Sei sulla pagina 1di 65

ãïèëæòì àâåøò ëîöåî ðïîïìêåëþòà ôïìò 1,50 äïîò 10 oqtomberi 2008 ¹21(73)

saxifaTo Canawerebi

romis papis memuarebi

SukSinis mocekvave Siva

vaJa xornaulis leqsebi

saubari arCil qiqoZesTan

poemis ganxilva sasamarTloSi


ØÒÍÏÏÎÌÒ

wuTebi da wlebi 2 rostom CxeiZe omar xaiams... laSa-giorgi Targmnida?


eqspres-interviu 12 Tamar RonRaZe wera CemTvis TavSesafaria
(saubari arCil qiqoZesTan)

proza 15 givi alxaziSvili momavali warsuli


poezia 25 soso meSveliani emigrantis saSobao ganwyoba

epistole 27 nino tlaSaZe „madloba ucnob adamianebs“


28 vaJa xornauli mzisyanis melodiebi

ucxoeTis cxovrebidan 32 vaxtang amaRlobeli jek londoni _ poeti Tu prozaikosi

mogonebaTa skivri 34 benediqte XVI Cemi cxovreba


(fragmentebi)

Cveni yofa, wuTisofeli 42 ioseb WumburiZe saxifaTo Canawerebi

43 ivane amirxanaSvili poemis ganxilva... sasamarTloSi


(rogor moipares paata nacvliSvilis „werili“)

reportaJi 45 „sicocxlis saidumlo“


(maia jaliaSvilis wignebis wardgineba)

Cemi patara qalaqi 50 manana turiaSvili iluziuri mezRapris saxli

Rimilis wuTebi 55 robert luis stivensoni fildingi da riCardsoni

namcvrevi 56 iona meunargia samaxsovro wignakidan

ucxouri novela 58 vasil SukSini mocekvave Siva


axali wignebi 61 nana sadRobelaSvili sonetis eposi
(Tamar barbaqaZis wignis _ „soneti saqarTveloSi“ _ gamo)

mozaika 63 al-qurjia

æïèôóûíåþåäò „òäòëíò“ èàïâïîò îåæïáüëîò – îëìüëè ÷õåòûå


èòìïèïîàò: àþòäòìò, ðîëçòì îåæïáüëîò – ivane amirxanaSvili
÷óþòíïøâòäòì ¹41 ðëåçòòì îåæïáüëîò – èïêï öëõïûå
îåæïáúòï – (995 32) 96-20-62 êîòüòêòìï æï àïîãèïíòì îåæïáüëîò – àïèïç íïüîëøâòäò
îåêäïèï – (995 93) 65-93-68 èõïüâîóäò îåæïáüëîò – êïîäë ôï÷óäòï æòçïòíåîò – èïäõïç òïøâòäò
ãïâîúåäåþï – (995 99) 98-80-34 stilist-êëîåáüëîò – íòíë æåêïíëòûå æïêïþïæëíåþï – Tengiz robitaSvili
ôïáìò: (995 32) 96-20-62 ëðåîïüëîò – àïèïî ÷òõäïûå ìïîåêäïèë èåíåöåîò – eka bujiaSvili
E-mail: info@mtserloba.ge ãïâîúåäåþòì ìïèìïõóîò – gela gardafxaZe

ãïîåêïíçå: WonTios cixe, arCil qiqoZis fotoetiudi


ivane amirxanaSvili, murman CaCuas fotoetiudi

„÷âåíò èùåîäëþòì“ èëèæåâíë íëèåîò ãïèëâï 24 oqtombers


wuTebi da wlebi

rostom CxeiZe

ËÈÏÎ ÕÏÒÏÈÌ... ÄÏØÏ-ÃÒËÎÃÒ ÀÏÎÃÈÍÒÆÏ?


àïîãèíòæï. óäõòíëæ åîà æéåì íó ãïóøâåþ, àëîåè ãïôîåíòäì
ëéëíæ ïîï òìüëîòóäò äïøï-ãòëîãò, ïîïèåæ îëèï- âåîú æïòþîóíåþ æï âåîú êòæåâ æïîæòà óøâåäò.
íòì ðåîìëíïýò — ãîòãëä ïþïøòûòì „äïøïîåäïìò“.
ìïïèòìëì ïîïôåîì òóùñåþï áïîàäòì úõëâîåþòì èï- æï ïè îëþïòì êòæåâ åîàò íòèóøò óíæï èëïæåâíëì:
üòïíå, àóèú îòíæåþàïí èåôòì óîàòåîàëþïì êò èëòõìå-
íòåþì æï ìïêèïëæ èùâïâåæïú; æï èùåîïäì èåüòú ïî óí- ïìò ùäòì øóáòú àóîèå èõëäëæ êåíüò éïèåï,
æï, ùïîèëìïõâï ûïäæïóüïíåþäïæ ïþïèì ûïôåþì ïè ìðïî- îïú ìòüêþë øåìâò, àóîèå èõëäëæ ùâåàò øõïèòï,
ìåä ðëåüìï æï áïîàâåä èåôåì øëîòìïú, æï òì, îïú öåî èïø æïåùïôå ìïüîôëì þïãåì, éâòíòì ôòïäïì, —
ïî ïéèëå÷òíï àâòàëí ìðïîìóä êóäüóîïì æï ìïóêóíå- èïîïæòìëþï íåüïîåþòì åîàò ùïèòï.
àï øåèæãëè óíæï øååúíëà ïè ðëåüòì ìòæòïæå åâîë-
ðåäàï ùñïäëþòà, ãîòãëä ïþïøòûå àïèïî èåôòì ûåì ïé- ðåîãïèåíüò óíæï æïæëì ãòëîãò èåëàõåè æï òìåàò
èëï÷åíòíåþì — èòìò àïâòìóôïäò ïçîëâíåþòìïàâòì èïõ- ìòèìóþóáå æï øòíïãïíò æïèøâòæåþï òãîûíëì, àòàáëì
äëþåäì ãïõæòì õïòïèòì äòîòêïìïú æï èàåäì ìúåíïì îïéïú æòæò üâòîàò èëõìíëæåì.
ùïîèëìïõïâì, àó îëãëî ãïæèëæòì õïòïèòì ìüîòáëíåþò åì ìüîòáëíåþò óïèåþì ìóäì, óôîë êò òì, îëè àïî-
áïîàóä åíëþîòâ ìïèëìåäøò. ãèíòì èåëõåþòà óôîë éîèïæ øåïéùòï õïòïèòì ìïèñïîë-
ðåîìëíïýò äïøï-ãòëîãò üîïáüïüìïú ùåîì, ìïõåäùë- øò æï óôîë èûïôîïæïú øåòãîûíë ìðïîìóäò èåüñâåäå-
æåþòà „ìïáïîàâåäëì ìïèåôëìïàâòì“, æï ùòíï æéòì íï- þòì èåäëæòêï æï õòþäò.
ùåîì îëè ãïæïòêòàõïâì, ôóîúâäï èïäå èëìùñòíæåþï, èïãîïè åîàõåä êòæåâ îëè ãïæïïâäåþì àâïäì íï-
ãïíìöòìï æï éîèïæ æïôòáîåþòìïàâòì ïî ïîòì ãïíùñëþò- ùåîì: àëîåäi ïäþïà ïîïôîïæ èëóùëíåþæïë, — ãïò-
äò, ãóäò óèéåîòì æï àïâøò ëèïî õïòïèòì äåáìåþò åîåâï. ôòáîåþì æï éòèèëîåóäò êïäïèì èïãòæïçå òìâîòì.
èåîå ôåõçå óíæï ùïèëæãåì æï éòéòíòà ãïòïî-ãïèë- âïòàó òì ïî ãïèëâòæï åì àïîãèïíò, îëãëîú ãïíåç-
òïîëì, ìïîêèåäàïí øå÷åîæåì æï éïèòì ãïúîåúâïìï æï îïõï ãîòãëä ïþïøòûåì, æï ïèòüëèïú àïâòìåþóîïæ
âïîìêâäïâàï úïõúïõì æïïêâòîæåì. ùèåíæì íïèóìì ìïàïñâïíë èåôåì — àïîãèïíì ùïîèëã-
åì æåüïäò øåèàõâåâòà ïî ÷íæåþï àõîëþïøò. âòæãåíì åîà-åîà èúæåäëþïæ, îëèåäòú — àóêò äïøï-
ëèïî õïòïèò õëè ïìüîëíëèòú ãïõäæïà æï èàåäò ãòëîãò êâäïâ èòóþîóíæåþï æï óôîë æïõâåùì — òáíåþ
úõëâîåþï âïîìêâäïâåþì óàâïäàâïäåþæï. àïâòì èàï- ìïêèïëæ ùïîèïüåþóäòú ïéèë÷íæåì.
âïî õåäëþïæïú ïìüîëíëèëþï æï èïàåèïüòêëìëþï åãó- ãóäòú âåî óûäåþì, åì ìüîòáëíåþò óøóïäëæïú îëè
äåþëæï. ïî ãïèëóîòëì àõîëþòìïì æï ãåèëâíåþòì èìïöóäì ïèò-
äïøï ìïùåî-êïäïèì óíæï èòùâæåì æï ðåîãïèåíüçå üëèïú ãïèëòõèëþì øåèôïìåþäïæ, òè àóîèïí àëîåäì,
ìùîïôïæ ïéòþåÿæëì ëîò ìüîòáëíò. èåîå òìåâ èëøëî- âòì ðîëüëüòðïæïú ìïêóàïîò àïâò ùïîèëåæãòíï æï
æåì èïãòæïì, ãïòïî-ãïèëòïîëì æï ëæíïâ ùïèéåîåþòà „äïøïîåäïøò“ ÷ïîàóä äåáìåþì øåèæãëè ïèòüëèïú øå-
ïþóüþóüæåì, þóüþóüìï æï íïþòöì óèïüëì, èåîå ôòá- òüïíæï àïâòì ðëåüóî êîåþóäåþøò ïè ìïõåäùëæåþòà:
îøò ùïìóäèï àâïäåþò êâäïâ åüîïüì æïïøüåîëì, ùòíïí- àóîèïí àëîåäòì úòêäòæïíë.
æåä íïùåîì õïçò ãïæïóìâïì æï ìüîòáëíåþò èòöîòà èò- õïòïèóîò ãïíúæï-ãïíùñëþòäåþïíò ïè åîàò ìúåíòà ìó-
ïñëäëì åîàòèåëîåì. äïú ïî ïîòì ïèëùóîóäò îëèïíøò æï èåõóàå àïâì („æòæ-
ïõäï óêâå øåòûäåþï ðåîãïèåíüò ïòéëì æï õèïèïéäï, âïÿîòì úëäò“) åðòãîïôïæ ùïîåèûéâïîåþï åîàò îëþïòì
èêïôòëæ ùïòêòàõëì. òì ìüîòáëíåþò: ìöëþì ãïèòíïàëì ìóäò éâòíëè æï øåíèï
òì ôìòáëäëãòóîò ãïîåèë òõïüåþï, îïú, åüñëþï, øóáèï, âòæîå ïèïë éâàòì âåæîåþòà æîë èëâêäï óáèïæë.
àâòàëí ãîòãëä ïþïøòûòìïàâòì ãïõäæïà èïõäëþåäò —
ïèòüëèïú íïúíëþò æï øå÷âåóäò ãïæïïáâì ìïóêóíåàï ***
ìòéîèåøò æï üîïãòêóä èåôåì ãïõâåâì òè ãïíúæåþøò,
ðòîæïðòî ìïëúïîòïë, — ãïêâòîâåþïì âåî ôïîïâæï
ðåîìëíïýïæ ãïîæïìõåóäåþóäì êòæåâ åîàò èòèçòæâå-
ðïâäå òíãëîëñâï, — îëè áïîàóäì äòüåîïüóîïøò, èò-
äò åäôåîòà îëè ïèêëþì.
óõåæïâïæ ìðïîìóäò èùåîäëþòì æòæò ãïâäåíòìï, ëèïî
õïòïèòì ðëåçòïè ìîóäòïæ øåóè÷íåâäïæ ÷ïòïîï. àâòà
ùóàòìëôåäøò ïîïôåîò ïîòì óúâäåäò,
õïòïèòì ìïõåäòú êò ïî ñëôòäï èëõìåíòåþóäò áïîàó-
âïîìêâäïâò áîåþï, èüâîïæ òáúåâï âïîæòì
äïæ, æï åì ãïêâîòàò øåíòøâíï ðòîâåäòï ïè èõîòàë.
ôóîúåäò.

wakiTxulia moxsenebad 2006 wlis 16 maiss omar ***


xaiamisadmi miZRvnil saRamoze, „Cveni mwerlobis“
åì ðòîâåäòïë, — òîùèóíåþï ðïâäå òíãëîëñâï.
darbazSi

2
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

êò èïãîïè íòêë íòêëäïûå îëè ïõìåíåþì õïòïèì 1887 àåíæåþï óêâå, éâòíës âòàõëâ, þîëäåþì æï äïäåþì.
ùåäì? ìóäåäò ïîòì, âòíú ìïõåäçå ìùóõì æï âïäïäåþì,
ðóþäòúòìüóî ìüïüòïøò („ëúíåþòì ìïèñïîëøò“) ÷ï- ïèáâåñíïæ, ûèåþë, ûïäòïí þåâîì íó èëòìóîâåþà,
óîàïâì åîà ðïìïýì — ëèïî õïòïèòì 294-å îëþïòì ðîë- èëæò, æïâöåîæåà éâòíëì, ÷ïíãì æï áïäòì
çïóä àïîãèïíìï æï èòìò ùïêòàõâòà ïéûîóä ãïíúæïì, æïäïäåþì.
æï àóèú åì èõëäëæ åîàò èúòîå èëíïêâåàòï, ãïèëüë-
âåþòà ãïíï óíæï ãïèëâüëâëà áïîàóäò õïòïèòïíïì ìîó- îëþïòì ðîëçïóä âåîìòïøò ìòüñâï „ùóàòåîïæ“ ïîòì
äò ìóîïàòì ïéæãåíòìïì? íïõìåíåþò æï íòêë íòêëäïûå ïè ìòüñâïçå ïïãåþì èìöåäë-
àó ãïèëî÷ï ðïâäå òíãëîëñâïì, ÷âåí õëè øåãâòûäòï þïì: „ùóàòåîïæ“ — åì ïîúàó óîòãëï, èïãîïè øåèæåãë?
ïéâïæãòíëà. æï òîëíòóäïæ ãïåáòäòêåþï òîïíåäò ðëåüòì ï÷-
èïãîïè øåòûäåþï êò, ðïâäå îæòäì („ï¸, ÷åèë ìïþîïäë õï-
òíãëîëñâïì ðòîâåäëþï æïå÷å- òïè!“), îïàï æïâïú ãïóèïîàëì
èåþòíï, àóêò èïíïèæå óêâå ïîìå- æï àïâòìò ãïéòçòïíåþïú æïó-
þëþæï üåáìüò, ìïæïú õïòïèòì ôïîïâïæ ãïèëàáâïì:
åîà-åîàò îëþïòú ãâõâæåþëæï — àó èïîàïäòï, îëè ðëå-
æï èïìçå èìöåäëþïú? üåþòìïàâòì ìïêèïîòìòï ùòàå-
àïí åì âòéïú óúíëþò äòüå- äò éâòíòà ìïâìå ôòïäï, èçå-
îïüëîò õëè ïî ïîòì, âòìò íï- àóíïõïâàï ìïóúõëë àèï æï
êïäèïîòú àâïäì èòôïîåþòï æï üêþòäõèëâïíò ÷ïíãòì èéåîï,
ïæâòäïæ ïî èëòûåþíåþï? íòêë èïø îïüëèéïï, îëè øåíì 460
íòêëäïûåï, âòì èõîåþçåú ãïæï- îëþïòøò ìóä èùóõïîåþï, ìïìë-
òïîï áïîàóäò êóäüóîòìï æï ùïîêâåàï æï ùñåâäïï æïìïæ-
ìïçëãïæëåþîòâò úõëâîåþòì ãóîåþóäò. ïîï, ïõäï ïî ïîòì
õïíãîûäòâèï ýïèèï, óïèîïâò îïè òèòì æîë, îëè ïè ìïãíåþçå
øåèëòüïíï ÷âåíì ìïçëãïæëåþ- ðòîáóøïæ ãïíùñëþòäò ðëåüòì
îòâ ñëôïìï æï åîëâíóä úíëþò- äåáìåþò âòêòàõë. øëîì õïòï-
åîåþïøò æï ïãåî ëèïî õïòïèòú èò!
ðòîâåäïæ èïì óõìåíåþòï. „øëîì“ ïè éïèòà, èïòíúæï-
õìåíåþòà êò óõìåíåþòï, èïòíú ïìåà ãïíùñëþòäåþïçå
ëéëíæ ìïáèåú òìïï, îëè îóìóä îëè øåìùîåþòï, ïõäï âåî ïó-
åíïçå æï ïîï áïîàóäïæ. èòìò òì üïíòï ùóõòäòìï àó ìïìëùïî-
ðóþäòúòìüóîò ùåîòäò ãïçåà omar xaiami êâåàòì èëüòâåþò, àëîåè ìõâï
„íëâëå ëþëçîåíòåì“ ôóî- æîëì æï ìõâï ãóíåþïçå èñëôò
úäåþçå ãïèëáâåñíåþóäï 1887 ùäòì 30 òâäòìòì íëèåî- òáíåþ ïæâòäïæ âåîú ãïèëïôõòçäëí ëèïî õïòïèòì „îë-
øò, áïîàóäò âåîìòï êò àâòàëí ïîú ïîïìëæåì èëóèçï- þïòïàøò“ ÷ïíàáèóäò.
æåþòï æï èõëäëæ æòæò õíòì øåèæãëè, 2006 ùåäì æïò- ïêò èëãïõìåíåà — åì ñëâåäòâå òìå, ñëâåäò øåèàõâå-
þåÿæåþëæï áïîàóäïæïú èòìò àõçóäåþåþòì IX üëèøò. âòìïàâòì, àëîåè áïîàóäò õïòïèòïíïì æïùñåþòì àïîòéì
ïìå îëè, ðïâäå òíãëîëñâïì ïîïôåîò ãïèëî÷åíòï æï ïîï úâäòì æï 1924 ùäòæïí 1887 ùåäøò ïî ãïæïïáâì.
ïîú ìõâòìò ùâäòäò èòóìïêóàîåþòï àïâòìàâòì æï òóì- åì ãïêâîòàò øåíòøâíï ðòîâåäòïë — ïîú ïèöåîïæ
üòíå ïþóäïûòìïàâòì. èåîå îï, îëè áïîàâåäò êïúòì æï- øåøäòï ïîïôåîò ðïâäå òíãëîëñâïì.
ùåîòäòï „ëúíåþòì ìïèñïîëøò“. îï åíïçåú øåáèíï, òè åíòì
êóàâíòäåþïï æï, àóêò îóìò äòüåîïüëîåþòú èëòíæë- ***
èåþåí àïâòïíàò õïòïèòïíïì øåæãåíïì, åì ìüïüòï æï åì ðï-
„ãïêâîòà øåíòøâíïæ“ — æï èïíïèæå „èëêäå øåíòø-
ìïýò èïà óôîë ãïèëïæãåþïà.
âíïæ“ — òè ùòíïàáèïì òõìåíòåþì, òóìüòíå ïþóäïûòì èòåî
æï èïòíú, îïêòéï áïîàâåäò ïâüëîò æï îïêòéï íòêë
àïîãèíòäò îëþïòåþòìïàâòì îëè æïóîàïâì „êïâêïìòë-
íòêëäïûåï, òè ðïìïýì èïòíú ãïæïâïâäëà àâïäò, ÷âåíì
íòì“ ðòîâåäòâå íëèåîøò (1924 ùåäò), æï øåðòîåþòà êò
àâïäìï÷òíë èëéâïùåì åîàõåäïú õïòïèòì îëþïòåþòì
øåðòîæåþëæï èêòàõâåäì: ÷âåí êòæåâ ãâåáíåþï øåèàõâå-
êîåþóäò îëè ãïæèëóéòï. èøâòæïæ æïûòíåþï âåî èëó-
âï óôîë ïõäëì øåâåõëà èïìë.
õåîõåþòï àóîèå, ïîïæï, æòäòà ìïìùîïôë ìïáèååþò
ìïëúïîòïë èïãîïè òáíåþ ïìå ìïëúïîòú ïîï ñëôòäò-
åäëæåþï, òìåàò, ïõïä åíåîãòïìï æï ïçîëâíåþòì ìòúõï-
ñë, îïæãïíïú ëèïî õïòïèòì åçëüåîóäò ìòþîûíå æï èå-
æåì îëè èëòàõëâì èòìãïí, æï òèåæïæ ïè êîåþóäì æïò-
äïíáëäòóîò ðëåçòï îâï ìïóêóíòì èïíûòäçå èòì ìïè-
ãóäåþì, ïèïôëîòïáåþì, âòàëè áïîò ïèëâïîæíòäï æï âò-
øëþäëìïú æïâòùñåþëæï, ïéïîïâòí òõìåíåþæï òîïíøò òá-
àëè èåõì æïóáóõòï, æï òìå èøâòæïæ æïâòûòíåþ, îëãëîú
íåþ àòàë-ëîëäï êïúòì ãïîæï, æï èêâæîåàòà òíãäòì-
õèïóîòìïì è÷âåâòïë.
øò óíæï ïéèæãïîòñë — 1859 ùåäì æï åæóïîæ ôòúöå-
ïìå øåî÷åþï õåäà òì 294-å îëþïò, îëèåäìïú èëãâò-
îïäæòì ùñïäëþòà, ïáåæïí èëìæåþëæï èàåäì èìëôäò-
ïíåþòà èïãïäò àëæóï ïèãâïî áïîàóä ìïèëìåäì èòóìï-
ëì æï êóäüïæïú êò æïèêâòæîåþóäòñë.
æïãåþì:

3
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

ôòúöåîïäæòì èòåî òíãäòìóî ìïèëìåäøò èëáúåó- ïèïë ãïîöïæ èëòõìåíòåþæï ðåæïíüóî èåúíòåîóä
äò õïòïèòì îëþïòåþò àïîãèïíòì òè ìêëäïìï àó èòèïî- êîòüòêïì, þåâîò ãëíåþïèïõâòäëþòì æïêïîãâïæ, îïàï îë-
àóäåþïì ãïèëõïüïâæï, àïâòìóôïä àïîãèïíì îëè óùë- ãëîèå øååîòãåþòíïà æï ãïîêâåóäòñâíåí ëèïî õïòïèòì
æåþåí àåëîåüòêëìåþò, æï çëãò àó àïîãèïíïæ ïîú ãï- ðëåçòòì øòíïãïí „ùòíïïéèæåãëþåþøò“, æï òçòïîåþæï öëí
íòõòäïâì ïèãâïî èúæåäëþåþì æï óôîë âïîòïúòåþïæ ãåòì æïêâòîâåþïì: õïòïèò íïèæâòäò ðëåüò òñë, îëè æïåú-
òõìåíòåþì ïèï àó òè ðëåüòì àåèåþçå, çëãòìàâòìïú åì âï àïíèòèæåâîëþï àïâòì ìòþîûíåøò, æï òèïâæîëóäïæ
åîàïæåîàò ãçïï ðëåçòòì èïæäòìï æï øàïèþåÿæïëþòì íïèæâòäò þîûåíò, îëè æïî÷åíòäòñë èïîüëæåí ðëåüïæë.
ïèåüñâåäåþòìï ìõâï åíïçå. æï âòìïú ïìå ìùïèæï, èïààâòì ðïîïæëáìì ðïîïæëáìò àó ïõìíòæï ñâåäïçå çóìüïæ
ôòúöåîïäæòìåóäò õïòïèò ìùëîåæ èòìùîåþï ãïõäæïà æï óêåà.
æï õåäøåìïõåþò æïìüóîò, ãïîåãíóäò àïâòìóôïäò èëð- àâòàëí ðïâäå òíãëîëñâï êò ïìåà æïùóîóä ôëîèó-
ñîëþï ëîòãòíïäòì üåáìüàïí îëãëî ïãíåþæï æïôï- äåþøò èëïáúåâæï òè ðëåüóîò ìïèñïîëì çëãïæ ìóîïàì,
îóä øîååþì æï óðòîâåäåìïæ ãïíùñëþòäåþïàï ãïæèë- îïú íïâïîïóæåâ íïîêâåâøò îïèæåíòèå íïêïæïæ ãïòøäå-
üïíïì åìùîïôëæï, òæóèïäåþòì øåãîûíåþïìï æï èëáúå- þëæï:
âïì ðëåüóî ñïäòþøò. „ëèïî õïòïèòì ðëåçòïì ìïèïîàäòïíïæ óùëæåì ðåììò-
èêòàõâåäò ï¸ñâåþëæï ïè ïõïä ìïõåäì æï æòæ òíãäò- èòçèòìï æï ìêåðìòìòì þòþäòï. èïãîïè ïá ìîóäòïæïú ïî
ìåä ðëåüàï — ìóòíþåîíòì, üåíòìëíòìï æï îëìåüòì — ïîòì ðåæïíüóîò èòçïíüîëðòï; ëèïî õïòïèòì ðëåçòïøò
ïéüïúåþóäò ãïèëõèïóîåþï æïïêïíëíåþæï òè êóäüì, àîàòì ïæïèòïíòì úëúõïäò ìóäò æï èòìò èåäïíáëäòó-
îëèåäìïú âåéïîïôåîò øåúâäòæï àó æïïêíòíåþæï. îò ìòþîûíå õøòîïæ ãïæïæòì ãåæëíòóî-åðòêóîåóä ¸òè-
òíãäòìò ïéèëó÷åíæï ïèåîòêåäåþì óëäü óòüèåíì. íåþøò. — ëèïî õïòïè èëóäëæíåäòï îëãëîú àòàëí ðë-
òíãäòìò ïéèëó÷åíæï ìðïîìåäåþì ëèïî õïòïèì. åçòï; îóþïåþøò äòîòóäëþïì óåúîïæ ìúâäòì òîëíòï
ïìå ãïæïòáúåëæï „îëþïòïàò“ ñâåäïçå óôîë ãïâ- æï ñâïâòäàï ìóîíåäåþï ïá èëóäëæíåäïæ ãïæïæòì
îúåäåþóä ùòãíïæ — þòþäòòì ãâåîæòà, æï ðïâäå òíãë- ìòêâæòäòì æïøäïøò. çëãöåî òãò ãâåâäòíåþï îëãëîú
îëñâï ñâåäïçå àâïäìï÷òíë æïìüóîïæ èëòõèëþæï åîà èòìüòêëìò. çëãöåî êò øåóþîïäåþåäò ìêåðüòêò — òãò
ðïìïýì öëí ãåòì ãïèëìâäòìï äëíæëíøò — ëèïî õïòïèòì óêïíïìêíåäòì ãïþåæóäåþòà àâïäì óìùëîåþì þåæòìùå-
øåìïìùïâä êäóþøò: îïì, æï ìúæòäëþì ãïíæåâëì ñâåäï òì èë÷âåíåþïíò,
„ïî ïîòì ïîú åîàò ìïèõåæîë ìïæãóîò òíæëåàòì îëèäòàïú æïïìïõäï çåúï ïæïèòïíòì øòøèï æï ìóäèëê-
èàåþøò, ïîú åîàò ìëôåäò òíãäòìøò, ìïæïú ïî èëòðëâå- äåëþïè“.
þëæåì ðïüïîï ìïçëãïæëåþï èïòíú, îëèäòìïàâòì ëèïî æï òáâå:
õïòïè ïî ùïîèëïæãåíæåì ïõäë èåãëþïîì æï øåèïåîàå- „òøâòïàòï èåëîå ðëåüò, îëèåäøòïú ïìåàò òíüåãîï-
þåä èëâäåíïì. ïèåîòêïøò èïì ¸ñïâì èòèæåâïîíò áâåñíòì äëþòà àîàëæåì ïæïèòïíòì ìóäòì èæóéïîåþï“.
ñâåäï íïùòäåþøò, æï ìïçëãïæëåþòì ñâåäï ùîååþøò. ïé-
èëìïâäåàòì êëäëíòåþøò èòìíò èòèæåâïîíò øåïæãåíåí ***
åçëüåîòóä ìåáüïì“.
ñóîïæéåþïì èòïáúåâæòà ïè øåìòüñâåþïì: òíüåãîï-
æï àó ìðïîìåàìïú æïâòùñåþëæï æï èõëäëæ ïõäï
äëþòà àîàëæåìë.
èòòêâäåâæï ãçïì èòì êóäüóîóä ìòâîúåøò „îëþïòï-
æï ûïäïóíåþóîïæ ùïèëüòâüòâæåþëæï èåõìòåîåþïøò
àòì“ øåèëáèåæò, ìïáïîàâåäë òè ìïóêóíååþøò âåî øåòà-
ãïäïêüòëíòì òì ìüîòáëíåþò, 1922 ùåäì øåáèíòä „åôå-
âòìåþæï õïòïèòì ðëåçòòì ìòþîûíåìï æï ìòäïèïçåì, îë-
èåîïøò“ îëè ãïõèòïíæåþëæï — „äåáìàï øåöòþîåþïçå —
æåìïú äòîòêóäò ýïíîåþò òìåæïú ïîï ñëôòäï æòæ ðï-
èõëäëæ òíüåãîïäåþò, úõåíàï øåöòþîåþïçå — òìåâ
üòâøò æï óúõëóî áèíòäåþïàïãïí èõëäëæ ðëåèåþò ãïæ-
äóîöï úõåíåþò!“ — æï ïè „òíüåãîïäåþòì“ ïõìíïì âåå-
èëãâáëíæï áïîàóä ìïèëìåäøò.
þåîàåäï ùòãíì èòóûéâíòæï èòõåòä êâåìåäïâï, ïè ìòü-
òíãäòìòæïí æïûîóä üïäéïì ïåñëäòåþòíï ðïâäå òí-
ñâòà ãïïìòèþëäëåþæï ãïäïêüòëíòì ðëåüóîò ìïèñïîëì
ãëîëñâï æï, ýóîíïäòì ãïèëúåèòì ìïøóïäåþï èòåúåèë-
àïâòìåþóîåþïì.
æï àó ïîï, èïøòíâå æïóêâåàæï òóìüòíå ïþóäïûåì îëþï-
èòì ãïíèïîüåþïìï æï èüêòúåþåþì èûïôîò êïèïàò èë¸-
òåþòì àïîãèíïì, æï îïæãïíïú èåúíòåîì óíæï åàïîãèíï
ñâåþëæï, ëéëíæ ïèöåîïæ åîàò æåüïäòï èõëäëæ ìï-
æï ïîï ðëåüì, ðùêïîåæóä, ðîëçïóä âåîìòïçå øåï÷å-
ãóäòìõèë.
îåþæíåí ïî÷åâïíì.
ïêïêò þïáîïûå åîà ùòãíì îëè ÷ïòôòáîåþæï, îëèäòì
ãïæïæåþï ïéïî òâïîãåþæï.
åîà-åîàò àïâòú ãïäïêüòëíì óíæï èòûéâíëæï æï ìïùåî
ðîëçïóäò àïîãèïíòú ãïãîûíëþòíåþæï, àóíæ ûïäò-
èïãòæïçå èõëäëæ èïìïäï æïî÷åþëæï — úïäêåóäò
ïí, ûïäòïí øëîåóäïæ, ëèïî õïòïèòì äåáìòì àïâòìåþó-
æïêâòîâåþïíò, øåíòøâíåþò àó ïèëíïùåîåþò, åì ìòüñâïú
îåþïì, ìõâï àó ïîïôåîò, àåèïüòêïøò ãïãïîêâåâæï, ôòá-
— „òíüåãîïäò“ ãïíìïêóàîåþòà îëè ÷ïïôòáîåþæï („òí-
îòì ìïæòíïîì ãïãòõìíòæï æï ïèïìëþïøò ðëåüåþòì öåîòú
üåãîïäò ïî ïîòì èõëäëæ èïàåèïüòêóîò üåîèòíò. òãò
æïæãåþëæï.
÷âåóäåþîòâò ìòüñâïï àïâòìò ãïîêâåóäò èíòøâíåäë-
êïîòì èëèõìíåäïæ îåæïáüëîò øåïæãåíæï ùòíïàáèïì
þòà. øåòûäåþëæï àó ïîï, ãïäïêüòëíì åõèïîï òãò ÷âåó-
— ÷òíåþóä åìåòì, æï àó àâòàëí èõëäëæ „ãïêâîòà øå-
äåþîòâò èíòøâíåäëþòà? ãâõâæåþï àó ïîï ÷âåóäåþîòâò
íòøâíïæ“ åìïõåþëæï, òèòüëè, îëè òèõåäïæ ùïîèëòæãòíï
èíòøâíåäëþòà åì ìòüñâï áïîàóä äòüåîïüóîóä åíï-
õïòïèòì ôòãóîï, åì æïêâòîâåþïíò ìïìõâïàïøëîòìë øàï-
øò?“), òáâå ãïïèçïæåþæï åîà úòüïüì ðïâäå òíãëîëñâïì
þåÿæòäåþåþïæ èòï÷íæï æï ìõâï ïîïôîïæ.

4
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

èëíëãîïôòòæïí „÷ïõîóõïûå. ðëåüò. èëãçïóîò“: àó èòà óôîë ãïóãåþïîò ãïõæï ÷åèàâòì, àó îï èòçíòà ïè
îïèæåíïæ òíüåãîïäóîò æï èîïâïäèõîòâò òñë áïîàó- èòùòåîò èõòïîóäåþòì ìïõäøò
äò ðëåçòï àïèïîòì æîëì, ïèïì ãâò÷âåíåþì öåî èïîüë ÷åèèï èõïüâïîèï ïìå èëèîàë èå!
ïîì ðëåüòêï îóìàïâåäòìïë.
åì èëíëãîïôòï ãïèëáâåñíåþóäòï „êïâêïìòëíòì“ òèï- ðïâäå òíãëîëñâï ðòîâåäò ìüîòáëíòì ðòîâåäòâå
âå íëèåîøò, îëèåäøòú åìåò ëèïî õïòïèçå. ìòüñâïì „àóèúïéï“ öåî ÷ïóìùëîåþæï îëãëîú „îïèæå-
âòíú ïè ìòüñâïì ÷ïóêâòîæåþï, èòìò øåèëìâäòì æï íïæïú“, èåîå — „îïëæåí“, æï þëäëì øå÷åîæåþëæï ìòü-
æïèêâòæîåþòì òìüëîòïì ÷âåíì ìïäòüåîïüóîë åíïøò, ñâïçå „îïçëèúï“. øåìòüñâåþï „÷åèò èëèõòþäïâòï“ ãïóì-
úõïæòï, õïòïèçå ìüïüòòì òì ðïìïýòú ãïèëïæãåþï. ùëîåþòï ïìå: „èëèõòþäïâò èïáâì èå“. èåëîå ìüîòáëíòì
„äïäò“ ïî ïîòì ùïøäòäò, èõëäëæ áâåø õïçò ïáâì ãïì-
*** èóäò æï àïâçå ïùåîòï „ñïñï÷ë“, ïìåâå „üïíò“-ìïú áâå-
èëà õïçò ïáâì ãïìèóäò æï àïâçå ïùåîòï „ïíïãåþò“, îë-
ïè ðîëçïóä àïîãèïíì ðïâäå òíãëîëñâïì èòóûéâíò-
èåäòú èåîå àâòàëíâå ãïæïóøäòïà. ùïøäòäòï ìòüñâïú
æï òóìüòíå ïþóäïûå — îëãëîú àïëìïíì ïè äòüåîïüó-
„ïäâï“ æï àïâçå ïùåîòï „ìïîë“ (öåî åùåîï: „ìïîë èïáâì
îóäò úæòìï æï åãçïäüòîåþóäì õïòïèòì ìïõåäòà.
èå“, èïãîïè „èïáâì èå“ àâòàëí ðïâäå òíãëîëñâïì ãïæï-
æîëì ùïåéë èïàò æïâï „âåôõòìüñïëìíòì“ ãïèëúåèòì ãï-
óõïçïâì). èåìïèå ìüîòáëíøò ãïæïøäòäòï „èòà óôîë“,
èë. ëîòâå àïâàïâòì âåîìòïì ãïïèçïæåþæï îóìàïâåäòì
àïâçå ïùåîòï „èïòíú êòæåâ“, ãâåîæòà êò — „îïçëèúï“.
åðòêóîò áèíòäåþòìïì, ïèöåîïæ êò èåüïæ ôïìåóäò ðëå-
ùïøäòäòï „îï èòçíòà“ æï øåúâäòäòï ìòüñâòà „îïòì-
çòòì êïîì õìíòæíåí åîàëþäòâïæ — úïä-úïäêå âåî-
àâòì?“ èåëàõå ìüîòáëíøò õïçò ïáâì ãïìèóäò „ïìå“-ì.
úåîàì âåî èëóõåîõæåþëæï. æï ðïâäå òíãëîëñâï øå-
åîàïæ ãïíìöòì øåèæåã îëþïòè øåòûòíï òì ìïõå, îë-
íòøâíåþì îëè ãïóçòïîåþæï, òóìüòíå ïþóäïûå ïî ïõòî-
ãëîú ãïèëáâåñíæï:
æåþëæï — åíæëþëæï èòì ãåèëâíåþïì, äåáìòì ãîûíëþïì,
åìàåüòçèì æï îëþïòåþòì ãïíäïãåþïøòú èàäòïíïæ èòåí-
îïèæåíïæïú ôåîò æï ìóîíåäåþï ÷åèò èëèõòþäïâòï.
æëþëæï.
éïùâò — âòàï øîëøïíò, æï ïíïãåþò — âòàï ìïîë
ìðïîìóä ëîòãòíïäøò èåáïíòêóîïæ æïäïãåþóäòñë
èïáâì èå, —
åì ðëåüóîò íòèóøåþò, îòàèåþòì ïíþïíòì èòõåæâòà, îïæ-
èòà óôîë ãïóãåþïîò ãïõæï ÷åèàâòì, àó îòìàâòì
ãïíïú êîåþóäò øååæãòíïà õïòïèòì ãïîæïúâïäåþòì øåè-
ïè èòùòåîò èõòïîóäåþòì ìïõäøò
æåã æï óêåàåìò ùñëþï âåîïôåîò èëåôòáîåþòíïà. ïîï-
÷åèèï èõïüâïîèï ïìå èëèîàë èå!
æï, þóíåþîòâò àïíèòèæåâîëþï òîéâåëæï ìîóäòïæ
ìõâïæïìõâï õïìòïàòì äåáìàï õåäëâíóîò ãïæïþèòà. æï-
òóìüòíå ïþóäïûåì ãïóçòïîåþòï îïèæåíòèå øåìùëîå-
ìïâäåà åâîëðïì òì îòãò æï àïíèòèæåâîëþï åéòïîåþòíï,
þï àó î÷åâï æï àïâòì èõîòâ åîàõåä êòæåâ ãïæïóõåæïâì
ôòúöåîïäæì îëãëîú æïåêïíëíåþòíï, èïãîïè „êïâêïìò-
îëþïòìïàâòì.
ëíòì“ úòêäò îï ìïõòà óíæï ùïîèëæãåíòäòñë?
åì èïìïäï — ðïâäå òíãëîëñâïì èòåî îåæïáüòîåþó-
ðïâäå òíãëîëñâï èõëäëæ ïìåàì òñïþóäåþæï:
äò îëþïòåþòì üåáìüò — êïîã ìïçîæëì èòïùâæòì ôòäë-
îëþïòåþòì þóíåþîòâ óîàòåîàêïâøòîì, îëèåäìïú
äëãåþì, èòàóèåüåì, îåæïáüëîåþòà ìïáèå ìóäïú ïîï
óíæï øååáèíï åîàãâïîò èàäòïíò æåíï.
àïâæåþï æï àóíæïú åì ðëåüóîò íòèóøò „îóìàâåäòï-
æï òóìüòíå ïþóäïûòì õåäíïùåîøò ïè ðëåüóî îêïäì
íïì“ øåèëáèåæì àïâòìàâòì ïìåú ãïæïóêåàåþòï:
ìóä ìõâï îëþïò îëè õìíòæï („øåèëèåìèï åîàõåä ãïíàò-
ïæòìïì ûïõòäò ÷âåíò ìïèòêòüíëæïí“), „êïâêïìòëíòì“ ðóþ-
àóèúï ôåîò æï ìóîíåäåþï ÷åèò èëèõòþäïâòï,
äòêïúòïì ìóä ìõâï íòèóøò èëåáúåëæï ìïàïâåøò: îë-
éïùâò ÷åèò — âòàï äïäò, æï ïíïãåþò ÷åèò —
èåäèïí øåáèíï ìïèñïîë æï úïàï óìïçéâîëåþïíòë
âòàï ìïîë,
ëèïî õïòïèòì äòîòêóäò úòêäò ìùëîåæ òìå óíæï
èïòíú ãïóãåþïîòï, àó îïüëè èòùòåî
æïùñåþóäòñë, îëãëîú ÷âåíò óðòîâåäåìò åðëìò.
èõòïîóäåþòì ìïõäøò
ðïâäå òíãëîëñâï ïè èïîöâå øåèàõâåâïì õåäòæïí
÷åèèï èõïüâïîèï øåèïçïâï èå.
îëãëî ãïóøâåþæï.
èëãâòïíåþòà ðëåüóî àïîãèïíøò âïõóøüò êëüåüòø-
êò èïãîïè, åì îïéïæ óíæëæï? ûïäïóíåþóîïæ òêòà-
âòäòú ìùëîåæ ïè îóìàâåäóî ôëîèïì ïèöëþòíåþæï:
õïâì èêòàõâåäò. åì âïîòïíüò íïèæâòäïæ ìöëþì ðóþäò-
„îëèåäèïí øåáèíï åì ìïèñïîë æï úòì àïéåþò“
êïúòòìåóäì æïõâåùòäëþòà æï èïø åì îïüëè ïî ïèöëþò-
íï? æï àó àâòàëíâå ïî èòïíòÿï óðòîïüåìëþï, îòéïìïà-
***
âòì òùåîæï, àïíïú ìõâï ïîïåîà íòèóøàïí åîàïæ?
îåæïáúòóäò øåìùëîåþïíò øåìùëîåþåþïæ øåæòëæï ôóîúäòì èåëîå èõïîåì, îëèåäçåú åì íòèóøåþòï ÷ï-
üåáìüøò. èëùåîòäò, ðëä êäëæåäòì äåáìåþòì ðïâäå òíãëîëñâï-
âàáâïà, òóìüòíå ïþóäïûå ïè âïîòïíüì îëè ùïîèë- ìåóäò àïîãèïíåþòï, „êïâêïìòëíøò“ îëè ãïèëáâåñíæåþë-
óæãåíæï: æï.
ïèïì îï èíòøâíåäëþï ïáâì?
àóèúïéï ôåîò æï ìóîíåäåþï ÷åèò èëèõòþäïâòï. èåëîå èõïîåì úïîòåäò ãâåîæåþò æïåíïíï ïîáòâøò
éïùâò — âòàï äïäò, æï üïíò — âòàï ïäâï, — ÷ïìïüëâåþäïæ æï òìòú øåïâìë?

5
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

àó îïòèå ìõâï èòçåçò óíæï òôïîåþëæåì? ***


æïâóêâòîæåà:
ïèþïêë ÿåäòûòì ìïõåäì æïóêïâøòîæåþëæï õïòïèòì
ïè ôóîúäåþçå äåáìåþò òàïîãèíåþï.
ðòîâåäò ðëåüóîò àïîãèïíò — 1933 ùåäì „ìðïîìóäò
ðëåüóîò àïîãèïíò óúõë îëè ïîï ñëôòäï ðïâäå òí-
äòîòêòì“ êîåþóäøò îëþïòïàòì 212 íòèóøò ÷ïåîàâëæï
ãëîëñâïìïàâòì, „êïâêïìòëíòì“ íëèîåþòì ãïæïàâïäòå-
æï 1936 ùåäì êò ùòãíøò „òîïíåäò äòîòêëìåþò“, 482-èæå
îåþï æïãâïîùèóíåþì:
èòïéùåâæï. æòæò ãïèëõèïóîåþï èë¸ñâåþëæï ïè ðóþäò-
ãïîæï ðëä êäëæåäòìï —
êïúòåþì, åì ûïäòïí øåïãóäòïíåþæï èàïîãèíåäì æï øå-
ðäïüëíòì åðòãîïèåþò,
ïâìåþæï æï øåïâìåþæï, æï ìòúëúõäòì óêïíïìêíåä æéå-
ïíïêîåëíüòì äåáìåþò,
åþøòú õïòïèòì îëþïòåþì óöæï.
äåêóîò õïäõóîò äåáìò „îïýþïæòí þåäïæò æï åîåê-
èåüñâåäò æåüïäòï!..
äå èåôå“.
ïìå èëòñîòæï àïâì 498 íòèóøò æï úïäêå ùòãíïæïú ãï-
„ðëåüò ïæîå“ (îëãëîú ðïëäë òïøâòäì øååîáèòï
èëòúåèëæï 1947 ùåäì, ùòíïìòüñâïëþïøò êò æïâòà êëþòûå
èòìàâòì) ïìå òêäïâæï äåáìòì øåáèíòì ýòíì. àâòàëí ïå-
ïèïìïú ïéíòøíïâæï: ïèþïêë ÿåäòûåì êïîãïæ ïáâì ãïãåþó-
éë õåäò? íåþòà ãïèëúäëæï? øòíïãïíïæ, åüñëþï,
äò õïòïèòì ðëåüóîò ìïèñïîë, èòìò øåèëáèåæåþòì ûòîò-
êâäïâïú õîïâæï òì ÿòï æï àïîãèïíò èëïàáèåâòíåþæï
àïæò àïâòìåþóîåþïíò, åõåîõåþï õïòïèòì äåáìåþòì ïçîòì
ìóäì.
áïîàóäïæ ãïæèëéåþï, èïãîïè õøòîïæ ïîï òìåàò èõïü-
åìåòì ôòíïäøò èêòàõâåäì îëè ïèúíëþæï, ïè 24 íòèó-
âîóäò ìòûäòåîòà, îëãëîú ëîòãòíïäøò âõâæåþòàë.
øòì ãïîæï æïíïî÷åíò îëþïòåþòú æïòþåÿæåþï èëèæåâíë
ãóäò åàïíïéîåþï, èïãîïè êîåþóäò ãïèëî÷åóä
íëèîåþøòë, ïèïìïú æïìûåíæï:
øàïþåÿæòäåþïì îëè ãïèëòùâåâì, ïî ååÿâåþï.
„ïèïâå æîëì èçïææåþï õïòïèòì ðëåüóîò àïîãèïíò“.
êòæåú ãïèëòùâåâæï.
èïíïèæå õëè ðòîæåþëæï: ÷âåí êòæåâ ãâåáíåþï øåè-
åîàò ñâåäïçå ðëðóäïîóäò ùòãíò ìùëîåæ òì øåòá-
àõâåâï óôîë ïõäëì øåâåõëà èïìë.
íåþëæï ÷âåíøòú. àóèú — îï ãïìïêâòîòï — èêòàõâåäì
óôîë ïõäëì øååõåþï âîúåä íïîêâåâøò, îëèåäòú,
îëþïòåþòì ãïîåãíóäò èõïîå óôîë òüïúåþæï — áåòôò-
åüñëþï, ïè ðëåüóî àïîãèïíì óíæï ùïîåèûéâïîëì.
ìï æï æîëìüïîåþòì êóäüàïí ãïòãòâåþóäò, æï ïîï èòìò
ðëåüóî àïîãèïíì êò âòí ïèçïæåþì?
åçëüåîóäò ìòèþëäòçèò, èïãîïè îï âóñëà — ìõâï ïîï-
ïî æïôïîïâæï, ïîïôîòìæòæåþòà ïî æïôïîïâæï,
åîàò æòïæò áèíòäåþòì þåæòú ïìåàòâå ñëôòäï, ìóä
ìõâï îëè òãóäòìõèåþëæåì — îëèåäòèå ðëåüò. ìïõåä-
ìõâï èõîòâ èëóõæåíòï çåãïâäåíï ìïçëãïæëåþîòâ úíë-
æåþòà èëòõìåíòåþæï: èòìãïí åäëæåàë. ïá êò ïìå çëãï-
þòåîåþïçå, âòæîå øåèëáèåæì ãïíåçîïõï.
æïæ — èçïææåþïë.
ûïäòïí èëìùëíæïà êò!..
àâòàëíâå õëè ïî åðòîåþï?
êäóþåþòìï æï ìïäëíåþòì æîë ïéïî òñë ìïáïîàâå-
ìõâï îï øàïþåÿæòäåþï æïãî÷åþï, àóêò ïè èòíòøíå-
äëøò, àëîåè åîàò êäóþò ëèïî õïòïèòì ìïõåäçåú ïó-
þåþì ãïòàâïäòìùòíåþ, æï êòæåv èòì ïìåà ãïüïúåþïì ðë-
úòäåþäïæ øåòáèíåþëæï.
åüóîò àïîãèïíòà ìùëîåæ òèõïíïæ.
õèïóîò êò êâäïâïú æòæò èëìæåâæï èòì ìïõåäì æï ïíï
åì îëþïòú æï ìõâï íòèóøåþòú, êäëæåäòì äåáìàï
êïäïíæïûåçåú îëè æòæïæ òèëáèåæåþæï õïòïèòì ðëåüó-
ðëåüóîò àïîãèïíåþòì óêïíï èõïîåì ÷ïèëùåîòäíò, ãïî-
îò õòþäò æï åîà ìïóêåàåìë äåáìì øàïïãëíåþæï — „ïè
æïèïâïä ìïôåõóîïæ èë÷ïíì ëèïî õïòïèòì äòîòêòì ðëå-
ìóîòà ìâïèåí“.
üóîò ïèåüñâåäåþòìï. å÷âåâï, òàïâòìåþì üåáìüì, æï
ðïâäå òíãëîëñâïì åìåòøò óêâå ÷íæåþëæï òì ìóîïàò,
òóìüòíå ïþóäïûòìïàâòì ïèòüëèïú æïóùåîòíåþòï åîàò
àó îëãëî üòîëæï íòçïèò ãïíöåäò ëèïî õïòïèòì ìïô-
îëþïòì ëîò ìüîòáëíòì üîïíìêîòôúòï, òáíåþ ìõâåþòìïú
äïâçå íòøïþóîøò. „îëþïòïàòì“ øåèëáèåæì þóõïîïøò
— øåèëî÷åíòà åì ëîò ìüîòáëíò øåèëãâî÷åþï. çåðòîï-
ñëôíòìïì åàáâï: ÷åèò ìïèïîå òá óíæï òñëì, ìïæïú õååþò
æïú ãïïèåëîåþòíåþæï æï ñóîì øåï÷âåâæï ìðïîìóäò
ñëâåä ùåäòùïæì ñâïâòäåþìï æï ôëàäåþì ãóäçå æï-
åíòì èåäëæòêïì ìïåîàëæ æï õïòïèòì äåáìòì àïâòìåþó-
èïñîòïíë. æï íòçïèò èòì ïêäæïèïì îëè èëòíïõóäåþæï,
îåþïì êåîûëæ. ïîï êèïîëþì æï àâïäìïú ï÷âåâì.
ôëàäåþòàï æï ñâïâòäåþòà æïôïîóäì, õïòïèòì òì ôîï-
èïãîïè ïéïîìïæ òì âîúåäò íïîêâåâò.
çï ùïèëóüòâüòâæåþëæï õìëâíïøò æï ïüòîåþòàïú ïèò-
ïéïîìïæ òì ãïíçîïõóäò ðëåüóîò úòêäò — òáíåþ
üëè ïüòîæåþëæï.
íïùòäëþîòâ, òáíåþ àïâòæïí þëäëèæåú.
íòçïèòì åì èëãëíåþï øåèæãëè åðòãîïôïæ ãïæïâòæë-
ìõâï ëúíåþïíòú ãïóáîåþëæï õåäòæïí — çëãò êòæåú
æï ïíï êïäïíæïûòì äåáìøò æï „ïè ìóîòà ìâïèåí“ àòàáëì
âòúòà, çëãìïú ìïèïîåøò ÷ïòüïíæï.
òè úîåèäåþòì àïâòìåþóîò ãïãîûåäåþï ãïõäæïà. ïìå
îïú ïéåìîóäåþòíï, ãîïíæòëçóä èåúíòåîóä øåíë-
ãïíåçîïõï ðëåüì æï êòæåú ïìùåâæï ïè äòîòêóäò øå-
þïæ ùïîèëèæãïîò, ïìåàò ôîïãèåíüåþòàïú äïèïçæåþï
æåâîòì æîïèïüóä ãïíúæåþì òè ìòèïéäåçå, íòçïèòì
àïâòìåþóîïæ — àóíæ ëèïî õïòïèìïú ïìå îëè ïåñëäòå-
úîåèäàï æåíïì îëè øå¸ôåîëæï, æï íòçïèò ðåîìëíïýï-
þòíï, æï „êïâêïìòëíòì“ ãïèëúåèï îëè ïî ïéåêâåàïà õå-
æïú ãïòåäâåþæï äåáìøò, îëèåäòú õïòïèòì ïìëúòïúòå-
äòìóôäåþïìï æï ìïòæóèäë ìïèìïõóîåþì, òáíåþ ïè ÷ïíï-
þòà ãïíòèìÿâïäåþëæï æï àâïäæïàâïä ãïíÿâîåüæï,
ôòáîìïú èëþèëæï àïâò.
àó îëãëî øåáèíòäòñë ìóîåþò õïòïèòì üïäïõòàïú,
òìå îï òèåæòà ïéâìòäòñë: ÷âåí êòæåâ ãâåáíåþï øåè-
ìóíàáâï êò äóîö þïäïõïæ ïèëþòþòíåþóäòñë, ôåõåþì
àõâåâïë.
îëè æïóêëúíòæï äïèïç õïàóíåþì. õååþòú èòòîàèåâ-

