Sei sulla pagina 1di 202

marina SaqaraSvili

vuZRvni babuis, profesor ardevan axvledianis xsovnas

gankuTvnilia samedicino institutis studentebisaTvis


(gamocema meore)

“SromiT eZleva suls netareba” a.wereTeli.


“dana-danis salesavi da Wkua-Wkuisa” ali xarazi.
“sibrZne TviTon bedsac sZlevs” iuvenali.
“vswavlobT ara swavlisaTvis, aramed cxovrebisaTvis” seneka.
“bevri laparaki da bevris Tqma erTi da igive ar aris” sofokle.

Tbilisi
2011
paTofiziologia – samedicino skolis erT-erTi fundamenturi
disciplinaa, romelic eqimis momzadebis sistemis, misi klinikuri
azrovnebis formirebis da mkurnalobis ZiriTadi principebis gansazRvris
Teoriul safuZvels warmoadgens. saqarTveloSi mimdinare socialurma da
ekonomikurma procesebma, ganaTlebis sistemis reorganizaciis mizniT
ganxorcielebulma Zireulma clvilebebma, agreTve paTofiziologiis da
sxva samedicino da sabunebismetyvelo dargis Tanamedrove miRwevebma
Secvala arsebuli Sexedulebebi da swavlebis meTodebis ganaxlebis
saWiroeba warmoiSva. umaRlesi profesiuli ganaTlebis Tanamedrove
moTxovnebis safuZvelze aucilebeli gaxda saerTaSoriso
saganmanaTleblo standartebis Sesabamisi axali tipis saswavlo
literaturis Seqmna, romelic paTofiziologiis kursis optimizaciis
process Seuwyobda xels.

winamdebare naSromi studentebis damoukidebeli da seminaruli


muSaobisaTvis aris gankuTvnili. wignSi ganxilulia paTofiziologiis
mizani, kvlevis uaxlesi meTodebi, nozologiis, zogadi etiologiis da
paTogenezis ZiriTadi sakiTxebi da Tanamedrove Sexedulebebi tipobrivi
paTologiuri procesebis mniSvnelobaze, daavadebebis da sindromebis
dros.

Tantum possimus, quantum scimus – imdeni SegviZlia, ramdenic viciT

recenzenti medicinis mecnierebaTa


doqtori, profesori g. vasaZe

samecniero redaqtori medicinis mecnierebaTa


doqtori, profesori g. menabde

mxatvari giorgi SavguliZe

2
sarCevi
paTofiziologiis sagani ............................................................................................................................ 5
zogadi nozologia janmrTeloba da daavadeba .................................................................. 8
daavadeba..................................................................................................................................................................... 9
zogadi etiologia............................................................................................................................................ 13
reaqtiuloba ........................................................................................................................................................... 16
zogadi paTogenezi............................................................................................................................................ 18
konstituciis roli paTologiuri procesebis ganviTarebaSi ............................. 19
stresi da zogadi adaptaciuri sindromi ................................................................................. 23
ujredis dazianeba ............................................................................................................................................ 29
qsoviluri zrdis paTofiziologia ............................................................................................. 36
memkvidreoba da memkvidruli daavadebebi ................................................................................. 46
periferiuli sisxlis mimoqcevis darRveva ............................................................................. 55
anTeba ........................................................................................................................................................................ 71
cxeleba ........................................................................................................................................................................ 79
infeqciuri procesebi ................................................................................................................................. 88
hipoqsia ........................................................................................................................................................................ 94
meqanikuri faqtorebis damazianebeli zemoqmedeba organizmze ........................... 100
Termuli faqtorebis damazianebeli moqmedeba organizmze .................................... 101
maionizebeli gamosxvivebis damazianebeli moqmedeba organizmze .................... 105
mowamvla ................................................................................................................................................................... 107
wylis cvlis darRveva ............................................................................................................................... 113
SeSupeba ..................................................................................................................................................................... 115
eleqtrolituri balansis darRveva ............................................................................................... 123
mJava-tutovani wonasworobis darRveva ........................................................................................ 127
nivTierebaTa cvlis tipobrivi darRvevebis paTofiziologia ............................. 131
SimSili ........................................................................................................................................................................ 131
naxSirwylebis cvlis darRveva ........................................................................................................... 134
cilovani cvlis darRveva ......................................................................................................................... 142
lipidebis cvlis darRveva ....................................................................................................................... 147
hipo da avitominozebi ................................................................................................................................... 154
imunitetis darRveva ........................................................................................................................................ 161
SemaerTebeli qsovilis sistemis paTologia......................................................................... 167
alergia ........................................................................................................................................................................ 168

3
simsivnuri procesi ........................................................................................................................................ 177
Soki ................................................................................................................................................................................. 184
sibere............................................................................................................................................................................. 191
narkomania, toqsikomania ............................................................................................................................. 192
alkoholizmi .......................................................................................................................................................... 197

4
paTofiziologiis sagani
Omne initum difficile _
yoveli dasawyisi Znelia

Omnium artum medicina nobilissima est _


xelovnebaTagan medicina yvelaze
keTilSobilia

paTofiziologia fundamenturi medicinis erT-erTi maintegrirebeli disciplinaa.


paTofiziologia warmoadgens eqimis sistemuri klinikuri azrovnebisa da
profesiuli moqmedebis formirebis Teoriul bazas. igi mudmivad ganaxlebadi
mecnierebaa, vinaidan dakavSirebulia klinikuri da eqsperimentuli monacemebis
ganuwyvetliv dagrovebasa da organizmis normaluri da paTologiuri
cxovelmoqmedebis kanonzomierebis axal aRmoCenebTan. paTofiziologia
Seiswavlis daavadebebis warmoSobisa da ganviTarebis zogad meqanizmebs.
paTofiziologi cdilobs ipovos is zogadi, romelic daavadebebis didi
jgufisaTvisaa damaxasiaTebeli da miRebuli faqtebis sistematizaciisa da
ganzogadebis safuZvelze eZebs paTologiuri procesis da daavadebis likvidaciis
gzebs da saSualebebs. amdenad, paTofiziologia warmoadgens prevenciuli
medicinis safuZvels.

paTofiziologiis kursi Sedgeba sami nawilisagan:


I nawili- nozologia (nosos-daavadeba), anu zogadi swavleba daavadebis Sesaxeb. am
nawilSi ganixileba daavadebis arsi, stadiebi, klasifikacia, paTogenezi,
organizmis da garemos urTierTkavSiri, memkvidreobiToba, reaqtiuloba, imunuri
statusis roli paTologiaSi da sxva.

II nawili - tipuri paTologiuri procesebi. am nawilSi ganixileba is procesebi,


romlebic safuZvlad udevs mraval daavadebas: anTeba, cxeleba, simsivneebi,
hipoqsia, nivTierebaTa cvlis darRveva da sxva. am procesebis mimdinareoba ar
aris damokidebuli gamomwvevi faqtorebis specifikurobaze.

pirveli ori nawili Seadgens zogad paTofiziologias uwodeben.


III nawili - kerZo paTofiziologia ganixilavs calkeuli organoebisa da
sistemebis (sisxlis mimoqcevis, sunTqvis, nervuli, endokrinuli da sxva)
paTologiis ganviTarebis meqanizmebs.

bolo wlebSi kliniko-diagnostikuri meToduri arsenalis, arnaxulma


ganviTarebam SesaZlebeli gaxada daavadebis paTogenezis Seswavla uSualod
klinikis pirobebSi _ klinikuri paTofiziologia, amdenad daavadebis
ganviTarebis meqanizmebis uSualod daavadebul adamianze dakvirvebis Sedegad
warmoiSva paTofiziologiis klinikuri ganxra _ klinikuri paTofiziologia.

paTofiziologiuri kvlevis meTodebi

Qui querit reperet _ vinc eZiebs, hpovebs

paTofiziologiis ZiriTad meTods paTologiuri procesis, daavadebis modelireba


warmoadgens. kvlevisas paTofiziologi iyenebs Semdeg meTodebs:

1. eqsperiments cocxal obieqtze anu paTologiuri procesebis da daavadebebis


modelirebas sxvadasxva cxovelze, maT organoebze, qsovilebze, ujredebze,

5
subujredul struqturebze da ganviTarebuli darRvevebis eqsperimentul
Terapias. eqsperimenti saSualebas gvaZlevs davakvirdeT paTologiuri
procesebis ganviTarebas dinamikaSi. garda amisa, organizmze iseTi zemoqmedebis
gamoyenebis saSualebas, romelic dauSvebelia klinikis pirobebSi (magaliTad,
travma, radiaciuli dasxiveba, Soki, axali samkurnalo saSualebebis gamocda).
amasTanave unda aRvniSnoT, rom daavadebis eqsperimentuli modeli srulad ver
asaxavs adamianis organizmSi ganviTarebul daavadebas. eqsperimentul
modelirebas gaaCnia rigi SezRudvebi, rac dakavSirebulia adamianisa da
cxovelis organizmis Senebisa da Tvisebebis saxeobriv sxvaobasa da
TaviseburebebTan. adamianis organizmi ganviTarebis bevrad ufro maRal
safexurze dgas da ufro rTulia vidre nebismieri cxovelisa. praqtikulad
SeuZlebelia cxovelebze socialur faqtorTa gavlenis Seswavla an fsiqikuri
daavadebebis gamowveva.

2. klinikuri kvlevis meTodi - funqciur-diagnostikuri gamokvlevaa. Tanamedrove


xelsawyoTa da axali teqnologiebis gamoyenebiT.

3. fizikuri da maTematikuri modelirebis meTodebi, Tanamedrove gamoTvliTi


teqnikis gamoyenebiT.

4. kvlevis Sedegebis Teoriuli analizis meTodi, mecnieruli hipoTezebis,


Sexedulebebisa da koncefciebis formireba.

organizmis fiziologiiis da paTologiis Seswavla gulisxmobs analitikur da


sistemur meTodebis gamoyenebas. analitikuri da struqturul-organuli midgoma
iZleva ama Tu im obieqtis Semadgeneli nawilis analizis saSualebas faqtiurad
an logikuri abstraqciiT da avlens mis calkeuli Tvisebis sirTules da
mravalferovnebas.

organizmis dayofa nawilebze SesaZlebelia sxvadasxva kriteriumebiT ris


safuZvelzec Camoyalibda warmodgena cocxali organizmis doneebze _
struqturul-funqcionalur ierarqiaze. rTul organizmSi pirobiTad gamoyofen
Semdeg struqturul-funqcionalur doneebs _ organo, qsovili, ujredi, organela.
TviToeul struqturas gansxvavebuli funqcia gaaCnia.

sistemuri paTologiuri midgoma iZleva sxvadasxva nawilebis gaerTianebis


meqanizmebis, gaerTianebis gzebis da mTeli organizmis an ama Tu im integraluri
efeqtebis moqmedebis analizis saSualebas. integraluri efeqti _ es organizmis
sxvadasxva anatomiuri da funqciuri warmonaqmnebis urTierTqmedebis procesia,
romelic aucilebelia dadebiTi SeguebiTi Sedegebis misaRwevad. funqcia _ es
elementebis urTierTdamokidulebaa sistemaSi, nawilis da mTlianis
urTierTqmedeba da subordinacia cocxal organizmSi. analitikuri
meTodologiis poziciidan funqciis Seswavla efuZneba koncepcias funqcionalur
elementze. funqcionaluri elementi struqturul-funqciuri kompleqsia, romelic
Sedgeba organos ujredovan da boWkovan warmonaqmnebidan, romlebic erTiandebian
saerTo sisxlis mimoqcevis sistemiT da inervaciiT. funqciuri elementi aris
morfologiuri substrati, romelic uzrunvelyofs organoebis
polifunqcionirebis saSualebas _ organo asrulebs ara marto erT specifikur,
aramed sxva _ araspecifikur funqciebsac.

fiziologiaSi da paTologiaSi sistemuri midgomis meTodologia eyrdnoba


a.anoxinis funqcionaluri sistemebis Teorias. funqcionaluri sistema
gulisxmobs dinamiurad Camoyalibebul mTliani organizmis integraciis
erTeulebs, romlebic SerCeviT aerTianeben specialur centralur da periferiul
warmonaqmnebs da mimarTulia SeguebiTi moqmedebis Sedegebis misaRwevad. swored
es Sedegi warmoadgens im materialur faqtors, romelic aerTianebs organizmis

6
sxvadasxva elementebis funqcias, da ganapirobebs, agreTve, elementebis
koordinacias da maT moqmedebis mimarTulebas. Sedegs gaaCnia sakuTari
parametrebi, romlebic araregulirebs sistemaSi Semaval sxva warmonaqmnebis
funqcias.

funqcionaluri sistemebis Teoria morfologiur da funqciur principebzea


daefuZnebuli, magram akeTebs aqcents romelime moqmedebis meqanizmebze da
etapebis formirebaze. funqcionaluri sistemebis Teoria nebismier moqmedebas
gansazRvravs rogorc diskretul wyvetil process, romelic Sedgeba calkeuli
aqtebisagan anu stadiur process warmoadgens. eseTi stadiebi, rogorc
aferentuli sinTezi, funqcionirebis miznis gadawyvetilebis miReba, moqmedebis
Sedegebis aqceptoris da moqmedebis programis formireba erTiandeba cnebaSi
funqcionalur sistemis “centraluri arqiteqtonika”. moqmedeba, misi Sedegebi,
moqmedebis Sedegis parametrebi da Sedegebis parametrebis ukuaferentacia,
moqmedebis Sedegis aqceptorSi, xorcieldeba periferiuli warmonaqmnebiT.

rigi funqcionaluri sistemebis formireba organizmis mier xdeba homeostazuri


Sedegebis misaRwevad _ organizmis sasicocxlo mniSvnelobis konstantebis
SenarCunebis mizniT aucilebel doneze. maT ixilaven rogorc funqcionalur
sistemebs kontinualuri SedegebiT an homeostazur funqcionalur sistemebs.
amasTan erTad arsebobs funqcionaluri sistemebi finaluri SedegiT (mag.:
mizanmimarTuli qceva). organizmSi arsebobs, agreTve, funqcionaluri sistemebi
romlebic aerTianeben, rogorc homeostazur (kontinualur) ise qceviT (finalur)
Sedegebs. amis magaliTia qsovilebis mTlianobis SenarCunebis funqciuri sistema.
miuxedavad saboloo dadebiTi Sedegis saxisa, funqcionaluri sistemis
arqiteqtonikis formireba xdeba erTiani principiT. moqmedebis Sedegi mudmivad
kontrolis qveSaa. kontrolis aparati warmodgenilia receptoruli
struqturebiT da Sesabamisi nervebiT, romlebic gadacemen informacias Sedegis
Sesaxeb centralur nervul sistemas, sadac xorcieldeba aferentuli sinTezi.
aferentuli sinTezis safuZvels warmoadgens motivirebuli agzneba da
mexsierebis meqanizmebi; isini urTierTqmedeben aferentul impulsaciasTan da
uzrunvelyofen gadawyvetilebis miRebas. amis Semdeg xdeba moqmedebis programis
da moqmedebis Sedegis aqceptoris formireba. programis safuZvelze xdeba
periferiuli da cantraluri warmonaqmnebis _ reaqciis aparatebis mobilizacia,
romelTa moqmedeba iwvevs organizmisTvis optimaluri Sedegis miRwevas
ganapirobebs. moqmedebis Sedegis aqceptori warmoadgens momavali Sedegis
centralur “nervul” models. am aparatSi winaswar Seqmnili modelis da realuri
rezultatis parametrebis Serwymis safuZvelze xdeba miRebuli Sedegis Sefaseba.
sxvaoba maT Soris SeuTavsebloba, warmoadgens informaciis wyaros, romlis
safuZvelze aucilebeli Sedegis misaRwevis mizniT xdeba mTeli funqcionaluri
sistemis koreqcia. im SemTxvevaSi, rodesac realurad Sedegis parametrebi
Seesabameba daprogramirebul Sedegis models funqcionaluri sistema wyvets
Tavis arsebobas. axali funqcionaluri sistema Semdegi aucilebel Sedegis
mixwevis mizniT iwvevs organizmis resursebis integrirebas

fiziologiuri da paTologiuri funqciebis Seswavlisas analitikuri da


sistemuri midgoma uwyobs organizmis moqmedebis mTlianobis meqanizmebis Rrma
Seswavlis saSualebas. amitom organizmis da sistemebis paTologiis Seswavla
isaxavs miznad aramarto periferiuli warmonaqmnebis organizaciis da
meqanizmebis, aramed, agreTve, centraluri struqturebis, nervuli da humoruli
meqanizmebis Seswavlas, romlebic gansazRvraven normis da paTologiis dros
organizmSi mimdinare procesebis specializacias da integracias, maT
monawileobas organizmis funqciebis mTlianobis uzrunvelsayofad garemo
pirobebis da organizmis mdgomareobis gaTvaliswinebiT.

7
zogadi nozologia. janmrTeloba da daavadeba
Uses ets magister optimus_ Cveva da
gamocdileba saukeTeso maswavlebelia

Mens sana in corpore sano_ janmrTel


sxeulSi janmrTeli sulia

swavleba daavadebis Sesaxeb medicinis erT-erTi uZvelesi problemaa.


janmrTelobisagan gansxvavebiT daavadeba mdgomareobaa, romelsac axali
Tvisobrivi Taviseburebebi axasiaTebs. daavadebis cnebis arsebul ganmartebaTa
umravlesoba eyrdnoba mosazrebas, rom is normidan, janmrTeli mdgomareobidan
gadaxraa. norma, iseve rogorc janmrTeloba ar aris ucvleli yoveli calkeuli
populaciisa da individisaTvis. norma icvleba saxeobis an populaciis
cvalebadobasTan erTad. is gansxvavebulia sxvadasxvaa individisTvis, asakisTvis
da sqesisTvis. organizmze uamravi sxvadasxva faqtoris zemoqmedebisas erTi an
ramdenime maCvenebeli SeiZleba gadaixaros fiziologiuri normidan, magram es
jer kidev ar niSnavs daavadebis arsebobas, Tu SenarCunebulia organizmis
garemosTan Seguebis unari. janmrTelobis dacvis msoflio organizaciis
gansazRvrebis mixedviT, janmrTeloba _ aris sruli fizikuri, fsiqikuri da
socialuri keTildReoba da ara mxolod daavadebis an fizikuri defeqtebis
ararseboba.

janmrTeloba aris organizmis garemosTan gawonasworebuli bunebrivi


mdgomareobaa da raime avadmyofuri movlenis ararseboba.

paTologiuri procesi aris organizmSi adgilobrivi (lokaluri) da zogadi


reaqciebis erToblioba aRmocenebuli daavadebis gamomwvevi agentis
damazianebeli moqmedebis sapasuxod; daavadebasTan SedarebiT es ufro zogadi
kategoriaa. erTi da igive paTologiuri procesi SesaZloa sxvadasxva faqtorebma
gamoiwvios, warmoadgendes sxvadasxva daavadebis komponents da amave dros
inarCunebdes ganmasxvavebel niSnebs (magaliTad, Trombozi, hipoqsia, SeSupeba da
sxva).

Cveulebriv daavadebis ganviTarebisas adgili aqvs ramdenime paTologiuri


procesis Serwymas (mag.: anTebas, cxelebas, mikrocirkulaciis moSlas)magram
daavadeba ar warmoadgens paTologiuri procesebis martiv jams. aramed yvela
komponentis urTierTmoqmedebis Sedegad is iZens konkretul Sinaarss.
paTologiuri procesi droSi swrafad ganviTarebadia da xasiaTdeba ZiriTadad
funqciuri darRvevebiT.

paTologiuri mdgomareoba normidan SedarebiT xangrZlivi gadaxraa, romelsac


organizmisaTvis biologiurad uaryofiTi mniSvneloba aqvs. igi SeiZleba
ganviTardes genetikuri defeqtebis, gadatanili paTologiuri procesebis an
daavadebebis Sedegad (magaliTad, kuWis wylulis adgilze SesaZloa ganviTardes
nawiburi, Tvalis travmis Semdeg _ sibrmave). SesaZloa paTologiuri mdgomareoba
gadavides paTologiur procesSi (magaliTad, nawiburis adgilas ganviTardes
simsivne). xSirad termins ”paTologiuri mdgomareoba” - iyeneben homeostazis
parametrebis droebiTi gadaxrebisa da paTologiuri procesis calkeuli
stadiebis aRsaniSnavad (magaliTad, hipoqsia, acidozi, postinfarqtuli
mdgomareoba da a.S). gansxvaveba paTologiur processa da paTologiur
mdgomareobas Soris imaSia, rom paTologiuri procesis dros sWarbobs
funqciuri, xolo paTologiuri mdgomareobis dros _ struqturuli cvlilebebi.
amis garda, paTologiuri procesi ufro swrafad mimdinareobs, igi dinamikuri da
cvalebadia. paTologiur mdgomareobas neli, dune mimdinareoba axasiaTebs.

8
daavadeba
daavadeba aris organizmis rTuli reaqcia gamomwvevi faqtoris zemoqmedebaze,
romelic damokidebulia gamomwvevi faqtoris bunebaze, simZimesa da moqmedebis
xangrZlivobaze. daavadebas safuZvlad udevs qsovilebis funqciuri da stru-
qturuli cvlilebebi. organizmSi erTdroulad mimdinareobs ori urTie-
rTsawinaaRmdego procesi _ paTologiuri da sakompensacio. daavadebis dros
irRveva wonasworoba organizmsa da garemos Soris, ama Tu im xarisxiT Sinagani
garemos mudmivoba (homeostazi) da organizmis normaluri cxovelqmedeba. zemo-
aRniSnulidan gamomdinare daavadeba aris organizmis rTuli reaqcia gamomwvevi
faqtoris zemoqmedebaze, romlis drosac irRveva struqtura, homeostazi,
garemosTan misi urTierToba, normaluri cxovelqmedeba.

daavadebis ganviTarebis stadiebi (periodebi)

daavadebis ganviTarebaSi gamoyofen oTx stadias:


1. latenturi periodi - gamomwvevi mizezis zemoqmedebidan daavadebis pirveli
klinikuri niSnebis gamovlenamde. igi SeiZleba iyos xangrZlivi (hepatiti -
Tveebi, keTri - ramodenime weli, e.w neli infeqciebi - aTeuli weli) an metad
xanmokle (damwvroba, travma). infeqciuri daavadebebis SemTxvevaSi aRniSnul
stadias Seesabameba infeqciuri daavadebis inkubaciuri periodi. am dros xdeba
organizmis kompensaciuri Zalebis mobilizeba daavadebis gamomwvevi agentis
salikvidaciod. xSirad aseTi reaqciebi uzrunvelyofen daavadebis Sewyvetas
e.i. gamojanmrTelebas.

2. prodromuli periodi - daavadebis pirveli niSnebis gamomJRavnebidan misi


klinikuri suraTis gaSlamde, zogjer Zalian mkafiod (magaliTad, dizenteria,
pnevmonia). amave dros, prodromuli periodis gamoyofa mravali qronikuli
daavadebis SemTxvevaSi rTulia. am periodSi xSirad sWarbobs daavadebis
araspecifikuri niSnebi _ saerTo sisuste, Sromis unaris daqveiTeba, cxeleba,
Tavis tkivili da a.S, iSviaTad vlindeba specifikuri niSnebic (magaliTad,
filatov-koplikis laqebi piris RruSi wiTelas dros, romlebic mxolod am
daavadebas axasiaTebs).

3. daavadebis klinikuri suraTis srulad gaSlis periodi. am periodSi


aRiniSneba daavadebis damaxasiaTebeli simptomokompleqsis sruli gamovlena.
magaliTad, Saqriani diabetis dros _ hiperglikemia, glukozuria, poliuria.

4. daavadebis gamosavali SeiZleba iyos:


a) sruli da arasruli gamojanmrTeleba;
b) recidivi;
g) qronikul formaSi gadasvla;
d) sikvdili.
aseTi periodizacia ZiriTadad damaxasiaTebelia mwvave infeqciuri
daavadebebisaTvis.

sxva daavadebebis mimdinareobas gansxvavebuli kanonzomierebebi axasiaTebs.


ado daavadebis ganviTarebis sam stadias gamohyofs: 1. dasawyisi, 2. TviT
daavadeba 3. gamosavali.

gamojanmrTeleba aris daavadebis dros ganviTarebuli darRvevebis likvidaciisa


da organizmis normaluri cxovelqmedebis aRdgenis procesi.

9
sruli gamojanmrTeleba - mdgomareoba, rodesac daavadebis yvela niSani qreba da
aRdgeba organizmis SeguebiTi SesaZleblobani. organizmi ubrundeba sawyis,
janmrTel mdgomareobas ("restitutio ad integrum" srulad aRdgena).

arasruli gamojanmrTelebis dros daavadebis Sedegi ramodenime xans, zogjer ki


mudmivad rCeba. magaliTad, nawiburi Wrilobis Sexorcebis Semdeg, gulis manki _
gadatanili endokarditis Semdeg.

gansxvaveba srul da arasrul gamojanmrTelebas Soris SedarebiTia. sruli


gamojanmrTelebisas SeiZleba darCes sxvadasxva sistemis garkveuli cvlilebebi,
maT Soris imunur sistemaSi (magaliTad imuniteti). gamojanmrTelebis procesi
daavadebis dawyebis momentidan iwyeba. daavadebis dros erTdroulad mimdi-
nareobs rogorc paTologiuri, ise dacviT-sakompensacio reaqciebi. romelime
maTganis siWarbe gansazRvravs daavadebis gamosavals.

recidivi (recidivus-ganaxlebadi) aris daavadebis droebiTi gaqrobis, Sesustebis an


Sewyvetis Semdeg, misi xelaxali gamovlena an gamJRavnebaa. recidivi gamomwvevi
faqtoris an paTogenuri meqanizmebis arasruli likvidaciis Sedegia.

remisia (remissio-Semcireba, Sesusteba) - avadmyofuri mdgomareobis droebiTi


gaumjobeseba, nawilobrivi ukuganviTareba an sruli gaqrobaa. rogorc wesi
remisia icvleba recidiviT (gamwvaveba). remisia SeiZleba ganviTardes spontanurad
an mkurnalobis Sedegad. sruli gamojanmrTelebis gareSe (magaliTad leikozebi
_ qimio- da sxivuri Terapiis Semdeg). recidivis dros daavadebis klinikuri
suraTi meordeba, magram zog SemTxvevaSi misgan srulad gansxvavebuli
gamovlenac aris SesaZlebeli.

garTuleba (complicatio) aris mimdinare paTologiuri procesis damamZimebeli


movlena, romelic ukavSirdeba ZiriTad daavadebas da amZimebs mis mimdinareobas.
garTulebas miakuTvneben agreTve im darRvevebsac, romlebic SeiZleba
ganviTardes sxvadasxva manipulaciebisa da medikamenturi Terapiis Sedegad
(e.w.iatrogeniebi).

qronikul formaSi gadasvla - daavadeba qronikul formaSi gadasvlis SemTxvevaSi


xasiaTdeba xangrZlivi remisiis periodebiT (Tveebi, wlebi) aRsaniSnavia, rom
arsebobs amdaviTave qronikuli daavadebebi _ mag.L hipertonuli daavadeba,
qr.glomerulonefriti da sxva.

terminaluri mdgomareoba – aris organizmis kvdomis procesi, romlis drosac


sicocxlis Sewyveta xdeba TandaTan (uecari sikvdilis drosac).

sikvdili aris kvdomis procesis damamTavrebeli stadia. gamoyofen Semdeg


stadiebs:
1. preagonia - am periodisaTvis damaxasiaTebelia gonebis dabindva, hipotenzia
kritikul donemde (60 mm/vws), gulis da sunTqvis ukmarisoba. stadiis
xangrZlivoba gansxvavebulia (saaTebi, dReebi).
2. agonia (agon-brZola) - organizmis funqciebis daTrgunva da kompensaciuri
reaqciebis daZabva (`afeTqeba~), romelTac dakarguli aqvT mizanSewoniloba.
aRiniSneba arteriuli wnevis ramdenadme momateba, gulis muSaobis da sunTqvis
gaZliereba. agoniis xangrZlivoba ramdenime wuTia (zogjer meti) da mTavrdeba
yvela sasicocxlo funqciis mkveTri daTrgunviT, ris Semdeg dgeba klinikuri
sikvdilis periodi.
3. klinikuri sikvdili - gulisa da sunTqvis Sewyveta, refleqsebis gaqroba,
Tumca am dros nivTierebaTa cvla minimalur doneze grZeldeba, rac sakma-
risia nervuli ujredebis (Tavis tvinis qerqis) sicocxlis SesanarCuneblad.

10
amiT aixsneba klinikuri sikvdilis stadiis Seqcevadoba. am periodSi (5-6 wuTis
ganmavlobaSi) SesaZlebelia organizmis gacocxleba. hipoTermiis dros es
periodi ufro xangrZlivia (20 wuTamde).
4. biologiuri sikvdili – gulis da sunTqvis Sewyvetidan 5-6 wuTis Semdeg Tavis
tvinis qerqis ujredebi nekrozdeba da maTi gacocxleba SeuZlebeli xdeba. am
SemTxvevaSi nekrozis mizezi urjeduli sunTqvis darRveva da masTan
dakavSirebuli energetikuli deficitia. kvdomis dros organizmi rogorc
TviTregulirebadi sistema iRupeba. Jangbadis ukmarisobisadmi organizmSi
yvelaze mgrZnobiarea Tavis tvinis qerqi. dasawyisSi adgili aqvs neironebis
agznebas (motoruli aqtivobis, guliscemis da sunTqvis sixSiris gazrda),
Semdeg Warbobs SekavebiTi procesebi, rasac damcvelobiTi xasiaTi aqvs.
SemdgomSi agznebis procesi, mere ki Sekaveba da gamofitva gadainacvlebs Tavis
tvinis RerZul nawilsa da retikulur formaciaSi. aseTive TanmimdevrobiT
mimdinareobs cvlilebebi sxva organoebsa da sistemebSi. Exitus letalis _
sasikvdilo gamosavali.

reanimacia (gacocxleba)

Exitus letalis_ sasikvdilo gamosavali.


biologiuri sikvdili

reanimaciuli (re-axlidan, anima – suli) RonisZiebebis erToblioba mimarTulia


sunTqvisa da sisxlis mimoqcevis aRdgenisaken.

reanimaciuli RonisZiebebia:
1. gulis garegani anu daxuruli, arapirdapiri masaJi mimarTulia reanimaciuli
RonisZieba mimarTulia sisxlis mimoqcevis aRdgenisaken. arapirdapiri masaJis
dros reanimatologi axdens riTmul zewolas gulis mwvervalze, 60-jer
wuTSi. masaJis dros sisxli grovdeba da gamoidevneba gulidan. masaJis
efeqturobis maCvenebelia saZile arteriebze pulsis gaCena, gafarToebuli
gugebis Seviwroeba.
2. filtvebis xelovnuri ventilacia tardeba sunTqvis Sewyvetisas damxmare
xelsawyos gareSe. filtvebis xelovnuri ventilaciis yvelaze martivi da
efeqturi xerxia filtvebis eqspiraciuli xelovnuri ventilacia anu
dazaralebulis filtvebSi CO2 amosunTquli haeris Seyvana CO2 aRagznebi
sunTqvis centrs. ufro xSirad iyeneben meTods `piriT pirSi~ an `piriT
cxvirSi~. efeqturi ventilaciis dros gulmkerdi SesamCnevad farTovdeba
CasunTqvisas da viwrovdeba amosunTqvisas. roca filtvebis xelovnuri
ventilacia da gulis arapirdapiri masaJi erTdroulad tardeba, maSin
filtvebis ventilacia unda Catardes 12-15 jer wuTSi anu erTi CasunTqva da 4
– 5 jer gulmkerdze zewola. SesaZleblobis SemTxvevaSi avadmyofi gadahyavT
aparatul sunTqvaze.
3. defibrilacia. terminalur periodSi xSirad aRiniSneba gulis fibrilacia,
rodesac efeqturi sistolis ganxorcieleba SeuZlebelia calkeuli jgufis
kunTebis asinqronuli SekumSvis gamo. “defibrilatoris” (specialuri
aparatis) saSualebiT tardeba eleqtronuli defibrilacia _ miokardiis yvela
nawilis erTdrouli agzneba. gulSi miewodeba 3000-6000 V 0,1 wm-is
ganmavlobaSi. defibrilaciis Sedegad wydeba gulSi calkeuli boWkoebis
qaoturi SekumSvebi da aRdgeba gulis damoukidebeli, normaluri muSaoba.

yvela reanimaciuli RonisZieba mimarTulia pirvel rigSi Tavis tvinis qerqis


funqciis aRsadgenad. spontanuri sunTqvis aRdgenas xels uwyobs sunTqvis
centris agzneba CO2 mdidari CasunTquli haeriT, CO2-is mitana ki sunTqvis
centramde xdeba aRdgeniT gulis masaJis gziT. iqmneba sisxlis arterializaciis

11
pirobebi. sunTqvis centri gavlenas axdens qerqisa da qerqqveSa centrebis, maT
Soris vazomotoruli centris neironebze da maTSi eleqtruli aqtivobis
gaCenaze.

daavadebis klasifikacia mowodebulia daavadebisa da paTologiuri


mdgomareobis garkeuli sistemis klasebad, jgufebad diferencirebis mizniT. dRes
gavrcelebulia daavadebaTa klasifikacia. rogorc gamomwevi mizezis
(etiologiis), ise lokalizaciis, funqciuri darRvevebis, asakis, sqesis,
ganviTarebis meqanizmis da mimdinareobis mixedviT.

klasifikacia

1. etiologiuri gamomwvevi mizezebis mixedviT: infeqciuri, memkvideobiTi


daavadebebi, mowamvla.
2. lokalizaciis, anatomiur-funqciuri niSniT: sunTqvis, saWmlis monelebis,
Sardsasqeso sistemebis da sxva.
3. paTofiziologiuri, paTogenezuri erTobiT: alergiuli, simsivne, Soki
4. asakis da sqesis mixedviT: qalTa, bavSvTa, xanSiSesulTa, moxucebulTa
daavadebebi
5. socialuri niSnebiT: profesiuli daavadebebi, pirobebis erTobiT, samxedro
paTologia, ekologiasTan dakavSirebuli daavadebebi.
6. mimdinareobis mixedviT: mwvave, qvemwvave, qronikuli.

paTologiuri procesi paTologiuri mdgomareoba


-paTologiuri da adaptaciuri - viTardeba paTologiuri agentis
cvlilibebi qsovilebSi da organoebSi zemoqmedebis Sedegad
- viTardeba damazianebeli faqtoris - qsovilebSi, organoebSi viTardeba
zemoqmedebis Sedegad struqturuli, bioqimiuri da (an)
-axasiaTebs organizmis cxovelqmedebis funqciuri Taviseburebebis
darRveva xangrZlivi gadaxra normidan
- axasiaTebs organizmis
paTologiuri reaqcia cxovelqmedebis darRveva.
-viTardeba Cveuli an paTogenuri daavadeba:
faqtoris zemoqmedebis Sedegad - viTardeba genetikuri defeqtis
-araadeqvaturi da biologiurad da (an) paTogenuri faqtoris
aramizanSewonili pasuxi moqmedebis Sedegad.
(qsovilis, organoebis, sistemebis) - axasiaTebs paTogenuri da
dinamiuri adaptaciuri
cvlilebebis
kompleqsis ganviTareba.
- iwvevs individis biologiuri
da socialuri SesaZleblobebis
SezRudvas da organizmis
normaluri cxovelqmedebis
darRvevas.

12
zogadi etiologia
Cessante causa cessantt effectus _ mizezis
aRkveTiT Sedegic aRikveTeba

etiologia (aitia-mizezi, logos-moZRvreba)- swavlebaa daavadebis warmoSobis


mizezebis, misi aRmocenebis da pirobebis Sesaxeb. mecnierebis ganviTarebis
sxvadasxva doneze yalibdeboda gansxvavebuli azri daavadebis gamomwvevi
mizezebis Sesaxeb.

medicinis ganviTarebis sawyis etapze daavadebebis mizezad Tvlidnen av suls,


romelic tanjvas ayenebda adamians. religia mxars uWerda daavadebis Sesaxeb am
warmodgenas, qadagebda ra tanjvidan gaTavisuflebas RvTiuri sawyisis meSveobiT.
sxva warmodgeniT - daavadeba RmerTis risxvis Sedegia, gamosavali locvebi da
msxverplSewirva. XIX saukunis dasasruls samecniero aRmoCenebma xeli Seuwyo
daavadebebis etiologiis materialisturi gagebis formirebas. medicinaSi
aRmoCenili iqna infeqciuri daavadebebis mravali gamomwvevi mizezi. medicinaSi
Seiqmna da farTod gavrcelda Teoria daavadebis gamomwvevi mizezebis Sesaxeb
monokauzalizmis saxelwodebiT (mono-erTi, causa-mizezi), romlis mixedviTac
TiToeul daavadebas misi, mxolod erTi gamomwvevi mizezi aqvs da avadmyofobis
ganviTarebisTvis ganmsazRvrelia es ZiriTadi mizezi. monokauzalizmi, rogorc
etapi, kanonzomieri da aucilebeli iyo da medicinis ganviTarebaSi progresuli
roli Seasrula.

unda aRiniSnos, rom mikrobebis organizmSi arseboba yovelTvis ar niSnavs


daavadebas (magaliTad, bacilmtarebloba) da agreTve is, rom erTi da igive
etiologiurma faqtorma SesaZloa sxvadasxva reaqcia gamoiwvios (magaliTad,
msubuqi an mZime formiT mimdinare daavadeba). monokauzalizmi ar iTvaliswinebs
daavadebis gamomwvevi faqtorisa da organizmis urTierTqmedebas, agreTve
organizmze sxva faqtorebis zegavlenas, romlebmac SeiZleba xeli Seuwyon an
SeuSalon daavadebis mizezis moqmedebas. amitom XX saukuneSi gavrcelda
kondicionalizmis Teoria (conditio-piroba). romlis avtori m. fervorni amtkicebda,
rom daavadebis mizezebi ar arsebobs. daavadeba mravali pirobis urTierTSerwymis
Sedegia da yvela piroba principulad TanabarmniSvnelovania. vinaidan ar aris
mizezi, arc imis aucilebloba arsebobs, rom veZeboT igi da vibrZloT mis
winaaRmdeg.

Tanamedrove Sexedulebebis Tanaxmad TiToeul daavadebas Tavisi mizezi aqvs,


romlis gareSec is ar aRmocendeba. igi daavadebis specifikurobas gansazRvravs.
aranakleb mniSvnelovania pirobebic, romlebic moqmedeben daavadebis gamomwvev
faqtorze. mizezi da piroba unda iyos ganxiluli erTianobaSi. unda aRiniSnos,
rom mizezi erTia, piroba ki mravali da is, rom arsebobs pirobebi, romlebic
xels uwyoben an romlebic ewinaaRmdegebian daavadebis ganviTarebas (asaki,
memkvidreobiTi winaswarganwyoba).

paTogenuri etiologiuri faqtorebi SeiZleba iyos: 1.genetikuri, 2.fizikuri,


3.qimiuri, 4.biologiuri, 5.informaciuli, 6.socialuri. faqtorebis paTogenoba
SesaZloa ganpirobebuli iyos organizmisaTvis maTi uCveulo bunebiT, (magaliTad
Sxamebi, maionizirebeli radiacia), an bunebrivi, Cveulebrivi gamRizianeblebi
moqmedebisas, romlebic Tavisi intensivobiT an zemoqmedebis xangrZlivobiT
scildeba organizmis fiziologiur adaptaciur SesaZleblobebs (magaliTad
maRali temperatura, meqanikuri zemoqmedeba, martooba).

zog SemTxvevaSi erTi da igive daavadeba SesaZlebelia ganviTardes sxvadasxva


faqtoris zegavleniT. aseT SemTxvevaSi laparakoben polietiologiur daavadebaze

13
(magaliTad simsivnis gamomwvevi mizezi SeiZleba iyos qimiuri kancerogeni, virusi,
maionizebeli radiacia da sxva). mkvlevarTa nawilis azriT polietiologiuri
daavadebebi ar arsebobs da am terminis qveS imaleba daavadebis gamomwvevi
mizezis arcodna.

garemo pirobebis mniSvneloba daavadebis warmoSobaSi. erTi da igive


etiologiurma faqtorma SesaZlebelia sxvadasxva Sedegi gamoiwvios, rac
damokidebulia im pirobebze, romelSic xdeba misi urTierTqmedeba organizmTan.
etiologiuri faqtorisa da garemo pirobebis mniSvneloba SesaZlebelia
sxvadasxva iyos. zog SemTxvevaSi ZiriTad mniSvnelobas garemo pirobebi iZens
(magaliTad gacieba krupozuli pnevmoniis dros), zogjer ki Zneli dasadgenia, ra
aris daavadebis mizezi, da ra warmoadgens misi warmoSobis pirobas.

1.zogadi etiologia aris swavleba


1. adamianis janmrTelobis Sesaxeb
2. daavadebis ganviTarebis Sesaxeb
3. daavadebis gamomwvevi mizezebis Sesaxeb
4. daavadebis gamomwvevi mizezisa da xelSemwyobi pirobebis Sesaxeb

2. daavadebis araspecifikuri niSnebi pirvelad vlindeba daavadebis


1. latentur periodSi
2. klinikuri suraTis gaSlis periodSi
3. prodromul periodSi
4. daavadebis garTulebis dros

3. romeli faqtorebi gansazRvravs daavadebis specifikur niSnebs


1. organizmis reaqtiuloba
2. gamomwvevi faqtori
3. xelSemwyobi faqtorebi
4. garemo pirobebi

4. daavadebis romel stadiaSi vlindeba daavadebis yvela specifikuri niSnebi


1. klinikuri suraTis gaSlis periodSi
2. prodromul periodSi
3. latentur stadiaSi
4. daavadebis garTulebis SemTxvevaSi

5. paTofiziologia aris mecniereba romelic Seiswavlis


1. daavadebis gamomwvev mizezebs
2. daavadebis gamomwvev mizezebs da xelSemwyob periodebs
3. daavadebis aRmocenebis, mimdinareobis da gamosavlis meqanizmebs
4. daavadebis mimdinareobisa da gamosavlis meqanizmebs

6. recidivi
1. daavadebis droebiTi Sesustebis Semdeg misi xelaxali gamJRavneba
2. daavadebis gaumjobesebis periodia
3. paTologiuri procesia, romelic ukavSirdeba ZiriTad daavadebas
4. sicocxlis Sewyvetaa

7. terminaluri mdgomareobis stadiebia (zusti Tanmimdevroba)


1. agonia, klinikuri sikvdili, biologiuri sikvdili
2. klinikuri sikvdili, preagonia, biologiuri sikvdili
3. preagonia, agonia, klinikuri sikvdili, biologiuri sikvdili
4. agonia, preagonia, klinikuri sikvdili, biologiuri sikvdili

8. reanimaciuli RonisZiebebi moicavs


1. aSneris refleqsis gamowvevas
2. garegani sunTqvis aRdgenas
3. gulis masaJs
4. qvemo Rru venaSi sisxlis gadasxmas

14
9. romeli paTologiuri procesia tipobrivi
1. SeSupeba
2. anTeba
3. Tormetgoja nawlavis lorwovani garsis wyluli
4. cxeleba

10. reanimaciul RonisZiebebs mimarTaven


1. agoniis stadiaSi
2. biologiuri sikvdilis stadiaSi
3. klinikuri sikvdilis stadiaSi
4. preagoniis stadiaSi

I.
1. ra niSnebiT daadgenT, rom avadmyofi imyofeba klinikuri sikvdilis stadiaSi?
2. ra RonisZiebebs CaatarebT rodesac avadmyofi imyofeba klinikuri sikvdilis stadiaSi?
aRwereT ra TanmimdevrobiT da rogor CaatarebT aRniSnul RonisZiebebs
3. ramden xanSi SewyvetT aRniSnuli RonisZiebebis Catarebas. daasabuTeT Tqveni pasuxi.
II
1. rogor ganasxvavebT mwvave daavadebas qronikulisagan
2. rogor ganasxvavebT daavadebis recidivs daavadebis remisiisagan
III
ra meTodebs gamoiyenebT daavadebis meqanizmis da gamosavalis meqanizmebis Sesaswavlad.
IV
1. mTavrdeba Tu ara yvela paTologiuri procesi daavadebis ganviTarebiT?
2. SeiZleba Tu ara daavadeba ganviTardes paTologiuri procesis gareSe?
3. SeiZleba Tu ara erTi da igive paTologiuri procesi iyos sxvadasxva daavadebis
Semadgeneli nawili
V
1. gastriti paTologiuri procesia, daavadebaa Tu paTologiuri mdgomareoba?
2. alergia paTologiuri reaqciaa Tu paTologiuri mdgomareoba?
3. Tvalis travmis Semdeg ganviTarebuli sibrmave paTologiuro procesia Tu
paTologiuri mdgomareoba?
3. gulis ukmarisobis dros ganviTarebuli filtvebis SeSupeba garTulebaa Tu
gamosavali?
VI
razea damokidebuli daavadebis Sedegi?
gamomwvev mizezze Tu pirobebze, romlebic xels uwyoben daavadebis ganviTarebas?
VII
CamoTvaleT paTogenuri faqtorebi.
VIII
skolis erT-erTi klasis ramdenime moswavlem mimarTa skolis eqims Semdegi CivilebiT:
zogadi sisuste, Tavis tkivili. ramdenimes maT Soris aReniSneboda temperaturis momateba.
romeli paTogenuri faqtori SeiZleba iyos gamowvevi mizezi? daavadebis romel stadias
axasiaTebs aRniSnuli Civilebi. SesaZlebelia Tu ara zusti diagnozis dasma daavadebis
am periodSi?

15
reaqtiuloba
etiologiuri faqtorisa da misi moqmedebis pirobebTan erTad gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs TviT organizmis Tvisebebs, romelic ganicdis paTogenuri
faqtoris zemoqmedebas - reaqtiulobas. reaqtiuloba _ organizmis TvisebaTa
erTobliobaa, romelic gansazRvravs sxvadasxva zemoqmedebaze organizmis
reaqciebis Taviseburebebs. aqedan gamomdinare erTi da igive gamRizianebelma
SesaZloa gamoiwvios organizmis funqciebis umniSvnelo darRveva, an _ mZime, zog
SemTxvevaSi sasikvdiloc ki. organizmis daqveiTebuli reaqtiulobis dros
paTogenuri Tvisebebi SesaZloa SeiZinos Cveulebrivma gamRizianeblebmac.

pirveli warmodgenebi reaqtiulobaze warmoiSva uZveles istoriul epoqaSi.


avtorebi aRniSnavdnen, rom erTi da igive daavadeba sxvadasxva avadmyofebSi
araerTgvarovnad mimdinareobs.

TviTon sityva `reaqtiuloba~ XXs-is dasawyisSi gaCnda, rodesac gamovlenili


iqna paTogenur faqtorze organizmis reagirebis sxvadasxva formebi: organizmis
Secvlili reagireba (k.pirke), imunologiuri reaqtiuloba (i.i. meCnikovi), swavleba
konstituciaze da a.S.

reaqtiulobis cneba farTod gamoiyeneba praqtikul medicinaSi, pirvel rigSi


daavadebuli organizmis zogadi mdgomareobis SefasebisaTvis. organizmis reaqcia
gamaRizianebelze SeiZleba iyos:
1.normergiuli _ organizmis adeqvaturi reaqcia gamRizianeblis zemoqmedebaze;
2.hiperergiuli _ araadeqvaturi momatebuli reaqcia (daavadeba mimdinareobs
swrafad, intensiurad. magaliTad, anafilaqsiuri Soki).
3.hipoergiuli _ araadeqvaturi, susti reaqcia (duned, waSlili simptomebiT
mimdinare daavadeba. magaliTad, araefeqturi imunuri pasuxi imunodeficituri
mdgomareobis dros)
4.anergia _ reaqciis ar arseboba (metyvelebs organizmis funqciebis mkveTr
darRvevebze).
organizmis Secvlil reaqcias dizergia ewodeba.

reaqtiuloba axasiaTebs nebismier cocxal organizms. reaqtiulobis yvelaze


ufro zogad formas warmoadgens biologiuri da saxeobrivi reaqtiuloba.
saxeobrivi reaqtiulobis Taviseburebani gansazRvravs saxeobriv imunitets
(magaliTad, adamianis mdgradoba cxovelTa mravali daavadebis mimarT). rac ufro
organizebulia cxoveli, miT ufro maRalia misi reaqtiuloba. gansakuTrebiT
rTuli da mravalferovania adamianis organizmis reaqtiuloba. saxeobrivi
reaqtiulobis safuZvelze formirdeba jgufuri da individualuri reaqtiuloba.
individualuri reaqtiuloba damokidebulia memkvidreobaze, asakze, sqesze da
garemo faqtorebze, romelSic organizmi imyofeba (tenianoba, garemos
temperatura, kveba da sxva).

qalis organizmi ufro mdgradia hipoqsiis, sisxldenis, aCqarebis, SimSilis


mimarT; qalis organizmSi reaqtiuloba icvleba menstrualur ciklTan da
orsulobasTan dakavSirebiT. mamakacebi mdgradebi arian fizikuri datvirTvis
mimarT.

bavSvis adreul asakSi reaqtiuloba dabalia rac ganpirobebulia endokrinuli,


nervuli, imunuri sistemebis arasruli ganviTarebiT. yvelaze maRali
reaqtiuloba aRiniSneba zrdasrul asakSi. igi TandaTanobiT qveiTdeba xandazmul
asakSi da dabalia moxucebSi.

16
reaqtiuloba SeiZleba iyos specifikuri (imuniteti) an araspecifikuri (stresi,
fagocitozi, parabiozi). rogorc specifikuri, ise araspecifikuri reaqtiuloba
Tavis mxriv SeiZleba iyos fiziologiuri (imuniteti) da paTologiuri (alergia)
(sqema 2).

reaqtiulobis xarisxi ganxiluli unda iqnas ara sazogadod, aramed yvela


faqtoris mimarT _ xSir SemTxvevaSi erTi faqtoris mimarT reaqtiulobis
daqveiTebisas is matulobs sxva faqtoris mimarT. magaliTad, gadaciveba amcirebs
mgrZnobelobas eleqtrotravmisadmi, magram zrdis mrgZnobelobas zogierTi
infeqciuri agentis mimarT. ori an meti eqstremuli faqtoris erTdrouli
zemoqmedebisas organizmi xSirad pasuxobs mxolod erTs, sxva faqtoris
zemoqmedebaze ki ar reagirebs.

organizmis reaqtiulobis saxeebi

reaqtiuloba

saxeobrivi

jgufuri

individuri

sqesi asaki konstitucia

memkvid-
mdedrobiTi mamrobiTi adreuli yrmobis mowifuli xandazmuli reoba SeZenili

specifikuri araspecifikuri

fiziologiuri paTologiuri fiziologiuri paTologiuri

rezistento imuniteti alergia imunuri Semdeg faqtorTa mimarT


ba

imunodeficituri imunodepresiuli
fsiqogenuri fizikuri qimiuri biologiuri
mdgomareobebi mdgomareobebi

sqema 2.

rezistentoba (resisteo-winaaRmdegoba)

rezistentoba - organizmis mdgradobaa paTogenuri faqtorebis mimarT. igi


mWidrodaa dakavSirebuli reaqtiulobasTan. rezistentoba SesaZloa iyos pasiuri
(kanis, lorwovani garsis, Zvlovani qsovilis Senebis Taviseburebani) da aqtiuri
(organizmis araspecifikuri da specifikuri dacviT-SeguebiTi reaqciebis CarTva;
sisxlis nakadis aCqareba, hiperventilacia, imuniteti da a.S.).

17
rezistentoba SeiZleba iyos pirveladi, dakavSirebuli memkvidreobiT faqto-
rebTan da meoradi _ SeZenili (mag.: mdgradoba infeqciebis mimarT vaqcinaciis
Semdeg).

gasaTvaliswinebelia is faqti, rom zog SemTxvevaSi reaqtiuloba da reziste-


ntoba icvleba sxvadasxva mimarTulebiT. magaliTad, cxovelTa zamTris Zilis
dros organizmis reaqtiuloba mkveTrad qveiTdeba, infeqciebisadmi rezistentoba
ki izrdeba.

zogadi paTogenezi

paTogenezi (pathos – tanjva, genesis – warmoSoba) - swavlebaa daavadebis da


paTologiuri procesebis warmoSobis, mimdinareobis da gamosavlis meqanizmebis
Sesaxeb. zogadi paTogenezi swavlobs nebismieri paTologiuri procesis an
calkeuli daavadebebis jgufebis zogad kanonzo-mierebebs, (infeqciuri,
memkvidreobiTi da sxva). kerZo paTogenezi ki Seiswavlis konkretuli
nozologiuri formebis kanonzomierebebs.

paTogenezis problemebi mWidrodaa dakavSirebuli etiologiis sakiTxebTan.


zogierT SemTxvevaSi etiologiuri faqtori gansazRvravs daavadebis paTogenezs
(intoqsikacia, memkvidreobiTi daavadebebi). sxva SemTxvevaSi etiologiuri faqtori
mxolod gamSvebi meqanizmia mizez-Sedegobrivi kavSirebis rTul jaWvSi
(damwvroba, maionizirebeli radiacia). etiologiuri faqtoris zemoqmedebiT
gamowveuli dazianeba axali cvlilebis mizezi xdeba, ukanaskneli ki Semdgom
dazianebas iwvevs da a.S. xSirad aseT procesTa jaWvi kvlav Tavdapirveli
dazianebis gaRrmavebas iwvevs. iqmneba erTgvari `mankieri wre~ (circulus vitiosus).
magaliTad, Jangbadis ukmarisobam SesaZloa gamoiwvios cvlilebebi sunTqvis
centrSi, romlebic amZimeben hipoqsias, rac SemdgomSi ganapirobebs hemodinamikis
darRvevebs, hipoqsiis gaRrmavebas da sunTqvis ukmarisobas.

paTogenezSi zogjer Warbobs adgilobrivi cvlilebebi, zog SemTxvevaSi loka-


luri dazianebebi iwvevs organizmis sistemur, generalizebul reaqciebs.

nebismieri daavadebis ganviTarebaSi aRiniSneba paTogenezis specifikuri da


araspecifikuri meqanizmebi. specifikuri meqanizmebia imunitetis aqtivacia. araspe-
cifikur meqanizmebs miekuTvneba cxeleba, biomembranebis ganvladobis zrda, anTeba
da a.S.

daavadebis ganviTarebis yvelaze arsebiT meqanizmebs, romlebic gansazRraven mis


mTavar niSnebs (simptomebs), uwodeben ZiriTads an wamyvans. daavadebis
ganviTarebis yvela etapze paTogenezis TiToeuli komponentis swor Sefasebas
didi mniSvneloba aqvs daavadebis prevenciisa da TerapiisaTvis, igulisxmeba
paTologiuri reaqciebis likvidaciisa da dacviT-SeguebiTi meqanizmebis
stimulacia.

18
konstituciis roli paTologiuri procesebis ganviTarebaSi
Natura hominum _ adamianTa buneba
Voltusest indes amini _ saxe sulis maCvenebelia

konstitucia (constitutio) aris organizmis morfologiuri da funqciuri, maT Soris


fsiqikur TaviseburebaTa erToblioba, romelic gansazRravs organizmis rea-
qtiulobas da yalibdeba memkvidreobis safuZvelze garemo faqtorebis zegavlenis
Sedegad. nebismieri daavadebis mimdinareoba damokidebulia, rogorc paTogenuri
zemoqmedebis xasiaTsa da Zalaze, aseve organizmis individualur Taviseburebaze.
swored konstitucia gansazRvravs fiziologiuri da paTologiuri procesebis
mimdinareobis xasiaTs, organizmis adaptaciur Taviseburebebsa da paTologiur
winaswarganwyobas.

arsebobs mosazreba, romlis mixedviT konstituciis cneba gaigivebulia geno-


tipTan, rom memkvidreobiT miRebuli myari Tvisebebi ar icvleba garemo faqtorTa
zemoqmedebiT. am mosazrebidan gamomdinare, daavadebis ganviTareba gardauvalia,
Tu mis mimarT arsebobs paTologiuri winaswarganwyoba. amave dros dauSvebelia
konstituciuri tipis CamoyalibebaSi garemo faqtorTa rolis gadaWarbebiT
Sefaseba. ar unda vifiqroT, rom konstituciur TaviseburebaTa marTva Sesa-
Zlebelia. swori pozicia mdgomareobs konstituciis susti da Zlieri mxareebis
gaTvaliswinebis aucileblobaSi da maTze orientaciiT ama Tu im daavadebis
adeqvaturi individualuri mkurnalobis SerCevaSi.

konstituciuri tipebis klasifikacia. konstituciuri tipebis klasifikaciebis


safuZvlad iyeneben sxvadasxva niSans: biologiur, morfologiur, umaRlesi
nervuli sistemis tips da sxva.

pirveli klasifikacia mowodebulia hipokrates mier, romelmac klasifikacias


safuZvlad daudo adamianis temperamentisa da sazogadoebaSi qcevis tipi.
hipokrates klasifikacia:
1.qoleriki _ ficxi, feTqebadi, zogjer TavSeukavebeli, agznebadi, aramdgradi,
axasiaTebs maRali Sromisunarianoba.
2.sangviniki _ cocxali, moZravi, emociuri, Tavdajerebuli, Tavaziani.
3.flegmatiki _ mSvidi, neli, mdgradi.
4.melanqoliki _ daTrgunuli, gaubedavi, gulCaTxrobili.

Zveli eqimebi aRniSnavdnen sxvadasxva temperamentis mqone adamianTa midrekilebas


garkveuli daavadebebisadmi. magaliTad, sangvinikebis midrekilebas apopleqsiis,
Tavis tkivilis, Saqriani diabetisadmi. hipokrates azriT, konstituciuri gansxv-
aveba yalibdeba organizmis siTxeebis (sisxli, lorwo, Savi da yviTeli naRveli)
gadanacvlebiT _ krazisi. diskrazia warmoadgens sxvadasxva avadmyofuri
mdgomareobis mizezs. hipokrates humoruli Teoria Seesatyviseba Tanamedrove
bioqimiur warmodgenebs biologiurad aqtiuri nivTierebebis _ hormonebis Sesaxeb,
romelTa roli Zalzed mniSvnelovania sxvadasxva fiziologiuri da
paTologiuri procesebis mimdinareobaSi.

forma aris funqciis plastikuri gamoxatuleba. organizmis Sinagan da garegan


niSan-Tvisebebs Soris arsebobs utyuari kavSiri. gviani periodis klasifikaciebs
safuZvlad daedo morfologiuri principi. es ukanaskneli dominirebs dResac.
garegnuli niSnebiT SesaZlebelia warmodgenis Seqmna pirovnebis xasiaTis
Tvisebebsa da SesaZlo fiziologiur da paTologiur reaqciebze. erT-erTi
yvelaze popularuli morfologiuri klasifikacia mowodebulia sigos mier (sqema
3. sur. 2).

19
sigos klasifikacia

respiraciuli digestiuri kunTovani cerebruli

sqema 3

1 2 3 4
sur. 2. konstituciuri tipebis klasifikacia sigos mixedviT
.kunTovani, 2.respiraciuli, 3.digestiuri, 4.cerebruli

respiraciul tips axasiaTebs mokle kiseri, wagrZelebuli gulmkerdi, maxvili


epigastriuli kuTxe, midrekileba sasunTqi gzebis daavadebebisadmi.

digestiur tips axasiaTebs mokle kiseri, ganieri gulmkerdi, blagvi epiga-


striuli kuTxe, midrekileba nivTierebaTa cvlis moSlilobisaken.

kunTovan tips aqvs ganviTarebuli kunTebi, maT xSirad aReniSnebaT gulsi-


sxlZarRvTa sistemis paTologia.

cerebrul tips aqvs ganviTarebuli Tavis qala, gansakuTrebiT Sublis wili.

farTod iyo gavrcelebuli kreCmeris klasifikacia, romelic ganasxvavebda sam


konstituciur tips: aTleturs, piknikurs, da asTeniurs. kreCmeri specialobiT
fsiqiatri, cdilobda adamianis organizmis morfologiuri maxasiaTeblebi
daekavSirebina xasiaTis, fsiqikis, temperamentis Tavi-seburebebTan da garkveuli
fsiqikuri daavadebis sixSiresTan (sqema 4, sur. 3).

20
kreCmeris klasifikacia

aTleturi piknikuri asTeniuri


(xSiria epilefsiiT (xSiria maniakalur-depresiuli (xSiria SizofreniiT
daavadebulTa Soris) fsiqoziT daavadebulTa Soris) daavadebulTa Soris)

sqema 4.

sur. 3. konstituciuri tipebis klasifikacia kreCmeris mixedviT

Cernorucki gamoyofda hiposTeniur, hipersTeniur da normosTeniur tipebs.


hipersTeniur tips axasiaTebs mokle kidurebi da SedarebiT grZeli torsi,
hiposTeniks maRali, msubuqi tani, normosTeniki _ Sualeduri tipia, atarebs
rogorc hipo- ise hipersTenikis niSnebs.

konstituciis zogierT klasifikacias safuZvlad udevs organizmis sistemebis


iseTi maxasiaTeblebi, romlebic sxvadasxva organoebs aerTianeben raime erT
fiziologiur niSnad. bogomolecis azriT, es aris SemaerTebeli qsovilis
fiziologiuri sistema. epingerisa da hesis mixedviT - vegetatiuri nervuli
sistema, pavlovis azriT _ centraluri nervuli sistema.

epingeri da hesi parasimpaTikuri da simpaTikuri nervuli sistemis tonusis


mixedviT ganasxvavebdnen vagotonikebsa da simpaTikotonikebs.

21
pavlovs miaCnda, rom organizmis yvela nawilis Sinagani erToblioba, reaqti-
uloba da garemosTan wonasworoba xorcieldeba centraluri nervuli sistemis
saSualebiT. igi konstituciur tipebad dayofas axorcielebda umaRlesi nervuli
moqmedebis xasiaTis mixedviT da gamohyofda Semdeg konstituciur tipebs: 1.
Zliers, gauwonasworebels agznebis siWarbiT, 2. Zliers, gawonasworebuls,
moZravs, 3. Zliers, gawonasworebuls, dinjs, 4. susts, Sekavebis siWarbiT.
pirveladi da meoradi sasignalo sistemis siWarbis mixedviT pavlovi adamianebs
hyofda, moazrovne da mxatvrul tipebad.

garkveuli konstituciuri tipebis sxvadasxva daavadebebisadmi (magaliTad pikni-


uri tipis - aTerosklerozis da hipertonuli daavadebebisadmi) midrekilebis
Tavidan asacileblad SesaZlebelia profilaqtikuri medicinis efeqturad
warmarTva.

unda aRiniSnos, rom `wminda~ tipebs miekuTvneba adamianTa mxolod mcire nawili.
ZiriTadad sWarboben Sualeduri tipis adamianebi da rom konstituciuri tipi
garkveul farglebSi SeiZleba Seicvalos garemo faqtorebis zemoqmedebiT
(magaliTad, sporti, gadatanili mZime daavadebebi, hipokinezia, kveba da sxva).
aqedan gamomdinare, adamianis aRzrdisa da mkurnalobis dros saWiroa
orientireba organizmis konstituciis sust da Zlier mxareebze, SesaZlebelia
paTologiuri winaswarganwyobis dadgena da garkveul farglebSi zemoqmedeba mis
gamovlinebaze da profilaqtikuri medicinis efeqturad warmarTva.
konstituciuri tipebis ama Tu im avadmyofobisadmi midrekilebas Soris kavSiris
damokidebulebis meqanizmi yovelTvis ar aris naTeli, magram midrekilebis
droulad gamovlena, daavadebis mimarTulebis gansazRvra iZleva mkurnalobis
individualizirebis SesaZleblobas.

diaTezi (diathesis-winaswarganwyoba) aris konstituciuri anomaliis erT-erTi


saxeoba, romelic xasiaTdeba organizmis araadeqvaturi reaqciiT fiziologiur
da paTologiur gamRizianebelze. diaTezi aris daavadebis mimarT organizmis
mzadyofna (sqema 5).

diaTezis klasifikacia

eqsudaciur-kataruli limfur- nervul-arTrituli asTeniuri


(xSiria xangrZlivad mi- hipoplaziuri (xSiria arainfeqciuri (xSiria adinamia, si-
mdinareobis anTebiTi (xSiria limfuri qso- warmoSobis saxsrebis sxl-ZarRvovani rea-
procesebi da alergi- vilis hipoplazia ang- madeformirebeli daa- qciis labiluroba,
uri gamovlinebebi bro- ina, faringiti, autoal- vadebebi, ekzema, poda- Sinagani organoebis
nquli asTma, kvinkes Se- ergiuli daavadebebi, gra, diabeti, revmati- ftozi)
Supeba, anafilaqsiuri aTerosklerozi) zmi)
Soki, WinWris cieba)

sqema 5.

22
stresi da zogadi adaptaciuri sindromi
Omne ninium nocet _ gadaWarbebuls ziani moaqvs
militia est vita hominis _ adamianis cxovreba brZolaa

organizmis ZiriTadi fiziologiuri procesebis regulaciaSi endokrinul


sistemas wamyvani mniSvneloba eniWeba. Tanamedrove medicinis erT-erT miRwevad
iTvleba endokrinuli jirkvlebis, kerZod hipoTalamusi _ hipofizi _
Tirkmelzeda jirkvlebis sistemis wamyvani rolis aRmoCena organizmis
adaptaciaSi garemos paTogenuri faqtorebis zemoqmedebis mimarT (sqema 6).

kanadeli mecnieris, paTologis, hans selies koncefciam stresis Sesaxeb farTo


aRiareba moipova. selies mier stresis koncefciis formirebas safuZvlad daedo
dakvirveba organizmis stereotipul reaqciebze sxvadasxva daavadebis dros, is
rom, rogorc infeqciuri da ise arainfeqciuri daavadebebis dros, aRiniSneba
araspecifikuri msgavsi niSnebi (saerTo sisuste, umadoba, sigamxdre da sxva).

termini, stresi (stress-daZabuloba) es organizmis araspecifikuri reaqciaa,


romelic viTardeba nebismieri Zlieri gamRizianeblis (stresoris) zemoqmedebis
Sedegad. stresorTa moqmedebis pasuxad organizmSi viTadeba neiroendokrinuli
da metaboluri cvlilebebi, romlebic vlindeba zogadi adaptaciuri sindromis
saxiT. adaptacia aris organizmis sistemuri, stadiurad ganviTarebadi Seguebis
reaqcia. h. seliem daadgina, rom sxvadasxva saxis stresori (travma, intoqsikacia,
narkozi, gadaciveba, Zlieri dadebiTi da uaryofiTi emocia da sxva), iwvevs
erTgvarovan funqciur da morfologiur cvlilebebs mkerdukana da Tirkmelzeda
jirkvlebSi, limfur kvanZebSi, sisxlSi, rac ganapirobebs nivTierebaTa cvlis
gamoxatul cvlilebebs.

seliem gamoyo adaptaciuri sindromis zogadi da adgilobrivi forma:


 zogadi adaptaciuri sindromi (sistemuri, generalizirebuli) _ procesSi
CarTulia organizmis TiTqmis yvela organo da fiziologiuri sistema.
 adgilobrivi adaptaciuri sindromi _ process SedarebiT lokaluri
xasiaTi aqvs, viTardeba calkeul qsovilebSi da organoebSi maTi
dazianebis, anTebiTi procesis, alergiuli reaqciebis, simsivnis da sxva
adgilobrivi paTologiuri procesebis ganviTarebis dros.

selies mier Catarebulma cdebma gamoavlines stresorTa zemoqmedebiT


ganviTarebuli tipiuri triada:
1. Tirkmelzeda jirkvlis hipertrofia,
2. Timusis limfuri kvanZebis involucia,
3. hemoragiuli wylulebi kuWisa da 12-goja nawlavis lorwovan garsze.

stresi vlindeba zogadi adaptaciuri sindromis saxiT, romelic 3 stadiad


mimdinareobs: 1) gangaSis stadia, 2) rezistentobis stadia, 3) gamofitvis stadia.

gangaSis stadia organizmis dacviTi Zalebis dauyovnebeli mobilizebiT vlindeba.


mis mimdinareobaSi gamoyofen Sokis da antiSokis fazebs.

Sokis fazaSi aRiniSneba hipotenzia, hipoTermia, hipoglikemia, kapilarebis


ganvladobis momateba, sisxlis Sesqeleba, limfuri qsovilis involucia,
uaryofiTi azotovani balansi, kuWis lorwovanis wylulovani dazianeba.

antiSokis (postSokis) fazaSi _ kortikotropinis da kortikosteroidebis,


kateqolaminebis sekreciis gaZliereba, arteriuli wnevis, kunTebis tonusis

23
momateba, glikoneogenezis da imunuri sistemis funqciis gaZliereba, rac iwvevs
stresis meore anu rezistentobis stadiis ganviTarebas.

stresis dros ganviTarebul damcvelobiT reaqciebs seliem sintoqsikuri uwoda.


rezitentobis stadiaSi SesaZlebelia darRveuli funqciebis kompensacia da
adamianis gamojanmrTeleba. am stadiaSi matulobs organizmis rezistentoba ara
marto stresis gamomwvevi agentis, aramed sxva faqtorebis mimarTac. stresis
moqmedebis Sewyvetis an misi umniSvne-lo Zalis SemTxvevaSi cvlilebebi
normalizdeba, magram Tu paTogenuri
agentis moqmedeba Zlieria da xangr-
Zlivi adaptacia irRveva, reziste-
ntobis stadia gamofitvis stadiaSi
gadadis. gamofitvis stadiaSi Tirkme-
lzeda jirkvlis funqcia mkveTrad
qveiTdeba, mcirdeba arteriuli wneva,
Zlierdeba cilebis daSla, aRiniSneba
imunodepresia da sxva.

stresis gamosavali damokidebulia


stresoris Zalasa da xangrZlivobaze,
agreTve organizmis dacviTi Zalebis
potenciur SesaZleblobebze.
`stresi sicocxlea da sicocxle _
stresi~ (h. selie).
adaptaciuri sindromis biologiuri
mniSvneloba:
1. organizmis rezistentobis gazrda
stresis gamomwvev faqtorTa mimarT;
2. organizmis araspecifikuri rezi-
stentobis momateba sxva faqtorebis
mimarT.
organizmze zomier gamRizianebelTa
(civi Sxapi, fizikuri datvirTva)
sqema 6. endokrinuli jirkvlebis funqciis sistematuri zemoqmedeba uzrunvel-
regulacia. + stimulacia, _ daTrgunva
yofs adaptaciuri reaqciebis mimarT
endokrinuli sistemis mzadyofnas. selies mixedviT, Tu adaptaciuri reaqciebi
sustia, araadeqvaturad Zlieri an gaukuRmarTebuli, organizmSi viTardeba
paTologiuri Zvrebi _ adaptaciuri daavadebebi (bronquli asTma, gulis,
sisxlZarRvebis, Tirkmlebis, nawlavebis zogierTi daavadeba). sisxlis mimoqcevis
gaZliereba organoebSi, romlebic monawileoben antistresorul procesebSi
iwvevs sisxlis miwodebis darRvevas sxva organoebSi. hiperfuzia ganapirobebs
distrofiuli procesebis, eroziebis da wylulebis ganviTarebas.

h. selies Teoriam garkveuli axsna mouZebna araspecifikuri Terapiis (sisxlis


gamoSveba, autohemoTerapia) efeqtebs; kortikosteroidebiT mkurnalobas, Semu-
Savda siberis problemisadmi axali midgoma. am Teoriis aspeqtebi warmatebiT
muSavdeba Cven droSic. xangrZlivma, Zalian Zlierma ganmeorebiTma stresorulma
zemoqmedebam SeiZleba gamoiwvios eqstremaluri mdgomareoba (koma, Soki,
kolafsi).

stresoruli cilebi. araspecifikuri reaqcia dazianebaze viTardeba ara marto


organizmis, aramed ujredis donezec. stresis pirobebSi (iSemiis, toqsikuri
nivTierebebis, siTbos, alkoholis da sxva agentebis zemoqmedebis dros) yvela
ujredSi aRiniSneba cvlilebebi genomis doneze, rasac ramodenime wuTSi
”stresuli” cilebis sinTezi (mohyveba siTburi Sokis cilebiH HSP-Heat Shock
Proteins) romlebsac gansakuTrebuli mniSvneloba aqvT ujredis, qsovilis, organos

24
da mTlianad organizmis adaptaciur reaqciebSi. ganasxvaveben konstituciur da
inducirebad stresul cilebs. konstituciuri stresuli cilebi ujredSi mcire
konce-ntraciiT arseboben fiziologiur pirobebSic, maTi sinTezi matulobs
stresuli agentis moqmedebisas. isini icaven ujreds dazianebasa da
sikvdilisagan. inducirebadi siTburi cilebi warmoiqmnebian mxolod stresis
dros. siTburi Sokis genebis gaaqtivebis mediatoria e.w. ”siTburi Sokis” faqtori
(HSF).

mwvave stresis reaqciebi miekuTvneba organizmis zogad araspecifikur dacviT-


SeguebiT reaqciebs. am tipis reaqciebi vlindeba dazianebis mwvave periodSi da
mniSvnelovan rols asruleben iseT procesebSi, rogoricaa anTeba, alergia,
infeqciuri procesi. yvela aRniSnul SemTxvevaSi matulobs heptid interleikin-I-
is (IL-1) warmoqmna da gamoTavisufleba (ZiriTadad makrofagebidan). IL –1-is
efeqtebi: hipoqsia, mwvave fazis cilebis sinTezi, cilebis katabolizmi,
osteoblastebis aqtivobis stimulireba. IL–1 moqmedebs samizne ujredebis
funqciaze _ Zlierdeba mwvave fazis cilebis sinTezi RviZlSi da maTi gamoyofa
sisxlSi (C-reaqtiuli cila, komplementis komponentebi, fibrinogeni,
ceruloplazmini, haptoglobini). IL–1-is gavleniT Zlierdeba neitrofilebis
warmoqmna, aqtivdeba T- da BB-limfocitebi. agreTve Termoregulaciis centrebi (IL
–1-i gvevlineba rogorc endogenuri pirogeni). kunTebSi Zlierdeba cilis
katabolizmi. warmoqmnili aminomJavebi gamoiyeneba RviZlSi mwvave fazis cilebis
sinTezisaTvis da glukogenezisaTvis.

proteolizuri sistemebis gaaqtiveba – organizmis proteolizuri sistemebi


(kalikrein-kininur, komplementis, fibrinolizis, sisxlis Sededebis) friad
mniSvnelovan rols asruleben fiziologiur procesebSi da, xSirad,
araspecifikur sakompensacio-SeguebiT reaqciebSi, romlebic viTardeba dazianebis
sapasuxod. magram im SemTxvevaSi, rodesac am sistemis aqtivacia araadeqvaturi da
Warbia is iwvevs paTologiuri procesis ganviTarebas.

kalikrein-kininuri sistema. kalikrein-kininuri sistemis gaaqtiveba iwvevs neiro-


vazoaqtiuri polipeptidebis – kininebis warmoqmnas, romelTagan gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs sisxlis plazmis kalikrein-kininur sistemas da nonapeptid
bradikinins. kalikrein-kininuri sistema aqtiurdeba mravali damazianebeli
faqtoris moqmedebisas (travma, toqsinebi, dasxiveba, iSemia, nivTierebaTa cvlis
moSla da sxv.), romlebic iwveven hagemanis faqtoris aqtivacias. kininebi
mniSvnelovan rols asruleben dazianebis areSi anTebis ganviTarebaSi, zrdian
kapilarebis kedlis ganvladobas, iwveven tkivils. isini monawileoben dazianebis
mimarT ganviTarebul sakompensacio-adaptaciuri reaqciebis meqanizmSi, amcireben
didi da mcire wris sisxlZarRvebis winaaRmdegobas sisxlis nakadis mimarT da am
gziT zrdian sisxlis midinebas gulisaken da parkuWebis sistolur moculobas.
miokardiumis dazianebis dros kininebi iwveven koronaruli sisxlZarRvebis
gafarToebas, izrdeba gulis sistoluri moculoba. periferiuli winaaRmdegobis
Semcirebis gamo viTardeba arteriuli hipotenzia, rac amcirebs datvirTvas
gulze. kininebis araadeqvaturi gamoyofa SeiZleba gaxdes Rrma da mZime darRvevis
mizezi. magaliTad, kalikrein-kininuri sistemis gaaqtivebam SeiZleba gamoiwvios
hipotenzia, tkivili, Soki. kininebi mniSvnelovan rols asruleben
hipermgrZnobelobis reaqciebis paTogenezSic. anTebisa da qsovilebis alergiuli
alteraciis ubanSi kininebis koncentracia maRalia. kalikrein-kininuri sistemis
gaaqtivebam da kininebis siWarbem SeiZleba mniSvnelovani roli iTamaSos bro-
nqospazmis meqanizmSi bronquli asTmis dros, Sokis sxvadasxva saxis, nefritis,
demping-sindromis, aTerosklerozis, hipertonuli daavadebis paTogenezSi da a.S.

