Sei sulla pagina 1di 230

231

ACADEMIA
3/2013/14
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
A P. KU T A T E L A D Z E T B I L I SI ST A T E A C A D E M Y O F A R T

redaqtori
marine bulia
Editor
M arin a B u l ia

saredaqcio sabWo:
dimitri TumaniSvili, gia buRaZe,
vaxtang liCeli, nino RaRaniZe,
nino WoRoSvili, nana kupraSvili,
ana kldiaSvili, irina elizbaraSvili,
mzia janjalia, maia mania, liana anTelava

Editional Board:
D im it ri T u m an ishvi l i, G ia B u gad ze, V akht an g L ichel i,
N in o G agan idze, N in o T chogos hvi l i, N an a Ku p rashvi l i,
A n n a Kl diashv il i, I rin a E l izb arashvi l i,
M zia Jan j al ia, M aia M an ia, L ian a A n t el ava

inglisuri teqstis redaqtori


meTiu makgiveri

English text edited by


M at t hew M cG eeve r

dizaini
Tamaz varvariZe

Design by
T am az V arvar idze

kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani
Computer services provided by
I rm a L ip art el ian i

garekanze Salva qiqoZe. aWara, 1921 w.


Front Cover Shalva Kikodze. Adjara, 1921

www.art.edu.ge
© Tssa, 2014
© TSAA, 2014 ISSN 1512-0899
sarCevi
CONTENTS
5 dimitri TumaniSvili
kvlav `uxerxuli memkvidreobis~ gamo
21 Dimitri Tumanishvili
Once Again Concerning the „Difficult Heritage“

26 samson leJava
qarTuli xelovnebis raobis gagebisTvis
45 Samson Lejava
Understanding the Essence of Georgian Art

46 Tamar xundaZe
mefeTa gamosaxulebani tao-klarjeTis
IX-X saukuneebis xuroTmoZRvrul qandakebaSi
53 Tamara Xundadze
Depiction of Kings from Tao-Klarjeti in 9th-10th century masonry sculpture

59 ana mgalobliSvili
XIX-XX saukuneebis mijnis marTlmadidebluri saeklesio
mxatvrobis zogierTi sakiTxi
64 Anna Mgaloblishvili
Some features of the development of church painting in the Eastern
Orthodox World at the end of the 19th and beginning of the 20th centuries

68 Tamar belaSvili
speqtaklis `kaci-masa~ scenografiis avtoris
dadgenisaTvis
76 Tamar Belashvili
Determination of the Scenography Author of the
Theatrical Performance of „Kaci-Masa“

79 cisia kilaZe
didi qalaqis, urbanuli garTobis Tema Salva qiqoZis
SemoqmedebaSi
87 Tsisia Kiladze
The topic of the city; urban entertainment
in the works of Shalva Kikodze

96 ana kldiaSvili
mxatvari _ paraziti (citaciis meTodis
Sesaxeb Tanamedrove qarTul mxatvrobaSi)
103 Ana Kldiashvili
The “Parasite” Artist - Regarding the Citation Method within
Contemporary Georgian Art

104 Tamar xosroSvili


qarTuli saeklesio mxatvrobis uaxlesi tendenciebi (i.
cincaZis mxatvrobaTa magaliTze)
115 Tamar Khosroshvili
The latest trends in Georgian contemporary ecclesiastical painting

122 rati CiburdaniZe


`samoTxis~ cikli esma onianis mxatvrobaSi
129 Rati Chiburdanidze
„Paradise“ Series in Esma Oniani’s Art
132 mariana oklei
guranda qlibaZis xatovani samyaro
136 M arian a O akl ey
The Artistic World of Guranda Klibadze

140 Tamar SavguliZe


Tanamedrove qarTuli sajaro sivrcis Taviseburebebi
da qarTuli monumenturi qandakebis funqciebi
145 T am ar Shavgu l idze
About Some Aspects of Contemporary Georgian
Public Space and About the Functions of Georgian
Monumental Sculpture in it

150 xaTuna xabuliani


Tanamedrove xelovnebisa da namuSevris
xarisxis Sesaxeb
159 Khat u n a Khab u l ian i
About contemporary art and the quality of art works (Part 2)

162 mzia CixraZe


ukan istoriisken: xelovnebis axali gza
(1930-50-iani wlebis amerikuli xelovneba)
170 M zia C hikhradze
Back to history: A new way of art (American Art of the 1930-50s)
Search for History

175 lela firaliSvili


arqauli miTidan globalistur miTamde
4

187 L el a Phiral ishvi l i


From Archaic to Globalist Myth

188 ana nemsaZe


foto, rogorc vizualuri kulturis agenti
191 A n n a N em sadze
The photograph as an agent of visual culture

192 Tamar liluaSvili


metexis RvTismSoblis taZris dazianebuli
qvis mikologiuri kvleva
194 T am ar L il u ashvi l i
Mycological analyses of the deteriorated stone
of the Metekhi Church of the Virgin

197 nino CaCava, malxaz lekveiSvili,


nana lekveiSvili
freskebis skanireba da dokumentireba
200 N in o C hachava, M al khaz L ekve ishvi l i,
N an a L ekve ishvi l i
Scanning and Documentation of Frescoes

206 leila xuskivaZe


fiqrebi dimitri TumaniSvilis `saubrebis“ irgvliv
228 L eil a Khu skivad ze
Thoughts on Dimitri Tumanishvili’s „Talks“
dimitri TumaniSvili giTxraT, Tavzari dameca _ rogor, es Senoba
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da _ risame qarTulis da kulturulis xved-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri ri? igi _ rogorc iavarqmnili Zveli saqarT-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo velos simbolo?
samxatvro akademia karg gunebaze verc iman damayena, rom
aseTi ucnaurobis mizezs mivxvdi _ cotaTi
adre didi miTqma-moTqma gamoiwvia Senobis
rekonstruqciis ugunurma gegmam; arqiteqtu-
ris mkvlevarTa gamoqomagebas, rogorc Cven-
kvlav `uxerxuli Tan, samwuxarod, wlebia ukve xdeba, maleve
memkvidreobis~ gamo politikuri elferic daedo, erovnul Rire-
bulebaTa dacvis JReradobac mieca. ar vici,
oriod wlis winaT varazaSvil-varazebis sxvebs rogor, me ki Zalian ar mesiamovna, arse-
ojaxze, yvelasTvis cnobili avTandil bul viTarebaSi profesiul gansjas Sedegad
(avTo) varazis papa-mama-biZebze, maTive axal- istoriuli perspeqtivis sruli damaxinjeba,
gazrda Camomavlis gadaRebul telefilms Cveni isedac areuli istoriuli mexsierebis
vuyurebdi. STabeWdileba _ rac mudam ase kidev metad SemRvreva rom mohyva. dRes ima-
araa xolme, _ sasikeTo iyo: sagulisxmo am- sac cxadliv vxedav, rom es gansakuTrebuli
bebi, mSvenieri fotosuraTebi, Cveulebriv- SemTxveva ar aris _ ayalmayali sabWouri sim-
ze bevrad naklebi uzustoba1.... erTma ki mii- bolikis mocilebis armiRebuli kanonis irgv-
qcia Cemi yuradReba _ rodesac ki sityva va- liv, bolo dros i. stalinis ramdenime Zeglis
razaSvilebis Tavs damtydar mravlismraval Tavis adgilze dabruneba, sabWoeTis mimarT

5
ubedurebaze, 1920-1930-ian wlebSi qarTuli nostalgiis azvirTeba naTlad gviCvenebs: es,
sazogadoebis mZime gansacdelze Camovarde- rogorc ityvian, `uxerxuli memkvidreoba~
boda, ekranze raRac gapartaxebuli darbazi saTanadod gaazrebuli jerac ar gvaqvs da
gamoCndeboda xolme. vera da ver Sevicani misdami damokidebuleba, Tu misi Sefasebis
igi, sad SeiZleba iyos-meTqi aseTnairi amfi- sazomebi zustad iseve SeumuSavebeli gvaqvs,
Teatriani sivrce... da filmis boloskenRa rogorc 1990 wels, romelic Cems dRevandel
mivxvdi uecriv _ es xom marqs-engels-leni- studentebs Temurlengis laSqrobaTa xana-
nis yofili institutia, Cveulebriv rusuli saviT Soreuli hgoniaT. raime mza pasuxi, cxa-
abreviaturiT `imel~-ad wodebuli. marTali dia, arc me maqvs da vifiqre, egebis, mis ZiebaSi,
swored `imel~-ze dafiqrebam miSvelos, gezi
1
erTi ki mainc damamaxsovrda: ojaxis erT-erTma wev-
da gza-savali mapovninos-meTqi.
rma, sxvaTa Soris moyva, TiTqos b-ni avTos mamas, prof.
vasil varazaSvils, roca miiRo winadadeba, Tavisi naS- pirvelad isaa saTqmeli, rom gansaxilve-
romi nobelis premiaze waredgina da sabWoTa mTavro- li, ase mgonia ori sakiTxia: a. ras warmoadgens
bam es aukrZala, es ambavi aravisTvis uTqvams da is misi
`imeli~ rogorc arqiteqturis nimuSi da b.
gardacvalebis mereRa, 1960-iani wlebis dasawyisSi Se-
vityveTo. veWvob ase yofiliyo _ es yovelive mamaCemma rogor Caiwera is qarTul yoveldRiurobasa
icoda, varazebTan misvla-mosvla ki mas skolis asakSi, Tu sazogadoebis gonebriv cxovrebaSi. wina-
1930-1940-ian wlebSiRa hqonda (is da b-ni avTo erT
pirvelad, ase vTqvaT, `sapasporto monaceme-
klasSi swavlobdnen). isedac araa mosalodneli amgvari
kukumalaoba _ imJamindel xalxsa da cxovrebis nirs bi~. 1934 wels Catarda konkursi sabWoTa kav-
es naklebad hgavs _ maSindelni Cvenze SemarTulni da Siris oficialuri ideologiis, marqsizm-le-
udrekni iyvnen da SiSs, romelzec gauTaveblad lapara-
ninizmis institutis saqarTvelos filialis
koben stalinur xanasTAan kavSirSi, Tu grZnobdnen
kidec _ naklebad imCnevdnen. im drois fotoebze aR- Senobis proeqtirebaze; gamarjveba friad
beWdili mocinari saxeebi Cveni papa-didedebisa Tanad- cnobil moskovel arqiteqtors, aleqseÁ SCu-
roul sazarel movlenebTan SepirispirebiT, gacile-
sevs ergo, mSeneblobas ki, romelic 1938 wels
biT ukeT aCens epoqis dramatulobas, vidre maTi dam-
frTxalebada da Sesabralisebad gamoyvana. damTavrebula, nikoloz severovi uZRveboda.
dimitri TumaniSvili

rogori iyo saxelisuflebo dafaseba, isic me- valmxrivaa saintereso. qarTuli sabWoTa
tyvelebs, rom arqiteqtors imxanad umniSvne- arqiteqturis axal etapze [e.i. `klasikuri~
lovanesi, stalinuri premia miuRia. maRalia Tu `erovnuli memkvidreobis~ aTvisebis, so-
profesionalTa azric. ai rogoria giorgi Cu- cialisturi realizmis moTxovnebis wamoye-
binaSvilis maleve, cxel kvalze gamoTqmuli nebis Semdgom. d.T.]... es Senoba iyo erT-erTi
mosazreba: kulturisa da ganaTlebis mizne- pirvelTagani, romelic Tavisi arqiteqtu-
bisTvis agebul `SenobaTa rigSi savsebiT ga- riT.... axal moTxovnilebebs upasuxebda. yve-
morCeuli adgili uWiravs rusTavelis pros- laferi emorCileba monumenturi nagebobis
peqtze aRmarTul `imel~-s. es saqarTveloSi winaswar SemuSavebul sqemas, ris gamo mTeli
pirveli nagebobaa, sadac gamoiyeneba buneb- rigi arqiteqturuli motivebisa formalur
rivi masalis, qvis (feradi tufi, marmarilo funqcias ver scildeba [mag., lojia ver iZ-
da sxva) mxriv qveynis uxvi SesaZleblobani da leva Crdils. d.T.].... [amave dros] lojiebs,
aRorZinebulia xalxuri xelovnebis zogier- terasebs, adgilobriv masalebs, dekors
Ti dargi (kveTa, Camosxma da sxva). arqiteq- xuroTmoZRvaeri marTlac, taqtiT da mox-
turuladaa gaformebuli Senobis gverdiTi denilad mimarTavs..... maRali profesiona-
fasadebic, gaazrebuladaa gaformebuli ezo, lizmi da ostatoba, samSeneblo xarisxi, xe-
misi Tujis cxauriTurT da a.S. detaluradaa lovnebaTa sinTezi gansakuTrebul adgils
damuSavebuli calkeuli sadgomebi SigniT: aniWebs am nagebobas qarTuli sabWoTa arqi-
auditoria, konferenc-darbazi, talanebi da teqturis istoriaSi~4.
es yvelaferi kargi, magram rogorc
a.S.~2. aSenebidan 20 wlis Tavze nodar janbe-
Cans es arqiteqtura dRes, rogor SeiZle-
riZis da simon kinwuraSvilis msjavri aseTia:
ba ganisazRvros axla misi Rirebuleba?
`marqsizm-leninizmis institutis saqarTve-
axlave gadaWriT unda iTqvas, Tu ra gzas
los filialis Senobam.... mniSvnelovani roli
6

ar unda davadgeT: araferSi gamogvadgeba


Seasrula sabWoTa saqarTvelos arqiteqtu-
bolo dromde sayovelTaod gabatonebuli
ris ganviTarebaSi. gegmis mkafio agebis, arqi-
da axlac friad miRebuli martivi sqema _
teqturul formaTa monumenturobis, arqi-
`konstruqciulia, e.i. kargia _ dekorire-
teqturisa da qandakebis sinTezisa da maRali
bulia, e.i. cudia~, an _ `konstruqciuli,
samSeneblo kulturis wyalobiT es nageboba
modernuli, e.i. kargi _ dekorirebuli,
qalaqis (Tbilisi. d.T.) SenobaTa Soris erTi
orderuli, istoristuli, e.i. cudi~, an mT-
saukeTesoTagania~3. mogvianebiT, `ideolo-
ladac _ `konstruqciuli = demokratias,
giurad~ ramdenadme naklebad SeboWili, b-ni
orderul-dekoratiuli totalitarizms~
nodari ufro diferencirebulad afasebs a.
udris. es sworedac is SemTxvevaa, rodesac
SCusevis Tbilisur nawarmoebs: `Senoba mra-
gamarTlebulia, e.w. `binaruli opoziciebis~
2
Г. Чубинашвили, Архитектура Советской Грузии за двадцать gandevnis _ zogadad yovlad gaugebari da
лет, wignSi: misive, Вопросы истории искусства, t. II, Тб., ubralod adamianis azrovnebis wesis sawi-
2002, gv. 49; pirvelad daibeWda: `sabWoTa xelovneba~,
1941, # 1-2. Tu vinmes eWvi Seepareba g. CubinaSvilis
naaRmdego, _ postmodernuli `liberalu-
Sefasebis miudgomloba-gulrwfelobaSi, SeuZlia ri~ moTxovna. es primitiuli dapirispireba,
Seadaros mTavrobis sasaxleze (1990-iani wlebidan _ jer erTi, ukiduresad ideologizebulia
saqarTvelos parlamenti), e.i. `ideologiurad~ Tu
da iyo da aris kidec, uwinaresad politi-
metad ara, aranakleb sayuradRebo Senobaze naTqvami:
`proeqti ukve mSeneblobis msvlelobaSi sagrZnob- kis iaraRi; ucabedi rodia misi tyubisebr-
lad Seicvala da Seikveca. Senobas prospeqtisken sarkisebri msgavseba `totalitaristebis~
gaxsnili ezo aqvs, Ria kibeebiT, svetnarebiT da a.S. SefasebiT kriteriumTan _ `konstruqci-
qarTuli arqiteqturis istoriuli memkvidreobis am
SenobaSi gamoyenebis cdas didad aklia Tanmimdevru- uli, e.i. cudi _ dekorirebul-orderuli,
loba, aseve cvlilebebiT darRveulia proeqtis e.i. kargi~ an sulac _ `konstruqciuli, e.i.
wonasworoba.~
3
Н. Джанберидзе, С. Кинцурашвили, Архитектура Совет­ 4
n. janberiZe, qarTuli sabWoTa arqiteqtura, Tb.,
ской Грузии, М.-Тб., 1952, gv. 11. 1971, gv. 203-204.
dimitri TumaniSvili

formalisturi _ dekorirebul-orderuli, dRes ara mgonia sakamaTo iyos: TavisTavad


e. i. realisturi~. an ra gasakviria _ es xom konstruqciuli Tu funqciuri `simarTle~
erTi da imave `revolÁuciuri~ cnobierebis mxatvruli, gindac e.w. `cxovrebis xarisxis~
ori gamovlenaa, metic, misi ori piria; erTi sakmarisi piroba sulac ar aris; sxva Tu ara-
da imave Semtev-ZalmomreobiTi TvalTaxed- feri, am `receptiT~ aSenebuli uamravi Senoba
vis ori saxe. samarTlianad aRgvaSfoTebs ra didi xania mTel dedamiwas moedo da mas sru-
`axali arqiteqturis~ (imav _ `internacion- lebiTac ar amSvenebs. `modernuli~ arqiteq-
aluri stilis~) ostatTa Seviwroveba i. sta- turis postmodernuli, Tu ase SeiZleba iT-
linis sabWoTa kavSirsa Tu a. hitleris ger- qvas, `neoekleqtizmi~ da axla misi Canacvle-
maniaSi, nurc is dagvaviwydeba, ra xalisiT ba raRac `post-postmodernizmiT~, romlis
TanamSromlobdnen `totalitarul~ mTav- erTi `nakadi~ axlaxans xsenebuli, `moder-
robebTan Tavad es `modernistebi~: rogor nist~ arqiteqtorTaA Seminul-sworxazovan
eaxlnen sabWoeTis belads le korbÁuzÁe an formebs imeorebs manieristulad, meore ki,
hannes maÁeri, rogor cdilobdnen nacistebis Tavmomwoned da modurad `dekonstruqciad~
`fÁureris~ dakveTas gamorCenodnen valter TviTwodebuli, erix mendelzons, eero saa-
gropiusi da lÁudvig mis van der roe....5. isic rinens, gvian le korbÁuzÁes Tu sxva `orga-
Rirssaxsovaria, rogori gametebiT devnid- nicistebs~. aqedan gamomdinare, gamarTlda,
nen, roca Zala miecemodaT, `axali arqiteq- etyoba, im mkvlevarTaA azri, vinc XX saukunis
turis~ (sazogadodac `modernuli xelov- `axal arqiteqturas~ risme sxvis absolutur
nebis~!) mimdevarni mopirdapireT _ Tugind dasawyisad ki ara, XIX saukuneSi dawyebuli
1920-iani wlebis sabWoTa kavSirSi, rodesac krizisis kidev erT qvesafexurad Tvlida6.
arqiteqturis istoriis swavlebis gauqmeba- gaumarTlebelia `modernistuli~ Tu `tra-

7
sac ki lamobdnen, _ ragvari `revolÁuciu- dicionalisturi~ mimarTulebis romelsame
ri~ aRtkinebiT swiravdnen gasanadgureblad politikur wyobaze mibmac _ meti raRa, did
yovelive Zvels..... sworad gamigeT: `moder- britaneTSi, romelsac imedia, `totalita-
nistuli~ arqiteqturis xelaRebiT uaryofa rizms~ veravin daswamebs, `axalma arqiteq-
ki ar ganmizraxavs _ is namdvil didosta- turam~ fexi II msoflio omis dasasrulamde
tebsac iTvlis da araerT RirSesaniSnav na- didad ver moikida7, manamde, vidre yovelnai-
gebobasac; imis TqmaRa msurs, zedmeti romaa ri `avangardi~, ginda jazi, politikosebma
maTi yalbi mowamebrivi gvirgviniT gandide- dasavluri demokratiis `amosacnob niSnad~
ba, rom istoriuli sinamdvile bevrad rTu- aqcies, `wiTel~- komunisturi banakisgan gan-
lia, vidre mogvindeboda, rom `liberalur sasxvaveblad. axla isic ufro naTlad Cans,
demokratias~ xSirad sakmaoze metad dah- rom miuxedavad TvalsaCino ekleqtizmisa
kravs komunisturi siwiTle _ pirvel rig- (SefasebiT _ kninobiTi gagebiT), XIX sauku-
Si, azrovnebis stilSi, _ da masac xSiradve, neSic sakmaod moiZebneba Rirseuli arqiteq-
mecnierul midgomasTan saerTo ara aqvs ra.
6
ix. krebuli Historismus und bildende Kunst, München, 1965,
wminda arqiteqturismcodneobiTi Tvalsaz- gansakuTrebiT h.g. eversis msjeloba. daaxloebiT
risiTac veras gvargebs aseTi xisti Sexla. aseve fiqrobs C. jenqsic, ambobs ra, XX s-is arqiteq-
turaSi erTi stili ar yofilao, miT ufro, rom hit-
5
sabWoTa kavSirSi evropeli didostatebis Camosv- lerul-stalinuri nagebobebic misTvis modernizmis
la arasodes yofila saidumlo, nacistebTan TanamS- nairsaxeobaa, gindac `reaqciuli“, rac TavisTavad
romlobis mcdelobaze ix. W. Pehnt, Deutsche Architektur sagulisxmoa (Ch. Jenks, Critical Modernism. Where is postmo­
seit 1900, München, 2006, gv. 239 da sxva. v. gropiuss mi- dernism going? London, 2007); sxva ambavia, rom misi filo-
uRia kidec monawileoba _ Áoost Smidtan erTad _ sofia-Teologia friad saTuoa.
1934 w-is gamofenaSi `germaneli xalxi _ germanuli 7
ix. mag., D. Watkin, English Arcitecture, London, 2001; es
Sroma“ (Deutsches Volk _ Deutsche Arbeit _ ix. foto _ Cinebuli mkvlevari XX s-is udides arqiteqtorad
Das XX Jahrhundert Kunst, Kultur, Politik und Gesellschaft in ser edvin lÁuTienss Tvlis, gamoxatul `tradi-
Deutchland, hrg. A. Bärnreuther, P. _ K. Schuster, Köln, 1999, cionalists~ (gv.190) da mas imdensave adgils uT-
ganSla _ 1934w.). mobs, rac mTel `modernizms~.
dimitri TumaniSvili

torebica da faseuli nagebobebic. erTi si- zedapiri brtyeli pilÁastrebiT nawevrde-


tyviT: unda vecadoT, akad. a. SCusevis nawar- ba _ qvemoT sami pilÁastria (kuTxeebsa da,
moebis daxasiaTeba ufro diferencirebuli, miaxloebiT, centrSi)8, zedaze ki ori (SuaSi
misTvis Tavsmoxveuli, mogonili formierisa da svetnaris momijnave napirze); svetebis da
Tu ideologiismieri `normebis~ gamoyenebis zeda pilÁastrebis Tavze viwro zolia, mci-
gareSe movaxerxoT. red Sverili lavgardaniT, Semdgom ufro
modiT, `wminda~ mxatvrul-xuroTmoZRv- ganieri zedapiri (sada rizalitebze, relie-
ruli msjelobiT daviwyoT. Tanac, raki febiT Sevsebul frizad qceuli _ svetna-
CvenTvis sayuradRebo amJamad nagebobis ris aswvriv; reliefebi iyo simaRliT mes-
ieri, mis `mikro~ (SoTa rusTavelis gamziri) ame-meoTxe sarTulebis toli, rizalitebis
Tu `vrcel~ garemoSi misi adgilia, ZiriTa- `Sida~ naxevrebzec), Semdgom Ronivrad gamo-
dad mis gare ierze SevCerdebi (sur. 1, 4, 5), ziduli karnizi da, bolos, Sua nawilis Tavze
Tumca, ra Tqma unda, am kuTxiT gegmarebac _ atikis yru `zoli~; kedlebi mooqrosfro
gvaqvs gasaTvaliswinebeli (sur. 2, 3). pirve- tufiTaa Semosili, svetebi _ muqi nacrisfe-
li da umTavresi, rac gegmaze daxedvisTanave ria. gverdiTi da ezos fasadebis kedlebi mo-
xvdeba Tvals _ misi sruli simetriulobaa, yviTalo baTqaSiTaa galesili; pirvel-meore
`klasicisturobis~, gnebavT, `akademiuro- sarTulebis (ukan, niadagis donis vardnis
bis~ utyuari maniSni. mTavari, quCas gayole- gamo, erTi sarTuli emateba da yvela Semad-
buli, mogrZo nawilis SuaSi vrceli talani genelic erTi ganayofiT zeviT iwevs, Tumca
da mis ukan naxevarwriulad amoSverili (is gverdiTi moculobebis bolo mesamedze zeda
swored zemoxsenebul amfiTeatrian darbazs sarTuli gamoklebulia da safexuri Cndeba)
Seicavs) moculobaa, aqeT-iqiT ki derefnebi, manawevrebeli brtyeli pilÁastrebi da zo-
miT maTi toli oTxkuTxa svetebi momrgva-
8

