 267
a r j i S oebi polu
seb is
acmel
-
sav xvave
baa ? or t
ans
ans is? roba , rog
51
40° 20° 0° 20° 40°
amundseni skoti
14-17 dekemberi 18 ianvari
1911 w. 1912 w.
s.g.
a
id
90
71
89
qt
myinvaruli
plato
dR
88
ar
myinvaruli
ep
87 plato samxreTi
ol
polusi
t
86
us
en
an
40
85
id
sak
an
dR
dedofal
84
usi
viqtorias
n
ep
ke
mTebi
83
sa
ol
ol
i
82 Selfuri rosis
us
ep
usi
Selfuri myinvari Selfuri
l
81
dR
myinvari myinvari
po
da n
80 mak-merdo
58
R skotis
sul 98 dRe
d
79 gardacvaleba framheimi
78
rosis
sur. 51.6. r. amundsenisa da r. skotis mogzaurobis marSruti zRva
skotis brigadam erTi TviT daagviana da poluss 1912 wlis 18
ianvars miaRwia, xolo dabrunebisas skoti da misi eqspedicia
daiRupa. maTi daRupvis mizezi klimaturi pirobebi gaxda
60°
60°
– skoti da misi brigada gaiyinnen. 1913 wels amundseni mis
160° 180° 160°
Sesaxeb werda: `yvelafers gaviRebdi imisTvis, rom isini axla
cocxlebi iyvnen. skotis eqspediciis daRupvam Cemi triumfi skotis marSruti
daCrdila da udidesi ziani momayena~.
amundsenis marSruti
davaleba
davaleba
268 • Tema 4
51
es sainteresoa
Tema 4 • 269
52
reliefi
gaixsene
60°
720
vernadskis qedi
di
qe
cevis
dasavleTis 2043
dablobi
3657
bur
am
1100
tr
g
simaRle, m 5140
an
sa
nt
ar < 2000
< 2000
qt
-2555 aRmosavleTis
2000 280 2000
id
dablobi
ul
1000
1000
i qedi
0
aRmosavleTis 0
1000 plato
2000 1000
60°
-1110
< 2000
60°
2000
< 2000
140° 160° 180° 160° 140°
270 • Tema 4
52
davaleba
rosis
ronefilhernis
40° 20° 0° 20° 40°
eimeris
larsenis
rosis
riser-larsenis
a ronefilhernis
fimbulis
d
i
60°
q t eimeris
Sekeltonis
a r
t georg IV-is
larsenis
n dasavleTis
a
riser-larsenis
60°
a uilkinsis
fimbulis
d
i
60°
r q t Sekeltonis
a
t georg IV-is
n dasavleTis
a
60°
uilkinsis
140° 160° 180° 160° 140°
Tema 4 • 271
52
davaleba
272 • Tema 4
52
davaleba
Tema 4 • 273
52
antarqtidis sasargeblo wiaRiseuli naklebadaa Seswavlili,
Tumca geologebma daadgines, rom misi wiaRi mniSvnelovani raode-
nobiT Seicavs rkinis madans, qvanaxSirs, oqros, almass, urans, ferad
liTonebs.
geologTa varaudiT, naxSiris auzis farTobi mxolod transan-
tarqtikul mTebSi 1 mln km2-ze mets Seadgens, xolo rosisa da uede-
lis zRvebs Soris mdebare uzarmazari qvabuli navTobisa da buneb
rivi airis did marags inaxavs. sasargeblo wiaRiseulis es maragi
jerjerobiT potenciurad miiCneva, radgan maTi mopoveba antar-
qtidis mkacr klimatur pirobebSi did sirTuleebTanaa dakavSire-
buli da ekonomikurad ararentabeluria. Tumca mxolod es ar aris
mizezi. 1959 wels dadebuli saerTaSoriso xelSekrulebis Tanaxmad,
antarqtidaSi samecniero kvlevebis garda, sxva saxis yovelgvari
samuSao akrZalulia.
davaleba
es sainteresoa
rosis myinvari 1841 wlis ianvarSi jeimz klark rosis eqspediciam aRmoaCina.
radgan igi ar aZlevda xomaldebs saSualebas, samxreTiT gaecuraT, amitom mas
viqtorias (inglisis dedoflis pativsacemad) yinulovani barieri uwodes, Tum-
ca Semdeg mas saxeli Seucvales da misi aRmomCenis pativsacemad, rosis myinvari
daarqves.