25
cvlilebi organizmSi gangaSis stadiis dros

homeostazis darRveva

aferentuli impulsaciis gaZliereba
nervuli centrebis aqtivacia

simpaTikuri nervuli sistemis da endokrinuli sistemis aqtivacia
simpaTikuri nervuli sistemis efeqtebis gaZliereba, kortikosteroidebis,
kateqolaminebis, glukagonis, Tireoiduli da sxva hormonebis Semcvelobis momateba
sisxlSi da qsovilebSi

organoebis hiperfunqcia

homeostazis parametrebis normalizeba

cvlilebi organizmSi stresis gamofiTvis stadiaSi

stresoruli faqtori
(xangrZlivi, Zlieri)

homeostazis darRveva

organoebis da sistemebis neirohumoruli regulaciis darRveva
(ujredebis hiperfunqcia, biologiurad aqtiuri novTierebebis maTi
efeqtebis disbalansi Ca++ siWarbe ujredebSi, Tavisufali radikalebisa da
lipidebis zeJangviTi Jangvis produqtebis aqtivacia)

hipoqsia, metabolizmis darRveva substratebis deficiti ujredebSi,
ujredebis distrofia, displazia, ujredebis membranis fermentebis
da molekulebis dazianeba

organoebis struqturis da funqciis darRveva

organizmis cxovelqmedebis darRveva

gaxangrZlivebuli stresis garTulebebia


1. Tirkmelzeda jirkvlis qerqovani Sris hipotrofia da distrofia
2. imunodepresia
3. eroziebi da wylulebi kuWSi da nawlavebSi
4. alergiuli reaqciebi
5. adenohipofizis atrofia
6. mdgradi arteriuli hipertenzia

1. zogadi paTogenezi Seiswavlis daavadebis:


1. gamomwvev mizezebs
2. xelSemwyob pirobebs
3. mimdinareobis da gamosavlis meqanizmebs
4. mimdinareobis meqanizmebs

2. daavadebis qronikuli formis dros


1. daavadebis niSnebi mkafiod aris gamoxatuli
2. remisiis periodSi SeiZleba ar aRiniSnebodes daavadebis niSnebi
3. daavadebis xangrZlivoba ar aRemateba ramdenime kviras
4. daavadeba SeiZleba mimdinareobdes mTeli cxovrebis ganmavlobaSi

26
3. ZiriTadad ra ganapirobebs daavadebis specifikur niSnebs
1. organizmis reaqtiuloba
2. memkvidreoba
3. daavadebis warmoSobis mizezi
4. organizmis araspecifikuri imunuri sistema

4. organizmis reaqtiulobis momatebas ewodeba


1. hiperkapnia
2. hiperoqsia
3. hiperkinezi
4. hiperergia

5. organizmis reaqtiuloba damokidebulia


1. sqesze
2. asakze
3. memkvidreobaze
4. yvela pasuxi sworia

6. imuniteti miekuTvneba
1. specifikur fiziologiur reaqtiulobas
2. araspecifikur paTologiur reaqtiulobas
3. araspecifikur fiziologiur reaqtiulobas
4. specifikur paTologiur reaqtiulobas

7. hipoergia xSirad aRiniSneba


1. stresis gangaSis stadiis dros
2. xandazmul asakSi
3. antigenis mimarT momatebuli mgrZnobelobis dros
4. terminalur mdgomareobaSi myof avadmyofebSi

8. stresis gamofitvis stadiaSi


1. viTardeba meoradi imunodeficiti
2. Zlierdeba adaptaciuri reaqciebi
3. organizmSi Zlierdeba adaptaciuri reaqciebi
4. viTardeba adaptaciuri daavadebebi

9. stresis gangaSis stadiaSi:


1. arteriuli wneva matulobs
2. iTrguneba simpaTikuri nervuli sistema
3. viTardeba taqikardia
4. Zlierdeba simpaTikuri nervuli sistemis funqcia

10. rezistentoba aris:


1. organizmis momatebuli mgrZnobeloba
2. organizmis mdgradoba paTogenuri faqtorebis mimarT
3. organizmis Secvlili reaqcia
4. organizmis reaqciis ararseboba

I
raze metyvelebs organizmis reaqciis ararseboba (anergia) paTogenuri faqtorebis
zemoqmedebis dros.
II
rogor icvleba reaqtiuloba sxvadasxva asakobriv jgufSi?
III
romeli garemo faqtorebi moqmedeben organizmis reaqtiulobaze?
IV 1. CamoTvaleT TqvenTvis damaxasiaTebeli temperamentis niSnebi.
2. romel tips miekuTvnebiT hipokrates klasifikaciis mixedviT??
3. morfologiuri klasifikaciis romel tips miekuTvnebiT?
4. romel daavadebisadmi aqvT midrekileba am tipis adamianebs?
V

27
ra mniSvneloba aqvs praqtikul medicinaSi konstituciur Taviseburebas?
VI
Tqveni azriT romel samedicino sferoSi iqneba efeqturi 1.sangvinikis 2. flegmatikis
tipis pirovnebis praqtikuli muSaoba?
daasabuTeT Tqveni pasuxi
VII
moiyvaneT romelime stresoruli faqtoris zemoqmedebis magaliTi. Semdeg
1. aRwereT stresis gamovlinebis stadiebi
2. aRwereT stresorul agentze pasuxis realizaciis ZiriTadi gzebi
VIII. ra mizniT iyeneben profilaqtikur medicinaSi organizmze Semdegi gamRizianeblis
zemoqmedebas: civi Sxapi, fizikuri varjiSi, masaJi.
IX. ratom vlindeba daavadeba xSirad stresis Semdeg.

X.stres-reaqcia realizdeba stadiebis Semdegi TanmimdevrobiT


1. rezistentobis
2. gangaSis
3. gamofitvis
A 1,2,3
B 2,1,3
C 3,1,2
D 1,3,2

XI. stresis dros opioiduri peptidebi iwveven simpaTikuri nervuli sistemis


1. daTrgunvas
2. aqtivacias

IV. ra garTulebebs iwvevs xangrZlivi stresi


1. hiperkaTeqolaminemias
2. fibrinolizis aqtivacias
3. kardiomiocitebSi lipidebis zeJangviTi Jangvis gaaaqtivebas
4. lizosomebis membranebis stabilizacias

28
ujredis dazianeba

organizmis reaqciebi dazianebaze

dazianeba aris ujredis funqciis, misi fizikur-qimiuri Tvisebebis da


metabolizmis darRveva, romelic grZeldeba damzianebeli agentis moqmedebis
Sewyvetis Semdegac. ujredis dazianebas safuZvlad udevs ujredis struqturuli
elementebis dazianeba, ris Sedegadac Semdgom irRveva ujredis funqcia.'ujredis
dazianebis gamo irRveva urTierTqmedeba rogorc TviT ujredis komponentebis, ise
ujredebs Soris, rac iwvevs cvlilebebs organoebSi da sistemebSi.

ujredis dazianebis tipobrivi formebi. dazianeba ujredSi mravalferovan


cvlilebebs iwvevs. magaliTad, distrofias, displazias, paranekrozs, nekrozs da
apoptozs. apoptozi SeiZleba iyos ujredis `fiziologiuri~ sikvdilis
gamovlineba.

ujredi aris qsovilebisa da organoebis TviTregulirebadi struqturul-


funqciuri erTeuli. masSi mimdinareobs procesebi, romlebic safuZvlad udevs
cvladi struqturebis energetikul da plastiur uzrunvelyofas da qsovilebisa
da organoebis funqcionirebas.

nebismieri ujredi
1. funqcionirebs normis farglebSi (homeostazi)
homeostazi _ metaboluri da informaciuli wonasworoba.
2. egueba da agrZelebs funqcionirebas eqstremalur pirobebSi (adaptacia).
3. iRupebaSesabamisi signalis zemoqmedebis Sedegad _ apoptozi, an
adaptaciuri saSualebebis gamofitvis dros _ nekrozi.

ujredis dazianebis mizezebi


ujredis dazianebas iwveven:
- fizikuri faqtorebi;
- qimiuri faqtorebi;
- biologiuri faqtorebi.

ujredis dazianeba SeiZleba iyos gamowveuli, rogorc egzogenuri, ise


endogenuri faqtorebiT. dazianebis mizezi SeiZleba iyos infeqciuri an
arainfeqciuri genezis agenti.

fizikuri faqtorebi:
a)meqanikuri: dartyma, daWimva, zewola (simsivne, eqsudati, hematoma)

b)temperaturis cvlilebebi (t0 momateba 40-500-mde iwvevs cilebis denaturacias,


lipoproteinuli kompleqsebis dekompozicias da sxva cvlilebebs. t0–s mkveTri
Semcireba - metaboluri procesebis Senelebas an Sewyvetas, ujredSiga siTxis
kristalizacias da membranebis gaglejas).

g)osmosuri wnevis cvlileba. osmosuri wnevis cvlilebam SeiZleba gamoiwvios


ujredis SesivebaAan SeWmuxvna, zogjer sikvdili.

d)maionizirebeli radiaciis zemoqmedeba - eleqtromagnituri faqtorebi iwveven


membranis dazianebas, ujredebis fermentebis denaturacias.

29
qimiuri faqtorebi _ mJavebi, tuteebi, mZime metalis marilebi, samkurnalo
saSualebebi darRveuli metabolizmis produqtebi. qimiuri faqtorebi iwveven
ujredSi fermentTa inhibi-rebas, ionebisa da siTxis disbalanss, ujredis
energetikuli uzrunvelyofis darRvevas.

biologiuri faqtorebi _ virusebi, riketsiebi, parazitebi, baqteriebi, sokoebi _


iwveven ujredis metaboluri reaqciebis, membranis gamtarobisa da mTlianobis
darRvevas, ujreduli fermentebis aqtivobis daTrgunvas. ujredis dazianeba,
mikroorganizmebis da organizmis ujredTa antigenebis msgavsebis dros SeiZleba
iyos gamowveuli imunuri da alergiuli reaqciebis faqtorebiT.

egzogenuri faqtorebi. fizikuri zemoqmedeba (meqanikuri, sicive, siTbo, ele-


qtruli deni), qimiuri agentebi, biologiuri faqtorebi (baqteriebi, virusebi,
baqteriebi da sxva).

endogenuri faqtorebi:
fizikuri:
a)osmosuri wnevis meryeoba;
b)Tavisufali radikalebis siWarbe da sxva.
qimiuri:
a) Jangbadisa da naxSirorJangis siWarbe an ukmarisoba;
a) ionebis siWarbe an deficiti (K+, H+, Ca++, Mg++ da sxva);
g) peroqsiduli naerTebi;
d) metabolitebi da sxv.
biologiuri bunebis faqtorebi
a) sxva dazianebuli ujredebidan gamoTavisuflebuli produqtebi
b) biologiurad aqtiur nivTierebaTa deficiti an siWarbe (kateqolaminebi,
prostaglandinebi da sxva);
a) parazitebis, baqteriebis, virusebis, riketsiebis cxovelqmedebis an daSlis
produqtebi.

infeqciuri faqtorebi _ mikroorganizmebi, parazitebi da maTi toqsinebi.

arainfeqciuri genezis faqtorebi _ fizikuri, qimiuri an biologiuri bunebis


warmoSobis faqtorebi.

ujredis dazianeba xdeba an uSualod paTogenuri faqtoris zemoqmedebiT an


nivTierebebis (mediatorebis) saSualebiT.

ujredis dazianebis zogadi meqanizmebi

ujredis dazianebis meqanizmi:


ujredSi mimdinare procesebis energetikuli uzrunvelyofis darRveva:

1. atf-s resinTezis procesebis intensivobis da (an) efeqturobis daqveiTeba;


2. atf-s transportis moSla;
3. atf-s energiis moxmarebis darRveva.

ujredis membranuli aparatisa da fermentuli sistemebis dazianeba:


1. Tavisufalradikaluri reaqciebis da lipidebis peroqsiduli Jangvis inte-
nsifikacia;
2. hidrolazebis mniSvnelovani aqtivacia (Tavisufali, lizosomuri, membranuli);
3. Sesiebuli ujredebis da (an) maTi organoidebis daWimva da gagleja;
4. membranis dazianebuli komponentebis resinTezis Seferxeba;
5. lipoproteidebis, fosfolipidebis, cilebis, makromolekulebis konformaciis
darRveva;

30
6. membranis lipidur fazaSi amfifiluri naerTebis Canergva.

ujredis funqciis maregulirebeli meqanizmebis moSla:


1. maregulirebeli faqtorebis recefciis darRveva;
2. meoradi Suamavlebis warmoqmnis darRveva;
3. metaboluri procesebis regulaciis darRveva.

ionebisa da siTxis disbalansi, ujredis eleqtrofiziologiuri Tvisebebis


cvlileba:
1. ujredebis hiperhidratacia;
2. ujredebis dehidratacia;
3. hialoplazmaSi ionebis Tanafardobis cvlileba;
4. ionTa transmembranuli Tanafardobis cvlileba;
5. eleqtrogenezis darRveva.

ujredis genetikuri programis da (an) misi realizaciis meqanizmebis moSla.

genetikuri programis darRveva:


1. genebis bioqimiuri struqturis cvlileba
2. sicocxlisaTvis mniSvnelovan genTa represia
3. paTogenur genTa derepresia
4. genomSi paTogenuri Tvisebebis mqone ucxo dnm-is Canergva

genetikuri programis realizaciis darRveva:


1. mitozis darRveva (im struqturaTa dazianeba, romlebic uzruvelyofen
mitozur cikls, qromosomebis dazianeba, citotomiis procesebis moSla).
2. meiozis darRveva.

ujredebis adaptacia maTi dazianebis dros:


ujredze sxvadasxva paTogenuri faqtorebis zemoqmedebis Sedegad viTardeba
reaqciebis kompleqsi, romelic uzrunvelyofs ujredis adaptacias (Seguebas)
Secvlil pirobebTan (kompensacia, darRveuli funqciis, struqturebis aRdgena,
funqciuri aqtivobis daqveiTeba).

ujredSiga adaptaciia maTi dazianebis dros.


ujredTa energetikuli uzrunvelyofis darRvevis kompensacia:
1. glikolizis procesSi atf resinTezis da qsoviluri sunTqvis intensifikacia
dauzianebel mitoqondriebSi;
2. atf transportirebis meqanizmebis aqtivacia (satransporto fermentebis);
3. atf energiis utilizaciis meqanizmebis aqtivacia. agreTve ujredis funqciuri
aqtivobis SezRudva, rac sagrZnoblad amcirebs atf-s energiis xarjvas.

ujredis membranebis da fermentebis dacva:


1. antioqsidanturi sistemis faqtorebis aqtivobis gazrda;
2. buferuli sistemebis aqtivacia (uzrunvelyofs ujredSiga acidozis
Semcirebas);
3. mikrosomebis detoqsikaciis fermentebis aqtivobis momateba;
4. membranebis komponentebisa da fermentebis reparaciuli meqanizmebis aqtivacia
(cilebis, cximebis, naxSirwylebis).

ujredSiga procesebis regulaciis meqanizmebis darRvevaTa kompensacia:


1. ujredis receptorebis ricxvis cvlileba;
2. ujredis receptorebis mgrZnobelobis cvlileba maregulirebeli faqtorebis
mimarT.
3. adenilat-da (an) guanilatciklazuri sistemebis aqtivobis, sxva `Sualeduri~
sistemebis cvlileba;

31
4. ujredSida metabolizmis regulatorebis aqtivobis da(an) Semcvelobis
cvlileba (fermentebis, kaTionebis da sxv.).

ionebisa da siTxis disbalansis Semcireba an aRmofxvra:


1. energomomaragebis darRvevis Semcireba;
2. membranebisa da fermentebis dazianebis xarisxis Semcireba;
3. buferuli sistemebis aqtivacia (karbonatuli, fosfaturi, cilovani) K+, Na+,
Ca2+ da sxva ionebis optimaluri Tanafardobis aRdgenis xelSewyoba ujredSi
H+ ionebis Semcirebis xarjze da sxva).

ujredebis genetikuri programis darRvevis aRmofxvra:


1. dnm-is ZafebSi gaglejili ubnebis aRmofxvra;
2. dnm-is Secvlili nawilebis likvidireba (blokada);
3. dnm-is normaluri fragmentis sinTezi (dazianebulis da dakargulis nacvlad).

ujredebis funqciuri aqtivobis Semcireba: funqciuri aqtivobis Semcireba xels


uwyobs atf energiis, metabolizmis substratisa da Jangbadis xarjvis Semcirebas,
rac saWiroa plastiuri procesebis funqciis uzrunvelsayofad (nervuli cen-
trebis mastimulirebeli funqciis Semcireba, ujredis zedapiruli receptorebis
ricxvis an mgrZnobelobis Semcireba, metaboluri reaqciebis daTrgunva,
calkeuli genebis aqtivobis represia). amis Sedegad ujredebis dazianebis xarisxi
da masStabi sagrZnoblad mcirdeba, paTogenuri faqtoris moqmedebis Sewyvetisas
xdeba ujredis struqturis da funqciis intensiuri da sruli aRdgena.

xangrZlivi da Zlieri dazianeba ganapirobebs mniSvnelovan struqturul


cvlilebebs ujredSi _ regeneracia, hiperplazia, hipertrofia, romlebsac
adaptaciuri mniSvneloba aqvs.

regeneracia (regeneracio-aRdgena) - ujredebisa da (an) maTi calkeuli struqturuli


elementebis aRdgena (sur. 5). ganasxvaveben regeneraciis 2 formas:
1. ujreduls _ ujredebis gamravleba mitoziT an amitoziT.
2. subujreduls _ organelebis aRdgena.

hiperplazia (hyper-zedmetad, plasis-warmoqmna) _ struqturuli elementebis


(organoidebis) ricxvis zrda.

hipertrofia (hyper- zedmetad, trophe-kveba) _ ujredebis zomis momatebis gamo


organos an misi nawilis gadideba

ujredis adaptaciis sistemuri meqanizmebi misi dazianebis dros:


adaptaciuri sistemebi uzrunvelyofen organizmis adeqvatur reagirebas
sxvadasxva endo- da egzogenur zemoqmedebaze, risi realizeba ZiriTadad im
ujredTa monawileobiT xdeba, romelTac ar ganucdiaT mavne faqtorebis uSualo
zemoqmedeba.

adaptaciuri meqanizmebis aqtivacia icavs urjedebs daRupvisagan _ auvneblebs


paTogenuri faqtorebis moqmedebis Sedegebs, uzrunvelyofs funqciis aRdgenas da
aseT SemTxvevaSi laparakoben Seqcevad cvlilebebze ujredebSi. Tu paTologiuri
faqtoris zemoqmedeba Zalian Zlieria da (an) ganviTarebuli damcvelobiTi-
SeguebiTi meqanizmebi arasakmarisi _ viTardeba ujredebis Seuqcevadi dazianeba
da isini iRupebian.

ujredebis dazianebis dros ujredSorisi adaptaciis reaqciebi realizaciis


donis mixedviT iyofa organul-qsovilovan, intrasistemur da sistemaTaSoris
doneebad.

32
organul-qsovilovani done _ organos nawilis ujredTa dazianebisas
dauzianebeli ujredebis aqtivacia, es iwvevs ujredebze datvirTvis Semcirebas,
rac xels uwyobs alteraciis xarisxis Semcirebas da reparaciuli procesebis
realizacias (magaliTad Tirkmlis da RviZlis dazianeba).

intrasistemuri _ sisxlis gadanawileba (magaliTad arteriolebis Seviwroeba


miokardiumis infarqtis dros uzrunvelyofs qsovilebSi perfuziuli wnevis
SenarCunebas da ujredebis dazianebis xarisxis Semcirebas).

fiziologiuri sistemebi _ adaptaciur reaqciebSi ramdenime fiziologiuri


sistemebis CarTva. magaliTad zogadi hipoqsiis dros xdeba sasunTqi, gul-
sisxlZarRvTa, sisxlis sistemebis da qsoviluri metabolizmis aqtivacia, rac
ganapirobebs Jangbadis ukmarisobis Semcirebas, Jangbadis utilizaciis
gaZlierebas da ujredis dazianebis xarisxis Semcirebas.

ujredis dazianebis tipiuri formebi

distrofia (dys-darRveva, moSla, trophe-kveba) _ ujredebSi nivTierebaTa cvlis


darRveva, rac iwvevs maTi cxovelqmedebis darRvevas. ganasxvaveben Semdegi saxis
distrofiebs:
1. cilovani distrofia (disproteinozebi);
2. naxSirwylovani distrofia;
3. cximovani distrofia (lipidozebi);
4. pigmenturi distrofia;
5. mineraluri distrofia.

distrofiis ZiriTadi meqanizmebi:


1. anomaluri nivTierebaTa sinTezi ujredSi;
2. dekompozicia (fanerozi);
3. ujredebisa da ujredSorisi nivTierebebis infiltracia organuli da
araorganuli nivTierebebiT;
4. erTi saxeobis naerTebis Warbi transformacia sxva nivTierebad.

distproteinozebi_ujredis cilebis fizikur-qimiuri Tvisebebis cvlilebebi da


rogorc Sedegi maTi fermentaciuli da struqturuli funqciis darRveva.
marcvlovani distrofia _ citoplazmaSi Cndeba cilis granulebi (marcvlebi).
marcvlovani distrofiis ZiriTad mizezs warmoadgens ujredebis energo-
momaragebis darRveva. cilis granulebi warmoiqmneba ujredSorisi siTxidan, misi
infiltraciis, citoplazmisa da membranebis lipoproteidebis daSlis
(dekompoziciis), naxSirwylebisa da cximebis cilebad transformaciis Sedegad
hialinuri distrofia _ citoplazmaSi grovdeba cilovani hialinis magvari
acidofiluri CanarTebi (wveTebi). amasTan erTad aRiniSneba ujreduli
organoidebis destruqcia. hialinuri distrofia viTardeba im mdgomareobebis
dros, romlebic iwveven ujreduli membranebis ganvladobis zrdas.
hidropiuli distrofia (vakuoluri) _ aris citoplazmis cilebis iseTi fiziko-
qimiuri Tvisebebis cvlilebebis Sedegi, romelsac Tan sdevs ujredSi onkozuri
wnevis momateba da cilovani miceliumis Warbi hidratacia, citoplazmaSi Cndeba
siTxiT savse vakuolebi, romlebic ar Seicaven cximebs an glikogens. hidropiuli
distrofia xSirad toqsinebis, hipoqsiis, maionizebeli radiaciis zemoqmedebis da
kvebis darRvevis Sedegia.

naxSirwylovani distrofiebi _ naxSirwylovani distrofiis ZiriTad mizezs


umetes SemTxvevaSi warmoadgens endokrino an fermentopaTiebi (insulinuri

33
ukmarisoba, naxSirwylebis sinTezsa da daSlaSi monawile fermentebis ararseboba
an dabali aqtivoba).

naxSirwylovani distrofiebi xasiaTdeba polisaqaridebis:


1.SemcirebiT ujredSi (magaliTad glikogenis Saqriani diabetis dros);
2.maTi ar arsebobiT an mniSvnelovani SemcirebiT (aglikogenozebi);
3. Warbi dagrovebiT (ujredebis glikogenuri infiltracia, glikogenozebi).

naxSirwylovan distrofiebs, romlebic dakavSirebulia glikoproteidebis


metabolizmis darRvevasTan, axasiaTebs mucinebis da mukoidebis dagroveba,
romlebsac lorwovani konsistencia aqvT (lorwovani distrofiebi). maTi
mizezebia endokrinuli darRvevebi an ujredis uSualo dazianeba.

lipidozebi. xasiaTdeba urjedSida lipidebis Semcvelobis gazrdiT an maTi im


ujredebSi gaCeniT, sadac normaSi ar aRiniSneba an anomaluri qimiuri
Sedgenilobis lipidebis warmoqmniT (magaliTad: gulis, Tirkmlis tvinis da sxv.
cximovani distrofia).

pigmenturi distrofiebi. urjeduli pigmentebi warmoadgenen qromoproteidebs _


SenaerTebs, warmoqmnils cilisa da mRebavi nivTierebebisagan.

dispigmentozebi SeiZleba iyos pirveladi (memkvidreobiTi, Tandayolili) an


meoradi (SeZenili); adgilobrivi (regionuli) an zogadi (gavrcelebuli)
pigmenturi distrofiebi SeiZleba ganpirobebuli iyos:

_ fermentebis defeqtiT (fermentopaTiebiT), pigmentebis metabolizmis da (an) maTi


aqtivobis cvlilebiT;
_ pigmentis satransporto fermentTa Semcvelobis da (an) aqtivobis cvlilebiT;
_ ujredTa membranebis dazianebiT;
_ fagocitozis Tvisebis mqone ujredebis Warbi raodenobiT dagrovebiT.

dispigmentozebi (pigmentis bioqimiuri struqturis mixedviT).

hemoglobinogenuri (rkinadamokidebuli) _ hemosiderozi, hemoqromatozi,


hemomelanozi, porfiria, hepatocitebSi pirdapiri bilirubinis Warbi raodenobiT
dagroveba. mizezebi: fermentopaTiebi, genetikuri defeqtebi, fermentebis dabali
aqtivoba, eriTrocitebis gaZlierebuli hemolizi da sxva.

proteinogenuri (Tirozinogenuri) dispigmentozebi gamovlindeba:


a) ujredebSi melaninis Warbad dagrovebiT - melanozi (melas-muqi, Savi) viTardeba
Tirkmelzeda jirkvlebis ukmarisobis, hipofizis adenomis, hiperTireoidizmis,
sakvercxeebis simsivnis dros ( melaninis Warbi sinTezi Tirozinisgan);
b) pigment oqronozis (ochros-yviTeli) dagrovebiT. aRiniSneba memkvidreobiTi
fermentopaTiebis dros (ferment Tirozinisa da fenilalaninis metabolizmis
ukmarisoba). pigmenti grovdeba cxviris, sklerebis, traqeis, saxsrebis da sxva
qsovilebis ujredebSi;
g) qsovilebis pigmentaciis SemcirebiT an maT ujredebSi pigmentis ararsebobiT _
albinizmi (albus-TeTri) _ kanis, Tvalis gugebis, Tmis ujredebSi pigmentis
ararseboba (Tirozinazis ararsebobis Sedegad). adgilobrivad pigmentaciis
Semcireba vlindeba neiroendokrinuli darRvevebis dros leikodermis,
vitiligos saxiT. melaninis mimarT antisxeulebis warmoqmnis, melanocitebis
daSlis Sedegad, qsovilebis anTebis an nekrozis dros.

lipidogenuri _ dispigmentozebi xasiaTdeba ujredebSi lipiduri da


lipoproteiduli pigmentebis momatebiT (lipofuscinis, hemofuscinis, lipoqromis,
ceroidis). gvxvdeba lipofuscinozis saxiT xSirad viTardeba xandazmul asakis

34
pirebSi da nivTierebaTa cvlis darRvevis dros. memkvidreobiT da Tandayolil
lipofuscinozebs miekuTvneba neironuli lipofuscinozi (inteleqtis, smenis
mxedvelobis, RviZlis lipofuscinozi, bilirubinis cvlis darRveva.

mineraluri distrofiebi _ ujredebSi mineraluri nivTierebebis Semcireba an


gazrda, xSirad viTardeba Ca2+, K+, Fe3+, Zn2+, Mg2+ cvlis darRvevisas. mineraluri
distrofiebi xasiaTdeba ujredebSi kaTionebis molekuluri an ionizirebuli
fraqciebis Warbi SemcvelobiT an SemcirebiT.

kalcinozi _ Ca2+ dagroveba ujredebSi (adgilobrivi an zogadi xasiaTis) _


miokardSi, filtvebSi, arteriebis kedlebSi, TirkmlebSi, kuWSi. mizezi:
hialoplazmis fiziko-qimiuri Tvisebebis darRveva da Ca2+ absorbcia.

Tezaurismozi (thesauriso-dagroveba, STanTqma) _ fermentebis memkvidreobiTi paTo-


logia, romelic ganpirobebulia ujredSi substratebis arasruli an anomaluri
daSlis produqtebis Warbi raodenobiT dagrovebiT. aRiniSneba fermentebis
memkvidruli paTologiis dros, rodesac irRveva ujredis metabolizmi. xSirad
aRiniSneba lipiduri da glikogenuri Tezaurismozebi.

displazia (dys-darRvea, plasis-warmovqmni)

displazia ujredebis ganviTare-


bis, diferencirebisa da specia-
lizaciis darRvevis procesia.
(sur. 4).
mizezebi: fizikuri, qimiuri da
biologiuri faqtorebi, rom-
lebic azianeben ujredis genoms,
rac iwvevs ujredebisa da maTi
organoidebis formisa da zomis,
qromosomebis ricxvisa da agebu-
avadmyofi histologiuri suraTi lebis cvlilebebs, rogorc
wesi, ujredebis zoma gazrdi-
sur.4. fibrozuli displazia lia, aqvs uswormasworo forma,
(ujredi `monstrebi~) maTi orga-
nioidebis Tanafardoba disproporciulia, xSirad vlindeba sxvadasxva CanarTi
(magaliTad namgliseburi eriTrocitebis warmoqmna paTologiuri hemoglobinis,
arsebobisas, megalobla-stebis B12 -vitaminis deficitis dros, neiron-`monstrebis~
Tavis tvinis qerqis dazianebis dros da sxv.) displaziis ZiriTadi meqanizmi
mdgomareobs ujredis diferenciaciis procesis darRvevaSi. ujreduli displazia
warmoadgens simsivnuri ujredebis atipizmis erT-erT gamo-vlinebas
distrofiisgan gansxvavebiT, romlis drosac cvlilebebi ujredebSi aramyaria da
xSirad Seqcevadi. displaziebs klinikaSi ganixilaven rogorc simsivnis wina
mdgomareobas. displaziis Soris gamoyofen metaplazias, romelsac axasiaTebs
organosTvis damaxasiaTebeli ujredebis Secvla sxva tipis ujredebiT.

35
qsoviluri zrdis paTofiziologia
qsoviluri zrdis darRveva SeiZleba gamowveuli iyos misi nervul-endokrinuli,
qsoviluri an genuri regulaciis cvlilebiT an maTi kombinaciiT.

hipobioturi procesebi _ ujredebis gamravlebisa da zrdis ukmarisoba. hipe-


rbiotuli procesebi ujredebis gamravlebis, qsovilTa zrdis siWarbe;
metaplazia qsovilTa gardaqmna.

erTi da igive procesi SeiZleba iyos rogorc SeguebiTi (adaptaciuri) an


kompensaciuri, ise paTologiuri.

im SemTxvevaSi, rodesac ujredis gamravlebis genomuri regulacia mniSvnelovnad


ar icvleba viTardeba hiperplazia da regeneracia normaluri Tvisebebis ujre-
debis warmoqmniT. ujredis gamravlebis genuri meqanizmis darRvevisas, ujredi
araadeqvaturad pasuxobs centralur da qsovilur maregulirebel gavlenas,
irRveva ukukavSiri ujredul efeqtorul meqanizmebTan, ujredis gamravleba
araregulirebadi xdeba da viTardeba simsivneebi.

hipertrofiuli procesebi.
hipertrofiuli procesebia: hipertofia da piperplazia, regeneracia, simsivne.
hipertrofia (hyper-Warbad, trophe-kveba) ewodeba qsovilis an organos moculobis
momatebas TiToeuli ujredis moculobis zrdis xarjze. hiperplazia (hyper-
Warbad, plasis-warmoqmna) aris organos moculobis momateba ujredebis gamravlebis
xarjze.

gamomwvevi mizezis mixedviT ganasxvaveben muSa-


obiT, kompensaciur (vikarul), regeneraciul da
korelaciur hipertrofias.

muSaobiTi hipertrofia viTardeba organos gaZli-


erebuli datvirTvis dros fiziologiuri hipe-
rtrofia (magaliTad kunTebis hipertrofia spo-
rtsmenebSi da paTologiuri hipertrofia (mioka-
rdiumis hipertofia gulis mankebis an arteriuli
hipertenziis dros) (sur. 5). muSaobiT hipertro-
fias xSirad Tan sdevs ujredebis

sur. 5. gulis kunTovani boWkoebis


hipertrofia (marjvniv); normaluri
boWkoebi (marcxniv)

hiperplaziac (magaliTad, saSvilosnos


hipertrofia da hiperplazia orsulobisas).
kompensaciuri an vikaruli hipertrofia (hi-
perplazia) viTardeba darCenil organoSi
wyvili organoebidan (magaliTad Tirkmeli)
erTis amokveTis Semdeg (sur.6).
regeneraciuli hipertrofia (hiperpla-
zia) vlindeba ujredebis gamravlebis an
maTi moculobaSi momatebisas organos
(qsovilis) dazianebis Semdeg (magaliTad,
RviZlis hiperplazia misi dazianebis
Sedegad). sur. 6. marjvniv _ ganuviTarebeli
Tirkmeli, marcxniv _ Tirkmlis
kompensaciuri hipertrofia
36
korelaciuri hipertrofiis (hiperplaziis) arsia korelaciuri da regulaciuri
procesebiT urTierTdakavSirebuli sistemis romelime organos hipertrofia
sistemis sxva organos cvlilebebis gamo (magaliTad, jirkvlis hipertrofia
hormonis Warbi gamoyofis Sedegad).

hiperplazia viTardeba mitozur organoebSi, romlebic fiziologiur pirobebSi


kargaven bevr ujreds da maT aRdgenas axdenen Rerovani ujredebis gamravlebiT
(magaliTad, Zvlis wiTeli tvini), agreTve, im qsovilebSi, romelTa ujredebs aqvs
gamravlebis maRali unari (magaliTad, SemaerTebeli qsovili). hipertorfia ufro
xSiria im organoebSi, romelTa ujredebis gamravlebis unari SezRudulia
(magaliTad miokardiumi, ganivzoliani kunTi). bevr organoSi hipertrofia da
hiperplazia erTroulad viTardeba.

muSaobiTi, vikaruli, regeneraciuli da zogjer, korelaciuri hipertrofia,


romelic kompensaciuri xasiaTisaa, SeiZleba dekompensaciaSi gadaizardos.

ganviTarebis meqanizmis miuxedavad, hipertrofirebad ujredSi matulobs rnm-is da


cilis sinTezi, izrdeba mitoqondriebis raodenoba. hipertrofia mimdinareobs
garkveul zRvramde, Semdeg is muxruWdeba.

cru hipertrofia - organos moculobis momateba ara misTvis damaxasiaTebeli


parenqimuli elementebis, aramed SemaerTebel-qsovilovani stromis zdis Sedegad.
am SemTxvevaSi organos mocul-
oba matulobs, magram misi funq-
ciuri SesaZleblobebi mcirdeba.

regeneracia (regeneratio-aRorZi-
neba, aRdgena) daRupuli an daka-
rguli qsovilis an organos
aRdgenis procesia. Ffiziologi-
uri regeneracia organizmis
ujredebis mudmivi ganaxlebis
procesia (sur.7).
sxvadasxva qsovils regeneraciis
sxvadasxva unari aqvs. ukeT re-
generirebs SemaerTebeli da epi-
Teluri qsovili, ufro sustad sur.7. perikardis limfuri kapilarebi da maTi
_ kunTovani. gansxvavebulia regeneracia limfostazis dros
nervuli qsovilis sxvadasxva
nawilis regenirebis unaric. gansakuTrebiT kargad regenirebs neiroglia, cudad
_ neironebi. SemaerTebel qsovilSi maRalia intersticiuli ujredebis
regeneraciuli aqtivoba, kargad aqvs gamoxatuli es Tviseba Zvlovan qsovilsac,
mcired _ kanqveSa ujredebs. Zalian sustia ganivzoliani kunTis ujredebis
regeneracia. amitom, kunTi dazianebis Semdeg mxolod nawilobriv aRidgens
funqcias janmrTeli kunTovani boWkoebis hipertrofiis xarjze.

erTi saxis qsovili gardaiqmnas sxva qsovilad ) metaplazia (metaplasio-gardaqmna)


ewodeba. metaplazia ufro xSirad SemaerTebel da epiTelur qsovilSi viTardeba.
epiTeliumis proliferaciis da diferencirebis darRvevas, ujreduli atipizmis
ganviTarebiT displazia (dys-darRveva, plasio-vqmni) ewodeba.

regeneraciis mTavari mizezia dazianeba, radgan swored qsovilis dazianebisas


Tavisufldeba regeneraciis meqanizmSi monawile nivTierebebi. TviT qsovilSi
gamoyofili nivTierebebi: proteazebi, fosfatazebi, lipazebi, polipeptidazebi.
regeneracias astimulirebs leikocitebis daSlisas gamoyofili e.w. trefonebi
(trephos-vkvebav) da zrdis faqtorebi, aerobuli an anaerobuli glikolizis

37
gaZliereba. arsebobs mosazreba, rom regenerirebadi qsovilebi da ujredebi
gamoyofen sxva ujredebis gamravlebis mastimulirebel nivTierebebs `desmonebs~.
anaerobuli glikolizis gaZlierebis gamo qsovilSi grovdeba rZe- da
piroyurZnismJava, viTardeba acidozi. proteolizis dros qsovilSi Tavisufldeba
histaminic, romelic sisxlZarRvebis gafarToebis gziT uzrunvelyofs
leikocitebis gaZlierebul emigracias qsovilSi, romlebic iwveven agreTve zrdis
stimulacias (sqema 7).

oqsireduqtazebisa da osmosuri wnevis zrda


hidrolazebis aqtivacia

proteolizi
ujredis zedapiruli daWimulobis
Llipaza
Semcireba
Gglikolizi

zrdis stimulatorebis qsoviluri acidozi


gamoTavisufleba

Pproliferacia

regeneracia

sqema 7.

regeneraciis procesze mniSvnelovan gavlenas axdens organizmis reaqtiuloba,


asaki, nivTierebaTa cvla, nervuli da endokrinuli sistema

Wrilobis Sexorceba. paTologiuri regeneraciis tipobrivi magaliTia Wrilobis


Sexorceba. Sinagan organoebSi es procesi mimdinareobs SemaerTebelqsoviluri
elementebis gamravlebis da, SemdgomSi, nawiburis ganviTarebis gziT.

hipobioturi procesebi.
hipobioturi procesebia atrofia (a-uaryofa, trophe-vkvebav). distrofia (dys-
darRveva, trophe-vkvebav) da degeneracia (degeneratio-gadagvareba).

atrofia ewodeba organos, qsovilis an ujredis moculobis Semcirebas, ganlevas.


ganviTarebis meqanizmis mixedviT ganasxvaveben atrofiis ramdenime formas:

atrofia umoqmedobis gamo viTardeba maSin, rodesac imobilizaciis an sxva


mizezis gamo organo an qsovili didi xnis ganmavlobaSi ar asrulebs Tavis
funcias.

atrofia denervaciis gamo viTardeba maSin, rodesac nervis mTlianobis


darRvevis gamo qsovils (organos) garkveuli xnis ganmavlobaSi uwydeba nervuli
trofika da, garkveulwilad, sisxlmomaragebac.

atrofia qsovilsa an organoze xangrZlivi zewolis gamo, romelic arRvevs


qsovilis kvebas da amcirebs nivTierebaTa cvlis intensvobas (magaliTad,
SardsawveTis daxSobisas Sardi iwvevs Tirkmlis qsovilis kompresias da Semdgom
atrofias).

38
ujredis sikvdili

mravalujredian organizmis ganviTareba gulisxmobs ujredebis proliferaciis,


diferenciaciis da maT sikvdils Soris balansis SenarCunebas. ujredi iRupeba,
rogorc fiziologiuri ise paTologiuri mdgomareobis dros. gamoyofen ujredis
ori saxis sikvdils _ nekrozs da apoptozs.

nekrozi _ dazianebuli ujredis Seuqcevadi sikvdilia. nekrozs win uswrebs


paranekrozi _ Seqcevadi struqturuli da metaboluri cvlilebebi ujredSi da
nekrobiozi. nekrobiozis dros ujredSi ganviTarebuli Seuqcevadi cvlilebebi
iwveven nekrozs. nekrozuli ujredi ganicdis destruqcias _ liziss. lizisi
xorcieldeba Jangbadis aqtiuri formebis, Tavisufali radikalebis da
lizosomuri fermentebis saSualebiT (hidrolizi, destruqcia_ autolizuri
daSla. dazianebuli da nekrozuli ujredebis daSla SesaZlebelia fagocitoziT
da mikroorganizmebiT. aRniSnul meqanizmebs heterolizuri meqanizmi ewodeba.

apoptozi _ ujredis TviTlikvidaciis procesia, ujredis sikvdilis aqtiuri,


organizebuli formaa, romelic xorcieldeba specializirebuli ujredSiga
procesebis aqtivaciis Sedegad, romelsac aregulireben gansakuTrebuli genebi.
apoptozi SeiZleba ganviTardes rogorc fiziologiuri, ise paTologiuri
procesebis dros. fiziologiuri apoptozi viTardeba embriogenezis dros,
autoreaqciuli limfocitebis eliminaciia periferiuli sisxlidan da sxva). igi
asrulebs mitozis sawinaaRmdego funqcias da mniSvnelovania qsovilis zomebis
regulirebisa da homeostazis SenarCunebisaTvis. fiziologiuri apoptozis
ganviTarebis darRvevam SesaZloa kancerogenezi, autoiminuri daavadebebi
gamoiwvios. mainducirebel stimulebs garkveul pirobebSi nekrozis gamowvevac
SeuZlia. apoptozis an nekrozis ganviTarebis SesaZleblobas am procesebis
mainducirebeli stimulebis intensivoba gansazRvravs.

apoptozis gamomwvevi agentebi


1. ujredSiga faqtorebi
a) fiziko-qimiuri (acidozi, Tavisufali radikalebi, maRali temperatura).
b) hormonebi, romlebic SeaRweven ujredSi (gluko da mineralkortikoidebi,
Tavisufali hormonebi).
g) virusebi (hepatotropuli, neirotropuli).
2. transmembranuli faqtorebi:
a) ”dadebiTi” (simsivnis nekrozis faqtori, CD 951 molekula)
b) ”uaryofiTi” (citokinebis, hormonebis, zrdis faqtori deficiti)
g) Sereuli.

apoptozis da nekrozis gansxvaveba

# apoptozi nekrozi
1 mizezi ujredSi warmoqmnili ujredis dazianeba
informaciuli signali
2 energodamokidebuleba energodamokidebulia _
3 mniSvneloba fiziologiur da adaptaciur paTologiuri
procesebSi monawileoba
4 anTeba ar aRiniSneba aRiniSneba
perinekrozuli
anTeba
5 gamosavali ujredis fragmentebis ujredis lizisi
fagocitozi

39
1. ujredis iSemiuri dazianebis dros
1. ujredSi matulobs Na+
2. ujredSi matulobs K+
3. viTardeba hiperhidratacia
4. ujredSi mcirdeba H+

2. ujredis dazianeba SeiZleba gamoiwvios


1. autoagresiulma T-limfocitebma
2. virusebma
3. citotoqsiurma nivTierebebma
4. travmam
5. yvela pasuxi sworia

3. ujredis membrana SeiZleba daziandes


1. glukozis transportis aqtivaciisas ujredSi
2. ujredis osmosuri hiperhidrataciis Sedegad
3. Tavisufali radikalebid da Jangbadis aqtiuri formebis monawileobiT
4. lizosomuri fermentebis gamoTavisuflebis Sedegad

4. apoptozi
1. niSnavs fiziologiur pirobebSi "zedmeti" ujredebis kvdomas
2. programirebulia genetikurad
3. viTardeba ujredis membranis gamoxatuli dazianebis dros
4. ujredis lizisis Sedegia

5. romel ujredebs gaaCnia intensiuri proliferaciis unari dazianebuli qsovilis


reparaciis dros
1. kardiomiocitebs
2. neironebs
3. epiTelur ujredebs
4. SemaerTebeli qsovilis ujredebs

6. ujredis hiperhidrataciis mizezebia


1. ujredgare Na+ Semcireba
2. albuminis Semcireba ujredSi
3. K+ momateba ujredSi
4. glukozis siWarbe ujredSi

7. nekrozi
1. energodamokidebuli procesia
2. ujredis TviTlikvidaciis procesia.
3. ujredis Seuqcevadi sikvdilia
4. iwvevs anTebis ganviTarebas

8. displazia
1. qsovilis moculobis momatebaa
2. qsovilis moculobis Semcirebaa
3. daRupuli qsovilis aRdgenis procesia
4. ujredis ganviTarebis da diferencirebis darRvevis procesia

9. ujredis dazianebis araspecifikuri niSnebia:


1. acidozi
2. cilis denaturacia
3. hemolizi
4. erT-erTi qromosomis delecia

10. marcvlovani distrofia


1. miekuTvneba disproteinozebs
2. naxSirwylovani distrofiaa
3. lipidogenuri distrofiaa
4. fermentebis memkvidreobiTi paTologia

40
I ganmarteT ras niSnavs ujredis
1. regeneracia, 2) hiperplazia da hipertrofia
2. riTi gansxvavdeba ujredis hipertrofia ujredis hiperplaziisagan
3. daasaxeleT ujredebi, romlebSic SezRudulia hiperplaziuri procesebis ganviTareba

II 1. ra aris adaptacia? CamoTveleT adaptaciuri reaqciebis realizaciis gzebi doneebis


mixedviT.
2. ra saxis adaptaciuri procesebi viTardeba doneebis mixedviT hipoqsiis dros?

III. CamoTvaleT ra saxis distrofiuli procesebi SeiZleba ganviTardes ujredSi


nivTierebaTa cvlis darRvevis dros? maTi ganviTarebis meqanizmebi.

IV.
1. moiyvaneT fiziologiuri hipertrofiis magaliTi.
2. moiyveneT paTologiuri hipertrofiis magaliTi.
3. ra cvlilebebi aRiniSneba hipertrofiul ujredSi?
4. ra gansxvavebaa regeneraciuli da korelaciuri hipertrofiis Soris?
5. ra iwvevs organos funqciuri SesaZleblobebis Semcirebas cru hipertrofiis dros?

V. 1. ra ganapirobebs dazianebuli ujredis regeneracias?


2. ra faqtorebi axdenen gavlenas regeneraciis procesze?

VI. CamoTvaleT atrofiis formebi.

41
dazianebis elementebi
dazianebis elementebi ganasxvaveben pirvelad adgilze warmoqmnils da meorad
dazianebis elementebs.

dazianebis pirvelad elemen-


tebs miekuTvneba: laqa, didi
da patara kvanZi, borcvi, bu-
Stuki, Cirqgrova, buSti,
bebera, kista.

meoradi elementebia: erozia,


wyluli, naxeTqi, qerqi,
qercli, nawiburi, pigmen-
tacia.

laqa (macula). laqa ewodeba


kanis an lorwovani garsis
ferSecvlil SemosazRvrul
sur.11 ubans (sur. 11a). ganasxvaveben
anTebiT da araanTebiT
laqebs. 1,5sm diametris
anTebiT laqas ewodeba
rozeola, 1,5 sm-ze didi
zomis laqas _ eriTema.
laqebi SeiZleba gaCndes
travmis Sedegad an
warmoiqmnas zogadi daavadebis _ qunTruSas, yba-yuras, B12 hipovitaminozis dros.
pigmenturi laqebi, romlebic melaninis Calagebis Sedegad warmoiqmneba an
viTardeba tyviis an bismutis Semcveli samkurnalo preparatebis miRebis gamo,
araanTebiTi warmoSobis laqebia.

patara kvanZi (papula) mSrali muwuki,


kvanZi). es anTebiTi warmoSobis
elementia Rrus gareSe. misi diametri
5 mm-mdea. patara kvanZi amoweulia
garemomcveli zedapiridan. aRiniSneba
papula egzemis fsoriazis, sifilisis
dros. moicavs epiTeliumsa da
sakuTriv lorwovani garsis zeda-
pirul Sres (sur.11b). morfolo-
giurad patara kvanZis areSi
aRiniSneba wvrilkerovani infilt-
racia, hiperkeratozi da akanTozi.
piris Rrus lorwovan garsze
papulebis tipiuri magaliTia wiTeli
brtyeli liqeni. Serwymuli papulebi, sur.12. nekrozis ubani da papulebi enis
Tu maTi zoma aRwevs 5mm-sa da mets, lorwovan garsze
warmoqmnian balTas.

42
didi kvanZi (nodus). papulasagan gansxvavdeba didi
zomiT. am dros anTebiTi procesi moicavs lorwovani
garsis yvela Sres (sur.11g). palpaciiT isinijeba odnav
mtkivneuli infiltrati.

borcvi (tuberculum). anTebiTi warmoSobis elementia,


moicavs lorwovani garsis yvela Sres. tuberkulozuri
xorkli _ ujredebis grovaa, romelTa Soris giganturi
ujredebia xorklis centrSi. tuberkulozis
mikobaqteriebia vinaidan igi sisxlZarRvebs ar Seicavs.
mis centrSi iwyeba nekrozuli procesi _ ganicdis
kazeozur (xaWosebr daSlas). xorkli SeiZleba
Caikiros, ris Sedegadac warmoiqmneba daxuruli kera.

berbera (urtica) (sur.11e). es aris mkveTrad gamoxatuli


SemosazRvruli SeSupeba. gvxvdeba alergiuli
reaqciebis dros (kvinkes SeSupeba) da sxv.

buStuki (vesicula). igi mrgvali formis Rru warmonaqmnia


(5 mm-mde), wamoweulia zedapiridan da avsebulia
serozuli an hemoragiuli SigTavsiT (sur.13a). buStuki
ganlagebulia epiTeliumSi, advilad skdeba. buStuki
Cndeba virusuli daavadebebis dros (Turquli,
Semomsartyvleli liqeni, herpesi).

Cirqgrova (pustula). igi buStukis msgavsia, magram Seicavs


Cirqs (sur. 13b). yvelaze xSirad gvxvdeba kanze.

buSti (bulla) _ buStuki-


sgan gansxvavdeba didi
zomiT. epiTeluri ujre-
debis ganSrevebis Sede-
sur. 13. dazianebis Rruelementebi
a_buStuki; b-Cirqgrova (pustula);
gad buSti Sei-Zleba
g_epiTeliumSida buSti; ganlagebuli iyos
d_epiTeliumqveSa buSti; e_kista uSualod epiTeliumSi
(sur.13g), xolo Tu mimdinareobs epiTeluri Sris
aSreveba (mravalformiani eqsudaciuri eriTemis,
alergiisa da sxva daavadebebis dros), igi
ganlagebulia epiTeliumis qveS (sur.13d). isini
advilad skdeba da maT adgilas Cndeba erozia.
buStis SigTavsi ZiriTadad serozulia, iSviaTad
hemoragiuli.

kista (cysta)_Rru warmonaqmnia, romelic amofenilia


epiTeliumiT, xolo garedan dafarulia
SemaerTebel-qsovilovani garsiT (sur.13e).

erozia (erosio). erozia aris lorwovani garsis


dazianeba, romelic ar scdeba epiTeliumis farglebs
(sur.14a). igi yalibdeba buStukis an buStis gaskdomis
Sedegad. erozia, papulebis, balTebis an travmis
adgilas xorcdeba nawiburis gareSe. sur. 14. epiTeliumis mTliano-
bis darRveviT mimdinare meora-
di elementebi:
a_erozia; b_wyluli; g_naxeTqi.

43
afTa (aphta). afTa warmoadgens ovaluri
formis erozias, romelic dafarulia
fibrinuli nadebiT da garSemortymulia
hiperemiuli arSiiT (sur.15).

wyluli (ulcus). es defeqti moicavs


lorwovani garsis yvela Sres (sur.14b).
eroziisagan gansxvavebiT, wylulSi
gamoyofen fskersa da kedlebs. wyluli
warmoiqmneba travmis, tuberkulozis,
aTaSangisa da simsivnuri warmonaqmnis
daSlis dros. misi Sexorcebis Semdeg
rCeba nawiburi. sur. 15.afTa enaze recidivuli
afTozuri stomatitis dros
naxeTqi (rhagades). es xazovani defeqti,
romelic Cndeba im adgilebSi, sadac
qsovilebi kargaven elastiurobas
(sur.14g).

qercli (squama). qercli aris epiTeluri


warmoSobis elementi, romlis mizezicaa
epiTeliumis deskvamaciis darRvevebi.

qerqi (crysta). warmoiqmneba naxeTqebidan an


eroziebidan gamoyofili eqsudatis
gaSrobis Semdeg.

sur. 16. piris lorwovani garsis nawiburi (cicatrix). Tu defeqti amoivseba


nekrozi, giganturi wyluli leikozis dros SemaerTebeli qsoviliT, warmoiqmneba
nawiburi.

pigmentacia (pigmentatio). melaninis an sxva pigmentis saRebavi nivTiereba Calagebis


Sedegad qsovilebis feris cvlilebas ewodeba pigmentacia.

fiziologiuri pigmentacia bunebrivad muqi Seferiloba, aRiniSneba samxreTis


macxovreblebSi. paTologiuri pigmentacia viTardeba organizmSi mZime liTonebis
marilebis SeRwevis dros (tyvia, bismuti). melanomis sawyis stadiebze da sxva.

spongiozi (spongiosis). es aris siTxis dagroveba wvetiani Sris ujredebs Soris.

degeneracia (degeneratio) _ qsovilis


struqturis an qimiuri Semadgenlobis
cvlileba.

balonuri degeneracia. warmoqmnili


buStu-kebis eqsudatSi Tavisuflad
dacuraven calkeuli ujredebi an maTi
jgufebi (sfero-balonebis saxiT).

akanTolizi (acantholysis) aris epiTeliumis


wvetiani Sris ujredebis degeneraciuli
cvlileba, rodesac ujredebs Soris irR-
veva citoplazmuri kavSirebi, warmoiqmneba
Rarebi, procesis progresirebisas, buS- sur. 17. qveda tuCis erozia,
tebi, romlebic swrafad ixsneba eroziis hiperkeratozis ubnebi

44
warmoqmniT.
akanTozi (acantosis). wvetiani Sris ujredebis gasqeleba, romelic damaxasiaTebelia
anTebisaTvis.

hiperkeratozi (hyperkeratosis). hiperkeratozi warmoadgens paTologiur movlenas,


roca deskvamaciis darRvevis fonze mimdinareobs Warbi garqovaneba (sur.18).

parakeratozi (parakeratosis) – garqovanebis pro-


cesis darRvevaa, romelic gamoixateba epiTeli-
umis wvetiani Sris zedapiruli ujredebis
arasruli garqovanebiT; aRniSnul ujredebSi
birTvebi SenarCunebulia. epiTeliumi gasqele-
bulia da faSari.

diskeratozi (diskeratosis)–calkeuli epiTeluri


sur.18 wvetovani Sris zedapi- ujredis paTologiuri keratizacia. am dros
ruli ujredebis arasruli gar- ujredebi zomaSi imatebs da kargavs ujredSoris
qovaneba _harakeratozi kontaqtebs.

papilomatozi (papillomatosis). lorwovani garsis


dvrilovani Sris amozrdas epiTeliumis mimarTu-
lebiT ewodeba papilomatozi (sur.19).

sur.19 epiTeliumis dvrilovani


Sris Warbi zrda _ papilomatozi

45
memkvidreoba, memkvidruli daavadebebi
Nam vitis nemo sine nascitus _ unaklod
aravin ibadeba

memkvidreoba ujredebisa da organizmis Tvisebaa gadasces Tavisi anatomiur-


fiziologiuri niSan-Tvisebebi STamomavlobebs. gadacema xorcieldeba
memkvidreobis materialuri erTeulebis genebis saSualebiT _ genebi dnm-is
molekuluri nawilebi Sedgeba kodonebisagan. TiToeuli kodoni ki _ 3
nukleotidisgan. kodonis saSualebiT xdeba cilis molekulaSi aminomJavas
struqturisa da adgilmdebareobis Sesaxeb informaciis kodireba.

genebi erTiandebian blokebSi, ukanasknelni warmoqmnian dnm-s Zafebs, romlebis


warmoqmnian qromosomas. qromosomebis ZiriTadi funqciaa reduplikaciis gziT
genetikuri masalis gadacemis uzrunvelyofa Taobebze rogorc ujredul, aseve
organizmis doneze. garda amisa, isini akontroleben bioqimiur procesebs.

adamianis somatur ujredebSi 46 qromosomaa (23 wyvili). gametaSi - 23.


qromosomebis 1-22 wyvils autosomuri ewodeba, xolo 23-s sasqeso.

kariotipi qromosomuli kompleqtis raodenobrivi da Tvisobrivi genotipi ki


genetikur niSan-TvisebaTa erTobliobaa. genotipisa da garemo faqtorebis
urTierTqmedebis Sedegad yalibdeba fenotipi (organizmis niSanTvisebebis
erToblioba)..

genebi funqciis mixedviT iyofa 3 jgufad:


 cistonebi (struqturuli) _ inaxaven informacias cilis molekulis
struqturis Sesaxeb.
 operatorebi _ warmarTaven cistronebis aqtivobas gen-operatoris da
struqturuli genebis kompleqsi warmoqmnis operons.
 regulatorebi _ aregulireben operonis aqtivobas specialuri nivTierebis _
represoris meSveobiT.

genebi aqtivobis mixedviT iyofa dominantur (aqtivobas avlenen nebismier genTan


wyvilSi) da recesul (aqtivoba vlindeba mxolod homozigotur (identur
wyvilSi) genebad.

memkvidreobiTi daavadebis saxeebi

faqtorebs, romlebic iwveven memkvidreobiT daavadebebs, mutagenebi ewodeba.

mutagenebi
 
warmoSobis mixedviT bunebis mixedviT
 endogenuri  biologiuri(virusebi)
 egzogenuri  qimiuri
 fizikuri

sqema 8.

46
egzogenuri qimiuri mutagenebia:
pesticidebi _ hebricidebi, fungicidebi
sakvebi danamatebi _ ciklamatebi, aromatuli naxSirwyalbadi, tartazoni
samkurnalo nivTierebebi _ mitomicini C, kofeini, dariSxani, vercxliswylis
naerTebi da sxva. samrewvelo naerTebi _ formaldehidi, ureTani, benzoli da sxva.

egzogenuri fizikuri mutagenebia: maionizebeli radiacia _ , gamosxiveba,


rentgenis sxivebi, ultraiisferi gamosxiveba.
endogenuri qimiuri mutagenebia:
nivTierebaTa cvlis procesSi warmoqmnili metabolitebi (wyalbadis zeJangi,
cximovani peroqsidebi), Tavisufali radikalebi (oqsigenuri, lipiduri da sxva.
endogenuri fizikuri mutagenebia:
maionizirebeli radiacia_40K, 14C, radoni da sxva.

memkvidruli daavadebebis paTogenezi

mutacia (mutatio - cvlileba) aris genis an qromosomis struqturuli an


raodenobrivi cvlileba. mutaciis dros warmoiqmneba geni, romelic ganapirobebs
axal memkvidreobiT niSanTvisebebs.

genetikuri masalis cvlilebaTa ”masStabebis mixedviT” ganasxvaveben Semdegi


saxis mutaciebs:
_ genurs (genSi nukleotidebis Semcvelobisa da Tanmimdevrobis cvlileba)
_ qromosomuls (qromosomebis struqturuli cvlilebebi)
_ genomurs (qromosomebis ricxvis clvilebebi)

mutacia SeiZleba iyos sasikeTo organizmisTvis (dadebiTi) da paTogenuri.

genis an qromosomis cvlilebis meqanizmis mixedviT mutacia iyofa Semdeg


saxeobebad:
 delecia _ genis an qromosomis romelime ubnis amovardna
 translokacia _ ubnis gadaadgileba
 inversia _ ubnis Semobruneba 1800 da sxva.

warmoSobis mizezebis mixedviT ganasxvaveben spontanur da inducirebul


mutaciebs.

mutaciis Sedegad warmoiqmneba anomaluri geni Secvlili kodiT. arsebobs


anomaluri genis realizaciis ramdenime gza.

47
anomaluri genis moqmedebis realizaciis gzebi

anomaluri geni

realizaciis gzebi
  
I gza. sainformacio rnm II gza. sainformacio rnm III gza. paTologiuri
sinTezis Sewyveta sinTezis Sewyveta sainformacio rnm sinTezi
  
cilis sinTezis Sewyveta cila-fermenetis sinTezis paTologiuri cilis
Sewyveta sinTezi

cxovelqmedebis darRveva
memkvidreobiTi daavadeba
sqema 9.

memkvidreobiTi daavadebebis magaliTebi

 hipoalbuminemia
realizaciis I gza _
 hipofibrinogenemia

 hemofilia A, B, C (VIII, IX, XI prokoagulanturi


faqtoris deficiti)

 enzimopaTiuri methemoglobinemia
realizaciis II gza _ (methemoglibinreduqtazas deficiti)

 hipoTireozi (fariseburi jirkvlis hormonebis


sekreciaSi monawile fermentis deficiti)

 albinizmi (ferment-Tirozinazas Semcireba-melaninis


ararseboba, depigmentacia)

 alkaptonuria (homogentizinis mJavas dagroveba


sisxlSi, SardSi, qsovilebSi, oqronozi)

 namgliseburi anemia (paTologiuri S-hemoglobinis


realizaciis III gza _ sinTezi, eriTrocitebs aqvT namglis forma)

 M-hemoglobinozi (paTologiuri M-hemoglobinis


sinTezi, warmoiqmneba mWidro kavSiri JangbadTan,
methemoglobini iwvevs hipoqsias).

48
qromosomebis struqturis da (an) raodenobis cvlilebebiT
gamowveuli memkvidreobiTi daavadebebi

klainfelteris sindromi. mamakacTa hipogonadizmis erT-erTi yvelaze gav-


rcelebuli saxea. xasiaTdeba erTze meti X qromosomis arsebobiT, klasikur
SemTxvevebSi aRiniSneba 47,XXY arseboba, Tumca dasaSvebia citogenetikuri
variantebis mravalferovneba da maTi kombinacia. kariotipi SeiZleba iyos 48,XX,
48,XXXYda sxva. paTologia aRiniSneba 400-500 dabadebuli biWidan erTSi.
avadmyofebi saSualoze maRali tanis arian. sxeulis proporciebi Secvlilia _
aqvT araproporciulad greli kidurebi. sqesobrivi momwifebis periodSi 85%-s
aReniSneba ginekomastia. xSirad gamoxatulia evnuxoidizmis (saWurisis) niSnebi.
avadmyofebs aReniSnebaT gonebrivi CamorCena, susti socialuri adaptaciis unari,
xSiria filtvebis qronikuli daavadebebi da periferiuli venebis gaganiereba.
bavSvobaSi saTesleebi normaluria, siWabukeSi isini mcirdeba zomaSi. aRiniSneba
azospermia (spermatozoidebis ararseboba spermaSi), magram zogierT SemTxvevaSi
mamakacebi SeiZleba iyvnen ganayofierebis unaris mqonec. testosteronis done
daqveiTebulia. aRiniSneba daqveiTebuli tolerantoba glukozisadmi, Saqriani
diabeti, pirveladi hipoTireozi, xSirad viTardeba sarZeve jirkvlis kibo.

evnuxoidizmi viTardeba Tu androgenebis


sekreciis darRveva aRiniSneba sqesobriv
momwifebamde. sxeuli araproporciuli
aqvT: grZeli qveda kidurebi, xelebi
grZeli da wvrili (`mxatvris xelebi~).
sasqeso organoebi mcire zomisaa, saTesle
parki xSirad carielia. evnuxs ar ezrdeba
wver-ulvaSi, boqvenze da iRliebis
midamoebSi Tmianoba sustad aris
gamoxatuli an sul ar aRiniSneba. evnuxs
Tavze Tmebi xSiri da Txeli aqvs
(`mxatvris Tmebi~), saxis kani moyviTalo-
mofermkTaloa. cximi lagdeba qaluri
tipiT _ upiratesad muclis da menjis
midamoebSi. daqveiTebulia libido da
potencia. evnuxebis gonebrivi ganviTareba
damakmayofilebelia.

terneris sindromis dros organizmSi


aRiniSneba sasqeso qromosomebis anomalia.
ar aris sasqeso qromatini da aris
mxolod erTi X-qromosoma (XO). avadmyofi
dabali tanisaa, Taviseburi `farisebri~
formis gulmkerdiT (`adamiani kisris
gareSe~), kisris moZraoba SezRudulia.
kiserze aRiniSneba `maraosebri~ naoWebi,
sur. 8. terneris sindromi. dabali tani (125sm), romelsac `sacurao apks~ (pterygium colli)
damaxasiaTebeli kiseri, `farisebri~ gulmkerdi, adareben. avadmyofebs aqvT deformirebuli
sarZeve jirkvlebis da genitaliebis
ganuviTarebloba. g. briuSkes, 1977, mixedviT
yuris niJarebi, mokle nikapi, farTo
cxviris fuZe, `sfinqsis saxe~,
osteoporozi, kanze mravlobiTi xalebi. maT aReniSnebaT sakvercxeebis
hipoplazia, amenorea, unayofoba, meoradi sasqeso niSnebis ganuviTarebloba.
avadmyofTa naxevari gonebrivad CamorCenilia. maT xSirad aReniSnebaT smenis
daqveiTeba, Tirkmlebis anomalia, gulis Tandayolili manki (sur.8).

49
 X-trisomiis sindromi _ qalebis qromosomuli daavadebaa. kariotipSi aris
sami X-qromosoma (ori baris sxeulaki). am dros avadmyofi gonebrivad
CamorCenili aReniSneba, sakvercxeebis hipoplazia, unayofoba.
 trisomia 13 anu pataus sindromi _ damaxasiaTebelia maRali letaloba,
mikrocefalia, saxis anomalia, mglis xaxa, kurdRlis tuCi.
 trisomia qromosomebis me-18 wyvilze _ edvardsis sindromi _ damaxasiaTebelia
susti fizikuri da gonebrivi ganviTareba, Tavis qalas da saxis anomalia,
TiTis falangebis saxsrebis anomaluri moqniloba, mokle da ganieri
gulmkerdi.
 trisomia qromosomebis 22-e wyvilze xasiaTdeba axlo mxedvelobiT, gonebrivi
CamorCenilobiT, agresiiT da a.S.
 trisomia 21-e wyvilze anu daunis daavadeba _ gavrcelebulia rogorc qalebSi,
ise mamakacebSi. daavadebis sixSire matulobs dedis asakis matebasTan erTad.
daunis daavadeba aReniSneba dabadebul bavSvTa 0,15%. SemTxvevaTa 95%-Si
vlindeba trisomia 21-e wyvilze (martivi trisomia), xolo 5%-Si aRiniSneba
zedmeti qromosomis translokacia me-14 an 22-e wyvilSi.

avadmyofebi arian gonebrivad ganuviTareblebi (zogjer vlindeba idiotizmi),


Zalian dabali simaRlis (nanizmi), aqvT monRoloiduri saxe, brtyeli kefa,
Tvalebis iribi, viwro Wrili, Tvalis ferad garsze laqebi, naxevradRia piri,
sqeli tuCebi, `geografiuli~ ena, mokle TiTebi, kunTebis hipotonia, Sinagani
organoebis anomalia.

memkvidreobiTi paTologiis formebis klasifikacia


klasifikacia memkvidreobis tipisa da anomaluri
genis saxeobis mixedviT
  
dominanturi recesiuli naxevraddo-
    minanturi
autosomuri an X-qromosomas-Tan autosomuri an X-qromosoma-
SeWiduli sTan SeWiduli

sqema 10.

dominanturi tipiT gadaecema anomalia, romelic xels ar uSlis gamravlebas da


ar amcirebs sicocxlis xangrZlivobas - fexmrudoba, Sezrdili da gamrudebuli
TiTebi, frCxilebi, axlomxedveloba, Sorsmxedveloba, astigmatizmi. mZime
daavadebebidan _ otosklerozi, hentingtonis progresirebadi qorea,
aqondroplazia, msxvili nawlavis polipozi da sxva.

recesiuri tipiT gadaecema _ aminomJavebis cvlis defeqti, Tandayolili


yrumunjoba, mikrocefalia, fermentopaTia.

sqesTan SeWiduli daavadebebi umetesad recesiuli tipisaa. qalebSi


paTologiuri genis mqone X-qromosoma kompensirdeba meore, normaluri X-
qromosomiT (XX). daavadeba vlindeba mamakacebSi (XY), qalebi ki mxolod
daavadebis ganmsazRvreli genis mtareblebi arian. am tipiT gadaecema _ hemofilia,
daltonizmi, hemeralopia (mxedvelobis uqonloba Sebindebisas) da sxva.

arasruli dominirebis tipiT gadaecema namgliseburi anemia. homozigotur


mdgomareobaSi daavadeba iwvevs nayofis sikvdils dabadebisTanave. heterozigotur
mdgomareobaSi organizmSi paTologiuris garda sinTezirdeba normaluri
hemoglobinic. amis gamo xSirad avadmyofebs araviTari subieqturi Civili ar aqvT.
mxolod hipoqsiis pirobebSi viTardeba hemolizi.

50
memkvidreobiTi winaswarganwyoba daavadebis mimarT

genotips axasiaTebs plastiuroba, rac ganapirobebs organizmis cvlilebebs


garemo faqtorebis zemoqmedebis Sedegad. zog SemTxvevaSi daavadebis ganviTarebas
ganapirobebs memkvidruli faqtori, sxva SemTxvevaSi _ garemo pirobebi. Tumca
arsebobs daavadebebi, romelTa ganviTarebis determinacia xdeba, rogorc
genetikuri, ise garemo faqtorebiT da maT multifaqtoruli daavadeba ewodeba.
aseT SemTxvevebSi saqme gvaqvs ara memkvidrul daavadebasTan, aramed memkvidrul
winaswarganwyobasTan. multifaqtoruli daavadebebis gamovlenaze did gavlenas
axdens garemo faqtorebi. aseT daavadebebs miekuTvneba hipertonuli, gulis
iSemiuri daavadebebi, Sizofrenia, epilefsia, Saqriani diabeti, 12-goja nawlavis
wylulovani daavadeba, zogierTi monacemis mixedviT _ kiboc. yovelTvis unda
iyos gaTvaliswinebuli genetikuri faqtori, vinaidan erTi da igive garemo
faqtorma SeiZleba gamoiwvios sxvadasxva daavadeba. magaliTad, uaryofiTi
emociebi da stresi zog SemTxvevaSi iwvevs hipertonul daavadebas, sxva
SemTxvevaSi Saqrian diabets. paTologiuri memkvidreobiTi winaswarganwyobis
magaliTs warmoadgens procesebi, romlebsac Seiswavlis imunogenetika.
imunoglobulinebis sinTezis defeqti, B-an T-limfocitebis deficiti klinikurad
vlindeba infeqciuri da autoalergiuli daavadebebis farTo speqtriT.

embrionuli ganviTarebis darRveva embrionopaTia

nayofs muclad yofnis periodSi garkveul etapze axasiaTebs gansakuTrebuli


mgrZnobeloba sxvadasxva damazianebeli, maT Soris, mutagenuri faqtorebis
mimarT. am faqtorebs miekuTvneba virusebi, radiacia, qimiuri nivTierebebi, kerZod
samkurnalo preparatebi, romlebic nayofSi mutaciebisa da sxva mankebis
ganviTarebis mizezi xdeba. zog SemTxvevaSi nayofis dazianeba SeiZleba moxdes
travmis, intoqsikaciis, Tambaqos wevis, alkoholizmis, infeqciebis Sedegad.

1. mutacia aris
1. organos struqturuli cvlileba
2. genebis raodenobrivi cvlileba
3. qromosomebis struqturuli cvlileba
4. mitoqondriebis raodenobrivi cvlileba

2. qromosomis romelime ubnis amovardnas ewodeba


1. translokacia
2. delecia
3. inversia
4. induqcia

3. anomaluri genis moqmedebis Sedegad ujredSi SeiZleba


1. Sewydes cilis sinTezi
2. daiwyos paTologiuri cilis sinTezi
3. Sewydes sainformacio rnm-is sinTezi
4. yvela pasuxi sworia

4. anomaluri genis moqmedebis Sedegad cila-fermentis sinTezis Sewyvetam SeiZleba


gamoiwvios Sedegi daavadebis ganviTareba
1. nemgliseburi anemia
2. albinizmi
3. hemofilia
4. hipoTireozi

51
5.anomaluri genis moqmedebis Sedegad cila-fermentis sinTezis Sewyvetam SeiZleba
gamoiwvios Semdegi daavadebis ganviTareba
1. Tireotoqsikozi
2. hipofibrinogenemia
3. hemoglobinozi
4. alkaptonuria

6.memkvidreobiTi paTologia SeiZleba iyos


1. dominanturi
2. recesiuli
3. naxevrad dominanturi
4. naxevrad recesiuli

7.dominanturi tipiT gadaecema


1. axlomxedveloba
2. fexmrudoba
3. mikrocefalia
4. daltonizmi

8.sqesTan SeWiduli memkvidreobiTi daavadebebia


1. hemeralopia
2. hemofilia
3. Sorsmxedveloba
4. namgliseburi anemia

9. qromosomuli daavadebebia
1. hemofilia
2. SereSevski_terneris sindromi
3. daltonizmi
4. daunis sindromi

10. genetikuri daavadebebia


1. klainfelteris sindromi
2. polidaqtilia
3. Sorsmxedveloba
4. daltonizmi

11. dominanturi tipiT STamomavlobas gadaecema:


1. albinizmi
2. braqidaqtilia
3. daltonizmi
4. namgliseburi anemia

12. X qromosomasTan SeWiduli memkvidruli daavadebebia


1. hemofilia AAA
2. daltonizmi
3. Tandayolili yrumunjoba
4. otosklerozi

13. romeli daavadebis ganviTarebaSi asrulebs mniSvnelovan rols memkvidreobiTi


winaswarganwyoba

1. Saqriani diabeti
2. hipertonuli daavadeba
3. alergiuli daavadebebi
4. albinizmi

52
14. genebis mutacia SeiZleba gamoiwvios
1. maionizirebulma radiaciam
2. virusebma
3. pesticidebma
4. Sardovanam

15. romeli davadebebi ar gadaecema memkvidreobiT


1.letaluri
2.hipogenitaluri
3.genuri
4.qromosomuli

16. romeli memkvidruli paTologiisTvis aris damaxasiaTebeli metabolizmis Sualeduri


produqtebis dagroveba
1. albinizmi
2. fenilkletonuria
3. hemofilia
4. alkaptonuria

I. 1. CamoTvaleT egzogenuri fizikuri mutagenebi


2. CamoTvaleT endogenuri qimiuri mutagenebi

II. 1. SeiZleba Tu ara mutacia iyos sasikeTo organizmisaTvis


2. SeiZleba Tu ara mutaciis Sedegad ganviTardes sikvdili

1II. eqims mimarTes pacientebma Semdegi niSnebiT:


1. maRali tanis avadmyofi, araproporciuli, grZeli kiduebiT, mcire zomis saTesleebiT,
saWurvisis niSnebiT. aReniSneba gonebrivi CamorCena.
2. dabali tanis avadmyofi, mokle maraosebri naoWebiani kiseriT, deformirebuli yuris
niJarebiT, mokle nikapiT, ganuviTarebeli sarZeve jirkvlebiT da genitaliebiT.
aReniSneba gonebrivi CamorCena.
Tqveni savaraudo diagnozi 1 da 2 SemTxvevaSi

ra gansxvavebaa memkvidreobiTi paTologiis da memkvidreobiTi winaswarganwyobas Soris?


IV. dabali Tanis avadmyofi brtyeli mongoloiduri saxiT, viwro TvalebiT, gamoxatuli
ybebiT, gaRebuli piriT (nerwyvi tuCebze), mogholoiduri, patara yurebiT, sqeli tuCebiT,
nakeciT xelis gulis kanze.
kariotipi 46 XY + 14, 21
1. riTi gansxvavdeba avadmyofis kariotipi normalurisagan
2. ra daavadebisaTvis aris damaxasiaTebeli aRniSnuli niSnebi
3. ra mizezebi iwvevs am davadebas

V. romel sindromebs axasiaTebs aRniSnuli cvlilebebi genomSi


1. XXY
2. XXXY
3. XXX
4. 0X

VI
1. CamoTvaleT dazianebis pirveladi elementebi
2. CamoTvaleT dazianebis meoradi elementebi
ra aris papula, tuberculuma, vezikula, pustula, kista, erozia, wyluli, nawiburi,
cicatrix, pigmentatio

53
periferiuli sisxlis mimoqcevis darRveva

sisxlis mimoqcevis sistemis saSualebiT xdeba qsovilebis da organoebis sakvebi


nivTierebebiT uzrunvelyofa da nivTierebaTa cvlis produqtebis gamotana.
aRniSnulis ganxorcieleba rTuli procesia, romelSic sisxlis mimoqcevis
sistemis sxvadasxva ubani gansxvavebul funqcias asrulebs.

gamoyofen sistemur (centralur) da periferiul (adgilobriv, regionul) sisxlis


mimoqcevas.

centraluri sisxlis mimoqcevis ZiriTadi funqciaa arteriuli wnevis donis,


gulis wuTmoculobis, gulisken midinebuli venuri sisxlis raodenobis,
cirkulirebadi sisxlis masis SedarebiTi mudmivobis SenarCuneba.

adgilobrivi sisxlis mimoqcevis ZiriTadi funqciaa organoebis da qsovilebis


uzrunvelyofa maTi funqciuri mdgomareobis Sesabamisi raodenobis sisxliT da
metabolizmis produqtebis gamotana.

sisxlis mimoqcevis sistemis sxvadsxva monakveTi gansxvavdeba morfologiuri da


funqciuri TaviseburebebiT. amis gaTvaliswinebiT sisxlZarRvebs hyofen Semdeg
jgufebad:

1. maamortizebeli (makompensirebeli, buferuli) tipis sisxlZarRvebi _aorta,


msxvili arteriebi anu elastiuri tipis sisxlZarRvebi uSualod ar
monawileoben sisxlis mimoqcevis regulaciaSi. isini uzrunvelyofen sisxlis
miwodebas sxeulis sxvadasxva nawilSi (gamtari anu gamanawilebeli
sisxlZarRvebi). makompensirebeli tipis sisxlZarRvebis erT-erTi funqciaa
sisxlis wyvetili nakadis uwyvetSi gadayvana, rasac maTi kedlebis
elastikuroba uzrunvelyofs.

