Documenti di Didattica
Documenti di Professioni
Documenti di Cultura
Tbilisi
2011
paTofiziologia – samedicino skolis erT-erTi fundamenturi
disciplinaa, romelic eqimis momzadebis sistemis, misi klinikuri
azrovnebis formirebis da mkurnalobis ZiriTadi principebis gansazRvris
Teoriul safuZvels warmoadgens. saqarTveloSi mimdinare socialurma da
ekonomikurma procesebma, ganaTlebis sistemis reorganizaciis mizniT
ganxorcielebulma Zireulma clvilebebma, agreTve paTofiziologiis da
sxva samedicino da sabunebismetyvelo dargis Tanamedrove miRwevebma
Secvala arsebuli Sexedulebebi da swavlebis meTodebis ganaxlebis
saWiroeba warmoiSva. umaRlesi profesiuli ganaTlebis Tanamedrove
moTxovnebis safuZvelze aucilebeli gaxda saerTaSoriso
saganmanaTleblo standartebis Sesabamisi axali tipis saswavlo
literaturis Seqmna, romelic paTofiziologiis kursis optimizaciis
process Seuwyobda xels.
2
sarCevi
paTofiziologiis sagani ............................................................................................................................ 5
zogadi nozologia janmrTeloba da daavadeba .................................................................. 8
daavadeba..................................................................................................................................................................... 9
zogadi etiologia............................................................................................................................................ 13
reaqtiuloba ........................................................................................................................................................... 16
zogadi paTogenezi............................................................................................................................................ 18
konstituciis roli paTologiuri procesebis ganviTarebaSi ............................. 19
stresi da zogadi adaptaciuri sindromi ................................................................................. 23
ujredis dazianeba ............................................................................................................................................ 29
qsoviluri zrdis paTofiziologia ............................................................................................. 36
memkvidreoba da memkvidruli daavadebebi ................................................................................. 46
periferiuli sisxlis mimoqcevis darRveva ............................................................................. 55
anTeba ........................................................................................................................................................................ 71
cxeleba ........................................................................................................................................................................ 79
infeqciuri procesebi ................................................................................................................................. 88
hipoqsia ........................................................................................................................................................................ 94
meqanikuri faqtorebis damazianebeli zemoqmedeba organizmze ........................... 100
Termuli faqtorebis damazianebeli moqmedeba organizmze .................................... 101
maionizebeli gamosxvivebis damazianebeli moqmedeba organizmze .................... 105
mowamvla ................................................................................................................................................................... 107
wylis cvlis darRveva ............................................................................................................................... 113
SeSupeba ..................................................................................................................................................................... 115
eleqtrolituri balansis darRveva ............................................................................................... 123
mJava-tutovani wonasworobis darRveva ........................................................................................ 127
nivTierebaTa cvlis tipobrivi darRvevebis paTofiziologia ............................. 131
SimSili ........................................................................................................................................................................ 131
naxSirwylebis cvlis darRveva ........................................................................................................... 134
cilovani cvlis darRveva ......................................................................................................................... 142
lipidebis cvlis darRveva ....................................................................................................................... 147
hipo da avitominozebi ................................................................................................................................... 154
imunitetis darRveva ........................................................................................................................................ 161
SemaerTebeli qsovilis sistemis paTologia......................................................................... 167
alergia ........................................................................................................................................................................ 168
3
simsivnuri procesi ........................................................................................................................................ 177
Soki ................................................................................................................................................................................. 184
sibere............................................................................................................................................................................. 191
narkomania, toqsikomania ............................................................................................................................. 192
alkoholizmi .......................................................................................................................................................... 197
4
paTofiziologiis sagani
Omne initum difficile _
yoveli dasawyisi Znelia
5
subujredul struqturebze da ganviTarebuli darRvevebis eqsperimentul
Terapias. eqsperimenti saSualebas gvaZlevs davakvirdeT paTologiuri
procesebis ganviTarebas dinamikaSi. garda amisa, organizmze iseTi zemoqmedebis
gamoyenebis saSualebas, romelic dauSvebelia klinikis pirobebSi (magaliTad,
travma, radiaciuli dasxiveba, Soki, axali samkurnalo saSualebebis gamocda).
amasTanave unda aRvniSnoT, rom daavadebis eqsperimentuli modeli srulad ver
asaxavs adamianis organizmSi ganviTarebul daavadebas. eqsperimentul
modelirebas gaaCnia rigi SezRudvebi, rac dakavSirebulia adamianisa da
cxovelis organizmis Senebisa da Tvisebebis saxeobriv sxvaobasa da
TaviseburebebTan. adamianis organizmi ganviTarebis bevrad ufro maRal
safexurze dgas da ufro rTulia vidre nebismieri cxovelisa. praqtikulad
SeuZlebelia cxovelebze socialur faqtorTa gavlenis Seswavla an fsiqikuri
daavadebebis gamowveva.
6
sxvadasxva elementebis funqcias, da ganapirobebs, agreTve, elementebis
koordinacias da maT moqmedebis mimarTulebas. Sedegs gaaCnia sakuTari
parametrebi, romlebic araregulirebs sistemaSi Semaval sxva warmonaqmnebis
funqcias.
7
zogadi nozologia. janmrTeloba da daavadeba
Uses ets magister optimus_ Cveva da
gamocdileba saukeTeso maswavlebelia
8
daavadeba
daavadeba aris organizmis rTuli reaqcia gamomwvevi faqtoris zemoqmedebaze,
romelic damokidebulia gamomwvevi faqtoris bunebaze, simZimesa da moqmedebis
xangrZlivobaze. daavadebas safuZvlad udevs qsovilebis funqciuri da stru-
qturuli cvlilebebi. organizmSi erTdroulad mimdinareobs ori urTie-
rTsawinaaRmdego procesi _ paTologiuri da sakompensacio. daavadebis dros
irRveva wonasworoba organizmsa da garemos Soris, ama Tu im xarisxiT Sinagani
garemos mudmivoba (homeostazi) da organizmis normaluri cxovelqmedeba. zemo-
aRniSnulidan gamomdinare daavadeba aris organizmis rTuli reaqcia gamomwvevi
faqtoris zemoqmedebaze, romlis drosac irRveva struqtura, homeostazi,
garemosTan misi urTierToba, normaluri cxovelqmedeba.
9
sruli gamojanmrTeleba - mdgomareoba, rodesac daavadebis yvela niSani qreba da
aRdgeba organizmis SeguebiTi SesaZleblobani. organizmi ubrundeba sawyis,
janmrTel mdgomareobas ("restitutio ad integrum" srulad aRdgena).
10
amiT aixsneba klinikuri sikvdilis stadiis Seqcevadoba. am periodSi (5-6 wuTis
ganmavlobaSi) SesaZlebelia organizmis gacocxleba. hipoTermiis dros es
periodi ufro xangrZlivia (20 wuTamde).
4. biologiuri sikvdili – gulis da sunTqvis Sewyvetidan 5-6 wuTis Semdeg Tavis
tvinis qerqis ujredebi nekrozdeba da maTi gacocxleba SeuZlebeli xdeba. am
SemTxvevaSi nekrozis mizezi urjeduli sunTqvis darRveva da masTan
dakavSirebuli energetikuli deficitia. kvdomis dros organizmi rogorc
TviTregulirebadi sistema iRupeba. Jangbadis ukmarisobisadmi organizmSi
yvelaze mgrZnobiarea Tavis tvinis qerqi. dasawyisSi adgili aqvs neironebis
agznebas (motoruli aqtivobis, guliscemis da sunTqvis sixSiris gazrda),
Semdeg Warbobs SekavebiTi procesebi, rasac damcvelobiTi xasiaTi aqvs.
SemdgomSi agznebis procesi, mere ki Sekaveba da gamofitva gadainacvlebs Tavis
tvinis RerZul nawilsa da retikulur formaciaSi. aseTive TanmimdevrobiT
mimdinareobs cvlilebebi sxva organoebsa da sistemebSi. Exitus letalis _
sasikvdilo gamosavali.
reanimacia (gacocxleba)
reanimaciuli RonisZiebebia:
1. gulis garegani anu daxuruli, arapirdapiri masaJi mimarTulia reanimaciuli
RonisZieba mimarTulia sisxlis mimoqcevis aRdgenisaken. arapirdapiri masaJis
dros reanimatologi axdens riTmul zewolas gulis mwvervalze, 60-jer
wuTSi. masaJis dros sisxli grovdeba da gamoidevneba gulidan. masaJis
efeqturobis maCvenebelia saZile arteriebze pulsis gaCena, gafarToebuli
gugebis Seviwroeba.
2. filtvebis xelovnuri ventilacia tardeba sunTqvis Sewyvetisas damxmare
xelsawyos gareSe. filtvebis xelovnuri ventilaciis yvelaze martivi da
efeqturi xerxia filtvebis eqspiraciuli xelovnuri ventilacia anu
dazaralebulis filtvebSi CO2 amosunTquli haeris Seyvana CO2 aRagznebi
sunTqvis centrs. ufro xSirad iyeneben meTods `piriT pirSi~ an `piriT
cxvirSi~. efeqturi ventilaciis dros gulmkerdi SesamCnevad farTovdeba
CasunTqvisas da viwrovdeba amosunTqvisas. roca filtvebis xelovnuri
ventilacia da gulis arapirdapiri masaJi erTdroulad tardeba, maSin
filtvebis ventilacia unda Catardes 12-15 jer wuTSi anu erTi CasunTqva da 4
– 5 jer gulmkerdze zewola. SesaZleblobis SemTxvevaSi avadmyofi gadahyavT
aparatul sunTqvaze.
3. defibrilacia. terminalur periodSi xSirad aRiniSneba gulis fibrilacia,
rodesac efeqturi sistolis ganxorcieleba SeuZlebelia calkeuli jgufis
kunTebis asinqronuli SekumSvis gamo. “defibrilatoris” (specialuri
aparatis) saSualebiT tardeba eleqtronuli defibrilacia _ miokardiis yvela
nawilis erTdrouli agzneba. gulSi miewodeba 3000-6000 V 0,1 wm-is
ganmavlobaSi. defibrilaciis Sedegad wydeba gulSi calkeuli boWkoebis
qaoturi SekumSvebi da aRdgeba gulis damoukidebeli, normaluri muSaoba.
11
pirobebi. sunTqvis centri gavlenas axdens qerqisa da qerqqveSa centrebis, maT
Soris vazomotoruli centris neironebze da maTSi eleqtruli aqtivobis
gaCenaze.
klasifikacia
12
zogadi etiologia
Cessante causa cessantt effectus _ mizezis
aRkveTiT Sedegic aRikveTeba
13
(magaliTad simsivnis gamomwvevi mizezi SeiZleba iyos qimiuri kancerogeni, virusi,
maionizebeli radiacia da sxva). mkvlevarTa nawilis azriT polietiologiuri
daavadebebi ar arsebobs da am terminis qveS imaleba daavadebis gamomwvevi
mizezis arcodna.
6. recidivi
1. daavadebis droebiTi Sesustebis Semdeg misi xelaxali gamJRavneba
2. daavadebis gaumjobesebis periodia
3. paTologiuri procesia, romelic ukavSirdeba ZiriTad daavadebas
4. sicocxlis Sewyvetaa
14
9. romeli paTologiuri procesia tipobrivi
1. SeSupeba
2. anTeba
3. Tormetgoja nawlavis lorwovani garsis wyluli
4. cxeleba
I.
1. ra niSnebiT daadgenT, rom avadmyofi imyofeba klinikuri sikvdilis stadiaSi?
2. ra RonisZiebebs CaatarebT rodesac avadmyofi imyofeba klinikuri sikvdilis stadiaSi?
aRwereT ra TanmimdevrobiT da rogor CaatarebT aRniSnul RonisZiebebs
3. ramden xanSi SewyvetT aRniSnuli RonisZiebebis Catarebas. daasabuTeT Tqveni pasuxi.
II
1. rogor ganasxvavebT mwvave daavadebas qronikulisagan
2. rogor ganasxvavebT daavadebis recidivs daavadebis remisiisagan
III
ra meTodebs gamoiyenebT daavadebis meqanizmis da gamosavalis meqanizmebis Sesaswavlad.
IV
1. mTavrdeba Tu ara yvela paTologiuri procesi daavadebis ganviTarebiT?
2. SeiZleba Tu ara daavadeba ganviTardes paTologiuri procesis gareSe?
3. SeiZleba Tu ara erTi da igive paTologiuri procesi iyos sxvadasxva daavadebis
Semadgeneli nawili
V
1. gastriti paTologiuri procesia, daavadebaa Tu paTologiuri mdgomareoba?
2. alergia paTologiuri reaqciaa Tu paTologiuri mdgomareoba?
3. Tvalis travmis Semdeg ganviTarebuli sibrmave paTologiuro procesia Tu
paTologiuri mdgomareoba?
3. gulis ukmarisobis dros ganviTarebuli filtvebis SeSupeba garTulebaa Tu
gamosavali?
VI
razea damokidebuli daavadebis Sedegi?
gamomwvev mizezze Tu pirobebze, romlebic xels uwyoben daavadebis ganviTarebas?
VII
CamoTvaleT paTogenuri faqtorebi.
VIII
skolis erT-erTi klasis ramdenime moswavlem mimarTa skolis eqims Semdegi CivilebiT:
zogadi sisuste, Tavis tkivili. ramdenimes maT Soris aReniSneboda temperaturis momateba.
romeli paTogenuri faqtori SeiZleba iyos gamowvevi mizezi? daavadebis romel stadias
axasiaTebs aRniSnuli Civilebi. SesaZlebelia Tu ara zusti diagnozis dasma daavadebis
am periodSi?
15
reaqtiuloba
etiologiuri faqtorisa da misi moqmedebis pirobebTan erTad gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs TviT organizmis Tvisebebs, romelic ganicdis paTogenuri
faqtoris zemoqmedebas - reaqtiulobas. reaqtiuloba _ organizmis TvisebaTa
erTobliobaa, romelic gansazRvravs sxvadasxva zemoqmedebaze organizmis
reaqciebis Taviseburebebs. aqedan gamomdinare erTi da igive gamRizianebelma
SesaZloa gamoiwvios organizmis funqciebis umniSvnelo darRveva, an _ mZime, zog
SemTxvevaSi sasikvdiloc ki. organizmis daqveiTebuli reaqtiulobis dros
paTogenuri Tvisebebi SesaZloa SeiZinos Cveulebrivma gamRizianeblebmac.
16
reaqtiuloba SeiZleba iyos specifikuri (imuniteti) an araspecifikuri (stresi,
fagocitozi, parabiozi). rogorc specifikuri, ise araspecifikuri reaqtiuloba
Tavis mxriv SeiZleba iyos fiziologiuri (imuniteti) da paTologiuri (alergia)
(sqema 2).
reaqtiuloba
saxeobrivi
jgufuri
individuri
memkvid-
mdedrobiTi mamrobiTi adreuli yrmobis mowifuli xandazmuli reoba SeZenili
specifikuri araspecifikuri
imunodeficituri imunodepresiuli
fsiqogenuri fizikuri qimiuri biologiuri
mdgomareobebi mdgomareobebi
sqema 2.
rezistentoba (resisteo-winaaRmdegoba)
17
rezistentoba SeiZleba iyos pirveladi, dakavSirebuli memkvidreobiT faqto-
rebTan da meoradi _ SeZenili (mag.: mdgradoba infeqciebis mimarT vaqcinaciis
Semdeg).
zogadi paTogenezi
18
konstituciis roli paTologiuri procesebis ganviTarebaSi
Natura hominum _ adamianTa buneba
Voltusest indes amini _ saxe sulis maCvenebelia
19
sigos klasifikacia
sqema 3
1 2 3 4
sur. 2. konstituciuri tipebis klasifikacia sigos mixedviT
.kunTovani, 2.respiraciuli, 3.digestiuri, 4.cerebruli
20
kreCmeris klasifikacia
sqema 4.
21
pavlovs miaCnda, rom organizmis yvela nawilis Sinagani erToblioba, reaqti-
uloba da garemosTan wonasworoba xorcieldeba centraluri nervuli sistemis
saSualebiT. igi konstituciur tipebad dayofas axorcielebda umaRlesi nervuli
moqmedebis xasiaTis mixedviT da gamohyofda Semdeg konstituciur tipebs: 1.