2000 wels rosis Selfur myinvars moswyda dReisaTvis yvelaze cnobili aisbergi
b-15, romlis farTobi 10 aTas km2-ze meti iyo.
NASA-s mier Catarebuli yinulqveSa reliefis gamokvlevebis Sedegad, antarqti-
daSi asteroiduli warmoSobis uilksis miwis krateri aRmoaCines, romlis Zabris
diametri 482 km-s Seadgens. krateri daaxloebiT 250 milioni wlis win warmoiqmna.
asteroidis Camovardnisas da afeTqebisas warmoSobilma mtverma mravalsaukuno-
vani aciveba da imdroindeli epoqis floris da faunis didi nawilis gadaSeneba
gamoiwvia. es krateri dRes dedamiwaze yvelaze didad miiCneva.
yinulis simZimis gamo kontinentma saSualod 0.5 km-iT daiwia, rasac misi Sedare-
biT Rrma Selfi adasturebs. britaneTis antarqtidis kvlevis sazogadoebrivi
organizaciis mier Catarebuli kvlevebis Tanaxmad, 1963-2013 wlebSi yinulis
maragma 26.5 mln km2 Seadgina.
Tu aisbergi lurji ferisaa, e.i. misi asaki 1000 welze metia.
mdinare oniqsis gaswvriv ganTavsebulia meteosadgurebi, xolo Tavad mdinaris
xeobaSi 1968 wlidan 1995 wlamde axalzelandiuri samecniero sadguri `vanda~
mdebareobda. sainteresoa, rom sadgurze 1974 wlis 5 ianvars haeris maqsimaluri
temperatura +15°C dafiqsirda, rac mTeli antarqtidis rekordia.
274 • Tema 4
53
hava
antarqtida yvelaze civi kontinentia dedamiwaze. gansakuTrebiT
civia kontinentis Sua nawili, sadac zafxulSic ki haeris tempera-
tura -300-ze dabalia.
antarqtidaSi mdebareobs dedamiwis sicivis polusi – sadguri
„vostoki“, sadac 1960 wlis 24 agvistos, dedamiwaze meteorologiu-
ri dakvirvebebisa da gazomvebis mTeli istoriis ganmavlobaSi, hae-
ris yvelaze dabali temperatura – -89.20C dafiqsirda. geografiuli
mdebareobis garda, aseTi dabali temperatura kontinentis `TeTri
saburvliT~ aixsneba. antarqtidis yinulis safari mzis radiaciis
90%-s ireklavs.
zamTari zafxuli
40° 20° 0° 20° 40° 40° 20° 0° 20° 40°
-30 -40
140° 160° 180° 160° 140° 140° 160° 180° 160° 140°
davaleba
Tema 4 • 275
53
gaTbobis gamo kontinentis centridan sanapirosken mudmivad qris
grigalisebri `nakaduri~ qarebi, amitomac antarqtida ara mxolod
yvelaze civi, aramed yvelaze qariani kontinenticaa dedamiwaze.
aq qaris siCqare, arcTu ise iSviaTad, saaTSi 320 km aRwevs. qari
weliwadSi 300-340 dRe qris. am qarebs kontinentidan okeaneSi didi
raodenobiT Tovli gadaaqvs.
40° 20° 0° 20° 40°
s a m x r
e
o k e a n e
T
50° 50°
i
s
uedelis
o
zRva
k e
samxreTi
polusi
i s
a n
e T
rosis
e
zRva
r
50° 50°
x
m
a
s sur. 53.2. nakaduri qare-
bis warmoqmnis sqema
140° 160° 180° 160° 140°
davaleba
s a m x r
o k e a n e
e 50°
i
o k e a n e
50° 50°
50
si
uedelis
50
zRva
s
50-ze
50-ze naklebi naklebi
500
500
k ee a
100
10
100
10
samxreTi
0
250
samxreTi polusi 250
i s
500
polusi
a n n
i s
500-ze meti
500
e T
500-ze meti
e
T
rosis
r
zRva
e
250
x
50° 50°
e
rosis
r
a
s sur. 53.3. naleqebis
zRva
250 ganawileba antarqtidaSi
x
50°
m
davaleba
4. naleqebis ganawilebis rukis (sur. 53.3) mixedviT daadgine, rogor icvleba maTi
raodenoba samxreTi polusidan kontinentis napirebisken. axseni gamovlenili
kanonzomiereba.
sadguri `mirni~
t0
0 200
-10 100
623
-20 0
iTmamiiasond
sadg. mirni t0
0
mm.