6
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

æíåí éâòíëì ôëàäåþòà æï ìïèïîåì èàâîïä ñâïâòäåþì àåìæåþëæï, àëîåè ðîëçïóä èåüñâåäåþïì ïéïî æïóþ-
èëïôåíæíåí. æï þïäéòâòà üòîëæï íòçïèò, ïêäæïèòì îóíæåþëæï. àóèú ãïóêåàåìåþï òëäïæ òàáèòì... îëãëî
ìòéîèòæïí èòìíóîò ÷óî÷óäò îëè ïèëòìèëæï. ãòíæï ëèïî õïòïèòì àïîãèíòìïì þîùñòíâïäåþïì èòïéùòë.
ïíï êïäïíæïûåì êò òì óõïîëæï, áïîàóä èïîïíøòú àïèïç ÷õåíêåäò èàïîãèíåäëþïì îëè èëòíæëèåþæï,
îëè øåèëåéùòï õïòïèòì üïäïõòà øåáèíòä ìóîåþì æï ìùëîåæ õïòïèòì åîà îëþïòì øåïî÷åâæï æï õåäò èëåúï-
äëàåþòú ïè ìóîåþì æïìùïôåþëæíåí. îåþëæï. æï àóèú øåèæãëè êâäïâ æïóþîóíæåþëæï îë-
èïãîïè ìòõïîóäì ïìå ïæâòäïæ âòí ïðïüòåþæï. þïòåþòì ãïæèëéåþïì áïîàóäïæ æï îïèæåíòèå òìåà íò-
ïîïäòüåîïüóîóäïæ èëèïîàóäò êîòüòêï úïäêå èóøì øåáèíòæï, ãïèëáâåñíåþï îëè àïâòìóôäïæ øåòûäå-
òèòüëè ïóüñæåþëæï: áîòìüòïí ¸òèíëãîïôåþì æïåèãâï- þëæï, èïòíú ãóäì ïêäæï æï àïãëîòì, óòüèåíòì, þëûòó-
íåë, — úïäêå êò òèòüëè: ìòèàâîïäòì, äëàëþòì ïðë- òì ìïóêåàåìë èåãçóîò áïîàóä ìïèñïîëøò îëþïòåþòì
äëãòïú èëãòíæëèåþòïë. àïîãèíïì ïéïî ãï¸ñâåþëæï. âåîú èïãïäò àëæóïì úæïì
ðëåüò îïéïú óúõë ìåâæïì øåóðñîòï æï þóçéóíåþ- èëòùëíåþæï èïòíúæïèïòíú — èòì „ïéèëìïâäóî ðëåçòï-
ìë, — ïè èùâïâå ìïñâåæóîòì íòèóøïæ ïìåà ìüîòáëíì îëè øò“ ÷ïîàóä õïòïèòì 106 îëþïòìïú îëè ãïåúíëþëæï, âåî
æïòèëùèåþæíåí: „æïîæòïíò éâòíëì âìâïè æï âàâîåþò“, — æïôïîïâæï: ïè ùòãíøò ìðïîìóäò ðëåçòòì þîùñòíâïäåæ
æïìûåíæíåí: åì øåèàõâåâòàëþï îëæòïë. æï „ïè áïäòì ðë- àïîãèíòäò íòèóøåþòúïï æïþåÿæòäò, èïãîïè õïòïèò ïî
åüóîò äåáìòêòì“ ÷ïèëíïàâïäøò ëî ìòüñâïàøåàïíõèå- ïîòì èëáúåóäò èàïîãèíåäòì üåèðåîïèåíüòì ôëêóìøòë.
þïì ìùëîåæ ëèïî õïòïèòìïæèò èòûéâíòäò äåáìòæïí èë- úëüï çåæèåüò ìòèêïúîòà õëè ïî øåïôïìåþæï?
òõèëþæíåí: „éâòíëè æïèïõî÷ëì“ æï „éâòíë æëáåþòà“. ìõâï ìðïîìåä ðëåüàï àïîãèïíåþì óôîë èëåõòþäï
ïíï êïäïíæïûòì ðòîâåäò ðëåüóîò êîåþóäòì ãïèë- ïè êîåþóäøò, èïà üëäïæ âåî èòò÷íåâæï „îëþïòïàòì“
úåèï øâòæò ùäòà îëè æïòãâòïíåþæï, ìïþïþïæ åì äåáìòú íòèóøåþìïú, èïãîïè èïãîïè òì èïòíú ïî óíæï ãïèëî÷å-
ãïóõæåþëæï. óèàïâîåìïæ, úõïæòï, îåäòãòóîò ãïíùñë- íëæï, îëè èïãïäò àëæóïì çóìüïæ èòåãíë õïòïèòì äåá-
þòäåþïíò ãïèëòùâåâæï èòìò ÷ïáëäâòì ìóîâòäì, èïãîïè ìòì üëíïäëþòìïàâòì, ïèþïêë ÿåäòûòìåóäò ìüòäòìüò-
óñóîïæéåþëæ ïîú õïòïèòì æòàòîïèþì æïóüëâåþæíåí. êï êòæåâ óôîë þóíåþîòâ æï øåìïüñâòì êïäïðëüøò ãïæï-
áïîàóä èïîïíøòú øåèëåéùòï õïòïèòì üïäïõòàøåá- åñâïíï æï ìïêèïëæïú ãïíåìïçéâîï âïõóøüò êëüåüòøâò-
èíòä ìóîåþìë äòì èëèïâïäò ùïîèïüåþï — çóìü èòãíåþïì ÷òíåþóäïæ
êïîò ðïâäå òíãëîëñâïì øååõìíï òè èïîíòìï, èëõïü- îëè æïïãâòîãâòíåþæï.
âòà êò ïèþïêë ÿåäòûåì èëåõïüï æï ìóîïú òè æïèïàîë- èúæåäëþï èúæåäëþïæ, èïãîïè äòüåîïüóîóäò
þåäò ìóîíåäòà ïåâìë, õååþòú îëè âåî òêïâåþæíåí àïâì úõëâîåþòì òæóèïäò èëüòâò èëòàõëâæï, îëè æòæò ùïî-
èòì øåóìîóüâåäïæ. èïüåþòà æïãâòîãâòíåþóäòñë „îëþïòïàòì“ èàïîãèíåä-
àó æïâòõî÷âåþò, éâòíëè æïèïõî÷ëìë, — åâåæîåþë- àï ëîèëúùäòïíò ãïîöï.
æï ëèïî õïòïèò áïîàâåäò ðëåüòì äåáìøò æï ¸ãïâæï ñï- èëòàõëâæï æï åì ùïîèïüåþïú òáâå ÷ïìïôîåþóäòñë.
ñï÷ëì — èàâîïäìï æï ìïàòìõïäòïíì, ñïñï÷ëì — ûäòâì íåüï ìùëîò ìòüñâïï øåî÷åóäò îåïäëþòì ãïæèëìï-
èëþïîþïúåì. úåèïæ?
ãîòãëä ïþïøòûåì ïãåî „äïøïîåäïøò“ ÷ïïîàâåâòíåþ- æïãâòîãâòíæåþëæï êò, æï åì èòéùåâï âïõóøüò êëüå-
æï àïâì æï äïøï-ãòëîãòì èòåùåîåþëæï èòìò áïîàóäïæ üòøâòäòì ìïõåäòà ïéòþåÿæåþëæï — ïõïäò èëâäåíï
ïèåüñâåäåþòì ðòîâåäò úæï. ÷íæåþëæï áïîàóä èàïîãèíåäëþòà õåäëâíåþïøò æï
ìõâï èùåîïäò ìõâï ðåîìëíïýì èòïùåîæï ïèãâïî ãïí- àïèïç ÷õåíêåäì ïîú ãïèëî÷åþëæï èìëôäòë ðëåçòòì
çîïõâïì, òìüëîòóä îëèïíøò, èïãîïè ïîï òìüëîòóä ìåîòòà ãïèëúåèóäò ïè êîåþóäòì ãïèëî÷åóäëþï. åî-
ãèòîì. àïæåîàò, îïú ïî åÿïøíòêåþëæï, ãâåîæåþòì áâåèë ìïè-
äåâïí ãëàóï çïçï êïõíòïóîì „ãèòîàï âïîïèøò“. êïóäïæ âåîúõäòì ìóîòìï æï ïçïîôåøòì æïõïüâï ãïõ-
ïèöåîïæ ïìå õåäøåìïõåþïæ ïî ùïèëòìïõåþï àïîãèíòì äæïà. æëáò æï öïèò óíæï òñëìë: ìùëîåæ åì òñë þóíåþ-
ðîëúåìò, ïîú îëþïòì ìüîòáëíåþòà æïòõóíûäåþï àõîë- îòâò õïòïèòìåóäò èåüïèëîôëçåþòìïàâòì, ïæïèòïíò —
þï, ãïåäâåþòà ãïòåäâåþì ëèïî õïòïèòì ìïõåäò, èïãîïè ìï- àòõï, ïíó èòùï — æëáò.
ãóäòìõèë ìùëîåæ òìïï, èïòíúæïèïòíú åì ìïõåäò îëè òõ- óðòîïüåìëþïì êò ïè ïõïäò àïîãèïíòìï ùòíïèëîþå-
ìåíòåþï ãïíìïêóàîåþòà ûâòîôïìïæ èàïâïîò ãèòîòìïàâòì. æåþàïí øåæïîåþòà ïìåà æïùóîóä ôëîèóäïøò èëïá-
ãóäì ïêäæï äåâïí ãëàóïì, ïæîåóä ìïóêóíååþøò úåâæï:
îïüëè ïî óíæï èëåêòæïà õåäò õïòïèòì áïîàóäïæ ïáïèæå èõëäëæ âòúëæòà, îëè õïòïèò éîèïæ èëïç-
ïèåüñâåäåþòìïàâòìë, æï ïè ìòíïíóäì ðåîìëíïýòì èåë- îëâíå ôòäëìëôëìò, èïàåèïüòêëìò æï âïîìêâäïâ-
õåþòà ãïòáïîâåþæï. àèîòúõâåäò òñë, õëäë ïõäï âãîûíëþà ïèïìë.
îåïäëþï æï èòìüòôòêïúòï èëõæåíòäïæ åîùñèòì åî- ëîòãòíïäòì øàïèþåÿæïëþï èòéùåóäòñë, ùïîèïüå-
àèïíåàì, îïæãïíïú ñâåäï åì øåèàõâåâï óçëèë ïéüïúå- þòà æïûäåóäòñë îëþïòì ôëîèï æï àïîãèïíòì ìòäïéå
þòæïí ïèëçîæòäï. èõëäëæ òèïì èëùèëþæï, åì àâòìåþï õïíãîûäòâò øàïãë-
äïøï-ãòëîãòë. íåþòìï æï ãóäèëæãòíåþòì íïñëôò îëè ãïõäæïà. æï àï-
çïçï êïõíòïóîòë. èïç ÷õåíêåäò, ñëâåäò øåèàõâåâòìïàâòì, ïèïìïú æïìûåí-
ðïâäå òíãëîëñâïë. æï: îëãëî ãòíæïà æïûåþíëà ìïèò åîàíïòîò îòàèï ëà-
ïèþïêë ÿåäòûåì èïîàäï èëåáúòï ðëåüóî ôëîèïøò õò ìüîòáëíòìïàâòì òìå, îëè þóíåþîòëþï ëæíïâ èïòíú
æï åì íïêïæò ïéïîú óíæï øå÷åîåþóäòñë — àó ãïóêå- ïî øåòäïõëì ìüîëôøò. ïîïæï, åì ìüîëôò ôïáüëþîò-

7
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

âïæ æïèàïâîåþóäò äåáìòï, îëèåäòú èêïôòëæ ãïèëõï- åì åíåþïà? åì ñëôòäòñë:


üïâì éîèï îåôäåqìòïøò ãïèëüïîåþóä ïçîì, æï ïìåà
äåáìøò ñëâåäò õïîâåçò àâïäíïàäòâ ÷ïíì, òìå, îë- èïì øåèæåã, îïú êò èçå æï èàâïîå úïçå ¸êòæòï,
ãëîú èþîùñòíïâ ìïãïíçå óèúòîåìò äïáïë. èïæäò éâòíòìï ïèï áâåñíïæ æòæçå æòæòï,
èùóõïîå æï çëãöåî øåèïûîùóíåþåä õòäâïàï íòèó- òìòíò, éâòíëì ãïìïñòæïæ îëè òèåüåþåí,
øïæ êò òè îëþïòì æïòèëùèåþæï, îëèäòì îïíãòì áèíòäå- âåî ãïèòãòï, éâòíëçå êïîãì îïì òñòæòïí.
þïíòú ãïíìïçéâîïâåí „îëþïòïàòì“ áïîàóäò ëîåóäòì
ïæãòäì èàïîãèíåäëþòài õåäëâíåþòì óêåàåì íòèóøàï ïèïì èëòíæëèåþæíåí? åìåú èïàò íåþï ãïõäæïà:
øëîòì:
õïòïè, ìâò æï èóæïè äïäòì éâòíòà òõïîå,
áâåñíïæ îïòèå, áïîòì ãïîæï, ïî ïîìåþóäï, èøâåíòåî áïäàïí äïéëþòà æï äõòíòà òõïîå,
îïæãïí ñëâåäò æïáúåóäï, ïî ïâìåþóäï. àó åì áâåñïíï ïîòì èõëäëæ ïîïîïëþï,
ïîïîìåþóäò ïîìåþóäïæ ÷ïàâïäå, ûèïë, èïòíú îïëþïæ ÷ïàâïäå æï òèòà òõïîå.
ïîìåþóäò êò èòò÷íòå ïîïîìåþóäïæ.
âåî ïúæóíåþæï åì ïýòëüïýò æï òîïíóäò ðëåçòòì ïí-
õïíãîûäòâò øàïãëíåþï êò òèòà æïòùñåþëæï, îëæå- àëäëãòïì îëè øåïæãåíæï „èìëôäòë äòüåîïüóîòì
ìïú âïõóøüò êëüåüòøâòäò 20 ùäòì ïìïêøò åîàò îëþïòì þòþäòëàåêòìïàâòì“, ïî ãïèëüëâåþæï æï ìïêèïëæïú ãï-
åîàò ìüîòáëíòì ïè øàïèþåÿæïâ ðëåüóî øåìïüñâòìì òèåëîåþæï ïèþïêë ÿåäòûòì àïîãèïíåþìïú, òè ìõâï ùòíï-
òðëâíòæï: þïgòà æïâùâæò æëáòì þïãåì, þïãå ãïæïâòþïæï- èëîþåæåþòìïìïú æï, ãïïèõíåâåþæï ñâåäïì, âòìïú ãóäò
ãå, — æï èàåäì íòèóøì ïìåà ñïäòþøò èëïáúåâæï: åî÷ëæï õïòïèòì îëþïòåþòì ãïæèëìïéåþïæ — çåçâï èå-
æóäïøâòäìïú, íëèïæò þïîàïòïìïú, ïäåáìïíæîå åäåî-
æéåãîûåäëþïì âåûòåþæò, ýïèàï ìîþëäòà æïâòæïãå, æïøâòäìïú, ãòëîãò äëþýïíòûåìïú, âòíú èïøòíïú ûïäò-
æëáèï èòàõîï ìïòæóèäëæ: èòèïãåþå þïãåì þïãå, ïí ãïèëòæåþæï àïâì, îïüëèéïú îëè ïóõòîæåþëæï „äò-
áâåñíïæ ãïíï êòæåâ èëõâïä, æïäòåë, îïì áïæïãåþ. üåîïüóîóäò ìïáïîàâåäë“ âïõóøüò êëüåüòøâòäì æï
èòìò õïòïèòì ãïáòïáåþïìïú èëòíæëèåþæï.
èïòíú îëãëî åíòÿåþëæï ïõïäò ìòúëúõäå îâï ìïó- àïâì ïî æïòèøâòæåþæï ïõïäãïçîæï êïúò: æîë ùïò-
êóíåíïõåâîòì ùòíïà øåáèíòä ìüîòáëíåþì? éåþì ïè ïîïäòüåîïüóîóä àïâæïìõèïìë. æîëì àïâò-
áïîàóäò ðëåüóîò èåüñâåäåþòìï æï ðòîëâíóäò ìòà ïîïôåîò ïî èòïáâì, ñëâåä øåèàõâåâïøò, òìå óêâï-
üåèðåîïèåíüòì èåëõåþòàë, — ïìå ïõìíòæï àïèïç ÷õåí- äëæïú ïîï, àó ÷âåí ïî ãïâïüïíåà èëíæëèåþóäò ÷ïîå-
êåäò æï òèïìïú æïìûåíæï: æï àóèúï èêâåàîïæ òúïâì õï- âòà.
òïèòì ðëåçòòì ìðåúòôòêïì, ùòãíòì øòãíòà áïîàóä úïäêå êòæåâ ãòâò èïéóäïîòïì âîúåäò äòüåîïüó-
„âòäüþòäæì“ ¸áèíòì, îïú øåóè÷íåâäïæ, èïãîïè èëè- îóäò íïîêâåâò øåòáèíåþëæï, æï æïèïôòáîåþåäòï, îëè
íóìõâåäïæ èëáèåæåþì èêòàõâåäçå. èõëäëæ õïíæïõïí ãïíìïêóàîåþóä ìóäòåî ìòïõäëâåì ¸ðëâåþæï „èåïèþë-
åì „âåäüþòäæò“ ðïíòóîò ìòõïîóäòà òúáòîåþï ìüîò- õåíòì“ øåèëáèåæò æëìüëåâìêòìàïí, ðîóìüàïí, êïôêïì-
áëíåþì øóï æï ùòãíì ÿïþóêóîò åíåîãòóäëþòàï æï øå- àïí æï õïòïèàïí, òá, ìòéîèåøò, îïéïú ìïåîàë ïéèë÷-
èïîàåþòà ïâìåþìë. íæåþëæï èïà øëîòì; ãïîåãïíò æïúòäåþï êò èïàò èõïü-
ãçï ïèëàïâåþóäòñë òè êîåþóäàïí, 147 îëþïò îëè âîóäò ìïèñïîëåþòìï ïèöåîïæïú èïîöâå êëíüîïìüóä
ãïèàäòïíæåþëæï, æï èàïîãèíåäò âåéïîú ïóæòëæï õåîõïæ ùïîèëãâòæãåþï, ôïîóäò íïêïæåþòì óôîë õåä-
èàõëâíåäåþì, ùòãíòì åîàïæåîàò åãçåèðäïîò ûäòâì øåìïõåþïæ ùïîèë÷åíòìïàâòì, îëæåìïú åîà êîòüòêóä-
ãïæïåî÷òíï æï èìóîâåäàï æåíïì þëäë ïî ó÷ïíæï. ìï- åìàåüòêóî êîåþóäøò èëòñîòïí àïâì.
æïú àâïäì èë¸êîïâæíåí, èòúâòâæåþëæíåí: åîàò úïäò ïè þòëãîïôòóä íïîêâåâøò ìïãïíãåþëæ óíæï èòèëõò-
èïòíú ãåáíåþï ãïæïíïõóäò æï òáíåþ ÷âåíàâòì ãïòèåüëë. äóäòñë ëèïî õïòïèòì, îëãëîú ïìüîëíëèòìï æï èïàå-
åì òîùèóíåþëæï: ÷åèò åîàò, åîàïæåîàò úïäò èïòíú øå- èïüòêëìòì ãïèëî÷åóäò éâïùäòú æï ïõïäò êïäåíæîòì
èïî÷òíåà, ìõâï åãçåèðäïîò êò ïî èëèåðëâåþïë. øåèáèíåäòìïú — ãåëèåüîòïøò ðïîïäåäàï àåëîòòì ìï-
òìòíò òìåâ àïâòìïì. êòàõåþì òêâäåâæï, áîòìüåì æïþïæåþïèæå IV ìïóêóíòæïí
îïéïú òìå ãïèëæòëæï, „ïîìåíïì äåáìò“ ïè ìüîòáëí- ïõïäò ùåäàïéîòúõâòì XIX ìïóêóíåèæå åîà-åîà óîàó-
øò îëè ÷ïùóîïâæï: èàåäò áïäïáòì þòÿåþò èüîåæòì ãóí- äåì æï àïâìïüåõ ðîëþäåèïæ îëè ùïîèëìæãåþëæï æï,
æòâòà æïìæåâìë. îëæåìïú ÷òõòæïí ãïèëìïâïäì òèòà òðëâíòæíåí, îëè
ïèïìïú îï åéëíï æï ìïøâåäì òèòà ¸ðëâåþæï, îëè áó- ïîïåâêäòæóî ãåëèåüîòïì øå¸áèíòæíåí, ïè ïõïäò ãåë-
÷ï-áó÷ï, æïîþïç-æïîþïç, þïíò-þïí ùïîèëàáâïèæï îëþï- èåüîòòì çëãòåîàò ìïùñòìò æåþóäåþï ëèïî õïòïèòì íïø-
òì îëþïòçå, ïîú æïòéäåþëæï, ïîú ãïþåçîæåþëæï ïé- îëèåþøò æïòûåþíåþëæï. öåî êòæåâ îëæòì ïäãåþîïøò
üïúåþóä èìèåíåäàï ãïîåèëúâïøò, æåêäïèïúòóîò ëì- åûòåþæï èåìïèå õïîòìõòì ãïíüëäåþïàï ïèëõìíòì èåàë-
üïüëþïú èëìæãïèæï æï ïìåà æîëì ìùëîåæ èòìùîåþï æåþì, ïîòàèåüòêïøò îòúõâàï ôïîæëþòì øåæïîåþòìïà-
ãïõäæïà åì íòÿò. àïèïèïæïú ïèòüëè ãïèëòâäòæï áó÷ï- âòì àïâòì ùåìåþì ãïèëòñåíåþæï, ïìüîëíëèòïøò èçòì êï-
øò, èëìæãëèëæíåí, îïì òíïéâäåþæï, ãïèåëîåþï åàõë- äåíæîòì ïéæãåíï æïóêïâøòîæåþëæï èòì ìïõåäì, èòìò
âïà, àóíæ ìïèöåî æï ëàõöåî ùïîèëàáèïú çëãòåîàò øåâìåþï æï æïçóìüåþï üïäïíüàïí åîàïæ àïâãïèåüå-
íòèóøòìï, ñâåäïçå ûïäòïí ãóäçå îïú èëõâæåþëæïà. þóä ãïîöïì îëè èëòàõëâæï æï àïíïú òìåàò õåäëâíå-

8
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

þòà ïéìîóäæåþëæï, îëè øåæïîåþòì øåèæåã ãîòãëîòï- àó èå ïâò âáèåí æï øåíú ïâòà ãïæïèòõïæå,
íóä êïäåíæïîçå óôîë çóìüòú ïéèë÷íæåþëæï. èïøòí îòàòéï ãïíâìõâïâæåþòà èå æï øåí, èïîáâò.
úëüï çåæïðòîóäò ïéèë÷íæåþëæï åì þòëãîïôòóäò
íïîêâåâò, èïãîïè àïâòì æïíòøíóäåþïì èïòíú øåïìîó- æòæò îïè æïêâòîâåþï ïîú ìÿòîæåþï, ïá îòüèòú æï
äåþæï, ëæíïâ èïòíú æïïúõîëþæï áïîàâåäò èêòàõâå- ìïçëèòú ÷íæåþï, ãïíìõâïâåþòà ìõâï íòèóøòìïãïí, îëèå-
äòì úíëþòìùïæòäì ïè î÷åóäò ìïõåäòì èòèïîà æï øå- äòú ðîëçïóäò ïéíïãëþòìïï; èïãîïè þï÷ïíï þîåãâïûå
èëãâî÷åþëæï ãïîæïèïâïä ìïôåõóîïæ óôîë âîúåäò ïèïìïú ïî èòïàâäòæï ðëåüóî âåîìòåþì æï æïîèìüåüå-
æï ìïôóûâäòïíò íïøîëèòì øåáèíòì ãçïçå, ìóäïú þòëã- îòì íïîêâåâì „ìðïîìóäò ðëåçòòì ìïàïâååþàïí“ áïîàó-
îïôòóäò îëèïíòìï. äïæ îëè ãïæèëòéåþæï æï òá ÷ïîàóäò ñâåäï ðëåüóîò
æïèåàïíõèåþòà, ïè þòëãîïôòïì àïâòìò èêâäåâïîò æï íòèóøòì ðîëçïóä ïíïäëãòåþì øåáèíòæï, ïè îëþïòìïú
îëèïíòìüò óìïàóëæ ãïèëó÷íæåþï. èïà øëîòì òãóäòìõèåþæï. ñëâåä øåèàõâåâïøò, „øåí æï-
ãòâò èïéóäïîòï êò àïâòì íïîêâåâì òè øàïãëíåþòà èòèìõâîòå éâòíòà ìïâìå ôòïäï, éèåîàëë“, òì õëè óæï-
æïïìîóäåþæï: øäåãåþò àïèïèïæ òÿîåþòïí òá, ìïæïú ïí- âëæ „êïâêïìòëíòì“ èòåî ìïàïâåæïæåþóäò üîïæòúòòì
ãåäëçåþìïú êò åøòíòïà ôåõòì øåæãèïë, — æï æïìûåíæï: ãïãîûåäåþïï.
ëèïî õïòïèò ìùëîåæ åîàò ïìåàò øäåãò ãïõäæïàë.
éâàïåþîòâi ìòøäåãå òãóäòìõèåþëæï, úõïæòï. ***
èêòàõâåäò ãòâò èïéóäïîòïì íïîêâåâøò åîà ãïîåèë-
çâòïæ ãïèìïõóîæòï „âåôõòìüñïëìíòì ìïõòìèåüñâå-
åþïìïú èòïáúåâì ñóîïæéåþïì. ëî øåèàõâåâïøò òìåàò
äåþïøò“ ìïãïíãåþëæ ÷ïóêâòîæåþëæï ëèïî õïòïèòìï æï
îoþïòì æïèëùèåþï æïìÿòîæåþëæï, îëèåäòú ïî àïî-
èòìò ðëåçòòì ôåíëèåíìïú æï èüêòúåþòìïì èëòõèëþæï
ãèíòäòñë, æï, ìðïîìóäò åíòì èúëæíåì îëè æïòõèïîåþ-
èëäâò õïíçïæïì ùòãíì „õïòïèòì ãïíèïîüåþòìïàâòì“.
æï, àâòàëíâå èëïèçïæåþæï èòì ðîëçïóä âåîìòïì. ðùêï-
ôòúöåîïäæì åæïâåþëæï òìäïèòì èêâäåâïîò, ãïíóçëè-
îåæóäò àïîãèïíòë, — ïìå èòóàòàåþæï ìáëäòëøò æï
äïæ æïúòäæï åì àïîãèïíåþò ìðïîìóä ëîòãòíïäì æï
ïéïîú ÷ïóêâòîæåþëæï, óíåþóîïæ „êïâêïìòëíì“ îëè åõ-
æïòêïîãï òì ûòîòàïæò, îòì ìïôóûâåäçåú ïéèëúåíæï
èòïíåþëæï, õïòïèòì ðòîâåä ãïèë÷åíïì áïîàóä èùåîäë-
îoþïòåþòë.
þïøò — ðîëçïóä æï ïîï ðëåüóî ñïäòþøò.
èïø „éâòíë“ ïí „ìòèàâîïäå“ îëãëî óíæï ãïíèïîüå-
òóìüòíå ïþóäïûòì ùïèëùñåþïì ïõäï çåæ åì ìüîòáë-
þóäòñë?
íåþòú èòåþèëæï:
éâòíë èõëäëæ èåüïôëîï ãïõäæïà åçëüåîóäò ìï-
òæóèäë èëûéâîåþòìï, ñóîûåíò èòìò ãïîåãíóäò, ñâåäï-
âòì ìóôîïçåï éâòíë, üêþòäåóäëþï æï ôäïâò,
ìïàâòì õåäèòìïùâæëèò èõïîå, ìòèàâîïäå — åáìüïüó-
óèùòôïîò óèåúïîòìï — âïò, îëè ïìåàòï þåæòìùåîï.
îò èæãëèïîåëþï èòìüòêóîò ùâæëèòì ãçïçå, áïäò éâàï-
àóîáïí-õïàóíòì àâïäåþò, óäïèïçåìò ïèáâåñíïæ,
åþòì ìòèþëäëæ ùïîèëìæãåþëæï æï õïòïèòì èåüïôëîòì-
âòí èëòíïæïâäï, éóäïèåþèï æï ñèïùâòäåþèï.
üòêòì ïèãâïîò ïõìíï òèòàïú æïìüóîæåþëæï òìäïèòì
èêâäåâïîòìï æï èòìò áïîàâåäò òíüåîðîåüïüëîòì
àóîèå òè ðòîâåä ðóþäòêïúòïìàïí øåõèòïíåþï ïá ïî
àâïäøò, îëè åì ðëåüò úõëâîåþïøò óêòæóîåìò ïìêåüò
èàïâîæåþëæï æï þï÷ïíï þîåãâïûåú îëè øåáèíòæï õïòï-
ãïõäæïà æï éâòíë ïîú ïîïìëæåì æïóäåâòï.
èòì ëîòëæ îëþïòì ðîëçïóä âåîìòïì, èêòàõâåäì òì ïç-
æéåâïíæåä èìëôäòëøò ëîò õïòïèò ïîìåþëþì æï
îò ãïó÷íæåþëæï, åì èòæîåêòäåþï èãëíò ìóäïú üîïæò-
àâòàåóäì àïâòìò èêòàõâåäàï ùîå ¸ñïâìë, — æïìûåíæï
úòïæ òêâåàåþïë.
çâòïæ ãïèìïõóîæòï, âòæîå åçëüåîóäò àâïäàïõåæâòà
öåòèì æïîèìüåüåîì, ôîïíã ëîòåíüïäòìüì, ìðïî-
÷ïóéîèïâæåþëæï „âåôõòìüñïëìíòì“ èõïüâîóä èåüñâå-
ìóäò ðëåçòòì ãåíåçòìòì øåìïõåþ âîúåäò íïîêâåâò øå-
äåþïì: åîàò, íïèæâòäò õïòïèò ïîìåþëþì ìðïîìóäò åíò-
åáèíï æï îëþïòì ìóäïú æïìîóäåþóä ðëåèïæ îëè èë-
ìï æï ìóôòçèòì èúëæíåàïàâòì, îëèåäàïú õåäåùòôå-
òõìåíòåþæï, åîàòïí èõïüâîóä èëâäåíïæ îëãëîú
þïà èòìò üîëðóäò èåüñâåäåþòì ãïøòôîâï æï èòìò ðëå-
ôëîèòà, òìå òæåòàïú, æï ïèïìïú æïìûåíæï: ÿåøèïîòüò
çòòì ÿåøèïîòüò ìïçîòìòì ïèëúíëþï, õëäë èåëîå õïòï-
ðëåüòì îëþïò ìðïîìóäò ðëåçòòì ñâåäïçå èëáíòäò æï
èò — ôòúöåîïäæòìï æï ìõâï èàïîãèíåäàï èòåî øåá-
åáìðîåìòóäò ýïíîòïë, — àâïäìï÷òíëåþòìïàâòì èëõèë-
èíòäò, éâòíòìï æï áïäåþòì èëüîôòïäåë.
þòä íòèóøàï øëîòì õïòïèòì ìüîòáëíåþìïú ÷ïîàïâæï,
ìóôò ðëåüòë — ïìåú þåâîò èêâäåâïîò àó èêòàõâå-
àïí òè åðòçëæìïú ïéïæãåíæï, àó îëãëî ãïæèëóãæë
äò òõìåíòåþì õïòïèì æï þåâîòú åÿâì ãïèëàáâïèì: òñë êò
èëóäëæíåäïæ ïèëâïîæíòäèï áïîèï éâòíòà ìïâìå ôòï-
íïèæâòäïæ ìóôò øåèëáèåæò àïâòìò èìëôäèõåæâåäë-
äï åîà èàâïîòïí éïèòà èåãëþîåþàïí æîëìüïîåþòà
þòàë? æï ïèãâïî åÿâì òì ïûäòåîåþæï, îëè îëæåìïú
ãïäïéåþóä ðëåüì, èïí êò èêîåõåäóîïæ øåìûïõï
ìóôi ðëåüàï èõïüâîóä èåèêâòæîåëþïì øåóæïîåþæíåí
éèåîàì: ôòïäï îïæ æïèòèìõâîòå, íóàó øåíú èàâîïäò
õïòïèòì äòîòêïì, èïòíúæïèïòíú æòæ ìïåîàëì âåî ¸ðë-
õïîë? — æï ìïîêåøò îëè ÷ïóõåæïâì æï óõòäïâì íïõøò-
âåþæíåí èïà øëîòì.
îòâòà ãïøïâåþóäò ìïêóàïîò ìïõå, åì îëþïò ïèëóñëäå-
þòï ãóäì:
***
âòì óúõëâîòï óúëæâåäïæ èòùïçå, èïîáâò, îïèæåíòèå ïàåóäò ùäòì øåèæãëè àïèïç ÷õåíêåäò
æï àó ïî ìúëæï, âòà òúõëâîï, óôïäë, èïîáâò, êâäïâ èòåïõäåþëæï õïòïèòì ï÷îæòäì, ëéëíæ ìóä ìõâï

9
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

èõîòâ. õëîõå äóòì þëîõåìòì åìååþòìï æï íëâåäåþòì ðï- èëãâïãëíåþì èïãîïè ïîï òìüëîòóäò, ïîïèåæ èëà-
ùòï ùòãíì îëè ãïæèëòéåþæï áïîàóäïæ, ìïãïíãåþëæ øå- õîëþòì ðåîìëíïýïæ ãïîæïìïõóäò.
ïî÷åâæï åìåòì „åæóïîæ ôòúöåîïäæòì ìïòæóèäë“, ûòå- îëãëîú äïøï-ãòëîãò àïîãèíòæï „îëþïòïàì“, òìåï
þïì òèòìï, àó éâàòì îï ùñïäëþïè øåïõâåæîï åîàèïíåàì ëèïî õïòïèòú ìïòæóèäë èêâäåäëþòì ãïèõìíåäò.
XIX ìïóêóíòì øóï õïíåþøò èòâòùñåþóäò ìðïîìåäò ðëåüò âòàëè ïêäæï õåäëþïíò, æåüåáüòâëþïú îëè ïî èòèï-
æï ïîúàó ùïîèïüåþóäò òíãäòìåäò èàïîãèíåäò, âòìïú üåþëæï.
àïâò èõëäëæ òèòà èë¸áëíæï, îëè ðòîïæïæ òúíëþæï àóèú ïèåîòêåäò èùåîäòì àåëæëî èåòàìëíòì ìòó-
ïäôîåæ üåíòìëíìï àó üëèïì êïîäïòäì, ÷ïîäç æòêåí- ýåüò („÷âåíò èùåîäëþï“, 2006, 6) àïâòìàïâïæïú èëõæå-
ììï àó óòäòïè àåêåîåòì. íòäòï æï òè ëîòãòíïäóîò èòãíåþòàïú ãïìõòâëìíåþó-
æòïõ, åîàò èõîòâ ìðïîìåäò ïìüîëíëèò, âòíú ãïìïî- äò, îëè èïòíúæïèïòíú õïòïèì, åîà ñâåäïçå ðëðóäï-
àëþïæ õïíæïõïí äåáìåþìïú àõçïâæï, æï, èåëîå èõîòâ, îóä ïéèëìïâäåä ðëåüì æïìïâäåàøò, èòåùåîåþï æå-
åìðïíóî æï ïéèëìïâäóî ùòãíàï çëãöåî óïçîëæ üåáüòâòì îëäøò ñëôíï, óíåþäòåà, èïãîïè ôïîóäò
è÷õîåêåäò åáìúåíüîóäò òíãäòìåäò. èêâäåäåþò êò óíæï ïèëòúíëì, æï ïèëòúíëì àïâòìò åî-
æï õæåþï ìïìùïóäò. àò îëþïòì øåèùåëþòà.
òþïæåþï ãïíìïúâòôîåþåäò ðëåüò, âòíú ïîú åîàìï àâòàëí åì èòãíåþïï òè èõîòâïú ìïãóäòìõèë, îëè
¸ãïâì æï ïîú èåëîåì. èëãïíæëèåþì ïè àâïäòà ãïæïõåæë áïîàóä ìïòìüëîòë
þëîõåìì èòï÷íòï, îëè ïá ãâåîæì âåî ïâóâäòà èåüï- áîëíòêåþì æï ïèëòî÷òë òìåàò ðåîìëíïýò æï òìåà ìòó-
ôòçòêóîò õïìòïàòì èòõâåæîåþì æï, õïòïèò ìóäòì ãïî- ýåüóî áïîãïøòú èëïáúòë, üëäì îëè ïî æïóæåþì êëíïí
æïìõåóäåþòì ðäïüëíóî-ðòàïãëîóä æëáüîòíïì îëè æëòäòìï àó ïãïüï êîòìüòì èòèçòæâåä àõîëþïì. åæ-
ïéòïîåþæï, àóîèå åì ôòäëìëôòóîò øåõåæóäåþï ìïêó- ãïî ðë æï öòäþåîü êòà ÷åìüåîüëíò úëüï ìõâï ìòèïé-
àïî àïâçå óíæï ãïèëåúïæï: äååþòï æï èïààïí ãïàïíïþîåþïì ìóä ìõâï üïäïíüò åìï-
„ìïóêóíåàï ùòïé, èòìò ìóäò, îëãëîú ÷ïíì, òíãäòì- ÿòîëåþï.
øò ãïîæïìõåóäæï, îïàï äïàòíóîòà ìõóîåþóä ãåîèï- èåòàìëíò òè äåãåíæïì æïåñîæíëþëæï, ëèïî õïòïèò,
íóä êòäëêïâçå ïéìîóäåþóäòñë íòøïðóîøò èïàåèïüò- ¸ïìïí òþí ìïþï¸ò æï íòçïè ïä-èóäáò ìòñèïùâòäòìïì åî-
êòà æïàîãóíóäò äòüåîïüóîóäò þåæòéþïäò“. àïæ îëè ìùïâäëþæíåí æï åîàèïíåàì øå¸ôòúïâæíåí:
ñëâåäãâïîò àïíïïâüëîëþï óúíïóîòïë, — ïè ðïìï- àóêò îëèåäòèå ÷âåíãïíò ïéçåâæåþï, ñîèëþòì èåãëþîå-
ýòà þëäëâæåþï þëîõåìòì åì äòüåîïüóîóä-ôòäëìë- þò ïî æïòâòùñëìë. õïòïèì àïâòìò ãçï ¸áëíæï, òì ëîíò êò
ôòóîò àõçóäåþï, — æï ÷âåíò òíãäòìåäòìï æï ìðïîìå- æïóíæëþäïæ ùïåêòæåþëæíåí åîàèïíåàì àóîá-ìåä-
äòìï èòàóèåüåìë. ÷óêàï êïîçå æïùòíïóîåþòìïàâòì æï, àóèú íòçïè ïä-
èòàóèåüåì îïüëèéï? èóäáò ïöëþåþæï ìòñîèòì èåãëþïîì æï ãïíæåâíòæï ìï-
îïêòéï ûïäòïí ãïíìõâïâæåþòïí åîàèïíåàòìïãïí. ìïõäòæïí, ìïæïú àâòàëí ãïâåçòîæåþëæï, ¸ïìïí òþí ìï-
ïîãåíüòíåä èùåîïäì òìåàò øàïþåÿæòäåþïú êò î÷åþï, þï¸ò ïìïìòíàï ëîæåíì æïïïîìåþæï æï üåîëîòçèòì ãçïì
øåìïûäëï úõëâîåþïøò âåîú øåãóåþëæíåí óîàòåîàìë. æïïæãåþëæï àóîá-ìåä÷óêàï ìïõåäèùòôëì æïìïèõë-
ìïóúõëë æïêvòîâåþïï óðòîâåäåìïæ èòìò ãïíçëãï- þïæ, ïìïìòíàï ðòîâåäò èìõâåîðäò êò íòçïè ïä-èóäáò
æåþóäò øòíïïîìòì ãïèë. æï ïè àâïäàïõåæâòà ìïãóäòì- ïéèë÷íæåþëæï.
õèë òáíåþï èùåîïäàï æï èïà èàïîãèíåäàï ðòîëâíóäò òìüëîòï ïî ïæïìüóîåþæï ïè äåãåíæïì, îïæãïíïú
õïìòïàåþòì ùïîèë÷åíï àó þòëãîïôòåþòì øåæïîåþï-øå- ìïèòâå åîà ìïóêóíåøò êò úõëâîëþæï, èïãîïè àïíïüë-
ðòîòìðòîåþï. ïè ôëíçå óàóëæ ãïèëî÷åóäò òánåþï õïò- äåþò ïîï ñëôòäïí æï âåîú åîàïæ òìùïâäòæíåí, èïãîïè
ïè-ôòúöåîïäæòì ïäòïíìò, îïæãïíïú „ìïÿòîë ãïõæï èùåîäòìïàâòì ïèïì îï èíòøâíåäëþï ¸áëíæï, óäåãåí-
ìòêâæòäò, ùóàòìëôäòì ïâþåæòàëþï æï ìïóêóíåàï èæò- æëæïú øåàõçïâæï îïòèå ïèãâïîì, àóêò ìòóýåüò èëòà-
íïîåþï, îïàï åîàì øååúíë èåëîå æï ëîòâå åîà ðëåüïæ õëâæï. ìòèïîàäòì îïéïú èïîúâïäò øåòûäåþï èëòðëâå-
ãïîæïìïõóäòñë“. þëæåì àóîá-ìåä÷óêàï ìïõåäãïíàáèóäò âåçòîòìï æï
ïìïìòíàï ëîæåíòì æïèïïîìåþäòì æïðòîòìðòîåþïøò ìï-
*** èåôë êïîçå? èòà óêåàåìò, àó çëãòåîàò ìïòìüëîòë
úíëþï îïéïú ïèãâïîì èòãâïíòøíåþæï.
ëîò õïòïèò êò íïèæâòäïæ ïãîûåäåþæï ïîìåþëþïì —
÷âåíì òìüëîòóä åìåòìüòêïøò îåäòåôóîïæ èë÷ïíì
àïâàïâòìò èêòàõâåäåþòàï æï èòèæåâîåþòà.
ïìïìòíàï ëîæåíòì àïâãïæïìïâïäò æïïîìåþòæïí ïéìïì-
ðëðóäïîëþòàï æï èòèæåâïîàï ìòóõâòà þåâîïæ ùïï-
îóäïèæå, îëæåìïú èëíéëäåþò èëóéåþæíåí þëäëì,
ÿïîþåþæï åì èåëîå õïòïèò — ñâåäãïí æï ñâåäï åðëáïøò.
èïíïèæå êò ïéèëìïâäåàìï æï æïìïâäåàì øòøòì çïîì
òì êò ïîï, ëèïî õïòïèò èåüïæ èëóäëæíåäò òåîòàïú
ìúåèæíåí àïâòïíàò èëóäëæíåäò æï àïâçåõåäïéåþó-
ãïèë÷íæåþëæï áïîàóäò ýóîíïäòì ôóîúäåþçå.
äò àïâæïìõèåþòà, èïààâòì øåóéùåâåäò îëè ïîïôåîò
õïòïèò æåüåáüòâòú ñëôòäï àóîèå.
ïî ïîìåþëþæï, àòàáëì óõëîúëíò ñëôòäòñâíåí.
ìïõåäïæïú ïìïìòíåþò ¸ïøòøòì ãïâäåíòà øåîáèåë-
***
æïà, àóèú æéåèæå òæóèïäåþòàïï øåþóîâòäò, èïîàäï
òìüëîòóäò õïòïèòï æåüåáüòâò? ¸ïøòøòà þîóâæåþëæíåí ãïìïëúïîò üåîëîòìüóäò ïá-
òì èëãâïãëíåþì ûâåä ìïèñïîëøò øåîäëê ¸ëäèììï üåþòì ÷ïæåíòì ùòí àó õïäõòì èòàáèï-èëàáèï õìíòæï èïà
àó åîêòóä ðóïîëì? ôïíïüòêóî àïâãïíùòîâïì íïîêëüòêòì çåèëáèåæåþòà.

10
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

îëæåìïú àïèïç íïüîëøâòäò òìüëîòóäò åìåòìüò- èùåîäòì ìïüòîóäò õåæâï æï ìüòäòìüòêï èïîöâåæ
êòì ìïóêåàåìë íòèóøøò „èïøîòñòà èïéîòþïèæå“ ïìïìòí- ãïèëòñåíåþæï ïþìóîæóä-ãîëüåìêóä ìóîïàìï æï âò-
àï òìüëîòóä-ôìòáëäëãòóî ðëîüîåüì ùïîèëìïõïâ- àïîåþïì — ÷âåíò àïíïèåæîëâå ìïèìöïâîëì ùòíïøå ùïî-
æï, ìïãïíãåþëæ ïèëçòæïâæï èçòì ìòíïàäåçå, îëè „âåô- èæãïîï ìïôäïâòæïí ïèëàõîòäò íåøüò ìïåÿâë øåèëáèå-
õòìüñïëìïíøò“ áïöàï áïäïáò øåìïûäëï ìùëîåæ èóäòæ- æïæ øåîïúõòäò õïòïèòì æï, èëùèåàï ÷âåíåþåþòì èëìèå-
ïìïìòíàï ëîæåíìï æï èïà ðëäòüòêóî úåíüîì ãóäòì- íòì øåèæåã, èëìïèïîàäå ïìå ãïíìöòì èòìò ðëåçòòì çå-
õèëþæåì. ïèöåîïæïú òì òìüëîòóäò ìòíïèæâòäå øåèëÿ- ãïâäåíïì:
îòäòñëì ðëåèòì ôóîúäåþçå, îïú ÷íæåþëæï ãïèë÷å- — ëèïî õïòïèòì äåáìåþò éâòíòì æïóôïîïâò ðîëðï-
íòä ìïõåäèùòôë èëéâïùåàï þòëãîïôòåþøò — ïòóþòïí- ãïíæïï æï ïøêïîïæ èëóùëæåþì óúõëóîò ìïáëíäòì øå-
àï ìóäüïí ìïäïæòíòì, òíãäòìòì èåôå îò÷ïîæ äëèãó- èëüïíïì, îïàï ãïíõëîúòåäæåì òì ìïåÿâë ãåãèï, îëèå-
äòì, õâïîïçèøï¸ öïäïäåæòíòìï àó ìïôîïíãåàòì èåôå äòú èòçíïæ òìïõïâì ïîåóäëþòì ãïèëùâåâïì. ïìåâå æï-
ôòäòðåìò. èóäòæåþì òúíëþæíåí íòçïèò æï õïñïíò, ïìï- æïìüóîæï èòìò àïíïèøîëèäëþï æïîæàïí, îëèåäòú,
ìòíåþì — æïíüå æï þëêï÷ë. îëãëîú ìïìïèïîàäëì èòï÷íòï, ìõâï ïîïôåîòï, àó ïîï
øëàï îóìàâåäòú òúíëþæïë, ïèüêòúåþæï êëîíåäò èåõóàå êëäëíòì åîà-åîàò öïøóøò æï ÷âåíì èüîåþì åè-
êåêåäòûå æï áïöàï áïäïáì ïäïèóàòì úòõåìàïí ãïïòãò- ìïõóîåþï.
âåþæï, èïãîïè êëíìüïíüòíå ÿòÿòíïûåì ìïìïúòäëæïú ïî æï ãïíï÷åíìïú øåìïôåîòìì ãïèëóüïíì:
åñëôëæï ïèãâïîò ïíïäëãòòì ûòåþï, ðëäåèòêóî ìüïüò- — êïüåãëîòóäïæ ïåêîûïäëì äåáìåþòì ùåîï.
ïøò óïîñëôæï „ûâåäò áïîàóäò äòüåîïüóîòì òìüë- ãïíï÷åíòì èåîå ðëäòúòåäåþò ìïôäïâøò ïþîóíåþåí
îòòì“ øåèëáèåæòì èüêòúåþïì æï, ìõâïú îëè ïîïâòí ãïò- õïòïèòì íåøüì æï, âòæîå èòùïì èòïñîòïí, ãïóíïæãóîåþåí
çòïîåþæï, êòæåú èòò÷áèïäåþëæï åì àâïäìïçîòìò, âòæ- ñâåäï áïéïäæìï æï êïäïèì, îïú êò ïþïæòï. ìòóýåüò
îå àïèïç íïüîëøâòäò ùïèëìùåâæï õåäïõäï æï æïèïüå- àòàáëì èëàïâåþóäòï, èïãîïè óêïíïìêíåäèï ôîïçïè
þòàò ìïþóàåþòìï æï èüêòúåþòì èëøâåäòåþòà åÿâèòóüï- ìóä ìõâïãâïîïæ óíæï ãïïìõòâëìíëì ìïîêïçèòìï æï
íåäì ãïõæòæï ïè èòèïîàóäåþòà ûòåþòì ãïãîûåäåþòì üîïãòçèòì ãçïãïìïñïîçå ÷ïôòáîåþóäò æåæïïçîò:
ïóúòäåþäëþïì. — àóèúï æïîæò öåî òìåâ àïâòìóôäïæ èòæò-èëæòì
ïî áïöíòï, êïúíòïë, èòíæëþòïí êäæåìï ìïäìï, — òî- æï àïâòì æïèïíãîåâåä ìïáèòïíëþïì ãïíïãîûëþì.
ùèóíåþëæï ôïüèïíò æï, îïêòéï „âåôõòìüñïëìíòì“ øåá- èïîàäïú èïõâòäãëíòâîóäïæ èëôòáîåþóäò áïî-
èíòìïì ïäïèóàòì úòõå öåîïú óûäåâåäëþòì øïîïâïí- ãïï, îëèïíüòêóäò ìóäòì àïíæïàïíëþòàò æïúåèï-
æòà þîùñòíïâæï æï ïóéåþåä ìòèïãîåæ èòò÷íåëæï, åðò- îéâåâòì üêòâòäòà ãïèëùâåóäò. æï áïîàóä åíëþîòâ
êëìò øåèëáèåæåþòà ôïíüïçòïì èòïøâåäåþæï ïè úòõòì ìïèëììïú îëè èëòîãåþæï åì èòíòïüóîïú çïáïîòï àïèò-
æïèõëþïì æï àïâòì ãèòîåþì ïéïìîóäåþòíåþæï ïè ìïïîï- îòì ìõâï èúòîåôëîèòïí àõçóäåþåþàïí åîàïæ æïîå-
êë ìïáèåìïú. öïí ãïîæïâïûòì èåëõåþòà („÷âåíò èùåîäëþï“, 2006, 19),
÷âåíò àïíïèåæîëâå òíãäòìåäò èùåîïäò êò ëèïî õï- ìïîåæïáúòë èòíïùåîøò åì øåêòàõâïú ùïèëòÿîåþëæï:
òïèì èëïáúåâæï ïè øòøòìèëèãâîåä ãïîåèëøò æï èóäòæ- ïèåîòêåäò æï ïîïþò èùåîäåþò àó ïìåîòãïæ æïòíüåîå-
ïìïìòíàï èòåî èïîöâåæ ãïíõëîúòåäåþóäò èêâäåäë- ìåþóäïí ëèïî õïòïèòì ãïæåüåáüòâåþòà, àâòàëí òîï-
þòì ãïõìíòì ðïüòâì èïì ïîãóíåþæï. íåä øåèëáèåæàï øëîòì íóàó ïîïâòì èëôòáîåþòï èòìò
õïòïèò óðòîâåäåìïæ àïâòì îëþïòì óíæï æïêâòîâå- ï÷îæòäòì ãïèëõèëþï èòèçòæâåäò, ÷ïõäïîàóäò, õïí
þëæï („òñë òá êïîò, êäòüå ïî ¸áëíæï“) æï ìüîòáëíìï æï òóèëîòàïú øåçïâåþóäò ìòóýåüóîò áïîãòì èàïâïî
ìüîòáëíì øóï ïèëåúíë òì ãïíùñëþòäåþï, îïìïú èêòà- ðåîìëíïýïæë?
õâåäò èòïùåîæï ïè ðëåüóî íòèóøì, èêòàõâåäò — èëìïê- àóêò åì óêâå èëèõæïîï ïí ïèòåîòæïí óíæï âåäë-
äïâïæ ãïíùòîóäò íòçïè ïä-èóäáò. æåà, úõïæòï, ïéïîú ÷âåí ãïèëãâî÷åþï æï ëèïî õïòïèòì
úõïæòï, õïòïèì ïîïâòí ãïèëòõèëþæï ìïóêóíåàï ìòé- ìïõåþï êòæåâ åîàõåä ãïèëãâåúõïæåþï èëóäëæíåäò
îèòæïí ëãòóìü æòóðåíïæ àó èïèï þîïóíïæ, øåîäëê êóàõòà.
¸ëäèìïæ àó åîêòóä ðóïîëæ, èòìò ãïíìïêóàîåþóäò
ðëðóäïîëþï îëè ïîï êïúëþîòëþòì ïèýïèòíæåä îåï- ***
äëþïøò.
äïøï-ãòëîãò ìïùåî-êïäïèì óíæï èòùâæåì, ðåîãïèåí-
æï òáíåþ ïîú àïèïç íïüîëøâòäì ãïèëåæë àïâò ïè æå-
üçå ìùîïôïæ ïéþåÿæëì ëîò ìüîòáëíò, èåîå òìåâ èë-
üåáüòóîò èëàõîëþòì ãïæèëìïáïîàóäåþäïæ, êâäåâï-
øëîæåì èïãòæïì, ãïòïî-ãïèëòïîëì æï ëæíïâ ùïèéåîå-
ûòåþïì èòìàâòì èïõäëþåäò îëè ïî ãïåõïæï ïìïìòíàï ëî-
þòà ïþóüþóüæåì
æåíòì àïâãïæïìïâïäòú æï ëèïî õïòïèòì ìïõåäòú, àóíæ
ãïîåà êò òúîòúåþëæåì éïèå æï úïõúïõåþæíåí âïî-
óíåþóîïæ èòêåîåþóäò ¸ïìïí òþí ìïþï¸òì þòëãîïôòïì.
ìêâäïâåþò.
òáíåþ ëèïî õïòïèìïú ãïíìïêóàîåþòà ïéåäâåþæï éï-
***
èòìï æï æéòì ãïñîòì ýïèò?
òá àó æåüåáüòâïæ èëãâåâäòíåþëæï ëèïî õïòïèò, ïá èòì îëþïòïàì ÷ï¸êòîêòüåþæï çïçï êëîòíàåäòú æï
àâòàëíâå ïéèë÷íæåþëæï þîïäæåþóäò — ìòîòåäò óêâòîæï, íóàó ïáïèæå âåîïâòí èëòôòáîï ìòþîûíòìï æï
èùåîäòì çïáïîòï àïèòîòì íëâåäïøò, îëèäòì ìïàïóîï- ìòäïèïçòì ïè ¸ïîèëíòóäò íïçïâòì ãïæèëíåîãâï áïî-
æïú ìùëîåæ åì ìòüñâï øåòî÷åëæï: „þîïäæåþóäò“. àóä åíëþîòâ ìïèñïîëøòë?!.