Zliers, gauwonasworebels agznebis siWarbiT, 2. Zliers, gawonasworebuls,
moZravs, 3. Zliers, gawonasworebuls, dinjs, 4. susts, Sekavebis siWarbiT.
pirveladi da meoradi sasignalo sistemis siWarbis mixedviT pavlovi adamianebs
hyofda, moazrovne da mxatvrul tipebad.
unda aRiniSnos, rom `wminda~ tipebs miekuTvneba adamianTa mxolod mcire nawili.
ZiriTadad sWarboben Sualeduri tipis adamianebi da rom konstituciuri tipi
garkveul farglebSi SeiZleba Seicvalos garemo faqtorebis zemoqmedebiT
(magaliTad, sporti, gadatanili mZime daavadebebi, hipokinezia, kveba da sxva).
aqedan gamomdinare, adamianis aRzrdisa da mkurnalobis dros saWiroa
orientireba organizmis konstituciis sust da Zlier mxareebze, SesaZlebelia
paTologiuri winaswarganwyobis dadgena da garkveul farglebSi zemoqmedeba mis
gamovlinebaze da profilaqtikuri medicinis efeqturad warmarTva.
konstituciuri tipebis ama Tu im avadmyofobisadmi midrekilebas Soris kavSiris
damokidebulebis meqanizmi yovelTvis ar aris naTeli, magram midrekilebis
droulad gamovlena, daavadebis mimarTulebis gansazRvra iZleva mkurnalobis
individualizirebis SesaZleblobas.
diaTezis klasifikacia
sqema 5.
22
stresi da zogadi adaptaciuri sindromi
Omne ninium nocet _ gadaWarbebuls ziani moaqvs
militia est vita hominis _ adamianis cxovreba brZolaa
23
momateba, glikoneogenezis da imunuri sistemis funqciis gaZliereba, rac iwvevs
stresis meore anu rezistentobis stadiis ganviTarebas.
24
da mTlianad organizmis adaptaciur reaqciebSi. ganasxvaveben konstituciur da
inducirebad stresul cilebs. konstituciuri stresuli cilebi ujredSi mcire
konce-ntraciiT arseboben fiziologiur pirobebSic, maTi sinTezi matulobs
stresuli agentis moqmedebisas. isini icaven ujreds dazianebasa da
sikvdilisagan. inducirebadi siTburi cilebi warmoiqmnebian mxolod stresis
dros. siTburi Sokis genebis gaaqtivebis mediatoria e.w. ”siTburi Sokis” faqtori
(HSF).
25
cvlilebi organizmSi gangaSis stadiis dros
homeostazis darRveva
aferentuli impulsaciis gaZliereba
nervuli centrebis aqtivacia
simpaTikuri nervuli sistemis da endokrinuli sistemis aqtivacia
simpaTikuri nervuli sistemis efeqtebis gaZliereba, kortikosteroidebis,
kateqolaminebis, glukagonis, Tireoiduli da sxva hormonebis Semcvelobis momateba
sisxlSi da qsovilebSi
organoebis hiperfunqcia
homeostazis parametrebis normalizeba
stresoruli faqtori
(xangrZlivi, Zlieri)
homeostazis darRveva
organoebis da sistemebis neirohumoruli regulaciis darRveva
(ujredebis hiperfunqcia, biologiurad aqtiuri novTierebebis maTi
efeqtebis disbalansi Ca++ siWarbe ujredebSi, Tavisufali radikalebisa da
lipidebis zeJangviTi Jangvis produqtebis aqtivacia)
hipoqsia, metabolizmis darRveva substratebis deficiti ujredebSi,
ujredebis distrofia, displazia, ujredebis membranis fermentebis
da molekulebis dazianeba
organoebis struqturis da funqciis darRveva
organizmis cxovelqmedebis darRveva
26
3. ZiriTadad ra ganapirobebs daavadebis specifikur niSnebs
1. organizmis reaqtiuloba
2. memkvidreoba
3. daavadebis warmoSobis mizezi
4. organizmis araspecifikuri imunuri sistema
6. imuniteti miekuTvneba
1. specifikur fiziologiur reaqtiulobas
2. araspecifikur paTologiur reaqtiulobas
3. araspecifikur fiziologiur reaqtiulobas
4. specifikur paTologiur reaqtiulobas
I
raze metyvelebs organizmis reaqciis ararseboba (anergia) paTogenuri faqtorebis
zemoqmedebis dros.
II
rogor icvleba reaqtiuloba sxvadasxva asakobriv jgufSi?
III
romeli garemo faqtorebi moqmedeben organizmis reaqtiulobaze?
IV 1. CamoTvaleT TqvenTvis damaxasiaTebeli temperamentis niSnebi.
2. romel tips miekuTvnebiT hipokrates klasifikaciis mixedviT??
3. morfologiuri klasifikaciis romel tips miekuTvnebiT?
4. romel daavadebisadmi aqvT midrekileba am tipis adamianebs?
V
27
ra mniSvneloba aqvs praqtikul medicinaSi konstituciur Taviseburebas?
VI
Tqveni azriT romel samedicino sferoSi iqneba efeqturi 1.sangvinikis 2. flegmatikis
tipis pirovnebis praqtikuli muSaoba?
daasabuTeT Tqveni pasuxi
VII
moiyvaneT romelime stresoruli faqtoris zemoqmedebis magaliTi. Semdeg
1. aRwereT stresis gamovlinebis stadiebi
2. aRwereT stresorul agentze pasuxis realizaciis ZiriTadi gzebi
VIII. ra mizniT iyeneben profilaqtikur medicinaSi organizmze Semdegi gamRizianeblis
zemoqmedebas: civi Sxapi, fizikuri varjiSi, masaJi.
IX. ratom vlindeba daavadeba xSirad stresis Semdeg.
28
ujredis dazianeba
nebismieri ujredi
1. funqcionirebs normis farglebSi (homeostazi)
homeostazi _ metaboluri da informaciuli wonasworoba.
2. egueba da agrZelebs funqcionirebas eqstremalur pirobebSi (adaptacia).
3. iRupebaSesabamisi signalis zemoqmedebis Sedegad _ apoptozi, an
adaptaciuri saSualebebis gamofitvis dros _ nekrozi.
fizikuri faqtorebi:
a)meqanikuri: dartyma, daWimva, zewola (simsivne, eqsudati, hematoma)
29
qimiuri faqtorebi _ mJavebi, tuteebi, mZime metalis marilebi, samkurnalo
saSualebebi darRveuli metabolizmis produqtebi. qimiuri faqtorebi iwveven
ujredSi fermentTa inhibi-rebas, ionebisa da siTxis disbalanss, ujredis
energetikuli uzrunvelyofis darRvevas.
endogenuri faqtorebi:
fizikuri:
a)osmosuri wnevis meryeoba;
b)Tavisufali radikalebis siWarbe da sxva.
qimiuri:
a) Jangbadisa da naxSirorJangis siWarbe an ukmarisoba;
a) ionebis siWarbe an deficiti (K+, H+, Ca++, Mg++ da sxva);
g) peroqsiduli naerTebi;
d) metabolitebi da sxv.
biologiuri bunebis faqtorebi
a) sxva dazianebuli ujredebidan gamoTavisuflebuli produqtebi
b) biologiurad aqtiur nivTierebaTa deficiti an siWarbe (kateqolaminebi,
prostaglandinebi da sxva);
a) parazitebis, baqteriebis, virusebis, riketsiebis cxovelqmedebis an daSlis
produqtebi.
30
6. membranis lipidur fazaSi amfifiluri naerTebis Canergva.
31
4. ujredSida metabolizmis regulatorebis aqtivobis da(an) Semcvelobis
cvlileba (fermentebis, kaTionebis da sxv.).
32
organul-qsovilovani done _ organos nawilis ujredTa dazianebisas
dauzianebeli ujredebis aqtivacia, es iwvevs ujredebze datvirTvis Semcirebas,
rac xels uwyobs alteraciis xarisxis Semcirebas da reparaciuli procesebis
realizacias (magaliTad Tirkmlis da RviZlis dazianeba).
33
ukmarisoba, naxSirwylebis sinTezsa da daSlaSi monawile fermentebis ararseboba
an dabali aqtivoba).
34
pirebSi da nivTierebaTa cvlis darRvevis dros. memkvidreobiT da Tandayolil
lipofuscinozebs miekuTvneba neironuli lipofuscinozi (inteleqtis, smenis
mxedvelobis, RviZlis lipofuscinozi, bilirubinis cvlis darRveva.
35
qsoviluri zrdis paTofiziologia
qsoviluri zrdis darRveva SeiZleba gamowveuli iyos misi nervul-endokrinuli,
qsoviluri an genuri regulaciis cvlilebiT an maTi kombinaciiT.
hipertrofiuli procesebi.
hipertrofiuli procesebia: hipertofia da piperplazia, regeneracia, simsivne.
hipertrofia (hyper-Warbad, trophe-kveba) ewodeba qsovilis an organos moculobis
momatebas TiToeuli ujredis moculobis zrdis xarjze. hiperplazia (hyper-
Warbad, plasis-warmoqmna) aris organos moculobis momateba ujredebis gamravlebis
xarjze.
regeneracia (regeneratio-aRorZi-
neba, aRdgena) daRupuli an daka-
rguli qsovilis an organos
aRdgenis procesia. Ffiziologi-
uri regeneracia organizmis
ujredebis mudmivi ganaxlebis
procesia (sur.7).
sxvadasxva qsovils regeneraciis
sxvadasxva unari aqvs. ukeT re-
generirebs SemaerTebeli da epi-
Teluri qsovili, ufro sustad sur.7. perikardis limfuri kapilarebi da maTi
_ kunTovani. gansxvavebulia regeneracia limfostazis dros
nervuli qsovilis sxvadasxva
nawilis regenirebis unaric. gansakuTrebiT kargad regenirebs neiroglia, cudad
_ neironebi. SemaerTebel qsovilSi maRalia intersticiuli ujredebis
regeneraciuli aqtivoba, kargad aqvs gamoxatuli es Tviseba Zvlovan qsovilsac,
mcired _ kanqveSa ujredebs. Zalian sustia ganivzoliani kunTis ujredebis
regeneracia. amitom, kunTi dazianebis Semdeg mxolod nawilobriv aRidgens
funqcias janmrTeli kunTovani boWkoebis hipertrofiis xarjze.
37
gaZliereba. arsebobs mosazreba, rom regenerirebadi qsovilebi da ujredebi
gamoyofen sxva ujredebis gamravlebis mastimulirebel nivTierebebs `desmonebs~.
anaerobuli glikolizis gaZlierebis gamo qsovilSi grovdeba rZe- da
piroyurZnismJava, viTardeba acidozi. proteolizis dros qsovilSi Tavisufldeba
histaminic, romelic sisxlZarRvebis gafarToebis gziT uzrunvelyofs
leikocitebis gaZlierebul emigracias qsovilSi, romlebic iwveven agreTve zrdis
stimulacias (sqema 7).
proteolizi
ujredis zedapiruli daWimulobis
Llipaza
Semcireba
Gglikolizi
Pproliferacia
regeneracia
sqema 7.
hipobioturi procesebi.
hipobioturi procesebia atrofia (a-uaryofa, trophe-vkvebav). distrofia (dys-
darRveva, trophe-vkvebav) da degeneracia (degeneratio-gadagvareba).
38
ujredis sikvdili
# apoptozi nekrozi
1 mizezi ujredSi warmoqmnili ujredis dazianeba
informaciuli signali
2 energodamokidebuleba energodamokidebulia _
3 mniSvneloba fiziologiur da adaptaciur paTologiuri
procesebSi monawileoba
4 anTeba ar aRiniSneba aRiniSneba
perinekrozuli
anTeba
5 gamosavali ujredis fragmentebis ujredis lizisi
fagocitozi
39
1. ujredis iSemiuri dazianebis dros
1. ujredSi matulobs Na+
2. ujredSi matulobs K+
3. viTardeba hiperhidratacia
4. ujredSi mcirdeba H+
4. apoptozi
1. niSnavs fiziologiur pirobebSi "zedmeti" ujredebis kvdomas
2. programirebulia genetikurad
3. viTardeba ujredis membranis gamoxatuli dazianebis dros
4. ujredis lizisis Sedegia
7. nekrozi
1. energodamokidebuli procesia
2. ujredis TviTlikvidaciis procesia.
3. ujredis Seuqcevadi sikvdilia
4. iwvevs anTebis ganviTarebas
8. displazia
1. qsovilis moculobis momatebaa
2. qsovilis moculobis Semcirebaa
3. daRupuli qsovilis aRdgenis procesia
4. ujredis ganviTarebis da diferencirebis darRvevis procesia
40
I ganmarteT ras niSnavs ujredis
1. regeneracia, 2) hiperplazia da hipertrofia
2. riTi gansxvavdeba ujredis hipertrofia ujredis hiperplaziisagan
3. daasaxeleT ujredebi, romlebSic SezRudulia hiperplaziuri procesebis ganviTareba
IV.
1. moiyvaneT fiziologiuri hipertrofiis magaliTi.
2. moiyveneT paTologiuri hipertrofiis magaliTi.
3. ra cvlilebebi aRiniSneba hipertrofiul ujredSi?
4. ra gansxvavebaa regeneraciuli da korelaciuri hipertrofiis Soris?
5. ra iwvevs organos funqciuri SesaZleblobebis Semcirebas cru hipertrofiis dros?
41
dazianebis elementebi
dazianebis elementebi ganasxvaveben pirvelad adgilze warmoqmnils da meorad
dazianebis elementebs.
42
didi kvanZi (nodus). papulasagan gansxvavdeba didi
zomiT. am dros anTebiTi procesi moicavs lorwovani
garsis yvela Sres (sur.11g). palpaciiT isinijeba odnav
mtkivneuli infiltrati.
43
afTa (aphta). afTa warmoadgens ovaluri
formis erozias, romelic dafarulia
fibrinuli nadebiT da garSemortymulia
hiperemiuli arSiiT (sur.15).
44
warmoqmniT.
akanTozi (acantosis). wvetiani Sris ujredebis gasqeleba, romelic damaxasiaTebelia
anTebisaTvis.
45
memkvidreoba, memkvidruli daavadebebi
Nam vitis nemo sine nascitus _ unaklod
aravin ibadeba
mutagenebi
warmoSobis mixedviT bunebis mixedviT
endogenuri biologiuri(virusebi)
egzogenuri qimiuri
fizikuri
sqema 8.
46
egzogenuri qimiuri mutagenebia:
pesticidebi _ hebricidebi, fungicidebi
sakvebi danamatebi _ ciklamatebi, aromatuli naxSirwyalbadi, tartazoni
samkurnalo nivTierebebi _ mitomicini C, kofeini, dariSxani, vercxliswylis
naerTebi da sxva. samrewvelo naerTebi _ formaldehidi, ureTani, benzoli da sxva.
47
anomaluri genis moqmedebis realizaciis gzebi
anomaluri geni
realizaciis gzebi
I gza. sainformacio rnm II gza. sainformacio rnm III gza. paTologiuri
sinTezis Sewyveta sinTezis Sewyveta sainformacio rnm sinTezi
cilis sinTezis Sewyveta cila-fermenetis sinTezis paTologiuri cilis
Sewyveta sinTezi
cxovelqmedebis darRveva
memkvidreobiTi daavadeba
sqema 9.
hipoalbuminemia
realizaciis I gza _
hipofibrinogenemia
enzimopaTiuri methemoglobinemia
realizaciis II gza _ (methemoglibinreduqtazas deficiti)
48
qromosomebis struqturis da (an) raodenobis cvlilebebiT
gamowveuli memkvidreobiTi daavadebebi
49
X-trisomiis sindromi _ qalebis qromosomuli daavadebaa. kariotipSi aris
sami X-qromosoma (ori baris sxeulaki). am dros avadmyofi gonebrivad
CamorCenili aReniSneba, sakvercxeebis hipoplazia, unayofoba.
trisomia 13 anu pataus sindromi _ damaxasiaTebelia maRali letaloba,
mikrocefalia, saxis anomalia, mglis xaxa, kurdRlis tuCi.
trisomia qromosomebis me-18 wyvilze _ edvardsis sindromi _ damaxasiaTebelia
susti fizikuri da gonebrivi ganviTareba, Tavis qalas da saxis anomalia,
TiTis falangebis saxsrebis anomaluri moqniloba, mokle da ganieri
gulmkerdi.
trisomia qromosomebis 22-e wyvilze xasiaTdeba axlo mxedvelobiT, gonebrivi
CamorCenilobiT, agresiiT da a.S.
trisomia 21-e wyvilze anu daunis daavadeba _ gavrcelebulia rogorc qalebSi,
ise mamakacebSi. daavadebis sixSire matulobs dedis asakis matebasTan erTad.
daunis daavadeba aReniSneba dabadebul bavSvTa 0,15%. SemTxvevaTa 95%-Si
vlindeba trisomia 21-e wyvilze (martivi trisomia), xolo 5%-Si aRiniSneba
zedmeti qromosomis translokacia me-14 an 22-e wyvilSi.
sqema 10.