2. rezistiuli anu winaaRmdegobis


sisxlZarRvebi warmodgenili
arian wvrili arteriebis, arte-
riolebis da venulebis saxiT
(kunTovani tipis sisxlZarRve-
bi). isini ZiriTad rols Ta-
maSoben sisxlis nakadisadmi
periferiuli winaaRmdegobis Se-
qmnaSi, uzrunvelyofen qsovile-
bis adeqvatur sisxlmomaragebas,
rac pirobadebulia am sisxlZa-
rRvebis unariT aqtiurad Sei-
cvalon sanaTuris sidide.
3. cvlaSi monawile sisxlZarRvebi
_ kapilarebi da venulebis sa-
wyisi fragmentebi, sadac xorci-
eldeba nivTierebaTa da airTa
sur.20. kolateraluri sisxlis mimo- cvla sisxlsa da qsovilebs So-
qcevis ganviTareba. marcxniv arteriuli ris.
anastomozebi; marjvniv sisxlzarRvebis
gadakvanZis Semdeg. isrebiT naCvenebia
sisxlis dinebis mimarTuleba

54
4. moculobiTi sisxlZarRvebi _ venebi, sadac nebismier momentSi gaedineba
sisxlis ZiriTadi masa (75-80%) da romlis tevadobis cvlileba
gansazRvravs gulisken midinebuli venuri sisxlis raodenobas.
5. sisxlZarRvebi _ Suntebi ewodeba arteriolur-venulur anastomozebs
anu iseT sisxlZarRvebs, romlebic uzrunvelyofen sisxlis gadasvlas
arteriolidan uSualod venulaSi kapilarebis gamotovebiT.

arteriolur-venulur anastomozebs aqvT kargad ganviTarebuli kunTovani


Sre da ZiriTadad gvxvdebian sxeulis warzidul nawilebSi (gansakuTrebiT
TiTebSi, cxvirSi, yurebis bibiloebSi). isini monawileoben
TermoregulaciaSi da adgilobrivi sisxlis mimoqcevis regulaciaSi.

sisxlis mimoqcevis kanonzomierebebi uwvriles sisxlZarRvebSi -


kapilarebSi, prekapilarul arteriebSi da postkapilarul venulebSi
gansxvavebulia.

gul-sisxlZarRvTa sistemis sxvadasxva nawili regulirdeba damoukidebeli


meqanizmebiT. amave dros, isini mWidro urTierTkavSirSi arian.
adgilobrivi sisxlis mimoqcevis moSlas iwvevs centraluri sisxlis
mimoqcevis darRveva da pirikiT.

regionuli sisxlis mimoqcevis paTologiis


tipobrivi formebi

sisxlis mimoqcevis darRveva sisxlis mimoqcevis darRveva


saSualo diametris sisxlZarRvebSi: mikrocirkulatoruli kalapotis
- paTologiuri arteriuli hiperemia sisxlZarRvebSi:
- venuri hiperemia - kapilarotrofikuli ukmarisoba
- iSemia
- stazi

arteriuli hiperemia

arteriuli hiperemia (hyper - momateba, haima-sisxli) - adgilobrivi sisxlmetobaa.


arteriuli hiperemiis dros organoebsa da qsovilebSi sisxli miewodeba didi
raodenobiT sisxlZarRvebis sanaTuris gafarTovebis gamo.

arteriuli hiperemiis mizezebi:


1. fizikuri faqtorebi (maRali, dabali temperatura, meqanikuri travma);
2. qimiuri faqtorebi (mJavebi, tuteebi, spirtebi da a.S.);
3. biologiuri faqtorebi (prostaglandinebi A, E, l2, kininebi, acetilqolini,
adenozini da sxva).

arteriuli hiperemia SeiZleba gamoiwvios rogorc egzo-, ise endogenurma


infeqciurma da arainfeqciurma faqtorebma (mikroorganizmebi, endo- da egzo
toqsinebi, organuli mJavebi _ rZis, piroyurZnis mJava.

arteriebis ganivkveTis momateba xdeba Semdegi meqanizmebiT:


1. nevrogenuli

mizezebi:

55
a) neirotonuli. acetilqolinis siWarbe sisxlZarRvebis nerv-kunTovani
sinafsebSi, parasimpaTikuri efeqtoruli gavlenis gazrda, qolinoreaqtiuli
Tvisebebis momateba. parasimpaTikuri gangliebis gaRizianebis (anTebis, simsivnis,
nawiburis zewolis Sedegad an ujredgare K+, H+ ionebis da sxva donis
momatebisas).

b) neiroparalizuri
_ parasimpaTikuri inervaciis da kateqolaminebis donis
Semcireba, arteriolebis da prekapilarebis nerv-
kunTovani sinafsebSi adrenoreaqtiuli Tvisebebis
Semcireba.
_ simpaTikuri gangliebis an nervuli daboloebebis
dazianeba maTi gadakveTis, anTebis an travmis Sedegad.
2. humoruli _ vazodilataciuri biologiurad
aqtiuri nivTierebebis momateba an maT mimarT
arteriolebis da prekapilarebis kedlis
mgrZnobelobis gazrda _ adenozinis, prostaglandin
A,E,l2, kininebis (ujredgare K+-is mimarT).
3. neiromioparalizuri _ kateqolaminebis maragis
gamofitva da (an) arteriolebis da prekapilarebis
kunTebis tonusis mniSvnelovani Semcireba
viTardeba mdogvis safenebis, kompresebis, sur. 21. venebis
gaganiereba qveda
saTburebis gamoyenebis (fizikuri faqtori) da
kidurebze
sisxlZarRvebze zewolis Sedegad (meqanikuri
faqtori).

arteriuli hiperemia SeiZleba iyos:


1. fiziologiuri _ organoebis (kunTebis, kuWnawla-vis traqtis, tvinis da a.S.)
funqcionirebis gaZlierebisas.

_ fiziologiurs miekuTvneba damcvelobiT-SeguebiTi arteriuli hiperemia _


anTebis, sisxlCaqcevis da nekrozul kerebSi. ganviTarebuli arteriuli hiperemia
xels uwyobs Jangbadis miwodebas, fagocitozs, imunoglobulinebis, limfocitebis
raodenobis gazrdas da a.S.

2. paTologiuri, romelic paTologiur zemoqmedebas axdens, iwvevs


sisxlCaqcevebs, sisxldenas, mikrocirkulaciis darRvevas (magaliTad,
hipertonuli krizis dros).
arteriuli hiperemiis dros aRiniSneba:
1. xiluli arteriuli sisxlZarRvebis
ricxvisa da diametris momateba;
2. organos an qsovilis wiTlad Seferva
(sisxlZarRvebis diametrisa da raode-
nobis gazrdis, venuri sisxlis `arte-
rializaciis~ Sedegad);
3. qsovilebis da organoebis tempera-
turis momateba (Tbili arteriuli si-
sxlis midineba, nivTierebaTa cvlis
intensivobis gazrda);
4. limfis warmoqmnisa da gadinebis moma-
teba (mikrocirkulatorul zonaSi
perfuziis gaZlierebis Sedegad);
5. organoTa da qsovilTa moculobis da
turgoris momateba; sur. 22. kisris venebis gaganiereba
6. qsovilebis kvebis gaumjobeseba. gulis qronikuli ukmarisobis dros
7. mofunqcionire kapilarebis ricxvis

56
momateba, sisxlis nakadis aCqareba.

venuri hiperemia

venuri hiperemia adgilobrivi sisxlmetobaa, romelic


viTardeba venuri sisxlZarRvebiT qsovilebidan sisxlis
gatanis gaZnelebis an Sewyvetis Sedegad.

venuri hiperemiis mizezia winaaRmdegoba. romelic SeiZleba


gamoiwvios:
1. gulis ukmarisobam;
2. sisxlZarRvis sanaTuris Seviwroebam;
a) kompresiam simsivniT, nawiburiT, laxtiT da sxv;
b) obturacia emboliT, TrombiT, simsivniT.
3. venis kedlebis elastiurobis daqveiTebam, Serwymulma
venebis gaganierebasTan (varikozi) da SeviwroebasTan
(sur. 21).

sur. 23. avadmyofi


gulis qronikuli venuri hiperemiis dros aRiniSneba:
ukmarisobiT. qvemo 1. venuri sisxlZarRvebis diametris da ricxvis gazrda
kidurebis SeSupeba. (sur. 22)
2. organoTa da qsovilTa cianozi (venuri sisxlis ra-
odenobis da masSi aRdgenili hemoglobinis gazrdis Sedegad).
3. organoTa da qsovilTa temperaturis daqveiTeba (SedarebiT ufro civi venuri
sisxlis moculobis momatebis da qsovilovani metabolizmis intensivobis
Semcirebis Sedegad).
4. organoebis da qsovilebis SeSupeba (kapilarebSi, pos-tkapilarebSi da
venulebSi sisxlis wnevis momatebis Sedegad) (sur. 23).
5. sisxlCaqceva, sisxldena (venuri sisxlZarRvebis gadaWimvis da mikroda-
zianebebis ganviTarebis Sedegad).
6. kapilarebis, postkapilarebis da venulebis diametris mateba.
7. sisxlis nakadis Seneleba.

venuri hiperemia qsovilebze damazianebel gavlenas axdens, rac hipoqsiiT


aris ganpirobebuli. mniSvnelovania agreTve SeSupebiT, sisxlCaqceviT,
sisxldeniT gamowveuli cvlilebebi qsovilebSi. amasTan dakavSirebiT
venuri hiperemiis dros, qveiTeba organoebis da qsovilebis funqcia,
iTrguneba adgilobrivi dacviTi reaqciebi da plastikuri procesebi,
viTardeba qsovilebis da ujredebis struqturuli elementebis hipotrofia
da hipoplazia, parenqimuli ujredebis nekrozi, SemaerTebeli qsovilis
ganviTarebiT (sklerozi, cirozi).

iSemia (ischo - dakaveba, winaaRmdeobis gaweva, haima _ sisxli)

iSemia - adgilobrivi sisxlnaklebobaa, romelic xasiaTdeba SeusabamobiT


organoebSi da qsovilebSi sisxlis miwodebasa da moTxovnilebas Soris. iSemiis
dros sisxlnakleboba viTardeba qsovilebSi sisxlis mitanis Semcirebis an
Sewyvetis gamo.

iSemiis mizezebi:
1. fizikuri faqtorebi (dabali temperatura, meqanikuri zemoqmedeba);

57
2. qimiuri faqtorebi (nikotini, efedrini, mezatoni);
3. biologiuri faqtorebi (kateqolaminebi, F jgufis prostaglandinebi,
vazopresini, angiotenzin II, mikrobebis endotoqsinebi da a.S.).

iSemia SeiZleba iyos gamowveuli egzogenuri da endogenuri, infeqciuri da


arainfeqciuri faqtorebiT.

iSemiis ganviTarebis meqanizmebi:


1. neirogenuli
a) neirotonuli _ arteriolebze da
prekapilarebzesimpaToadrenaluri gavlenis
prevalireba. aRiniSneba simpaTikuri
neiroefeqtoruli moqmedebis aqtivaciis,
Tirkmelzeda jirkvlis tvinovan SreSi
kateqolaminebis sekreciis da gamoyofis
gaZlierebis an arteriolebis kedlebis
adrenoreaqtiuli Tvisebebis gazrdis Sedegad
(stresi, arteriolebis kedelSi Na+ da Ca++
Semcvelobis momateba, meqanikuri travma).
b) neiroparalizuri _ arteriolebze
parasimpaTikuri efeqtoruli gavlenis
aqtivobis da (an) maT qolinoreaqtiulobis sur.24. gvirgvinovani arteriis
daqveiTeba. aRniSnuli viTardeba aTerosklerozi gulis iSemiuri daavadebis
parasimpaTikuri gangliebis alteraciis, dros
nevritebis, simsivnuri procesis ganviTarebis,
kvanZebis amokveTis an parasimpaTikuri nervebis gadakveTis gamo.
2. humoruli _ qsovilebSi vazokon-striqtoruli efeqtis mqone niv-Tierebebis
gazrda da (an) maT mimarT sisxlZarRvis kedlis mgrZnobelobis momateba
(vazopresini, F jgufis prostaglandinebi, angiotenzini II, kateqolaminebi,
sisxlZarRvis kedelSi Na+ da Ca++ Semcvelobis momateba).
3. meqanikuri dabrkoleba:
a) kompresia sisxlZarRvze zewola (simsivne, SeSupeba, nawiburi);
b) obturacia arteriolis sanaTuris Seviwroveba an daxSoba (emboli, Trombi,
aTerosklerozuli folaqi) (sur. 24).
4. Jangbadis moxmarebisa da metabolizmis substratebis momateba organoebis da
qsovilebis funqciis metabolizmis gaZliereba (magaliTad, miokardiumis
iSemiis dros).

iSemiis dros aRiniSneba:


1. xiluli arteriebis diametris da raodenobis Semcireba;
2. qsovilis an organos gafermkrTaleba (sisxlZarRvebis da mofunqcionire
kapilarebis ricxvis Semci-rebis gamo);
3. arteriebis pulsaciis daqvei-
Teba (maTi sistoluri avsebis
Semcirebis Sedegad);
4. qsovilis temperaturis daqvei-
Teba (Tbili sisxlis nakadis da
metaboli-zmis intensivobis
Semcirebis Sedegad);
5. limfis warmoqmnis Semcireba
(mikrosisxlZarRvebSi perfuzi-
uli wnevis Semcirebis gamo);
6. organoTa moculobis da
sur. 25. elenTis iSemiuri infarqti qsovilTa turgoris Semcireba;
7. mikrocirkulaciis darRveva;
8. sisxlis nakadis Seneleba.

58
iSemiis dros viTardeba hipoqsia, grovdeba metabolitebi da biologiurad
aqtiuri nivTierebebi, ris Sedegadac irRveva iSemiuri organoebis da qsovilebis
funqcia, adgilobrivi dacviTi reaqciebi, ujredebis proliferaciis da
diferencirebis procesebi, viTardeba distrofiuli procesebi, hipotrofia,
atrofia, infarqti. iSemiis Sedegebis simZime damokidebulia dazianebul
sisxlZarRvia diametrze, iSemiis ganviTarebis siswrafeze, organos da qsovilis
mniSvnelobaze organizmisTvis da kolateralur sisxlZarRvis qselze.

stazi (stasis-uZraoba)
stazi xasiaTdeba organoebis da qsovilebis mikrosisxlZarRvebSi sisxlis
dinebis SewyvetiT.

mizezebi:
1. iSemia
2. venuri hiperemia
3. proagregantebis zemoqmedeba (faqtorebi, romlebic iwveven sisxlis ujredebis
agregacias da aglutinacias)

1. iSemiuri stazi (meoradi) mZime iSemiis gamosavalia. ganpirobebulia sisxlis


xazovani da moculobiTi siCqaris SemcirebiT, sisxlis mimoqcevis
turbulenturi xasiaTiT, rac iwvevs sisxlis ujredebis aqtivacias, agregacias
da adhezias.
2. venuri, SegubebiTi stazi (meoradi) _ viTardeba qsovilebidan venuri sisxlis
gamotanis Senelebis, misi Sesqelebis, fizikur-qimiuri Tvisebebis Secvlis,
sisxlis ujredebis dazianebis, maTi aqtivaciis, proagregantebis
gamoTavisuflebis, ujredebis agregaciis da adheziis Sedegad.
3. WeSmariti stazi (pirveladi) _ sisxlis ujredebis aqtivaciis, agregaciis,
adheziis Sedegia. (sur. 26).

stazis paTogenezi:

1. sisxlis ujredebis agregacia da


aglutinacia, romelic viTardeba, proag-
regantebis (F da E prostaglandinebis,
kateqolaminebis, aglutininebis, Tromboqsan
A2-s, adenozindifosfatis) zegavleniT.
2. sisxlis ujredebis agregacia zedapiris
uaryofiTi muxtis Semcirebis Sedegad.

normaluri ujredebi maTi zedapiris erT-niSna


muxtis Sedegad erTmaneTisagan ganizi-debian.
sisxlis ujredebis da mikrosi-sxlZarRvebis
dazianebisas gamoTavisuflebuli K+, Ca++, Na+,
Mg++ da sxva ionebi. adsorbirdebian sisxlis
ujredebze, aneitraleben an cvlian mis
uaryofiT zedapirul muxts, rac iwvevs
ujredebis Sewebebas, warmoiqmneba agregantebi,
xdeba maTi adhezia mikrosisxlZarRvebis
intimaze. sisxlis ujredebis aqtivacia
sur. 26 stazi. eriTrocitebis ganapirobebs proagregantebis damatebiTi rao-
agregacia denobis gamoTavisuflebas.

59
3. ujredebis agregacia viTardeba maTze cilebis (-globulinebi, fibrinogeni)
Warbi adsorbciis Sedegad. cilebi `amcireben~ ujredebis zedapirul muxts,
(aminojgufebs dadebiTi muxti aqvT) rac iwvevs agregaciis da sisxlZarRvis
kedelze adheziis procesebis ganviTarebas.

stazis swrafi likvidaciis SemTxvevaSi qsovilebSi arsebiTi cvlilebebi ar


viTardeba. xangrZlivi stazisas viTardeba distrofiuli cvlilebebi qsovilebSi
da maTi sikvdili – infarqti (sur.25).

mikrocirkulaciis darRveva

(mikros-mcire, circulatio-wreze moZraoba)

mikrocirkulacia _ limfisa da sisxlis moZraoba mikrosisxlZarRvebSi, gazTa da


nivTierebaTa transkapilaruli cvla da siTxis gadanawileba sisxlZarRvgareTa
sistemaSi.

mikrosisxlZarRvebis diametri meryeobs 2-200mkm-mde. mikrosisxlZarRvebs


miekuTvneba:
-arteriolebi -rezistiuli sisxlZarRvebis mTavari komponentebi, romlebic
aregulireben qsovilebis sisxlmomaragebasa da sisxlis nakadis laminarobas,
(diametri 20-200 mkm);

_prekapilarebi aregulireben qsovilebis sisxlmomaragebas prekapilaruli


sfinqterebis sanaTuris diametris cvlilebiT;

_kapilarebi - mikrosisxlZarRvTa transkapilaruli cvlis, trofikuli


komponenti (diametri 2-10 mkm);

_postkapilarebi da venulebi_sisxlis koleqtorebi, aregulireben gadinebuli


sisxlis moculobas.

arteriolur-venuri anastomozebi, Suntebi aregulireben sisxlis gadasvlas


arteriolebidan venulebSi, kapilarebis gamotovebiT. maTi gaxsna xels uwyobs
deponirebuli sisxlis mobilizacias.

-limfuri ZarRvebi da kapilarebi. limfuri kapilarebidan limfa gadanawildeba


limfur ReroebSi, Semdeg venur sistemaSi.

amgvarad, mikrocirkulacia organoebsa da qsovilebSi xels uwyobs metabolizmis


normaluri donis SenarCunebas (sur. 27).

mikrocirkulaciis moSlis mizezebi:


1. centraluri da regionuli sisxlis mimoqcevis darRveva_gulis ukmarisoba,
arteriuli da venuri hiperemia, iSemia.
2. sisxlisa da limfis moculobisa da siblantis cvlileba:
a) hemo(limfo) koncentracia _ policitemia, hiperproteinemia, hipohidratacia,
hiperfibrinogenemia.
b) sisxlis formiani elementebis agregacia da aglutinacia, rac iwvevs sisxlis
siblantis momatebas.
g) sisxlis diseminirebuli sisxlZarRvSida koagulacia, fibrinolizi, Trombozi
d) hemo(limfo) dilucia (dilutio-ganzaveba) _ hiperhidratacia, pancitopenia,
(sisxlis ujredebis ricxvis Semcireba), hipoproteinemia.
2. sisxlZarRvebis kedlis mTlianobisa da struqturis darRveva - anTeba, cirozi,

60
aTerosklerozi, simsivne da sxva.

mikrocirkulaciis moSlis adgilobrivi formebi

I intravaskularuli (intro-SigniT, vas-sisxlZarRvi) mizezebi:


1.sisxlisa da (an) limfis dinebis Seneleba, SeCereba:
a) hemo- da limfodinamikis darRveva (gulis ukmarisoba, iSemia, venuri hiperemia);
b) sisxlis da limfis siblantis momateba hemo (limfo) koncentraciis Sedegad
(Rebineba, diarea, damwvroba, agregacia, Trombozi, hiperproteinemia);
g) mikrosisxlZarRvebis sanaTuris Seviwroveba (SeSupeba, simsivne, embolia,
Trombozi, aTerosklerozi da a.S.).

sur. 27. mikrocirkulaciis sqema

2.sisxlisa da (an) limfis dinebis aCqareba:


a) hemo- da limfodinamikis darRveva (sisxlis gadanawileba arteriul-venuri
SuntebiT, paTologiuri arteriuli hiperemia);
b) sisxlis da (an) limfis siblantis daqveiTeba hemodiluciis Sedegad
(oliguria, anuria, pancitopenia, hipoproteinemia).
3.sisxlisa da (an) limfis dinebis laminarobis (turbulentobis) darRveva
a) sisxlisa da (an) limfis agregatuli mdgomareobis clvileba (agregatebis
warmoqmna, mikroTrombebis formireba);
b) mikrosisxlZarRvebis kedlebis dazianeba an maTi struqturuli cvlilebebi
(vaskuliti, aTerosklerozi, simsivne, fibrozuli cvlilebebi);
4.iuqstakapilaruli sisxlis dinebis mkveTri gazrda (sisxlis gadasrola
arteriolebidan venulebSi). am fenomenis mizezia arteriolebis spazmi da
prekapilarebis sfinqterebis tonusis mkveTri momateba (kateqolaminebis siWarbis,
feoqromocitomis, stresis dros).
II eqstravaskularuli darRvevebi (exter-gareTa, garegani, vas-sisxlZarRvi)
viTardeba ujredSorisi siTxis gadinebis Senelebis Sedegad (anTeba,
alergiuli reaqciebi, simsivne, nervul-trofikuli regulaciis darRveva,
ujredSorisi Rarebis Seviwroveba ujredebis gajirvebis gamo, siblantis
momateba, limfuri ZarRvebis embolia).
III. transmuruli darRvevebi (trans-raRacis gavliT, mural-kedeli)
a) transportirebuli siTxis moculobis gazrda. viTardeba sisxlZarRvis kedlis
ganvladobis momatebis gamo. mizezebi: acidozi, lizosomuri fermentebis da
sxva warmoSobis enzimebis aqtivacia, sisxlZarRvis kedlis mTlianobis
darRveva (mikrotravmebi, fenestrebis daWimva, endoTeluri ujredebis
damrgvaleba da maT Soris arxebis warmoqmna).

sisxlZarRvis kedlis ganvladobis mateba xels uwyobs siTxis transportis


meqanizmebis potencirebas:

61
- filtracias;
- mikrovezikulacias;
- difuzias;
- osmoss.
b) transportirebadi siTxis moculobis Semcireba viTardeba sisxlZarRvTa
kedlis ganvladobis Semcirebis dros. mizezebi: sisxlZarRvTa kedlis
gasqeleba da (an) gamkvriveba. aRniSnuls iwvevs Ca2+ ionebis dagroveba,
sisxlZarRvis kedlis SeSupeba, ujredebis hipertrofia da hiperplazia,
sisxlZarRvis kedelSi boWkovani struqturebisa da glikozaminoglikanebis
Warbi raodenobiT warmoqmna.

sisxlZarRvis kedlis ganvladobis Semcireba aferxebs


- filtracias;
- difuzias;
- mikrovezikulacias;
- osmoss.
g)sisxlis formiani elementebis transportis darRveva. normaSi garkveuli
raodenobis leikocitebi, ufro iSviaTad Trombocitebi, daubrkoleblad gadian
sisxlZarRvis kedelSi. formiani elementebis transportis paTologias
miekuTvneba sisxlZarRvidan maTi didi raodenobiT gasvla, gansakuTrebiT
eriTrocitebis _ paTologiuri diapedezi (mikrohemoragia).

mizezebi: sisxlZarRvis kedlis ganvladobis mniSvnelovani zrda an misi


mTlianobis darRveva anTebis, intoqsikaciis, alergiuli reaqciebis,
maionizirebeli radiaciis zemoqmedebis Sedegad. Trombocitebis raodenobis
Semcireba iwvevs eriTrocitebis diapedezs, endoTeliuri ujredebis distrofiasa
da sikvdils (Trombocitebis angiotrofuli gavlena), mikrosisxlZarRvTa
ganvladobis momatebas da piriqiT, sisxlZarRvebis kedlis gasqelebisa da (an)
gamkvrivebisas mcirdeba leikocitebis gasvla qsovilebSi _ qveiTdeba
adgilobrivi imuniteti.

mikrocirulaciis darRveva xSirad vlindeba slaj-fenomenis saxiT.

1. rezistiuli tipis sisxlZarRvebia


1. aorta
2. arteriolebi
3. kapilarebi
4. venebi

2.arteriuli hiperemiis adgilobrivi niSnebia


1.cianozi
2. temperaturis Semcireba
3. qsovilis kvebis gaumjobeseba
4. Zlieri tkivili

3.sisxlZarRvebis aTerosklerozuli dazianebis dros SeiZleba ganviTardes


1. arteriuli hiperemia
2. venuri hiperemia
3. iSemia
4. stazi

62
4.venuri hiperemiis klinikuri formebia
1. reinos davadeba
2. Tromboflebiti
3. aTerosklerozi
4. endarteriti

5.venuri hiperemiis gamomwvevi mizezia


1. gulis ukmarisoba
2. arteriis Trombozi
3. venis Trombozi
4. koronarosklerozi

6.venuri hiperemiis dros aRiniSneba


1. organoebis da qsovilebis SeSupeba
2. temperaturis mateba qsovilebSi
3. venuri sisxlZarRvebis diametris gazrda
4. organoebis da qsovilebis funqcis darRveva

7.iSemiis mizezebia
1. dabali temperatura
2. venebis gaganiereba
3. vazopresinis siWarbe
4. kateqolaminebis maragis gamofitva.

8.vazokonstriqtoruli efeqtis mqone nivTierebebia:


1. angiotinzin II
2. acetilqoloni
3. vazopresini
4. EE jgufis prostaglandinebi

9.sisxlZarRvze zewolam SeiZleba gamoiwvios


1. arteriuli hiperemia
2. venuri hiperemia
3. iSemia
4. embolia

10.iSemiis adgilobrivi niSnebia:


1. limfis warmoqmnis Semcireba
2. qsovilTa turgoris momateba
3. qsovilis da organos gaferkmTaleba
4. sisxlZarRvSi sisxlis dinebis Sewyveta.
I.
1. ra SemTxvevaSi viTardeba fiziologiuri arteriuli hiperemia kunTebSi, tvinSi, sasqeso
organoebSi, kuW-nawlavis traqtSi?
2. ra paTologiuri procesebis dros viTardeba damcvelobiT_SegubebiTi arteriuli
hiperemia

63
3. ra paTologiuri procesebi SeiZleba ganviTardes arteriuli hiperemiis dros
4. ra mizniT iyeneben samkurnalo masaJs, kompresebs, kotoSebs, mdogvis safenebs
5. romeli adgilobrivi sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad SeiZleba ganviTardes
wyluli qvemo kidurze. CamoayalibeT wylulis ganviTarebis meqanizmi
6. CamoTvaleT neirotonuli arteriuli hiperemiis da neirotonuli iSemiis mizezebi
II. 1. CamoTvaleT stazis ganviTarebis mizezebi
2. ra ganapirobebs WeSmariti stazis ganviTarebas
3. ra Sedegebi mohyveba stazis ganviTarebas

III. 1. ra funqcias asruleben 1. kapilarebi; 2. prekapilarebi; 3. postkapilarebi da venebi; 4.


limfuri ZarRvebi da kapilarebi; 5. arteriolur-venuri anastomozebi.
2. CamoTvaleT mikrocirkulaciis moSlis ZiriTadi mizezebi?
3. ra zegavlenas axdens sisxlZarRvis kedlis ganvladobis Semcireba filtraciis da
mikrocirkulaciis procesebze.

sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis momatebas iwvevs


1. metaboluri acidozi
2. metaboluri alkalozi
3. lizosomuri fermentebi

romeli paTologiuri procesi viTardeba sisxlZarRvidan sisxlis formiani elementebis


didi raodenobiT gasvlis dros.

adgilobrivi imuniteti qveiTdeba


1. sisxlZarRvis kedlis gasqelebis dros
2. sisxlZarRvis kedlis gamkvrivebis drosAM
3. sisxlZarRvis kedlis mTlianobis darRvevis dros
4. sisxlZarRvis kedlis ganvladobis gazrdis dros

64
slaj-fenomeni (Sludge-blanti talaxi, Slami)

slaj-fenomens axasiaTebs adhezia (adhaesio) (mikroba, miwebeba), agregacia (aggregatio-


SeerTeba) da aglutinacia (agglutinatio-Sewebeba).

mizezebi:
1) hemodinamikis darRveva (gulis ukmarisoba, iSemia, venuri hiperemia,
paTologiuri arteriuli hiperemia);
2) sisxlis siblantis gazrda (policitemia, hemokoncentracia, hiperproteinemia);
3) mikrosisxlZarRvebis dazianeba.

ZiriTadi meqanizmebi:

1. sisxlis ujredebis aqtivacia, prokoagulanturi moqmedebis fiziologiurad


aqtiuri nivTierebebis gamoTavisufleba (adf, Tromboqsani A2, histamini,
kininebi, prostaglandinebi);
2. ujredebis zedapiruli uaryofiTi muxtis moxsna. dazianebuli qsovilebidan
K+, Ca2+, Mg2+ da sxva kaTionebis gamoTavisufleba iwvevs sisxlis formiani
elementebis zedapiruli uaryofiTi muxtis Secvlas dadebiTad, rac
ganaprobebs ujredTa daaxlovebas, adhezias, aglutinacias;
3. sisxlis ujredebis zedapiruli muxtis Secvla maTi kontaqtisas cilis
makromolekulebTan (makromolekulis dadebiTad damuxtul nawilTan). garda
amisa, ujredebze adsorbirebuli cila xels uwyobs maT daleqvas.

Sludge-fenomeni

centraluri da (an) sisxlis siblantis mikrosisxlZarRvTa


regionaluri momateba kedlis dazianeba
hemodinamikis moSla

sisxlis formiani elementebis aqtivacia progregrantebis gamoTavisufleba

sisxlis formiani elementebis uaryofiTi muxtis Secvla

sisxlis formiani elementebis zedapirze


makromolekuluri cilebis adsorbcia

sqema 11.
slaj fenomeni ganapirobebs sisxlZarRvebis sanaTuris Seviwrovebas, maTSi
sisxlis dinebis Semcirebas (stazis CaTvliT), sisxlis dinebis turbulentobas,
transkapilaruli cvlis procesebis moSlas, hipoqsiisa da acidozis ganviTarebas,

65
qsovilebSi metabolizmis darRvevas _ kapilarotrofikuli ukmarisoba..

66
Trombozi

Trombozi cocxali organizmis sisxlarRvTa sanaTurSi sisxlis elementebisagan


Sedgenili warmonaqmnis _ Trombis gaCenaa, romelic nawilobriv an mTlianad
axSobs sisxlZarRvis sanaTurs.

Trombis warmoqmnaSi monawileobis sisxlZarRvis kedeli da sisxlis formiani


elementebi.

Trombis Semadgenlobis mixedviT ganasxvaveben:


TeTr anu aglutinaciur Trombs, Sedgenils ZiriTadad, Trombocitebis,
leikocitebis da plazmis cilebisagan: wiTel anu koagulaciur
Trombs Sedgenils, ZiriTadad, fibrinis ZafebiT damagrebuli eriTrocitebisagan
da Sereul Trombs, romelic TeTri da wiTeli fenebisagan Sedgeba.

Trombis warmoqmnis umTavresi mizezi sisxlZarRvis kedlis dazianebaa.


sisxlZarRvSi arsebuli laminaruli sisxlis nakadi icvleba turbulenturiT, es
ki iwvevs formiani elementebis Sekavebas sisxlZarRvTa kedelTan, rac qmnis
Trombis formirebis safuZvels.

normis pirobebSi sisxlZarRvis kedels da sisxlis formian elementebs erTnairi


muxti aqvT, rac maT ganzidvas iwvevs. dazianebis adgilze sisxlZarRvis kedlis
muxti ikargeba, ris gamo formiani elementebi am nawilSi grovdeba. dazianebuli
kedeli sisxlSi gamoyofs qsovilur Tromboplastins. es nivTiereba biZgs aZlevs
sisxlis Sededebas. amasTanave sisxlZarRvis kedlis dazianebisas iTrguneba
adgilobrivi fibrinolizis procesi, mcirdeba sisxlZarRvis endoTeliumis mier
prostaciklinis warmoqmna, romelic normis pirobebSi Trombocitebis mimarT
deagregaciul moqmedebas iCens. aqedan gamomdinare, kedlis dazianebisas adgili
aqvs Trombocitebis agregacias, rac Trombwarmoqmnis erT-erTi ZiriTadi mizezia.

Trombis warmoqmnis procesSi metad mniSvnelovani xelSemwyobi faqtorebia


sisxlis Semadedebeli da Sededebis sawinaaRmdego sistemebis aqtivobis
cvlilebebi: Sededebis sistemis gaaqtiveba, sisxlSi prokoagulantebis (Trombini,
Tromboplastini) koncentraciis momateba, Sededebis sawinaaRmdego sistemis
aqtivobis daqveiTeba (antikoagulantebis Semcvelobis Semcireba da maTi
inhibitorebis raodenobis zrda) da fibrinolizis daTrgunva. Trombis warmoqmnis
meqanizmSi mniSvnelovan rols TamaSobs sisxlis nakadis wrfivi siCqaris
Semcireba. Trombi bevrad ufro xSirad Cndeba venebSi, sadac sisxlis nakadis
siCqare dabalia da im daavadebebis dros, romlebic sisxlis nakadis SenelebiT
xasiaTdeba.

Trombis warmoqmnis procesi: sisxlZarRvis kedlis da sisxlis ujredebis


eleqtrul potencialTa gadaxra iwvevs Trombocitebis adheziuri da agregaciuli
Tvisebebis cvlilebebs. am pirobebSi Trombocitebi ekvrian sisxlZarRvis kedels,
xdeba maTi urTierTSewebeba (agregacia), Semdeg ki daSla, ris Sedegad
Tavisufldeba sisxlis Sededebis Trombocituli faqtorebi _ iwyeba sisxlis
koagulacia. mis pirvel etapze xdeba sisxlisa da qsovilebis
proTromboplastinis gadasvla aqtiur formaSi - TromboplastinSi, romelsac
proTrombini gadahyavs maRali specifikurobis mqone proteolizur fermentSi -
TrombinSi. Trombini Tavis mxriv fibrinogens gardaqmnis fibrinad. Trombini da
kalciumis ionebi aaqtiveben sisxlis fibrinmastabilizebel faqtorsac.
warmoqmnili fibrinis Zafebi Seadgenen Trombis ConCxs, fibrinis badis maryuJebSi
lagdebian Trombocitebi, eriTrocitebi da leikocitebi. SemdgomSi, intaqturi
Trombocitebis mier gamoyofili TrombasTeninis gavleniT xdeba Trombis
SemWidroveba_retraqcia. retraqciis procesSi monawileoben: kalciumis ionebi,
glukoza, atf da sxv.

67
arteriebSi Trombis warmoqmnis ZiriTadi mizezia:
1.sisxlZarRvis kedlis endoTeliumis dazianeba;
2. lokaluri angiospazmi;
3.Trombocitebis adhezia gaSiSvlebul subendoTeliumze;
4. Trombocitebis agregacia;
5. sisxlis Sededebis aqtivacia fibrinolizis daqveiTebis fonze.

Trombozi dacviT-SeguebiTi procesia, radganac is sisxlZarRvis kedlis


mTlianobis darRvevisas ganviTarebuli sisxldenis Sewyvetas uwyobs xels. sxva
SemTxvevebSi Trombis gaCena aferxebs an wyvets sisxlis moZraobas
sisxlZarRvebSi da qsovilebSi (organoebSi), rac iwvevs adgilobrivi sisxlis
mimoqcevis darRvevas.

Trombozis gamosavali:
1. Trombis aseptikuri ganleva (fermentuli autolizi);
2. Trombis organizeba- misi nawilobrivi an mTliani gawova an mis adgilze
SemaerTebeli qsovilis ganviTareba;
3. TrombSi arxis gaCena. Tu Trombi ar aris mkvrivi, xolo arteriuli wneva
maRalia, SesaZlebelia sisxlis nakadma TrombSi gaWras arxi da sisxlis
moZraoba nawilobriv aRdges;
4. Trombis mowyveta da misi embolad gadaqceva. sisxlis nakadis saSualebiT
xdeba embolis gadatana sxva ubanSi, romelmac SesaZlebelia daaxSos
sisxlZarRvi da gamoiwvios adgilobrivi sisxlis mimoqcevis darRveva.
5. Trombis Cirqovani daSla viTardeba Trombis inficirebisas. Cirqovani anTebis
dros Trombs xSirad wydeba nawili da warmoiqmneba embolebi. hemodinamikis
cvlilebebis garda, es procesi iwvevs mikrobebis diseminirebas sxvadasxva
organosa da qsovilSi (abscesebis da septikopiemiis ganviTarebas).

diseminirebuli sisxlZarRvSiga koagulacia

sisxlZarRvTa gavrcelebuli mravlobiTi Trombozi, romelic cnobilia dise-


minirebuli sisxlZarRvSiga koagulaciis sindromis (dsk) saxelwodebiT. dsk
mravali daavadebis da terminaluri mdgomareobis paTogenezis erT-erTi
mniSvnelovani rgolia.

dsk-is TiTqmis yvela formas safuZvlad udevs Trombocitebis aqtivacia da


Trombinis gavleniT fibrogenidan xsnadi da uxsnadi fibrinis warmoqmna.

dsk-is pirveli, koagulaciis stadia xasiaTdeba sisxlis Sededebis procesis


mkveTri gaaqtiurebiT. klinikuri suraTi ganisazRvreba imiT, Tu sxeulis romel
nawilSi viTardeba procesi upiratesad. amave dros aqtiurdeba Sededebis
sawinaaRmdego sistemac, fibrinolizi. sisxlSi matulobs heparinis raodenoba.
da procesi SeiZleba Sewydes.

dsk dros gamoyofen sam stadias: 1. koagulaciis; 2. moxmarebis; 3. fibrinolizis.

mZime SemTxvevebis dros dsk gadadis meore_moxmarebis koagulopaTiis stadiaSi.


misi arsi mdgomareobs fibrinogenisa da Sededebis sxva faqtorTa
gamolevis(moxmarebis) gamo Sededebis procesis SewyvetaSi. aseT SemTxvevaSi ukve
ganviTarebuli mikroTrombebis fonze iwyeba sisxldenebi.

Tu avadmyofi am stadiaSic ar daiRupa, dgeba dks-is mesame -fibrinolizis stadia.

68
embolia

embolia sisxlis an limfis saSualebiT ucxo elementebis gadatana da am


elementebiT sisxlis an limfuri ZarRvebis daxSobaa.

embolia SeiZleba iyos egzogenuri (airovani, mikrobuli, parazituli emboliebi


da embolia ucxo sxeuliT) da endogenuri.

airovan embolias iwvevs airis buStukebi (kesonis daavadeba, anaerobuli gangrena).


mikrobuli embolia viTardeba sisxlSi didi raodenobiT mikroorganizmebis
moxvedrisas. parazituli embolia viTardeba helminTebiT emboliis gamo.

endogenuri embolia xSirad Trombis mowyvetis (Tromboemboliis) Sedegia.

qsoviluri emboliis dros emboli organizmis romelime qsovilis nawils


warmoadgens. xSirad aRiniSneba cximovani embolia viTardeba lulovani Zvlebis
motexilobis da cximis Warbad Semcveli Zvlis tvinis dazainebis dros. cximis
wveTebi sisxlSi SeiZleba moxvdnen, agreTve, kanqveSa cximidan, gacximebuli
RviZlidan travmisas. embolia avTvisebiani simsivneebis ujredebiT did rols
asrulebs simsivnis metastazirebaSi. es procesi upiratesad limfis gziT
xorcieldeba.

lokalizebis mixedviT ganasxvaveben limfuri da sisxlZarRvovani sistemis


embolias (didi wris, mcire wris, karis venis).

adgilobrivi sisxlis mimoqcevis moSlis klinikuri formebi

periferiuli sisxlis mimoqcevis moSla aRiniSneba mravali daavadebis dros.

stenokardia_gulis kunTis iSemiis klinikuri gamovlineba. viTardeba gulis


iSemiuri davadebis dros. stenokardias axasiaTebs SeteviTi xasiaTis tkivili
mkerdis Zvlis ukan, damaxasiaTebeli iradiaciiT marcxena beWsa da xelSi, kisrisa
da qveda ybis marcxena nawilSi. tkivils Tan sdevs sikvdilis SiSi.

Sakiki (hemicrania) xasiaTdeba Tavis erTi mxaris SeteviTi xasiaTis tkiviliT


(marjvena an marcxenamxrivi tkivili). daavadebis paTogenezi jer gaurkvevelia,
magram dadgenilia rom Sakikis mimdinareobaSi wamyvani roli eniWeba sisxlis
mimoqcevis moSlas, romelic ganpirobebulia Tavis tvinis sisxlis mimoqcevis
neirohumoruli regulaciis moSliT da toqsikur-alergiuli faqtorebiT.
angiospazmis movlenebis siWarbisas saubaria Sakikis vazokonstriqciul formaze.
rig SemTxvevebSi adgili aqvs Tavis tvinis magari garsis sisxlZarRvebis
paTologiur gafarToebas, atonias, plazmis gaZlierebul transudacias, tvinis
SeSupebas. Sakikis aseT formas vazodilataciurs uwodeben. bolo wlebSi am
orive formas ganixilaven rogorc paTologiuri procesis or, Tanmimdevrulad
mimdinare stadias.

adgilobrivi sisxlis mimoqcevis moSlis klinikur formebs SeiZleba mivakuTvnoT


agreTve, ama Tu im organos mkvebavi rezistiuli arteriebis spazmi hipertonuli
daavadebis dros.

reinos daavadeba. iwyeba xelis, iSviaTad fexis TiTebis, yuris bibilos an


cxviris wveris mkveTri iSemiiT (vazokonstriqciiT). Setevis provocireba xdeba
sicivis an emociebis zemoqmedebisas. aRiniSneba tkivili, sifermkrTale,

69
temperaturis Semcireba. xSiria paresTeziebi, mgrZnobelobis daqveiTeba. Seteva
ramdenime wuTs grZeldeba, dRis ganmavlobaSi SeiZleba ganmeordes.

meore stadiaSi Setevis xangrZlivoba izrdeba. iSemias am stadiaSi erTvis venuri


hiperemia. kani cianozuria, temperatura kidev ufro qveiTdeba. aRiniSneba
qsovilebis mcire SeSupeba. aRniSnul stadias `lokalur asfiqsias~ uwodeben.

mesame stadiaSi viTardeba gangrena: TiTebis kanze aRiniSneba buStukebi


hemoragiuli SigTavsiT, frCxilebis distrofiuli cvlilebebi, Cndeba nekrozuli
ubnebi, zedapiruli wylulebi.

daavadebas ukavSireben warziduli nawilebis kanis sisxlmomaragebis


Taviseburebebs, anastomozebs. sisxlZarRvovani xidakebiT arteriolebsa da
venulebs Soris sisxli arteriuli sisxlZarRvebidan kapilarebis gauvlelad
xvdeba venaSi. am anastomozebis ZiriTadi daniSnulebaa TermoregulaciaSi mona-
wileoba. maTi funqcia regulirdeba hipoTalamusis Termoregulaciuri zonebis^
mier simpaTikuri nervuli sistemis saSualebiT. sxeulis warziduli nawilebis
sisxlis mimoqcevis swored amgvari simpaTikuri kontroliT aixsneba sisxlis
nakadis Taviseburi, lokaluri xasiaTis moSla reinos daavadebis dros.

eriTromelalgia viTardeba aseve, sxeulis warzidul nawilebze da xasiaTdeba


siwiTliT, sisxlZarRvTa pulsaciis SegrZnebiT, simxurvaliT, wviT, SeSupebiT.

paTogenezi gaurkvevelia. eriTromelalgia xSirad viTardeba mkveTri sicividan


Tbil garemoSi gadasvlisas. eriTromelalgiis dros aRiniSneba arteriuli
hiperemiis gamovlinebebi. angiotrofonevrozis es saxec SeteviTi xasiaTisaa.
arteriebis gafarToebas Tan axlavs mwvave tkivili TiTebis distalur nawilSi,
mogvianebiT viTardeba trofikis moSla.

slaj fenomens axasiaTebs


1. adhezia
2. mikrodiapelezi
3. aglutinacia
4. agregacia

2. slaj-fenomeni viTardeba
1. sisxlis siblantis Semcirebis dros
2. mikrosisxlZarRvTa kedlis dazianebis dros
3. proagregantebis gamoTavisuflebis dros
4. sisxlis ujredebis zedapiruli muxtis Secvlis dros

3. Trombis Semadgenlobis mixedviT ganasxvaveben


1. TeTr Trombs
2. wiTel Trombs
3. fibrinul Trombs
4. Sereul Trombs

70
4.Trombis warmoqmnis procesSi monawileobs
1. Trombini
2. angiotenzini
3. fibrinogeni
4. heparini

5. Trombis gamosavalia
1. Trombis autolizi
2. Trombis retraqcia
3. Trombis Cirqovani daSla
4. TrombSi arxis gaCena

6. diseminirebuli sisxlZarRvSiga koagulaciis stadiaa


1. fibrinolizis stadia
2. moxmarebis koagulopaTiis stadia
3. koagulaciis stadia
4. Trombis mowyvetis stadia

7.embolia SeiZleba ganviTardes


1. Trombis mowyvetis dros
2. “kesonis” daavadebis dros
3. sisxlZarRvze zewolis dros
3. mikrohemoragiis dros

8. qsoviluri emboliis mizezebia


1. parazitebi
2. avTvisebiani simsivne
3. eriTrocitebis hemolizi
4. fibrinolizis gaaqtiveba

9. iSemiis klinikuri formebia


1. Sakiki
2. stenokardia
3. eriTromelalgia
4. reinos daavadeba

10. infarqti viTardeba


1. qsovilis xangrZlivi iSemiis Sedegad
2. stazis Sedegad
3. qsovilis hipoplaziis Sedegad
4. metaplaziis Sedegad

I 1. avadmyofi uCivis SeteviTi xasiaTis tkivils sifermkTales da sicivis SegrZnebas


xelis TiTebSi. Seteva grZeldeba ramdenime wuTi. Setevas avadmyofi ukavSirebs uaryofiT
emociebs.
2. avadmyofi uCivis SeteviTi xasiaTis tkivils mkerdis Zvlis ukan, iradiaciiT marcxena
beWsa da xelSi. tkivils Tan sdevs sikvdilis SiSi. Seteva grZeldeba ramdenime wuTi.
Setevas avadmyofi ukavSirebs fizikur datvirTvas, uaryofiT emociebs, sicives, sakvebis
didi raodenobiT sakvebis miRebas.
3. xandazmuli mamakaci uCivis Zlier tkivils qvemo kidurebSi siarulis dros,
gansakuTrebiT kibeze asvlis SemTxvevaSi. agreTve qvemo kidurebis sifermkTales,
paresTeziebs, sicivis SegrZnebas mosvenebiT mdgomareobaSi.
4. xandazmuli qalbatoni uCivis qvemo kidurebis SeSupebas, simZimis SegrZnebas,
gansakuTrebiT dRis meore naxevarSi da didi xnis ganmavlobaSi fexze dgomis dros.
5. avadmyofma travmis Sedegad moitexa barZayis Zvali. moxda misi hospitalizacia da
kiduris imobilizacia. avadmyofis mdgomareoba iyo damakmayofilebeli. magram Rame
uecrad avadmyofi gardaicvala.

71
avadmyofis mdgomareoba reanimaciul ganyofilebaSi mkveTrad damZimda. dadginda, rom igi
imyofeba terminalur mdgomareobaSi. laboratoriuli kvlevebiT gamovlinda
hiperkoagulemia. meore dRes avadmyofs daiwyo sisxldena kuW-nawlavis traqtidan.

romeli saxis sisxlis mimoqcevis moSlis Sedegad SeiZleba iyos ganapirobebuli


zemoTaRniSnuli SemTxvevebi?. savaraudo diagnozi.

anTeba (inflammatio)
anTeba tipobrivi paTologiuri procesia, romelic Camoyalibda rogorc orga-
nizmis dacviT-SeguebiTi reaqcia da mimarTulia paTogenuri faqtorebis zemo-
qmedebis aRmosafxvrelad _ paTogenuri faqtoris lokalizacia, gauvnebelyofa,
mospoba, mocileba, Sedegebis likvidacia.

anTebis keraSi xdeba organizmis araspecifikuri da specifikuri dacviTi Zalebis


mobilizaciis pirobebis formireba.

anTebis etiologia. nebismier damzianebel agents, romelic Tavisi siZlieriT da


xangrZlivobiT aRemateba qsovilis adaptaciur SesaZleblobebs, SeuZlia anTebis
gamowveva

paTogenuri faqtorebi: _ flogogenuri agentebi (phlogosis _ anTeba)

I egzogenuri:

1. infeqciuri (baqteriebi, virusebi, parazitebi da a.S.);


2. arainfeqciuri _ fizikuri (meqanikuri, Termuli, eleqtrotravmebi, sxivuri
zemoqmedeba da sxva);
_ qimiuri (mJavebi, tuteebi da sxva);
_ biologiuri (mwerebis Sxami, ucxo cilebi da sxva);
_ fsiqogenuri.

II endogenuri: qsovilis daSlis produqtebi, avTvisebiani simsivne, Trombi,


infarqti, sisxlCaqceva, antigen-antisxeulis kompleqsi, saprofituli
mikroflora, qimiuri agentebi (Sardovana, naRvlis komponentebi).

anTebis xasiaTi, mimdinareoba da gamosavali damokidebulia ara mxolod anTebis


Taviseburebaze, aramed organizmis reaqtiulobazec. anTebis klinikuri
mimdinareoba SeiZleba iyos hiper-, hipo- da normergiuli tipis.

xelSemwyobi faqtorebi _ sisxlismimoqcevis darRveva, qronikuli travmatizacia,


distrofiuli cvlilebebi, imunodepresia.

anTebis adgilobrivi simptomebi

celsma jer kidev I saukuneSi Cv. w. aR. gamoyo anTebis 4 ZiriTadi niSani:
1. rubor _ siwiTle
2. calor _ temperaturis momateba
3. tumor _ Sesieba, SeSupeba
4. dolor _ tkivili
5. functio laesa _ funqciis darRveva (galeni)

anTebis niSnebis ganviTarebis meqanizmebi:

72
siwiTle _ dakavSirebulia arteriul hiperemiasa da venuri sisxlis “arteriali-
zaciasTan” anTebis keraSi.

temperaturis momateba _ ganpirobebulia Tbili sisxlis Warbi modinebiT, metabo-


lizmis aqtivaciiT, biologiuri JangviTi procesebis gaTiSviT.

Sesiveba (SeSupeba) _ viTardeba anTebis keraSi SeSupebis, anTebiTi siTxis dagr-


ovebis, qsovilovani elementebis Sesiebis, sisxlZarRvovani kalapotis jamuri
diametris momatebis gamo.

tkivili _ warmoiqmneba nervuli daboloebebis gaRizianebis Sedegad sxvadasxva


biologiurad aqtiuri nivTierebiT (histamini, serotonini, bradikinini da a.S.),
agreTve garemos reaqciis gadaxriT, viTardeba acidozi dizioniis, osmosuri
wnevis momatebisa da qsovilebis meqanikuri daWimvis an maTze zewolis gamo.

funqciis darRveva _ dakavSirebulia neiroendokrinuli regulaciis moSlasTan,


struqturul dazianebebTan da tkivilTan.

anTebis paTogenezi: anTebis paTogenezur safuZvels warmoadgens sami


urTierTdakavSirebuli komponenti:
1. alteracia
2. eqsudacia
3. proliferacia

alteracia (alteratio-cvlileba). anTebis keraSi gamoyofen pirvelad da meorad


alteracias. anTeba yovelTvis iwyeba ujredebis da qsovilis dazianebiT _
pirveladi alteracia. etiologiuri faqtorebis zemoqmedebis Sedegad ujredebi
ganicdian metabolur da struqturul cvlilebebs. pirvelad alteracias Tan
sdevs meoradi alteracia. pirveladi alteracia viTardeba anTebiTi agentis
pirdapiri zemoqmedebis Sedegad, xolo meorad alteracias iwvevs pirveladi
alteraciis dros ujredis citolemisa da lizosomebis membranaTa dazianeba.
lizosomebis dazianebisas Tavisufldeba maTSi arsebuli hidrolizuri fermentebi
(mJave hidrolazebi), romlebsac SeswevT ujredis yvela nivTierebis daSlis unari
_ cilebis, nukleinuri mJavebis, naxSirwylebis, lipidebis. SemdgomSi es fermentebi
agrZeleben alteraciisa da destruqciis process, Zlierdeba anaerobuli
glikolizi da qsoviluri sunTqva, iTrguneba anaboluri procesebi, Zlierdeba
siTbos warmoqmna, viTardeba makroergebis deficiti, warmoiqmneba biologiurad
aqtiuri nivTierebebi _ anTebis mediatorebi (Suamavlebi), romlebic ganapirobeben
anTebis procesis mimdinareobasa da gamosavals.

warmoSobis mixedviT ganasxvaveben ujredul da plazmur (humorul) mediatorebs.


 ujreduli mediatorebi. kaTionuri cilebi, lizosomuri hidrolazebi,
prostaglandinebi, leikotrienebi, serotonini, Trombocitebis aqtivaciis
faqtori, interleikinebi, limfomonokinebi, heparini da sxva. am mediatorebis
jgufs warmoqmnis sxvadasxva ujredebi _ neitrofilebi, bazofilebi,
eozinofilebi, limfocitebi, qsovilovani makrofagebi, Trombocitebi, poxieri
ujredebi (labrocitebi) da sxva.
 plazmuri mediatorebi. mediatorebis am jgufs warmoadgens nivTierebebi,
romlebic anTebis keraSi xvdeba ZiriTadad sisxlis plazmidan. maT
ganekuTvneba komplementis sistemis komponentebi, kininebi, sisxlis Sededebis
sistemis faqtorebi da sxva.

aqtiuri polipeptidebi da cilebi (proteinebi):


a) kininebi _ bradikinini, kalidini, meTionil-lizil-bradikinini _
neirovazoaqtiur polipeptidTa jgufia, romlebic warmoiqmneba bioqimiur
reaqciaTa kaskadis Sedegad. kininebi warmoiqmneba kininogenebisagan

73
kininogenazas (kalikreinis) zemoqmedebis Sedegad, romlebic Tavis mxriv
warmoiqmneba prekininogenazebisagan (prekalikreinebi, kalikreinogenebi).
kalikreinogens aaqtivebs proteazebi, acidozi, fibrolizini,
kateqolaminebi, hagemanis faqtori. kininebi iwveven kininaza I da kininaza II
daSlas (sqema 12).

prekininogenazebi (prekalikreinebi, kalikreinogenebi)



kininogenazebi (kalikreinebi)

kininogeni iSleba
kininebi kininaza I
warmoiqmneba kininaza II

sqema 12

kininebi ganapirobeben prekapilaruli arteriolebis gafarToebas, zrdian


kapilarebis kedlebis ganvladobas, moqmedeben sisxlis reologiur Tvisebebze,
iwveven anTebisaTvis damaxasiaTebel qavilsa da tkivils;
b) komplementis sistemis komponentebi (Sratis cilebi). komplementis sistemis
aqtivacia iwvevs histaminis gamoyofas, sisxlZarRvebis ganvladobis zrdas,
gaaCnia maopsonizebeli moqmedeba (qemotaqsis stimulacia);
g) fermentebi (upiratesad lizosomuri). fermentebis ZiriTadi wyaroa fagocitebi
da dazianebul qsovilTa ujredebi, iwveven SemaerTebel qsovilis da
sisxlZarRvTa kedlebis ujredSorisi nivTierebis gajirjvebasa da daSlas.
amiT ganapirobeben sisxlZarRvebis kedlebis dilatacias, ganvladobis
gazrdas, SeSupebis ganviTarebas, leikocitebis migracias, Trombebis
warmoqmnas, Semdgom anTebis keris gasufTavebas.
2. leikocituri faqtorebi _ kaTionuri cilebi, interleikin 1, monokinebi,
limfokinebi. leikocituri faqtorebi iwveven sisxlZarRvTa kedlis
ganvladobis zrdas, gaaCniaT pirogenuli aqtivoba, ganapirobeben leikocitebis
emigracias, sisxlis Sededebis aqtivacias, ujredebis proliferacias da a.S.
3. polinajeri cximovani mJavebis warmoebulebi Sedian membranis fosfolipidebis
SemadgenlobaSi.
maT miekuTvneba:
a)prostaglandinebi (E, I2) iwveven sisxlZarRvis kedlis ganvladobis zrdas,
tkivils, vazodilatacias;
b) Tromboqsanebi. iwveven vazokontriqcias, Trombis warmoqmnas, sisxlis
ujredebis agregacias;
g) leikotrienebi iwveven leikocitebis emigracias, aZliereben membranebis
ganvladobas;
d) lipidebis Tavisufalradikaluri peroqsidazuli daJangvis produqtebi.
monawileoben ujredis membranis ganaxlebasa da modificirebaSi,
prostaglandinebisa da leikotrienebis biosinTezSi, anTebis ZiriTadi niSnebis
formirebaSi, moqmedeben fermentebis aqtivobaze.

zogi mkvlevari anTebis mediatorebis jgufs miakuTvnebs agreTve


neiromediatorebs, nukleinis mJavebs, heparins, Jangbadis aqtiur formebs
keilonebs da sxva.

eqsudacia (exsudatio - gamonaJoni). eqsudaciis dros aRiniSneba:


_ anTebis keraSi sisxlis mimoqcevis cvlileba
_ sisxlis Txevadi nawilis gamosvla sisxlZarRvebidan

74
_ leikocitebis emigracia anTebis keraSi
- fagocitozi.

sisxlZarRvovani reaqciebi da sisxlis mimoqcevis cvlilebebi.


a) arteriolebisa da prekapilarebis xanmokle refleqtoruli spazmi.
b) arteriuli hiperemia (organizmis dacviT-Semguebeli reaqcia) viTardeba anTebis
mediatorebis dagrovebis, dizioniis, acidozis, qolinerguli zegavlenis
siWarbis Sedegad;
g) venuri hiperemia. (viTardeba venebis da limfuri sisxlZarRvebis Trombozis
sisxlZarRvebze eqsudatis zewolis da endoTeliumis Sesqelebis Sedegad).
d) prestazi, stazi (sisxlis dinebis SeCereba).

rac iwvevs anTebis keris SemosazRvras (barieris Seqmnas).


sakuTriv eqsudacia xdeba filtraciis, difuziis, osmosis gaZlierebisa da
rezorbciis procesebis daqveiTebis Sedegad.

eqsudati, transudatisagan gansxvavebiT, Seicavs didi raodenobiT cilas


(aranakleb 3-5%), fermentebs, qsovilovani elementebis narCenebs, sisxlis
ujredebs, imunoglobulinebs. eqsudatSi xdeba qsovilebis daSlis produqtebis
da toqsinebis ganzaveba da imunoglobulinebisa da fermentebis saSualebiT
dacviTi reaqciebis realizeba.
leikocitebis emigracia iwyeba maTi sisxlZarRvebis kedelTan miaxloebiT. Semdeg
am kedlis gavliT isini gadainacvleben fagocitozis obieqtTan, rasac
ganapirobebs anTebis keraSi dagrovili qemoatraqtanebi.
fagocitozi_mikroorganizmebis, ucxo sxeulebis, dazianebuli ujredebis
nawilebis amocnoba, STanTqma, moneleba specialuri ujredebiT (fagocitebiT).
fagocitozis stadiebi:
1) miaxloveba;
2) mikroba, miwebeba (adhezia, atraqcia);
3) STanTqma;
4) obieqtis moneleba da misi gamotana ujredgare sivrceSi.

leikocitebis mimarTuli moZraoba aixsneba: cilebis, polipeptidebis, mikrobebis


cxovelqmedebis produqtebis dagrovebiT, qemotaqsisis, Termotaqsisis. agreTve
galvano-, hidro- da Tigmotaqsisis pirobebis ganviTarebiT.

proliferacia
proliferacia (proliferatio - gamravleba) anTebis keraSi mravldeba da mwifdeba
adgilobrivi qsovilovani elementebi, upiratesad SemaerTebelqsovilovani,
iSviaTad epiTeluri, romlebic SemdgomSi Caanacvleben qsovilis dazianebul
ubans.

proliferaciis saboloo etapia nawiburis meoradi involucia _ zedmeti


kolagenuri struqturebis lizisi, Semdeg mocileba. rCeba maTi mxolod is
raodenoba, rac saWiroa anTebiTi procesis dasasruleblad.
proliferaciis procesi regulirdeba fibroneqtiniT, limfokinebiT, monokinebiT,
keilonebiT da antikeilonebiT, prokolageniT, kortikosteroidebiT, cikluri
nukleotidebiT. fibroblastebis mier xdeba prokolagenis da kolagenis sinTezi
(autoregulaciuli procesi). regulaciis darRveva iwvevs skleropaTiebis
ganviTarebas.
anTebis tipebi. ama Tu im procesis upiratesi gamovlinebis mixedviT ganasxvaveben:
1. nekrozul anTebas (alteraciuli procesebis siWarbe);
2. eqsudaciur anTebas (eqsudaciuri procesis siWarbe);
3. proliferaciul anTebas (proliferaciis siWarbe).
mimdinareobis xasiaTis mixedviT:

75
1. mwvave (gamoxatuli anTebiTi reaqciebi, mimdinareobs ramdenime dRidan
ramdenime kviramde) Warbobs alteraciuli an eqsudaciuri procesi;
2. qronikuli (dune, xangrZlivad mimdinare procesi) Warbobs distrofiuli da
proliferaciuli procesebi.

nivTierebaTa cvla da fizikur-qimiuri cvlilebebi anTebis keraSi


nivTierebaTa cvla anTebis keraSi gaZlierebulia (`cvlis xanZari~), wva mimdina-
reobs arasrulad. warmoiqmneba dauJangavi produqtebi, viTardeba acidozi. amiT
aixsneba temperaturis momateba. SemdgomSi metabolizmis intensivoba qveiTdeba.
anaboluri procesebi vlindeba anTebis adreul stadiaze, magram misi intensivoba
aRiniSneba mogvianebiT _ izrdeba dnm da rnm-is sinTezi. qsovilSi anTebis dros
mJavianobis momatebasTan erTad izrdeba osmosuri wneva (kataboluri procesebis
gaZliereba), eleqtrolitebis Semcveloba (Na+, K+, Ca++).
anTebis mniSvneloba organizmisaTvis
anTebiTi keris SemosazRvra icavs organizms paTogenuri faqtorebis zemo-
qmedebisagan. kerZod, xels uSlis anTebiTi procesis gavrcelebasa da
generalizacias. anTebiT keraSi xdeba ara mxolod fiqsireba, aramed sisxlSi
cirkulirebadi toqsikuri nivTierebebis ‘STanTqma”, yalibdeba barieri calmxrivi
SeRwevadobiT. Tavdapirvelad xdeba limfuri da sisxlZarRvebis daxSoba,
SemdgomSi normaluri da dazianebuli qsovilebis sazRvarze SemaerTebeli
qsovilis ganviTarebis xarjze barieris saboloo formireba. anTebis keraSi
iqmneba mikroorganizmebisaTvis araxelsayreli pirobebi. amaSi mniSvnelovan rols
asruleben fagocitebi, specifikuri antisxeulebi, agreTve fermentebi. Tumca
anTebiTi procesi Seicavs dazianebis elements, “brZola agresiasTan” Serwymulia
sakuTari ujredebis sikvdilTan. Tu aRiniSneba alteraciuli procesebis siWarbe,
adgili aqvs qsovilebis an organos nekrozs, eqsudaciam SeiZleba gamoiwvios
qsovilis trofikis moSla, fermentuli daSla (lizisi), hipoqsia, intoqsikacia.
anTebis paTogenezi

sqema 13

76
sistemuri cvlilebebi mwvave anTebis dros
- leikocitozi (iSviaTad leikopenia) _ leikocitebis raodenobis momateba
organizmSi
- hemostazis cvlilebebi (mikroTrombozi)
- cxeleba (interleikin 1 da interleikin 6 pirogenuli moqmedeba)
- ed-sis aCqareba (eriTrocitebis adheziis da agregaciis procesis aqtivacia,
disproteinemia)
- disproteinemia (globulinebis fraqciis momateba sisxlSi, albuminebis sinTezis
darRveva RviZlSi)
- disfermentemia.

eqsudatis saxeebi
ujredebis tipis da qimiuri Semadgenlobis mixedviT ganasxvaveben Semdegi saxis
eqsudatebs:
1.serozuli _ Seicavs naxevradgamWvirvale siTxes, cilas (2-3%) ujredebs _ mcire
raodenobiT (maT Soris formian elementebs).
2. fibrinuli _ Seicavs didi raodenobiT fibrinogens da fibrins.
3. hemoragiuli _ Seicavs didi raodenobiT cilas da eriTrocitebs. agreTve
sisxlis sxva formian elementebs.
4.Cirqovani _ mRvrie, blanti siTxe, Seicavs cilas (6-8%)_ didi raodenobiT
sxvadasxva tipis leikocitebs, mikroorganizmebs da dazianebuli qsovilis
ujredebs.
5.oqorozuli (lpobiTi) _ Seicavs anaerobebs (SeiZleba gaxdes nebismieri tipis
eqsudati anaerobuli mikrofloriT inficirebis dros).

qronikuli anTeba

qronikuli anTeba SeiZleba iyos pirveladi da meoradi.

im SemTxvevaSi, rodesac anTebas Tavidanve axasiaTebs dune da xangrZlivi


mimdinareoba, uwodeben pirvelad qronikul anTebas.
maSin rodesac mwvave periodis Semdeg anTeba mimdinareobs duned da xangrZlivad
uwodeben meorad qronikul anTebas.

qronikuli anTebis gamovlineba


- granulomebis formireba (magaliTad, tuberkulozis, sifilisis, brucelozis
dros);
- anTebis keris gamoxatuli infiltracia sxvadasxva saxis leikocitebiT
(ZiriTadad limfocitebiT da monocitebiT);
- fibrozuli kafsulis warmoqmna (ucxo sxeuli, kalciumis marilebi)
- qronikuli anTebis keris centrSi nekrozis ganviTareba.

qronikuli anTeba grZeldeba ramdenime weli, SesaZlebelia mimdinareobdes


pacientis mTeli cxovrebis ganmavlobaSi (magaliTad tuberkulozi, keTri,
hepatiti, glomerulonefriti da sxva).
etiologiuri faqtorebi:
- qsovilis an organos ganmeorebiTi dazianeba, rac ucxo antigenis da
imunopaTologiuri reaqciebis ganviTarebis mizezi xdeba;
- persistirebadi infeqcia da (an) intoqsikacia (qronikuli sokovani an
mikrobuli infeqcia) dayovnebuli tipis alergiuli reaqciebis ganviTarebiT;
- imunuri autoagresiis faqtorebis paTogenuri moqmedeba (revmatoiduli
artriti, sistemuri wiTeli mglura).

77
- qronikuli stresi (kateqolaminebis da glukokortikoidebis momateba sisxlSi,
romlebic Trgunaven proliferaciis process, fagocitebis warmoqmnas da
aqtivobas).
- fagocituri ukmarisoba (memkvidreobiTi, SeZenili)

1. anTebis dros aRiniSneba


1. eriTrocitozi
2. leikocitozi
3. Trombocitozi
4. cxeleba

2. anTebis dros xdeba


1. organizmis dacviTi reaqciebis mobilizireba
2. qsovilebis dazianebuli struqturebis aRdgena
3. organizmis alergizaciis procesis Seferxeba
4. flogogenuri agentis da alteraciis produqtebis inaqtivacia.

3.anTebis keraSi SeSupebis ganviTarebas ganapirobebs:


1. sisxlZarRvis kedlis ganvladobis momateba
2. sisxlis onkozuri wnevis momateba
3. onkozuri wnevis momateba ujredgare sivrceSi
4. osmosuri wnevis momateba ujreTgare sivrceSi

4. anTebis keraSi tkivilis SegrZnebis mizezebia:


1. kininebi
2. histamini
3. temperaturis momateba
4. K+ hiperionia

5.romeli fiziko-qimiuri reaqciebi viTardeba mwvave aseptikuri anTebis keraSi


1. acidozi
2. alkalozi
3. hipoonkia
4 hiperosmia

6.anTebis mediatorebia:
1. biogenuri aminebi
2. leikotrienebi
3. kininebi
4. H+ioni

7. mwvave anTebas axasiaTebs


1. neitrofilebis dagroveba anTebis keraSi
2. mikrosisxlZarRvebis ganvladobis mateba
3. anTebiTi granulomebis warmoqmna
4. eqsudatis warmoqmna

8. anTebis adgilobrivi niSnebia:


1. siwiTle
2. sifermkTale
3. temperaturis daqveiTeba
4. tkivili

9. anTebis keraSi qsovilis defeqtis aRdgenaSi monawileoben


1. eriTrocitebi
2.B_ limfocitebi
3. fibroblastebi
4. histiocitebi

78
10. eqsudati gansxvavdeba transudatisagan imiT, rom Seicavs:
1. sisxlis ujredebis did raodenobas
2. didi raodenobiT cilas
3. cota cilas
4. didi raodenobiT dazianebul qsovilis elementebs

I anTebis keraSi periferiuli sisxlis mimoqcevis darRvevis Tanamimdevrobaa:


1. arteriuli hiperemia
2. iSemia
3. venuri hiperemia
4. stazi

A 2, 1, 3, 4
B 2, 3, 1, 4
C 1, 2, 3, 4

II. mwvave Cirqovani anTebis keraSi sxvadasva saxis leikocitebis emigraciis


Tanamimdevrobaa
1. monocitebi, neitrofilebi, lomfocitebi
2. limfocitebi, monocitebi, neirofilebi
3. neitrofilebi monocitebi, lomfocitebi

III. “qronikuli anTebis ujredebia”


1. neitrofilebi, limfocitebi
2. poxieri ujredebi, limfocitebi
3. monocitebi, limfocitebi
4. eozifilebi, limfocitebi

IV. 1. CamoTvaleT fagocitozis stadiebi


2. CamoTvaleT anTebis stadiebi da tipebi

79
cxeleba (febris, pyrexia)
cxeleba tipobrivi paTologiuri procesia, romelic xasiaTdeba Termoregulaciis
cvlilebiTa da sxeulis temperaturis matebiT.

Termoregulacia, Cveulebriv, xorcieldeba refleqtorulad. periferiaze ganla-


gebuli (kani, Sinagani organoebi) siTburi da sicivis receptorebidan informacia
gadaecema hipoTalamusis Termoregulaciis centrSi. hipoTalamusis neironebi
mgrZnobiarea siTbosa da sicivis mimarT. temperaturuli signalebis integracia
hipoTalamusSi ayalibebs eferentul impulsebs, romlebic gansazRvraven
nivTierebaTa cvlis dones da periferiuli sisxlis mimoqcevis intensivobas.

axalSobilebs ar aqvT sxeulis mudmivi temperaturis SenarCunebis unari. amis


gamo advilad xdeba maTi gadaxureba da gadaciveba. sicocxlis pirvel wels
bavSvebSi pnevmonia mimdinareobs temperaturis momatebis gareSe.

cxelebis etiologia
cxelebis uSualo gamomwvevia pirogenuli nivTierebebi (pyr-cecxli) anu
pirogenebi. moqmedebis meqanizmis mixedviT arCeven egzogenur da endogenur
(leikocitur) pirogenebs.

egzogenuri pirogenebi SeiZleba iyos infeqciuri da arainfeqciuri. moqmedebis


meqanizmis mixedviT ganasxvaveben pirvelad da meorad pirogenebs.

pirveladi pirogenebi, rogorc wesi, ar iwveven cxelebas, isini warmoadgenen


meoradi pirogenebis sinTezis iniciatorebs.

yvelaze xSirad aRiniSneba infeqciuri cxeleba. infeqciis gamomwvevi agentebi


(mikroorganizmebi, virusebi, sokoebi, parazitebi) Seicaven pirvelad pirogenebs
(lipopolisaqaridebs, cilovan nivTierebebsa, a nukleinis mJavas). pirveladi
pirogenebi SeiZleba warmoiqmnas organizmis qsovilisagan am ukanasknelis
infeqciuri procesiT dazianebis SemTxvevaSi.

arainfeqciuri (aseptikuri) cxeleba viTardeba qsovilebis meqanikuri dazianebis,


nekrozis, hemolizis, aseptikuri anTebis Sedegad. gansakuTrebul jgufs
warmoadgens imunopaTologiuri da alergiuli mdgomareobis, Sratis, sisxlisa da
cilovani siTxeebis Seyvanis Sedegad ganviTarebuli arainfeqciuri cxeleba.

zog SemTxvevaSi endogenuri hiperTermia ar aris dakavSirebuli pirogenebis


moqmedebasTan, rasac “cxelebismagvari mdgomareoba” ewodeba:

1.fsiqogenuri (nevrozi, fsiqikuri moSliloba, emocia, hipnozi).


2. neirogenuli
 centrogenuli (sisxlCaqceva, simsivne, travma, tvinis SeSupeba da a.S.);
 refleqtoruli (Sard-kenWovani da naRvel-kenWovani daavadebebi,
peritoneumis gaRizianeba);
3.endokrinuli _ (hiperTireozi);
4.wamlismieri _ (kofeini, efedrini, hiperosmolaruli xsnarebi da sxva).

cxelebis ganviTarebis meqanizmi moicavs 3 stadias:


I temperaturis momatebis stadia (stadium incrementi)
II maRali temperaturis SenarCunebis stadia (st. fastigii)
III temperaturis dawevis stadia (stadium decrementi)

80
sxeulis temperaturis matebis safuZvels warmoadgens sxeulSi damatebiTi siTbos
kumulacia. Termoregulaciis sistema iwyebs axal, maRali temperaturis
SemanarCunebel reJimSi muSaobas. hipoTalamusis Termoregulaciis centris
`warmmarTveli punqtis~ (set point) gadanacvleba, iwvevs temperaturuli homeostazis
regulirebis donis cvlilebas da cxelebiTi reaqciebis formirebas.

pirvelad (infeqciur da arainfeqciur) pirogenebs ar SeswevT Termoregulaciis


sistemis funqcionirebis Secvlis unari. pirveladi pirogenebi xels uwyoben
biologiurad aqtiuri cilovani nivTierebebis, meoradi pirogenebis (leikocituri
pirogenis interleikin-1, interleikin-6, simsivneTa nekrozis faqtoris,
interferonebis, kaTionuri cilebis, koloniamastimulirebeli faqtorebis)
sinTezs. maTi zegavleniT hipoTalamusis ujredebSi xdeba E-prostaglandinis _
cxelebis `mediatorebis~, sinTezi. prostaglandinebis zemoqmedebiT camf
cikluri adenozinmonofosfati grovdeba hipoTalamusis neironebSi da cvlis
mgrZnobelobis zRurbls imgvarad, rom centris mier sisxlis normaluri
temperatura aRiqmeba, rogorc signali gadacivebis Sesaxeb (sqema 14). amitom
irRveva Termoregulaciis meqanizmebi, romlebic ganapirobeben organizmis
temperaturis momatebas.

pirogenebis monawileobis gareSe Termoregulaciis centris gardaqmna SeiZleba


moxdes cns-is funqciuri moSlilobis dros da refleqtoruli meqanizmebiT.

pirogenebis moqmedebis meqanizmi

hipoTalamusi
.
Termoregulaciis
centri `Set point~ gadanacvleba
camf

prostaglandini E1
PgE
`leikocituri pirogeni~
interleikini 1
meoradi pirogenebi simsivnuri nekrozuli faqtori

mononukleuri
fagociti

limfociti
limfokinebi granulociti

antigeni
pirveladi pirogenebi

sqema 14

81
I stadia. temperaturis momatebis stadia. am stadiaSi siTbos warmoqmna Warbobs
mis gacemas - organizmis temperatura matulobs. siTbos gacema mcirdeba
periferiuli sisxlZarRvebis Seviwroebis, siTbos gamoyofis, oflianobis da
aorTqlebis Semcirebis Sedegad, cxovelebSi ki Tmis bolqvebis SekumSvisa da
balnis aburZgvnis gamo (adamianebSi `batis kani~). siTbos warmoqmnis momateba
gamowveulia kunTebSi nivTierebaTa cvlis gaZlierebiT kunTebis hipertonusis da
kankalis fonze (kumSviTi Termogenezi). kunTebis kankali gamowveulia
periferiuli sisxlZarRvebis spazmiT, ris Sedegadac kanis temperatura qveiTdeba,
aRiniSneba Semcivneba. Termoregulaciis centri motorul neironebSi gzavnis
impulss da viTardeba kankali. amavdroulad Zlierdeba arakumSviTi Termogenezi
_ organoebSi (RviZlSi, filtvebSi, tvinSi) siTbos warmoqmna. es aris qsovilze
nervul-trofikuli zemoqmedebis Sedegi. cxelebis pirvel stadiaze jer Warbobs
kumSviTi Termogenezi, Semdgom matulobs arakumSviTi Termogenezis wili.

temperaturam SeiZleba moimatos siTbos warmoqmnisa da gacemis erTdrouli


matebis fonze. am SemTxvevaSic siTbos warmoqmna Warbobs gacemas. aseT pirobebSi
temperaturis momateba xdeba TandaTanobiT.