ormxriv sadgomebiT; kideebze ZiriTadisad-


mi marTobuli, aseve mogrZo frTebia, pros- lebuli nawilis amav sarTulebs Semovlebu-
peqtisken mokle, ezosken bevrad metad war- li galereisa, aseve sarkmlebis (maTi umrav-
ziduli boloebiT; gamziris pirze maT Soris lesoba Setyubebulia, garda momrgvalebuli
svetnaria, SigniT ki, gverdiT frTebSi or- moculobis sapireebiani sarkmlebisa meoTxe,
ori kibis ujredi (kidev ori Suana naSver- erTmaneTs mijrili Riobebisa _ mexuTe _
Sic aris). axla ki qaRaldze Camogegmilebul mrgvalisa da moCarCoebulis _ sxvenis sar-
moculobebs SevexoT. winidan sakmaod maRal Tulze) gamyofi imav proporciis `bowkinte-
nacrisfer zeZirkvelze (SeRmarTis miyole- bi~ aqac mooqrosfro tufisaa.
biT is dabldeba _ Cvengan aTvliT, _ mar- ezos mxridan cqerisas mTavari gale-
jvnidan marcxniv) oTxsarTuliani nagebobaa reis haerovnebisa da yru sibrtyeebis Ta-
Sedgmuli; aqeT-iqiT yru rizalitebia, SuaSi nafardoba, sarkmelTa Riobebis ZiriTadad
_ viwro sworkuTxa sarkmlebiT dacxrilu- Tanabari (SuaSi meoTxe sarTulidan gameC-
li (qveda sarTulebze isini erTiania, mes- xerebuli mwkrivebi, svetebis Tu sarkmelTaA
ame-meoTxeze orRiobiani, patara svetebiT gamyofebis erTmaneTis aswvriv ganlagebu-
gayofili) Seweuli nawilia, didi (simaRliT li `bowkintebis~ vertikalebia. miuxedavad
or sarTuls gatolebuli) farTosapiriani Riobebis WrilTaA gansxvavebulobisa (metad-
SesasvleliTurT, xolo mis win, rogorc iT- re momrgvalebaze) suraTi, iqneb, erTfero-
qva, dawaxnagebuli svetebia Camwkrivebuli vanic gamosuliyo (da asec Cans naxazze) rom
_ TiTo kideebze da oTxi dawyvilebuli maT ara sxvadasxva sibrtyeze, Seweul-gamoweul,
Soris; mesame sarTulis ZirSi horizonta- sxvadasxva simaRlis sworsa da mrudxazo-
lur gamyofad kozmidia samTav nawilis mTel van zedapirze maTi ganTavseba; arsebiTad, aq
sigrZeze; mTavari nawilis mesame-meoTxe sar- 8
ganapira monakveTebi, naxaziT, cotaTi viwroa, ma-
Tulebis rizalitebze ki kozmids zeiT-qveiT gram Tvali amas naklebad Tu aRiqvams.
dimitri TumaniSvili

moculobaTa plastikaa warmmarTveli, igia lis sarkmlebiani kedelic ki savsebiT meore-


gamomsaxvelobis upirvelesi matarebelic. xarisxovania; marTalia, svetnars is Zalian
upiratesi mniSvneloba ki, ginda qalaqisTvis, dacilebuli ar aris, Tvals ki ar itacebs; ga-
ginda Tavad Senobis raoba-ragvarobis ga- nier CarCoSi moqceul veeba kars Tu axedavs
sarkvevad, cxadia, gamzirispira fasads aqvs. kaci, magram svetebs metoqeobas isic ver gau-
vgoneb, ar Sevcdebi, Tu vityvi, umTavresad aq wevs. yuradRebamisaqcevia Tavad am sabjene-
svetnari da masze gadayvanili, Tamar abake- bis gadawyveta _ isini, rogorc ukve viciT,
lias Sesrulebuli bareliefebiT Sevsebuli mravalwaxnagaa, arc mrgvali, arc kanelÁure-
frizi ariso9. amas, vfiqrob, ferTa Sepiris- biT daRaruli, rogorc antikur orderebs
pireba (muq-nacrisferi da TeTri mooqros- SeSvenis. albaT, amitomacaa isini Soreulad
frosTan) da mometebuli moculobrioba _ oSkis, iSxnis, an tbeTis burjebs rom mogago-
Tu ki pilÁastrebi Sebrtyelebulia da So- nebT. Tavi da Tavi aq svetebis Setyubeba da
ridan Wvretisas Tu ar erwymis, naklebadRa masStabia. TavisTavad tanwvrilni, dawyvile-
gamoeyofa kedlebs, svetebi gamokveTilad bisas isini sakmaod Zlier `sxeulad~ ikvreba,
samganzomilebiania _ da frizis gamosaxu- romlis siRonivres maTi simaRle usvams xazs
lebaTa amowev-CaweviT `datalRuli~ zeda- da, rogorc aRiniSna, danarCeni Semadgenle-
piri (rizalitebze mis gagrZelebaze sada, bis sibrtyiToba. rom saqme sworad esaa, Sew-
tufiT mogebuli sibrtyea) apirobebs. adre yvilebuli svetebis sxva magaliTebTan Seda-
am kompozicias, karedis frTebiviT ematebo- reba gveubneba. me ver vipove aseTi Tanafar-
da gverdiTA frTebze, zeviT moqceuli, iakob dobis, svetTaA ramdenime sarTulis mTel
nikolaZis (da ara T. abakelias, rogorc wam- simaRleze awvdenis magaliTi _ samagierod,
dauwum weren da amboben axlandeli Jurna- mag., qristofer renis londonis wm. pavles
listebi) naxelavi horeliefebic. ar SemiZ-

9
taZris portikze isini orsarTuladaa erT-
lia ar aRvniSno erTi TiTqosda `wvrilmani~, maneTze Sedgmuli, romelTagan qveda ufro
romelic, Cemis fiqriT, mravlismTqmelia ganieria, zeda ki frontoniT sruldeba, rac
xuroTmoZRvruli monafiqris zedmiwevni- msubuqi zesvlis STabeWdilebas iZleva (sur.
Tobis dasanaxad _ aRwerisas iTqva, rom gan- 6). yvelaze mravlismetyveli, albaT, klod
sxvavebiT rizalitebis qveda naxevrisgan, ze- perros saxelganTqmul luvris kolonadas-
das ar aqvs kuTxis momniSvneli pilastri _ Tan Sepirispirebaa _ isic aSkarad monumen-
kedlis kide, amgvarad `moSiSvlebulia~, amis turia, iqac svetnari muqferia, mis ukan ki
gamo ki _ `Sesustebulic~ da Tvali imwamsve baci kedeli ixilveba. magram ori sarTulis
pilÁastrebiT sazRvardebul Sida naxevarze momcveli `kolosaluri orderi~ maRal qve-
gadadis _ dResac ki, rodesac aq mocemente-
da sarTulze dgas, karis Tavze ki svetebi
buli oTxkuTxedis meti ara aris ra. kidev
ganigan iwevs, farTo mals _ Sesabamisad, ma-
erTic: horeliefebis qvemoT fasadi erTi
xvils, _ warmoqmnis da zemoT frontonic
safexuriTaa Seweuli, ris gamoc pilastri
edgmis; svetebs ukan plastikurad morTuli
kedlis sibrtyeze ki ar Zevs, amozidul zol-
sarkmlebic gamosCans (sur. 7). `imelis~ kars,
ze. amis meoxebiT, erTi mxriv, kuTxeebs mocu-
rogorc vnaxeT, svetnari `angariSs ar uwevs~,
lobiToba emateba da isini ufro struqtu-
mas svetebi formalurad ki aCarCoebs, xolo
rulad, mzidad gamoiyureba; meore mxriv _
TviTon svetnarisTvis es `rigiTi~ malia,
zeviT amoziduls qveviT SeRrmavebuli ze-
kari masSi iseve iwereba, rogorc sxva Rio-
dapiri pasuxobs, rac erTgvar Sewonaswore-
bebi; ase rom, Tu k. perro svetebs mTlianad
bas iZleva. am martivi xerxiT es areebic Suana
Senobas uqvemdebarebs _ zemoT ataniTac,
kompozicias Seenawevreba, danarCeni sibrty-
Sesasvlelis xazgasmiTac, mis miRma sakmaod
eebi ki erTgvar fonad ganefineba. Sua nawi-
amozidulad kveTili morTulobis ganTavse-
9
Sdr.: n. janberiZe, dasax. naSr., gv. 198. biTac, a. SCusevis svetnari erTmniSvnelov-
dimitri TumaniSvili

nad pirvelobs, mas Zalze naklebad ecileba xeebi isea CarTuli antikur-axalevropul
mniSvnelovnebas arsebrivad brtyeli kede- sqemaSi, rom maT Soris SeuTavsebloba ar
li, romelzedac portaliRaa ram aqcenti, warmoiSveba, arc romelime maTganis raoba
zeda sarTulebis `bowkintTa~ kapitelebi ilaxeba uxeSad. palmetisebri foTlebic ki,
ki siSoridan ar ganirCeva da plastika arc romlebic, rogorc wesi, sibrtyezea Cari-
pilÁastrebs Semoaqvs10. vfiqrob, swored aqe- gebuli, aqac swor waxnagebze TavsTeba da
danaa Zalis gancda, rasac aRZravs `imelis~ simrgvales aseTnairad egueba. vfiqrob, sa-
svetebis da naklebad sxva magaliTebis, Tun- gangebo miTiTebis gareSec naTelia: mosar-
dac luvris fasadis xilva. Tavebi Senobaze sakmaod momWirnedaa naxma-
ar SeiZleba mcire xniT ar SevCerdeT ri13 da gansazRvreba `meorexarisxovanic~ ki
calkeuli formebis damuSavebaze. Cven ukve metis-meti iqneba; amasTan isini nagebobis aR-
davinaxeT, rom TiTqosda antikur-klasicis- nagobis gamomkveTia da pilÁastrebic ki, Tu
turi yaidis svetebi sinamdvileSi sxvagvari namdvil dgarebs ar emTxveva kidec, SigniT
yofila. es marto maTze rodi iTqmis. Tvalis arsebulTa anasaxi maincaa. ara mgonia, metis-
erTi SevlebiT isini, mag., korinTuli svetis- meti iyos vTqvaT, rom mTavari fasadis svet-
TavebiT Cans dabolovebuli, dakvirvebisas nariani monakveTis gamoklebiT, wamZRoli aq
ki sul sxva ram aRmoCndeba. akanTis foTlebis moculobaTa Sexameba da maTi RiobebiT gaxs-
nacvlad isini X-XI saukuneebis Cven taZrebSi naa. TavisTavad ukanasknelnic sagulisxmoa
cnobili palmetebis mwkrivebis gardanasa- _ erTgan, ukana momrgvalebis mexuTe sar-
xia, maT Tavze ki adreqristianuli, Tugind Tulze, Tu mas aqeT-iqiT momdgar kedlis
bolnisis sionis kapitelebidan TvalisTvis monakveTebze TiTqmis rom sruli `zolova-
nacnobi `mcenareebis~ minagvani saxeebia11. ni~ sarkmlebia14, `modernuli~ arqiteqturis
10

axla fasadis gamyof saltes da mTavari ka- niSnad miCneuli; danarCeni Riobebic, raki
ris CarCos davakvirdeT _ erTi SexedviT is vertikaliT gayofilT maT erT xvrelobad
ionikebisganaa `asxmuli~, namdvilad ki mas- vxedavT, met-naklebad ganSi wasulad ikiTxe-
ze imgvari badrosebri `Rilebia~ Cawyobili, ba, es ki maT Tarazul mwkrivebad `Sezrdas~
rogorc, vTqvaT, wromis taZris TavsarTze12. mogvaCvenebs. Sesabamisad, arc Tu Cveuleb-
ase rom, aqac Taviseburi `viTom-klasicizmi~ rivi `klasicizmi~ gvqonia da sruli safuZ-
gvaqvs. im dros sabWoeTSi universalurad veli gveZleva gavixsenoT: a. SCusevi _ aseve
da erTaderT `swor arqiteqturul enad~ misi Tbiliseli rwmunebuli n. severovic! _
aRiarebuli orderuli sistemis `erovnul uaxles arqiteqturasTan mwyralad sulac
formasTan~ ase Seguebis Sedegs, albaT, ar yofilan: pirveli, mogexsenebaT, avtoria
ekleqturs ver davarqmevT. Suasaukunovani v. leninis mavzoleumis da, Tundac baTums
qarTuli taZarmSeneblobisTvis Cveuli sa- adre `inturistad~ wodebuli sastumrosi15,
meore ki Tbiliss, 9 aprilis quCaze mdebare
10
me isini mxolod mas Semdeg SevniSne, rac naxazze
`amovicani~. 13
Sdr. n. janberiZe, dasax. naSr., gv. 202.
11
svetisTavebi, maTi uamravi nairsaxeobiT, antiku- 14
saqme isaa, rom mTavari moculobis am samTav nawil-
ri Tu Suasaukunovani elementebis gardaqmniTa da ze Suakedlisebi, Tan svetisTavdadgmuli, `bowkin-
danawevreba-kvlavSeerTebiT Seqmnili, 1930-1950-iani tebisgan~ gansxvavebulad ar Cans da Riobebs erT-
wlebis Cveni arqiteqturis erTi gamorCeuli TemaTa- maneTTan ufro akavSirebs, vidre aSoriSorebs maT.
gania _ gansakuTrebuli mravalferovneba, am mxriv, teqtonikas ar ewinaaRmdegeba, magram sxvebze ufro
arCil qurdianTan SeiZleba vnaxoT. gegoneba, rogorc `dekorad“ gamoimzireba gverdiTi frTebis ukana
Cven kompozitorebs xalxuri simRerebis harmoniuli fasadis meore-mesame sarTulis kuTxeebsa da SuaSi
svlebi Svebas aZlevda TiTqos, daZabul-savaldebu- ayolebuli pilÁastrebi.
lo maJor-minoris sistemidan gamosavals Tavazob- 15
es, rogorc gaarkvia q-ma maia maniam (misi naSromi
da, aqac Zveli xelovneba asparezs aZlevda qarTveli sastambod mzaddeba), imis niSania, rom es Senobac, ise-
arqiteqtorebis aTasnairad SezRudul warmosaxvas. ve rogorc `imeli“ e.w. `postkonstruqtivizmis“ nimu-
vgoneb, es sakiTxi dakvirvebada da Seswavlad Rirs. Sia. am Senobazec, sxvaTa Soris, brtyeli pilÁastrebi
12
Г.Н. Чубинашвили, Цроми, М., 1969, nax. gv. 37-ze, tab. 73. aris moSveliebuli.
dimitri TumaniSvili

administraciuli Senobisa, Tan ori ukanask- macaa, xelovnebasTan urTierTobisasac mu-


neli, albaT, saqarTveloSi konstruqtivizm- dam rodi `gvasxenan Tvalni xedvad da yurni
funqcionalizmis saukeTeso nagebobania. smenad.~ da mainc, yvelam viciT, saqme mTlad
verc imas vityvi, klasicistur- `istoristu- uimedod rom ar aris. jer erTi, aris for-
li~ elementebi ubralod ucxo `Sesamoseli~ mismieri Tvisebebi, rogoricaa, mag., didi da
iyos, `modernuli~ nagebobis tanze uazrod patara, ganrTxmul-ganieri da awowil-viwro,
Semocmuli, ugemuri minamati _ maTi meti romelnic, CveulebaTa da msoflmxedvelo-
wili, es ukve iTqva, teqtonikuri logikis ga- baTa Sesabamisad SeiZleba vin moiwonebs da
momCenia16, ai rusTavelis gamzirze gamomava- vin ara, daxasiaTeba ki yvelas erTgvari ga-
li kedlis ZiriTadi Semadgeneli ki, vgoneb, mouva. Cvens SemTxvevaSi, Tanacve, arc droi-
xuroTmoZRvruli metafora da Senobis sax- Ti Tu kulturuli dacilebaa imdenad didi,
viTi ganmarteba unda iyos. dRevandelTaTvis gansaxilveli nagebobis
h. zedlmaÁrisgan gansxvavebiT, ar var `metyveleba~ sul ucxo xili iyos. mkiTxve-
darwmunebuli, rom xuroTmoZRvreba, mxatv- li uTuod ukve mixvdeboda, `imelSi~ amgvari
`Ria~ gamomsaxvelobis mqoned Sua svetnari
roba-qandakebasaviT, gamosaxvis xelovneba
rom meguleba. is, zemoTac mogaxseneT, Zalis,
iyos, rom misi qmnilebani naweriviT, ginda
Zalmosilebis gamomxatvelia. Senobis agebis
naxativiT gabmul, racionalur Txrobad
drois gaTvaliswinebiT, arc isaa didi sai-
waikiTxebodes, risTvisac yoveli Semadgen-
dumlo, visi da risia es Zala. rogorc viciT,
eli Senobisa ram niSani unda iyos, cxadia,
1930-iani wlebis Suaxana _ meore naxevarSi,
sakmarisad calsaxac. meore mxriv, arqiteq- Tbilisis imJamindel SuagulSi, rusTavelis
turuli forma, Cemis azriT, `metyvelia~, ra- gamzirze ori didi mSenebloba warmoebda _

11
kiRa misi Sefardebani Tu damuSavebis xasiaTi erTi `imelisa“, meore ki _ e.w. `mTavrobis sa-
gansazRvrul STabeWdilebas gvitovebs da xlisa~ (Semdgom saqarTvelos parlamentis).
saxe-xatebsac gamoixmobs. vuwyi, ra Tqma unda, maTi masStabic ki gardatexis momaswavebeli
e.w. `xelovnebis ena~ sityvierze metad `sayo- iyo _ is TvalsaCinod gazrdilia manamdel-
velTao~ rom ar aris _ sxvadasxva drosa da Tan SedarebioT. ver ityvis kaci, es movlena
adgilas ara mxolod gansxvavebulad qmnid- sul Seumzadebeli iyoo _ zomaTa, uwinare-
nen, aRiqvamdnen da aRiqvamen kidec. mxedve- sad sarTulianobis zrda XIX saukunis meore
lobiTi Tu smeniTi Cvevebi ayalibebs Cvens naxevridan mokidebuli, aq sul mimdinareob-
damokidebulebas axali aRsaqmelisadmi _ da _ SevxedoT prospeqtze, mis luw mxareze
vgoneb, aq dim. uznaZis `ganwyobis~ msgavsi jerac SemorCenil orsarTulian saxlebs,
ram moqmedebs, _ da gvexmareba an xels gviS- da, Tundac, sastumro `maJestiks~ (axla _
lis is `davinaxoT~ an `gavigonoT~17; amito-
nos ganxriT _ cnobili profesoris, odesRac graf
16
arqiteqtura TiTqos misdevso g. CubinaSvilis mier lev tolstoÁs Tanamosaubris aleqsandr goldenveÁ-
1936 wels, mis gaxmaurebul moxsenebaSi `qarTuli zeris klasSi. erTxel erT- erTma mowafem (iqneb Tavad
arqiteqturis gzebi“ wamoyenebul debulebas... `Ta- q-ma noramac) gakveTilze s. prokofÁevis erT-erTi
namedrove arqiteqturas safuZvlad unda daedos... nawarmoebi moitana; garkveuli drois Semdeg aRmoCn-
moculobiTi masebis `konstruqciuli kolofi“...[ris] da, rom musikis nawils is sxva gasaRebSi ukravda, rasac
Sedegia, bunebrivia, sworkuTxedsa da kvadrats miax- a. goldenveÁzeris gaxarebuli SeZaxili mohyva, xom
loeba.... TiTqos... unda movelodeT Senobebis mopirke- vambob, rac ginda daukari, amas mniSvneloba ara aqvso.
Tebas qviT... SesaZlebeli, sasurvelic gaxlavT qvaze sagulisxmoa, rom momdevno Taobebis `yurisTvis~ (e.i.
ornamentuli kveTilobis gamoyeneba Senobis arqiteq- bgeriTi warmosaxvisTvis) s. prokofÁevis musikis har-
turuli formebis maxvilis dasasmelad da maT mosar- moniuli Tu melodiuri svlebi savsebiT gasagebi da
Tavad.“ (Пути грузинской архитектуры, Вопросы... т.2, gv. 34). ver-Senacvlebadia, Tumc Secdoma wina saukuneebis ev-
17
`ganwyobismieri~ ver-aRqmis aseTi saxaliso magali- ropul musikaSi ufro ioli amosacnobia, Tan, vTqvaT,
Tic damamaxsovrda: kompozitori da pianisti eleono- v.a. mocartTan ufro advilia vidre, mag., r. vagnerTan
ra eqsaniSvili 1940-iani wlebis bolos moskovis kon- an i. bramsTan _ raki TandaTan klebulobs musikalu-
servatoriaSi, aspiranturaSi swavlobda, fortepia- ri qsovilis `gamWvirvaleba~.
dimitri TumaniSvili

`Mariott-i) Tu saqarTvelos sax. muzeums18 da es gabmulobis saxlis avtors Zalian undoda


erTmniSvnelovani gaxdeba; amisve maCvenebe- mTavari fostis `imelis~ SenobasTan erT an-
lia daSenebiT saxlebis amaRleba _ rac ara samblSi gaerTianeba... miusadaga kidec misi
marto aq keTdeboda da ara marto maSin; Tum- formebi 1938 wels agebul SCusevis Senobas,
ca, unda iTqvas, rom am movlenis Tbilissa Tu, ase rom, rusTavelze axla erTmaneTis gver-
gnebavT baTumze (sadac simaRlis momatebas diT oro `Ronieri~ saxli dgas.... [arqiteq-
Tvali 1910-iani wlebidan gaedevneba) gavlena, tori] `marqsizm-leninizmis instituts~ da-
maT ierze misi dadebiTi Tu uaryofiTi zemo- morCilda, magram `iveria~ gadaaviwyda _ es
qmedeba kvlav ganubWobelia. ase Tu ise, es ori gamWvirvale, msubuqi `yuTi~... axla fosta
nageboba, orTav uSualod 1921 wels CvenSi da `imeli~ erT xmaSi ubrZaneben `iverias~,
damyarebul rusul-sabWour xelisuflebas- dagvekarge aqedan, gadavardi mtkvarSio....~19.
Tan dakavSirebuli, mainc, ase vTqvaT, `monu- marTlacda, lado aleqsi-mesxiSvilis mo-
mentalizaciis~ sxvagvari xarisxis Semomtani nafiqridan Tu amovalT, is namdvilad `xmis
Semwyobia~. magram Tu `imelis~ manamdel da
iyo _ maT gverdiT SoTa rusTavelis sax. Te-
axlandel mdgomareobas SevadarebT, xom
atric `sustia~, operisac, igiv `maJestikic~
cxadia, misTvis sasikeTo rom ver iqneboda
da saqarTvelos sax. muzeumic; ukanasknelT
mis gverdiT misebr `Ronieri~, misebrve `oma-
erTdroulad sigrZec didi aqvs da azidulo-
xianad~ moRaRade Senobis wamoWimva. pirvan-
bac, arc centri aqvs gamokveTili, ris gamoc
deli viTareba Tu gindaT warmoidginoT,
isini, uwinaresad, moSenebis nawilad iqce-
quCis mopirdapire mxares unda dadgeT da
va, amitom ki TavisTavad maxvilad naklebad
mxolod `imelis~ marjvniv mdgom yof. kadet-
Cans. imdroindeli cxovrebis mTlianobaSi
Ta korpuss (axla zurab wereTlis muzeums)
amis azri naTelze-naTeli iyo _ ruseTidan
12

unda uyuroT. SeuZlebeli mgonia imis ver-


Cveneburi revolÁucioner _ `meumravlesee- SemCneva, rogor `jabnis~ mas, batonobs kide-
bis~ (ase Targmnidnen zogjer `большевик~-s) vac masze a. SCusevis nageboba, marcxniv gaxed-
xelSewyobiT Semotanili (Tu _ Semoyvanili) visas amis msgavsi aRaraferia, adre ki fostis
sazogadoebrivi wyoba winaRudgomelia, is adgilze `Tbilisuri~ samsarTuliani saxli
movida da damkvidrda da amas veRaraferi idga, kuTxeze msubuqi, Sekiduli liTonis ai-
Secvlis. gamarjvebisa da daumarcxeblobis vnebiT, aseve `imelis~ mier `damorCilebuli~.
formismierad `gamoTqmul~ ideas `imelis~
amrigad, Canafiqrismierad ukanaskneli dRe-
wina fasadze araorazrovnad sÁuJeturi re-
vandelze bevrad metad `eZaleboda~ garemos,
liefebi `yveba~. rizalitebis horeliefze-
bevrad ufro `mTavrobda~ da `pirvelobda~.
dac da frizzec marcxniv ufro `mSromeli
Semdgomi danakargi Senobisa ukve
masebis~ brZola, marjvniv maTi Tavganwirvis
saqarTvelos damoukideblobis xanaze modis
Sedegi gamoisaxeba, zeviT ucxadesad, Seneba
_ 1991 wlis zafxulSi `saqarTvelos damou-
_ mosavlis aRebiT gadmocemuli. `saTqmeli~,
kideblobis partiis~ wevrTa jgufma sagange-
amdenad, aseT winadadebad SeiZleba davwe-
bo asawevbaqniani manqana miuyena `imels~ da
roT: `movediT, davamarcxeT, gagabedniereT~.
mTeli dRe CaquCebiT lewavda i. nikolaZis
isicaa aRsaniSni, rom dRes xuroTmoZRv-
reliefebs. es partia da misi Tavkaci, b-ni
rebaSi Cadebuli `Zalis eqspresiaca~ da misi
saxviTi `axsnac~ Sesustebuli da naklulia. 19
g. gvaxaria, cremliani saTvale, Tb., 2013, gv. 87-88.
pirveli `dartyma~ `imels~ 1970-ian wlebSi amgvari msjeloba b-n leosgan mec msmenia da unda iT-
qvas, rom 30 wlis mere gaxsenebisas b-ma giorgi gvaxa-
mis gverdiT fostis Senobam miayena. b-n levan riam Cinebulad SeinarCuna misi intonacia; cotaTi
rCeuliSvils es ase gamouTqvams: `.... kavSir- scildeba b-n leosas ara azris, sityvaTa SerCevis
mxriv, Semdegi winadadeba: `ai, ase gandevna 30-iani da
18
b-ni n. janberiZe swored am ukanasknels miiCnevs 70-iani wlebis stilma msubuqi, nazi da haerovani 60-
`imelisTvis~ principuli mniSvnelobis mqoned, misi iani wlebis ena~. aq mis leqsikasac naklebad vcnob, ki-
masStabis Semapirobeblad (dasax. naSr., gv. 197). losac, 1960-ianebis ase Seqebac mezedmeteba....
dimitri TumaniSvili

irakli wereTeli maSindel xelisuflebas _ igi RirSesaniSnavia, rogorc saqarTve-


dapirispirebuli iyvnen da maTi moqmedeba loSi pirveli magaliTi sagangebod, ase Tu
sruliad TviTneburi iyo, romelsame saxel- ise humanitaruli, da, ase Tu ise kvleviTi
mwifoebriv erTeulTan SeuTanxmebeli. cxa- dawesebulebis, funqciurad maRal doneze
dia, horeliefebis nacvlad carieli zedapi- mogvarebuli da Tanac, maRalmxatvrulad
ris gaCenam TvalnaTlioba moaklo Senobis, mofiqrebul-Sesrulebuli Senobisa. es _
rogorc ityvian, `gzavnils~, garkveuloba erTi mxarea da aq sadao ara aris ra. iyo ki _
daukarga mis paTetikas. gamoxda xani da ori- meorec. oRond: axla ukve, uneburad sakuTar
od wlis winaT Senobis mowesrigebisas, sadac mexsierebas unda davendo, radgan mciredi
amasobaSi, 1992-1995 wlebSi `Tbilisis omis~ imedic ar maqvs, sadme raime damadasturebe-
Semdeg usaxlkarod darCenili saqarTvelos li Tanadrouli naweri arsebobdes, mogviane-
parlamenti iyo dabinavebuli, mere ki Torme- biT dawerili ki, Tu aris kidec, aucileblad
tiod weli _ sakonstitucio sasamarTlo Tu gacalmxrivebuli iqneba. vecdebi Cemi gaxse-
centraluri saarCevno komisia, T. abakelias nebuli rac SeiZleba xelSesaxebi iyos, erTi
frizze amokodes jgufuri kompoziciebis kia mainc windawin aRsaniSni _ rac unda vT-
gamyofad moqceuli marqsizmis `klasikose- qva, es ver iqneba yvelas mogoneba; cxadia xom
bisa~ da `beladebis~ (karl marqsi, fridrix _ istoria, rogorc xdomilebaTa Tanmimdev-
engelsi, vladimir lenini, ioseb stalini) roba kia obieqturi, SeiZleba imasac mivaRwi-
profilebi. rasakvirvelia, axla Znelad Tu oT, maT Soris kavSirebi obieqtivirebulad
gamoicnoba, ris gamo darazmulan saomrad naTelvyoT. magram istoria viTarca ganc-
Tu risTvis Sromoben aq gamoqandakebuli dili Tu Tana-gancdili namyo sinamdvile,
qal-vaJni. gasagebia, odindel SemqmnelTa Ca- RirebulebaTa gansazRvrul cxrils Sefar-