50
memkvidreobiTi winaswarganwyoba daavadebis mimarT
1. mutacia aris
1. organos struqturuli cvlileba
2. genebis raodenobrivi cvlileba
3. qromosomebis struqturuli cvlileba
4. mitoqondriebis raodenobrivi cvlileba
51
5.anomaluri genis moqmedebis Sedegad cila-fermentis sinTezis Sewyvetam SeiZleba
gamoiwvios Semdegi daavadebis ganviTareba
1. Tireotoqsikozi
2. hipofibrinogenemia
3. hemoglobinozi
4. alkaptonuria
9. qromosomuli daavadebebia
1. hemofilia
2. SereSevski_terneris sindromi
3. daltonizmi
4. daunis sindromi
1. Saqriani diabeti
2. hipertonuli daavadeba
3. alergiuli daavadebebi
4. albinizmi
52
14. genebis mutacia SeiZleba gamoiwvios
1. maionizirebulma radiaciam
2. virusebma
3. pesticidebma
4. Sardovanam
VI
1. CamoTvaleT dazianebis pirveladi elementebi
2. CamoTvaleT dazianebis meoradi elementebi
ra aris papula, tuberculuma, vezikula, pustula, kista, erozia, wyluli, nawiburi,
cicatrix, pigmentatio
53
periferiuli sisxlis mimoqcevis darRveva
54
4. moculobiTi sisxlZarRvebi _ venebi, sadac nebismier momentSi gaedineba
sisxlis ZiriTadi masa (75-80%) da romlis tevadobis cvlileba
gansazRvravs gulisken midinebuli venuri sisxlis raodenobas.
5. sisxlZarRvebi _ Suntebi ewodeba arteriolur-venulur anastomozebs
anu iseT sisxlZarRvebs, romlebic uzrunvelyofen sisxlis gadasvlas
arteriolidan uSualod venulaSi kapilarebis gamotovebiT.
arteriuli hiperemia
mizezebi:
55
a) neirotonuli. acetilqolinis siWarbe sisxlZarRvebis nerv-kunTovani
sinafsebSi, parasimpaTikuri efeqtoruli gavlenis gazrda, qolinoreaqtiuli
Tvisebebis momateba. parasimpaTikuri gangliebis gaRizianebis (anTebis, simsivnis,
nawiburis zewolis Sedegad an ujredgare K+, H+ ionebis da sxva donis
momatebisas).
b) neiroparalizuri
_ parasimpaTikuri inervaciis da kateqolaminebis donis
Semcireba, arteriolebis da prekapilarebis nerv-
kunTovani sinafsebSi adrenoreaqtiuli Tvisebebis
Semcireba.
_ simpaTikuri gangliebis an nervuli daboloebebis
dazianeba maTi gadakveTis, anTebis an travmis Sedegad.
2. humoruli _ vazodilataciuri biologiurad
aqtiuri nivTierebebis momateba an maT mimarT
arteriolebis da prekapilarebis kedlis
mgrZnobelobis gazrda _ adenozinis, prostaglandin
A,E,l2, kininebis (ujredgare K+-is mimarT).
3. neiromioparalizuri _ kateqolaminebis maragis
gamofitva da (an) arteriolebis da prekapilarebis
kunTebis tonusis mniSvnelovani Semcireba
viTardeba mdogvis safenebis, kompresebis, sur. 21. venebis
gaganiereba qveda
saTburebis gamoyenebis (fizikuri faqtori) da
kidurebze
sisxlZarRvebze zewolis Sedegad (meqanikuri
faqtori).
56
momateba, sisxlis nakadis aCqareba.
venuri hiperemia
iSemiis mizezebi:
1. fizikuri faqtorebi (dabali temperatura, meqanikuri zemoqmedeba);
57
2. qimiuri faqtorebi (nikotini, efedrini, mezatoni);
3. biologiuri faqtorebi (kateqolaminebi, F jgufis prostaglandinebi,
vazopresini, angiotenzin II, mikrobebis endotoqsinebi da a.S.).
58
iSemiis dros viTardeba hipoqsia, grovdeba metabolitebi da biologiurad
aqtiuri nivTierebebi, ris Sedegadac irRveva iSemiuri organoebis da qsovilebis
funqcia, adgilobrivi dacviTi reaqciebi, ujredebis proliferaciis da
diferencirebis procesebi, viTardeba distrofiuli procesebi, hipotrofia,
atrofia, infarqti. iSemiis Sedegebis simZime damokidebulia dazianebul
sisxlZarRvia diametrze, iSemiis ganviTarebis siswrafeze, organos da qsovilis
mniSvnelobaze organizmisTvis da kolateralur sisxlZarRvis qselze.
stazi (stasis-uZraoba)
stazi xasiaTdeba organoebis da qsovilebis mikrosisxlZarRvebSi sisxlis
dinebis SewyvetiT.
mizezebi:
1. iSemia
2. venuri hiperemia
3. proagregantebis zemoqmedeba (faqtorebi, romlebic iwveven sisxlis ujredebis
agregacias da aglutinacias)
stazis paTogenezi:
59
3. ujredebis agregacia viTardeba maTze cilebis (-globulinebi, fibrinogeni)
Warbi adsorbciis Sedegad. cilebi `amcireben~ ujredebis zedapirul muxts,
(aminojgufebs dadebiTi muxti aqvT) rac iwvevs agregaciis da sisxlZarRvis
kedelze adheziis procesebis ganviTarebas.
mikrocirkulaciis darRveva
60
aTerosklerozi, simsivne da sxva.
61
- filtracias;
- mikrovezikulacias;
- difuzias;
- osmoss.
b) transportirebadi siTxis moculobis Semcireba viTardeba sisxlZarRvTa
kedlis ganvladobis Semcirebis dros. mizezebi: sisxlZarRvTa kedlis
gasqeleba da (an) gamkvriveba. aRniSnuls iwvevs Ca2+ ionebis dagroveba,
sisxlZarRvis kedlis SeSupeba, ujredebis hipertrofia da hiperplazia,
sisxlZarRvis kedelSi boWkovani struqturebisa da glikozaminoglikanebis
Warbi raodenobiT warmoqmna.
62
4.venuri hiperemiis klinikuri formebia
1. reinos davadeba
2. Tromboflebiti
3. aTerosklerozi
4. endarteriti
7.iSemiis mizezebia
1. dabali temperatura
2. venebis gaganiereba
3. vazopresinis siWarbe
4. kateqolaminebis maragis gamofitva.
63
3. ra paTologiuri procesebi SeiZleba ganviTardes arteriuli hiperemiis dros
4. ra mizniT iyeneben samkurnalo masaJs, kompresebs, kotoSebs, mdogvis safenebs
5. romeli adgilobrivi sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad SeiZleba ganviTardes
wyluli qvemo kidurze. CamoayalibeT wylulis ganviTarebis meqanizmi
6. CamoTvaleT neirotonuli arteriuli hiperemiis da neirotonuli iSemiis mizezebi
II. 1. CamoTvaleT stazis ganviTarebis mizezebi
2. ra ganapirobebs WeSmariti stazis ganviTarebas
3. ra Sedegebi mohyveba stazis ganviTarebas
64
slaj-fenomeni (Sludge-blanti talaxi, Slami)
mizezebi:
1) hemodinamikis darRveva (gulis ukmarisoba, iSemia, venuri hiperemia,
paTologiuri arteriuli hiperemia);
2) sisxlis siblantis gazrda (policitemia, hemokoncentracia, hiperproteinemia);
3) mikrosisxlZarRvebis dazianeba.
ZiriTadi meqanizmebi:
Sludge-fenomeni
sqema 11.
slaj fenomeni ganapirobebs sisxlZarRvebis sanaTuris Seviwrovebas, maTSi
sisxlis dinebis Semcirebas (stazis CaTvliT), sisxlis dinebis turbulentobas,
transkapilaruli cvlis procesebis moSlas, hipoqsiisa da acidozis ganviTarebas,
65
qsovilebSi metabolizmis darRvevas _ kapilarotrofikuli ukmarisoba..
66
Trombozi
67
arteriebSi Trombis warmoqmnis ZiriTadi mizezia:
1.sisxlZarRvis kedlis endoTeliumis dazianeba;
2. lokaluri angiospazmi;
3.Trombocitebis adhezia gaSiSvlebul subendoTeliumze;
4. Trombocitebis agregacia;
5. sisxlis Sededebis aqtivacia fibrinolizis daqveiTebis fonze.
Trombozis gamosavali:
1. Trombis aseptikuri ganleva (fermentuli autolizi);
2. Trombis organizeba- misi nawilobrivi an mTliani gawova an mis adgilze
SemaerTebeli qsovilis ganviTareba;
3. TrombSi arxis gaCena. Tu Trombi ar aris mkvrivi, xolo arteriuli wneva
maRalia, SesaZlebelia sisxlis nakadma TrombSi gaWras arxi da sisxlis
moZraoba nawilobriv aRdges;
4. Trombis mowyveta da misi embolad gadaqceva. sisxlis nakadis saSualebiT
xdeba embolis gadatana sxva ubanSi, romelmac SesaZlebelia daaxSos
sisxlZarRvi da gamoiwvios adgilobrivi sisxlis mimoqcevis darRveva.
5. Trombis Cirqovani daSla viTardeba Trombis inficirebisas. Cirqovani anTebis
dros Trombs xSirad wydeba nawili da warmoiqmneba embolebi. hemodinamikis
cvlilebebis garda, es procesi iwvevs mikrobebis diseminirebas sxvadasxva
organosa da qsovilSi (abscesebis da septikopiemiis ganviTarebas).
68
embolia
69
temperaturis Semcireba. xSiria paresTeziebi, mgrZnobelobis daqveiTeba. Seteva
ramdenime wuTs grZeldeba, dRis ganmavlobaSi SeiZleba ganmeordes.
2. slaj-fenomeni viTardeba
1. sisxlis siblantis Semcirebis dros
2. mikrosisxlZarRvTa kedlis dazianebis dros
3. proagregantebis gamoTavisuflebis dros
4. sisxlis ujredebis zedapiruli muxtis Secvlis dros
70
4.Trombis warmoqmnis procesSi monawileobs
1. Trombini
2. angiotenzini
3. fibrinogeni
4. heparini
5. Trombis gamosavalia
1. Trombis autolizi
2. Trombis retraqcia
3. Trombis Cirqovani daSla
4. TrombSi arxis gaCena
71
avadmyofis mdgomareoba reanimaciul ganyofilebaSi mkveTrad damZimda. dadginda, rom igi
imyofeba terminalur mdgomareobaSi. laboratoriuli kvlevebiT gamovlinda
hiperkoagulemia. meore dRes avadmyofs daiwyo sisxldena kuW-nawlavis traqtidan.
anTeba (inflammatio)
anTeba tipobrivi paTologiuri procesia, romelic Camoyalibda rogorc orga-
nizmis dacviT-SeguebiTi reaqcia da mimarTulia paTogenuri faqtorebis zemo-
qmedebis aRmosafxvrelad _ paTogenuri faqtoris lokalizacia, gauvnebelyofa,
mospoba, mocileba, Sedegebis likvidacia.
I egzogenuri:
celsma jer kidev I saukuneSi Cv. w. aR. gamoyo anTebis 4 ZiriTadi niSani:
1. rubor _ siwiTle
2. calor _ temperaturis momateba
3. tumor _ Sesieba, SeSupeba
4. dolor _ tkivili
5. functio laesa _ funqciis darRveva (galeni)
72
siwiTle _ dakavSirebulia arteriul hiperemiasa da venuri sisxlis “arteriali-
zaciasTan” anTebis keraSi.
73
kininogenazas (kalikreinis) zemoqmedebis Sedegad, romlebic Tavis mxriv
warmoiqmneba prekininogenazebisagan (prekalikreinebi, kalikreinogenebi).
kalikreinogens aaqtivebs proteazebi, acidozi, fibrolizini,
kateqolaminebi, hagemanis faqtori. kininebi iwveven kininaza I da kininaza II
daSlas (sqema 12).
kininogeni iSleba
kininebi kininaza I
warmoiqmneba kininaza II
sqema 12
74
_ leikocitebis emigracia anTebis keraSi
- fagocitozi.
proliferacia
proliferacia (proliferatio - gamravleba) anTebis keraSi mravldeba da mwifdeba
adgilobrivi qsovilovani elementebi, upiratesad SemaerTebelqsovilovani,
iSviaTad epiTeluri, romlebic SemdgomSi Caanacvleben qsovilis dazianebul
ubans.
75
1. mwvave (gamoxatuli anTebiTi reaqciebi, mimdinareobs ramdenime dRidan
ramdenime kviramde) Warbobs alteraciuli an eqsudaciuri procesi;
2. qronikuli (dune, xangrZlivad mimdinare procesi) Warbobs distrofiuli da
proliferaciuli procesebi.
sqema 13
76
sistemuri cvlilebebi mwvave anTebis dros
- leikocitozi (iSviaTad leikopenia) _ leikocitebis raodenobis momateba
organizmSi
- hemostazis cvlilebebi (mikroTrombozi)
- cxeleba (interleikin 1 da interleikin 6 pirogenuli moqmedeba)
- ed-sis aCqareba (eriTrocitebis adheziis da agregaciis procesis aqtivacia,
disproteinemia)
- disproteinemia (globulinebis fraqciis momateba sisxlSi, albuminebis sinTezis
darRveva RviZlSi)
- disfermentemia.
eqsudatis saxeebi
ujredebis tipis da qimiuri Semadgenlobis mixedviT ganasxvaveben Semdegi saxis
eqsudatebs:
1.serozuli _ Seicavs naxevradgamWvirvale siTxes, cilas (2-3%) ujredebs _ mcire
raodenobiT (maT Soris formian elementebs).
2. fibrinuli _ Seicavs didi raodenobiT fibrinogens da fibrins.
3. hemoragiuli _ Seicavs didi raodenobiT cilas da eriTrocitebs. agreTve
sisxlis sxva formian elementebs.
4.Cirqovani _ mRvrie, blanti siTxe, Seicavs cilas (6-8%)_ didi raodenobiT
sxvadasxva tipis leikocitebs, mikroorganizmebs da dazianebuli qsovilis
ujredebs.
5.oqorozuli (lpobiTi) _ Seicavs anaerobebs (SeiZleba gaxdes nebismieri tipis
eqsudati anaerobuli mikrofloriT inficirebis dros).
qronikuli anTeba
77
- qronikuli stresi (kateqolaminebis da glukokortikoidebis momateba sisxlSi,
romlebic Trgunaven proliferaciis process, fagocitebis warmoqmnas da
aqtivobas).
- fagocituri ukmarisoba (memkvidreobiTi, SeZenili)
6.anTebis mediatorebia:
1. biogenuri aminebi
2. leikotrienebi
3. kininebi
4. H+ioni
78
10. eqsudati gansxvavdeba transudatisagan imiT, rom Seicavs:
1. sisxlis ujredebis did raodenobas
2. didi raodenobiT cilas
3. cota cilas
4. didi raodenobiT dazianebul qsovilis elementebs
A 2, 1, 3, 4
B 2, 3, 1, 4
C 1, 2, 3, 4
79
cxeleba (febris, pyrexia)
cxeleba tipobrivi paTologiuri procesia, romelic xasiaTdeba Termoregulaciis
cvlilebiTa da sxeulis temperaturis matebiT.
cxelebis etiologia
cxelebis uSualo gamomwvevia pirogenuli nivTierebebi (pyr-cecxli) anu
pirogenebi. moqmedebis meqanizmis mixedviT arCeven egzogenur da endogenur
(leikocitur) pirogenebs.
80
sxeulis temperaturis matebis safuZvels warmoadgens sxeulSi damatebiTi siTbos
kumulacia. Termoregulaciis sistema iwyebs axal, maRali temperaturis
SemanarCunebel reJimSi muSaobas. hipoTalamusis Termoregulaciis centris
`warmmarTveli punqtis~ (set point) gadanacvleba, iwvevs temperaturuli homeostazis
regulirebis donis cvlilebas da cxelebiTi reaqciebis formirebas.
hipoTalamusi
.