11
10 oqtomberi 2008
wuTebi da wlebi

ïõäï óêâå åäëæåà ëèïî õïòïèòì îëþïòåþòì ðëåüóî äïæ âåî èëåøâåþëæï „îëþïòïàì“, ìïæ åúïæï „êïâêïìòë-
àïîãèïíìë, — ÷âåóäò ãïüïúåþòà øåèïîàóäòñë ðïâäå íòì“ ãïèëúåèïèæå. ïéïî íïéâäëþæï, æîë îëè òúâäå-
òíãëîëñâï ìïïèòìëæïú. þëæï, ïéïî íïéâäëþæï, áâåñíïæ èïîïæòìò îëè ïî òñë
ãîòãëä îëþïáòûòìïàâòì òîïíò òìåæïú ôòîæëóìòì, ñëâåäò, îïæãïíïú ãï÷åîåþóäò, èïîïæòìëþïì øåíòâàå-
¸ïôåçòìï æï ëèïî õïòïèòì áâåñïíï ãïõäæïà, æï ãïäïê- þóäò æîë ïîú èïì ïïõåäòíåþæï àâïäì ùóàòìëôåäøò.
üòëí üïþòûòìàâòìïú òìåæïú óæòæåì ðëåüåþì óàïíïþ- þîóíïâæï ìïèñïîë æï ìòñâïîóäò ïþîóíåþæï çåúï-
îæåþëæï ëèïî õïòïèò, ïèöåîïæ öïäïä åæ-æòí îóèàïí, ìïú æï âïîìêâäïâåþìïú, îëèåäíòú æîëæïæîë òìå
íòçïèìï æï ìïïæàïí åîàïæ îëè èëòõìåíòåþæï, îëãëîú ïúïõúïõæåþëæíåí, éïèòìï æï æéòì ãïñîòì êëìèòóî ìó-
éïçïäòì æòæ õåäëâïíì: ìïâìå ðåøâåþòà òìâîòì ïåäâï- îïàì îëè øå¸ôåîòì.
îåþóä èïîãïäòüåþì ïè ýïíîòìïìë. øåìúáåîëæï ëèïî õïòïèòú úòì êïþïæëíìïú æï ìïèñï-
îïú ïîï èïáâì, ïîï èïáâìë, — èåüò æïèïöåîåþäëþò- îëì òæóèïäåþïìïú, èëùñåíòäò, ÷ïôòáîåþóäò, ãïóèùå-
ìïàâòì öòþååþìïú ïèëòüîòïäåþæï âïõóøüò êëüåüòøâò- ëåþóäò ïè ìïòæóèäëì ïèëõìíòì ùòíïøå æï: äåáìò èïòíú
äò, — èïãîïè ïî æïãçïîæåþòà, àáâåí èëìèåíï íó èëã- øåèî÷ï ãïìïîàëþïæë, — ãóäì òêåàåþæï.
þåçîæåþïà æï èå æåêäïèïúòï ïî ãïèïþåçîåþìë. êòæåâ åîàòë, — åõâåùåþëæíåí âïõóøüò êëüåüòø-
„þòìçåú“ ãïèëåûïõïà, àóêò åíåþïà. âòäì.
ìúåíï áó÷ï òñë, æïîþïçòú ìúåíï.
úïõúïõåþæíåí âïîìêâäïâåþò æï òúîòúåþëæï éïèå. ***
àëîåäì ïäþïà ïîïôîïæ èëåùëíåþëæïë, — ãóäò ïîïîìåþóäò ïîìåþóäïæ ÷ïàâïäåà, ûèïíë, ïîìåþó-
åàïíïéîåþëæï äïøï-ãòëîãòì, èïãîïè âåîï, ïìå ïæâò- äò êò èòò÷íòåà ïîïîìåþóäïæ.

eqspres-interviu

wera CemTvis debSi; amas


akeTebda di-
di xalisiT,
TavSesafaria mTeli guli-
Ta da suliT
da Tan, sru-
’
liad usas-
yidlod.
saubari miambeT
arCil qiqoZesTan zaal qiqoZe-
ze, romelsac
_ arCil, jer kidev maSin vapirebdi TqvenTan wigni uZRve-
saubris Caweras, rodesac Cvens cxovrebas mSvido- niT. mwerlo-
biani eTqmoda. dRes SeiZleba ifiqroT, ra dros baSi ras afa-
wignsa da moTxrobebze saubariao, magram mainc sebda? romeli mwerlebi uyvarda? ratom? Tqvens
gwerT... Cems aseT saqciels Tavisi axsna aqvs: es wig- moTxrobebze ras geubnebodaT? mkacri Semfasebe-
ni zaal qiqoZis Svilis dawerilia da zaal qiqoZes li iyo?
eZRvneba... arasodes damaviwydeba kadrebi: soxumis _ eg kadrebi, Tqven rom gaxsovT, WuberSi ar
dacemis Semdeg gawamebuli devnilebi Wuberis aris gadaRebuli (zaliko Wuberzec iyo, faqtobri-
uReltexiliT modian. erT kacs meore kaci, Tavisze vad pirveli dRidan _ sanam ukanaskneli ltolvili
mZime, moukidebia zurgze da mokvalavs Tovls, aR- gadmovidëæa), ramdenime Tvis Semdeg galis raionSia
marTze amodis waxrili, Tavi ar enaneba da ar ezo- gadaRebuli beso solomonaSvilis mier. maSin xalxi
geba... gagikvirdeba, ra Zala adgmevinebs win Tun- galSi dabrunda da TebervalSi gamoïûåâes. iyo didi
dac erT nabijs... arada, modis... es kaci zaal qiqo- Tovli da sicive. mamaCemi samaSvelo samsaxur `san-
Zea da mTeli es suraTi ilustraciaa aT mcnebaTa- Telis~ sxva wevrebTan erTad Sveloda da marTla
gan erT-erTisa _ „giyvardes moyvasi Seni”... bevri xalxi gadaarCines.
zaal qiqoZis mraval keTil saqmeTagan erTsac zaliko ar ñëôòäï iyo morwmune, religiuri ada-
gavixseneb. es ukve Cemi Zmisgan vici. wlebis winaT miani, magram Tqveni Tqmis ar iyos, moyvasi, adamiani
bavSvebi Seekriba da paleontologias aswavlida. Zalian uyvarda. saerTod msoflio moqalaqe iyo, ke-
da ara mxolod drois mier damarxul, gadaSene- Tili nebis adamiani _ aseTi xalxi CvenTan da, mgoni,
bul cxovelTa da mcenareTa Sesaxeb uyveboda am- yvelganac, Zalian cotaa. marto saqarTvelos ambebi
bebs, aramed adamianSi Camarxul Rirebulebebsac ara _ msoflios ambebi stkioda da awuxebda. im wre-
aRviZebda da aRvivebda megobrebad qceul mozar- ze ki, Tqven rom axseneT, mec davdiodi. davdiodi _

12
10 oqtomberi 2008
eqspres-interviu

rogor? Cvens saxlSi tardeboda SabaT saRamoobiT maka joxaZes davesesxebi: „es forma-Sinaarsis
es Sexvedrebi. maSin jer ucxoelebi ase ar Camodi- zusti Tanxvedraa. ufro metic, es dialeqti TiT-
odnen, magram Tuki rusi Camovidoda, vinme cnobili qos Tavganwiruli mcdelobaa imisa, rom xevsure-
mecnieri, aucileblad CvenTan mohyavda da isic gve- Tidan wasvla SeCerdes. mTidan aSlas, keris moS-
laparakeboda bavSvisTvis gasageb enaze. me mamaCems las, gadaSenebas, gaqrobas, gaCanagebas mwerali
yvelaze xSirad vurevdi xolme am gakveTilebs _ TiTqos formiTac ewinaaRmdegeba”... sad da rogor
xSirad maZevebda oTaxidan. mand mTavari, axla rom grovdeboda masala Tqveni moTxrobebisTvis?
vfiqrob, damokidebuleba iyo. im wris wevrebidan _ ra vici, grovdeba TavisiT. dagigrovdeba da
arqeologi arcerTi ar gavmxdarvarT. erTi Cemi me- mere gewereba, Tu rogor iTqmis sworad, ar vici. mag
gobari gaxda eTnografi, magram is, rom im droSi vi- moTxrobaze zustad maxsovs, rogorc iyo. 2003 wlis
Rac elaparakeboda bavSvebs, rogorc didebs, da uy- seqtember-oqtomberSi Tveze meti vicxovre sofel
veboda iseT rameebs, rac arsad ar ewera da sxva ub- xoneSi. es aris patara sofeli miRmaxevSi _ xevsure-
ralod aq verc mouyveboda imitom, rom zaliko Za- Tis mivardnil kuTxeSi _ CeCneTis sazRvarTan. ai,
lian mowinave iyo da ara marto Tavis viwro specia- muco xom gagigiaT _ mucos merea kidev. SeTekaure-
lobaSi _ qvis xanis arqeologiaSi... mas arc hqonia bis sofelia. ai, egeTi bednieri erTi Tve arasdros
miznad, rom arqeologebi daezarda, magram erTxel ar mqonia. rom viRviZebdi da maxsendeboda, sadac vi-
miTxra: vinc Cems wreze iara, cudi adamiani arcerTi yavi, ukve amisgan viyavi kargad. mere Cemi TvaliT
ar damdgara _ siborote ar Caudeniao. vnaxe, rogor midioda xalxi barSi sacxovreblad da
axla literaturas rac Seexeba. simarTle rom rogor icleboda iqauroba. es xalxi Cemi megobrebi
vTqva, amaze didad arc vlaparakobdiT. gamiWirdeba arian. welsac Camoviare agvistoSi TuSeTidan moma-
vTqva, romeli mwerali uyvarda. romelime wigniT valma. am xalxis barSi gadmosaxleba imas ki ar niS-
rom daminaxavda, _ magariao _ metyoda. es ki max- navs, rom samudamod toveben iqaurobas, ara, zaf-
sovs, folkneris `daTvze~ uTqvams, Cexovis da buni- xulSi adian: kartofils Tesaven, magram iq aRar rCe-
nis moTxrobebze uTqvams... miWirs gaxseneba. lite- bian zamTarSi, oRond imaTma Svilebma SeiZleba zaf-
raturaze ufro dedaCemTan mqonda xolme saubrebi, xulSic aRar mixedon iqaurobas da daicleba mTa _
is mirCevda raRacebs, Zalian bevrs melaparakeboda. piriqiTa xevsureTi ukve daclilia. imitom, rom ga-
literaturis dargSi dedaCemis damsaxureba albaT usaZlisi pirobebia da morbian. ese igi, kvamli aRar
metia, magram aris erTi ram, rac mamaCemisganaa _ amova imaT saxlebidan zamTarSi. sityva komlic xom
cota nihilisturi, cota xulignuri, magram kac- maqedan modis (Tumca xevsureTSi pirdapir kvamls
Tmoyvare da optimisturi suli, romelsac cxovre- eZaxian) aseTi ori ojaxis bargoba-ãamoqcevas vuyu-
baSi xSirad ver vinarCuneb, magram moTxrobebSi ki re da Zalian imoqmeda. is cekvac, romelic aRvwere,
mudam vcdilob, rom SevinarCuno. es marto mamaCemis realuri iyo, da didi konteineriani “kamazic”, rom-
ara, Cveni ojaxis sulia _ biZaCem zurasi _ qiqoZee- liTac bargi waiRes. Tan mTeli erTi Tve iq viyavi da
bis, erTi sityviT... da kidev, ra Tqma unda, is saqar- dialeqtze vmuSaobdi, mere isev SeTekaurebs patara
Tvelo, romelzec vwer imitom, rom es xevsureTic, miRmaxevuri koreqturac gavakeTebine da gamovida
kaxeTic, javaxeTic pirvelad mamaCemma manaxa da iq is _ rac gamovida.
rac mTavari iyo, albaT, imazec iman mimiTiTa, Tanac am ambavs Zalian ucnauri gagrZelebac aqvs: ram-
yovelgvari Zaldatanebis gareSe. denime kacma, vinc moTxroba waikiTxa, mkiTxa, eseni
Cems nawerebs rac Seexeba, moTxroba `murtali rao, gzaSi iRupebiano? me msgavsi araferi
qarTvelebi~ rom davwere, maSin dedaCemisgan gavige, ÷ïèòôòáîåþòï. magram 2005 wels igive “kamazi”, imave
rom Zalian moìùëíåþòï. kidev gavige ramdenjerme, soflidan bargiTï da xalxiT wamosuli, daTvis-
erTi-orjer TviTonac miTxra da es Zalian sasixa- jvris uReltexilze gadavarda da daiRupa erTi qa-
rulo iyo CemTvis. mere vicodi, rom amobeWdilebs li da kidev „kamazis“ martyofeli mZRoli, rome-
sxvebsac akiTxebda da es ukve didi komplimenti lic Cemi moTxrobis gmiric iyo. ai, egeTi rame mox-
iyo... da.
_ Tqveni moTxrobebi SeumCneveli ver darCe- _ saubrisas miTxariT, sul es aris Cemi nawere-
boda, radgan sakuTari saTqmelic gaqvT, gamorCe- bi, sxva aRar damiweriao. ratom ar dagiweriaT?
uli xelwerac da, rac mTavaria, moTxrobebSi yve- Tqven xom es saqme mSvenivrad gamogdiT!
la da yvelaferi namdvili da gulwrfelia. adami- _ ara, me es ar miTqvams. me vTqvi, rom wignis gamo-
anebi am gamogonil sinamdvileSic saocrad nam- cemis mere aRar damiweria araferi-meTqi. da mar-
dvilebi arian. araferia maTSi yalbi da xelovnu- Tla, jer ar damiweria. ise, manamde sami wigni maqvs
ri. mwerali da kritikosi maka joxaZe Tqvens erT- gamocemuli, magram bevrs marTla ar vwer da sxvebze
erT moTxrobaze wers: „sagangebod minda SevCerde metad es me mawuxebs. sul daaxloebiT oci-ocdaxu-
arCil qiqoZis brwyinvale moTxrobaze „wasvla”. Ti moTxroba meqneba dawerili.
moTxroba xevsurul dialeqtze gaqvT daweri- _ riT xarT dakavebuli? Tqvens saqmianobaze
li da saerTod, Zalian kargad icnobT mTas. isev gviambeT!

13
10 oqtomberi 2008
eqspres-interviu

_ xan riTi var dakavebuli da xanac riTi. mwer- velTvis xdeboda _ ar gaawyvetines imitom, rom
lobis garda, fotografiiT var gatacebuli sakma- ar ainteresebdaT, ar CaeCarnen imitom, rom dar-
od seriozulad da gamomdis xolme raRac-raRacebi. wmunebulni iyvnen, rom ukeT icodnen eg yvelafe-
Tanac fotografiiT fulsac vSoulob _ mwerlo- ri da TviTon uaresi gadaxdenodaT Tavs; ar mouy-
bisgan gansxvavebiT. axla davamTavre fotoebis ga- rues imitom, rom TviTon ukve didi xania cdilob-
daReba albomisTvis, romelsac saqarTvelos saxal- dnen imis daviwyebas, risi moyolac mas undoda...“
xo damcvelis ofisi amzadebs. es iqneba albomi sa- saerTod, adamiani adamians gauucxovda, samyaros
qarTveloSi mcxovrebi eTnosebis Sesaxeb, da aseve gauucxovda... rogor fiqrobT, ratom?
religiebze. albomSi Sesuli fotoebis umetesoba _ am moTxrobisadmi me ar maqvs erTgvarovani da-
Cemia. kargi samuSao iyo da sasiaruloc bevri. mog- mokidebulebi. mand ori iseTi Temaa _ monasteri da
zauroba Zalian miyvars, oRond jer saqarTvelos omi, romelsac faqtobrivad ar vicnob da amitom
ver gavcdi. sama- maTze Zalian sa-
gierod, rogorc risko iyo wera.
ki saSualeba gansakuTrebiT
maqvs, egreve gav- es afxazeTis am-
rbivar. dawese- bebi mawuxebda _
bulebaSi, al- Rirda Tu ara mag
baT, ukve Zalian Temis wamoweva.
gamiWirdeba mu- ai, moraluri di-
Saoba _ Tavi- lemasaviT mqon-
sufleba miy- da da aman ise Se-
vars. es zafxu- mawuxa, lamis ar
li, âòæîå omi Sevitane wignSi,
daiwyeboda, uc- ubralod, mag
xoelebi damyav- moTxrobaSi ram-
da mTaSi _ erT- denime adgili
erT turistul momwonda da mena-
kompanias gidad neboda da bolos
miveqirave. axla mainc Sevitane.
Zalian usaqmod ise, marTla ar
vzivar da mawu- mimaCnia gamorCe-
xebs eg ambavi. ki- ul moTxrobad _
dev Jurnaleb- sxvebi ufro mom-
Tan vTanamSrom- arCil qiqoZis fotoetiudebidan wons.
lob da ra vici, gaucxoebas
vakeTeb xolme raRac-raRacebs. rac Seexeba da... mgoni gaucxoeba da gulgriloba
_ ratom hqvia wigns „myudro”? erT-erTi mTavari niSania dRevandeli kacobriobi-
_ principSi unda rqmeoda `yudro~. es aris ada- sa, yovel SemTxvevaSi kacobriobis im nawilisa, ro-
mianis sulieri mdgomareoba (romlis Sesaxebac er- melic CvenTvis gansakuTrebiT mimzidvelia. ai, sul
Txel zaza firaliSvilis statia wavikiTxe da TavSi sxvanairi cxovreba modis da amas verc SeewinaaRmde-
CamrCa) da, amave dros, mTaSi `yudros~ eZaxian TavSe- gebi _ rogorc movlenas ver SeewinaaRmdegebi. Tvi-
safars, magaliTad: kldis ukan mofarebul adgils, Ton adamiani unda ecados, rom gulgrili da gauc-
sadac Tavi SeiZleba qars da avdars Seafaro. TavSe- xoebuli ar iyos imis mimarT, rac mis garSemo xdeba.
safaria erTi sityviT, anu Cemi damokidebuleba we- _ dabolos, rom agarCevinon, msoflio kul-
ris mimarT _ esec CemTvis TavSesafaria, romelic turuli memkvidreobidan, maradisobaSi da ucxo
Zalian mSvelis. mere vifiqre, `yudros~ mTlad ver civilizaciebisTvis dedamiwis gasacnobad savi-
gaigeben-meTqi da `myudro~ davarqvi. fuZe xom er- zito baraTiviT ras gaagzavnidiT?
Tia? _ vSiSob, es SekiTxva CemTvis ar aris. eseT rame-
_ me am wignidan „udabnosTvis naambobs” gamo- ze ar mifiqria da cota miWirs fiqri. kulturuli
varCevdi _ morCilis sakuTar TavTan „urCobiT”, memkvidreoba ar vici da me TviTon dedamiwaze bune-
TqvenTvis damaxasiaTebeli gulwrfelobiTa da ba mxiblavs. adamianis xeliT Seqmnilze metad, bune-
adamianurobiT. morCils, rogorc iqna, am dayrue- ba miyvars da mainteresebs. savizito baraTze ki ra
bul da guldaxurul, gaegoistebul samyaroSi giTxraT...
moZRvarma miagnebina sakuTari adgilisTvis; am
adamianis wyalobiT igrZno da „mixvda, rom misi åìïóþîï
yoveli sityva moismines, rom ar moxda is, rac yo- ÀÏÈÏÎ ÉËÍÉÏÛÅ

14
10 oqtomberi 2008
proza

givi alxaziSvili mavans, me rom vicnobdi da Tamazs rom magrad uyvar-


da, magram unugeSod.
parnaskavSiris qveda vestibiulSi magidasTan
momavali warsuli mjdomi Sabura aseTive naTeli da xalasi niWis biWi
iyo, rogorc badri guguSvili da sawyali ToTia gi-
gauri, leqsebs rom werda da Tan betonis qarxanaSi
mTavarTan Sexvedra muSaobda rigiT muSad.
da zogi sxva Secvlilma formaciam yvelaferi Secvala, Tav-
dayira daayena qveyana, Semcirda sauSao adgilebi,
radgan mTavari meZebda da Tan mibarebda sxva gza gaqra centraluri dafinanseba, masobrivad daiT-
ar iyo, unda mivsuliyavi masTan. wayrueba ar gamodi- xoves TanamSromlebi. arada, adamians rom xelfasi
oda. velodi rom isic CamoqveiTebis aucilebloba- sWirdeba, ra, Zneli gasagebia?! metad mtkivneuli
ze damiwyebda laparaks da uxalisod avuyevi parnas- procesi daiwyo da sagamomcemlo kombinatidan Tan-
kavSiris kibes, mas mere, rac Sabura arabuls gamove- daTan istumrebdnen TanamSromlebs saeWvo xelSek-
saubre, iqve, moriged Tu darajad rom muSaobda. Sa- rulebiT, Tumc Tavidan simbolurad uxdidnen Tan-
bura leqsze Sewiruli kaci iyo da ainunSic ar ag- xas Sesrulebul samuSaoSi. samwuxarod wigns aravi-
debda gabRenZili kolegebis siyoyoCes an wigns ut- Tari mogeba aRar mohqonda da TanamSromelTa daT-
rialebda an furcels da cxovrobda ase upretenzi- xovna garduvali iyo.
od. ijda samorigeo magidasTan da iyo TavisTvis. verasodes, vercerTi profesionali ver gaigebs
sadRa arian aseTi biWebi? a, imas, Tavi rom moaqvs imas, ratom aRmoCnda igi zedmeti da uxelfasobis-
da lamis yvela enaze Targmna Tavis sibriyveni, aTas- Tvis ganwiruli. es umZimesi sakiTxia da dRemde mza-
jer jobs Sabura. sawyal Tamaz baZaRuaze raRa unda ravs totaluri Semcirebis gaxseneba, im adamianebis
vTqva, am uniWieres poetze, avtokatastrofaSi rom dakargva, romelTa gadarwmunebasac ar vecdebi. isi-
daiRupa tragikulad Tavis da megobris ojaxTan er- ni marTlebi iyvnen, magram sabazro ekonomikas Tavis
Tad. oTxmocdaaTian wlebSi tragikulad gardaic- simarTle gahqonda da es cvlilebebi pirdapir kav-
vala badri guguSvili, Tavi moikla am ualalesma SirSi iyo formaciis Zireul cvlilebasTan, risi ga-
biWma. safrangeTSi gadaxvewili omar Turmanauli gebac jiutad ar unda mravals da me mesmis maTi.
daikarga, RmerTma didxans acocxlos, drodadro, RvTis madlobeli var, mTavari redaqtorobis dros,
rom Camodis da mstumrobs. muxaTwyaroSi saxls rom rom uari vTqvi Cems faqsimileze da mTlianad Savwi-
vaSenebdi, badri guguSvili, jondi qilarjiani, Tels gadavuloce safinanso pasuxismgebloba, rad-
omar Turmanauli da leqso gaburi mexmarebodnen gan finansebisa araferi gamegeboda, amas ki SeeZlo
xolme. maSin Tamazi ukve aRar iyo cocxali. me, Ta- iseT dokumentze moewerinebina xeli, rom veraferi
maz baZaRuam da gigi sulakaurma oTxmociani wlebis miSvelida. ar vendobodi araferSi. misi bednieri sa-
dasawyisSi fexiT moviareT TuSeTis soflebi, manam- xe axlac Tvalwin midgas, finansuri pasuxismgeblo-
de ki omar Turmanauli quTaisSi waviyvane, maSin mas, ba rom viuare. saxe gaunaTda, magram Tavs moeria da
sruliad axalgazrdas da Tavgadaxotrils mezob- ar gaamJRavna bolomdi. mTeli pasuxismgebloba sa-
lebi eWviT aTvalierebdnen, mgoni wminda sulis ar redaqcio saqmianobaze damekisra. es CemTvis misaRe-
unda iyos es biWio. mas mere didi dro gavida da ra- bi da sakmarisi iyo.
sac axla giambobT, uneblieT maxsendeba, rogorc Ce-
mi cxovrebis nawili da TandaTan viwer imis SiSiT, avedi mTavarTan, Semegeba, aRarc is saubari ax-
ucbad ar gadamaviwydes da rom jer kidev, vidre sovda, rom damemuqra, aRarc Cemi interviu, Zveli
mxned vgrZnob Tavs, oriode mkiTxvels mainc Semo- ZmakaciviT Semegeba. mere yvela daiTxova kabineti-
vunaxo. baZaRuas erT leqsSi, romelsac „karmeni“ dan da CemTan martom moisurva saubari. wvrilad
hqvia, im balaxis suni vigrZeni, TuSeTSi rom fexda- moyolas ar aqvs azri, ra miTxra, ra vuTxari.
fex mivkvalavdiT alpur mdeloebze da im siyvaru- SemomTavaza prezidiumis wevroba, radgan erTi
lis eqo gavigone, romelsac mec vicnobdi da es leq- wevri, samwuxarod, gardacvliliyo da jer ar Cae-
sic, calmxrivi siyvarulis dRiuri, karmenis mac- nacvlebinaT vinmeTi. mere ki, ramac Zalian gamakvir-
dur da daumorCilebel bunebas asaxavda. im dros va, SavwiTelis lanZRva daiwyo uSveri sityvebiT. eg
Targmnili mqonda blokis leqsebis nawili da leqse- unda gavagdo sagamomcemlo kombinatis direqto-
bis cikli „karmen“. Tamazs, rogorc maxsovs, erT-er- robidan da Sen dagniSnavo.
Ti leqsi gansakuTrebiT moswonda. axlac maxsovs _ ar minda direqtoroba.
zepirad im leqsis dasawyisi :“ Sen arasodes ar iqnebi _ rogor Tu ar ginda, iq patiosani kaci gvWirda-
Cemi an sxvisi“ karmenuli buneba, es moxetiale Tema, ba da ara eg maqinatori!
baZaRuasac Seexo da SesaniSnavi leqsi uZRvna kidec _ me finansebSi ver verkvevi da amitomac aseT
pasuxismgeblobas ver aviReb.
_ ifiqre, me guliT gTavazob dawinaurebas. male
dasasruli. ix. `Cveni mwerloba~ #18,19,20

15
10 oqtomberi 2008
proza

prezidiumze magis sakiTxi gava da movaSoreb direq- qonda miTiur mezobelTan anu sakuTar saxlSi. si-
torobidan. marTle giTxraT aRar msurs am afiorebis moyola,
romelic brwyinvaled Seasrula maqinaciis didos-
es ukve meore SemTxveva iyo, roca SavwiTelis ad- tatma amxanagma SavwiTelma. mTeli am procesis man-
gils mTavazobdnen, imis sanacvlod rom mamxilebe- Zilze, SavwiTelis mezobeli orjer mokvda da axla
li sityviT unda gamovsuliyavi prezidiumze da me- ukve mezoblis colze laparakobda, darCenil vaxSs
re kenWs uyridnen mis direqtorad yofna-aryofnas. rom kategoriulad iTxovda da imuqreboda. ori
pirveli aseTi SemoTavazeba gamsaxurdias mTavro- Tvis mere gardacvlili mezobeli gaacocxla da ax-
bisgan mqonda, magram maSinac uari vuTxari petriaS- la imis nalaparakevs gadmogvcemda. SavwiTels tyu-
vils, amas ar vikisreb-meTqi, razec gaminawyendnen il-marTali erTmaneTSi ereoda da miTiuri mdidari
kidec. axla meore SemTxveva momeca sakuTari pozi- mezobeli drodadro kvdeboda da cocxldeboda.
cia gamomexata. TviTon iyo mezobelic, misi colic da mezoblis, anu
prezidiumis sxdoma marTlac dainiSna, sadac sa- sakuTari Tavis orgzis mkvleli. im wels kinaRam
gamomcemlo kombinatis da misi direqtoris pasuxis- SeviSale da pirvelad vidarde, rom es TaRliTi da-
mgeblobis sakiTxi unda dasmuliyo. vinde da ar gavaZevebine maSindel prezidiums. rom
ar Sevudgebi im TvalTmaqcobis aRweras, rac iq ara emzar gamezardaSvili marmarilos saferfles
moxda, mxolod erTs vityvi. mowinaaRmdegeTa da mom- vurtyamdi TavSi, magram droze gadamidga „grigoli-
xreebis xmebi Suaze gaiyo da me avwie xeli mis dasaca- Ci“. ara, es adamiani ar aris, namdvili maniakia. maqina-
vad, visac Cemgan, albaT, ufro aguri ekuTvnoda kefa- ciaa misi sasicocxlo mdgomareoba, maqinaciuri gaT-
Si, vidre mxardaWera, magram ratomRac, adamianurad vlebiT manipulireba da sruli amoraloba. sadac eg
Semecoda, is xom mxolod direqtori iyo da Cveuleb- gaivlis iq balaxic ar amodis, magram roca veRar ga-
rivi maqinatori, me ki SemoTavazebuli direqtoroba ivlis mere amova da gadauvlis. Tumca sikvdilisTvis
da finansuri pasuxismgebloba namdvilad ar mindo- esec ki sabraloa. iyos, vidre gangeba amyofebs.
da. gadarCa SavwiTeli erTi xmiT da is xma Cemi iyo. ukve aRar mikvirs, meliqiSvilze _ Jurnal „ome-
orjer gadavarCine gaZevebas da Cems winaSe TiTqos gas“ redaqciis SenobaSi Semolaqucebuli SavwiTeli
cota moidrika, Tumca fulologoba ar mouSlia, an baton oTar CxeiZes rom SeefeTa, batonma oTarma ra-
vin gadaaCvevda?! rogorc iqna mivxvdi, rom SavwiTe- tom SeaTvaliera daeWvebiT SavwiTeli da: arc ki vi-
li mZime avadmyofi iyo, gulze rom operacia gaikeTa, ci xeli CamogarTva Tu ara?! ase miaxala da Tavi Sors
imas ar vgulisxmob, mamonas siyvaruliT iyo Sepyro- daiWira. SavwiTeli aorTqlda, ise rom pasuxi ar gau-
bili. es mere ufro vigrZeni, mogvianebiT, roca vale- cia, krinti ar dauZravs. misgan avkacoba ar gamikvir-
ri mesxiSvili moiyvana sagamomcemlo kombinatSi da deba, magram dRemde ar vici ra umuxanaTa baton
axali maqinacia wamoiwyo. erTi legendaruli mezobe- oTars, verc vkiTxe, arc gamxsenebia mekiTxa, samwuxa-
li hyavda SavwiTels, nebismieri odenobis sesxis gap- rod, ise Cumad da TandaTan wavida ama soflidan.
rocenteba rom SeeZlo. igi mxolod SavwiTels endo- TviTonac mSvenivrad vici, rom SavwiTelis por-
boda da SavwiTeli xalisiT Suamavlobda or mes So- treti ar gamomivida, albaT imitom, rom gulgrili
ris, radgan rogorc mogvinebiT gairkva, fuliani me- ar var am subieqtis mimarT. igi nebismier situaci-
zobelic TviTon iyo da misi ndobiT aRWurvili aSi ise iqceva, ris saSualebasac aZlevs qaRaldi,
Suamavalic. SavwiTelma moitana mezoblidan nasesxe- xelSi rom uWiravs da ise cxovrobs, TiTqos qa-
bi fuli, cxadia procentiani da Cveni TanxmobiT, Ralds TamaSobdes, ase rom adamianebi misTvis isini
radgan marTlac davijereT, rom axali sastambo da- arian, rac am jerze Camorigebisas Sexvda, xelSi
nadgarebis SesaZenad riskis gaweva Rirda. uWiravs da Cahyurebs, fiqrobs, rodis ra gamoiye-
SavwiTelma samoci aTasi dolari gadasca mesxiS- nos, TviTon rom mogebulma an sulac dauzaraleb-
vils, raTa mas SeeZina moskovSi sarizografo danad- lad an mcire danakargiT gamoaRwios viTarebas. Sen
garebi da Tanxa gaestumrebina stambiT miRebuli Se- ki Txoulob rom guli hqondes da iyos morwmune da
mosavlebiT. SavwiTelma Seqmna dokumenti, romlis aTi mcnebidan ramdenimes mainc erTgulebdes, mag-
mixedviTac Tu mesxiSvili ver gadauxdida fuls mis ram swored maSin cdebi, roca am kriteriumiT saz-
mezobels, sinamdvileSi TviTon mas, maSin sanaxevro Rvrav da afaseb adamianebs. qaRalds vin ar TamaSob-
valdebuleba Tanxis gadaxdisa gadmodioda Cvenze da, magram aseTi meTavise aravin minaxavs, arc cxov-
_ komerciul direqtorze, mTavar redaqtorze da reba yofila maTTvis mxolod qaRaldis TamaSi da
TiTqos masze, generalur direqtorze, anu igive me- adamianebi ki konkretuli daniSnulebis Tu funqci-
zobelze, radganac TviTon iyo fuliani mezobelic is nivTebi, romelTa gadayra saWiroebis SemTxvevaSi
da Suamavalic imavdroulad. Zalian eioleboda da yrida kidec. misi gadayrilia
yvelaferi ise moxda, rogorc Cafiqrebuli hqon- sagamomcemlo kombinatis mravali TanamSromeli da
da da verc komerciuli direqtori da metadre me, maT Soris isini, romlebic jabas batonobisas dau-
verc ki warmovidgendiT. SavwiTeli vaxSis saxiT yo- megobrdnen da erTad elodnen Cems gagdebas, mere
velTviurad iRebda ramdenime aTas dolars da mih- ki, viTareba rom Seicvala, erTianad moisrola yve-

16
10 oqtomberi 2008
proza

la maTgani. Tumca imaTi gadayra mainc ar gamouvida, romelTanac Svilebi ar gasCenia da mis biWebs gulze
radgan isini mxatvrebad da mwerlebad darCnen bo- ar exatebodaT dedinacvali, mama ki aRmerTebda mas.
lomdi, mis megobrad ki aRar, es ki rac iyo imad xSirad SeuniSnavT sufrasTan msunagi wyvili, gemri-
darCa, cnobil fulologad. elad rom Seeqcevian Tavis kerZs da mowafuri sibeji-
ara, nivTebis gadayra ar uyvarda, vidre Rdins ar TiT elodebian morigs, manam, vidre ar dasruldeba
gaaclida, tanze ar Semoacvdeboda, arafers gaday- Camosatarebeli sakvebis nairsaxeoba da rogorc ki
rida, amitomac Cemi Sedareba arasworia, radgan igi bolo kerZsac gadasanslaven, wamodgebian, naswavli
nebismier wvrilmans da Zvel nivTs bolomde inaxav- RimiliT gainaTeben saxes, verc gainaTeben, Seecdebi-
da da xelosanTan atanda Tavis mouravs, es iyo nair- an, daemSvidobebian, moibodiSeben, moimizezeben, ami-
gvari saaTebi, majis Tu maRviZarebi, Zveli mobilu- tom da amitom vCqarobTo da gaiZurwebian binisken,
rebi da sabWoTa radiolebi, odindeli uToebi da ramdenime rkinis kari da gisosebi rom amSvenebs, ro-
samovarebi, samocian wlebSi nayidi fexsacmelebi, gorc Tanamedrove seifs, sadac bednierad iZinebs
Caucmeli kostumi, romelsac Caicvamda da didkacu- wyvili, Tumca bolo dros SiSic dasCemdaT, magram
rad Caivlida derefanSi, vidre misive moene yurSi risi SiSi, TviTonac ar ician, radgan sacxovrebel
ar CasCurCulebda, rom pijaki CrCils amoeWama ram- seifSi, veravin SemoaRwevs, koRoc ki, magram es wyeu-
denime adgilas da dasakemsi iyo. atydeboda saga- li SiSi RamRamobiT moZvreba ararsebuli RriWodan,
momcemlo kombinatSi erTi davidaraba, eZebdnen WuWrutanidan, saxls rom ar gaaCnia, magram sityvaSi
mkemsavs, an iqneb amomkemsavs, jandabas magis Tavi, Cndeba, iqidan cdilobs SemoRwevas da SewinaaRmdege-
mliqvnelebi ixsenebdnen da erTmaneTs aswrebdnen ba TandaTan Wirs da TiTqmis SeuZlebelia.
Tqmas sad, romeli ostati egulebodaT an romeli
sjobda am saqmis mosagvareblad. marica ki xiTxiT-
ebda: fuli ulpeba am ubedurs da pijaki ver uyidia. nawilobriv gamxelili saidumlo
mTeli es maskaradi grZeldeboda bolo Cvidmeti
wlis manZilze, droTaganmavlobaSi, rogorc gaTva- SeuZlebelia erTi publikaciis miviwyeba, 1991
liswinebuli, dadgmuli miTis pasaJebi, TiTqosda wlis 10 dekembers rom gamoqveynda gazeT `Tbilis-
uneblie sabuTebi misi ZaRlumaduri yofisa, rom Si~. ilia baramiZe: _ `mzad var warvsdge Cemi xalxis
Sarvali da pijakic ver gamoucvlia am ubedurs, un- samsjavroze...“ (intervius uZRveba mamuka bakaSvili).
da Segbraleboda, rogorc arasmqone, romelsac ilia baramiZis interviu uaRresad sainteresoa,
mdidari mezobeli hyavda da mis mets aravis endobo- radgan es gaxldaT pirveli SemTxveva, roca saqvey-
da da mxolod mas SeeZlo eSuamavla da nebismieri nod alaparakda sukis maRalCinosani /podpolkovni-
odenobis Tanxa vaxSiT gaesesxebina. ki/ me-5 ganyofilebaze, politikur policiaze da mis
ho. TanamSromlebs iolad yrida, viTomc aq ara- saqmianobaze. batoni ilia aRniSnavs, rom: `mexuTe gan-
feri. Tumca, bolos TviTon darCa mosrolili. yofilebaSi vmuSaobdi 1980 wlis ivlisidan 1983 wlis
mTlad muzilis personaJs ver Sevadareb da uTvise- maisamde“, xolo SekiTxvaze: „Tqveni piradi meTval-
bo kacs ver davarqmev, magram usaxuri ki namdvilad yureobis qveS Tu yofila vinmes saqme?“ igi pasuxobs:
aris. amis dasturad isic gamodgeba, rom misi daxat- „_ mqonda SemTxveva, gavcnobodi baton givi al-
va mxolod imitom gamiWirda, rom ar gaaCnia sulie- xaziSvilis saqmes. armiaSi savaldebulo samsaxuris
ri gamovlinebebi da misi gulic mxolod kalkula- dros mas miCenili hyavda Tavisi agentura da afiqsi-
toris rols asrulebs, romelic pulsTan erTad rebdnen mis yvela moqmedebas. erTi sityviT, kinaRam
fulsac iTvlis, ufro ki fuls, vidre pulss. misi daiWires. me gamoviTxove misi saqme. roca vkiTxu-
erTaderTi adamianuri funqcia mxolod SviliSvi- lobdi, mecineboda. Turme misi nacionalizmi imiT
lis fantastikur siyvarulSi mJRavndeba, roca igi gamoixateboda, rom aqebda „dinamos“ da Cempionad
lamis mTlianad iviwyebs pragmatulobas da mzad gaxdomas uwinaswarmetyvelebda.“
aris misTvis Tavi gaswiros, rogorc konkretuli armiaSi viyavi 1963-66 wlebSi. maSindel ambavs
STamomavlisa da cocxali sakuTrebisTvis, sadac oci wlis Semdeg gaecno, albaT, ilia baramiZe 1981-
SeuZlia raRac Tavisi Catovos an ise Camoayalibos, 83 wlebSi, roca mexuTe ganyofilebaSi muSaobda.
rogorc TviTon moisurvebs, risi saSualebac ar cxadia, profesiuli valdebuleba ar aZlevs, saSua-
misces Svilebma, aTeuli wlebi rom TvalebabrWyvi- lebas bolomdi Tqvas simarTle da axsenebs, rom Cemi
alebulebi dayialoben win da ukan sabraloebi da „dinamos“ gulSematkivroba iTvleboda saSiS nacio-
uzrunvel cxovrebas ise Seezardnen, rom SeuZle- nalizmad. magram imas aRar ambobs, oTxmocian wleb-
belia im wyarodan maTi mowyveta, romelic ubeduri Si ratomRa agrZelebdnen TvalTvals da Cemi e.w.
mamis jibidan moedineba da maTi erTaderTi fun- saqmis Seswavlas? fexburTis gulSematkivrobao, ga-
qcia mamis mowvelvaa, manam, vidre cocxalia, meti iolebulad ambobs batoni ilia, radgan, rasac am-
sxva saqme da mizani arc gaaCniaT. marica ityoda bobs, isic gasakviria da sakmarisic.
xolme: au, ras uzamen dedinacvals eseni, TviTon samocian wlebSi armiaSi wamiyvanes antikomunis-
rom daibrideba?! kargaxania meore coli hyavda, turi gamosvlisTvis. universitetis klubis sceni-

17
10 oqtomberi 2008
proza

dan „davWeqe“ sityva, ris gamoc, rogorc sasjeli, Cemi ubeduri cxovreba ar SeiZleboda sxvanairad
samwliani jari gamomiweres. mere, armiaSi moxvedri- damTavrebuliyo da es me didixnis winaT vicodi, ma-
sas, Cemi inciativiT qarTvelma wvevamdelebma uari patie, rom amieridan Sens gverdiT veRar viqnebi.
vTqviT ficis miRebaze da moviTxoveT, esec Cemi idea
iyo, rom mxolod maSin davdebdiT fics, Tu aRadgen- gitoveb ukanasknel saTxovars:
dnen gauqmebul qarTul samxedro nawilebs. es amboxi _ Cemi bolo wigni zurab erisTavze, romlis mom-
Cveni marcxiT damTavrda, radgan yvelani saTiTaod zadeba ver movaswari, iqneb, rogorme gamosce, Cemi
daaSines da gadaibires. me ki didxans mesaubra pod- ojaxidan gadmogcemen Cems mier Casworebul bolo
polkovniki maRularia, romelmac sityva ar icoda variants, lurji pastiT sworebebi axalia da isini
qarTuli da mama-Svilurad mirCia, Tavi samudamod ar disketze ar iqneba, vTxov qalbaton milicas, rom
dameRupa da xeli ameRo am wamowyebaze. am Temaze, ro- disketidan amonabeWdi Seudaros am variants da swo-
gorc maxsovs, vwer kidec Cems romanSi _ „rkinis kars rebebi gadaitanos dakabadonebis dros.
aqeT da iqiT“. visac wakiTxuli aqvs, exsomeba. fsev- kompiuterze anawyobis erTi egzemplari da dis-
dosanebliZis maSindeli cinizmi gasagebia, radgan ketebi devs Cems magidaze samsaxurSi. didi mxatvru-
TviTon mTeli cxovreba TanamSromlobda sukTan da li gaformebisaTvis nu Sewuxdebi.
ar egona, Tu erT mSvenier dRes gamoCndeboda misi mTavaria gamoices.
uSualo patroni da aseT intervius miscemda: _ Zalian mindoda gamomeca Cemi wigni „Tavisuf-
„yvela qarTveli mwerali redaqtorobisa da sa- lebis saxeliT“, Sevsebuli da Sesworebuli. Tu mo-
binao pirobebis gaumjobesebisTvis rodi ibrZoda. mavalSi gamomcemloba iarsebebs, am wignis gamocema
dagisaxelebT zogierT maTgans, vinc Tavis moRvawe- urigo ar iqneba, misi xelnaweri Cems ojaxSi inaxeba.
obiT imsaxurebda sukis yuradRebas: revaz jafari- _ gTxov, izruno, rom Cemma sacodavma ojaxma sa-
Ze, akaki baqraZe, nodar wuleiskiri, ciala ardaSe- marTlianad miiRos is, rac ekuTvnis, Tanxa mieci
lia, avTandil xaraiSvili, givi baramiZe, givi maRu- mxolod qeTinos, masve mieci is Tanxa, romelic ban-
laria /meuRliTurT/, mixeil qurdiani, givi alxa- kis valis gadasaxdelad dagitove, im ganrigiT, ro-
ziSvili, vaxtang xarCilava da, ra Tqma unda, muxran gorc movilaparakeT.
maWavariani.“ Tu Cveni wilebis yidvagayidvas kidev raime xel-
cxadia, ilia baramiZe yvelafers ar ambobs, mag- mowera dasWirda, amis Sesaxeb mindobiloba aqvs Cems
ram am intervius gamoqveynebam SeZra maSindeli sa- Svils zurabs.
zogadoeba da fsevdosanebliZe (araariopageli) yve- mapatie, rom amdeni saTxovariT gawuxeb. vici rom
laze metad, rogor, me ar viyavi, komunistebs rom yovelive amas, Sen Cemi Txovnis gareSec gaakeTeb.
vebrZodio?! baramiZem maSin upasuxa, damSviddi, To- mSvidoba da mSvidobiT!
rem simarTles vityvio. mokled, am fsevdoekono-
mist fsevdosanebliZes (aradionise ariopagels) eS- Sen mistikas naziarebi poeti xar da ai, axla, od-
maki ar asvenebda, Tan reJimis erTguli undoda yo- nav Ria karidan erTi Wreli, patara Citi Semofrin-
filiyo da Tan reJimis mowinaaRmdegeebSi siis TavSi da, kedels daetaka da usulod daeca iatakze, is Tu
exsenebinaT, magram kovzi nacarSi Cauvarda. magrad iyo Cemi suli.
gabrazda, disidentad rom ar moixsenies, werilic
gaaSanSala. es ki, sukis maRalCinosani, mivida, yurSi, es werili 2005 wlis 24 maiss aris dawerili
vin icis, ra uCurCula, da dadumda, Tan samudamod. fSavSi, dilauTeniaze, amis Semdeg, rogorc Sevit-
yve igi dabrunda TbilisSi, lulagadaxerxili mci-
rekalibriani SaSxana wamoiyola TbilisSi da saku-
daviT mWedluris anderZi Tar avtofarexSi Tavi moikla. Turme pirvel cdaze
sasikvdilo ar aRmoCnda Wriloba da mxolod meore
Cemo megobaro, Zmao, givi! gasroliT dausrulebia sicocxle.
am baraTs vwer fSavSi, erT, patara CerdakSi, sa- misi TviTmkvlelobis meore dRes xelaxla wavi-
dac amovedi iaraRis wasaRebad, es Cemi ukanaskneli kiTxe misi leqsi „nacrisferi kaci“ da gamaxsenda,
Ramea maradiuli Ramis win da mSvidad vemzadebi sik- rom pirveli wakiTxvisasac avismomaswavebeli winaT-
vdilisTvis. grZnobis magvari gancda Catova CemSi am leqsma, ro-
Seni usazRvrod madlieri var, risi gamoTqmac melic ufro gamimZafrda da mivxvdi, rom sulSi ga-
vera da ver movaxerxe, axla ki unda giTxra, madlo- motanjul leqss vkiTxulobdi da xelSesaxebad gan-
beli var yvelafrisaTvis, rac Sen CemTvis gaakeTe. vicdidi reJimis msxverplis beds, avtors rom bo-
Sen didi poeti da didi vaJkaci xar, didi megobroba lomdi hqonda gacnobierebuli da swored es iyo Sem-
da didi Zmoba ici. zaravi simarTle.
minda gisurvo kvlav da kvlav uberebeli leqse-
bi, didxans sicocxle, gamravlebas vusurveb Sens me nacrisferi kaci var,
ojaxs, Sens SviliSvilebs. nacrisfer Rames Sobili

18
10 oqtomberi 2008
proza

da nacrisfer wylebSi ganbanili, nacrisferia Cemi siyvaruli,


nacrisferia Cemi cxovreba, sul nacrisfer qalebs vexvevi,
Cemi bage da Cemi sityvebi, nacrisfer STamomavlobas vSob,
Cemi sityvebic nacrisferia. nacrisferi RviniT vTvrebi
da nacrisfer sizmrebsa vxedav.
me var nacrisferTa STamomavali,
Cemi sisxlic nacrisferia, es Cemi mtrebic sul amaod Tamamoben
nacrisferi sZevs suyvelafers, sityvisa da xmlis elvarebiT,
rasac vexebi, rasac vgrZnob nacris kveris Semotyorcnaa
da rac vinatre, vinc Semiyvarda. maTi tyvia da sawamlavi,
nacris grovaa maTi saxeli,
me nacrisferi kaci var, nacris mtveria maTi dideba.
nacrisferi mona
da nacrisferis kardinali, me nacrisferi kaci var,
nacrisferia Cemi garsi da wiaRi, nacrisferia Cemi sityvebi,
nacrisferia Cemi cremlic, nacrisferia Cemi leqsebi,
sixarulic da wuxilic nacrisferia. nacrisferia yovelive,
rasac vxedav,
Cemi javSani nacrisferi miamitobaa rasac vgrZnob
da nacrisferi moxelis sibejiTe, da rasac vexebi.
nacrisferi kardinalis sifrTxile
da nacrisferi batonebis usaqmuroba; me nacrisferi kaci var.
me nacrisferi aramzada var,
nacrisferi Cinovniki am usastikesi leqsidan CemTvis datovebul an-
da nacrisferi RmerTis msaxuri. derZamde aRarc arsebobda gasavleli manZili. an-
derZSi naTqvami gameorebaa imisa, rasac adre leqsad
me nacrisferi kaci var, werda, egaa yofiTi sakiTxebic gamoereva da ojaxze
nacrisferia zedamxedveli zrunva. yvelaferi sastiki sizustiT aqvs gaTvlili
da nacrisferTa mosamsaxure, _ koreqtura, xelnawerTan Sedareba, ojaxze zrun-
nacrisferi drois Svili vac ar aviwydeba da patiebasac ki mTxovs, rom amie-
da nacrisferi Taobis STamomavali, ridan Cems gverdiT veRar iqneba.
nacrisferi mTvaris qveS gazrdili
da kosmosis nacrisferi am werilis wakiTxvis Semdeg, karga xans umZimes
qarebisgan atacebuli. dReSi viyavi. uazrod davdiodi gamomcemlobasa da
saxls Soris da adgils ver vpoulobdi.
nacrisferia Cemi samyaro, gamaogna im garemoebam, rom zogierTi kolega,
nacrisferi morCili var Cveni samsaxuridan, arc panaSvidze da arc dakrZal-
da nacrisferi meamboxe, vaze ar mobrZanda. kidev erTxel davrwmundi, rom
nacrisferia irgvliveTi, gulqva da daundobel adamianebTan miwevda samsaxu-
Tqvenc, yvelani, nacrisferni xarT, ri, TiTqos mwerlebTan.
nacris grovaa Tqveni saxeli, mWedluri mweralTa kavSiris mdivnad muSaobda
nacris mtveria Tqveni dideba. didxans da ibrZoda samarTlianobisTvis da im saeW-
vo koperativis winaaRmdeg, navTobproduqtebiT
me var nacrisferi rom vaWrobda. uamravi nebadarTuli usvindisobis
laSqris meomari, autanlobis gamo samsaxuridan daiTxoves. axla rom
nacrisferi qalaqis mcveli vukvirdebi igi im reJimis msxverpli iyo, radgan Se-
da nacrisferi omebis gmiri, uTavsebelis SeTavsebas cdilobda. patiosnad saq-
xan nacrisfer tyveobaSi var, mis keTeba ar iyo sakmarisi da unda Segueboda kidec
xanac nacrisfer aRlumebze. autanel maqinatorul yoveldRiurobas da normad-
nacrisferia Cemi samSobloc qceul fiqcias. bolos rac SeemTxva, ukanaskneli
`nacrisferi avazakebis gaqelili, wveTi iyo da veRarc gauZlo. tragikuli iyo misi
nacrisferi mtrebisgan damarcxebuli, xvedri, radgam niWierma kacma sicocxlis mniSvne-
nacrisferi RalatebiT daRadruli, lovani nawili mwer. kavSiris mdivnobas Seswira, sa-
nacrisferi kvamli asdis imis siRrmeebs dac uamravi kargi saqme akeTa, magram bolos, roca
da nacrisferi ganTiadebi gamomcemlobaSi dabrunda, bevrjer uTqvams Cem-
nacrisferi momavlisken miaqaneben. Tvis, rom dro amaod Seswira sulelur kavSirs. o, ra

19
10 oqtomberi 2008
proza

mZime leqsia, misi „nacrisferi kaci“, Tan daundobe- da zepirad daixsomes da gvianRa daweres. ho, Cven aC-
li da uarmyofeli Cinovnikuri warsulisa. mTeli rdilis mxatvrebi, aCrdilis mwerlebi varT, rogorc
misi tragikuloba am leqsSi uaRresad Semzaravad bibliaSi weria, magram Tu sityvas RvTis madli
aris gadmocemuli. gaTqmevinebs an dagawerinebs, marTla SeiZleba gadar-
anderZi mTlianad asrulda. wigni zurab erisTav- Ces, vinmemde miaRwios, RvTis samsaxurSi Cadges. amis
ze saswrafod daibeWda, xolo „Tavisuflebis saxe- rom mwams, amitomac viRwvi dRemde da Semofantuli
liT“ mogvianebiT gamoica. is Tanxac, me rom damito- mkiTxvelis Segroveba ganmizraxavs. bevris ara, cota-
va sabanko gadasaxadebisTvis, mis meuRles im ganri- si, magram egec saqmea. ai, rveuli, axla rom gavSale,
giT gadaveci, rogorc viyaviT SeTanxmebuli. mxolod imitom rom rame Caviwero da viRacas xma mi-
vawvdino. esec bolodroindeli Canawerebi, rogorc
guSin misi gardacvalebidan sami weli Sesrulda. gagrZeleba Zvelebisa, roca saamisod verc ki viclidi
da moliteratoro aferistebs vumklavdebodi.

niko kapanaZe da aCrdilTa


mwerali misi SviliSvili virtualuri sarkmeli
(ramdenime furceli)
radgan vsunTqav da jer kidev cocxali var,
drodadro weris survili isev miCndeba da aqve min- TandaTan viviwyeb yvelafers, risi gaxsenebac mza-
da gamovaqveyno zogi ram Cemi bolodroindeli in- ravs da nawilobriv kidec giambeT. axla kompiuterSi
ternet-publikaciebisa, raTa beWdur samyaros ase gadavsaxldi da realobaSi ufro naklebad vcxov-
mainc davubrunde, axalgazrduli wlebiviT rom rob, vidre virtualur sivrceSi. TiTqmis yvelas Ca-
momnatrebia. movSordi, garda TiTo-orola megobrisa da maTac an
nu ifiqrebT, rom am Canawerebs aranairi kavSiri eklesiaSi anda Jurnalis redaqciaSi vxvdebi. raRac
ar aqvs 90-iani wlebis ambebTan, imasTan, rac mokled Zireulad Seicvala Cems cxovrebaSi da Caketil arse-
giambeT. kavSiri ki is gaxlavT, rom mwerlobam Tavis bobas SeveCvie. amitomac gadavwyvite, am axali wignis-
funqcia Seicvala, rom ar vTqva dakarga, Tumca TiT- Tvis damerTo Cemi internetuli Canawerebis anu im
qmis dakarga, magram mec, TqvensaviT vagrZeleb we- iluziis Sedegi, riTac mgonia, rom kavSirs vamyareb
ras qaRaldze da virtualur sivrceSic da imedisa garesamyarosTan da xmas vawvden virtualur mkiT-
da uimedobis SegrZneba, is, rac mwerlobis, kerZod xvels. esec TamaSis nairsaxeobaa da vcdilob erTia-
ki poeziis dakninebas Tan axlavs, sruliad bunebri- nad ar Cavikargo warmosaxviT samyaroSi.
vad ar mexsneba da mainc ganvagrZob am amao saqmiano- internetma momca uzarmazari biblioTekebi da
bas, romelsac cxonebuli papaCemi, niko kapanaZe, de- gamiCina SiSi imisa, rom bevri ramis wakiTxvas vera-
dis mama, saqmes ki ara, TavisSeqcevas eZaxda, didi sodes movaswreb, saTadarigo sicocxleebic rom ga-
xnis winaT da seriozulad gakvirvebuli da aRSfo- maCndes. rac mTavaria internetma aRadgina miviwye-
Tebulic ki iyo, roca igebda, rom am nawerebSi ful- buli epistoluri Janri da gaafantastikura komu-
sac mixdidnen. Taviseburad, albaT, isic marTali nikacia _ piraduli da zogadinformaciuli da bev-
iyo, radgan saqme, Tan iseTi saqme, raSic fuli unda ri sxva ram. momca alternatiuli dro.
gadauxado muSaks, venaxis movla-patronoba, raimes am sicxade-gaugebrobaSi Cemi gasagebi cnobiswa-
Sekerva, gamoCarxva an msgavsi, konkretuli Sedegis diliT movxvdi.
momtani unda yofiliyo. mainteresebs ras da rogor weren axalgazrdebi.
_ sul gamosulelda es mTavroba. amaSi gixdian vicodi. axla ukeT vici.
fulsa?! virtualuri samyaro marTmevs Cems biblioTekas,
SemTxveviT ar gamxsenebia papaCemi. igi orTodoq- sawer kalams da furcels, da rac mTavaria, RvTaeb-
si ki ara, erTi aTeisti kaci iyo da weras mkrexelo- riv dros, aseve cocxal kontaqtebs.
bad, anu aCrdilTa mxatvrobad ki ar miiCnevda, ubra- ukve msayveduroben, rom veravisTvis vicli. erTi
lod sufrasTan saTqmel sadRegrZelosTan, an su- ucnauri SegrZnebac: meSinia ganmartoebiT fiqris
lac knin SairobasTan aigivebda, TviTonac rom ax- droc ar damekargos. bolo dros daviwye kompiuteri-
sovda bavSvobidan da gulianad icinoda: maS amaSi dan distancireba. es saqme xan gamomdis, xan ara. ai, ax-
fulsac gixdian? eh, papaCemo, ukve aravin arafers la gaseirnebas vapirebdi, erTi wuTiT SemoviWyite
gvixdis, Cven ki, mec, maT Soris, am oxer weras Tavs da...
ver vanebebT da gagvyavs wuTisofeli, ufro ki wuTi-
sofels gavyavarT, movyavar Senken, rogorc Sen
midiodi papaSenisken, is kidev ufro Sors papamisis- Tvrameti wlis Semdeg
ken, magram am dros xom sWirdeba Tavis mematiane, Ta-
vis moambe, gana yvelaferi zepirsityvierebiT inaxe- araerT, Cemi Taobis rus poetTan vamxanagobdi. erT-
ba? gana RmerTi var, qviSaze rom werda da rasac wer- erTi maTgani iyo iuli danieli. siniavskisTan erTad