-20 100
-30 53 0
-40
-50
antarqtiduli -60
subantarqtiduli
zomieri -70
iTmamiiasond
sadguri `vostoki~
Tema 4 • 277
53
davaleba
davaleba
8. axseni, ratom gaCnda da ratom qreba axla ozonis xvreli antarqtidis Tavze?
278 • Tema 4
53
praqtikuli samuSao
geografiuli kvleva
nimuSi
№1 sadguri `mirni~
№2 sadguri `vostoki~
es sainteresoa
Tema 4 • 279
54
organuli samyaro
gaixsene
davaleba
280 • Tema 4
54
TevziT, kiborCxlebiTa da moluskebiT ikvebeba. pingvinebi Zalian
kargad arian adaptirebulni mkacr klimatur pirobebTan maTi unika-
luri bumbuliT, patara fexebiTa da sisxlis mimoqcevis sistemiT.
magaliTad, antarqtidaSi mcxovrebi saimperatoro pingvinis pata-
ra fexebi da niskarti xels uwyobs sxeulis siTbos SenarCunebas.
TavianT STamomavlebs pingvinebi mkacr zamTarSi Ceken. isini budes
ar ikeTeben, kvercxebi TaTebiT muclis Tbil bumbulze aqvT miWe-
rili. pingvinebze nadiroba akrZalulia.
40° 20° 0° 20° 40°
50° 50°
50° 50°
sur. 54.3. pingvinebs Soris yvelaze didi da lamazi – 1 metri simaRlis da 50 kg masis
saimperatoro pingvinia, xolo yvelaze patara – adeli. rukaze wiTeli feriT aRniSnulia
saimperatoro pingvinis gavrcelebis areali, mwvane feriT – gamravlebis adgilebi.
Tema 4 • 281
54
dafarul zedapirTan SedarebiT, 3-jer met siTbos iReben. amitom
zafxulSi haeris temperatura +6-100C-s aRwevs, xolo kldeebis
zedapiri zogjer +30-400C-mdec ki xurdeba. oazisebis teritoriaze
qaris mimarTuleba mzis moZraobas mihyveba da SuadRisTvis aRma-
vali Tbili haeri mZlavr frTa Rrublebs warmoqmnis. oazisebis
hava mSralia, amitom Tovlis mdgradi safari zogan zamTarSic ki ar
warmoiqmneba. naleqi mcire raodenobiT, ZiriTadad, Tovlis saxiT
modis, Tumca misi umetesi nawili dneba da orTqldeba, nawils ki
qari gadaxvets xolme.
davaleba
es sainteresoa
282 • Tema 4
55
antarqtidis aTviseba
saerTaSoriso SeTanxmebiT, antarqtida erTaderTi regionia
Cvens planetaze, romelic arc erT saxelmwifos ar ekuTvnis. misi
gamoyeneba mxolod mSvidobiani miznebisTvisaa nebadarTuli. kon-
tinentze akrZalulia yovelgvari samxedro xasiaTis moqmedebebi,
samxedro obieqtebis ganlageba, aseve samxedro da SeiaraRebuli
gemebis Sesvla s.g. 600-is samxreTiT.
gasuli saukunis 80-ian wlebSi antarqtida ubirTvo zonad gamo-
cxadda, ris Sedegad mis teritoriul wylebSi atommavali gemebis
gamoCena, xolo Tavad kontinentze – atomuri energoblokebis gan-
lageba da birTvuli narCenebis damarxva aikrZala. dRes xelSekru-
lebis monawile 50 saxelmwifoa (xmis uflebiT),xolo aTobiT qveya-
nas damkvirveblis statusi aqvs.