Termoregulaciis
centri `Set point~ gadanacvleba
camf
prostaglandini E1
PgE
`leikocituri pirogeni~
interleikini 1
meoradi pirogenebi simsivnuri nekrozuli faqtori
mononukleuri
fagociti
limfociti
limfokinebi granulociti
antigeni
pirveladi pirogenebi
sqema 14
81
I stadia. temperaturis momatebis stadia. am stadiaSi siTbos warmoqmna Warbobs
mis gacemas - organizmis temperatura matulobs. siTbos gacema mcirdeba
periferiuli sisxlZarRvebis Seviwroebis, siTbos gamoyofis, oflianobis da
aorTqlebis Semcirebis Sedegad, cxovelebSi ki Tmis bolqvebis SekumSvisa da
balnis aburZgvnis gamo (adamianebSi `batis kani~). siTbos warmoqmnis momateba
gamowveulia kunTebSi nivTierebaTa cvlis gaZlierebiT kunTebis hipertonusis da
kankalis fonze (kumSviTi Termogenezi). kunTebis kankali gamowveulia
periferiuli sisxlZarRvebis spazmiT, ris Sedegadac kanis temperatura qveiTdeba,
aRiniSneba Semcivneba. Termoregulaciis centri motorul neironebSi gzavnis
impulss da viTardeba kankali. amavdroulad Zlierdeba arakumSviTi Termogenezi
_ organoebSi (RviZlSi, filtvebSi, tvinSi) siTbos warmoqmna. es aris qsovilze
nervul-trofikuli zemoqmedebis Sedegi. cxelebis pirvel stadiaze jer Warbobs
kumSviTi Termogenezi, Semdgom matulobs arakumSviTi Termogenezis wili.
82
cxelebis tipebi temperaturuli mrudis mixedviT:
83
organoebisa da sistemebis cvlilebebi cxelebis dros
84
(gonorea, sifilisi), hipertenziis, poliarTritis, onkologiuri daavadebebis
samkurnalod (matulobs simsivnis mgrZnobeloba, qimio- da sxivuri Terapiis dros.
cxelebis gamomwvevi mizezia pirogenebi. Zlieri aqtivoba gaaCnia lopopolisaqaridebs. lipopolisaqaridebi
gramuaryofiTi mikrobebis membranis Semadgeneli nawilia. pirogenuli Tvisebebi gaaCnia lipid AA-s.
pirogenebisaTvis ar aris damaxasiaTebeli toqsikuroba da paTogenoba (es Tvisebebi axasiaTebs mikrobis
arapirogenul komponentebs).
cxelebis mizezebi _ pirveladi pirogenebi
leikocituri pirogenuli polipeptidebi (meoradi pirogenebi)
interleikin_1 interleikin_6, simsivnis nekrozis faqtori, _interferoni
hipoTalamusis Termoregulaciis centrSi warmoiqmneba
prostaglandin E2, camf_i (cikluri adenozinmonofosfati)
hipotalamusis “sicivis” receptorebis mgrZnobelobis momateba
set.point. donis momateba Termoregulaciis centrSi
siTbos gacemis Semcireba Termogenezis meqanizmebis aqtivacia
organizmis temperaturis momateba
85
1. baqteriostatikuri da baqteriociduli efeqti;
2. imunuri sistemis araspecifikuri da specifikuri faqtorebis aqtivacia;
3. stres_reaqciis aqtivacia.
1. alergia
2. imunodeficiti
3. autoagresiuli daavadebebi
4. arteriuli hiper an hipotenzia
5. sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis momateba
6. neiromediatorebis da hormonebis mimarT mgrZnobelobis cvlileba da sxva.
86
2. granulocitebi
3. monocitebi
4. limfocitebi
7.cxelebis I stadiaze
1. daqveiTebulia ZiriTadi cvla
2. aRiniSneba periferiuli vazokonstriqcia
3. Zlierdeba “kunTovani Termogenezi”
4. Zlierdeba simpaTikuri nervuli sistemis moqmedeba
pasuxi daazusTeT
87
V.ra mizniT da ra SemTxvevaSi iyeneben cxelebis da hiperTermiis dros
1. plazmis Semcvlel siTxeebs
2. buferul xsnarebs
3. antibiotikebs
4. prostaglandinebis sinTezis blokatorebs (aspirins)
pasuxi daazusteT.
infeqciuri procesebi
88
infeqciuri procesi – tipobrivi paTologiuri procesia, romelic infeqciuri
daavadebis ganviTarebis safuZvels warmoadgens. infeqciuri daavadebebi
gavrcelebis mixedviT ikaveben mesame adgils gul-sisxlZarRvTa da simsivnuri
daavadebebis Semdeg.
89
Tu adgilobrivi dacviTi reaqciebi ver uzrunvelyofen infeqciis lokalizacia,
adgili aqvs mis gavrcelebas (limfo-an hematogenuri gziT) da organizmSi
Sesabamisi fiziologiuri sistemebis reaqciebis ganviTarebas.
sqema 15
90
infeqciuri procesis stadiebi
infeqciuri procesis erT-erTi paTognomuri Taviseburebaa - mimdinareobis
cikluroba
araspecifikuri meqanizmebi:
1. kanisa da lorwovani garsis barieruli funqcia (kanis rqovani Sre, bronqebis
mocimcime epiTeliumi, nawlavebis lorwovani garsi. histohematologiuri da
hematoencefaluri barieri, ujreduli membrana, normaluri mikroflora);
2. sekretoruli procesebi (cximovani mJavebi, romlebic qmnian kanis dabal pH,
rZis mJava, romelsac gamoimuSavebs saofle jirkvlebi, kuWis wvenis dabali pH,
lizocimi, imunoglobulinebi, glikoproteinebi);
3. limfuri kvanZebi, limfoiduri qsovili;
4. humoruli meqanizmebi (lizocimi, -lizinebi, laqtoferini, transferini,
komplementis faqtorebi, interferonis sistema);
5. ujreduli rezistentoba (granulocitebi, makrofagebi);
6. refleqtoruli reaqciebi (Rebineba, xvela, faRaraTi);
7. fiziologiur sistemaTa reaqcia (gamomyof organoTa funqciis daAA RviZlis
antitoqsiuri funqciis gaZliereba, neiroendokrinuli regulaciis cvlileba,
sisxlis gadanawileba) (sqema 16).
specifikuri meqanizmebi:
mikroorganizmebis antigenuri determinantebi ganapirobeben ujredul an(da)
humorul imunur pasuxs. egzotoqsinebis ganeitraleba xdeba antitoqsinebiT.
xangrZlivi imunitetis Camoyalibebaze pasuxismgebelia imunuri mexsierebis
ujredebi (sqema 16).
91
dacviT-adaptaciuri meqanizmebi infeqciis dros
araspecifikuri specifikuri
organoebis, humoruli, imuniteti
sistemuri qsoviluri ujreduli pasiuri aqtiuri
bunebrivi xelovnuri bunebrivi xelov-
kanisa da
(dedis Ig (antisxeu- (imuniza- nuri
refleqto- lorw. lizocimi,
axalSobi- lebis Sey- cia (imuniza-
ruli garsis komplementi -
lebSi) vana) infeqciis cia
reaqcia barieruli lizini da sxv.
Semdeg) vaqcinebis
funqcia
meSveobiT)
sekreto-
sisxlis interferonis
ruli
gadanawileba sistema
procesebi
endokrinuli limfoiduri
regkulaciis qsovilis fagocitozi
cvlileba dagroveba
gamomyof
organoTa
funqciis
gaZliereba
RviZlis
antitoqsiuri
funqciis
gaZliereba
sqema 16
farmakoTerapiis principi
92
terminologia
93
8. infeqciuri daavadebis Terapiis dros mizanSewonilia
1. mikroorganizmze da toqsinebze zemoqmedeba
2. mikroorganizmze da organizmis reaqtiulobaze zemoqmedeba
3. mikroorganizmze, maTi cxovelqmedebis produqtebze da organizmis homeostazis
darRveul parametrebze zemoqmedeba
4. gamomwvevze, misi cxovelqmedebis produqtebze, organizmis reaqtiulobaze, homeostazis
darRveul parametrebze zemoqmedeba
94
hipoqsia (hypo-dabali, qveda oxygenium-Jangbadi)
hipoqsia tipobrivi paTologiuri procesia, romelic viTardeba biologiuri
Jangvis darRvevis dros, rac Tavis mxriv iwvevs sasicocxlo procesebis
arasakmarisi energiiT uzrunvelyofas.
hipoqsiis klasifikacia
simZimis mixedviT:
1. msubuqi;
2. zomieri;
3. mZime;
4. kritikuli, letaluri (sasikvdilo).
ganviTarebis siswrafisa da xangrZlivobis mixedviT:
1. elviseburi;
2. mwvave;
3. qvemwvave;
4. qronikuli;
hipoqsiuri mdgomareobis gavrcelebis mixedviT:
1. adgilobrivi;
2. zogadi.
ganviTarebis mizezis mixedviT:
1. egzogenuri (hipoqsiuri hipoqsia);
2. respiraciuli (sunTqviTi);
3. cirkulaciuri (gul-sisxlZarRvTa);
4. hemiuri (sisxlismieri);
5. qsoviluri;
6. gadatvirTvis;
7. substratuli;
8. Sereuli.
egzogenuri hipoqsia (hipoqsiuri hipoqsia) viTardeba CasunTqul haerSi
Jangbadis parcialuri wnevis daqveiTebis Sedegad (SaRaroSi, WaSi, safren
aparatSi, agreTve mTaze asvlisas). yvela aRniSnul SemTxvevaSi hipoqsiis
paTogenezis safuZvels warmoadgens Jangbadis Semcvelobis Semcireba
arteriul sisxlSi (arteriuli hipoqsemia), rac iwvevs hemoglobinis JangbadiT
arasakmaris gajerebas. gaxangrZlivebulia sisxlidan qsovilebSi Jangbadis
gadasvlis dro. kompensaciuri hiperventilacia auaresebs Tavis tvinisa da
gulis sisxlmomaragebas da ganapirobebs acidozis ganviTarebas.
respiraciuli hipoqsia viTardeba filtvebSi gazTa cvlis darRvevis Sedegad _
difuziis gaZneleba, ventilaciur-perfuziuli Tanafardobis darRveva, sisxlis
Suntireba (bronqospazmi, ucxo sxeuli, filtvebis SeSupeba, anTeba,
pnevmoToraqsi, filtvebSi sisxlis mimoqcevis darRveva da sxva). respiraciuli
hipoqsiis paTogenezis safuZvels warmoadgens arteriuli hipoqsemia da
hiperkapnia.
cirkulaciuri hipoqsia viTardeba sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad, rac
organoebisa da qsovilebis arasakmarisi sisxlmomaragebis mizezi xdeba
(sisxlis didi raodenobiT dakargva, eqsikozi, miokardiumis infarqti, gulis
gadatvirTva, vazomotoruli regulaciis da mikrocirkulaciis darRveva,
alergiuli reaqciebi da a.S.). hemodinamikuri maCveneblebi SeiZleba meryeobdes
farTo farglebSi. am tipis hipoqsiisaTvis damaxasiaTebelia arteriul
sisxlSi Jangbadis normaluri Semcveloba, am maCveneblis daqveiTeba venur
95
sisxlSi da maRali arteriul-venuri sxvaoba. gamonakliss warmoadgens
gavrcelebuli prekapilaruli Suntireba.
hemuri hipoqsia viTardeba sisxlSi Jangbadis tevadobis Semcirebisas (anemia,
hidremia, mxuTavi gaziT - karboqsihemoglobinis (COHB), methemoglobinis
(MetHB) warmomqmneli nivTierebebiT mowamvla, hemoglobinis Senebis
memkvidreobiTi defeqti, agregacia). hemuri hipoqsiis dros arteriul da venur
sisxlSi Jagbadis Semcveloba daqveiTebulia.
96
Zvlebi, xrtilebi, myesebi inarCuneben normalur struqturas da cxovelqmedebas
xangrZlivi droiT sisxlmomaragebis sruli Sewyvetis pirobebSic. amgvarad,
organizmis sicocxlis manZilze `zogadi hipoqsia~ ar viTardeba. nebismieri
simZimis hipoqsiis dros sxvadasxva organo da qsovili sxvadasxva mdgomareobaSi
imyofeba.
sqema 17
97
mniSvnelovani deficitis pirobebSic. hipoqsiis dros sisxlSi Jangbadis tevadoba
agreTve matulobs, eriTrocitebis Zvlis tvinidan intensiuri gamorecxvis xarjze.
98
imunuri sistema _ viTardeba imunodeficiti, paTologiuri imunuri tolerantoba,
alergiuli, autoagresiuli reaqciebi.
99
3. Sokis ereqtiuli fazis dros
4. epilefsiuri gulyris dros
9.romeli tipis hipoqsiis dros aRiniSneba Jangbadis normaluri Semcveloba arteriul
sisxlSi
1. respiraciuli
2. cirkulaciuli
3. egzogenuri
4. hemuri
I
1. ra saxisOhipoqsia viTardeba bronquli asTmis dros.
2. ra saxisOhipoqsia viTardeba feCidan amolabolqviT mowamvlis dros
3. ra garTulebebi SeiZleba ganuviTardeT mRvinTavebs
4. ra saxis hipoqsia unviTardebad alpinistebs mTaSi
5. ra darRvevebi viTardeba organizmSi TviTmfrinavis germetizaciis darRvevis dros
II
adaptaciuri meqanizmebis ukmarisobis an gamofitvis Sedegad ra funqciuri da
struqturuli cvlilebebi viTardeba hipoqsis dros
1. a) nervul sistemaSi b) gul-sisxlZarRvTa sistemaSi
g) sasunTq sistemaSi d) saWmlis momnelebel sistemaSi
e) TirkmlebSi v) TirkmelzedaTa jirkvlebSi
2. ra metaboluri cvlilebebi viTardeba am dros.
100
meqanikuri faqtorebis damzianebeli zemoqmedeba organizmze
meqanikuri travma
meqanikuri energia iwvevs organoebisa da qsovilebis sxvadasxva saxis dazianebas
an dazianebaTa kombinacias: Zvlebis motexilobas, amovardnilobas, qsovilebis
daJeJilobas an gaxleCas (Wriloba, gaWimva, gagleja), sisxldenas, travmul Soks
da sxv.
101
Termuli faqtoris damazianebeli moqmedeba organizmze
damwvroba
102
damwvrobiTi Soki:
Zlieri tkivili
gamoxatuli toqsemia
gamoxatuli dehidratacia
xanmokle ereqtiuli da mZimed mimdinare torpiduli stadia
xSiri inficireba da sefsisis ganviTareba.
103
SemTxvevebSi iTrguneba qerqqveSa da mogrZo tvinis centrebis funqcia. hipoTermiis
dros sikvdilis mizezia sunTqvis Sewyveta.
104
4. II xarisxis damwvrobis dros aRiniSneba
1. kanis nekrozi da wylulebis ganviTareba
2. kanis mwvave eqsudaciuri anTeba
3. kanis siwiTle da SeSupeba
4. kanqveSa struqturebis dazianeba
9. hipoTermia iwvevs
1. nivTierebaTa cvlis gaZlierebas
2. nivTierebaTa cvlis daTrgunvas
3. Jangbadze moTxovnilebebis gazrdas
4. Jangbadze moTxovnilebebis Semcirebas
105
maionizebeli gamosxivebis damazianebeli
moqmedeba organizmze
maionizebeli gamosxiveba warmodgenilia didi energiis mqone sxivebiT. maTi
saerTo Tvisebaa dasxivebis zonaSi SeRweva da ionizaciis gamowveva.
106
organizmis funqciis moSla. zesasikvdilo dozebiT dasxivebisas Warbobs
ujredis interfazuri sikvdili, romelic dgeba uaxloes wuTebSi an saaTebSi.
minimaluri sasikvdilo dozebiT dasxivebisas ganviTarebuli daavadeba
mimdinareobs Zvlis-tvinovani formiT, romlis drosac aRiniSneba sisxlmbadi da
limfoiduri qsovilebis cvlilebebi (anemia, limfopenia, agranulocitozi,
fagocitozisa da antisxeulebis warmoqmnis daTrgunva). amis Sedegad irRveva
organizmis imunobiologiuri Tvisebebi, viTardeba piris Rrusa da nawlavTa
infeqciebi, pnevmonia, angina. sxivuri daavadebebis sxva damaxasiaTebeli niSnebia:
hemoragiuli sindromi, Trombocitopenia (rac Trombocitebis momwifebisa da
gamravlebis darRvevis gamo viTardeba), fibrinogenisa da fibrinis struqturis
cvlileba, fibrinolizisa da antikoagulaciuri sistemis aqtivobis zrda,
sisxlis koagulaciuri sistemis cilebis sinTezis daqveiTeba, wvrili
sisxlZarRvebis kedlis cvlilebebi, sisxlZarRvebis tonusisa da rezistentobis
Semcireba, dazianebuli ujredebidan biologiurad aqtiuri nivTierebebis
gamoTavisufleba, romlebic aRrmaveben sisxlZarRvebis kedlis dazianebas,
izrdeba maTi ganvladoba, irRveva sisxlis mimoqceva, mikrocirkulacia. es xels
uwyobs qsovilebSi distrofiuli da degeneraciuli procesebis gaRrmavebas.
qromosomuli aberaciebi sasqeso ujredebSi iwvevs memkvidrul daavadebebs da
somaturi ujredebis malignizacias.