20
10 oqtomberi 2008
proza

ijda gaxmaurebul saqmeze. cnobili disidentebi iyvnen. darwmunebuli var gamoCndeba kritikosi, rome-
iuli danieli SesaniSnavi poeti da mTargmneli iyo. lic literaturul process gaaanalizebs da Seafa-
oTxmocian wlebSi, sapatimrodan ganTavisufle- sebs, dasvams savaraudo maxvilebs. saamiso dro kar-
bis Semdeg, TbilisSi Camovida. gaxania dgas CvenSi, magram „momkeli“ ar Cans. arc es
danielma Cemi leqsebis krebulis erTi nawili aris sagangaSo. literaturis istorias rom gadavxe-
Targmna brwyinvaled. doT, aRmovaCenT erT martiv WeSmaritebas _ gamor-
simarTles get- Ceuli talantebi
yviT, zedmeti Tav- gansazRvraven li-
mdablobis gareSe, t e r a t u r u l
dRemde meamayeba. aq- process da kritiko-
ve ar SemiZlia sina- sis damsaxurebac
nuliT ar gavixseno, isaa, droze daina-
Cemi megobari, aw gar- xos sasikeTo Tu
dacvlili tania beki uaryofiTi movlene-
da janmrTeloba ar bi, gaaanalizos da
vusurvo poet aleq- Tavis saxeli daar-
sandre eriomenkos. qvas procesebs. ara-
sabWoTa kavSiri rom erTi SemTxveva max-
daiSala, im wels, Ce- sendeba literatu-
mi wigni gamosula ris istoriidan, ro-
moskovSi, gamomcem- ca kritikosi sauke-
lobaSi „sovetski pi- Teso Suamavalia mwe-
satel“, romelic ralsa da mkiTxvels
swored am poetebs Soris da misi Sefa-
uTargmniaT da me ax- sebis mere aqceven
laxan gavige noda- yuradRebas ama Tu im
risgan/Tanasaite- mwerlis Semoqmede-
lisgan/ da kompiu- bas. arsebobs sapi-
terSi momaZebnina rispiro SemTxveve-
Targmanebi. bic. sent-bevma bod-
mxatvari aivengo WeliZe
leri da balzaki ver
dainaxa, ris gamoc
nacnobi ucnoboba prustma sastiki opusi dauwera; geronti qiqoZem va-
Ja-fSavela da galaktioni ar aRiara. aseTi magali-
Cven erTmaneTs ar vicnobT da Tu vicnobT zere- Tebi Sors wamiyvans da aRar gavagrZeleb.
led, zedapirulad, yovelgvari teqstis wakiTxvis, sabolood minda vTqva banaluri WeSmariteba,
analizis gareSe. dResac vxelmZRvanelobT samoc- rom kvalificiuri kritika haeriviT sWirdeba Cvens
daaTian-oTxmocian wlebSi, saeWvo garemoSi Camoya- daxSul literaturul process, ara imitom, rom
libebuli klasifikaciiT da stereotipebiT da Tu- sabWouri tradiciis msgavsad aw dacxavebulis nac-
TiyuSebiviT meqanikurad vimeorebT igives, rac er- vlad mweralTa axali siebi Seiqmnas da „Txa da gigo-
Txel gvaswavles. mas Semdeg bevri ram Seicvala, po- saviT“ vimeoroT an calkeulma Sepyrobilebma me-
litikuri formaciac ki, araTu literaturuli galomaniis moTxovnileba daikmayofilon, aramed
tendenciebi da dinebebi. imitom, rom arsebobdes cocxali literaturuli
xmauriani debiutebis Semdeg, avtorebis mniSve- procesi, ganviTarebisTvis esoden saWiro rom aris.
lovani nawili imave saxelis inerciiT ganagrZobs arada Cven gvyavs saukeTeso kritikosebi, bevri ara,
literaturul cxovrebas, romelic ise gacvda, rom magram sakmarisad gvyavs.
landic ki gasdis. maTi damsaxureba met-naklebad sasurvelia isini ufro aqtiurad exmaurebodnen
mniSvnelovani iyo Tavis dros, magram dRes, igive li- mimdinare literaturul process.
teraturuli inerciis „tyveebi“ samwuxarod, isev no- Tumca meeWveba vinmem yuradiRos Cveni survili,
vatorebad da literaturaSi amindis Semqmnelebad magram vin icis?!
asaReben Tavs. Cemi Sexeduleba, cxadia, yvela mwer-
als ar exeba, gansakuTrebiT ki maT, vinc sakuTar Tavs
ar tkepnis da warsuli didebiT ar spekulirebs. baos da qeTis, sxvebsac
droTa ganmavlobaSi gaqreba akviatebuli siebi
da iqidan TiTo-orola Tu SemorCeba literaturis liberalurma politikam, romlis mTavari sayrde-
istorias. nia sabazro ekonomika/Tavisufali bazari/ da kanonis

21
10 oqtomberi 2008
proza

uzenaesoba, romliTac warmatebiT Caanacvles Rmer- cieldeba, romelic jerjerobiT ver aviTviseT, sa-
Ti da Sesabamisad sulieri Rirebulebani, Seqmna axali nacvlod elviseburi siswrafiT inergeba yovelive
realoba, misi Rirebulebebis ganmaxorcielebelia xe- uaryofiTi, civilizaciis narCenebi. civilizaciis
lisufleba, Tavis ganaTlebis sistemiT da a. S. uaryofiTi gamocdilebis aTvisebis TvalsazrisiT
literaturuli qmnileba _ beWduri iqneba Tu SesamCnevi winsvlaa CvenSi, oRond civilizaciis ga-
eleqtronuli, Sidamoxmarebis iseTive produqtia, reSe, lamis velur viTarebaSi. CvenSi mwerals uam-
rogorc sxva nawarmi. produqtze moTxovnilebis mi- ravi saqme aqvs sakeTebeli, zogi akeTebs kidec, um-
xedviT xdeba misi Sefaseba. satelevizio esemes-xme- ravlesoba ki peplebs da Citebs dasdevs an rogorc
bis ar iyos, gasaqani mieca iaf da gasayidad xelsay- ukve vTqvi, sakuTar sxeulTan TamaSiT Tavs iqcevs.
rel produqcias. paralelurad arsebobs ufro Zvi-
riani da e.w. elitaruli bazari, sadac profesiona- ise waiyvanes saqme ganaTlebis reformiT, rom
li eqspertebi saqmianoben. literaturul samyaro- skolebsa da gansakuTrebiT ki umaRles saswavleb-
Sic aris msgavsi tendenciebi, magram saqarTveloSi lebSi _ sauniversiteto hqvia da doniT kolejuri
am mxriv savalalo mdgomareobaa. swavlebaa. aseT viTarebaSi, seriozul filologeb-
saubari rom vrceli ar gamovides, rogorc er- sa da Sesabamisad mkiTxvelebs male TvaliTac veRar
Txel, kulturis saministros erTma, yofilma ma- vixilavT. is sivrce, romelic jer kidev arsebobs
RalCinosanma miTxra, poezia ar aris saxelmwifos mxatvruli literaturisTvis, TandaTan ufro ga-
prioriteti. SeuiaraRebeli TvaliTac Cans, rogor simbolurda. am Temaze saubari unda damewyo saf-
epyroba, patronobs klasikas saxelmwifo, saubari rangeTis revoluciidan/ufro adridanac/, unda me-
aRaraa Tanamedrove literaturis xelSewyobaze saubra romantizmze, momdevno literaturul mim-
proeqtebis meSveobiT. ratomRac yvelaferSi ame- dinareobebze, zogadad meoce saukunis moderniz-
rikas vbaZavT da ara SvedeTs, an romelime patara ev- mze samocian wlebamde, magram saamiso dro da survi-
ropul qveyanas, sadac gansakuTrebul yuradRebas li ar gamaCnia, Tan isedac cnobili sakiTxebia pro-
aqceven mwerlobas, erovnuli, saxelmwifo enis Sem- fesionalebisTvis. sulieri degradaciis istoria
naxvelsa da gadamrCens. ufro adridan iwyeba.
gauazrebeli prioritetebi Tavis nayofs male da rac umTavresia, rwmenis gareSe arsebuli sam-
gamoiRebs, ufro sworad rom vTqvaT, veRar moisxams yaro, cxadia literaturac, TandaTan kargavs um-
saR nayofs. Tavres Rirebulebebs da Sesabamisad izrdeba misi
sulieri degradacia, romelic Tanmdevi proce- profanulobis xarisxi, rac daRiviT aCnia kidec
sia civilizaciisa, CvenTvisac gaSinaurebuli xilia, Cvens Tanamedrove cxovrebis wess da upasuxismgeb-
Tumca civilizaciamde didi gzaa darCenili, Cven ki lo lit. Rlabucebs.
mis uaryofiT Sedegebze varT orientirebuli.
saerTo globalizaciis procesSi CarTulia sa- ***
qarTveloc, ise rom gaazrebuli arc gvaqvs ra ten-
guSin, 15 maiss rezo inaniSvilis 80 wlisadmi miZ-
denciebi da prioritetebi hqondes qarTul saxel-
Rvnili saiubileo saRamo gaimarTa. yvelasaTvis
mwifos, raTa yuradReba mieqces mosalodnel xi-
TvalSisacemi is gaxldaT, rom arcerTi telearxi ar
faTs, romlis garkveulwilad acileba unda Sev-
dainteresebula am RonisZiebiT. igive moxda akaki
ZloT. Cven globalizacias ver davupirispirdebiT,
baqraZis 80 wlisTavisadmi miZRvnil saRamoze kafe
magram unda SevZloT sakuTari prioritetebis gaaz-
„qaravanSi“. atyobineben, magram ar modian.
reba da maTi ganviTarebis xelSewyoba. amaze ki ara-
unda vivaraudoT, rom igive moxdeba nebismieri
vin fiqrobs. samwuxarod, mweralTa umravlesoba sa-
klasikosis 300 an 400 wlisTavisadmi miZRvnil saiu-
kuTari gulisTqmiTa da siduxWiriTaa dakavebuli
bileo TariRebze. saamiso magaliTebic arsebobs, ma-
da zogi Tu gamudmebul wuwunSia Cabmuli, sxva kidev
galiTisaTvis davasaxeleb gamotovebul, daviwye-
sakuTar sanwertilebze aRavlens kakafonias. ase da
bul daviT guramiSvilis iubiles.
amgvarad mwerlobis mniSvnelovanma nawilma miatova
kerZo televiziebs epatiebaT, rom ar ician an ar
mkiTxveli, romelic jer kidev SemorCa da misgan ra-
undaT msgavsi movlenebis gaSuqeba, magram sazogado-
Racas gamoelis. aqvs Tu ara, an unda hqondes Tu ara
ebrivi arxi, Tavis gadaxalisebuli SemadgenlobiT?
pasuxismgebloba mwerals mkiTxvelis winaSe.
rac Seexeba kerZo telearxebs, yvelam kargad vi-
erTi didebuli kritikosi mariteni am pasuxis-
ciT vin gansazRvravs maT ideologias da mimarTule-
mgeblobaze SesaniSnavad wers Tavis wignSi. aseve sa-
bebs. ZaRlis Tavi swored aq aris damarxuli. xeli-
yuradReboa sartris wigni „kritikis pasuxismgeb-
sufleba mwerlobas, mis saukeTeso nawilsac, zedmet
loba“. msgavsi pasuxismgebloba uCndeba mwerals,
bargad Tvlis da amiT isini gamoxataven liberaluri
romelsac gaaCnia Camoyalibebuli msoflmxedvelo-
Rirebulebebis erTgulebas, magram aviwydebaT, rom
ba, _ RirebulebaTa sistema.
Cven ar varT multiqveyana da sakuTari kulturis
aseT viTarebaSi, roca CvenSi arc srulyofili
enisa da literaturisadmi msgavsi damokidebulebe-
Tavisufali bazaria da arc kanonis uzenaesoba xor-
bi mZime da savalalo dReSi Caagdebs Cvens momavals.

22
10 oqtomberi 2008
proza

isini Tvlian, rom amaze unda izrunon kerZo awmyoSi, drois, rogorc obieqturi Semfaseblis ime-
struqturebma da albaT imasac gulisxmoben rom di, SesaZloa Tanabrad hqondes nebismieri donis mwe-
akaki baqraZis da rezo inaniSvilis saiubileo Tari- rals, magram esec drois saqmea. dro ki mkacrad gvax-
Rebis informaciul doneze gaSuqebisTvis saeTero senebs, rom poeti aRar aris mediumi, Suakaci, Rmer-
droc sazogadoebam unda iyidos. TTan mosaubre da a. S. igi wvrilTemianobis da frag-
samagierod, televiziis imave arxebze, yoveldRe mentaciis amsaxvelia da rac mTavaria, fsiqoTerapi-
Tu ara, dRegamoSvebiT ixilavT cnobad, magram saeW- uli TviTmomsaxurebis roliT kmayofildeba.
vo inteleqtis, niWis, fsevdoSemoqmedebs da maT sa- moyvarulTa dro dadga da profesionalizmi li-
xeebs. teraturaSi umravlesobisTvis srulebiT ar aris
sasixaruloa, rom CvenSi msaxiobis profesia da- savaldebulo, radgan SeuZlebelicaa. dakarguli
fasebulia da male TeatrebTan meti varskvlavi iq- mkiTxvelis ZiebaSia poeti, romelmac aTwleulebis
neba, vidre agvistos caze, magram ver gamigia ra daa- ganmavlobaSi garkveulwilad TviTon Tqva uari
Saves mwerlebma, Tundac klasikosebma, ase abuCad mkiTxvelis dakveTis Sesrulebaze. aqedan iwyeba di-
rom igdeben. di Tema, magram ar maqvs survili es sakiTxi ganvav-
bao, es faqtebi naTeli magaliTia da erTgvari pa- rco. erTs ki vityvi, rogorc Cans poeziiT TviT-
suxicaa Sens SekiTxvaze. momsaxureba ufro misaRebi gamodga poetebisTvis,
xolo, rac Seexeba imas, mweralma ra unda akeTos, vidre poeziis sazogadoebrivi mniSvneloba, Tu gne-
TviTon unda gasce pasuxi am kiTxvas. me seriozulad bavT moqalaqeobrivi tonaloba, arafers vambob
vfiqrob publicistikas da dokumentur prozas mivyo rwmenis ara plakatur, aramed arsobriv xarisxze,
xeli, radgan es Janri morgebulia dRevandeli dRis- siRrmiseul Sreebze.
Tvis. uaRresad saWiroa telepublicistika, magram
vin gamogiyofs satelevizio eTers. Cven SegviZlia, ***
rac gvinda is vweroT, mxolod erTmaneTisTvis.
sadac fiqcia cxovrebis wesia da misi Secvla mxo-
***
lod sxva fiqciiT aris SesaZlebeli, dakveTac fiqci-
CemTvis sxva wyaroebidanac iyo cnobili, rom aze arsebobs, amitomac icvleba mxolod misi SefuT-
StatebSi, multi-kulturis qveyanaSi SeuZlebelia vis meTodebi da mowodebis teqnologiebi, magram im-
Tundac 10 saukeTeso poetis CamoTvla, axlaxan es denad primitiulad da amazrzenad xdeba yovelive,
mosazreba vaSingtonis kaTolikuri universitetis rom rCeba erTaderTi gza: parodia da absurdi, anu is,
profesorma verjil nemoianumac daadastura, roca rasac fiqciaTa jami gvkarnaxobs. ai, sad ibadeba nihi-
Jurnal “Cven mwerlobas” stumrobda. iq uamravi li- le da kvdeba RirebulebaTa mTeli sistema. parodia
teraturuli mimdinareoba da dajgufebaa da saku- da absurdi literaturaSi uaRresad saintereso na-
Tar oazisebSi „uberaven“. kadia, magram realur cxovrebaSi, qveynis marTvaSi am
Cveneburi viTareba sxvagvaria. erTi reiting- meTodis kultivireba _ sruli tragediaa. litera-
listisTvis SeiZleba Caqolon Jurnalis redaqtori turaSi absurdi, parodia TavisTavad gulisxmobs Ca-
Sepyrobilma avtorebma. SesaZloa uaresi moxdes Tu malul tragedias, xolo dakanonebuli fiqcia, rome-
dogmasaviT dazuTxul poetebis sias vinme gamoake- lic Sobs qveyanaSi sayovelTao absurds _ tragedi-
li an miumate. provinciuli Waobi sakuTar ambici- aSi amyofebs moqalaqeTa umravlesobas.
ebSia CaZiruli da ganviTarebis gzebi naklebad Cans.
literaturulma skolebma dakarges funqcia da ***
funqcia dakarga zogadad literaturam.
bolo dros, qarTul poeziaSi cdiloben daakano-
sworad weren SaTiriSvili, muzaSvili, jaliaSvi-
non TviTnaswavloba, naivurobis msgavsi erTgvari
li da sxvebi, axla SesaZloa, rac ginda da rogorc
primitivizmi, an misi nairsaxeoba, romelic weris av-
ginda ise wero. aseTi fragmentacia damaxasiaTebe-
tomatizmidan iRebs saTaves, rasac siurrealisti po-
lia saerTod mTel msoflioSi da Sesabamisad Cven-
etebi amkvidrebdnen saukunis winaT. Tumca, Cvenebu-
Sic, oRond im gansxvavebiT, rom CvenSi arsebobs po-
ri naivi, primitivizmi da avtomaturi wera erTgvari
etebis sia da misi Secvla an raimes gadafaseba sam-
simbiozia da yuradRebiT vakvirdebi saiT da rogor
Soblos Ralats an goimobas niSnavs. panTeonuri da-
ganviTardeba. aq, Tavs iCens erTi metad ucnauri ten-
mokidebuleba zogierTi cocxali mwerlis mimarT,
dencia, isini an uars amboben profesiul mkiTxvelze
samwuxarod, Cvens provincializmze metyvelebs da
an ar gaaCniaT araviTari pasuxismgebloba profesio-
erTgvari muxruWia, Tumca fsevdosnobebis gavlena
nali mkiTxvelis winaSe an ubralod „ayalibeben axal
jer kidev sagrZnobia da maTi komfortuli simSvi-
mkiTxvels“, romelic yuradRebas arc ki aqcevs ek-
dis darRvevas mxolod erTeulebi bedaven. radgan
leqtur stils, verflobis siZabunes, wvrilTemiano-
Tavis teqstebs avtori sikvdilis mere veRar patro-
bas, usaTqmelobas da mxolod impulsebis gafetiSe-
nobs, gasagebi mizezebis gamo, isRa dagvrCenia
bis akviatebul survilze amaxvilebs yuradRebas.
vTqvaT, rom dro gaarkvevs yvelafers. samwuxarod,

23
10 oqtomberi 2008
proza

Cven Semswreni varT poeziaSi profesiuli donis moxda mkiTxvelis distancireba zogadad mwerlobis-
moyvarulTa saeWvo doniT da Sesabamisi gemovnebiT gan da mwerlisa da mkiTxvelis urTierToba SenarCun-
Canacvlebis. am process veRaraferi SeaCerebs, mag- da im doneze, rogoric dResaa da sazogadoeba kmayo-
ram axal TaobebSic arian saukeTeso gamonaklisebi, filia am viTarebiT da arc moTxovna arsebobs imaze,
rac didad maxarebs da mivdivar im daskvnamde, rom rasac politikuri ocneba erqva, ramac danawevrebis-
nebismier dros aseTi viTareba iyo da axlac igive ken waiyvana aramxolod literaturuli procesebi
meordeba. saitebze arsebuli dausabamo sivrceebi CvenSic, rogorc danarCen msoflioSo. moxda is, rac
ivseba sruliad ukontrolo teqstebiT da Zvelebur unda momxdariyo da ramdenime salonSi Seketili Zve-
grafomanias uaRresad mZlavri memkvidre gamouCnda li da axali Taobis mwerlebi, naklebad rom icnoben
internetis saxiT. kontrolSi, cxadia, ar vgulis- erTmaneTs da erTmaneTis Semoqmedebas, TavisTvis
xmob politikur cenzuras, aramed sul sxva rames, uberaven, yvela TavisTvis axurebs, TavisTvis aCma-
risganac arasdros aris Tavisufali arcerTi niWie- xebs. gaqra literaturuli skolebi, gamocdilebis
ri mwerali. amitomac, CvenSi, literaturul pro- auTvisebloba novaciad CaiTvala da TviTdinebis da
cess jer kidev gansazRvravs beWduri gamocemebi, sxeulebrivi survilebis TviTmomsaxurebas Seudga
radganac ar arsebobs maRali donis eleqtronuli literatorTa didi nawili.
Jurnalebi. aseT viTarebaSi seriozuli saubari literatu-
raze, kerZod ki poeziaze, SeuZlebelia, radgan
*** ukugdebulia TamaSis arsebuli wesebi da nebismiers
SeuZlia TavisTvis iTamaSos an TavisTavs eTamaSos.
kargaxania qarTul poeziaSi SeniSneba naivuro-
misi teqsti mkiTxvelTan Tanaziarobas TavSive ga-
biT spekulireba, arcaa gasakviri, radgan aseT poe-
moricxavs. avtorTa didi nawili TviTon ambobs
ziaze arsebobs moTxovna da Sesabamisi gemovnebis
uars mkiTxvelze, romelic jer kidev SemorCa da Ta-
mkiTxveli ver gascda primitiulobis sazRvrebs da
visTvis erToba.
arc unda am garemodan gaRweva. egzotikuri xibli
modernistuli anaqronizmis ReWva jer kidev si-
da gulwrfeloba aRar aris sakmarisi, radgan dro-
axled eTvleba mokvnetili frCxilebidan sisxlis-
is suliskveTeba, romelic avtorze da mkiTxvelzec
wveTgamoJonil tipebs. amitomac iyo logikuri es
mZlavrad zemoqmedebs, ar aisaxeba da TiTqos arc
Zveleburi monstri, mweralTa kavSiri, rogorc xal-
arsebobs. naivis oazisSi TavSefarebuli avtori
xis saxeliT molaparake koleqtiuri mediumi, gam-
cxovrobs im garemoSi, romelic axsovs da xsovnas
qraliyo da mis nacvlad aRmocenebuliyo internet-
agrZelebs, rogorc realur dros. aseTi dineba qar-
saitebis Tavisufali da ukontrolo sivrceebi,
Tul poeziaSi TvalSisacemia da mkiTxvelTa sag-
internet-metrebi da TbilisSi gaCeniliyo litera-
rZnobi nawili aqeTkenaa midrekili, radgan igive
turuli salonebi, kerZod ki sami saloni, romelsac
xsovnis Svilebi arian, rasac avtori sTavazobs an
di meduza samsalons an ufro sworad samsalas uwo-
ubralod, martivi simulaciebi CauTvliaT poetur
debs, radgan iqauri tribunebidan aRar ismis misi da
miRwevebad.
misi axloblebis qeba-dideba, sanacvlod gamoCnda
dasasrul, minda vTqva, rom am gemovnebis avto-
axali kerpebi, romelTa msxvreva iseve garduvalia,
ri da mkiTxveli zustad gamoxatavs CvenSi arsebul
rogorc Zvelebisa.
saerTo dones da gasakviri arc aris.
P.S. amas kidev hgonia, rom gamoCndeba vinme Wkvia-
ni xelisufali da qarTul mwerlobaze izrunebs. ar
boloTqma daijero, ase ar moxdeba. isev kargi qmnileba Tu iz-
runebs Tavis avtorze da im droze, romelsac igi Se-
parnaselTa kavSiri bevrma miatova. zogi adre, inaxavs. sxva Sansi ar arsebobs da es Sansic saTuoa,
zogic mogvianebiT gavida maTi kavSiridan, axalgaz- radgam mweralma dakarga mkiTxveli, imitom rom ag-
rda mwerlebi ki uars ambobdnen wevrobaze. darCeni- rZelebs Cxirkedelaobas da TavisTvis TamaSs.
lebma kargaxnis winaT yriloba Caatares da ra gamo- moxuci di meduza, oTaxidan oTaxSi bolTas scem-
vida am TamaSidan yvelam davinaxeT. mas Semdeg, rac da da Jurnal “varskvlavis” Semdegi nomris dafinan-
donaZem, jer kidev Jurnalistobisas, parnaskavSi- sebaze fiqrobda. logikuria, radgan misi Jurnali
ris erT-erT Sekrebaze, viRac dakbina, ho, xelze uk- taZaria, rogorc TviTon Tvlis, sapatriarqom unda
bina ZaRliviT, arc kavSirelebi da arc arakavSire- daafinansos da ara saxelmwifom. vfiqrob, Jurnalis
lebi aravis aRar sWirdeba. mTavari redaqtori Tavs, albaT, mTavarepiskoposs
es procesi ki didixniT adre daiwyo, maSin, roca utolebs, misi ambiciebi rom vici, amasac ar ikmarebs.
filologemam, riTac sunTqavda bolo wlebis sazo- es salonebi ki nervebs uSlian, wakiTxvac ar un-
gaoeba da Tvlida mwerlobas erovnul-ganmaTavisuf- da, magram, zogjer, iZulebulia da kiTxulobs. sami
lebeli moZraobis umTavres ideologiur sayrdenad, salono, samiveSi gulisamrevi mtrebi eguleba.“sam-
sruli diskreditacia ganicada da TandaTanobiT salono” _ samsalani. ase fiqrobs di meduza da da-

24
10 oqtomberi 2008
proza

qiravebul kritikosTa jgufTan gegmavs molapara- ÷ïóîàïâæï, îòìò ãïõìåíåþïú þåâîì ïîú åìòïèëâíåþï,
kebas, raTa am wignze, an mis avtorze, romelime maT- èïãîïè ìòèïîàäå àïâòìïì èëòàõëâì.
gans SeukveTos misTvis sasurveli gamoxmaureba. åì ïîòì „ôîïãèåíüåþò ïâüëþòëãîïôòóäò îëèïíò-
æïí“ æï âòíú øååúæåþï æïïçóìüëì åìï àó òì ðåîìëíï-
ýò, ïóúòäåþäïæ øåúæåþï, îïæãïí çéâïîò æëêóèåí-
minaweri üóî ðîëçïìï æï èõïüâîóä èëíïàõîëþì øëîòì ùïøäò-
äòï æï øåóûäåþåäòï èòìò ìïàóë îåìüïâîòîåþï.
æïîùèóíåþóäò âïî, çëãò èêòàõâåäò îëèåäòèå øåâåúïæå ãïèåõìåíåþòíï òì èûòèå æîë, åîàïæ îëè
ðåîìëíïýì àïâì èòïèãâïíåþì, èïãîïè æòæ ìõâïëþïìïú ãïèëâòïîåà, ñâåäïè àïâòìåþóîïæ æï øåèåíïõï åðëáòì
ïéèëï÷åíì, àïí ãïòêâòîâåþì, åì èå ïî ãïèòêåàåþòï æï ìóäòìêâåàåþï — ÿîåäò, èêâåàîïæ ðëìüêëèóíòìüóîò,
îïì èïþîïäåþìë. óêâå æïèòêïâøòîæíåí èêòàõâåäåþò æï ûèïàïèêâäåäò æïðòîòìðòîåþòì êëøèïîò, ìïèøëþäëì
ãïèòèõòäåì àïâòïíàò åÿâåþò. ïî ãïèòêâòîæåþï, çëãò- ìòñâïîóäçå ïéèëúåíåþóäò ìòûóäâòäò, óìïñâïîäåìò
åîàò ãïúåúõäæåì êòæåú, èïãîïè ïîïôåîò ãïèëâï ïè ïæïèòïíåþò æï ùïèëüòâüòâåþóäò øåèàõâåâòàò üòðåþò.
ìïáèòæïí, îïæãïí ïâüëîò ïè ùòãíòìï, ðåîìëíïýòì õïü- ìòèïîàäåì ãåüñâòà: ïîúåîàò ðåîìëíïýò ïî ãïæèë-
âòìïì, åîà îëèåäòèå îåïäóî ïæïèòïíì êò ïî ïìïõïâæï èòõïüïâì íïüóîòæïí, ñâåäï èïàãïíò ãïíçëãïæåþóäòï,
æëêóèåíüóîò ìòçóìüòà, îïèæåíòèå õïìòïàòì øåî- èïãîïè àó âòíèå æïò÷åèåþì, ãòíæï àó ïîï — åì èå âïî,
ùñèïì úæòäëþæï æï ìõâïæïìõâï ïèþåþì èëãòàõîëþæïà, ÷åèçå ùåîìë, èå îëãëî ãïæïâïàáèåâòíåþ, ïîú øåâåúæå-
îïìïú øåìùîåþòï æï ãïóãëíòï, æëêóèåíüóî èïìïäïìïú þò ãïæïâïàáèåâòíë àó âòíèåè ìïîêåøò àïâò ïèëòúíë.

poezia
ðïííëìüïäãòçèò — èïîïæòóäò áïîàóäò ãïíúæï, îëèåäòú àïâì ò÷åíì ñëâåäàâòì, îëúï
ëúíåþåþì âêïîãïâà, âøëîæåþòà, âåèøâòæëþåþòà. òìå, îëãëîú æéåì æï õøòîïæ.
ãïæïôõòêåà íåþòìèòåîò áïîàâåäò æï õåäà íëìüïäãòï øåãî÷åþïà.
ìëìë èåøâåäòïíòú ðïííëìüïäãòçèòà ïîòì øåðñîëþòäò — òèòüëè, îëè áïîàâåäòï, òèòüëè,
îëè ðëåüòï, òèòüëè, îëè åèòãîïíüòï òáïú, ìïçéâïîãïîåà, æï ïáïú, ìïèøëþäëøò.
îï ïîòì êïîãò ïè äåáìåþøò?
êïîãòï, îëè ðëåüò ìóäòåî ìïñîæåíì áïîàóäò äåáìòì ñëôòåîåþòì ìïõäøò åûåþì.
êïîãòï, îëè øåóûäòï äåáìøò ãïïúëúõäëì êäïìòêóîò áïîàóäò èëüòâåþò.
êïîãòï, îëè ìóäòåîïæ ôõòçäëþì.
æïíïî÷åíò? æïíïî÷åíò òúòì èêòàõâåäèï, òéþïäèï æï æîëè.

soso meSveliani gaSterebuli Sua quCidan, gavcqer kaTedrals,


bolo ar uCans saSobaod guguns zarebis.
„vardis furclobis niSani sixarulisgan xalxi kargavs wonasworobas,
dro maTis paemanisa“ ucnobma gogom makoca da sadRac gaiqca.
da dabneuli vixedebi vitrinis SigniT,
ise CamovrCi, miSterebuli qristeSobis dekoraciebs.
zafxulsac ki ver vuswreb, nestan!
leqsebsRa SerCaT lorTqovani balaxis gemo. araferi mWirs sizmrebidan gamosarkvevi!
es vin iZaxis, mTeli arsebiT realobas vexaxunebi.
vin damaswro? zafxulis qarSi gadavkideb nestian fiqrebs
-tyis simwvanesTan, da davalageb mgzavrobisgan SenjRreul azrebs.
Tvalebis feric gamixuna TibaTvis mzemo. (Tu ra Tqma unda misaRebi iqneba rame)
erTi sicocxle viT meyofa am yvelafrisTvis,
andalusiis mze ver yofniT arabul cxenebs,
emigrantis saSobao ganwyoba zeTisxilian mindvrebSi rom TrTian umweod.
Zvel aivanze seviliis Zir-Zveli mkvidri
Cems usaSvelo qarTvelobas ayenebs eWvqveS, gaxunebuli zRapariviT kidebs xaliCas,
es saSobaod morTuli quCa. waRma-ukuRma atrialebs arabul sibrZnes
da sazeimo ganwyobam TiTqmis, Tav axveuli xorciani moxuci boSa.
damiqveiTa sevdis SegrZneba, am poeziiT gaJRenTil gzaze,
samSoblos sevdis, misiv simReriT gaaciles sasaklaoze
es Ralatia! mTvralma mkvlelebma garsia lorka
(mamaCemi fiqrobda ase, da miatoves bulbulebmac gvadalkviviri.
gazafxulze rom xeliT miwas maynosvinebda) ai sacaa, forToxlebic damwifdebian,

25
10 oqtomberi 2008
poezia

daekideba mwvane totebs mze msxvil wveTebad mogonebebSi Subls milokavs Wreli boCola,
granadis axlos, gaSterdeba maradisoba. SeifrTxiala ayvavebul vaSlze Citunam.....
araferi mWirs sizmrebidan gamosarkvevi Seni TiTebis siTbo igrZno Cemma qoCorma,
mTeli arsebiT realobas vexaxunebi Cemma sxeulma, usamSoblod gamofitulma.

*
musikaluri elegia * *
saocaria vinc am mwerebs Cabera suli,
aq mamas bevrjer daTenebia, vinc aq mSva da vinc,
daRlils, saTibad mTisken mimavals. fosforis moZrav namcecebiT dawinwkla bindi.
es nawvimari molis balaxi, mTlianad sulSi ileqeba simSvide Ramis
mamis nakvalevs ratom mimalavs. da italReba ferad bindSi mwvane simindi.
aq mamas bevrjer daTenebia,
es musikaa! usasrulo musika soflis.
cacxvebs gulisTqma SemorCaT mamis.
sarkmlis minebze caxcaxeben xeTa Crdilebi,
Soridan mixrwnil ZaRlebis xmas rom
gancdisgan saxes miseraven wveTebi oflis
TandaTan cvlida yivili mamlis.
da mec sakuTar sawyisisken mivedinebi.
aq mamas bevjer daTenebia,
Tbil binds Seadna landi maRali.
sad yanebs cicinaTelebians mowamluli futkari
kvlav aCurCulebs qari SuaRamiT.
Znelia Tumca,
Ramis qalaqi mindvridan riskia, riski,
roca uSenod fiqrs vewafebi,
damCxavis Rame yornis niskarta, tkivils mayenebs TviT haeric ki
Sededebula mindvrad wyvdiadi, axlo-maxlo rom yvavan wablebi.
iq ki brdRviala restornis karTan ..............
Rimils isworebs oficianti. vici zedmetad emociuri
mivyvebi fordiT Saragzis kides, am surneliTac moviwamlebi.
marto, veeba sevda asxmuli,
mivqrivar, gavcdi morkalul xidebs
da usaSvelod fiqrSi wasuli, poetis sevda
vexebi xsovnis gayinul TiTebs
gaxurebuli Tavis qalaTi, ra webovani wvimebia!
caze nel-nela gayviTlda mTvare ise miekra sevda sevdas rom,
da daiwinwkla bindSi qalaqi. erTmaneTisgan veRar vaSoreb.
var mawanwala, usaqmuri da uxelfaso,
nivTebs vagroveb rogorc bavSvi saTamaSoebs.
Zaxili
sizmarma saxeze gamoJona.
viTom maZRari, Cemi guli ra mSieria, mZinare Svilis gamoxedva,
Sevcqer mkvleliviT, mizezia,
drois mWidSi Cawyobil wuTebs... dedis kmayofili gamoxedvis.
es Citi albaT im beRuris naSieria, sizmar-fiqrebi biWs musikad uduRs sxeulSi,
Cems vaSlis xeze rom qonda bude. Taflisfer Tvalebs uorTqlaven albaT Signidan.
am Citma saxli momagona, saxlma ki mama, idumalebiT gaJRenTila zafxulis Rame,
mamis Tvalebma usasrulo warsulis siRrme... sad gadis zRvari?
Sors lurji mTebi gawolilan musikis gamad, sizmarsa da sicxades Soris,
me aq vTamaSob, Zilis droa, dedilo mixme! guliviT feTqavs, Soreuli boxi xma ZaRlis.
gadadebiaT mTvaris feri kvaxis yvavilebs,
dedi, wiqara ar dabrunda! bnel simwvaneSi aqa-iq rom bJutaven yviTlad.
rad ar miambe? male daiwyebs Ram-RamobiT dumilic rRvevas,
am raRac locviT, meramdene sizmari dawvi, mwife msxlebidan daSaqruli nayofis cveniT.
dedi, vizrdebi veRara vcnob adamianebs, mTvaris SuqiviT iSleba fiqri....
dedi, Znelia, kvlav iq minda, raRa vqna awi. grZneuli ynosva amaoa,
tyesac ar SerCa suni naxiris.

26
10 oqtomberi 2008
poezia

SambnarSi, sadac mamaCemis karavi idga, tanze gekvrian daxuTuli emociebi


Zili ereva naZvis totze gasusul focxvers, da konservdebi sakuTar TavSi.
CurCulis nacvlad Releebis xmauri esmis, ramdeni sunTqva imaleba am Wadrebis qveS,
Tavis-Tavs uRrens veberTela mTvaris sarkeSi am simSvidis qveS,
agresiuli nadiris landi. SeyviTlebul xeivnebis qveS.
sizmrad iRvreba ferad bewvze Semxmari siTboc aq sadac axla, moxucebi mSvidi ieriT,
wveTavs wamebad maradisobis..... uSno, grZelbewva, gamxdar ZaRlebs aseirneben
............. da tovebs motkbo \“eklatis“\ suns gamvleli qali.
male daiwyebs Ram-RamobiT dumilic rRvevas,
mwife msxlebidan daSaqruli nayofis cveniT.
*
* *
* da mainc!....
* * momeciT joxi,ubralo joxi
ramdeni sunTqva imaleba am Wadrebis qveS, mawanwalas.
am simSvidis qveS. da gza gamavali horizontze.
(ganapira ubans vgulisxmob)
sad miwis qveSa qaosia,
sruli qaosi, sofeli
savse laqlaqa, mofusfuse metros mgzavrebiT.
sxva da sxva ferad mocimcime reklamebiT da srulyofilebiT daSaqruli zafxulis Rame.
minis marTkuTxa, ganaTebul kafe-barebiT. zecas rom gadamwifebuli varskvlavi mowyda,
exveva mzera eleqtronul ablabudaSi CaiSxuila,
da ifiteba, msxlis nayofma bnel simindebSi.
gamoxedva nervuli saxis. Seirxa fiqri, Setortmandnen warmosaxvebi
iq sadac mlaSe sxeulebis amonasunTqSi, da aTaswlian dumilidan amovtivtivdi.

epistole

`madloba ucnob Taobaze. manamde gazeT `rezonansSi~ wavikiTxe lela


oCiauris mSvenieri reportaJi am Tavyrilobidan. iqidan
gavige am romanis arseboba, gavecani da kidev erTxel vir-
adamianebs~ wmune am mwerlis niWiereba, rac daTo turaSvilisaTvis
jer kidev 1998 wlis adrian gazafxulze yofila gacno-
bierebuli da mis Tanadgomas Zalian wauxalisebia damwye-
Tavis droze Tqveni Jurnalis furclebze maia bi avtori.
jaliaSvilis statiam damainteresa nestan kvinikaZis romanisaTvis darTul madlobaTa siaSi mis saxels
romaniT `ispahanis bulbulebi~, da saerTod am axali sagangebod amitomac ixseniebs avtori, da saerTod amg-
saxeliT qarTul mwerlobaSi. Tu vinmes vendobi, maT vari madlobani _ niSandoblivi amerikel mweralTa da
Soris erT-erT upirveless maia jaliaSvils, visi liter- mecnierTaTvis _ kargi iqneba, Tu Cvens literaturul
aturuli gemovnebac, alRoc da piruTvnelobac sinamdvileSic damkvidrdeba.
sanimuSoa, da amjeradac misi msjelobis simwyobrem da wigns erTi pirovneba wers, magram mis SeqmnaSi
damajereblobam winaswarve ganmawyo, araordinarul uSualod Tu arauSualod monawileobs uamravi adamiani,
mxatvrul qmnilebasTan rom momiwevda Sexvedra. axlobeli Tu Soreuli, nacnobi Tu ucnobi, diax, sruliad
molodinma gamimarTla, `ispahanis bulbulebi~ ucnobebic, romelTa mzera, Jesti Tu sityva CagrCeba
ucxoeTSi bedis maZiebeli qarTveli axalgazrdebis cxovre- xsovnaSi da raRacaSi ueWvelad wagadgeba.
bis Cinebuli mxatvrul-fsiqologiuri aRwera gamodga. am mxriv niSandoblivia _ da arafriT sentimentaluri
moviZie misi mxatvrul-dokumenturi Txzulebac `amar- _ nestan kvinikaZis madlobaTa siis es pasaJi:
gi~, romelic eZRvneba `TviTmfrinavis biWebs~, da mas Semdeg `madloba ucnob adamianebs Jurnalebis ydebze da
xelidan ar vuSveb waukiTxavad nestan kvinikaZis nawerebs. SigniT. transportSi, quCaSi da fanjrebSi~.
guli damwyda, rom Cvens kritikosebs gamorCaT misi am pasaJiT mwerali ukve Seniani xdeba.
novelebis krebuli. rogor gamixardeba, Tu es romani Tqven mainc ar
`Cveni mwerlobis~ erT-erTi reportaJidan Sevitye, dagrCebaT uyuradRebod, saerTod ki - Tu ufro axlos
rom am wignis wardgineba momxdara, magram kargi iqneboda, gagvacnobT axali talRis am ukve gamokveTil mwerals.
misi analitikuri ganxilvac wagvekiTxa.
Tqvenve informacia miawodeT mkiTxvels nestan nino tlaSaZe
kvinikaZis axali romanis, `iaguarebis teqno~, wardginebis gori

27
10 oqtomberi 2008
poezia

÷âåíì ìòíïèæâòäåøò òøâòïàïæ øåèõâåæîòï êïúò, îëèåäòú òìåà ¸ïîèëíòóä àïíïïîìëþïøò


ãïíòúæòì ìïèñïîëì, îëãëîú âïýï õëîíïóäò. èòìò ìòèøâòæå ïè èõîòâ ïóèéâîåâåäòï, ìóäò êîòïäï æï
ãïèÿâòîâïäå. ìóäò, îëèäòì ôìêåîçåú òìåâå æïòàâäò ìïèñïîëì éâàòóîò ãïèëâäòíåþòì
ñëâåäùïèòåî úòèúòèì, îëãëîú íïêïæóäòì ôìêåîçå êåíÿåþòì ôåîïæëâïí èëçïòêïì:

„øåíãïí èëáìëâòä ùòíæïçå ôåîò ôåîòàï õïîëþìë, èùâïíåì ñâòàåäò óõæåþï àåàîøò ùòàåäò
ãïäëþìë“.

åì ïîïèõëäëæ òæòäòï ïí ðïìüëîïäóîò íåüïîåþïï, åì ïîòì èïæäòåîåþòì ìòþîûíå âïýïì äåáìåþøò


æï ìïåîàëæïú, èïæäòåîåþï æï ìòñâïîóäòï òì ëîò óèàïâîåìò ùïîèèïîàâåäò ûïäï, îëèäòì
ùñïäëþòàïú èóæèòâò ïéèë÷åíòì, ìòàþëìï æï ìòõïîóäòì èæãëèïîåëþïøò ïèñëôåþì èêòàõâåäì âïýï
õëîíïóäòì øåèëáèåæåþï.

vaJa xornauli iqneba cvena margalitebis.


dars ulamazebs yanas binuli,
xanjlebs maxsenebs kldeTa brkiali.
maRldeba mgzavri maRldeba mgzavri, Tavganwiruli,
eZaxis koSki, kelaptriani.
tkivilTan leqsiT nafarikavals
malaRebs qarTan SeTamaSeba. sarkis musika. saxe samebis,
Sens saufloSi axlac iqa var, sxiviT naqsovi bade Crdilebis.
sad ziarebis dRe ar daSreba. isrebi _ mzeriT alesilebi,
cis napirebze asxletilebi.
xnulis Rimili. rvalis kriali,
Tovlis napirTan ia amuris xatebma _ RmerTis naTesavebma
da survilebi, xalisiani, daloces frTebi, saesavebi,
viT yvaviloba iasamnuri. arc siyvaruli gagebzareba
da arc siyvaruls gaebzarebi.
xrioki ufro moiekleba,
aRmarTi ufro nariandeba. mSveniereba ardaviwyebis,
kargad ician drois Zeglebma: Sors, wavarnaze, kvali yviTeli.
gaqreba taxti da diadema. mwvervalze asvla da daficeba,
gulSi samoTxis labirinTebi.
modis niavi, iisTvaleba,
gefereba da gebulbuleba sad ra mTavrdeba an ra iwyeba,
da mere Cumad miipareba, sizmarSi getyvis xma pirmziTebis.
rCeba nami da nelsurneleba.

unapiroba saTibebisa *
* *
da brwyinvaleba elvis, celuris. sityva _
mdinareebis adidebisas Tvalebis namiT saTqmeli,
idumaleba bedisweruli. iis ZuZumte, guli sarkmeli.
mzis badiSebi _ gza da wyaroni, sityva _
devis beWiviT farTo beltebi, sinaTlis xma da sxeuli,
sxva napirebze gasvla qaronis, xan miamiti, xanac grZneuli.
magia feris da molbertebis.
sityva _
sibrZne eqoTa damalobanis furcelze elvis brkiali,
da sakravebis amobrwyinebis, sikvdil-sicocxlis oqro, ziari.
saTqmeli _ Cumad nagalobari,
varskvlavTa fiqrTan naqorwinebi. sityva _
sanTelTan sanTlis qorwili,
sad amaRleba da sad eWvebi, varskvlavi, gulis cidan moclili.
sad okeane da sad xidebi!
sxva siRrmeebSi gadaeSvebi,

28
10 oqtomberi 2008
poezia

mzisyanis melodiebi TeTrSi wiTeli galobso,


ara xundeba maisi _
zeca da miwa swyalobso,
* wminda Zafebis kunZulze
* *
samoTxis dari darobso.
jer isev gazafxulia,
fifqi saidan cvivao?
Rrubeli ar Cans, yanaSi *
saidan gaCnda wvimao? * *
siCume naRvliandeba,
xan sevdianad Tbebao, roca sizmarSi mrCebio,
xan sevdianad civao, Sena xar wyaros musika,
Seni TvalebiT mimzeren sityvis siTbo da frTebio,
saRamoa Tu dilao. fiqri rom gesaubreba,
lamis varskvlavebs vwvdebio,
Sorsa xar... gulis siRrmeSi viT nisli gamTeniisas,
yvavils yvavili stkivao. vmsubuqdebi da vqrebio,
ar vici, ra memarTeba _
vibadebi Tu vkvdebio.
*
* *
bavSvoba: mzesTan TamaSi, *
ocneba (Tanac ramdeni!), * *
zRapari _ dRidan RameSi, yvela mwvervalze aginTebs
Ramidan dReSi nadeni. (aras dagidevs dro-Jamsa)
aumRvreveli talRebi, RmerTis kalTaSi moqsovil,
xmebi _ ucxo da naTeli, gasxivosnebul droSasa.
kvali _ gzis bedniereba,
damalobana bafTebis, gadamwvar velze mogiyvans
Sexedav _ gagaxsendeba bililasa da niavsa,
nakaduli da kandeli. nar-ekals mogacelinebs,
RameSi mogasmeninebs
wlebs Soris gaSrialeba mzis sakravebis wkrialsa.
yvavilovani fardebis.
ase sCvevia siyvaruls _
angelozs, oqros Tmiansa.
*
* *
mze _ RmerTis mesaidumle,
mTa _ mzisa, yana mzisao, *
* *
cam, varo siyvarulisa, aragvis gverdiT jebiri
da siyvaruli cisaobs. wamowolila xariviT,
mwvane biliki _ cocxlisa, horizontebze mkrTaldeba
TeTri biliki _ mkvdrisao, daisis sxivTa arili,
maradiuli ZuZumte eqosTan samusaifod
dRe-Ramis, Rame _ dRisao, caze gasula yvavili.
erT xatSi gamocxadeba
sicocxle _ sikvdilisao, mzesTan erTad rom wavida
Cven _ naTeba da wyaloba, Cumad, mowyenil mgzavriviT,
elvareba da mkrTaloba dRea, uSenod mosuli,
imaTi sanTlebisao. mere uSenod Cavlili.

*
* * *
Sengan moqsovil windaze * *
feri feriTa xarobso, visac ar esmis sevda iisa,
mwvanes yviTeli uxdeba, ra unda igrZnos beTaniisa?

29
10 oqtomberi 2008
poezia

risTvis Sobes da risTvis monaTles, (naxa da mere vinao!),


roca ucxoa misTvis gunaTle? bolos, sinaTled qceuli,
silurjes Seefinao.
risTvis uboZes samyaro mTeli,
Tu ajobebda Wia da mweri?
*
* *
risTvis awvimda, risTvis aTovda,
risTvis uxmobda sibrZne mnaTobTa? zecis siCume da xma mTebisa,
mwvane napirze TeTri arili.
ratom umRera dedam akvanTan, ferTa musikis dabadebisas
Tu papis saflavs elva dahkravda?! gulis siRrmeSi gaSla yvavilis.

zRvaSi qorwili mdinareebis,


* eqo _ varskvlavTa Soris nadeni.
* * maradiuli simaRleebi,
pirveli kocnisagan maradiuli gza da naTeli.
erTnairad SeCerebuli
sunTqva da Rimili.
*
* *
* saRamo da aseTi naTeli?! _
* *
TiTqos dedamiwa
Cvili akvnis Tavze rom gadaatara, RmerTis ubes Seefarao.
samoTxis horizonti gamaxsenda,
amomaval mziT gabrwyinebuli.
*
* *
* Sandali _ yvavilis guliviT,
* *
saxeebi _ yvavilis furclebiviT.
Tu Seewire _ amaRldebi,
Tu amaRldi _ Seewirebi.
mZivi
*
* *
adre mkiTxveli daeZebda, mzis sxivze asxmuli
axla leqsi daeZebs mkiTxvels wuTebi siyvarulis.
SemkrTali, sevdiani TvalebiT.
*
* *
* RmerTis mzera Tu ar exeba,
* *
ar daibadeba
nislidan sinaTleSi gavida
yvavilze nami, furcelze striqoni.
da dasalierze
gamoCnda cas Sebmuli zariviT.

*
* *
*
* * sivrces mowyvetili zariviT
raRac Tbili da lamazi moCans yvavilovan balaxSi
rom gaaocebs xelebsa, Zma, Zmisgan mokluli...
Tvalebis nams rom akocebs
da haers daamSvenebsa, _
Cemi fiqria... savali, *
* *
nisliani Tu unislo,
gamouvlia, icavda sivrceSi, sadac orma mzeram
madli maradi rjuliso erTurTi gadakveTa,
da mogitana neqtari daibada axali varskvlavi.
da surneleba guliso,
ixara, feri icvala

30
10 oqtomberi 2008
poezia

* *
* * * *
eklesiis TaRs mogagonebs sityvis gulidan
qali, nergze daxrili. sikvdil-sicocxles
ukvdavebis wyals
uwvdis poeti...
*
* *
gulSi sityvebis qorwineba. *
naTliebi _ * *
ca da dedamiwa... dardma gza gaunaTa sixaruls
da meore napirze gavidnen.

*
* *
magram veravin xedavs horizonts,
sadac dRe da Rame
erTi wuTiT xvdebian erTmaneTs. patara leqsi

mwvane qoxSi RmerTisgan gamowvdili


* wyaro da sanTeli...
* *
rwmena da tkivili _
samyaros gariJraJze *
Zmad Seficulebi. * *
siTbo da sinaTle _
RvTiuri dobilebi,
* samyaros xnisani.
* *
simReras, tirilsa Tu dumils _
arafers gaclian... *
* *
qamari _ galavnis
* Soreuli STamomavali.
* *
guli da goneba _
ori xati *
* *
erT salocavSi.
liandagebi _ yvelaze sevdiani,
tanjuli tyupebi...
*
* *
samSoblo *
* *
ise astkivda droSas,
rom Crdili dakarga. erTmaneTs ara, _
RmerTs SevewirebiT.

* *
* * * *
kenwero xedavs, wertilebma da mZimeebma
fesvebi eZaxian tiresa da Zaxilis niSnisgan
da Crdili loculobs. jvari Sekres
da kiTxvis niSnis samares daadges.

*
* * *
* *
uara, uara, uara
siberem poetis guls SaravandediT exebian
da kari ver upova. maTi saxeebi erTmaneTs.