norvegia
gaerTianebuli
60°
60° samefo
argentina
aSS
a 80°
80° d
i
q t
a r
Cile t samxreTi
n polusi
avstralia
a
100° 100°
neitraluri
teritoria sur. 55.1. 1961 wlamde
120°
safrangeTi
wamoyenebuli teri-
axali zelandia 120°
toriuli pretenzie
bis geografia
140° 160° 180° 160° 140°
davaleba
Tema 4 • 283
55
davaleba
x r e T i s
a m o k e
a n e mudmivmoqmedi sadguri
s lazareis
ute
u e d e l i s
z R v a
dr
Tanamegobrobis
antarqtida zRva
mudmivmoqmedi sadgurebi
belingshauzenis
samxreTi
polusi sazafxulo sadgurebi
zRva
droebiTi sadgurebi
amu
satransporto sadguri
nd
se
ni
s
a
zR deivisis
va
v
zRva
R
z
s
50° s i 50°
r o
riser-larsenis
zRva
sur. 55.3. antarqtidis samecniero
sadgurebis geografia
140° 160° 180° 160° 140°
284 • Tema 4
55
davaleba
Tema 4 • 285
55
davaleba
proeqti
es sainteresoa
286 • Tema 4
Semajamebeli samuSao IV
1. upasuxe kiTxvebs:
1) romeli kontinenti mdebareobs yvelaze axlos antarqtidasTan?
2) romeli zRva esazRvreba antarqtidas dasavleTiT?
3) romeli srutiT gamoiyofa antarqtida samxreTi amerikisgan?
4) vin aRmoaCina antarqtida?
5) vin miaRwia pirvelad samxreT poluss?
6) romeli mogzauri imyofeboda rogorc CrdiloeT, ise samxreT polusze?
7) romeli mTebia gadaWimuli uedelis koncxidan rosis zRvamde?
8) ra hqvia yvelaze maRal adgils antarqtidaze?
9) romeli uZvelesi kontinentis nawils warmoadgenda antarqtida?
10) romel klimatur sartyelSi mdebareobs antarqtida?
11) ra TvisebebiT xasiaTdeba antarqtikuli haeris masebi?
12) rogori atmosferuli wneva yalibdeba antarqtidis Sida nawilebSi?
13) ra mimarTulebiT moZraobs kontinenturi yinulis safari antarqtidaSi?
14) ras udris yinulis safaris saSualo sisqe?
15) ra hqvia yvelaze did da yvelaze grZel Selfur myinvars Cvens planetaze?
16) romeli mcenareebi gvxvdeba antarqtidaSi?
17) sad mdebareobs antarqtidis da amave dros, dedamiwis sicivis polusi?
18) romelia yvelaze didi oazisi antarqtidaSi?
19) ra hqvia yinulisgan Tavisufal adgilebs antarqtidaSi?
20) raze moqmedebs antarqtidis yinulovani safaris mdgomareoba yvelaze metad?
Tema 4 • 287
4. mocemuli klimaturi diagramebis mixedviT daadgine, romeli maTgani Seesabameba
sadgur „vostoks“ da romeli – sadgur „mak-merdos“. moiyvane ori argumenti, romlis
safuZvelzec gamoitane daskvna.
C 0
naleqi, mm
-20 500
400
C
0
naleqi, mm
-40 300
0 300
-10 200
-50 200
-60 100
-20 100
626 53
-30 0 0
i T m a m i i a so n d i T m a m i i a so n d
5. geografiuli kvleva:
antarqtidis samecniero sadgurebze sacxovrebel saxlebs gansakuTrebuli kons-
truqciiT ageben: isini maRal ximinjebze dgas, romlebic gruntze gaprialebuli
liTonis bagirebiT magrdeba. sadgurebze momuSave polarul mkvlevrebs ki specia-
luri masalisgan damzadebuli wiTeli an lurji feris tansacmeli da fexsacmeli
acviaT, mudmivad ukeTiaT mzisgan damcavi saTvale, xolo saxeze – niRabi.
axseni:
a) ratom iyeneben aseT samSeneblo konstruqciebs.
b) risTvis sWirdebaT polarul mkvlevrebs mzisgan damcavi saTvale.
g) ra masalisgan mzaddeba maTi tansacmeli.
d) ratomaa maTi tansacmeli wiTeli an lurji feris.
e) ratom ukeTiaT saxeze niRabi.
288 • Tema 4
danarTi
danarTi 1. naxevarsferoebis ruka
dasavleTi naxevarsfero
0 CrdiloeTi polusi 0
80 !