13
nafiqrisTvis yvela es cvlileba sazaralo debuli, garduvalad viRacis cnobierebaSi
romaa; isic, rom qarTuli qandakebis erTi arsebobs da misi pirovnuli maxasiaTeblebis
etapisTvis damaxasiaTebeli da xelovanTaT- Tu misi sazogadoebrivi garemocvis zemoq-
vis didmniSvnelovani20 nawarmoebebis ganad- medebiTaa Seferili. ara mgonia, yvela xedva
gureba Tu dazianeba verc xelovnebis mkvle- TanabarRirebuli iyos, momxdaris Tanabari
varT anda moyvarulT gaaxarebs. meore mxriv, simarTliT warmomCeni, oRond yoveli maT-
yvela am qmedebas raRac mizezi unda hqondes, gani aucileblad nawilobrivi kia. piradad
raRac gamomwvevi; maT mimarT sazogadoebis Cemi Tvalsawieri im wriTaa Semofargluli,
damokidebulebac aris saTvalavSi Casagde- romlisTvisac `imelis~ nauwyebi _ `dava-
bi, amdenad ki, gasarkvevia ra kuTxiT unda mi- marcxeTo~, JRerda rogorc `dagamarcxeT~,
vudgeT maT da samomavlod ra visurvoT. socialuradac da erovnuladac. Tu Tavs
saamisod mogviwevs arcTu Soreul sab- ufleba miveci sakuTari ganacadi istoriul
Wour warsuls miveqceT. ra adgili hqonda ganxilvaSi Semovitano, imitom mxolod, rom
`imels~ imdroindeli qalaqisa Tu qveynis Cemi bavSvoba-yrmoba-axalgazrdobis si-
cxovrebaSi? Cven vnaxeT arqiteqturism- vrce erTi SemadgenelTagani iyo im Srisa,
codneobiTi Sefaseba, misi Rirsebebis mCeni romlis wyalobiT ukan xedvisas ara marto
moRalateebs, jalaTebsa da tyuils vpou-
20
i. nikolaZis ase monumenturi sxva namuSevari
ar SemogvrCenia _ ufro adridan, 1920-iani Tu lobT, aramed zneobriv simaRlesac da Zar-
1930-iani wlebidan aRar Cans e.w. `tfilisis wris~ Rvian Semoqmedebasac. amasTan, kidev erTxel
(Тифлисский кружок) (mere aq sabWoTa armiis e.w.
unda movuwodo sifrTxilisken yvelas, vinc
`oficerTa saxli~ ganTavsda, axla ki ansambl
`erisionis~ binaa) Senobis frontonebisTvis sabWoTa samocdaaTwleulze wers da ubnobs
gankuTvnili qandakebebi; 1938 wels auRiaT 1925 _ moerideT Savisa da TeTris Sejaxebas. wu-
w-s dadgmuli misi jgufuri qandakeba _ s. ter-
Tisofeli xom mudam da yovelgan `Wrelia~,
petrosianis (kamos) Zegli (b. quTaTelaZe, Tbilisis
qandakeba, Tb., 2013, gv. 43). ar ki mgonia, odesme da sadme arsebuliyo am-
dimitri TumaniSvili

nairi sinamdvile sadac sityva da saqme araTu arc akrZaluli `cisferyanwelebis~ leqse-
acdenili, urTierTsawinaaRmdego iyo. moma- bis wakiTxvas eridebodnen. im dros, metad-
val mkvlevarTa sabednierod moqmedebaTa da re 1936-1938 wlebis umZimesi viTarebisadmi
gancxadebaTa araTanmimdevruloba erTi, da cnobieri qarTvelobis midgomis gasagebad,
xangamoSvebiT amoxeTqili absurduloba21, vfiqrob, isev b-ni l. rCeuliSvili dagvex-
meore mxriv, SeiZleba adamians im realobis mareba. erTxel aw gansvenebul nino zaaliS-
amocnobaSi daexmaros. da mainc, Semswavlels vils, ukve 1970-ian wlebSi misTvis ukiTxavs,
Tvali da yuri nivTier-xilulisa Tu naTq- `rogor cxovrobdnen misi Taobis axalgazr-
vamis miRma Semalul namdvil fiqrisa da mi- debi [19]30-ian wlebSi, rogor uZlebdnen re-
zanswrafva unda hqondes mipyrobili. isic Jimis wnexs~-o. baton leos upasuxia, `dRi-
araferi, Tu romelime verafriT saqebi kaci siT didi enTuziazmiT swavlobdnen da Sro-
uceb did sasikeTo saqmes waaSvelebs xels _ mobdnen, RamiT ki SiSiT elodebodnen karze
mag., lavrenti beria gaaxsnevinebs dimitri dakakunebas da cixeSi wayvanas~23. msgavsi ram
SevardnaZes (romelsac sam weliwadSi gaaq- araerTxel, maT Soris mamaCemisgan (maSin igi
robs!) xelovnebis muzeums _ bolos da bo- 11-13 wlisa iyo) msmenia. da cxadia _ is ada-
los, tiranebis `xuSturianoba~ aravis akvir- mianebi, romelnic, didian-patarianad Tav-
vebs. gacilebiT mZimea vinme yovelnairad pa- TavianT sawolebSi, TvaldaxuWulni (axlob-
tivsacem pirTan visime an risime dakrulvas lebi xom ar unda SeewuxebinaT!) elodnen im
an, piriqiT, qebaTa-qebas gadaawyde, romelic Jams, sanam maT sadarbazosTan gauCereblad
gerCivneboda garewarsac ar wamoscdenoda. Cairaxraxebda dampatimrebelTaA `Sav yor-
pirveli, rac aseT dros azrad mogvdis, SiSma nad~ wodebuli manqana, an gaTvlidnen, maTi
wamoaroSinao. ratomac ara, mas diaxac bevri `SemovlisTvis~ gankuTvnil dros, dilidan
ram ZaluZs _ gamogonia, mag., rom erTi yve- SuaRamemde guldadebiT aswavlidnen, mkur-
14

laze keTilSobili qalbatoni, vinc mcnobia, nalobdnen, mRerodnen, ikvlevdnen, aSenebd-


iZulebuli Seiqna raRac krebaze dapatimre- nen da a.S. da a.S. maTi mxneobis mowmobad, mgo-
buli meuRle uareyo; ganyenebulad veraferi ni, isic unda kmarodes, raoden xalisianad
mosawoni saqcielia, simarTle ki, ai ra aris gviRimian isini saojaxo albomebidan.... yo-
_ esRa SeeZlo mas ecada, raTa sul mTlad velTvis angariSgasawevia Semdegi SesaZleb-
ar daoblebuliyo misi ramdenime wlis Svili lobanic: a. yovlad wesieri adamiani bolSe-
da _ imjerad xerxma gaWra... amave dros, SiSi, vizmis gulrwfeli motrfialea _ aseTebi
rogorc stalinuri xanis adamianTa cxov- cotani iyvnen, magram xom iyvnen, ase Tu ise; b.
rebis lamisaa erTaderTi warmmarTveli _ zogadi socialisturi Tu egalitaristuli,
usaSvelo gadaWarbebaa. ki batono, isic yo- sulac marqsistuli Sexedulebebis gamzi-
fila, daWerilis ojaxis wevrs quCaSi ar mi- arebeli, miuxedavad antibolSevikuri ganw-
salmebian, mavanT represirebulis saxlidan yobilebisa, ufasebs komunistebs `ubralo
fexi amoukveTiaT da a.S. amasTan erTad ki pi- xalxisTvis~ zrunvas, socialuri uzrunve-
radad me mxolod or qarTvel kacze msmenia, lyofis RonisZiebebs (marTalia, xarisxs Tu
axloblis Svilebs kari ar gauReso da isic movikiTxavT, vercTu warmatebuls) da ami-
xom mowmobs raRacas, ramden Zalze mwvave tom Sinaganad urigdeba maT; amitom modiT,
anekdots yvebodnen maSin22; da, sxvaTa Soris, xelaRebiT liton `kolaboracionizmad~ nu
CavuTvliT Cvens mxatvrebs axalmSeneblo-
21
aviRoT aseTi gasaocari striqonebi sabWoTa kavSi- baTa `ukvdamyofel~ tiloebsa da grafikul
ris himnidan _ `Ñîþç íåðóøèìûé ðåñïóáëèê ñâîáîäíûõ,/
Ñïëîòèëà íàâåêè âåëèêàÿ Ðóñü~ _ netav ranairad SeiZ-
furclebs da TviT v.lenin-i. stalin-l. be-
leba `Tavisufali~ qveynebi romeliRac sxvam `urRve- rias portretebic ki daviT kakabaZis cnobil
vad~ da `saukunod~ Seyaros?
22
ai, erTi maTgani, rac momagonda: `vcxovrobT ro- 23
n. zaaliSvili, gadasaxlebulebidan represirebu-
gorc tramvaiSi, vin zis, vin ZigZigebs~ (Живем как в lebamde, kr.-Si: `dakarguli istoria. mexsiereba rep-
трамвае _ одни сидят, другие трясутся). resirebuli qalebis Sesaxeb, Tb., 2012, gv.389
dimitri TumaniSvili

`mitingze~ SeiZleba arc iyos mTlad guls da gamvlelTa qcevac. erTi rom, adamianebis
gareT mixatuli; g. `xotbiTi~ leqsi, simRera, nakadi aq verasodes yofila. es, Tumca, erTi
suraTi, samecniero naSromSi Cabneuli ori- ucnauri garemoebis gamovlinebaTagania, ro-
od qaTinauri xarki SeiZleba iyos, raRacis melic didi xnis win SeniSna b-ma janri kaSiam
Tavisi saqmisa da qveynisTvis marTlac saWi- _ rusTavelis prospeqtis kent mxareze yo-
ros da sasargeblos gakeTebis xelSewyobis velTvis naklebi xalxia, vidre luwze. ufro
an, sulac, xelis ar-SeSlis piroba _ eseTe- arsebiTia, mimomavalni amxela nagebobisken
bic xSirze-xSiria. daumateT amas kidev, rom didad rom ar icqirebodnen _ sxvaTa So-
sakmaodaa namdvili medroveebic, romelTa ris, mopirdapire trotuaridanac, TiTqosda
Soris marto uniWoebi, umaqnisebi rodia; Tvals aridebeno. igive iTqmis Senobis, ase
rom mravladaa ase vTqvaT, `Sereuli tipis~ vTqvaT, `SigTavszec“. qarTuli saistorio
adamianebic; rom droTa ganmavlobaSi adami- mecnierebisTvis, garda, albaT, uaxlesi is-
anebi azrs icvlidnen da, Sesabamisad, rome- toriis specialistebisa, lamisaa arc arse-
lime erTi jgufidan meoreSi inacvlebdnen bula iq momuSaveni Tu maTi nakvlev-nafiqri;
da ufro naTeli gaxdeba, raodeni sirTule arc is magondeba, vinmes, CemTvis nacnobs,
eliT win Cveni uaxlesi xanis meistorieT. um- iqauri arqivisa (is ki mTel oficialur-sa-
Tavresi ki Semdegia _ yovel calke SemTxve- bWour informacias inaxavda) an _ rogorc
vaSi rkveva calkevea Casatarebeli da ver amboben, Zalze mdidari, _ biblioTekisTvis
vendobiT raime ganzogadebas. Tundac Cveni miekiTxos. imitom xom ara, rom aTasgvar maS-
samsjelo nageboba aviRoT _ ra amoZravebda, indel brZanebulebebsa da statistikas bevri
davuSvaT, o. rodenis TanamSromlobiT mo- araferi daejereboda24, xolo wignebis meti
amaye, ilia WavWavaZis Zeglis Semqmnel iakob wili, Turme, 1930-1940-iani wlebis daxvre-
nikolaZes _ Semguebloba Tu sxva ram? gu-

15
til-gadasaxlebulTa naqoni iyo25? zemoT
lis siRrmeSi jerac patriotTa Tanamoazrea
igi Tu ukve bolSevikTa mxareze gadasuli,
24
maT sandoobaze, vfiqrob, aseTi ambavic metyvelebs:
1978 wels b-n l. rCeuliSvilTan erTad borjomis xeo-
rogoradac man Tavi 1940-ian wlebSi gamoaCi- baSi viyaviT Suasaukunovani nasaxlar-nasaydralebis
na _ da an maSin ki iyo gulwrfeli? an Tavad a. dasaTvaliereblad. sxvebTan erTad, sof. mzeTamzis
SCusevis SemTxvevaSi _ ostatis xelmtkico- maxloblad erTi nasoflari gvqonda sanaxavi; mis
misagnebad, megzuri movikiTxeT. vidre is saidanRac
ba ganasaxovnebinebs mas 1917 wlis revolÁu- movidoda, soflis erT-erTma Tavkacma (mgoni, kol-
ciamde eklesiaTa maSeneblobiT gasmenils meurneobis Tavmjdomarem) Sin SegvipatiJa. b-ma leom,
rogorc sCveoda, saubari gauba, saqmeebi rogor mi-
`wiTlebis~ triumfs Tu sakuTari rwmena?
diso, hkiTxa. pasuxad maspinZelma, sruliad mSvidad
axla ki droa `imelis~ kulturul-isto- gvauwya _ araferi gviWirs, mxolod, amdeni papanaqebis
riuli raobis sakiTxs mivubrundeT. upir- gamo, Tivis gegmis Sesruleba (mogexsenebaT, winaswar
iyo dagegmili, ra da ramdeni unda moewiaT sabWoeTis
velesi, rac masze meTqmevineba _ gansazRv- mcxovrebT) gagviWirdeba, magram amasac moevlebao;
reba `ukacrielebaa“. mTeli sicocxle rus- axla vTibavT, Sesanaxad davawyobT, mere ki skolaSi
Tavelis gamzirze davdivar da sul orjer swavla rogorc ki daiwyeba, bavSvebs SevgzavniT, gamo-
vazidinebT da xelmeored CavabarebTo.... amis momsmens,
vnaxe Ria misi mTavari kari _ orivejer aq miadvildeboda dajereba gagonilisa, kvercxs ramde-
sakonstitucio sasamarTlos yofnaSi. 1992 nimegzis abareben, yiduloben da xelaxla abarebeno, an
wveladobis maCveneblis gasazrdelad, rZes wyals uma-
wlidan Senobis win dacvis jariskacebi mainc
teben da umatebeno.....
midi-modiodnen, adre ki adamianis WaWane- 25
es gansvenebuli b-ni ediSer giorgaZisgan msmenia _
ba ar iyo _ daxSuli sadarbazo, yovelTvis misi meuRle, q-ni bela demetraZe iq biblioTekarad
muSaobda. wignebs rom arTmevdnen, sxvafrivac vici _
daketili sarkmlebi, romelTa iqiT Tvals
1930-ian wlebSi binaSi (axlandeli m. zandukelisa da
veravis mohkravdi; gverdiT karebTanac, sai- k. mayaSvilis quCebis kuTxeze), sadac mamaCemis oja-
danac TanamSromlebi Tu mimsvlelebi Sedi- xi `idga~, bevri Tanamosaxle gaCnda, maT Soris CvenSi
`sawarmoo xelovnebis~ Teoretikosi, rogorc yve-
odnen, damoukideblobamde aravin SemimCne-
bodnen, Zalian keTili da gulCvili adamiani, b-ni (ara
via. am Tavisebur garindebas Seesatyvisebo- _ `amxanagi~, uTuod!) aleqsandre duduCava. 1937-Si
dimitri TumaniSvili

gamoCnda, `imelis“ arqiteqturaze ra azri- xom ver CamoarTmevo, _ magram aman Senobas
sa iyvnen qarTveli xelovnebaTmcodneebi _ qarTuli sazogadoebriobis TvalSi, vera-
ai `Sinaur“ saubrebSi ki mas Zvirad Tu axse- feri uSvela. es ki ara da, bevrs gaugonia
nebda vinme, Tu maincadamainc, reliefebze, visime Tqmuli: es _ filosofiis institu-
metadre T. abakelias frizze isaubrebdnen ti ariso? Tumca ki, vis ar scodnia, aq, mar-
an, kidev, uCa jafariZis panoebze, romelTac jvena frTaSi rom SeyuJuliyo bolo drom-
bevr wignSi naxavdiT, arki uTqvams vinmes, de, erTi yvelaze `disidenturi“ qarTuli
wavideT, vnaxoTo.... an gana b-ni l. rCeuliS- samecniero dawesebuleba? aSkaraa xsenebi-
vilis zemomoyvanili mosazreba niSneuli Tac ar gvindoda Cvenebursa da saCvenos am
araa? sxva yvelaferTan erTad, is gviCvenebs, ucxosa da ganapirebulTan saerTo hqono-
ra mimarTuleba hqonda maSindel (1970-iani da rame. sadardeblad `imelis“ xvedri pir-
wlebis) gansjas _ axlad amoyvanil fos- velad, ase mgonia 1991 wels gagvixda, maSin
tas `iveriasTan“ Tu, zogadad, rusTavelis swored, i. nikolaZis horeliefebi rom nad-
gamziris ganaSenianebasTan mimarTebiT ga- gurdeboda _ SegvaSfoTa ganusjelobam,
nixilavdnen da aravis aRelvebda `imelis“ agresiis umarTaobam, xelisuflebis Caurev-
Senobis _ imav analizSi uTqmelad nagu- lobam26.... kacma rom Tqvas, ra gagvikvirda _
lisxmevi, _ `daknineba“. ufro ucnauria, igi
rom arc komunist _ xelisufalT adarde- 26
`xatmebrZoleebs~ bolomde erTi horeliefic ar
bda. SesaZloa, es SenobaTa Tu gamosaxule- CamoengriaT, rodesac qarTuli xelovnebis istoriis
institutis maSindeli axalgazrda TanamSromlebi
baTa simboluri Rirebulebis Segnebis Tan-
(cxadliv maxsovs nik. vaCeiSvilis aRSfoTeba), wuxilis
daTan `gamofitvas“ migvaniSnebdes _ man, Sesatyobineblad da xelisuflebis ganzraxvis gasage-
Cemis azriT, maSin iCina Tavi, rodesac vasil bad kulturis saministros (is ramdenime welia, rac
e.w. `meliq-Razariancis~ saxlSi dabinavebuliyo) miva-
mJavanaZe daTanxmda sastumro `iveria“ Cveni
16

deqiT. ministri, b-ni edmund kalandaZe ar dagvxvda da


dedaqalaqis mTavari vertikali yofiliyo misma moadgilem b-ma giorgi anTaZem migviRo. misi sity-
(gegoneba, Tbilisi sazRvao an samTo kuror- visaebr, b-ni edmundi ise aRelda, rom SeuZlod Seiqna,
aqeTac gvkiTxa, vis unda mivmarToTo da a.S. cxadad da-
tiao!); Semdgom saqarTvelos komunisturi
vinaxeT: mTavroba dabneuli iyo da ganze dadgoma ar-
partiis centraluri komitetis pirvelma Cia. maSin aman Zalian gagvajavra, axla ki vfiqrob, xeli-
mdivanma, eduard SevardnaZem mis win qveynis sufleba viTarebas Cvenze ukeT xedavda _ SarSanwinRaA
`mTavari moedani“ isurva, 15-iod wliT gvian Sevityve (rasakvirvelia, sakuTari daukvirveblobiT)
1991 wels `opoziciuri~ politikosebi (imdroin-
ki manve, ukve prezidentma, xeli Seuwyo erTs deli erovnul-demokratebi da a.S.) z. gamsaxurdias
Cvens didniWier moqandakeTagans sastumros `Ralatad~ Turme, imas uTvlidnen, rac me im drosac
sadarbazos, transportis gaCerebasa da mi- meCveneboda da dResac meCveneba mis erT yvelaze swor
politikur nabijTaganad _ moskovis e.w. `agvistos
wisqveSa gadasasvlels Sua wm. mefe daviT IV putCis~ pasuxad saqarTvelos neitralitetis (Sefase-
aRmaSeneblis Zegli daedga... bis mxriv) gamocxadeba da erovnuli gvardiis Sinagan
ase iyo Tu ise, ima Tu am mizeziT, nas- saqmeTa saministros daqvemdebarebaSi gadayvana. ar
mesmis, ra unda imis mixvedras, rom winaaRmdeg SemTxve-
wavl Tu naswavlobis mCemebel qarTvelo-
vaSi udidesi safrTxis win dadgeboda _ garSemo xom
bas a. SCusevis nageboba, misi bediTurT, yvelgan rusuli nawilebi idga! _ es qveganayofebica
gulTan didad ar mihqonda. ki ambobs gone- da TviT qarTuli saxelmwifoebriobac. arada, sawi-
bamaxvilad q-ni Tamar nucubiZe _ erT dam- naaRmdego Sexeduleba imdenad fesvgadgmulia, rom
revaz gaCeCilaZis didtaniansa da safuZvlian wignSi
saxurebas, aqaur sxdomaTa darbazSi Salva `saqarTvelo msoflio konteqstSi. XX da XXI saukunee-
nucubiZis Teoriaze diskusia rom gaimarTa, bis politikuri cxovrebis ZiriTadi momentebi~ (Tb.,
2013), sadac, mTlianobaSi savsebiT misaRebi gezisasa
is daapatimres da, rogorc miyveboda Cvenebis sxva me- da uamravi damajerebeli daskvna-debulebisas, calke-
zobelyofili, q-ni polina luxava, 20-30 wlis ganmav- uli uzustobanic gaipara da zogierTi sadao sakiTxic
lobaSi gaunelebeli SeZrwunebiT, rogorc ki waiyva- aris, es ambavi orgzisaa naxsenebi. jer vkiTxulobT: z.
nes, saxls sabargo manqana moayenes da pirdapir fanj- gamsaxurdiao `sabWoTa generlebs dapirda qarTuli
ridan, meore sarTulidan SeSasaviT yridneno Zaraze gvardiis funqciis Secvlas, rac mis daSlas niSnavda
wignebs _ sxvebze metad mas Брокгауз-Эфрон -is gamoce- (ratom?d.T.) (gv.510); da kvlav: `...sabWoTa generlebis
mebis sqelydian-sqeltaniani tomebi daamaxsovrda.... moTxovnis pasuxad gamsaxurdiam misive iniciativiT
dimitri TumaniSvili

erTi weli ileoda ukve mas aqeT, rac dRevan- neT da SevasmineT ra, da pirvelad ase, gau-
del Tavisuflebis moedanze kvarcxlbeki- nadgureblad oriod wlis winaTRa moixsna i.
dan gadmoagdes v. leninis Zegli. Tavad me es stalinis Zegli gorSi.
teleekranze vnaxe da ver davibraleb, guli aq ki, modiT, isic vikiTxoT, an ras ve-
amiCqrolda-meTqi; erTi ki iyo: rodesac Ra- marTlebodiT, an ris gamo vicavdiT brinja-
meur bindbundSi qvafenilze gagorda `didi os Tu qvis naqandakevs.
beladis“ Tavi, raRac ucnauri vigrZeni, aravisTvisaa saidumlo: xelisuflebis,
TiTqos imgvarisave qmedebis TanamgrZnob- miT ufro sazogadoebis mowyobis mkveTr
Tanamonawile vyofiliyav, rogorsac Tavad cvlilebebs winamorbedis ganmasaxierebel
bolSevikebi Cadiodnen. kidev ufro mZafri saxebaTa da TviT nagebobaTa mospoba sdevs
iyo es SegrZneba cota xniT adre, rodesac Tan. ityvian, aseTnairad warsuls iSore-
Cvens institutSi mimavals (is jerac erekle ben, cxovrebas TiTqosda `Tavidan iwyeben“-
II-is moedanze imyofeboda), n. baraTaSvilis o. xelT rigiani britanuli wignic ki maqvs,
quCaze Camiara satvirTo manqanam, romelze- saxelwodebiT `ngreva mexsierebisa, arqi-
dac sergo orjonikiZis qandakeba iyo damxo- teqtura omisas“28; aris cda, bevri Tvalsaz-
bili. arc gamosaxuleba iyo CemTvis misaRebi risiT marTebuli, am kuTxiT Cveni qveynis
da arc, miT umetes, gamosaxuli _ da mainc, arsebobis bolo ocwleulic davinaxoT29.
am waqceul, nairferi saRebavebiT gaTxvril ueWvelad, mtrad miCneuli xalxis namyos
(macxovreblebi asxamdnen nacxraaprilevs) gaqrobis, metic, misi warTmevis mets ara-
figuras da mis Tanmxlebad Zaraze amayad fers unda isaxavdes miznad, mag., 1991 wels
yelmoRerebul axalgazrda vaJebs rom Se- xorvatul-slovenur vukovarSi saqalaqo
vxede, SemezizRasaviT, TiTqos waqceuli da istoriuli muzeumebis dangreva da Wur-