II stadia. maRali temperaturis SenarCunebis stadia. am stadiaSi xdeba siTbos


gacemisa da produqciis met-naklebi gaTanabreba. magram es balansi yalibdeba
ufro maRal doneze, vidre normis dros, rac ganapirobebs sxeulis maRali
temperaturis SenarCunebas. siTbos gacema organizmis mier iwyeba periferiuli
sisxlZarRvebis gafarTovebis xarjze, kanis sifermkrTale icvleba hiperemiiT.
aRiniSneba sicxis SegrZneba. cxeleba SeiZleba grZeldebodes ramdenime saaTi,
dRe, zogjer welic ki.
temperaturis awevis donis mixedviT ganasxvaveben cxelebis Semdeg tipebs:
_ subfebriluri (susti) _ temperatura 380C-mde
_ febriluri (zomieri) _ 38-390C-mde
_ pireqsiuli (maRali) _ 39-400C-mde
_ Zalian maRali (hiperpireqsiuli) _ 41-420C-mde

sxeulis temperatura dRe-Ramis ganmavlobaSi meryeobs, t0 maqsimaluria saRamos 17-


18 sT-ze, minimaluria diliT 4-6 saaTze, es reJimi umetes SemTxvevaSi
SenarCunebulia cxelebis drosac.

cxelebis tipi ganisazRvreba etiologiuri faqtoriT,, daavadebis paTogenezis


TaviseburebebiT, organizmis reaqtiulobiT da imunuri statusis mdgomareobiT.

sur. 28. lizisi

III stadia. temperaturis daqveiTebis stadia. Termoregulaciis centris `Set point~-i


ubrundeba sawyis dones, rasac Tan sdevs temperaturuli homeostazis
normalizacia. dagrovili siTbo gamoiyofa sisxlZarRvebis gafarTovebis,
sunTqvis gaxSirebisa da Zlieri ofldenis xarjze. temperaturis daweva
SeiZleba moxdes TandaTan, ramdenime dRe-Ramis ganmavlobaSi (lizisurad) (sur. 28)
an swrafad (krizisulad). unda aRiniSnos, rom periferiuli sisxlZarRvebis
mkveTrma gafarToebam SeiZleba gamoiwvios arteriuli wnevis mkveTri daqveiTeba
da mwvave gul-sisxlZarRvovani ukmarisoba (kolafsi).

82
cxelebis tipebi temperaturuli mrudis mixedviT:

sur. 29 SebrunebiTi cxeleba

febris continua (continus – ganuwyveteli, mudmivi) – mudmivi tipis cxeleba. temperaturis


cvalebadoba dRe-RameSi (ramdenime dRis ganmavlobaSi) erT gradus ar aRemateba.
mimdinareobs xangrZlivad. axasiaTebs muclis tifsa da krupozul pnevmonias.

febris recurrens (recurro – vbrundebi) – SebrunebiTi cxeleba, romlis drosac


temperatura uecrad Zlier maRla iwevs, momatebulia ramdenime dRe, ris Semdegac
normamde mcirdeba, Semdeg isev xelaxla iwevs, rasac kvlav temperaturis dacema.
aseTi Setevebi 2-5-jer meordeba (sur. 29).

febris remittens (remittens – SenelebiT) – xanganelebiTi cxeleba. temperaturis


dReRamuri cvalebadoba aRemateba 10, magram ara umetes 1.50-iT. minimaluri
temperatura normamde ar ecema. aseTi temperatura axasiaTebs sefsiss, filtvis
tuberkulozs, kerovan pnevmonias (sur. 30).

sur. 30. xanganelebiTi cxeleba

febris undularis (undula – talRa) – taRlisebri cxeleba. maRal maCveneblamde


temperaturis TandaTanobiTi matebis periodebs, enacvleba normamde an ufro
qveviT TandaTanobiTi dawevis periodebi. magaliTad, brucelozisa da
limfogranulomatozis SemTxvevaSi.

sur. 31. uwesrigo cxeleba

febris atypica (atypicus – atipuri) – atipiuri anu uwesrigo. temperatura uwesrigod


cvalebadobs. temperaturis mrudSi yvela tipis elementi Cans. aseTi temperaturaa
aReniSneba gripis, dizenteriis, endokarditis, plevritis da sxva daavadebaTa
dros (sur. 31).

83
organoebisa da sistemebis cvlilebebi cxelebis dros

 cilovan cvlas xSirad axasiaTebs uaryofiTi azotovani balansi.


katabolizmis gaZliereba dakavSirebulia intoqsikaciasTan, saWmlis
momnelebeli sistemis funqciis darRvevasTan.
 naxSirwylovani da lipiduri cvla. aRiniSneba glikogenolizis gaZliereba,
hiperglikemia, RviZlSi glikogenis Semcireba, lipidebis gaZlierebuli daSla,
maTi arasruli Jangva da hiperketonemia.
 wyal-marilovani cvla. I stadiaSi arteriuli wnevis momatebis Semdeg diurezi
matulobs. II stadiaSi izrdeba aldosteronis sinTezi, mcirdeba Na-sa da H2O-s
gamoyofa. mcirdeba diurezi. mesame stadiaSi matulobs qloridebis, Na-sa da
H2O-s gamoyofa, Zlierdeba diurezi da oflis gamoyofa.
 centraluri nervuli sistema. aRiniSneba Tavis tkivili, cnobierebis dabindva,
halucinaciebi, bodva, apaTia. aRniSnuli cvlilebebi ar aris dakavSirebuli t0-
is momatebasTan. isini organizmis intoqsikaciis Sedegia.
 gul-sisxlZarRvTa sistema. temperaturis momatebisas aRiniSneba taqikardia,
rac aixsneba cxeli sisxlis sinoatrialur kvanZsa da simpaTikur nervul
sistemaze (tonusis momateba) zemoqmedebiT. izrdeba gulis wuTmoculoba,
ramac SeiZleba gamoiwvios gulis ukmarisoba, misi gadatvirTvis gamo. pirvel
stadiaSi aRiniSneba arteriuli wnevis momateba, mesameSi misi mkveTri
daqveiTeba. mniSvnelovani intoqsikaciiT mimdinare daavadebebis SemTxvevaSi,
temperaturis momatebis dros aRiniSneba bradikardia (muclis, SebrunebiTi
tifi).
 garegani sunTqva. cxelebis pirvel stadiaSi sunTqva Senelebulia, maRali
temperaturis pirobebSi ki gaxSirebuli, zogjer 2-3jer – (polipnoe) Tavis
tvinis temperaturis, sisxlSi CO2-s momatebis, PH-is Semcirebis gamo.
 saWmlis momnelebeli sistema. mcirdeba nerwyvis sekrecia (ena mSralia,
nadebiani), kuWis wvenis raodenoba da mJavianoba. iTrguneba saWmlis
momnelebeli fermentebis da naRvlis sekrecia. aRiniSneba umadoba, meteorizmi,
zogjer gulis reva da pirRebineba.
 endokrinuli sistema. Zlierdeba hipofizur-Tirkmelzeda jirkvlebis sistemis
funqcia (stresis niSnebi), farisebri jirkvlis hormonebis sekrecia, Zlierdeba
ZiriTadi cvla (sqema 15).

cxelebis biologiuri mniSvneloba

cxelebas gaaCnia damcvelobiT-SeguebiTi (adaptaciuri) mniSvneloba. temperaturis


momateba aferxebs mikroorganizmebis gamravlebas, amcirebs maT rezistentobas
samkurnalo preparatebis mimarT, astimulirebs ujredSi nivTierebaTa cvlas,
RviZlis barierul da antitoqsikur funqcias, SardTan erTad toqsikuri
nivTierebebis gamoyofas, fagocitozs, antisxeulebisa da interferonis sinTezs.

garkveul SemTxvevebSi, cxelebam SeiZleba uaryofiTi gavlena iqonios organizmze,


kerZod, gamoiwvios gul-sisxlZarRvTa sistemis gadatvirTva. hiperpireqsiuli
temperatura SeiZleba gaxdes gulis funqciuri darRvevebis mizezi. temperaturis
kritikuli vardnis fonze ki SeiZleba ganviTardes kolafsi. zogjer maRali
temepraturis mimarT aRiniSneba momatebuli mgrZnobeloba.

piroTerapia mkurnalobis meTodia, romlis drosac mimarTaven sxeulis


temperaturis xelovnurad awevas. aRniSnuli meTodi iwvevs. organizmis
reaqtiulobis momatebas. igi gamoiyeneba reparaciuli procesebis dasaCqareblad
travmis, damwvrobis Semdeg, nawiburebis gasawovad, veneriuli daavadebebis

84
(gonorea, sifilisi), hipertenziis, poliarTritis, onkologiuri daavadebebis
samkurnalod (matulobs simsivnis mgrZnobeloba, qimio- da sxivuri Terapiis dros.
cxelebis gamomwvevi mizezia pirogenebi. Zlieri aqtivoba gaaCnia lopopolisaqaridebs. lipopolisaqaridebi
gramuaryofiTi mikrobebis membranis Semadgeneli nawilia. pirogenuli Tvisebebi gaaCnia lipid AA-s.
pirogenebisaTvis ar aris damaxasiaTebeli toqsikuroba da paTogenoba (es Tvisebebi axasiaTebs mikrobis
arapirogenul komponentebs).
cxelebis mizezebi _ pirveladi pirogenebi

leikocituri pirogenuli polipeptidebi (meoradi pirogenebi)
interleikin_1 interleikin_6, simsivnis nekrozis faqtori, _interferoni

hipoTalamusis Termoregulaciis centrSi warmoiqmneba
prostaglandin E2, camf_i (cikluri adenozinmonofosfati)

hipotalamusis “sicivis” receptorebis mgrZnobelobis momateba
 
set.point. donis momateba Termoregulaciis centrSi
 
siTbos gacemis Semcireba Termogenezis meqanizmebis aqtivacia
 
organizmis temperaturis momateba

I stadia _ temperaturis momatebis stadia


Stadium inerementi

cxelebis ganviTarebis meqanizmi

leikocitebi  pirogenuli citokinebi  Termoregulaciis centris nervuli ujredebi


 fosfolipazaA2-s aqtivacia da araxidonis mJavas metaboluri kaskadi 
cikloqsigenazas aqtivobis gazrda  prostaglandin E2 koncentraciis momateba 
adenilatciklazas aqtivacia  cikluli adenozinmonofosfatze damokidebuli
proteokinazebis da sxva fermentebis aqtivobis gaZliereba  neironebSi nivTierebis
cvlis cvlileba normaluri t0 aRiqmeba rogorc dabali da siTbos warmoqmna Warbobs
siTbos gacemas  siTbos gadacemis Semcirebis simpaTiko_adreneluri sistemis aqtivacia.

kanis da kanqveSa qsovilis arteriolebis Seviwroveba
(sifermkTale)

kanis temperaturis Semcireba

aferentuli impulsacia
Termoreceptorebidan
Termoregulaciis centrSi
da retikularul formaciaSi  arakumSvadi Termogenezi (metaboluri procesis
aqtivacia, Tireoiduli hormonebis momateba)

kunTovani Termogenezi _ miotonuri mdgomareoba (kankali)



nivTierebaTa cvlis gaZliereba kunTebSi, siTbos gamoyofa

t0 momateba

cxelebis damcvelobiTi efeqtebi:

85
1. baqteriostatikuri da baqteriociduli efeqti;
2. imunuri sistemis araspecifikuri da specifikuri faqtorebis aqtivacia;
3. stres_reaqciis aqtivacia.

cxelebis paTogenuri efeqtebi:

1. cxelebis gamomwvevi mizezis moqmedeba


1. maRali t0 damazianebeli moqmedeba
2. im organoebis sistemebis gadatvirTva, romlebic monawileoben cxelebis ganviTarebaSi
3. im organoebis da sistemebis funqciis darRveva, romlebic pirdapir ar monawileoben
cxelebis ganviTarebaSi.

cxelebis paTogenuri efeqtebis Sedegi:

1. alergia
2. imunodeficiti
3. autoagresiuli daavadebebi
4. arteriuli hiper an hipotenzia
5. sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis momateba
6. neiromediatorebis da hormonebis mimarT mgrZnobelobis cvlileba da sxva.

romeli hiperTermuli reaqciaaA endogenuri:

1. fsiqogenuri (nevrozi, isteria, stresi)


2. neirogenuri (sisxlCaqceva, simsivne, anevrizma Tavis tvinSi, tkivili kenWis gavlis,
laparaskopiis, cistoskopiis da sxva dros)
3. wamlismieri kaTeqolaminebi, kofeini, efedrini, tireoduli hormoni, progesteroni
4. arasamkurnalo (cianidebi, amitali).
5. endokrinuli (kaTeqolaminebis da Tireoduli hormonebis siWarbe)

1. meoradi pirogeni hipoTalamusis Termoregulaciis centrSi iwvevs:


1. ”sicivis” neironebis agznebadobis momatebas
2. “siTburi” neironebis agznebadobis momatebas
3. prostaglandin E-s warmoqmnis gaZlierebas
4. camf-is warmoqnis Semcirebas

2. cxelebis pirvel stadiaSi:


1. siTbos warmoqmna mcirdeba
2. siTbos warmoqmna Zlierdeba
3. siTbos gacema ar icvleba
4. siTbos gacema mcirdeba

3. arainfeqciuri warmoSobis cxeleba viTardeba:


1. avTvisebiani simsivnis destruqciis dros
2. egzogenuri gadaxurebis dros
3. masiuri sisxlCaqcevis dros
4. qsovilebis nekrozis dros

4. romel nivTierebebs gaaCnia pirogenuri moqmedeba


1. kofeins
2. simsivnis nekrozis faqtors
3. prostaglandin E
4. adrenalins

5. ZiriTadad romeli ujredebi warmoqmnian parogenebs


1. eriTrocitebi

86
2. granulocitebi
3. monocitebi
4. limfocitebi

6. temperaturis swrafi momatebis dros aRiniSneba


1. Zlieri oflianoba
2. kanis sifermkTale
3. kanis siwiTle
4. kunTebis kankali

7.cxelebis I stadiaze
1. daqveiTebulia ZiriTadi cvla
2. aRiniSneba periferiuli vazokonstriqcia
3. Zlierdeba “kunTovani Termogenezi”
4. Zlierdeba simpaTikuri nervuli sistemis moqmedeba

8.cxelebis tipi damokidebulia


1. etiologiur faqtorze
2. imunuri sistemis funqcionalur mdgomareobaze
3. gamoyenebul samkurnalo saSualebebze
4. yvela pasuxi sworia

9.cxelebis dros aRiniSneba


1. saWmlis momnelebeli fermentebis aqtivacia
2. fagocitebis aqtivacia
3. baqteriostatikuri moqmedeba
4. taqikardia

10.cxelebis mesame stadiis dros


1. viTardeba periferiuli sisxlZarRvebis vazodilatacia
2. aRiniSneba oflianoba
3. aRiniSneba kankali
5. kani fermkrTalia

I ganyofilebaSi 2 avadmyofs aReniSneba subfebriluri temperatura


1 fibriluri, 3 pacients xangrZlivi pireqsiuli cxeleba
romel SemTxvevaSi gamoiyenebT cxelebis sawinaaRmdego Terapias

II cxelebis dros avadmyofi moiTxovs gansakuTrebul yuradRebas rodesac


1. xangrZlivad aRiniSneba gulis hiperfunqcia
2. swrafad xdeba pireqsiuli temperaturis Semcireba
3. Semcirda oflis gamoyofa (kani wiTelia, mSrali, cxeli)
4. momatebulia diurezi
5. aRiniSneba metaboluri cvlilebebi (matulobs kininebis raodenoba, romlebic xels
uwyoben oflis gamoyofas)
6. avadmyofi xandazmuli asakisaa

pasuxi daazusTeT

III miuniSneT rodis daadgenT hiperTermiis dekompensaciis stadias


1. sunTqvis gaxSirebis dros da hipoqsiis dros
2. hipohidrataciis dros
3. gamoxatul bradikardiis dros
4. Sinagani organoebis sisxlZarRvebis gafarTovebis dros
5. Termoregulaciis procesis daZabvis dros
6. hemokoncentraciis dros
7. sunTqvis gaiSviaTebis dros
8. t0 momatebisas 420-mde

IV CamoTvaleT hiperTermiis mizezebi romlebic ar aris dakavSirebuli pirogenebis


moqmedebasTan.

87
V.ra mizniT da ra SemTxvevaSi iyeneben cxelebis da hiperTermiis dros
1. plazmis Semcvlel siTxeebs
2. buferul xsnarebs
3. antibiotikebs
4. prostaglandinebis sinTezis blokatorebs (aspirins)

ra SemTxvevebSi gamoiyenebT sicxis damwev preparatebs.

pasuxi daazusteT.

infeqciuri procesebi

88
infeqciuri procesi – tipobrivi paTologiuri procesia, romelic infeqciuri
daavadebis ganviTarebis safuZvels warmoadgens. infeqciuri daavadebebi
gavrcelebis mixedviT ikaveben mesame adgils gul-sisxlZarRvTa da simsivnuri
daavadebebis Semdeg.

etiologia: infeqciuri procesis gamomwvevi mizezia mravalricxovani mcenareuli


da cxoveluri warmoSobis mikroorganizmi:
1. baqteriebi;
2. spiroqetebi;
3. umdablesi sokoebi;
4. umartivesebi;
5. virusebi;
6. riketciebi.

infeqciuri agentebi warmoadgenen infeqciuri daavadebebis ganviTarebis pirvelad


da aucilebel mizezs, isini gansazRvraven daavadebis specifikurobas (mkrTali
treponemebi iwveven sifiliss, wiTelas virusi _ wiTelas da a.S). Tumca
organizmSi gamomwvevis SeWra yovelTvis ar iwvevs infeqciuri procesis
dauyovnebliv ganviTarebas.

mikroorganizmebis mniSvnelovan ganmasxvavebel Tvisebas warmoadgens maTi


paTogenoba - unari gamoiwvion daavadeba.

mikroorganizmebis paTogenobis uzrunvelmyofeli faqtorebia:


1. gavrcelebis faqtorebi, romlebic uzrunvelyofen gamomwvevi agentis
organizmSi SeWras da gavrcelebas (fermentebi, Soltebi, maindulirebeli
membrana);
2. gamomwvevis damcveli nivTierebebi (kafsuluri komponentebi, fagocitozis
damTrgunveli faqtorebi);
3. toqsinebi – nivTierebebi, romlebsac SeswevT organizmis qsovilebze
damazianebeli zemoqmedebis unari.

egzotoqsinebi – gamomuSavdeba mikroorganizmebis mier.


endotoqsinebi – gamoTavisufldeba mikroorganizmebis daSlis Sedegad.
(xasiaTdeba dabali specifikurobiT).

infeqciuri procesebis paTogenezi

paTogenuri agentebis SeRwevis adgils ewodeba infeqciis SeRwevis kari. mas


miekuTvneba:
1. kanis safarveli (tifi, malaria da sxva);
2. lorwovani garsebi:
a) sasunTqi gzebis (gripi, kuntruSa);
b) saWmlis momnelebeli traqti (muclis tifi, dizenteria);
g) sasqeso organoebis (sifilisi, gonorea);
3.sisxli da limfa (cxovelebisa da fexsaxsrianebis nakbeni, ineqciebi, qirurgiuli
Careva).

infeqciuri daavadeba dawyebisas SeiZleba gamovlindes, rogorc adgilobrivi


anTebiTi reaqcia an Semoifarglos organizmis araspecifikuri rezistentobis, an
da (an) imunuri sistemis reaqciebis faqtorebiT, rac iwvevs infeqciuri agentis
neitralizacias da organizmidan mis eliminacias.

89
Tu adgilobrivi dacviTi reaqciebi ver uzrunvelyofen infeqciis lokalizacia,
adgili aqvs mis gavrcelebas (limfo-an hematogenuri gziT) da organizmSi
Sesabamisi fiziologiuri sistemebis reaqciebis ganviTarebas.

organizmisTvis mikroorganizmis SeWra warmoadgens stress. stres-reaqciis


realizacia xdeba - cns, endokrinuli da imunuri sistemebis aqtivaciis
saSualebiT. SemdgomSi organizmis intoqsikaciis gamo cns aqtivacia icvleba misi
daTr-gunviT, aRniSnuli cvlilebebi cns-Si iwveven sxvadasxva organoebisa da
sistemebis TiToeuli infeqciisaTvis damaxasiaTebel, speficikur struqturul da
funqciur cvlilebebs. imunuri sistemis aqtivacia mimarTulia imunitetis
formirebisaken, Tumca SeiZleba ganviTardes alergiuli (III tipis _
imunokompleqsuri reaqciebi), autoimunuri reaqciebi da imunodeficituri
mdgomareoba.

infeqciuri procesis mimdinareobisas SeiZleba moxdes sisxlis gadanawileba,


mikrocirkulaciis darRveva (sisxlZarRvebze toqsinebis zemoqmedebis Sedegad),
sasunTqi sistemis funqciis jer aqtivacia, Semdeg daTrgunva, infeqciuri procesi
iwvevs gamomyof organoTa sistemebis da RviZlis antitoqsiuri funqciis
gaZliereba, monelebis darRveva.

infeqciuri procesis komponentebi:


1. cxeleba. infeqciis gamomwvevi - pirveladi pirogenebi, xels uwyoben meoradi
endogenuri pirogenebis gamoTavisuflebas da cxelebis ganviTarebas.
2. anTeba adgilobrivi anTebis kera asrulebs damcvelobiT funqcias, Tumca
anTebis mediatorebma SeiZleba gaaRrmavon hemodinamikuri cvlilebebi,
nivTierebaTa cvlis da qsovilebis trofikis darRvevas.
3. hipoqsia infeqciuri procesis aucilebeli komponentia. hipoqsiis tipi
infeqciuri procesis dros damokidebulia infeqciuri daavadebis
Taviseburebaze).
4. nivTierebaTa cvlis darRveva (infeqciuri procesis sawyis stadiaze Warbobs
kataboluri xasiaTis reaqciebi (lipolizi, proteolizi, glikolizi),
romlebic icvleba fardobiTi balansis mdgomareobiT, SemdgomSi ki anaboluri
procesebis gaaqtivebiT).

infeqciuri procesis paTogenezis rgolebi


tipobrivi paTologiuri infeqciuri procesis paTogenezis rgolebi
procesebi

fiziologiuri sistemebis reaqciebi
 Aaqtivacia
cxeleba   cns  daTrgunva
 neirotrofikuli zemoqmedebis cvlilebebi
 endokrinuli regulaciis cvlileba
anTeba  imunogenuri  Aalergia
 reaqtiulobis  autoimunuri reaqciebi
hipoqsia  cvilileba  imunodeficiti
sisxlis mimoqcevis  sisxlis gadanawileba
nivTierebaTa cvlis sisxlis perfuziisa da
 
moSla sistemis cvlilebebi  siblantis cvlilebebi

saWmlis momnelebeli RviZlis antitoqsiuri


sistemis funqciis  funqciis gaZliereba
 cvlilebebi saWmlis monelebis
 darRveva

sqema 15

90
infeqciuri procesis stadiebi
infeqciuri procesis erT-erTi paTognomuri Taviseburebaa - mimdinareobis
cikluroba

inkubaciuri periodi - periodi infeqciuri agentis SeWrasa da daavadebis pirveli


klinikuri niSnebis gamovlinebis Soris. am periodSi xdeba mikroorganizmebis
gamravleba, gavrceleba, dagroveba da organoebisa da qsovilebis dazianeba.
amasTanave am periodSi adgili aqvs organizmis dacviTi Zalebis mobilizacias.

prodromuli periodi _ periodi daavadebis pirveli klinikuri gamovlinebidan mi-


si yvela klinikuri simptomis ganviTarebamde. am periodSi izrdeba gamomwvevis pa-
Togenuroba _ gamravleba, egzo- da entotoqsinebis gamoyofa. am periodSi Warbobs
daavadebis araspecifikuri siptomebi: diskomforti, saerTo sisuste,
Tavbrbusxveva, saxsrebisa da kunTebis tkivili, cxeleba. prodromuli periodi
grZeldeba 2-3 dRe.

daavadebis ZiriTadi klinikuri niSnebis gamovlenis periodi.


es daavadebis manifestaciis periodia. am periodSi vlindeba daavadebis yvela
specifikuri niSani.

gamojanmrTelebis periodi _ daavadebis keTilsaimedo mimdinareobis pirobebSi


xdeba simptomebis gaqroba, gamomwvevis organizmidan eliminacia da struqturuli
da funqciuri cvlilebebis likvidacia (sruli gamojanmrTeleba).

arasruli gamojanmrTelebis dros rCeba narCeni movlenebi.


infeqciuri daavadeba xSirad mTavrdeba imunitetis CamoyalibebiT. zogierTi
daavadebis dros imuniteti myaria (mTeli sicocxlis manZilze), zogjer ki
xanmokle, roca SesaZlebelia daavadebis ganmeorebiT ganviTareba (mag.
dizenteria).

organizmis dacviT-adaptaciuri meqanizmebi infeqciis dros

araspecifikuri meqanizmebi:
1. kanisa da lorwovani garsis barieruli funqcia (kanis rqovani Sre, bronqebis
mocimcime epiTeliumi, nawlavebis lorwovani garsi. histohematologiuri da
hematoencefaluri barieri, ujreduli membrana, normaluri mikroflora);
2. sekretoruli procesebi (cximovani mJavebi, romlebic qmnian kanis dabal pH,
rZis mJava, romelsac gamoimuSavebs saofle jirkvlebi, kuWis wvenis dabali pH,
lizocimi, imunoglobulinebi, glikoproteinebi);
3. limfuri kvanZebi, limfoiduri qsovili;
4. humoruli meqanizmebi (lizocimi, -lizinebi, laqtoferini, transferini,
komplementis faqtorebi, interferonis sistema);
5. ujreduli rezistentoba (granulocitebi, makrofagebi);
6. refleqtoruli reaqciebi (Rebineba, xvela, faRaraTi);
7. fiziologiur sistemaTa reaqcia (gamomyof organoTa funqciis daAA RviZlis
antitoqsiuri funqciis gaZliereba, neiroendokrinuli regulaciis cvlileba,
sisxlis gadanawileba) (sqema 16).

specifikuri meqanizmebi:
mikroorganizmebis antigenuri determinantebi ganapirobeben ujredul an(da)
humorul imunur pasuxs. egzotoqsinebis ganeitraleba xdeba antitoqsinebiT.
xangrZlivi imunitetis Camoyalibebaze pasuxismgebelia imunuri mexsierebis
ujredebi (sqema 16).

91
dacviT-adaptaciuri meqanizmebi infeqciis dros

 
araspecifikuri specifikuri
organoebis, humoruli, imuniteti
sistemuri qsoviluri ujreduli pasiuri aqtiuri
      
bunebrivi xelovnuri bunebrivi xelov-
kanisa da
(dedis Ig (antisxeu- (imuniza- nuri
refleqto- lorw. lizocimi,
axalSobi- lebis Sey- cia (imuniza-
ruli garsis komplementi -
lebSi) vana) infeqciis cia
reaqcia barieruli lizini da sxv.
Semdeg) vaqcinebis
funqcia
meSveobiT)
sekreto-
sisxlis interferonis
ruli
gadanawileba sistema
procesebi
endokrinuli limfoiduri
regkulaciis qsovilis fagocitozi
cvlileba dagroveba
gamomyof
organoTa
funqciis
gaZliereba

RviZlis
antitoqsiuri
funqciis
gaZliereba

sqema 16

infeqciuri daavadebebis ganviTarebis xelSemwyobi faqtorebia: garemo pirobebis


cvlilebebi (temperatura, meteopirobebi), antimikrobuli preparatebi,
antibiotikebis gamoyeneba, sayofacxovrebo pirobebi. organizmis rezistentobas
gansazRvravs genetikuri winaswarganwyoba, asaki, kveba, endokrinuli da
metaboluri faqtorebi.

farmakoTerapiis principi

1. gamomwvevsa da misi cxovelqmedebis produqtebze zemoqmedeba (etiotropuli


Terapia _ antibiotikebi, sulfanilamidebi, sintetiuri antibaqterialuri
preparatebi, antiseptikebi, antimikrobuli Sratebi, -globulini, interferoni);
2. organizmis reqtiulobaze zemoqmedeba - araspecifikuri meqanizmebis stimu-
lacia, imunuri pasuxis koreqcia, alergiuli garTulebebis profilaqtika
(imunoglobulinebi, kortikosteroidebi);
3. homeostazis parametrebis normalizacia (sisxlis mimoqcevis, wylis da
eleqtrolituri balansis, pH da sxva).

92
terminologia

1. sefsisi – mikroorganizmebis sisxlSi da sxva biologiur siTxeebSi gamravlebis


Sedegad ganviTarebuli, infeqciuri procesis mZime generalizirebuli formaa.
2. septikopiemia – infeqciuri procesia, romelsac axasiaTebs qsovilebSi da organoebSi
Cirqovani kerebis ganviTareba.
3. mikstiinfeqcia – infeqciuri procesia, romelsac iwvevs erTdroulad ori an ramdenime
gamomwvevi.
4. baqteriemia, virusemia – baqteriebis da (an) virusebis arseboba sisxlSi maTi
gamravlebis niSnebis gareSe
5. reinfeqcia – gamojanmrTelebis Semdeg igive mikroorganizmis mier gamowveuli
ganmeorebiTi infeqciuri procesi.
6. superinfeqcia _ gamojanmrTelebis periodamde organizmis ganmeorebiTi inficireba
igive gamomwveviT.
7. meoradi infeqcia – arsebuli (pirveladi) infeqciuri daavadebis fonze sxva
mikroorganizmiT gamowveuli infeqciuri procesi.

1. mikroorganizmebis paTogenoba aris mikroorganizmebis unari


1. gamoiwvios daavadeba
2. gamoiwvios ujredis dazianeba
3. gamoiwvios alergiuli reaqcia
4. gamoiwvios organos funqciis darRveva

2. mikroorganizmebis paTogenobis faqtorebia


1. toqsinebi
2. gavrcelebis faqtorebi
3. organizmis dabali reaqtiuloba
4. organizmis imunuri sistemis funqciis daTrgunva.

3. mikroorganizmebis SeWram organizmSi SeiZleba gamoiwvios


1. imunitetis formireba
2. stres-reaqcia
3. autoimunuri reaqciebi
4. yvela pasuxi sworia

4. infeqciuri procesis komponentebia


1. nivTierebaTa cvlis darRveva
2. hipoqsia
3. imunodepresia
4. anTeba

5. infeqciuri procesebis stadiebia


1. prodromuli periodi
2. klinikuri niSnebis gamovlenis periodi
3. preagoniis periodi
4. gamojanmrTelebis periodi

6. infeqciis dros organizmis dacviT-adaptaciuri meqanizmebia


1. ujreduli rezistentoba
2. refleqtoruli reaqciebi
3. ujreduli da humoruli imunuri pasuxi
4. yvela pasuxi sworia

7. infeqciuri daavadebis ganviTarebis xelSemwyobi faqtorebia


1. garemo pirobebis cvlilebebi (kveba, temperatura, tenianoba da sxva)
2. gamowvevis sawinaaRmdego antimikrobuli Terapia
3. hipoergia
4. organizmis rezistentobis gaZliereba

93
8. infeqciuri daavadebis Terapiis dros mizanSewonilia
1. mikroorganizmze da toqsinebze zemoqmedeba
2. mikroorganizmze da organizmis reaqtiulobaze zemoqmedeba
3. mikroorganizmze, maTi cxovelqmedebis produqtebze da organizmis homeostazis
darRveul parametrebze zemoqmedeba
4. gamomwvevze, misi cxovelqmedebis produqtebze, organizmis reaqtiulobaze, homeostazis
darRveul parametrebze zemoqmedeba

9. infeqciuri procesis sawyis stadiaze


1. Warbobs kataboluri reaqciebi
2. Warbobs anaboluri reaqciebi
3. aRiniSneba katabolur da anabolur reaqciebis fardobiTi balansi
4. Warbobs daavadebis araspecifikuri niSnebi

10. infeqciuri procesis gamosavalia


1. qronikul formaSi gadasvla
2. gamwvavebebi da recidivebi
3. gamojanmrTeleba
4. yvela pasuxi sworia

94
hipoqsia (hypo-dabali, qveda oxygenium-Jangbadi)
hipoqsia tipobrivi paTologiuri procesia, romelic viTardeba biologiuri
Jangvis darRvevis dros, rac Tavis mxriv iwvevs sasicocxlo procesebis
arasakmarisi energiiT uzrunvelyofas.

hipoqsiis klasifikacia

 simZimis mixedviT:
1. msubuqi;
2. zomieri;
3. mZime;
4. kritikuli, letaluri (sasikvdilo).
 ganviTarebis siswrafisa da xangrZlivobis mixedviT:
1. elviseburi;
2. mwvave;
3. qvemwvave;
4. qronikuli;
 hipoqsiuri mdgomareobis gavrcelebis mixedviT:
1. adgilobrivi;
2. zogadi.
 ganviTarebis mizezis mixedviT:
1. egzogenuri (hipoqsiuri hipoqsia);
2. respiraciuli (sunTqviTi);
3. cirkulaciuri (gul-sisxlZarRvTa);
4. hemiuri (sisxlismieri);
5. qsoviluri;
6. gadatvirTvis;
7. substratuli;
8. Sereuli.
 egzogenuri hipoqsia (hipoqsiuri hipoqsia) viTardeba CasunTqul haerSi
Jangbadis parcialuri wnevis daqveiTebis Sedegad (SaRaroSi, WaSi, safren
aparatSi, agreTve mTaze asvlisas). yvela aRniSnul SemTxvevaSi hipoqsiis
paTogenezis safuZvels warmoadgens Jangbadis Semcvelobis Semcireba
arteriul sisxlSi (arteriuli hipoqsemia), rac iwvevs hemoglobinis JangbadiT
arasakmaris gajerebas. gaxangrZlivebulia sisxlidan qsovilebSi Jangbadis
gadasvlis dro. kompensaciuri hiperventilacia auaresebs Tavis tvinisa da
gulis sisxlmomaragebas da ganapirobebs acidozis ganviTarebas.
 respiraciuli hipoqsia viTardeba filtvebSi gazTa cvlis darRvevis Sedegad _
difuziis gaZneleba, ventilaciur-perfuziuli Tanafardobis darRveva, sisxlis
Suntireba (bronqospazmi, ucxo sxeuli, filtvebis SeSupeba, anTeba,
pnevmoToraqsi, filtvebSi sisxlis mimoqcevis darRveva da sxva). respiraciuli
hipoqsiis paTogenezis safuZvels warmoadgens arteriuli hipoqsemia da
hiperkapnia.
 cirkulaciuri hipoqsia viTardeba sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad, rac
organoebisa da qsovilebis arasakmarisi sisxlmomaragebis mizezi xdeba
(sisxlis didi raodenobiT dakargva, eqsikozi, miokardiumis infarqti, gulis
gadatvirTva, vazomotoruli regulaciis da mikrocirkulaciis darRveva,
alergiuli reaqciebi da a.S.). hemodinamikuri maCveneblebi SeiZleba meryeobdes
farTo farglebSi. am tipis hipoqsiisaTvis damaxasiaTebelia arteriul
sisxlSi Jangbadis normaluri Semcveloba, am maCveneblis daqveiTeba venur

95
sisxlSi da maRali arteriul-venuri sxvaoba. gamonakliss warmoadgens
gavrcelebuli prekapilaruli Suntireba.
 hemuri hipoqsia viTardeba sisxlSi Jangbadis tevadobis Semcirebisas (anemia,
hidremia, mxuTavi gaziT - karboqsihemoglobinis (COHB), methemoglobinis
(MetHB) warmomqmneli nivTierebebiT mowamvla, hemoglobinis Senebis
memkvidreobiTi defeqti, agregacia). hemuri hipoqsiis dros arteriul da venur
sisxlSi Jagbadis Semcveloba daqveiTebulia.

. qsoviluri hipoqsia (histoqsiuri) viTardeba ujredebis mier Jangbadis


utilizaciis daqveiTebis an biologiuri Jangvis efeqturobis Semcirebisas
Jangvisa da fosforilirebis gaTiSvis Sedegad. Jangbadis utilizacia
gaZnelebulia biologiuri Jangvis fermentebis inhibitorebis, qsovilebSi
fiziko-qimiuri parametrebis clvilebebis (PH, temperatura, eleqtrolitebis
koncentracia), fermentebis sinTezis darRvevis (B1, PP, nikotinis mJavis
deficiti, kaxeqsia da sxva) dros.

biomembranebis dezintegracia erT-erTi mniSvnelovani faqtoria, romelic iwvevs


O2 utilizaciis darRvevas. igi viTardeba mravali paTogenuri faqtoris
zemoqmedebis Sedegad (egzogenuri Sxamebi, darRveuli metabolizmis produqtebi,
toqsinebi, infeqciuri agentebi, Tavisufali radikalebi, radiacia da sxva).

sunTqviT jaWvSi Jangvisa da fosforilirebis SeuRlebis daqveiTebis Sedegad


moTxovnileba Jangbadze izrdeba. siTbos saxiT gafantuli energiis wilis zrda
iwvevs qsovilovani sunTqvis SedarebiT ukmarisobas. mizezebi: H+ da Ca2+ siWarbe,
Tavisufali cximovani mJavebi, adrenalini, Tiroqsini, triiodTironini, mikrobuli
toqsinebi, dikumarini, gramicidini da sxva.

qsoviluri hipoqsiis dros sisxlSi gazebis Semcveloba xasiaTdeba Jangbadis


normaluri maCveneblebiT arteriul da mniSvnelovani momatebiT venur sisxlSi.
Sesabamisad Jangbadis dabali arteriul-venuri sxvaobiT.

 gadatvirTviT gamowveuli hipoqsia viTardeba ama Tu im organos an qsovilis


zedmetad daZabuli funqcionirebis Sedegad, roca Jangbadis transportisa da
utilizaciis sistemaTa adaptaciuri saSualebebi arasakmarisi xdeba mkveTrad
gazrdili moTxovnilebis uzrunvelsayofad, magaliTad, ConCxis kunTebis da
miokardiumis gadatvirTva. kunTebis gadatvirTva iwvevs sxva organoebis
sisxlmomaragebis moSlas da ConCxis kunTebis hipoqsias, gulis gadatvirTva
koronarul ukmarisobasa da meorad cirkulaciur hipoqsias, rasac Tan sdevs
sxva qsovilebis iSemia da zogadi hipoqsia.
 substratuli hipoqsia. am tipis hipoqsia viTardeba dasaJangi substratebis
deficitis dros: ujredebSi glukozis naklebobis, Saqriani diabetis,
naxSirwylovani cvlis sxva darRvevebis dros da cximovoani mJavebis
ukmarisobisas miokardiumSi da mZime SimSilis SemTxvevaSi.
 Sereuli hipoqsia viTardeba hipoqsiis ori an meti ZiriTadi tipis Serwymisas.

xSirad pirveladad ganviTarebulma nebismieri tipis hipoqsiam SeiZleba gamo-


iwvios mTeli rigi im sistemebis muSaobis darRveva, romlebic monawileoben
biologiuri Jangvis uzrunvelyofaSi. zog SemTxvevaSi hipoqsiuri faqtori
uaryofiTad moqmedebs Jangbadis transportisa da utilizaciis ramdenime rgolze.
praqtikulad, nebismieri mZime formis hipoqsia Sereuli xasiaTisaa.

ganasxvaveben agreTve, adgilobriv da zogad hipoqsias. adgilobrivi


hipoqsiaBdakavSirebulia sisxlmomaragebis lokalur darRvevebTan. hipoqsiis
mimarT gansakuTrebiT mgrZnobiarea nervuli sistema, kerZod Tavis tvinis qerqi.

96
Zvlebi, xrtilebi, myesebi inarCuneben normalur struqturas da cxovelqmedebas
xangrZlivi droiT sisxlmomaragebis sruli Sewyvetis pirobebSic. amgvarad,
organizmis sicocxlis manZilze `zogadi hipoqsia~ ar viTardeba. nebismieri
simZimis hipoqsiis dros sxvadasxva organo da qsovili sxvadasxva mdgomareobaSi
imyofeba.

Jangbadis miwodebis Sewyvetis SemTxvevaSi cvlilebebi viTardeba:


 Tavis tvinis qerqSi _ 2,5 _ 3 wuTSi
 mogrZo tvinSi _ 10-15 wuTSi
 miokardSi, TirkmlebSi, RviZlSi _ 20-40 wuTSi
 ConCxis kunTebSi _ 21 saaTSiA

elviseburi hipoqsia.B ramdenime wamis ganmavlobaSi viTardeba mZime formis an


sasikvdilo hipoqsia. mwvave hipoqsia SeiZleba ganviTardes ramdenime wuTSi.
qvemwvave hipoqsia - ramdenime an aTeul saaTSi. qronikuli hipoqsia - grZeldeba
Tveebisa da wlebis ganmavlobaSi.

adaptaciis meqanizmebi hipoqsiis dros (meersonis mixedviT)

hipoqsia mitoqondriebSi atf deficiti ujredis


 atf sinTezis  cxovelqmedebis genetikuri
daqveiTeba darRveva aparatis
aqtivacia
deficitisa qsovilis masis erTeulze  mitoqondriebis 
da cxovel- mitoqondriaTa sistemis simZlavris biogenezis
qmedebis gazrda zrda
darRvevis 
aRmofxvra ujredebis zrda yvela ujreduli
_adaptacia atf moxmarebis Semcireba struqturis
biogenezis zrda

sqema 17

kompensaciuri meqanizmebi hipoqsiis dros

swrafi adaptacia _ hipoqsiis gamomwvevi faqtorebis organizmze zemoqmedebisas


viTardeba SeguebiTi reaqciebi, mimarTuli hipoqsiis aRmosafxvrelad. ZiriTadi
adaptaciuri meqanizmebi dakavSirebulia Jangbadis transportis sistemebTan.

sasunTqi sistema _ izrdeba alveoluri ventilacia, sunTqvis gaRrmavebis


gaxSirebis, sarezervo alveolebis mobilizaciis xarjze, Zlierdeba agreTve
filtvis sisxlmomarageba.

hemodinamika _ mocirkulire sisxlis masis gazrda (sisxlis gamosvla depo


organoebidan, venuri ukudinebisa da gulis wuTmoculobis zrda, taqikardia),
sisxlis gadanawileba (kanis, kunTebis, elenTis, nawlavebis sisxlmomaragebis
Semcirebis xarjze sicocxlisaTvis mniSvnelovan organoebSi _ Tavis tvinSi,
gulSi, filtvebSi).

sisxlis sistema _ hemoglobinis sarezervo SesaZleblobis gamoyeneba, rac


uzrunvelyofs sisxlis sakmarisad gajerebas JangbadiT filtvebSi, misi

97
mniSvnelovani deficitis pirobebSic. hipoqsiis dros sisxlSi Jangbadis tevadoba
agreTve matulobs, eriTrocitebis Zvlis tvinidan intensiuri gamorecxvis xarjze.

Jangbadis utilizaciis sistema _ organoebisa da qsovilebis funqciuri


aqtivobis SezRudva, Jangvisa da fosfolirebis SeuRlebis zrda, atf anaerobuli
sinTezis gaZliereba glikolizis aqtivaciis xarjze.

xangrZlivi adaptacia _ zomieri intensivobis ganmeorebiTi hipoqsia ganapirobebs


organizmis xangrZlivi adaptaciis formirebas (filtvebis ventilaciis da
sisxlis mimoqcevis srulyofili korelacia, miokardiumis kompensaciuri
hipertrofia, filtvis difuziuri zedapiris gazrda, sisxlSi hemoglobinis
mateba, ujredis masis erTeulze mitoqondriebis raodenobis zrda).

nivTierebaTa cvlis da fiziologiuri


funqciebis darRveva hipoqsiis dros

adaptaciuri meqanizmebis ukmarisobis an gamofitvis Sedegad organizmSi


viTardeba funqciuri da struqturuli darRvevebi.

metaboluri cvlilebebi _ ujredSi mcirdeba atf Semcveloba, amave dros izrde-


ba misi hidrolizis Sedegad miRebuli produqtebis (adf, amf, araorganuli
fosfati) koncentracia. mcirdeba kreatinfosfatis Semcveloba, aqtiurdeba gli-
kolizi (mcirdeba glikogenis, xolo izrdeba piruvatisa da laqtatis
Semcveloba), garTulebulia rZis mJavasgan glikogenis resinTezis energo-
damokidebuli procesebi. JangviTi procesebis ukmarisoba iwvevs lipidebis,
cilebis, eleqtrolitebis, neiromediatorebis cvlis darRvevas, viTardeba
metaboluri acidozi, uaryofiTi azotovani balansi). SemdgomSi, hipoqsiis
gaRrmavebis dros iTrguneba glikolizic, Zlierdeba destruqciuli procesebi.

nervuli sistema _ irRveva situaciis adeqvaturi Sefasebis unari, aRiniSneba


eiforia, moZraobis koordinaciis darRveva, adinamia, hipoqsiis gaRrmavebisas _
vegetatiuri nervuli sistemis uxeSi darRvevebi da cnobierebis dakargva.

sisxlis mimoqceva _ aRiniSneba taqikardia, koronaruli ukmarisoba, gulis


kumSviTi funqciis Sesusteba, ariTmia, winagulebisa da parkuWebis fibrilacia,
mikrocirkulaciis darRveva. Tavdapirvelad arteriuli wneva matulobs, Semdeg
progresulad mcirdeba, SesaZlebelia kolafsis ganviTareba.

sasunTqi sistema _ aRiniSneba filtvebis hipoventilacia da perfuziis darRveva,


dispnoe, sunTqvis riTmisa da amplitudis darRveva. zogjer viTardeba
terminaluri (agonaluri) sunTqva, mis srul Sewyvetamde.

saWmlis momnelebeli sistema _ hipoqsia iwvevs motoruli funqciis daTrgunvas,


kuWis, nawlavebisa da kuWqveSa jirkvlis sekreciis Semcirebas, eroziebis da
wylulebis gaCenas lorwovan garsze.

gamomyofi sistema _ poliuria icvleba Tirkmlis filtraciuli funqciis


darRveviT, viTardeba Tirkmlebis mwvave ukmarisoba.

Termoregulacia _ sxeulis temperatura mcirdeba.


Tirkmelzeda jirkvlebi _ sekreciis aqtivacia icvleba gamofitviT.

RviZli _ aRiniSneba nivTierebebis sinTezis da nivTierebaTa cvlis darRveva.


antitoqsikuri funqciis Semcireba.

98
imunuri sistema _ viTardeba imunodeficiti, paTologiuri imunuri tolerantoba,
alergiuli, autoagresiuli reaqciebi.

elviseburi hipoqsiis dros swrafad wydeba sasicocxlo funqciebi.

hipoqsiis qronikul formebs Tan axlavs qsovilebSi JangviTi procesebis mdgradi


moSla, rac vlindeba saerTo sisustiT, diskomfortiT, qoSiniT, distrofiuli
cvlilebebiT organoebsa da qsovilebSi.

hipoqsiis mkurnalobis mizniT mimarTaven damxmare an xelovnur sunTqvas,


JangbadiT sunTqvas (hiperbarul oqsigenacias), sisxlis gadasxmas da sxva. bolo
dros warmatebiT iyeneben antioqsidantebs da antihipoqsantebs. hipoqsiis profi-
laqtikis da Terapiis mizniT atareben treiningebs dozirebuli hipoqsiiT, rac
iwvevs mis mimarT grZelvadiani adaptaciis gamomuSavebas.

1. hipoqsiis swrafi sakompensacio reaqciebia


1. hiperventilacia
2. deponirebuli sisxlis gadmosvla cirkulaciaSi
3. eriTropoezis gaaqtiveba
4. HbO2 disociaciis Semcireba

2. qronikuli hipoqsiis xangrZlivi sakompensacio reaqciebia


1. taqikardia
2. sisxlis centralizeba
3. eriTropoezis gaZliereba
4. gulis hipertrofia

3. respiraxciuli hipoqsiis dros


1. matulobs PO2
2. mcirdeba PO2
3. mJava-tutovani wonasworoba ixreba alkalozisken
4. PH mcirdeba

4. hemuri hipoqsiis mizezebia


1. mowamvla cianidebiT
2. mowamvla methemoglobinis warmoqmnelebiT
3. mowamvla CO
4. gazovani embolia

5. cirkulaciuli hipoqsiis niSnebia


1. metaboluri acidozi
2. metaboluri alkalozi
3. gazovani acidozi
4. sisxlis xazovani siCqaris Semcireba

6. qsoviluri hipoqsiis mizezebia


1. hemolizi
2. hidremia
3. mwvave sisxldena
4. qsoviluri sunTqvis fermentebis sinTezis darRveva

7. substatuli tipis hipoqsia viTardeba


1. SimSilis dros
2. hipoglikemiis dros
3. gulis infarqtis dros
4. sunTqvis ukmarisobis dros

8. gadatvirTviT gamowveuli hipoqsia viTardeba


1. qronikuli anemiis dros
2. filtvis emfizemis dros

99
3. Sokis ereqtiuli fazis dros
4. epilefsiuri gulyris dros
9.romeli tipis hipoqsiis dros aRiniSneba Jangbadis normaluri Semcveloba arteriul
sisxlSi
1. respiraciuli
2. cirkulaciuli
3. egzogenuri
4. hemuri

10. Jangbadis aqtiuri formebia


1. CO
2. H2 O2
3. O2
4. OH

I
1. ra saxisOhipoqsia viTardeba bronquli asTmis dros.
2. ra saxisOhipoqsia viTardeba feCidan amolabolqviT mowamvlis dros
3. ra garTulebebi SeiZleba ganuviTardeT mRvinTavebs
4. ra saxis hipoqsia unviTardebad alpinistebs mTaSi
5. ra darRvevebi viTardeba organizmSi TviTmfrinavis germetizaciis darRvevis dros

II
adaptaciuri meqanizmebis ukmarisobis an gamofitvis Sedegad ra funqciuri da
struqturuli cvlilebebi viTardeba hipoqsis dros
1. a) nervul sistemaSi b) gul-sisxlZarRvTa sistemaSi
g) sasunTq sistemaSi d) saWmlis momnelebel sistemaSi
e) TirkmlebSi v) TirkmelzedaTa jirkvlebSi
2. ra metaboluri cvlilebebi viTardeba am dros.

100
meqanikuri faqtorebis damzianebeli zemoqmedeba organizmze
meqanikuri travma
meqanikuri energia iwvevs organoebisa da qsovilebis sxvadasxva saxis dazianebas
an dazianebaTa kombinacias: Zvlebis motexilobas, amovardnilobas, qsovilebis
daJeJilobas an gaxleCas (Wriloba, gaWimva, gagleja), sisxldenas, travmul Soks
da sxv.

meqanikuri faqtoris moqmedebis efeqti damokidebulia mis Zalaze da im qsovi-


lebis rezistentobaze, romlebzec is moqmedebs.

qsovilis mdgradoba meqanikuri faqtorebis mimarT mcirdeba maTSi mimdinare


paTologiuri procesebis dros, (magaliTad anTeba). qsovilebis rezistentoba
asakis momatebasTan erTad mcirdeba, amitom moxucebs xSirad uviTardebaT
motexiloba, daWimva da a.S.

gaWimva cvlis qsovilis elastiurobas – qsovilis Wimvadoba izrdeba, xolo


drekadoba mcirdeba. (iogebis, kanis, aortis da sxv.). ganmeorebiTi gaWimva
ganapirobebs qsovilebis atrofias, rac iwvevs funqciis moSlas.

dartyma sxeulebis Sejaxebisas aRmocenebuli meqanikuri movlenebis erTobliobaa.


dartymis Sedegad irRveva qsovilis mTlianoba, man SeiZleba gamoiwvios Zvlis
motexiloba, kanis, kunTebis, rbili qsovilebis gagleja, sisxlZarRvebisa da
organoebis dazianeba, Sinagani sisxldena,. dartymis moqmedeba ar Semoifargleba
organoebis da qsovilebis adgilobrivi dazianebiT. farTo receptoruli velebis
an nervuli boWkoebis mravlobiTi dazianeba ganapirobebs organizmis zogad
reaqcias.

tvinis Seryeva iwvevs Tavis tvinSi sisxlis mimoqcevis darRvevas, izrdeba


sisxlZarRvTa kedlebis ganvladoba, mZime SemTxvevebSi viTardeba wertilovani
sisxlCaqcevebi. mikrosisxlZarRvTa kedlis ganvladobis zrdis gamo matulobs
qalasSida wneva, aRiniSneba Tavbrusxveva, Tavis tkivili. cdomili nervis centris
gaRizianeba iwvevs bradikardiasa da gulisrevas, Rebinebis centris gaRizianeba -
Rebinebas, Termoregulaciuri centris gaRizianeba - cxelebas, Tvalis kaklis
mamoZravebeli nervebis centris gaRizianeba - Tvalis uneblie moZraobas
(nistagms). tvinis Seryevis dros zog SemTxvevaSi viTardeba garTuleba _ tvinis
SeSupeba.

tvinis daJeJilobis dros ziandeba tvinis qsovili. klinikuri simptomebi


damokidebulia Tavis tvinSi dazianebis lokalizaciaze. tvinis daJeJvis dros
aRiniSneba mgrZnobelobis darRveva. SesaZlebelia ganviTardes dambla,
SesaZlebelia metyvelebis darRveva, refleqsebis daTrgunva an paTologiuri
refleqsebis gaCena.

tvinis kompresias iwvevs travmis Sedegad Camoyalibebuli sisxlnaJRenTi –


hematoma. am SemTxvevaSi, sxva simptomebTan erTad iseve, rogorc tvinis
daJeJilobis dros, vlindeba Tavis tvinis garkveuli regionis dazianebis
simptomebi.

101
Termuli faqtoris damazianebeli moqmedeba organizmze

organizmze maRali temperaturis zemoqmedeba iwvevs adgilobriv (damwvroba) da


zogad (hiperTermia, siTburi dakvra) cvlilebebs.

damwvroba

damwvrobas axasiaTebs sxvadasxva xarisxis adgilobrivi cvlilebebi. Termuli


agentis moqmedebis adgilze viTardeba cilis koagulacia, ujredebis nekrozi,
vlindeba anTebiTi reaqcia.
dazianebis siRrmis mixedviT gamoyofo damwvrobis 4 xarisxs:
I _ kanis hiperemia da SeSupeba;
II _ kanis mwvave eqsudaciuri anTeba da eqsudatis Semcveli buStukebis warmoqmna;
III _ kanis nawilobrivi nekrozi da wylulebis ganviTareba;
IV _ kanqveSa ujredebis, kunTebis, Zvlebis nekrozi.

mcire farTobis damwvrobas Tan sdevs organizmis xanmokle reaqcia _ tkivili,


cxeleba, leikocitozi. didi farTobis damwvrobisas viTardeba organizmis
xangrZlivi da mZime reaqcia, romelic damwvrobiTi daavadebis saxelwodebiTaa
cnobili. mis mimdianreobaSi arCeven: damwvrobiT Soks, toqsemias, infeqcias,
marazms da gamosavals.

damwvrobiTi Sokis ganviTarebaSi umTavres rols asrulebs tkivili. tkivili


iwvevs nervuli centrebis zezRurblovan agznebas (ereqtiuli faza) maTi fun-
qciis Semdgomi gamofitviT. dgeba torpiduli faza, romlis drosac aRiniSneba
sisxlZarRvTa tonusis, sunTqvis da gulis funqciebis mkveTri darRveva.
ereqtiul fazaSi avadmyofi agznebulia, arteriuli wneva momatebuli. torpidul
fazaSi viTardeba saerTo sisuste, arteriuli wneva qveiTdeba. mkveTri
cvlilebebi aRiniSneba hemodinamikis da sisxlis mxriv, anTebis keraSi
mikrosisxlZarRvTa kedlis ganvladobis momatebisa da anTebiTi hiperemiis gamo
xdeba sisxlis Txevadi nawilis gasvla sisxlZarRvebidan qsovilebSi, rac
amcirebs sisxlis moculobas da zrdis mis siblantes. es ukanaskneli, aRrmavebs
mikrocirkulaciur darRvevebs. zog SemTxvevaSi viTardeba eriTrocitebis
hemolizi.

damwvrobis ubanSi qsovilebis dazianebis gamo warmoiqmneba toqsikuri nivTi-


erebebi (denaturirebuli cilebi da maTi fermentuli hidrolizis produqtebi),
ris Sedegad viTardeba toqsemia. organizmis intoqsikacia iwvevs agreTve
mikrobebis toqsinebi da warmoqmnili biologiurad aqtiuri nivTierebebi.

damwvrobiTi daavadebis dros organizmSi viTardeba cilis deficiti. cilis


struqturis gardaqmnis gamo warmoiqmneba autoantigenebi, rac autoalergiuli
reaqciebis ganviTarebis mizezi xdeba. infeqciis Sedegad Zlierdeba organizmis
intoqsikacia (wyaros warmoadgens dazianebuli qsovilebi da nawlavebis SigTavsi).
infeqciis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols asrulebs barieruli sistemebis
funqciis daqveiTeba_kanis dazianeba, saWmlis momnelebeli sistemis lorwovani
garsebis dacviTi fuqciis Sesusteba, fagocitebis funqciis darRveva.

damwvrobiTi daavadebis dros xSirad viTardeba Tirkmlebis sxvadasxva xasiTis


dazianeba. zog SemTxvevaSi damwvrobiTi daavadebis Sedegad yalibdeba damwvro-
biTi SeSupeba, anemia, Sinagani organoebis distrofia, Tirkmelzeda jirkvlebis
funqciis gamofitva.

102
damwvrobiTi Soki:
 Zlieri tkivili
 gamoxatuli toqsemia
 gamoxatuli dehidratacia
 xanmokle ereqtiuli da mZimed mimdinare torpiduli stadia
 xSiri inficireba da sefsisis ganviTareba.

organizmis gadaxureba (hiperTermia) viTardeba sxeulis temperaturis momatebis


Sedegad. igi viTardeba Termoregulaciis ZiriTadi procesebis _ siTbos
warmoqmnas da gacemas Soris wonasworobis darRvevis gamo.

gadaxurebis xelSemwyobi faqtorebia: siTbos produqciis gaZliereba (magaliTad,


fizikuri datvirTvis dros) da siTbos gacemis Seferxeba garemos maRali
temperaturis an maRali tenianobis gamo. siTbos gacemas mkveTrad agreTve
aqveiTebs kanqveSa cximis siWarbe.

gadaxurebis dros sxeulis temperatura matulobs. sisxlZarRvebis gafarToebis gamo


kani wiTldeba. aRiniSneba taqipnoe da taqikardia. sisxlZarRvebis gafarToeba _
sakompensacio reaqciaa, arteriuli hiperemia xels uwyobs siTbos gacemas da oflis
didi raodenobiT gamoyofas. taqikardia da taqipnoe sinusis kvanZsa da sunTqvis
centrze Tbili sisxlis zemoqmedebis Sedegia. Zlieri oflianobisas didi raodenobiT
ikargeba wyali, amitom sisxlis siblante izrdeba. sisxlis siblantis gazrda da
taqikardia iwvevs gulis gadatvirTvas da mikrohemocirkulaciis darRvevas.
aRiniSneba eriTrocitebis hemolizi, rasac mohyveba hemoglobinis daSlis
produqtebiT intoqsikacia. SemdgomSi qveiTdeba sisxlis Sededeba.

swrafi da Zlieri gadaxureba iwvevs siTbur dakvras, romlis drosac aRiniSneba


zogadi kunTovani sisuste, nervuli sistemis agzneba, bodva, halucinaciebi, mZime
SemTxvevebSi gonebis dakargva. sisxlis siblantis mkveTri momateba iwvevs gulis
gadatvirTvas _ gulis ukmarisobis ganviTarebas, arteriuli wnevis dacemas. amas
garda, iSviaTdeba sunTqva da iZens periodul xasiaTs. avadmyofi iRupeba sunTqvis
centris damblis gamo.

dabali temperaturis damazianebeli moqmedeba organizmze. hipoTermia. dabali


temperaturis zogadi moqmedeba iwvevs organizmis gadacivebas – hipoTermias. igi
xSirad viTardeba moZraobis SezRudvisas, mwoliare avadmyofebSi, moxucebsa da Cvil
bavSvebSi (Termoregulaciis meqanizmebis sisustis gamo). gadaciebas xels uwyobs
gadaRla, simTvrale (alkoholi afarToebs kanis sisxlZarRvebs, rac iwvevs siTbos
gacemis gaZlierebas).

kanis Termoreceptorebis dabali temperaturiT gaRizianebis gamo warmoqmnili


impulsebi gadaecema hipoTalamusSi arsebul Termoregulaciis centrs. aqedan
signalebi gadaecema organoebsa da sistemebs, romlebic monawileoben sxeulis
temperaturis SenarCunebaSi.

kompensaciis stadiaSi kanis sisxlZarRvebi viwrovdeba, ris gamoc organizmis mier


siTbos gacema mkveTrad mcirdeba. izrdeba siTbos warmoqmna, iwyeba kankali.
simpaTikuri nervuli sistemis agzneba aZlierebs glikogenolizs RviZlSi, kunTebSi
(aRiniSneba hiperglikemia). hipofizis tropuli hormonebis gaZlierebuli gamoyofa
iwvevs farisebri da Tirkmelzeda jirkvlebis funqciis gaZlierebas, rac ganapirobebs
nivTierebaTa cvlis intensivobis da Jangbadis moxmarebis zrdas.

dabali temperaturis ufro xangrZlivi da Zlieri zemoqmedebis SemTxvevaSi


Termoregulaciis dacviTi meqanizmebi ifiteba da dgeba dekompensaciis faza. sxeulis
temperatura qveiTdeba, dekompensaciis fazaSi Jangbadis moxmareba da nivTierebaTa
cvla mcirdeba, Tavis tvinis funqcia qveiTdeba, viTardeba perioduli sunTqva. mZime

103
SemTxvevebSi iTrguneba qerqqveSa da mogrZo tvinis centrebis funqcia. hipoTermiis
dros sikvdilis mizezia sunTqvis Sewyveta.

aRsaniSnavia, rom hipoTermiis mdgomareobaSi organizmi xdeba naklebad mgrZnobiare


garemos mravali damzianebeli faqtoris (magaliTad, Jangbadis, sakvebis naklebobis,
infeqciis, eleqtrotravmis) mimarT. Jangbadze moTxovnilebis daqveiTebas hipoTermiis
pirobebSi, iyeneben klinikuri sikvdilis gaxangrZlivebis mizniT. xelovnur
hipoTermias _ hibernacias mimarTaven sasicocxlo mniSvnelobis organoebze (tvinze,
gulze, filtvebze) rTuli operaciebis Catarebis dros farmakologiur preparatebTan
kompleqsSi, romlebic Seicaven nervuli impulsebis gatarebis mablokirebel
nivTierebebs.
moyinva

moyinvisas adgili aqvs dabali temperaturiT


qsovilebis dazianebas, paTogenezis mTavar rgo-
ls warmoadgens xangrZlivi sisxlZarRvovani spa-
zmi da Trombozi, rac iwvevs qsovilebSi tro-
fikul cvlilebebs da nekrozs. dasawyisSi,
farul periodSi, dazianebis adgilze moyinuli
kani fermkrTalia da civi. misi mgrZnobeloba-
daqveiTebuli. avadmyofs am periodSi aqvs
dabuJebis SegrZneba. gaTbobis SemTxvevaSi
viTardeba Zlieri adgilobrivi tkivili. moyinvis
xarisxis mixedviT, vlindeba sxvadasxva saxis
cvlilebebi: I xarisxis moyinvis dros – kani
molurjoa, mewamuli elferiT; II xarisxis dros –
kanze Cndeba gamWvirvale serozuli siTxiT savse
buStukebi; III xarisxis dros – kani lurji-
mewamulia, aRiniSneba SeSupeba, buStukebi
hemoragiuli siTxiT, kanis nekrozi viTardeba mis
mTel siRrmeSi; IV xarisxis dros – kani da mis
qveS mdebare qsovilebi Zvlamde kvdeba;
sur.42. moyinvis Semdeg mogvianebiT iwyeba mSrali an sveli gangrena.
ganviTarebuli mSrali
gangrena

1. meqanikuri faqtoris moqmedebis efeqti damokidebulia


1. meqanikuri faqtoris Zalaze
2. qsovilis rezistentobaze, romelzec igi moqmedebs
3. dazianebis lokalizaciaze
4. yvela pasuxi sworea

2. tvinis qsovilis dazianebas iwvevs


1. tvinis daJeJiloba
2. tvinis kompresia
3. tvinis Seryeva
4. tvinis iSemia

3. qsovilis rezistentoba meqanikuri faqtorebis mimarT mcirdeba


1. xandazmul asakSi
2. moxucebulebSi
3. bavSvTa asakSi
4. mowiful asakSi

104
4. II xarisxis damwvrobis dros aRiniSneba
1. kanis nekrozi da wylulebis ganviTareba
2. kanis mwvave eqsudaciuri anTeba
3. kanis siwiTle da SeSupeba
4. kanqveSa struqturebis dazianeba

5. damwvrobiTi daavadebis dros xSirad viTardeba


1. toqsemia
2. autoalergiuli reqciebi
3. infeqciuri procesi
4. yvela pasuxi sworia

6. gadaxurebis sawyis etapze


1. kani fermkrTalia
2. kani wiTldeba
3. aRiniSneba oflianoba
4. aRiniSneba kankali

7. siTbur dakvras axasieTebs


1. zogadi sisuste
2. nervuli sistemis agzneba
3. sisxlis siblantis Sencireba
4. arteriuli wnevis momateba

8. hipoTermiis kompensaciis stadiaSi


1. mcirdeba siTbos warmoqmna
2. Zlierdeba glikogenolizi
3. aRiniSneba kankali
4. kanis sisxlZarRvebi farTovdeba

9. hipoTermia iwvevs
1. nivTierebaTa cvlis gaZlierebas
2. nivTierebaTa cvlis daTrgunvas
3. Jangbadze moTxovnilebebis gazrdas
4. Jangbadze moTxovnilebebis Semcirebas

10. moyinvis ZiriTadi paTogenuri faqtorebi


1. Trombozi
2. embolia
3. sisxlZarRvebis spazmi
4. sisxlZarRvebis gafarToveba

I. 1. CamoTvaleT hiperTermiis ganviTarebis risk-faqtorebi


2 .CamoTvaleT siTbos gacemis Semaferxebeli faqtorebi
3. CamoTvaleT faqtorebi, romlebic aZliereben siTbos warmoqmnas
4. romel asakSia Semcirebuli siTbos warmoqmnis efeqturoba
5. romeli daavadebis dros matulobs hiperTermiis ganviTarebis riski

II. ra gansxvavebaa cxelebis da garemos maRali tempereturis zemoqmedebiT ganviTarebul


hiperTermias Soris

III. ra mizniT gamoiyeneba medicinaSi xelovnuri hiper da hipoTermia

105
maionizebeli gamosxivebis damazianebeli
moqmedeba organizmze
maionizebeli gamosxiveba warmodgenilia didi energiis mqone sxivebiT. maTi
saerTo Tvisebaa dasxivebis zonaSi SeRweva da ionizaciis gamowveva.

maionizebeli radiaciis mavne zemoqmedebis efeqti gamoixateba misi pirdapiri da


arapirdapiri moqmedebiT molekulur, ujredis, qsovilebisa da organoebis
doneze, mTlianad organizmze.

maionizebeli gamosxivebis pirdapiri moqmedeba. paTogenezi. maionizebeli sxivebis


energia Warbobs intramolekulur da intraatomur kavSirebis energias.
molekulaSi SeRwevisas maionizirebeli sxivebi axdenen mis ionizacias, agznebas,
bmebis rRvevas da ganapirobeben Tavisufali radikalebis warmoqmnas.

arapirdapiri moqmedeba ganpirobebulia qimiuri nivTierebebiT, romlebic warmoi-


qmneba gamxsneli (wylis) molekulis pirveladi ionizaciis Sedegad. am nivTi-
erebebs gaaCniaT maRali bioqimiuri aqtivoba. isini urTierTqmedeben erTmaneTTan
da sxva molekulebTan, romelTac ar ganucdia ionizacia. gansakuTrebuli mniSv-
neloba eniWeba wylis radiolizs (wyali Seadgens sxeulis masis 65-70%). wylis
molekulis ionizaciis Sedegad warmoiqmneba Tavisufali radikalebi OH- da H+,
romlebic Sedian reaqciaSi wylis `agznebul~ molekulasTan, qsovilebis
JangbadTan da warmoqmnian H2O2, HO2, O. Semdeg adgili aqvs Tavisufali radi-
kalebis energiis mitacebas yvelaze aqtiuri aRmdgenelebis mier. gansakuTrebiT
mniSvnelovania reaqcia Tavisufal radikalebsa da cilovan makromolekulebs
Soris (maT Soris fermentebTan). am dros xdeba JangviTi procesebis mimarT
mgrZnobiare qimiuri bmebisa da funqciuri jgufebis dazianeba. Tavisufal
radikalebsa da peroqsidebs SeswevT dnm-is qimiuri struqturis Sec-vlis unari.
Jangvas ganicdis ujeri cximovani mJavebi da fenolebi, warmoiqmneba lipiduri da
qinonis radiotoqsinebi. radiotoqsinebi Trgunaven nukleinis mJavebis sinTezs da
dnm-is molekulaze zemoqmedeben, rogorc qimiuri mutagenebi, cvlian fermentTa
aqtivobas, urTierTqmedeben ujredSiga lipidur-proteinul membranebTan.

maRalmolekuluri naerTebi (cilebi, lipidebi, fermentebi, nukleinis mJavebi)


SeiZleba iyos damzianebeli moqmedebis mqone sxivebis pirveladi samizne-ujredebi.
amgvarad, pirvelad radioqimiuri reaqciebi ganapirobeben ujredis umniSvnelo-
vanesi bioqimiuri komponentebis – nukleinis mJavebis, cilebis, fermentebis
dazianebas. Semdgom, mkveTrad icvleba fermentuli reaqciebi – Zlierdeba
cilebis, nukleinis mJavebis fermentuli daSla, qveiTdeba dnm sinTezi, irRveva
cilebisa da fermentebis biosinTezi.

bioqimiuri procesebis darRveva ujredSi. radio- da bioqimiuri reaqciebi iwveven


ujredis cxovelqmedebis darRvevas. radiaciuli dazianebis Sedegad viTardeba
qromosomuli aberaciebi da genuri mutaciebi, rac ujredis memkvidreobiTi
Tvisebebis moSlis mizezi xdeba, irRveva dnm-isa da specifikuri cilebis sinTezi,
nivTierebaTa cvla da ujredis gayofa (gayofis procesSi agreTve interfazaSi
ujredi SeiZleba daiRupos), ziandeba ujredis yvela organoidi. ujredis birTvs
ar axasiaTebs gansakuTrebuli radiomgrZnobeloba, magram misi struqturebis
dazianeba mniSvnelovnad aisaxeba ujredis cxovelqmedebaze. yvelaze maRali
mgrZnobelobiT gamoirCeva is qsovilebi, sadac intensiurad mimdinareobs
ujredebis gayofa (sisxlmbadi da limfoiduri qsovilebi, saWmlis momnelebeli
da sasqeso jirkvlebis epiTeliumi, kanis mfaravi epiTeliumi, sisxlZarRvTa
endoTeilumi). nervuli ujredi ar iyofa, amitom is pirdapiri dasxivebis
pirobebSi yvelaze gvian iRupeba.

106
organizmis funqciis moSla. zesasikvdilo dozebiT dasxivebisas Warbobs
ujredis interfazuri sikvdili, romelic dgeba uaxloes wuTebSi an saaTebSi.
minimaluri sasikvdilo dozebiT dasxivebisas ganviTarebuli daavadeba
mimdinareobs Zvlis-tvinovani formiT, romlis drosac aRiniSneba sisxlmbadi da
limfoiduri qsovilebis cvlilebebi (anemia, limfopenia, agranulocitozi,
fagocitozisa da antisxeulebis warmoqmnis daTrgunva). amis Sedegad irRveva
organizmis imunobiologiuri Tvisebebi, viTardeba piris Rrusa da nawlavTa
infeqciebi, pnevmonia, angina. sxivuri daavadebebis sxva damaxasiaTebeli niSnebia:
hemoragiuli sindromi, Trombocitopenia (rac Trombocitebis momwifebisa da
gamravlebis darRvevis gamo viTardeba), fibrinogenisa da fibrinis struqturis
cvlileba, fibrinolizisa da antikoagulaciuri sistemis aqtivobis zrda,
sisxlis koagulaciuri sistemis cilebis sinTezis daqveiTeba, wvrili
sisxlZarRvebis kedlis cvlilebebi, sisxlZarRvebis tonusisa da rezistentobis
Semcireba, dazianebuli ujredebidan biologiurad aqtiuri nivTierebebis
gamoTavisufleba, romlebic aRrmaveben sisxlZarRvebis kedlis dazianebas,
izrdeba maTi ganvladoba, irRveva sisxlis mimoqceva, mikrocirkulacia. es xels
uwyobs qsovilebSi distrofiuli da degeneraciuli procesebis gaRrmavebas.
qromosomuli aberaciebi sasqeso ujredebSi iwvevs memkvidrul daavadebebs da
somaturi ujredebis malignizacias.

nervuli sistemis dazianebebis paTogenezi. dasxivebidan ramdenime wamSi viTardeba


nervuli receptorebis gaRizianeba radiolizisa da qsovilebis daSlis
produqtebiT. impulsebi gadaicema, pirdapiri dasxivebiT dazianebul nervul
centrebSi, rac iwvevs maTi funqciuri mdgomareobis darRvevas. Tavdapirvelad
viTardeba organoebisa da sistemebis umniSvnelo, xolo mogvianebiT Rrma
funqciuri darRvevebi. endokrinuli sistemis mxriv aRiniSneba jirkvlebis
aqtivacia, rac mogvianebiT maTi gamofitviT icvleba.

maionizebeli radiaciis zemoqmedebiT gamowveuli dazianebis xarisxi


damokidebulia: energiis saxeze, dozaze, dasxivebis xangrZlivobaze, organizmis
reaqtiulobaze.

mwvave sxivuri daavadeba

cerebruli forma _ sikvdili SeiZleba dadges dasxivebis dros an dasxivebidan


ramdenime wuTSi (saaTSi). maioniziebeli radiacia iwvevs Tavis tvinisa da
hipoTalamusis nervuli ujredebis mniSvnelovan struqturul cvlilebebs, maT
sikvdils. cns-is mZime darRvevebi ganapirobebs krunCxviT-paralizuri sindromis
ganviTarebas, sisxlZarRvTa tonusisa da Termoregulaciis darRvevas.

toqsikuri forma. toqsikuri formis dros aRiniSneba mZime hemodinamikuri


cvlilebebi, sisxlZarRvTa tonusis mkveTri darRveva, Zlieri intoqsikacia,
oliguria. avadmyofi iRupeba me-4-7 dRes.

nawlavuri forma _ nawlavuri formis dros adgili aqvs nawlavis endoTeluri


ujredebis gayofis Sewyvetas, maT masiur sikvdils, faRaraTs, cilebisa da
eleqtrolitebis dakargvas, qsovilebis dehidratacias. nawlavTa lorwovani
garsis gaSiSvleba xels uwyobs infeqciis SeRwevas da toqsiuri Sokis
ganviTarebas. aRiniSneba intoqsikaciis niSnebi: anoreqsia, Rebineba, cxeleba,
tkivili, viTardeba nawlavTa paralizuri gauvaloba, peritoniti.