Zvlis-tvinovani forma.
pirveli periodi (grZeldeba ramdenime saaTidan 1-2 dRemde) _ warmoadgens nervul
da hormonul reaqciebs. am periods axasiaTebs agzneba, Tavis tkivili, Rebineba,
faRaraTi, Sinagan organoTa funqciis darRvevebi, sisxlSi _ leikocitozi,
limfopenia. SesaZlebelia sxivuri Sokis ganviTareba.
107
meore periodi (faruli), am periodis xangrZlivoba 1-2 kviraa. es moCvenebiTi
keTilsaimedoobis periodia: qreba nervuli sistemis agznebadoba, mJRavndeba
hemopoezis darRveva, aRiniSneba leikopenia, progresirebs limfopenia.
mowamvla
mowamvla _ paTologiuri procesia, romelic organizmSi garemodan moxvedrili
sxvadasxva warmoSobis Sxamiani nivTierebebis zemoqmedebis Sedegad viTardeba.
108
organizmis swrafi reaqciiT _ sunTqvis, gulis muSaobis daTrgunviT an gaCerebiT.
rezobciuli moqmedeba Sxamis Sewovis Semdeg vlindeba.
109
Sxamebis organizmSi SeRwevis gzebi. intoqsikaciis ganviTarebis siswrafe da
xasiaTi mniSvnelovnad aris damokidebuli organizmSi Sxamis SeRwevis gzaze.
toqsikuri nivTierebebi organizmSi SeiZleba moxvdes: kuW-nawlavis traqtidan,
ineqciebis meSveobiT (kanqveSa, intramuskularuli, intra-venuri), lorwovani
garsebis, sasunTqi sistemis, kanis saSualebiT, organizmis sxvadasxva Rrudan
(swori nawlavi, saSo, yuri), gadavides dedis organizmidan nayofze.
110
dabaltoqsikuri nivTierebebisaTvis, romlebic Znelad gamoidevneba organizmidan,
subtoqsikuri dozebis organizmSi ganmeorebiTi moxvedris Sedegad dagrovili
nivTierebis raodenoba toqsikur dozas aRwevs. SemdgomSi mimdinareobs
qsenobiotikebis biologiuri transformacia anu metabolizmi (gardaqmna da
daSla). organizmi qsenobiotikze reagirebs, rogorc ucxo qimiur nivTierebaze,
rasac Sedegad misi neitralizacia an eliminacia mohyveba. gansakuTrebiT
mniSvnelovania iseTi metaboluri procesebi, romelTa Sedegad dabal- an
aratoqsikuri nivTiereba gardaiqmneba ufro toqsikur nivTierebad. metabolizmis
saboloo Sedegi Cveulebriv, nivTierebis biologiuri aqtivobis daqveiTebaSi
mdgomareobs _ gauvnebleba an detoqsikacia.
111
gamovlindes Semdegi paTologiuri mdgomareobebiT: hipertoniuli sindromi,
toqsikuri Soki, gulis riTmisa da gamtareblobis darRveva.
112
5. sxivuri daavadebis formebia:
1. toqsikuri forma
2. kardialuri forma
3. nawlavuri forma
4. ujreduli forma
1. ra aris qsenobiotiki?
2. ra aris Sxami, toqsikuri agenti da toqsikuri nivTiereba?
3. erTi da imave Sxamis zemoqmedebis dros ra SemTxvevaSi icvleba mowamvlis
mimdinareoba
4. CamoTvaleT Sxamebis organizmSi SeRwevis gzebi
5. rogor xorcieldeba qsenobiotikebis da organizmis urTierTqmedeba?
6. daaxasiaTeT mwvave mowamvlaTa ZiriTadi paTologiuri sindromebi
113
wylis cvlis darRveva
mozrdili adamianis organizmSi wyali sxeulis masis 45-65%-s (30-45l) Seadgens.
siTxis moculoba bavSvebSi metia da asakTan erTad klebulobs.
114
natriumis deficiti, hipovolemia aldosteronis momateba sisxlSi natriumis
reabsorbciis gaZliereba Tirkmlis milakebSi hipernatriemia
osmoreceptorebis gaRizianeba antidiurezuli hormonis Warbi gamoyofa
wylis reabsorbciis gaZliereba Tirkmlis milakebSi sisxlis masis momateba,
sisxlSi natriumis koncentraciis normalizeba.
hiperhidratacia
hipohidratacia
115
hipohidratacia wylis cvlis yvelaze xSiri da mZime darRvevaa. igi viTardeba
wylis arasakmarisi raodenobiT miRebis an didi raodenobiT dakargvis dros.
gauwylovanebis ukidures xarisxs eqsikozs uwodeben.
SeSupeba
116
normaSi kapilarebis arteriul nawilSi hidrodinamikuri wneva metia onkozurze
(romelic akavebs siTxes mikrosisxlZarRvis sanaTurSi), aRniSnuli ganapirobebs
filtraciis process. kapilaris venur nawilSi onkozuri wneva ar icvleba, xolo
hemodinamikuri ecema, amitom siTxe ukan, kapilarSi brundeba _ mimdinareobs
rezorbcia. normaSi sisxlZarRvebSi filtraciisa da rezorbciis regulaciis
procesSi monawileobs limfuri kapilarebic. maTi saSualebiT SesaZlebelia
qsovilTaSua siTxis gadineba venur sisxlZarRvebSi.
SeSupebis saxeebi
117
Sekavebas. natriumis Warbi raodenoba grovdeba qsovilebSi (osmosuri faqtori).
TirkmelebSi gulis ukmarisobiT gamowveuli sisxlis mimoqcevis daqveiTeba iwvevs
renin-angiotenzin-aldosteronuli meqanizmebis CarTvas, rac organizmSi wylis
Sekavebis gaZlierebas uwyobs xels. venuri Segueba da distrofiuli procesebi
RviZlSi ganapirobebs RviZlis mier cilis sinTezis darRvevas, hipoonkias
(onkozuri faqtori). bolo dros, wyal-marilovani cvlis regulaciaSi did
mniSvnelobas aniWeben e.w. natridiurezul faqtors da Na, K-s atfa-s endogenur
inhibitors.
118
kardialuri SeSupebis paTogenezi
TirkmelSi sisxlis
nakadis Semcireba
reninis gamomuSavebis
gaZliereba
aldosteronis
sekreciis stimulacia
TirkmelSi Na-is
reabsorbciis
gaZliereba da wylis
Sekaveba
hipernatriemia
osmoreceptorebis
gaRizianeba
antidiurezuli hormonis
gamomuSavebis gazrda
wylis qsovilebSi
(RruebSi) dagroveba
SeSupeba
119
renuli (Tirkmlismieri) SeSupeba
kompensaciuri meqanizmebi
121
wylis balansi organizmSi
wylis miReba gamoyofa
Txieri sakvebiT _ 1200 ml SardiT _ 1400 ml
sakvebiT _ 1000 ml amosunTquli haeriT 300 ml
organizmSi warmoqmnili wyali 300 ml fekaluri masebiT 200 ml
ofliT 600
sul 2.500 sul 2500
wyali organizmis masis 54%
w y a l i
ujredSiga 31%-s ujredgare 23% ujredSua 18% (12 l)
( 24 l) plazmuri 4%
transcelulaluri 1%
1. SeSupebis ganviTarebis mizezebia:
1. sisxlis onkozuri wnevis momateba
2. venuri wnevis momateba
3. ujredTaSoris sivrceSi osmosuri wnevis mimateba
4. ujredTaSoris sivrceSi onkozuri wnevis momateba
122
9. onkozuri faqtori SeSupebis ganviTarebis ZiriTadi paTogenuri rgolia
1. nefrozuli sindromis dros
2. RviZlis ukmarisobis dros
3. anTebis dros
4. SimSilis dros
A 2,1,4,5,6,7,3
B 2,1,7,6,4,5,3BB
C 3,2,1,4,7,6,5
ra niSnebi axasiaTebs organizmis hipohidratacias
1. diurezis Semcireba
2. kanis simSrale
3. arteriuli hipertenzia
4. Tvalis kaklebis turgoris Semcireba
5. venuri wnevis daqveiTeba
6. wyurvili
A – 2,5,6,3,7,1,4
B – 2,3,5,6,1,7,4
C – 2,5,6,1,3,7,4
A – 1,4,3,6,5,2
B – 6,5,3,2,1,4
C – 6,5,3,4,1,2
123
SeSupebis likvidaciis meTodebi:
124
2. NaCl-is gamoyofis Seferxeba (NaCl-is homeostazis maregulirebeli organoebis
dazianebis dros _ Tirkmlis ukmarisoba, reninis hipersekrecia,
aldosteronizmi, angiotenzinis Warbi raodenobiT warmoqmna).
gamovlinebebi:
hipernatriemiis dros aRiniSneba SiSis SegrZneba, fsiqikuri daTrgunva,
momatebulia nervul-kunTovani agznebadoba (hiperkinezia, SesaZlebelia
krunCxvebi), arteriuli wneva da sxeulis temperatura. zog SemTxvevaSi
SesaZlebelia ujredebis dehidratacia, ujredgareTa SeSupebisa da alkalozis
ganviTareba.
hiponatriemia – sisxlSi Na-is koncentraciis daqveiTebis mizezebi:
1. NaCl-is mcire raodenobiT miReba (sakvebTan erTad, SimSilisa da umarilo
dietis dros);
2. Na-is didi raodenobiT dakargva (SardiT, ofliT, nawlavis wveniT);
3. sisxlis ganzavebis gamo:
a) wylis Warbad miRebis SemTxvevaSi;
b) izotonuri xsnaris parenteruli gziT Seyvanisas;
g) oliguriis, anuriis dros;
d) wylis gadanawilebisas ujredSorisi sivrcidan sisxlZarRvebSi SeSupebis
alagebis dros.
gamovlinebebi:
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba Na-is dakargvas SardTan erTad, TirkmlebSi
misi reabsorbciis Semcirebis SemTxvevaSi (aldosteronis arasakmarisi
raodenobiT gamoyofa, sulfanilamidebis an karboanhidrazis inhibitorebis
miReba).
125
gasvlas ujredgare sivrceSi. kaliumi asrulebs plastikur funqcias_cilis
anabolizms Tan axlavs ujredSi K+-is kumulacia, cilis daSlisas K+ gamodis
ujredidan da gadadis ujredgare sivrceSi, sisxlSi da Semdeg SardSi. kaliumis
cvla mWidro kavSirSia wylis cvlasTan. Na+ akavebs H2O-s organizmSi, K+ xels
uwyobs diurezs (natriumis da kaliumis `antagonizmi~).
gamovlinebebi:
hipokaliemiis dros darRvevebi vlindeba misi mTliani raodenobis 10-30%-iT
Semcirebisas. am dros aRiniSneba nervul-kunTovani agznebadobis Semcireba,
SeiZleba ganviTardes kunTebis dambla, kuWis, nawlavebis, Sardis buStis
motoruli tonusis da arteriuli wnevis daqveiTeba. xangrZlivad mimdinare
hipokaliemiam SeiZleba gamoiwvios distrofiuli cvlilebebi gulis kunTSi,
nawlavebsa da sxva organoebSi. progresirebadi hipokaliemia xSirad iwvevs gulis
ariTmias da gulis gaCerebas sistolis fazaSi. ekg-ze jer gaxangrZlivebulia P-Q
intervali, Semdeg K+ deficitis gaRrmavebisas aRiniSneba Q-T, intervalis
gafarToeba da T kbilis inversia.
gamovlinebebi:
hiperkaliemiis dros aRiniSneba tkivilebi kidurebis, enis, muclis kunTebSi,
viTardeba kunTebis dambla, nawlavTa atonia, bradikardia (matulobs
parasimpaTikuri nervuli sistemis aqtivoba) ariTmia, mZime SemTxvevebSi
SesaZlebelia gulis gaCereba diastolis fazaSi. ekg-ze aRiniSneba QRS
kompleqsis gafarToveba (agznebis gatarebis Semcireba), Tkbilis mniSvnelovani
gazrda (repolarizaciis bolo fazis Semcireba).
126
aZlierebs fermentebis aqtivobas, monawileobs cilovan da naxSirwylovan cvlaSi,
moqmedebs nervul-kunTovan agznebaze.
hipomagniemia
gamovlinebebi:
hipomagniemias axasiaTebs hiperrefleqsia, tremori, zogjer tetaniac, taqikardia,
arteriuli wnevis momateba.
hipermagniemia
sakvebTan erTad miRebuli Ca2+-is naerTebi wyalSi uxsnadia. kuWis mJave SigTavsis
zemoqmedebis Sedegad isini nawilobriv gadadian xsnad mdgomareobaSi Ca2+ Sewova
ZiriTadad 12-goja nawlavSi xdeba, rac damokidebulia cximebis, cximovani
mJavebis, D vitaminis Semcvelobaze.
hiperkalciemia
127
6. memkvidruli paTologia.
gamovlinebebi:
hiperkalciemia vlindeba dispefsiuri movlenebiT (madis daqveiTeba, Rebineba da
sxv.), wyurviliT, poliuriiT, kunTebis hipotoniiT, hiperrefleqsiiT, Zvlebis
tkiviliT. mZime SemTxvevebSi _ bavSvebSi zrdis SeferxebiT, sisxlZarRvTa
kalcinoziT, arteriuli hipertenziiT, rqovanas kalcifikaciiT centraluri
nervuli sistemis funqciis uxeSi darRvevebiT.
hipokalciemia
gamovlinebebi:
hipokalciemia iwvevs nerv-kunTovan agznebadobis momatebas _ krunCxvebs (tetanias),
sisxlis hipokoagulacias, gulis funqciis Sesustebas, hipotenzias. xangrZlivi
hipokalciemia bavSvebSi raqits, trofikul darRvevebs (magaliTad, kataraqta),
dentinis gakirvis moSlas da sxv.
128
wyalbadionTa koncentraciis Semcireba). ganviTarebis meqanizmis mixedviT,
acidozi an alkalozi SeiZleba iyos respiraciuli (airovani), romelic viTardeba
naxSirorJangis transportisa da cvlis darRvevebis Sedegad da metaboluri,
romelic viTardeba organizmSi araaqroladi mJave da tute nivTierebebis
dagrovebisas.
respiraciuli acidozi
mizezi - filtvebis hipoventilacia
meqanizmi - hipoventilacia pCO2 momateba sisxlSi PH Semcireba
kompensaciis meqanizmebi
swrafi:
1.hemoglobinuri buferi H+uerTdeba eriTrocitebis Hb
2.ujredebis cilovani buferuli sistema - ujredis K+ icvleba H+
3. Zvlis qsovilis cilovani da fosfaturi buferi
4. plazmis cilovani buferi. cilebi iwveven H+ neitralizacias, xdeba Na+ gamoTavisufleba
xangrZlivi
TirkmelSi Zlierdeba
-acidogenezi
-aminogenezi
-NaH2PO4 sekrecia
- K+,Na+ cvla
rac iwvevs hidrokarbonatis da Na+ reabsorbcias.
respiratoruli alkalozi
kompensaciis meqanizmebi:
swrafi
1. alveoluri ventilaciis moculobis Semcireba
129
2. ujreduli buferuli sistemebis aqtivacia (hidrokarbonatuli, cilovani, Hb, fosfaturi)
H+icvleba K+ da Na+ -ze
2. glikolizis aqtivacia (rZis da piroyurZnis mJavas warmoqmna)
3. ujredis Cl-icvleba HCO3-.
xangrZlivi
- TirkmlebSi iTrguneba acidogenezi
- xdeba K+ diurezis aqtivacia
- SardSi matulobs Na2HPO4 raodenoba
- iTrguneba amoniogenezi
metaboluri acidozi
I mizezebi
I. metabolizmis darRveva
1. piroyurZnis mJavas raodenobis momateba qsovilSi da laqtat acidozi (sxvadasxva
saxis hipoqsiis, RviZlis dazianebis dros)
2. sxva organuli da araorganuli mJavebis dagroveba (qsovilebis masiuri dazianeba
travmebis, damwvrobis, anTebis dros)
3. ketoacidozi (Saqriani diabetis, SimSilis, cxelebis, alkoholuri intoqsikaciis,
damwvrobis, anTebis dros).