17
kacis abuCad agdebis momswre gavxdio. da vebiT eltcis sasaxlis dazianeba, sadac
gana marto es ori moixsna da gauCinarda (am- xorvatiis xelovnebis nimuSebi inaxeboda,
bobdnen, liTonis rac iyo gadaadneso) _
yvelaze adre, mgoni, `mSromelebis“ zorba `Teoria~, viTomc e.w. `inteligencia~ sabWoTa dros
`privilegirebuli fena~ yofiliyos. sakmarisia ga-
qandakebebi mTavrobis saxlis kibis baqanze, vixsenoT sabWouri gansazRvreba `inteligenciisa~,
mere da mere _ sxvebic. 1990 wlis Semodgo- rogorc klasTaSorisi socialuri Sualeduri Srisa,
midan moyolebuli, Cems sanacnobo _ saax- romelic mudam meryeobs _ marqsistuli terminolo-
giiT! _ `mCagvrelTa~ da `CagrulTa~ Soris da muSaTa
lobloSi bevrjer gvimsjelia, rogor unda klasis mxridan zedamxedveloba sWirdeba, raTa sa-
movepyraT sabWoeTis `gmirebis“ Zeglebs da bolood `burJuaziisken~ ar gadaixaros, rom naTeli
gaxdes am Tvalsazrisis faqtobrivi siyalbe. `goneb-
piradad me WkuaSi yvelaze metad levan Wo-
rivi~ Tu `SemoqmedebiTi~ xelobebis adamianebi `sa-
RoSvilis mosazreba damijda _ SevagrovoT bWoebs~ sWirdeboda _ raTa hqonodaT iaraRi, raTa
es yvelaferi da calke muzeumi gavxsnaTo. maTTvis emkurnalaT, raTa gaerToT da msoflios
pirispir `kulturis ayvavebis~ suraTi warmomdga-
dRes TvalsaCinoa, rogor moiges iq, sadac
riyo. maTi propagandis miRmac unda yofiliyo raRac
ase moiqcnen _ baltiispireTSi, aRmosav- realuri codna _ aqedan humanitaruli mecnierebis
leT evropaSi, Turme moskovSic. am, ukeTes arseboba. sabWoTa kavSirSi iyo raRac _ arc Tu didi,
_ raodenoba privilegirebul mecnierTaA da xelovan-
SemTxvevaSi _ naZaladev, uaresSi ki ugvan
Ta, romelTagan zogierTi ubralod medrove iyo, zo-
`monumentebze“ ukeT verc ra gaaTvalsaCi- gierTi ucxoeTisTvis gamosaCeni, zogierTic fulis
noebs, ras warmoadgens ganxorcielebuli Semomtani _ mag., musikosebi, romelTa gasamrjelos
2/3 saxelmwifos mihqonda; magram isinic mudam grZ-
`socializmi“. magram, rogorc yovelTvis, nobdnen maT Tavs zemoT mudam aRmarTul maxvils.
iqamdec da merec27, imxanadac veravis gavago- 28
R. Bevan, The Destruction of Memory. Architecture at War,
London, 2007.
Seqmnili saqarTvelos erovnuli gvardia Sinagan saq- 29
D. Chigolashvili, Forgetting Trough Simbolic Objects in the Post­
meTa saministros erT-erT nawilad gamoacxada, faq- Soviet Areas (xelnaweri). msgavsi Sinaarsis moxseneba
tobrivad gaauqma is (?! d.T.).~ (gv. 543). waikiTxa. avtorma II.VI. 2013. g. CubinaSvilis sax. erov-
27
bolo xans gaCnda momswreTaTvis gamaognebeli nuli centris seminarze.
dimitri TumaniSvili

saraevoSi ki erovnuli biblioTekisa da aR- don kedias gansasvenebelTa romelime Cvene-


mosavleTmcodneobis institutis mospoba30, bur `panTeonSi“ gamarTva gaafermkrTalebs
an XV-XVI saukuneSi Cinelebis mier SeZlebis- maT _ da mTeli Cveni qveynis! _ tragedias?
gvarad yvela vietnamuri naweris dawva; miu- saerTodac, arcTu azriania gardasulis `ga-
Rebeli pirisa Tu sazogadoebrivi jgufis lamazeba“ _ ramdenic unda moisibrZnon fan-
xsovnis amoSanTvis cdis saqrestomatio ma- tastebma `drois manqanebi~ da `paralelu-
galiTebia, Tundac, exnatonis saxelis yvel- ri sinamdvileebi~, rac iyo _ iyo da Tu mas
gan da yvelaferze amokodva, Camogdebuli Tvals ar gausworeb, dRes da xval waiborZi-
imperatoris xatebaTa waSla-damsxvreva keb an waiqcevi kidec.
romis imperiaSi, bastiliis ZvelisZveli ci- oRond es sakiTxis mxolod erTi mxarea:
xe-darbazis miwis piramde mongreva frangi Cavlils aqvs Tviseba awmyo-myofadzec imoq-
`sankulotebis“ mier. aseTi SemTxvevebi Cven- medos, pirovnebani da maTi saqmeni SeiZleba
Sic yofila _ ase, yvebodnen, TiTqos mahma- sakmaod didxans darCnen `SemdgomTa TvisTa~
dianTa batonobis kvalis warxoca mohqonda fiqrisa da grZnobis, maTi miswrafebebis Ta-
mavans TbilisSi, 1940-ian wlebSi, metexis naganmsazRvreli Tu masimboloebeli. amis
xidTan, e.w. `cisferi mizgiTis“ aRebis mize- ZaliT isini, rogorc dRes ityvian, TviTi-
zad. istoriis `gasworebis“ msgavsive mcde- dentifikaciis niSnebad gvevlineba, romel-
loba unda iyos 1960-ian wlebSi mcxeTis sve- nic gaucnobierebladac qmedebs da amitom
ticxovlis taZarSi wm. vaxtang gorgaslis, SeiZleba friad saxifaTo iyos. ase, uamravma
erekle II-sa da giorgi XII-is saflavis Zegl- mozardma, mkerdze ernesto Ce gevaras port-
Ta axliT gamocvla Tu araerTgzis gameo- rets rom imSvenebs, sulac ar icis, vin iyo
rebuli winadadeba _ modiT, saqarTvelos es fsevdo-romantikuli teroristi. arki
18

demokratiuli respublikis moRvaweni lÁo- meeWveba, rom `Ce~-s Zaxili da misi saxeliT
vilidan Tbiliss gadmovasvenoTo. marTlac erTobis gancda, adre Tu gvian, aucileblad
ise gamodis, sinamdvileSi momxdaris CvenT- mZime Sedegs gamoiRebs. amdenadve, naSeni
vis mosawonad gadasxvaferebas vlamobdeT da qandakebuli, rasac viwynarebT, mowmobs
_ cudad gvxvdeba Tvals legendad qceuli Cvenze, imaze, rani varT an gvsurs viyoT. ra-
vaxtang mefis saflavs sada fila rom moniS- sakvirvelia, nefertitis Tavis an aSurbani-
navs, rom qarTl-kaxeTis ukanasknel mefeTa palis nadirobis reliefis asli Tu gvaqvs
tagrucebs rusul-qarTuli anda 1918 wels Sin, es martooden Cvens esTetikur midreki-
Cveni aRdgenili saxelmwifos safrangeT- lebebs asuraTebs. magram ukve gamosaCenad
Si gadaxvewil mesaZirkvle-damcvelTa qar- Camokidebuli portreti napoleon buono-
Tul-franguli warwerebi. arada, viTom ase partesi maniSni unda iyos _ savaraudod,
vigebT rasme? Cemis gansjiT, gayviTlebul- Zlieri, TviTrjuli pirovnebis Tayvanebisa;
dabzaruli marmarilo ganuzomlad ufro SemTxveviTia, aba, parizSi, sadac robespÁers
naTlad saxavda wm. vaxtang gorgaslis mware da dantons quCebi argunes, napoleonis qan-
aRsasruls, xolo qarT-kaxeTis xelmwife- dakeba rom daabrunes vandomis svetze, xolo
Ta rusis mTavarmarTeblisgan moZRvnili aravin izruna lui XIV-s an lui XV-s Zeglebi
saflavis `samkauli“ qarTuli samefoebis aRedgina? `Cveni~ saxebebis mokrZalebis da
aRsasruls, vidre Savi lodebi, maTze ekle- `sxvisis~ mocileba _ aridebis mosurveba
siisTvis Seuferebeli xmlebiTa da farebiT; yovelTvis `SiSvlad~ rodi gamogviCndeba
an ar geCvenebaT, rom noe Jordanias an spiri- _ is, SeiZleba, mag., `kulturis miRwevebis~
dacvad Seimosos _ Tavad damcvelisTvis
R. Bevan, dasax. naSr., gv. 34-38; aRsaniSnavia, rom av-
30
SeumCnevladac. yovelTvis makvirvebda, ra-
tori ar ahyva miRebul anti-serbul ganwyobilebas
tom datoves bolSevikebma s.peterburg-
da obieqturad daxata Áugoslaviis daSlis Tanmdev
omebSi yvela monawilis `saqmeni sagmironi~. leningradSi TavTavianT adgilebze petre
dimitri TumaniSvili

I-is, ekaterine-II-sa da nikoloz I-is Zeglebi, da misTanani qveynis saxes ayalibebeno. meore
aleqsandre III-sa ki rusuli muzeumis ezo- mxriv, gvakrTobda Cveni samSoblos ukidure-
Si `gamoamwyvdies~ _ isic, albaT, imis gamo, sad Znelad gasayalbebeli `saxviTi matianis~,
igi am mefeze karikaturad rom monaTles aseve mxatvrulad metnaklebad xarisxiani
gaxsnis dRidan. axlaRa mivxvdi: samive impe- nawarmoebebis dakargvis SesaZleblobac. Tu
riis, rusuli `derJavis~ ganmamtkicebelia, calke mdgom qandakebaTa `movla~, rogorc
mas ki `wiTeli~ xelisufalni ukidures rus davinaxeT, Teoriulad mainc _ Zneli ar
monarqistebze aranakleb dahfofinebdnen. unda yofiliyo, ase advili arc yofila da
sxva magaliTad Semdegi SemiZlia moviyvano: arc axla aris `arqiteqturuli plastikis~,
g. CubinaSvilis qaRaldebSi aris Txzuleba nagebobebis nawilad Seqmnili reliefebis
`ganwirulis xsovnas~ (Памяти обреченного) _ da Tavad SenobaTa simbolur-Sinaarsobrivi
mimarTva Tbilisis qalaqis xelisufalTad- `uvnebelyofa~. araTanmimdevrulobad rom
mi, romelTac Tavadi mix. voroncovis Zeg- ar CameTvalos kidev erTxel ganvmartav _
lis moxsna gadaewyvitaT. b-ni giorgi wers, `siyruve~ xilulis RirebulebiTi sazrise-
rom am mxatvrulad Rirebuli monumentis bis mimarT sulac ar niSnavs maTi zemoqmede-
ganadgureba ar SeiZleba da, Cans, mas mous- bis Sewyvetas, piriqiT, gauTvaliswinebelni
mines kidec (Zegli 1922 wels, ukve sabWoTa da SeuniSnavni, isini ufro saSiSic ki SeiZ-
xelisuflebam aiRo)31. raRa Tqma unda, g. Cu- leba gaxdes. sagulisxmoa, ra winaaRmdegoba
binaSvili savsebiT gulwrfelad moqmedeb- Sexvda samiod wlis win kanonproeqts sabWo-
da, magram imxanad (1930-ani ww-Tvis misi Se- Ta simbolikis mocilebis Sesaxeb _ rogor
xeduleba ukve sxvaa) igi iziarebda qarTuli fiqrobT, SemTxveviTobaa misi qomagni ax-
sazogadoebis (maT Soris _ akaki wereTlis!) dili an faruli `memarcxeneebi~ rom arian

19
erTi nawilis azrs, rusTa es moxele Cveni me- da rom Tanadroulad Zalas ikrebda _ da
gobari da keTilismyofeli ariso. ikrebs axlac! _ `sabWouri samoTxis~ idea,
swored saxviT Tu nageb saxebaTa Ria romelsac mSoblebi, rac Zala da Rone aqvT,
Tu faruli qmediToba gvaSinebda 1990-1991 Seagoneben Cvens axalgazrdobas? erTic kia:
wlebSi da kvlavac aSinebs imaT, visac sab- am kanonproeqtSi Cadebuli iyo mxatvru-
Wouri araferi eTaviseba da sabWoTa xanis li Rirsebis mqone naxelavis `dandoba~ da,
danatovarSic faseuli sxva, universalur sul namdvilad, ramdenime danakargi ukve
da erovnul (esec xom sayovelTaoa, ama Tu gvaqvs: mag., arCil qurdianis didubis xidi-
im pirobebSi iermicemuli) Rirebulebebze dan abstraqtul skulpturas mimsgavsebu-
damyarebuli gonebrivi Tu mxatvruli Se- li urosa da namglis moxsnam, eWvs gareSea,
moqmedeba miaCnia. vTvlidiT _ SegaxsenebT, azarala es nagebobac da garemomcveli uba-
Cems TvalTaxedvis areSi myofsa da myofTa nic. xoda, ra vqnaT, davyabuldeT, rom Cveni
Sesaxeb gelaparakebiT! _ rom saqarTvelos
naSeni garemo iseT rasme `qadagebdes~, rac
qalaq-daba-soflebis sakvanZo wertileb-
masSi mosaxleTa _ axla ki gairkva, maT umci-
Si Tvals nasabWoTari ara unda efeTebo-
resobis umciresobasRa, _ suliskveTebasaa
des ra. amis gamo, safuZvelSi sabWoTa xanis
acdenili? im dros, Tumca ki, gvegona, aqac
`ideuri~ xatebebis moSorebis sawinaaRmde-
martivi CanacvlebiT gavidodiT fons _ imav
go veraferi gveqneboda. Tumca CvenTvis es
`imelis~ horeliefebs amoviRebdiT, im Cvens
samarcxvino namyos moSla ki ar yofila, Tu
warmosaxul muzeumSi movaTavsebdiT, mis na-
gnebavT, maidentificireblad Tavsmoxveu-
cvlad ki ram sxvas CavdgamdiT (me TviTon,
li, daZalebuli ucxos ukugdeba _ gvwadda
ratomRac, raRac moyavisfro-momwvano ke-
vervis moCveneboda, Sinaursa Tu sxvagniT
ramikuli pano damidgeboda xolme Tvalwin).
mosuls, leninebi, kirovebi, orjonikiZeebi
axla es ase martivi aRar meCveneba. araferi
31
b. quTaTelaZe, dasax. naSr., gv. 19 da 33. dagviSlis imav didubis xids ram odindelis
dimitri TumaniSvili

fardi moculobebi SevufardoT; SeiZleba da isev _ `ise ra~ Senobebis amgvarad `gad-
ar vawvaloT gal. tabiZis xidis moajiri _ morjulebas~ win araferi udgas, uvargisebs
masze q-ma maia maniam mimiTiTa, _ `sabWoTa ki _ aseTia CemTvis, mag., teqnikuri univer-
saqarTvelos~ gerbi aq imdenad `gaCuqurTme- sitetis, `sazogadoebrivi mauwyeblis~ gver-
bulia~, rom, veWvob, heraldikosis metma is diT mdgomi korpusi, _ erTxelac iqneba,
bevrma dainaxos32. `rigiTi~ nagebobis fasadsa gavimetebT. saqme isaa, RirebulT ra movu-
Tu interierSi faseulobas moklebul niSan- xerxoT _ imav `imelma~ sxvaTa Soris, axali
gamosaxulebaTa sxviT Secvlac ar unda iyos funqciebi ver `Seifera~ da, sagulvebelia,
didi bedena _ Tu is gamomsaxvelobiTad sxvasac ver `moirgebda~; ase, erTi-orjer
`neitraluria~, saxebaTa gamocvliT TviT daapires is Cveni istoriuli xelnawerebis
igi ar icvleba, simbolurad miniSnebuli gin- sacavad eqciaT, yovel jerze es ar gamosu-
da is da ginda es sazrisi misTvis garegnul- la da amdenjerve (sakuTari TavisTvisac ki
damatebiTia, TviT masze verafris mTqmeli. uTqmelad!) Sveba migrZvnia, radgan Cemi gan-
ai, maSin ki ra gavawyoT, rodesac Senoba, `ime- cdiT, mas verc Zveli oTxTavebi `gaekarebo-
liviT~, Tavadacaa gamomsaxveli da, savarau- da~, verc Cveni mefeebis sigel-gujrebi da
dod, mxatvrulad Rirebuli nagebobebis na- verc mweral-moRvaweTa Txzulebebi.... aseve
wili mainc aseTi iqneba _ maTi dangreva mo- ver mimdis guli `mTavrobis saxl~ = parla-
viTxovoT? _ aseTi azri gamoiTqmoda Cvens
mentSi xelovnebis muzeumis `Sesaxlebazec~.
wreSi `Tbilisis omis~ dros amobugul `mTav-
Cven vnaxeT, amasTan, rom SeiZleba `imelis~
robis saxlze~. da, unda vTqva, rom me TviTon
formaTametyvelebis `dacxroba~ Tu `dawe-
misi gamabaTilebeli sabuTianoba ar momepo-
va~ _ amisTvis kidev unda davamcroT misi
veboda, Tumc gadaWriT mxaric ver davuWire.
masStaburoba. magram Tu asea, raRacnairi
`imelis~ mimarT aseTi moTxovna ar gamigo-
20

farisevloba gamogvdis _ Tu pirdapiri


nia, mis damcvelTa mgznebarebas ayola ki ga-
miWirda, miT umetes mas mere, rac gamoirkva, `Txroba~ aRvukveTeT da axla zemoqmedebis
rom misi talanis marmariloTi mosapirke- unarsac CamovarTmevT, misi arseboba Cveni
Teblad darbeuli sasaflaoebis pirSeq- `civilizebulobis~ dasturadRa gvndome-
ceuli warweriani filebia gamoyenebuli _ bia. iqneb, maSin, iseTi ram `davavaloT~, rac
cxadia, arqiteqtorebi da arqiteqtura aq arc mis arsebas daTrgunavs da CvenTvisac
arafer SuaSia, mis damkveTTa damangreveli, sargo iqneba _ g. CubinaSvilis sax. erovnul
yovliswambilwavi muxti ki amiT SesaniSnavad centrSi ukve Tqmula, modiT iq `sabWouri
aSkaravdeba. gvirCeven, dReisdRes Semawuxe- oficiozis~ xelovnebis gamofena movaTavs-
bel naqnars sxva daniSnuleba mianiWeTo. isev odo. da marTlac, ratomac ara? an egebis, aq
`okupaciis muzeumi~ ganTavsdes, Tavisi je-
32
aseve `uxifaTo~ megona T. abakelias frizis `bela-
debic~ _ Janrul gamosaxulebebs Soris moqceulni,
rac verSemdgari kvleviTi ujredidurT? ai
isini Tavisuflad SeiZleboda mwerlebad Tu swav- maSin ki srulad gacxaddeba arqiteqturis
lulebad mieCniaT, miT umetes, rom `post-sabWoTa~ paTosianobis arseba da saxeli daerqmeva
Taobebi, winaTagan gansxvavebiT, maT verc cnoben.
q-n Tamila mgalobliSvilisgan aseTi ram maqvs gago-
masSi Cabudebul siZlieres _ da vin icis, iq-
nili: mas mouwia, palestinaSi eqspediciaSi myofs, neb es iyo kidec a. SCusevis da nik. nordmann-
ramdenime xani kibucSi ecxovra; am dros iq polo- severovis faruli natvra?
neli moswavleebis jgufi CauyvaniaT; maspinZlebma
gadawyvites, maTTvis kompÁuterSi raRac eCvenebi-
ra vqnaT, rom saubeduroda, Tu sabednie-
naT da aRmoCnda, rom Tavis internetul niSnad maT rodac, amas Cven aravin dagvekiTxeba...
karl marqsis portreti SeurCeviaT _ q-ni Tamila
aRSfoTda, polonel mozardebs ki araferi Seety-
oT, verc mixvdnen, es Tma-wvergaburZgnuli berika-
ci vinaa..... `naportretali“ TeTri oTxkuTxedebi ki
marTlac ise `muSaobs“, rogorc sociologebi ambo-
ben _ aRararsebulisadmi cnobiswadils aRZraven,
albaT, misadmi TanagrZnobasac aRviveben.....
dimitri TumaniSvili

DIMITRI TUMANISHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

O N C E A G A I N C O N C E R N I N G T H E
“ D I F F I C U L T H E R I T A G E “

Su m m ary

The article deals with one of the significant new struc-


tures of the 1930s Tbilisi – building of the former In-
stitute of Marxism-Leninism (built by A. Shchusev, fa-
mous Moscow architect in collaboration with Nordma-
nn Severov, Tbilisi architect). The building of high mer-
its, combining Constructivism experience, elements of
Neo-Classicism and old Georgian architecture, through
its compositional accents and reliefs by the Georgian
sculptors Iakob Nikoladze and Tamar Abakelia, vividly
represents an idea of the victory of Bolshevik-Russian
Socialism in Georgia. Its certain `aggressiveness“ pre-

21
conditioned its alienation from the Georgian society, for
one part of which its message was and still is inaccept-
able. Artistic merits turn this building into a monument
of architecture and, accordingly, a new function should
be found for it, which will not be in conflict with its
expressiveness and, at the same time, will be in concert
with the aspirations of the present day Georgia.
dimitri TumaniSvili

1. aleqsei SCusevi, marqsizm-leninizmis institutis saqarTvelos


filialis Senoba, e.w. `imeli~ (saqarTvelos erovnuli muzeumis arqivi, 1940-iani wlebi)
A l exe y S hchu sev . T he I n st it u t e of M arx, E n ge l s an d L en in (al so ref erred t o b y t he ab b revi at ion IM E L I)
22

(T he G eorgi an N at ion al M u seu m archive , 1940s )

2. aleqsei SCusevi, `imeli~ (gegma), 1934 w.


A l exe y S hchu sev . I M E L I , b u il din g p l an , 1934
dimitri TumaniSvili

23

3. aleqsei SCusevi, `imeli~, mTavari da ukana fasadebi (naxazi), 1934 w.


A l exe y S hchu sev . I M E L I draw in g s chem e, t he m ain an d t he b ack f aç ades, 1934
dimitri TumaniSvili

4. `imeli~, mTavari fasadi (maia manias foto, 2009 w.)


24

I M E L I , t he M ain f aç ade (p hot o b y M aya M an ia, 2009)

5. `imeli~, ukana fasadi (maia manias foto, 2009 w.)


I M E L I , t he b ack f aç ade (p hot o b y M aya M an ia, 2009)
dimitri TumaniSvili

6. qristofer reni,
wm. pavles taZari, londoni, XVII s
C hrist op her W ren . St Pau l ’ s C at hedral ,
L on don , 17 t h C en t u ry

25

7. klod perro. luvri, parizi, XVII s.