80
0 0
70 k. g 70
r el
0 0
te
60 an 60
ru
d
i
s
k. baf a
is
g in
in is
be
r
be r alaska mi
0 in Crdil o polaruli wre w 0
50 a 50
i
gi m. mak-kinli
z
z s
en
R !
va 6194 m. s
ak
m o ni
al
ds
hu la
re
eu
ti bl
s k-ebi. yu ad
on
kl
40
0
CrdiloeTi is
n-k
.
k. niufaundlendi
40
0
do
va
zemo tba
ri
m i su tba huroni
i
ni
im
miCiganis
r
tba
niu-iorki st
mT
0 !( 0
30 l
f 30
eb
i
vaSingtoni go!(
m
san-francisko !(
amerika
si i
i
w
sip
h
a t
y
kal
va
a
is
n
Crd
if
0 il floridis n-k. 0
20 oeT k- 20
or
eb
a
i tr
o p ik
ni
i i meqsikis
l
r
is
yure
.
n-k
vulk. k
.
a n t i s
ma kilauea mexiko !( k
k ar i
rS
5747 m.
xi
ar
is
bi .
am
n
pa gvianis zegani
ekvatori
0
0
190 1800 1700 1600 1500 140 0
130 0
120 0
110 0
100 0
90 0
80 k 0 700 600 500 400 300 0
0 vulk. kotopaxi
0
galapagosis k-ebi. zon i
5747 m. am a bi ama
lo
o k e an
zo
nis dab
samxreTi
o
p er
k-ebi. t
an
0 ua 0
10
us
10
ku k
de
mo
di
brazilia
t
is
bi
u
-e
ne
!(
e a
k
bi
ba
.
amerika
e
topiki
0 samxreTi !( 0
20 20
n e
rio-de-Janeiro
a
aRdgomis k. ar a n
p
m. akongakua
!(
! 6959 m.
santiago
a !(
mp buenos-airesi
0 ax pa 0
30 30
ia
qarebi s dineba
al
leTis
on
tasmanis sav
i
da
ag
zel
zRva
t
pa
ma
andia
ge
l
0 an e 0
40 is
sr
ut
40
k. cecxlovani
T is o k e a n miwa
x r e e
a m samxreTi polaruli wre dreikis srute
0 s 0
50 .
50
2 5m
83
0 0
60 a 5140 m. 60
an t r q ti d
!
vulk. a
0 k erebusi 0
70 !
70
0 0
masStabi 1 : 90 000 000 80 80
samxreTi polusi
k vulkanebi
siRrmeebi metrobiT
290
aRmosavleTi naxevarsfero
0
0 CrdiloeTi polusi 0 70 0
80 !
80 60
0
70 iis CrdiloeTis yinulovani
and okeane
0 r el va
g zR
60 vulk. hekla
k
barencis
zRva
a
en
n -k. l
v iis
0 ina Crdil o polaruli wre o 0
50 ska
nd x
z ot
50
i
R i
obi
ise
sankt-peterburgi va s
londoni !(
en
!(
baikalis
!( berlini
0
parizi !(
e v !( moskovi tba
40
0
i
am u r
40 evropa
ne
sn
-k.
alpeb
!
i
i
r a z i a vladivostoki
!(
re d una
!
!( tia
n-Sa
ni
!( pekini vulk. k !( tokio 30
0
xua
vulk. etna
! Tbilisi fuZiama
!
!
somonis piki !
!
e
n x ! !
!
z !
7495 m.
R evf
va
ti
!( Teirani tibeti !
!
gr
ra
! !
o
hi
ar
si
kairo !(
!
nZ i
i ndi
! !
t
!
i ma
!
Crd !
a
0
!
il
saha lai
20
!
ab
i
0
!
20
oeTi !
tro
piki ra
!
!( ga
n gi !
eT
deli m. everesti
si
wiT
!
8848 m. !
o
9810
is
l
!
el
wynari
ni
n-k
indostanis n-k. !
i z
fi
.
Rva
l
ni
Cadis
arabeTis 0
ip
0
ge
10
indoCineTis -k.
10 tba
bengalis
!
11022
in
ri
! !
zRva !
is
yure
a f r i k a
! ! ! !!
! !
k-e
! !
!
k.
! !
s
! ! ! ! !
!
n-
! ! !
ai
! !
bi
! !
is !
l
!
.
l !
ma
!
ma
4070 m. vulk. k. Sri-lanka
! !
okeane
k so ! !
indoeTis
!
kamereni ! !
k. kalimantani
! !
gvineis yure !
ne
10 0 0
10 20
ko0n go
30 0
40 50 60 70 80 0
90 0
100 0
110 0
120 0
130 140 150 0 0
!