II. fiziologiuri da buferuli sistemebis ukmarisoba.
kompensaciis meqanizmebi
swrafi
I. buferuli sistemebis gaaqtiveba
1. plazmis hidrokarbonatuli sistemis
2. eriTrocitebis da sxva ujredebis hidrokarbonatuli buferis
3. sxvadaxva qsovilebis cilovani buferis
4. Zvlis tvinis hidrokarbonatuli da hidrofosfaturi buferis
II. sunTqvis centris gaaqtiveba. hiperventilacia
xangrZlivi
1. Tirkmlismieri (Zlierdeba amoniogenezi, acidogenezi NaH2PO4 sekrecia, Na+ K+ cvla)
2. Zvlis qsovilis buferuli sistema
3. RviZlismieri kompensaciis meqanizmebi.
metaboluri alkalozi
matulobs bikarbonatebis koncentracia sisxlSi (PH)
mizezebi
1. Tirkmlis eqskretoruli funqciis darRveva (tute produqtebis dagroveba)
2. mJava produqtebis gakargva pirRebinebis da kuWis fistulis dros (HCl xarjze)
3. organizmSi Warbi raodenobiT tuteebis moxvedra (enteralurad, pareentalurad)
4. Na+,Ca++,K+ ionebis cvlis darRveva
kompensaciis meqanizmebi
swrafi
I ujreduli meqanizmebi
1. metaboluri reaqciebis gaaqtiveba (organuli mJavebis warmoqmna)
2. cilovani buferis (H+ da Na+ cvla)
3. HCO3- da Cl- cvla (ZiriTadad eriTrocitSi)
II. araujreduli buferuli sistema (naklebad mniSvnelovania)
III. hipoventilacia
xangrZlivi
Tirkmlis gziT HCO3-gamoiyofa
130
2. mJava_tutovani wonasworobis ra saxis darRvevas iwvevs alkeoluri hiperventilacia
1. Sereul alkalozs
2. Sereul acidozs
3. respiraciul alkalozs
4. metabolur acidozs
I.
1. romeli eleqtrolitis balansis darRvevis dros aris mizanSewonili:
1. diuretikebis da aldosteronis antagonistebis gamoyeneba
2.Ca++ da glukozis insulinTan kombinaciaSi intravenuli infuzia
3. kalciumis glukonatis da vitamin D gamoyeneba
131
2. romeli ionis balansis darRvevis dros viTardeba
1. kunTebis hipotonia
2. ujredis hiperhidratacia
3. arteriuli hipotenzia
SimSili
S i m S i l i
arasruli
sruli
xarisxobrivi raodenobiTi
wyliT uwylod
sqema 18
SimSilis yovel formas garegani an Sinagani mizezi aqvs. sruli SimSilis
garegani mizezia sakvebis ararseboba an uaris Tqma kvebaze. Sinagani mizezia _
ganviTarebis mankebi, saWmlis momnelebeli sistemis iseTi darRvevebi, romlebic
abrkoleben sakvebis aTvisebas (magaliTad, gastriti, enteriti).
132
SimSilis dros organizmis sicocxlis xangrZlivoba damokidebulia garegan da
Sinagan pirobebze. sicocxlis xangrZlivoba mcirdeba organizmis energetikuli
danaxarjebis zrdis, siTbos gacemis momatebis, garemos dabali temperaturis da
maRali tenianobis dros.
133
organizmis ZiriTadi sasicocxlo funqciebi SimSilis pirvel or periodSi
uaxlovdeba fiziologiur dones. pirvel periodSi nervuli sistemis mxriv
aRiniSneba kvebis centris agzneba, rac SimSilis Zlier SegrZnebas iwvevs.
Semdeg nervuli sistemis funqciebi iTrguneba, zogierTi pirobiTi refleqsi
qreba, xSirad viTardeba Soki. cnobiereba SenarCunebulia, zog SemTxvevaSi
aRiniSneba fsiqozi.
134
naxSirwylebis cvlis darRveva
hipoglikemia
135
hipoglikemiis klinikuri gamovlinebebi:
hipoglikemiuri reaqcia - sisxlSi glukozis swrafi, Seqcevadi Semcirebaa.
mizezebi: insulinis droebiTi Warbi sekrecia SimSilobis me-2-3 dRes, organizmSi
glukozis didi raodenobiT Seyvana an tkbili sakvebis didi raodenobiT miReba
xandazmuli an moxucebuli asakis pirebis mier. aseTi reaqcia vlindeba
hipoglikemiiT, SimSilis SegrZnebiT, kankaliT, taqikardiiT (aRniSnuli simptomebi
hipoglikemiis reaqciis dros sustad aris gamoxatuli).
glikogenozebi
galaqsozemiebi
hiperglikemia
136
emociuri hiperglikemia centraluri warmoSobis hiperglikemiis SemTxvevaSi,
impulsebi, gadaecema Tirkmelzeda jirkvlis tvinovan Sres da iwvevs adrenalinis
sekreciis gaZlierebas. adrenalini astimulirebs glikogenis daSlas RviZlSi da
glukozis gadasvlas sisxlSi. glikogenolizs RviZlSi aZlierebs, agreTve,
simpaTikuri nervuli sistemis zemoqmedeba. nevrologiuri da fsiqogenuri
darRvevebi iwveven kateqolaminebis garda, glukokortikoidebis, Tireoduli
hormonebis momatebas, glikogenolizis da glukoneogenezis aqtivacias,
glikogenezis daTrgunvas da hiperglikemias.
137
imis miuxedavad, rom insulini da glukagoni urTierTsawinaaRmdegod moqmedeben
sisxlSi glukozis raodenobaze, isini sinergistebad iTvlebian, vinaidan
glukagoni uzrunvelyofs urjedebs glukoziT, insulini ki xels uwyobs mis
utilizacias urjedebis mier. adrenalinur hiperglikemias iwvevs glikogenolizi
RviZlSi. insulinisagan gansxvavebiT, hidrokortizoni amcirebs membranebis
ganvladobas glukozisaTvis da heqsokinazuri reaqciis siCqares. analogiurad
moqmedebs kortikotropinic. somatotropini astimulirebs ra
glukokortikoidebis gamoyofas, amuxruWebs heqsokinazas aqtivobas da ujredebis
mier glukozis moxmarebas. farisebri jirkvlis hormonTa siWarbisas mcirdeba
organizmSi tolerantoba glukozis mimarT, Tiroqsini astimulirebs glukozis
Sewovas nawlavebSi, aZlierebs RviZlis fosforilazas aqtivobas, iwvevs
hiperglikemias.
Saqriani diabeti
138
insulinis nakleboba
sqema 19
139
cximebis gamoyeneba). agreTve egzogenuri faqtorebi, maT Soris virusebi da
qimiuri nivTierebebi (iwveven langerhansis kunZulebis -ujredebis citolizs).
140
hiperglikemiis dros xSirad viTardeba diabeturi koma. diabeturi komis dros
aRiniSneba gonebis dakargva, taqikardia, hipotenzia, perioduli sunTqva.
fardobiTi hipoinsulinizmi
sqema 20
Saqriani diabetis mwvave garTulebebs miekuTvneba diabeturi ketoacidozi (acido
zuri koma), hiperosmosuri da hiperglikemiuri koma.
141
qronikuli garTulebebia: diabeturi angiopaTia, nevropaTia, nefropaTia,
encefalopaTia, kataraqta da sxv. kardiopaTia, osteo da arTropaTia, imunuri
sistemis aqtivobis daqveiTeba.
142
cilovani cvlis darRveva
cilebze organizmis moTxovnileba dRe-RameSi Seadgens 1,5-2,5g/kg.
cilovani cvlis darRvevas iwvevs:
1. miRebuli azotovani nivTierebebisa da organizmis moTxovnilebis Seusabamoba;
2. cilis monelebis darRveva kuW-nawlavis traqtSi;
3. cilis Semcvelobis cvlilebebi sisxlis plazmaSi;
4. aminomJavebis transmembranuli gadatanis darRveva;
5. aminomJavebis metabolizmis darRveva;
6. cilis katabolizmis saboloo etapebis darRveva.
143
mowamvla (spilenZis, tyviis, vercxliswylis, kadmiumis), endotoqsinemia (spilenZis
naerTebiT mowamvla). membranopaTiebis dros irRveva aminomJavebis transporti
nawlavebidan sisxlSi, sisxlidan hepatocitebSi da organoebis da qsovilebis
ujredebSi.
144
kreatini da kreatinini. sisxlsa da SardSi kreatininis raodenoba mniSvnelovnad
icvleba Tirkmlis ukmarisobis, Saqriani diabetis kunTebis hipotrofiis,
miozitebis, miasTeniis, SimSilis dros.
145
saxsrebis deformacia, cxeleba, nefro- da uroliTiazi, pielonefriti,
nefrosklerozi, Tirkmlis ukmarisobis niSnebi (uremia) (sur. 48).
3. hiperglikemiis mizezebia
1. naxSirwylebis Warbi miReba
2. insulinis mimarT receptorebis mgrZnobelobis Semcireba
3. adrenalinis siWarbe
4. somatotropuli hormonis nakleboba
8. glikogenozebis mizezebia
1. glikogenolizis fermentebis masinTezirebeli genebis mutacia
2. glikogenolizis fermentebis dabali aqtivoba
3. alimenturi hiperglikemia
4. RviZlSi gluko da glikogeis sinTezis darRveva
146
10. naxSirwylebis cvlis darRvevis tipobrivi formebia
1. Saqriani diabeti
2. hipoglikemiebi
3. glikogenozebi
4. uSaqro diabeti
I II
1.diabeturi ketoacidozi 1.angiopaTia
2.hiperosmolaruli koma 2. encefalopaTia
3. hipoglikemiuri koma 3. nefropaTia
4. retinopaTia
5. nevropaTia
III CamoTvaleT
1. hipoglikemiis mizezebi
2. hipoglikemiis klinikuri gamovlinebebia
I II
1. bradikardia 1.taqikardia
2. kankali 2. SimSilos SegrZneba
3. piris simSrale 3. kankali
4. poliuria 4. oflianoba
5. gonebis dakargva 5. gonebis dakargva
147
III.emociur hiperglikemias iwvevs
1. simpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba
2. parasimpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba
IV
1. CamoTvaleT cilovani cvlis darRvevis mizezebi
2. CamoTvaleT cru hiper da hipoproteinemiis gamomwvevi mizezebi
3. riTi xasiaTdeba cilis katabolizmis finaluri procesebis darRveva?
4. ujreduls Tu ujredgare disproteinebs miekuTvneba amiloidozi, hialinozi,
mukoidozi
5. ra klinikuri niSnebi axasiaTebs podagras?
148
nefrozis dros viTardeba lipuria (cximis arseboba SardSi).
mizezebi:
1. sakvebTan erTad cximis didi raodenobiT miReba;
2. cximebis depo organoebidan mobilizeba;
3. lipolizisa da umaRlesi cximovani mJavebis Jangvis darRveva;
4. cximebis RviZlidan gamotanis darRveva.
149
cximebis Sualeduri cvlis darRveva. cximovani cvlis pirveli etapi lipolizia.
lipolizis dros gamoTavisuflebuli cximovani mJavebi ganicdian -Jangvas da
warmoqmnian acetilkoenzim A-s, misi ori molekulis kondensaciisas miiReba
acetoacetilkoenzim A. normis pirobebSi acetoacetilkoenzim A-sgan ZiriTadad
RviZlSi warmoqmnili acetosxeulebi acetoni, oqsierbomJava, acetoZmarmJava sxva
organoebSi da qsovilevbSi (filtvebi, kunTebi, Tirkmlebi da sxva). iJangeba CO2
da H2O-mde. yvela zemoT aRniSnuli nivTiereba erTiandeba ketonuri (acetonuri)
sxeulebis saxelwodebiT. maTi donis momateba RviZlSi iwvevs ketozs, RviZlis
dazianeba toqsikoinfeqciuri faqtorebiT da glikogenwarmomqmneli funqciis
darRveva iwvevs cximovani mJavebis momatebas RviZlSi. am SemTxvevaSi ketozs Tan
sdevs RviZlis cximovani infiltracia. ketozis ganviTarebis erT-erT ZiriTad
mizezs warmoadgens naxSirwylebis deficiti, rac Tavis mxriv iwvevs RviZlis
gaRaribebasa da krebsis ciklis darRvevas (mag.: SimSilis, emociuri daZabulobis,
Zlieri fizikuri datvirTvis, Saqriani diabetis mZime formebis dros).
simsuqne
simsuqne - organizmSi cximis Warbi raodenobiT
dagroveba trigliceridebis saxiT. am dros
sxeulis masa matulobs 20-30%-iT. Tavad cximis
masis momateba ar warmoadgens organizmisaTvis
saSiSroebas, Tumca amcirebs mis adaptaciur
SesaZleblobebs da zrdis daavadebaTa ganviTa-
rebis risks (Saqriani diabeti, hipertonuli
daavadeba, aTerosklerozi, gulis iSemiuri daa-
vadeba, prostatis, sarZeve jirkvlis, endome-
triumis kibo). ekonomikurad ganviTarebul qve-
ynebSi mozrdil pirTa 30%-s aReniSneba Warbi
wona.
sur. 50 simsuqne
150
simsuqne lokalizaciis mixedviT SeiZleba iyos:
zogadi (Tanabari) da adgilobrivi (lokaluri lipohipertrofiuli)
151
kunTSi cximis Calageba ganapirobebs misi kumSvadobisa da sisxlmomaragebis
daqveiTebas. simsuqnes xSirad Tan sdevs aTerosklerozi, arteriuli wnevis
momateba, sisxlis Sededebis gaZliereba, Trombozis ganviTareba. am dros uare-
sdeba filtvebis ventilacia, aRiniSneba sasunTqi sistemis qronikuli
anTebebisadmi midrekileba. viTardeba cirkulaciuri da sunTqviTi hipoqsia, umni-
Svnelo datvirTvisas aRiniSneba qoSini. simsuqne SeuRlebulia
insulinrezistentul Saqrian diabetTan, insulinrezistentobis dros simsuqne
dakavSirebulia cximovani ujredebis zedapirze insulinis mimarT receptorebis
raodenobis SemcirebasTan.
kaxeqsia
152
brokis indeqsis idealuri masa – simaRle (sm) – 100
masis indeqsi = sxeulis masa (kg)
simaRle (m2) N=18,5-24,9/kg/ m2
aTerosklerozi
aTeroskleroris risk-faqtorebi
endoTeluri ujredebis dazianeaba (imunopaTologiuri reaqciebi,
hipoqsia, endotoqsemia, disproteinemia, arteriuli wnevis cvlilebebi)
153
maT mier lipoproteinebis maT mier ujredTaSua nivTierebis
didi raodenobiT STanqma komponentebis sinTezi (elastini,
kolageni, proteoglikanebi da sxva)
aTeromebis da fibroaTeromebis formireba
arteriebis sanaTuris Seviwroveba
154
8. aTerosklerozis xSiri garTulebebia
1. gulis iSemiuri daavadeba
2. Tromboembolia
3. maobliterirebeli endarteriti
4. venebis Trombozi
A 2, 4, 5, 1, 3, 6
B 4, 3, 1, 2, 5, 6
C 4, 2, 3, 1, 5, 6
hipo- da avitaminozebi
mizezebi:
vitaminebis ararseboba sakveb produqtebSi;
vitaminebis Sewovis darRveva nawlavebSi;
vitaminebis transportis darRveva organoebsa da qsovilebSi;
155
vitaminebis efeqtebis meqanizmebis realizaciis moSla (fermentebis,
substratebis deficiti, receptorebis ararseboba da sxv.).
vitaminebi
cximSi xsnadi wyalSi xsnadi
A D E K B B2 B3 B5 B6 B12
biotini foliummJava
# vitamini funqcia
1 vitamini A (retinoli, retinali) mxedvelobiTi fermentebi,
epiTeliumi diferencireba
2 vitamini D (qolekalciferoli D3, kalciumis hemostazi,
ergokalciferoli D2), Zvlis metabolizmi
3 vitamini E ( tokoferoli, membranuli antioqsidantebi
tokoferoli)
4 vitamini K (filoqinonebi (K1) sisxlis Sededeba, kalciumis
menaqinonebi (K2), menadioni (K3) metabolizmi
5 vitamini C (askorbinis mJava, tropokolagenis hidroqsilireba,
dehidroaskorbinis mJava) samkurnalo saSualebebis da
steroidebis metabolizmi
6 vitamini B1 (Tiamini) 2-ketomJavebis dekarboqsilirebis
kofermenti, ketojgufebis gadatana
156
7 vitamini B2 (riboflavini) cximovani mJavebis da krebsis ciklis
metabolitebis aRdgenis reaqciebis
kofermenti
8 niacini (nikotinis mJava, zogierTi dehidrogenazebis kofermenti
nikotinamidi)
9 vitamini B6 (piroqsoli, pirodoq- aminomJavebis cvlis kofermentebi
sali, piridoqsamini)
10 foliumis mJava (folacinebi) karbonuli jgufebis kofermenti
11 biotini (biotini) karboqsilirebis reaqciebis kofermenti
12 pantotenis mJava (pantotenis cximovani mJavebis metabolizmis
mJava) kofermenti
13 vitamini B12 (kobalamini) propionatis, aminomJavebis, karbonuli
jgufebis kofermenti
157
SemTxvevaSic: nevritebis, samwvera da sxva nervebis nevralgiis, piris Rrus
lorwovani garsis paresTeziis, parodontis daavadebaTa kompleqsuri
mkurnalobis, piris Rrus lorwovani garsis baqteriuli, medikamenturi da
sokovani daavadebebis, Semomsartyveli liqenis, sxvadasxva etiologiis glositisa
da heilitis dros.