C l au de Perrau l t . L ou vr e, Paris, 17 th
C en t u ry
samson leJava buli, `gansrulebuli~ formis wilnayarobaSi
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
usasrulobasTan, sixalvaTesTan, `xsnilobas-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri Tan~ da fizikur parametrebze ganuzomlad aR-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo matebuli Svebisa da amaRlebulobis gancdas-
samxatvro akademia Tan, aRqmis erTianobasa Tu `erTbaSobasTan~
(giorgi CubiniSvili, vaxtang beriZe), mZlavri
monumenturobisa da amasTanave adamianuri
masStabis dauZabvel erTobasTan. am Tval-
sazrisiT, arc ganaTebis wyaroebia meoradi
qarTuli xelovnebis _ eklesiebSi sarkmlebidan CamonaSuqi, `mi-
raobis gagebisTvis marTulnakadiani~ sxivebi erdodan `Wavlis~
saxiT Camomdinari naTebis mgvani danamdvile-
nawili I biT aris da orsav SemTxvevaSi, marTlac, zeci-
ur, madliT aRvsil siwminded aRiqmeba!
marTlmadidebloba da saero Tuki darbazis interierisa da eklesiaTa
xelovneba saqarTveloSi Sida sivrcis Zireuli koncefcia esoden ax-
los dgas erTmaneTTan da TiTqosda `erTfes-
visac ufiqria qarTuli kulturis raobaze,
vianic~ kia, kolxuri oda-saxlis ukve garegani
mas kargad moexseneba, Tu raoden didi da me-
saxe _ kvlav da kvlav aqaur taZarTa mwyobr,
tic _ gadamwyveti roli ekuTvnis Cvens sarw-
garegnulad sada, magram aRvsil, gamonakv-
munoebas xelovnebis yoveli dargisaTvis ma-
Tul, gansrulebul, xolo mkafiod teqtoni-
Ral sulier ganzomilebaTa miniWebaSi. eWvi
kuri aRnagobisas mravlisdamtev ierTan da
ar aris, rom saqarTvelosaTvis marTlmadi-
wyobasTan hpovebs Tavisi `dakristalebulo-
26

debloba, dimitri TumaniSvilis TqmiT, mTe-


biTac~ eWvmiutanel siRrmiseul kavSirs...2
li misi yofierebis xerxemalia. TavisTavad
aRniSnuli TvalsazrisiT, bunebrivia,
cxadia, rom es asea saeklesio sivrceSi, magram
arc ornamentia meoradi. kolxur oda-saxlTa
misi didad sagulisxmo gamoZaxili saero ga-
arc Tu iSviaTad, poliritmuli CuqurTmiT
movlinebebSic ucilobelia.
gamSvenebuli svetebi xom adreqristianul
am konteqstSi, pirvelyovlisa, unda ga-
stelebs Segvaxsenebs, xolo Tavad naySi _ ta-
vixsenoT darbazi _ qarTvelTa saaRmSeneb-
ZarTa perangis gamamSvenebel, koncentrul
lo tradiciis uTvalsaCinoesi gamoxatuleba,
areebSi Tavmoyril, TiTqos da `msxmoiare~,
romlis prototipebi aTaswleulTa siRrmee-
xandisxan TviT unatifes dekors! marTlac,
bidan gvexmianeba1. am tipis nagebobebSi CvenSi
ukeTu yovelsave amas oda-saxlebSi buxarTa
sataZro aRmSeneblobis Taviseburi winaswa-
Semkulobis eklesiebTan `ganuSorebel~ wessa
ruwyebac ki Cans. maTSi `keTilSenobis~ prin-
da rigs davumatebT3, xolo bunebis mSvenie-
cipia xazgasasmeli, rac maT sulierad uTuod
rebasTan gulgaxsnilad Segebebuli aivnebis
anaTesavebs eklesiebis `SinasTan~. marTalia,
gadaxurvis konstruqciuli sistema safexu- aJurul morTulobaSi zogan saeklesio xel-
rovnad zeaRmavali gvirgvinis saxiT _ mkafi- nawerTa grafikulad moxdenil maqmanebTanac
od gansxvavdeba gumbaTTa aRnagobisagan, mag- ki davinaxavT araxelwamosakrav, erTgvarad
ram, giorgi CubiniSvilis koncefciiT, saziaro `arqetipul~ kavSirs, maSin suraTi kidev ufro
imdenad arsebiTia, rom Cven sakralizebuli sruli da mravlismauwyebelic aRmoCndeba. am
Sida sivrcis arsebiTad `urTierTSexmobil~ rigis sakiTxebze fiqrisas isic gvaxsendeba,
erTsulovan or versiasTan gvaqvs saqme. Sinaga- 2
В. Беридзе, Некоторые аспекты грузинской купольной
ni monaTesaveoba mJRavndeba mtkiced mogvare- архитектуры со второй половины Xв. до конца XIII в., Тб.,
1976; l. sumbaZe, v. cincaZe, imereTis sacxovrebel sa-
1
a. javaxiSvili, uZvelesi sacxovrebeli Senobebi xlTa arqiteqtura, Ars Georgica, t. II, seria A, Tb., 1948.
saqarTvelos teritoriaze, Zeglis megobari, kreb. 3
e. nadiraZe, saqarTvelos memorialuri kultura,
XIV, Tb., 1968. Tb., 1997.
samson leJava

rom Tavad kankelebis forma aivnebis aRnago- sakvare7 sknelTa makavSirebelic ki Canda Ta-
ba _ morTvis principTa inspiratori mniSv- vis eroblivobaSi da semantikurad savsebiT
nelovanwilad marTlac SeiZleba yofiliyo4, Seesabameboda `kera _ dedaboZi _ gvirgvi-
Tumca kankelebi CvenTvis sagulisxmo kuTxiT nis~ samerTianobas darbazSi, romlis Tavise-
rene Smerlingmac ganixila, rodesac naTelyo buri `taZruloba~ zemore Txrobis procesSi
zemo boSuris kankelis (XV-XVI ss.) formaTage- ukve gamoikveTa. amasTanave, maCubi RirsSe-
bisa da gamSvenebis wesTa `erTrigianoba,~ ma- saniSnavi kidev erTi aspeqtiTaa. kerZod, mis
galiTad, qarTluri dedaboZebis `mcxunvare~ interierSi mimarTavdnen Wunirisa da Cangis
dekoriT `dabeWdil~ da adre xeleCo-najaxiT erTobil aJRerebas. Tuki Wuniris samxmova-
Tlil `iregularul~ aRnagobasTan 5. nebaSi gamJRavnebuli faqturuli `xaoianoba~
amrigad, gamodis, rom Tuki interierSi aSkarad miwis stiqiasTan, geologiur plas-
Tavisi ZirebiT `dasabamieri~ darbazisa da tebTan asocirdeboda (rasac gamokveTda xal-
qarTuli taZrisa, erTi mxriv, da eqsterier- xur instrumentTa cnobili ostati da didi
Si `araSori~ drois kolxuri oda-saxlis da mesaidumle kako laSqaraSvili), eTnomusiko-
imave taZrisa, meore mxriv, esoden Zlieri log m. SilakaZis TqmiT, Suamdinarul kultu-
da TviT gadamwyveti sulieri kavSiria, maSin rebTan gadaZaxilis matarebeli Cangis xmova-
vaskvniT, rom sasuliero da saero sawyisebi nebaSi, Tavis mxriv, `astraluri~, sivrcieri,
araTu aradistancirebuli, aramed lamis uw- ganwmendili bgeraTawyoba ismineboda... am
yvetic ki yofila CvenSi! esaa swored namd- ori sakravis Tanadrouli ametyveleba marT-
vili erToba, `geStalturoba~ ierarqiis lac rom idealurad miesadageboda maCubis
dacvisas, wamyvan orientirTa warmmarTveli mistikur sivrces... amas davumatoT isic, rom
rolis arseboba, msofmxedvelobisa da mso- svanuri koSkis zeda, `SdurTa~ rigiT ganmtki-

27
flgancdis ganuwvalebloba... cebul sarTuls ewodeboda `dec~, rac zecis
aqve SeuZlebelia ar gavixsenoT svanuri sauflos gulisxmobs (gadmogvca a. qaldan-
maCubi, romelic rig sasuliero pirTa midev- ma). sabolood, svaneTis tradiciul xuroT-
nebiT, asocirdeba araTu mxolod beTlemis moZRvrebaSi arsebiTad Axis mundi-s sazrisis
bagasTan, aramed imavdroulad noes kidoban- matarebeli koSkic (rac ukanaskneli xanis
Tanac, rac arsebiTia. vera bardaveliZe ma- kvlevebiT dadasturda) da cxadia, koncent-
Cubs uZvelesi kulturis srulebiT gansakuT- ruli datvirTviT gamorCeuli maCubis inte-
rebul monapovrad Tvlida6. marTlac, sakvir- rieric uZlieresad matarebeli iyo sakralu-
veli Zalisaa masSi adamianTa da suldgmulTa robisa. swored aseTi sacxovrisis mkvidri
kavSiric; Taviseburi homeostazurobac; da xalxi aRmoCnda xatTa mcveli! am marTlmorw-
bolos _ TaRedTa simwyobrec maTzeve data- mune qristianTaTvis taZarTa siwmindis aR-
nili xelmtkice, amomwuravi dekoris Zleva- matebuloba Sinaganad srulebiT gaTavisebu-
mosilebiTurT... misi interieri amoucnobi li iyo. ai, swored amitomac moxda, rom TviT
idumalebiTaa aRvsili. aqve dasamatebelia komunisturi mmarTvelobis xanaSic ki karga-
isic, rom liTonis Tavrieliani kera da zemoT xans grZeldeboda sacxovrisis maRal sulier
Sekiduli, gvirgvinisebri, gumbaTismagvari ganzomilebaTa SenarCuneba, xolo eklesiaTa
4
v. beriZe, Tbilisis arqiteqtura. 1801-1917ww., t. I,
xelSeuxeblobis Seupovari dacva cxovrebis
Tb., 1960; k. meliTauri, Tbilisis XIX s. sacxovrebel wesad iyo qceuli... rac Seexeba maCubis SesaZ-
saxlTa aivnebis arqiteqtura, Tb., 1954 (sakandidato lo warmarTul Sreebs: ara mxolod am nagebo-
disertacia).
5
Р. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой baSi, aramed Cveni tradiciuli aRmSeneblobis
Грузии, Тб., 1962. sxva gamoxatulebebSic (romelTa pirvelsaw-
6
В. Бардавелидзе, Древнейшие религиозные верования и
обрядовое графическое искусство грузинских племен, Тб., 7
n. rexviaSvili, kerasTan dakavSirebuli saojaxo
1952. rkinis nivTebi, Zeglis megobari, kreb XII, Tb., 1967.
samson leJava

yisi `matricebi~ uxsovar droSi iRebs saTa- imarTeboda, xolo Takarebian odaSi ki TviT
ves), imavdroulad uTuod SeigrZnoba Zvel- xatebis kuTxec iyo gamoyofili. yovelive es
TaZveli gamocdilebis Taviseburi qristia- ara mxolod darbazs, aramed bosels da Taka-
nizacia. aq marto is rodi igulisxmeba, rom rebian odasac aqcevda ritualizebul, Ta-
mag., dedaboZis morTulobaSi Cenili motivebi viseburad gajerebul sivrceebad. savsebiT
jer kidev adreqristianul da ufro mogviano viziareb guram yifianis Tvalsazriss imis
eklesiebSic gvxvdeba. gacilebiT mniSvnelo- Sesaxeb, rom Tuki gvsurs gacilebiT ukeT Ca-
vani isaa, rom warmarTuli, winareqristianu- vwvdeT Cvenebur eklesiaTa Tvisobrivobas,
li xanis dekorSi Cenil motivebSi erTgvari isic Rrmad unda gaviazroT, Tu rogor sac-
usruloba Tu `dabinduloba~ iCens Tavs. es xovrisSi saxlobdnen misi aRmSenebelni!
ufro winaswar ganWvretaa qristianuli sim- visac umogzauria qarTlisa da kaxeTis
bolikisa, romelSic yovelive ukve WeSmariti, soflebSi, SeamCnevda, rom iqauri, zogan qva-
arsismieri, SeubRalavi saxiT aris gacxade- aguris `narevi~, `zoluri~ Tu sxva rigis wyo-
buli, marTlacda gaspetakebulia! warmarTo- biT naSeni eklesiebis, erTi mxriv, da xis aiv-
ba garkveul doneze Wvretda WeSmaritebas, niani, arsebiTad imave saxis xuroTmoZRvruli
Zalumad eswrafvoda kidec sakralur sawyiss, `sxeuliT~ gamorCeuli saxlebis, meore mxriv,
magram mTeli misi es `warmarTeba~ damsxv- agebuleba, marTlac rom sisxlxorceul, la-
reul sarkisebr fragmentalurad aRiqvamda mis srul siaxloves avlens! Tavisi sisadaviT,
imas, rac ganuzomlad momcveli sisavsiT, er- Taviseburi `simkvidriT~, `SenivTulobiT~,
TianobiT da srulebiT amouZiebeli siRrmiT ucnaurad gajerebuli lakonizmiTa da ub-
(raRa Tqma unda, RvTis wyalobiT) swored raloebiT, morTulobiT elementTa Rrmad
qristianobaSi gamovlinda! subordinirebuli CarTulobiT ganuwvale-
28

maCubis gansakuTrebul sakraluroba- bel aRnagobaSi _ eklesiebica da kacTsa-


ze aranaklebi iyo samcxe-javaxeTis dar- myofelic (sacxovrisTa saxiT) iq TiTqosda
bazovanebaSi jer kidev araerTgan daculi erTi sulieri wignis sxvadasxva `furclebad~
arqauli, konservatiuli8, boslebis, erTi aRiqmeba... aqvea dasamatebeli, rom uTuod
gansakuTrebul siwminded miCneuli marnebi
mxriv, da dadasturebulad axali drois in-
(zogjer sardafTa saxiT) xSirad uSualod
terieruli Takarebiani odebis, meore mxriv,
iyo SerTuli sacxovrisSi, rac mas gacilebiT
datvirTvac. iqaur boslebSi, romelTa si-
Rrma sazriss, da metic, TviT eklesiaTa erTg-
vrce Tavisi Zalze metyveli, `brutaluri~,
var wilnayarobasac ki sZenda...
gaSiSvlebuli konstruqciebiTa da sixal-
vaTiT (gansakuTrebiT es Seexeba orkvantian
***
boslebs) didad STambeWdavi iyo, Cveni gamo-
axla ki memorialur kulturasac SevexoT.
Cenili mkvlevarni, longinoz sumbaZe da Tei-
es sfero, raRa gasakviria, rom kidev ufro
muraz Ciqovani, erTgvar `bazilikurobasac~
ki xedavdnen! rac Seexeba Takarebian odas, metad mWidro kavSirSi moiazreba saeklesio
misi grZivi `kibur-kamarovani~ gadaxurva, xelovnebasTan9 TumcaRa isic aRsaniSnavia,
l. simbaZis TqmiT, `RviZli daa~ darbazisa; rom saeroobis wilic aRiarebulia masSi. Zve-
ganaTebis wyaro masSi, romelic swored sak- lad saflavis qvebi eklesiaTa galavans Sig-
ralizebul buxars gamohkveTs, ramdenadme niT eqceoda, arsebiTad maTi `Tanmxlebic~
darbazis erdodan SemonaSuq `naTlis-Wavl- ki iyo. marTalia, saflavis qvebze datanili
sac~ ki Segvaxsenebs. amas isic davumatoT, gamosaxulebani ar ekuTvnoda uSualod taZ-
rom boslebSi, Cvens zemoaRniSnul mkvle- ris `sxeuls~, magram mis erTgvar `Svilobile-
varTa monacemebiT, naTlobebi da qorwilebi bad~ ki aRiqmeboda. aqac, ZvelTaZvel stelaTa
Tu saeklesio reliefTa msgavsad, kvlavac
8
T. Ciqovani, amierkavkasiis sacxovrebel nagebobaTa
istoriidan, Tb., 1967. 9
e. nadiraZe, dasax naSr.
samson leJava

arsebiTad rCeba (XIX-XX ss. memorialur ni- maSin, anonimi qvismTlelni, saflavis qvaTa
muSebSic), rom am anTropomorful gamosa- ucnobi ostatebi jerac ar wyvetdnen TavianT
xulebebSi igulisxmeba Semdegi: adamiani aq, saqmianobas. da es memkvidreoba iqamdisac
pirvel yovlisa, aris araarsebiTisagan sru- moitanes, rodesac kvlavac (dideba ufals!)
lebiT gantvirTuli, amaodmetyvelebisagan aRdga eklesiaTa aRmSenebloba _ rac mrav-
daclili, SeubRalavad warmoCenili RvTis lismetyvelia.
xati. marTalia, ar xdeba saxasiaTo, mag., pro-
fesiul atributTa uaryofa, magram mTava- ***
ri _ martiv xerxTa Zlieri eqspresiis dros, niko firosmanaSvili... mis SemoqmedebaSi
`ze-portretuloba~ da, g. xoStarias mixed- Suasaukunovani xedvis niSnebi Tu maxasiaTeb-
viT, `naivuri monumenturobis~ niSnebia. am lebi (miuxedavad imisa, rom igi axali drois
tipis `garinduli~, erTgvarad droismiRmu- xelovnebis principTa araTu sisruliT,
ri, maradiulobis mWvreteli gamosaxulebani aramed mravali novaciiT warmomCenic aris)
TiTqosda wardgomilia RvTis winaSe. warwe- rodia gamqrali, aramed mxolod arsebiTad
rebSi (epitafiebis saxiT) gulmisavali ubra- saxecvlilia. amaze metyvelebs Zlier piro-
loebisa da udidesi sibrZnis ucnauri nazavia biTi, lamisaa `niSnobrivi~, rogorc aRiare-
Cenili! CuqurTmaSi, Tavis mxriv, saeklesio bulia, srulebiT arailuzoruli saxviToba;
morTulobis gamartivebul, TumcaRa wyobiT marTlacda sazeo monumenturoba; sakvirvel,
mainc imave saxis, Rrmad simbolur motivebs miuwvdomel ubraloebaSi Cenili, zogan TviT
miveaxlebiT (eldar nadiraZe). qvis am `mwig- `Tavzardamcemi~, Tumca ki saboloo jamSi _
nobrobaSi~, esoden axlos rom aris vaJasebr, ucnaurod saTno sidiade; marTali, amasTan
gr. kiknaZis gamoTqmiT, `miukibav~ xalxur po- lmobieri, Semwynarebeli xedva mis gulisx-

29
eziasTan, cxaddeba sulis ukvdavebis Zalian mier aRqmas axasiaTebs. esaa srulebiT ara-
Zlieri rwmena _ grZeli soflis mkvidrni xom sentimentaluri, naRdi, marTlac rom pir-
`iqidan~, rogorc cocxlebi, ise mogvmarTaven velqmnili siyvaruliT danaxuli qveyniere-
(es cxadyo goderZi Coxelma). bis suraTi, romelic mTeli sisadavisas mainc
vaxtang kotetiSvilma saflavis qvebSi ufro TxrobiTia xolme da mniSvnelovanwi-
Tavad Zveli aRmosavleTis gardasul kul- lad, TumcaRa arasrulad, `gadis~ eklesiaTa
turaTa sunTqvac ki ixila, xolo niko berZe- samyofelidan. da mainc aSkaraa, rom swored
niSvilma, SesaZloa, pirveladac _ gaacxada eklesiis sivrcidan mouwyvetelobis ndoma
am didi samyarosa da firosmaniSvilis qmni- da moTxovnac metad arsebiTia am suraTeb-
lebaTa mTeli xatovanebis `urTeirTmcnobi~ Si, romelTac bevrgan TeTrad gaspetakebu-
niSnebi. msurs davumato, rom wilad mxvda li saydrebis xatebebic `aRavsebs~ _ esec
mTiuleTSi saflavis qvaTa mTleli burdu- bevr sxva maxasiaTebelTan erTad aris swo-
lebis dinastiis erT warmomadgenelTan, Ta- red daumcrobeli mexsiereba taZrulobisa!
visebur `ukanasknel mohikanTan~ Sexvedris isic aSkarad ixilveba, rom rogorc firos-
bedniereba. jer kidev sabWoTa epoqa iyo _ manaSvilis ufro garindul, ise SedarebiT
idga oTxmociani wlebi. gamakvirva misma Rrma moZrav personaJTaTvisac Zlier maxlo-
codnam qristianuli simbolikisa, saeklesio belni Canan Wedurobis, sataZro reliefis,
dResaswaulTa sazrisisa! axla kargad mesmis, freskisa da TviT xatweris `binadarni~. isi-
rom saeklesio xelovnebaSi tradiciis wyveta ni mxolod gadasxvaferebulni da Sedare-
saboloo jamSi, mainc ar momxdara CvenSi, vi- biT gamiwierebulni, wminda mama gabrielis
naidan maSin, rodesac wminda mama gabrielma, sityviT, `moyvasni~, cocxloben, sufeven fi-
Rirsma da salosma, ganaxorciela gaugonari rosmaniSvilis tiloebSi ise, rom Zalumad
ram _ aago sabWoTa sivrceSi devnili ekle- atareben maradiulobis auras. Tavis droze,
siis pirobebSi erTaderTi taZari, swored roca isini duqanTa erTgvarad `hedonistur~
samson leJava

sivrceSi myofobdnen, momlxenTac uTuod saTanado wvdomas iTxovs. am niadagismierobas


`Seaxsenebdnen~ wuTisoflis amaoebas, swraf- amasTanave, erTgvari `zeaRmavlobac~ axlavs,
warmavlobas, efemerulobas... sivrceTa dauflebis `ndoma~, Zlevac ki miwis-
amdenadve, firosmanaSviliseuli sufris mieri gravitaciisa, rac Zlierad eTanaxmie-
Tanameinaxenic ufro motrapezeT mogvagone- reba keris cecxlis zeswrafvasac, dedaboZis
ben, vidre TavaSvebul moqeifeT. ai, swored aRmamdinar da ganSlad, da bolos gvirgvinis
aq kvlavac xdeba naTeli, rom nikalas salxi- zenasadami `migegebulobisas~, zogjer ro-
no sufraTa aRnagobasa da `mravalJamieris~ taciul, lamis spiralisebr dinamizms. es
amaRlebul hangs Soris (es erast kuznecovma mosazreba dasturdeba abu nasr muhamed fa-
dainaxa) didi Sinagani erTsulovneba dastur- rabis X saukuniseuli samusiko traqtatiT,
deba. Salva aslaniSvilma xom kidevac cxadyo romelSic igi saubrobs oTxsimian samusiko
Cveneburi sufrulebis `aragarTobiTi~, TviT sakravze, romlis simi `zir~, misi TqmiT, pir-
himnuri xasiaTi. isini amasTanave, sadRegr- velelementis, cecxlis mgvania, xolo mag.,
ZeloTa darad, dalocviTi xasiaTis mqonea. simi `bamm~, elementi miwisa Tavisi simZimiT10.
rodesac kidev ufro Rrmad Sedixar am ma- aRniSnul konteqstSi sayuradReboa sknelTa
radmzidav samyaroSi, acnobiereb, rom `mra- ierarqiis aRmniSvneli sami xevsuruli cne-
valJamieris~, `rixisa~ Tu maT dar simRera _ ba: suleTi, samzeo da sauflo (gadmomca nino
sadidebelTa Tqma swored darbazis `zeaRma- RambaSiZem). ukeTu, rogorc vgoneb, irkveva
val~, saRvTo sivrcisaken daZrul, gvirgvini- kidec, darbazis `Sina~ yvelaze metad yofila
an garemocvaSia yvelaze Sesaferi! Tumca ki aq bunebrivi garemo `mravalJamieris~ amoTqmi-
metic iTqmis: Tuki Cveni kulturis `matrici- saTvis, maSin isic aucileblad unda iTqvas,
seul~ darbazSi Tavs iCens keris, dedaboZisa rom darbazisa da eklesiis interierebi Tavi-
da gvirgvinis samerTianoba, xom ar SeiZleba
30

seburi erTsulovnebis matareblad aRiqmebo-


amas erTgvari, marTalia ZneladmosaxeleTe- da, da es dResac asea. Sesabamisad, gamosakve-
beli, magram mainc realuri saziaroobac ki Tia is, rom eklesiaSi srulad mJReri galoba,
gamoarCevdes qarTuli hangis erTobil vo- es mwvervali qarTuli samusiko kulturisa,
kalur samxmovanebasTan? xom ar vlindeba am TiTqosda Tavisken `miixmobs~ didebul ga-
SemTxvevaSic sknelTa Taviseburi, dinamiku- moxatulebebs Cveni `yofieri~ sasimRero
ri Sekvra-gamTlianeba, sadac niadagiseuli, kulturisas! saero simReris sisxlsavseoba,
`dasabamieri~ bani ( `niadag~ xom safuZvelicaa rasakvirvelia, cotaTi sxva rigisaa, vidre ga-
da maradiulobac _ gavixsenoT rafiel eris- lobis ganwmendiloba ( `miwiseulobis~ kvalis
Tavis _ `miwa var niadag mena~), miwuriatakia- SenarCunebisas). igi erTgvarad safexurov-
ni da keriani `fuZiseulobis~ analogia; xmaTa
nad, arasulmouTqmelad zeaRmavalia, riTac
maerTebeli meore xma `mediatoris~ datvirT-
Cvenebur taZarTa dinjad zemimarTul agebu-
vis matarebeli dedaboZis mgvani funqciisa
lebasTan ucilobel Sesatyvisobas hpovebs.
moCans, xolo pirveli ki, romelic gegoneba
ase rom, ukeTu simReraSi maradiulobisaken
zena sferoebs eswrafvis da musikos kako vaSa-
aRmaval-mimswrafveli, wrfeli paTosi da
lomiZis TqmiT, `laJvardebSi~ iWreba, TiTqos
TviT SemarTebac aRiqmeba, `sameufo~ galoba
erdodan Camomaval sxivTa konis `mWvirvalo-
ukve metafizikuris mWvreteli, gangrZobili
basac~ ki eziareba. mTlianobaSi, rodesac mag.,
da `ganmSvidebulia~. pirvels gajerebulad
`mravalJamiers~ miayuradeb sakuTriv darba-
pozitiuri `kosmiuri~ energetika ufro axa-
zis sivrceSi yofnisas, mTeli arsebiT ganicdi
siaTebs, meores ki gacilebiT momcveli, `ze-
erT rasme: Cvenebur mravalxmianobaSi vleni-
lia da arsebiTic aris didad specifikuri, `xa- kosmiuri~ locviTi Terapiuloba da amaos
oiani~, Tixisebri Tu miwiseuli faqtura (amas ara `TavdaRweva~, aramed ukve masze amaRleba,
asabuTebda mzia iaSvili), rac Cvens konteqst- 10
Т. Визго, Музыкальные инструменты средней азии. М.,
Si `georgianelobis~ maxasiaTebelic Cans, rac 1980.
samson leJava

TviT misi Zlevac. yovelive es saboloo jamSi myofeli iyo (dRevandel sacxovrisSi amisagan
tradiciuli kulturis saxilvelis erTmiz- metismetad Sors varT _ igi ufro sadgomia,
nianobaze metyvelebs, sadac saeros Tavisi metwilad, TiTqmis ganZarcvulic ki yovel-
wili aqvs, sasulieros kidev sxva. Tumca, maT gvari sakralurobisagan). amitomac SemorCa
Soris xisti, Seuvali sazRvrebi arc arsebobs, xalxur poeziaSi ufro Soreul warsulad
xolo gaxleCiloba, raime msgavsi `Catexili aRsaqmeli saxiT amoTqmuli: `saxli midgas
xidisa~ ubralod gamoricxulic ki aris! sa- wablis xisa, Sig trialebs madli RvTisao!~
zogadod, tradiciul kulturaSi saero saw- analogiuri ram simRera galobasac Seexeba!
yisi gadamwyvetad wilnayaria sakralurisa, Zalian xSirad (Tuki salaRobo, anda kvimat sa-
sulierad `mravalSrianicaa~, rac amJamindel, xumaro hangebs ar CavTvliT) saero simReris
gaRatakebul, `gamoSignul~ saeroobasa da Sesrulebisas ritualizebuli, RvTis saxot-
tradiciulis WeSmarit, siRrmiseul saeroo- bo intonaciebi iyo gadamwyveti. garda Sinaga-
bas didad gansxvavebul movlenebad aqcevs. ni simwyobriT uTuod monaTesave sacxovrisi-
zemoaRniSnuli TvalsazrisiT, qoreo- sa, CvenSi qarTuli hangebi ibadeboda bunebis
grafiac mniSvnelovania. Cveneburi tradici- wiaRSi, romlis saRvTo mSvenierebas qarTve-
uli cekvis sazrisi danamdvilebiT gulisx- loba fsalmunebSi gamoTqmuli suliskveTe-
mobs vitalur energiaTa marTvas, xSirad maT biT aRiqvamda da axdenda xiluli kosmosis
gadalaxvas da moZraobaTaTvis iseTi plasti- umdidres, maT Soris Sefarul ritmTa Targ-
kuri saxovanebis miniWebas, rodesac emociebi manebas mravalgan marTlac didebul, amaR-
mTeli intensivobisas gakeTilSobilebuli da lebul sasimRero kulturaSi _ es iyo ara
gaspetakebulia. isini Tavis nebaze miSvebuli Txzva, aramed dabadeba, amoTqma, amomzeure-
ki ar aris, aramed didad harmoniulia, sazeo ba... ara mgonia, SemTxveviTi iyos, rom amJamad
wesrigs aris midevnebuli, rac umniSvnelo- momravlebul morwmuneTa wreebSi galobis