Zvlis-tvinovani forma.
pirveli periodi (grZeldeba ramdenime saaTidan 1-2 dRemde) _ warmoadgens nervul
da hormonul reaqciebs. am periods axasiaTebs agzneba, Tavis tkivili, Rebineba,
faRaraTi, Sinagan organoTa funqciis darRvevebi, sisxlSi _ leikocitozi,
limfopenia. SesaZlebelia sxivuri Sokis ganviTareba.

107
meore periodi (faruli), am periodis xangrZlivoba 1-2 kviraa. es moCvenebiTi
keTilsaimedoobis periodia: qreba nervuli sistemis agznebadoba, mJRavndeba
hemopoezis darRveva, aRiniSneba leikopenia, progresirebs limfopenia.

mesame periodi sxivuri daavadebis manifestaciis periodia. sisxlSi aRiniSneba


leikopenia, Trombocitopenia, anemia. viTardeba infeqciuri garTulebebi _ enisa
da RrZilebis anTeba, nekrozuli angina, pnevmonia. damaxasiaTebelia kanze
sisxlCaqcevebi da sisxldena, rac SeiZleba avadmyofis daRupvis mizezi gaxdes.

gamojanmrTelebis niSnebia zogadi mdgomareobis gaumjobeseba da sisxlis


suraTis normalizacia. didi xnis ganmavlobaSi SeiZleba SenarCundes saerTo
sisuste, anemia, sasqeso funqciis moSla, imunitetis daqveiTeba, trofikuli
cvilebebi.

mowamvla
mowamvla _ paTologiuri procesia, romelic organizmSi garemodan moxvedrili
sxvadasxva warmoSobis Sxamiani nivTierebebis zemoqmedebis Sedegad viTardeba.

termini `qsenobiotiki~ gamoiyeneba organizmSi moxvedrili nebismieri ucxo,


gareSe nivTierebis aRsaniSnavad. qsenobiotiki SeiZleba iyos organizmisaTvis
sasargeblo nivTierebac (magaliTad medikamenti) da Sxamic. Sxami (poison)
nivTierebaa, romelic organizmSi moxvedrisas arRvevs an SeuZlia daarRvios misi
normaluri funqciebi.

mowamvla ganixileba rogorc daavadeba, romlis etiologiur faqtors


warmoadgens mavne toqsikuri agenti.

toqsikuri agenti (toqsikanti) _ agentia, romelsac SeuZlia saziano biologiuri


efeqtis gamowveva organizmSi. toqsikuri agenti SeiZleba iyos qimiuri (cianidi),
fizikuri (radiacia) an biologiuri (gvelis Sxami). mowamvlas ar miekuTvneba
daavadebebi, romlebic gamowveulia biologiuri organizmebiT (baqteriebi,
virusebi). es organizmebi klasificirdeba ara rogorc toqsikuri agentebi, aramed
rogorc toqsikuri organizmebi, maT mier gamoyofil nivTierebebs ki ewodeba
toqsinebi. toqsikuri nivTiereba. es aris toqsikuri Tvisebebis matarebeli
nivTiereba. igi SeiZleba iyos rogorc erTi qimiuri nivTiereba, ise sxvadasxva
nivTierebaTa narevi.

toqsikuri nivTierebebi iyofa sistemur da organotropul toqsinebad. sistemuri


toqsini azianebs mTel organizms an ramdenime organos. organotropuli toqsinebi
azianeben mxolod calkeul organoebs an qsovilebs. es specifikuri ubnebi
cnobilia samizne organoebis an samizne qsovilebis saxelwodebiT. toqsikuroba
gamoixateba cocxali organizmis pasuxiT masSi toqsikuri agentis SeWraze da
vlindeba morfologiuri da funqciuri ZvrebiT. nivTierebis toqsikurobas
gansazRvravs toqsikuri nivTierebis fizikur-qimiuri Tvisebebi, koncentracia,
organizmSi SeRwevis gza da siswrafe, organizmis reaqtiuloba (asaki, sqesi,
sxeulis wona, kvebis reJimi, paTologiuri mdgomareoba mowamvlis win da a.S.).

ganasxvaveben qsenobiotikebis (upiratesi moqmedebis mixedviT) sam ZiriTad tips:


adgilobrivs, rezorbciuls da refleqsurs. Sxamis adgilobrivi moqmedeba
vlindeba qsovilebTan misi uSualo Sexebis adgilze sisxlSi mis Sewovamde da
SeiZleba gamomJRavndes kanisa da lorwovani garsebis gaRizianebiT, sxvadasxva
xarisxis qimiuri damwvrobiT. Sxamis refleqsuri moqmedeba kanis, kuWis, zeda
sasunTqi gzebis mgrZnobiare receptorebis gaRizianebis Sedegia da vlindeba

108
organizmis swrafi reaqciiT _ sunTqvis, gulis muSaobis daTrgunviT an gaCerebiT.
rezobciuli moqmedeba Sxamis Sewovis Semdeg vlindeba.

nivTierebaTa toqsikurobis xarisxi mniSvnelovan farglebSi meryeobs. Toqsi-


kurobis sazoms warmoadgens doza _ nivTierebis is raodenoba, romelsac SeuZlia
gamoiwvios sikvdili. imis mixedviT, Tu ra raodenobiT moqmedebs, erTi da igive
nivTiereba organizmisaTvis SeiZleba iyos indiferentuli, samkurnalo an momwa-
mvleli. `Sxamis~ cneba atarebs ara imdenad Tvisebriv, aramed ufro raodenobriv
xasiaTs. rac ufro mcirea nivTierebis is doza, romelic arRvevs organizmis
sasicocxlo funqciebs, miT metia am nivTierebis toqsikuroba. minimaluri
toqsikuri doza (koncentracia) _ Sxamis raodenobaa, romelsac SeuZlia
gamoiwvios mowamvla (damaxasiaTebeli ZvrebiT organizmSi), magram sasikvdilo
gamosavlis gareSe. Sxamebis letaluri (sasikvdilo) doza da koncentracia _ is
raodenobaa, romlebic samedicino daxmarebis gareSe iwvevs sikvdils.

organizmze erTi da imave Sxamis ganmeorebiTi zemoqmedebis Sedegad SeiZleba


mowamvlis mimdinareoba Seicvalos (kumulaciis, sensibilizaciis an miCvevis
Sedegad). kumulaciis qveS igulisxmeba organizmSi toqsikuri nivTierebis rao-
denobis (materialuri kumulacia) an misi efeqtebis (funqciuriBkumulacia)
dagroveba. gasagebia, rom grovdeba is nivTiereba, romelic nela gamoiyofa
organizmidan an nela neitraldeba da moqmedi dozis raodenoba matulobs.
funqciuri kumulacia SeiZleba mZime darRvevebiT gamomJRavndes maSinac, roca ar
xdeba TviTon Sxamis Sekaveba.

Sxamebis ganmeorebiTi zemoqmedebis Sedegad SeiZleba ganviTardes _ Sxamebis


efeqtebis Sesusteba maTdami adaptaciis anu tolerantobis saxiT. tolerantoba
(am SemTxvevaSi mdgomareoba, rodesac qveiTdeba mgrZnobeloba Sxamis mimarT).

sensibilizacia _ mdgomareobaa, rodesac nivTierebis ganmeorebiTi zemoqmedeba


iwvevs ufro gamoxatul efeqts, vidre wina zemoqmedeba. toqsikuri nivTierebis
zegavleniT organizmSi warmoiqmneba specifikuri antisxeulebi. ganmeorebiTi
zemoqmedebis dros Sxamisa da antisxeulebis urTierTqmedeba iwvevs organizmis
Secvlil pasuxs – sensibilizacias.

idiosinkrazia organizmis hiperreaqciaa, romelic viTardeba qsenobiotikis


subtoqsikuri doziT Seyvanis Semdeg.

situaciuri toqsikuroba. qsenobiotikis toqsikuroba matulobs, Tu mowamvla


viTardeba Sxamis SerCeviTi toqsikurobis Sesabamisi organoebisa da sistemebis
mwvave an qronikuli daavadebis fonze. (magaliTad, qronikuli nefritiT
daavadebulebSi nefrotoqsikuri Sxamebis aratoqsikuri dozebic ki Tirkmelebis
mwvave ukmarisobas iwvevs).

Sxamebis klasifikacia daniSnulebis mixedviT:


1. samrewvelo Sxamebi_organuli gamxsnelebi, sawvavebi, saRebavebi, qimiuri
reagentebi da a.S.
2. qimikatebi, _ gamoiyeneba sasoflo-sameurneo mavneblebis winaaRmdeg;
3. samkurnalo saSualebebi;
4. sayofacxovrebo qimikatebi _ sakvebis danamatebi, higienuri, kosmetikuri
nawarmi da sxv.
5. biologiuri _ mcenareuli da cxoveluri Sxamebi;
6. sabrZolo momwamvleli nivTierebebi.

Sxamebis toqsikurobaze damyarebuli klasifikacia: sagule Sxamebi (glikozidebi,


tricikluri antidepresantebi); nervuli Sxamebi (narkotikebi, neiroleptikebi,
trankvilizatorebi, saZileebi da sxv.).

109
Sxamebis organizmSi SeRwevis gzebi. intoqsikaciis ganviTarebis siswrafe da
xasiaTi mniSvnelovnad aris damokidebuli organizmSi Sxamis SeRwevis gzaze.
toqsikuri nivTierebebi organizmSi SeiZleba moxvdes: kuW-nawlavis traqtidan,
ineqciebis meSveobiT (kanqveSa, intramuskularuli, intra-venuri), lorwovani
garsebis, sasunTqi sistemis, kanis saSualebiT, organizmis sxvadasxva Rrudan
(swori nawlavi, saSo, yuri), gadavides dedis organizmidan nayofze.

amis mixedviT ganarCeven toqsikuri nivTierebis organizmSi SeRwevis Semdeg gzebs:


digestiurs (oraluri, sublingvuri, reqtaluri), inhalaciurs (sasunTqi gzebidan),
koniuqtivurs, ineqciurs (nemsiT Cxvleta an Sxamiani cxovelebis kbena),
transdermuls (daucveli kanis safarvelidan), placenturs.

sisxlSi arsebuli Sxamebi, romelime organoSi an qsovilSi moxvedramde gada-


laxaven rig ujredul an membranul bariers. (magaliTad,Hhematoencefalurs,
placenturs). amdenad, wamlebisa da Sxamebis moqmedebis Sedegi xSirad damo-
kidebulia barierul struqturebSi maTi ganvladobis unarze.

toqsikodinamika da toqsikokinetika. toqsikodinamika swavlobs Sxamebis biolo-


giur efeqtebs. toqsikokinetika Seiswavlis toqsikuri nivTierebebis Sewovis,
gadanawilebis, metabolizmisa da eqskreciis procesebs. ganasxvaveben
qsenobiotikisa da organizmis urTierTqmedebis ramdenime tips:

Sxami_fermenti. qsenobiotikebis mniSvnelovani raodenoba toqsikur efeqtebs


fermentebze zemoqmedebis Sedegad ganaviTarebs.

Sxami-receptori. receptorze qsenobiotikis moqmedebas Tan axlavs ujredSida


procesebis cvlilebebi, romlebic gansazRvraven preparatze reaqcias; moqmedebis
aseTi meqanizmi ZiriTadad medikamentebs axasiaTebT.

Jangbadis transportis blokireba.

urTierTqmedeba Sxami_ujreduli funqcia. Sxamebs SeuZliaT ujredis zogad


funqciebze zemoqmedeba membranuli sistemebis an ujredSida garemos SecvliT.
toqsikur nivTierebebs SeswevT unari daarRvion dnm-isa da rnm-is sinTezi,
Seaferxon ujredTa dayofa an moaxdinon mutagenuri zemoqmedeba.

toqsikuri efeqtebi gamoixateba adgilobrivi an zogadi histoqimiuri cvli-


lebebiT. adgilobrivi cvlilebebi vlindeba im qsovilebis struqturuli darRve-
vebiT, romlebic uSualo SexebaSia SxamebTan. Sewovis Semdeg toqsikanebis
umravlesoba iwvevs sistemur struqturul cvlilebebs, romlebic ramdenime
qsovils da organos moicaven.

toqsikokinetika moicavs Sxamis molekulebis organizmSi SeRwevis, maTi


gadanawilebis, metaboluri cvlilebebisa da organizmidan gamosvlis
procesebs.toqsikuri nivTierebis garemodan sisxlSi an limfaSi gadasvlas
ewodeba absorbcia. qsenobiotiki transportirdeba intersticiul siTxeSi, Semdeg
_ ujredebSi. transportirebis procesSi Sxamebis erTi nawili rCeba Tavisufal
(aqtiur) mdgomareobaSi, xolo meore nawili uerTdeba plazmis cilebs da qmnis
araaqtiur kompleqsebs. SemdgomSi toqsikuri nivTiereba gaivlis sam ZiriTad
process: gadanawilebis, daleqvis da dagrovebis. gadanawileba aris toqsikuri
nivTierebis sisxlidan qsovilebSi da organoebSi gadasvla. qsenobiotikebis
umravlesoba sxvadasxva organosa da qsovilSi nawildeba seleqtiurad,
araTanabrad (Sxamis fizikur-qimiuri Tvisebebis Sesabamisad). daleqva anu
lokalizacia sxvadasxva organosa Tu qsovilSi toqsikuri nivTierebis
seleqciuri fiqsaciis procesia. dagroveba damaxasiaTebelia ZiriTadad im

110
dabaltoqsikuri nivTierebebisaTvis, romlebic Znelad gamoidevneba organizmidan,
subtoqsikuri dozebis organizmSi ganmeorebiTi moxvedris Sedegad dagrovili
nivTierebis raodenoba toqsikur dozas aRwevs. SemdgomSi mimdinareobs
qsenobiotikebis biologiuri transformacia anu metabolizmi (gardaqmna da
daSla). organizmi qsenobiotikze reagirebs, rogorc ucxo qimiur nivTierebaze,
rasac Sedegad misi neitralizacia an eliminacia mohyveba. gansakuTrebiT
mniSvnelovania iseTi metaboluri procesebi, romelTa Sedegad dabal- an
aratoqsikuri nivTiereba gardaiqmneba ufro toqsikur nivTierebad. metabolizmis
saboloo Sedegi Cveulebriv, nivTierebis biologiuri aqtivobis daqveiTebaSi
mdgomareobs _ gauvnebleba an detoqsikacia.

toqsikuri nivTierebebis gamoyofa. Sxamebis erTi nawili gamoidevneba warmoqmnili


metabolitebis saxiT, meore _ Seucvleli saxiT. fizikur-qimiuri Tvisebebis
Sesabamisad, yovel teqnikur nivTierebas axasiaTebs gamodevnis individualuri
gza, siswrafe da xangrZlivoba. qsenobiotikebi organizmidan gamoiyofa
Tirkmelebis, saWmlis momnelebeli traqtis, filtvebis, kanisa da sarZeve
jirkvlebis saSualebiT.

mwvave mowamvlaTa ZiriTadi paTologiuri sindromebi.


organizmSi moxvedrili Sxami saxeobis mixedviT sxvadasxva klinikur suraTs
iwvevs. qsenobiotikebis SerCeviTi toqsikurobis mixedviT, SeiZleba ganviTardes
calkeuli sistemebis upiratesi dazianebis simptomTa kompleqsi.

fsiqo-nevrologiuri aSliloba _ viTardeba centraluri da periferiuli nerv-


uli sistemebis struqturebze toqsikantis uSualo zemoqmedebisa da sxva
organoebis toqsikuri dazianebis Sedegad, rac klinikurad vlindeba
intoqsikaciuri fsiqoziT, toqsikuri encefalopaTiiT, krunCxviTi sindromiT,
hiperTermiiT, tvinis SeSupebiT, polineiropaTiiT, asTeniuri mdgomareobiT da a.S.

sunTqvis darRveva SeiZleba ganviTardes SesunTquli toqsikuri nivTierebebis


sasunTq gzebsa da filtvebis parenqimaze uSualo zemoqmedebis Sedegad an meo-
radad, organizmSi intoqsikaciiT gamowveuli cvlilebebis fonze.

sunTqvis darRveva vlindeba sxvadasxva klinikuri formiT.


 aspiraciul-obstruqciuli forma (meqanikuri asfiqsia), sasunTqi sistemis
gamavlobis darRvevis Sedegia aRniSnuli forma SeiZleba ganviTardes enis
Zirisa da qveda ybis Cavardnis, pirnaRebi masebis aspiraciis, laringospazmis,
bronqospazmis, xorxis SeSupebis gamo;
 sunTqvis aqtis meqanizmis darRveva vlindeba sunTqvis centris daTrgunvis,
sasunTqi muskulaturis inervaciis moSlis dros.
 sunTqvis moSlis filtvismieri forma ganpirobebulia filtvebSi ganviTarebuli
sxvadasxva paTologiuri procesiT da vlindeba filtvebis mwvave toqsikuri an
hemodinamikuri SeSupebiT, pnevmoniiT.
 hipoqsiuri forma gamowveulia Jangbadis sisxliT transportirebis darRveviT,
qsovilovani sunTqvis moSliT, toqsikuri SokiT (cirkularuli hipoqsia).

organizmze nebismieri qsenobiotikis zemoqmedebis Sedegad sisxlis mimoqcevis


mwvave ukmarisobis fonze ganviTarebuli sasicocxlo funqciebis mZime darRvevebi
kvalificirdeba rogorc toqsikuri Soki.

gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciis moSla ganpirobebulia gul-sisxlZarRvTa


sistemis regulaciis praqtikulad yvela rgolis dazianebiT (sisxlis mamo-
Zravebeli centris daTrgunva, periferiuli sisxlZarRvebis parezi, cirkuli-
rebadi sisxlis moculobis Semcireba, hipoqsia, sunTqvis, eleqtrolituri
balansis, mJava-tutovani Tanafardobis darRveva). hemodinamikis moSla SeiZleba

111
gamovlindes Semdegi paTologiuri mdgomareobebiT: hipertoniuli sindromi,
toqsikuri Soki, gulis riTmisa da gamtareblobis darRveva.

kardiotoqsikuri efeqtebi klinikurad vlindeba gulis riTmisa da gamtarobis


darRveviT.

kuW-nawlavis traqtisB funqciis moSla vlindeba dispefsiuri movlenebiT


(gulisreva, pirRebineba), mwvave eroziuli ezofagogastritiT, sisxldeniT
saylapavidan da kuWidan, toqsikuri gastroenteritiT.

RviZlis dazianeba. toqsikuri hepatopaTia klinikurad vlindeba RviZlis


gadidebiT, mtkivneulobiT, siyviTliT. RviZlis mwvave ukmarisobis SemTvxvevaSi am
niSnebs emateba Zlieri fsiqomotoruli agzneba, romelic ZilianobasTan
monacvleobs, apaTia, mZime SemTxvevebSi _ koma (hepatargia). amave dros viTardeba
hemoragiuli diaTezis movlenebi - sisxldenebi, sisxlCaqcevebi.

Tirkmlebis dazianeba, toqsikuri nefropaTia_Tirkmlebis funqcuri da destruqci-


uli cvlilebebia, romlebic viTardeba mwvave mowamvlebis SemTxvevaSi.

toqsikuri nefropaTiis msubuq SemTxvevebSi vlindeba Tirkmlebis gamomyofi da


koncetraciuli funqciebis gardamavali clvilebebi. mZime SemTxvevebSi viTardeba
Tirkmlebis mwvave ukmarisobis suraTi. RviZlisa da Tirkmelebis erTdrouli
dazianeba zogjer rTuldeba RviZl-Tirkmlis ukmarisobiT, romelsac maRali
letaloba axasiaTebs.

hematologiuri darRvevebi gamowveulia, sisxlis formian elementebze an


sisxlwarmomqmnel procesebze toqsikuri nivTierebebis zemoqmedebiT viTardeba
mwvave toqsikuri hemolizuri anemia, toqsikuri agranulo-citozi,
Trombocitopenia.

koagulopaTiuri cvlilebebi vlindeba hiper-an hipokoagulaciiT, hemoragiebiT an


Trombohemoragiuli sindromiT.

1. maionizirebeli radiacia molekulaSi SeRwevisas iwveven


1. ionizacias
2. Tavisufali radikalebis warmoqmnas
3. nukleinis mJavebis sinTezis aqtivacias
4. fermentebis biosinTezis gaaqtivebas

2. maRali radiomgrZnobeloba axasiaTebs


1. nervul ujredebs
2. kanis mfarav epiTeliums
3. sisxlmbad da limfoidur qsovilebs
4. saWmlis momnelebeli da sasqeso jirkvlebis epiTeliums

3. minimaluri dozebiT dasxivebisas pirvel rigSi viTardeba


1. anemia
2. limfocitozi
3. Trombocitozi
4. agranulocitozi

4. maionizirebeli gamosxiveba organizmSi iwvevs


1. imunostimulacias
2. hemoragiul sindroms
3. sisxlZarRvebis tonusis Semcirebas
4. qromosomul aberaciebs ujredebSi

112
5. sxivuri daavadebis formebia:
1. toqsikuri forma
2. kardialuri forma
3. nawlavuri forma
4. ujreduli forma

6. moqmedebis mixedviT ganasxvaveben qsenobiotikebis Semdeg tipebs


1. refleqsurs
2. adgilobrivs
3. cerebruls
4. rezorbciuls

7. toqsikuri agenti SeiZleba iyos


1. socialuri
2. qimiuri
3. biologiuri
4. fizikuri

1. ra aris qsenobiotiki?
2. ra aris Sxami, toqsikuri agenti da toqsikuri nivTiereba?
3. erTi da imave Sxamis zemoqmedebis dros ra SemTxvevaSi icvleba mowamvlis
mimdinareoba
4. CamoTvaleT Sxamebis organizmSi SeRwevis gzebi
5. rogor xorcieldeba qsenobiotikebis da organizmis urTierTqmedeba?
6. daaxasiaTeT mwvave mowamvlaTa ZiriTadi paTologiuri sindromebi

113
wylis cvlis darRveva
mozrdili adamianis organizmSi wyali sxeulis masis 45-65%-s (30-45l) Seadgens.
siTxis moculoba bavSvebSi metia da asakTan erTad klebulobs.

siTxis umetes wils - 30l, Seicaven ujredebi, ujredgare seqtori _ 10-15l-s,


aqedan ¼ sisxlZarRvebi, xolo ujredSorisi sivrce _ 3/4. siTxis raodenoba
ujredSida seqtorSi SedarebiT mudmivia. wylis cvlis moSlisas darRvevebi,
upirveles yovlisa, viTardeba ujredgareTa seqtorSi.

organizmis sadReRamiso moTxovnileba siTxeze ar aRemateba 2,5l-s. wylis


ZiriTad raodenobas adamiani Rebulobs siTxis (1,5l) xolo danarCens (0,6-0,7l)
sakvebis saxiT. 0,3-0,4l wyali organizmSi warmoiqmneba JangviTi procesebis
Sedegad (ZiriTadad cximebis), 1,5l gamoiyofa Tirkmelebis saSualebiT, 0,6l _
oflis saxiT, 0,4l - amonasunTquli haeriT, 0,1l - ganavliT.

wylisa da ionebis cvlis regulacia neiroendokrinuli reaqciebis saSualebiT.


wylisa da eleqtrolitebis cvla, romelic xasiaTdeba gansakuTrebuli
mudmivobiT, xorcieldeba antidiurezuli da antinatri-diurezuli sistemebiT
xorcieldeba. orive sistemis mTavari eferentuli organo Tirkmelia, xolo
aferentuli rgoli warmodgenilia osmo- da volumreceptorebiT (volume-
moculoba); romlebian reagireben ujredgare siTxis moculobis nebismier
cvlilebaze. sisxlis osmolarobis cvlileba, agreTve volumreceptorebis
gaRizianeba, sisxlis masis Semcirebis dros, refleqsurad astimulirebs
hipoTalamusis birTvebs da aZlierebs vazopresinis (antidiurezuli hormonis)
warmoqmnas. es ukanaskneli aZlierebs wylis reabsorbcias nefronis milakebSi.
imavdroulad xdeba hipoTalamusSi arsebuli wyurvilis centris agzneba. sisxlis
masis Semcirebis da Tirkmlis arteriaSi wnevis daqveiTebis Sedegad xdeba
aldosteronis sekreciis gaZliereba, rac zrdis natriumis reabsorbcias da
ganapirobebs mis Sekavebas organizmSi. Tirkmelzeda jirkvlebSi aldosteronis
sekreciis aqtivacia xorcieldeba renin-angiotenzinis, kortikotropinis da a.S.
humoruli gziT. orive meqanizmi mudmivad funqcionirebs da uzrunvelyofs wylisa
da eleqtrolituri homeostazis SenarCunebas.

organizmis wylis regulaciis sistema

centaluri rgoli: wyurvilis centri (moTavsebulia hipoTalamusSi da


dakavSirebuli Tavis tvinis qerqis im ubnebTan, romlebic monawileoben
wyurvilis komfortis SegrZnebis formirebaSi.

aferentuli rgoli: nervuli dabolovebebi da boWkoebSi organoebSi da


qsovilebSi _ piris Rrus lorwovan garsSi, sisxlZarRvebSi, kuWSi, nawlavebSi da
sxva. qemo, osmo, Termo da sxva receptorebidan aferentuli impulsacia
miemarTeba hipoTalamusis neironebSi.

eferentuli rgoli: Tirkmlebi, saofle jirkvlebi, nawlavebi, filtvebi.

ZiriTadi regulatorebi: antidiurezuli hormoni, sistema ”renin-angiotenzin-


aldosteroni”, atriopeptinini, kateqolaminebi, mineralkortikoidebi,
prostaglandinebi.

wylisa da ionebis cvlis regulacia

114
natriumis deficiti, hipovolemia  aldosteronis momateba sisxlSi natriumis
reabsorbciis gaZliereba Tirkmlis milakebSi  hipernatriemia 
osmoreceptorebis gaRizianeba  antidiurezuli hormonis Warbi gamoyofa 
wylis reabsorbciis gaZliereba Tirkmlis milakebSi  sisxlis masis momateba,
sisxlSi natriumis koncentraciis normalizeba.

dishidria (wylis cvlis darRveva)

gamoyofen dishidriis or formas:


1. hiperhidratacia _ organizmSi siTxis raodenobis momateba.
2. hipohidratacia (gauwylovaneba) _ siTxis saerTo moculobis Semcireba.

araiSviaTad gvxvdeba kombinirebuli formebi (erTdroulad hiper da


hipohidratacia, magram organizmis sxvadasxav seqtorSi).

hipo- da hiperhidratacia Tavis mxriv SeiZleba iyos:


1. ujredgare
2. ujredSiga
3. totaluri.

hiperhidratacia

hiperhidratacia viTardeba organizmSi wylis Warbi dagrovebis an misi arasa-


kamrisad gamoyofis SemTxvevaSi. xSirad es orive faqtori erTdroulad moqmedebs.

izoosmosuri hiperhidratacia _ aRiniSneba organizmSi fiziologiuri xsnaris


Warbi raodenobis Seyvanisas, mikrosisxlZarRvebis kedlis ganvladobis momatebas,
hipoproteinemiis, sisxlis mimoqcevis ukmarisobis da qronikuli limfostazis
dros (ujredgareTa siTxis Semcvelobis mateba) Cveulebriv, hiperhidrataciis
likvidacia swrafad xdeba wylis cvlis sistemis maregulirebeli meqanizmebis
normaluri funqcionirebisas.

hiperosmosuri hiperhidratacia _ viTardeba zRvis wylis sasmelad gamoyenebis,


didi raodenobis marilebis Semcvel siTxeebis gadasxmis da
hiperaldosteronizmis SemTxvevaSi. eleqtrolitebis donis gazrdas mosdevs
hiperosmia. ujredidan wylis nawili gadadis intersticiul sivrceSi, rac iwvevs
ujredebis gauwylovanebas, hiperosmia mcirdeba, Tumca ujredgare hiperhidratacia
matulobs. aRiniSneba mtanjveli wyurvili, romelic xSirad aiZulebs adamians
kvlav dalios mlaSe wyali. matulobs cirkulirebadi sisxlis masa, arteriuli
da venuri wneva, viTardeba tvinis da filtvebis SeSupeba, hiperosmolaruli
sindromi, hipoqsia.

hipoosmosuri hiperhidratacia _ viTardeba organizmSi wylis Warbi raodenobiT


miRebis (`wyliT mowamvla~), Tirkmlebis mwvave ukmarisobis, antidiurezuli
hormonis gaZlierebuli sekreciis (parxonis sindromi) dros hiperhidratacia
viTardeba ujredgareTa da ujredSida seqtorebSi (totaluri dishidria). Sedegi
da gamovlinebebi _ hipervolemia, hemodilucia, hipoosmolaruli sindromi,
hemolizi, sisxlSi ujreduli komponentebis gaCena (ujredebis dazianebis
Sedegad). aRiniSneba Tavis tkivili, gulisreva, mravaljeradi Rebineba, krunCxvebi,
SesaZloa ganviTardes koma, sikvdili.

hipohidratacia

115
hipohidratacia wylis cvlis yvelaze xSiri da mZime darRvevaa. igi viTardeba
wylis arasakmarisi raodenobiT miRebis an didi raodenobiT dakargvis dros.
gauwylovanebis ukidures xarisxs eqsikozs uwodeben.

izoosmosuri hipohidratacia _ viTardeba ujredgareTa seqtorSi siTxis


moculobisa da eleqtrolitebis proporciul Semcirebisas (iSviaTi varianti).
Cveulebriv, aseTi mdgomareoba aRiniSneba uSualod mwvave sisxldenis Semdeg.

Sedegi: cirkulirebadi sisxlis masis Semcireba, sisxlis Sesqeleba, sisxlis


mimoqcevis darRveva, hipoqsia.

hipoosmosuri hipohidratacia viTardeba siTxisa da eleqtrolitebis dakargvisas,


Tirkmlebis paTologiis dros (filtraciis gaZlierebis da eleqtrolitebis
reabsorbciis Semcirebis) diareis, profuzuli oflianobis pirRebinebis,
antidiurezuli hormonis deficitis da aldosteronis produqciis Semcirebisas.
mZime SemTxvevebSi siTxis nawili gadadis ujredSida seqtorSi _ izrdeba
hipohidratacia ujredgareTa seqtorSi. siTxis momatebis fonze viTardeba
ujredSiga SeSupeba.

hiperosmosuri hipohidratacia viTardeba wylis dakargvis SemTxvevaSi diareis,


Rebinebis, profuzuli oflianobis, poliuriis, hipersalivaciis, polipnoes,
uSaqro da Saqriani diabetis dros. Saqriani diabetis dros aRiniSneba glukozis
maRali done sisxlSi da SardSi, rac ganapirobebs osmosur poliurias. am
SemTxvevaSi hipohidratacia SesaZloa ganviTardes rogorc ujredSiga ise
ujredgare seqtorSi. ujredgare siTxis osmosuri wnevis momateba iwvevs wylis
gamosvlas ujredidan, mis gamoyofas organizmidan, organizmis zogad
hipohidratacias, hipovolemiisa da hipotenziis ganviTarebas: sisxli sqeldeba,
matulobs misi siblante, irRveva mikrocirkulacia, viTardeba stazi.
gauwylovaneba da hipoqsia iwvevs qsovilSi trofikul cvlilebebs, aRiniSneba
hiperazotemia da mJava-tutovani wonasworobis darRveva (xSirad acidozi),
cxeleba (pirogenebis gamoTavisuflebis Sedegad), fsiqomotoruli agzneba,
wyurvili).

SeSupeba

SeSupeba organizmSi wylis cvlis darRvevis hiperhidrataciis farTod


gavrcelebuli formaa. igi tipobrivi paTologiuri procesia, romlisTvisac
damaxasiaTebelia organizmSi qsoviluri siTxis Warbi raodenobiT dagroveba
sisxlZarRvebis gareT _ ujredTaSua sivrceSi da (an) sxeulis RruebSi.

sxeulis RruebSi qsoviluri siTxis dagrovebas uwodeben wyalmanks _ (hydrops),


plevris RruSi_hidroToraqs (hydrothorax), muclis RruSi - ascits (ascites), tvinis
parkuWebSi _ hidrocefalias (hydrocephalus), perikardiumis RruSi _ hidroperi-
kardiums (hydropericardium).

dagrovil araanTebad siTxes uwodeben transudats, xolo anTebads – eqsudats.


ganviTarebis siswrafvis mixedviT gamoyofen _ elvisebur, mwvave da qonikul
Sesupebas.

siTxis transkapilaruli regulaciis meqanizmebi

wylisa da eleqtrolitebis cvla xorcieldeba transudaciis gziT. transudacia


aris sisxlZarRvis kedlis gavliT qsoviluri siTxis cvlis procesi, romelic
Sedgeba ori fazisagan: 1. filtracia 2. rezorbcia.

116
normaSi kapilarebis arteriul nawilSi hidrodinamikuri wneva metia onkozurze
(romelic akavebs siTxes mikrosisxlZarRvis sanaTurSi), aRniSnuli ganapirobebs
filtraciis process. kapilaris venur nawilSi onkozuri wneva ar icvleba, xolo
hemodinamikuri ecema, amitom siTxe ukan, kapilarSi brundeba _ mimdinareobs
rezorbcia. normaSi sisxlZarRvebSi filtraciisa da rezorbciis regulaciis
procesSi monawileobs limfuri kapilarebic. maTi saSualebiT SesaZlebelia
qsovilTaSua siTxis gadineba venur sisxlZarRvebSi.

SeSupebis ganviTarebis mTavari paTogenuri faqtorebi:

1. hemodinamikuri (hidrostatikuri wnevis momateba);


2. onkozuri (onkozuri wnevis momateba intersticialur siTxeSi da (an)
Semcireba sisxlSi);
3. osmosuri (sisxlis osmosuri wnevis Semcireba da (an) intersticialuri siTxis
osmolarobis mateba);
4. membranogenuri (mikrososxlZarRvebis kedlis ganvladobis zrda);
5. limfogenuri (limfis gadinebis Seferxeba).

1. hemodinamikuri SeSupeba viTardeba kapilarebis venur nawilSi wnevis


momatebisas, (ris Sedegadac qveiTdeba siTxis rezorbcia, xolo fitlraciis
procesi grZeldeba) da cirkulirebadi sisxlis masis momatebis dros.
2. onkozuri SeSupebaB viTardeba hipoonkiis (sisxlis onkozuri wnevis
daqveiTebisas), romelic aRiniSneba hipoproteinemiis, hipoalbuminemiis dros _
SimSili, kuW-nawlavis traqtis, RviZlis paTologia, nefrozi, damwvroba an
hiperonkiis misi momatebisas ujredSoris sivrceSi _ anTeba, iSemia, alergiuli
reaqcia (igi umetesad lokalur xasiaTs atarebs, rac ganapirobebs aRniSnuli
SeSupebis regionalur formas). onkozuri SeSupeba viTardeba sisxlZarRvis
kedlis ganvladobis momatebis, ujredebis momatebis dros (H+, Na+, histaminis,
serotoninis, alteraciis, cilebis hidrofilozis siWarbe)
3. osmosuri SeSupeba viTardeba hipoosmiis (sisxlis osmosuri wnevis
daqveiTebisas), hiperosmiis (osmosuri wnevis momatebisas ujredTaSoris
siTxeSi) osmosuri SeSupeba xSirad lokaluri xasiaTisaa.
4. membranogenuri SeSupeba Bformirdeba sisxlZarRvis kedlis ganvladobis
mniSvnelovani gazrdis Sedegad (arteriuli hiperemiis, toqsinebis, hipoqsiis,
acidozis, histaminis, serotoninis, fermentebis moqmedebis dros). Zlierdeba
filtracia da cilebis transforti mikrosisxlZarRvebidan ujredTaSoris
sivrceSi.
5. limfogenuri SeSupeba viTardeba limfuri ZarRvebidan siTxis gadinebis
Semcirebis Sedegad (anTeba, Trombozi, simsivne, spazmi, zewola, parazitebiT
limfuri sisxlZarRvebis dazianeba), limfis gadinebis meqanikuri da dinamiuri
Seferxeba rogorc wesi, iwvevs adgilobriv SeSupebas.
gavrcelebis mixedviT ganarCeven adgilobriv da zogad SeSupebas.

SeSupebis saxeebi

gulismieri (kardiuli) SeSupeba. kardiuli SeSupebis ganviTarebis mizezi gulis


ukmarisobaa (gulis wuTmoculobis Semcireba, venuri Segubeba). venuri Segubebisa
da venuri wnevis momatebisas izrdeba filtracia, xolo siTxis reabsorbcia
kapilarebSi mcirdeba (SeSupebis ganviTarebis hemodinamikuri faqtori). sisxlis
Segubebis dros ganviTarebuli hipoqsia da acidozi iwvevs sisxlZarRvTa kedlis
ganvladobis momatebas da trofikis moSlas (SeSupebis paTogenezis
membranogenuri faqtori). gulis wuTmoculobis SemcirebasTan erTad irRveva
neiro-endokrinuli regulacia (volumoreceptorebis gaRizianeba), rac iwvevs
aldosteronis, natriumisa da antidiurezuli hormonis zemoqmedebiT wylis

117
Sekavebas. natriumis Warbi raodenoba grovdeba qsovilebSi (osmosuri faqtori).
TirkmelebSi gulis ukmarisobiT gamowveuli sisxlis mimoqcevis daqveiTeba iwvevs
renin-angiotenzin-aldosteronuli meqanizmebis CarTvas, rac organizmSi wylis
Sekavebis gaZlierebas uwyobs xels. venuri Segueba da distrofiuli procesebi
RviZlSi ganapirobebs RviZlis mier cilis sinTezis darRvevas, hipoonkias
(onkozuri faqtori). bolo dros, wyal-marilovani cvlis regulaciaSi did
mniSvnelobas aniWeben e.w. natridiurezul faqtors da Na, K-s atfa-s endogenur
inhibitors.

amrigad, ganviTarebis procesSi kardiuli SeSupeba Tavdapirveli hemodinamikuri


formidan gadadis Sereul formaSi.

sur. 44. qvemo kidurebis SeSupeba


gulismieri SeSupebis dros. `Rrmulis~ niSani

118
kardialuri SeSupebis paTogenezi

mocirkulire sisxlis raodenobis Semcireba


venuri Segubeba

kapilaruli voliumoreceptorebis qsovilTa


hipertenzia gaRizianeba hipoqsia

TirkmelSi sisxlis
nakadis Semcireba

reninis gamomuSavebis
gaZliereba

aldosteronis
sekreciis stimulacia

TirkmelSi Na-is
reabsorbciis
gaZliereba da wylis
Sekaveba

hipernatriemia

osmoreceptorebis
gaRizianeba

antidiurezuli hormonis
gamomuSavebis gazrda

wylis reabsorbciis acidozi


momateba

wylis qsovilebSi
(RruebSi) dagroveba

SeSupeba

kardiuli SeSupebis dros siTxe yvelaze adre gulidan distalur qsovilebSi


gadadis da iq grovdeba (koWebi, terfebi) (sur. 44).

119
renuli (Tirkmlismieri) SeSupeba

nefrituli SeSupeba B_ viTardeba Tirkmlebis daavadebebis dros, rodesac anTe-


bis da (an) alergiis Sedegad upiratesad gorglovani aparati ziandeba.

Tirkmlis kortikalur SreSi sisxlis mimo-


qcevis darRveva iwvevs reninis sekreciis sti-
mulacias _ irTveba meqanizmi renin-
angiotenzini-aldosteroni antidiurezuli
hormoni, rac ganapirobebs organizmSi wylisa
da Na+-is Sekavebas da siWarbes (osmosuri
faqtori). mniSvnelovania, difuzuri
glomerulonefritisaTvis damaxasiaTebelia
organoebSi da qsovilebSi mikrosisxlZarRvTa
membranebis dazianeba. maTi ganvladobis
gazrda mniSvnelovani meqanizmia nefrituli
sur. 45. SeSupeba Tirkmlebis SeSupebis ganviTarebaSi (membranogenuri
daavadebis dros faqtori).

nefrozuli SeSupeba viTardeba upiratesad, Tirkmlebis tubularuli aparatis


dazianebis Sedegad, rasac mohyveba SardiT cilis masiuri dakargva viTardeba
hiperproteinuria. es ganapirobebs sisxlis hipoonkias (onkozuri komponenti),
filtraciis gaZlierebas da kapilarebSi wylis reabsorbciis daqveiTebas.
sisxlZarRvebidan siTxis masiuri gadineba ganapirobebs hipovolemias, rac
neiroendokrinuli meqanizmebis CarTvisa da organizmSi Na+-isa da wylis Sekavebis
stimuls warmoadgens. SardiT wylis gamoyofis Semcireba iwvevs Tirkmlismieri
SeSupebis Semdgom gaZlierebas, siTxe sisxlSi ver Cerdeba da gadadis
qsovilebSi.

renuli SeSupeba dasawyisSi vlindeba iq, sadac


metia faSari SemaerTebeli qsovili (saxeze,
gansakuTrebiT quTuToebis, loyebis midamoSi,
sasqeso organoebSi, welis midamoSi) (sur. 45).

RviZlismieri SeSupeba viTardeba RviZlis dazi-


anebis Sedegad. mniSvnelovan rols TamaSobs
hipoproteinemia, rac ganpirobebulia RviZlSi
cilebis sinTezis darRveviT. gansazRvruli mni-
vneloba aqvs aldosteronis produqciis gaZli-
erebas an misi inaqtivaciis darRvevas. RviZlis
cirozis dros ascitis ganviTarebaSi gadam-
wyveti mniSvneloba aqvs RviZlis sisxlis mimoq-
cevis darRvevas, hidrostatikuri wnevis moma-
tebas karis venis sistemaSi (sur. 46).

kaxeqsiuri SeSupeba viTardeba alimenturi


distrofiis (SimSilis, hipotrofiis,
avTvisebiani simsivnis, tuberkulozis da
sxva mZime, gamomfitavi daavadebebis dros.
paTogenezis ZiriTadi faqtorebia hipo-
proteinemia (onkozuri komponenti) da kapi-
larebis kedlis ganvladobis momateba, sur. 46. avadmyofi RviZlis
ciroziT. marcxniv gamoxatulia
dakavSirebuli trofikul darRvevebTan
asciti, marjvniv_igive
(membranogenuri komponenti). avadmyofi mkurnalobis Semdeg
120
neirogenuli SeSupeba viTardeba wylis cv-
lis, qsovilTa trofikisa da sisxlZarRvebis
nervuli regulaciis darRvevis Sedegad (angi-
otrofonevrozi). neirogenul SeSupebas mieku-
Tvneba kidurebis SeSupeba - hemiplegiis, saxis
SeSupeba - samwvera nervis nevralgiis dros
da neirogenuli - qvinkes SeSupebis dros
mniSvnelovan rols TamaSobs sisxlZarRvis
kedlis gazrdili ganvladoba da dazianebul
qsovilebSi nivTierebaTa cvlis moSla. Kqvi-
nkes SeSupebisas moqmedebs alergiuli kompo-
nentic.

alergiuli SeSupeba _ viTardeba organizmis


sur. 47. alergiuli SeSupeba sensibilizaciis da alergiuli reaqciebis
ganviTarebis dros. alergiuli SeSupebis paTogenezi dakavSirebulia mikro-
cirkulaciis darRvevasa da kapilarebis kedlis ganvladobis momatebasTan, rasac
iwvevs biologiurad aqtiuri nivTierebebis gamoTavisufleba da imunuri
kompleqsebis warmoqmna.

anTebiTi da toqsikuri SeSupeba. anTebiT da toqsikur SeSupebis ganviTarebaSi


pirvelxarisxovan rols TamaSobs dazianebis keraSi mikrocirkulaciis darRveva
da kapilarebis kedlis ganvladobis gazrda, rac viTardeba vazoaqtiuri
nivTierebebis _ mediatorebis (histamini, serotonini, prostaglandinebi, kininebi
da sxv.) gamoTavisuflebis Sedegad.

kompensaciuri meqanizmebi

1. qsovilovani siTxis wnevis Semcireba;


2. limfis gadinebis gazrda (20-25-jer);
3. cilebis gamorecxva.

SeSupebis adaptaciuri mniSSvneloba: SeSupebul qsovilSi toqsinebis transporti,


maTi ganzaveba da gavrcelebis SezRudva.

SeSupebis ganviTarebaSi or stadias arCeven.


pirvel stadiaSi qsovilTaSoris sivrceSi gadasuli Warbi siTxe grovdeba
Jelesmagvar struqturebSi, matulobs qsovilTaSoris fiqsirebuli siTxis masa.
roca siTxis masa izrdeba 30%-iT, xolo wneva atmosferuls uaxlovdeba, iwyeba
meore stadia, romelic xasiaTdeba Tavisufali siTxis dagrovebiT. igi simZimis
ZaliT gadainacvlebs da SeSupebul qsovilze TiTis daWerisas iZleva `Rrmulis
niSans~ (sur. 44).

SeSupebis Sedegebi. SeSupeba iwvevs qsovilebze zewolas, tkivils, maTi


trofikisa da funqciis moSlas. (magaliTad, perikardiumSi transudatis
dagroveba iwvevs gulis ukmarisobas, qvemo kidurebis SeSupeba_trofikul
wyluls), sklerozis da infeqciuri procesis ganviTarebas.

121
wylis balansi organizmSi
wylis miReba gamoyofa
Txieri sakvebiT _ 1200 ml SardiT _ 1400 ml
sakvebiT _ 1000 ml amosunTquli haeriT 300 ml
organizmSi warmoqmnili wyali 300 ml fekaluri masebiT 200 ml
ofliT 600
sul 2.500 sul 2500
wyali organizmis masis 54%

w y a l i
 
ujredSiga 31%-s ujredgare 23% ujredSua 18% (12 l)
( 24 l) plazmuri 4%
transcelulaluri 1%
1. SeSupebis ganviTarebis mizezebia:
1. sisxlis onkozuri wnevis momateba
2. venuri wnevis momateba
3. ujredTaSoris sivrceSi osmosuri wnevis mimateba
4. ujredTaSoris sivrceSi onkozuri wnevis momateba

2. hiperosmolaruli hipohidrataciis mizezebia:


1. hipoaldosteronizmi
2. xangrZlivi diarea
3. adipsia (wylis miRebis Sewyveta)
4. antidiurezuli hormonis deficiti

3. romeli hormonebis deficiti iwvevs SeSupebas?


1. insulinis
2. oqsitocinis
3. vazopresinis
4. aldosteroni

4. kaxeqsiuri SeSupebis ZiriTadi paTogenezuri meqanizmebia:


1. onkozuri
2. membranogenuri
3. hemodinamikuri
4. osmosuri

5. kardiuli SeSupebis ZiriTadi paTogenezuri meqanizmia:


1. membranogenuri
2. osmosuri
3. hemodinamikuri
4. onkozuri

6. alergiuli SeSupebis ZiriTadi paTogenezuri meqanizmia:


1. membranogenuli
2. onkozuri
3. osmosuri
4. hemodinamikuri

7. anTebiTi SeSupebis ganviTarebis meqanizmebia:


1. osmosuri
2. membranigenuli
3. fagocituri
4. hemodinamikuri.

8. kardiuli SeSupebis ZiriTadi mizezia


1. osmoreceptorebis gaRizianeba
2. gulis ukmarisoba
3. hipoproteinemia
5. osmosuri wnevis momateba qsovilebSi

122
9. onkozuri faqtori SeSupebis ganviTarebis ZiriTadi paTogenuri rgolia
1. nefrozuli sindromis dros
2. RviZlis ukmarisobis dros
3. anTebis dros
4. SimSilis dros

10. hipoosmolaluri hipohidrataciis dros


1. matulobs siTxis raodenoba sisxlZarRvebSi
2. matulobs siTxis raodenoba ujredebSi
3. mcirdeba intersticialuri siTxis raodenoba
4. mcirdeba siTxis raodenoba sisxlZarRvebSi

kardiuli SeSupebis dros cvlilebebi mimdinareobs Semdegi TanmimdevrobiT


1. aldosteronis sekreciis stimulacia
2. baroreceptorebis gaRizianeba
3. gulis wuTmoculobis Semcireba
4. Na+ reabsorbciis gaZliereba
5. wylis reabsorbciis gaZliereba
6. antidiurezuli hormonis hipersekrecia
7. osmoreceptorebis gaRizianeba

A 2,1,4,5,6,7,3
B 2,1,7,6,4,5,3BB
C 3,2,1,4,7,6,5
ra niSnebi axasiaTebs organizmis hipohidratacias
1. diurezis Semcireba
2. kanis simSrale
3. arteriuli hipertenzia
4. Tvalis kaklebis turgoris Semcireba
5. venuri wnevis daqveiTeba
6. wyurvili

osmomaregulirebeli refleqsis realizaciis gzebis Tanmimdevroba


1. antidiurezuli hormonis warmoqmnis aqtivacia
2. hipernatriemia
3. wylis reabsorbciis gaZliereba
4. Na+ normalizacia sisxlSi
6. sisxlis osmolarobis gazrda
7. osmoreceptorebis gaRizianeba
8. sisxlis masis momateba

A – 2,5,6,3,7,1,4
B – 2,3,5,6,1,7,4
C – 2,5,6,1,3,7,4

nefrozuli SeSupebis ganviTarebis meqanizmebis Tanmimdevroba


1. antidiurezuli hormonisa aldosteronis hipersekrecia
2. Na+ da wylis reabsorbciis momateba
3. filtraciis gaZliereba qsovilSi
4. cirkulirebadi sisxlis masis Semcireba
5. cilebis raodenobis Semcireba sisxlSi (hipoproteinemia)
6. proteinuria

A – 1,4,3,6,5,2
B – 6,5,3,2,1,4
C – 6,5,3,4,1,2

123
SeSupebis likvidaciis meTodebi:

1. etiotropuli principi _ SeSupebis mizezebis da pirobebis mocileba.


2. paTogenetikuri principi:
a) hidrostatikuri wnevis normalizacia _ venuri wnevis Semcireba (diuretikebi,
venuri dilatatorebi, kardiotropuli preparatebi); cirkulirebadi sisxlis masis
Semcireba da hiperosmiis Semcireba (diuretikebi, -adrenoblokatorebi,
angiotenzin warmomqmneli fermentis blokatorebi).
b) onkozuri wnevis normalizacia _ hipoproteinemiis likvidireba (cilovani
preparatebis gadasxma, RviZlis ukmarisobis mkurnaloba); sisxlZarRvebis kedlis
ganvladobis Semcireba steroiduli hormonebiT; anTebiTi da alergiuli
reaqciebis mkunaloba.
g) osmosuri wnevis normalizacia _ sisxlis osmolarobis momateba (Na+, K+ da
sxva fiziologiuri xsnarebis gadasxma); qsovilebis hiperosmiis likvidireba;
paTologiuri procesis, hipoqsiis da acidozis mkurneloba.
d) sisxlZarRvis kedlis ganvladobis normalizacia _ hipoqsiis, acidozis
(buferuli xsnarebi), limfostazis, vaskulitis mkurnaloba.
3. simpaTomaturi principi.

eleqtrolituri balansis darRveva

eleqtrolitebi Sedian yvela ujredis da qsovilis SemadgenlobaSi. organizmSi


mineraluri nivTierebebi xsnad mdgomareobaSia eleqtrolitebis saxiT an
SekavSirebulia cilebTan. eleqtrolitebi monawileoben sasicocxlo procesebSi,
osmosuri wnevisa da mJava-tutovani wonasworobis SenarCunebaSi, ujredebsa da
ujredSoris sivrceebSi wylis gadanawilebaSi, nervul-kunTovan agznebaSi,
zemoqmedeben miocitebis kumSvadobaze.

kalciumis, magniumis da fosforis mniSvnelovani nawili Sedis ConCxisa da


kbilebis SemadgenilobaSi. gakiruli qsovilebi warmoadgenen mineraluri
elementebis mniSvnelovan depos. eleqtrolituri cvla mWidro kavSirSia cvlis
sxva saxeobebTan (naxSirwylovan, cximovan, energetikul, cilovan). amis gamo,
homeostazis mravali parametris SenarCuneba damokidebulia eleqtrolitur
cvlaze da mis moSlas SeiZleba sicocxlisaTvis saSiSi darRvevebi mohyves.

eleqtrolituri cvlis tipobrivi darRvevebi


natriumis cvlis moSla

ujredSorisi kaTionebis 90% modis Na-is ionebis wilad. am ionebis, Tundac


umniSvnelo deficitis sruli Sevseba SeuZlebelia sxva eleqtrolitebiT (NaCl
dRiuri doza 10-12g Seadgens).

ganasxvaveben Na-is cvlis moSlis 2 formas: hiper- da hiponatriemias.

hipernatriemia _ sisxlSi Na-is koncentraciis momateba. igi SeiZleba iyos


pirveladi da meoradi.
pirveladi hipernatriemiis mizezebi:
1. NaCl-is Warbi raodenobiT miReba (tute mineraluri reaqciis mqone wylis
gamoyenebis, NaCl-is hipertonuli xsnarebis gadasxmis dros)

124
2. NaCl-is gamoyofis Seferxeba (NaCl-is homeostazis maregulirebeli organoebis
dazianebis dros _ Tirkmlis ukmarisoba, reninis hipersekrecia,
aldosteronizmi, angiotenzinis Warbi raodenobiT warmoqmna).

meoradi hipernatriemiis mizezebi:


1. arasakmarisi raodenobiT wylis miReba;
2. organizmis gauwylovaneba (poliuria, profuzuli oflianoba, faRaraTi).
3. sisxlZarRvebidan wylis gadasvla qsovilebSi onkozuri wnevis momatebisas
(magaliTad, SimSilis dros, cilis daSlis SemTxvevaSi). rac sisxlis
Sesqelebas iwvevs.

gamovlinebebi:
hipernatriemiis dros aRiniSneba SiSis SegrZneba, fsiqikuri daTrgunva,
momatebulia nervul-kunTovani agznebadoba (hiperkinezia, SesaZlebelia
krunCxvebi), arteriuli wneva da sxeulis temperatura. zog SemTxvevaSi
SesaZlebelia ujredebis dehidratacia, ujredgareTa SeSupebisa da alkalozis
ganviTareba.
hiponatriemia – sisxlSi Na-is koncentraciis daqveiTebis mizezebi:
1. NaCl-is mcire raodenobiT miReba (sakvebTan erTad, SimSilisa da umarilo
dietis dros);
2. Na-is didi raodenobiT dakargva (SardiT, ofliT, nawlavis wveniT);
3. sisxlis ganzavebis gamo:
a) wylis Warbad miRebis SemTxvevaSi;
b) izotonuri xsnaris parenteruli gziT Seyvanisas;
g) oliguriis, anuriis dros;
d) wylis gadanawilebisas ujredSorisi sivrcidan sisxlZarRvebSi SeSupebis
alagebis dros.

gamovlinebebi:
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba Na-is dakargvas SardTan erTad, TirkmlebSi
misi reabsorbciis Semcirebis SemTxvevaSi (aldosteronis arasakmarisi
raodenobiT gamoyofa, sulfanilamidebis an karboanhidrazis inhibitorebis
miReba).

hiponartiemia iwvevs fsiqikur asTenias, SesaZlebelia komatozuri mdgomareobis


ganviTareba, qveiTdeba nervul-kunTovani agzneba, aRiniSneba sisuste, kunTebis
tkivili, irRveva gul-sisxlZarRvTa sistemis funqcia, viTardeba taqikardia,
qveiTdeba arteriuli wneva. hiponatriemia iwvevs dispefsiur movlenebs_wylis
mimarT siZulvils, madis daqveiTebas, gulisrevas, pirRebinebas. kani xdeba
mSrali, kargavs elastiurobas.

kaliumis cvlis moSla

kaliumis 90% lokalizebulia ujredSi, 10%-ujredgare sivrceSi (K saerTo


raodenobis mxolod 0,4% _ sisxlis plazmaSi). plazmasa da intersticiul
siTxeSi K+ imyofeba ionizebuli formiT, maSin rodesac, ujredgare kaliumis didi
nawili dakavSirebulia cilebTan, naxSirwylebTan, kreatininTan, fosforTan.
kaliumis ujredidan gasvla xorcieldeba koncentraciis gradientiT, xolo
ujredSi gadanawileba xdeba aqtiurad, energiis moxmarebiT. metaboluri
alkalozis dros ujredgare K+ gadadis ujredSi, xolo acidozis dros _
piriqiT. kaliumi warmoadgens erT-erT ZiriTad `potencialis warmomqmnel~ ions;
igi xels uwyobs ujredebSi onkozuri wnevis SenarCunebas, monawileobs cilebis,
cximebisa da naxSirwylebis cvlaSi. glikogenezs Tan axlavs K+-is momatebuli
utilizacia, glikogenis mobilizacia ganapirobebs K+-is gaTavisuflebas da mis

125
gasvlas ujredgare sivrceSi. kaliumi asrulebs plastikur funqcias_cilis
anabolizms Tan axlavs ujredSi K+-is kumulacia, cilis daSlisas K+ gamodis
ujredidan da gadadis ujredgare sivrceSi, sisxlSi da Semdeg SardSi. kaliumis
cvla mWidro kavSirSia wylis cvlasTan. Na+ akavebs H2O-s organizmSi, K+ xels
uwyobs diurezs (natriumis da kaliumis `antagonizmi~).

hipokaliemia - sisxlSi kaliumis koncentraciis Semcireba


hipokaliemiis mizezebi:
1. K+-is arasakmarisi raodenobiT miReba sakvebTan erTad;
2. K+-is Warbi raodenobiT dakargva SardiT;
a) xangrZlivi mkurnaloba glukokortikodebiT;
b) vercxliswylis Semcveli diuretikebis gamoyeneba;
g) acetilsalicilis mJaviT intoqsikacia;
d) Tirkmlebis daavadebebi;
e) aldosteronis Warbi produqcia;
3. Rebineba, faRaraTi;
4. cilis intensiuri daSla (travma, damwvroba);
5. NaCl da glukozis didi raodenobiT Seyvana.

gamovlinebebi:
hipokaliemiis dros darRvevebi vlindeba misi mTliani raodenobis 10-30%-iT
Semcirebisas. am dros aRiniSneba nervul-kunTovani agznebadobis Semcireba,
SeiZleba ganviTardes kunTebis dambla, kuWis, nawlavebis, Sardis buStis
motoruli tonusis da arteriuli wnevis daqveiTeba. xangrZlivad mimdinare
hipokaliemiam SeiZleba gamoiwvios distrofiuli cvlilebebi gulis kunTSi,
nawlavebsa da sxva organoebSi. progresirebadi hipokaliemia xSirad iwvevs gulis
ariTmias da gulis gaCerebas sistolis fazaSi. ekg-ze jer gaxangrZlivebulia P-Q
intervali, Semdeg K+ deficitis gaRrmavebisas aRiniSneba Q-T, intervalis
gafarToeba da T kbilis inversia.

hiperkalemia – sisxlSi K+-is koncentraciis momateba:


hiperkaliemiis mizezebi:
1. K+-is Warbi miReba (sakvebi, samkurnalo preparatebi, (K-is bromidi, qloridi,
iodidi);
2. K+ gamoyofis Semcireba TirkmlebiT (Tirkmlebis, Tirkmelzeda jirkvlebis
ukmarisobaTa dros);
3. ujredidan sisxlSi Warbi raodenobiT K+ gasvla ujredebis daSlisas (travma,
damwvroba, masiuri hemolizi);
4. cilis katabolizmis gaZliereba (hipoqsia, insulinuri ukmarisoba);
5. acidozi.

gamovlinebebi:
hiperkaliemiis dros aRiniSneba tkivilebi kidurebis, enis, muclis kunTebSi,
viTardeba kunTebis dambla, nawlavTa atonia, bradikardia (matulobs
parasimpaTikuri nervuli sistemis aqtivoba) ariTmia, mZime SemTxvevebSi
SesaZlebelia gulis gaCereba diastolis fazaSi. ekg-ze aRiniSneba QRS
kompleqsis gafarToveba (agznebis gatarebis Semcireba), Tkbilis mniSvnelovani
gazrda (repolarizaciis bolo fazis Semcireba).

magniumis cvlis moSla

magniumi kaliumTan erTad ujredis ZiriTadi kaTionia. misi ZiriTadi depo


Zvlovani qsovilia. magniums (kalciumisagan gansxvavebiT) didi raodenobiT
Seicavs kunTovan qsovilSi. sisxlSi igi gvxvdeba ionizirebuli formiT. magniumi

126
aZlierebs fermentebis aqtivobas, monawileobs cilovan da naxSirwylovan cvlaSi,
moqmedebs nervul-kunTovan agznebaze.

hipomagniemia

hipomagniemia _ sisxlis plazmaSi Mg2+ koncentraciis Semcireba.


hipomagniemiis mizezebi:
1. Mg2+-is Sewovis darRveva cximovan mJavebTan Mg2+-is araxsnadi marilebis
warmoqmnis Sedegad (magaliTad, aqiliis dros, agreTve kuWqveSa jirkvlis
sekretoruli funqciis darRvevis, pankreatitebis dros, qronikuli
alkoholizmis SemTxvevaSi).
2. Mg2+-is Warbi raodenobiT dakargva, dauokebeli Rebinebis, diareis dros,
agreve intravenurad im siTxeebis gadasxmisas, romlebic iwvevs Mg2+ dakargvas
SardTan erTad.

gamovlinebebi:
hipomagniemias axasiaTebs hiperrefleqsia, tremori, zogjer tetaniac, taqikardia,
arteriuli wnevis momateba.

hipermagniemia

hipermagniemia - Mg2+-is koncentraciis momateba plazmaSi.


hipermagniemiis mizezebi:
1. Mg2+ Warbi raodenobiT miReba (sakvebTan, samkurnalo preparatebTan erTad);
2. Tirkmlebis mier Mg2+ gamoyofis darRveva (magaliTad, uremiis dros);
3. ujredebidan Mg2+ gaZlierebuli gamosvla (magaliTad, diabeturi acidozis
dros).

hipermagniemia iwvevs centraluri nervuli sistemis daTrgunvas (SeiZleba


ganviTardes koma), sunTqviTi centris funqciis moSlas, mamoZravebeli
refleqsebis Sesustebas, bradikardias, arteriuli wnevis daqveiTebas.

kalciumis cvlis moSla

kalciums gaaCnia maRali biologiuri aqtivoba. igi warmoadgens Zvlovani ConCxisa


da kbilebis ZiriTad struqturul komponents, sisxlis Sededebis mniSvnelovan
faqtors. Ca2+ monawileobs nervuli, kunTovani da jirkvlovani qsovilebis
eleqtrogenezSi, sinafsuri gadacemis procesebSi, kunTovani SekumSvis
molekulur meqanizmebSi. ujreduli membranebis ganvladobis regulaciaSi,
akontrolebs fermentul procesebs, zemoqmedebs makroergebis sinTezis procesze.

sakvebTan erTad miRebuli Ca2+-is naerTebi wyalSi uxsnadia. kuWis mJave SigTavsis
zemoqmedebis Sedegad isini nawilobriv gadadian xsnad mdgomareobaSi Ca2+ Sewova
ZiriTadad 12-goja nawlavSi xdeba, rac damokidebulia cximebis, cximovani
mJavebis, D vitaminis Semcvelobaze.

hiperkalciemia

hiperkalciemia Ca2+ koncentraciis momateba plazmaSi.


hiperkalciemiis mizezebi:
1. Ca2+-is marilebis Warbi miReba (maT Soris samkurnalo saSualebebiT);
2. TirkmlebiT Ca2+ gamoyofis Semcireba paraThormonis hiperproduqciis dros;
3. D-hipervitaminozi;
4. Zvlis qsovilis daSla;
5. hipoTireozi;

127
6. memkvidruli paTologia.

gamovlinebebi:
hiperkalciemia vlindeba dispefsiuri movlenebiT (madis daqveiTeba, Rebineba da
sxv.), wyurviliT, poliuriiT, kunTebis hipotoniiT, hiperrefleqsiiT, Zvlebis
tkiviliT. mZime SemTxvevebSi _ bavSvebSi zrdis SeferxebiT, sisxlZarRvTa
kalcinoziT, arteriuli hipertenziiT, rqovanas kalcifikaciiT centraluri
nervuli sistemis funqciis uxeSi darRvevebiT.

hipokalciemia

hipokalciemia. Ca2+-is koncentraciis Semcireba plazmaSi


hipokalciemiis mizezebi:
1. paraThormonis produqciis Semcireba an sruli Sewyveta;
2. hipovitaminozi (D vitaminis deficiti);
3. nawlavebSi Ca2+-is Sewovis Semcireba (aqoliis dros);
4. respiraciuli alkalozi.

gamovlinebebi:
hipokalciemia iwvevs nerv-kunTovan agznebadobis momatebas _ krunCxvebs (tetanias),
sisxlis hipokoagulacias, gulis funqciis Sesustebas, hipotenzias. xangrZlivi
hipokalciemia bavSvebSi raqits, trofikul darRvevebs (magaliTad, kataraqta),
dentinis gakirvis moSlas da sxv.

Ca2+-is cvla kontroldeba neirohumoruli gziT paraTireoidini (paraThormoni)


sisxlSi zrdis Ca2+-is Semcvelobas am ukanasknelis nawlavebSi Sewovis gazrdis,
SardTan erTad gamoyofis Seferxebis, Zvlovani qsovilis osteoporozis xarjze.
paraThormonis antagonistia kalcitonini, romelic xels uSlis osteoporozis
ganviTarebas, kolagenis daSlas, zrdis Ca2+-is eqskrecias SardTan erTad. Ca2+-is
cvlaze gavlenas axdens agreTve somatotropuli hormoni, gluko- da
mineralkortikoidebi, Tiroqsini, insulini da sxva hormonebi.

mJava-tutovani wonasworobis darRveva


ujredebSi da biologiur siTxeebSi wyalbadis ionTa koncentracia (H+), romelic
gansazRvravs mJava-tutovan wonasworobas, homeostazis uzrunvelyofis erT-erTi
umniSvnelovanesi faqtoria. (pH norma 7,35-7,45). is gavlenas axdens organizmis
praqtikulad yvela sasicocxlo funqciaze. mJava-tutovani wonasworobis gadaxra
iwvevs metabolizmis da organizmis funqciebis mZime, xSirad sicocxlisaTvis
saSiS darRvevebs. Sinagani garemos pH-is mudmivoba organizmis fiziologiuri
procesebis normaluri mimdinareobis aucilebeli pirobaa. mJava-tutovani
wonasworobis uzrunvelyofa xorcieldeba fizikur-qimiuri da regulaciis
fiziologiuri meqanizmebiT. didi mniSvneloba aqvs sisxlisa da qsovilebis
buferul sistemebs, romelTac SeuZliaT rogorc mJavebis, ise tuteebis
ganeitraleba da maTi dayofa (warmoiqmneba susti fuZeebi da mJavebi). pH-is sruli
normalizebisaTvis xdeba regulaciis fiziologiuri meqanizmebis CarTva. am
TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs filtvebs, Tirkmelebs, kuWs,
nawlavebs, kans.

paTologiis dros mJava-tutovani wonasworoba SeiZleba gadaixaros rogorc


mJavianobisken_viTardeba acidozi (sisxlSi mJavebis absoluturi an fardobiTi
siWarbe da wyalbad ionTa koncentraciis momateba), ise tutianobisken _ viTardeba
alkalozi (sisxlSi tuteebis absoluturi an fardobiTi momateba da

128
wyalbadionTa koncentraciis Semcireba). ganviTarebis meqanizmis mixedviT,
acidozi an alkalozi SeiZleba iyos respiraciuli (airovani), romelic viTardeba
naxSirorJangis transportisa da cvlis darRvevebis Sedegad da metaboluri,
romelic viTardeba organizmSi araaqroladi mJave da tute nivTierebebis
dagrovebisas.

ganasxvaveben kompensirebul da dekompensirebul acidozsa da alkalozs. Tu,


miuxedavad qimiuri da funqciuri Zvrebisa, mJavur-tutovani wonasworobis
regulaciaSi monawile sistemebi uzrunvelyofen pH-is SenarCunebas viTardeba
kompensirebuli acidozi an alkalozi. dacviTi meqanizmebis gamofitvisa an(da)
ukmarisobis dros xdeba pH normidan gadaxra, viTardeba dekompensirebuli
acidozi an alkalozi.

mJava-tutovani wonasworobis cvlilebebi

sisxlis PH~ 7,35-7,45


saSualo maCvenebeli 7,39

cvlilebebis mimarTuleba acidozi, alkalozi


mizezebi egzogenuri, endogenuri
cvlilebebis kompensaciis xarisxi kompensirebuli subkompensirebuli,
dekompensirebuli
mizezebi da ganviTarebis meqanizmebi 1. gazovani
2. aragazovani metaboluri
3. Sereuli (kombinirebuli)
(Tirkmlismieri, kuW-nawlavuri) egzogenuri

respiraciuli acidozi
mizezi - filtvebis hipoventilacia
meqanizmi - hipoventilacia  pCO2 momateba sisxlSi  PH Semcireba

kompensaciis meqanizmebi

swrafi:
1.hemoglobinuri buferi H+uerTdeba eriTrocitebis Hb
2.ujredebis cilovani buferuli sistema - ujredis K+ icvleba H+
3. Zvlis qsovilis cilovani da fosfaturi buferi
4. plazmis cilovani buferi. cilebi iwveven H+ neitralizacias, xdeba Na+ gamoTavisufleba

xangrZlivi
TirkmelSi Zlierdeba
-acidogenezi
-aminogenezi
-NaH2PO4 sekrecia
- K+,Na+ cvla
rac iwvevs hidrokarbonatis da Na+ reabsorbcias.

respiratoruli alkalozi

mizezi – filtvebis hiperventilacia. sisxlSi klebulobs CO2 raodenoba


ZiriTadi niSnebi – centraluri da periferiuli sisxlismimoqcevis moSla

kompensaciis meqanizmebi:
swrafi
1. alveoluri ventilaciis moculobis Semcireba

129
2. ujreduli buferuli sistemebis aqtivacia (hidrokarbonatuli, cilovani, Hb, fosfaturi)
H+icvleba K+ da Na+ -ze
2. glikolizis aqtivacia (rZis da piroyurZnis mJavas warmoqmna)
3. ujredis Cl-icvleba HCO3-.

xangrZlivi
- TirkmlebSi iTrguneba acidogenezi
- xdeba K+ diurezis aqtivacia
- SardSi matulobs Na2HPO4 raodenoba
- iTrguneba amoniogenezi

metaboluri acidozi
I mizezebi
I. metabolizmis darRveva
1. piroyurZnis mJavas raodenobis momateba qsovilSi da laqtat acidozi (sxvadasxva
saxis hipoqsiis, RviZlis dazianebis dros)
2. sxva organuli da araorganuli mJavebis dagroveba (qsovilebis masiuri dazianeba
travmebis, damwvrobis, anTebis dros)
3. ketoacidozi (Saqriani diabetis, SimSilis, cxelebis, alkoholuri intoqsikaciis,
damwvrobis, anTebis dros).
II. fiziologiuri da buferuli sistemebis ukmarisoba.

kompensaciis meqanizmebi
swrafi
I. buferuli sistemebis gaaqtiveba
1. plazmis hidrokarbonatuli sistemis
2. eriTrocitebis da sxva ujredebis hidrokarbonatuli buferis
3. sxvadaxva qsovilebis cilovani buferis
4. Zvlis tvinis hidrokarbonatuli da hidrofosfaturi buferis
II. sunTqvis centris gaaqtiveba. hiperventilacia
xangrZlivi
1. Tirkmlismieri (Zlierdeba amoniogenezi, acidogenezi NaH2PO4 sekrecia, Na+ K+ cvla)
2. Zvlis qsovilis buferuli sistema
3. RviZlismieri kompensaciis meqanizmebi.

metaboluri alkalozi
matulobs bikarbonatebis koncentracia sisxlSi (PH)
mizezebi
1. Tirkmlis eqskretoruli funqciis darRveva (tute produqtebis dagroveba)
2. mJava produqtebis gakargva pirRebinebis da kuWis fistulis dros (HCl xarjze)
3. organizmSi Warbi raodenobiT tuteebis moxvedra (enteralurad, pareentalurad)
4. Na+,Ca++,K+ ionebis cvlis darRveva

kompensaciis meqanizmebi
swrafi
I ujreduli meqanizmebi
1. metaboluri reaqciebis gaaqtiveba (organuli mJavebis warmoqmna)
2. cilovani buferis (H+ da Na+ cvla)
3. HCO3- da Cl- cvla (ZiriTadad eriTrocitSi)
II. araujreduli buferuli sistema (naklebad mniSvnelovania)
III. hipoventilacia
xangrZlivi
Tirkmlis gziT HCO3-gamoiyofa

1. ra darRvevaze metyvelebs rodesac PH=4,48


1. kompensirebul acidozze
2. kompensirebul alkalozze
3. arakompensirebul alkalozze
4. arakompensirebul acidozze

130
2. mJava_tutovani wonasworobis ra saxis darRvevas iwvevs alkeoluri hiperventilacia
1. Sereul alkalozs
2. Sereul acidozs
3. respiraciul alkalozs
4. metabolur acidozs

3. ra darRvevas iwvevs alveoluri hipoventilacia


1. respiraciul acidozs
2. metabolur alkalozs
3. respiraciul alkalozs
4. Sereul acidozs

4. rogor moqmedebebs gamoxatuli respiraciuli alkalozi nerv_kunTis agznebadobaze?


1. aZlierebs
2. ar iwvevs cvlilebebs
3. Trgunavs

5.mJava_tutovani wonasworoba iTvleba kompensirebulad, roca pH meryeobs Semdeg


farglebSi
1. 7, 30 _ 7, 35
2. 7, 35 _ 7, 45
3. 7, 3 _ 7, 50
4. 7, 25 _ 7, 40

6.romeli paTologia iwvevs metabolur acidozs?


1. Saqriani diabeti
2. pirRebineba
3. gulis dekompensirebuli ukmarisoba
4. filtvebis hiperventilacia

7. respiraciuli alkalozi viTardeba

1. mTis daavadebis dros


2. hipertonuli krizis dros
3. isteriuli Setevis dros
4. sunTqvis gaiSviaTebis dros

8. metaboluri acidozis sakompensacio meqanizmebia:


1. alveoluri hipoventilacia
2. alveoluri hiperventilacia
3. Na+ Sesvla ujredSi
4. H+ mierTeba cilebTanH

9. mJava tutovani wonasworobis romeli saxis darRvevaze miuTiTebs pH=7, 29


1. kompensirebul acidozze
2. arakompensirebul acidozze
3. kompensirebul alkalodze
4. arakompensirebul alkalodze

10. metabuluri acidozi viTardeba


1. hipoqsiis dros
2. Saqriani diabetis dros
3. xangrZlivi SimSilis dros
4. yvela pasuxi sworea

I.
1. romeli eleqtrolitis balansis darRvevis dros aris mizanSewonili:
1. diuretikebis da aldosteronis antagonistebis gamoyeneba
2.Ca++ da glukozis insulinTan kombinaciaSi intravenuli infuzia
3. kalciumis glukonatis da vitamin D gamoyeneba

131
2. romeli ionis balansis darRvevis dros viTardeba
1. kunTebis hipotonia
2. ujredis hiperhidratacia
3. arteriuli hipotenzia

nivTierebaTa cvlis tipobrivi darRvevebis


paTofiziologia
ZiriTadi cvla energiis is raodenobaa, romelic aucilebelia organizmis
normaluri funqcionirebisaTvis sruli kunTovani da fsiqikuri mosvenebis dros,
uzmoze, garemos 18-220C temperaturaze. ZiriTadi cvla qalebs ufro dabali aqvT,
vidre mamakacebs, bavSvebSi ki ufro maRalia. igi damokidebulia asakze, sqesze,
sxeulis masaze. Zlierdeba sakvebis miRebisas. masze mniSvnelovan gavlenas axdens
nervuli sistema, gansakuTrebiT umaRlesi nervuli moqmedeba. ZiriTadi cvla
emociebis dros izrdeba, Zilis dros mcirdeba. ZiriTad cvlaze mniSvnelovan
zemoqmedebas axdens Sinagani sekreciis jirkvlebis mdgomareoba. stres-reaqcia
(hipofiz-Tirkmelzeda jirkvlis gaaqtiurebiT) da fariseburi jirkvlis hormonTa
siWarbe aZlierebs ZiriTad cvlas. igi matulobs organizmSi ucxo cilis
moxvedrisas, Saqriani diabetis zogierTi formis, cxelebis dros. ZiriTadi cvla
mcirdeba SimSilis, kaxeqsiis, anemiis dros, agreTve, Tirkmelzeda, fariseburi da
sasqeso jirkvlebis funqciis daqveiTebisas.

SimSili

SimSili viTardeba im SemTxvevaSi, rodesac organizmi srulad ar iRebs sakvebs,


iRebs mas arasakmarisi raodenobiT an ver iTvisebs ama Tu im daavadebis gamo.

ganasxvaveben srul, arasrul (raodenobriv) da nawilobriv (xarisxobriv) SimSils.


Tu sruli SimSilis dros adamianis mier ar xdeba wylis miRebac, viTardeba
absoluturi SimSili sqema 18.