31
10 oqtomberi 2008
ucxoeTis cxovrebidan

vaxtang amaRlobeli ruT morzis mxatvruli saxis prototipi meibel


efelgarti londonis mier gagzavnil leqsebze ambob-
da, maTSi erTidaigive Tema meordebao, da eWvi Sehqonda
jekis gonierebaSi, radganac igi, misi azriT, Zalian
jek londoni: bevr drosa da Zalisxmevas uTmobda maT. londoni ki
Tavs icavda da daJinebiT imeorebda, rom varjiSi da
poeti Tu leqsis weris disciplina waadgeboda mis prozas.
londoni iumoriTa da TviTkritikiT aRwers poet-
prozaikosi? uri Segirdobis wlebs meibel efelgartisadmi miwer-
il erT-erT baraTSi, sadac naTlad Cans, rom realu-
rad afasebs sakuTar poetur unars:
jek londons pirveli leqsebi: `odesRac ambiciuri cdebi Cavatare.
`zeimi mxiarulobisa” da `RmerTi mogonebisas sicils ver vikaveb,
rom viyo” jeimz sisonis Sedgenili Tumca zogjer tirilsac araferi
qronologiuri bibliografiis miklia. umwifari axalbeda viyavi,
mixedviT gamouqveynebia 1899 wels, funjs vawebdi kirwyalsa da
niu iorkSi gamomaval JurnalSi qvanaxSiris kuprSi da odnavi warmod-
`Town Topics~ (`qalaquri ambebi”). genac ar gamaCnda perspeqtivaze,
londons sicocxleSi leqsebis proporciasa da ferze, vcdilobdi
krebuli ar gamoucia. pirveli kre- Sedevrebis Seqmnas... ise, rom
buli, romelSic xuTi leqsi Sevida, kiborCxalaze meti ar gamegeboda
1984 wels komentariT gamosca poeziis miznebisa da principebis
jeims sisonma. 2005 wels daniel Sesaxeb, ganvizraxe, ufro sworad,
uiClanma gamoaqveyna eleqtrover- survili mqonda Semeqmna raRac,
sia misi poeziis sruli bibli- romelsac raime Rirebuleba eqnebo-
ografiisa, romelSic 1897–1899ww. da. axali gzebi unda gamekvala;
Seqmnili 52 leqsi Sevida. spenseruli strofi gameumjobesebi-
londoni avtobiografiul na... stanzis boloSi erTi aleqsan-
romanSi `jon barlikoni” driuli sakmarisi ar iyo; davumate
mogviTxrobs mwerlobaSi gadadg- meore... Cemma SesaniSnavma tlanqma
mul pirvel mokrZalebul nabije- stilma jonsonisasac gadaaWarba”.
bze: `gadavwyite dauyonebliv igi gacilebiT mkacria sakuTari
Sevdgomodi Cems karieras. gamovyavi prioritetebi: Tavis mimarT 1915 wlis 13 ianvars jorj ster-
pirveli musika, meore poezia, mesame filosofiuri, lingisadmi gagzavnil werilSi, romelSic `rkos
ekonomikuri da politikuri eseebi da meoTxe da sul plantatoris” kompoziciaze msjelobs da
bolo – proza. gadaWriT gamovricxe musika, rogorc Sexedulebas gamoTqvams sakuTari poeziis Sesaxeb:
SeuZlebeli, movkalaTdi Cems saZinebelSi da `xval vamTavreb mxiaruli piesis pirvel moqmede-
erTdroulad da energiulad SeveWide Cems meore, bas... es niSnavs, rom naxevari ukve gasrulebuli
mesame da meoTxe arCevans... vwerdi yvelafers – maqvs. iqneba prologi, ori moqmedeba da apoTeozi...
mosawyen samecniero da sociologiur eseebs, RmerTo Cemo, poezias vwer! arada, rasac vwer,
moTxrobebs, yvela saxis iumoristul leqsebs, tri- suleluri Cmaxia. me davxvewe Cemi proza, da am dros,
oletidan da sonetidan dawyebuli, TeTri leqsiT warmoidgine, vdgavar da TiTebze viTvli saleqso
dawerili tragediiTa da spenseruli strofebis zomebs!” arada, miaCniaT, rom londonis poeziis yve-
gavleniT Seqmnili, tlanqi epikuri poemebiT laze saukeTeso nimuSs warmoadgens leqsad dawer-
damTavrebuli”. ili piesa `rkos plantatori”, romelic 1916 wels
jek londonis mier aRwerili misi pirveli poet- makmilanis kompaniam gamoaqveyna. winasityvaobaSi
uri cdebi gvagonebs martin idenis mier jeimz sisoni am piesaze longfelos SesaZlo gavle-
mwerlobaSi gadadgmul pirvel nabijebs. martinma, naze miuTiTebs, romelic haiavaturi
romelic leqsebsac werda, martivi saleqso tetrametriTaa dawerili.
formebiT daiwyo da `mere karg Tavsatex saqmesac londoni torei konorisadmi 1906 wels gagzavnil
mohkida xeli _ tragedia dawera TeTr leqsad da baraTSi wers: `wlebis win, sanam Cems pirvel nawar-
mTeli ori kvira moandoma...” sxvagan martini moebs Jurnals mivyiddi, leqsebis weriT virTobdi
ambobs: `Sedevrebze cota xans arc ki vifiqreb, Tavs; Semdeg gadaWriT uari vTqvi poeziaze. iqidan
ubralo rameebs mivyof xels-feletonebs, anek- moyolebuli dRemde erTi bwkaris dawerac ar mic-
dotebs, patar-patara narkvevebs, iumoristul dia, Tumca imis rwmena, rom Cemgan SesaZloa sakmaod
leqsebsa da aTasnair sisuleles, razedac didi kargi poeti damdgariyo, Tan msdevda”.
moTxovnilebaa axla”. aSkaraa, londonma leqsis wera ori mizezis gamo

32
10 oqtomberi 2008
ucxoeTis cxovrebidan

Sewyvita: erTi is, rom igi TviTonve mixvda poeziaSi aRibeWdeba. Tavis mxriv franis kudis bolo dedami-
Tavis warumateblobas, ris Taobazec 1900 wlis waze fonogramTanaa SeerTebuli, romelic cidan
TebervalSi megobars, ana stranskis swers:`ramdenime gamogzavnil ambebs axmovanebs. me ki raRa mrCeba, amas
Tvea leqsi ar damiweria. Sen romlebic naxe, Cemi yvelafers viwer da ase iqmneba Cemi moTxrobebio _
eqsperimentebia (Ziebebi leqsTwyobaSi), ambobs poeti”.
SesaZlebelia warumatebelic ki, magram far-xmali Tumca londons, rogorc zemomoyvanili
ar damiyria. roca finansurad uzrunvelyofili baraTebidan Cans, leqsis weris didi survili aras-
viqnebi, erTi dRec dadgeba da kvlav gavagrZeleb _ dros ganelebia. ufro metic, sicocxlis bolomde
...~ da meore, rogorc endriu sinkleri aRniSnavs: `mas ganicdida, rom misgan kargi poeti ar dadga.
egona, rom Jurnalebs imas ugzavnida, rac maT sayovelTao aRiarebis Semdegac ki, romelic
surdaT; magram maT ar sWirdebodaT misi mimikria, prozaulma poemam `winaparTa Zaxilma” moupova, 1905
razedac moTxovnileba aRar iyo, yvelafers ukan wlis 8 ianvars `los anjeles egzeminerSi” gamo-
ubrunebdnen. mis SemTxvevaSi wambaZveloba qveynebul interviuSi megobar mweral konstans
maTxovrobis gulwrfeli forma iyo. bazarze fsev- skinerTan ganacxada: ”... mirCevnia soneti an didebu-
do-suinberns aRar hyavda myidveli”. li leqsi davwero, vidre iseTi saukeTeso prozauli
da, rac mTavaria, jek londoni Tavis poeturi nawarmoebis avtori viyo, rac ki odesme dawerila”.
Segirdobis wlebSi mixvda, rom didi poeti marto aq SeuZlebelia ar gagvaxsendes londonis sax-
leqswyobis codniT ver gaxdeboda. man `cecxli” elovani Tanamemamule uiliam folkneri, romelmac
da`aTinaTi” ver moixelTa saTavisod. man es yve- mogvianebiT zustad igive azri gamoTqva, oRond sxva
laferi `martin idenSi” avtoris piriT Camoayaliba. frazeologiiT sxvadasxva Sexvedrebis dros.
misi mosazrebani `poetis keTilSobiluri gasuli saukunis meore naxevris amerikis
xelovnebis” Sesaxeb ise mniSvnelovnad mimaCnia, rom SeerTebul StatebSi, SeiZleba iTqvas, bumi iyo jek
ucvlelad momyavs vrceli amonaridi: `martini isev londonis Semoqmedebis kvlevis TvalsazrisiT. jin
`margalitis maZieblebs” miubrunda da, albaT, malec qembel riizmanis mosazrebiT,`gasuli oci weli
morCeboda, rom gzadagza leqsebis weras ar moecdi- (igulisxmeba meoce saukunis 80-90-iani wlebi v. a.)
na. es iyo satrfialo leqsebi, ruTis siyvaruliT londonis renesansis mowmea. Tu manamde kritika
STagonebuli, magram verc erTis damTavreba ver ZiriTadad mwerlis faTerakebiT aRsavse cxovrebis
moaxerxa. SeuZlebeli gaxda poetis keTilSobili SeswavliT iyo dakavebuli, axla misi SemoqmedebiTac
xelovnebis ase saxeldaxelod daufleba. jer riTma, dainteresda”. TiTqmis mTlianad gadafasda misi
metri, leqsis wyoba... ra rTuli asaTvisebelia! amaze memkvidreoba, ris Sedegadac bevri, aqamde CvenTvis
gacilebiT ufro miuwvdomeli gamodga sul sxva ucnobi axali waxnagi warmoCnda. erT-erTi misi poet-
rame, rasac igi yvela didi poetis leqsebSi xedavda, uri Semoqmedebaa.
magram Tavis sakuTarSi veranairad ver gadmoetana. 2008 wlis ianvarSi den uiClanma londonis poezi-
es iyo xelSeuxebi suli poeziisa, rasac gamwarebiT is eleqtronul versias daurTo Sesavali da gamosca
utrialebda, grZnobda kidec, magram dapyroba vera wigni:`jek londonis poeziis sruli krebuli”. am
da ver moaxerxa. TiTqos raRacnairi aTinaTiao, wignSi Tavmoyrilia mTeli misi poezia, gamoqveynebu-
nisliviT gaiweleboda da daekideboda, martini mas li da gamouqveynebeli leqsebi. wignis gamosvlas
ver swvdeboda, Tumca zogjer mainc waavlebda xels, gamoexmaura londonis Semoqmedebis ramdenime cno-
nafleTi SerCeboda xolme, rasac calkeul frazebsa bili mkvlevari. mogvyavs erT-erTi maTganis, profe-
da striqonebSi Caaqsovda, tkbili hangiviT sor uilson leiboris mosazreba: `msoflio jek lon-
aJRerdeboda, bundovani zmanebis momxiblaobiT dons icnobs, rogorc faTerakebis maZiebels. jek
gaisrialebda. metismetad mZime gamodga. surviliT londoni-klondaikis argonavti, jek londoni-gawa-
itanjeboda. raTa lamazad gamoexata saTqmeli, fuli fermeri, jek londoni-socialisti jvarosani,
magram Seukowiwebeli prozauli frazebi gamodioda. da, rac mTavaria, jek londoni Txrobis ostati. axla
xmamaRla kiTxulobda xolme Tavisi leqsebis den uiClanis SesaniSnavi gamokvlevis wyalobiT
nawyvetebs. zomas kargad daeufla, riTmsa da ritm- msoflio jek londons gaicnobs rogorc poets”.
sac gvarianad gaarTva Tavi, magram grZnobda, rom xolo rac Seexeba aRniSnuli wignis redaqtor
cecxli da aRmafrena aklda. roca veRar gaugebda uiClans, igi wignis SesavalSi Zalian Tamam gancxade-
xolme asaval-dasavals, sasowarkveTili, bas akeTebs: `jek londonis literaturuli genezisi
imedgacruebuli da damarcxebuli, moTxrobas da weris stili aRmoCnda mis poeziaSi. londoni
miubrundeboda. proza aSkarad ufro advili iyo” Tavdapirvelad da upirveles yovlisa iyo poeti,
(vaxtang WeliZis Targmani). romelic werda prozas da publicistikas da ara
Tumca, bevri misi prozauli nawarmoebi poeziiT prozaikosi da publicisti, romelic werda
sunTqavs. amas rogor aRwevs Tavis erT-erT leqsSi leqsebs”. albaT, aRniSnuli krebulis momavali
`Cemi aRsareba~ (1897w.), originalurad aRwers: `caSi kvlevebi naTels mohfens am sakiTxs da gairkveva, jek
frani maqvs aSvebuli, romlis abreSumis afraze londoni upirveles yovlisa prozaikosi iyo Tu
qaris motanili nebismieri bgera da melodia poeti.

33
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

benediqte XVI _ iozef racingeri cxebuli, rac Tavidanve RvTiuri madlis niSans gu-
lisxmobda. miuxedavad imisa, rom aRdgomas, kvirad-
Res ki ar davibade, aramed wina dRiT, wminda SabaTs
Cemi cxovreba da amaze rac ufro mets vfiqrob, meCveneba, rom Cve-
ni adamianuri arsebobis damaxasiaTebeli niSania is,
rom, vinc aRdgomas guliT elis, jer ar imyofeba
’ mTlianad naTelSi, magram imediT miiltvis misken.
marqT sul ini _ Cemi dabadebidan ori wlis mere
fragmentebi _ 1929 w. _ davtoveT, amitomac iqaurobaze araferi
magondeba, Tu ara mxolod Cemi mSoblebisa da da-
advili saTqmeli ar aris saidana var, sad daviba- Zmebis monaTxrobi. isini miyvebodnen zustad im
de, romelia Cemi namdvili samSoblo. mamaCemi Jan- dRis didTovlobasa da saSinel siciveze. amitom Ce-
darmi iyo da amis gamo xSirad icvlida samuSao ad- mi dabadebis dRes, Cemi da-Zma iq ar iyo, raTa avad ar
gils. Cvenc gviwevda sacxovreblis gamocvla. es gamxdariyvnen, ar gaciebuliyvnen. marqTSi gatare-
momTabare cxovreba 1937 w. dasrulda, rodesac mama buli xana Cemi ojaxisTvis ar yofila ioli: yvelgan
60 wlis Sesrulda da pensiaze gavida. maSin hufSlag- umuSevroba iyo da omi kidev ufro amZimebda germa-
Si davsaxldiT, traunStainTan (germania-avstriis niis ekonomikas, partiebs Soris Setakeba adamiane-
sazRvari), romelic Semdgom Cveni namdvili samSob- bis dapirispirebas iwvevda. avadmyofobebmac daa-
lo gaxda. manamdec insa da zalcahs Soris uwevda susta Cveni ojaxi. magram kargi mogonebebic Semom-
samsaxuri. am miwis peizaJma da istoriam didi kvali rCa megobrobisa da urTierTdaxmarebisa, saojaxo
daaCnia Cems axalgazrdobas. laparakia keltebis zeimebisa da sulieri cxovrebisa. SeuZlebelia ar
Zvel dasaxlebaze, romelic Semdgom romis imperiis movigono, rom marqT-i alToTingTan (Altöthing) axlos
nawils warmoadgenda reciis romaul provincias. da mdebareobda, romelic antikuri droidan RvTis-
dResac amayoben am istoriuli fesvebiT; arqeolo- mSoblis mniSvnelovani salocavi gaxldaT. alTo-
giuri gaTxrebiT napovni sagnebi ukavSirdeba galii- Tingi karolingTa dros ukavSirdeba, sadac Suasau-
sa da britaneTis keltebisdroindel istorias. ax- kuneebidan bavariisa da dasavleT avstriis mrevli
lac SemorCenilia romaelTa antikuri gzebi, riTac ikribeboda. swored imxanad alToTingma axal
sakmaod bevr dasaxlebas SeuZlia iamayos, Tavisi uZ- brwyinvalebas miaRwia, rodesac wmindanad akurTxes
velesi warsuliTa da uZvelesi laTinuri saxele- korado da parcapani (Corado da Parzhan).
biT. qristianoba aq konstantines epoqamde Semoita- am Tavmdabal da keTil adamianSi vxedavdiT Cveni
nes romaelma jariskacebma da, miuxedavad imisa, rom xalxis saukeTeso TvisebaTa xorcSesxmas, romelsac
germanikuli mosaxleobiT gaivso iqauroba, zogma rwmena marTavda da xelmZRvanelobda, raTa Tavisi
qristianuli rwmena mainc SeinarCuna. saukeTeso Tvisebebi da unari gamoemJRavnebina.
es ukavSirdeba galiidan, irlandiidan da ingli- Semdgom xSirad mifiqria am saocar movlenaze,
sidan mosul misionerebs; zogs miaCnia, rom aq bizan- rom eklesia xSirad Tavis progressa da rwmenis er-
tiis gavlenac ki igrZnoboda. Tgulebas amJRavnebda swored ubralo adamianTa sa-
zalcburgi, _ romaulad _ Iuvavum _ udidesi SualebiT, rogorebic iyvnen bernadeti lurdidan
qristianuli centri iyo, romelmac didi gavlena ernadette di Lourdes an mamao korado, romlebic sauku-
iqonia am miwis istoriaze. Semdgom, napoleonis neTa dinebam ver waleka. SeiZleba es imis niSania, rom
dros, bavariis es mxare gaerTianda, rogorc miunhe- eklesiam dakarga gavlena kulturul ganviTarebaze
nisa da frizingis saeklesio teritoria. ra Tqma un- da mxolod saukuneTa bunebrivi dinebiT, inerciiT
da, am Zveli, antikuri qristianuli ambis gaxsenebi- grZeldeba misi arsebobac? Tu imis unari rom ucbad
sas SeuZlebelia ar vaxsenoT anglo-saqsi bonifaci, miiRon da gaiTavison namdvili Rirebulebani _ pa-
romlis damsaxurebaa im dros bavariis teritoriaze tara, gulubryvilo adamianebs ufro SeswevT, vidre
ekleziasturi centris organizeba. `mcodneebsa da Wkvianebs _ inteligencias~? dar-
wmunebuli var, swored es `patara~ wmindanebia dama-
davibade 1927 wlis 16 aprils. wminda SabaTs, mar- xasiaTebeli niSani Cveni droisa, rac me ufro da uf-
qTsulinSi (Marktsull’Inn-is bazroba.) ojaxSi xSirad ro metad mexeba Cemi cxovrebis xangrZlivobasTan
igonebdnen, rom Cemi dabadebis dRe wminda kviris erTad.
bolo dRe gaxldaT, aRdgomis wina dRe, da amitomac magram davubrundeT Cems bavSvobas. Cveni ojaxu-
meore dilasve momnaTles `aRdgomis Rames~ kurTxe- ri cxovrebis meore safexuri iyo titmoningi (Tittmo-
uli wyliT, romelic im dros diliT ikurTxeboda. ning), patara qalaqi md. zalcahze, romlis xidic saz-
nakurTxi wyliT pirveli monaTluli viyavi im dros, Rvris rolsac asrulebs germaniasa da avstrias So-
rac raRac mniSvnelovans moaswavebda. piradad me ris. titmoningi Tavisi tipuri arqiteqturiT Cemi
yovelTvis madlobeli viyavi, rom am gziT Cemi cxov- bavSvobis saocnebo qalaqad darCa. axlac vxedav did
reba dabadebidanve aRdgomis saswaulis madliT iyo moedans Tavisi SadrevnebiT, laufenis da burghau-

34
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

zenis (aufen, Burghausen) karebebiT SemosazRvruls Tad Cveni saxlic mTel moedanze imyofeboda yvela-
da sacxovrebeli saxlebiTac, moedans, romelic did ze lamaz SenobaSi, romelic erT dros kanonikebs
qalaqebsac ki pativs dasdebda. mexsierebaSi gansa- ekuTvnodaT. meore mxriv, saxlebis garegnuli sila-
kuTrebiT saSobaod ganaTebuli vitrinebi CamrCa, maze sulac ar niSnavda, rom komfortuli iyo: iata-
rogorc saocari movlena. ki uswormasworo, kibeebi moryeuli, oTaxebi asimet-
titmoningSi, ocdaaTwliani omis Jams, barTlo- riuli, samzareulo da sasadilo oTaxi Zalian viw-
meo holchauzerma dawera Tavisi apokalipsuri xil- ro, magram samagierod sawoli oTaxi iyo moTavsebu-
vebi. magram misi mTavari damsaxurebaa, rom miiRo da li did darbazSi, rac agreTve mouxerxebelsa da
gaanaTa mosaxleobis cxovreba saukuno sinaTliT, aramyudros xdida.
romelic ukavSirdeboda eusebio verselens (uselio di CvenTvis, bavSvebisTvis es yvelaferi mistikuri,
Verselli) da wminda agostinos (sant` gostino). kanoni- idumali da momxiblavi gaxldaT, magram dedaCemis-
kuri eklesia, romelic man daa- Tvis, romelsac am saxlis da-
arsa am patara qalaqSi zalcah- lageba da iq saqmianoba uxde-
ze. SemorCenili iyo mis mier boda, Zalian momqancveli da
SemoRebuli saxelebi: damRleli iyo. amitom ormagad
mRvdels dekans eZaxdnen kano- uxaroda, roca CvenTan saseir-
nikuri TanaSemweebi. rogorc no dros poulobda. maxlobel
kanonikur eklesiaSia cnobili, avstriamde mivdiodiT. gansa-
wmindanis gvami Senaxulia pa- kuTrebuli grZnoba iyo, cotas
tara kapelaSi da ara didi sa- gaivlidi da ukve `sazRvarga-
kurTxevlis qveS. reT~ amoyofdi Tavs, Tan qveya-
amis gamo, iseTi STabeWdi- naSi sadac imave enaze lapara-
leba gvrCeboda, rom Cvens pa- kobdnen, mcire, umniSvnelo
tara qalaqs raRac marTla gansxvavebiT, imdenad, rom dia-
mniSvnelovani hqonda. eklesi- leqtic ki TiTqmis Cvennairi
ac amaRlebulze idga, rogorc iyo.
patara koSki da qalaqs gadmoh- Semodgomaze naxnavebSi ve-
yurebda. magram rac yvelaze lur salaTas veZebdiT; min-
metad gviyvarda, barokos sti- dvrebSi zalcahis garSemo
liT aSenebuli patara eklesia sxvadasxva sagans vpoulobdiT
iyo, romelic kanonike agosti- _ dedis miTiTebiT _ `preze-
nelTa xanas ukavSirdeboda da pes~ (saSobao scena qristes da-
romelsac siyvaruliT uvlid- badebisa beTlemSi) gasakeTeb-
nen ingliseli qalbatonebi. lad.
uZveles samonastro SenobebSi sxva mraval lamaz mogone-
maSin dawyebiTi da qalTa sko- papi benediqte XVI basTan erTad isic maxsendeba,
lebi iyo gaxsnili. gansakuTrebiT SemorCa Cems mex- Tu rogor davdiodiT erTi moxuci qalbatonis sana-
sierebas mogoneba `Santo Sepolcro~-si, bevri yva- xavad Sobis dReebSi, romelsac imxela `prezepe~
vilebianisa da feradSuqebianis, romelTac aq gamo- hqonda, rom mTel saxls avsebda. iq imden saocrebas
fendnen swored wminda paraskevsa da aRdgomas So- vpoulobdiT, ara gvwyindeboda maTi Tvaliereba da
ris, ufro rom gvaaxlovebda gardacvalebisa da aR- tkboba. maxsendeba erTi sxvenic, sadac erTi megoba-
dgomis saidumloebasTan, Cvens Sinagan da garegan ri marionetebis Teatrs marTavda, es figurebi Cvens
grZnobebTan gvakavSirebda jer kidev racionaluri fantazias frTebs asxamdnen.
Segnebis Camoyalibebamde. miuxedavad amisa, vgrZnobdiT, rom Cveni mSvidi
vici, ver amovwurav yvela Tvisebas, rac Cvens qa- bavSvuri samyaro mxolod samoTxiT ar Semoifar-
laqs ase Zvirfass xdida CvenTvis da riTac Zalian gleboda. garegnulad lamaz nivTTa Soris didi si-
vamayobdiT. Tu zalcahis dablobTan mdebare gorak- Raribe imaleboda. ekonomikurma krizisma kvali da-
ze axvidodiT, polnahis (polnach) eklesiasTan aRmoC- aCnia Cvens patara sasazRvro qalaqsac, romelic
ndebodiT, barokos stilSi agebul lamaz eklesias- progresisgan miviwyebuliyo.
Tan, romelic tyeebiT iyo garemoculi; eklesiasTan politikuri klimatic sul ufro da ufro ig-
polnahis kamkama wyali moCuxCuxebs. xSirad Cven, sa- rZnoboda.
mi bavSvi, Cvens Zvirfas dedasTan erTad avsulvarT miuxedavad imisa, rom bolomde ar viyavi garkve-
salocavSi da am adgilis saocari simSvidiT dav- uli Tu ra xdeboda, Cems mexsierebas SemorCa mogo-
mtkbarvarT. SeuZlebelia am siZlieris daviwyeba, nebebi saarCevno manifestaciebisa da gauTavebeli
romelic qalaqs Tavs dastrialebs da mis warsul politikuri Setakebebisa, romelsac isini wamoiw-
didebaze mogviTxrobs. Jandarmeria da masTan er- yebdnen xolme. respublikis uZlureba, rom mosax-

35
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

leobas politikur simtkices ver pirdeboda, naT- maTi dro dadga da bevris SesaSineblad, skivrebidan
lad Canda partiaTa brZolisas, romelSic bavSveb- amoiRes yavisferi formebi. maT `hitleris axalgaz-
sac ki SeeZloT monawileoba. rdebi~ (itlerjugend) Searqves da `germanel gogonaTa
nacisturi partia sul ufro da ufro ikveTebo- ligac~ Seiqmna (und deutscher Mädehen) romelTac
da, rac erTaderTi gamosavali iyo am usasrulo qa- Cvens skolasTan hqondaT kavSiri. Cemi da-Zmac iZu-
osSi. lebulni iyvnen gaerTianebuliyvnen da monawileoba
rodesac hitlers CaeSala mcdeloba, raihis pre- mieRoT maT gamosvlebSi. mamaCemi Zalian ganicdida,
zidenti gamxdariyo, Cemma mSoblebma SvebiT amoi- rom meti gza ar hqonda, iseTi saxelmwifos samsa-
sunTqes, magram arc arCeul prezident hindenburgs xurSi unda yofiliyo, romlis saTaveSic kriminale-
Segebebian didi enTuziazmiT, masSi ver xedavdnen bi isxdnen, miuxedavad imisa, mis samsaxurebriv uf-
namdvil garantias yavisferperangianTagan xalxis leba-movaleobebs sofelSi aravin exeboda. im oTxi
dasacavad. wlis manZilze, rac iq gavatareT, ramdenadac max-
mamaCems sul ufro xSirad uwevda nacistur Za- sovs, axali reJimi dakavebuli iyo mxolod jaSuSo-
ladobebSi Careva da mogerieba. vgrZnobdiT saSiS- biT da mRvdlebis TvalTvaliT, romlebic `raixis
roebas rac mas emuqreboda da yoveldRiuri cxov- mtrebad~ iTvlebodnen; ise moxda, rom piradad mama-
rebis patara Jestebi da saqmianobac ver fantavda am Cems arasodes mouwia garkveuli poziciis SerCevam;
daZabulobas. piriqiT, yovelTvis yuradRebiT iyo da exmareboda
im mRvdlebs, romelTac safrTxe emuqrebodaT.
amgvarad, 1932 wels mamaCemma kidev erTxel ga- nacional-socializmma mxolod patar-patara
dawyvita gadasvla axal adgilas mas Semdeg, rac cvlilebebi Seitana soflis cxovrebaSi. bavariaSi
titmoningSi bevrjer mouxda Setakeba nacistebTan. wesad iyo, maswavlebeli eklesiis orRanzec ukrav-
dekemberSi, Sobis win gadavediT Cvens axal sacxov- da, gundsac xelmZRvanelobda da diriJorobda, bib-
rebelSi, aSau inze, glexebis dasaxleba iyo _ didi liis gakveTilebsac atarebda, katexizmo ki mxolod
meurneobebiT. dedaCemi gaocebuli da nasiamovnebi mRvdlis movaleoba gaxldaT. Tavidan gvegona, rom
gaxldaT axali biniT. erTma glexma aaSena es patara, yvelaferi aseve darCeboda da gagrZeldeboda, mag-
terasiani saxli, im droisTvis Tanamedrove stilSi, ram male mivxvdiT, rom maTTvis, axali patronebis-
romelic Semdgom Jandarmerias miaqirava. ofisi da Tvis, rwmena da RvTis erTguleba arafers niSnavda.
sacxovrebeli pirvel sarTulze imyofeboda. Cven, daiwyo brZola aRsarebis skolebTan. unda moespoT
bavSvebi, meore sarTulze mogvaTavses. saxls lama- kavSiri skolasa da eklesias Soris da skolis suli-
zi baRi ekra, lamazjvarcmiani. Semdeg ki didi min- eri safuZveli qristianuli rwmena ki ara, `mmarTve-
dori iwyeboda, patara tbiani, romelSic erTxel, lis~, `winamZRolis~, `ührer~-is ideologia unda yo-
TamaSisas kinaRam davixrCe. filiyo. mRvdlebi mTeli Zal-RoniT ibrZodnen aR-
sofelSi, rogorc bavarielebs sCveviaT, ludis sarebis skolebis dasacavad. Cems mexsierebas Semor-
didi fabrika da sasadilo gaemarTaT. kacebi kvira Ca mogoneba am mZime brZolaze, mRvdlis werilebi am
dRes am sasadiloSi ikribebodnen. namdvili, didi Temaze, romelsac wirvis dros gvikiTxavda. maSinve
moedani, sadac eklesia, skola da meore ufro didi gamiCnda idea, rom isini TavianTi brZoliT kanonebs
sasadilo mdebareobda, qalaqis meore boloSi iyo. ar emorCilebodnen da uaryofdnen. marTlac, ra az-
Cven, bavSvebs, ra Tqma unda, gvaklda patara qala- ri aqvs kanons, romelic ar sruldeba, romelTac pi-
qis didebuleba, riTac Zalian vamayobdiT. soflis rovnebebis mxardaWera ar axlavs.
saucxoo neogoTuri eklesia verc Seedreboda imas, xnieri maswavleblebi da zogi axalgazrdac er-
rasac titmoningSi miveCveodiT. maRaziebic ubralo Tgulad misdevdnen da icavdnen TavianT rwmenas.
iyo da dialeqtic ucxo, imdenad, rom Tavidan raRac isini darwmunebulni iyvnen TavianT arCevanSi da
sityvebs verc vigebdiT. magram Zalian male Sevegu- sruli SegnebiT axorcielebdnen erTgulebas RvTi-
eT Cvens sofels da misi silamazis dafaseba viswav- sadmi, amitom qristianuli rwmena Cveni kulturis
leT. miuxedavad amisa, didi istoriis zemoqmedebas namdvili safuZveli gaxldaT, aqedan gamomdinare,
mainc vgrZnobdiT. maTi, rogorc aRmzrdelTa, Rvawlsac warmoadgen-
1932 wlis dekemberi idga. 1933 wlis 30 ianvars da. maT Zvel TaobaSi iyo erTguleba mxolod skoli-
hindenburgma hitlers raixis kancleroba miando. sa da aRsazrdelebisadmi. axalgazrda TaobaSi Tav-
nacistebi maSinve alaparakdnen Zalauflebis dab- dajerebuli nacistebic erivnen. orive SemTxvevaSi
runebaze da marTlac ase moxda. Zalaufleba pirve- kanoni religiis Taobaze fuWi iyo, araviTar rols
li dRidanve SesamCnevi Seiqmna. me aRar maxsovs, mag- ar asrulebda.
ram Cemi da-Zmisgan gadmocemiT vici is wvimiani dRe, im oTxi wlis manZilze, rac aSauSi vswavlobdi,
roca skolas msvleloba unda moewyo mTel sofel- davinaxe, rom Cemi maswavleblebi ar yofilan namdvi-
ze. xalxi ukmayofilo iyo da didi enTuziazmiT ar li morwmuneni, magram mainc distancias icavdnen am
Sexvedria am wamowyebas. aSauSic iyvnen aSkara nacis- axali moZraobisgan.imis gamo, rom eklesia soflis
tebi, zogi Sefarulad moqmedebda. xedavdnen, rom centrs warmoadgenda ara mxolod arqiteqturu-

36
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

lad, aramed yoveldRiuri cxovrebisTvisac, azri yo siaruli, Tan stumrad imyofeboda saarqiepisko-
ar eqneboda brZolas mis gasanadgureblad. axali poso kolejSi, me miuxedavad imisa, imasaviT momza-
reJimisTvis tyuili garja iqneboda. debuli rom ar viyavi da verafriT ver vutoldebo-
im dros erTi axalgazrda maswavlebeli iyo, ur- di, mainc ukan gavyevi. imave wels Cemma damac daiwyo
wmuno, axali ideebis enTuziasti. undoda soflis siaruli _ au sul inis qalTa saSualo skolaSi, ro-
cxovrebaSi wvlili Seetana, romlis dRis ganrigic melic franCeskanel monazonTa mier iyo gaxsnili
wirvis Catarebis droze iyo damokidebuli. daadgme- kanonike agostinel berTa antikur samonastro kom-
vina didi maisis xe da warmoTqva locvis msgavsi sit- pleqsSi, romelic mTel bavariaSi barokos stiliT
yva am sicocxlis simboloze, romelic sul axali Za- agebul yvelaze lamazi eklesiiTac Tavmomwoneob-
lebiT axldeboda da Zlierdeboda. am xes unda gane- da. amgvarad, eklesia isev ganagrZobda imxanad Tavis
saxierebina germanikuli religiis aRdgena, romel- saqmianobas saskolo aRzrdaSi, miuxedavad imisa,
sac qristianoba anadgurebda. Taosnobda sazafxu- rom _ u sull’ Inn skola ukve daqucmacda sxvadas-
lo zeimsac, rogorc simbolos Zveli germanikul xva ganyofilebad. glexebis cxovrebac mWidrod da
fesvebisa da pirvelqmnil bunebaSi dabrunebisa mtkiced ukavSirdeboda saeklesio cxovrebas: daba-
CvenTvis ucxo, ebraelTa da romaelTa religiebis deba da sikvdili, qorwili da avadmyofoba, mosav-
winaaRmdeg. axlac Camesmis, Tu rogor sdeben brals lis moyvana da aReba, yvelaferi rwmenas ukavSirde-
qristianobas, romelmac gaanadgura adgilobrivi boda. miuxedavad amisa, zogi pirovnebis cxovrebisa
kultura, evropuli kulturis adgili daikava, sao- da azrovnebis wesi yovelTvis ar Seesabameboda
caria, Tu raoden nacnobia da ritorikuli CemTvis qristianul rwmenas da saeklesio morals. veravis
es azrebi. sabednierod, areulobis es mcdelobani warmoedgina sikvdili ueklesiod, an Tavisi cxovre-
da gamosvlebi gavlenas ar axdenda bavariel glexTa bis sxva mniSvnelovan movlenaTa eklesiis kurTxe-
azrovnebaze. maT xeze Camokidebuli sardelebi da vis gareSe. es sicarieleSi dakargva iqneboda, dakar-
Zexvebi ufro ainteresebdaT, vidre axalgazrda mas- gavdi mTavar amosaval wertils, romelic Zalasa da
wavleblis azrebi. cxovrebas azrs aZlevda, did mxardaWeras. ziareba
axali drois sxva niSani iyo vinTerbergze dayene- ise xSirad ar imarTeboda, rogorc dRes, magram iyo
buli sinaTlis fari, erT-erT mTaze, romliTac so- ramdenime dawesebuli Sexvedra ziarebis miRebisa,
feli garSemortymuliyo. Rame, rodesac mkveTri romelsac TiTqmis aravin akldeboda; Tu vinmes pa-
SuqiT sibneles kveTda, ise Canda, rogorc gamaf- tara baraTi ar eqneboda, saaRdgomo aRsarebiani, sa-
rTxilebeli, avis momaswavebeli niSani raRac saSiS- zogadoebidan gariyulad iTvleboda. dRes xSirad
roebisa, romelic jerjerobiT TvaliT ar Canda da mesmis, es yvelaferi zedapiruli da sanaxaobrivi
arc icodnen, ra erqva. xma gavarda, rom am gziT SeeZ- iyoo, marTalia, bevri maTgani amas mxolod socia-
loT daefrTxoT mtris TviTmfrinavebi. Sefarulad luri aucileblobisTvis akeTebda da ara Sinagani
yvelam icoda, rom raRac mzaddeboda, rac SeiZleba rwmeniT. mainc ar yofila mTlad umniSvnelo, rom
SeSfoTebis safuZveli yofiliyo, magram veravis aRdgomis dRes mdidari glexebic, romlebic Tvi-
warmoedgina am garegnulad mSvidobian samyaroSi, Tonve iyvnen im miwebis mepatroneni, daiCoqebdnen
rom aseTi uzomod didi aRsarebis saTqmelad,
movlenebi mzaddeboda. codvebis mosananieblad
rodesac 1937 wels iqidan da im wuTas pataravdebod-
wamovediT, Semdgom gavi- nen iseve, rogorc maTi mo-
geT, rom tyeSi daemalaT samsaxureebi, romlebic
ìïèøïþïàì, 14 oqtombers
mTeli `qseli~ danadgari. umravlesobas warmoadgen-
es iyo produqtis maragTa
ýóîíïä „÷âåíò èùåîäëþòì“ dnen da cota xniT mainc
fabrika, romelic cidan æïîþïçøò ãïòèïîàåþï erTmaneTs utoldebodnen
ar Canda: amgvarad, rasac ganxilva mdidrebi da Raribebi. Tav-
elodnen, aSkara da saSine- liana eliavas mdablobis am wuTSi yvela-
li saxe SeiZina. wignisa nairi gansxvaveba qreboda,
magram, rogorc ukve uSedegod ar Caivlida
vTqvi, ojaxs es yvelaferi „siyvarulis misteriebi“ xolme.
Cvens Tavze ar gadagvita- liturgiul weliwads,
nia. amasobaSi yoveldRiu- momxsenebeli im dros Tavis ritmi hqon-
ri cxovreba sofelSi Zve- da.am faqts bavSvobidan
maia jaliaSvili
leburad miedineboda. Sevegue didi sixaruliT
pirvelad Cemi Zma gaxda da TviTSegnebiT. diliT
stiqarosani; Semdgom, æïìïùñòìò 14 ìïïàçå adre tardeboda wirva jer
1935 wels, rodesac tra- ÷óþòíïøâòäòì 41 kidev Cabnelebul eklesia-
unStainis gimnaziaSi daiw- Si, romelsac mxolod san-

37
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

Tlebis Suqi anaTebda. Sobis molodini mosawyen TiToeulma saukunem raRac Tavisi Seitana da da-
dReebs Tavis gansakuTrebul iers aniWebda. Cveni amata. is saSualebas gvaZlevda naTlad dagvenaxa,
`resepe~1 yovel wels TiTo figuriT izrdeboda da rogori iyo primitiuli eklesiis safuZvlebi Sua
yovelTvis sababi iyo didi sixarulisa, mamasTan er- saukuneebsa da Tanamedrove epoqaSi. yvelaferi ar
Tad tyeSi wavsuliyaviT da Segvegrovebina xavsi, yofila logikuri, bevri sirTulec axlda da yo-
girCebi da naZvis totebi. xuTSabaTs (quaresima-ze) velTvis advili ar iyo garkveva. swored amisTvis ek-
ewyoboda xotbis Sesxmis, gandidebis locvebi, rome- lesia araCveulebrivi Senoba gaxldaT da Tavs ise
lic zeTisxilis totebis TanxlebiT tardeboda vgrZnobdi, rogorc Sin. ra Tqma unda, bavSvobaSi
mTeli seriozulobiTa da mxurvale rwmeniT, rac yvelaferi ar mesmoda, magram Cemi svla liturgiis
Cemze gansakuTrebul STabeWdilebas axdenda da er- gziT iyo zrdis procesi did realobaSi, romelic
Tianad maRelvebda. mniSvnelovani movlena iyo So- yovelgvar individualobasa da Taobebze maRla id-
bis Rame, wminda SabaTis saRamo. mTeli wminda kviris ga sul ufro da ufro mivyavdiT axali aRmoCenebisa
ganmavlobaSi eklesiis fanjrebi Savi fardebiT iyo da saocrebebisken. kaTolikuri liturgiis amouwu-
Cabnelebuli, ise, rom mTel garemos dRisiTac ki ravi realoba Tan mdevda Cemi cxovrebis yvela faza-
mistikur idumalebas aniWebda. magram rogorc ki sa da safexurze; amitom ar SemiZlia yovelTvis es
mRvdeli waimRerebda strofs: `qriste aRsdga~, aspeqti ar gavixseno.
fardebi erTbaSad aiweoda da mTel eklesiaSi
brwyinvale Suqi gadmoiRvreboda. es iyo Sobis yve-
laze kargi gansaxiereba, Sobisa, risi warmodgenac gimnaziis wlebi TraunStainSi
adamianis gonebas SeeZlo. liturgiuli moZraoba,
romelmac maSin kulminacias miaRwia, Cvens sofel- imxanad mZime fizikuri datvirTvis gamo, rasac
sac gadmowvda. mRvdelma daiwyo skolebSi bavSvebis- Jandarmis movaleoba da samuSao iTxovda, pensiaSi
Tvis wirvis mowyoba, sadac TviTon testebs gvikiT- maT samoci wlisas uSvebdnen. mamaCemi mouTmenlad
xavda da pasuxs yvela erTad vcemdiT. testebi Soti- eloda am dRes. uTvalavi Ramis morigeobebi, rac mis
dan `Schott~ ikiTxeboda. movaleobaSi Sedioda, rTuli gamocdis win ayenebda.
ra iyo Sotidan Schott-i? gasuli saukunis bolos magram yvelafers kidev ufro amZimebda politiku-
anselm Sotma, beuronis benediqturi monastris ri viTareba. imJamad, roca Tavis movaleobis Sesru-
abatma, wirvis wigni germanulad Targmna. gamocemebi leba uwevda, avadmyofobis gamo xangrZliv biule-
arsebobda mxolod germanul enaze, calkeuli nawi- tenze gavida da, rogorc iqna, Tavisufali dro
lebi laTinuradac iyo Setanili. arsebobda mTlia- iSovna. maSin xSirad vseirnobdiT. seirnobisas Tavis
nad laTinur enazec, gverdiT germanuli Targmane- cxovrebaze miambobda. bolos da bolos 1937 wlis 6
biT. erTma mRvdelma Cems mSoblebs maTi qorwilis marts, rogorc iqna, dadga misi mesamoce dabadebis
dRes `Soti~ aCuqa 1920 w. amis gamo es wigni yovel- dRe. 1933 wels Cemma mSoblebma SeZles karg fasSi er-
Tvis did rols asrulebda Cvens ojaxSi. Cveni mSob- Ti Zveli soflis saxli eyidaT, 1726 wels aSenebuli,
lebi Tavidanve cdilobdnen, rom patarebs litur- traunStainis gareubanSi. misma yofilma patronebma
giis azri gagvego. iyo locvis wigni bavSvebisTvis, nakveTic gayides, sadac blis, vaSlis, msxlisa da
wirvis gasamarTad, ilustraciebiT. ase SegveZlo qliavis xeebi idga. miwa garSemortymuli iyo wablis
Tvali gvedevnebina imisTvis, rac moTxrobili iyo. xeebiT, ramdenime nabijSi ki tye iwyeboda, sadac
is nawil-nawil warmogvidgenda patara locvebs, ramdenime saaTic ki SeiZleboda gevloT. saxli aSe-
calkeuli nawilebi liturgiis sinTezad rom ikvro- nebuli iyo tipur alpur stilSi, rac zalcburgis
da da SesaZlebels xdida bavSvebsac elocaT. iyo zonisTvis iyo damaxasiaTebeli; sabZeli da gomuri
kviris `Sotic~, sadac kviris liturgia da sadResas- sacxovrebel oTaxebTan, erTi saxuravis qveS iyo
waulo dReebisa mTlianad iyo Setanili, dabolos moqceuli. gomuris saxuravi xis ficrebiT iyo gada-
yoveldRiuri wirvis kompleqti. yovel axal nabijs xuruli, romelsac zevidan qvebi ewyo qarisagan da-
liturgiis siRrmeSi Sevyavdi da CemTvis udidesi sacavad. onkanis wylis nacvlad, saxlis win wyaro
movlena iyo. is siZliere, rasac nawil-nawil viReb- iyo, saidanac civi wyali moCuxCuxebda. mogvianebiT,
di, uZvirfasesi gaxldaT CemTvis. rodesac Cvens garSemo saxlebi aSenda da axali wya-
mimzidveli iyo patar-patara nabijebiT Sesvla roebi gaCnda, gvalvisas wyali xSirad Sreboda. sawo-
liturgiis mistikur samyaroSi, rac sakurTxevelTan li oTaxis fanjrebi, sadac bavSvebs gveZina, samxre-
xorcieldeboda Cvens Tvalwin. ufro da ufro vxvde- Tisken iyo mimarTuli.
bodi, rom sinamdviles vuaxlovdebodi, rac vinmes ga- diliT gaRviZebisas, fanjridan or mTas vxedavdiT:
mogonili ki ar iyo, viRac Cveulebrivi avtoris qmni- hohfelensa da hohgern-s, traunStainis or Sinaurul
leba, arc romelime didi pirovnebisa. igi Seiqmna da mTas, romlebic ise axlos iyvnen, gegoneboda xeliT
gaizarda saukuneTa manZilze saeklesio rwmenisgan. Seexebodi. Semdgom, rac dro gadioda, dedaCemma moa-
moicavda mTeli istoriis simZimes da ufro mets war- xerxa mamas daxmarebiT, romelmac saxli gadaakeTa,
moadgenda, vidre kacobriobis istoriis nayofia. araCveulebriv, brwyinvale sacxovreblad eqcia.

38
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

fanjrebis win sayvavileebi iyo. bostanic gamar- deaSi~, `zurgi aqcie siRaribeze fiqrs, ifiqre mxo-
Ta, isic yvavilebiT garSemortymuli. Tavidan sax- lod RvTis aucileblobaze.~
lis uimedo mdgomareoba mamas Zalian awuxebda, magram Cemi skolaSi Sesvlidan erTi wlis Semdeg
CvenTvis, bavSvebisTvis ki samoTxe iyo da ukeTesi SemoiRes saskolo `reforma~, sruliad ganaxlebu-
verc ki warmogvedgina. Cabnelebuli oTaxebic idu- li. manamde gimnazia da skola mecnieruli Tvalsaz-
malebiT iyo savse, sadac wina mflobelis dros qso- risiT sxvadasxva sistema iyo, erTmaneTisgan gamo-
vilebis dasamzadebeli laboratoria-saxelosno yofili. axla ki axal saskolo modelSi erTiande-
hqondaT. Tanac es mindori, wyaro, xeebi, tye... am ad- bodnen, egreTwodebul `umaRles skolaSi~, sadac
gilebSi xangrZlivi xetialis Semdeg bolos da bo- berZnuli mTlianad qreboda, laTinuri ki Semcire-
los vipovneT adgili, sadac Tavs Sinaurulad, buli formiT mesame klasidan iwyeboda, romelsac
Cvens saxlSi vgrZnobdiT; xSirad vixseneb madlie- Tanamedrove enebic enacvlebodnen, gansakuTrebiT
rebis grZnobiT am adgilebs. dauviwyaria pirveli inglisuri, amasTan, ZiriTadi datvirTva sabunebis-
STabeWdileba am adgilebisa. gadasvlisas satvirTo metyvelo mecnierebebze iqna gadatanili. axal sas-
manqana Cveni bargiT dawinaurda, Cven ki Cveni aSaue- kolo modelTan erTad maswavleblebis axali Tao-
li saxlis patronis manqaniT mivyvebodiT ukan da bac movida, asakiT ufro axalgazrdebi, romelTagan
misvlisTanave TvalSi mogvxvda enZelebiT mofeni- zogi Zalian momzadebuli iyo, magram Tan axali re-
li mdelo. Jimis momxreebi iyvnen. kidev sami welic da religiis
aprilis dasawyisi iyo. swavleba skolaSi saerTod Sewyda, samagierod, fiz-
magram traunStainSi gadasvlidan, miuxedavad kulturisa da sportis gakveTilebma moimata. mad-
yvelafrisa, CemTvis mZime xana daiwyo. Cveni Casvli- loba RmerTs, neba dagvrTes, vinc Zveli programiT
dan ramdenime dRis Semdeg skola gaiRo. swavla pir- daiwyo, bolomdec mieyvana.
vel `humanitarul~ klasSi daviwye, romelic Tana- amasobaSi sul ufro igrZnoboda, rom msoflios
medrove `klasikurs~ Seesabameba. iqamde misasvle- istoria iqufreboda da kupriviT duRda. 1938 wlis
lad naxevar saaTs unda mevlo fexiT, sakmao dro iyo damdegs ukve SeuZlebeli iyo, rom ar SegvemCnia ja-
garSemo misaxed-mosaxedad da dasafiqreblad, Tan rebis moZraoba. laparakobdnen avstriis winaaRmdeg
imis gadasameorebladac, rac skolaSi maswavles. mosalodnel omze, sanam erT dRes gamoacxades ver-
aSaus dawyebiTi skola bevrs verafers gvTavazobda; maxtis Seteva da avstriis daqvemdebareba germanul
axla ki axali sagani unda meswavla da davpirispire- raixze, romelsac im momentidan `didi germania~ er-
bodi axal moTxovnebs, romlebic ufro rTuli da qva. CvenTvis avstriaSi Zalauflebis xelSi Cagdebas
mkacri iyo, Tan klasSi yvelaze patara viyavi, yvela- yavisferperangianTa mier sasikeTo mxarec hqonda:
ze norCi. laTinuri isev iswavleboda, rogorc mTe- Cveni maxlobeli sazRvrebi hitlerma Caketa. max-
li programis safuZveli, Tan Zalian mkacrad sovs erTxel eqskursiaze mivdiodiT aSaudan Cvens
gvTxovdnen, risi madlieric davrCi mTeli sicoc- sayvarel titmoningSi, magram xidi zalcahze, ro-
xle: rogorc Teologs, arasodes miWirda meswavla melzedac adre patarebi xSirad gadavdiodiT, gada-
Zveli teqstebi da xelnawerebi laTinurad da ber- ketili aRmoCnda _ xidis adgilas sazRvari dag-
Znulad, romSic Sekrebebis dros swrafad avuRe al- vxvda. axla avstria isev gaxsnili iyo, magram Zvirad
Ro Teologiur salaparako laTinurs, rac im gare- ujdebodaT. mogvianebiT mSoblebTan erTad xSirad
moSi gamoiyeneboda, miuxedavad imisa, rom arasodes davdiodiT maxlobel zalcburgSi.
ar momismenia laTinuris leqciebi universitetSi. yovel Casvlaze mivdiodiT maria plainSi, vaTva-
traunStainis universitetSic nacional-socializ- lierebdiT ganaTebul eklesiebs da Tavs uflebas
mma cota ram Secvala. laTinurisa da berZnulis Zve- vaZlevdiT am gansakuTrebuli qalaqis atmosferos
li Taobis arcerTi maswavlebeli maT miTiTebebs ar talRebs bolomde CaveTrieT. male Cemma Zmam sauc-
asrulebda, miuxedavad maTi zemoqmedebisa saxel- xoo iniciativa aiRo Tavis Tavze, ramac zalcburgis
mwifo dawesebulebaTa TanamSromlebze. gimnaziaSi sxva mxarec gagvacno: omma zalcburguli koncerte-
Cemi Caricxvidan cota xnis Semdeg direqtoris mo- bidan ucxoeli mayureblebi gamoTiSa da Seamcira,
adgile moxsnes, radganac axal patronebs ar mos- amitom bileTebi advilad iSoveboda; mis interesTa
wondaT. roca swavlis im wlebs vixseneb, vxvdebi, damsaxureba iyo, rom saSualeba mogveca mogvesmina
rom kulturuli Camoyalibeba, dafuZnebuli ber- beThovenis mecxre simfonia diriJor qnaferTbuSis
Znulis da laTinuris antikur sulierebaze, sasu- xelmZRvanelobiT, mocartis wirvis musika do mi-
liero cxovrebis wess gansazRvravda, rac totalur norSi, ratisbonis kaTedralis patara momReralTa
ideologias moicavda. maSindeli locvebis wigns SesrulebiT, da mravali sxva dauviwyari koncerti.
rom vfurclav, romelic skolebSi gamoiyeneboda da amasobaSi Cems cxovrebaSi sxva mniSvnelovani
sadac antikuri teqstebis gverdiT nacisturi him- cvlilebebi mzaddeboda. ori weli yoveldRe fexiT
nebi da nacional-socialistebis simRerebic iyo, Se- davdiodi skolaSi didi sixaruliT; magram axla uk-
vamCnie, rom Cveni musikis maswavlebelma, namdvilma ve mRvdeli momiwodebda, rom patrebis seminariaSi
kaTolikem, wagvaSlevina gamoTqmebi: `sikvdili iu- Sevsuliyavi, raTa saeklesio cxovrebaSi mudmivad

39
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

CavrTuliyavi. mamaCemisTvis, romelsac patara pen- sxvebTan erTad, sakuTari Tavidan gamovsuliyavi da
sia hqonda es, didi msxverplis gaRebas gulisxmob- davkavSirebodi sxva Tanaskolelebs, rac dafuZne-
da. amasTan, Cemma dam Caabara samecniero skolis bo- buli iyo gacema-miRebaze: madlobeli var am gamoc-
lo damamTavrebeli gamocda da 1939 wels agronomi- dilebisa, es CemTvis Zalze mniSvnelovani gamodga.
ul samuSaoSi CaerTo, rac gogonebisTvis savalde- Tavidan omi ararealuri Canda. mas Semdeg, rac hit-
bulo iyo, Tan samuSao adgilic ipova traunStainis lerma saSinlad gadasrisa poloneTi, stalinis sabWo-
did maRaziaSi, rogorc administraciis TanamSro- Ta kavSirTan TanamSromlobam TiTqos gamoaswora vi-
melma, da amiT ojaxs gaWirveba Seumsubuqa. gadaw- Tareba. dasavleTis siZliere myife Canda da safran-
yda, rom 1939 wels aRdgomas seminariaSi Sevsuliya- geTis frontzec siwynare iyo, araferi ar xdeboda.
vi, bednieri da imedebiT savse, radgan Cemi Zmac kar- 1940 weli hitleris triumfis weliwadi iyo: da-
gad maxasiaTebda da Tan bevr seminarists vicnobdi, nia da norvegia daipyro; mokle drois manZilze ho-
vinc internatis wirvas eswreboda. magram me maT landia, belgia, luqsemburgi da safrangeTic daneb-
ricxvs ar mivekuTvnebi, vinc internatis cxovrebas dnen. is xalxic ki, vinc nacional-socialistTa mo-
iyo morgebuli. saxlSi ufro Tavisuflad viyavi da winaaRmdege iyo, raRac garkveul patriotul sia-
ukeTesad vmecadineobdi, radgan mindoda iq Cemi bav- movnebasa da siamayes grZnobdnen: didi istorikosi
Svuri samyaro Semeqmna. axla ki iZulebuli viyavi hubert iedini, romelic mogvianebiT bonSi Cemi mas-
saswavlo darbazSi daaxloebiT samoc ymawvilTan wavlebeli iyo, Tavisi ebrauli warmoSobis gamo iZu-
erTad vyofiliyavi, rac CemTvis wameba iyo, iq SeuZ- lebuli gaxda germania daetovebina da hitleris
leblad mimaCnda swavla, rac Semdgom Zalian iolad mmarTvelobis xana iZulebiT emigraciaSi gaetarebi-
gamomdioda. rac yvelaze Zalian mamZimebda, is iyo, na. mis mogonebebSi aRwerilia is ucnauri, erTmane-
rom Tanamedrove aRzrda yoveldRe orsaaTian Tis sapirispiro gancdebi, rac imJamad gadaitana. ma-
sports, iTvaliswinebda did sportul moedanze. es maCemi naTlad xedavda, rom hitleris gamarjveba
garemo CemTvis wameba iyo, radgan ar viyavi sportu- germaniis gamarjveba ar iqneboda, aramed antiqris-
li da Tan taniTa da asakiT yvelaze patara gaxldiT, tesi, rac apokalifsuri xanis dadgomas niSnavda
zogi sami wliT didic iyo, ase rom fizikurad Zali- yvela morwmunesTvis, da ara marto maTTvis.
an movisustebdi. Cemi Tanaklaselebi Zalian gulux- omi Tavisi gziT midioda. Semdegi etapi balkane-
vebi iyvnen, magram ar varga sxvisi guluxvobiT isar- Tis dapyroba iyo. is garemoeba, rom inglisze Seteva
geblo da tvirTad daawve gunds. bevrjer gamocxadda da gadaido, eWvebsa da gaur-
amasobaSi istoriuli drama sul ufro mZafrde- kvevlobas iwvevda. CemTvis dauviwyaria 1941 wlis is
boda da dramatul saxes iRebda, mesame raixis Zala- kviradRe, rodesac gamoacxades, rom germaniam Tavi-
dobis gamo. viTarebas ufro amwvavebda tyuili da- si momxreebiT sabWoTa kavSirs Seutia mTliani
pirebebi da xelSekrulebebi. frontiT, romelic CrdiloeTidan Sav zRvamde
grZeldeboda. im dRisaTvis Cveni klasi SeTanxmebu-
mamaCemi verafriT ver igebda, Tu rogor egue- li viyaviT, rom tbaze naviT unda gagveseirna da pa-
bodnen frangebi, romelTa didi pativiscemac hqon- tara eqskursia Cagvetarebina. lamazi gaseirneba ga-
da, amden Zaladobasa da adamianTa uflebebis dar- modga, magram es ambavi omis arealis gafarToebis
Rvevas. 1939 wlis damdegs Cexoslovakiisa da imave Sesaxeb saSinlad gvawva gulze da Cvens sixaruls
wlis pirvel seqtembers poloneTis dapyrobam omis aqarvebda. vgrZnobdiT, rom es ambavi amjerad kar-
dawyeba gamoiwvia. omi jerjerobiT Sors iyo Cven- gad ar damTavrdeboda. napoleonze vfiqrobdiT;
gan, magram sul ufro muqariT gviaxlovdeboda. vfiqrobdiT ruseTis ukidegano tramalebze, sadac
omis dawyebam gamoiwvia Cveni kolejis lazareTad germanelTa Seteva SesaZloa marcxiT damTavrebu-
gadakeTeba. amis Sedegad me da Cemma Zmam isev Sinidan liyo. Sedegebi male yvelas Tvalwin ganviTarda:
daviwyeT skolaSi siaruli. magram direqtorma dro- transportis didi kolonebi miemarTebodnen, nawi-
ebiT sacxovrebeli gamogvinaxa, Tavidan qalaqis li daWrilebiT gavsebuliyo. axla saWiro gaxldaT,
Termuli wylebis centrSi (romelic mRvdel qnai- adgilebi, sadac samxedro saavadmyofoebi gaixsne-
fis surviliT da RvawliT did (neipp) samkurnalo boda. yvela Tavisufali Senoba dakavebuli iqna. se-
centrad iqca), Semdeg inglisel qalbatonebTan minaristebs, romlebic iqve axlos ar cxovrobdnen
sparcis (Sparz) qalTa kolejSi mogvaTavses, qalaqis (TiTqmis yvelas), kerZo binebi unda moeZebnaT. me da
Tavze. saxli mTlianad dacarielebuli iyo mas Sem- Cemi Zma sabolood davbrundiT Sin. axla ukve naTe-
deg, rac nacistebma religiuri skolebi daketes, ase li iyo, rom omi kidev didxans gagrZeldeboda; sul
rom, seminaristebma da maswavleblebma aq TavSesafa- ufro muqariT moiwevda Cvenken. Cemi Zma Cvidmeti
ri naxes. magram sportuli moedani ar iyo, amitom wlisa gaxldaT, me ToTxmetisa. me kidev SeiZleboda
tyeSi seirnobasa da tbis piras TamaSebs kmarobdnen ganze davrCeniliyavi, magram naTeli iyo, rom Cemi
da Tevzaobdnen kidec. ymawvilTa bednieri cxovre- Zma maT versad ver gaeqceoda. marTlac, 1942 wels
biT vcxovrobdiT. aq sabolood Sevegue seminarias egreTwodebul `samuSao momsaxurebaSi~ dauZaxes;
da lamazi xanac gaviare. unda meswavla cxovreba Semodgomaze jarSic gaiwvies, vermaxtSi, sadac ko-