31
vanesia (es gamoaaSkaraves ilia zurabiSvilma, Seswavlis Sedegadac _ saero simRerisadmi
grigol robaqiZem da lili gvaramaZem). Tuki interesi kvlav gamococxlda, rac did mona-
amas davZenT Tavad samoselis arqiteqto- povrad aRiqmeba, Tundac kulturuli iden-
nikul mogvarebulobas da zogjer sazeimo, tobis aRiareba-gaTavisebis TvalsazrisiT...
`aRvsil~ sisadaves, maSin kidev ukeT cxaddeba, yovelive zemoaRniSnuli Tuki Seexeba
rom kostumis simwyobre da cekvis moZraoba- Cvens aRmSeneblobas, musikas da aseve sacek-
Ta Sinaganad erTiani pewi, TavdaWeriloba da vao kulturas, gana analogiuri araa Cveni sa-
daxvewiloba saboloo jamSi, momdinareobda ero mwerlobis wamyvani mizanswrafva? revaz
isev da isev religiuri cnobierebidan, rome- TvaraZem Zalian sworad gamokveTa, rom rus-
lic arameryev, arasaTuo, mdgrad da cocxal TavelTan gamoTqmuli poeziis swored saRv-
Rirebulebriv ganzomilebas sZenda adamianTa To sibrZnis dargad aRqma amaveze mianiSnebs,
yofas, qmedebas, da mTlianad cxovrebis wess... xolo is, rom `vefxistyaosani~ qristianuli
ra saxis daskvna SeiZleba gamovitanoT suliskveTebiTaa gamsWvaluli, fundamen-
zemoTqmulidan? albaT is, rom Tuki qarTve- turad daasabuTes korneli kekeliZem, viq-
li erisaTvis eklesia, soflad Tu qalaqad, tor nozaZem da kalistrate cincaZem. es uZ-
warmoadgenda wamyvan orientirs, erTgvar lieresi tradicia naTelyofilia daviT gu-
centrs, sakvanZo toposs, sacxovrisi mas ramiSvilis gansacvifrebeli Zalis odebSic;
`gacnobierebuli~ Sinagani morCilebiT miesa- vaJas adamianisadmi da mTeli samyarosadmi
dageboda; igi TiTqosda aireklavda, iTviseb- ukidegano siyvarulSic, ilias RvTisaken
da da kidevac isisxlxorcebda missave siwmin- mimxmob, ubralo da naRd, mqadageblur, Ro-
des. Sedegad ki eklesia RvTis saxlad aRiqme- nivrad `dawurul~ sityvaTqmnadobaSic (ti-
boda, xolo saero xuroTmoZRvrebaSi ki ise cian tabiZem `firosmaniseulad~ rom aRiq-
Canda, rom xSirad garegani saxiTac da Sida va). galaktionis uintensiures xilvebSic da
struqturiTac is swored RvTismosavTa sa- anas leqsis esoden amaRlebul JReradoba-
samson leJava

Sic! Tumca es Seexeba ara mxolooden mwig- nawili II


nobrul wres, aramed xalxuri poeziis wiaRs,
modernizmisaTvis aqtualuri
sadac zemoaRniSnuli yvelaze gamaogneblad
sami gamovlineba XIX-XX saukuneTa m
M ijnis
sadidebel-dalocviTi xasiaTis teqstebSi
qarTul xelovnebaSi
mzeurdeba mTeli sisavsiT.
XIX s-is meore naxevrisa da XX saukunis pir-
*** veli sami aTwleulis Cvens kulturaSi Tavs
neba momeciT, mxatvrobiT davasrulo es iCens qarTuli xelovnebis (ferwera, xuroT-
mokrZalebuli werili. moZRvreba da samusiko mravalxmianoba) mo-
Cveni didi ostatis, daviT kakabaZis ime- dernizmisTvis aqtualuri sami gamoxatule-
rul peizaJSi, miuxedavad imisa, rom masSi Cans ba. ufro konkretulad Cveni analizi Seexeba
evropuli landSafturi xelovnebis mTeli niko firosmanaSvils, kolxur oda-saxlsa da
gamocdilebis erTgvarad konceftualuri gurul polifoniur simReras evropul mo-
sinTezi, gadamwyveti mainc aris mZlavri gamo- dernizmTan mimarTebiT.
Zaxili marTlmadidebeli sarwmunoebisaTvis daviwyoT niko firosmanaSvilis feno-
niSandoblivi xatwerisa, romelSic Sinagani, meniT. mM ravlismetyvelia, rom firosmanaS-
mistikuri Suqmfenoba swored saRvTo ener- vilis xelovnebis mniSvnelovneba cxadhyves
giis mauwyaria, da mas Taviseburi sxivmosile- qarTvelma da rusma avangardistebma, anu
bac axasiaTebs. es Tviseba Tavisi maxvili Tva- arsebiTad, e.w. `elituri kulturisTvis~,
liT imTaviTve aRiqva l. rCeuliSvilma. mar- swored maT aRmoaCines firosmanaSvili, ro-
Talia, xatwerasTan mimarTebiT pirdapir ar melic Tumc ki, garkveulwilad, sakuTar ga-
usaubria (rac sabWoTa epoqaSi albaT SeuZle- remocvaSi, savsebiT funqciur xelovnebas
qmnida da ufro adre swored am `pirveladi~,
32

belic iyo), Tumca 1966 w. gamocemul albomSi


Cans, Sefarulad swored amas gulisxmobda... `araelituri~ garemos mier iyo `aRmoCenili~
da bolos, Sevexebi elene axvledianis mTeli sisruliT.
suraTs _ `Zveli samreklo~. me vTvli, rom yovel SemTxvevaSi, firosmanaSvilis po-
1926 w. Sesrulebuli es tilo gamoxatulebaa pularizacia-aRiarebis gzaze gansakuTrebiT
sulieri daumorCileblobisa antieklesiu- didi roli ekuTvniT frang mixeil le dan-
ri komunisturi mmarTvelobis mimarT, Tum- tius da polonel qarTvelebs _ ilia da ki-
ca bevrad momcveli sazrisic aqvs. didi mas- ril zdaneviCebs, cotaTi mogvianebiT ki, misi
Stabis mqone, `kosmiurad~ mravlisdamtev, mniSvnelobis sisruliT gaazrebis Tvalsaz-
sivrcier, gaSlil mTagorian landSafts mT- risiT, daviT kakabaZes.
lianad `flobs~ wina planze Tavisi `kontraa- cnobilia, rom iseTma didma figuram, ro-
Juruli~ siluetiT Zalian metyveli xateba goric mixeil larionovia, firosmanaSvilTan
Zveli samreklosi, romelSic ucnauradaa ga- dainaxa lakonizmisa da `minimalizmis~ gansa-
erTianebuli mxolod pirveli SexedviT aRq- kuTrebuli Zala. ra izidavda am wris mxatv-
madi, moCvenebiTi simyife da ukve Semdgomi, rebs firosmanaSvilSi? upirvelesad, maTTvis
gacilebiT xangrZlivi dakvirvebiT Cenili, es iyo srulebiT miuwvdomeli, pirvelqmnili
raRac srulebiT udreki, daumorCilebeli, sinaRde (rasac mTeli arsebiT eswrafvodnen,
xelSeuxebeli, umtkicesi Sinagani Zala... rogorc Soreul, sanukvar mizans). es iyo aseve
P.S. dRevandel saqarTveloSi sakralu- niSnobrioba-saxviTobis srulebiT bunebrivi
robis koncentrulad damtevi da imavdrou- erToba; dasamatebelia mkvlevarTagan xaz-
lad saero sivrcis maerTebeli aris Cveni xu- gasmuli antiiluzionizmi da mxolod erTi
Tjvriani saxelmwifo droSa _ ulamazesi, na- SexedviT martiv, magram sinamdvileSi arsob-
Telmosili, sispetakisa da cecxlovani ener- rivad, siRrmiTad metyvel xerxTa Zalumi
getikis matarebeli! eqspresia; aseve giorgi xoStarias mier gamo-
samson leJava

kveTili masalis pirveladi gamomxatvelobis masze ganuzomlad momcvelia11. cxadia, mas aqvs
warmoCena da Sesrulebis aqtis aqcentireba. iseTi sagulisxmo mgvani maxasiaTeblebi, XIX-
meore, albaT aranakleb sagulisxmo eta- XX ss-Ta mijnis saxviT xelovnebaSi umZafres
pi ukavSirdeba pikasos dainteresebas firos- `garRvevebTan~ rom anaTesavebs mis Semoqmede-
manaSviliT. vfiqrob, didma maestrom Tavis bas. metic iTqmis: zog SemTxvevaSi, giorgi xoS-
qmnilebaTagan erT-erTi saukeTeso, nikalas tarias TqmiT, SexamebaTa simdidre-uecrebiT
warmosaxviTi `portretis~ saxiT dagvitova. igi yvelaze radikal avangardistebsac ki `us-
marTlac STambeWdavia aq mxatvris `xatebi- wrebs~, magram mTavaria, rom arc struqtu-
sa~ da don-kixotis Sefaruli Temis ucnauri rulad da arc msoflmxedvelobrivad, uSu-
nazavi. sugestiuria mZafrad `gatyorcnil~ alod arasgziT erTveba wminda modernistul
ZalxazTa Zalumi energetika; sarwmunod Se- wreebSi. saqme isaa, rom mas srulebiT sakuTa-
xamebulia zRvruli pirobiToba da umZafre- ri, Tavisi erTaderTobiT, da didwilad, mar-
si saxasiaToba. mTlianobaSi Cans artistu- tosulobiTac gamorCeuli gza aqvs xelovne-
lobis sakvirveli gaqaneba. baSi, romelic atarebs sakvirveli momcvelo-
sxva gamoCenili frangi mxatvrebic di- bis `naTelmxilvelur~ sinTezs. aq kulturis
dad dainteresebulan firosmanaSviliT _ ganTiadiseul, altamirasa da liaskos mxatv-
mag., fernan leJe (misi aRmatebuli monumen- robasTan `droismiRmuri~ mimarTebac ixil-
talizmiT), alber marke (misive Seudarebeli veba, Suamdinarul, maradiulobis mWvretel,
lakonizmiT); mecnierul wreebSi igi aRiara garindul qandakTa mistikur samyarosTan ga-
gamoCenilma andre malromac, magram is, rac daZaxilic, Suasaukunovan, `zekosmiur~ monu-
pikasom Seqmna _ srulebiT sxva datvirTvis mentalizmTan ganuSoreblobac.…
mqone fenomenia! TvalsaCinoa Sexvedrebi jotos figu-

33
davZen, rom imave qarTvelma da rusma ratiulad Zlevamosil monumentalizmTan,
avangardistebma firosmanaSvilSi dainaxes surbaranis `Tavzardamcem~ `formaTaRv-
ara mxolod maTTvis `tendenciurad~ mimzi-
silobasTan~, velaskesis ukeTilSobiles
davi mxareebi (rac mZafri sityvaTqmnadobiT
`marTlis mxilvelobasTan~, sezanis struq-
gaacxada eqspresionizmTan `damoyvrebulma~
turismqmnelobasTan yovelsave amaSi Cans,
gr. robaqiZem), aramed (rac maTive azrovne-
rom man SeZlo sakuTar xelovnebaSi evro-
bis Tavisufleba-Camwvdomobaze metyvelebs)
puli ferweris diadi gzis ucnaurze ucnau-
avangardistebma Tavadve `ixiles~ firosman-
ri `Semokreba~. am problematikaze CemTvis
Tan gamorCeuli mravalmxrioba; marTlac,
gzisgamkvalavi saubrebisas giorgi xoSta-
mixeil le dantium firosmanaSvilSi xom
riasTan, mas ar daviwyebia exsenebina Cvene-
`qarTveli joto~ dainaxa, xolo, Tavis mxriv,
bur saflavis qvebTan siaxlovec, romelTac
kiril zdaneviCma pirvelad miapyro mzera
Tavadac, oRond sxva niuansebiT, axasiaTebs
masTanve Zveli aRmosavluri xelovnebis `So-
axali drois niSan-TvisebaTa dakvalviT
reul~, magram realur `gamoZaxils~ _ ker-
iercvlili gangrZoba Sua saukuneTa tradi-
Zod mis zoomorful gamosaxulebaTa Zireul
ciisa, rac Cans g. xoStarias TqmiT, `naivur
komunikacias Suamdinarul kulturasTan.
monumentalizmSi~ da gamosaxulebis pirve-
savsebiT cxadia, rom firosmanaSvili
lad, arsobriv `xatebaze~ dayvanaSi.
avangardisti arasodes yofila. zogadad raime
amrigad, xazgasasmelia, rom firosmanaS-
saxis `izmi~ ucxoa misi SemoqmedebisTvis. rac
vili, romelic faqtobrivad Tanamedrovea
unda bevri saziaro ram vnaxoT matisTan, diu-
fisTan, SagalTan, Tavis mxriv, erTob TviT- avangardistebisa, da romelsac, marine meZma-
myofad, da Tavadac `araavangardist~ a. rus- riaSvilis kvleviT, bevri ram maTTan kidevac
osTan, misive xelovneba sxva rigisaa da ar mie- 11
s. leJava, niko firosmanaSvilis mxatvrobis mniSv-
kuTvneba avangardistul paradigmas, vinaidan nelobisaTvis, speqtri, 2005.
samson leJava

akavSirebs, imave dros, maTze ganuzomlad aR- Tianis mixedviT, `Rrma ndobaSi~ gamoixatebo-
matebulic aris. am movlenis mizezebs qvemoT da oda-saxlis aRmSeneblobis dros.
SevexebiT. SesaZloa, iaponuri sacxovrebeli
amjerad movaxdinoT Taviseburi `ga- xuroTmoZRvreba yvelaze mowinavedac migveC-
darTva~ da SedarebiT vrclad visaubroT nia Tavisi `sufTa formebiT~ (romelnic um-
kolxur oda saxlze, radgan Seuswavlel Widrovesad `miuaxlovda~ XIX-XX ss-Ta mijni-
problemaTa wre aq met analizs iTxovs. axa- sa da XX s-is pirveli aTwleulebis Ziebebs ev-
li drois saqarTveloSi metwilad soflu- ropasa da amerikaSi), magram, roca oda-saxls
ri sacxovrebeli arqiteqturis es Cinebuli vakvirdebiT, unda vaRiaroT, rom isic albaT
nimuSi ara mxolod xalxuri, aramed zogade- aranaklebi ZaliT, oRondac sxva `versiiT~
rovnuli monapovaria. Tavisi daxvewilobiT, avlens eWvmiutanel `winauwyebas~ le korbu-
sazeimo da Tan paradoqsulad ubraloebis zieseuli sivrciTi gaxsnilobisa da svetebze
matarebeli harmoniiT, dakristalebuli12, mkafiod funqciuri `Sedgmulobisa~; mis van
umwyobresi aRnagobiT, `kosmogramuli~ de- der roeseuli Sida sivrcis transformaciis
novatoruli principebisa; Tavis mxriv, Tu
koris simdidriTa da organulobiT igi war-
gnebavT, garkveulwilad, frenk loid raitis
moadgens araTu mxolod qarTuli, aramed
`organuli arqiteqturis~ koncefciisac.
msoflio kulturuli memkvidreobis sagu-
amrigad, Tuki iaponelebi am Tvalsazri-
lisxmo monapovars (rac samwuxarod, mso-
siT marTlac avTenturi formiT didi sisru-
flioSi jer aRiarebuli ar aris, rac sulac
liT da dauZabveladac aRwevdnen imas, rac sa-
ar niSnavs am poziciis araobieqturobas).
boloo jamSi, erTxans ufro metad mizani iyo
vfiqrob, zemoaRniSnul konteqstSi Za-
dasavluri arqiteqturisaTvis, iaponiisaT-
lian mniSvnelovania, rom Tavisi arsobrivi
34

vis Soreul saqarTveloSi oda-saxlis aRmSe-


maxasiaTeblebiT (da ara imdenad konkretuli
neblebi sulierad yvelaze metad monaTesave-
formebiT), aRniSnuli nageboba Zalian axlos
nic ki aRmoCndnen TavianTi iaponeli `kole-
dgas sayovelTaod aRiarebul tradiciul ia-
gebisa~. isini TiTqos erTgvari `ucnobi Ta-
ponur sacxovrisTan, rac gamoixateba Semdeg- namoZmeebic~ ki arian msgavsad imisa, rogorc
Si: Zlierad vlenil `gulgaxsnilobasa~ da es mJRavndeba Ziudosa da qarTuli Widaobis
RiaobaSi bunebisadmi; TviT masTan `Segebebu- umdidresi gamomgoneblobiT, sisxartiTa da
lobaSic~ ki sakuTari, mkafio da avtonomiuri maxvilgonivrulobiT aRsavse fandebze dak-
struqturis sruli matareblobisas; marjve virvebisas, magram samwuxaroa, rom es yoveli-
`winaredizaineruli~ konstruqciuli xerxe- ve, ZiriTadad mainc, jer gaucnobierebelia.
bisa da daSla _ awyobis teqnikis saukeTesod marTalia, oda-saxlSi klasicizmis gar-
gaTvlili principebis gamoyenebaSi; sveteb- kveuli gamoZaxili Cans (rac giorgi Cubina-
ze funqciuri logikurobiT Sedgmuli sax- Svilis marTebuli dakvirvebiT, mxolod sa-
lis gansakuTrebulad xatovan simsubuqeSi; kuTar fesvebTan, da naTel teqtonikasTan
gasawev (iaponia) da dasaSlel, anda dasakec mimabrunebeli aRmoCnda CvenSi)13, Tumca aq me-
tixarTa (saqarTvelo) gamoyenebaSi, rogorc tic iTqmis: oda-saxli sakuTar struqturaSi
saTavsoTa Soris, ise zogan safasado kedel- sisruliT irTavs klasicizms da `srulebiT
Sic; e.w. `vabis~ (iaponia) principis TvalsaCi- saTavisod~ gardaqmnis mas. xazgasasmelia, rom
noebaSi, rac masalaTa pirveladi, SeubRalavi brwyinvale mxatvarma, swored qarTuli avan-
xelSeuxeblobis Zalum metyvelebas gulisx- gardis warmomadgenelma klara kveesma, Tavis
mobs, xolo saqarTveloSic arsebiTad, lamis xelmtkice grafikaSi naTelyo oda-saxlis
am saxis msoflgancda, bunebisadmi, guram asa- `gamonakvTuli~, cxadad, logikurad da uza-
12
l. sumbaZe, v. cincaZe, imereTis sabinao xuroT- g. CubinaSvili, n. severovi, qarTuli xuroTmoZRv-
13

moZRvreba, Ars Georgica, #2, Tb., 1948. rebis gzebi, Tb., 1936.
samson leJava

dod aRnagi struqturuloba, romelic eso- praqtikos arqiteqtorTaTvis saqarTveloSi


den Zlierad, Tumca srulebiT arapirdapir (msoflioze ukve aRar aris saubari), misive
hgavs iaponelTa `pirveladformiseulobas~ ganviTarebis (ufro sworad ki saxecvalebis)
arqiteqturaSi. SesaZlebloba nakleb aqtualuri aRmoCnda.
Tumca, rogorc irkveva, bevri ram sazi- Tumca, albaT aris zogi gamonaklisic. am mx-
aro yofila ara imdenad da ara mxolod konk- riv sayuradReboa qarTuli xuroTmoZRv-
retul formebSi, ramdenadac zogad, Zireul rebis didi mkvlevari da mcodne, da amasTan,
principebSi, iaponuri tradiciuli baRis rogorc ufro tradicionalistur SenobaTa
`superekologiurobasa~ da oda-saxlis aseve avtori, ise avangardTanac wilnayari xuroT-
tradiciul, winamdebare `TeTri ezos~ `sa- moZRvari _ praqtikosi, nikoloz severovi,
moTxisebr~ silamazes Soris. aq xom orivegan romelic Tavadve gamohkveTda oda-saxlis
nairgvarad, magram aSkarad gamJRavnda is, rom `maRalmxatvrulobas~, magram ramdenad gac-
buneba, rogorc TaAmaz WilaZe aRniSnavs, Cveni xadda es sakuTriv mis SemoqmedebaSi, jerxan-
`didi saxlia~. obiT mainc, Zneli saTqmelia. ra makavSirebel
mis van der roeseuli, Sida sivrcis ufro ZafTa danaxvaa am mxriv SesaZlebeli momdev-
`individualistur~ cvalebadobasa da oda- no sabWour profesiul xuroTmoZRvrebaSi
saxlis interierSi upirvelesad sayovelTao, esec Seuswavlelia. am etapze Semdegi maga-
tradiciul ritualebTan dakavSirebul cva- liTebi SeiZleba gavixsenoT: 1) lado mesxiS-
lebadobas Soris _ realuri sxvaobaa, magram viliseul, cxadia sul sxva funqciis mqone
es ar gamoricxavs Rrmad SemakavSirebel niSan `sportis sasaxleSi~, kerZod, mis sakmaod
_ TvisebaTa TvalsaCinoebas. daxvewil, dinamikur da xalvaT TaRnarSi, Se-
kargadaa cnobili, rom tradiciulma ia- saZloa ixilvebodes mouxelTebeli, Soreu-

35
ponurma xuroTmoZRvrebam realuri gavlena li gamoZaxili odis aivnebis, vaxtang beriZis
moaxdina dasavlur profesiul, `wignier~ xu- azriT, saukeTesod gaTvlil kompozicieb-
roTmoZRvrebaze da amasTanave, Tavad iapo- Tanac, 2) giorgi leJavas Semoqmedebidan am
nelTave axali drois aRmSeneblobazec. mas TvalsazrisiT, gansakuTrebiT sagulisxmoa
mTel msoflioSi saguldagulod swavlobd- uaRresad sayuradRebo, `retro fantaziebi~.
nen, imecnebdnen, uRrmavdebodnen praqtikosi 3) bunebrivia, srulebiT arapirdapir, magram
arqiteqtorebi (da ara mxolod Teoretikose- mainc damafiqrebel mimarTebas vxedav giga
bi), xolo sakuTriv iaponiaSi xuroTmoZRvre- baTiaSvilis funikuloris qveda sadguris
bis maRali ganviTareba (cxadia, ara pirdapiri aw ukve aRararsebul SenobasTan, romelsac
midevnebiT Zvelisa, aramed axali mravlis- vaxtang qoqiaSvilis faqizi feradovnebis
momcveli konteqstualurobiTa da, rac um- mqone, transparantuli vitraJi amSvenebda
Tavresia, konceptualuri CawvdomiT), mety- (oda-saxlis mWvirval, aivnis Sida sivrcidan
velebs sakuTari tradiciisadmi gulisxmier marTlac vitraJisebr `manaTobel~ dekorTan
miyuradebaze, mis Sinagan matareblobaze. ufro uSualo mimarTeba vaxtang qoqiaSvilma
samwuxarod, ase ar momxdara kolxuri sastumro iveriis vitraJebSi naTelyo).
oda-saxlis SemTxvevaSi. marTalia, ucxoeli giorgi Caxavam, XX saukuneSive XXI s-is os-
mogzaurni STabeWdilebaTa doneze aRfr- tatad (mis TanamoazreebTan erTad), aRiare-
Tovandnen kidec misiT, magram kolxuri oda bulma arqiteqtorma, sityvierad, erT-erT
mecnierulad upiratesad, Seswavlil iqna gamosvlaSi, gamohkveTa oda-saxlis Zalze
mxolod CvenSi da misi Rirsebebic cxadyofi- pozitiuri maxasiaTeblebi, xolo amasTanave,
li aRmoCnda lia adamias, mixeil garayaniZis, Tavis mSobliur sofel sergieTSi Tavadve aa-
longinoz sumbaZis, vaxtang cincaZis da va- Sena xalxuri oda-saxli, Tanac minimaluri Ca-
lerian gagoSiZis gamokvlevebSi (yoveli maT- reviT garemoSi, TumcaRa es mainc ufro metad
gani xuroTmoZRvrebis istorikosia). Tumca retrospeqtivistuli aRiareba aRmoCnda.
samson leJava

ucxoel mkvlevarTagan ki aA driano alpa- wavli). gansakuTrebulad sagulisxmo ki mainc


go novelom, am uaRresad daxvewilma pirovne- Cans daviT kakabaZis mTeli danatovaris mi-
bam, Zvel romael aristokratTa STamomaval- marTeba oda-saxlis fenomenTan16. swored da-
ma, evropuli tradiciis Cinebulma mcodnem viT kakabaZesTan vlindeba, rom kolxuri oda
da qarTuli saeklesio xuroTmoZRvrebis am didi, msoflio masStabis ostatisaTvis, da
Seswavlis saqmeSi didi damsaxurebis mqo- amasTanave, avangardistuli xelovnebis sru-
nem, gamokveTa oda-saxlis uaRresad naTeli luflebiani warmomadgenlisaTvis, sagulisx-
struqturuloba da misive Rrma kavSiri Cvens mo aRmoCnda, Tanac ramdenime aspeqtiT.
sataZro arqiteqturasTan14. 1) igi rTavs oda-saxlis xan ufro deta-
Tumca miuxedavad zemoaRniSnulisa, lur, xanac mxolod miniSnebiT gamosaxule-
oda-saxlis fenomeni mainc bolomde aRiare- bebs Tavis `konceptualur~ imerul landSaf-
buli ver aRmoCnda, miT umetes, saerTaSori- tebSi, maT Soris saxelmoxveWil `imereTi-
so sivrceSi. arada igi Tavis SemoqmedebiT dedaCemi~-Si.
sicocxles agrZelebda XX saukunis 50-iani 2) iseve xatavs Zalze pirobiTad, magram
wlebis CaTvliT. misi fasi yvelaze metad mis- arsobrivi wvdomiT oda-saxlisave tevad da
ma amgebebma, `uCumarma~, anonimma ostatebma xalvaT interiers.
icodnen, romelnic Taviseburi universalebi 3) rogorc kinomxatvari, daviT ronde-
iyvnen _ Tuki Sarl bodleris gamonaTqvams lis cnobil qarTul filmSi `dakarguli sa-
gavixsenebT, aseT pirovnebebs Taviseburi `en- moTxe~ kvlavac warmoaCens amave Senobis mim-
ciklopediuroba~ gamoarCevdaT15, vinaidan zidvel iers da misi interieris Tvisobrivo-
mTeli tradiciuli kulturis erTobliobaSi bas, miuxedavad am filmis mxolod calmxri-
gamtarni iyvnen da amasTan, araTu egebebod- vad aRqmisas _ `komikuri~ Seferilobisa.
4) daviT kakabaZe, rogorc mkvlevari da
36