S i m S i l i

arasruli
sruli
xarisxobrivi raodenobiTi

wyliT uwylod

sqema 18
SimSilis yovel formas garegani an Sinagani mizezi aqvs. sruli SimSilis
garegani mizezia sakvebis ararseboba an uaris Tqma kvebaze. Sinagani mizezia _
ganviTarebis mankebi, saWmlis momnelebeli sistemis iseTi darRvevebi, romlebic
abrkoleben sakvebis aTvisebas (magaliTad, gastriti, enteriti).

132
SimSilis dros organizmis sicocxlis xangrZlivoba damokidebulia garegan da
Sinagan pirobebze. sicocxlis xangrZlivoba mcirdeba organizmis energetikuli
danaxarjebis zrdis, siTbos gacemis momatebis, garemos dabali temperaturis da
maRali tenianobis dros.

Sinagan faqtorebs, romlebic moqmedeben sicocxlis xangrZlivobaze SimSilis


dros miekuTvneba asaki, sqesi, organizmis zogadi mdgomareoba, cilebisa da
cximebis rezervis raodenoba. qalebs cximis ufro didi rezervi da nivTierebaTa
cvlis dabali done aqvT, amitom mamakacebze ufro didxans uZleben SimSils.
bavSvTa asaks axasiaTebs ZiriTadi cvlis maRali done, zrdasTan dakavSirebuli
maRali energetikuli danaxarjebi, siTbos didi raodenobiT gacema (radganac
bavSvis sxeulis masis erTeulze modis ufro meti sxeulis zedapiri vidre
mozrdilebSi), amitom bavSvebi ufro mZimed itanen SimSils da sikvdili dgeba
sxeulis masis SedarebiT mcire danakargis dros. sicocxlis xanrgZlivobas
SimSilis dros amcirebs energetikuli cvlis maRali done. magaliTad, nervuli
sistemis agzneba, zogierTi endokrinuli jirkvlis (fariseburi, sasqeso)
hiperfunqcia. sicocxlis xangrZlivobam sruli SimSilis dros SeiZleba 60-70
dRes miaRwios.

sruli SimSili moicavs sam periods: 1. energiis araekonomiuri xarjvis, 2.


maqsimaluri Seguebis 3. terminaluri.
1. energiis araekonomiuri xarjvis periodi grZeldeba 2-4 dRe. xasiaTdeba
ZiriTadi cvlisa da naxSirwylebis moxmarebis gaZlierebiT, ris gamoc sunTq-
viTi koeficienti uaxlovdeba erTs, cilis sinTezi mcirdeba, RviZli Rari-
bdeba glikogeniT, mcirdeba insulini, izrdeba glukagonis gamomuSaveba da
glukoneogenezi Zlierdeba. organizmis plastikuri moTxovnilebis dasakma-
yofileblad ganviTarebuli cilis daSla. azotovani balansi am periodSi
xdeba uaryofiTi.
2. Seguebis periodi grZeldeba 40-50 dRe Seguebis periodSi mcirdeba ZiriTadi
cvla, cilebis metabolizmis intensivoba, azotovani balansi uaryofiTi rCeba.
energetikuli cvla xasiaTdeba ZiriTadad cximebis JangviT. ris gamoc
sunTqviTi koeficienti uaxlovdeba 0,7-s. energiis 80%-s organizmi iRebs
cximebis, 3% naxSirwylebis, xolo 13%-s cilebis JangviT. glukagonisa da
kateqolaminebis siWarbe iwvevs cximis depoebidan cximmJavebis gamosvlas
sisxlSi - viTardeba hiperlipidemia. cilebis deficitisa da lipoproteidebis
mcire raodenobiT warmoqmnis gamo RviZlSi grovdeba trigliceridebi,
viTardeba am organos cximovani infiltracia, miuxedavad imisa, rom
lipogenezi da cximovani mJavebis sinTezi RviZlSi daTrgunulia. cvlis
procesebi gardaiqmneba - iwyeba sarezervo nivTierebebis racionaluri
gamoyeneba, kvebaze im organoTa moTxovnilebis Semcireba, romlebsac naklebi
mniSvneloba aqvT sicocxlis SenarCunebisaTvis. SimSilis dros nervuli
qsovilisa da gulis masa TiTqmis ar icvleba, xolo filtvebi, nawlavebi, kani
kargaven sawyisi masis 18-20%-s, Tirkmlebi, sisxli da kunTebi _ kidev ufro
mets. sicocxlisaTvis aucilebeli cilovani struqturebis sinTezisaTvis
saWiro xdeba azotis gadanawileba. am procesSi ZiriTad rols asrulebs
saWmlis momnelebeli wvenebis sekreciis gaZliereba, kuW-nawlavis traqtSi
globulinebis, albuminebisa da polipeptidebis Warbi raodenobiT daSla
aminomJavebad da maTi Sewova.
3. terminaluri periodi grZeldeba 3-5 dRe. am periodSi mkveTrad Zlierdeba
cilis daSla sicocxlisaTvis mniSvnelovan organoebSi da energetikul
masalad gamoyeneba. sunTqviTi koeficienti uaxlovdeba 0,8-s. iSleba ara marto
advilad mobilizebadi cila, aramed ufro stabiluri, kunTovani qsovilis
proteinebic. amas adasturebs am periodSi Sardis gziT azotis, kaliumisa da
fosforis gamoyofis momateba, iseTive urTierTSefardebiT, rogoriTac maT
kunTovani boWkoebis protoplazma Seicavs. wydeba kuWisa da nawlavebis
wvenebis sekrecia, icvleba mitoqondriebis struqtura.

133
organizmis ZiriTadi sasicocxlo funqciebi SimSilis pirvel or periodSi
uaxlovdeba fiziologiur dones. pirvel periodSi nervuli sistemis mxriv
aRiniSneba kvebis centris agzneba, rac SimSilis Zlier SegrZnebas iwvevs.
Semdeg nervuli sistemis funqciebi iTrguneba, zogierTi pirobiTi refleqsi
qreba, xSirad viTardeba Soki. cnobiereba SenarCunebulia, zog SemTxvevaSi
aRiniSneba fsiqozi.

SimSilis procesSi arsebiTad icvleba Termoregulacia. kerZod, siTbos


produqcia SimSilis mTeli periodis manZilze minimalur donezea
SenarCunebuli da mkveTrad mcirdeba terminalur stadiaSi. siTbos gacema
Semcirebulia, sxeulis temperatura normis qvemo zRvarzea, mesame periodSi ki
mcirdeba 30-320-mde. sikvdili, Cveulebriv, viTardeba sxeulis masis 45-50%-is
dakargvisas.

SimSilis sawyis periodSi aqtiurdeba hipofizis, fariseburi jirkvlisa da


Tirkmelzeda jirkvlebis funqcia. SemdgomSi hipoTalamusis neirosekreciis
Semcirebis gamo, Sinagani sekreciis jirkvlebis umetesi nawilis funqcia
qveiTdeba. gul-sisxlZarRvTa da sasunTqi sistemis. funqcia SenarCunebulia.
miuxedavad imisa, rom ZiriTadi sasicocxlo funqciebi normaluri rCeba, maTi
regulaciis TandaTanobiT ganviTarebuli ukmarisoba amcirebs organizmis
adaptaciur SesaZleblobebs, rac vlindeba sxvadasxva saxis datvirTvis an
zemoqmedebis dros.

absoluturi SimSili viTardeba sruli SimSilis fonze wylis miuReblobis


SemTxvevaSi. mis mimdinareobaSi gamoyofen imave stadiebs, romlebic viTardeba
sruli SimSilis dros wylis miRebiT, magram yvela periodis xangrZlivoba
mkveTradaa Semcirebuli. viTardeba intoqsikacia cilis daSlis produqtebiT.
sikvdili dgeba 3-6 dReSi.

arasruli da nawilobrivi SimSili viTardeba maSin, rodesac organizmi didi xnis


ganmavlobaSi sakvebiT ver iRebs energetikuli danaxarjebisaTvis saWiro energias.
misi yvelaze xSiri mizezebia madis daqveiTebiT mimdinare qronikuli daavadebebi,
saWmlis monelebis darRveva, kuW-nawlavis traqtis nawilobrivi gauvaloba.
arasruli SimSili aRiniSneba, agreTve socialuri an stiqiuri ubedurebis dros
sakvebis miuReblobis gamo. arasruli SimSilis dros organizmSi viTardeba
adaptaciuri reaqciebi: zedmiwevniT ekonomiurad xdeba energetikuli resursebis
xarjva. ZiriTadi cvla mcirdeba ufro mkveTrad (30-35%-iT), vidre sruli
SimSilis dros. miuxedavad imisa, rom sxeulis masis kleba gaxangrZlivebulia,
qsovilebSi viTardeba degeneraciuli cvlilebebi. arasruli SimSilis dros
degeneraciuli cvlilebebi ufro mZimea, vidre sruli SimSilis dros. cilis
raodenobis Semcireba organizmSi iwvevs SeSupebas, hidremias, anemias, hipotenzias,
bradikardias.

134
naxSirwylebis cvlis darRveva

naxSirwylebi adamianis sakvebis aucilebeli da mniSvnelovani komponentia.


energetikuli cvlis garda, naxSirwylebi umniSvnelovanes rols asruleben
metabolizmis praqtikulad yvela procesSi. naxSirwylebi erT-erTi ZiriTadi
energiis wyaroa (gansakuTrebiT mniSvnelovania nervul sistemisTvis). amitom es
nivTierebebi aucilebelia organizmis normaluri cxovelqmedebisTvis.

naxSirwylebis cvlis ZiriTadi etapebia: naxSirwylebis hidrolizi, Sewova,


glikogenis sinTezi da daSla, naxSirwylebis Sualeduri cvla. naxSirwylebis
metabolizmi SeiZleba dairRves nebismier am etapze.

hipoglikemia

hipoglikemia aris glukozis donis Semcireba sisxlSi (3,58 mmol/lze dabla).

naxSirwylovani SimSili. hipoglikemia xSirad viTardeba xangrZlivi SimSilis


dros. sakvebSi mxolod naxSirwylebis deficiti hipoglikemias ar iwvevs,
radganac am dros Zlierdeba maTi warmoqmna aranaxSirwylovani nivTierebebidan
(glikogenezi).

naxSirwylebis monelebisa da Sewovis darRveva. nawlavebSi naxSirwylebis


fermentuli daSlis darRveva SedarebiT iSviaTia, radgan maT damSlel ferment _
amilazas Seicavs rogorc nerwyvi, ise nawlavebis da pankreasis wveni. rac
Seexeba naxSirwylebis Sewovis darRvevas, is viTardeba nawlavis lorwovani
garsis anTebis (enteritis), hormonuli regulaciis moSlis da ferment
heksokinazas moqmedebis mablokirebeli SxamebiT mowamvlisas.

nawlavebSi naxSirwylebis Sewovis Semcireba SeiZleba dakavSirebuli iyos maTi


monelebis darRvevasTan nawlavSi (magaliTad, -amilazas naklebobisas pankreasis
wvenSi, nawlavis fermentebis dabali aqtivobisas, naxSirwylebis
monosaqaridebamde damSleli disaqaridazebis Semcirebisas) da monosaqaridebis
transmembranuli gadamtanebis ukmarisobasTan.

RviZlis paTologia hipoglikemiis xSiri mizezia. hipoglikemia viTardeba


qronikuli hepatitis, RviZlis cirozis, hepatodistrofiis, RviZlis toqsikuri
dazianebis dros da sxva. hipoglikemiis mizezi SeiZleba iyos glukozis sisxliT
RviZlamde transportirebis darRveva, RviZlSi deponirebuli glikogenis simcire,
glikogenolizis dabali aqtivoba.

Tirkmlis paTologiis dros hipoglikemia viTardeba glukozis reabsorbciis


Semcirebis gamo. ukanasknelis safuZveli SeiZleba iyos rogorc am procesSi
monawile fermentebis deficiti da/an dabali aqtivoba, fermentopaTia,
enzimopaTia, ise Tirkmlebis milakebis ujredebis membranebis dazianeba.
aRniSnuli mizezebi iwveven glukozurias, hiperglikemiis gareSe.

endokrinopaTiebis gamo ganviTarebul hipoglikemias safuZvlad udevs kontri-


nsulinuri hormonebis nakleboba (glukagoni, glukokortikoidebi, fariseburi
jirkvlis da somatotropuli hormoni, kateqolaminebi) an insulinis siWarbe.

hipoglikemia viTardeba xangrZlivi fizikuri datvirTvisas, organizmis gliko-


geniT gaRaribebis gamo da glikogenis daSlis Seferxebisas glikogenozebis
dros.

135
hipoglikemiis klinikuri gamovlinebebi:
hipoglikemiuri reaqcia - sisxlSi glukozis swrafi, Seqcevadi Semcirebaa.
mizezebi: insulinis droebiTi Warbi sekrecia SimSilobis me-2-3 dRes, organizmSi
glukozis didi raodenobiT Seyvana an tkbili sakvebis didi raodenobiT miReba
xandazmuli an moxucebuli asakis pirebis mier. aseTi reaqcia vlindeba
hipoglikemiiT, SimSilis SegrZnebiT, kankaliT, taqikardiiT (aRniSnuli simptomebi
hipoglikemiis reaqciis dros sustad aris gamoxatuli).

hipoglikemiuri sindromi viTardeba mdgradi mniSvnelovani hipoglikemiis dros. am


dros aRiniSneba gonebis dabindva, Tavbrusxveva, Tavis tkivili, mxedvelobis
darRveva, SimSilis SegrZneba, sikvdilis SiSi, kankali, oflianoba, taqikardia,
ariTmia. SesaZlebelia gonebis dakargva. hipoglikemiuri sindromi ganviTarebulia
kateqolaminebis Warbi sekreciiT da c.n.s funqciis darRveviT.

hipoglikemiuri koma. hipoglikemiuri koma viTardeba sisxlSi glukozis Semcve-


lobis mkveTri Semcirebisas. mas Tan sdevs organizmis cxovelqmedebis mkveTri
darRveva. ganviTarebis meqanizmi: neironebis da sxva ujredebis energodeficiti,
membranis da fermentebis dazianeba, wylis da ionebis disbalansi, eleqtrogenezis
darRveva.

glikogenozebi

glikogenozebi. naxSirwylovani cvlis paTologiis tipobrivi formaa, romelic


xasiaTdeba glikogenis paTologiuri dagrovebiT organizmSi. glikogenozebi
viTardeba genebis mutaciis Sedegad, ris Sedegadac irRveva glikogenolizis
fermentebis aqtivoba (iSviaTad _ glikogenis sinTezis).

girkes avadmyofoba. girkes avadmyofobas safuZvlad udevs glukozo-6-fosfatazas


memkvidruli deficiti. glukozo-6-fosfatazas naklebobisas RviZlisa da Tirkme-
lebis ujredebSi grovdeba glikogeni. viTardeba hipoglikemia. glukozo-6-
fosfati didi raodenobiT gardaiqmneba rZemJavad, ris gamoc viTardeba acidozi.
daavadebuli bavSvebi adreul asakSi iRupebian.

pompes avadmyofoba viTardeba ferment -glukozidazas Tandayolili deficitis


dros. -glukozidazas naklebobisas ujredebis lizosomebSi grovdeba glikogeni,
romelic ujredis daSlas iwvevs. glukozis Semcveloba sisxlSi normaluria,
igi grovdeba RviZlSi, TirkmlebSi, gulSi da iwvevs nivTierebaTa cvlis
darRvevas. daavadebuli bavSvebi iRupebian adreul asakSi gulis ukmarisobiT.

glikogenozebs miukuTvneba agreTve koris, andersenis, girsis, tarui-s da sxva


daavadebebi.

galaqsozemiebi

galaqsozemiis dros sisxlSi matulobs geqsozebis Semcveloba (magaliTad,


galaqsozemia, fruqtozemia).

hiperglikemia

hiperglikemia _ sisxlSi glukozis raodenobis momateba (6,05 mmol/l-ze zeviT).


hiperglikemias xSirad iwvevs nervul-hormonuli regulaciis moSla. hiperglikemia
Tan sdevs hipoTalamusis ruxi birTvis, zoliani sxeulis gaRizianebas, fsiqikur
daZabulobas, emociebs.

136
emociuri hiperglikemia centraluri warmoSobis hiperglikemiis SemTxvevaSi,
impulsebi, gadaecema Tirkmelzeda jirkvlis tvinovan Sres da iwvevs adrenalinis
sekreciis gaZlierebas. adrenalini astimulirebs glikogenis daSlas RviZlSi da
glukozis gadasvlas sisxlSi. glikogenolizs RviZlSi aZlierebs, agreTve,
simpaTikuri nervuli sistemis zemoqmedeba. nevrologiuri da fsiqogenuri
darRvevebi iwveven kateqolaminebis garda, glukokortikoidebis, Tireoduli
hormonebis momatebas, glikogenolizis da glukoneogenezis aqtivacias,
glikogenezis daTrgunvas da hiperglikemias.

naxSirwylebis cvlis hormonuli regulaciis darRveva viTardeba endokrinuli


jirkvlebis funqciis cenrtaluri regulaciis moSlis, endokrinuli jirkvlebis
paTologiis da hormonebis moqmedebis periferiuli meqanizmebis cvlilebis dros.

naxSirwylebis cvlaSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba pankreasis hormonebs


_ insulinsa da glukagons. insulini xels uwyobs naxSirwylebis fiqsacias, wvas,
aTvisebasa da maT cximad gardaqmnas. am hormonis deficiti iwvevs hiperglikemias,
rac dakavSirebulia glukozis mimarT ujredebis ganvladobis SemcirebasTan,
glukozis fosforilebis heqsokinazuri reaqciis SenelebasTan, glukoneogenezis
procesebis gaZlierebasTan. insulinisa da misi winamorbedis _ proinsulinis
gamoyofas sisxlSi astimulirebs glukoza, parasimpaTikuri nervuli sistema,
zogierTi aminomJava, adrenokortikotropuli hormoni.

pankreasuli insulinuri ukmarisoba viTardeba kuWqveSa jirkvlis dazianebisas


simsivniT, tuberkuloziT, sifilisiT da pankreasis hipoqsiis dros
(aTerosklerozi, sisxlZarRvTa spazmi).
pankreasuli insulinuri ukmarisobis ganviTarebaSi did rols asrulebs agreTve
insulinuri aparatis memkvidrulad ganpirobebuli ukmarisoba.

pankreasgare insulinuri ukmarisoba viTardeba insulinis damSleli fermentis _


insulinazas maRali aqtivobisas, insulinis daSlisas sisxlSi proteolizuri
fermentebis didi raodenobiT gadasvlis gamo (magaliTad, qronikuli anTebiTi
procesebis dros), hidrokortizonis siWarbisas, rac iwvevs heqsokinazas
moqmedebis damuxruWebas. pankreasgare insulinuri ukmarisoba viTardeba
insulinis SekavSirebis dros sisxlis satransporto cilebTan. cilasTan
SekavSirebuli insulini araaqtiuria RviZlsa da kunTebSi, magram Cveulebrivad
moqmedebs cximovan qsovilze. aseT SemTxvevaSi viTardeba hiperglikemia, cximi ki
grovdeba Sesabamis depoebSi (`msuqanTa diabeti~). pankreasgare insulinuri
ukmarisoba viTardeba agreTve qsovilebis insulinisadmi mgrZnobelobis
daqveiTebisas, rac dakavSirebulia ujredebis insulinuri
receptorebis raodenobisa da insulinisadmi maTi Sesabamisobis SemcirebasTan.

pankreasgare insulinuri ukmarisoba SeiZleba ganviTardes sisxlSi insulinis


normaluri an daqveiTebuli raodenobis fonzec. sisxlSi insulinis
antagonistebis arsebobisas, agreTve organizmSi insulinis mimarT antisxeulebis
warmoqmnis dros.

alimenturi hiperglikemia viTardeba didi raodenobiT naxSirwylebis miRebisas


da droebiT, tranzitorul xasiaTs atarebs. hiperglikemiis am saxes iyeneben
klinikaSi naxSirwylebis cvlis Sesafaseblad (SaqriT datvirTvis cda). Saqris
moxvedra iwvevs piris RruSi arsebuli receptorebis gaRizianebas _
refleqtorul xanmokle hiperglikemias.

hiperglikemia viTardeba glukagonis da kontrinsulinuri hormonebis _ adrena-


linis, Tiroqsinis, glukokortikoidebis, somatotropinisa da kortikotropinis
siWarbisas (hormonuli hiperglikemia). glukagoni aZlierebs glikogenolizs
RviZlSi, glukoneogenezs, lipolizs, aqvs insulinmastimulirebeli moqmedeba.

137
imis miuxedavad, rom insulini da glukagoni urTierTsawinaaRmdegod moqmedeben
sisxlSi glukozis raodenobaze, isini sinergistebad iTvlebian, vinaidan
glukagoni uzrunvelyofs urjedebs glukoziT, insulini ki xels uwyobs mis
utilizacias urjedebis mier. adrenalinur hiperglikemias iwvevs glikogenolizi
RviZlSi. insulinisagan gansxvavebiT, hidrokortizoni amcirebs membranebis
ganvladobas glukozisaTvis da heqsokinazuri reaqciis siCqares. analogiurad
moqmedebs kortikotropinic. somatotropini astimulirebs ra
glukokortikoidebis gamoyofas, amuxruWebs heqsokinazas aqtivobas da ujredebis
mier glukozis moxmarebas. farisebri jirkvlis hormonTa siWarbisas mcirdeba
organizmSi tolerantoba glukozis mimarT, Tiroqsini astimulirebs glukozis
Sewovas nawlavebSi, aZlierebs RviZlis fosforilazas aqtivobas, iwvevs
hiperglikemias.

insulinis sekreciis mTavari stimulia sisxlSi glukozis raodenobis momateba.

parasimpaTikuri efeqti aZlierebs rogorc insulinis ise glukagonis sekrecias.


insulinis sekreciis stimulatoria kuW-nawlavis traqtis zogierTi hormoni _
gastrini, sekretini, qolecistokinini, pankreasis ujredebis hormoni _ somato-
statini.

xSirad hiper- an hipoglikemiis mizezi aris, ara romelime hormonis siWarbe an


deficiti, aramed urTierTSefardebis darRveva insulins, glukagons da
kontrinsulinur hormonebs Soris. xangrZlivi hiperglikemiis dros viTardeba
organizmis cxovelqmedebis mZime cvlilebebi. SeiZleba ganviTardes koma.

mkveTrad gamoxatuli hiperglikemiis SemTxvevaSi viTardeba hiperglikemiuri


sindromi. gamovlineba: glukozuria (glukozis arseboba SardSi), poliuria
(Sardis warmoqmnis da gamoyofis momateba), polidipsia (siTxis Warbi raodenobiT
miReba) hipohidratacia, arteriuli hipotenzia.. glukozis ukuSewova xdeba
pirveladi provizoruli Sardidan. im SemTxvevaSi Tu pirveladi Sardidan
glukozis mTlian ukuSewova ar xdeba da glukoza rCeba saboloo definitur
SardSi viTardeba glukozuria.

glukozuria SeiZleba ganviTardes hiperglikemiis gareSec Tirkmlis milakebis


iseTi dazianebisas, rodesac darRveulia pirveladi Sardidan Saqris ukuSewova
(Tirkmlismieri diabeti).

Saqriani diabeti

Saqriani diabeti (diabetes mellitus) gavrcelebuli paTologiaa, romelic viTardeba


insulinis absoluturi an fardobiTi naklebobisas da xasiaTdeba nivTierebaTa
cvlis totaluri, gansakuTrebiT ki _ naxSirwylebis cvlis darRveviT.

ganaxsvaveben pirvelad da meorad Saqrian diabets. meoradi Saqriani


diabeti sindromia, romelic viTardeba kuWqveSa jirkvlis daavadebebis (anTeba,
simsivne) an toqsikuri dazianebis dros.

138
insulinis nakleboba

insulindamokidebuli Saqriani diabeti

sqema 19

pirveladi Saqriani diabeti insulinuri metabolizmis regulaciis darRvevis


idiopaTiuri formaa. is dakavSirebulia insulinis sekreciis ukmarisobasTan _
insulindamokidebuli Saqriani diabeti an insulinis mimarT organoebis da
qsovilebis rezistentobis momatebasTan _ insulindamoukidebeli Saqriani
diabeti.

insulindamoukidebeli diabetis dros, miuxedavad insulinis normaluri an


momatebuli sekreciisa, misi moqmedeba organoebsa da qsovilebze ar xorcieldeba.

Saqriani diabetis paTogenezis kidev erTi faqtoris _ imunuri procesebis rolis


mixedviT, ganasxvaveben I da II tipis Saqrian diabets. pirvels miekuTvneba
Saqriani diabeti, romlis etiologiaSi umTavresi roli eniWeba ujredebis
mimarT imunur agresias, rac ar aRiniSneba II tipis diabetis dros. Cveulebriv, I
tipis diabetis dros viTardeba insulindamokidebuli, xolo II tipis dros _
insulindamoukidebeli Saqriani diabeti.

etiologia. insulindamokidebul Saqrian diabets, upiratesad axasiaTebs insu-


linis absoluturi, xolo insulindamoukidebels _ insulinis fardobiTi
ukmarisoba. Saqriani diabetis etiologia multifaqtorulia. Saqriani diabeti
Sei-Zleba gamowveuli iyos yvela im mizeziT, romelic iwvevs pankreasul da
pankreasgare insulinur ukmarisobas. daavadebis ganviTarebaSi did rols
asrulebs memkvidreobiTi, fsiqikuri da alimenturi faqtorebi (langerhansis
kunZu-lebis memkvidruli paTologia, xangrZlivi emociuri daZabuloba an
fsiqikuri travma, intoqsikacia, sakvebad didi raodenobiT naxSirwylebis da

139
cximebis gamoyeneba). agreTve egzogenuri faqtorebi, maT Soris virusebi da
qimiuri nivTierebebi (iwveven langerhansis kunZulebis -ujredebis citolizs).

paTogenezi. insulindamokidebuli Saqriani diabetis paTogenezis mTavari rgolia


-ujredebis progresirebadi dazianeba, insulinis sinTezis da sekreciis dar-
Rveva.

Saqriani diabetis dros aRiniSneba nivTierebaTa cvlis darRveva _ organoebsa da


qsovilebSi irRveva glikogenis sinTezi, ferxdeba glukozis gardaqmna
cximad, misi aTviseba urjedebis mier, Cqardeba glukogenezi (glukozis warmoqmna
aranaxSirwylovani cvlis produqtebisagan), viTardeba hiperglikemia. glikoge-
nidan laqtatis resinTezis darRveva iwvevs hiperlaqtatemias.

hiperglikemiis mniSvneloba Saqriani diabetis paTogenezSi orgvaria: erTis mrxiv,


mas adaptaciuri xasiaTi aqvs, radganac hiperglikemiis pirobebSi glukoza ufro
advilad aRwevs ujredebSi, meore mxriv, sisxlSi Saqris momatebisas izrdeba
gluko- da mukoproteinebis raodenoba, romlebic ileqeba SemaerTebel qsovilSi
da xels uwyobs hialinis warmoqmnas. es gansazRvravs Saqriani diabetis xSir
garTulebas – sisxlZarRvTa kedlebis aTerosklerozul cvlilebebs, kerZod
koronaruli sisxlZarRvebis aTerosklerozs (koronarul ukmarisobasa), qveda
kidurebis sisxlZarRvebis obliteracias, gangrenis ganviTarebas da a.S. meore
tipis Saqrian diabets xSirad Tan sdevs arteriuli hipertenzia.

im SemTxvevaSi, rodesac glukozis raodenoba sisxlSi aWarbebs 170-180 mg%-s,


viTardeba glukozuria. Saqris siWarbis gamo Sardis osmosuri wneva matulobs,
rac ganapirobebs Sardis raodenobis mkveTr momatebas, viTardeba poliuria, wylis
didi raodenobiT dakargva iwvevs wyurvils, aRiniSneba polidifsia. garda
glukozuriisa, pirveladi Sardis osmosuri wnevis momatebis da Sesabamisad,
poliuriis meqanizmSi monawileobs SardSi narCeni azotis, ketosxeulebis, ionebis
da osmosurad aqtiuri sxva nivTierebebis siWarbe.

miuxedavad hiperglikemiisa, insulinis naklebobisas urjedebi sakmarisi raode-


nobiT ver iTviseben glukozas da organizmi nawilobrivi SimSilis mdgomare-
obaSia. amiT aris gamowveuli Saqriani diabetis dros avadmyofebis mier sakvebis
didi raodenobiT miReba polifagia (e.w. mglis mada – bulimia).

cilovani cvlis darRveva Saqriani diabetis dros iwvevs hiperazotemias (narCeni


azotis momatebas sisxlSi) da azoturias. cilis cvlis darRveva dakavSirebulia
misi katabolizmis gaZlierebasTan Warbi glukogeneziT gamowveuli aminomJavebis
dezaminirebis intensifikaciiT.

cximovani cvlis darRveva Saqriani diabetis dros xasiaTdeba hiperlipidemiiT,


romelic ganpirobebulia qsovilebSi lipolizis gaZlierebiT, ujredebis mier
lipidebis utilizaciis darRveviT, umaRlesi cximovani mJavebis ujredebSi
transportis daTrgunviT, lipopreteinlipazis aqtivobis SemcirebiT da
qolesterinis sinTezis intensifikaciiT.

vinaidan Saqriani diabetis dros Zlierdeba cximovani mJavebis gadasvla cximis


depoebidan RviZlSi da maTi daJangva ketosxeulebad, mcirdeba am mJavebis
resinTezi, irRveva ketonuri sxeulebis daJangva (krebsis ciklis daTrgunvis
gamo). sisxlSi mkveTrad matulobs ketosxeulebis (acetoZmarmJava, acetoni, -
oqsierbomJava) raodenoba viTardeba ketonemia. rac iwvevs dekompensirebul
acidozs, organizmis Zlier intoqsikacias da centraluri nervuli sistemis
funqciis mkveTr daTrgunvas.

140
hiperglikemiis dros xSirad viTardeba diabeturi koma. diabeturi komis dros
aRiniSneba gonebis dakargva, taqikardia, hipotenzia, perioduli sunTqva.

ketonemiis (acetonemiis) dros ketosxeulebi gamoiyofa SardiT (ketonuria,


acetonuria) natriumis marilebis saxiT. sisxlSi mcirdeba natriumis
koncentracia, izrdeba Sardis osmosuri wneva, viTardeba poliuria.
acetoZmarmJavas siWarbe ganapirobebs qolesterinis didi raodenobiT warmoqmnas.
amitom Saqriani diabetis drosa aRiniSneba hiperqolesterinemia.

insulindamoukidebeli Saqriani diabetis dros insulinis sekrecia ar irRveva. ar


xdeba samizne ujredebze insulinis moqmedeba. lipolizi da ketogenezi ar
Zlierdeba. Sesabamisad, iSviaTad viTardeba nivTierebaTa cvlis iseTi mwvave
dekompensacia, rogoric aRiniSneba insulindamokidebul Saqrian diabetis dros.

qsovilebis insulinrezistentoba SeiZleba gamowveuli iyos insulinis da ujre-


debis receptorebis urTierTqmedebis darRveviT - am receptorebis raodenobis
SemcirebiT, insulinis Semcvelobis xangrZlivi mniSvnelovani momatebiT sisxlSi
(magaliTad, sakvebis Warbad miRebis SemTxvevaSi). ujredebis insulinreziste-
ntoba izrdeba agreTve insulinuri receptorebis dazianebisas antisxeulebiT.

nivTierebaTa cvlis darRveva Saqriani diabetis dros


   
naxSirwylovani cilovani cximovani wylis
- hiperglikemia -hiperazotemia -hiperlipidemia -poliuria
-hiperlaqtatemia -azoturia -ketonemia (polidipsia)
-glukozuria -ketonuria
-acidozi

fardobiTi hipoinsulinizmi

neiro- da kontrinsulinuri faqtorebi, romlebic faqtorebi, romlebic


fsiqogenuri faqtorebi arRveven insulinis aferxeben an(da) cvlian
faqtorebi realizacias samizne receptorebis
ujredebSi mdgomareobas

 stres-reaqcia  kontrinsulinuri  ujredebis  xangrZlivi


 simpaTikuri hormonebi fermentebis hiperinsulinemia
nervuli  insulinaza dazianeba  imunoglobulinebi
sistemis  antisxeulebi  ujredebis  Tavisufali
aqtivacia insulinis mimarT membranis radikalebi
 insulinis SemboWavi dazianeba  hidrolazebi
cilebi sisxlSi  lipoperoqsidebi

insulindamoukidebeli Saqriani diabeti

sqema 20
Saqriani diabetis mwvave garTulebebs miekuTvneba diabeturi ketoacidozi (acido
zuri koma), hiperosmosuri da hiperglikemiuri koma.

141
qronikuli garTulebebia: diabeturi angiopaTia, nevropaTia, nefropaTia,
encefalopaTia, kataraqta da sxv. kardiopaTia, osteo da arTropaTia, imunuri
sistemis aqtivobis daqveiTeba.

ketoacidozi ganpirobebulia insulinis simciriT. mas axasiaTebs progresuli


acidozi (ketosxeulebis dagrovebis gamo), poliuria (ketonemiis, hiperglikemiis,
azotemiis gamo), ketoacidozis dros aRiniSneba ionuri disbalansi, hipohi-
dratacia, hipovolemia, hipoqsia, viTardeba ketoacidozuri koma.

hiperosmosuri koma xSirad viTardeba insulindamoukidebeli diabetiT daava-


debul xandazmul avadmyofebSi. igi xasiaTdeba ufro maRali letalobiT vidre
ketoacidozuri koma.

hipoglikemiur komas iwvevs insulinis Warbi dozebis ineqcia an insulinis


ineqciis Semdeg sakvebis miRebis dagvianeba.

Saqriani diabetis dros ganviTarebuli qronikuli garTulebebi:


mikroangiopaTia _ mikrosisxlZarRvebis dazianeba. mikroangiopaTiis gamo
matulobs sisxlZarRvTa kedlis ganvladoba, warmoiqmneba mikroanevrizmebi,
mikroTrombebi, farTovdeba venulebi, yalibdeba mikrosisxlCaqcevebi. mkveTrad
mcirdeba qsovilebis sisxlmomarageba. mikroangiopaTiis ganviTarebis meqanizmi:
sorbitolis gaZlierebuli warmoqmna glukozidan, sorbitolis siWarbe
sisxlZarRvis kedelSi iwvevs gasqelebas, gamkvirvebas da distrofiuli
cvlilebis ganviTarebas. sisxlZarRvis kedeli iZens antigenur Tvisebebs,
warmoqmnili antisxeulebi da imunuri kompleqsebi azianeben sisxlZarRvis
kedels, qsovilebis iSemias, hipoqsias, nivTierebaTa cvlis darRvevas da
matabolizmis substratebis dagrovebas.

makroangiopaTiis ganviTareba axasiaTebs, upiratesad insulindamoukidebel dia-


bets. makroangiopaTiis dros aRiniSneba saSualo da msxvili kalibris arterie-
bis kedlebSi aTerosklerozuli cvlilebebis adreuli ganviTareba.

diabeturi neiropaTiebi viTardeba daavadebis adreul periodSi nervuli sistemis


nebismier nawilSi. periferiuli polinevropaTia, vegetaciuri nevropaTia,
radikulopaTia, mononevropaTia. ufro xSirad mZime nevropaTia aRiniSneba
xandazmul pacientebSi (daavadebis qronikuli mimdinareoba, maRali
hiperglikemia). nevropaTias iwvevs nivTierebaTa cvlis da intranevraluri
sisxlis mimoqcevis darRveva.

Saqriani diabetis xSiri garTulebaa retinopaTia, gamowveuli Tvalis qsovilebis


(gansakuTrebiT baduris qsovilis) mikroangiopaTiiTa da hipoqsiiT.

avadmyofTa sikvdilis xSiri mizezi (letaluri gamosavlis 40%) diabeturi


nefropaTiaa. nefropaTiis ganviTarebis mizezia mikro da makro angiopaTia.
gorelebis da milakebis bazaluri membranis gasqeleba ganapirobebs TirkmlebSi
filtraciis, reabsorbciis, sekreciis da eqskreciis darRvevas.

142
cilovani cvlis darRveva
cilebze organizmis moTxovnileba dRe-RameSi Seadgens 1,5-2,5g/kg.
cilovani cvlis darRvevas iwvevs:
1. miRebuli azotovani nivTierebebisa da organizmis moTxovnilebis Seusabamoba;
2. cilis monelebis darRveva kuW-nawlavis traqtSi;
3. cilis Semcvelobis cvlilebebi sisxlis plazmaSi;
4. aminomJavebis transmembranuli gadatanis darRveva;
5. aminomJavebis metabolizmis darRveva;
6. cilis katabolizmis saboloo etapebis darRveva.

cilebis Warbi raodenobiT miReba. mizezebi: Warbi raodenobiT sakvebis miReba,


daubalansebeli dieta (cilebiT mdidari produqtebis Warbi raodenobiT
gamoyeneba), proteosinTezis aqtivacia.

gamovlineba: cilebiT mdidari sakvebisadmi zizRi, dispefsiuri movlenebi


(faRaraTi, yabzoba), disbaqteriozi, sisxlSi cilis raodenobis momateba,
dadebiTi azotovani balansi.

cilebis arasakmarisi raodenobiT miReba. ZiriTadi mizezia: SimSili _


 absoluturi (wylisa da sakvebis miRebis Sewyveta);
 sruli (mxolod wylis miReba);
 arasruli (sakvebis mcire raodenobiT miReba);
 nawilobrivi (sakvebSi misi calkeuli komponentebis nakleboba).

cilebis ukmarisobis gamo cxovelqmedebis mZime darRvevebi viTardeba mxolod


absoluturi da sruli SimSilis dros. cilovani ukmarisobiT mimdinareobs
kvaSiorkori da alimenturi distrofia. kvaSiorkori – cilovan-energetikuli
ukmarisobaa, romelic gamowveulia sakvebSi cilis ararsebobiT an deficitiT.
kvaSiorkoris dros aRiniSneba sxeulis masis Semcireba, mniSvnelovani
hipoproteinemia, lipoproteinemia, imunodeficiti, uaryofiTi azotovani balansi,
apaTia, hipodinamia, fizikuri da gonebrivi ganviTarebis Seferxeba. hipoonkiis
Sedegad viTardeba SeSupeba, hipovolemia, hiperaltosteronizmi (hipernatriemia,
hipokaliemia). cilovani ukmarisoba iwvevs mniSvnelovani cvlilebebis
ganviTarebas Zvlis tvinSi, saWmlis momnelebel sistemaSi (wvrili nawlavis
atrofia da aqilia). kvaSiorkoris dros prognozi arakeTilsaimedoa.

alimenturi distrofia (alimenturi marazmi) cilovan-energetikuli ukmarisobaa,


romelic dakavSirebulia SimSilTan. cilovani SimSili iwvevs Zvlebis, kunTebis,
kanis, naklebad Sinagani organoebis cilebis mobilizacias. es procesi iwyeba
sakvebis energetikuli Rirebulebis 50%-iT da metad Semcirebis pirobebSi.
alimenturi distrofiis dros aRiniSneba saerTo sisuste, Tavbrusxveva, SimSilis
SegrZneba, Semcivneba. sigamxdre iwyeba saxidan, rac avadmyofs aZlevs moxucebul
Sesaxedaobas. tuCebi mkveTri wiTeli ferisaa, mcirdeba sisxlSi cilis
Semcveloba, xSirad aRiniSneba hipolipoproteinemia, hipoglikemia, ketonemia,
imunodeficiti, fizikuri da gonebrivi ganviTarebis Seferxeba.

saWmlis monelebis darRveva kuWsa da nawlavebSi


mizezebi: hipoaciduri mdgomareoba (kuWSi lorwovani garsis atrofiis dros),
pefsinis Semcvelobis da (an) aqtivobis Semcireba, kuWis nawilis rezeqcia,
malabsorbciis sindromi, enteritebi, wylulovani koliti, pankreatiti, nawlavTa
divertikulozi, enterokinazas ukmarisoba (genuri mutaciis gamo).

aminomJavebis transmembranuli gadatanis moSla. mizezebi: sxvadasxva genezis


membranopaTiebi _fankonis sindromi, cistinuria, mZime metalebis marilebiT

143
mowamvla (spilenZis, tyviis, vercxliswylis, kadmiumis), endotoqsinemia (spilenZis
naerTebiT mowamvla). membranopaTiebis dros irRveva aminomJavebis transporti
nawlavebidan sisxlSi, sisxlidan hepatocitebSi da organoebis da qsovilebis
ujredebSi.

aminomJavebis metabolizmis darRveva. ganasxvaveben pirvelad (memkvidreobiT,


Tandayolil) _ fenilketonuria, alkaptonuria, TirozinopaTiebi (albinizmi,
Tirozinozebi da sxv.) da meorad (SeZenil, simptomur) darRvevebs. rogorc wesi,
es darRvevebi iwveven cilebis, lipidebis, vitaminebis, naxSirwylebis,
eleqtrolitebis, wylis da nukleinuri mJavebis metabolizmis darRvevas.

sisxlis plazmaSi cilebis Semcvelobis cvlileba.


proteinemiis done warmoadgens sxvadasxva qsovilebsa da organoebSi
proteosinTezisa da proteolizis Tanafardobis Sedegs. sisxlis cilebis 56%
Seadgens albuminebi, 44%-s globulinebi (1, 2, 1, )

hiperproteinemia _ sisxlis plazmaSi cilis koncentraciis momateba.


gamoyofen Semdegi saxis hiperproteinemiebs:
1.hipersinTezurs (WeSmariti), romelic warmoadgens cilebis an paraproteinebis
hiperproduqciis Sedegs.
2.hemokoncentraciuls (cru), romelic viTardeba diareis, Rebinebis, ofldenis,
damwvrobiTi daavadebis dros. am saxis hiperproteinemia hemokoncentraciis
Sedegia, proteosinTezis gaZlierebis gareSe.

hipoproteinemia _ sisxlis plazmaSi cilis saerTo koncentraciis Semcireba.


ganasxvaveben Semdegi saxis hipoproteinemiebs:
1.hiposinTezurs (WeSmariti), romelic SeiZleba iyos:
a) pirveladi, memkvidreobiTi an Tandayolili (magaliTad, brutonis daavadeba).
b) meoradi simptomaturi, SeZenili (magaliTad, Tirkmlis, RviZlis ukmarisoba,
cilovani SimSili, damwvrobiTi daavadeba).
2) hemodiluciurs (cru) _ igi ganpirobebulia hipervolemiiT (magaliTad,
Tirkmlis ukmarisobis, hiperaldosteronizmis dros).

paraproteinemia aRiniSneba mielomuri daavadebis (simsivnuri plazmocitebi


gamoimuSaveben anomalur Ig molekulis msubuq da mZime jaWvebs), limfomis
(warmoiqmneba anomaluri IgM) dros.

cilis katabolizmis finaluri procesebis darRveva xasiaTdeba Sardovanas,


SardmJavas, amiakis, kreatininis warmoqmnis cvlilebis da gamoyofis darRveviT.

narCeni azoti _ sisxlSi aracilovani (narCeni) azotis Semcveloba normaSi


Seadgens 14,3-28,5 mmol/l.

amiaki _ narCeni azotis yvelaze citotoqsikuri (toxicon – Sxami) komponenti. is


advilad SeaRwevs ujredSi da iwvevs fermentebis, citoplazmis komponentebisa da
membranebis alteracias. normaSi amiaki ujredis SigniT ganicdis inaqtivacias,
erTveba ketomJavebis aminirebis procesSi.

Sardovana warmoiqmneba RviZlSi, organizmidan gamoiyofa Tirkmlebisa da saofle


jirkvlebis saSualebiT. Tavad Sardovanas ar gaaCnia toqsikuri moqmedeba.
paTologiis pirobebSi Sardovanas didi raodenoba gamoiyofa nawlavebiT, sadac
ganicdis katabolizms nawlavis floris moqmedebiT da warmoiqmneba
maRaltoqsikuri amiaki (Sardovana Tirkmlis ukmarisobis paTogenezis erT-erTi
ZiriTadi rgolia).

144
kreatini da kreatinini. sisxlsa da SardSi kreatininis raodenoba mniSvnelovnad
icvleba Tirkmlis ukmarisobis, Saqriani diabetis kunTebis hipotrofiis,
miozitebis, miasTeniis, SimSilis dros.

disproteinozi _ paTologiuri mdgomareoba, romelic xasiaTdeba cilebis


fizikur-qimiuri Tvisebebis cvlilebebiTa da maTi funqciis darRveviT.
ganasxvaveben Semdegi saxis disproteinozebs:
1. ujreduls _ distrofiebi
2. ujredgares _ amiloidozi, hialinozi, mukoiduri da fibrinuli Sesieba.

amiloidozi _ mdgomareoba, romelic xasiaTdeba anomaluri cilebisa da


polisaqaridebis (glikoproteinebis) kompleqsebis dagrovebiT ujredSoris
sivrceebSi, sisxlZarRvebis kedlebsa da maT irgvliv.

ZiriTadi gamovlinebebi: albuminuria, romelic viTardeba TirkmlebSi albuminis


reabsorbciis darRvevis Sedegad. albuminuria da RviZlis ukmarisoba
ganapirobebs hipoproteinemias, hipovolemia - arteriul hipotenzias, xolo
Tirkmelebis ukmarisoba azotemias da uremias.

hialinozi _ mdgomareoba, romlis drosac SemaerTebel qsovilSi grovdeba


araamiloiduri cila, romelic aRiniSneba qronikuli anTebiTi procesebis,
autoagresiuli daavadebebisa da plazmis cilebiT SemaerTebeli qsovilis
gaJRenTis dros (magaliTad, Saqriani diabetis, arteriuli hipertenziis,
arteriosklerozis dros).

SardmJavas warmoqmnisa da gamoyofis darRveva. SardmJava aris purinuli fuZeebis


saboloo produqti, romelic Sedis nukleinuri mJavebis struqturaSi. SardmJavas
warmoqmnisa da gamoyofis darRveva aRiniSneba Tirkmlebis daavadebebis,
leikozebis, gansakuTrebiT ki podagris dros.

podagra (nikrisis qari). podagris dros aRiniSneba sisxlSi


SardmJavas donis momateba - hiperurikemia (norma 4 mg%).

pirveladi podagra ganpirobebulia memkvidruli winaswa-


rganwyobiT, romelic gadaecema dominanturi tipiT, im
faqtorTa naklebobiT, romlebic akaveben SardmJavas xsnad
mdgomareobaSi. avaddebian podagriT ZiriTadad mamakacebi,
upiratesad xandazmul asakSi (asakobrivi hiperurikemia).

meoradi podagra viTardeba Saqriani diabetis, simsuqnis,


arteriuli hipertenziis dros.

risk faqtorebi: SardmJavas warmoqmnis gaZliereba sakvebSi


purinebis siWarbis dros (didi raodenobiT xorcis, rZis,
xizilalas, Tevzis, yavis, kakaos, Sokoladis da sxv.
gamoyeneba), purinuli nukleotidebis katabolizmis
gaZliereba (citostatikebis miReba, masiuri apoptozi),
SardiT SardmJavas gamoyofis Seferxeba (Tirkmlis
ukmarisoba, acidozi), SardmJavas sinTezis gaZliereba da
sur. 48. podagruli misi gamoyofis Semcireba (Sokuri mdgomareoba, alkoho-
kvanZebi yurze lizmi).

podagris gamovlineba: hiperurikemia, SardmJavas marilebis daleqva organoebSi,


qsovilebSi, saxsrebSi, saxsrebis anTeba, kristalebis garSemo viTardeba anTeba
da granulaciuri qsovili _ warmoiqmneba kvanZebi (tophy irici) aRiniSneba tkivili,

145
saxsrebis deformacia, cxeleba, nefro- da uroliTiazi, pielonefriti,
nefrosklerozi, Tirkmlis ukmarisobis niSnebi (uremia) (sur. 48).

1. romeli hormonebis siWarbem SeiZleba gamoiwvios hiperglikemia


1. glukagonis
2. antidiurezuli hormonis
3. adrenalinis
4. insulinis

2. hiperinsulinizmis dros xdeba


1. glikogenezis gaZliereba
2. glukozis transportis aqtivacia ujredSi
3. ujredSi glukozis transportis Seferxeba
4. ketogenezis aqtivacia

3. hiperglikemiis mizezebia
1. naxSirwylebis Warbi miReba
2. insulinis mimarT receptorebis mgrZnobelobis Semcireba
3. adrenalinis siWarbe
4. somatotropuli hormonis nakleboba

4. hipoglikemiuri komis paTogenuri wamyvani meqanizmia


1. miokardis naxSirwylovani “SimSili”
2. sisxlis hipoosmia
3. insulinis mimarT antisxeulebis warmoqmna
4. Tavis tvinis enetgetikuli naxSirwylulovani “SimSili”.

5.Saqriani diabetis dros glukozuriis mizezia


1. ketonemia
2. hiperqolesterinemia
3. hiperglikemia
4. sisxlis hipoosmia

6. Saqriani diabetis sawyis stadiaze aris poliuriis mizezebia


1. hiperaldosterinemia
2. Tirkmlis mikroangiopaTia
3. hiperglikemia
4. ketonemia

7.DSaqriani diabetis garTulebebia


1. nefropaTia
2. metaboluri alkalozi
3. imunodeficituri mdgomareoba
4. aTerosklerozi

8. glikogenozebis mizezebia
1. glikogenolizis fermentebis masinTezirebeli genebis mutacia
2. glikogenolizis fermentebis dabali aqtivoba
3. alimenturi hiperglikemia
4. RviZlSi gluko da glikogeis sinTezis darRveva

9. Saqriani diabetis dros aRiniSneba


1. hiperlaktatemia
2. hiperazotemia
3. hiperlipidemia
4. metaboluri alkalozi

146
10. naxSirwylebis cvlis darRvevis tipobrivi formebia
1. Saqriani diabeti
2. hipoglikemiebi
3. glikogenozebi
4. uSaqro diabeti

I. 1.Saqriani diabetiT daavadebuli pacientis Civilebia: gaZlierebuli wyurvili,


mudmivi SimSilis Segrzneba da madis momateba, didi raodenobiT Sardis gamoyofa.
CamoayalibeT aRniSnuli Civilebis warmoSobis meqanizmebi

2. pacients, romelic 10 welia daavadebulia Saqriani diabetiT Cautarda


laboratoriuli kvleva. gamovlinda normoglikemia da glukozuria. SesaZlebelia Tu
ara aRniSnuli cvlilebebis ganviTareba Saqriani diabetis dros. pasuxi daasabuTeT.

3. avadmyofs Cautarda Sardis saerTo analizi. gamovlinda glukozuria. miuTiTeT


romeli paTologiuri procesisTvis an daavadebisTvis aris damaxasiaTebeli
glukozuriis ganviTareba
1. uSaqro diabeti
2. Saqriani diabeti
3. hiperlipidemia
4. alimenturi hiperglikemia
5. hiperosmolaruli diabeturi koma.

4. avadmyofi Saqriani diabetiT uCivis: mxedvelobis daqveiTebas, periodulad tkivils


gulis areSi, tkivilsa da dabuJebis SegrZnebas qveda kidurebSi gansakuTrebiT
fizikuri datvirTvis dros. ra iwvevs aRniSnul Civilebs Saqrian diabets? daasabuTeT
Tqveni pasuxi.

5. travmis Sedegad miRebuli dazianebis adgilze pacients Camouyalibda qronikuli


anTebis kera. Catarebuli kliniko laboratoriuli gamokvlevis Sedegad daudginda
Saqriani diabeti. SesaZlebelia Tu ara qronikuli anTebiTi procesis mizezi iyos
Saqriani diabeti. daasabuTeT Tqveni pasuxi.

II romeli saxis nivTierebaTa cvlis darRveva, iwvevs I,II,III,IV cvlilebebs Saqriani


diabetis dros
I II III IV
1.hiperglikemia 1.hiperazotemia 1.hiperlipidemia 1.polidipsia
2.hiperlaktatemia 2.azoturia 2.ketonemia 2.poliuria
3.glukozuria 3.ketonuria
4.acidozi 4.acidozi
Saqriani diabetis mwvave garTulebebia

I II
1.diabeturi ketoacidozi 1.angiopaTia
2.hiperosmolaruli koma 2. encefalopaTia
3. hipoglikemiuri koma 3. nefropaTia
4. retinopaTia
5. nevropaTia

III CamoTvaleT

1. hipoglikemiis mizezebi
2. hipoglikemiis klinikuri gamovlinebebia

I II
1. bradikardia 1.taqikardia
2. kankali 2. SimSilos SegrZneba
3. piris simSrale 3. kankali
4. poliuria 4. oflianoba
5. gonebis dakargva 5. gonebis dakargva

147
III.emociur hiperglikemias iwvevs
1. simpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba
2. parasimpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba
IV
1. CamoTvaleT cilovani cvlis darRvevis mizezebi
2. CamoTvaleT cru hiper da hipoproteinemiis gamomwvevi mizezebi
3. riTi xasiaTdeba cilis katabolizmis finaluri procesebis darRveva?
4. ujreduls Tu ujredgare disproteinebs miekuTvneba amiloidozi, hialinozi,
mukoidozi
5. ra klinikuri niSnebi axasiaTebs podagras?

lipidebis cvlis darRveva

lipidebi (cximebi) sxvadasxva qimiuri Senebis nivTierebebia, romlebic


warmoadgenen umaRlesi cximovani mJavebisa da rTuli eTerebis kompleqss.
lipidebi wyalSi ar ixsnebian, cximi kargad ixsneba organul gamxsnelebSi.

lipidebi ujredis membranis ZiriTadi komponentia_isini aregulireben maT


ganvladobas, warmoadgenen energiis wyaros Tirkmelebis, RviZlis, ganivzoliani
kunTebisa da nervuli sistemebisaTvis. calkeuli lipidebi (biologiurad aqtiuri
nivTierebebi) _ leikotrienebi, prostaglandinebi, Trombocitebis aqtivaciis
faqtori, steroiduli hormonebi aregulireben organoebisa da qsovilebis
funqciebs. cximebze adamianis organizmis dRiuri moTxovnileba Seadgens 80-100g-s.

lipiduri cvlis darRveva viTardeba:


1.kuW-nawlavis sistemaSi cximebis monelebis, Sewovisa da transmembranuli
gadatanis moSlis Sedegad (lipazas, naRvlis deficitis, sakvebis monelebis,
enteritebis, wvrili nawlavis kedelSi sisxlis mimoqcevis moSlis dros).
2.qsovilebSi cximebis metabolizmis moSlis Sedegad (lipazas, fosfolipazas,
lipoproteinlipazas deficitisa da defeqtis dros).

normaSi cximebis Sewovis erT-erT ZiriTad pirobas warmoadgens maTi emulgireba,


daSla glicerinad da cximovan mJavebad da naRvlis mJavebTan naerTebis
qoleinatebis warmoqmna.

cximovani mJavebi da monogliceridebi


warmoiqmneba cximebis pankreasuli li-
paziT daSlis Sedegad. pankreatitis,
pankreonekrozis, sklerozis, cirozisa
da siyviTlis dros darRveulia cxi-
mebis Sewova, maTi Semcveloba
ganavalSi matulobs (steatorea).
cximebis Sewova irRveva agreTve
faRaraTis (nawlavebSi cximis swrafi
gadaadgileba), sakvebSi Ca2+ da Mg2+
Warbi Semcvelobis (warmoiqmneba
wyalSi uxsnadi sapnebi),
fosforilirebis darRvevis (SxamebiT
mowamvla), enteritebis (epiTeliumis
dazianeba) A da B avitaminozebis
(trigliceridebis resinTezSi monawi-
le fermentebis warmoqmnis darRvevis
dros. Zvlis tvinis, cximovani
qsovilis dazianebisa da lipoiduri
sur. 49. cximis dagroveba gulSi

148
nefrozis dros viTardeba lipuria (cximis arseboba SardSi).

normalur pirobebSi organizmis mier xdeba cximis 95% aTviseba, 5% gamoiyofa


ZiriTadad nawlavebiT, umniSvnelo nawili cximovani da saofle jirkvlebiT.

nawlavebidan cximi gadadis limfur sistemaSi, Semdeg venebSi da sisxlSi


neitraluri cximi cirkulirebs lipoproteidebis da qilomikronebis saxiT. maTi
nawilis Sekaveba xdeba filtvebSi, romlebic aregulireben cximebis gadasvlis
process. arteriul sisxlSi (filtvebis lipopeqtiuri funqcia) filtvebis
sunTqviTi funqciis Semcirebisas (emfizema, pnevmoToraqsi) cximebi lagdeba
filtvebSi, xolo maTi funqciis gaZliereba iwvevs lipidebis gadasvlas sisxlsa
da qsovilebSi Calagebas cximis depoebSi (magaliTad, momRerlebSi). sisxlis
qilomikronebis daSla xdeba lipoproteid lipaziT, romelic Tavisufldeba
sisxlZarRvebis endoTelidan (heparinis gavleniT). am procesis Sedegad
warmoiqmneba araesTerificirebuli cximovani mJavebi. isini adsorbirdebian albu-
minsa da -lipoproteidebze da transportirdebian organoebsa da qsovilebSi.
RviZlSi am mJavebis nawili resinTezirdeba trigliceridebad, nawili ki
gamoiyeneba rogorc energiis wyaro.

hiperlipemia _ sisxlSi cximebis donis momateba 3,5-8 g/l-ze metad. hiperlipemia


SeiZleba iyos: alimenturi, transportuli (cximebis gadanacvlebisas depodan
RviZlSi) da retenciuli (cximebis sisxlSi Sekavebis Sedegad mag.: sisxlis
proteinuli fraqciebis Tanafardobis cvlilebis gamo).

lipoproteid lipazas gaaqtiveba xdeba heparinis zemoqmedebiT, naRvlis mJavebi,


NaCl-ki lipoproteid lipazas inhibitorebi arian.

cximovani infiltracia da distrofia. qsovilSi cximebi iJangeba an deponirdeba.


rodesac irRveva es procesi da cximi grovdeba cximovani qsovilis gareT,
viTardeba cximovani infiltracia. infiltraciis da cximovani ujredebis
protoplazmis struqturis dazianebis dros viTardeba cximovani distrofia.
SesaZlebelia, agreTve cximovani dekompoziciis ganviTareba. igi viTardeba maSin,
rodesac ujredebSi Cndeba cximebi lipoproteiduli kompleqsebis darRvevis
Sedegad. cximovani infiltraciis mizezi SeiZleba iyos hidrolizuri da JangviTi
fermentebis aqtivobis daqveiTeba (mowamvlis, avitaminozebis, virusuli infeqciebis
dros). yvelaze xSirad cximovani infiltracia viTardeba RviZlSi.

mizezebi:
1. sakvebTan erTad cximis didi raodenobiT miReba;
2. cximebis depo organoebidan mobilizeba;
3. lipolizisa da umaRlesi cximovani mJavebis Jangvis darRveva;
4. cximebis RviZlidan gamotanis darRveva.

cximovani infiltraciis paTogenezSi didi mniSvneloba eniWeba fosfolipidebis


sinTezis darRvevas, romlebic uzrunvelyofen cximis dispergirebas da RviZlidan
gamosvlas. fosfolipidebi Sedian -lipoproteidebis SemadgenlobaSi da xels
uwyoben RviZlis ujredebidan maT gamotanas. cximovani mJava monawileobs
fosfolipidebis sinTezSi da maT SemadgenlobaSi tovebs RviZlis ujredebs.
sakvebSi qolinisa da meTioninis, agreTve sxva lipotropuli nivTierebebis
ukmarisobisas (qolini da meTionini warmoadgenen RviZlis mTavari fosfolipidis
- lecitinis komponentebs) viTardeba RviZlis alipotropuli cximovani
infiltracia. amgvar cvlilebebs iwvevs endogenuri lipotropuli faqtoris _
lipokainis deficiti, romelic warmoiqmneba kuWqveSa jirkvalSi (am faqtoris
ukmarisoba Saqriani diabetis dros iwvevs RviZlis cximovan infiltracias).

149
cximebis Sualeduri cvlis darRveva. cximovani cvlis pirveli etapi lipolizia.
lipolizis dros gamoTavisuflebuli cximovani mJavebi ganicdian -Jangvas da
warmoqmnian acetilkoenzim A-s, misi ori molekulis kondensaciisas miiReba
acetoacetilkoenzim A. normis pirobebSi acetoacetilkoenzim A-sgan ZiriTadad
RviZlSi warmoqmnili acetosxeulebi acetoni,  oqsierbomJava, acetoZmarmJava sxva
organoebSi da qsovilevbSi (filtvebi, kunTebi, Tirkmlebi da sxva). iJangeba CO2
da H2O-mde. yvela zemoT aRniSnuli nivTiereba erTiandeba ketonuri (acetonuri)
sxeulebis saxelwodebiT. maTi donis momateba RviZlSi iwvevs ketozs, RviZlis
dazianeba toqsikoinfeqciuri faqtorebiT da glikogenwarmomqmneli funqciis
darRveva iwvevs cximovani mJavebis momatebas RviZlSi. am SemTxvevaSi ketozs Tan
sdevs RviZlis cximovani infiltracia. ketozis ganviTarebis erT-erT ZiriTad
mizezs warmoadgens naxSirwylebis deficiti, rac Tavis mxriv iwvevs RviZlis
gaRaribebasa da krebsis ciklis darRvevas (mag.: SimSilis, emociuri daZabulobis,
Zlieri fizikuri datvirTvis, Saqriani diabetis mZime formebis dros).

cximovan qsovilSi cximebis cvlis darRveva. cximovan qsovilSi mimdinareobs


cvlis intensiuri procesebi. cximovan qsovilSi cximis Warbi raodenobiT
dagroveba xdeba sakvebSi naxSirwylebis siWarbis, glukozis cvlis aqtivaciis
(insulinisa da prolaqtinis gavleniT), naxSirwylebidan cximebis warmoqmnis
gaZlierebis gamo. glukozis siWarbis SemTxvevaSi cximebis nawili, rogorc
energiis wyaro, iTiSeba da grovdeba cximis depoebSi, glukozis deficitis dros
ki piriqiT _ adgili aqvs cximebis depoebidan mobilizacias. cximovani cvlis
regulaciaSi mniSvnelovan rols asruleben nervuli da endokrinuli sistemebi.
emociuri daZabva da simpaTikuri nervebis gaRizianeba iwvevs depo organoebidan
cximebis mobilizacias da gaxdomas, xolo parasimpaTikuri nervebis gaRizianeba _
cximebis dagrovebas. somatotropini, Tirotropini, Tiroqsini iwveven depo
organoebidan cximis mobilizacias (wonaSi kleba aRiniSneba hiperTireozis,
gaZlierebuli zrdis pirobebSi da sxva). lipolizs aZlierebs -lipotropini.
glukokortikoidebi xels uwyoben cximis mobilizacias da aferxeben lipogenezs,
Tumca es hormonebi iwveven hiperglikemias da RviZlSi glikogenis dagrovebasa da
cximovan qsovilSi lipidebis Calagebas. hiperkorticizmis dros xdeba cximebis
dagroveba depo organoebSi (icenko-kuSingis daavadeba da sindromi). analogiuri
moqmedeba vlideba kortikotropinis sekreciis stimulaciis dros.

insulini aferxebs cximis gamosvlas depo organoebidan, xels uwyobs


naxSirwylebis cximebad gardaqmnas, glikogenis dagrovebas RviZlSi. sisxlSi
glukozis donis SemcirebiT insulini aZlierebs madas. am rTuli sistemis
neirohumoruli regulaciis moSla safuZvlad udevs cximovan qsovilSi cximis
Warb dagrovebas _ simsuqnes.

simsuqne
simsuqne - organizmSi cximis Warbi raodenobiT
dagroveba trigliceridebis saxiT. am dros
sxeulis masa matulobs 20-30%-iT. Tavad cximis
masis momateba ar warmoadgens organizmisaTvis
saSiSroebas, Tumca amcirebs mis adaptaciur
SesaZleblobebs da zrdis daavadebaTa ganviTa-
rebis risks (Saqriani diabeti, hipertonuli
daavadeba, aTerosklerozi, gulis iSemiuri daa-
vadeba, prostatis, sarZeve jirkvlis, endome-
triumis kibo). ekonomikurad ganviTarebul qve-
ynebSi mozrdil pirTa 30%-s aReniSneba Warbi
wona.

sur. 50 simsuqne
150
simsuqne lokalizaciis mixedviT SeiZleba iyos:
zogadi (Tanabari) da adgilobrivi (lokaluri lipohipertrofiuli)

qaluri (cximis dagroveba upiratesad dundulebisa da TeZoebis areSi) da


mamakacuri (cximis dagroveba upiratesad muclis areSi) tipis (sur. 50).

ganasxvaveben simsuqnis Semdeg formebs:


_hiperplaziurs (cximovani ujredebis ricxvis gazrda)
_hipertrofiuls (cximovani ujredebis masis gazrda, ZiriTadad aRiniSneba 35
wlis zeviT).
_Sereuls (vlindeba bavSvTa asakSi).
simsuqne SeiZleba iyos:
_pirveladi (hipoTalamuri)
_meoradi (simptomuri) viTardeba energiis xarjvis daqveiTebisa da lipidebis
sinTezis aqtivaciis dros.

simsuqnis neirogenuri meqanizmebi:


1. centrogenuri (kortikogenuri, fsiqogenuri). fsiqikuri darRvevebi iwveven
mudmiv, dauokebel ltolvas sakvebis miRebisadmi (serotoninerguli,
opioiderguli sistemis aqtivacia). sakvebi aRiqmeba, rogorc Zlieri dadebiTi
stimuli (dopingi). sakvebis miReba iwvevs kmayofilebis, komfortis SegrZnebas.
2. hipoTalamuri (dienfecaluri, qerqqveSa).
mizezebi: tvinis Seryeva, encefaliti, metastazebi. hipoTalamusis neironebis
dazianeba. paTogenezi: neiropeptid Y-sinTezisa da sekreciis zrda (es peptidi
aZlierebs SimSilis SegrZnebasa da madas), SimSilis SegrZnebis stimulacias,
hipoTalamusis neironebis hiposentecia neiropeptid _ Y-is inhibitorebis
(leptinis) mimarT da Warbi raodenobiT sakvebis miReba.

simsuqnis endokrinuli variantebi:


1. leptinuri. leptini warmoiqmneba cximovan ujredebSi, amcirebs SimSilis
SegrZnebas da aZlierebs energetikul danaxarjebs.
leptinis ukmarisoba iwvevs SimSilis SegrZnebis gaZlierebas, madis momatebas,
rac ganapirobebs sakvebis Warbi raodenobiT miRebas;
2. hipoTireoiduli. Tireoiduli hormonebis efeqtebis ukmarisoba iwvevs
lipolizis intensivobis daqveiTebas, qsovilebSi metabolizmis daTrgunvas,
organizmis energetikuli xarjvis Semcirebas;
3. Tirkmelzeda: glukokortikoidebis efeqtebis siWarbe ganapirobebs
glukogenezis aqtivacias, iwvevs hiperglikemias adipocitebSi (cximovan
ujredebSi) glukozis transportis gaZlierebas, glikolizis aqtivacias,
lipolizis Seferxebas;
4. insulinuri: insulinis receptorTa ricxvis momateba an (da) maTi
hipersensitizacia ganapirobebs lipogenezis aqtivacias adipocitebSi.

simsuqnis ganviTarebaSi garkveul rols asrulebs memkvidruli faqtori, romelic


gansazRvravs cximovan qsovilSi lipocitebis raodenobas da sidides.

kvebis centris funqcia damokidebulia signalebze, romelic miiReba saWmlis


momnelebeli sistemis receptorebidan. kuWis garkveuli xarisxiT gaWimva aferxebs
kvebis centris agznebas. kuWis kedelSi nervuli daboloebebis mgrZnobelobis
daqveiTebisas kvebis centris agzneba xdeba mxolod kuWis sagrZnoblad
gaganierebis dros, rac Tavis mxriv qmnis zedmeti sakvebis miRebisa da simsuqnis
ganviTarebis pirobebs.

xangrZlivi da Zlieri simsuqne iwvevs sasicocxlo mniSvnelobis organoebSi rig


funqciur cvlilebebs, metabolur darRvevebs da struqturul Zvrebs. gulis

151
kunTSi cximis Calageba ganapirobebs misi kumSvadobisa da sisxlmomaragebis
daqveiTebas. simsuqnes xSirad Tan sdevs aTerosklerozi, arteriuli wnevis
momateba, sisxlis Sededebis gaZliereba, Trombozis ganviTareba. am dros uare-
sdeba filtvebis ventilacia, aRiniSneba sasunTqi sistemis qronikuli
anTebebisadmi midrekileba. viTardeba cirkulaciuri da sunTqviTi hipoqsia, umni-
Svnelo datvirTvisas aRiniSneba qoSini. simsuqne SeuRlebulia
insulinrezistentul Saqrian diabetTan, insulinrezistentobis dros simsuqne
dakavSirebulia cximovani ujredebis zedapirze insulinis mimarT receptorebis
raodenobis SemcirebasTan.
kaxeqsia

ganleva da kaxeqsia _ cximovani qsovilis masis mniSvne-


lovani Semcireba. ganlevis dros cximovani qsovilis
deficiti Seadgens 20-25%-s, xolo kaxeqsiis dros _ 50%-s.
ganlevac da kaxeqsiac iwvevs organizmis cxovelqmedebis
mniSvnelovan cvlilebebs, ramac SeiZleba gamoiwvios
sikvdili (sur. 51).

ganasxvaveben ganlevisa da kaxeqsiis garegan da Sinagan


mizezebs. organizmis gamofitva SeiZleba gamowveuli iyos
nawilobrivi an sruli SimSiliT, sakvebis dabali kalori-
ulobiT, tvinis travmiT, stresiT, hipoTalamusis iSemiiT,
malabsorbciiT da sxv.

pirvelad ganlevas da kaxeqsias iwvevs neiropeptid Y


sinTezis da gamoyofis Sewyveta an Semcireba hipoTa-
lamusSi (travma, hipoTalamusis iSemia, xangrZlivi stresi)
da neiropeptid Y mimarT samizne ujredebis hiposensi-
tizacia; adipocitebSi da makrofagebSi kaxeqtinis sinTezi;
anoreqsia.

meorad ganlevas da kaxeqsias iwvevs insulinis, glukoko-


rtikoidebis deficiti, somatotropinisa hiperproduqcia,
malabsorbcia, simsivnis nekro-zuli faqtori.
sur. 51. kaxeqsia
martivi <---- lipidebi ----> rTuli
-neitraluri cximi: -fosfolipidebi (cximovani
cximovani mJavebis eTri mJavebis, glicerinis, fosforis
-umaRlesi cximovani mJavis azotis fuZe)
mJavebis da umaRlesi -glikolipidebi (cximovani mJave-
spirtebis eTeri bis spirtebis an sulfatebis
kompleqsi)
- steroidebi (cximovani mJavebis da
cikluri spirtebis eTeri

sxeulis masis indeqsi xarisxi Sefaseba


18,5-24,9 I norma
25-29,9 II sxeulis masis momateba
xarisxi, romelic “Surs”
iwvevs
30-39,9 III msuqani xarisxi, romelic
“Rimils” iwvevs
>40 IV avadmyofuri simsuqnes
xarisxi, romelic
“TanagrZnobas” iwvevs

152
brokis indeqsis idealuri masa – simaRle (sm) – 100
masis indeqsi = sxeulis masa (kg)
simaRle (m2) N=18,5-24,9/kg/ m2

simsivnis nekrozis faqtori  (Tumor Nekrosis Factor TNF) citokini, romelsac


gamoimuSaveben aqtivirebuli da makrofagebi _ mZlavri imunomodulatoria da
anTebiTi procesis agenti. provocirebs revmatoiduli arTritis, mravlobiTi
sklerozis, endotoqsikuri Sokis ganviTarebas da kaxeqsias simsivneebis da Sidsis
dros.

aTerosklerozi

aTerosklerozis ZiriTadi risk-faqtoria: Saqriani diabeti, arteriuli


hipertenzia, simsuqne, hiperqolesterinemia, hipodinamia, gul-sisxlZarRvTa
daavadebebi da sxva.

aTerosklerozis iniciaciis etapi

aTeroskleroris risk-faqtorebi

endoTeluri ujredebis dazianeaba (imunopaTologiuri reaqciebi,
hipoqsia, endotoqsemia, disproteinemia, arteriuli wnevis cvlilebebi)

adheziis ujredebis molekulebis sinTezis aqtivacia da eqspresia endoTeliocitebis


zedapirze (seleqtinebis, integrinebis, simsivnis nekrozis faqtoris)

mononuklearebis da Trombocitebis adhezia endoTeliocitebze
 
lipoproteinebis mononuklearebis da Trombocitebis
transporti subendoTelialur gadasvla subendoTelialur sivrceSi
sivrceSi
 
lipoproteinebis modifikaciis modificirebul lipoproteinebis
xarisxis zrda STanqma makrofagebiT,
“poyieri” ujredebis warmoqmna

aTerosklerozis progresirebis etapebi

monocitebis da Trombocitebis migracia intimis dazianebis zonaSi



qemotaqsisis zrdis, simsivnis nekrozis faqtorebis, kininebis, prostaglandinebis,
Jangbadis aqtiuri formebis, lipoperoqsidebis warmoqmnis aqtivacia

endoTeliocitebis da subendoTelialur Sris dazianebis potencireba,
lipoproteinebis transporti intimaSi da modifikacia

modificirebuli lipoproteinebis STaTqva makrofagebiT

gluvi muskulaturis ujredebis migracia intimis dazianebis zonaSi, maTi
proliferacia da transformacia makrofagebis msgavs ujredebad

lipiduri xazebis da zolebis formireba

gluvi muskulaturis ujredebis migraciis, proliferaciis da transformaciis
aqtivacia makrofagebis msgavs ujredebad
 

153
maT mier lipoproteinebis maT mier ujredTaSua nivTierebis
didi raodenobiT STanqma komponentebis sinTezi (elastini,
kolageni, proteoglikanebi da sxva)
 
aTeromebis da fibroaTeromebis formireba

arteriebis sanaTuris Seviwroveba

aTerosklerozis garTulebis etapi

aTeromebis da fibroaTeromebis sisxlCaqcevebi organoebSi


modifikacia, maTi kalcifikacia sisxldena
fibroaTeromebis  organoebis da qsovilis iSemia
dawyluleba, Trombebis formireba organoebis infarqti
mikrosisxlZarRvebis kedlis anevrizmebi, aortis da sxva
mTlianobis darRveva arteriebis ganSreveba
sisxlCaqceva arteriis kedelSi

1. hiperlipoproteidemiis mizezebi da ganviTarebis meqanizmebia


1. lipoproteidebis mimarT ujredis receptorebis mgrZnobelobis daqveiTeba
2. adipocitebis triglicerid lipazis aqtivobis Semcireba
3. RviZlis ukmarisobis dros gamoxatuli qolemiuri sindromi
4. glukagonis siWarbe sisxlSi

2. lipidebis Sewova wvril nawlavSi irRveva


1. naRvl-kenWovani daavadebis dros
2. wvrili nawlavis epiTelis dazianebis dros
3. lipazisa da fosfolipazis deficitis dros
4. elastazis sekreciis darRvevis dros

3. hipolipoproteinemia SeiZleba ganviTardes


1. RviZlis ukmarisobis dros
2. ucximo dietis dros
3. lipoproteinlipazas aqtivobis Semcirebis dros
4. Tireoiduli hormonebis naklebobis dros

4.ganviTarebis meqanizmis mixedviT gamoyofen simsuqnis Semdeg formebs


1. endokrinuli
2. alimenturi
3. hipodinamiuri
4. cerebruli

5. simsuqnis negatiuri Sedegia


1. Saqriani diabetis ganviTareba
2. naadrevi aTerogenezi
3. RviZlis cximovani distrofia
4. saWmlis monelebis darRveva.

6. endokrinuli paTologiis dros simsuqne viTardeba


1. hipofizis lipotropuli hormonis deficitis dros
2. Tireotoqsikozis dros
3. aldosteronizmis dros
5. icenko-kuSingis daavadebis dros

7. fibrozuli balTis ZiriTadi komponentia


1. T-limfocitebi
2. makrofagebi
3. fibroblastebi
4. gluvi muskulaturis ujredi

154
8. aTerosklerozis xSiri garTulebebia
1. gulis iSemiuri daavadeba
2. Tromboembolia
3. maobliterirebeli endarteriti
4. venebis Trombozi

9. RviZlis gacximovnebis winaaRmdeg organizmSi gamomuSavdeba


1. lipokaini
2. bilirubini
3. marilmJava
4. vitamini E

10. aTerosklerozis ganviTarebis risk-faqtorebia


1. hiperlipidemia
2. arteriuli hipertenzia
3. Trombocitopenia
4. hipoinsulinizmi

I 1. maRali simkvrivis lipoproteinebi miekuTvneba


1. aTerogenul lipoproteinebs
2. antiaTerogenul lipoproteinebs
2. romeli tipis simsuqnis dros matulobs organizmSi adipocitebis ricxvi?
1. hipertrofiul Tu 2.hiperplaziur

II arteriebis kedlis aTerosklerozuli cvlilebebi pirvelad vlindeba


1. 9-10 wlamde
2. 20-25 wlamde
3. 30-35 wlamde
4. 40-45 wlamde
5. 50 wels meti.

aTerogenezi mimdinareobs Semdegi TanmimdevrobiT


1. gluvi muskulaturis ujredis migracia lipidebis dagrovebis keraSi
2. mikrofagebis mier lipoproteinebis gardaqmna “foyier ujredebad”
3. zrdisa da qemotaqsisi faqtorebis sinTezis gaZliereba
4. endoTelis dazianeba da lipoproteinebis dagrova arteriis intimaSi
5. kolagenis da elastinis sinTezis gaaqtiveba
6. lipidebis dagrovebis fibrozuli kafsulis warmoqmna

A 2, 4, 5, 1, 3, 6
B 4, 3, 1, 2, 5, 6
C 4, 2, 3, 1, 5, 6

hipo- da avitaminozebi

vitaminebi dabalmolekuluri masis biologiurad aqtiuri nivTierebebia,


romlebic, rogorc wesi, warmoadgenen kofermentebs an maT komponentebs da
romlebic aucilebelia optimalui nivTierebaTa cvlis da organizmis normaluri
cxovelqmedebisaTvis.
vitaminebi ar warmoadgenen plastikur masalas da energiis wyaros.

avitaminozi _ paTologiuri mdgomareobaa, romelic viTardeba organizmSi


vitaminis ararsebobis da(an) misi efeqtebis realizaciis darRvevis dros.

mizezebi:
 vitaminebis ararseboba sakveb produqtebSi;
 vitaminebis Sewovis darRveva nawlavebSi;
 vitaminebis transportis darRveva organoebsa da qsovilebSi;

155
 vitaminebis efeqtebis meqanizmebis realizaciis moSla (fermentebis,
substratebis deficiti, receptorebis ararseboba da sxv.).

hipovitaminozi _ paTologiuri mdgomareobaa, romelic viTardeba organizmSi


vitaminebis deficitis da (an) misi moqmedebis efeqtis darRvevis gamo.

warmoSobis mixedviT ganasxvaveben egzogenur (pirvelad) da endogenur (meorad)


hipovitaminozebs.

egzogenuri hipovitaminozi viTardeba vitaminebis raodenobis Semcirebisas sakveb


produqtebSi.

endogenuri hipovitaminozi aRiniSneba sakvebidan vitaminebis gamoyofis,


organizmSi maTi sinTezis da efeqtebis realizaciis darRvevis SemTxvevaSi.
endogenuri hipovitaminozi SeiZleba iyos memkvidreobiTi, Tandayolili
(genetikurad ganpirobebuli) da SeZenili.