0
0 0 0 0 0 0 0 0
0
!
0
!
k.
!
!
su
ekvatori
i
!
ag
! ! !
ma
SeiSelis k-ebi ! ! !
a
l
!
vulk. k
t
!
!
!
!
r
pe
! !
kilimanjaro 5895 !
a
oke
! ! !
!
qi
! !
! !
ar
! ! !
!
k. iav ! !
arafuris gvinea
!
!
!
!
!
a !
!
!
!
!
7729 zRva ! ! ! !
0 ! !
10
! !
0
10
!
!
i
!
kar
! !
is
ezi
as
mb
dag
za
!
k. ma
masStabi 1
ud: 90 000 000
nt
0
ab
kalah
no
samxreTi topiki
20 ari
siRrmeebi metrobiT
20
0
la
viqtoriis didi
udabno eiris
tba
!(
marjnis rifebi
at
2228 m. sidnei
simaRleebi metrobiT
!
! ! eba civi dinebebi
!
0 0
40 40
ufro 200 500 2000 3000 5000 maRali
!
!
!
Tbili dinebebi
dabali T is o k e a n
x r e
!
a m e
0 0
50 s amxreTi polaruli wre s 50
t arqtid
an
0 0
60 a 60
0 0
70 !
70
0 0
80 samxreTi polusi
80
! 6959 m. mwvervalebi da
simaRliTi niSnulebi mdinareebi
291
danarTi 2. msoflios politikuri ruka
goThobi
otava parizi
vaSingtoni
alJiri
rabati
havana
200
C mexiko
bamako niamei
karakasi
abuj
bogota
00 kito
lima
la-pasi
brazilia
200 sukre
s
asunsioni
buenos-
airesi
santiago
1. avstria 9. niderlandebi
2. azerbaijani 10. slovakeTi
3. albaneTi 11. slovenia
4. bosnia-hercegovina 12. somxeTi
5. libani 13. ungreTi
6. luqsemburgi 14. SvedeTi
7. makedonia 15. CexeTis respublika
8. serbeTi, montenegro 16. xorvatia
292
stokholmi
moskovi
kievi
ulan-batori
beijingi (pekini)
ankara
baRdadi islamabadi
Teirani tokio
tripoli
kairo
niu-deli
hanoi
200
xarTumi C
Crd. manila
njamena
ja adis-abeba
samxr.
sudani
mogadiSu 00
dodoma
jakarta
port-
luanda
morsbi
antananarivu
200
s
vindhuki
blumfonteini
kanbera
velingtoni
293
danarTi 3. afrikis fizikuri ruka
0 0 0 0 0 0 0 0 0
20 10 0 10 20 30 40 50 60
m e l
x
T
ras-engelas koncxi
gibraltaris a
b i S
srute Te abe g u a v a
iranis
sm dasavleTi
sis z R mTianeTi
kasablanka si didi ergi yur siriis ag
la
z
aRmosavleTi e
at didi ergi udabno ro
m. tubkali tripoli si
0 kanaris k-ebi kataras nilosis
sinas sm 0
30 4165 depresia delta sp Te 30
n.k. ar bi
el-hamras
a
kairo se
ahagaris mTebi T
r
das av le T is
s ahara erg-SeSi mTianeTi libiis yu
a
h a udabno e r
b
i
e
CrdiloeTi tropiki
a T
T
r i
e
m. tahati m. emi-kusi nubiis
s
s n . k
l
2918 3415 .
udabno
i
0
tibestis
a
0
20 20
mTebi murdis udabno
z
airis depresia rub-el-hali
R
dakari md. plato m. bagzani
nilosi
v
se erg-jubari
darfuris
ne 2222
a
g plato
md
koncxi .n re
al
tba tba
ig m. mara yu
a
Cadi tana
md .
almadi s
lt
i
3088 ni
er
md e
ad
i
md. vo
.S ras-hafunis
0 eTiopiis 0
10
ar
10 mTianeTi koncxi
i
k .
adis-abeba
n-
is
abijani nigeris m. kenia
l
delta 5195
md
ma
m. kameruni . u bang tba
i
so
rudolfi
k. bioko 4095
m. margerita
5110 m. kilimanjaro
tba
0 ekvatori gvineis kongos alberti 5895 0
0 qvabuli 0
gvineis dablobi
o
ng
tba
yure
ko
viqtoria
md.