nen siaxleebs, aramed TviTve sTavazobdnen


samyaros yvelaze mowinave _ im SemTxvevaSi, fotoxelovani, axorcielebs oda-saxlis
xuroTmoZRvrul ideebs, rac sabWouri Cake- Zneladmisakvlev nimuSTa saguldagulo fo-
tilobis pirobebSi, cxadia, ver iqna gaziare- tografirebas raWaSi mogzaurobisas, rac
buli. mxolod XXI s-is dasawyisSi, ukve damou- Tbilisis ivane javaxiSvilis sax. saxelmwifo
kidebel saqarTveloSi, xelovnebasTmcodni- universitetSi missave personalur gamofe-
sa da biznesmenis giorgi leJavasa da arqiteq- naze gamovlinda. amis Sesaxeb Zalian cocxlad
tor leri ComaxiZis Zalian nayofieri (Tumca momiTxro uCa jafariZem q. onSi (imxanad Cemi
ara pirdapiri) TanamSromlobis Sedegad, so- interesis sfero swored am nagebobaTa fiqsa-
cia-Secnoba iyo). man gamokveTa, rom daviTs
fel did jixaiSSi aigo kolxuri odis tradi-
didad izidavda oda-saxlis Rirsebebi; rom
ciaTa Cinebulad Semsisxlxorcebeli, oRon-
igi, zogjer cxenze amxedrebuli, dauRala-
dac, marTlac rom superTanamedrove Senoba
vad eZiebda da afiqsirebda kidec maT raWaSi.
(TumcaRa es ukve calke analizis Temaa).
man Teatris mxatvrobaSi17. aseve didi adgili
davubrundeT Cvens mTavar problema-
dauTmo odis xatovnebis transformacias.
tikas, anu imas, Tu ra mimarTeba aqvs 1920-
rogorc TandaTanobiT naTeli xdeba, es yove-
iani wlebis avangards kolxur oda-saxlTan.
live kakabaZiseuli xedvis mxolod erTi mxa-
irkveva, rom Cven bevri ram sagulisxmo SeiZ-
rea, Tumc ki TavisTavad mniSvnelovani. gaci-
leba davinaxoT oda-saxlis RirsebaTa Zalze
lebiT arsebiTi ki is aris, rom daviT kakabaZis
SemoqmedebiTi aRqma-interpretaciis mxriv
mier oda-saxlis struqturuli maxasiaTeb-
lado gudiaSvilTan, elene axvledianTan,
lebi (mkafio teqnika, agebulebis sicxade, ga-
petre ocxelTan, daviT kakabaZesTan da sxv. (am
kuTxiT qarTuli saTeatro mxatvrobaa Sesas- 16
n. asaTiani, qarTveli mxatvrebi da Teatraluri xe-
lovneba, Tb., 2006.
14
Art and Arhitecture in Medieval Georgia, Tbilisi-Milan, 1986. 17
n. asaTiani, qarTveli mxatvrebi da Teatraluri xe-
15
М. Нольман, Ш. Бодлер, М., 1979. lovneba, Tb., 2006.
samson leJava

monakvTuloba, Tu gnebavT, `klasikurobac~ bolos, SevCerdeT qarTuli, ufro konkre-


ki, da bolos, harmoniis maRali xarisxi), mis tulad ki guruli polifoniis zogierT maxasi-
mier Sinaganad Sesisxlxorcebuli iyo. erTi aTebelze CvenTvis sagulisxmo TvalsazrisiT.
mxriv, igi soflad oda-saxlisa da misi karmi- is, rom guruli polifonia arsebiTTaga-
damos garemoSi aRizarda, meore mxriv ki, jer ni gamoxatulebaa saqarTvelos Rrmad tradi-
peterburgSi da mogvianebiT parizSi ganswav- ciuli vokaluri kulturisa, Zalian kargad
lis Semdgom, masve, oRondac ukve sxva rigis aris cnobili. am saqmes sakvirveli niWierebi-
gamocdilebiTa da intensivobiT swavlobda. Ta da zogjer TviT virtuozulobiTac xel-
mTlianobaSi, daviT kakabaZe oda-saxlis dasmuli didostatebi misdevdnen, romelnic
am Zireul maxasiaTeblebs, iseve rogorc lamis yovel patara sofelSic ki moiZebne-
qarTul eklesiaTa `dawaxnagebul~ mkafio bodnen. mainc ra tradicia iyo!
agebulebas18, cxad plastikur gamomxatve- axla ki davakvirdeT mis Tvisobrivobas:
lobas, lakonizmis `gajerebulobas~, Tu pa- gurulTa (iseve rogorc, Cveni yoveli kuTxis,
radoqsul `sisxlsavse purizms~ _ martoo- mag., imerelTa, leCxumelTa, megrelTa, af-
den dakvirvebuli TvaliT ki ar aRiqvamda, xazTa da cxadia, aWarelTa da sxv.) mravalxmi-
aramed sakuTar sulier saxilvelSi uTuod anoba gvizidavs uaRresad cocxali dinamikiT
mniSvnelovnad aRiarebda. swored amitomaa, (Tumca ufro dinji, zogjer Zalumad monu-
rom mag., daviT kakabaZiseul kolaJebSi ub- menturi _ svanurisa da raWulis darad _ ni-
ralod sxva xerxebiTa da meTodebiT, Zalze
muSebic gvaqvs). da mainc _ guria am Tvalsaz-
gabeduli da amasTanave TavdaWerili `avan-
riT gamorCeulia: `Sida~ poliritmiiT, Sexa-
gardistuli~ midgomebiT _ arsebiTad imave
mebaTa uecrebiT, emociuri efeqturobiT, ba-
rigis sulier-esTetikuri sazomebi da orien-
nis metad rTuli, magram `logikurad~ uzado
tirebia moxmobili, rac Tugind samTavisis

37
svlebiT, didi faqturuli simdidriT, kri-
Tanadroulad energiulad `denad~ da iqve _
manWulis samusiko `avanturulobiT~ da Tavi-
`gansrulebul~ fasadSi oda-saxlis ritmu-
seburi `sivrcierebiTac~ (es merab berZeniS-
lad maRalwesrigian da Tan `gaxsnil~ ierSi da
vilis TqmiT, `mTebis gadaZaxilis~ melosic
bolos mis eqsperimentul, uzadod amomwurav
qmnilebebSi. aseTi midgoma maT erTi kultu- aris)! mTlianobaSi ki guruli simRera qarTu-
ris TvalsaCinod nair, magram imavdroulad li vokaluri mravalxmianobis fantastikuri
`erTZirian~ gamoxatulebebad aqcevs. samive magaliTia, marTlac `avangarduli~. igi, ro-
zemoT aRniSnul fenomens. marTalia, daviT gorc esoden mniSvnelovani Semadgeneli zo-
kakabaZe `oficialuri~ profesiiT ar yofi- gadqarTuli samusiko tradiciisa, Tavadac
la moqmedi arqiteqtori, magram misTvis, mag., aris msoflio kulturuli memkvidreobis sa-
dizaini rom metismetad axlobelia, missave ganZuri. masSi arc Tu iSviaTia harmoniulad
xelnakeT kolaJebSic aSkaraa. garda amisa, ara Zalze tevadi monacvleoba `samoTxisebri~
mxolod mis mier daxatul xuroTmoZRvrul silamazis bgeradobisa da iqve, metad `mWaxe~
`xilvaSi~, aramed scenografiis Tavis droi- disonansebisa (Tavisi nairferi sekundebisa
sTvis realur sivrceSi realizebul nimuSeb- Tu kvintebis simZafriTurT). risame ufro
Sic19, man naTelyo ara mxolod Zlieri da swo- `gamaogneblis~ moxelTeba Tanamedrove in-
red `xuroTmoZRvruli azrovneba~, aramed teleqtualuri da ara mxolod spontanuri
masStabi da gaqanebac am saxis azrovnebisa! is jazis yvelaze mowinave garRvevebSic ki, didi
TiTqosda Cvens realobaSi marto itevda sa- iSviaTobaa. es aris sakvirvelad srulfaso-
kuTar TavSi `bauhauzis~ sakeTebel saqmesac.… vani samusiko sistema. amdenadac, sulac ar
iyo SemTxveviTi, rom rogorc irkveva, igor
18
В. Беридзе, Некоторые аспекты грузинской купольной stravinski _ XX s-is samusiko Ziebebis gan-
архитектуры, Тб., 1079.
19
n. asaTiani, qarTveli mxatvrebi da Teatraluri xe- maxorcielebelTa Soris erTi wamyvanTagani,
lovneba, Tb., 2006. Rrmad ecnoboda da sistemurad imecnebda gu-
samson leJava

ruli polifoniis nimuSebs. da, rac mTavaria, (amis `matriculi~ magaliTia `mze Sina da mze
sakuTari xeliTac gadahqonda isini notebze, gareTa~), Tumca farTod aqtualuri araru-
amis SEsaxeb mxatvar levan WoRoSvils auwya ralur, `arafolklorul~, `swavlul~ wreeb-
Sveicarielma galeristma lukas aH nCinma. igi Si Cveni mravalxmianoba XIX s-is meore naxevar-
am samusiko formas gansakuTrebiT yuradsa- sa da ufro metad _ XX s-is dasawyisSi xdeba,
Rebad Tvlida (samarTlianadac!). am SemTxve- Tanac qarTvel profesional musikosTa mxri-
vaSi sagulisxmoa, rom man, rogorc msoflio vac (am TvalsazrisiT, Cven Zalian davigvianeT
kulturuli memkvidreobis (da ara mxolod _ rogorc gamokveTs giorgi nadiraZe).
musikis) didma mcodnem da gamorCeulma eru- aq yuradRebamisapyrobia is, Tu rogor
ditma, Sesadarebeli masalac Cinebulad ico- sivrceSi, ra saxis garemoSi JRerda gurulTa
da da, cxadia, miT ufro mniSvnelovani xdeba polifonia.
misive es gansakuTrebuli enTuziazmi! Tuki gaviziarebT igor stravinskisave
sagulisxmoa, rom XX s-is dasawyisSive, mosazrebas am samusiko formis garkveul mi-
ramdenadme firosmanaSvilisadmi yuradRebis marTebaze evropis renesansul musikasTan, ma-
gaRviZebis msgavsad, Secnoba qarTuli (maT Sin saWiro xdeba Temis gaRrmaveba: aRniSnuli
Soris guruli) mravalxmianobisa _ gamZafr- TvalsazrisiT sayuradReboa, rom kolxuri
da da gafarTovda. igi CvenSic ukve mraval- oda-saxli (romelSic cxovrobdnen da kidec
nairi formiT gadioda sakuTari aRmomacene- mRerodnen gurulebi), Tavadac e.w. `emansipi-
beli samyaros sazRvrebidan (amis sxva rigis rebuli~ kulturis gamovlenaa _ is TviTve
magaliTia niko sulxaniSvilTan TiTqosda e.w. warmoadgens _ arsebiTad soflur xis `pa-
`folklorsa~ da `swavlul~ xelovnebas Soris lacos~. da Tu bunebrivia, rom uSualod re-
kargad cnobili `gardamavlobac~)20, xolo nesansuli sulac araa, is rogorc Sua sauku-
adgilobriv Tu ucxoel dainteresebul-
38

neTa, ise ufro arqauli sacxovrisis koncef-


Ta mxriv, misive Cawera xdeboda ara mxolod ciaTa Semcvleli aris, oRond ukve sakuTari
sanoto sistemiT, aramed akustikuradac, kulturis konteqstSi. igi `gaxangrZlivebu-
xmovanad, audio Canaweris saxiT, rac XX s-is li feodalizmis~ Semdgomi epoqis, anu axali
dasawyisSi yovelive `uCveulosadmi~ mizansw- drois `Svilia~ (XVIII s-is miwurulis, ufro ki
rafvis zogad tendenciasac esadageboda. XIX s-is da XX s-is pirvel aTwleulTaA gamov-
dRes qarTuli samusiko mravalxmianoba linebaa), da Zalian pirobiTad, `neorenesansu-
ukve saerTaSoriso fenomenia, iuneskos mier lic~ ki aris (miT umetes, Tuki missave struq-
aRiarebuli da yovel kontinentze miRebu- turaSi arsebuli, Tu `CarTuli~, wminda saero
lic mravali dainteresebuli piris mxriv klasicizmis garkveul gamoZaxilsac gavixse-
_ safrangeTSi moRvawe qarTvelma, batonma nebT). daismis kiTxva: xom araa SesaZlo, rom
oTar patariZem isic ki Sematyobina, rom am guruli polifoniis maRalganviTarebuli
qveynis araTu qalaqebSi, aramed soflebSic formebi dabadebuliyo oda-saxlisa da misi
ki, arsebobs tradiciuli qarTuli simReris karmidamos garemocvaSi _ yovel SemTxvevaSi
Semswavleli ansamblebi! es miT ufro sagu- dRevandlamde motanili formebis saxiT? did
lisxmoa, rom frangebs Tavadac aqvT (gavixse- siZveleze am polifoniisa dabejiTebiT SeiZ-
noT Tundac klemans Janekeni) metad mdidari leba saubari misive uarqaulesi fesvebis gamo.
da ganviTarebuli mravalxmianoba! raRa Tqma ar gamovricxav, rom erT-erTi `ganwyobiTi~
unda, tradicia qarTuli mravalxmovanobisa inspiraciis wyaro am pirveladi arqaulobisa,
Zalian Zvelia da droSi didad unda scilde-
adre sacxovrebeli, magram mogvianod sameur-
bodes ioane petriwiseul dadasturebas. ase
neod qceuli, SedarebiT martivi Senobebis si-
fiqrobs mag., dimitri arayiSvili, romlisaT-
vrcec SeiZleba yofiliyo. Tavisi naxevradb-
visac Cveni mravalxmianoba uxsovari droisaa
neli interierebiT, miwuriatakianobiTa da
20 g. nadiraZe, niko sulxaniSvili, Tb., 1937. keris sakralurobis gamokveTiT _ gurulebi
samson leJava

xom keris cecxls, apolon wulaZis Tanaxmad, ra Tvisobrivoba Cans firosmanaSvilis


rogorc cocxals, ise esaubrebodnen. iseve, SemoqmedebaSi avangardistTa mxatvrobasTan
rogorc sofluri odis dominanturobisas ar mimarTebis TvalsazrisiT?
gamqrala ZvelTaZveli, karmidamos aqtiuri igi, rogorc ukve iTqva, wminda avangardi-
Semadgeneli, sada sakraluri keris `damcavi~ stad miCneuli verasgziT iqneba, miuxedavad am
nagebobani, virtuozulad qceul gurul sim- principebis mimdevar mxatvarTa mxriv misdami
ReraSic, (romelSic oda-saxlis zeimurobas wrfeli, Zalian intensiuri da Rrma interesi-
amasTanave savsebiT esadageba) ZvelTaZveli sa. cxadia, mag., rom Tundac mixeil lariono-
keris idumalebac ar ganqarvebula Tavad mu- visagan gansxvavebiT, igi arc `primitivistia~
sikalur wyobaSic! ase rom, guruli simRerac _ es xom `konceptualuri~ midgoma iqneboda,
Rrma `palimfsesturobis~ matarebeli gamo- rac gamoricxulia araTeoretikos, zogjer
dis. Tumca cxadia, rom es Tavad oda-saxlsac ki vizioner firosmanaSvilTan. igi arc mag.,
Seexeba, vinaidan masSic (mis bevrad adreul sa- e.w. `mesame kulturis~ warmomadgenel anri
xlebTan wilnayar konstruqciebSic, da Rrmad rusosTan SeiZleba iyos dawyvilebuli, vinai-
semantikur dekorSic), araTu ar dakargula, dan, rogorc Tavad frangebic aRiareben, nika-
swored simReris analogiurad, mravalaTas- la didad aRemateba am uTuod Zlier, magram
wleulTa, ZvelTaZvel epoqaTa Soreuli eqo, vfiqrob, cota ar iyos `egzotist~ xelovans
aramed igi metad Zlierad gamJRavnda kidec! (rac albaT, ufro specifikaa, vidre nakli).
da mainc, Cven mxolod sacxovrisTa da rogorc Cans, firosmanaSvilis mravalS-
namReris `urTierTSexmoba~ ver dagvakmayo- rianoba ubralod Seudarebelia. igi uarqau-
filebs. imazec unda vifiqroT, Tu ra saxis lesic aris, da metismetad Tanamedrovec _
bunebrivma garemom aRmoacena guruli po- am niSniT TiTqosda `hkravs~ dros da maRl-

39
lifonia. ai swored aq, Cven did daxmarebas deba JamTa mier motanil, konkretul para-
gviwevs cnobili qarTveli filosofosis digmebze.
zurab kakabaZis naazrevi, romelmac Zalze amasTan erTad, is sakuTari drois kul-
sworad dainaxa, rom guriaSi mTagoriani, turis gamomxatvelic sisruliT aris. msofl-
ulamazesi landSaftis cincxali, aRmafr- gancdiT Zalian axlosaa e.w. `xalxur~ kultu-
Tovanebeli dinamika didad xelSemwyobi rasTan, maT Soris, vizualur folklorTan _
unda yofiliyo guruli simReris tempera- yvelaze metad ki sakuTriv saflavis qvebTan,
mentiani, moZravi, zogjer TviT `eqspansu- (romlis personaJebic mis gmirTa samyaros
ri~ svlebisaTvis, romelic, simarTle rom albaT `SenobiT gaesaubrebodnen~ aSkara ur-
iTqvas, renesansulze metad, ufro barokos TierTmcnobelobis gamo). magram cxadia, rom
`temporalurobas~ enaTesaveba, Tumca isic firosmani aris ara anonimi ostati, aramed
viciT, rom gurulebs sul sxva saxis, dar- mkafiod individualuri, gamorCeuli figu-
baisluri, WvretiTi, Svebismomgvreli, Rir- ra, Tumc ki arasgziT subieqtivisti, arasg-
seuli, dinji da `sagalobliseulad~ idu- ziT _ individualisti! misi individualuro-
mali, TavdaWerili simReris Tqmac uyvar- bis grandiozuli Zala ufro metad sakuTari
daT, romelic sulieri STambeWdavobiTa da kulturis samyaros suraTis, misi saxilvelis
siRrmiT, aranakleb faseulicaa, vidre `kvi- koncentrul gamoxatvaSi vlindeba da arasg-
matkrimanWuliani~, esoden efeqturi maTive ziT am wamyvani veqtoridan, da orientirebi-
namReri. mainc ra nairgvari (ritmuladac!) dan `gadacdenaSi~, rac gamoricxulic aris.
formebia, Tundac am momcro kuTxeSic ki, man xom mTeli arsebiT Seisisxlxorca tradi-
Cveni sasimRero kulturisa (rom aRaraferi ciuli, ruraluri `miwis~ kulturis energiac
iTqvas mTel saqarTveloze)! da misgan momdinare uRrmesi, amouZiebeli ga-
axla ki kvlav davubrundeT saTaurSi mocdilebac, Tumca Tanadroulad _ Tbili-
dasmul problemaTa wres. sis urbanul sivrceSi, rogorc diadi ostati,
samson leJava

bolomdis `gaifurCqna~ Tematuradac, xato- da, vfiqrob, umjobesi CuqurTmis `aRmom-


vanebiTac da formiTac. es ise moxda, rom am cenebelic~ kia oda sakuTar TavSi. ase rom,
geniosma sakuTar TavSi daitia mexsiereba ara misi `saxilvelis~ mravlisdamtevloba aS-
mxolod sakuTari, aramed mTlianobaSi, ka- karaa. da mainc _ mTeli `palimfsesturo-
cobriuli kulturis araerTaTaswlovani ga- bisas~ (kvlav analogiaa firosmanaSvilTan),
mocdilebisa, rac marTlac uiSviaTesia! niko isic axali drois fenomenia (XIX s-is 70-iani
firosmani _ esaa movlena, matarebeli didi _ XX s-is 20-iani ww.), demokratizaciasTan
pasuxismgeblobisa samyaros winaSe. da socialur dinamikasTan SekavSirebuli.
Zalian momcveli tevadoba kulturuli amasTanave, marTlac ormxrivi ianusiviTaa _
mexsierebisa, uzarmazari diapazoni, am Tval- uWvrets gardasuls, iTvisebs masSi arsebul
sazrisiT _ daitia aseve, kolxurma oda- yovelsave faseuls sakuTari kulturuli
saxlmac. rogoriRa iyo misi Tavgadasavali? `filtris~ arsebobisas, magram pirvelyov-
es nageboba, firosmanaSvilis fenomenisa ar lisa, `amzadebs~ im did momavals, romelic,
iyos, axali drois movlenaa da, amasTanave, rom ara komunisturi mmarTvelobis xana,
bevri risame sinTezirebas axorcielebs _ Tavis TvalsaCino rols ukeT Seasrulebda
Tavisi `geStalturobiT~. Tuki aRnagobis TaobaTa gemovnebis daxvewisaTvis _ Tavisi
wess davakvirdebiT, gavixsenebT, rom qarTul uzado sinatifiTa da xSirad `aristokratu-
eklesiaTa (garda gardamavali xanisa), for- loba-ubraloebis~ dauZabveli SeTavseba-
maTagebis wesTan mas bevri ram aqvs saerTo, SexamebiT. masSic sinTezirda urbanuli da
rac Cans mkafio geometrizmSi, kristaluro- ruraruli sawyisebi. igi, cxadia, ruraluria,
baSi, siluetis sada sisavseSi da sxv. is lamis rogorc sofluri kar-midamos dominanturi
imave ganwyobis aRmomacenebelia, rogori- Semadgeneli, rogorc Sesisxlxorcebulic
40

sac, giorgi marsagiSvilis SexedulebiT, Cve- ki sameurneo nagebobaTa `plastikasTan~ da


neburi eklesiebi. amasTanave, Tu ufro ad- konstruqciebTan, xolo ufro farTo azriT,
reul oda saxlebSi, kerZod ki maT svetebSi sazogadod _ soflur yofasTan. magram gan-
saeklesio CuqurTmisa da ZvelTaZveli ste- sxvavebiT arqauli, miwuriatakiani da misi
lebis samyarosTan gadaZaxili gvaqvs, ufro mxolod nawilobriv winamorbedi patafica-
axal aJurul dekorSi ixilveba aRiarebuli ra saxlisagan, masSi Tanadroulad sWvivis
`sacnoboba~ uZvelesi kolxuri brinjao- `urbanuli~ informacia, anu `uwyeba~ imisa,
si, kerZod sartylebisa, balTebisa Tu sxv. rom aq Zalian gaZlierda qalaquri kultu-
amasTanave, oda-saxlTa Weris gamamSvenebe- ris wili21. es Cans komfortulobis zrdaSi,
li xonCa Tu yovelTvis ara, zogjer mainc _ interieris Sidamowyobilobis mkafio evro-
darbazis gvirgvinis Semaxsenebelia. da Tuki peizaciaSi sakuTari Tvisobrivobis SenarCu-
misi uSualod sivrciTi ganmgrZobi arc aris, nebisas, da `axali~, beWduri mwignobrobis po-
yovel SemTxvevaSi, semantikurad memkvidrea pularizaciaSic (Tavad maxsovs, ra mdidari
darbazisa radgan centris, `Suagulis~ maaq- wignTsacavebi iyo SemorCenili TiTqosda miy-
centirebuli usaTuod aris _ rac tradi- ruebul soflebSi, rac Tavs iCenda revolu-
ciuli fuZe-paradigmis did simdgrades mow- ciamdel xanaSic da Cans bevrad ufro adrec).
mobs (am sakiTxebs Teimuraz Ciqovani da lon- da bolos, mivubrundeT gurul polifo-
ginoz sumbaZe Seiswavlidnen). imavdroulad, niur simReras. xSirad mas adareben jazs. raa
es Senoba Tavisufal dialogSi Sedis e.w. ar maT Soris saziaro, da ra _ ganmasxvavebeli?
nuvos nimuSebTan, oRondac Zalian didi, sa- saziaro pirvelyovlisa improvizaciulobaa,
kuTari sulieri gamocdilebis gaTvaliswi- erTgvari `nakadismieroba~ iqve dabadebul-
nebiT, ornamentis struqturaSic. mxolod aRmocenebuli melosisa. Tumca am ori samu-
garegani dakvirvebiTaa xandaxan `modernis~
s. makalaTia, samegrelos istoria da eTnografia,
21

mgvani, Tumca realurad gacilebiT mwyobri Tb., 1946.


samson leJava

siko formis aRmocenebis garemo srulebiT Cans! am musikaSi monatrebaa miwis SeubRalavi
gansxvavebulia. guruli polifonia, pirve- `vitalurobisac~, da Sefarulad Sori samSob-
lyovlisa, ruraluria, uSualod amomavali los sivrceebisac _ mSfoTvare, gangaSian,
Tavisi sakuTari, mSobeli garemocvidan, mi- gaucxoebul da raRac gamoucnobi idumale-
wiseuli da `niadagismieria~, yurs miapyrobs biT aRvsil, Zalze ambivalentur, `kolosur~,
nakadulis xmianobas, Citis galobas, fo- caTambjenTa wyebiT daRdasmul, megapolisur
TolTa Srialis bgeradobas, isisxlxorcebs garemoSi. jazis (mag., bibopis) mZafri eqspresia
Tugind ToxiT Sromisas, ganmeorebad moZra- didwilad swored misandobelis, mSobliuris,
obaTa xasiaTsa da dinamikas, `Wvrets~ mTaTa saimedos miuwvdomlobiTaa ganpirobebuli.
dinamikur siluetebs, `akvirdeba~ yvavilTa araiSviaTad, igi xan lamis isteriulad mxia-
gamouTqmel silamazes da yovelsave amas ar- rulia, xanac gaSiSvlebuli sulSeZrulobi-
sebiTad gardasaxavs. es namReri misteriu- Taa Camagonebeli. Zalian mdidari morfolo-
ladaa wilnayari, TviT gaSinaurebulic kia giis dros, misi arqiteqtonika TiTqosda pika-
bunebis ritmebTan da maT Targmanebas war- sosebr `ngreva-SenebiTia~, nakleb mwyobric,
moadgens. igi mTeli samyaros sulis SemgrZ- oRond tradiciuli gagebiT.
nobelia, anu frangi kompozitoris andre sxvaa guruli polifoniis `bgeraTxu-
Jolives sityvebiT _ `kosmiuri adamianis~ roTmoZRvreba~ _ mTeli Tavisufali imp-
mier qmnili movlenaa. amasTan, uzenaesis me- rovizaciulobisas, igi ganuzomlad ufro
xotbec, da Rrmad ekologiuric.... mwyobradaa aRnagi. es ar aris jazisebri, zog-
rogoriRaa jazi? igi mainc nakleb `Suagu- jer labirinTis Semaxsenebeli, usasrulo mu-
liseulia~ da Taviseburad `mravalmimarTu- sikaluri `mogzauroba~. es aris ufro `cxad-
lebianic~, araanonimur individTa gamorCeu- geziani~, da aseve Sinaganad mtkiced wesrigia-