40
10 oqtomberi 2008
mogonebaTa skivri

munikaciis ganyofilebaSi gaanawiles, rogorc ra- maswavleblebTan. es saintereso gamocdileba gax-


diotelegrafisti. safrangeTis, holandiisa da Ce- ldaT mravali TvalsazrisiT. axla erT klass vaya-
xoslovakiis Semdeg, 1944 wels, italiis frontzec libebdiT am gimnaziis moswavleebTan erTad, Tavis
gauSves, sadac daiWra da, sabednierod, swored tra- mxriv isinic gamoZaxebulni iyvnen aviasawinaaRmde-
unStainSi gadaiyvanes samxedro saavadmyofoSi, se- go samsaxurSi Casadgomad. CvenTvis Sexeba iyo axal
minariis SenobaSi rom imyofeboda, sadac bevri mxia- samyarosTan. Cven, traunStainelebi, saukeTesoebi
ruli dRe gaetarebina. magram, rogorc ki gamojan- viyaviT laTinursa da berZnulSi, magram Cvens pro-
mrTelda, isev italiis frontze gagzavnes. vincialobasac vxvdebodiT.
miuxedavad istoriuli suraTis, viTarebis simZi- metropolia Cvens axal megobrebs sxvadasxva axal
misa, CemTvis Sin yofnisa da traunStainis gimnaziis kulturul horizontebs uxsnida. Tavidan ki iyo ra-
kidev erTi lamazi weliwadi iyo. Rac SeuTavsebloba, magram mere marTlac erTiani
laTinel da berZen klasikosTa didi enTuziasti jgufi gavxdiT. pirveli pozicia, saiTac gagviSves,
viyavi, amasobaSi maTematikamac gamitaca. magram uf- ludvigsfeldi gaxldaT, miunxenis CrdiloeTiT,
ro mniSvnelovani is iyo, rom literaturiT dainte- gvevaleboda BMW-s fabrika dagvecva, sadac TviT-
reseba da misi aRmoCena daviwye. vswavlobdi didi mfrinavis motorebi mzaddeboda. Semdegi gadasvla
cnobiswadiliT literaturis istorias, enTuziaz- iyo unTerforingisken, miunxenis Crdilo-aRmosav-
miT vkiTxulobdi goeTes, im dros Sileri metisme- leTiT, cota xniT insbrukSic viyaviT, sadac sadgu-
tad moralisti meCveneboda; gansakuTrebiT XIX sau- ri mTlianad gaanadgures. aucilebeli iyo Zalebis
kunis mwerlebi miyvarda: aihendorfi, morike, Stor- gaZliereba. im wuTidan, roca Setevebi aRar meorde-
mi, Stifteri, sxvebi ki, rogorc raabe, klaisti, Cem- boda, bolos gilhingSi gadagviyvanes, amerzes (ame-
Tvis ucxoni rCebodnen. bunebrivia, TviTonac da- ris tbis) CrdiloeTiT, ormagi datvirTviT: unda
viwye leqsebis wera da axali sixaruliT da ZalebiT dagvecva dornieris danadgarebi, saidanac mifrinav-
mivubrundi liturgikul teqstebs, romelTa Tar- dnen pirveli sabrZolo TviTmfrinavebi, da davxma-
gmnasac TviTonve ukeT da ufro cocxlad. mdidari rebodiT momxreTa TviTmfrinavebs, romlebic am zo-
da intensiuri xana iyo, savse im didebulebiT, rome- naze gaifrendnen, vidre miunxens Seutevdnen.
lic sul ufro mamwyvdevda sulier samyaroSi. mag- maxsendeba, rom am aviasawinaaRmdego razmSi yof-
ram yvelafer amasTan erTad gazeTebSi daRupulTa na bevr damabnevelsa da gaurkvevel viTarebas qmni-
siebi ibeWdeboda; yoveldRe imarTeboda wirvebi om- da. miTumetes, iseTi individisTvis, saerTod Seufe-
Si dacemuli ama Tu im axalgazrda jariskacis mosax- rebels samxedro cxovrebisadmi, rogorc me viyavi.
senieblad. ismoda saxelebi CvenTvis nacnobi pirov- magram gilhingze ulamazesi mogoneba damrCa. aq te-
nebebis. ufro xSirad laparakobdnen Cveni gimnaziis lefonistTa jgufSi gagvanawiles da oficris Tana-
studentebzec, sicocxlis sixaruliTa da ndobiT Semwe, romelsac veqvemdebarebodi, Cveni jgufis ga-
aRsavse axalgazrdebze, romelTac piradad vicnob- mocalkevebas cdilobda. gaTavisuflebuli viyaviT
diT da cota xniT adre Cvens gverdze isxdnen. yovelgvari samxedro momzadebisa da varjiSisagan
samxedro personalis naklebobis gamo, romelic da Cvens patara samyaroSi veravin SemoiWreboda. maq-
sul ufro mcirdeboda, 1943 wlis reJimis warmomad- simalur avtonomias mivaRwie, roca dasaZinebeli
genlebma siaxle moigones. rakiRa studentebs mainc adgili maxlobel nawilSi gamomiyves, da auxsnel mi-
saerTo sacxovrebelSi unda ecxovraT, saxlidan zezTa gamo Cemi calke oTaxi mqonda, namdvili dasa-
Sors, xels araferi uSlidaT, raTa maTi kolejebi Zinebeli oTaxi, miuxedavad imisa, rom patara iyo.
aviaciis sawinaaRmdego batareebSi gadaetanaT. raz- amasTan gasaocari iyo, rom swored iq imyofeboda
mebSi, garda amisa, mTeli dRe mainc ar imecadineb- moqmed kaTolikeTa jgufi. Cemi samsaxuris saaTebis
dnen. savsebiT bunebrivad miaCndaT, rom isini Tavi- garda, SemeZlo is mekeTebina, rac mindoda, da da-
sufal dros mtris TviTmfrinavebisgan Tavdacvis narCeni dro Cemi interesebisTvis mimeZRvna. garda
samsaxurSi gamoeyenebinaT. me arsebiTad ukve didi amisa, kaTolikeTa jgufi imdensac axerxebda, rom
xania internatSi aRar viyavi, magram iuridiuli religiis leqciebi CaetarebinaT da eklesiaSi sia-
TvalsazrisiT traunStainis seminariis wevrad viT- rulis uflebasac miaRwies. ai, ratom SemomrCa is
vlebodi. asec moxda, seminaristTa patara jgufs zafxuli gansakuTrebulad mexsierebaSi, rogorc
Cveni klasidan _ 1926 da 1927 wlebSi _ dabadebu- saucxoo xana, rodesac Cemi yoveldRiuri cxovreba
lebs, miunxenis aviasawinaaRmdego samsaxurSi dagvi- me TviTon SemeZlo warmemarTa da CemTvis Tavisuf-
Zaxes. Teqvsmeti wlisa iZulebuli gavxdi am tipis lad vyofiliyavi. faqtia, rom saerTo istoriuli
`internat~-ze davTanxmebuliyavi. vcxovrobdiT mdgomareoba imedis momcemi iyo.
`barakebSi~ namdvili jariskacebiviT, romlebic um-
ciresobas warmoadgendnen, Cagvacves igive unifor- dasasruli Semdeg nomerSi
mebi, da wesiT maTi roli unda Segvesrulebina, mxo-
lod im gansxvavebiT, rom ufleba gvqonda gakveTi- italiuridan Targmna
lebzec gvevlo miunxenis `maqsimilianis gimnaziis~ lela xornaulma

41
10 oqtomberi 2008
Cveni yofa, wuTisofeli

ioseb WumburiZe ìïèåþòì üïûîòì æï „õïíóèïì“ êò÷ïæ èëõìåíòåþï, úõï-


æòï, îùèåíòì æï ïçîëâíåþòì ðîëþäåèïï æï ïîï ãïíïà-
äåþòì. èïãîïè îëúï òüñâò, „õïíóèïì“ æïæãèòà, îóìàï-
ÌÏÕÒÔÏÀË âåäòì àåïüîòì ìúåíïçå ÷âåóäåþîòâò ïæïèòïíåþò ðòîâå-
äïæ ãïèë÷íæíåíë, åì óêâå úëæíòì æåôòúòüì íòøíïâì.
åì îëè àáâï èòõåòä àóèïíòøâòäçå æï èòì ìðåáüïê-
÷ÏÍÏÙÅÎÅÞÒ äåþçå, ìïåîàëæ, ïîïôåîò óíæï ãìèåíëæåì.
îëúï ãïæïúåèïì îëþåîü ìüóîóïì óûéâíò æï „ìïè-
„ìïõòôïàë ÷ïíïùåîåþò“ — åì „àþòäòìòì“ cikliï. æï
ãîëøòïíò ëðåîï“ èòìò æïæãèóäò ããëíòï, óþîïäëæ,
îïæãïí ïè ãïçåàòì êâäïâ ãïèëìâäï óìïøâåäëæ ãâòïíæåþï, óõåîõóäòï: ìïñëâåäàïëæ úíëþòäòï, îëãëî ïèïñëþ-
åîàïæåîàò ãïèëúåèï, ìïæïú õìåíåþóäò ciklòì ãïúëú- æï þïüëíò æëæë ïäåáìòûå, þîåõüò áïîàóä ìúåíïçå èå
õäåþïì âòìóîâåþæò, ýóîíïäò „÷âåíò èùåîäëþïï“. èàïâï- øåèëâòñâïíå, „ìïèãîëøòïíò ëðåîòà“ íòïæïãò øåâóèçï-
îòï, àâòàëí ýóîíïäèï ïî òóúõëëì, „àïâòìòïíïæ“ èòòéëì æå „êïâêïìòóîòì“ ùïîèïüåþïìë.
æï æîëåþòà øåòêåæäëì. âíïõëà ùïîèëèòæãåíòï, îëãëî ãïíòúæòæï ïè óõåîõóäë-
þïì àåïüîèúëæíå àïèïî þëêó÷ïâï, òè æîëì, ìüóæòïøò
(„ùòàåä ëàïõøò“) ãâïõïîòïì ùòí îëè òöæï.
ÚËÆÍÏ ÆÏ ÚËÆÂÏ ìïòíüåîåìëï, èïíïú æïòíæë, àó âåî øå¸þåæï?
èòÿòîì æïâòöåîë, îëè ãâïõïîòïì òìòú èëíóìõóäò
„þåäïæò îï êïîãòïë, — øïþïàëþòà ãâåóþíåþëæï ¸ñïâì.
70-80-òïí ùäåþøò æï èåîå îëè æïöæåþò ïè ùòàåä ëàïõ- îëúï êòíëçå ìïóþîëþì, ãâïõïîòïì ïìåàò îïè ïî
øò æï èïìùïâäò, îëè àóîèå èå ìïþÿëàï âïî, øåí êò — åèïîàåþï. ïèòüëè óíæï èòõâæåì, îëè àåïüîçå èìöå-
ïîï. ìõâòì àâïäøò þåùâì îëè õåæïâ, ìïêóàïî àâïäøò äëþï èòìò ìïáèå ïî ïîòì æï òìåâ êòíëçå òäïðïîïêëì.
îïüëè ïî õåæïâ æòîåì, îëèåäòú ïîòì ãïèëæåþóäò èòàóèåüåì, îëè èòìàâòì ìïñâïîåä êïæîåþì àâòà ìï-
„èìëôäòë êòíëäåíòíòïíïì“ ìïõòà?!“ — ïìå èòèïîàï çëãïæëåþîòâò èïóùñåþåäòú ïéïî ïèëóÿîòì. ïò, òìå-
ôòäëìëôëìèï çïçï øïàòîòøâòäèï êòíëèúëæíå ãòëî- àåþì, ïèïì ùòíïà îëè ãâï÷âåíï — ëî øòøâåä èïèïêïúì
ãò ãâïõïîòïì ãïçåà „îåçëíïíìòì“ ôóîúäåþòæïí øëîòì èëáúåóäò ïìåâå øòøâåäò áïäò ëîòâå õåäòà
(19.09.2008; ìüòäò æïúóäòï). îëè òñë æïêïâåþóäò („èåëúå ìïóêóíå“).
ãïèëãòüñæåþòà, ãïèòêâòîæï: ãâïõïîòïì èëéâïùåëþïì èïøòí çåèëõìåíåþóä èòàìïú ïéïîïôåîò æïåèóáîå-
àâïäñóîì èóæïè òíüåîåìòà âïæåâíåþ æï íïèæâòäïæ ïî þï.
âòúëæò, ëæåìèå ãïæïúåèåþì äåíòíìïú àó óûéâíòæï. åîàïæåîàò — æîëæïæîë çïçï øïàòîòøâòäò àó
ïìåú îëè òñëì, ïöëþåþæï øïàòîòøâòäò ãâïõïîòïì øåïõìåíåþì õëäèå äåíòíçå ãïæïúåèåþì.
ìõâï, àïíïú úòíúõïä úëæâåþì óôîë øååùóõåþòíï, èï-
ãïäòàïæ, òèïì, îåâïç äïéòûòì æòæåþóä „àþòäòìëì“
îëè ïáòäòêåþì æï àþòäòììïú çåæ èòïñëäåþì — ìõâï- ÓÍÆÏ ÙÏÕÂÒÆÅ?!
ãïí ïîìïæ ïîòì ÿïéïîï èàïùèòíæï æï, àóîèå, òïðëíòï-
øòú ñëôòäïë (?!) ãïçåà „ìæïìóì“ 2006 ùäòì æåêåèþîòì íëèåîøò ïõïä-
àóèúï åì øïàòîòøâòäì îïüëè óíæï èëâàõëâëà, þåæï ýóîíïäòìüåþò úíëþòä ýóîíïäòìüì åêòàõåþòïí:
îëúï áòäòêòì æîëì, ìüóæòïøò („ùòàåä ëàïõøò“) ãâåî- „— îïì óìóîâåþæòà èëèïâïä ýóîíïäòìüåþì?“
æòà àâòà àïèïî ÿëõëíåäòûå òöæï æï ðîëüåìüò ïî ðïìóõò ïìåàòï:
ãïèëóàáâïèì. „ìïêóàïî ìòíæòìàïí æïàèëþïçå ïîïìëæåì ùïõâò-
ûíåäò ìïàáèåäòï, æïòíæë, àó âåî øå¸þåæï? óôîë æåà, îïú óíæï êïîãò êïîòåîóäò øåèëàïâïçåþåþò æï
èåëîå èãëíòï, îïæãïí õøòîïæ èòãîûâíòï, îëè ãâïõïîò- ãïîòãåþåþò ãáëíæåà. àó ìòíæòìì óéïäïüå, ïè ðîëôå-
ïì, åîàãâïîïæ, èëíóìõóäò ¸ñïâì ìïêóàïîò ãïæïúåèòì ìòòæïí óíæï ùïõâòæå“.
ìüóèîåþò æï ïîï èõëäëæ òìòíò. èëíóìõóäëþïì êò ìï- òúòà âòí ïèþëþì ïèïì? — ãòëîãò àïîãïèïûå.
ôóûâäïæ óæåâì åîàãâïîò èòàò èòìò ãïíìïêóàîåþóäò åì îëè ùïâòêòàõå, øåèåúëæíåí èëèïâïäò ýóîíïäòì-
åîóæòúòòì øåìïõåþ. üåþò æï ÷åèò ùåìòåîò êëäåãåþò, øåèåúëæï ìïêóàïîò
åîàïæåîàò, âòíú ïèãâïî èëíóìõóäëþïì àïâò æï- àïâò æï, îïú èàïâïîòï — ÷åèò ðîëôåìòï, îëèåäòú
ïéùòï (çïçï øïàòîòøâòäïèæå), áïäþïüëíò äïäò ïâï- óìïçéâîëæ èòñâïîì.
äòïíò òñë. îïì åî÷ò, ùïâòæï êòæåú! — èòàõîï þïüëíèï ãòëîãò
àïâòì èîïâïäèõîòâ ìïñóîïæéåþë ìüïüòïøò (ýóî- ãëãëäïøâòäèï, îëúï èûòèå ãïíúæåþò ãïâóçòïîå.
íïäò „÷âåíò èùåîäëþï“, 13, 2008) èïí öåî ãïêâòîâåþï
ãïèëàáâï òèòì ãïèë, îëè ãâïõïîòïè ìüóîóïì „õïíóèï“
êò÷ïæ ãïèëïúõïæï, øåèæåã êò æïìûòíï: „ïéøôëàåþï âåî ÈÅÎ÷ÒÏ, ÃÏÅÑÒÆÏÀ
æïâèïäå æï äïèòì ñóîåþì ïî æïâóöåîå, îëúï êò÷ïæ
ìïèåþòì üïûïîòú èëòõìåíòï“. — àáâåíò øåíëþï ãïñòæåì? — èåêòàõåþï åîàò úíë-
çåèëà „èòàò“ âïõìåíå. âôòáîëþ, ïîúàó óìïôóûâäëæ. þòäò èùåîïäò.

42
10 oqtomberi 2008
Cveni yofa, wuTisofeli

— ïîï. æï òá ïõäï ìïèï÷ïþäëæïí ãïèëæåâíòäåþò æï ïò, îïüëè:


úõëâîëþåí. êïþòíåüòì êåæåäçå, ìïèóøïë èïãòæïìàïí, òäòïì ðëî-
— êïîãòï, àóîáåþçå ïí ñïçïõåþçå ãïñòæâïì, öëþì, üîåüò èåêòæï, îïüëèéïú, ùåþëàò æïèïãîåþóäò. øåíëþï
òìåâ áïîàâåäåþèï òúõëâîëí. îëè æïâúïäåà, ðëîüîåüò òáâå æïî÷ï — æïçòïíåþïì (îïú
ïè èùåîïäì ðïüòâì âúåè, èïãîïè ïî âåàïíõèåþò: ãïîæïóâïäò òñë), òìåâ êåæåäçå æïüëâåþï âïî÷òå. æï þïâ-
èåî÷òï, àóîáåþçå ïí ñïçïõåþçå ãïåñòæïà, ëéëíæ øâòâòà âéåäïâæò; îëãëî øåõåæïâæï æï èëåáúåëæï èïì øå-
êòæåâ ïõïäò æåâíòäåþò ïî ãâñëäëæï. íëþòì èëèïâïäò èôäëþåäò — îï àáèï óíæï, ãïæïèàòåäò.
ïîïæï, ïè ëèïèæå, èçïîïâæï òèòì ùïîèëæãåíï, îëè îïú ïãâòìüëøò èëõæï, òèïí ñâåäïôåîò æïèïâòùñï.
òá âòíèå óúõëüëèåäò øåâòæëæï. íåüïâ ãïåñòæïà, ëéëíæ æåâíòäåþò ïî ãâñëäëæï.

ivane amirxanaSvili avtori?


avtorad sxva aris gamocxadebuli - Tina
maisaSvili.
poemis ganxilva... saTauric sxva aris _ `Sen (ar) gegonos, rom Senze
vwerde!..~
Secvlilia mxolod ramdenime sityva da
sasamarTloSi adresatis sqesi _ qalis nacvlad „patara
ufliswuls“ mimarTavs plagiatori.
mis poemas `werili~ erqva. am saTauriT gamoqveyn-
’ da 1974 wlis maisSi universitetis Jurnalistikis
ganyofilebis saswavlo Jurnal `axalgazrda
JurnalistSi~, am saTauriT daibeWda almanax
rogor moipares `pirveli sxivis~ me-17 nomerSi 1983 wels, am saTauriT
paata nacvliSvilis `werili~ gamosca gamomcemloba `nakadulma~ 1986 wels.
nuTu plagiatori saTauriT malavs sajay saq-
`_ CemTvis mTavaria ara kompensacia, ara vinmes ciels?
dasja, an sxva ram, aramed minda erTaderTi: Sevqmna rogor ginda Subi xalTaSi damalo.
precedenti, rom qarTul sasamarTloSi dafiqsirdes ai, `misi~ teqsti, aSkara, myvirala, moRaRade pla-
literaturuli nawarmoebis avtorobis dacvis faqti!~ giati:
es sityvebi paata nacvliSvilma warmoTqva 2008 `axla Ramea da varskvlavebi zecas WorfliviT
wlis 26 marts Tbilisis saqalaqo sasamarTloSi. ayria Sublze, me magidasTan vzivar, Zvirfaso da Cems
gaWianurebuli dava dasasruls uaxlovdeboda. win sufTa qaRaldebs vumzer! awmyo, warsuli da
SeiZleba amis gamo, an sxva mizeziT, mosamarTle qal- momavali damdgaran Cemi fiqrebis zRurblze, Zalian
batons gaeRima _ mSvenieri, momxiblavi RimiliT. mSvid da idumal Rames CasZinebia mTvaris mklavebze.
literaturuli nawarmoebis dacvis pirveli TavSi trialebs aTasi kiTxva da yvela Tavis pasuxs
faqti sasamarTloSi RimiliT dafiqsirda. daeZebs! aTasi weli iqneb cotaa, an iqneb aris Zalian
Rimili yovelTvis imaze mets niSnavs, vidre is, bevri... me axla sizmarSi maxsovs Seni lamazi Tvalebis
razedac migvaniSnebs da, ra Tqma unda, feri! es yvelaferi adre daiwyo, adre, Zalian adre,
gamonaklisTan arc am SemTxvevaSi gvqonda saqme. roca Tebervlis msusxavi qari exeTqeboda gaToSil
yvelaferi daiwyo imiT, rom erT mSvenier dRes, Wadrebs, roca cxovrebidan Sen Wridi dReebs, viT
ufro zustad, 2005 wlis 19 ianvars, paata reJisori firidan Wrides filmisTvis yovlad uvar-
nacvliSvilma saxlis maxloblad mdebare jixurSi gis kadrebs. _ imdenad axlos movedi SenTan, rom
sruliad SemTxveviT SeiZina Jurnali `pres-pre- usasrulod aRmovCndi Sori (Senc kargad ici, me rom
mieri~. gadaSala, gadafurcla, gadaaTvaliera, ar giTxra, rogor vrceldeboda qalaqSi Wori),
magram guli ver daudo, sainteresos verafers gaxsovs? _ cisferi xeobis gaswvriv mzera SveliviT
waawyda. inana, ram mayidinao, da sanam Taroze morboda Sensken da mowmendili oqtombris zeca irek-
Semodebda, cotaxans kidev atriala xelSi, aqa-iq leboda mdinaris fskerze~.
movaleobis gulisTvis Cahkra Tvali da uceb ras da grZeldeba ase, xuTi arasruli sveti
xedavs, ra nacnobi sityvebia, aq saidan gaCnda, vis sityvasityviT, pirwmindad, daunaneblad.
gaaxsenda, ratom, risTvis... Sedarebac aRar undoda, ufantazio plagiati iyo.
erTi sityviT, elda eca. magram mainc, sxvagvarad ar iqneba, unda
es xom misi poemaa! _ jer kidev rodis dawerili, SevadaroT _ paata nacvliSvili, `werili~, almanaxi
jer kidev rodis gamoqveynebuli. `pirveli sxivi~, 17, 1983, gv. 37-42:

43
10 oqtomberi 2008
Cveni yofa, wuTisofeli

`axla Ramea da varskvlavebi zecas WorfliviT paata nacvliSvilis sasarCelo gancxadebaSi


ayria Sublze... vkiTxulobT:
me magidasTan vzivar, Zvirfaso, da Cems win sufTa „Cemi saavtoro uflebis uxeSma da aSkara darRvevam
qaRaldebs vumzer. awmyo, warsuli da momavali _ sxvisi saxeliT Cemi poemis gamoqveynebam _ ukve
damdgaran Cemi fiqrebis zRurblze. momayena finansuri zarali. saqme is gaxlavT, rom
Zalian mSvid da idumal Rames CasZinebia atmis winaswari SeTanxmebis Tanaxmad, 1 Tebervals gamomcem-
mklavebze... TavSi trialebs aTasi kiTxva da yvela loba „petitTan“ xeli unda momewera xelSekrulebaze,
Tavis pasuxs daeZebs. romlis Tanaxmadac „petits“ unda gamoeca Cemi leqse-
ar Semxvedrixar, ar minaxixar, albaT iqneba aTasi bisa da poemebis krebuli „siyvaruli“ 5000-6000
weli. aTasi weli iqneb cotaa, an iqneb aris Zalian striqonis odenobiT da pirveli gamocemisas TiToeul
bevri. me axla mxolod striqonSi CemTvis 1 lari
sizmarSi maxsovs Seni da 20 TeTri unda gadaexa-
cisferi Tvalebis feri. da, meore da mesame gamo-
es yvelaferi adre cemebisas ki - Sesabamisad
daiwyo, adre, Zalian, 60 da 30 TeTri. magram
Zalian adre, roca „pres-premieris“ 47-e nom-
Tebervlis msusxavi qari ris gamosvlis Semdeg
exeTqeboda gaToSil „petitis“ direqtorma,
Wadrebs, ros cxovre- batonma giorgi
bidan Sen Wridi dReebs, SavlayaZem bodiSis
viT reJisori firidan moxdiT ganmicxada, rom
Wrides filmisTvis ver gamoscems sadavo
yovlad uvargis nawarmoebs da saerTodac,
kadrebs. imdenad axlos winaswari SeTanxmebis
movedi SenTan, rom usas- miuxedavad, uars ambobs
rulod aRmovCndi Sori. xelSekrulebis xelmow-
mere viRacam SeTxza eraze“.
raRaca, Senc kargad ici, samwliani ganxilvis
me rom ar giTxra, rogor Semdeg, 2008 wlis 31
vrceldeba TbilisSi marts Tbilisis
Wori! saqalaqo sasamarTlos
...gaxsovs? _ cis- samoqalaqo saqmeTa
feri xeobis gaswvriv mxatvari karlo faCulia kolegiam (mosamarTle
mzera SveliviT morbo- Tamar CixlaZe) miiRo
da Sensken da mowmendili ivnisis zeca irekleboda gadawyvetileba. TinaTin maisaSvilsa da Jurnal
mdinaris fskerze...~ „pres-premiers“ solidarulad daekisraT paata
sxvaTa Soris, es ar iyo am poemiT dainteresebis nacvliSvilisaTvis miyenebuli materialuri da
pirveli faqti. gamoqveynebidan karga xnis moraluri zianis anazRaureba 11.000 laris odenobiT.
ganmavlobaSi exmianebodnen avtors mkiTxvelebi, ase dasrulda am iSviaTi plagiatis ambavic. das-
zogierTi mandilosani `werilis~ adresatad miiCnevda rulda-meTqi, _ vambob, magram ratomRac gumani
Tavs da sapasuxo baraTs swerda poets, zogni mibaZviT mkarnaxobs, rom gagrZeleba iqneba. gagrZeldeba es
werdnen da amas arc malavdnen, `TavianT~ nawarmoebebs sasamarTlo saqmec da gagrZeldeba sazogadod qur-
awerdnen: `paata nacvliSvilis mibaZviT~, `paata doba, parva, taceba, miTviseba, daCemeba sxvaTa
nacvliSvilis gavleniT“, magram msgavsi ram, ris sityvisa, sxvaTa nafiqrisa, sxvaTa najafisa. liter-
winaSec axla idga, arasodes enaxa. aturuli xelmrudobani dRes ar dawyebula da
paata nacvliSvilma 2005 wlis 28 Tebervals guSin, is yovelTvis iyo, yovelTvis arsebobda,
didube-CuRureTis raionul sasamarTlos rogorc araRiarebuli codvis erT-erTi saxeoba,
sarCeliT mimarTa da moiTxova materialuri da magram aseTi?.. amgvari?..
moraluri zaralis anazRaureba. modi, isev pirvel sityvas movideT. marTalia,
moraluri zarali gasagebia, magram ras niSnavs sasamarTlom daadastura literaturuli nawarmoebis
materialuri zarali? _ SeiZleba ikiTxos mkiTxvelma. dacvis pirveli precedenti saqarTveloSi, magram
saqme is aris, rom paata nacvliSvili krebulis momxdars araferi eSveleba. vin icis, sad da rogor
gamocemas apirebda gamomcemloba `petitSi~, iwonebs Tavs TinaTin maisaSvili „pres-premieris“
romelic mas seriozul anazRaurebas pirdeboda, redaqtoris SesavliT damSvenebuli plagiatiani
magram plagiatis faqtis gaxmaurebis Semdeg gamom- nomriT da gaiZaxis, naxeT, es ra magari rame damiweriao.
cemelma uari Tqva wignis dabeWdvaze. amas ki marTla araferi eSveleba.

44
10 oqtomberi 2008
reportaJi

gareT. gamodioda uzarmazari krebuli da maia iZu-


„sicocxlis lebuli iyo bevr maTganze amjerad eTqva uari.
magram, vfiqrob, rom rac wignSi darCa, im weri-
saidumlo“ lebmac sakmaod mravalferovnad warmoaCina maia ja-
liaSvili, rogorc moazrovne, rogorc kritikosi
’
da rogorc Semoqmedi adamiani, diax, rogorc Semoq-
medic! imitom, rom ise laRad da emociurad aris
bevri ram dawerili, rom ase mxolod mwerals, Semoq-
maia jaliaSvilis medebiTi niWiT dajildoebul adamians Tu SeuZlia.
wignebis wardgineba maia poetic gaxlavT da Zalian kargad icis sityvis
Zala da madli ra aris.
„mogesalmebiT da minda gaxsnilad gamovacxado dRe- marto werilebis sarCevsac rom Caxedos kacma,
vandeli Sekreba „Cveni mwerlobis“, igive aleqsandre SeuZlebelia TvalSi ar moxvdes, rogorc sakiTxTa
orbelianis sazogadoebisa, romlis sulic da gulic mravalferovneba, ise mweralTa (qarTvelebisa Tu
gaxlavT maia jaliaSvili. ucxoelebis), mravalferovneba, romelTa Sesaxebac
SeiZleboda aleqsandre orbelianis sazogadoeba kritikosi wers. TvalSisacemia droismieri mraval-
aRarc ki yofiliyo, misi arseboba CamTavrebuliyo ram- ferovnebac – aq arian warmodgenilni rogorc XIX
denime weliwadSi, rom ara maia da kidev ramdenime pi-
Tu XX saukuneebis, ise Cvens gverdiT moRvawe mwer-
rovneba. maT mxrebze gadaiara am sazogadoebis drama-
tulma Tavgadasavalma. lebi, zogierTebi dRes am darbazSic sxedan...
yvela Tavyrilobis ucvleli monawilea, erT-erTi ilia, grigol orbeliani, galaktioni, giorgi le-
organizatori momxsenebeli, sityvaSi gamomsvleli, di- oniZe, lorTqifaniZe, oTar CxeiZe, jemal qarCxaZe,
di gemovnebiT, namdvili kritikosis alRoTi sxvaTa wig- ana kalandaZe, zurab kandelaki, givi alxaziSvili...
nebis Semfasebeli da, rogorc xdeba xolme, sxvisi mazi- es aris arasruli sia im SemoqmedTa, romelTa meSve-
arebeli darCa uziarebelio, misi wignebic, raRac mizez- obiTac maia gamoxatavs Tavis damokidebulebas ro-
Ta gamo, aqamde ar gamxdara Cveni ganxilvis sagani, ara- gorc mecnieri da Tavis piradul simpaTiebsac am-
da, aucilebelia Cveni literaturuli cxovrebisaTvis,
JRavnebs da es sruliad bunebrivad Cans, radgan Tu
Sesaferisad gaxmaurdes Tundac es ori axali wigni. er-
Ti – monografia „qarTuli modernistuli romani“, meo- adamiani ar aris savse siyvaruliT, Rirebuls vera-
re – misi mravalricxovani werilebis erTi rkali – „si- fers Seqmnis.
cocxlis saidumlo“, es saTauri kargad aerTianebs im misive sityvebiT minda daviwyo:
Tematikas, razec aris asxmuli mTeli krebuli. damouki- „èõïüâîóäò üåáìüò òíüåîðîåüïúòåþòà úëúõäëþì.
debeli werilebia, magram mTlianobis SegrZnebiTaa gam- èêòàõâåäòì øåõåþïèæå íåþòìèòåîò èõïüâîóäò
sWvaluli, erTi mTliani naSromis STabeWdilebas to- íïùïîèëåþò èêâæïîòï.
vebs. èêòàõâåäò öïæëáïîòâòàïï. òì àïâòì ìóíàáâïì
rac Seexeba „qarTul modernistul romans“, mis ga-
øàïþåîïâì áïéïäæçå æïùåîòäì æï ùïîèëìïõâïøò
reSe warmoudgenelia dRes Cveni literaturismcodne-
oba. es gaxlavT misi sadoqtoro naSromi da kargia, rom øåïìõïèì õëîúì. õëäë èåîå àó àïâòì øàïþåÿæòäåþïì
bolosdabolos wignadac gamoqveynda. êâäïâ áïéïäæì èòïíæëþì, øåáèíòì „ãïúëúõäåþóäò“
dRes vapirebT am ori wignis wardginebas, radgan ma- üåáìüòì âïîòïíüì, àïâòìò „èåëþòà“ ïéþåÿæòäì,
Ti erToblivi ganxilva Zalian Sorsac wagviyvanda, da îëèåäòú øåòûäåþï øååìïþïèåþëæåì èùåîäòì
SeuZlebelicaa, es samomavlod vigulisxmoT. ÷ïíïôòáîì, ïí ìîóäòïæ ãïíìõâïâæåþëæåì èòìãïí“.
dRes ki Cveni STabeWdilebebi gamovTqvaT da maias es sityvebi SeiZleba ganzogaddes mTel am wignze
vagrZnobinoT, rom marto is ar unda iyos sxvebze gada- _ yoveli avtori Tavisi meobiT axleburad acoc-
yolili...
xlebs ukve arsebul masalas...
aq visac vxedav, umetesoba misi wignis personaJebi
arian, Tavis mxriv, isini Tvals adevneben maias publika- rogorc mkiTxveli, SeiZleba bevr rameSi ar ve-
ciebs da mkafiod aqvT warmodgena mis literaturul Zi- Tanxmebode, sxva azri mqondes, magram avtoriseuli
ebebze, ase rom, ar unda gauWirdeT STabeWdilebebis ga- interpretacia Tu damajerebelia, aucileblad wa-
ziareba“, _ am sityvebiT gaxsna rostom CxeiZem es kidev gakiTxebs Tavs...
erTi literaturuli saRamo. ramdenime werils mokled mimovixilav, raTa Te-
maturi mravalferovneba sacnauri iyos TqvenTvis.
lali daTaSvili: „aCrdilTan“ dakavSirebul werilSi „marad da
„... maias yovelTvis euxerxuleba am yvelaferTan yvelgan saqarTvelov me var SenTana“, es poema ganxi-
Sexeba, rasac masze erTi-ori sityvis Tqma hqvia da lulia Tavisi miTologiur-religiuri aspeqtebiT.
amis gamo yovelTvis amjobinebs iyos CrdilSi. dro-sivrcis ori aspeqtia warmodgenili (wminda
„qarTuli modernistuli romani“ Zalian maRali dro-sivrce – maradiuli da profanuli anu mimdina-
donis, maRalmecnieruli naSromia, masze sityvas ar re dro-sivrce), garda amisa, uaCrdilobis proble-
gavagrZeleb, xolo rac Seexeba werilebs, me TviTon mac, romelsac maia ar ganixilavs mSralad da erT
viyavi Semswre, ori amdeni, rac aq aris, darCa wignis konkretul arealSi moqceuls, paralelebia gavle-

45
10 oqtomberi 2008
reportaJi

buli uelsa da hofmanstalTan da yvelaferi mTav- ***


rdeba grigol robaqiZis mier Zalian momxiblavad
givi alxaziSvili:
Semotanili kardusa da Taur fenomenis cnebebiT. da
„lali daTaSvilma faqtobrivad moxseneba wai-
avtori am yvelafris analiziT daaskvnis, rom eris
kiTxa, bevr rameSi veTanxmebi mis skrupulozur ana-
Tavisufleba da sicocxle dakavSirebulia mis
lizs.
mTlianobasTan, da jer individi unda gaxdes mTlia-
maia jaliaSvili mravalmxrivi Semoqmedia. yo-
ni pirovneba, ilias msgavsi, da Semdeg ibrZolos
velTvis interesiT vkiTxulob mis leqsebs, radio-
eris gamTlianebisTvis.
piesebs, kritikul werilebsa da mecnierul stati-
Zalian saintereso werilia iseve, rogorc „tra-
ebs.
gi-komikuri niRabi luarsab TaTqariZisa“, weRanac
Cveni uSualo Sexvedra ramdenjerme Sedga, vgu-
aRvniSne, roca vambobdi, rom mTlianad SeiZleba mi-
lisxmob mis kritikul werilebs Cems Semoqmedebaze.
si es damokidebuleba ganvazogadoT mTel wignze,
gansakuTrebiT minda aRvniSno statia Cems erT leq-
damokidebuleba, romelic man am masalasTan – ros-
sze, romlis saTauria `gamoRviZeba~. leqsis pirve-
tom CxeiZesTan, ilia WavWavaZesTan gamoamJRavna.
live striqoni `Cven roca mkvdrebi viRviZebT~ – maia
problemebi yovelTvis wamoiWreba da yvelas Tavisi
jaliaSvilma zustad axsna da ipova interteqstis
azri SeiZleba hqondes. TavisTavad werili ki Zalian
ibseniseuli wyaro da Semdeg wyaroTa upirvelesi
sainteresoa.
saTave saxarebaSi. es CemTvis sasiamovno moulodne-
„poetSi“ anu „me ca mniSnavs da eri mzrdis“ – Cem-
loba iyo da kidev erTxel davrwmundi, rom maia ja-
Tvis mniSvnelovani iyo erTi patara xazi, araxali da
liaSvilis saxiT CemTvis warmoCinda ganswavluli
Zveli, rom poezia ar aris sacnobeli, is ufro sag-
da niWieri avtori da misi wignebisa da statiebis,
rZnobelia. roca TviTon poeti exeba sxva poetis Se-
leqsebisa da radiopisebis guldasmiT wakiTxvis
moqmedebas, ufro sacnauria is sistema, realoba,
sruliad bunebrivi survili gamiCnda.
romelSic SeRwevasac cdilobs avtori.
es ori axali wigni, monografia `qarTuli moder-
is werilebi, romlebic poezias exeba, maias pi-
nistuli romani~ da literaturuli werilebis kre-
rovnulobiTaa gamTbari.
buli `sicocxlis saidumlo~, didi interesiT rom
gansakuTrebuli STabeWdileba damitova bara-
ikiTxeba, kidev erTi dasturia imisa, rom igi Zalian
TaSvilze dawerilma werilma. aq aris aqcenti imaze,
sayuradRebo avtoria am JanrSi da samomavlo per-
Tu baraTaSvili, rogorc pirovneba, rogor gamoixa-
speqtivis imediTac ganawyobs profesiul mkiT-
ta Tavis SemoqmedebaSi“.
xvels.
aseve sayuradReboa maia jaliaSvilis, rogorc
***
Jurnalistis saqmianoba interviueris rolSi da un-
lali daTaSvilma, mokled, magram sainteresod da aRiniSnos, rom masTan TanamSromloba am amplua-
mimoixila werilebi baraTaSvilze, vaJaze, akakize, Sic sasurvelia nebismieri avtorisaTvis, radganac
galaktionze, giorgi leoniZeze, eTer TaTaraiZeze igi metad saintereso mosaubrea da, amave dros, pa-
da gaamaxvila yuradReba maia jaliaSvilis mier ori- suxismgeblobiTa da saqmis codniT ekideba nebismi-
ginalurad danaxul Tu gancdil momentebze da er- er samuSaos~.
Tgan Tqva: „... arsebobs raRac msoflio wyeuli sa- zurab kandelaki:
kiTxebi da es bevrgan aris werilebSi da es ar aris „ori aseTi SesaniSnavi gamosvlis Semdeg vera-
konkretuli personaJis Tu konkretulad qarTve- fers davumatebdi. didi madloba mas, rogorc po-
lis tragedia, aramed aris kiTxvebi, romelic yo- ets. maias ori piesa daidga radioSi Cemi reJisoro-
velTvis arsebobda da arsebobs, yvelgan gadadis da biT, sakmaod warmatebuli gamodga es TanamSromlo-
sainteresoa yvela epoqasa da yvela sazogadoebaSi, ba da momavalSic vfiqrob gagrZelebas. misgan veliT
maT Soris Cvens sazogadoebaSi“. axal radiopiesebs“.
Tavisi gamosvla lali daTaSvilma „sicocxlis giorgi lobJaniZe:
saidumloze“ saubriT daasrula. „bevri vifiqre da „minda madliereba gamovTqva, rom am mSvenier
es werili gamovarCie, mgonia, rom maia Zalian swo- wignSi Cems poeziazec aris narkvevi. bevri ar dawe-
rad moiqca, roca am wigns „sicocxlis saidumlo“ rila Cems leqsebze da imsaxurebs Tu ara yuradRe-
daarqva. es werili ana kalandaZis poezias exeba. misi bas, es calke sakiTxia, magram rac dawerila, maT So-
finali, romelic lali daTaSvilma auditorias wau- ris maias werili sruliad gansakuTrebulia, radgan
kiTxa, marTlac, ukomentarod warmoaCenda maia ja- maiam maTSi miagno ZiriTad aqcentebs da araCveu-
liaSvilis mier poeziis, saerTod sicocxlis filo- lebrivi sisaTuTiT moitana TviTon Cemamdec ki. es
sofiur xedvas. aris profesionalizmis niSani.
rostom CxeiZem aRniSna, rom lali daTaSvilis rodesac „Cveni mwerlobis“ redaqcias gamoxmau-
gamosvlam ara mato maia jaliaSvilis werilebis reba an pirveli STabeWdilebis gamoTqma sWirdeba,
mniSvneloba dagvanaxa, aramed TviTon avtoris fsi- maia am mxrivac yovelTvis saimedoa.
qologiuri portretic gamokveTa. TiTqos advilia patara werilis dawera, erTi Se-

46
10 oqtomberi 2008
reportaJi

xedviT, magram Zalian Znelia iseTi pirovnebis mo- levan bregaZe:


naxva, romelsac profesionalizmis garda Semdegi „pirveli gaxlavT ai, ra: b-ni oTar CxeiZis romans
Tvisebebic gaaCndes: igi uSurveli adamiania, keTi- „2001 weli“ erTvis maias bolosityvaoba. am sainte-
li sityva aravisTvis enaneba. Tumca isic unda iT- reso werilSi maias erTma Sefasebam gansakuTrebiT
qvas, rom es ar aris umiznod moqneuli keTili sit- miipyro Cemi yuradReba. am romanze satelevizio ga-
yva. is yovelTvis amozrdilia Rrma dakvirvebidan dacemaSic pirvelad gamoviyene maias es citata. da
da Tanagancdidan ama Tu im poetis mimarT. mere ukve sxvaganac. rodesac b-ni oTaris mier mota-
orive wigni didi interesiT, dakvirvebiT wavi- nil siaxleebze laparakob, da mas aseTi siaxleebi
kiTxe, SesaniSnavi gamoce- mravlad aqvs, Znelia Tqva
mebia. arsebobs azri, rom ise sxartad, rogorc es
CvenSi ar aris kritika. es maiam SeZlo, Znelia imi-
wignebi aqarwylebs am Sexe- tom, rom es ar aris mTlad
dulebas. SeiZleba SeniS- kritikuli realizmi, amas
vnebic gamovTqvaT, magram grZnob, sxva raRacaa da
erTi ram gadaWriT unda rogor ginda saxeli daar-
iTqvas: avtori cdilobs qva?
fexi auwyos saliteratu- Tu bevrs ilaparakeb
ro process. igi tradicia- amaze, ar iqneba damajere-
sac iazrebs Taviseburad beli... da ucbad vxedav
da siaxleebsac exmaureba. aseT mignebas maias weril-
axalgazrda avtorebis Si... saqme isaa, rom b-ni
nawerTa gaazrebis pirveli oTaris nawerSi faqti da
mcdelobani am krebulSi gamonagoni isea Serwymu-
sakmaodaa. es maias wignis li, SokSi gagdebs, da am
erT-erTi didi Rirsebaa. dros maia ixsenebs ilia
jer kidev bevri wigni WavWavaZis cnobil sit-
aqvs dasaweri!“ yvebs „kacia-adamianis?!“
rostom CxeiZe: winasityvaobidan „Cven
„ilia WavWavaZe ambobda, pirTan saqme ara gvaqvs,
bevrisTvis ufro advilia Cven sazogado Wirzeda
weros goeTeze, vidre Sea- vwerTo“... es ra Tqma unda,
fasos romelime ucnobi realizmia, es aris tipi,
poetio, da es niSandobli- oTaraanT qvrivi tipia,
via, samwuxaro realobaa. luarsabic tipia. aravinaa,
namdvili kritikosi iq magram aris tendencia, is,
mJRavndeba, roca adamians rac krebiTia. amas moayo-
ar eSinia Sefasebis maia jaliaSvili lebs maia – b-n oTars pir-
gamoTqmis, arc imisi eSinia, Tanac aqvs saqmeo; anu misi
rom ucnob avtorze msjelobisas Secdoma mouva da prozis es Tavisebureba ise sxartad gamokveTa... da
Tamamad trialebs cocxali saliteraturo proce- amis Semdeg mkiTxvels ufro advilad agebineb, Tu
sis SuagulSi. rasTan gvaqvs saqme oTar CxeiZis romanebis saxiT.
maias ar eSinia Tavisi azris gamoTqmisa da amito- madloba maias amisTvisac.
mac aris misi dakvirvebebi ara marto zusti, aramed meore SemTxveva jemal qarCxaZis romanTanaa da-
sandoc. man ara marto klasikuri literatura icis kavSirebuli. „ganzomileba“ daumTavrebeli romani
SesaniSnavad, aramed es unaric Tu alRoc aqvs, dai- gaxlavT, mogexsenebaT. erT-erT epizodSi bevri
naxos Rirebuli axalgazrdebis SemoqmedebaSi. is xalxia, trialebs frazebi da erTi araCveulebrivi
yovelTvis gveimedeba, radgan viciT, rom misi Sefa- frazac gaismis „TviTonac xom iRleba, – ambobs ja-
seba zustia da Rrma. zogjer gvgonia, rom Tveebis laTis deda“... es namdvili jemal qarCxaZea... am fra-
nafiqria, am dros es profesiuli gamoxmaureba sul zaze Canaweri mqonda gakeTebuli ubis wignakSi da iq
ramdenime saaTSic SeiZleba daiweros“. vambobdi: am daumTavrebel romanSi es pasaJi damTav-
levan bregaZe: rebuli novelaa-meTqi.
„ori Sexvedris Sesaxeb minda mogaxsenoT maias vidre statias davbeWdavdi, wavikiTxe maias didi
teqstebTan. erTmac sulze momiswro da meoremac... xniT adre gamoqveynebuli werili qarCxaZeze da vxe-
mokled, bewvze var gadarCenili“. dav, rom mis werilSi weria es fraza... zustad aseve
rostom CxeiZe: da, ra Tqma unda, movspe Cemi Canaweri, kidev kargi wa-
„es dasawyisi deteqtiuri siuJetiviTaa...“ vikiTxe da gadavrCi gameorebas.

47
10 oqtomberi 2008
reportaJi

Tqveni nebarTviT kidev cotas davumateb... drois simciris gamo am wignidan amovirCie weri-
am wignebidan Cans Zalian ganaTlebuli adamiani, li „me da Rame“. am leqsze mec maqvs dawerili weri-
bevr rames iswavli aqedan. bevri ramis Zebna origi- li, romelic „literaturul saqarTveloSi“ gamoq-
nalSi arc ki dagWirdeba, imdenad kargadaa moxmobi- veynda.
li masala... siyvaruli Cans didi, rogorc litera- buneba, adamiani da adamianis naazrevi – sabolo-
turis, aseve avtorebis, mwerlebis. dReidan me dama- od yvelaferi bunebaSi erTiandeba, magram am Sem-
interesebs maias mZafri kritikuli Sexedulebebic, TxvevaSi adamiani... galaktionia. q-ni maia „gavida“
cotas Cxubobs! ar Cxubobs saerTod, kritikosi ki masze, rogorc kritikosi, me axla „gavdivar“, ro-
unda Cxubobdes da mas es kargad gamouva, vatyob“. gorc kritikis kritikosi. maias werilSi TiTqos bev-
rostom CxeiZe: ri citirebaa, magram es citatebi arasodesaa xelov-
„erTi mxriv moixada vali, axla ki SeuZlia Cxub- nurad moxmobili, yovelTvis bunebrivad da zusta-
zec gadavides, ara?“ daa Casmuli teqstSi.
levan bregaZe: erTi pasaJi minda gavixseno:
„kritikosi kargad unda Cxubobdes... gilocav, ma- „ra aqcevs poets, am yvelasagan gamorCeul adami-
ia, am mSvenier wignebs da gisurveb SemoqmedebiT ans, RvTis niWiT momadlebul kacs krulad? dawyev-
warmatebebs!“ lilad? iqneb, upirveles yovlisa, swored niWi Se-
manana kvaWantiraZe: moqmedisa?“ – es Zalian didi problemaa – niWi Semoq-
„saTanadod momzadebuli ar var da ar vakadreb medis sawinaaRmdegod muSaobs...
maias wignebs ase saubars, ubralod vityvi, rom es marTlac, niWi Taviseburi anomaliaa, es ar aris
aris Zalian kargi wignebi, TviTon maiac Zalze wesie- adamianis Cveulebrivi mdgomareoba. Zalian niWier
ri adamiania. es aucileblad sWirdeba kritikoss. adamianze vambobT!
Tundac is Tviseba, rac aq iTqva, ar Cxubobso, Zali- magaliTad, Seswavlilia, mxatvari optikuradac
anac kargia – esRa gvaklia, qalebic aCxubdnen...“ fers sxvanairad xedavs, vidre Cveulebrivi adamiani.
levan bregaZe: aseve poetis aRqmac sxvanairia, xSirad is gabedu-
„vixumre, ra moxda!..“ lia, Seqspiris riCardi gamaxsenda: vin aris iseTi
manana kvaWantiraZe: briyvi, rom ver mixvdes simarTles, magram vin aris
„maia yovelTvis profesiul azrs ambobs da ke- iseTi gabeduli, rom Tqvas, mivxvdio?..
Tilganwyobili kritikosia, saerTod, am tipis ada- ai, swored am gabedulebas, TamaSis wesebidan ga-
mianebs miekuTvneba, rolan bartis sityvebi minda mosvlas ar patioben poets... albaT amitom iyo ga-
gavixseno: „iq, sadac rame ar momwons, delikaturad laktionis yofac aseTi mZime da dawyevlili... „su-
varideb Tavs“ – ai, am principis mimdevaria maiac. lieri oblobis tkivils furcelze umSvenieres
rac Seexeba kritikas, Cvens kritikas dRes arc striqonebad amowers, amiT tanjvas esTetikur Ri-
siRrme aklia, arc – eruditi kritikosebi, aklia mim- rebulebad aqcevs, amitomacaa, rom es naRveli mizi-
dinareobaSi CarTva da avisa da kargis garCeva...“ davs, radgan igi mxolod tkivili aRaraa, aramed
rostom CxeiZe: mSveniereba“... e.i. tkivili xdeba mSveniereba... ai, aq
„ra cota klebia! kritika eg aris swored: avisa da gamaxsenda dostoevskis cnobili fraza: „unda itan-
kargis garCeva“. jo!“ mwerlis tanjva roca namdvilia da ara keklu-
manana kvaWantiraZe: coba, maSin aris esTetikur kategoriad, mSveniere-
„iciT raSia saqme, dgeba periodebi, roca TviTon bad gardaisaxeba.
icvleba RirebulebaTa sistema da es cvlileba li- Zalian momewona, magaliTad, aseTi frazebi: „poe-
teraturul Rirebulebebzec vrceldeba. es lite- ti iketeba sakuTar Sinagan samyaroSi, raTa ganeri-
raturac bolosdabolos sxva araferia, Tu ara dos yoveldRiurobis eklebs“, „sulieri peizaJebi“
transcxovreba da piriqiT, did seqtorSi rom aireva da sxva amgvarebi“.
saqme, is aucileblad literaturazec moqmedebs! cisana kvintraZe-goZiaSvili:
mixaria, rom es Sexvedra maiasTan Sedga!“ „garegnuladac Zalian lamazi wignebia, Zalian
Temur nadareiSvili: momewona! erTi ram minda giamboT: guSin viyide „kal-
„me safuZvlianad var momzadebuli. sakmaod didi masoba“, miZRvnili rezi TvaraZis xsovnisadmi, TiT-
teqsti maqvs, magram vecdebi mokled vTqva. TiTqmis qmis yvela werili wavikiTxe – erTmaneTze ukeTesi
yvela gamosvla qalbaton maiasi mosmenili maqvs. igi werilebia, magram maia jaliaSvilis werili, me vit-
yovelTvis kiTxulobs Tavis nawers, SiSobs, raime ar yodi, gamorCeulia. jer saTauria rogoraa SerCeu-
gamorCes, rogorc mecnieri SiSobs, rom mxolod li: „cocxali xati Rirsebisa“ – ilias sityvebia, mag-
emociaze ar iyos damyarebuli, magram meore mxarec ram ra zustad aris misadagebuli.
aris – uSualo kontaqti ikargeba auditoriasTan... imdenad momewona, rom erTi monakveTi unda wagi-
misi wignebis „garegnuli“ daTvalierebac ki kiTxoT: „misi mTeli cxovreba dasturia imisa, rom
cxadyofs q-n maias nayofierebas – 133 werili. es na- raindebi mxolod wignis furclebze ar gvxvdebian.
yofierebac niWis erT-erTi gamovlinebaa. dRevandeli butaforuli patriotizmis fonze ga-

48
10 oqtomberi 2008
reportaJi

moikveTeboda misi pirovneba, rogorc gamorCeuli Sesuli procesi rogor Semoabruna literaturis-
da Soreuli, rogorc sagangebod moxmobili Cveni ken, esTetikurisken.
legendaruli warsulidan, is iyo suliT aristokra- am wignSi isic kargad aris naCvenebi, Tu rogor
ti...“ mkvidrdeba es yvelaferi evropidan CvenSi, rom ar-
Zalian didi madloba am werilisTvisac“. sebobs gardamavali safexurebi, Tumca yvelaferi
inga milorava: faseuli ar aris, rac am dros iqmneba da moderniz-
„maiaze Tqves, rom ar Cxubobs, e.i. ar aris agresi- mis saxeliT formdeba, da am wignSi, rogorc sacer-
ulio. aq cota sxva raRaca xdeba. Cveni samyaro ga- Si, iwmindeba es masala. Cans, Tu ra darCa Rirebuli
nicdis destruqcias, dekonstruqcias da, rogorc da ra wahyva dros, rogorc gamoZaxili da xarki.
xdeba, xSirad simulaciebiT varT garSemortymulni. is, rom garkveulia modernizmis mTavari, ZiriTa-
simulaciebi gvxvdeba rogorc nawerebSi, aseve simu- di sayrdeni, pozitiuri idealis dasamareba, is, rom
laciuria is pirvelwyaroebic, romlis Sesaxebac heroikuloba danaxulia sul sxva poziciebidan, rom
wers avtori. heroikuloba aRar aris literaturis ideali _
am SemTxvevaSi SeiZleba iTqvas, rom maia arasodes swored am ideur safuZvlebze damkvidrda moder-
irCevs Tavisi dakvirvebis obieqtad muliaJs, is yo- nizmi da esec SesaniSnavad aris warmoCenili.
velTvis irCevs cocxal qsovils, cocxal teqsts. aseve realobis metamorfoza, realobis gardaq-
cocxal teqstSi yovelTvis bunebrivi muxti devs, mna, SeniRbva, damaxinjeba rogor xdeba _ misi sxva
zogjer RvTiuri naperwkalic gamokrTis da amito- formiT Cveneba, dabolos, simulacia. realobis gar-
mac maias naweric yovelTvis cocxalia, bunebrivia, daqmnis sxvadasxva xerxi da gza, romelic mohyveba
namdvili da ara raRac daSlili, dangreuli, asli modernizms da qarTul modernistul prozaSic ga-
Tu anarekli. movlinda, rogorc realobis axali saxe, da sabolo-
wignSi CemTvis erTi werili gansakuTrebiT sain- od antirealobasTan misvla.
teresoa. es aris narativi niko lorTqifaniZeze. si- realobis sruli uaryofa im mizniT, rom dam-
axlea wminda mecnieruli TvalsazrisiT, imitom, kvidrdes axali realoba da axali xedva. aseve, „ro-
rom Zalian saintereso kuTxiTaa gaanalizebuli mani rogorc TamaSi“ _ araCveulebrivad aris es Ta-
„dangreuli budeebis“ Rrma, aqamde yuradRebamiuq- vic dawerili da naCvenebia, rom modernizmi tradi-
ceveli Sreebi. ciulis, pozitiuris gavliT – da ara uaryofiT _
meore wigni, romelic momeCvena, rom dRes cota axerxebs, rom sityva gaxdes TamaSis obieqti, sityvas
CrdilSi moeqca, aris Zalian saintereso naSromi, mieqces yuradReba, sityvis esTetikur fenomens, da
radgan aqac axali kuTxiTaa danaxuli TiTqos mra- aramxolod azrsa da ideas.
valgzis da mravalmxriv Seswavlili romanebi: „sana- azri da idea rom iyo warmmarTveli, am epoqam ga-
vardo“, „gvelis perangi“, „dionisos Rimili“. iara _ TviT ilias leqsebic iyo publicisturi – az-
am wignSi gaanalizebulia esTetikuri safuZveli rze, ideaze, msoflmxedvelobaze damyarebuli, da
modernizmisa da momijnave dargebicaa moxmobili xSirad iCrdileba kidec mxatvruli mxare. baraTaS-
imisaTvis, raTa analizi srulyofili iyos. avtori vilTanac TviT azria warmmarTveli, filosofia da
ar ifargleba mxolod literaturuli, verbaluri riTmaTa asonansuroba, dauxvewaoba ar uqmnis prob-
xerxebiT. aq aris feris funqciaze saubari. feri, lemas.
akustika, musika... anu modernistuli samyaro, msof- magram dadga XX saukune da movida dro, rom dax-
lmxedveloba kompleqsuradaa warmodgenili da vewil azrs formac daxvewili unda hqonoda. ai, am
TviTon wigni ukve esTetikuri movlenaa. amasTan, formis Zieba TiTqos mSobiarobaa axali formebisa.
rogorc mecnieruli naSromi, Tavisufalia xelov- aseve, drois metafizikuri aRqma da eqstazis fe-
nuri sqemebisagan, fsevdoanalizisagan, snobizmis- nomeni. ra Tqma unda, dro da sivrce is kategoriebia,
gan. maia arasodes Ralatobs mwerals, wignier sinam- romlebic maradiulia. drois problemis gareSe ar
dviles, aqedan is yovelTvis sicocxlesTan midis, arsebobs aranairi literaturuli procesi. SesaniS-
Tu zogjer agresiac aqvs, es agresiac sasikeToa navad aris naCvenebi, rom drois metafizikuri aRqma
xolme“. Semoitana modernizmma da Tavisi nairsaxeoba, Tavi-
eliso kalandariSvili: si saxe mianiWa.
„qarTuli modernistuli romani“ erTi sulis erTi sityviT, am sami SesaniSnavi romanis fonze
moTqmiT wavikiTxe. bevri ramaa masSi faseuli. pirve- gaxsnilia modernizmis arsi.
li is, rom es araa mxolod sami romanis analizi, am problemiT dainteresebuli mkvlevari maias
aramed Teoriul-esTetikuri naSromi modernizmis naSroms gverds ver auvlis“.
Teoriaze, imaze, Tu ra siaxle moitana modernizmma, medea giorgiSvili:
rogor daayena man Tavdayira yvela literaturuli „sityvas ar gavagrZeleb, aq yvelaferi dawvrile-
tradicia, manamde arsebuli, rogor gadaswia ukan biT iTqva.
XIX saukunis literaturis problemebi, Tundac so- ramdenime werils gamovyof da gagiziarebT, Tu
cialuri sakiTxebi, TiTqos krizisSi Sesuli, CixSi raSi damexmara maias wignebi.