serengetis
kinSasa vake k. zanzibari
a t l a n t i s tba
de-bus tanganika komoris
0
10 plato k-ebi 10
0
angolis kasais
e
qvabuli plato
srut
tba
katangas mozambikis
o k e a n e zegani
niasa
zegani
is
mbezi
za
i
ik
ovambos CanCqeri
.
kar
md
mb
viqtoria
plato
za
kalaharis
aga
mo
0 0
na
20 qvabuli 20
mib
ad
iis
k. m
samxreTi tropiki
udabn
m. bobi
kalaharis
2658
0-dabali
0-dabali
udabno pretoria
o
0-50
0-50
1:33 000 000
50-100
indoeTis
bi
50-100 m d. oran
Ji
m Te
100-250
100-250
0 250-500 0
250-500 6500-ze Rrma
30 6500-ze Rrma 30
500-1000
500-1000 6500
6500 drak o n i s
1000-1500
1000-1500 5000
5000
4000 kap
1500-2000
1500-2000 4000 is mTebi
2000-3000 3000 keiptauni
2000-3000 3000
okeane
3000-4000 2000
2000
3000-4000 keTili imedis koncxi
4000-5000 1000
1000 koncxi nemsa
4000-5000 500
5000-ze < < 500
5000-ze 200
200
0 0 0 0 0 0 0
10 0 10 20 30 40 50
294
danarTi 4. afrikis politikuri ruka
295
0 0 0 0 0
110 120 130 140 150
296
arafuris zRva
0
k. timori
10 k. melvili toresis srute k. papua
koncxi ekvatori
timoris iorki axali gvinea 0
k. baTersi 10
zRva
di d i
s darvini arnem-
ti i k. grut-
par ag lendsis n.k.
el ailendi
bar
na
b
o qip
e
ar karpentariis marjnis
keip-iorki
r
yure
u
zRva
l
kimberlis
i
indoeTis zegani
s n.k.
r
md
. fi md
co
ri
barklis . fli
if
m. barTl-friri
nd
plato
i
tanamis 1622 wynari
res i
i
0 udabno
20 didi g
qed
r
is
qviSiani udabno 0
eg
l
20
o
ham
er ne
l o
ri
es d
s
is gibsonis ak
m. mehari m tba
simfsonis
udabno
qe
1253 nili udabno samxreTi
qe
tropiki
ki
di
ri
di
m. uluru k
i
rCiso tba r-
me 1515 pe
d
karnegi ku
.
ni
d.
m
koncxi
md
viqtoriis didi
qe
stip-pointi
udabno okeane
tba tba
keri eiri
yofi
tba baironis
0
arbol
is dablobi
torensi koncxi
30 tba nal i
ing
gam
perTi muri rl
da 0
.
l
okeane md 30
avstr
aliis d axali zelandia
ya
id
re
w
iy
yu
ur
i
e k. CrdiloeTi
is
d
er
sidnei
ns
di
e
m
sp d m. kosciuSko
k. kenguru .m 2228
r ei u tasmanis
s a kanbera zRva
m x melburni
samxreT-aRmosavleTis m. ruapeჰუ
o k ea n e
0-dabali
1 : 15 000 000 koncxi 2797
0-50
r e
50-100
T
bi
basis sr u te
pe
i
100-250
danarTi 5. avstraliis fizikuri ruka
0
o k e
i
l
4000 0
1500-2000
sam
k. samxreTi 40
n
2000-3000 3000 fo
2000 vo
y
3000-4000 m. osa ss
4000-5000 1000 r u te
500
1617 w
5000-ze < k. stiuarti
200
k. tasmania
0 0 0 0 0 0
110 120 130 140 150 160
danarTi 6. avstraliisa da okeaneTis
politikuri ruka
t.)
kunZu nis
(did lebi
i bri
er
pitk
297
danarTi 7. antarqtidis fizikuri ruka
riser-larsenis
zRva
uedelis
zRva
Taname
antarqtidis n-k gobrobis
zRva
belingshauzenis
zRva vinsonis masivi
(4897 m.) samxreTi polusi
bentlis Rrmuli
(-2540 m.)
amundsenis
zRva deivisis
zRva
rosis
zRva
diurvilis
zRva
samxreTis okeane