SeZenili hipovitaminozi viTardeba: vitaminebze moTxovnilebis gazrdisas (mZime


fizikuri datvirTva, fexmZimoba, laqtaciis periodi, sicive, Tireotoqsikozi), kuW-
nawlavis traqtSi vitaminebis Sewovis (simsivne, anTeba), sakvebi produqtebidan
vitaminebis gamoyofis, ujredebis receptorebze vitaminebis moqmedebis darRvevis,
ujredebSi metabolizmis efeqtebis moSlis SemTxvevaSi, agreTve qsovilSi
vitaminebis transportis darRvevisas (satransporto cilebis struqturis
defeqtis an deficitisas RviZlis paTologiis dros).

vitaminebi

 
cximSi xsnadi wyalSi xsnadi

   
A D E K B B2 B3 B5 B6 B12

biotini foliummJava

erTi romelime vitaminis ukmarisobis izolirebuli forma Zalian iSviaTia. ufro


xSiria erTdroulad ramdenime vitaminis ukmarisoba.

# vitamini funqcia
1 vitamini A (retinoli, retinali) mxedvelobiTi fermentebi,
epiTeliumi diferencireba
2 vitamini D (qolekalciferoli D3, kalciumis hemostazi,
ergokalciferoli D2), Zvlis metabolizmi
3 vitamini E ( tokoferoli,  membranuli antioqsidantebi
tokoferoli)
4 vitamini K (filoqinonebi (K1) sisxlis Sededeba, kalciumis
menaqinonebi (K2), menadioni (K3) metabolizmi
5 vitamini C (askorbinis mJava, tropokolagenis hidroqsilireba,
dehidroaskorbinis mJava) samkurnalo saSualebebis da
steroidebis metabolizmi
6 vitamini B1 (Tiamini) 2-ketomJavebis dekarboqsilirebis
kofermenti, ketojgufebis gadatana

156
7 vitamini B2 (riboflavini) cximovani mJavebis da krebsis ciklis
metabolitebis aRdgenis reaqciebis
kofermenti
8 niacini (nikotinis mJava, zogierTi dehidrogenazebis kofermenti
nikotinamidi)
9 vitamini B6 (piroqsoli, pirodoq- aminomJavebis cvlis kofermentebi
sali, piridoqsamini)
10 foliumis mJava (folacinebi) karbonuli jgufebis kofermenti
11 biotini (biotini) karboqsilirebis reaqciebis kofermenti
12 pantotenis mJava (pantotenis cximovani mJavebis metabolizmis
mJava) kofermenti
13 vitamini B12 (kobalamini) propionatis, aminomJavebis, karbonuli
jgufebis kofermenti

The Vitamins. Gerald F. Combs 1998.

B1 vitamini (Tiamini) gamomuSavdeba adami-


anis organizmSi, miiReba sakvebTan erTad,
Seiwoveba wvril nawlavSi da gardai-
qmneba dekarboqsilazebis kofermentad. B1
vitaminis ukmarisobis dros yovndeba
piroyurZnismJavas Semdgomi gardaqmnebi.
B1 vitaminis metaboluri Zvrebi mimdina-
reobs RviZlSi, Tiamini gamoiyofa Sar-
dTan erTad.

B1 vitaminis disbalansis mizezebi: pirve-


ladi _ B1–s nakleboba sakvebSi da
meoradi _ misi moxmarebis zrda
(fexmZimoba, laqtacia, cxeleba, fizikuri
datvirTva da sxv.), Sewovis (diarea,
nawlavebis reze-qcia) da moxmarebis
sur. 52. avadmyofis saxe pelagris dros darRveva (RviZlis paTologia),
alkoholizmi.

B1 vitaminis balansis darRvevis dros organizmSi grovdeba piroyurZnismJava da


rZemJava, rac iwvevs centralur nervul sistemaSi glukozis aTvisebis moSlas. am
or nivTierebas axasiaTebs toqsikuri moqmedeba tvinze. vitamini B1 monawileobs
nervuli impulsebis gadacemaSi, aZlierebs acetilqolinis moqmedebas
qolesTerazis warmoqmnis, Seferxebisa da misi inaqtivaciis gziT. garda amisa,
Tiamins didi mniSvneloba eniWeba nukleinis mJavebis sinTezSi da Sesabamisad,
aucilebelia normaluri hemopoezisTvis. B1 vitamini monawileobs naxSirwylovan
da cilovan cvlaSi. klinikur praqtikaSi B1 hipervitaminozi ar gvxvdeba.

B1 hipovitaminozi iwvevs nervuli sistemisa da sxva sistemebis funqciur


darRvevebs: saerTo sisustes, krunCxvebs, paresTeziebs, madis daqveiTebas, siga-
mxdres, uZilobas, nevrozul mdgomareobas. B1 avitaminozis dros viTardeba beri-
beri (periferiuli polinevropaTia), paresTeziebi, tkivili nervuli Reroebis
gaswvriv, calkeuli kunTebis dambla, gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciis
darRveva (miokardiodistrofia). mZime SemTxvevebSi viTardeba beri-beris
cerebraluri forma (vernike-korsakovis sindromi) hemoragiuli poliencefaliti.

Tiamins Tavisi mravalferovani farmakologiuri moqmedebis gamo iyeneben ara


mxolod B1 hipovitaminozis dros, aramed sxva paTologiuri mdgomareobis

157
SemTxvevaSic: nevritebis, samwvera da sxva nervebis nevralgiis, piris Rrus
lorwovani garsis paresTeziis, parodontis daavadebaTa kompleqsuri
mkurnalobis, piris Rrus lorwovani garsis baqteriuli, medikamenturi da
sokovani daavadebebis, Semomsartyveli liqenis, sxvadasxva etiologiis glositisa
da heilitis dros.

B2 vitamini (riboflavini) organizmSi riboflavini monawileobs Jangva-aRdgeniT


reaqciebsa da nivTierebaTa cvlaSi. B2 vitaminis ukmarisobis dros viTardeba
hipoqsia, riboflavini aucilebelia mxedvelobiTi funqciis ganxorcielebisa da
hemoglobinis sinTezisaTvis. organizms riboflavini miewodeba sakvebTan erTad,
agreTve gamomuSavdeba nawlavebSi. vitamins B2 didi mniSvneloba aqvs
naxSirwylovan da cilovan cvlaSi. uproteino dietis dros riboflavini avlens
toqsikur moqmedebas. dadgenilia riboflavinis zegavlena tvinis aqtiurobaze.

hipovitaminozi iwvevs pirisa da Tvalis lorwovani garsis speficikur


cvlilebebs. piris kuTxeebSi SeiZleba warmoiqmnas naxeTqebi, rasac win uswrebs
maceracia, epiTeliumis Camofrcqvna, qerqiT dafaruli napralebi. aRiniSneba
tuCebis simSrale, aqercvla da siwiTle, warmoiqmneba Sveuli naxeTqebi. tuCebis
dazianeba xSirad Serwymulia kanis (aqercvla, seboreuli qerqebi) da enis
cvlilebebTan (wva, tkivili, enis dvrilebis atrofia, hiperemia, afTozuri
elementebis warmoqmna). aRwerili cvlilebebi SeuRlebulia Tvalis dazianebasTan
(sinaTlis SiSi, cremldena, wva, keratiti, iriti, iSviaTad rqovanas SemRvreva).
aRiniSneba sisxlZarRvebis dazianeba, sisuste, madis dakargva, Sromis unarianobis
daqveiTeba (gansakuTrebiT gonebrivi SromiT dakavebul adamianebSi).

vitamini PP (nikotinmJava). nikotinmJavas fiziologiuri mniSvneloba ganisazRvreba


misi monawileobiT Jangva-aRdgeniT procesebSi, agreTve, naxSirwylovan, cilovan
da cximovan cvlaSi. dadgenilia nikotinmJavas zegavlena sisxlZarRvebis
funqciur mdgomareobaze (afarToebs periferiul sisxlZarRvebs). nikotinmJavas
zemoqmedebiT Zlierdeba sisxlis mimoqceva, izrdeba venuri wneva.

hipovitaminozi viTardeba, upiratesad, sakvebTan erTad vitaminis arasakmarisi


raodenobiT miRebisas. aRiniSneba kuW-nawlavis traqtis funqciis moSla: madis
dakargva, gulisreva, faRaraTi, loyisa da enis lorwovani garsis wva. ena
gadidebulia (SeSupebis gamo), mkveTrad wiTelia, masze moCans kbilebis anabeWdi,
dvrilebi hipertrofiulia, mogvianebiT ki gasadavebuli. SeiZleba gamovlindes
kanisa (laqebi) da nervuli sistemis dazianebebi (apaTia, mexsierebis gauareseba da
sxv.). PP hipovitaminozis dros viTardeba pelagra, nervuli sistemis, kuW-nawlavis
traqtisa da kanis dazianebebi. pelagris dros kanze aRiniSneba simetriulad
ganlagebuli eriTemebi (xelebze, fexebze, saxeze, kiserze). kani mSralia, muqi
wiTeli feris, iqercleba (sur. 52). kanis dazianebebi warmoiqmneba upiratesad
sxeulis Ria nawilebze, rac ukavSirdeba mzis dasxivebis mimarT am daavadebis
dros kanis momatebul mgrZnobelobas. gamoxatulia centraluri nervuli
sistemis cvlilebebi depresiis, fsiqozis, gamofitvis saxiT. kuW-nawlavis traqtSi
xSirad vlindeba eroziebi da wylulebi.

B6 vitamini (piridoqsini). piridoqsini cvlis procesebis biokatalizatoria _


uzrunvelyofs Tavis tvinSi fermentuli procesebis mimdinareobas, cilovani
cvlis regulacias, hemoglobinis warmoqmnas, serotoninis sinTezs. igi aZlierebs
wamlismieri intoqsikaciisa da sxva mizezebis gamo darRveul leikopoezs.

piridoqsini xels uwyobs bunebrivi imunitetis gaZlierebas (leikocitebis


fagocituri aqtiurobis gazrda).

avitaminozis egzogenuri forma ar gvxvdeba, radgan organizmis moTxovnileba


kmayofildeba nawlavuri floris mier gamomuSavebuli piridoqsiniT.
158
hipovitaminozis movlenebi SeiZleba ganviTardes nawlavuri floris xangrZlivi
daTrgunvis Sedegad, agreTve sakvebSi cilis Warbi Semcvelobis SemTxvevaSi, rac
iwvevs piridoqsinis mimarT organizmis moTxovnilebis gazrdas.

hipovitaminozis dros aRiniSneba nervuli sistemis funqciis darRveva:


agznebadoba an Sekaveba, periferiuli polinevropaTia, kuW-nawlavis funqciis
darRvevebis simptomebi (madis dakargva, gulisreva), saxis, kisris, Tmiani nawilis
dermatozeanguluri stomatiti, heiliti, glositi, limfopenia, anemia.

samkurnalo daniSnuleba. lipiduri cvlis gaumjobesebis mizniT piridoqsini B12


vitaminsa da foliumis mJavasTan erTad, gamoiyeneba piris Rrus lorwovani garsis
paresTeziis, medikamenturi stomatitebis, heilitebis, glositebis samkurnalod,
agreTve orsulTa toqsikozisa da Saqriani diabetis dros.

B12 vitamini (ciankobalamini kaslis garegani faqtori). organizmSi cian-


kobalamini uzrunvelyofs normalur hemopoezs. hemopoezSi B!2 vitaminis
monawileoba gamoixateba imiT, rom igi stimulacias uwevs
foliummJavas gardaqmnas folinmJavad. ciankobalamini
zegavlenas axdens organizmis imunur sistemaze _ aZlierebs
leikocitebis fagocitur aqtiurobas, antisxeulebis
produqcias, cilis sinTezs (amiT igi xels uwyobs zrdas),
garda amisa, zemoqmedebs naxSirwylebisa da lipidebis
cvlaze.
B12 vitaminis ukmarisobis dros sisxlwarmoqmna mimdinareobs
megaloblasturi tipiT, viTardeba adison-birmeris anemia (B!2
deficituri anemia). adison-birmeris anemiis klinikuri
suraTi xasiaTdeba saWmlis momnelebeli traqtis, nervuli
sistemisa da sisxlmbadi sistemis funqciis darRveviT.
daavadebis adreuli niSania enis dazianeba_enis wva, Cxvleta.
sur. 53. enis wveris, gverdiTi zedapirebisa da zurgis siwiTle. enisa
hiperqromuli anemia. da piris lorwovanze hiperemia vlindeba calkeuli zolebis
dvrilebis atrofia, saxiT. SeiZleba aRiniSnos enis zurgis mkveTri siwiTle
siwiTle dvrilebis atrofiiT (`priala~ ena) (sur. 53). imavdroulad
aRiniSneba piris Rrus simSrale. aseT enas ewodeba meleris anu hunteris ena.
adison-birmeris anemiis dros viTardeba saerTo sisuste, Tavbru, enis tkivili
Wamis dros. nervuli sistemis funqciis moSla gamoixateba funikuluri mieloziT
(zurgis tvinis gverdiTi da ukana svetebis degeneraciiT da skleroziT).

am darRvevaTa gamoxatvis xarisxi sxvadasxvaa _ paresTeziisa da anesTeziidan


moZraobis unaris dakargvamde da menjis organoebis funqciis darRvevamde.

mniSvnelovnad icvleba sisxlis suraTi: mcirdeba eriTrocitebis raodenoba,


hemoglobinis raodenobis Semcireba CamorCeba eriTrocitebis ricxvis Semcirebas,
ris gamoc feradobis maCvenebeli aRemateba 1-s, anemia hiperqromuli xasiaTisaa.
sisxlSi Cndeba megalocitebi, mcirdeba leikocitebis raodenoba.

B!2 vitamini iniSneba enisa da piris Rrus lorwovani garsis pareTeziis, wiTeli
mgluras dros.

B jgufis vitaminebis kompleqsi farTod gamoiyeneba stomatologiaSi


parodontis daavadebebis, alergiuli reaqciebis da medikamentebiT gamowveuli
gverdiTi movlenebis, mravalformiani eqsudaciuri eriTemis, piris Rrus
lorwovani garsis paresTeziisa da sxva daavadebebis mkurnalobisaTvis.

159
C vitamini (askorbinis mJava). askorbinis mJava aucilebelia sasicocxlo
procesebis normaluri ganxorcielebisaTvis. igi aZlierebs kolagenis sinTezs,
aregulirebs sisxlZarRvebis kedlis gamtarobas, aqtiurad monawileobs Jangva-
aRdgeniT procesebSi, kontrols uwevs cilovani cvlis calkeul fazebs,
aZlierebs organizmis rezistentobas infeqciis mimarT.

C vitaminis ukmarisoba iwvevs nivTierebaTa cvlis darRvevas, organizmis


reaqtiulobis daqveiTebas (leikocitebis fagocituri aqtiurobis daqveiTeba,
antisxeulebis warmoqmnis darRveva), kolagenis sinTezis moSlas, organizmis
zrdisa da ganviTarebis procesebis darRvevas, kapilarebis ganvladobisa da
SemaerTebelqsovilovani struqturebis mkveTr dazianebas. yovelive es
gansazRvravs hipovitaminozis klinikur suraTs. sisxlZarRvebis ganvladobis
mkveTri darRvevis Sedegad viTardeba hemoragiuli diaTezi_Zlieri sisxldena
Sesiebuli RrZilebidan, peteqiuri sisxlCaqcevebi piris Rrus lorwovani garsis
sxvadasxva ubnebSi. kbilebi iryeva, rasac mohyveba kbilebis dakargva. aRniSnuli
movlenebis paralelurad viTardeba sisxlCaqcevebi kanqveS, saxsrebSi da a.S.
xangrZlivad mimdinare mZime hipovitaminozis dros piris RruSi paTologiuri
cvlilebebi Rrmavdeba, viTardeba wylulovani gingiviti da stomatiti.
mogvianebiT mniSvnelovnad irRveva avadmyofis zogadi mdgomareoba_aRiniSneba
Zlieri sisuste, Sromisunarianobis daqveiTeba, kunTebis tkivili, kani mSralia,
aqercli, vlindeba sisxlCaqcevebi.

amJamad C hipovitaminozi iSviaTia. C vitamini gamoiyeneba mravali daavadebis


samkurnalod, maT Soris medikamenturi stomatitebis, parodontis, virusuli da
alergiuli daavadebebis kompleqsSi.

vitamini A (retinoli). retinolis fiziologiuri mniSvneloba


mravalferovania_igi aucilebelia organizmis zrdisaTvis, kanis normaluri
mdgomareobis SesanarCuneblad (uzrunvelyofs epiTeluri qsovilis
diferenciacias). A vitaminis naklebobisas aRiniSneba keratizacia, _ sxvadasxva
organoebis epiTeliumis metaplazia mravalSrian brtyel garqovanebul
epiTeliumad. miiCneven, rom A vitamini uzrunvelyofs mxedvelobis organos
normalur funqcionirebas, xels uwyobs sanerwyve, saofle da sxva jirkvlebis
normalur moqmedebas.
gamoyofen A hipovitaminozis memkvidreobiT da SeZenil formas.

A hipovitaminozis klinikuri suraTi ganpirobebulia kanisa da lorwovani garsis


barieruli funqciis daqveiTebiT, epiTeluri qsovilis normaluri diferenciaciis
darRveviT. A hipovitaminozis dros kanis da piris Rrus lorwovani garsi
mSralia, gaZlierebulia garqovanebis procesebi, papilomebis warmoqmnamdec ki.
amavdroulad ziandeba Tvali (hemeralopia, qserofTalmia da sxv.), aRiniSneba
wonis kleba, kanis sifermkrTale, aqercvla, Tma kargavs mzinvarebas da
meCxerdeba, frCxilebi xdeba mtvrevadi, gamoxatulia ganivi daxazuloba.
granulaciuri qsovilis warmoqmnis daTrgunvis gamo Senelebulia Wrilobebis
Sexorceba. daqveiTebulia rezistentoba makroorganizmebis mimarT. aRiniSneba
gastroenterokoliti, bronqiti, ureTriti, keratiti, koniuqtiviti.

stomatologiaSi A vitamini gamoiyeneba, rogorc eroziebisa da wylulebis


epiTelizaciis xelSemwyobi, simSralis Semamcirebeli da epiTeliumSi cvlis
procesebis gamaumjobesebeli saSualeba (leikoplakiis, wiTeli brtyeli liqenisa
da sxv. dros).

vitamini D (qolekalciferoli). vitamini D _ biologiuri efeqti mdgomareobs Ca2+


da fosfatebis transportis stimulaciaSi (nawlavebis kedelSi da Tirkmlis
milakebSi). paraTireoidul hormonTan da TirokalcitoninTan erTad vitamini D

160
aregulirebs Ca2+ da fosfatebis dones sisxlSi da ZvlebSi. D _ hipovitaminozi.
ganviTarebis mizezi SeiZleba iyos (iSviaTad) memkvidreobiTi xSirad SeZenili
(vitaminis nakleboba sakveb produqtebSi da misi warmoqmnis darRveva kanSi mzis
sxivebis zemoqmedebiT. gamovlinebebi. D vitaminis deficiti vlindeba raqitiT.
Zvlov-niksovilis mineralizaciis darRveva ganpirobebulia fosfato-kalciumis
cvlis darRveviT. bavSvTa asakSi aRiniSneba osteomalacia, kidurebis da
xerxemlis deformacia, Tavis qalas Zvlebis darbileba, kunTovani hipotonia,
kbilebis da dentinis warmoqmnis Seferxeba. qronikuli hipovitaminozis dros _
Zvlebis dekalcifikacia, osteoporozi.

vitamini K. fiziologiuri mniSvneloba mdgomareobs sisxlis Sededebis


faqtorebis aqtivaciaSi (II-protrombini, VII prokonvertini. hipovitaminozi
viTardeba K vitaminis sinTezis darRvevis dros nawlavuri mikrofloriT
(antibiotikebis da sulfanilamidebis gamoyenebisas), aqoliis, RviZlis funqciis
darRvevis, mineraluri cximebis miRebis SemTxvevaSi (vazelinis).

vitamini E (tokoferolis acetati). organizmSi E vitaminis fiziologiuri


moqmedeba mis antioqsidantur Tvisebebs ukavSirdeba. tokoferoli xels uwyobs
cximSi xsnadi sxva vitaminebis dagrovebas, monawileobs fosforilirebaSi,
aumjobesebs cximovan da mineralur cvlas.

E vitaminis xangrZlivi ukmarisoba iwvevs kunTebis distrofias, eroTrocitebis


hemolizs, nevropaTiebs, Tmis cvenasa da sasqeso organoebis funqciis
mniSvnelovan darRvevas (unayofoba, orsulobis Sewyveta). damtkicebulia RrZilis
maRali mgrZnobeloba E vitaminis naklebobis mimarT. eqsperimentSi, E
hipovitaminozis dros, aRmoCenilia kapilarebis ganvladobis da maTi simyifis
momateba, nervuli ujredebis degeneraciuli cvlilebebi, RviZlis parenqimis
dazianeba. vitamini gamoiyeneba parodontitis, eroziebisa da wylulebis
samkurnalod.  tokoferoli imunostimulatoria, aZlierebs organizmis
rezistentobas infeqciis mimarT.

hipovitaminozi SeiZleba ganviTardes antivitaminebis moqmedebis gamo, im drosac


ki, rodesac organizms miewodeba vitaminebis sakmarisi raodenoba. antivitaminebis
pirvel jgufs Seadgens nivTierebebi, romlebic iwveven vitaminebis inaqtivacias
maTi molekulebis daSlis an SeboWvis gziT. aseT nivTierebebs miekuTvneba:
Tiaminaza (Slis B1 vitamins), askorbinaza (Slis C vitamins) da a.S.

antivitaminebis meore jgufs miekuTvneba nivTierebebi, romlebic Tavisi


struqturiT vitaminebis msgavsia. isini gamodevnian vitaminebs biologiurad
aqtiuri SenaerTebidan da gardaqmnian maT araaqtiur nivTierebebad. teramicini da
biomicini, romelTa qimiuri formula riboflavinis formulis msgavsia,
gamodevnian B2 vitamins cvlis procesebidan da iwveven ariboflavinozs (am
vitaminis didi raodenobiT Seyvanis miuxedavad).

161
imunitetis darRveva
imunuri sistema Sedgeba centraluri (Zvlis tvini, Timusi, fabriciusis CanTa
CitebSi da misi analogi adamianebSi) da periferiuli organoebisagan (elenTa,
limfuri kvanZebi, nuSurebi, limfoiduri qsovili). imunuri sistemis mTavari
funqciaa _ damcvelobiTi.

imunuri sistema uzrunvelyofs antigenur homeostazs organizmSi. am meqanizms


safuZvlad udevs imunokompetenturi sistemis ujredebis unari gaarCios sakuTari
ujredebi da cilovani naerTebi ucxosagan. xdeba ucxo cilovani naerTebis da
ujredebis inaqtivacia, daSla da eliminacia organizmidan.

antigeni _ egzo- da endogenuri warmoSobis nivTierebaa, romelic iwvevs imunur


reaqciebs.

antigenebi

egzogenuri endogenuri (autoantigenebi)

infeqciur-parazituli arainfeqciuri(haptenebis infeqciur-parazituli


(virusebis, baqteriebis, koniugacia ujredisa da (nuSurebis, piris
parazitebis, riketsiebis biologiuri siTxeebis lorwovanis, sasunTqi
antigenebi) cilebTan, anomaliuri gzebis, nawlavebis
cilis sinTezi).organiz. saprofitebis cilovani
cilebis struqturuli komponentebi)
cvcvlilebebi.

arainfeqciuri (samkurnalo
nivTierebebis, sakvebi
produqtebis, mtveris,
haptenebi, ucxo cilebi)

sqema 21.

biologiuri struqturis mixedviT ganasxvaveben antigenebis or saxeobas:


1. cilebsa da cilisSemcvel `srulfasovan~ SenaerTebs (maRalmolekuluri
cilebi, gliko-, nukleo- da lipoproteidebi).
2. aracilovan `arasrulfasovan~ (hapto-daWera) SenaerTebs _ haptenebs
(polisaqaridebi, lipidebi, samkurnalo nivTierebebi, araorganuli SenaerTebi)
cilebTan da organizmis ujredebTan SeerTebis Semdeg. haptenebi iZenen imunuri
reaqciebis gamowvevis unars.
antigenis imunogenobis xarisxi sxvadasxvaa.
antigenis imunogenobas zrdis:
1. antigenis didi doza;
2. didi molekuluri masa;
3. mniSvnelovani qimiuri araerTgvarovneba;
4. genetikuri gansxvaveba (rac ufro metia gansxvaveba, miT metadaa gamoxatuli
imunuri reaqcia);
5. organizmSi moxvedris gza (imunuri reaqcia maqsimalurad aris gamoxatuli
antigenis parenterulad Seyvanisas).

162
imunokompetenturi sistema

imunokompetenturi sistema warmodgenilia ujredebis sami subsistemiT A, B da T:


A ujredebi (adheasio – miwebeba) _ monocitebi, qsovilovani makrofagebi da sxv. es
ujredebi gamoavlenen antigenebs, STanTqaven, `gadaamuSaveben~ (procesingi) da
gadascemen informacias maT Sesaxeb T da B limfocitebs (prezentacia). (A
ujredebi _ accesozy _ damxmare).

T-limfocitebi (Timusdamokidebuli). maTi proliferacia da momwifeba xdeba


Timusis (thymus) monawileobiT. T ujredebisa da antigenis kontaqtisas
mimdinareobs blasttransformacia da diferenciacia sxvdasxva subpopulaciis
momwifebul limfocitebad (maT Soris mexsierebis ujredebad). antigenTan
ganmeorebiTi kontaqtis Sedegad mexsierebis ujredebi ganicdian
blastransformacias da diferenciacias sxvadasxva klonis T-limfocitebad: T-
helperebi, T-supresorebi, T-qilerebi, B-supresorebi da sxva. imunuri pasuxis
organizebaSi monawileobs imunokompetenturi sistemis yvela subsistema.

B-limfocitebi yalibdeba fabriciusis CanTaSi (bursa-CanTa) CitebSi an CanTis


”analogebSi” ZuZumwovrebSi. antigenisa dalimfocitebis pirvel kontaqtisas 
limfocitebis nawili gardaiqmneba plazmur, antisxeul-warmomqnel ujredebad,
xolo nawili ki _ imunuri mexsierebis ujredebad. anu isini pasuxismgebelni
arian humorul imunur reaqciebze. antigenTan ganmeorebiT kontaqts Tan axlavs
mexsierebis limfocitebis blasttransformacia, SemdgomSi maTi plazmur
ujredebad diferenciacia, romlebic gamoimuSaveben specifikur antisxeulebs.
antisxeulebi warmoadgenen cilebs (miekuTvnebian maT globulinur fraqciebs).
imunoglobulinebi antigenTan kontaqtis dros qmnian ”antigen-antisxeuli”-s
kompleqss.

ganasxvaveben imunoglobulinebis (Ig) 5 ZiriTad klass: (IgA, IgE, IgG, IgM, IgD).
imunoglobulinis molekula Sedgeba oTxi _ 2 mZime (H-heavy) da 2 msubuqi (L-light)
jaWvisagan.

a) B-limfocitebi b) T-limfocitebi

T-limfocitebi uSualod reagireben antigenebTan da axorcieleben ujredul


imunologiur reaqciebs.

163
organizmSi antigenis moxvedrisas imunur sistemaSi xorcieldeba:
- antigenis amocnoba;
- T da B limfocitebis gamravleba _ warmoiqmneba limfocitebis subpopulaciebi
da humoruli antisxeulebi.
- specifikuri urTierTqmedeba _ antigen-antisxeulis kompleqsis warmoqmna
sisxlis leikocitebisa da biologiurad aqtiuri nivTierebebis monawileobiT.
- imunologiuri mexsierebis formireba.

imunopaTologiuri mdgomareoba

imunopaTologiuri mdgomareobebis saxeebi warmoSobis mixedviT:


1. pirveladi (memkvidreobiTi, Tandayolili) _ genetikuri defeqti, romelic
ganapirobebs A, B da (an) T ujredebis proliferaciis, diferenciaciis da
funqcionirebis darRvevas.
2.meoradi (SeZenili).
mizezebi: fizikuri faqtori _ rentgenis gamosxiveba, biologiuri faqtori _
virusebi, baqteriebi, glukokortikoidebis donis momateba; qimiuri faqtori _
citostatikebi.

imunokompetenturi sistemis ujredebis dazianebis upiratesobis mixedviT


gamoyofen Semdeg imunopaTologiur mdgomareobebs:
1. A damokidebuli, `mononukleuri~, fagocituri;
2. T damokidebuli, `ujreduli~;
3. B damokidebuli, `humoruli~;
4. kombinirebuli.

A – subsistemis funqcia: T – subsistemis funqcia: B – subsistemis funqcia:


- fagocitozi - ujreduli imunitetis - humoruli imunitetis
- precesingi realizacia realizacia
- antigenis prezentacia - B-limfocitebis aqtivo- - B-limfocitebis aqtivobis
antigeni  T-limfociti bis regulacia regulacia
-dayovnebuli alergiuli -dauyovnebeli alergiuli
 B-limfociti
reaqciis realizeba reaqciis realizeba
antigeni  makrofagi  T-helperi
T limfociti 
T limfocitis blast- antigenimakrofagiB-limf.
transformacia  
 T helperi T-supresori
 T supresori  plazmuri ujredi  imu-
noglobulini
 T qileri

imunitetis darRvevis tipobrivi formebi


arCeven imunitetis darRvevis 3 ZiriTad formas:
1. imunodeficitur mdgomareobas;
2. paTologiur tolerantobas;
3. reaqcias `transplatanti patronis winaaRmdeg~.

164
imunodeficituri mdgomareoba

imunodeficituri mdgomareoba aris imunuri


1
sistemis an misi romelime rgolis defeqti.
xasiaTdeba ujreduli da (an) humoruli imunuri
reaqciebis aqtivobis SemcirebiT an maTi
ganxorcielebis SeuZleblobiT.

imunodeficitebis paTogenezis mTavar rgols


warmoadgens A, T da (an) B ujredebis gayofisa da
(an) momwifebis an maTi winamorbedi ujredebis
gayofisa da diferenciaciis blokada.
unudofecitis dros xSirad viTardeba infeqciuri,
parazituli, alergiuli daavadebebi da
simsivneebi). ZiriTadad, es aris imunodeficituri 2
mdgomareobebis pirveladi formebi.

1. retikuluri disgeneziis sindromi _ Zvlis


tvinSi Rerovani hemopoezuri urjedebis Semcireba sur. 54. 1- limfociti;
da maTgan limfocitebisa da monocitebis 2-makrofagi
momwifebis blokireba viTardeba A, T da (an) B
subsistemebis deficiti. imunodeficituri mdgomareobis erT-erTi yvelaze mZime
forma (avadmyofebi iRupebian dabadebisTanave avTvisebiani simsivneebis an
sxvadasxva infeqciebisagan).
2. Cediak-hagasis sindromi _ mieloRerovani ujredebis proliferaciis da mielo-
da monoblastebis momwifebis blokireba. aRiniSneba monocitopenia, neitropenia
da (an) fagocituri ukmarisoba, vlindeba qronikuli baqteriuli infeqcia, agreTve
lokaluri albinizmi da fotofobia.
3. darRvevebi A ujredebis subsistemaSi fagocitozis moSliT fagocituri
ukmarisoba SeiZleba iyos pirveladi (memkvidreobiTi Tandayolili) an meoradi
(SeZenili).

fagocituri ukmarisoba warmoSobis mixedviT SeiZleba iyos: pirveladi da


meoradi. ganviTarebis meqanizmis mixedviT: 1. “leikopeniuri” viTardeba
monocitebis momwifebis procesis daTrgunvis Sedegad, autoantisxeulebis,
maionizirebeli radiaciis, citostatikebis zemoqmedebis an mieloiduri Rerovani
ujredebis gamravlebis da diferenciaciis memkvidreobiTi blokirebis dros. 2.
“disfunqciuri” axasiaTebs fagocitozis procesis darRveva (moZraobis, adheziuri
Tvisebebis, obieqtis STanTqmis, gadamuSavebisa da antigenis limfocitebisaTvis
wardgenis darRveva). 3. `disregulaciuri~. viTardeba fagocituri reaqciis
regulaciis darRvevis, antigenis gadamuSavebisa da wardgenis moSlis Sedegad
biologiurad aqtiuri nivTierebebiT (neiromediatorebiT, hormonebiT,
leikokinebiT, prostaglandinebiT, biogenuri aminebiT, kininebiT, peptidebiTa da
sxv).
limfoiduri Rerovani ujredebis doneze defeqtis ganviTareba xasiaTdeba
Rerovani ujredebis diferenciaciis darRveviT, T da B limfocitebis momwifebis
blokirebiT da maTi deficitiT.

kombinirebuli imunodeficituri mdgomareobebi

imunodeficitis `Sveicaruli tipi~ aRiniSneba T da B-limfocitebis deficiti.


Timusisa da limfuri kvanZebis hipoplazia. am tipis imunodeficitis mqone
pacientebi iRupebian sicocxlis pirvelsave wlebSi sxvadasxva infeqciebisagan.

165
lui-baris sindromi xasiaTdeba T da B-limfocitebis momwifebis defeqtiT,
sisxlSi maTi ricxvis SemcirebiT da imunoglobulinebis (A, E klasebis, iSviaTad
G) deficitiT. pacientebi iRupebian infeqciuri garTulebebiT da simsivneebiT.
di-jorjis sindromi ganpirobebulia Timusis Tandayolili hipo- an aplaziiT,
xasiaTdeba T-limfocitebis mniSvnelovani deficitiT, am sindromisTvis
damaxasiaTebelia xSiri infeqciuri dazianebebi.
viskot-oldriCis sindromi. T-limfocitebis deficiti xSirad Serwymulia
hipogamaglobulinemiasTan. am sindromis dros aRiniSneba T-ujredebis membranebis
struqturisa da fizikur-qimiuri Tvisebebis darRveva. infeqciuri daavadebebi da
alergiuli reaqciebi.
imunodeficituri mdgomareoba ganpirobebuli upiratesad T-limfocitebis
diferencirebis defeqtiT.
brutonis sindromi _ ganviTarebis safuZvels warmoadgens pre-B-ujredebis (B-
limfocitebSi) momwifebis endogenuri defeqti. T-limfocitebis raodenoba da
funqcia ucvlelia. aRiniSneba Canasaxovani centrebis hipo- da (an) aplazia
limfur kvanZebsa da elenTaSi, brutonis sindromisTvis damaxasiaTebelia:
plazmuri ujredebis Semcireba an ararseboba.cnobilia imunodeficituri
mdgomareobebi IgG da (an) IgA seleqciuri deficiti, romelic xasiaTdeba
hipogamaglobulinemiiT. am formis imunodeficitis dros aRiniSneba zemo sasunTqi
gzebis, kuW-nawlavis traqtisa da koniuqtivis infeqciuri dazianeba.

meoradi (SeZenili) imunodeficituri mdgomareoba.


umetes SemTxvevaSi meoradi imunodeficitebi viTardeba infeqciebis (virusuli,
baqteriuli, parazituli), Tirkmlisa da RviZlis ukamrisobis, nivTierebaTa cvlis
moSlis, damwvrobis dros.
meoradi imunodeficituri mdgomareobebis mizezebia:
1. T da B limfocitebis da A ujredebis pirdapiri dazianeba;
2. T supresorebis aqtivobis stimulacia;
3. efeqtoruli ujredebis receptorebis blokada (antisxeulebiT, antigenebiT,
imunuri kompleqsebiT).

SeZenili imunodeficitis sindromi (Sidsi)


Sids iwvevs retrovirusebis jgufis (lentovirusebis qveojaxi) warmomadgeneli.
retrovirusebi Seicaven erTZafian rnm-s da ferment revertazas.

organizmSi virusi aRwevs sisxliT da misi derivatebiT ujredebis


transplantaciis, sisxlis gadasxmis dros, spermiTa da nerwyviT dazianebuli
lorwovani garsebidan an kanidan. Sidsi yvelaze metad gavrcelebulia homo- da
biseqsualur mamakacebSi, narkomanebSi (isini xSirad sargebloben `koleqtiuri~
SpriciT), hemotransfuziis recipientebSi, SidsiT daavadebul mSobelTa SvilebSi.

organizmSi moxvedris Semdeg Sidsis


virusi inergeba T4-receptorebis Semc-
vel ujredebSi (T4 receptorebiT mdi-
daria T-helferebi). am ujredebis ga-
rda Sidsis virusi inergeba monoci-
tebSi, qsovilovan makrofagebSi,
neiro-nebSi, gliis ujredebSi. virusi
vli-ndeba sisxlSi, sanerwyve
jirkvlebis, saTesleebisa da
prostatis qsovileb-Si. adamianis
imunodeficitis virusi (aiv)
ganapirobebs ujredebis inaqtiva-ciasa
da liziss, iwvevs maTi ricxvis
Semcirebas, limfopenias (ZiriTadad es
sur. 55. Sidsi. kapoSis sarkoma
166
exeba T-helperebs) T-helferebis mier interleikin-2 warmoqmnas, unaris daqveiTebas.
amavdroulad aRiniSneba T-qilerebis raodenobisa da funqciuri aqtivobis
daqveiTeba. B limfocitebisa da A-ujredebis ricxvi ucvleli rCeba, Tumca
vlindeba qemotaqsisis da antigenebis monelebis darRveva, agreTve makrofagebis
mier antigenis “prezentaciis” meqanizmis moSla. aRniSnuli cvlilebebi SidsiT
daavadebul pacientebSi ganapirobebs winaswarganwyobas infeqciebis,
limforetikuluri simsivneebis (magaliTad, kapoSis sarkoma) mimarT da
ujreduli tipis alergiuli reaqciebis ganviTarebis SesaZleblobas (sur. 55).
limfur kvanZebSi vlindeba folikulebis hiperplazia, ZiriTadad T-supresorebis
xarjze. T-helperebis ricxvi mkveTrad Semcirebulia. TimusSi aRiniSneba
epiTeluri da limfoiduri ujredebis ricxvis Semcireba, anu Sidsi
imunodeficitis kombinirebuli variantia.

paTologiuri tolerantoba
(tolerantia-atana, moTmena)
imunuri tolerantoba - mdgomareoba, romelic xasiaTdeba imunuri sistemis
tolerantobiT (“gamZleobiT”) ucxo antigenebis mimarT. am mdgomareobis dros
imunokompetenturi sistemis ujredebi ar warmoqmnian antisxeulebs da (an) imunur
limfocitebs, an ar xdeba ucxo antigenuri informaciis matareblis `mospoba~ da
eliminacia.
tolerantoba SeiZleba iyos:
1. fiziologiuri _ imunuri sistemis tolerantoba sakuTari cilebisa da
ujredebis antigenebis mimarT. fiziologiuri tolerantobis erT-erTi mTavari
meqanizmia organizmSi imunokompetenturi sistemis im ujredebis klonebis
likvidacia da eliminacia, romlebzec enmbrionuli ganviTarebis periodSi adgili
hqonda sakuTari cilebisa da ujredebis antigenebis masiur zemoqmedebas (f.
bernetisa da f. ferneris klonur-seleqciuri Teoria).

tolerantobis fiziologiur formas miekuTvneba izolaciuri tolerantoba. igi


vrceldeba qsovilebis ujredTa im antigenebze (tvinis, Tvalebis, saTesleebis,
fariseburi jirkvlis), romlebic imunokompetenturi sistemisagan arian
izolirebuli struqturul-fiziologiuri barierebiT _ hematoencefaluri,
hematoofTalmuri, hematoTireoiduli.
2. paTologiuri _ ucxo antigenebis mimarT tolerantoba (baqteriebis, virusebis,
parazitebis, simsivnis an transplantantis mimarT).
paTologiuri tolerantobis ZiriTadi meqanizmebi:
a) imunodeficituri mdgomareoba (A ujredebis, T da B-limfocitebis deficiti da
funqciis darRveva).
b) T da B- limfocitebis–supresorebis aqtivobis gazrda, mogvianebiT T-qilerebisa
da plazmuri ujredebis momwifebis Seferxeba.
g) antigenze ujreduli imunitetis reaqciis blokireba an inhibireba (simsivnuri
an transplantatis ujredebis).
specifikuri imunoglobulinebi urTierTqmedeben ujredis antigenebTan, magram ar
SeswevT maTi lizisis unari, vinaidan antisxeulebi an antigen-antisxeulebis
kompleqsebi ”xuraven” antigenur determinantebs da T-qilerebi veRar avlenen
ucxo ujredebs. imunoglobulinebis mier `ekranizebul~ simsivnur ujredebs
eZlevaT intensiuri gamravlebis saSualeba (enchancement-gaZliereba, gaRrmaveba) –
simsivnuri zrdis gaZliereba.
3. inducirebuli (samkurnalo, xelovnuri) _ viTardeba im faqtorebis
zemoqmedebis Sedegad (citostatikebi maionizirebeli gamosxiveba,
imunodepresantebi), romlebic ganapirobeben imunokompetenturi sistemis
ujredebis liziss, maTi dayofis an momwifebis Seferxebasa da blokadas.
inducirebuli tolerantoba gamoiyeneba organoebisa da qsovilebis
transplantaciis, alergiuli reaqciebisa da autoimunuri paTologiuri
procesebis mkurnalobis dros.

167
reaqcia `transplantati patronis winaaRmdeg~ (graft-gadanergili qsovili, versus-
winaaRmdeg, host-patroni )
reaqcia `transplantati patronis winaaRmdeg~ viTardeba didi raodenobiT Zvlis
tvinis imunuri ujredebis, leikocituri masis Semcveli donoris qsovilis
recipientisaTvis transplantaciis Sedegad. reaqcia vlindeba organoebisa da
qsovilebis distrofiuli da nekrozuli dazianebebiT, dispefsiuri movlenebiT
(gulis reva, Rebineba, diarea), RviZlis gadidebiT (hepatomegaliiT), limfo- da
TrombocitopeniiT, anemiiT.
homologiuri daavadeba viTardeba mozrdilebSi imunokompetenturi sistemis
ujredebis homotransplantaciis Sedegad, rant-daavadeba _ axalSobilebSi
(irRveva bavSvis fizikuri ganviTareba).

SemaerTebeli qsovilis sistemis paTologia


SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebi (kolagenozebi) miekuTvneba
daavadebaTa jgufs, romelic xasiaTdeba SemaerTebeli qsovilis generalizebuli
dazianebiT. ZiriTadad ziandeba saxsrebis (revmatoiduli arTriti), gulis
(revmatizmi), kanis (sklerodermia) an sisxlZarRvebis (kvanZovani periarTriti)
SemaerTebeli qsovili. sistemuri wiTeli mgluras dros cvlilebebi aRiniSneba
mTel SemaerTebel qsovilSi.

etiologia. kolagenozebis gamomwvevi mizezi SeiZleba iyos infeqcia,


gansakuTrebiT stafilokokuri, gaciveba, insolacia, samkurnalo preparatebi.

paTogenezi. SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebi miekuTvneba autoimunur


daavadebebs. amas adasturebs is rom kolagenozebis dros:
 sisxlSi vlindeba antisxeulebi sakuTari qsovilis mimarT;
 dazianebul qsovilSi grovdeba limfocitebi da plazmocitebi;
 dazianebis keraSi vlindeba antigen-antisxeulis kompleqsebi;
 efeqturia mkurnaloba imunodepresantebiT.

procesi iwyeba antigenis moqmedebiT imunokompetentur ujredebze, romlebic


gamoimuSaveben antisxeulbs sakuTari qsovilis mimarT an etiologiuri faqtoris
zemoqmedebiT limfocitebze ris Sedegadac xdeba maTi Tvisebebis Secvla.
limfocitebi iwyeben reagirebas sakuTar qsovilze, rogorc ucxo antigenze. es
exeba rogorc B, ise T-limfocitebs.

antisxeulebi warmoiqmneba SemaerTebeli qsovilis yvela elementze, maT Soris


birTvis dnm-ze da mTlianad ujredis birTvze.

rac Seexeba kolagens, mis mimarT specifikuri autoimunuri reaqciis ganviTareba


SesaZlebelia, magram naklebad savaraudo. kolagenis dazianeba xdeba sisxlSi
mocirkulire antigen-antisxeulis kompleqsiT. es kompleqsi gadis sisxlZarRvis
kedelSi da ileqeba bazalur membranaze, romelic Seicavs kolagens. antigen-
antisxeulis kompleqss uerTdeba komplementi, romelic agreTve azianebs
kolagens Semdgom paTologiuri procesi Rrmavdeba, vinaidan xdeba
granulocitebis da sxva ujredebis anTebis keraSi gadanawileba. fagocitozis
dros isini iSlebian, gamoiyofa lizosomuri fermentebi, romlebic iwveven
cilebis, nukleinis mJavebis liziss da qmnian pirobebs axali antigenebis
warmosaqmnelad. ikvreba mankieri wre, riTac aixsneba dazianebis sistemuri
xasiaTi da xangrZlivi mimdinareoba. imunologiur darRvevebs yovelTvis Tan
axlavs mikrocirkulaciuri cvlilebebi. imunuri kompleqsebi ileqeba kapilarebis
membranaze da mkveTrad zrdis maT ganvladobas. dazianebuli sisxlZarRvis

168
kedelTan kontaqti aaqtivebs hagermanis faqtors. fibrinis gasvla
sisxlZarRvebidan, daleqva kolagenur boWkoebSi, ganapirobebs fibrinoidul
Sesivebas, rac SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebis erT-erTi ZiriTadi
niSania.

kolagenuri daavadebebis safuZvels warmoadgens SemaerTebeli qsovilis


generalizebuli dazianeba _ sklerozi, hialinozi, degeneracia, riTac
ganisazRvreba kolagenuri daavadebebis klinikuri suraTi.

hialinozi B(hyalinos-minis; osis – mdgomareoba) _ cilovani cvlis moSla, rodesac


qsovilSi grovdeba mkvrivi konsistenciis naxevradgamWvirvale cilovani
nivTiereba _ hialini.

sklerozi (scleros-magari) _ organosa da qsovilis gamkvriveba, romelic


gamowveulia funqciuri elementebis daRupviT da maTi SemaerTebeli qsoviliT
CanacvlebiT.

degeneracia (degenero-gadagvarebi) _ qsovilis an organos struqturis an qimiuri


Semadgenlobis cvlileba da funqciis darRveva.

alergia
imunuri sistemis ujredebi antigenis (virusebi, simsivnuri ujredebi, baqteriebi
da sxv) aRmoCenisas ganapirobeben mis destruqcias da organizmidan eliminacias.
zogjer imunur reaqciebs Tan axlavs organizmis sakuTari ujredebis da
araujreduli struqturebis dazianeba. imunuri reaqciis aseT tips ewodeba
Secvlili, momatebuli mgrZnobeloba (hipermgrZnobeloba) _ alergia (allos _
sxvagvari, Secvlili; ergos _ moqmedeba, pasuxi). alergia imunologiuri
reaqtiulobis paTologiuri formaa. alergia farTod gavrcelebuli paTologiaa.
mZime alergiuli daavadebebi gvxvdeba mosaxlebis 10-20%-Si.

etiologia:. alergia yalibdeba alergenebis (hipermgrZnobelobis gamomwvevi


nivTierebebis) zemoqmedebis Sedegad. alergenebi antigenuri Tvisebebis mqone
nivTierebebia, romlebic iwveven organizmSi humorul da ujredul imunur pasuxs

gamoyofen egzo da endoalergenebs.

alergenebis klasifikacia (a..ado)


 
egzogenuri endogenuri
 
_infeqciuri (baqteriebi, bunebrivi SeZenili
sokoebi, virusebi) _nervuli qsovili  
_mcenareuli _brolis qsovili infeqciuri arainfeqciuri
_samkurnalo preparatebi _sasqeso, farisebri   _sicivis
jirkvlebi da sxva
_sayofacxovrebo martivi kompleqsuri _damwvrobiTi
_qimiuri nivTierebebi qsovili- _sxivuri
_maRali an dabali mikroorganizmi
temperatura
qsovili-
toqsini

sqema 22

169
qimiuri bunebis alergeni SeiZleba iyos cila, cila-polisaqariduli kompleqsi,
polisaqaridi an misi naerTi lipoidebTan.

alergiis klasifikacia alergenis SeRwevis gzis mixedviT:

_respiraciuli (mtveri, aerozoli, samkurnalo preparatebi)


_alimenturi (kvebiTi alergenebi, samkurnalo saSualebebi)
_kontaqturi (malamoebi, saRebavebi, sarecxi fxvnilebi da sxva)
_parenteruli (sisxlis Srati, samkurnalo preparatebi, mwerebis Sxamebi)
_transplacentaruli (samkurnalo saSualebebi, antibiotikebi cilovani
preparatebi da sxva)

alergia SeiZleba Camoyalibdes im nivTierebebis mimarTac, romlebic antigenur


Tvisebebs iZenen _ haptenebi (isini alergenebi xdebian organizmis cilasTan
SeerTebis Semdeg)

alergenebi
 
sruli (antigeni) arasruli (haptenebi)

alergiuli reaqtiuloba ganisazRvreba upiratesad organizmis memkvidruli


TaviseburebebiT. alergiisadmi winaswarganwyoba memkvidreobiTi xasiaTisaa, magram
mSoblebisgan Svilebs gadaecema mxolod winaswarganwyoba
hipermgrZnobelobisadmi, garemo faqtorebi ki amuxruWeben an provocirebas uweven
alergiis ganviTarebas.

ganasxvaveben alergiuli reaqciebis 3 stadias:


imunologiur, paToqimiur da paTofiziologiur (funqciuri da struqturuli
dazianebis) stadias.

1. imunuri stadia iwyeba alergenisa da organizmis pirveli kontaqtiT da


mTavrdeba antigen-antisxeulis da(an) sensibilizirebuli limfocitebis
urTierTqmedebiT. am dros organizmi ganicdis sensibilizacias _ mgrZnobelobis
momatebas antigenuri an haptenuri bunebis nivTierebaTa zemoqmedebaze. klinikurad
sensibilizaciis mdgomareoba ar vlindeba. alergenis ganmeorebiT Seyvana iwvevs
gaZlierebul reaqcias.

sensibilizacia
 
aqtiuri pasiuri
 antigenis gamocnoba imunizirebuli organizmidan miRebu-
 humoruli antisxeulebis sinTezi, T li humoruli antisxeulebis an
limfocitebis ujreduli reaqciebi imunocitebis Seyvana
 organizmSi antisxeulebis ganawileba da
maTi fiqsacia ujredebze

2. paToqimiuri stadia _ iwyeba imunuri stadiis dasasruls. sensibilizirebul


organizmSi antigen-antisxeulis kompleqsis warmoqmna ganapirobebs lipo da
proteolizuri fermentebis gaaqtivebas, sisxlis plazmis cilebis fiziko-qimiur
cvlilebebs, sisxlis da qsovilebis ujredebidan histaminis, serotoninis,
heparinis, prostaglandinebis da sxva alergiis mediatorebis gamoTavisuflebas.
agreTve axali nivTierebebis sinTezs: tromboqsanis, leikotrienebis,
Trombocitebis aqtivaciis faqtors da sxva.

170
3. paTofiziologiuri cvlilebebis stadia vlindeba alergiis meore stadiaSi
gamoyofil biologiurad aqtiur nivTierebebis zemoqmedebis mimarT ujredebis,
qsovilebisa da sistemebis reaqciebiT. maT Soris yvelaze mniSvnelovania: zogadi
da adgilobrivi vazomotoruli reaqciebi, sisxlZarRvebis kedlis ganvladobis
mateba; glugi kunTebis spastikuri SekumSva, nervuli receptorebis gaRizianeba,
Sededebis faqtorebis disbalansi.

gamoyofen 3 saxis alergiul reaqciebs:

I_dauyovnebeli tipis alergiuli reaqcia. antigenis ganmeorebiT Seyvanisas


dauyovnebliv viTardeba antigen-antisxeulis reaqcia. magaliTad alergiuli
riniti, koniunqtiviti, anafilaqsiuri Soki.

II_mogvianebiTi tipis alergiuli reaqcia vlindeba ramdenime saaTis Semdeg, magram


araugvianes 5-6 saaTisa. magaliTad, hemolizuri anemia, Sratismieri daavadebis
zogierTi saxeoba.

III_dayovnebuli tipis alergiuli reaqcia antigenis ganmeorebiT Seyvanisas


alergiuli reaqcia viTardeba ramdenime saaTis, xSirad ramdenime dRis
ganmavlobaSi (magaliTad, kontaqturi dermatiti, tuberkulinuri reaqcia).

kumbsis da jelis mixedviT ganasxvaveben alergiuli


reaqciebis Semdeg tipebs:

I tipis alergiuli reaqcia:


I tipis alergiuli reaqcias uwodeben anafilaqsiurs, atopiurs, reaginuls.
I tipis alergiuli reaqciis ganviTarebis meqanizmi:

alergeni (mcenareTa mtveri, samkurnalo preparatebi, cxoveluri da


 mcenareuli cilebi)
limfocitebidan plazmuri ujredebis diferenciacia

antisxeulebis sinTezi (ZiriTadad IgE, IgG)

antisxeulebis pirveli rigis samizne ujredebze fiqsireba
(bazofilebi, poxieri ujredebi da sxva)
ujredebis sensibilizacia

sensibilizirebuli I rigis samizne ujredebis aqtivacia antigenTan ganmeorebiT
kontaqtisas

I rigis samizne ujredebis mier mediatorebis sinTezi da sekrecia
  
qemotaqsisuri qsovilis dazianebis da vazoaqtiuri da
mediatorebi reparaciis mediatorebi kontraqtiluri
mediatorebi

171
igive alergenis ganmeorebiT moxvedras organizmSi Tan axlavs maTi
urTierTqmedeba, romlebic fiqsirebulia bazofilebze, honier ujredebze da sxva.
aRniSnuli ganapirobebs alergiis mediatorebis sekrecias.

alergiis mediatorebi _ histamini, serotonini, kininebi,


leikotrienebi, heparini, prostaglandinebi, proteazebi
da sxv., ganapirobeben ujredis membranis, sisxlZa-
rRvebis kedlebis ganvladobis zrdas, qsovilebis SeSu-
pebas, organoebisa da qsovilebis kunTovani ujredebis
SekumSvas, jirkvlebis hipersekrecias, nervuli rece-
ptorebis gaRizianebas. aRniSnuli meqanizmi udevs safu-
Zvlad anafilaqsias _ zogads (anafilaqsiuri Soki) da
adiglobrivs (bronquli asTma, koniunqtiviti, WinWris
cieba).

anafilaqsiuri Soki viTardeba antigenis ganmeorebiT


Seyvanidan ramdenime wuTSi an wamSi. am dros aRiniSneba
sasunTqi gzebisa da kuW-nawlavis traqtis gluvi
muskulaturis spazmi (qoSini, asfiqsia, muclis tkivili,
gulisreva, Rebineba), sisxlZarRvebis ganvladobis zrda
(lorwovani garsebis SeSupeba, WinWris cieba), kanis
qavili, kolafsi, gonebis dabindva.

sur. 59. urtikariuli bronquli asTmis dros viTardeba bronqiolebis spazmi


gamonayari da SeSupeba, lorwos hipersekrecia, irRveva filtvebis
ventilacia, gazTa cvla, aRiniSneba qoSini.

II tipis toqsikuri alergiuli reaqcia (sqema 23)


(citotoqsikuri, citolizuri)

citotoqsikuri alergiuli reaqciis ganviTarebis meqanizmi.

citotoqsikur alergias iwvevs sami kategoriis antigeni:


1.ujreduli membranis Secvlili komponentebi (sisxlis, Tirkmlebis, Tvalebis,
gulis, elenTis, RviZlis da sxv. ujredebi);
2.ujredis zedapirze fiqsirebuli araujreduli antigenebi (mikroorganizmebis
metabolitebi da (an) zogierTi samkurnalo nivTiereba);
3.qsovilis Secvlili araujreduli struqturebi (mag.: kolageni, mielini).

klinikuri gamovlinebebi

klinikurad II tipis alergiuli reaqcia vlindeba hemolizuri anemiiT, leiko-


peniiT, TrombocitopeniiT, miokarditiT, enfecalitiT, TireoiditiT, nefritiT,
hepatitiT da sxv saxiT.

172
antigeni
(ujredTa da bazaluri membranebis Secvlili komponentebi, ujredze fiqsirebuli ucxo
nivTierebebi)

B-limfocitebidan plazmuri ujredebis diferencireba

antisxeulebis sinTezi (ZiriTadad IgG, IgM)
 
antisxeulebis fiqsacia fagoci- reaqcia `antigeni+antisxeuli~ imu-
tebisa da ujred-qilerebis zedapirze noglobulinebiT gaaqtiurebuli kom-
plementis faqtoris monawileobiT
 
gaaqtiurebuli fagocitebisa da ujred- membranis damzianebeli kompleqsis
qilerebis urTierTqmedeba samizne Camoyalibeba
ujredebTan
 
komplementdamoukidebeli citolizi komplementdamokidebuli citolizi

 
samizne ujredebis, bazaluri membranisa da masze ganlagebuli ujredebis destruqcia

sqema23

III tipis alergiuli reaqcia

organizmSi antisxeulebis arsebobisas xdeba Seyvanili antigenis `fiqsireba~


ineqciis adgilas (magaliTad, vaqcinaciis dros). sapasuxod viTardeba
adgilobrivi alergiuli reaqcia _ artiusis fenomeni (ineqciis areSi aRiniSneba
hiperemia, Zlieri tkivili, qavili, gamkvriveba, SesaZlebelia qsovilis nekrozi).

antisxeulebis ararsebobis SemTxvevaSi Seyvanili antigeni xvdeba sisxlis


mimoqcevaSi, Semdeg organoebSi da qsovilebSi. amis sapasuxod warmoqmnili
antisxeulebi da imunuri kompleqsebi iwveven alergiis generalizebuli formis,
magaliTad Sratismieri daavadebis ganviTarebas. Sratismier daaavadebas
axasiaTebs Tavis tkivili, kanis qavili, eriTemuli gamonayari, kankali,
oflianoba, gulisreva, pirRebineba, temperaturis momateba, regionuli limfuri
jirkvlebis gadideba, saxis, saxsrebis SeSupeba, tkivili.

imunuri kompleqsebis formireba, poxieri ujredebisa da sisxlis ujredebis


aqtivacia da maTi pirdapiri damzianebeli moqmedeba iwvevs meorad reaqciebs. maT
miekuTvneba anTeba, citopenia, sisxlZarRvSida koagulacia, Trombis warmoqmna,
meoradi imunodeficiti.

III tipis alergiul reaqciebs miekuTvneba artiusis fenomeni, revmatoiduli


arTriti, pancitopenia, sistemuri wiTeli mglura.

am tipis alergiul reaqciebs, rogorc wesi, iwvevs cila, romelic didi


raodenobiT xvdeba organizmSi egzogenuri gziT (sisxlis plazma, Srati,
vaqcinacia, mwerebis Sxami da sxva) an warmoiqmneba infeqciuri procesis
ganviTarebis, simsivnis zrdis, helmintozebis dros da sxv. (sqema 24).

173
imunokompleqsuri alergiuli reaqciis ganviTarebis meqanizmi:

antigeni. xsnadi cila didi raodenobiT



-limfocitebidan plazmuri ujredebis diferencireba

antisxeulebis sinTezi (upiratesad IgG da IgM)

msxvilmolekuluri `antigen-antisxeulis~ kompleqsebis warmoqmna maTi fiqsacia
mikrosisxlZarRvebSi

`antigen-antisxeulis~ kompleqsebiT kalikrein-kininuri sistemis, komplementis
faqtorebis, eozinofilebis, neitrofilebis, poxieri ujredebis, Trombocitebis
aqtivacia

Trombis warmoqmna, sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis momateba. fibrinis, imunuri
kompleqsebis da sxva gamosvla sisxlZarRvebidan
sqema 24.
klinikuri gamovlineba:
artiusis fenomeni, Sratismieri daavadeba, alergiuli vaskuliti, revmatoiduli
arTriti, nefriti da sxva.

IV tipis alergiuli reaqcia


IV tipis alergiuli reaqcia (T-limfocitebze damokidebuli, tuberkulinuri
tipis alergia). am tipis alergiuli reaqcia miekuTvneba dayovnebul alergiuli
reaqciebs (antigenis ganmeorebiTi moqmedebis dros manifestacia iwyeba ramdenime
saaTSi an dReSi). am reaqciebs iwvevs 3 kategoriis antigeni
1.mikroorganizmebi (pnevmokoki, streptokoki, mikobaqteriebi, parazitebi, sokoebi,
helminTebi)
2.ucxo cilebi (maT Soris vaqcinebis)
3.haptenebi (magaliTad, samkurnalo nivTierebebi - penicilini, novokaini, martivi
qimiuri SenaerTebi (dinitroqlorfenoli), mcenareuli preparatebi.
organizmSi hapteni uerTdeba ujredis cilas – ”matarebels” (sqema 25).

IV tipis alergiuli reaqciebis ganviTarebis meqanizmi

antigeni
genetikurad da antigenurad ucxo ujredebi

sensibilizebuli T-limfocitebis (T-qilerebis) warmoqmna

sensibilizirebuli T-qilerebis urTierTqmedeba samizne ujredTan
 
samizne ujredebis antisxeulebze limfokinebis warmoqmna da gamoyofa
(damoukidebeli T-ujreduli lizisi an sensibilizebuli limfocitebis mier
fagocitebTan erTad)
 
qsovilebis ujredebis dazianeba Limfocitebis, makrofagebisa da
granulocitebis `CarTva~ alergiul
reaqciaSi
qsovilebis ujreduli (leikocituri)
infiltracia
 
klinikuri gamovlineba
alergiuli daavadebebi (magaliTad, glomerulonefriti); kontaqtur-alergiuli reaqciebi
(kontaqturi dermatiti, koniunqtiviti da sxva);
infeqciur-alergiuli reaqciebi (tuberkulinuri, brucelinuri da sxva).

sqema 25

174
antigenTan pirveli kontaqtis dros warmoiqmneba sensibilizirebuli T-
limfocitebi. ganmeorebiTi kontaqtis dros antigeni moqmedebs T-limfocitebis
specifikur receptorebze. T-limfocitebis blanstransformaciis Sedegad
warmoiqmneba ujredebis sxvadasxva kloni maT Soris T-qilerebi, romlebic
azianeben ”antigenmatarebel” urjedebs.

limfocitebi warmoqmnian alergiis mediatorebs _ lomfokinebs, romlebic


ganapirobeben alergiuli reaqciis ganviTarebas da gamovlinebas.

gamoyofen limfokinebis 4 jgufs: limfokinebi, romlebic moqmedeben :


1. limfocitebze da axdenen maregulirebel efeqtebs;
2. fagocitozis unaris mqone ujredebze;
3. `samizne~ ujredebze;
4. sxva ujredis elementebze, maT Soris intaqturebzec.

IV tipis (dayovnebuli) alergiuli reaqciis dros gamoxatulia qsovilebis


ujreduli infiltracia, rac ganpirobebulia anTebis keraSi granulocitebis,
limfocitebis da monocitebis emigraciiT.

V tipis alergiuli reaqciebi:

V tipis alergiuli reaqciebis antigenebs warmoadgenen nivTierebebi, romlebic


monawileoben ujredebis urTierTqmedebaSi _ neiromediatorebi (magaliTad,
acetilqolini), hormonebi (magaliTad, insulini, Tireotropuli hormoni), enzimebi
da sxva naerTebi. amis garda, zemoTxsenebuli agentebis struqturuli analogebi
da ujredebis receptoruli kompleqsebis Secvlili komponentebi (sqema 26).

V tipis alergiuli reaqciebis ganviTarebis meqanizmi:

antigeni
bilogiurad aqtiuri nivTierebebi (mediatorebi, hormonebi da (an) maTi struqturuli
`analogi~, maTi receptorebis Secvlili molekulebi)

-limfocitebisagan plazmuri ujredebis diferenciacia

antisxeulebis sinTezi (ZiriTadad IgG)

antisxeulebis da samizne ujredebis receptoruli struqturebis urTierTqmedeba

receptorze damokidebuli samizne ujredebis alergiuli reaqciebi
 
ujredSida procesebis stimulacia ujredSida procesebis inhibireba
 
klinikuri gamovlineba
hiperTireozi, miasTenia, Saqriani diabeti da sxva.

sqema 26

175
alergiuli daavadebebi

anafilaqsiuri Soki. etiologiuri faqtorebi. vaqcinebi, Srati. samkurnalo


preparatebi, mwerebis nakbeni. anafilaqsiuri Soki aris dauyovnebeli tipis
alergiuli reaqcia, romelsac safuZvlad udevs paTogenezis reaginuli tipi.
anafilaqsiuri Sokis yvelaze mniSvnelovani meqanizmebia mikrocirkulaciuri
kalapotis sisxlZarRvebis tonusis daqveiTeba, arteriuli wnevis Semcireba,
kolafsi, sasunTqi sistemisa da kuW-nawlavis traqtis gluvi kunTebis spazmi.
anafilaqsiuri Sokis klinikuri gamovlineba mravalferovania. am dros aRiniSneba
sunTqvis ukmarisoba, lorwovani garsebis SeSupeba, WinWris cieba, kanis qavili,
disfagia, Rebineba, faRaraTi. anafilaqsiur Soks Tan axlavs Semcivneba, sxeulis
temperaturis momateba, sisuste.
kvinkes angionevrozuli SeSupeba miekuTvneba dauyovnebeli tipis alergiul
reaqciebs, romlebic ramdenime wuTSi (iSviaTad saaTSi) viTardeba sakvebi
alergenebis, agreTve samkurnalo, kosmetikuri, da sxva saSualebaTa zemoqmedebis
sapasuxod. kvinkes SeSupebis (giganturi WinWris cieba, angionevrozuli SeSupeba)
dros aRiniSneba kapilarebis gafarToveba, sisxlZarRvTa kedlis ganvladobis
momateba, SeSupeba, Zlieri qavili, Semcivneba, qsovilebis daWimuloba, tuCebis,
quTuToebis, cxviris, xaxis, enis Sesiveba da a.S. enisa da xorxis SeSupeba iwvevs
disfagias, afonias, xrinwianobas, SeiZleba ganviTardes asfiqsia. Se-Supeba zogjer
swrafad alagdeba, zogjer ki rCeba ramdenime dRis ganmavlobaSi. mZime
SemTxvevebSi viTardeba mwvave nawlavuri gauvaloba, tvinis SeSupeba. daxmarebis
gareSe avadmyofi iRupeba.
kontaqturi dermatiti miekuTvneba IV tipis alergiul reaqcias. mizezebi:
kosmetikuri saSualebebi, fxvnilebi da sxva, romlebic iwveven kanis (adgilobriv)
anTebas. kani hiperemiulia, SeSupebuli, aRiniSneba gamonayari (vezikula, papula da
sxva). avadmyofi uCivis wvis, qavilis SegrZnebas, zogjer tkivils.
specifikuri alergia _ alergiuli reaqcia, romelsac iwvevs organizmSi
moxvedrili an warmoqmnili alergeni (romelmac gamoiwvia organizmis
sensibilizacia)
paraalergia – paTologiuri reaqciebi, romlebic gamowveulia msgavsi, magram
araidenturi struqturis cilovani alergenebi.
heteroalergia – paTologiuri reaqcia gamowveuli araantigenuri zemoqmedebiT –
sicive, gadaxureba, intoqsikacia, organizmis dasxiveba da sxva.
paTologiuri reaqcias iwvevs nivTierebebi (alergenebi), romlebic warmoiqmneba
organizmSi aRniSnuli faqtorebis zemoqmedebis Sedegad.
aqtiuri alergia – aqtiuri alergiuli reaqciis formireba organizmSi alergenis
moxvedris an warmoqmnis Sedegad.
pasiuri alergia – alergiuli reaqcia, romelic organizmSi sisxlis an misi
komponentebis (romelic Seicavs alergizirebuli organizmis antisxeulebs an
limfocitebs) gadasxmis Sedegad viTardeba. hiposensibilizacia
(desensibilizacia) _ organizmis mgrZnobelobis Semcireba (antigenuri
gamRizianeblis mimarT).

d e s e n s i b i l i z a c i a
 
specifikuri araspecifikuri
im alergenis Seyvana, romelmac dauyovnebeli tipis alergiuli
gamoiwvia sensibilizacia. warmoqmnili reaqciis dros _ antihistaminuri
antigen-antisxeulis kompleqsi preparatebi;
ganapirobebs “alergiuli” dayovnebuli tipis alergiuli reaqciis
antisxeulebis titris Semcirebas da dros _ imunodepresantebi (maT Soris
antigenmablokirebel antisxeulebis glukokortikoidebi);
gamomuSavebas. fizioTerapiuli saSualebebi.

176
1. meoradi imunodeficiti viTardeba
1. leikozebis dros
2. kortikosteroidebiT Terapiis dros
3. septiuri mdgomareobis dros
4. uremiis dros

2. romeli ujredebi, qsovilebi da organoebi Seicaven autoantigenebs


1. fariseburi jirkvali
2. miokardis ujredebi
3. spermatozoidebi
4. nervuli ujredebi

3. autoimunuri reaqciebi ZiriTadi paTogenezuri rgolia Semdegi daavadebebis dros:


1. bronquli asTmis atopiuri forma
2. Sratismieri daavadeba
3. revmatiuli poliarTriti
4. glomerulonefriti (streptokokuri)

4. ZiriTadad romeli imunokompetenturi ujredebis dazianebas iwvevs aiv virusi?


1.T- supresorebis
2.T- qilerebis
3.T – helperebis
4.B – limfocitebis

5.“transplantanti patronis winaaRmdeg” klinikuri variantia


1. adison_birmeris daavadeba
2. terneris sindromi
3. homologiuri daavadeba
4. rant_davadeba

6. antigenis imunogenobas zrdis:


1. antigenis didi doza
2. genetikuri gansxvaveba
3. didi molukuluri masa
4. yvela pasuxi sworea

7. fagocitozi iTrguneba:
1. komplementis sistemis aqtivizaciis dros
2. simpatikuri nerviuli sistemis aqtivizaciis dros
3. makrofagebis (opsoninebis) deficitis dros
4. leikopeniis dros.

8. imunitetis darRvevis tipobriv formebs miekuTvneba


1.Timusis hipotrofia
2.imunodeficituri mdgomareoba
3.limfoleikozi
4.paTologiuri tolerantoba

9. autoimunuri daavadebis ganviTarebis meqanizmebia:


1. sakuTari ujredebis destruqcia
2. antisxeulebis warmoqmna sakuTari normaluri ujredebis antigenebis winaaRmdeg
3. antisxeulebis warmoqmna, romlebic reagireben ujredze fiqsirebul ucxo cilaze
mimarT
4. imunoglobulin E sinTezi

10. anTebis romel tips miekuTvneba artiusis fenomenis ganviTareba


1. normoergiuls
2. anergiuls
3. hiperergiuls
4. hipoergiuls

177
ra mizniT iyeneben vaqcinacias?
ratom ar xdeba gadatanili bavSvTa infeqciebis ganmeorebiT ganviTareba
axalgazrda qali daavadebulia bronquli asTmiT. mosalodnelia Tu ara, rom mis
STamomavlobasac gamouvlindeba romelime tipis alergiuli reaqcia. daasabuTeT pasuxi.
gogona 3 saaTi imyofeboda mzeze, miiRo 1 da 2 xarisxis damwvroba. kanze mas aReniSneba
agreTve gamonayari. SeiZleba Tu ara aRniSnuli gamonayari iyos alergiuli?
CamoTvaleT arainfeqciuri egzoalergenebi. stomatologma gautkivarebis mizniT gamoiyena
lidokaini. ramdenime wuTis Semdeg avadmyofs daiwyo haeris ukmarisobis SegrZneba,
dakarga goneba, arteriuli wneva 70-50 mmvr.sv.
ra SeiZleba iyos avadmyofis aRniSnuli mdgomareobis ganviTarebis mizezi. daasabuTeT
pasuxi.

simsivnuri procesi (tumor, blastoma, neoplasma, oncos)

simsivnuri procesi aris tipobrivi paTo-


logiuri procesi, romelic xasiaTdeba
ujredebis ukontrolo zrdiT. simsivnes
axasiaTebs avtonomuri zrda, ujredis
genetikuri aparatis Secvla da ujreduli
atipizmi (normisgan gadaxra).

igi warmoiqmneba normaluri ujredebis


anaplaziis Sedegad. simsivne izrdeba
`Tavis Tavidan~ anu misi gamravleba xdeba
erTi malignizirebuli ujredidan.
mezobeli ujredebi procesSi ar
erTvebian. simsivnuri ujredebis ukont-
rolo gamravlebis unari gadaecema memkvi-
dreobiT, rogorc memkvidreobis domi-
nanturi niSani. simsivnuri qsovili gansx-
vavdeba sawyisi qsovilisagan SedarebiTi
avtonomiurobiT. igi aRar eqvemdebareba
organizmis maregulirebel sistemebs, rom-
lebic uzrunvelyofen homeostazs. Carevis
gareSe simsivnuri qsovilis zrda wydeba
mxolod sikvdilis Semdeg.

simsivnis mizezebi. simsivnis gamomwvev


faqtorebs ewodeba kancerogenuli (cancer-
kibo) an blastogenuri (blasto-morCi).
simsivnis ganviTarebis process ewodeba
kancerogenezi anu blastogenezi. kancero-
genebis moqmedebis gamaZlierebel agentebs
ki - kokancerogenebi. kancerogenuli
faqtorebi iyofa 1) qimiur, 2) fizikur da
3) biologiur faqtorebad.

sxvadasxva bunebis kancerogenuli faqt-


oris moqmedebas zogi ram saerTo aqvT,
kerZod: organizmis garegani da Sinagani
barierebis daZlevis unari; ujredis
genomze moqmedeba; garkveuli intensivobiT
zemoqmedebisas ar klaven ujreds; arRveven

sur. 65. simsivnuri zrda


178
qsovilur sunTqvas da iwvevn imunuri reaqciebis cvlilebebs.
qimiuri kancerogenuli faqtorebi. warmoSobis mixedviT ganasxvaveben egzogenur
(poliaromatuli naxSirwyalbadebi, aromatuli aminebi, diazoSenaerTebi) da
endogenur (folikulini, indoli, Tavisufali radikalebi da peroqsidebi,
naRvlis mJavebi, qolesterini) kancerogenul nivTierebebs. qimiuri kancerogenebi
bunebis mixedviT SeiZleba iyos organuli (nitronaerTebi, aflatoqsinebi, ureTani
da sxva) da araorganuli (qromi, dariSxani, nikeli, kadmiumi da sxva).

prekancerogenebi (prokancerogenebi) – nivTierebebi, romelTa molekulebs ar


gaaCniaT kancerogenuli Tvisebebi, magram am Tvisebebs iZenen maTi intermediatebi:
epoqsidebi, Tavisufali radikalebi, maalkilirebeli naerTebi da sxva).