49
10 oqtomberi 2008
reportaJi

es werilebi daibeWda gazeTSi „qarTuli ena da seulia, Rirebulia, da es wignebi pedagogebisTvisac


literatura skolaSi“. dRes bevrs saubroben mecni- didi SenaZenia“.
erebis kavSirze skolasTan, maT daaxloebaze. da es maia niniZe:
werilebi swored naTeli magaliTia, Tu rogor exma- „Cems keTilganwyobas, Zalian did simpaTiebs ga-
reba kargi mecnieri skolas. movxatav maias, misi Sromebis mimarT. marTlac, mas
me xSirad viyeneb maias werilebs. samecniero, publicisturi da eseisturi naSrome-
Tundac „aCrdilis“ problematika. maias zustad bic erTnairad Cinebulad gamosdis. is fexdafex mih-
ise aqvs gaazrebuli da motanili, rogorc, vfiqrob, yveba dRevandel literaturul procesebs da yo-
iliam gaiazra. arian moazrovne bavSvebi da maT aseTi velTvis piruTvnel azrs gamoTqvams. Zalian maxvili
kiTxvebic uCndebaT: ratom mivtiriT sul warsuls? Tvali aqvs da ar cdeba SefasebebSi. erTaderTi dam-
aRar unda damTavrdes es sul tanjva, sul vaeba?.. rCenia vusurvo, rom momavalSic aseve nayofierad
me erT moazrovne biWs miveci maias es werili „aC- emoRvawos“.
rdilze“, sadac SesaniSnavadaa naCvenebi warsulis, maka joxaZe:
awmyosa da momavlis erTianoba. aseTi Temac damiwe- „CemTvis maia jaliaSvili yovelmxriv araordina-
ra am bavSvma „momavali warsulis gareSe“... ruli adamiania. jer ar Semxvedria Semoqmedi, visze-
Zalian cotaa iseTi akademiuri, samecniero weri- dac maias rame dauweria, rom ar eTqvas: „rogor Caav-
lebi, romelic moswavlisTvis gasagebi eniTaa dawe- lo ase zustad imas, rasac vfiqrobdi“.
rili. am xarvezs avsebs maias werilebi. SesaniSnavia es kidev erTxel adasturebs, rom Sen TviTon un-
„Tamar mefis saxe beTaniis eklesiaSi“. ver warmoid- da iyo pirvel rigSi Semoqmedi, raTa sxvis samyaroSi
genT, ra kargad gaiazres es bavSvebma da ra kargad SeaRwio da SeZlo misi Sefaseba.
gamoiyenes. meore, rac yovelTvis iwvevs Cems aRfrTovanebas
maias saqmianobis stilia es – yovelTvis akeTebs – yovelTvis da yvelanairad Zalian Tanamedrovea,
imas, rac saWiroa da rac namdvilad gamosadegia, fa- Tavisi xedviT, azrovnebiT, SefasebebiT“.

Cemi patara qalaqi


manana turiaSvili WavaWavaZesTan sanadimod, lekTa TareSze sasaubrod
da Tanamedrove literaturasa da xelovnebaze sja-
baasisTvis rom SemobrZandebodnen.
iluzoruli WavWavaZebis ganaxlebuli saxl-kari yvarlis
mdinaris durujis ruxi riyis qvebiT
moukirwylavT, sadac male qvaTa napralebSi mwvane
mezRapris saxli balaxi amoiwvereba. gverdigverd mdgar kote
marjaniSvilisa da ilia WavWavaZis saxl-muzeumebs
erTi lamazi skveri hyofT _ yvarleli axal-
`Cven iluzoruli mezRapreebi varT... Teatrs gazrdebis saRamoTa TavSesayari. iqve WavWavaZeebis
yovelTvis darCeba iluzoruli zRaprebi da am sagvareulo eklesiaa, sadac 1872 wels aleqsandre
zRaprebis gareSe, romelsac mxolod guli usmens, marjaniSvilisa da elisabed WavWavaZis nanatri
_ ar aris Teatri, ar aris misi Zala, ar aris misi biWi _ konstantine marjaniSvili monaTles.
jadosnoba~, _ irwmuneboda kote marjaniSvili skveris win ki banki `respulika~ aRmarTula, rom-
iluzoruli mezRapresaviT azrovnebda lis saqvelmoqmedo fondma `ciskarma~ kote
marjaniSvilis saxl-muzeumis proeqtis avtori marjaniSvilis saxl-muzeumis aRdgena-ganaxleba
daviT cxadaZe, romelic fantaziorobda iTava.
WavWavaZeebis ezo-yureSi da sisadavis, ezoSi uzarmazari egzotikuri xeebi dgas, magno-
amaRlebulis, qarTuli sulis, Teatralurobis, liis yvavilebi ki TiTqos marjaniSvilis mgznebare,
qristianuli siyvarulis gamTlianeba SeZlo iq, fantaziebiT aRsavse sulis simbolos niSnad ayvave-
sadac SemoqmedebiTi warmosaxvis gareSe yvelaferi bulan.
banalur ambavs damsgavseboda. cnobili marani, kote marjaniSvilis pirveli
Tbilisidan yvarelSi mimavali gza, kaxeTis samoyvarulo speqtaklebis mowme, proeqtis avtoris
Suagulisken, elvissiswrafiT ileva da didi _ daviT cxadaZis _ CanafiqriT fantmasmagoriu-
alayafis karibWec gaxsnili dagxvdebaT. yvarlis lad gamoxatavs qarTul suls. ganaxlebuli muxis
mTebis afoTlebuli mTebi dahyurebs axalgaxsnil kari Zveleburi saxelurebiT ixsneba da mistikur
saxl-muzeums. mezRapris zmanebasaviT bindbundSi gaSiSvlebuli Zveli aguris mrume
warmogidgebaT am karibWis zRurbls mravaljer gad- mewamuliT garSemortymul ormocdaTerTmeti
abijebuli kaxeli Tavad-aznauroba _ solomon qvevris Wavluri ganaTebiT marjaniSvilis erTdros

50
10 oqtomberi 2008
Cemi patara qalaqi

sayvareli mimarTulebis eqspresionistul gan- valerian gunia iyo. daviT erisTavis `samSobloSi~
wyobas SeigrZnobT. levan ximSiaSvilis rols _ lado aleqsi-
es ganwyoba kontrastulad icvleba, roca acim- mesxiSvilTan. levan ximSiaSvilSi mis debiuts ilia
cimebul monitorze ZvelisZveli firis kadrebi WavaWavaZe, akaki wereTeli, iakob gogebaSvili da
gamoCndeba. ai, miaxloebiT rogori iyo kaxeTi, roca niko avaliSvili eswrebodnen. sxvadasxva
dedisa da ori dis uecari gardacvalebiT speqtaklebSi misi partniorebi iyvnen: nato gabunia,
gulSeZrulma kotem gimnazia miatova da yvarelSi elisabed CerqeziSvili, kote yifiani, lado
Camovida. Zveli kaxeTis kadrebs ki fonad gasdevs mesxiSvili, kote mesxi, babo avaliSvili amitom ver
uZvelesi Canaweri, dedas levanas simRera _ Rrma, itevs es darbazi fotoportretebs _ es xom XIX
vaJkacuri da sevdiT aRsavse. ramdenime qvevrSi saukunis bolos (1879) ganaxlebuli qarTuli
Rvinoc asxia da misi sunic trialebs. kaxeTi, vazis Teatris moRvaweni arian.
q v e y a n a , WavWavaZeTa am
qarTvelebisTvis uzarmazari
ki qristianobis misaRebi oTaxis
erT-erTi simbolo g a n a T e b a c
_ wminda nino Taviseburia.
vazis lerwis TiTqmis oTxmoci
jvriT Semovida fotosuraTi day-
saqarTveloSi. ofilia oTxi an
marnis ire- xuTi pirovnebis
aluri, mistikuri gamosaxulebis
samyarodan patara erTobliobad,
kariT xis kibeze romelsac erT muq,
adixarT, xis uCinrad moxril
ficarnagze fexis ganStoebaze dama-
xmaurs ramdenime grebuli patara
wamiT kvlav naTura aSuqebs.
r e a l o b a S i proeqtis avtoris
gadahyavxarT da ai, es Canafiqri
patara Semoxveva mayurebels kan-
da Tavad solomon dels moagonebs.
WavWavaZis misaReb centraluri
o T a x S i kote marjaniSvilis saxl-muzeumi yvarelSi foto ufro
aRmoCndebiT. uceb mkafiod aRiqmeba,
yrud Semogesmeba momRerali zardaxSis musikaluri danarCenni SedarebiT mrumed _ miuaxlovdi da kar-
bgerebi da geCveneba, rom viRacam mSvenier yuTs gad daakvirdi _ es is winaparia, romelic qarTveli
Tavsaxuri axada da misaRebi oTaxi XIX saukunis eris istorias qmnida. mTel sivrceSi amgvari
mowinave qarTveli sazogadoebiT gaavso. ganaTeba idumalebas warmoqmnis da winaparTa
gemovnebiT SerCeul Zveleburi aveji, kedelze mimarT mayurebels mowiwebisa da pativiscemis
motiktike aseve ZvelisZveli saaTi, romelic grZnobas usaxavs. ZvelisZvel, kedelze
muSaobs, sul win midis da TiTqos oTaxSi gamofenil Camokidebul elegantur xaliCaze mewamuli
fotosuraTebze gamosaxuli kote marjaniSvilis mZlavrobs. buxari da Zvelebur Seminul karadaSi
mama-papis, dedis, bebo ninos, da-Zmebis, naTesavebis, Sedgmuli WavWavaZiseuli WurWeli, piradi nivTebi
kote marjaniSvilis mamidaSvilebis _ mesxebis cno- SegaxsenebT, rom aq realuri, cocxali adamianebi
bili ojaxis cameti wevris: sergis, kotes, efemias, cxovrobdnen. gnebavT es yvelaferi ekranze
daviTis, ivanes... deidaSvil mako safarova-abaSiZisa ixiloT? dabrZandiT savarZelSi da fotosuraTebi
da sxvaTa sicocxles agrZelebs da gaagrZelebs sul mokle xanSi Tqvens Tvalwin gaielveben _ proe-
manam, sanam kote marjaniSvilis Rvawli miviwyebas qtis avtoris es svla `zarmacebisTvisaa“
miecemodes. es ki moxdeba maSin, roca qarTuli gankuTvnili.
Teatri aRar iarsebebs. amxanad kote marjaniSvili Zmas _ vladimers
daviT cxadaZis eqspoziciis erTi SexedviT swers: `Cveni qarTuli Teatri erT niadagze dgas. aq
umniSvnelo, yofiTi detalebi simbolurad verafers Seviswavli, isev ruseTSi waval. vecdebi an
aRiqmeba. saswavlebelSi Sevide, an karg TeatrSi vimuSavo.
es is xanaa, rodesac Wabuki kote marjaniSvili, Cven codna gvaklia. am codnas SeZena unda. SeiZleba
qarTuli dramis dasSi `patara kaxs~ avtorTan _ sazRvargareTac movaxerxo wasvla. mere davbrunde-
akaki wereTelTan _ erTad amzadebda, reJisori bi da naxav, rom me Cemsas mivaRwev.~

51
10 oqtomberi 2008
Cemi patara qalaqi

1897 wels colTan _ nadeJda JivokinasTan _ kaxuri sisxli, dedaCemis sisxli. misma saucxoo
erTad ruseTSi midis. saqarTveloSi 1922 wels brun- susxianma dReebma ar Camikles mogonebani Cemi
deba. mTebis mxurvale qvebze. misma jadosnurma susxianma
saxl-muzeumis meore saeqspozicio darbazi TeTrma Rameebma ver galia wkriala varskvlavebiT
ruseTis xanas moicavs. kote marjaniSvili jer msax- uxvad moWedili samxreTis xaverdovani cis sisqele.
iobad da ramdenime weliwadSi ki mxolod reJisorad misma mSvidma gulkeTilobam erTi wuTiTac ar
muSaobda uamrav qalaqSi: elizavetgradi, orioli, SeaCera mSobliuri ritmebi, qarTuli temperamenti,
kurski, xarkovi, neJini, qerCi, baqo, viatka, odinco- fantaziis Tavawyvetili aRmafrena _ es momca Cemma
vo, ufa, tambovi, permi, riga, xarkovi, kievi, odesa... patara, Cemma sayvarelma saqarTvelom“.
1907-08 wlebSi ruseTSi yvelaze ZviradRirebuli am speqtakliT kote marjaniSvilma mtrulad gan-
reJisoria, antrepreniorebi erTmaneTs ecilebian wyobili kritikosebic Semoiriga. warmodgenas
da mis niWs, Sromis unars auqcionis wesiT maRal uwodebdnen `did dResaswauls~ da samxatvro
fasSi `yiduloben.~ Teatris bolo wlebis yvelaze warmatebul speqtak-
ruseTis TeatrebSi kote marjaniSvili lad aRiares.
amkvidrebs reJisuris profesias, es saerTo procesi rusuli periodis eqspoziciaSi konceptualu-
evropasa da ruseTSi mimdinareobs. igi mxardamxar rad gamarTlebulia, rom mTavari adgili
misdevs im dros msoflioSi mimdinare Teatralur `Tavisufali Teatris~ (1913-1914) Seqmnis process
Ziebebs, rogorc dramaturgiis TvalsazrisiT, aseve ukavia. es iyo kote marjaniSvilis marTlac
gamomsaxvelobiTi xerxebis mxriv. uzarmazari grandiozuli Canafiqri. `Tavisufali Teatri~ daa-
praqtikis wyalobiT igi reJisuras damoukideblad finansa misi naTesavis _ elene WavWavaZis meuRlem
swavlobs. am periodSi moiTxovs speqtaklis saerTo _ milionerma v. p. suxodolskim, man gaswia uamravi
azris gamomxatvel dekoracias, Tumc am ideis xarji da kote marjaniSvils ocneba auxdina. mosko-
bolomde xorcSesxmas jer ver axorcielebs. vis `ermitaJis~ TeatrSi reJisoris gemovnebiT yve-
TandaTanobiT warmodgenaSi musikis mniSvnelobas laferi icvleboda. sezonis gaxsnamde man moiara
did yuradRebas aqcevs. iwyebs gmiris fsiqologiaSi mTeli evropa: safrangeTi, germania, avstria,
wvdomas da cdilobs daukavSiros warmodgenis inglisi, italia. iq ecnoboda da swavlobda Teatris
saerTo formasa da Sinaarss. kote marjaniSvilis axal teqnikas da amave dros moskovSi iwvevda did
amosavalia avtori, nawarmoebis ideis gaxsna da reJisorebsa da msaxiobebs.
msaxiobTan erTad misi ganxorcieleba. `Tavisufal TeatrSi~ marjaniSvilma ganaxor-
iwyebs Ziebebs pauzisa da ritmis sferoSi. war- ciela sinTezuri Teatris idea: Teatris
modgenis garegnuli formis Zieba TviTmizani araa. repertuarSi unda iyos opera, opereta, dramatuli
misi Semoqmedeba aRiniSneba ramdenime speqtakli, pantomima... msaxiobi erTnairad unda
mimarTulebiT: realizmi, naturalizmi, misticizmi, flobdes yvela Janrs. sinTezuri msaxiobi _
impresionizmi, simbolizmi, zRapruli feeria. sxeuls, xmas, plastikas, vokals, Jests... marTalia
bunebrivia, saxl-muzeumis eqspozicia ruseTSi Teatrma erTi sezoni iarseba, magram marjaniSvilis
mis ocdaxuTwlian moRvaweobas ver daitevda da arc SemoqmedebaSi umniSvnelovanesi periodi iyo,
fotoebia SemorCenili. swored amitom am romelic Semdeg sxvadasxva saxiT aisaxa peterbur-
uzarmazarmar informaciaSi gamoyofilia xarkovSi gis (1916-1917), kievis (1919) petrogradis (1920-1921)
dadgmuli leonid andreevis `adamianis cxovreba~ TeatrebSi dadgmul speqtaklebSi.
(1906/07), romelic Tavad avtorma gaugzavna dasadg- saxl-muzeumis mesame darbazi qarTul periods
melad; misi moRvaweoba moskovis samxatvro TeatrSi exeba. 1922 wlidan 1927 wlamde igi rusTavelis
(1909-1913 ww.) da kote marjaniSvilis mier TeatrSia. 1922 wels dadga qarTuli reJisuris
`Tavisufali Teatris~ Seqmna. TvalsazrisiT saetapo mniSvnelobis speqtakli
samxatvro TeatrSi ramdenime speqtaklze lope de vegas `fuente ovexuna~, sadac monawilebd-
muSaobda: gordon kregTan `hamletze~, vladimis nen swored is axalgazrdebi, romlebic Semdeg
nemiroviC-danCenkosTan `Zmeb karamazovebze~. TiTqmis ormoci weli moRvaweobdnen qarTul
damoukidebeli dadgmebia: knut hamsunis `cxovrebis kinosa da TeatrSi.
brWyalebSi~ (1911) da henrik ibsenis `per giunti~ 1923 wels ganaxorciela zurab antonovis `mzis
(1912). dabneleba saqarTveloSi~, eqspoziciaSi am speq-
swored `cxovrebis brWyalebSi~ dadgmis dros taklsac mniSvnelovani adgili eTmoba, radgan is
dawera marjaniSvilma Tavis mogonebebSi: iyo nostalgia yvelanair qarTul gamovlinebaze _
`vgrZnobdi rogor iRviZebda sulSi Cemi samSoblos samSoblosadmi siyvarulis axsna, gamoxatuli
mze, rogor boboqrobda Cems ZarRvebSi sisxli, iumorSi, xasiaTebSi. am darbazis eqspoziciaSi
qarTuli sisxli. aRiniSneba kote marjaniSvilis moRvaweoba kinoSi
... madloba mas, Cems meore samSoblos, madloba (1925-1929). rusTavelis TeatrSi muSaobis
mSvenier ruseTs. man erTi wuTiTac ar gaanela Cemi Tanadroulad saopero dadgmebsac axorcielebda,

52
10 oqtomberi 2008
Cemi patara qalaqi

romlis zogierT programas _ originalebs sae- la~. unda aRiniSnos, rom kote marjaniSvili didi xniT
qspozicio vitrinebSi ixilavT. arcerT TeatrSi ar darCenila.
kote marjaniSvilma rusTavelis TeatrSi mis- 1928 wlis 3 noembers kote marjaniSvilma axali
vlis Semdeg mTavar reJisorad miiyvana sandro axme- Teatri Seqmna, romelsac pirobiTad quTais-baTumis
teli _ maT ganaxorcieles erToblivi dadgmebi, Teatrs uwodebdnen. 1930 wels, mTavrobis
sadac axmeteli marjaniSvilis dasaxuli amocanebis dadgenilebiT, gadavida TbilisSi, saxelwodebiT _
Sesrulebisas TviTonac swavlobda da sabolood `meore saxelmwifo dramis Teatri kote
Camoyalibda damoukidebel reJisorad. imxanad marjaniSvilis xelmZRvanelobiT~. reJisoris gar-
(1924-1926) praqtikulad Teatrs marTavda sandro dacvalebis Semdeg, 1933 wlis 29 aprils am Teatrs
axmeteli da mis mier Camoyalibebuli korporacia misi saxeli ewoda.
`duruji~ _ es saxelwodeba kote marjaniSvilis quTaisSi es Teatri gaixsna speqtakliT _ e.
pativsacemad ewoda. saeqspozicio vitrinebSi toleris `hopla! Cven vcocxlobT~. eqspoziciaSi
rusTavelis Teatris es xana sxvadasxva masaliTaa warmodgenilia am speqtaklis afiSa, romelic yvarlis
asaxuli: `durujis~ manifestis originali, im peri- saxl-muzeumis mdidar masalebSi iyo daculi.
odis JurnalebSi marjaniSvilisa da axmetelis mis mier dadgmul speqtaklTa mravali pro-
erTad gadaRebuli foto, maTi pirveli erToblivi gramisa Tu anotaciebis originali muzeumis
dadgmis (j. singis `gmiri~, 1923) fotoscena. kedelze jariskacebiviT dawyobil mkacr rigs
1924 wels qaquca ColoyaSvilis brZola mogagonebT, radganac maT mxolod informaciuli
damoukidebeli saqarTvelosTvis damarcxebiT datvirTva aqvT. am simkacres arRvevs elene axvle-
damTavrda. 1924 wlis ajanyebasTan dakavSirebiT san- dianis da sxvaTa eskizebis originalebi, rac
dro axmetels sikvdilic ki miusajes, magram kote eqspozicias simsubuqes sZens.
marjaniSvilisa da sxvaTa daxmarebiT gadarCa. am xuT weliwadSi Teatrma ocdaSvidi dadgma ganaxor-
faqtebs emTxveva 1925 wels kote marjaniSvilis ciela. 1932 wels kote marjaniSvilma saqarTveloSi
brwyinvale dadgma Seqspiris `hamletisa~, romlis Tavisi bolo namuSevari _ Seqspiris `otelo~ dadga.
laitmotivic iyo: `droTa kavSiri dairRva~ _ `otelos~ Semdeg msaxiobTa mcire kreba gaimarTa,
Zlieri, mebrZoli adamianis tragedia, romelic sadac Salva RambaSiZem mowiwebiT isaubra
garesamyaros winaaRmdeg uTanasworo brZolaSi marjaniSvilis warsul Rvawlze, magram axlandeliT
Caeba. brZola ki yovelTvis zneobrivad wminda, ukmayofileba gamoTqva. kote marjaniSvilma gadaxe-
mamaci da samarTliani adamianis gamarjvebiT ar da uSangi CxeiZes, dodo anTaZes _ `bolos Salva
mTavrdeba. RambaSiZes Sexeda da mTeli ZaliT uyvira: _ dami-
kote marjaniSvilis rusTavelis TeatrSi brune otelo!... es iyo marjaniSvilis ukanaskneli
moRvaweobis xana swored `hamletis~ eqspoziciiT dRe Tavis TeatrSi~ (vaxtang tabliaSvili,
sruldeba. `Teatrs ufleba ara aqvs drois reJisoris Canawerebi, Teatraluri moambe, 1, 1984).
suliskveTebis moTxovnebs da interesebs pasuxi ar kote marjaniSvili male moskovSi Cavida, sadac
gasces. sxvanairad is iqneba mkvdari. xelovneba ki moskovis mcire Teatris ganaxlebis mizniT didi
unda iyos cocxali da cxovelmyofeli...~ werda xania epatiJebodnen, da erTdroulad or speqtak-
reJisori. lze daiwyo muSaoba: moskovis mcire TeatrSi f.
1926 wels sandro axmetelTan erToblivi dadg- Sileris `don karlosze~ da operetis TeatrSi i.
mis _ g. robaqiZis `lamaraze~ muSaobis Semdeg, Strausis `Ramuraze~. eqspoziciaSi am speqtaklebis
reJisorebs Soris SemoqmedebiTi ganxeTqileba afiSebis originalebia warmodgenili. mcire
moxda da kote marjaniSvili Teatridan wavida. ram- TeatrSi konfliqti mouvida direqciasTan, romel-
denime TviT adre kote marjaniSvili `durujis~ sac mdare nawarmoebis dadgma undoda, uTanxmoeba
Seqmnis ori wlisTavs ase ulocavda: `Cvens gamar- iyo Teatris Zvel da axal Taobas Soris. axalgazr-
jvebas mudam xels uwyobda sami garemoeba: doba ZiebebSi kote marjaniSvils emxroboda.
Tavgamodebuli muSaoba, erTsulovani siyvaruli 1933 wlis 6 aprils kote marjaniSvili dodo
saqmisadmi da nebayoflobiTi disciplina, romel- anTaZes swers: `saqme asea: 20 aprils idgmeba opereta.
sac foladiseburi simtkiciT xelmZRvanelobda `karlosi~ _ 25 -Si da maSinve moveSurebi Tqvensken~.
korporacia `duruji~. mxurvaled gilocavT da marjaniSvili gardaicvala moskovSi, 1933 wlis 17
gkocniT yvelas, gansakuTrebiT ki saSas (sandro aprils... saqarTveloSi kote marjaniSvilis
axmeteli _ m. t.), romelsac Tamamad SeiZleba vando dakrZalva demonstraciad gadaiqca. urna
Tqveni Tavi, romelSiac vgrZnob Cveni saqmis marjaniSvilis neStiT jer operisa da baletis
Rirseul gamgrZelebels~ (erTdrouli Jurn. Teatris ezoSi dakrZales, xolo 1964 wels gadaasvenes
`duruji~, 1926, 29 ianvari, saiubileo gamocema). mTawmindaze, qarTvel moRvaweTa panTeonSi.
1933 wels 25 ivniss sandro axmeteli wers: ...gulwr- meoTxe, didi saeqspozicio darbazi kote
felad vacxadeb, rom garda principuli Teatraluri marjaniSvilis Semoqmedebis `gacocxlebuli~
brZolisa, Cemsa da marjaniSvils Soris araferi yofi- atmosferoa.

53
10 oqtomberi 2008
Cemi patara qalaqi

petre ocxelis eskizTa nimuSebis uCveulo axla, roca pirispir SevxvdiT, me davinaxe, rom
formebisa da stilis daxvewiloba gaocebas iwvevs miyvarxarT. me SemiyvardiT imitom, rom Tqven
(1927-1935). kote marjaniSvili yvelasaTvis ucnob xelovneba giyvarT.
students andobs speqtaklis `uriel akostas~ xelovneba sixarulia, xelovneba bednierebaa,
gaformebas, romelic sensaciur debiutad iqca. xelovneba _ sayvareli qaliSvilis Rimilia.~
amitomacaa es darbazi marjaniSvilis, `uriel eqspoziciis bolo oTaxi kardinalurad gansx-
akostasi~ da petre ocxelis. Tu eskizTa vavebulia _ es kote marjaniSvilis dis _
Tavbrudamxvev saocrebebs gayvebiT, dasasruls, sqemiRumenia Tamaris oTaxia, romelic axalgazrdo-
kedelSi gamokveTili uzarmazari kuTxovan vitri- bisas bodbis dedaTa monasterSi monazvnad
nas waawydebiT, romelSic petre ocxelis ori aRikveca. ramdenime xnis Semdeg ruseTSi ganagrZo
kostiumia gamofenili _ ocxelisdroindeli moRvaweoba da, Rirsi mamis serafime sarovelis
mocekvavisa da ivdiTis samosi, romelic sofiko kurTxeviT, moskovis gareubanSi serafime saswaul-
Wiaurels ecva. am vitrinidan mopirdapire mxares moqmedis savane moawyo, romlis winamZRvari iyo 1924
Wavlur ganaTebaSi mxatvar Smagi savanelis wlamde, vidre bolSevikebi daxuravdnen. deda
Seqmnili `uriel akostas~ patara maketi brunavs, Tamari gadaasaxles. igi gardaicvala 1936 wels.
ismis Tamar vaxvaxiSvilis ivdiTis sikvdilis scenis TeTri kedlebi... qaTqaTa fardebze `dacemuli~
musikaluri nawyveti da es yovelive XX saukunis 20- ganaTeba irealuris SegrZnebasTan erTad, oTaxs
ian wlebSi gadagiyvanT _ ratom daibada simsubuqes da haerovnebas aniWebs. Werze xis koWebia
momakvdinebel, qaosur, tragikul garemoSi `uriel gadebuli. aguriT amoSenebuli buxari da mis Tavze
akostas~ harmonia. Semomdgari WavWavaZeebisdroindeli ori lampari _
`gacocxlebuli~ politikuri viTareba _ grZel, monazonis oTaxia. fanjarasTan, fardebis
ganier fanjrebs uxvad faravs fardebis sqeli siqaTqaTesTan, naTelSi Rirsi mama serafimes xatia
naoWebi. ganaTebis `laqebi~ muqi mwvanisa da monacr- dabrZanebuli. iqve, kedelze iRumenia Tamaris ram-
isfro ferTa zolebis gardamaval tonebs denime foto mokrZalebiT kidia. Zveleburi xaliCa
amkveTrebs _ dRis sinaTle arsaidan Cans. gareT gadagebulia xis ficrebze, rac Rirsi dedis aske-
komunisturi qaosi da wesrigi mkvidrdeba, scenaze turi cxovrebis simbolod aRiqmeba. xaliCis
Semoqmedebas Seafares Tavi. fardebi ocxeliseuli gagrZelebaze, sada, daxvewili magida dgas. zed
dekoraciis svetebadac warmogidgebaT, maTi ferTa sanTlebi, `locvani~ da saeklesio Sandalia. maT
gama ki `uriel akostas~ mocekvaveTa daliandage- Soris gamokrTis Zvirfasi Cais Wiqa lambaqiT,
bul kostiumebs mogagonebs. es proeqtis avtoris, romelic WavWavaZeebis saxlSi gatarebuli
daviT cxadaZis `Teatraluri efeqtia~. am darbazSi bavSvobis niSnad, baci vardisfriT Semosila.
mayurebelze emociuri da goniTi efeqti eqspoziciis daTvalierebis Semdeg, emociurad
erTdroulad `muSaobs~ da aiZulebs azrovnebas: Tu datvirTuli, xvdebi _ ratom moundaT kote
rogor politikur viTarebaSi da ratom ibadeba marjaniSvilis saxl-muzeumis aRdgena-SenarCuneba.
mSveniereba iq, sadac adamianis azrovnebis gaufa- aivanze gasuli gverdiT gaixedav da ayvavebul mag-
sureba mizanmimarTulad xorcieldeboda... noliebs dainaxav, qveviT Caixedav da auzSi
Tu ocxelis eskizebis mopirdapire mxares myu- moliclice wyalSi mcxunvare mzis anareklebs
dro skamze CamojdebiT da namuSevrebs dalandav, horizontze yvarlis mTebis zigzagebs
daaTvalierebT, ufro yuradRebiT SeigrZnobT ukidegano cisgan gamijnav da siamayiT gaifiqreb _
didi mxatvris sidiades. da Tu `daiRlebiT~, Cven qarTvelebi varT!
SegiZliaT monitorze ixiloT kadrebi
marjaniSvilis filmebidan, misive Seqmnili xarkovsa
da moskovSi (1930 wlis 12/IV-18/V) amsaxveli gas- yvarelSi, kote marjaniSvilis saxl-muzeumze
muSaobdnen:
trolebis multiplikacia da marjaniSvilis
banki `respulikis~ saqvelmoqmedo fondi `ciskari~
Teatris msaxiobTa `wardgena~. iumori, tragikulo- _ giorgi ebanoiZe, mixeil kobaxiZe, laSa gaxaria
ba, ocxelis eskizTa mSveniereba, svetebad kote marjaniSvilis saxl-muzeumis proeqtis
aRmarTuli fardebi, `uriel akostas~ fotoscenebi, avtori _ daviT cxadaZe
mTel kedelze ganfenili kote marjaniSvilis speq- saxl-muzeumis arqiteqtor-restavratori _ giorgi
taklebis afiSebis originalebi anu kontrastuli sosaniZe.
gadasvlebis monacvleoba, am darbazis eqspozicias kote marjaniSvilis Semoqmedebis istoriuli konce-
Tavisebur dinamikas aniWebs, romelic mTavrdeba fciis damuSaveba _ Teatrmcodne manana turiaSvili
foto-reproduqciebis saeqspozicio moamzadeba _
patara, carieli scenis ficarnagiT. am uxeS ficar-
mxatvari vaxtang rurua da operatori ivane kiknaZe.
nags kote marjaniSvilis foto gadmohyurebs da `uriel akostas~ maketis damzadeba _ mxatvari Smagi
gaxsendeba misi sityvebi: `...miviRe Tqveni pirveli savaneli
kocna, axla uxerxulad vdgavar da vambob: me Tqven video-klipebis momzadeba _ nugzar metreveli da
ar gicnobT, ganze videqi, Cven Soris viRac iyo, da giorgi morbedaZe

54
10 oqtomberi 2008
Rimilis wuTebi

es esei didi qarTveli mwerlisa da sazogado moRvawis, baton oTar CxeiZis xsovnas eZRvneba, radgan misi Targmna
sworedac rom `Cveni mwerlobis” furclebze gamoqveynebulma misma SesaniSnavma da Cveuli akademizmiT gamorCeulma
eseim “ras ahxireboda fildingi riCardsonsa” STamagona.

robert luis stivensoni fundukis karTan mister fildingma (romelic


cxenze Sejda da qalaqSi raRac saqmeebi moimizeza)
riCardsons bodiSi mouxada da Tavisi gziT gaswia.
fildingi es ukanaskneli ki fxizeli nabijebiT ukan mihyva da
gzaSi Tavaziani mowinaRmdege orjer gaixsena. meba-
Jem klarisas arSebralebis SemTxvevaSi WiSkris ga-
da Rebaze uari ganucxada. cota xnis Semdeg erT miyru-
ebul adgilas mwerals mxedari Semoxvda, romelmac
riCardsoni Tofi miuSvira da fulis warTmeva daupira, magram
ucbad Cafiqrda da hkiTxa _ `Tqven xom riCardsoni
brZandebiT? maSin fuli raRa saWiroa, mxolod kla-
klarisa jer isev ibeWdeboda, roca mister fil- risas Sewyalebas gTxovT~.
dingi1 da mister riCardsoni2 hamslous3 erT pata- literaturis moyvarul yaCaRs gzaze moaxloe-
ra sastumroSi erTmaneTs SemTxveviT gadaeyarnen. buli jariskacebis gundis gamoCenam ukan daaxevina
fundukSi (sadac maT garda aravin iyo) `jozef en- da mister riCardsonis aRelvebac dacxra, Tumca ga-
driusis~ avtorma `pamelas~ Semoqmeds mtrobis da- Rizianebas veraferi mouxerxa.
viwyeba da erTad sadiloba SesTavaza. mister riCar- rogorc iqna, gadaqanculma saxls miaRwia, sa-
dsoni daTanxmda; erTi boTlis gamoclis Semdeg co- wolze davarda da dRis or saaTamde Rrmad eZina.
ta Sexurda kidec da sakuTar warmatebebze yurTar- myudroeba nasvam momReralTa aramelodiurma da
smenil didebasa da im werilebze trabaxs mohyva, ro- gamayruebelma xmam daurRvia. ori saaTi musikosebi
melSic samarTliani da keTilSobili mkiTxvelebi lilibuleros4 tonSi umaRles xmaze gahyvirodnen:
gauTaveblad sTxovdnen klarisas Sewyalebas. `gadagvirCineT klarisa, riCardson, uu!~ maTi xmau-
`RmerTma damifaros, dros CamovrCe!~ Sehyvira ri, albaT, mTel Rames gastanda, ficxi mezobeli
mister fildingma. `neba miboZeT, SemTxveviT vi- fanjridan muSketiT rom ar damuqreboda. meore di-
sargeblo da (rakiRa friad galanturi brZandebiT) las mTeli quCa winRameze uaresi RrianceliT aivso;
qalis Sebraleba gTxovoT~. da muSketebiT SeiaraRebulma uamravma adamianma da
`masxarad migdebT~, upasuxa mister riCardsonma, jentlmenma wignis maRazias miaSura da Civils moh-
`Tumca Cems emociur mkiTxvelze imaves ver vityvi. yva.
garwmunebT, rom Cemi wignis maRazia mTxovnelebiTaa mister riCardsoni erT-erTis damSvidebas cdi-
savse. bevri cremladac iRvreba, piradad me Caize lobda, roca quCis momRerali Semovida da klarisas
mipatiJebazec uars vambob, radganac mjera, rom yve- Sewyalebis Sesaxeb Rriali morTo. aT wuTSi meorec
laferi klarisas dasacavad keTdeba~. gamoCnda, xolo naxevar saaTSi maRazia momRerle-
`nuTu es ase rTulia?~ hkiTxa mister fildingma. biT gaivso. sasmeliT gaTamamebuli pirveli momRe-
`dideba ufals~, moridebiT warmoTqva mister rali ki isev Setevaze gadavida.
riCardsonma, `rameTu misi ars neba~. noqaris xiTxiTiTa da mezoblebis xarxariT gam-
kamaTma didxans gastana. arc erTi maTgani pozi- warebuli mister riCardsoni windauxedavad gareT
cias ar Tmobda da dRec miiwura. angariSic moitanes gamovarda da utifar momRerals saxeSi uTavaza. ua-
da xarjic Suaze gaiyves, Tumca mister riCardsons resi Rrianceli atyda da vidre gons moegeboda,
cotaodeni xurda ergeboda. cxvirgasisxlianebuli, uqudo da upariko mister
`aqeT mobrZandiT, ser~ eubneba oficiants, `xur- riCardsoni uistminsteris policiis sammarTvelo-
da mekuTvnis~. Si aRmoCnda. grZel skamze mister fildingi Camom-
`mxolod erTi pirobiT~, Tqva oficiantma, `kla- jdariyo. igi xom profesiiT mosamarTle gaxldaT.
risa unda daindoT~. musikosebis ambavi Seetyo da `amazrzeni~ moqmedi pi-
`esec Tqveni mowyobilia, mister filding~, uT- ris dasacavad mTeli xmiT gahyviroda.
xra mister riCardsonma, `axalgazrda kaci aiZuleT, `momismineT~, dauyvira mister riCardsonma. `da-
rom gavemasxaravebine~. JinebiT gTxovT, momisminoT~.
`romeli axalgazrda! wesierad arc vicnob~, upa- `siamovnebiT, mister riCardson~, miugo `tom
suxa mister fildingma. `Tqvens Sesaxeb marTlac jonsis~ Semoqmedma. `mxolod erTi pirobiT: Tu kla-
mkiTxa da avuxseni, vinc brZandebiT, meti araferi. risas SeibralebT~.
albaT, qumberlendis hercogisgan Tu icis raime,
romelmac aq erTi saaTis winaT cxenebis Sesacvle- inglisuridan Targmna
lad Semoiara~. maia bolaSvilma

55
10 oqtomberi 2008
Rimilis wuTebi

SeniSvnebi: mela, anu dajildoebuli keTilismsurveli~, `klarisa


anu axalgazrda qalbatonis istoria~ didi warmatebiT
1. henri fildingi (1707-1754) _ inglisuri saganma- sargebloben da maT avtors uzarmazari popularobac
naTleblo realizmis gamoCenili warmomadgeneli, so- moupoves.
cialur-sayofacxovrebo romanis fuZemdebeli. mis ka- 3. hanslou _ midlseqsis sagrafoSi mdebare patara
lams ekuTvnis `jozef endriusa da misi megobris mister qalaqi, arcTu ise Sors londonidan.
abraham adamsis Tavgadasavlebis istoria~, `napovni tom 4. lilibulero _ saparlamento gadatrialebis
jonsis istoria~ da sxva romanebi. (1688-1689) dros gavrcelebuli popularuli simRera
2. semuel riCardsoni (1689-1760) _ inglisur lite- inglisSi, romelsac irlandieli kaTolikeebi asruleb-
raturaSi sentimentalizmis pirveli damaarsebeli. `pa- dnen.

namcvrevi

iona meunargia cxovreba ar gadamiSlia, sparsuli literatura ar


vici _ Sen dawere akaki.
akaki _ me `vdoxnoveniiT~ vwer, codna ara maqvs,
samaxsovro Sen da ilia WavWavaZem iciT yvelaferi da Tqven das-
wereT.

wignakidan ***
akaki _ am 15 wlis winaT maiovka unda gaemarTaT,
iona meunargiam gamorCeuli Rvawli ikisra mecxra-
mec dampatiJes da nikolaZec.
mete saukunis qarTul literaturaSi _ didi mwerlebi- _ Tu mindorSi iqneba wamoval, Tu tyeSi, ara.
sa da SesaniSnav adamianTa cxovrebis istoriis Sedgena. _ ratom?
erTgan dananebiT ambobs: `cxovrebis aRwera jer ar _ imitom, rom nikolaZe iq iqneba da imdens ilapa-
Sedgenila CvenSi. suraTebi, literaturuli mogoneba. rakebs me... me... rom cxvari egoneba da tyidan mgeli
silueti arc ki gagonila. TiTqos iRblad dahyolia gamovardeba.
Cvens literaturas, rusTvelidan dawyebuli, SesaniSna-
vi mwerlebisa da adamianTa vinaobis ucodinaroba~.
***
am xarvezebis amosavsebad iona meunargia guldasmiT
Seudga umadur saqmes _ SeiWra Tavis Tanamedrove mwe-
yazbegma sandrom saxareba Camoitana gasayidad _
ralTa Sinaur garemoSi. daaxloebuli iyo TiTqmis yvela yvelaferi gayida, erTi RmerTi darCenia da imasaca
gamoCenil mweralsa da sazogado moRvawesTan da maTgan hyidiso _ uTqvams akakis.
krefda saintereso masalas `samaxsovro wignakebisTvis~.
nakvesi, maxvili sityva sayvarel SemoqmedTa xasia- ***
Tis dafarul Strixs xatavs da biografiul qronikasac besarion gabaSvili _ am patara kacma, CikvaiZem
TariRebis mosawyen krebulad ki ara, laR da mimzidvel gajobaT, óm-iT gaitana, umiT.
sakiTxavad aqcevs.
_ umiT ki ara, moxarSuliT gaitanao, Tqva akakim.
`samaxsovro wignakebis~ umetesoba gabneulia iona
meunargias TxzulebebSi. dadianebis sasaxleTa istori-
ul-arqiteqturuli muzeumis arqivs Semounaxavs Cana- ***
werebis ucnobi ciklic da CvenTvis sayvareli an met- qeTevan: _ rogorc gazafxuli mova Tvalidam
naklebad cnobili qarTveli moRvaweni warmoCndebian cremli momdis.
axal sityvier samoselSi, nakvTebis Cveuli feradovne- akaki _ vazis Tviseba gqoniaT.
biT _ koloritul personaJebad.
***
*** gigo wereTels, simonis mamas uTxres _ kulaSi
grigol dadianma eqimTan gaagzavna kaci, rom kbi- saCxeres hgavso.
lebi gaukeTon. _ swored. TiTo wereTels 400 glexi hyavs da ku-
akaki _ mere icis ki, rom saiqios saWmeli iqneba? laSSi TiTo glexs 400 miqelaZe hyavso _ uTxra akakim.

*** ***
akaki _ nikolaZem miTxra, roca ministri melapa- aleqsandre Ciqovani Sevida nestor wereTelTan.
rakeboda, xelmwife Sirmis iqiT yurs migdebdao. sxvaTa Soris, iq iyo nino wereTlisa, romelsac var-
di eWira.
*** _ neta vardad gadamaqcia
nikolaZe _ jabadaris winaaRmdeg statia minda _ ratom?
davwero, magram vaxuSti ar wamikiTxavs, qarTlis _ nino misunebda.

56
10 oqtomberi 2008
namcvrevi

*** ***
kacia dadians melitonis mamas, senakSi, mirovoi beJan dadiani mTavari (otias mama) ityoda:
sudia beriZesTan saqme hqonda wisqvilis Taobaze. _ kaparWina unda momitano da masTan erTad erTi
sudia ekiTxeba: boTli godaaTuri da saqmeze mere melaparako.
_ Seni wisqvili moZravia Tu uZravi?
dadians SeeSinda vaiTu erTi rom vTqva an gadas- ***
dvas an wavagovo da upasuxa: levan dadianma icoda:
_ roca trialebs wisqvili, moZravia, roca sdgas
_ arao. `vai am soflis momgonsa
im sofels umsaxurosa
*** Tvali daudges xurosa
andronikovis gogo daRales midges da uraxunosa~
an-ze visi yma xar-iT, Z-ze visi yma
xar? `vis SerCenia sofeli
_ ZaRlis da mamaZaRlis. mamaZaRli da oxeri~

*** ***
svimon wereTelTan marSloba- 1826 wels, rodesac nikoloz
xelmwife taxtze abrZanda, levan
ze daviT baqraZemac iyara kenWi.
dadianma didi niko dadianis rCe-
akaki svimonis momxre iyo. viT, sisxlis samarTlis warmoeba
_ mikvirs, rom ase iqcevi, Sen samegreloSi ruseTis mTavrobas
ar iyavi Cemi momxre roca RoRo- dauTmo. es garemoeba rom moaxse-
beriZis winaaRmdeg me kenWi viya- nes axal xelmwifes, brZana dadia-
reo _ uTxra daviTma. nis survilis aRsruleba da Tan
_ ki magram es imitom, rom Ro- sTqva:
RoberiZis gulis mosaklavad imis `Ê îâ ñ , îí ì íÿ ñ ë ë
winaaRmdeg ukeTesi aravin gvin- ï ë ÷îì~.
doda _ uTxra akakim.
***
*** daviT dadiani da grigoli
beJanovs Svid-asi Savi mouvi- TbilisSi midiodnen. nojixevSi
da. daxvdnen Ciqvanebi da uCivles
_ va, mag mamaZaRlebma, peso- martvilis mazris mdivanbeg an-
iona meunargia
kiT moitanes Savi kenWebi, rom me ton Ciqvans _ colebi gagvifu-
amdeni Camigdeso. Wao. arza miarTves, gamoarTva, waikiTxa, Caicina da
grigols gadasca. vnaxavo, gavarCevo.
*** sadilze: am Cemma biWiam (laqiam _ is iyo samurza-
kote orbelians: yanodan) erTi coli ver Seinaxa, gabisoniam gaufuWa,
_ ruseTSi iyavi? viyavi. rogor ver deifara, daiWireT da cixeSi unda gav-
_ vin naxe? gzavnoTo.
_ cocxlebSi ki bevri ara vin, magram mkvdrebi Ciqvanebi: _ batono, amisi ra bralia, coli kaxpa
bevri vnaxe: petre xelmwife, ekaterine, suvorovi, yofila.
kutuzovi. _ maS Tqven raRas CiviT, Tqve dalocvilebo,
Tqveni colebic aseTni yofilan.
***
giorgi senators da grigol orbelians laparaki ***
mouvidaT. umetesoba giorgisken iyo. grigoli TiT- sam fexze mdgomi marmarilos taxti cacxvis Zi-
qmis marto darCa. ras idga zugdids. dadiani axal weliwads adioda
giorgi _ orbeliano, Sen marti xar da me aprili. masze. imaze ewera:
marti asjer icvlis saxes, xan swvims, xan sTovs, xan
qaria. mere Tavisas rom ar dasjerdeba sam dRes ap- `vin aRmxvna cani maradni
rilidam isesxebs da sul TovliT da wvimiT Seije- miT vflob qveyanas me dadiani~.
rebs guls, mere dadgeba aprili sul gaaSrobs qveya-
nas da aayvavebs. mere dauZaxebs marts: marto, marto moamzada
viri tani, me qveyanas gavaSrobo. nazi qorTuam

57
10 oqtomberi 2008
ucxouri novela

âïìòä øóêøòíò úòï. øåóæïîï îï!..