B!2 vitamini iniSneba enisa da piris Rrus lorwovani garsis pareTeziis, wiTeli
mgluras dros.
159
C vitamini (askorbinis mJava). askorbinis mJava aucilebelia sasicocxlo
procesebis normaluri ganxorcielebisaTvis. igi aZlierebs kolagenis sinTezs,
aregulirebs sisxlZarRvebis kedlis gamtarobas, aqtiurad monawileobs Jangva-
aRdgeniT procesebSi, kontrols uwevs cilovani cvlis calkeul fazebs,
aZlierebs organizmis rezistentobas infeqciis mimarT.
160
aregulirebs Ca2+ da fosfatebis dones sisxlSi da ZvlebSi. D _ hipovitaminozi.
ganviTarebis mizezi SeiZleba iyos (iSviaTad) memkvidreobiTi xSirad SeZenili
(vitaminis nakleboba sakveb produqtebSi da misi warmoqmnis darRveva kanSi mzis
sxivebis zemoqmedebiT. gamovlinebebi. D vitaminis deficiti vlindeba raqitiT.
Zvlov-niksovilis mineralizaciis darRveva ganpirobebulia fosfato-kalciumis
cvlis darRveviT. bavSvTa asakSi aRiniSneba osteomalacia, kidurebis da
xerxemlis deformacia, Tavis qalas Zvlebis darbileba, kunTovani hipotonia,
kbilebis da dentinis warmoqmnis Seferxeba. qronikuli hipovitaminozis dros _
Zvlebis dekalcifikacia, osteoporozi.
161
imunitetis darRveva
imunuri sistema Sedgeba centraluri (Zvlis tvini, Timusi, fabriciusis CanTa
CitebSi da misi analogi adamianebSi) da periferiuli organoebisagan (elenTa,
limfuri kvanZebi, nuSurebi, limfoiduri qsovili). imunuri sistemis mTavari
funqciaa _ damcvelobiTi.
antigenebi
arainfeqciuri (samkurnalo
nivTierebebis, sakvebi
produqtebis, mtveris,
haptenebi, ucxo cilebi)
sqema 21.
162
imunokompetenturi sistema
ganasxvaveben imunoglobulinebis (Ig) 5 ZiriTad klass: (IgA, IgE, IgG, IgM, IgD).
imunoglobulinis molekula Sedgeba oTxi _ 2 mZime (H-heavy) da 2 msubuqi (L-light)
jaWvisagan.
a) B-limfocitebi b) T-limfocitebi
163
organizmSi antigenis moxvedrisas imunur sistemaSi xorcieldeba:
- antigenis amocnoba;
- T da B limfocitebis gamravleba _ warmoiqmneba limfocitebis subpopulaciebi
da humoruli antisxeulebi.
- specifikuri urTierTqmedeba _ antigen-antisxeulis kompleqsis warmoqmna
sisxlis leikocitebisa da biologiurad aqtiuri nivTierebebis monawileobiT.
- imunologiuri mexsierebis formireba.
imunopaTologiuri mdgomareoba
164
imunodeficituri mdgomareoba
165
lui-baris sindromi xasiaTdeba T da B-limfocitebis momwifebis defeqtiT,
sisxlSi maTi ricxvis SemcirebiT da imunoglobulinebis (A, E klasebis, iSviaTad
G) deficitiT. pacientebi iRupebian infeqciuri garTulebebiT da simsivneebiT.
di-jorjis sindromi ganpirobebulia Timusis Tandayolili hipo- an aplaziiT,
xasiaTdeba T-limfocitebis mniSvnelovani deficitiT, am sindromisTvis
damaxasiaTebelia xSiri infeqciuri dazianebebi.
viskot-oldriCis sindromi. T-limfocitebis deficiti xSirad Serwymulia
hipogamaglobulinemiasTan. am sindromis dros aRiniSneba T-ujredebis membranebis
struqturisa da fizikur-qimiuri Tvisebebis darRveva. infeqciuri daavadebebi da
alergiuli reaqciebi.
imunodeficituri mdgomareoba ganpirobebuli upiratesad T-limfocitebis
diferencirebis defeqtiT.
brutonis sindromi _ ganviTarebis safuZvels warmoadgens pre-B-ujredebis (B-
limfocitebSi) momwifebis endogenuri defeqti. T-limfocitebis raodenoba da
funqcia ucvlelia. aRiniSneba Canasaxovani centrebis hipo- da (an) aplazia
limfur kvanZebsa da elenTaSi, brutonis sindromisTvis damaxasiaTebelia:
plazmuri ujredebis Semcireba an ararseboba.cnobilia imunodeficituri
mdgomareobebi IgG da (an) IgA seleqciuri deficiti, romelic xasiaTdeba
hipogamaglobulinemiiT. am formis imunodeficitis dros aRiniSneba zemo sasunTqi
gzebis, kuW-nawlavis traqtisa da koniuqtivis infeqciuri dazianeba.
paTologiuri tolerantoba
(tolerantia-atana, moTmena)
imunuri tolerantoba - mdgomareoba, romelic xasiaTdeba imunuri sistemis
tolerantobiT (“gamZleobiT”) ucxo antigenebis mimarT. am mdgomareobis dros
imunokompetenturi sistemis ujredebi ar warmoqmnian antisxeulebs da (an) imunur
limfocitebs, an ar xdeba ucxo antigenuri informaciis matareblis `mospoba~ da
eliminacia.
tolerantoba SeiZleba iyos:
1. fiziologiuri _ imunuri sistemis tolerantoba sakuTari cilebisa da
ujredebis antigenebis mimarT. fiziologiuri tolerantobis erT-erTi mTavari
meqanizmia organizmSi imunokompetenturi sistemis im ujredebis klonebis
likvidacia da eliminacia, romlebzec enmbrionuli ganviTarebis periodSi adgili
hqonda sakuTari cilebisa da ujredebis antigenebis masiur zemoqmedebas (f.
bernetisa da f. ferneris klonur-seleqciuri Teoria).
167
reaqcia `transplantati patronis winaaRmdeg~ (graft-gadanergili qsovili, versus-
winaaRmdeg, host-patroni )
reaqcia `transplantati patronis winaaRmdeg~ viTardeba didi raodenobiT Zvlis
tvinis imunuri ujredebis, leikocituri masis Semcveli donoris qsovilis
recipientisaTvis transplantaciis Sedegad. reaqcia vlindeba organoebisa da
qsovilebis distrofiuli da nekrozuli dazianebebiT, dispefsiuri movlenebiT
(gulis reva, Rebineba, diarea), RviZlis gadidebiT (hepatomegaliiT), limfo- da
TrombocitopeniiT, anemiiT.
homologiuri daavadeba viTardeba mozrdilebSi imunokompetenturi sistemis
ujredebis homotransplantaciis Sedegad, rant-daavadeba _ axalSobilebSi
(irRveva bavSvis fizikuri ganviTareba).
168
kedelTan kontaqti aaqtivebs hagermanis faqtors. fibrinis gasvla
sisxlZarRvebidan, daleqva kolagenur boWkoebSi, ganapirobebs fibrinoidul
Sesivebas, rac SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebis erT-erTi ZiriTadi
niSania.
alergia
imunuri sistemis ujredebi antigenis (virusebi, simsivnuri ujredebi, baqteriebi
da sxv) aRmoCenisas ganapirobeben mis destruqcias da organizmidan eliminacias.
zogjer imunur reaqciebs Tan axlavs organizmis sakuTari ujredebis da
araujreduli struqturebis dazianeba. imunuri reaqciis aseT tips ewodeba
Secvlili, momatebuli mgrZnobeloba (hipermgrZnobeloba) _ alergia (allos _
sxvagvari, Secvlili; ergos _ moqmedeba, pasuxi). alergia imunologiuri
reaqtiulobis paTologiuri formaa. alergia farTod gavrcelebuli paTologiaa.
mZime alergiuli daavadebebi gvxvdeba mosaxlebis 10-20%-Si.
sqema 22
169
qimiuri bunebis alergeni SeiZleba iyos cila, cila-polisaqariduli kompleqsi,
polisaqaridi an misi naerTi lipoidebTan.
alergenebi
sruli (antigeni) arasruli (haptenebi)
sensibilizacia
aqtiuri pasiuri
antigenis gamocnoba imunizirebuli organizmidan miRebu-
humoruli antisxeulebis sinTezi, T li humoruli antisxeulebis an
limfocitebis ujreduli reaqciebi imunocitebis Seyvana
organizmSi antisxeulebis ganawileba da
maTi fiqsacia ujredebze
170
3. paTofiziologiuri cvlilebebis stadia vlindeba alergiis meore stadiaSi
gamoyofil biologiurad aqtiur nivTierebebis zemoqmedebis mimarT ujredebis,
qsovilebisa da sistemebis reaqciebiT. maT Soris yvelaze mniSvnelovania: zogadi
da adgilobrivi vazomotoruli reaqciebi, sisxlZarRvebis kedlis ganvladobis
mateba; glugi kunTebis spastikuri SekumSva, nervuli receptorebis gaRizianeba,
Sededebis faqtorebis disbalansi.
171
igive alergenis ganmeorebiT moxvedras organizmSi Tan axlavs maTi
urTierTqmedeba, romlebic fiqsirebulia bazofilebze, honier ujredebze da sxva.
aRniSnuli ganapirobebs alergiis mediatorebis sekrecias.
klinikuri gamovlinebebi
172
antigeni
(ujredTa da bazaluri membranebis Secvlili komponentebi, ujredze fiqsirebuli ucxo
nivTierebebi)
B-limfocitebidan plazmuri ujredebis diferencireba
antisxeulebis sinTezi (ZiriTadad IgG, IgM)
antisxeulebis fiqsacia fagoci- reaqcia `antigeni+antisxeuli~ imu-
tebisa da ujred-qilerebis zedapirze noglobulinebiT gaaqtiurebuli kom-
plementis faqtoris monawileobiT
gaaqtiurebuli fagocitebisa da ujred- membranis damzianebeli kompleqsis
qilerebis urTierTqmedeba samizne Camoyalibeba
ujredebTan
komplementdamoukidebeli citolizi komplementdamokidebuli citolizi
samizne ujredebis, bazaluri membranisa da masze ganlagebuli ujredebis destruqcia
sqema23
173
imunokompleqsuri alergiuli reaqciis ganviTarebis meqanizmi:
antigeni
genetikurad da antigenurad ucxo ujredebi
sensibilizebuli T-limfocitebis (T-qilerebis) warmoqmna
sensibilizirebuli T-qilerebis urTierTqmedeba samizne ujredTan
samizne ujredebis antisxeulebze limfokinebis warmoqmna da gamoyofa
(damoukidebeli T-ujreduli lizisi an sensibilizebuli limfocitebis mier
fagocitebTan erTad)
qsovilebis ujredebis dazianeba Limfocitebis, makrofagebisa da
granulocitebis `CarTva~ alergiul
reaqciaSi
qsovilebis ujreduli (leikocituri)
infiltracia
klinikuri gamovlineba
alergiuli daavadebebi (magaliTad, glomerulonefriti); kontaqtur-alergiuli reaqciebi
(kontaqturi dermatiti, koniunqtiviti da sxva);
infeqciur-alergiuli reaqciebi (tuberkulinuri, brucelinuri da sxva).
sqema 25
174
antigenTan pirveli kontaqtis dros warmoiqmneba sensibilizirebuli T-
limfocitebi. ganmeorebiTi kontaqtis dros antigeni moqmedebs T-limfocitebis
specifikur receptorebze. T-limfocitebis blanstransformaciis Sedegad
warmoiqmneba ujredebis sxvadasxva kloni maT Soris T-qilerebi, romlebic
azianeben ”antigenmatarebel” urjedebs.
antigeni
bilogiurad aqtiuri nivTierebebi (mediatorebi, hormonebi da (an) maTi struqturuli
`analogi~, maTi receptorebis Secvlili molekulebi)
-limfocitebisagan plazmuri ujredebis diferenciacia
antisxeulebis sinTezi (ZiriTadad IgG)
antisxeulebis da samizne ujredebis receptoruli struqturebis urTierTqmedeba
receptorze damokidebuli samizne ujredebis alergiuli reaqciebi
ujredSida procesebis stimulacia ujredSida procesebis inhibireba
klinikuri gamovlineba
hiperTireozi, miasTenia, Saqriani diabeti da sxva.
sqema 26
175
alergiuli daavadebebi
d e s e n s i b i l i z a c i a
specifikuri araspecifikuri
im alergenis Seyvana, romelmac dauyovnebeli tipis alergiuli
gamoiwvia sensibilizacia. warmoqmnili reaqciis dros _ antihistaminuri
antigen-antisxeulis kompleqsi preparatebi;
ganapirobebs “alergiuli” dayovnebuli tipis alergiuli reaqciis
antisxeulebis titris Semcirebas da dros _ imunodepresantebi (maT Soris
antigenmablokirebel antisxeulebis glukokortikoidebi);
gamomuSavebas. fizioTerapiuli saSualebebi.
176
1. meoradi imunodeficiti viTardeba
1. leikozebis dros
2. kortikosteroidebiT Terapiis dros
3. septiuri mdgomareobis dros
4. uremiis dros
7. fagocitozi iTrguneba:
1. komplementis sistemis aqtivizaciis dros
2. simpatikuri nerviuli sistemis aqtivizaciis dros
3. makrofagebis (opsoninebis) deficitis dros
4. leikopeniis dros.
177
ra mizniT iyeneben vaqcinacias?
ratom ar xdeba gadatanili bavSvTa infeqciebis ganmeorebiT ganviTareba
axalgazrda qali daavadebulia bronquli asTmiT. mosalodnelia Tu ara, rom mis
STamomavlobasac gamouvlindeba romelime tipis alergiuli reaqcia. daasabuTeT pasuxi.
gogona 3 saaTi imyofeboda mzeze, miiRo 1 da 2 xarisxis damwvroba. kanze mas aReniSneba
agreTve gamonayari. SeiZleba Tu ara aRniSnuli gamonayari iyos alergiuli?
CamoTvaleT arainfeqciuri egzoalergenebi. stomatologma gautkivarebis mizniT gamoiyena
lidokaini. ramdenime wuTis Semdeg avadmyofs daiwyo haeris ukmarisobis SegrZneba,
dakarga goneba, arteriuli wneva 70-50 mmvr.sv.
ra SeiZleba iyos avadmyofis aRniSnuli mdgomareobis ganviTarebis mizezi. daasabuTeT
pasuxi.
179
gamravlebis atipizmi moicavs araregulirebad gamravlebas da ujredebis
dayofis ricxvis limitis gaqrobas (haiflikis limiti). simsivnur ujredebs
uqveiTdeba mitozuri ciklis da kontaqturi damuxruWebis unari, rac iwvevs
maT usasrulo gamravlebas.
diferencaciis atipizmi gulisxmobs ujredebis momwifebis procesis
nawilobriv an srul inhibirebas. diferenciaciis atipizmi mkveTradaa
gamoxatuli avTvisebian simsivnur ujredebSi.
morfologiuri atipizmi iyofa ujredul da qsovilovan formebad.