WeSmariti kancerogenebi nivTierebebia, romelTa molekulebs aqvT kancerogenuli


Tvisebebi. maT miekuTvneba maalkilirebeli naerTebi (uracilipriti,
propiolaqtoni, propansultoni).

fizikuri kancerogenuli faqtorebi: maT ganekuTvneba mzis, ultraiisferi da


maionizirebeli radiacia (rentgenis gamosxiveba, kvanturi, eleqtromagnituri, -,
-, -gamosxiveba). neitronebis nakadi sxvadasxva nivTierebebis atomebTan
Sejaxebisas iwvevs , gamosxivebis meorad inducirebas, radiaqtiuli
nivTierebebi (radiumi, mezoToriumi, rentgenis sxivebi) radiaqtiuri izotopebi
(Ca144, P32, I131 da sxva). ganmeorebiT damwvrobas SeuZlia gamoiwvios e.w. `damwvrobis~
kibo~ - `kankri~.

biologiuri kancerogenuli faqtorebi: onkovirusebi


(Oncos _ simsivne, virus _ Sxami) - simsivnis gamomwvevi
virusebi (rnm-virusebi, dnm-virusebi: lukes virusi,
ebStein-baris virusi). onkovirusebiT gamowveul adamianis
simsivneebs miekuTvneba - berkitis limfoma (efStein-baris
dnm-virusi), T ujreduli limfoleikozi HTLV – adamianis
T leikozuri virusi (HTLV-1 virusi), simsivneebi Sidsis
dros HTLV-III virusi iwvevs kapoSis sarkomas. dadgenilia,
rom retrovirusebis onkogenis analogs Seicaven
normaluri da simsivnuri ujredebi. kancerogenebi
moqmedeben proonkogenezze, drTgunaven antionkogenezs
(onkosupresorebs), iwveven proonkogenis transformacias
onkogenSi, onkogenis eqspresias da onkocilebis sinTezs.
Semdeg simsivnuri ujredi iwyebs ukontrolo
proliferacias.

normalur ujredebSi virusuli onkogenis analogi


araaqtiuria da protoonkogeni ewodeba, simsivnur
ujredebSi igi aqtiuria da ewodeba aqtiuri ujreduli
onkogeni. araaqtiuri onkogenis gadasvla aqtiur
mdgomareobaSi xdeba sxvadasxva kancerogenuli faqtoris
zemoqmedebis Sedegad.
sur. 66. simsivnis
eqspansiuri zrda simsivneebi, romelic ujredebis paTologiuri zrdis
lipoma kunTSi Sedegia, xasiaTdeba biologiuri TaviseburebebiT,
romelsac atipizmi anu anaplazia ewodeba.

atipizmi - normidan gadaxraa, rac ganasxvavebs simsivnur ujredebs normaluri


ujredebisagan.

179
 gamravlebis atipizmi moicavs araregulirebad gamravlebas da ujredebis
dayofis ricxvis limitis gaqrobas (haiflikis limiti). simsivnur ujredebs
uqveiTdeba mitozuri ciklis da kontaqturi damuxruWebis unari, rac iwvevs
maT usasrulo gamravlebas.
 diferencaciis atipizmi gulisxmobs ujredebis momwifebis procesis
nawilobriv an srul inhibirebas. diferenciaciis atipizmi mkveTradaa
gamoxatuli avTvisebian simsivnur ujredebSi.
 morfologiuri atipizmi iyofa ujredul da qsovilovan formebad.

qsoviluri atipizmi vlindeba normaluri urTierTobis darRveviT qsovilis


parenqimasa da stromas Soris. vlindeba zrdis dezorganizacia.

ujreduli atipizmi mJRavndeba neoplaziuri ujredebis uCveulo zomiT, formiT,


SenebiT. xSirad aRiniSneba ujredebis gaaxalgazrdaveba, primitiuli, embrionuli
struqturisken dabruneba _ kataplazia. simsivnuri ujredi Cveulebrivze didia.
sxvadasxva forma da xSirad ucnauri konturebi aqvs. neoplaziur ujredebs Zalze
didi zomis, maxinji formis, dakbilulkideebiani birTvi aqvs.

 ujreduli atipizmi axasiaTebs avTvisebian simsivneebs. igi vlindeba ujreduli


da birTvis polimorfizmiT, birTvis hiperqromiiT, citoplazmur-birTvuli
Sefardebis gazrdiT, ribosomebis (monawileobs cilis sinTezSi), birTvakebis
ricxvis, mitozebis raodenobis cvlilebebiT, sxvadasxva zomisa da formis
mitoqondriebiTa da qromosomuli aberaciebiT.
 antigenuri atipizmi. simsivnur ujredebSi xdeba
antigenebis gamartiveba, maTi dakargva an axali
antigenebis gaCena. aRiniSneba organospecifikuri
antigenebis gaqroba da embrionuli antigenebis
gaCena. isini imunuri sistemis mier aRiqmeba
rogorc sakuTari, amitom maT mimarT ar
warmoiqmneba antisxeulebi, ris gamoc simsivnuri
ujredebi `amoucnobi~ xdeba imunuri
sistemisTvis.
 metaboluri atipizmi _ xdeba onkocilebis
sinTezi, embrionuli cilebis warmoqmna da dnm
supresorebis (histonebis) sinTezis daqveiTeba.
 energetikuli atipizmi _ atf resinTezis
cvlileba (glikolizis procesSi warmo-qmnili
atf wilis gazrda da aerobuli Jangvis
procesSi resinTezirebuli atf wilis
Semcireba). es uzrunvelyofs simsiv-nuri sur. 67. fexis sarkoma
ujredebis sicocxlis unarianobis SenarCunebas ganviTarebuli TiTis
hipoqsiis pirobebSi. substratebis (glukoza, travmis Semdeg
aminomJavebi, qolesterini, antioqsidantebi)
moxmarebis gazrda da maTi gamoyeneba energiis warmosaqmnelad, citoplazmis,
ujredis membranis SenebisTvis, Tavisufali radikalebisagan dasacavad da
membranebis stabilizaciisaTvis. cikluri adenozinmonofosfatis (camf)
Semcvelobis Semcireba uzrunvelyofs simsivnuri ujredebis intensiur
gamravlebas.
 fizikur-qimiuri atipizmi gamoixateba simsivnur ujredebSi wylis, K+ ionebis
momatebiTa da Ca2+, Mg2+ SemcirebiT, rac iwvevs ujredis metabolizmis
gaZlierebas, ujredSorisi adheziisa da ujredSida acidozis Semcirebas,
izrdeba simsivnuri ujredebis zedapiris uaryofiTi muxti. maTi
eleqtrogamtaroba, mcirdeba ujreduli koloidebis siblante. uaryofiTi
muxtis gazrda xels uwyobs ujredebis urTierTganzidvas da maT SeRwevas
normalur (Seucvlel) qsovilebSi ujredSorisi Rarebis gavliT. garda amisa,

180
simsivnuri ujredebi gamoyofen mitogenetikur sxivebs, romlebsac aqvT
mezobeli ujredebis dayofis stimulaciis unari (gurviCis sxivebi).
 ujredebis urTierTqmedebis atipizmi mdgomareobs imaSi, rom simsivneebi ar
monawileoben organizmis cxovelqmedebaSi da xSirad iwveven mis darRvevas
(stresuli moqmedeba, imunodepresia, eqtopiuri endokrinuli sindromebis
ganviTareba, Seucvleli aminomJavebis Semcireba da sxva).

funqciuri atipizmi – vlindeba ujredebis funqciis darRveviT _ hipofunqcia,


hiperfunqcia, disfunqcia. magaliTad kuWis sekreciis Semcireba kuWis kibos dros,
insulinis sinTezis momateba pankreasis simsivnis (insulinomis) dros. kolagenis
warmoqmna kuWis karcinomis dros.

paTogenezi: simsivneebis paTogenezSi wamyvani procesia normaluri ujredis


transormacia simsivnur ujredad (neoplaziuri transformacia), rac xorcieldeba
etapobrivad. ujredis gardaqmnis Tanmimdevrul etapebs yofen iniciaciis,
promociis da progresiis stadiebad:

iniciaciis stadia moicavs TviT neoplaziur transformacias (gardaqmna).


promocia (`waqezeba~, aqtivacia) stadia, rodesac transformirebuli ujredebi
gamravlebas iwyeben. progresia _ zrdis procesSi simsivnuri ujredis mzardi
atipizmi.

simsivnis paTogenezis stadiebi:


1.proonkogenebis gardaqmna aqtiur ujredul onkogenebad;
2.aqtiuri ujreduli onkogenebis eqspresia;
3.normaluri ujredis simsivnur ujredad transformacia;
4.simsivnuri ujredebis gamravleba da pirveladi simsivnuri kvanZis warmoqmna;
5.simsivnis Semdgomi zrda da progresia (sur. 65).

simsivneebis Camoyalibeba da ganviTareba SesaZlebelia mxolod organizmis


antiblasturi rezistentobis da simsivnis mimarT mdgradobis (kancerogenebis
inaqtivacia, eliminaciis, antisxeulebis warmoqmnis, onkovirusebis
neitralizaciis, antiradikaluri, antimutaciuri, antionkogenuri, specifiuri da
araspecifiuri imunogenuri da araimunogenuri anticelularuri meqanizmebis da
sxva) daqveiTebis dros, rac mniSvnelovnad aris ganpirobebuli genetikuri.

simsivnis warmoqmnas da ganviTarebas xels uwyobs _ imunodepresia, antigenuri


gamartiveba, antigenebis reversia (embrionaluri cila _ antigenebis gaCena),
simsivnuri ujredebis damcavi “mablokirebeli” antisxeulebis gaCena.

avTvisebiani simsivneebisaTvis damaxasiaTebeli


biologiuri Taviseburebebi

1.infiltraciuli zrda;
2.metastazireba;
3.recidivi;
4.kaxeqsia.

 infiltraciuli (infiltratio-SeRweva); zrda niSnavs simsivnuri ujredebis


Cazrdas janmrTel qsovilebSi, rac am qsovilebis destruqcias iwvevs.
keTilTvisebian simsivneebs axasiaTebT eqspansiuri zrda janmrTel
qsovilebSi Cazrdisa da maTi destruqciis gareSe (sur. 64). am dros adgili
aqvs simsivniT mezobeli qsovilebis mxolod kompresias.

181
 metastazireba (metastasis _ gadatana) pirveladi simsivnidan simsivnuri
ujredebis gadatana organoebsa da qsovilebSida maTSi axali, imave
histologiuri struqturis mqone, meoradi simsivnuri kvanZebis warmoqmna.

simsivnuri ujredi  intravazacia  embolia  eqstravazacia  metastazis


formireba

simsivnuri ujredebis metastazirebis gzebi:


1.limfogenuri (limfis saSualebiT)
2.hematogenuri (sisxlis saSualebiT)
3.hematolimfogenuri (limfis da sisxlis saSualebiT)
4.implantaciuri (procesis gadasvla simsivnesTan kontaqtSi myofi janmrTel
qsovilze)
5. Rrusmieri (siTxeebis saSualebiT sxeulis RruebSi)
 recidivi (recidivas - dabruneba) - daavadebis ganmeorebiTi ganviTareba.
 kaxeqsia (kakos-cudi hexis - mdgomareoba) - organizmis gamofitvis sindromi.
kibosmieri kaxeqsiis ganviTarebas ganapirobebs nivTierebaTa cvlis nervul-
endokrinuli regulaciis moSla, glikolizis gaZliereba,
lipoproteinlipazas inhibireba, rnm-s, cilebis ferment katalazas sinTezis
daqveiTeba, cila `kaxeqtinis~ warmoqmna, tkivili, sisxldena da sxva. kaxeqsia
SeiZleba ganviTardes garkveuli lokalizaciis keTilTvisebiani simsivneebis
drosac, magaliTad, kuWSi (gauvalobis ganviTarebis gamo), Tavis tvinSi
(nivTierebaTa cvlis da energiis regulaciis moSlis Sedegad).

kancerogenebis etapebi

kancerogenebi

ujredis genomze zemoqmedeba
proonkogenezze, antionkogenze

proonkogenis transformacia onkogenad

onkocilebis sinTezi da maTi efeqtebis realizacia

ujredis transformacia simsivnur ujredad

ujredis proliferacia
simsivnuri kvanZis formireba

virusuli kancerogenezis etapebi

onkogenuri virusis Sexweva ujredSi



virusuli onkogenis Sexweva ujredis genomSi

onkogenis eqspresia

promocia

kvanZis warmoqmna

182
fizikuri kancerogenezis etapebi

fizikuri agentebis moqmedeba dnm-ze



dnm struqturis dazianeba
(genuri mutacia, qromosomuli aberaciebi an epigenomuri cvlilebebi)

proonkogenezis aqtivireba

ujredis simsivnur ujredSi transformacia

onkogenis eqspresia

proliferacia
simsivnis formireba

qimiuri kancerogenezis etapebi

proonkogenebi

transformireba organizmSi

WeSmariti qimiuri kancerogenezi

cvlilebebi ujredis genomSi

ujredis transformacia simsivnur ujredSi

onkogenis eqspresia

proliferacia. simsivnis formireba.

xaiflikis limiti – mkacrad limitirebuli ujredis dayofis ricxvi (~ 50).


imortalizirebuli (immortality – mudmivi, ukvdavi) – ukvdavi
proonkogeni – adamianis normaluri genomis genia. monawileobs ujredebis
proliferaciis regulaciSi. somaturi mutaciis Sedegad proonkogeni SeiZleba gaxdes
onkogeni.
kancerogeni – agenti, romelic iwvevs simsivnes.
anticelularuli meqanizmebi _ meqanizmebi, romlebic simsivnuri ujredebis
inhibirebis da likvidirebas iwvevs. imunogenuri T qilerebi, K-limfocitebi da
makrofagebi. araimunogenuri _ simsivnis nekrozis faqtori interleikin-1 , alogenuri
damuxruWeba (normaluri ujredebis zemoqmedeba; keilonuri inhibireba (gamravlebis
inhibitori), kancerolizisi (inducirebuli lipoproteidebiT), labrocitozi,
kontaqturi damuxruWeba(monawileoben cikluri nukleotidebi); hormonebis
maregulirebeli zemoqmedeba.
ujreduli onkogeni – ujredis geni romelic akontrolebs ujredis gamravlebas da
gardaiqmna simsivnur genad kancerogenis zemoqmedebis Sedegad.
onkocilebi – cilebi, romlebic iwveven normaluri ujredis simsivnur ujredaT
transformacias da astimulireben simsivnur progresias.

183
1. romeli niSnebi axasiaTebs keTilTvisebian simsivnes
1. simsivnuri kvanZis swrafi formireba
2. simsivnis progresiis dabali xarisxi
3. infiltraciuli zrda
4. recidivi

2. romeli niSnebi axasiaTebs avTvisebian simsivnes


1. recidivi
2. ujredis momwifebis blokireba
3. simsivnuri progresiis maRali xarisxi
4. ujredis diferencirebis maRali xarisxi

3. romeli faqtori iwvevs ujredis dayofis stimulirebas


1. keilonebi
2. zrdis faqtori
3. mablokirebeli antisxeulebis warmoqmna
4. cikluri adenozinmonofosfati

4. avTvisebian simsivnes axasiaTebs


1. displazia
2. metastazireba
3. glikolizis inhibireba
4. infiltraciuli zrda

5. romeli faqtorebi iwveven ujredis dayofis inhibirebas


1. cikluri adenozin monofosfati
2. keilonebi
3. zrdis faqtori
4. simsivnis nekrozis faqtori

6. endogenuri kancerogenuli faqtorebia:


1. indoli
2. Tavisufali radikalebi
3. aromatuli aminebi
4. naRvlis mJavebi

7. imunuri sistemis romeli komponenti iwvevs simsivnuri ujredis likvidirebas


1. T–supesorebi
2. T-qilerebi
3. specifikuri antisxeulebi
4. makrofagebi

8. avTvisebiani simsivnis ujredisaTvis damaxasiaTebelia nivTierebaTa cvlis Semdegi


cvlilebebi
1. simsivnuri qsovilis hipohidratacia
2. cilebis cvlis gaaqtiveba da cvlilebebi
3. glukozis moxmarebis zrda
4. anaerobuli glikolizis daTrgunva

9. qsoviluri zrdis paTologiis tipobrivi formebia


1. sarkoma
2. paTologiuri hipertrofia
3. paTologiuri hipotrofia
4. displazia

10. ra iwvevs displazias


1. kokarcenogenebi
2. onkocilebi
3. interleikin-1
4. ujredis genetikuri programis darRveva

184
I avTvisebiani Tu keTilTvisebiani simsivneebia
1. karcinoma – epiTeliumidan warmoqmnili simsivne.
2. adenokarcinoma – epiTeliumidan warmoqmneli simsivne jirkvlovani komponentiT.
3. sarkoma – mezenqimuri warmoSobis qsovilisagan (SemaerTebeli, Zvlovani, xtilovani)
warmoqmnili simsivne
II avTvisebian Tu keTilTvisebian simsivnes axasiaTebs aRniSnuli eqspansiis gzebi
pirdapiri invania – qsovilSi Cazrda
metastazireba – simsivnis zrda pirveladi (“deda”) warmonaqmnisagan moSorebiT
III romeli ganmartebaa swori
1. kancerogeni – agentia, romelic iwvevs simsivnes
2. kancerogeni – nivTierebaa, romlis sekrecia xdeba simsivnur ujredSi da uwyobs
xels mis gamravlebas

Soki

Soki (shock- dartyma, dacema) kritikuli mdgomareobaa, romelic xasiaTdeba


organizmis sasicocxlo funqciebi gamofitviT. ganasxvaveben travmul.
hipovolemiur, damwvrobiT, kardiogenul, hemotransfuziul, anafilaqsiur,
septikur da sxva tipis Soks.

Soki aris organizmze mZlavri damzianebeli zemoqmedebis Sedegad ganviTarebuli


refleqsuri warmoSobis terminaluri mdgomareoba, romelic xasiaTdeba
centraluri nervuli sistemis zezRurblovani SekavebiT, hemodinamikis, sunTqvis
da nivTierebaTa cvlis mkveTri darRveviT.

Sokis yvela formas zogad kanonzomierebebTan erTad, paTogenezis specifikuri


Taviseburebebic axasiaTebs. Sokis nebismieri formis dros viTardeba rogorc
centraluri sisxlis mimoqcevis, ise mikrocirkulaciis mZime darRveva. es
ukanaskneli iwvevs hipoqsias da energetikul deficits. qsovilebSi grovdeba
metabolizmis dauJangavi produqtebi. ganviTarebuli metaboluri acidozi kidev
ufro aRrmavebs mikrocirkulaciur darRvevebs, iwvevs sisxlis Sesqelebas,
eriTrocitebis agregacias, mikroTrombebis warmoqmnas.

sakompensacio adaptaciuri reaqciebi:


1. simpaTiko-adrenaluri da hipofizur-Tirkmelzeda jirkvlis sistemaTa
aqtivacia.
sisxlis dakargva an misi moculobis da gulisken midinebuli sisxlis masis
Semcireba (hipovolemia) iwvevs arteriul hipotenzias, rac iwvevs barore-
ceptorebis gaTiSvas da refleqsurad simpaTiko-adrenauluri da hipofizur-
Tirkmelzeda jirkvlis sistemebis aqtivacias. didi raodenobiT gamoiyofa
kateqolaminebi da kortikosteroidebi. kateqolaminebi aviwroveben kanis, kunTebis,
saWmlis momnelebeli traqtis da sxva sisxlZarRvebs (periferiuli spazmi).
mimdinareobs sisxlis mimoqcevis `centralizacia~ _ sisxlmomarageba
SenarCunebulia Tavis tvinSi, filtvebSi, gulSi. am fonze sxva organoebis
sisxlmomaragebis daqveiTeba iwvevs maT hipoqsias. rac ganapirobebs organoTa
hipoqsiis winaaRmdeg meore vazodilataciuri adaptaciis meqanizmis CarTvas.

warmoiqmneba vazoaqtiuri aminebi, polipeptidebi, sxva biologiurad aqtiuri


nivTierebebi, romlebic iwveven sisxlZarRvTa gafarToebas, maTi ganvladobis
momatebas, sisxlis mimoqcevis cvlilebas. am procesSi mniSvnelovan rols
asrulebs dazianebul qsovilebSi ujredebis daSla. vazoaqtiuri nivTierebebis
Warbi warmoqmnis Sedegad sakompensacio-adaptaciur reaqciebs cvlis
paTologiuri reaqciebi _ irRveva mikrohemocirkulacia, mcirdeba kapilaruli da
izrdeba Suntirebuli sisxlis nakadi, icvleba prekapilaruli sisxlZarRvebis
reaqcia kateqolaminebze (gafarToeba), izrdeba kapilarebis kedlebis ganvladoba,
mcirdeba gulisken midinebuli sisxlis gulis dartymiTi moculoba da
arteriuli wneva. Soki gadadis ufro mZime stadiaSi. Sokis progresirebas iwvevs

185
agreTve sxvadasxva sistemebis da organoebis funqciis darRveva (gansakuTrebiT
filtvebis, RviZlis, Tirkmlebis, kuW-nawlavis traqtis). am mxriv gansakuTrebul
rols asrulebs `Sokuri filtvis~ da `Sokuri Tirkmlis~ sindromebis
Camoyalibeba. sindromebis ganviTarebaSi gadamwyveti mniSvneloba aqvs
mikrocirkulaciis moSlas filtvebSi da TirkmlebSi.

sqema 27

metaboluri darRvevebi

1. proteolizis gaZliereba
 cilebis Semcireba qsovilebSi. mizezebi: proteolizuri fermentebis
gaaqtiveba
 hipoproteinemia. mizezi: dabalmolekuluri cilebis gamosvla
sisxlZarRvebidan, maTi ganvladobis momatebis Sedegad.
2.glikogenis Semcireba qsovilebSi
 mizezebi: glikogenis mobilizacia kateqolaminebis, glukokortikoidebis da
sxva hormonebis zegavleniT; glikogenis sinTezis darRveva qsovilebSi,
rasac ganapirobebs insulinis deficiti.
 hiperglikemia.
3. narCeni azotis momateba sisxlSi. mizezebi:glukoneogenezis aqtivacia; RviZlis
ukmarisoba; Sardovanas eqskreciis darRveva.
4. lipiduri cvlis darRveva. mizezebi: lipolizis intensifikacia, Tavisufali
cximovani mJavebis raodenobis momateba qsovilebSi; fosfolipazebis aqtivacia,
fosfolipidebis Semcireba qsovilebSi; Tavisufali cximovani mJavebis Semcireba
sisxlSi, vinaidan isini intensiurad monawileoben qsovilebis metabolizmSi.
5.
 atf Semcireba qsovilebSi (hidrolizis Sedegad), adf da amf momateba
 fosfatebis koncentraciis Semcireba qsovilebSi, maTi sisxlSi gadasvlis
Sedegad
6. K+, Ca2+, Na+ da siTxis mateba qsovilebSi, osmosuri da onkozuri wnevis mateba.

travmuli Soki viTardeba sayrden-mamoZravebeli aparatis, gulmkerdis, muclis


Rrus da sxva organoebis mZime travmebis Sedegad. misi ganviTarebis
Taviseburebebi dakavSirebulia eqstero- da interoreceptorebis Zlier

186
gaRizianebasTan da(an) dazianebasTan, agreTve centraluri nervuli sistemis
funqciis darRvevasTan aRmavali paTologiuri impulsaciis gamo. travmuli Sokis
paTogenezSi mniSvnelovan rols asrulebs fsiqikuri travma, agreTve toqsemia
(dazianebuli qsovilidan sisxlSi biologiurad aqtiuri da toqsikuri
nivTierebebis gadasvla), dazianebuli organoebis funqciis darRveva. Tu meqanikur
travmas Tan sdevs sisxldenac, travmuli Soki mimdinareobs ufro mZimed.

travmuli Sokis ganviTareba da simZime dakavSirebulia agreTve organizmis


memkvidrul konstituciur TaviseburebebTan, reaqtiulobasTan.

travmuli Sokis mimdinareobaSi gamoyofen sam stadias _ ereqtiul, torpidul da


terminalur stadiebs.
ereqtiuli stadia xanmoklea. mas axasiaTebs centraluri nervuli sistemis
Zlieri agzneba, ris Sedegadac viwrovdeba periferiuli sisxlZarRvebi, matulobs
periferiuli winaaRmdegoba sisxlis nakadisadmi – viTardeba sisxlis mimoqcevis
centralizacia. kani fermkrTalia, aRiniSneba taqikardia, taqipnoe, hipofizis,
Tirkmelzeda jirkvlis funqciis aqtivacia (rac ganapirobebs sisxlSi
kortikotropinis, kateqolaminebis, vazopresinis raodenobis momatebas).

sakompensacio reaqciebis gamofitvis ukmarisobis dros dgeba Sokis meore _


torpiduli, Sekavebis stadia, romlis mimdinareobaSi gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs Sekavebis ganviTarebas centralur nervul sistemaSi da sisxlis
mimoqcevis dekompensacias. dekompensacia viTardeba cirkulirebadi sisxlis masis
progresirebuli Semcirebis gamo, rac gamowveulia sisxlZarRvTa tonusis
daqveiTebiT da sisxlis paTologiuri deponirebiT. viTardeba mkveTri arteriuli
hipotenzia da mikrohemocirkulaciis cvlilebebi.

Sokis torpidul stadiaSi viTardeba qsovilebis generalizebuli hipoqsia, rac


iwvevs nivTierebaTa cvlis darRvevas, biologiurad aqtiuri nivTierebebis
dagrovebas, organizmis funqciebis neiroendokrinuli regulaciis moSlas.
sxvadasxva organos da sistemebis funqciis darRvevis gamo ganviTarebuli
meoradi Zvrebi, gansakuTrebiT filtvebSi, RviZlSi, TirkmlebSi da kuW-nawlavis
traqtSi, xSirad xdeba am organoTa mwvave ukmarisobis mizezi. viTardeba
hipokaliemia, rac gulis funqciis cvlilebebs iwvevs. gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs lizosomuri fermentebis gamoTavisuflebas da maTi moqmedebis
Sedegad ganviTarebul ujredebis meorad dazianebas.

Sokis terminaluri stadia xasiaTdeba arteriolebis tonusis SemcirebiT, rac


arteriuli wnevis mkveTr daqveiTebas, generalizebul hipoqsias iwvevs. sikvdili,
rogorc wesi, dgeba sunTqvis Sewyvetis Sedegad.

pirveladi hipovolemiuri Soki viTardeba garegani da(an) Sinagani sisxldenis


Sedegad (hipovolemias iwvevs travma, organoebis an qsovilebis dazianeba
paTologiuri procesebiT, sisxlis Sededebis darRveva), plazmis, siTxis didi
raodenobiT dakargvisas.

cirkulirebadi sisxlis masis deficiti iwvevs gulis wuTmoculobis da


arteriuli wnevis daqveiTebas. refleqsi baroreceptorebidan da simpaTikur-
adrenaluri reaqcia ganapirobebs sakompensacio reaqciebs, taqikardias da
periferiul spazms, rac mimarTulia sisxlis wnevis donis da organoTa
sisxlmomaragebis normalizaciisaken. am meqanizmebis ukmarisobisas viTardeba
Sokis dekompensaciis stadiisaTvis damaxasiaTebeli movlenebi.

kardiogenuli Soki viTardeba gulis fuqciis darRvevis dros (miokardiumis


infarqti, miokarditi, paroqsizmuli taqikardia, morgani-edem-stoqsis sindromi da
sxv.). am tipis Soki zogjer dakavSirebulia parkuWebis sisxliT avsebis

187
dabrkolebasTan (magaliTad, filtvis Tromboemboliis dros). iseve, rogorc
hipovolemiuri Sokis dros, simpaToadrenuli reaqciis gamo viTardeba taqikardia
da matulobs periferiuli winaaRmdegoba. es amZimebs hemodinamikis cvlilebebs
(irRveva gulis funqcia, taqikardia ki am pirobebSi gulis sisxlmomaragebis
gazrdas moiTxovs). kardiogenuli Sokis paTogenezSi gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs tkivilis sindroms (romelic viTardeba miokardiumis iSemiis da masSi
dauJangavi produqtebis dagrovebis Sedegad), miokardiumis SeSupebas
(sisxlZarRvovan-qsoviluri ganvladobis mkveTri momatebis gamo), gul-
sisxlZarRvTa ukmarisobas, kolafss.

septikuri (endotoqsikuri) Soki sefsisis garTulebaa. mTavari damzianebeli


faqtori am dros baqteriebis endotoqsinia. septikuri Sokis mTavari
ganmasxvavebeli niSania misi ganviTareba infeqciuri procesis fonze. septikur
Soks axasiaTebs sifermkrTale, Zlieri Semcivneba da oflianoba, taqipnoe,
sisxlis mimoqcevis mwvave ukmarisoba. xSiria filtvis mZime dazianeba mcire wreSi
sisxlis cirkulaciis darRvevis, anTebis, SeSupebis, mikroTromboemboliebis,
aTeleqtazuri ubnebis ganviTarebis gamo.

kolafsi (collafor-dacema). sisxlZarRvovani ukmarisoba. paTogenuri meqanizmebiT da


klinikuri gamovlinebiT Zlier waagavs Soks. orive SemTxvevaSi aRiniSneba
arteriuli wnevis mkveTri Semcireba. gansxvavebiT Sokisagan, kolafsi viTardeba
vazokontriqciuli reaqciis ukmarisobis gamo, Soki upiratesad stadiurad
mimdinareobs da iwyeba agznebis faziT, kolafsis dros ki ereqtiuli faza ar
aRiniSneba. mas upiratesad axasiaTebs gonebis dakargva mimdinareobs,
cirkulirebadi sisxlis moculobis Semcireba, arteriuli da venuri wnevis
daqveiTeba. kolafsis klinikuri suraTi Sokis msgavsia.

k o l a f s i
  
kardiogenuli hipovolemiuri vazodilataciuri
  
postinfarqtuli posthemoragiuli hiperTermuli
ariTmuli dehidrataciuli orTostatikuri
kardiomiopaTiuri toqsiko-infeqciuri toqsikuri
orTostatikuri

sqema. 28. kolafsis klinikuri suraTi


kolafsis gamovlinebebi:

1. cirkulaciuri darRvevebi (arteriuli hipotenzia, venuri hiperemia, sisxlis


deponireba muclis Rrus, filtvebis, elenTis, sisxlZarRvebSi, tvinis, gulis da
sxva organoebis hipoferfuzia, mikrocirkulaciis darRveva, kapilaro-trofikuli
ukmarisoba.
2. nervuli sistemis funqciis cvlilebebi (apaTia, xelis TiTebis tremori,
hiporefleqsia, zogjer krunCxvebi, gonebis dakargva).
3. filtvebis ventilaciuri darRvevebi (xSiri, zereli sunTqva, hipoqsemia,
hiperkapnia)
4. Tirkmlebis eqskreciuli funqciis darRveva (oliguria, hipersTenuria,
hiperazoTemia).
5. sisxlis sistemisa da hemostazis darRvevebi (hipovolemia, sisxlis webovnebis
momateba, Trombocitebis da eriTrocitebis hiperagregacia, Trombebis warmoqmna,
slaj-fenomenis ganviTareba).

etiologiuri faqtoris xasiaTis mixedviT ganasxaveben kardiogenul, toqsikur,


infeqciur, pankreasul, orTostatikur kolafss (sqema 28).

188
kolafsis yvela formisaTvis damaxasiaTebelia sisxlZarRvovani ukmarisoba,
cirkulirebadi sisxlis masis Semcireba, generalizebuli hipoqsia. hipoqsiis
Sedegad ganviTarebuli sisxlZarRvebis ganvladobis momateba iwvevs
plazmoragias, sisxlZarRvTa tonusis mkveTr daqveiTebas da mZime hipotenzias.
yovelive es aZlierebs hipoqsias da procesi Rrmavdeba.

posthemoragiuli kolafsi viTardeba sisxlis masiuri dakargvis dros. xolo


toqsikur-infeqciuri Bkolafsi endotoqsinis mqone baqteriebiT inficirebisas.
endotoqsini moqmedebs sisxlZarRvebis kedlebze (baqteriebis masiuri daRupvis
dros endotoqsini didi raodenobiT Tavisufldeba) da iwvevs maT damblas.

pankreasuli kolafsi viTardeba pankreasis dazianebis an mwvave pankreatitis


dros. pankreasis proteolizuri fermentebi gadadis sisxlSi da iwvevs kolafss.
am formis kolafsis mkurnaloba Zalze Znelia, vinaidan viTardeba
sisxlZarRvebis tonusis mZime da Seuqcevadi cvlilebebi.

orTostatikuri kolafsi (gulis wasvla) viTardeba vertikalur mdgomareobaSi


gadasvlisas xangrZlivi woliTi reJimis (gansakuTrebiT xangrZlivi hipodinamiis
Sedegad) an Zlieri hipotenziuri saSualebebis miRebis Semdeg.

koma (coma-Rrma Zili) paTologiuri mdgomareobaa, romelsac axasiaTebs gonebis


sruli dakargva, refleqsebis gaqroba da organizmis funqciebis regulaciis Rrma
darRveva centralur nervul sistemaSi ganviTarebuli paTologiuri Sekavebis
gamo. koma aRiniSneba Tavis tvinis hipoqsiis, acidozis, eleqrolitebis
disbalansis Sedegad da cns-is sinafsebSi mediatorebis gamoyofis dros. am
procesebis gavleniT tvinis qsovilis dazianebis da garsebis SeSupebis gamo
viTardeba retikuluri formaciis, qerqqveSa warmonaqmnebis da vegetatiuri
centrebis funqciis daTrgunva. paTogenezis da klinikuri gamovlinebebis mxriv
sxvadasxva mizeziT gamowveuli koma mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisagan
(diabeturi, hipoglikemiuri, RviZlismieri, Tirkmlismieri, toqsikuri,
paTologiuri cvlilebebi Tavis tvinSi da sxv.).

Sokis paTogenezi

dekompensaciis stadia

eqstremaluri faqtori; sistemebis da organoebis


funqciis ukmarisoba; adaptaciuri reqaciebis gamofitva

organoebis sistemebis integraciis da neiroendokrinul regulaciis darRveva


 
hemodinamikis darRveva (organoebis hipoqsia, toqsemia
daqsovilebis hipoperfuzia, metabolizmis darRveva
mikrocirkulaciis darRveva)
 
katabolizmis procesebis gaZliereba
ujredebis dazianeba, ujredSorisi
urTierTqmedebis darRveva

organizmis cxovelqmedebis progresirebadi
daTrgunva

komatozuri mdgomareobis paTogenezi

eqstremaluri faqtori

189
(hipoqsia, mJava-tutovani wonasworobis darRveva, disionia, intoqsikacia, dishidria,
biologiurad aqtiuri
nivTierebebis disbalansi)

organoebis da qsovilebis, (upiratesad Tavis tvinis) dazianeba

qsovilebis, organoebis da fiziologiuri sistemebis funqciis ukmarisoba

koma

sopori (sopor _ magari Zili, gabrueba) _ Rrma paTologiuri Zili. Zlier


gamziRianebels SeuZlia gamoiyvanos avadmyofi areaqtiuli mdgomareobidan.
stupori _ axasiaTes umoZraoba da reaqciis ararseboba, gamRizianebelze stuporis
dros cnobiereba SenarCunebulia. aRiniSnena depresiul mdgomareobaSi. mZime
fsiqogenuri travmebis, eqstremaluri faqtorebis zemoqmedebis, mZime somaturi da
fsiqikuri daavadebebis dros.

1. kritikul mdgomareobas miekuTvneba


1. diabeturi koma
2. travmuli Soki
3. imunodeficituri mdgomareoba
4. hiperhidratacia

2. organizmis cxovelqmedeba irRveva Semdegi TanmimdevrobiT


1. biologiuri sikvdili
2. terminaluri mdgomareoba
3. klinikuri sikvdili
4. kritikuli mdgomareoba

3. kardiogenuli kolafsis dros aRiniSneba


1. hipertenzia
2. hipotenzia
3. cirkulirebadi sisxlis masis Semcireba
4. hiperoqsia

4. Sokis ereqtiuli fazis dros aRiniSneba


1. sisxlis deponireba
2. hiperrefleqsia
3. hiperventilacia
4. agzneba

5. Sokis torpiduli fazis dros aRiniSneba


1. oliguria
2. sisxlis deponireba
3. arteriuli hipoqsemia
4. taqikardia, arteriuli hipertenzia

6. kolafsis ganviTarebis mizezebia


1. policitemiuri hipervolemia
2. intoqsikacia
3. ariTmia
4. gulis mwvave ukmarisoba

7. kolafsis saxeebia
1. hipovolemiuri
2. kardiogenuri
3. vazokontriqtoruli
4. hipervolemiuri

190
8. komatozur mdgomareobas axasiaTebs
1. gonebis dakargva
2. hiporefleqsia
3. organoebis funqciis gaaqtiveba
4. simpaTikuri nervuli sistemis gaaqtiveba

9. stresis Sedegad viTardeba


1. Tirkmelzeda jirkvlis qerqovani Sris hipotrofia
2. eroziebi da wylulebi kuWsa da nawlavebSi
3. alergiuli reaqcia
4. adenohipofizis hipertrofia

10. komis gamomwvevi mizezia


1. autointoqsikacia
2. RviZlis ukmarisoba
3. tvinis iSemia
4. Sizofrenia

A 2,4,3,1
B 4,3,2,1
C 4,2,3,1,
D 1,2,3,4

I. postoperaciul periodSi avadmyofis mdgomareobas xSirad amZimebs


1. operaciuli stresi
2. infeqciuri garTulebebi
raSi mdgomareobs maTi ganviTarebis meqanizmi.

II. kritikuli medicinis ganyofilebebSi moiTavses ori avadmyofi avtoavariis Sedegad


ganviTarebuli travmuli SokiT:

1. avadmyofi agznebulia, kani da lorwovani garsebi _ fermqTali, arteriuli wneva


momatebuli. aRiniSneba taqikardia, taqipnoe.
2. goneba gabinduli: arteriuli wneva 80/40 mmHg. aRiniSneba ariTmia, taqikardia.
sisxlSi _ hiperkoagulacia, Ht momatebuli, metaboluri acidozi travmuli Sokis
romel stadiaSia

III.ra mizniT iyo daniSnuli travmuli Sokis dros


1. sisxlis, plazmis da plazmis Semcvlelebis gadasxma
2.buferuli xsnerebi (natriumis hidrokarbonati)
3.eleqtrolitebi
4. vazoaqtiuri preparatebi
5. Jangbadi
6. anTitoqsinebi
7. antioqsidantebi

191
sibere

individualuri sicocxlis xangrZlivoba TiToeuli saxeobis mravalujrediani


organizmisaTvis gansazRvrulia, ris Semdeg dgeba sikvdili.

sibere aris organizmis momwifebis Semdeg misi funqciuri SesaZleblobebis


progresuli daqveiTeba. dReisaTvis farTod viTardeba gerontologia _
mecniereba siberis Sesaxeb da geriatria – mecniereba xandazmulobisa da
moxucebulobis asakis daavadebaTa Sesaxeb.

siberis procesSi adamians uqveiTdeba cxovrebis pirobebisadmi Seguebis unari. es


gamowveulia calkeuli sistemebis funqcionirebis darRvevebiT.

nervul sistemaSi siberis dros aRiniSneba Semdegi cvlilebebi: nervuli


ujredebis raodenobis Semcireba, gliuri elementebis momateba Tavis tvinis
qerqis zogierT SreSi, neironebis sxeulSi grovdeba pigmenturi nivTiereba _
lipofuscini, mcirdeba nervuli impulsis gatarebis siCqare da mediatorebis
sinTezi. moxucebulobis periodSi qveiTdeba mexsiereba, SemoqmedebiTi aqtiuroba,
swavlis unari.

endokrinuli sistemis funqcia mniSvnelovnad icvleba. gansakuTrebiT aRsaniSnavia


hipoTalamusis funqciis cvlilebebi. urTierTkavSiri irRveva hipofizsa da
Tirkmelzeda jirkvals Soris, icvleba da mcirdeba kortikosteroidebis mimarT
receptorebis ricxvi samizne ujredebze, rasac ukavSireben moxucebul asakSi
sxvadasxva saxis stresis mimarT organizmis rezistentobis daqveiTebas, irRveva
hipofizis Tireotropuli, fariseburi da kuWqveSa jirkvlis moqmedeba,
sagrZnoblad sustdeba sasqeso jirkvlebis funqcia, mcirdeba sasqeso hormonebis
sekrecia. insulinur deficits SeiZleba mohyves naxSirwylebisa da cximovani
cvlis moSla. mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis Timusi, rac aisaxeba imunuri
sistemis funqciaze - qveiTdeba organizmis imunuri pasuxi antigenebis mimarT,
viTardeba imunodeficiti da imunuri reaqciebi sakuTari qsovilebis antigenebis
mimarT. siberisaTvis damaxasiaTebelia infeqciebisadmi momatebuli mgrZnobeloba,
avTvisebiani simsivneebisadmi midrekileba, aTerosklerozi, tvinis degeneraciuli
daavadebebi da sxv.

mniSvnelovani cvlilebebi viTardeba SemaerTebel qsovilSi, rasTanac


dakavSirebulia sayrden-mamoZravebeli organoebisa da sisxlZarRvebis asakobrivi
cvlilebebi. irRveva Zvlis qsovilis, saxsrebisa da malTaSorisi xrtilebis
struqtura da mineralizacia, rac iwvevs ConCxis deformacias. iTrguneba
reparatiuli procesebi (Wrilobebis, motexilobebis Sexorceba da sxv.).

sisxlis mimoqcevis sistemaSi viTardeba iseTi cvlilebebi, rogoricaa sisxlis


wuTmoculobis, parkuWebis SekumSvaTa Zalis, qsovilebis perfuziis Semcireba.
sisxlZarRvebSi viTardeba sklerozuli procesebi (aTerosklerozuli), irRveva
gulis funqcia da sisxlZarRvebis tonusi (arteriuli hipertenzia).

siberis dros uaresdeba sisxlmbadi organoebis regeneraciuli unari, Tirkmlebis


funqcia, saWmlis momnelebeli sistemis jirkvlebis sekretoruli aqtivoba da sxv.

sibere da avadoba. siberes axasiaTebs daavadebaTa garkveuli `speqtri~: gul-


sisxlZarRvTa daavadebebi, avTvisebiani simsivneebi, infeqciebi, tvinis, Sinagan
organoTa degeneraciuli cvlilebebi, Saqriani diabeti. asakis matebasTan erTad
mZime daavadebaTa letaluri gamosavalis ganviTarebis albaToba matulobs.
xandazmul asakSi avadobis maRali sixSire ganpirobebulia sxvadasxva faqtorebis

192
zemoqmedebiT, romelsac organizmi ganicdis mTeli cxovrebis manZilze da
ujredebis, organoebisa da sistemebis asakobrivi cvlilebebiT. sicocxlis
xangrZlivoba aris garemo da Sinagan faqtorTa urTierTqmedebis Sedegi. Sinagani
faqtorebi ganpirobebulia memkvidreobiT da Sedgeba ori komponentisagan:
1.cxovelqmedeba, romelic uzrunvelyofs organizmis SeguebiT SesaZleblobebs da
damokidebulia mraval genze.
2.daberebis tempi, cxovelqmedebis asakobrivi daqveiTebis siCqare, romelic
damokidebulia erT an ramdenime genze.

zogi adamiani berdeba swrafad, zogi _ nela. arsebobs paTologiuri mdgomareoba,


romelic xasiaTdeba siberis msgavsi swrafad ganviTarebadi cvlilebebiT.
magaliTad, iSviaTi memkvidruli sindromebi, romelTac ewodeba progeriebi
(hetCinson-gimfordis sindromi, verneris sindromi).

siberis mizezebi da meqanizmebi. siberis mizezebi bolomde ar aris dadgenili.


arsebul hipoTezaTa Soris sayuradReboa Semdegi hipoTezebi:
1. sibere viTardeba Seuqcevadi dazianebebis Sedegad, romelsac organizmi
Rebulobs mTeli cxovrebis manZilze (radiaciuli gamosxiveba, Tavisufali
radikalebi da peroqsidebi).
2. sibere genetikurad daprogramebuli procesia, romelic evoluciis procesSi
Camoyalibda rogorc individualuri sicocxlis SemzRudveli iaraRi.

rac Seexeba, siberis paTogenezs, gamoyofen siberis ganviTarebis ramdenime


hipoTezas:
1. siberis gamomwvevi mizezebi organizmze zemoqmedeben erTdroulad da
erTnairi xarisxiT.
2. erTi susti rgoli irRveva da ganapirobebs sxva, mdgradi rgolis meorad
cvlilebebs.
3. sibere aris ara romelime dazianebis rezultati, aramed iseTi meqanizmis
zemoqmedebis Sedegia, romlisTvisac asakobrivi cvlilebebis generacia
sxva qsovilebSi mis normalur funqcias warmoadgens (“saaTi”).

narkomania, toqsikomania
(narke-Zili, gaSeSeba, mania-sigiJe, lTolva)

narkomania paTologiis formaa, romelsac axasiaTebs avadmyofuri ltolva


narkotikul nivTierebaTa mzardi raodenobis miRebisadmi. daavadebuli
fsiqikurad da fizikuradaa damokidebuli narkotikul nivTierebaze. misi
miuReblobis SemTxvevaSi viTardeba Zlieri abstinencia (abstinentia _ Tavs viWer,
TavSekaveba).

narkotikisadmi fsiqikuri damokidebulebis intensivoba mniSvnelovnadaa


ganpirobebuli narkotikuli nivTierebiT gamowveuli eiforiiT. pirovnebis
fsiqofiziologiurma Taviseburebebma SeiZleba gamoiwvios eiforiis xelmeored
gancdis Zlieri survili da SemdgomSi narkomaniis Camoyalibeba.

narkotikebs miekuTvneba nivTierebebi, romlebic gamoiyeneba samedicino praqtikaSi


specifikuri zemoqmedebisaTvis centralur nervul sistemaze (sedaciuri,
halucinaciuri moqmedeba, mastimulirebeli da sxv.), rac SeiZleba gaxdes maTi
arasamedicino mizniT gamoyenebis mizezebi, gamoiyeneba farTo masStabiT da
iuridiulad aris aRiarebuli narkotikul nivTirebad janmrTelobis dacvis
sistemis an saerTaSoriso organizaciebis mier.

193
Tu nivTiereba ar akmayofilebs romelime am kriteriums, miuxedavad imisa, rom is
SeiZleba gamoiyenebodes eiforiuli efeqtis misaRebad da iwvevdes daavadebebis
ganviTarebas, narkotikad ar iTvleba. aseTi nivTierebebis regularuli miRebis
Sedegad Camoyalibebul paTologias toqsikomania ewodeba. unda aRiniSnos, rom
wminda samedicino TvalsazrisiT narkomania da toqsikomania identuri movlenebia.

narkomania iwvevs fsiqikuri, nevrologiuri, vegetatiuri da somaturi darRvevebis


kompleqss, pirovnebis degradacias, rac zians ayenebs rogorc TviT daavadebuls,
ise sazogadoebas. amitom narkomania iTvleba socialurad saSiS daavadebad.

zogierTi nivTierebisadmi (wyali, sakvebi, Jangbadi) organizmis memkvidrulad


Tandayolili moTxovnilebasa da damokidebulebisagan gansxvavebiT, narkotikul
nivTierebaze damokidebulebis paTologiuri forma individualuradaa SeZenili
da mniSvnelovnada aris dakavSirebuli pirovnebis fsiqologiur TaviseburebebTan.
amave dros unda aRiniSnos, rom narkomanis STamomavals SeiZleba ganuviTardes
garkveuli memkvidruli winaswarganwyoba narkotikebis mimarT.

narko- da toqsikomaniis mizezi SeiZleba iyos adamianis mier narkotikuli da sxva


fsiqotropuli nivTierebebis araswori an iZulebiTi xangrZlivi samedicino
gamoyeneba; am nivTierebebis arasamedicino daniSnulebiT miReba fsiqikuri
komfortis an eiforiis misaRwevad. ukanasnelis farTod gavrcelebas
mniSvnelovnad uwyobs xels socialuri garemo, socialuri kataklizmebi, mZime
ekonomikuri mdgomareoba, sazogadoebis fsiqikuri gadaZabva, uimedoba, momavlis
SiSi da moralis dacema,.

narkomania farTod gavrcelebuli paTologiis formaa, romelicSeiZleba


Camoyalibdes mravali nivTierebis mimarT. farTod gavrcelebulia narkomania
sxvadasxva saxeobis kanabisidan miRebuli nivTierebebis mimarT _ anaSa, marixuana,
haSiSi da sxv. yvela isini Seicaven trankvilizatorebis jgufis narkotikul
aldehids kanabinols.

pirveli kontaqtebi am nivTierebasTan xSirad usiamovno SegrZnebebs _ gulisrevas,


Tavbrus, pirSi simwares iwvevs (rac SeiZleba mis miRebaze uaris mizezi gaxdes).
kanabisis preparatebis didi raodenobiT miReba TandaTan iwvevs intoqsikacias:
adamiani kargavs kontrols Tavis qmedebaze, irRveva fsiqika, aqvs iluziebi,
araadeqvaturi reaqcia garemo zemoqmedebaze, eqstazi (ekstasis-avadmyofuri
aRtaceba, Tavdaviwyebamde misuli aRfrTovaneba), fsiqikuri mdgomareoba, romlis
dros mTlianad irRveva adamianis kontaqti garemosTan, halucinaciebi (hallucinatio-
motyueba, Secdoma). viTardeba moZraobiTi agzneba _ siarulis, sirbilis, cekvis
survili da a.S. kanafis preparatebis xangrZlivi miRebisas viTardeba fsiqozebi
mxedvelobiTi da smeniTi halucinaciebiT (bodva, moCveneba), devnis SiSi,
inteleqtis, mexsierebis daqveiTeba.

dadgenilia, rom es prepratebi iwveven imunitetis daqveiTebas, mamakacebis


feminizacias (qaluri Tvisebebis gaCenas) genetikuri aparatis cvlilebis Sedegad
simaxinjeebis gaCenas STamomavlobaSi.

opioiduri (morfinuli tipis) narkomania viTardeba zogierTi saxeobis yayaCos


preparatebis (opiumi da misi alkaloidebi, morfini, kodeini da maTi sinTetikuri
analogebi) miRebisas. eiforia am SemTxvevaSi xSirad narkotikis pirveli
miRebisTanave viTardeba. zogjer mas mohyveba moduneba, Zilianoba, piris simSrale,
Rebineba. opiumis preparatebTan miCveva iwvevs fsiqofiziologiur gamofitvas.

gansakuTrebiT Zlieri toqsikuri moqmedeba axasiaTebs narkotikul saSualebas


heroins. misi Warbi doza iwvevs sikvdils sunTqvis centris depresiis,
asistoliis, filtvis SeSupebis ganviTarebis gamo. heroinis qronikul miRebas Tan

194
sdevs imunitetis daqveiTeba, nevrologiuri garTulebebi, gulis, RviZlis da
sanaRvle gzebis, Tirkmelebis paTologia, sisxlZarRvebis kedlis dazianeba.
yovelive es, Sors wasul SemTxvevaSi, sicocxlesTan SeuTavsebeli xdeba.

kokainiT gamowveuli narkomania (kokainizmi) ZvelTaganvea cnobili. kokaini


alkaloidia, romelsac amzadeben kokas buCqis foTlebidan. kokainiT zogadi
intoqsikacia iwvevs sinafsebSi agznebis gatarebis darRvevas, Troba
fsiqosomatur agznebas, energiis mozRvavebis cru SegrZnebas, sifermkrTales,
lorwovanebis gamoSrobas, gugebis gafarTovebas, taqikardias, qoSins, zogjer _
sisxlis mimoqcevis mZime darRvevebs. kokainis xangrZlivi miReba iwvevs
fsiqofiziologiur asTenizebas_adamiani kargavs mizanswrafvas, agznebadia,
progresirebs Wkuasustoba, aRiniSneba naadrevi dabereba da kaxeqsia.

amfetaminuri rigis preparatebiT (fenaptini, fenamini) gamowveuli narkomania


ukanasknel wlebSi sul ufro farTod vrceldeba. aRniSnuli preparatebi
moCvenebiTad amaRleben Sromis unars, iwveven simsubuqis, energiis mozRvavebis
cru SegrZnebas, rac swrafad iwvevs maTdami miCvevas. xangrZlivi gamoyenebisas
viTardeba smeniTi da mxedvelobiTi halucinaciebi, agzneba, agresiuloba, mZime
vegetatur-somatiuri darRvevebi, organizmis gamofitva.

halucinogenebiT (lizerginis mJavas dieTilamidi, meskalini, fsilocibini)


gamowveul narkomaniis dros viTardeba fsiqozebi. d.s.d da meskalini
miRebisTanave (ramdenime wuTSi) iwvevs moqmedebas. aRiniSneba taqikardia,
hipertenzia, t0 momateba, garemos aRqmis darRveva.

metad xSiria polinarkomania anu narkomania, gamowveuli sxvadasxva narkotikis


erTdrouli an SenacvlebiTi gamoyenebiT, rac iwvevs mZime intoqsikacias,
narkotikze gansakuTrebiT Zlieri damokidebulebis swraf ganviTarebas, amZimebs
prognozs da aZnelebs mkurnalobas.

narkomaniis da toqsikomaniis paTogenezi.

mimdinareobs sam stadiad.


1. sawyisi narkomania, adaptaciis stadia _ narkotikisadmi fsiqikuri ltolvis
stadia (nevrozismagvari, nevrasTeniuli) xasiaTdeba yuradRebis, koncentraciis,
Zilis darRveviT, saerTo sisustiT, mgrZnobelobis darRveviT da sxv.

avadmyofi damokidebuli xdeba narkotikze. eiforiuli efeqtisaTvis saWiro xdeba


misi sul ufro didi doziT gamoyeneba. narkotikebis miRebebs Soris avadmyofi
grZnobs diskomforts, daukmayofileblobas. misi miswrafebebi da survilebi
Semoifargleba erTi surviliT _ narkotikis miRebiT. miuxedavad miRebuli
narkotikis dozis gazrdisa, qreba dacviTi reaqciebi, aRiniSneba qavili,
gulisreva, Rebineba). Semdgom tolerantoba narkotikis mimarT qveiTdeba, misi
miReba iwvevs Zlier intoqsikacias. narkomanebSi intoqsikacia saerTo
mdgomareobis gauaresebis nacvlad iwvevs fsiqikuri komfortis efeqts.

2. narkotikisadmi fizikuri damokidebulebis stadiaSi avadmyofi grZnobs Znelad


dasaZlev an dauZlevel fizikur ltolvas narkotikis miRebisadmi. misi
miuReblobisas viTardeba abstinenciis (abstentia-Sekaveba) sindromi: mousvenroba,
sifermkrTale, gugebis gafarToeba, taqikardia, arteriuli hipertenzia,
fsiqovegetatiuri clilebebi, SiSi, bodva, halucinaciebi, uZiloba, Tavis tkivili,
Tavbrusxveva, oflianoba, surdo, cemineba, cremlianoba, Rebineba, tenezmebi,
faRaraTi, tkivili muclis areSi, krunCxvebi. abstinenciis mwvave periodi 4-5 kvira
mimdinareobs, Tumca misi narCeni movlenebi SeiZleba ramdenime Tve gagrZeldes.

195
3. gamofitvis stadiaSi viTardeba mZime somaturi paTologia fsiqikis Rrma
cvlilebebiT, Zlieri abstinenciiT, reaqtiulobis daqveiTebiT, nervuli sistemis,
RviZlis, gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianebiT (bradikardia, arteriuli
hipotenzia). darRveulia moZraobis koordinacia, rac naTlad vlindeba siarulis
dros. avadmyofs aqvs damaxasiaTebeli garegnoba: ganleva, kanis simSrale,
kbilebis Zlieri kariesi, Tmis da frCxilebis mtvrevadoba. axalgazrda an
saSualo asakis adamiani Rrmad moxucebuls emsgavseba.

am stadiaSi narkotikisadmi tolerantoba Semcirebulia, misi miReba naklebi


regularobiT xdeba, Cveul eiforiul efeqts aRar iZleva da is mxolod
abstitenciis movlenebs xsnis. TandaTanobiT Rrmavdeba gul-sisxlZarRvTa da
saWmlis monelebis sistemis funqciis darRveva, viTardeba toqsikuri
kardiomiopaTia. sikvdilis mizezi xSirad miokardiodistrofia, neiropaTia da
TandarTuli infeqciebi.

aseTive movlenebi viTardeba toqsikomaniis drosac. toqsikomanias iwvevs


fsiqofarmakologiuri preparatebi (magaliTad, antidepresantebi,
trankvilizatorebi), saZile saSualebebi (magaliTad, barbituratebi), centraluri
nervuli sistemis stimulatorebi (magaliTad, efedrini, kofeini). bolo dros
farTod gavrcelda organuli gamxsnelebiT, nitrosaRebavebiT, sawmendi da
sarecxi saSualebebiT da sxv. gamowveuli toqsikomania.

organizmis cxovelqmedebis darRveva narkomaniisa da toqsikomaniis dros


dakavSirebulia miRebuli nivTierebebis da maTi metabolitebis CarTvasTan
neiromediatorebis, neiropeptidebis cvlaSi, fermentebis aqtivobis da bioqimiuri
procesebis cvlilebebTan, maT Soris nervul-trofikuli regulaciis
darRvevasTan.

narkomaniisa da toqsikomaniis meqanizmebi jer Sorsaa srulyofili Seswavlisgan.


cnobilia, rom qronikuli opiaturi (morfinuli) intoqsikacias iwvevs
centraluri nervuli sistemis, gansakuTrebiT retikuluri formaciis da qerqis
sinafsebis arqiteqtonikis cvlileba. dazianebuli sinafsebis nacvlad yalibdeba
axali neironTaSorisi kontaqtebi, romlebic normaSi Tavis tvinSi ar gvxvdeba. es
mediatorebis metabolizmis arsebul darRvevebTan erTad, qmnis paTologiur
funqciur sistemebs.

narkotikebi aqtiurad zemoqmedeben rogorc adrenergul, ise qolinenergul


sinafsebze, magram gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces centralur nervul
sistemaSi arsebul opiaturi receptorebis funqcias, romlebic ierTeben
opioidur nivTierebebs (agreTve endogenurad warmoqmnil endorfinebs da
enkefalinebs), romlebic morfinis msgavs moqmedebas axdenen. am receptorebis
rolis Seswavla dRes gansakuTrebiT aqtualuria.

a b s t i n e n c i i s s i n d r o m i
  
vegetosomaturi nevrologiuri fsiqikuri

gamovlinebebi:
 oflianoba
 kankali
 kunTebis sisuste
 tremori (xelebis, TiTebis)
 krunCxvebi
 mialgia
 Tavis tkivili

196
 Tavbrus xveva
 dispepsiuri movlenebi (gulis reva, tkivili)
 Zilis darRveva
 arteriuli wnevis cvlilebebi
 taqikardia
 uZiloba
 diskomforti
 fsiqikuri agzneba
 SiSis SegrZneba
 devnis SiSi
 halucinaciebi
 egocentrizmi
 interesebis SezRudva
 pirovnebis degradacia

fsiqoaqtiuri nivTierebebi _ saSualebebi, romlebic moqmedeben adamianis


fsiqikaze. maT miekuTvneba fsiqotropuli saSualebebi, narkotikebi da
toqsomaniuri nivTierebebi.

fsiqotropuli saSualebebi _ nivTierebebi, romlebsac iyeneben fsiqiuri


daavadebebis samkurnalod (antidepresantebi, neiroleptikebi, fsiqomodulatorebi,
sedaciuri saSualebebi da trankvilizatorebi).

narkotikebi an narkotikuli saSualebebi _ bunebrivi da sinTetikuri


nivTierebebi, romlebmac SeiZleba gamoiwvios narkomania. (kanibizmi, kokainizmi,
opioduri narkomania, galucinogenebiT gamowveuli narkomania).

toqsomaniuri nivTierebebi _ qimiuri saSualebebi, romlebic nervul sistemaze


axdenen specifikur moqmedebas _ aumjobeseben gunebganwyobas, saerTo
mdgomareobas, gonebriv SesaZleblobas. maT miekuTvneba eTanoli, insekticidebi,
organuri gamxsnelebi, trankvilizatorebi).

kanabisis efeqtebi
subieqturi niSnebi: eiforia, dauokebeli sicili, agznebuli laparaki,
gacxovelebuli Jestikulacia, simsubuqis SegrZneba, SfoTva, dezorientacia.
obieqturi niSnebi: piris simSrale, momatebuli mada, taqikardia, hipoTermia,
abstinenciis sindromi ar aRiniSneba.

morfinizmis niSnebi
subieqturi: eiforis, Zilianoba, yuradRebis koncentraciis darRveva.
obieqturi: c.n.s daTrgunva, analgezia, anoreqsia, sunTqvis da kuW-nawlavis
traqtis peristaltikis daTrgunva, aqtivobis daqveiTeba, kavili, gulisreva,
pirRebineba, arteriuli hipotenzia, bradikardia, yabzoba, ineqciebis kvali.

abstinenciis sindromi gulisreva, pirRebineba, cremldena, rinorea, kunTebis


tkivili, gugebis gafarToveba, piloereqcia (batis kani), oflianoba, diarea,
cxeleba, mTqnareba, uZiloba.

c.n.s. stimulatorebis efeqtebi:


subieqturi niSnebi: agzneba, eiforia, hiperaqtivoba, agresiuloba, aJitacia,
halutinaciebi.
obieqturi niSnebi: piris simSrale, midriazi, taqikardia, hipertenzia, ariTmia,
cxeleba, impotencia, konvulsiebi.

197
abstinenciis sindromi disforia, Zilis darRveva, aJitacia, sisuste.

halucinogenebis efeqtebi:
subieqturi niSnebi: mxedvelobiTi halucinaciebi, bodva, suicidis mcdeloba,
depersonalizacia, derealizacia.
obieqturi niSnebi: midriazi, ataqsia, koniuqtivitis hiperemia, taqikardia,
hipertonia, oflianoba, mxedvelobis da koordinaciis darRveva, tremori.

alkoholizmi
”Multum bibere non diu vivere”-bevrs dalev,
didxans ver icocxleb

alkoholi (eTilis spirti) kvebis produqts warmoadgens, magram fsiqotropiuli


da fsiqotoqsikuri moqmedebis gamo maTrobela narkotikul nivTierebaTa rigs
miekuTvneba. eTilis spirti uferuli aqroladi siTxea, damaxasiaTebeli suniT da
mwvave gemoTi. igi ixsneba wyalSi da eTerSi nebismieri raodenobiT. eTilis
spirti farTod gamoiyeneba warmoebaSi, laboratoriebSi, samedicino praqtikaSi
da spirtiani sasmelebis warmoebaSi.

alkoholuri sasmelebi mzaddeba duRiliT an wylis, alkoholisa da iseTi


nivTierebebis xelovnuri SereviT, romlebic sasmels aZleven damaxasiaTebel
sunsa da gemos. alkoholi organizmSi moxvedris Semdeg iwvevs simTvrales
(alkoholur mowamvlas). spirtiani sasmelebis toqsikuroba anu Tviseba _
gamoiwvios simTvrale, damokidebulia sasmelSi alkoholis raodenobaze. garda
amisa, spirti Seicavs sxvadasxva eTerovani zeTebis minarevebs, romelTa
garkveuli raodenoba aZlierebs sasmelis toqsikurobas. qarxnuli wesiT
damzadebul alkoholur sasmelebSi mavne minarevebi umniSvnelo raodenobiTaa,
maSin, rodesac kustarulad damzadebuli sasmelebi am minarevebs didi
raodenobiT Seicaven.

adamianis organizmSi alkoholi SeiZleba moxvdes ZiriTadad alkoholuri


sasmelebis miRebis, venaSi Seyvanis da alkoholis orTqlis SesunTqvis dros.

Cveulebriv pirobebSi miRebuli alkoholis 20% Seiwoveba kuWSi, danarCeni 80% ki


wvril nawlavebSi. am procesis intensivoba damokidebulia mraval faqtorze:
sasmelis miRebis drosa da raodenobaze, mis simagreze, sasmelTan erTad
miRebuli saWmlis raodenobaze, xasiaTze da a.S. sxeulSi alkoholis moxvedris
Sedegad iwyeba misi daSlisa da gamoyofis aqtiuri procesebi. alkoholis 2_10%
gamoiyofa organizmidan ucvlelad, amosunTqul haerTan, oflTan da nerwyvTan
erTad. danarCeni 90-98% ki iJangeba, ZiriTadad RviZlSi, sadac nivTierebaTa cvlis
rTuli reaqciebis Sedegad igi iSleba sxvadasxva nivTierebebad. magaliTad,
RviZlSi alkoholis 4,5% gardaiqmneba cximis mJavad, xolo 1% - qolesterinad.

arCeven: 1)alkoholuri sasmelebis erTjerad miRebas anu SemTxveviT daTrobas;


2)alkoholuri sasmelebis sistematur miRebas, mcire dozebiT da 3)alkoholuri
sasmelebis sistematur miRebas didi dozebiT.

alkoholizmi aerTianebs mwvave alkoholur mowamvlasa da qronikul


alkoholizms.

198
Cveulebrivi alkoholuri Troba, romelic xasiaTdeba guneba-ganwyobis aweviT,
eiforiiT, meryeobiT, kritikisa da TviTkritikis daqveiTebiT ar moiTxovs
specialur Terapiul Carevas. igi mTavrdeba ZiliT an gamofxizlebiT. Cveulebrivi
Trobis dros sxvadasxva xelSemwyobi faqtoris fonze (uZiloba, gadaRla,
SimSili, gadatanili infeqciebi, travmebi) SeiZleba ganviTardes TrobiT
gamowveuli gansakuTrebuli mdgomareoba, romelsac paTologiuri Troba ewodeba.
paTologiuri Troba ewodeba xanmokle, mwvave, fsiqozur mdgomareobas, romelic
mimdinareobs cnobierebis moSliT. igi iwyeba moulodnelad mwvaved, ar aris
damokidebuli miRebuli sasmelis raodenobaze. viTardeba mZime agresia, romelic
ganpirobebulia Semzaravi xasiaTis gancdebiT, rac xSirad xdeba danaSaulebaTa
Cadenis mizezi.

qronikuli alkoholizmi viTardeba alkoholuri sasmelis xSiri, Warbi da


xangrZlivi miRebis Sedegad. qronikuli alkoholizmis ZiriTadi niSania
abstinenciis (anu nabaxusevis) sindromi. klinikuri niSnebidan aRsaniSnavia,
kritikis unaris daqveiTeba, guneba-ganwyobis zogadi eiforiuli foni, azrovnebis
da interesebis SezRudva, pirovnebis Taviseburi degradacia. aseT pirebSi
kritikis, mexsierebis, SemoqmedebiTi unaris daqveiTeba zogjer ise mkveTradaa
gamoxatuli, rom laparakoben alkoholur Wkuasustobaze. zogierT SemTxvevaSi
alkoholis Warbi miReba SeteviT xasiaTs atarebs da ramdenime dRes grZeldeba.
Semdeg Setevamde avadmyofi alkohols ar iRebs. amgvar mdgomareobas, romelsac
difsomania «запой» ewodeba, xandaxan win uswrebs guneba-ganwyobis daqveiTeba.
qronikuli alkoholizmis Sedegad viTardeba alkoholuri fsiqozebi.

TeTri cxeleba qronikuli alkoholizmis yvelaze xSiri garTulebaa, daavadeba


iwyeba uecrad, grZeldeba ramdenime dRe. adgili aqvs mxedvelobiTsa da smeniT
halucinaciebs, cnobierebis Secvlas, dezorientacias, saerTo mousvenrobas,
kankals, zogjer temperaturis momatebas.

alkoholuri halucinozi viTardeba qronikuli alkoholizmis dros da TeTri


cxelebisagan gansxvavebiT xasiaTdeba uxvi smeniTi halucinaciebiT normaluri
cxovrebis fonze. xSirad adgili aqvs bodvas, devnis SiSs. alkoholuri
halucinaciebi mimdinareobs ramdenime kviris manZilze. zogierT SemTxvevaSi,
gansakuTrebiT ki xandazmuli asakis pirebSi mimdinareobs mravali wlis
ganmavlobaSi. bodviTi azrebi naklebad aris gamoxatuli, avadmyofs
SenarCunebuli aqvs garkveuli kritikuli damokidebuleba Tavisi daavadebis
mimarT.

alkoholuri Razoianobis bodva viTardeba qronikuli alkoholizmis Sedegad da


Tavisi warmoSobiT dakavSirebulia pirovnebis garkveul degradaciasTan.
mimdinareobs xangrZlivad. RazoianobasTan erTad SesaZlebelia Tavi iCinos
devnis bodviTma azrebma. alkoholis miRebis xangrZlivad aRkveTis Semdeg
bodviTi azrebi erTgvarad ufro naklebad gamoxatuli xdeba.

korsakovis fsiqozi anu alkoholuri polinevriti viTardeba qronikuli


alkoholizmis Sedegad, xasiaTdeba mexsierebis Taviseburi moSliT da
alkoholuri polinevritis movlenebiT. iwyeba 50-60 wlis asakSi da mimdinareobs
xangrZlivad.

alkoholizmis stadiebi:
1.sawyisi (nevrasTeniuri kompensaciis) _ am stadiaSi aRiniSneba alkoholis mimarT
paTologiurad Secvlili reaqtiuloba, dauZleveli fizikuri ltolva spirtiani
sasmelebis miRebisadmi. am dros matulobs tolerantoba alkoholis mimarT,
vitardeba amnezia (amnaesia – mexsierebis dakargva), centraluri nervuli sistemis
da Sinagani organoebis funciuri darRvevebi.

199
2. narkomaniis stadiaSi _ mkveTrad vlindeba abstinenciis sindromi. xSiria
alkoholuri fsiqozebi, RviZlis cirozi, kardiomiopaTia, gastriti, pankreatiti,
polinevropaTia, pirovnebis socialuri dezadaptacia.
3. finaluri encefalopaTiuri (dekompensaciis) stadia _ amnezia viTardeba
alkoholis mcire raodenobiT miRebis drosac. aRiniSneba Rrma cvlilebebi Tavis
tvinsa da Sinagan organoebSi, mkveTrad gamoxatuli socialuri dezadaptacia.

alkoholis toqsikuri moqmedebis meqanizmebi:


1. membranotropuli (ganvladobis gaZliereba, ionebis cvlis darRveva da sxva)
2. metabolizmis darRveva (naxSirwylebis cvlis darRveva, hipoproteinemiis da
disproteinemiis, avitaminozis, hiponatriemiis, hipokaliemiis ganviTareba, cximebisa
da qolesterinis sinTezis gaZliereba.
3. Sualeduri produqtis _ acetaldehidis dagroveba (mas axasiaTebs maRali
toqsikuri efeqti 200 jer alkoholze meti). igi iwvevs autoalergiul daavadebebs
halucinaciebs. didi dozebiT _ gonebis mgrZnobelobis da moZraobis aqtivobis
dakargvas.

alkoholi iwvevs:
1. kateqolaminebis gamoTavisuflebas (fsiqomotorul agznebas) Semdeg
kateqolaminebis daSlas (noradrenalinis koncentraciis Semcirebas, c.n.s. _
depresias). alkoholis xangrZlivad miRebis SemTxvevaSi aRiniSneba
noradrenalinis deficiti (gunebganwyobis da Sromisunarianobis daqveiTeba).
dofanin--hidrolazas aqtivobis daqveiTeba (romelic monawileobs dofaminis
gardaqmnaSi noradrenalinad da sisxlSi matulobs dofaminis koncentracia).
2. opioiderguli sistemis aqtivacias morfinis msgavsi nivTierebebis da maTi
receptorebis sinTezs, alkoholizmi ki ganapirobebs maTi mgrZnobelobis
daqveiTebas.
3. serotoninis donis Semcirebas Tavis tvinSi da acetilqolinis sinTezis
daTrgunvas.

1. fizikuri damokidebuleba alkoholze vlindeba:


1. alkoholis perioduli moTxovnilebiT, romelic yovelTvis ar realizdeba
2. xangrZlivi simTvralis Semdeg alkoholis miRebis Sewyvetisas abstinenturi
sindromis ganviTarebiT
3. somaturi daavadebis gamwvavebis SemTxvevaSi alkoholze uaris TqmiT
4. alkoholis mimarT myari gadaulaxavi moTxovnilebiT

2. alkoholur abstinentur sindroms axasiaTebs


1. oflianoba
2. gulisreva, pirRebineba
3. vegetatiuri darRvevebis simptomebis garRmaveba mcire doziT alkoholis miRebis
Semdeg
4. taqikardia

3. TeTri cxeleba
1. alkoholizmis nevrasTeniuli stadiaa
2. qronikuli alkoholizmis garTulebaa
3. alkoholizmis finaluri stadiaa
4. abstinenciis sindromia

4. qronikuli alkoholizmis dros viTardeba Semdegi somaturi daavadebebi


1. kardiomiodistrofia
2. qronikuli hepatiti, RviZlis cirozi
3. polinevriti
4. C hepatiti

5. alkoholizmi
1. narkomaniis erT-erTi saxea

200
2. toqsikomaniis erT-erTi saxea
3. mavne Cvevaa
4. memkvidruli fsiqikuri daavadebaa

6. romeli niSnebia damaxasiaTebeli opioiduri jgufis narkotikebisaTvis


1. eiforia
2. zogadi agzneba
3. tkivilis SegrZnebis Semcireba
4. sunTqvis Seneleba

7. opioiduri jgufis narkotikebis gamovlinebebs miekuTvneba


1. nerwvdena
2. piris simSrale
3. bradikardia
4. agzneba

8. opioiduri jgufis narkotikebis abstinenturi sindromis adreuli niSnebia:


1. oflianoba
2. gugebis Seviwroveba
3. Zilianoba
4. cremldena, rinorea

9. saZile da sedaciuri moqmedebis narkotikuli nivTierebebiT intoqsikaciisaTvis


damaxasiaTebelia
1. halucinaciebi
2. arteriuli hipotenzia
3. agzneba, mousvenroba
4. hipertenzia

10. ra niSnebi axasiaTebs fsiqostimulatorebs


1. arteriuli hipotenzia
2. sunTqvis gaxSireba
3. cnobierebebis dabindva
4. agresiuloba

I narkologiur dispanserSi eqims mimarTa 4 avadmyofma Semdegi niSnebiT:


1. agzneba, eiforia, agresiuloba, aJitireba, sigamxdre, piris simSrale, usiamovno suni
piridan, taqikardia, hipertenzia.
2. eiforia, umizezo sicili, gamoxatuli Jestikuklacia, simsubuqis SegrZneba, garemos
araadeqvaturi aRqma, dezorientacia, eWvianoba, mudmivi SimSilis SegrZneba, taqikardia,
piris simSrale.
3. dezadaptacia, diskomforti, saxe pastozuri, hiperemiuli, zogjer fermqTali,
teleangioeqtaziebi cxvirze, loyebze, kiserze, umadoba, gulis revis SegrZneba,
tkivili mucelSi .
4. sigamxdre, yuradRebis darRveva, Zilianoba, qavili, gulisreva, pirRebineba,
cremldena, piloereqcia (batis kani), oflianoba, diarea, cxeleba, uZiloba.
romeli saxis narkomaniis dros viTardeba aRniSnuli darRvevebi.

kabisisis preparatebis, simpatomimetikebis (kokaini) alkoholis, Tu morfinis


moxmarebis dros

II. 1. ra gansxvaveba toqsikomaniis da narkomaniis Soris?


2. ra saerTo aqvs toqsikomanias da narkomanias?
3. CamoayalibeT narkomaniis da toqsikomaniis paTogenezi

III. 1. nevrasTeniuri da psiqoasTeniuri sindromi


- fsiqologiuri damokidebuleba fsiqoaqtiur nivTierebaze
- adaptacia fsiqoaqtiuri nivTierebis negatiuri moqmedebis mimarT
- momatebuli tolerantoba

2. fizikuri damokidebuleba fsiqoaqtiuri nivTierebaze

201
- abstitenturi sindromi
- fsiqoaqtiuri da (an) misi metabolitebis CarTva nivTierebis cvlis procesSi
- nivTierebis mimarT tolerantobis momateba da mis toqsikur dozebze gadasvla
- pirovnebis degradacia
- organoebis da qsovilebis funqciis darRveva

3. dekompensacia
– fizikuri damokidebuleba fsiqoaqtiur nivTierebaze, abstinenciis sindromi
- nivTierebis da misi dozis mimarT tolerantobis Semcireba
- pirovnebis degradacia
- kaxeqsia

narkomaniis da toqsikomaniis romel stadias axasiaTebs 1:2:3 sindromebi

A 1,3,2
B 2,1,3
C1,2,3

202

Potrebbero piacerti anche