– èïãïäòàòìïàâòì
ãåóþíåþò! èòìèòíå!..
ÈËÚÅÊÂÏÂÅ – õïäõíë, ãåñë-
ôïà ñïñïíò! – òñâòîï
èåþóôåüåè. – àëîåè
ØÒÂÏ ãïãñîòà ïõäïâå ñâå-
äïì!.. ïî ïòøâåì àïâò?
– èòìèòíå! îï?
ìïìïóçèåøò ÷õóþò èëõæï.
– îï æï áâï! áïäò
ìïáèå ïìå òñë: õóîëåþèï, øâòæèï êïúèï, ïâïíìò ïòéåì
ïî òñëì ïá, èå âòúò,
(ìëôäòì èïéïçòïì ïøåíåþæíåí) æï ìïèóøïëì øåèæåã ìï-
îïìïú ãåüñëæò
ìïóçèåøò øåâòæíåí, îëãëîú òüñâòïí, ðóîòì ìïÿèåäïæ.
åîàò ìòüñâòà, ìï-
òñòæåì øâòæò þëàäò ðëîüâåòíò (ïîïñò ìïìïóçèåøò ïî
óþïîò ãïèëúëúõäæï.
òñë), øâòæò êïüäåüò, øåïåîàåì ëîò èïãòæï, æïìõæíåí
ìïèëèõèïîåþäë ìïçë-
æï íåä-íåäï æïòùñåì ñåäòì ÷ïìâåäåþï æï êïüäåüòì
ãïæëåþïì ãâïîòïíïæ
ÿïèï. æïäòåì ìïèò ÿòáï æï äïðïîïêò æïòùñåì òèïçå, îëè
èëõâæï – àïâõåæëþò-
èïààâòì æïõäòì ãïêåàåþïú óíæëæïà æïåêòìîåþòíïà.
ìï æï âåîïãëþòìïàâòì.
ìïáèå òìïï, îëè ôïìçå èëîòãåþòìïì ïî óãóäòìõèòïà
ïè æîëì ìïìïóçèåøò øåèëâòæï ïîêïøêï êåþòíò, èåü-
æïõäò – òì õóîëåþì óíæï ãïåêåàåþòíïà àó æóîãäåþì.
ìïõåäïæ èëúåêâïâå øòâï.
èõåæâåäëþòæïí ìëôäòì ìïèëèõèïîåþäë ìïçëãïæëå-
æòæò õïíòï åì èåüìïõåäò åîáâï, ìêëäòæïíâå. èïíïú
þïì ãïèëî÷ï, æïèêâåàì, õóîëåþò êò èïøòí ãïñó÷æíåí
ïòéë ðëîüâåòíò æï êïüäåüò (úëäì ùïå÷õóþï æï øòí
(þîòãïæòîò ïè ìïáèåøò ãïùïôóäò òñë). ïõäï ãïòîêâï,
ðîëüåìüòì íòøíïæ ïî ìïæòäëþæï), õóîëåþòì èåçëþ-
îëè ìïèëèõèïîåþäë ìïçëãïæëåþïì óíæëæï, æïõäòú
äïæ èòóöæï èïãòæïì æï ñóîò æïóãæë èïà äïðïîïêì
õóîëåþì ãïåêåàåþòíïà, – åì, úõïæòï, èõåæâåäëþïøò
óúåþ õèïèïéäï àáâï:
ãâáëíæïë, åì àïâòìàïâïæ òãóäòìõèåþëæïë æï ï.ø. æï
– àïéäòàåþò!
ìõâï. èïãîïè õåäøåêîóäåþïøò åì ðóíáüò ïî ñëôòäï øå-
õóîëåþò ãï÷óèæíåí. ïîêïøêïì øåõåæåì.
üïíòäò æï õóîëåþòú ñïäñçå æïæãíåí: æïõäò ïîïï ÷âå-
– èïüîïþïçåþò, – æïóèïüï ïîêïøêïè. øòâï òèòüëèïú
íò ìïáèå! îïìïêâòîâåäòï, øåóûäòïà ãïêåàåþï, èïãîïè
òñë, îëè ñâåäïôåîøò ¸ñëôæï úõâòîì. – ãïòûâåîåþò.
ïèòìàâòì úïäêå óíæï ãïæïóõïæëí!
õóîëåþò öåî âåî èòõâæíåí, åì ÷âåí ãâåõåþïë. æïó-
– èå èïãïà úíëþïîì âï÷âåíåþ, – òèóáîåþëæï þîòãï-
öåîåþåäòï! øâòæ èàâîïäàïí ïìå äïðïîïêò!.. ïîêïøêïì-
æòîò, ãïèõæïîò, èçåze æïèùâïîò êïúò. – úõâòîì æïâïê-
ãïíïú êò!.. õëè ïî ãïïôîòíï?
âîåâòíåþ, ìïæïú øïâòà àåàîçå ùåîòï, îïï õóîëì ìïèó-
– àáâåí ãåóþíåþòà, ¸ë, àáâåí, – àáâï ïîêïøêïè. –
øïë æï îï ìïæóîãäë. èïãïà òí÷òþòí÷ò ïî ãïåãåþïà.
èëïüñóåì ìïùñäåþò! àáâåí èëãïüñóåþà âòíèå? àáâåíò
þîòãïæòîì ñâåäï åàïíõèåþëæï. èåüòú, ñâåäï ïé-
èëèüñóåþåäò öåî ïîïâòí æïþïæåþóäï. ùïèãäåöåþò.
øôëàåþóäò ãïõäæïà. çëãò êò, êëäêï çïþïäóåâòì
åîàèï çëîþï õóîëè, âïíêï ìåäåçíòëâèï, ðòîòú êò
èìãïâìïæ, øåóîïúõñëôòäïæ ãîûíëþæï àïâì æï íïé-
æïïþ÷òíï.
âäòïíïæ, èùïîåæ ëõîïâæï. èïà ïéïî ïõìëâæïà òì æéå,
– âåî õâæåþòà, îïüëè ãòùëæåþà ùïèãäåöåþì? ïãòõ-
îëæåìïú øâòæòâå ïáâå òìõæï ìïìïóçèåøò æï åîàò èõòï-
ìíòà: àáâåíïõåâîòì ùòíïà, àáâåí, øâòæò èïüîïþïçò, ïá-
îóäåþï ¸áëíæïà.
âå òöåáòà æï õïîëþæòà, îëè èëèõèïîåþåäàï ìïçëãï-
èïãîïè ïèïçå øåèæåã. ïõäï êò ïìå äïðïîïêëþæíåí:
æëåþï ãïïúóîåà: ïî ÷ïùåîåà õåäøåêîóäåþïøò æïõäò.
– âòí òúòì, øåòûäåþï îïòèå ôòãóîóäò æïõäòú èëå-
ïõäï çòõïîà æï íòïíãòì úîåèäåþì éâîòà – èëãâïüñó-
õóøüóîëà!
åìë. ïîï, åì àáâåí èëïüñóåà!
– ïîïâòàïîò æïõäò! åì ãïíìïêóàîåþóäò ìïèóøïëï.
– ¸ë? – àáâï þîòãïæòîèï. åì „¸ë“ æïþíåóäëþïì, óè-
– îï èïüñóïîï ãïõæï åì õïäõò! ïõäï èë÷óáóîàèå-
ùåëþïì óôîë ãïèëõïüïâæï, âòæîå èóáïîïì.
þïú îëè èëãâàõëâëí?
– ¸ë, ¸ë. – ïîêïøêïè ÷ïíãïäò ãâåîæóäïæ æïïÿòîï
– ÷âåíò ìïáèå åìïï: òïüïêò æïâïãëà, ùòîàõäò æïâï-
êïüäåüì, èåîå ÷ïïîÿë, ùâåíøò ïèëóìâï æï ðòîøò ÷ïòæë;
ñåíëà, êïîåþò ÷ïèëâêòæëà æï èëî÷ï. ùåîüòäò.
ñâåäïôåîò ïêóîïüóäïæ øåïìîóäï, êóäüóîóäïæ,
– èå òèïà ïìå âåüñâò èòìèòíå! èòìèòíå!
íåêòú ãïþçòêï. øåèæåã êò (ïìå óñâïîà èëáúåâï èìïõòë-
– êòæåâ õëè ïî æïâóèïüëà àòàë?
þåþì, îëèäåþòú êòíëøò ïìïõòåîåþåí þïüëíåþì ïí áåæ-
– æïâóèïüëà.
èïéïä ÷òíëâíòêåþì) ïî ãïóéåÿòï, òìå ãïíïãîûë äïðï-
ôóäò øåïãîëâåì, êòæåâ øâòæò þëàäò òñòæåì.
îïêò: èå àâòàëí èëâòìèòíå åì ìïêóàïîò ñóîòà, ïèòüëè
– èå òèïà ïìå âåüñâò èòìèòíå! èòìèòíå!
þïâøâóîïæ ãïêâòîâåþóä ìïõåì íó òéåþà ÷åèàïí. òáëíò-
– îï? îï? îï?
åà òèæåíò âïýêïúëþï, èùïîå ìòèïîàäå îëè èëòìèòíëà.
– „îï“ êò ïîï, èòìèòíå! æïîòï êóçëâíòêëâïì ïþïíë
÷åèàâòì, âàáâïà, ìóäåîàòï, èïãîïè ìïèïîàïäò ïéïî
ãïâóêåàå
ïîòì, ïèõïíïãåþë? – ïîêïøêï üêþåþëæï, àòàáëì òâäò-
– îï øóïøòï æïîòï? òì êåîûë ðòîòï, åì êò ëîãïíòçï-

58
10 oqtomberi 2008
ucxouri novela

ìòì ðïðïíïáåþïøò ñåäïèæå úòâ ùñïäøò ÷ïìóäòñë, èòþíå- úåêâïâæï ïîêïøêï. îïåþì ïêåàåþì ôåõåþòà!.. õåäåþòà.
æòäòñë æï ëæíïâ åäïèóíåþëæï àòàåþòà ôåõåþì. æòæò àâòàëí æãïì, àïâò êò úåêâïâì
ûïäïï ìòèïîàäå: àó òì òúò, øåãòûäòï èøâòæïæ òñë. ïî- – àïâò?
êïøêï èøâòæïæ òñë. òãò ùïèãäåöåþì ïìïèïîàäåþæï. – – àïâò, èïø! àâòàëí óûîïâïæïï, àïâòà êò îïì ïî
ìòîúõâòäòï, ïèõïíïãåþë. îïú èàïâïîòï, àâòàëí ïîòïí ïêåàåþì!
ïéøôëàåþóäåþò! ãòíïõïâà ïìåàò ãïòûâåîåþò? êïîãò, ïîêïøêï òìåâ ÷ïþéóöóäò ¸ñïâæï âïíêïì, òèòà êèïñë-
èëüñóåþï ãòíæëæïà èëèõèïîåþåäàï ìïçëãïæëåþòì, ôòäì, îëè ïèõïíïãåþì úåêâï ãïïõìåíæï.
èïãîïè îïüëèéï òéåþà òìåà ìïõåì æï ôøäóêóíåþà, – òúåêâåþ?
àòàáëì àáâåíò èëüñóåþï ìóîæïà? – ïîêïøêïì ãóä- ìïøòíåäèï àòàåþèï óôîë èëóÿòîåì.
ùîôåäïæ ïòíüå- – âòúåêâåþ
îåìåþæï åì æï ãïèòøâò!
óíæëæï ãïåãë. – âïíêïè õåäò
àáâåí õëè çóì- ãïóøâï.
üïæ ïè ïæãòäçå – æïèðïäò.
òöåáòà æï õïî- óõïîòï, éëíòåîò
õïîåþæòà – èïã- îëèïï! – ïîêïø-
îïè ïè æîëì ïî- êïè êòìåîò èëòù-
êïøêïè øåíòøíï, èòíæï. – ïüëî-
îëè âïíêï ìå- éòïäåþì õåäåþì
äåçíòëâòì ìïõå èàõëâå ïæïèòï-
ìîóäòïæïú ïî íóîïæ æï âòúåê-
ãïèëõïüïâæï âåþ, èïòíúæïèï-
þïâøâóî ãïêâòî- òíú øåíò þòíûó-
âåþïì, òãò îò õåäåþò óíæï
þëàäì òéåþæï. ïüëîéòïäë?
ïîêïøêï ùïèëõüï, – ïî ãåùñò-
îïæãïí êïîãïæ íëì, ïîêïøêï.
òúíëþæï ïè äï- ïãå, ïè ïæïèòï-
øòïíì, æïìúõåþ- íòìàâòì òúåêâå,
æï. – âïíêï!.. ïî óíïõïâì öåî.
æïæãò þëàäò âïíêï èåüì ïéïî
ïæãòäçå, æïæãò, òçïèì.
âïíòóøï. èå õëè mxatvari mzia dedanaSvili – òúåêâå,
ïãïãæåà! ãïøïñò- ûèóîïæ ãàõëâà!
îåþà! óàõïîòà, æïæãïì þëàäò! ïîêïøêïì àïâòïíàò þëàäåþòæïí øåóâìåì ÿòáï.
õóîëåþì èåüñâåäåþòì óíïîò æïóþîóíæïà. – âïíêï èåüì ïéïî òçïèì. õëè ïéïî òçïè, òâïí?
– øåí îïüëèéï éåäïâ, øòâï? âïíêï, æïæãò þëàäò. – òúåêâëì!..
– èëæò ÷âåíàïí, ïîêïøêï. ïîêïøêïè ÿòáï æïìúïäï.
– èïîàïäòï, îïüëè çòõïî èïíæ èïîüë? èëæò ÷âåí- – îåãâåíò – àáâï èïí õèòì êïíêïäòà. – ïáíåâì õåäåþì
àïí. ïá!.. ñâåäïìàâòì âòúåêâåþ, øåí êò øåþîóíæò!
– æïæãïì öåî þëàäò. âïíêïè òìåâ ãïòùòï ïîêïøêïìïêåí, èïãîïè ïî ãïóøâåì.
– æïæãïèì. æïæãò, òâïí. èëæò, ïîêïøêï. – òúåêâå, ïîêïøêï. âïíêï, øåþîóíæò. – âïíêïì àâïäò
ïîêïøêïè æïóúäåäò þëàäò ïòéë æï õóîëåþàïí ÷ïóêîåì. – øåþîóíæò, âòì åóþíåþòïí! îï èëãæòì øåí,
ãïæïöæï. òì-òì òñë óíæï ãïæïåêîï íïõåâïîò ÿòáï æï íå- èïîàäï æï èïîàäï, îï õåäåþì òáíåâ?
êòú êò ãïþçòêï, îëè âïíêïè ïè æîëì àïâòìò ûäòåîò, ôò- – ãïèëèòâòæï ïá!.. – ïîêïøêïè þîïçòà øå¸õåæï âïí-
ùïäòìèìãïâìò üëîò ãïæïóùâæòíï æï ïîêïøêïì èêåîæò êïì. – æëñäïðòï. ìïèò íïëÿò ïáâì üâòíøò æï ìïèòâå ðïîï-
÷ïþéóöï. äåäóîò.
– ïþï, øòâï!.. ãâåõóèîåþò, ïîï? ïþï, ïõäï òúåêâå ÷âåí- – êïîãò, ïîêïøêï, òúåêâå.
àâòì. òúåêâå! – øåþîóíæò! – æïóñâòîï ïîêïøêïè âïíêïì.
ïîêïøêï úëüï ãïóûïäòïíæï õåäì, èïãîïè õåäò õåäò âïíêïè òìå æïòÿòîï ìïõå, âòàëè øåþîóíæï.
êò ïîï, ïîñòì îëêò òñë àòàåþòïíò. ïîêïøêïè ñóîïæéåþòà, àòàáèòì ìïçåòèëæ øåïàâï-
– ãïèòøâò – ûäòâì àáâï ïîêïøêïè. äòåîï ñâåäï, ïæãï.
– òúåêâå. îëãëî úåêâïâì ïîêïøêï, åì èïîàäïú ìïíïõïëþïï.
– ãïèòøâò!.. ãòýòï ëõåîò!.. åì úåêâï êò ïîïï, ìïæïú èõëäëæ õëîúòåäò ìòõï-
– òúåêâåþ? îóäò ìóôåâì, èåèêâòæîåëþòà îëè æïî÷åíòäï ÷äóí-
õóîëåþèï ÷ïèëìóä þîòãïæòîì ïóõìíåì, îï êïîãïæ ãò æï óçîóíâåäò ùòíïðîåþòì õüóíïëþòìï æï ìåáìóï-

59
10 oqtomberi 2008
ucxouri novela

äóîò þïáòïëþòìïãïí. ïîêïøêïìàïí åìïï àïâòìóôïäò – óíïõïâì èïã ûïéäòøâòäì, îëãëî âèóøïëþ?!. îëè
ñëôòåîåþòì àïâòìóôïäò ôëîèï ÷âåíì ìïáèòïí ìïóêó- èïêîòüòêåþì?.. óíïõïâì?
íåøò. èõëäëæ ïìå, – ìõâïãâïîïæ ìóìü ïîêïøêïì ïî øå- – îï èëãòâòæï, îï èëãòâòæï, õóèîëþï ïî òúò? ãëíì
åûäë. èëæò!
– îëãëî ïûîëþì âïíêï ìåäåçíòëâò äóîìèïíì óêï- – àáâåí õóèîëþòì ãóíåþïçå õïîà, èå êò ñþïæ ïèòéå-
íïäòà! – ãïèëïúõïæï ïîêïøêïè. þåí. ãïèòøâò!..
åì úåêâòì ìïõåäùëæåþï òñë. ïîêïøêïè íåþï æïîàë: âïíêïè àïâò ïòùñâòüï. ñâåäï èòñïî-èëñïîï ùïèëõ-
– âïíêï, óñóîå! øåãòûäòï óñóîë! – æï æïòùñë. üíåí.
ùïîèëìïõâòà èóìòêëìåþì íòøïíò èòìúï, èìóþóáïæ ïîêïøêï ñëâåäò øåèàõâåâòìïàâòì êïîòìêåí ãïòáúï.
øåïìîóäï îòüóïäóîò íïõüëèò, òïüïêòì ôòúïîò èë- – ìïìïúòäëæ èòãæåþà, ïîï? – æïòéîòïäï âïíêïè æï
ìòíöï – ìïòèåæë òñë ãïïêåàï äïèïçò, òêäòêïíüóîò åîà èïàãïíì òìå ÷ïïôïîï, êåæåäì èòïíïîúõï.
èëûîïëþï, êòæåâ, êòæåâ – ï÷âåíåþæï, îëãëî úåêâïâæï ïîêïøêï àâïäåþãïþîùñòíåþóäò óñóîåþæï ñâåäï-
ñâåäïôåîò – åì èïì øååûäë. øåõåæï âïíêïì æïåÿñïíï, ôåîì.
ãïèëõïüï òãò, æïòíüåîåìåþóäò æëñäïðòï øåèæåã ãï- – åãîå óíæï èïãïà, âïíêï, åãîå èïãïà!.. – ñâòîëæï
òçèëîï, íïèûòíïîåâòâòà ïïèüäïøóíï üó÷åþò – âïíêïè òì, èïãîïè ïîïâòí óìèåíæï.
ãïòéâòûï æòäòà. âïíêï þîæéâòíïâæï æï üîòïäåþæï, âåî æïïêïâåì.
õóîëåþèï ãïòúòíåì. ãïæïñòîïâæï ìêïèåþò, èïãòæåþò, æïòèìõâîï àåôøåþò,
ïîêïøêï èòþïîþïúæï êåæåäàïí, æïòéîóüóíï, æïòá- þëàäåþò.
ìóüóíï, õåäòìãóäåþò èëòìâï þïíöãâäåþçå – âïíêïè – èòäòúòïì æïóûïõåà! – òñâòîï èåþóôåüåè. – æïïè-
æïòþïíï. øåèæåã âïíêïè ÿïèï æïòùñë – õïîþïæ, þåâî-þåâ- ìõâîåâåí ñâåäïôåîì!..
îò, óãâïíëæ èïãòæïì èëìúòäæï, þëñòíò ïóüñæï – ïî ãòíæï! – æïóñâòîï ïîêïøêïè. – ïîïï ìïÿòîë èò-
õóîëåþèï òìåâ ãïòúòíåì. äòúòï!
– ûïéäòøâòäò, – ãïèëúîï ìåîòëçóäèï âïíêïè. – êïîãò – àáâï óúåþ ÷ïèëìóäèï þîòãïæòîèï, – ïþï,
øåèæåã ïîêïøêïè ãïòîþòíï æï òìåâ ãïïêåàï îàóäò äïùòîïêåþë èå èëâïàâòíòåîåþ ïè þóéïì.
òäåàò – æòäï æïèàïâîæï. æï, ïò, âïíêï ìïèóøïëçåï. æï- þîòãïæòîì æïóöåîåì.
ïîüñïèì åîàõåä äóîìèïíì, èåîå èàåäò ùóàò úïì – âòí, øåí? – ãïóêâòîæï âïíêïì. – øåí?
óñóîåþì, òôõïíì ðåîïíãáâåø üòäì ðëóäëþì æï êäïâì. – ãïèåúïäåà, äïùòîïêåþë, ãïèåúïäåà èå èïãïì âï÷-
– óíïèóìë, – àáâï âïíêïè. – èå ïîïìæîëì èñëäòï üò- âåíåþ. – þîòãïæòîò âïíêïì èòóïõäëâæï. âïíêï æïìïõ-
äåþò. ëèòì æîëìïú êò âåæîïæ èëåèçïæï.
– ÷óèïæ, – ìàõëâåì èïì. – èëæò, æïèðïäë, èëæò.
– ïþï, îïåþì òãëíåþì? – èëâæòâïî, âïíòï, èëâæòâïî.
– ÷óèïæ, ÷óèïæ. – èëæò, èëæò.
øåèæåã âïíêïè òîòþïæ ãïóøâï äóîìèïíò, æòæõïíì – èëâæòâïî. – þîòãïæòîò âïíêïìêåí íåäï, èøâòæïæ
åûåþæï äóîìèíòì ìïûîëþì, èïãîïè ïìåà èóøïì òì îï ùïâòæï. ïîïâòí òúëæï, îï èëõæåþëæï.
àáèï óíæï ïî ãïï÷íòï. èïøòí âïíêï óêïíïäòà æïöæï – èëêîòâå õïî, ïîï? èëæò, èå èïèïðïðóîïæ ãïãòèïì-
äóîìèïíçå æï òìå ãïòÿòíàï, îëè ìïõå èëåéîòúï ðòíûäæåþò
õóîëåþò ìòúòäòà ãïæïôò÷òíæíåí. – èëêîòâå ïîï, òì – þîòãïæòîò âïíêïì ùòí ãï÷åîæï. –
âïíêïì ùïèëõüëèï óíæëæï, èïãîïè ïî ãïóøâåì. îïòì èëêîòâå!..
ïîêïøêï òïüïêçå òÿòíàåþëæï – ïþï? – ¸êòàõï âïíêïè.
ïò, âïíêïè ïèëïûîë äóîìèïíò æï èëùñâåüòà ùïèëõ- – ïò, îï – åîàò! – þîòãïæòîèï óúåþ ìùîïôïæ èòïî-
üï ïòéë äóîìèïíò æï ìùëîïæ ÷ïïìë. üñï èóøüò èóúåäøò.
õóîëåþò èïãòæïçå ãïæïùâíåí, éèóëæíåí, úîåèäåþì âïíêïè ïèëòêâíåìï æï èóúåäçå æïòÿòîï õåäò. æïò-
òùèåíæíåí. âòíú ìïìïóçèåøò òñë, ñâåäï õïîõïîåþæï, õïîï. æï îëúï æïòõïîï, þîòãïæòîèï èëõîòäò èóõäò
èêïúîò èåþóôåüåú êò. ïî òúòíëæï èõëäëæ ëîò – ïî- ìùîïôïæ, èûäïâîïæ ïèëïîüñï ñþïøò.
êïøêï æï âïíêï. âïíêï ãïíîòìõåþóäò óñóîåþæï èìïõò- – ëîò.
ëþì, òúëæï: ïõäï èàåäò ùåäò åõìëèåþëæïà, „îëãëî âïíêïè ìòèùîòìïãïí àâïäåþò æïõóÿï, æïåúï, èëòê-
ïûîëþæï âïíêï äóîìèïíì“. òúëæï, îëè ïîú ïîêïøêïì îóí÷õï. ðòîòæïí áâåæï üó÷çå ìòìõäò ùâîòä çëäïæ
èòþåãâïì æïïíåþåþæíåí. ãïæèëåæòíï, ìòìõäò íòêïðòæïí âïíêïì ãïîåúõòä ðå-
æïìïìîóä ïîêïøêïè òìåâ æïóïîï äïèïçò ùîå, òïüïê- îïíãçå ùâåàïâæï. þîòãïæòîòì èçïêâîóäèï òäåàèï
çå ôåõåþòà èåäëæòóîïæ æïïüñïðóíï æï õóîëåþàïí ñâåäï øåïûîùóíï. ïìå ïî ÷õóþëþæíåí ìëôåäøò. óïîå-
æïöæï. èõïîçå õåäò æïïîüñåì, ÿòáï øåóâìåì ïîêïøêï ìïæ ÷õóþëþæíåí – óôîë ìïøòíäïæ, èïãîïè ïìå óíïèó-
êèïñëôòäò òñë. âïíêïì øåõåæï æï àâïäò ÷ïóêîï. æï îï- ìëæ ïîï.
üëèéïú ìùëîåæ ïèïí – ïîêïøêïè îëè àâïäò ÷ïóêîï – ïîêïøêïè âåíóîò ìêïèò ïòéë, þîòãïæòîàïí èòâòæï
èëàèòíåþòæïí ãïèëòñâïíï âïíêï. èïí òìåâ ÷ïïâäë èêåî- æï æïòéîòïäï:
æøò èïîúõåíï õåäò ïîêïøêïì, èïîöâåíï êò èëóáíòï, èïã- – æïãïèüâîåâ ïõäï ïèïì àïâçå! íïûòîïäï øåí!
îïè ãïïêïâåì. âïíêï ùïèëòèïîàï. – ãïåàîòåà ñâåäï!.. öïíæïþïøò! ãïåàîòåà! – èåþó-

60
10 oqtomberi 2008
ucxouri novela

ôåüå, îëèåäèïú ìò÷óèòà òìïîãåþäï, ãïèëòÿîï æïõ- – èè, – àïâò æïóáíòï âïíêïè, – ïòéå.
äòæïí æï õóîëåþòì ãïîåà ãïñîïì øåóæãï. – öïíæïþïøò ïîêïøêï æïõäàïí èòâòæï.
ùïìóäõïîà! áó÷ïøò ãïæòà æï òá ò÷õóþåà! – èïãîïæïï? – ¸êòàõï èåþóôåüåè æï éâòíë æïóìõï.
åîà-åîàèï õóîëè ïîêïøêïì ìêïèò ãïèëïîàâï, ïæ- – ïîïôåîòï. òèïìïú èëïæåþåí ïõäï.
ãòäçå æïæë æï þîòãïæòîì óàõîï: – øåíò þîïäò êòï ñâåäïôåîò!.. øòâï õïî àó öïíæïþï.
– ùïâòæåà, ïá õèïóîòï. øåíì ãïèëï ìóä ìêïíæïäåþò.
ïîêïøêï æïòõïîï æï âïíêïì íòêïðçå ìòìõäò èëùèòíæï. – ÷óèïæ òñïâò, – óî÷òï ïîêïøêïè. – ïòéå, ïãå, øëêë-
– èè – æïòêâíåìï âïíêïè. äïæò æï ùóùíå.
– ïîïôåîòï, òâïí èëïæåþåí ïõäï èïãïì. ãüêòâï? – ãïèëèòüñâîï ïá øòâï! ùïæòà, æïòêïîãåà ïáådïí!
âïíêïè àòàåþòà èëòìòíöï ñþï, ãïïíûîòï æï ùåþëâïíò àáâåíò feõò ïéïî âíïõë ïá!..
íåîùñâò ãïæèëïôóîàõï. ùïèëöæï. ïîêïøêïè éâòíë ïòéë æï òâïíåìàïí èòâòæï.
– ôòäåôò – ï¸ï, æïäòå.
– îïë? – îïë, îï àáâï? – ¸êòàõï òâïíåè.
– ôòäåôò – òäïíûéåþï. íó ïáúåâ ñóîïæéåþïì. æïäòå – ãóäçå
– êþòäåþò ÷ïãåèüâîï? ëõ, åã æïèðïäò! èëïæåþåí èëãåøâåþï.
èïãîïæ ïõäï. þòÿåþò ãïñâíåí ïæãëèï øåãòûäòï?
âïíêï ûäòâì ùïèëæãï, ìêïèçå æïöæï. rusulidan Targmna
– éâòíë ïâòéë? anzor abJandaZem

axali wignebi

íòíë ìïæéëþåäïøâòäò ùòãíøò èëíëãîïôòóäïæïï øåìùïâäòäò ìëíåüòì òì-


üëîòòì åüïðåþò áïîàóä èùåîäëþïøò. ìëíåüò, îë-
ãëîú åâîëðóäò ìïäåáìë ôëîèï, àòàáèòì ëî ìïóêó-
ÌËÍÅÜÒÌ ÅÐËÌÒ íåì òàâäòì ìïáïîàâåäëøò. øåìïþïèòìïæ, õïíãîûäòâòï
èòìò êâäåâòì òìüëîòïú. áïäþïüëí àïèïî þïîþïáïûòì
èåúíòåîóäò øîëèï áïîàóä äåáìèúëæíåëþïøò èñïîò
ìïäåáìë ôëîèåþòì øåìùïâäòì èæòæïî üîïæòúòåþì
’
åôóûíåþï. àóèúï, áïîàóä èùåîäëþïøò ïáïèæå ïî ïî-
ìåþëþæï ìîóäò, èëíëãîïôòóäò ãïèëêâäåâï, îëèåä-
øòú íï÷âåíåþò òáíåþëæï ìëíåüòì ãïíâòàïîåþòì ãçï ìï-
ÀÏÈÏÎ ÞÏÎÞÏÁÏÛÒÌ ÙÒÃÍÒÌ —
áïîàâåäëøò.
„ÌËÍÅÜÒ ÌÏÁÏÎÀÂÅÄËØÒ“ — ÃÏÈË àïèïî þïîþïáïûòì ùòãíò, ïè èõîòâïú æòæò øåíïûåíòï,
èïìøò ìïôóûâäòïíïæïï øåìùïâäòäò åì ðîëþäåèï æï,
ìïèñïîë èøâåíòåîò æï ¸ïîèëíòóäòï, ìîóäñëôòäòï, éîèï äòüåîïüóîóäò êâäåâòì, èîïâïäôåîëâïíò ðï-
îëãëîú éâàòì ãåíòïäóîò øåèëáèåæåþï; ìïèñïîëøò ñë- äòüîòì ôëíçå, óüñóïî èëíëãîïôòóä üòäëì ùïîèë-
âåäòâå åîàèïíåàì æòæò øòíïãïíò êïâøòîòà óêïâøòîæå- ïæãåíì.
þï, ïèàäòïíåþì æï éâàïåþîòâ ïçîì ãïèëõïüïâì ìïèñïîë ùòãíòì æïìïùñòìò àïâåþò ìëíåüòì áïîàóä ìòíïè-
úõëâîëþì ðëåçòïøò æï, àóêò îëèåäòèå ìïäåáìë ôëî- æâòäåøò åìàåüòêóîò æï ôòäëìëôòóîò ãïïçîåþòì
èïì øåóûäòï çóìüïæ ãïæèëìúåì èòìò çåèëàèëõèëþòäò èøâåíòåîò íòèóøåþòï. èêâäåâïîò ìëíåüòì ðëðóäïîë-
æåôòíòúòï, åì, óðòîâåäåìïæ — ìëíåüì. þïì æï ãåíåçòìì ìïáïîàâåäëøò, áïîàóäò åîëâíóäò
ìëíåüò èøâåíòåîò æï ïèïéäåþóäò êïúëþîòóäò ìó- ìóäòì, úíëþòåîåþòì ïìðåáüåþì óêïâøòîåþì.
äòì, êåàòäøëþòäò ìïèñïîëì ðëåüóîò èëæåäòï. ìïáïîàâåäëøò ìëíåüòì æïèêâòæîåþï XX ìïóêóíòì
ìïáïîàâåäëøò ìëíåüòì ãïíâòàïîåþòì òìüëîòïì åû- 20-òïíò ùäåþòæïí òùñåþï, „úòìôåîñïíùåäåþèï“ òì êäï-
éâíåþï ðîëôåìëî àïèïî þïîþïáïûòì ïõïäò ùòãíò — ìòêóî ìòèïéäåèæå ïòñâïíåì æï æïïèêâòæîåì áïîàóä
„ìëíåüò ìïáïîàâåäëøò“. ðëåçòïøò. „10-òïíò ùäåþòæïí áïîàâåäò èëïçîëâíåíò,
ùòãíò àâïäòìøåâäåþòìàïíïâå ãïíïùñëþì èêòàõâåäì êîòüòêëìåþò, èùåîäåþò ïáüòóîïæ òùñåþåí àïíïèåæîë-
îïéïú ûïäòïí ïîòìüëêîïüóäòìàâòì, êåàòäøëþòäó- âå ìëúòïäóîò æï äòüåîïüóîóä-åìàåüòêóîò ãïîå-
îòìàâòì, ïèïéäåþóäòìàâòì. ãïîåêïíòì äóîö ôëíçå èëì ãïïíïäòçåþïì æï øåôïìåþïì. òì ûòîåóäò úâäòäå-
— ðåüîïîêïì ìïüîôëì, äïóîïì ðëîüîåüòï, îëèåäòú þïíò, îïú ãïèëùâåóäò òñë ïõïäò ìïóêóíòì æïìïùñòìòàï
àïâïæïï ìòèþëäë ìëíåüòà ãïýéåîåþóäò ÿåøèïîòüò æï àïíïèåæîëâå ðîëúåìåþòà, þóíåþîòâòï, ïòîåêäåþë-
ðëåçòòìï ðòîâåäòâå ãâåîæçå êò, àâòàëí ðåüîïîêï, æï õåäëâíåþïøò. ïõïäò ìïóêóíòì æïìïùñòìò ïéòáèåþë-
æïôíòì ãâòîãâòíòà — ìëíåüòì èåìïûòîêâäå æï ãåíòï- æï, îëãëîú óíòêïäóîò øåèàõâåâï — åîàò òìüëîòó-
äóîò ðëåüò.

61
10 oqtomberi 2008
axali wignebi

äò úòêäòì æïìïìîóäò æï ìîóäòïæ äïáååþòìï, ïí òñë ìùîïôâï êïíëíòçï-


ïõïäò åðëáòì æïìïùñòìò“. åì æòæò òì- úòòìêåí, ïíæï: ìîóäò óéèåîàëþòìï
üëîòóäò èòöíï ìïóêóíåàï øëîòì òá- æï íòéþåþòà úõëâîåþòì åðëáïøò, îë-
úï êòæåú èàïâïî ðëåüóî ìòèþëäëæ, æåìïú ïæïèòïíò àâòà òáúï ìòèþëäëæ
îëèåäèïú ùïîèëøâï ëúíåþï, èõïü- ìëíåüøò èêïúîò ùåìåþòìïæèò æïèëî-
âîóä ïçîëâíåþïøò ôîàïøåìõèóäò. ÷òäåþòà ðëåüò àïâòìàïâì øåìïûäåþ-
èõïüâîóä øåèëáèåæåþïì êò, åðëáòì äëþïì ïûäåâì, òñëì ðòîëâíåþï“.
øåìïþïèòìïæ, áïîàóäò úõëâîåþòì ìëíåüò ïæïèòïíóîò ìóäòì òìüë-
ìóîïàò óíæï ãïèëåõïüï, åîëâíóäò îòïì èëãâòàõîëþì, îëèåäòú ìõâï-
àâòàãïèëîêâåâï èòì èàïâïî ôóíáúò- æïìõâï åðëáïøò ìõâïæïìõâïãâïîò âíå-
ïæ òáúï. XX ìïóêóíåè ìòèûïôîå øåìûò- þòà ò÷åíì õëäèå àïâì.
íï ôëîèòì æï øòíïïîìòì, òíæòâòæòì ùòãíøò âîúäïæ æï øàïèþåÿæïâï-
æï ãïîåèëì óîàòåîàëþòì ïìïõâòì æïï ïéùåîòäò ìëíåüòì ñëâåäò ãï-
ðîëþäåèïì äòüåîïüóîïøò. èëâäòíåþï ñâåäï åðëáòì áïîàóä
„úòìôåîñïíùåäàï“ äëçóíãèï ðëåçòïøò, „úòìôåîñïíùåäàï“ øåèëá-
(îëèåäòú èìëôäòë ðëåçòòì ðîòíúò- èåæåþòæïí âòæîå ÷âåíì àïíïèåæîëâå
ðòì àïíïæîëóäò òñë): „èåüò ìòùèòí- ðëåüóî íòèóøåþïèæå.
æå ôëîèòì æï èåüò êëíêîåüóäëþï àïèïî þïîþïáïûòì ùòãíò „ìëíåüò
øòíïïîìòì“, þóíåþîòâïæ ùïîèëøâï ìë- ìïáïîàâåäëøò“, àïâïæïú ìëíåüòì
íåüòì, îëãëîú òæåïäóîïæ ìòèþëäóîò ìïäåáìë þóíåþòì, èòìò ìóäòåîò ïîáòüåáüóîòì øàïþåÿæòäåþïì
ôëîèòì ïóúòäåþäëþï áïîàóä ðëåçòïøò. „ìëíåüøò üëâåþì. æòæò äòüåîïüóîóäò ãåèëâíåþòà æï éîèï ïç-
øåîùñèóäòï îïúòëíïäóîò æï òîïúòëíïäóîò: ôëîèï îòà íïãåþò åì ïõïäò íïøîëèò òè ìóäòì ãïèëûïõòäòï,
äåáìòì ãëíåþòà, èêïúîò ùåìîòãòà øåèëìïçéâîóäò, îëèåäòú ìïóêóíåàï èòéèòæïí ðëåüåþì ìëíåüòìêåí èë-
õëäë èòìò øòíïïîìò òîïúòëíïäóîò, øòíïãïíò ÿâîåüòà óõèëþæï æï ïè ôëîèòà øåæåâîåþì ïáèíåâòíåþæï. æïþë-
æï õòäâòà ïéþåÿæòäò. åîàò èõîòâ, ìëíåüòì ãïãåþï æï äëì, àïèïî þïîþïáïûòì êâäåâòì äïòüèëüòâïæ èëâòõ-
ùâæëèï øåóûäåþåäòï ñâåäïìàâòì, ãïîæï î÷åóäåþòìï; èëþà úòüïüïì èòìòâå ùòãíòæïí — „÷âåíò ïçîòà, ìüîò-
èåëîå èõîòâ, èòìò ãïíúæï ûïäóûì ñâåäïì, âòìàâòìïú áëíåþòì îïëæåíëþï — 14 — ãïíìïêóàîåþóäò øòíïïî-
óúõë ïî ïîòì ðëåüóîò ïäéë æï ÿåøèïîòüåþòì ùâæë- ìòà ïîòì ïéþåÿæòäò ìëíåüøò. îòúõâò 14 ìòèþëäóîò
èòì òíüóòüòóîò óíïîò“. ãïíìïõòåîåþïï êïúëþîòëþòì òìüëîòòìï, êïúàï èëæãèòì
àóêò ìëíåüò òæåïäóîò „ãïìïéåþò“ òñë ðëåüóîò 14 àïëþòìï ïþîïïèòæïí âòæîå æïâòàïèæå. 14 àïëþòìï
ìóäòìï „úòìôåîñïíùåäàï“ øåèëáèåæåþïøò, ìïòíüåîå- æïâòà èåôòæïí þïþòäëíòì üñâåëþïèæå æï 14 àïëþòìï
ìë æïèëêòæåþóäåþïï ïè ìïäåáìë ôëîèòì èòèïîà øåè- üñâåëþòæïí âòæîå áîòìüåì æïþïæåþïèæå ìëíåüòì 14
æãëè ùäåþøò, áïîàóä ðëåçòïøò. àïâòìóôïäò äåáìòì- ìüîòáëíòì ìïòæóèäë, „àëàõèåüòì“ èòìüòêóîò, ãïèë-
êåí ìùîïôâïè èåü-íïêäåþïæ èòïíïâäï ìëíåüòì „èåôó- óúíëþò èòèçòæâåäëþïú, ïìå îëè ïáåçåþæï ìïóêóíååþòì
îò“ óðòîïüåìëþï, 70-òïí ùäåþøò êò êâäïâ èòóþîóíæíåí ãïíèïâäëþïøò èìëôäòëì ìïóêåàåìë ðëåüåþì, ïäþïà,
èïì ðëåüåþò, îïú àïèïî þïîþïáïûòì ïçîòà, „ìóäòì êïúëþîòëþòì èïîïæòóäò, óûâåäåìò, ÿåøèïîòüò æï
òæóèïäò òìüëîòòì“ ãïèëûïõòäïæ øåòûäåþï èòâò÷íòëà. çéïðîóäò òìüëîòòì ôóîúäåþøòï ÷ïèïîõóäò“
„ìëíåüò, îëãëîú äòîòêóäò äåáìòì èêïúîïæ ãïíìïç- ìïèñïîë úõëâîëþì ùòãíøò æï èòìò àòàëåóäò èëèæåâ-
éâîóäò, êïíëíòêóîò ìïäåáìë ôëîèï, ãïíìïêóàîåþòà íë ôóîúåäò ùòíïì êïíëíçëèòåîò ãïãîûåäåþï æï óüñóï-
ðëðóäïîóäò õæåþëæï òè æîëì æï òè áâåñíåþøò, îëæå- îò õìëâíïï. àïèïî þïîþïáïûòì ïõïäò ùòãíòú — „ìëíåüò
ìïú æï ìïæïú ïí óïéîåìïæ ¸ïîèëíòóäò æï èëùåìîòãå- ìïáïîàâåäëøò“, êïúëþîòóäò òìüëîòòì ïè èïîïæòìëþòì,
þóäò òñë ìïçëãïæëåþîòâò æï ðòîïæò úõëâîåþï èëáï- èøâåíòåîåþòì æï ïèïéäåþóäòì íïàåäò íòèóøòï.

êâòîïì, 12 oqtombers êâòîïì, 19 oqtombers


literaturul art êïôå literaturul art êïôå
„áïîïâïíSò“ ãïòèïîàåþï „áïîïâïíSò“ ãïòèïîàåþï
nana RvinefaZis merab mamardaSvilis
SemoqmedebiTi saRamo xsovnis saRamo
æïìïùñòìò 15 ìïïàçå æïìïùñòìò 15 ìïïàçå
ôóîúåäïûòì 10 ôóîúåäïûòì 10

62
10 oqtomberi 2008
mozaika

áïîàóäò èõåæîëþòì al-qurjia àïèàï òìå ãïèëòî÷åâï, âò-


äïøáîëþï õäïàøò 1210 àïîúï úïøò ïüñëîúíòäò
ùäòì øåèëæãëèïçå æïè- ïäâòì õå àïâ÷ïáòíæîóä
àïâîæï òâïíå èõïîãîûåäòì üñâåæ ÷ïâïîæíòà, îïìïú üòîòôåþøòë.
èë¸ñâï ëúæïïàùäòïíò çïâò ïòóþòïíàï åãâòðüåìàïí æï òèæåíò áíï, îëè øåïñâïîï.
ãïùþòäåþóäèï òâïíåè õäïàòì èôäëþåäì ïä-ïâ¸ïæì èëíéëäàïãïí æåâíòäò æï ïàïì ÿòîãïèëâäòäò öï-
úëäïæ èòìúï àïâòìò ïìóäò àïèàï. äïäåæòíò êïúàèëñâïîåëþïì âåî æïòüîïþïõåþæï, èïã-
ìïçïâë õåäøåêîóäåþòì àïíïõèïæ õäïàòì ëäáøò îïè èòìòâå èæòâíòìï æï þòëãîïôòì èó¸ïèåæ íåìåâòì
ïîìåþóäò áîòìüòïíóäò èëíïìüîåþò ãïïàïâòìóôäåì ìòüñâòà, óçëèëæ æòïúàèëñâïîå òñë æï àïâòì ãóäòì-
ãïæïìïõïæàïãïí. åãâòðüòì ìóäüíòì ñâåäï áâåøåâ- ùïæòäì òëäïæ îëæò øååäåëæï.
îæëèì åþîûïíï, îëè ðïüòâòà èëð- àïèàïì ìïõåäò æï ìïõåþï òçò-
ñîëþëæíåí òåîóìïäòèøò èëìïäë- æïâæï, õòþäïâæï æï ïöïæëåþæï.
úïâïæ ÷ïìóä áïîàâåäåþì. òìòíò ãïøèïãåþòà ìùñóîëæï æïðñîëþï
ïî òõæòæíåí ãïæïìïõïæåþì ïòóþò- õäïàòìï æï èïìàïí åîàïæ — àïè-
ïíàï ìïõåäèùòôëì üåîòüëîòïçå, àïìò. åì òñë èòìò õâïøòïæò, åì òñë
õëäë òì ìïñëâåäàïæ úíëþòäò èòìò ëúíåþï. øïäâï ïõïäúòõåäòìï
óôäåþï òåîóìïäòèøò ãïøäòäò æï àóîèïí àëîåäòì „ìïëúíåþë
æîëøåþòà øåìâäòìï ìùëîåæ ïè àïèàï“ öïäïäåæòíòìàâòìïú òáúï
ëúæïïàùäòïíò çïâòì åîà-åîàò æïóëêåþåäò ëúíåþòì ìïãíïæ.
ðòîëþï ãïõäæïà. úõïæøòú åäïíæåþëæï æï ûòäøòú.
àáâåí ùïîèëòæãòíåà, õäïàòì ñëâåä ïéåþóä áïäïáì, àþòäòìò
úòõåøò ïøåíæï åêäåìòï æï çïîåþòì òáíåþëæï àó ïíòìò, áïîàâåä èçå-
îåêâï åöòþîåþëæï èòíïîåàòæïí àóíïõïâì óûéâíòæï: øåíò âïî, øåí-
èóåûòíòì êòâòäì. àâòì âòþîûâò æï øåíàâòì èëâêâæå-
èïøïìïæïèå, çïâò õåäìïñîåäò þòë.
òñë ìïáïîàâåäëìàâòìïú. 1226 ùäòæïí èëêòæåþóäò îïè-
ïìå èëòõâåÿï õäïàèï óìïô- æåíöåîïú ìúïæï õäïàòì ïéåþï,
îàõëåþï. òèæåíöåîâå èëåúïîï õåäò. èïãîïè
ìëèåõò òìüëîòêëìò êòîïêëì ãóäò ïî ãïóüåõòï æï þëäëìæïþë-
ãïíûïêåúò çåèëàáèóä ðîòâòäåãò- sparsuli miniatura mijnurni äëì èòïéùòï ìïíóêâïî èòçïíì.
åþì èòïùåîì àïèàïì ãïæåæëôäå- òì èóõïíïàò øïäâï (àïâòìò õå-
þïì õäïàøò. ïäþïà, íïùòäëþîòâ èïòíú, èïîàïäìï äòà îëè èëêäï) ìïòáòëøòú øóîòà ïéòâìåþëæï æï êþò-
þîûïíåþì. äåþì øóï ãïèëúîòæï: øåíò ëúíåþï ïìîóäæï, îòìàâò-
ïä-ïâ¸ïæì æòæõïíì ïî æïìúïäæï àïôäëþòì ìåçë- ìïú ìòìõäò éâïîåë.
íò. òèïâå ùäòì æïèäåâì ãóäòì ìíåóäåþïè ãïèëïìïäèï èàåä áâåñíòåîåþïì ãïæïèüåîåþóäò õâïîïçèøï¸ò
ùóàòìëôåäì. òèïâå ùäòì çïôõóäøò æïïèïîúõåì ïä-ïøîïôòìï æï îó-
õäïàì æïåóôäï èòìò ûèï ïä-ïøîïôò. èïíâå øåòîàë èòì ìóäüíòì ãïåîàòïíåþóäèï ûïäåþèï.
úëäïæ èøâåíòåîò àïèàï. èï¸èïæòïíóî ìïèñïîëì àïâò- ïä-ïøîïôò òìåâ æïåðïüîëíï õäïàì. öïäïäåæòíèï
ìò ïæïà-ùåìåþò ¸áëíæï. üñâåëþòæïí ãïïàïâòìóôäï èòìò ëîò ûèï, èïãîïè ñâå-
ïîïþóäò ùñïîëåþòì èòõåæâòà, õäïàòì èëìïõäåë- äïçå ûâòîôïìò íïæïâäò, ìïõåäïæ àïèàï îëè åîáâï, ïî
þïì ïä-ïâ¸ïæòìãïí èõëäëæ óþåæóîåþïíò æï õëúâï- æïóþîóíåþòï áèïîñëôòäòìïàâòì. âåî æïàèë, âåî øåå-
ýäåüï ïõìëâæï. ìïèïãòåîëæ ïä-ïøîïôèï àïâòìò äèë- äòï. ïèïìëþïøò àïâïæïú æïòéóðï æï òâïíå èõïîãîûå-
þòåîò ðëäòüòêòà ïæãòäëþîòâ èêâòæîàï ðïüòâòìúåèï äòì ïìóäò èëíéëäåþèï òãæåì õåäà. êïîãï õïíì òèñë-
æï ìòñâïîóäò æïòèìïõóîïë. ôåþëæï øëîåóä ñïîïñëîóèøò, ìïòæïíïú 1245 ùåäì
àïèàïì, ïäþïà, ïèïøòú èòóûéëæï ùâäòäò. îóìóæïí èåôòì åä÷èï ãïèëòõìíï.
ïîïþóä ùñïîëåþì ïî ïâòùñæåþïà èòìò ùïîèëøëþï æï èëíéëäåþèï õäïàòì ãïèãåþäëþï æïóèüêòúåì àïè-
ïìå èëòõìåíòåþåí: „ïä-áóîöòï“ (áïîàâåäò). àïì. ïä-ïøîïôò úëúõïäò ïéïî òñë æï àïèàïè èòì ûèïì
ãïèëõæï õïíò. 1230 ùäòì ïðîòäøò ìïáïîàâåäëì òì- ïä-èóçïôïîì øåóàâïäï: „èå âòñïâò øåíò ûèòì úëäò. ñï-
üëîòòìïàâòì ïâïæ íïúíëþò öïäïäåæòíò õïíãîûäòâò åíèï èòþëûï õäïàò æï àóêò úëäïæ øåèòîàïâ, õäïàòú
ïäñòì øåèæåã æïåuôäï õäïàì æï àïèàïìïú. øåíò òáíåþï“.
õóàò ùäòì ùòíïà ÷ïâïîæíëæï ãóäøò èòìò ìïõåäò ïéïî òñâíåí ïèáâåñíïæ: ïä-ïâ¸ïæò, ïä-ïøîïôò, öï-
æï ìïõåþï. ãïîíòìøò æïüñâåâåþóäèï áïîàâåäèï ìïî- äïäåæòíò, ïéïîú øïäâï ïõïäúòõåäò æï àóîèïí àë-
æïäèï øïäâï ïõïäúòõåäèï ãïèïîöâåþóä õâïîïçøï¸ì îåäò, óþåîåþåäò àïèàï êò êâäïâ ãïàõëâåþïì ôòáîëþ-
ãóäò ãïæïóøïäï: ÷åèò ìïëúíåþë àïèàï îëè æïâêïîãå, æï.
èïì èåîå þåæèï èòéïäïüïë. ãóäïõæòäïæ ãïïíæë àïâò- ùäåþò æï ôïàåîïêåþò âåîïôåîì ïêäåþæï èòì óÿ-
ìò üîôëþòì ïèþïâò. óàõîï, áïîàâåä áïäàï ùñåþïøò êíëþ èøâåíåþïì.

63
10 oqtomberi 2008
mozaika

îëæåìïú ÷âåíò ûâòîôïìò metamorfoza mwerlisa ïâüëîì ïî èëìùëíì, îëè


âòáüëî òóø÷åíêë æï ïîïíïê- îóìóä åíïì, îëèåäìïú óê-
äåþ ûâòîôïìò òóäòï üòèë- îïòíòì èëìïõäåëþòì 63 ðîë-
øåíêë öåî êòæåâ ìêëäïøò æïæòëæíåí æï úåíüò àïâòì æåæïåíïæ àâäòæï, æéåì æï-
ãóäèëæãòíåæ åùïôåþëæíåí ìïûóäâåä èëóêòæåþåä óêîïòíïøò ÷ïãîïâåí æï ìæåâ-
îóìóä åíïì, îïæãïíïú óïèòìëæ íåþòìèò- íòïíë; ìëäýåíòúòíòì ìòüñâòà, óêîïòíòì
åî êïîòåîïì ìïþÿëàï êïâøòîøò èïîúõò õåäòìóôäåþï îóìóä åíïì åíåîãòóäïæ
åùåîï, òèõïíïæ óêâå æïùåîòäò òñë ïäåá- ïûåâåþì îïæòëèïóùñåþäëþòæïí, üåäåâòçò-
ìïíæîå ìëäýåíòúòíòì ìïõåäãïíàáèóäò òæïí, þåÿæâòàò ìòüñâòæïí, ìêëäåþòæïí æï
àõçóäåþï „ïîáòðåäïãò ãóäïãò“, ìïæïú ìïþïâøâë þïéåþòæïí, ìïïâïæèñëôëåþòæïí
îóìò èùåîïäò ìïþÿëåàòì ÷ïãîóä õïä- æï èïéïçòåþòæïí; ïæïèòïíåþì ïûåâåþåí ìïè-
õàïãïí ñâåäïçå æòæ ñóîïæéåþïì óàèëþ- ìïõóîòæïí óêîïòíóäò åíòì óúëæòíïîëþòì
æï óêîïòíåä õïäõì æï èòìò þåæòà ãóä- ãïèë; àóîèå óèïéäåì ìïìùïâäåþäåþøò èò-
ùîôåäïæ òñë øåùóõåþóäò. ìïéåþò ãïèëúæåþòæïí ìïæòðäëèë ðîëåá-
ìëäýåíòúòíò ùåîæï: „ïìå îïüëè ãâï- üïèæå — ñâåäïôåîò èõëäëæ óêîïòíóä
éòçòïíåþì óêîïòíåäàï íïúòëíïäòçèò, åíïçåï; àóîèå åîìï æï þåîì ìùïæòï ãïæïì-
ìóîâòäò ÷âåíò ûèåþòìï — òäïðïîïêëí æï âäï äïàòíóî ïíþïíçå; àóîèå ïâòùîëåþåí
þïâøâåþò ïéçïîæëí æï ïþîåþòú ãïèëïê- óêîïòíòì èïîàäèïæòæåþäóî åêäåìòïì; æï
îïí àïâòïíà æåæïåíïçå? àóêò þëäëèæå ãòíæ æïòöåîåà æï ãòíæ íó æïòöåîåþà, åî-
âåî èëõåîõæï ÷âåíò øåîùñèï, ûïäçå ìïè- aleqsandr solJenicini, 1955 àò ñäóðò „ìüïäò÷íò“ äïèòì ìïèøëþäëì
ùóõïîëï! èïãîïè îï ãïåùñëþï, àóêò ïìåï? éïäïüïæ ãïèëïúõïæëíë.
îïüëè ãâïéòçòïíåþì èïàò ìóîâòäò ãïèë- ìëäýåíòúòíò òîëíòóäïæ øåíòøíïâì,
ñëôòìï? îïë, ëæåìòì ðäòïýåþò ãâåíïíåþï îëè óêîïòíïè øåòôåîï àïâòìò üåîòüëîòòì
àó ÷åîêïìòì õòäò?.. ôåõò æïïþïêóíë æï äåíòíóîò ìïçéâîåþò. þëãæïí õèåäíòúêòè
òñâòîë: „åì ÷åèòï!“ — ñâåäïçå èïîüòâò îóìåàì îï èòùï-ùñïäòú øåóåîàï, æéåâïí-
ãçïï. ãïíóçëèäïæ ûíåäòï ùïîèëàáâï: „âò- æåäò óêîïòíòì ìóä îïéïú åîàò èåõóàåæò
ìïú îëãëî íåþïâì, òìå òúõëâîëì!“ îï ìï- òáíåþëæïë; ëæåìï, æëíþïìò æï õîóø÷ëâòì
ëúïîòú ïî óíæï òñëì, ïî ïìîóäæï èëùò- èòåî ãï÷óáåþóäò ñòîòèò ïîïìëæåì ñëôòäï
íïâå èëûéâîåþòì ùòíïìùïîèåüñâåäåþï — óêîïòíïë; ìåâïìüëðëäòì èòàâòìåþï — åì
íïúòëíïäòçèò ÿêíåþïë. òãò îïüëèéïú ãï- ìïõåäèùòôë áóîæëþï ïîòìë!
òôóî÷áíï ïüëèòìï æï êòþåîíåüòêòì ìïó- ìëäýåíòúòíò æïìúòíòì óêîïòíåäåþì —
êóíåøò. âïîà àó ïîï æòæò åîò, åì óíæï æï- ïèüêòúåþåí, ¸ëèåîëìòú êò óêîïòíåäò
âïèüêòúëà ïîï üåîòüëîòòì ìòæòæòà, òñëë. îï èëõæï èåîå, åãåþ ìïíæë ìïþóàå-
ïîï ìòèîïâäòà áâåøåâîæëèò õïäõåþòìï, þòà ïèüêòúåþåí? àóêò ãëãëäò æï ëêóöïâï
ïîïèåæ ÷âåíò áúåâòì ìòæòïæòà, óíæï æï- îóìò èùåîäåþò ïîòïí, óêîïòíåäåþèï îïéï
âïèüêòúëà ìòéîèòà õíóäòìï, îëèåäìïú æïïøïâåì? (îïì ãïúëôæåþëæï úõëíåþóäò
ãïâïâäåþà òè èòùïçå, îïú æïãâî÷åþï, îë- aleqsandr solJenicini, 1990 ìëäýåíòúòíò, åîà èøâåíòåî æéåì îëè ãâå-
æåìïú ãïèëãâïêäæåþòïí ìõâï áâåñíåþò, æåðåøï èòìàâòì: ìüïäòíì âòí ÷òâòì, ðåüîå
÷âåíàïí åîàïæ úõëâîåþïì îëè ïéïî èëòìóîâåþåí“. ðòîâåäò, òèïè øïèòäò æï èïòïêëâìêòú ðòîùïâïîæíòäò áïî-
ïò, ïìåàò æòæìóäëâíåþòàï æï øåìïøóîò êåàòäãëíòå- àâåäåþò ñëôòäïíë!)
îåþòà èìöåäëþæï æòæåþóäò îóìò èùåîïäò óêîïòíòìï æï ìëäýåíòúòíò ïìêâíòì: „ïîï, íó èòâþïûïâà óêîïòíåä íï-
ìõâï èëêïâøòîå îåìðóþäòêåþòì ãïèëñëôòì àïëþïçå. úòëíïäòìüåþì íóîú òìüåîòóä æïèóáîåþïøò, íóîú ìò-
æïòøïäï ìïþÿëàï êïâøòîò æï óêîïòíïè, ìõâåþàïí åî- ûóäâòäøò. ïîïíïòîïæ ïî óíæï âóðïìóõëà èïà ãïâïîâïîå-
àïæ, æïèëóêòæåþäëþï èëòõâåÿï — èøâòæëþòïíïæ, øôëàò- þóä „ïíüòèëìêïäóî“ ðîëðïãïíæïì. óíæï âïæîëâëà, îë-
ìï æï ìòìõäòìéâîòì ãïîåøå. ãëîú ìóäòåîò ìíåóäåþòì ìïõåëþïì“.
ãïèëõæï õïíò æï èëìêëâøò ãïèëáâåñíæï òèïâå ìëäýåíò- èåüïèëîôëçï æï èåîå ïìåàò?!
úòíòì ïõïäò ùòãíò „îóìåàòì íãîåâï“. ìïæèå ãòíïõïâà ïíæï ãìèåíòïà?

qronika
aleqsandre orbelianis sazogadoebis wevrebma sadac wlebis winaT aleqsandre orbelianis sazogadoebis
Telavis siaxloves, SuamTis eklesiaSi gaixsenes mama TaosnobiT aRdga misi saflavis qva da ekurTxa sruliad
filadelfosi, rogorc sulieri moZRvari da rogorc 1832 saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia meoris mier.
wlis SeTqmulebis Tavgamodebuli monawile _ man Seqmna mama filadelfosi moRvaweobda SuamTis eklesiaSi _
saqarTvelos saxelmwifoebriobis aRdgenisaTvis swored aq daapatimres da araerTi saidumlo qaRaldic
mebrZoli am faruli sazogadoebis wesdeba `aqti goniuri~, aqedan waiRes nivTmtkicebad.
SeTqmulTa mimowerisaTvis saWiro saidumlo anbani da amitomac mis saxelze aq dainTo sanTlebi, eklesiis
sxvebTan erTad itvirTa wamebulis gvirgvini. misi neSti ezoSi ki sazogadoebis wevrebma isaubres filadelfos
dakrZalulia Tbilisis wmida marines taZris galavanSi, kiknaZis pirovnebasa da Rvawlze.

64
10 oqtomberi 2008

Potrebbero piacerti anche