180
simsivnuri ujredebi gamoyofen mitogenetikur sxivebs, romlebsac aqvT
mezobeli ujredebis dayofis stimulaciis unari (gurviCis sxivebi).
ujredebis urTierTqmedebis atipizmi mdgomareobs imaSi, rom simsivneebi ar
monawileoben organizmis cxovelqmedebaSi da xSirad iwveven mis darRvevas
(stresuli moqmedeba, imunodepresia, eqtopiuri endokrinuli sindromebis
ganviTareba, Seucvleli aminomJavebis Semcireba da sxva).
1.infiltraciuli zrda;
2.metastazireba;
3.recidivi;
4.kaxeqsia.
181
metastazireba (metastasis _ gadatana) pirveladi simsivnidan simsivnuri
ujredebis gadatana organoebsa da qsovilebSida maTSi axali, imave
histologiuri struqturis mqone, meoradi simsivnuri kvanZebis warmoqmna.
kancerogenebis etapebi
kancerogenebi
ujredis genomze zemoqmedeba
proonkogenezze, antionkogenze
proonkogenis transformacia onkogenad
onkocilebis sinTezi da maTi efeqtebis realizacia
ujredis transformacia simsivnur ujredad
ujredis proliferacia
simsivnuri kvanZis formireba
182
fizikuri kancerogenezis etapebi
proonkogenebi
transformireba organizmSi
WeSmariti qimiuri kancerogenezi
cvlilebebi ujredis genomSi
ujredis transformacia simsivnur ujredSi
onkogenis eqspresia
proliferacia. simsivnis formireba.
183
1. romeli niSnebi axasiaTebs keTilTvisebian simsivnes
1. simsivnuri kvanZis swrafi formireba
2. simsivnis progresiis dabali xarisxi
3. infiltraciuli zrda
4. recidivi
184
I avTvisebiani Tu keTilTvisebiani simsivneebia
1. karcinoma – epiTeliumidan warmoqmnili simsivne.
2. adenokarcinoma – epiTeliumidan warmoqmneli simsivne jirkvlovani komponentiT.
3. sarkoma – mezenqimuri warmoSobis qsovilisagan (SemaerTebeli, Zvlovani, xtilovani)
warmoqmnili simsivne
II avTvisebian Tu keTilTvisebian simsivnes axasiaTebs aRniSnuli eqspansiis gzebi
pirdapiri invania – qsovilSi Cazrda
metastazireba – simsivnis zrda pirveladi (“deda”) warmonaqmnisagan moSorebiT
III romeli ganmartebaa swori
1. kancerogeni – agentia, romelic iwvevs simsivnes
2. kancerogeni – nivTierebaa, romlis sekrecia xdeba simsivnur ujredSi da uwyobs
xels mis gamravlebas
Soki
185
agreTve sxvadasxva sistemebis da organoebis funqciis darRveva (gansakuTrebiT
filtvebis, RviZlis, Tirkmlebis, kuW-nawlavis traqtis). am mxriv gansakuTrebul
rols asrulebs `Sokuri filtvis~ da `Sokuri Tirkmlis~ sindromebis
Camoyalibeba. sindromebis ganviTarebaSi gadamwyveti mniSvneloba aqvs
mikrocirkulaciis moSlas filtvebSi da TirkmlebSi.
sqema 27
metaboluri darRvevebi
1. proteolizis gaZliereba
cilebis Semcireba qsovilebSi. mizezebi: proteolizuri fermentebis
gaaqtiveba
hipoproteinemia. mizezi: dabalmolekuluri cilebis gamosvla
sisxlZarRvebidan, maTi ganvladobis momatebis Sedegad.
2.glikogenis Semcireba qsovilebSi
mizezebi: glikogenis mobilizacia kateqolaminebis, glukokortikoidebis da
sxva hormonebis zegavleniT; glikogenis sinTezis darRveva qsovilebSi,
rasac ganapirobebs insulinis deficiti.
hiperglikemia.
3. narCeni azotis momateba sisxlSi. mizezebi:glukoneogenezis aqtivacia; RviZlis
ukmarisoba; Sardovanas eqskreciis darRveva.
4. lipiduri cvlis darRveva. mizezebi: lipolizis intensifikacia, Tavisufali
cximovani mJavebis raodenobis momateba qsovilebSi; fosfolipazebis aqtivacia,
fosfolipidebis Semcireba qsovilebSi; Tavisufali cximovani mJavebis Semcireba
sisxlSi, vinaidan isini intensiurad monawileoben qsovilebis metabolizmSi.
5.
atf Semcireba qsovilebSi (hidrolizis Sedegad), adf da amf momateba
fosfatebis koncentraciis Semcireba qsovilebSi, maTi sisxlSi gadasvlis
Sedegad
6. K+, Ca2+, Na+ da siTxis mateba qsovilebSi, osmosuri da onkozuri wnevis mateba.
186
gaRizianebasTan da(an) dazianebasTan, agreTve centraluri nervuli sistemis
funqciis darRvevasTan aRmavali paTologiuri impulsaciis gamo. travmuli Sokis
paTogenezSi mniSvnelovan rols asrulebs fsiqikuri travma, agreTve toqsemia
(dazianebuli qsovilidan sisxlSi biologiurad aqtiuri da toqsikuri
nivTierebebis gadasvla), dazianebuli organoebis funqciis darRveva. Tu meqanikur
travmas Tan sdevs sisxldenac, travmuli Soki mimdinareobs ufro mZimed.
187
dabrkolebasTan (magaliTad, filtvis Tromboemboliis dros). iseve, rogorc
hipovolemiuri Sokis dros, simpaToadrenuli reaqciis gamo viTardeba taqikardia
da matulobs periferiuli winaaRmdegoba. es amZimebs hemodinamikis cvlilebebs
(irRveva gulis funqcia, taqikardia ki am pirobebSi gulis sisxlmomaragebis
gazrdas moiTxovs). kardiogenuli Sokis paTogenezSi gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs tkivilis sindroms (romelic viTardeba miokardiumis iSemiis da masSi
dauJangavi produqtebis dagrovebis Sedegad), miokardiumis SeSupebas
(sisxlZarRvovan-qsoviluri ganvladobis mkveTri momatebis gamo), gul-
sisxlZarRvTa ukmarisobas, kolafss.
k o l a f s i
kardiogenuli hipovolemiuri vazodilataciuri
postinfarqtuli posthemoragiuli hiperTermuli
ariTmuli dehidrataciuli orTostatikuri
kardiomiopaTiuri toqsiko-infeqciuri toqsikuri
orTostatikuri
188
kolafsis yvela formisaTvis damaxasiaTebelia sisxlZarRvovani ukmarisoba,
cirkulirebadi sisxlis masis Semcireba, generalizebuli hipoqsia. hipoqsiis
Sedegad ganviTarebuli sisxlZarRvebis ganvladobis momateba iwvevs
plazmoragias, sisxlZarRvTa tonusis mkveTr daqveiTebas da mZime hipotenzias.
yovelive es aZlierebs hipoqsias da procesi Rrmavdeba.
Sokis paTogenezi
dekompensaciis stadia
eqstremaluri faqtori
189
(hipoqsia, mJava-tutovani wonasworobis darRveva, disionia, intoqsikacia, dishidria,
biologiurad aqtiuri
nivTierebebis disbalansi)
organoebis da qsovilebis, (upiratesad Tavis tvinis) dazianeba
qsovilebis, organoebis da fiziologiuri sistemebis funqciis ukmarisoba
koma
7. kolafsis saxeebia
1. hipovolemiuri
2. kardiogenuri
3. vazokontriqtoruli
4. hipervolemiuri
190
8. komatozur mdgomareobas axasiaTebs
1. gonebis dakargva
2. hiporefleqsia
3. organoebis funqciis gaaqtiveba
4. simpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba
A 2,4,3,1
B 4,3,2,1
C 4,2,3,1,
D 1,2,3,4
191
sibere
192
zemoqmedebiT, romelsac organizmi ganicdis mTeli cxovrebis manZilze da
ujredebis, organoebisa da sistemebis asakobrivi cvlilebebiT. sicocxlis
xangrZlivoba aris garemo da Sinagan faqtorTa urTierTqmedebis Sedegi. Sinagani
faqtorebi ganpirobebulia memkvidreobiT da Sedgeba ori komponentisagan:
1.cxovelqmedeba, romelic uzrunvelyofs organizmis SeguebiT SesaZleblobebs da
damokidebulia mraval genze.
2.daberebis tempi, cxovelqmedebis asakobrivi daqveiTebis siCqare, romelic
damokidebulia erT an ramdenime genze.
narkomania, toqsikomania
(narke-Zili, gaSeSeba, mania-sigiJe, lTolva)
193
Tu nivTiereba ar akmayofilebs romelime am kriteriums, miuxedavad imisa, rom is
SeiZleba gamoiyenebodes eiforiuli efeqtis misaRebad da iwvevdes daavadebebis
ganviTarebas, narkotikad ar iTvleba. aseTi nivTierebebis regularuli miRebis
Sedegad Camoyalibebul paTologias toqsikomania ewodeba. unda aRiniSnos, rom
wminda samedicino TvalsazrisiT narkomania da toqsikomania identuri movlenebia.
194
sdevs imunitetis daqveiTeba, nevrologiuri garTulebebi, gulis, RviZlis da
sanaRvle gzebis, Tirkmelebis paTologia, sisxlZarRvebis kedlis dazianeba.
yovelive es, Sors wasul SemTxvevaSi, sicocxlesTan SeuTavsebeli xdeba.
195
3. gamofitvis stadiaSi viTardeba mZime somaturi paTologia fsiqikis Rrma
cvlilebebiT, Zlieri abstinenciiT, reaqtiulobis daqveiTebiT, nervuli sistemis,
RviZlis, gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianebiT (bradikardia, arteriuli
hipotenzia). darRveulia moZraobis koordinacia, rac naTlad vlindeba siarulis
dros. avadmyofs aqvs damaxasiaTebeli garegnoba: ganleva, kanis simSrale,
kbilebis Zlieri kariesi, Tmis da frCxilebis mtvrevadoba. axalgazrda an
saSualo asakis adamiani Rrmad moxucebuls emsgavseba.
a b s t i n e n c i i s s i n d r o m i
vegetosomaturi nevrologiuri fsiqikuri
gamovlinebebi:
oflianoba
kankali
kunTebis sisuste
tremori (xelebis, TiTebis)
krunCxvebi
mialgia
Tavis tkivili
196
Tavbrus xveva
dispepsiuri movlenebi (gulis reva, tkivili)
Zilis darRveva
arteriuli wnevis cvlilebebi
taqikardia
uZiloba
diskomforti
fsiqikuri agzneba
SiSis SegrZneba
devnis SiSi
halucinaciebi
egocentrizmi
interesebis SezRudva
pirovnebis degradacia
kanabisis efeqtebi
subieqturi niSnebi: eiforia, dauokebeli sicili, agznebuli laparaki,
gacxovelebuli Jestikulacia, simsubuqis SegrZneba, SfoTva, dezorientacia.
obieqturi niSnebi: piris simSrale, momatebuli mada, taqikardia, hipoTermia,
abstinenciis sindromi ar aRiniSneba.
morfinizmis niSnebi
subieqturi: eiforis, Zilianoba, yuradRebis koncentraciis darRveva.
obieqturi: c.n.s daTrgunva, analgezia, anoreqsia, sunTqvis da kuW-nawlavis
traqtis peristaltikis daTrgunva, aqtivobis daqveiTeba, kavili, gulisreva,
pirRebineba, arteriuli hipotenzia, bradikardia, yabzoba, ineqciebis kvali.
197
abstinenciis sindromi disforia, Zilis darRveva, aJitacia, sisuste.
halucinogenebis efeqtebi:
subieqturi niSnebi: mxedvelobiTi halucinaciebi, bodva, suicidis mcdeloba,
depersonalizacia, derealizacia.
obieqturi niSnebi: midriazi, ataqsia, koniuqtivitis hiperemia, taqikardia,
hipertonia, oflianoba, mxedvelobis da koordinaciis darRveva, tremori.
alkoholizmi
”Multum bibere non diu vivere”-bevrs dalev,
didxans ver icocxleb
198
Cveulebrivi alkoholuri Troba, romelic xasiaTdeba guneba-ganwyobis aweviT,
eiforiiT, meryeobiT, kritikisa da TviTkritikis daqveiTebiT ar moiTxovs
specialur Terapiul Carevas. igi mTavrdeba ZiliT an gamofxizlebiT. Cveulebrivi
Trobis dros sxvadasxva xelSemwyobi faqtoris fonze (uZiloba, gadaRla,
SimSili, gadatanili infeqciebi, travmebi) SeiZleba ganviTardes TrobiT
gamowveuli gansakuTrebuli mdgomareoba, romelsac paTologiuri Troba ewodeba.
paTologiuri Troba ewodeba xanmokle, mwvave, fsiqozur mdgomareobas, romelic
mimdinareobs cnobierebis moSliT. igi iwyeba moulodnelad mwvaved, ar aris
damokidebuli miRebuli sasmelis raodenobaze. viTardeba mZime agresia, romelic
ganpirobebulia Semzaravi xasiaTis gancdebiT, rac xSirad xdeba danaSaulebaTa
Cadenis mizezi.
alkoholizmis stadiebi:
1.sawyisi (nevrasTeniuri kompensaciis) _ am stadiaSi aRiniSneba alkoholis mimarT
paTologiurad Secvlili reaqtiuloba, dauZleveli fizikuri ltolva spirtiani
sasmelebis miRebisadmi. am dros matulobs tolerantoba alkoholis mimarT,
vitardeba amnezia (amnaesia – mexsierebis dakargva), centraluri nervuli sistemis
da Sinagani organoebis funciuri darRvevebi.
199
2. narkomaniis stadiaSi _ mkveTrad vlindeba abstinenciis sindromi. xSiria
alkoholuri fsiqozebi, RviZlis cirozi, kardiomiopaTia, gastriti, pankreatiti,
polinevropaTia, pirovnebis socialuri dezadaptacia.
3. finaluri encefalopaTiuri (dekompensaciis) stadia _ amnezia viTardeba
alkoholis mcire raodenobiT miRebis drosac. aRiniSneba Rrma cvlilebebi Tavis
tvinsa da Sinagan organoebSi, mkveTrad gamoxatuli socialuri dezadaptacia.
alkoholi iwvevs:
1. kateqolaminebis gamoTavisuflebas (fsiqomotorul agznebas) Semdeg
kateqolaminebis daSlas (noradrenalinis koncentraciis Semcirebas, c.n.s. _
depresias). alkoholis xangrZlivad miRebis SemTxvevaSi aRiniSneba
noradrenalinis deficiti (gunebganwyobis da Sromisunarianobis daqveiTeba).
dofanin--hidrolazas aqtivobis daqveiTeba (romelic monawileobs dofaminis
gardaqmnaSi noradrenalinad da sisxlSi matulobs dofaminis koncentracia).
2. opioiderguli sistemis aqtivacias morfinis msgavsi nivTierebebis da maTi
receptorebis sinTezs, alkoholizmi ki ganapirobebs maTi mgrZnobelobis
daqveiTebas.
3. serotoninis donis Semcirebas Tavis tvinSi da acetilqolinis sinTezis
daTrgunvas.
3. TeTri cxeleba
1. alkoholizmis nevrasTeniuli stadiaa
2. qronikuli alkoholizmis garTulebaa
3. alkoholizmis finaluri stadiaa
4. abstinenciis sindromia
5. alkoholizmi
1. narkomaniis erT-erTi saxea
200
2. toqsikomaniis erT-erTi saxea
3. mavne Cvevaa
4. memkvidruli fsiqikuri daavadebaa
201
- abstitenturi sindromi
- fsiqoaqtiuri da (an) misi metabolitebis CarTva nivTierebis cvlis procesSi
- nivTierebis mimarT tolerantobis momateba da mis toqsikur dozebze gadasvla
- pirovnebis degradacia
- organoebis da qsovilebis funqciis darRveva
3. dekompensacia
– fizikuri damokidebuleba fsiqoaqtiur nivTierebaze, abstinenciis sindromi
- nivTierebis da misi dozis mimarT tolerantobis Semcireba
- pirovnebis degradacia
- kaxeqsia
A 1,3,2
B 2,1,3
C1,2,3
202