41
lobas masSi cxadia, ukve Zalian didi mniSvne- ni, ufro garkveuli `mdinarebis~ matarebeli,
loba aqvs. am mxriv tradiciuli erTobis suli gnebavT ierarqiulobis maRiarebeli forma.
ufro metad mainc gurul polifonias axasi- is, miuxedavad `emansipirebulobisa~, oda-sa-
aTebs. jazis `evropulad~ instrumentuli xlis agebulebaSi CarTuli CuqurTmis darad,
SesaZleblobani, cxadia, didad farTovdeba, sknelTakavSiris Rrmad SemgrZnobia, amas-
xan ki `TviTkmaric~ xdeba, maSin roca guria- Tan mkvidri fenomenia, rogorc jerac kidev
Si Conguri upiratesad Tanmxlebi iyo, xolo tradiciuli, maT Soris saeklesio sagalo-
ufro mogvianod, Congurs `Sexmobili~ gita- belTa diadi kulturis monaTesave, SeubRa-
rac rodia im masStabisa, rogoric romeli- lavi gamovlena. da mainc, guruli simRerac,
me sul mcire jaz-bendic ki. igi, upiratesad, sisruliT mJReri Tavis sakuTar sivrceebSi,
vokalurobas atarebs. Tanac gurulTa namRe- zogadad aqtualurad iqca (farTo azriT),
ri xSirad SedarebiT uSualod ritualuria, ukve sul sxva rigis, urbanuli `swavluli~
tradiciul yofaSi CarTuli, da ara mTlad kulturisaTvis _ da ara mxolod igor stra-
`swavlulad gaprofesionalebuli~. igi pirve- vinskis22 avangardistul ZiebaTaTvis (misgan
ladia da pozitiuri energetikis matarebeli. gansxvavebiT, guruli `simReris mTqmelni~ ki
jazis msoflgancda ki, sadac moxda afro-ame- ar eZieben, aramed albaT, ufro `acxadeben~
rikulisa da dasavluris unikaluri sinTe- Sefaruls _ niko firosmanaSvilis msgavsad).
zi, Zlier tkiviliania _ amerikul jazSi _ amgvarad, ukve XX s-is dasawyisidanve, gu-
xSirad tragizmi miwidan mowyvetisa, misdami
ruli polifonia nel-nela `gadis~ Tavdapir-
Zaxili Tu xmobaa, upiratesad wamosuli Tav-
veli wiaRidan, TandaTan Sordeba fesvebs,
dapirveli afrikuli fesvebidan. aq paTosic
sabWoTa xanaSi ki ukve faqtiurad ZaliT ga-
aris, da xSirad gulsaklavi nostalgiac, gan-
daiqceva absurduli ideologiis ruporad,
sakuTrebiT saqsafonis gamoucnobi kaeSniT
aRvsil, wminda `urbanul~ bgeradobaSi rom 22
М. Друскин, И. Стравинский, Л. 1982.
samson leJava

rac misTvis sabolood Zalze arasaxarbielo oRond universaluris moxelTebis mZafri


aRmoCnda! mTlianobaSi mas sul sxva tipis, ndoma, meore mxriv!…
didwilad ucxo kulturam miayurada, magram ase rodia firosmanaSvilTan, romelic
es, Cans, misive avTenturobis daissac moas- imdenad ki ar qmnis, aramed ufro `hbadebs~
wavebda, vinaidan, dRes mag., sufrasTan, Cais Tavis xatovanebas. raRac, srulebiT Seucno-
smisas Tqmuli `xasanbegura~ Tu `ieriSi~ co- beli arxebiT aris SekavSirebuli igi dasaba-
taTi absurdul STabeWdilebas axdens _ mas mier sawyisebTan, da, amdenadac, ganuzomlad
socialur-kulturuli konteqsti aSkarad ufro `kosmogoniuria~ misi xelovneba, vidre
aklia! profesiuli, sakompozitoro musika es avangards surda, magram yovelTvis rodi
marTalia, ikrebs mis monapovrebs, magram es, ZaluZda; axla oda-saxls rac Seexeba: igi arc
cxadia, sul sxva rigis fenomenia. Cven jer- korbuziesebr metwilad `wmindad~ racion-
xanobiT mainc ver SevZeliT am unikaluri aluria, da arc mis van der roes msgavsad _
formis iseTi gaTaviseba, rom `arasamuzeu- `maTematikurad~ uzado proporciaTa mqo-
mod~ Segvesisxlxorcebina da axali strate- ne, magram mainc SedarebiT _ civi. masSi Cans
giebisaTvis migvegno misive `sxva sicocxlis~ xuroTmoZRvruli `logosic~, da amasTanave
gasagrZeleblad. jazma, marTalia, mniSvne- cocxali, `xelTqmnilobidan~ momdinare mci-
lovnad Caanacvla avTenturi folklori, re niuansovani `asimetriebic~. mTeli uza-
magram misi improvizaciuli `suli~ sulac ar do gamarTulobisas, aq ufro `gumaniseuli~
daviwyebia da sakuTari uZlieresi niSac mo- moxelTebaa proporciaTa daxvewilobisa da
Zebna, rasac, samwuxarod, qarTuli kultura nawilTa urTierTSeTanadebisac, vidre `Seu-
sasurveli organulobiT jer ver axerxebs, valad zusti~ ageba. odaSi xom Taviseburi
magram es ukve sxva saubris Temaa, Zalian aq- ritmuli `feTqva~ da TiTqos TviT gangrZoba-
42

tualuri CemTvisac, rogorc `neofolklo- caa bunebisa, oRond sakuTari `sistemurobis~


ruli~ interesebis matarebeli praqtikosi SeubRalavad. aris Jamiseulobac _ stiqiaTa
musikosisaTvis, da ara mxolod vizualuri zemoqmedebis dros aRmocenebuli `Canawe-
xelovnebis istorikosisaTvis. ris~ saxiT _ (xis masalaSi rom Cans), da raRac
axla ki daismis mniSvnelovani kiTxva _ zedrouli `Camoqnilobac~ formisa. arsebobs
riTaa aRmatebuli, Tuki aris, modernizmi- msubuqi `organikac~, da naTelaRnagi teqto-
saTvis aqtualuri qarTuli kulturis sami, nikac, rac mowmobs sul sxva saxis sinTezs _
zemoTganxiluli gamoxatuleba sakuTriv doniTa Tu xarisxiT ZneladaRsamatebels.…
modernistul xelovnebaze? albaT imiT, rom da bolos _ ra gamoarCevs gurul po-
modernizmi, swored rom ganaxlebuli siRr- lifonias? masSi vxedavT Zlier, arasagange-
miTi sulierebis mosurne, mainc `didi manZi- bo, cxadia, araxelovnur, ramdenadme TviT
lidan~ `eswrafvis~ Tavdapirvels, SeubRala- `spontanur~ arqaulobas, rac, Cans ufro mi-
vs, `arqetipuls~ _ eZebs mas xan SoreulSi, zani unda yofiliyo, musikaSi erTxans mainc
xan TiTqosda axlobelSi. mokled, xan eg- `neowarmarTobis~ maZiebeli igor stravins-
zotikurSi, xanac kvlav TiTqos sakuTarSi, kisTvis, romlis TiTqosda `gacocxlebisas~,
magram lamis miviwyebulSi. misTvis bevrgan is gegoneba `ebrZoda~ dros. Tumca Tavad gu-
arsebiTi gamodga mxatvrobaSi (mag., eqspresi- rul polifoniaSi srulebiTac ar aris Widi-
onistebTan), konvulsiuri `garRveva~ Tavda- li drosTan, aramed aq ufro `Sekvraa~ uZvele-
pirveli, Tu gnebavT, `premordialuri~ saw- sisa (Tu uSoresisa), da `amJamierisa~. amdenad,
yisebisaken, rac udides Zalisxmevas iTxovda, lamis gamarjvebac kia am musikaSi droze, da
miT ufro, roca avangardSi `fsiqologiu- masSi `sakralur JamTan~ gaigiveba Tu araa,
rad~ urTierTs ebrZoda romantizmidan mom- misi `gamoxmoba~ mainc mJRavndeba. mokled,
dinare hiperindividualizmi erTi mxriv, da `awmyoseuli~, da ara marto `Sorad aRqmuli~
sxvaTaSoris, imav romantizmTan wilnayari, pirvelqmnilobis sisavsem, (romelic Cans fi-
samson leJava

rosmanaSvilTanac, kolxur odaSic da gurul lobas. swored amitom moxda, rom moderniz-
mravalxmianobaSic), Zalian miizida Tavisi mis wamyvan ostatTaTvis saqarTvelo Zalian
srulyofiT modernistul ZiebaTa mimdevar- saintereso qveyana gamodga da maTTvis Rrmad
ni, ufro ki _ matarebelni.… Sesamecnebeli kulturuli monapovrebis Se-
amgvarad, samive zemoaRniSnul kultu- momTavazebelic aRmoCnda. ucilobelia, rom
rul gamoxatulebaSi saqarTvelom Tanac ara saqarTvelom Tavisi seriozuli monapovre-
mxolod sakuTari samomavlo ZiebaTaTvis sa- biT sakuTari kvalic daatyo avangards, da
orientacio, Tu `amosacnobi~ erTob Zlieri man ara pasiurad mimRebis, aramed sulieri in-
formebi Seqmna, romelnic sulierad bevrad formaciis gamcemis rolic ganaxorciela.
tevadi aRmoCnda avangardistTa paTosze, mi- yovelive es gamovlinda xuroTmoZRvre-
zanswrafvebsa an ndomaze....… baSic, ferweraSic da musikaSic. amrigad, ga-
ra iTqmis yovelive zemoT ganxilulis modis, rom avangardis ganviTarebaSi saqarT-
Sedegze? aq cotaTi Soridan dawyeba mogvi- velom Seitana Tavisi sakuTari, srulebiT
wevs: saqarTvelos kultura SesaZloa Seda- realuri wvlili, kerZod _ es gamJRavnda mo-
rebiT kameruli masStabis, magram Zlieri uni- dernistul gamoxatulebaTaTvis aqtualur
versalobis matarebelia. aq aRmosavleTisa formaTa SeTavazebaSi saerTaSoriso done-
da dasavleTis, CrdiloeTisa da samxreTis zec, erTi mxriv, da sakuTriv qarTuli avan-
Zalze nairgvar gamocdilebaTa gadajaWvis gardisaTvis _ safuZvlebis mtkice CayraSi
`alagia~, romelSic aseTi didad Taviseburi _ meore mxriv. marTlac, erTi mcire qveyni-
`kveTis~ Sedegad iqmneba TiTqos warmoudgen- saTvis mag. mxatvrobaSi iseTi didi ostatebis
lad daSorebul sawyisTa organulad maer- `Tavmoyra~, rogornic arian Zmebi zdaneviCe-
Tebeli, Tu `Semkvreli~ sivrce, rac gamor- bi, daviT kakabaZe, petre ocxeli, irakli gam-

43
Ceulad sakuTar, originalur Tvisebriobas rekeli, lado gudiaSvili, feliqs varlamiS-
sZens saqarTvelos, romelic mTeli kavkasiis vili, beno gordeziani, Salva qiqoZe, elene
mravalferovnebis uSualod Tavmomyrelic axvlediani, mixeil gociriZe, klara kveesi,
aris _ anu masSi, SesaZloa Taviseburi `mcire irina Stenbergi, aleqsandr baJbeuq_meliqo-
msofliurobis~ mikromodelic ki yalibdeba! vi da sxvani, cotas rodi niSnavs! aq gamovkveT
es qveyana aTaswleulTa manZilze, uwyveti nana yifianis did damsaxurebas qarTuli `sax-
kulturuli gamocdilebis matarebelia da viTi~ avangardis SeswavlaSi.
XIX-XX saukuneTa mijnazec man sakuTari, Cven- rac Seexeba daskvniT postulatebs Cveni
Si jerac gauazrebeli wvlili Seitana saka- werilisa: ufro konkretulad kidev erTxel,
cobrio sulierebis saganZurSi. magram axali konteqstiT dgindeba, rom:
is ustruqturod ki ar `mieaxla~ evro- 1) niko firosmanaSvili sakuTari Tval-
puli kulturis axal, zog SemTxvevaSi, sak- saCino wvlilis Semtania rusuli, xolo ufro
maod pretenziul avangardistul novaciebs, mogvianebiT TviT franguli modernizmis si-
aramed Zlieri TviTdafuZnebulobiT Seageba vrceSic.
maT sakuTari, da Zalian Rrma monapovrebi, 2) guruli polifoniis fenomenis siRr-
ris gamoc es iyo mxolod da mxolod Tavi- miT wvdomas seriozuli mniSvneloba hqonda
sufali dialogi avangardTan, da ara misi pa- igor stravinskisaTvis. amasTan erTad, am faq-
siuri, midevnebiTi damowafeba _ uzarmazari tormac Tavisi roli iTamaSa imaSi, rom qar-
sulieri gamocdileba, gamobrZmedili sxva- Tuli mravalxmianoba (anzor erqomaiSvilis
dasxva rigis civilizaciaTa saxilvelis wv- didi mecadineobiT) msoflio kulturuli
domiTa da gadamwyvetad warmmarTveli qris- memkvidreobis saganZurad iqna aRiarebuli
tianuli msoflmxedvelobiT, sZenda saqarT- iuneskos mier (aqvea aRsaniSni, rom petre Cai-
velos TviTmyofadi da savsabiT sakuTari kovskis azriT, Cveni samusiko tradicia uzar-
`kulturuli enis~ srulfasovan matareb- mazari memkvidreobaa _ is sasurvelad Tvli-
samson leJava

da kidec, rom gamoCeniliyo Cvens profesiul Tuki parizma (da mTlianad dasavleTma)
wreebSi `qarTveli verdi~). rusuli avangardi gadaarCina da `Seifara~,
3) kolxuri oda-saxli mravalmxriv mniSv- Tavisi sakuTari wvlili am gadarCenis pro-
nelovani rolis matarebelia, gansakuTrebiT cesSi erTxans saqarTvelomac Seitana _ isic
daviT kakabaZis SemoqmedebisaTvis, romelic aRmoCnda stumarTmoyvare asparezis SemTa-
avangardistuli nakadis sruluflebiani war- vazebeli rusuli avangardis cocxali funq-
momadgenelia, Tumca saqarTveloSi profe- cionirebisaTvis, da metic, gaxsnili dialo-
siuli wreebisa da saxelmwifos didi movaleo- gisaTvis qarTulsa da rusul kulturebs
baa, rom misi saxeli gacilebiT ufro aqtiu- Soris ufro farTo azriT. Tuki pirquSi,
rad iqnas gatanili saerTaSoriso asparezze. gaucinari, imperiulad warbSekruli mosko-
swored am movlenis axsna, ufro sworad ki vi, imxanadac mxolod zewola-Zalmomreobis
sakiTxis dasma aRniSnuli mimarTulebiT _ eniT gvesaubreboda (da es axlac asea), gul-
CvenSi interdisciplinaruli kvlevebis ga- gaxsnili Tbilisi, pirveli damoukidebeli
saRrmaveblad, warmoadgenda SemoTavazebuli respublikis dros, sul sxva gzas daadga _
werilis mTavar mizans. Seifara rusi mxatvrebi da mwerlebi, farTo
rac Seexeba Semdgom strategias; es aris asparezi mianiWa Tugind sergei sudeikins
imis ufro mkafio analizi, Tu 1) konkretu- kafe `qimerionis~ moxatvisas (am sakiTxs Tea
lad ra zegavlena moaxdina niko firosmanaS- tabataZe Seiswavlis). aq qarTuli kulturis
vilma sakuTriv qarTul avangardze Tavis mimReobac Cans da Tbilisuri multikul-
mTlianobaSi. 2) ra roli Seasrula Cvenma turulobis Zalac, romelsac organizebas
polifoniam avangardTan axlos myof musi- uwevda sworedac qarTuli kultura, romli-
kosTa profesiul wreebSi _ Tanac rogorc saTvisac amasTanave `TaTaric Cveni Zma ari
44

damoukideblobis periodSi, ise ufro mog- Cvensa da somexeb Sua ganyofiloba ra ari…~.
vianebiTac, anu manamdis, sanam CvenSi moder- aq kvlav firosmanaSviliseuli `qarTul-
nizmis devna da Seviwroveba daiwyeboda. am rusul-somxuri~ warwerebic maxsendeba, Tbi-
TvalsazrisiT, Rrma analizs moiTxovs _ lisisve `polieTnikuri~ aRmSeneblobac, imav
mag., qarTuli kulturis didi moamagis, a. Tbilisuri ezos tolerantuli sivrcec, `in-
Cerepninis `qarTuli rafsodia~. 3) gasaana- ternacionaluri Tbilisuri modernizmic~
lizebelia, Tu ra SesaZlo roli Seasrula da kidev bevri sxva ram, rac samomavlo kvle-
kolxurma oda saxlma qarTul profesiul vebisaTvisac Zalian aqtualuria, miT ufro,
xuroTmoZRvrebaSi, risi analizic jer ar rom es fenomeni rodi amoiwureboda mxolod
Catarebula (marTalia, profesionalma xu- `winaresabWouri~ xaniT.…
roTmoZRvrebma igi Seiswavles, magram `praq-
tikuli~ gamoZaxili ramdenad Canda, jerxan-
obiT TiTqmis ar viciT).
mTlianobaSi xazgasasmelia, rom evropu-
li rigis modernizmTan Rrma wilnayarobaSic
kargad Cans, rom qarTuli kultura XIX-XX
saukuneTa mijnaze `evropuli saxlis~ kul-
turul aRmSeneblobaSi kvlavac aqtiurad da
Tavisuflad Tanamonawileobs.
da bolos, Zalian didi interesis aRmZv-
relia is, rom damoukidebeli saqarTvelos
sivrcem, 1918-1921 wlebSi, SeZlo mcire xniT
mainc, gaegrZelebina sakuTriv rusuli avan-
gardis Tavisufali TviTgamoxatvac.
samson leJava

SAMSON LEJAVA the hall), “Dedabodsi” (The Mother Pole - a pillar that
holds the entire structure), and “Gvirgvini” (The Crown
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation - an oculus opening in the centre of the dome). All three
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
are in an almost “isomorphic” affinity with the principle
of “Trinity” inherent within the polyphonic structure of
Georgian folk music (the three voice-parts e.g., bass,
U N D E R ST A N D I N G T H E E SSE N C E second and first - C-F-G), which is based on the idea
O F G E O R G I A N A R T of “wholeness” between the heavenly and the earthly,
where the sound, enriched with sharp dissonant harmo-
Su m m ary nies, moves from within the earth breaking through the
roughness of the soil only to enter and become one with
Part I the translucent sky. This system perfectly corresponds
with the structure of The Georgian Hall, which in fact
Christianity and Folk Art in Georgia is constructed from within the earth and is illuminated
The following work attempts to unveil, within a tradi- through the oculus of its dome.
tionally Christian culture, the inner unity of ecclesiasti- Georgian folk songs are to Christian chants what
cal and folk art - a unity, that without a doubt, was quite ancient halls are to Christian temples, on different levels
prominent in medieval Georgia, although, as it once perhaps, but joined by the same intent - their innermost
was in a pre-Christian era, the signs of sensibility to- wish to unite the heavenly with the earthly through the
wards such a unity are still prevalent within our so called sacred principle of “Trinity”.
“emancipated” culture and one strongly senses this con-
necting “spiritual field” as if emanating between what Part II
once was and what we contemporarily encounter. The Three Tendencies Prevalent in Georgian Modern-
If the deep rooted structure of The Georgian Hall

45
ism of the Late 19th-20th century.
already contained a “matrix” system of its own in the
pre-Christian era, it reached its full culmination within New Age Georgian art, within the paradigm of the avant-
the ecclesiastical architecture of Christianity, and the garde, has contributed three non-modernistic, yet in a
concept of inner space in both events are very similar, broader sense characteristic to modern culture, features,
then the later, Colchian Oda-house, with the essence of to art, architecture and vocal music:
its own, also has much in common with the bright con- 1. Niko Pirosmani - a source of great inspiration in
stitution characteristic to Christian temples in Georgia. Georgian, Russian and later French modernism.
The tombstones, for instance, with their chamber-like 2. The Colchian Oda-house - closely related to
forms, are continuations of the temple reliefs, which is traditional Japanese housing, still remains
strongly evident within their structure and the “steady” unknown [little known?] till this day, even within the
continuity of their symbolic elements. professional field of architecture, though its importance
An analogous movement occurs within Georgian begins to rise again through the 20th century “Stream”
national melos and chant music - during the entire time artists, namely David Kakabadze.
of its clear specificity. The structure of Georgian chants 3. Guruli Polyphonic Singing - becomes an impor-
has an intrinsic correspondence with church architecture, tant source of knowledge for Igor Stravinsky and [inspi-
a close affinity that strongly comes through the sound. ration?] for the creation of his works.
Similar, but more organic affinity, also comes through In conclusion, New Age Georgian Modernism of-
Georgian folk songs (e.g. Mravaljamieri, Rihe etc.,) when fers two fundamental things:
sung inside The Georgian Halls, creating a strong sense A contribution to historical Modernism with some
of “wholeness” between them, as if they were especially borrowed, yet, with its cultural “palimpsestness”, uni-
structured to intimately correspond with each other. versally significant features, especially within painting,
The ancient “triad” principle essential for the con- architecture and music.
struction of The Georgian Hall (which is also known A small yet significant contribution to historical
as “The House of Unity”) is represented by three basic avant-garde, although it was an intensive phenomenon
parts: “Kera” (an “altar”-like fire place at the centre of for Georgian Modernism, especially within painting.
Tamar xundaZe winamdebare werili am gamosaxulebaTa
Sinaarsobriv-saxiTmetyvelebiTi sazrisis
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri amocnobasa da zogierTi reliefis TariRisa
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo Tu identifikaciis sakamaTo sakiTxs Seexeba.
samxatvro akademia opizis monastris wm. ioane naTlismcemlis
saxelobis eklesiis saqtitoro reliefi (sur.
1), rogorc cnobilia, XIX s-is bolomde ekle-
siis samxreT fasadze iyo warmodgenili2 (dRes
igi saqarTvelos xelovnebis muzeumSia dacu-
mefeTa gamosaxulebani li). kompozicia CarCoTi mosazRvrul or da-
tao-klarjeTis moukidebel filazea ganawilebuli. reliefis
yvela gamosaxulebas Tan erTvis ganmartebiTi
IX-X saukuneebis
warwera. aqedan gamomdinare, tradiciuli
xuroTmoZRvrul qandakebaSi
identifikaciiT erT filaze warmodgenilia
mefe aSot I kurapalati (786–826 ww.) eklesiis
Sua saukuneebis qarTuli reliefuri qanda-
gamosaxulebiT xelSi, meoreze ki _ aRsaydre-
kebis mravalferovan repertuarSi erT-erTi buli macxovari da bibliuri mefe-winaswarme-
gamorCeuli adgili istoriul pirTa gamosa- tyveli _ daviTi3. am xerxiT ostatma piro-
xulebebs uWiravs. es pirovnebani metwilad biTad gamijna miwieri da RvTiuri sferoebi,
maRali saero da sasuliero wodebis warmo- romlebsac kurTxevis madli aerTianebs _
madgenelni, taZarTa mSeneblobis damkveT- macxovris Zlier gadidebuli, dagrZelebuli
momgebelni arian. am gamosaxulebebs Soris marjvena `iWreba~ CarCoTi mosazRvrul `mi-
eklesiaTa kedlebze xSirad qarTvel mefeTa wier areSi~ da akurTxebs taZars. qristes gver-
46

`portretebi~ gvxvdeba, romelTa didi nawili diT, `RvTaebriv sferoSi~ vedrebis JestiT ga-
tao-klarjeTis xuroTmoZRvrulma qandake- mosaxuli daviT winaswarmetyveli, romelic
bam Semogvinaxa. es savsebiT bunebrivia, radgan gadmocemebisa da werilobiTi (istoriuli da
swored tao-klarjeTis samefodan iRebs saTa- literaturuli) wyaroebis4, Tanaxmad bagra-
ves bagrationTa samefo dinastia. mefeTa ga-
mosaxulebebi amSvenebda opizis, dolisyanis, saukuneebis qarTuli monastrebi istoriul taoSi,
klarjeTsa da SavSeTSi, Tb., 2007 (pirveli gamocema
tbeTis taZarTa kedlebs, oSkSi ki saero xeli- _ W. Jobadze, Early Medieval Georgian Monasteries in His­
sufalTa wyviladi portreti samgzisaa gamo- toric Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart _ 1992), gv. 28-30,
kveTili. es reliefebi araerTxel ganxilula 80-81, 118-121, 138-141, 252; A. Eastmond, Royal Imagery in
Medieval Georgia, Pennsylvania,1998, gv. 9-34.
qarTvel da ucxoel mkvlevarTa naSromebSi, 2
es reliefuri fila am adgilze naxa g. yazbegma
romlebic maTi daTariRebis, identifikaciis, 1Y 874 wels, ix. Г. Kазбек, Три месяца в Турецкой Грузии,
mxatvrul-ikonografiuli maxasiaTeblebis, Тифлис, 1874, gv. 75-79; g. yazbegi, sami Tve TurqeTis
saqarTveloSi, baTumi, 1995, gv. 102-103.
qarTul-bizantiur istoriul realobasTan 3
Е. Такаишвили, Археолоrические экскурсии, разыскания и
mimarTebisa da sxva problemebs exeba1. заметки, вып. II, Тифлис, 1905, gv. 56-59, e. TayaiSvili-
seuli es identifikacia ZiriTadad gaziarebulia
1
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, М., qarTvel mecnierTa _ g. CubinaSvilis, S. amiranaSvi-
1977, gv. 68-70, 87-88, 120-133; n. aladaSvili, reliefi lis, p. ingoroyvas, n. CubinaSvilis, n. aladaSvilis, g.
opizidan aSot kurapalatis gamosaxulebiT, saqarT- alibegaSvilis… da sxvaTa mier.
velos ssr mecnierebaTa akademia, `moambe~, t. XV, # 7, 4
qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT, t. I,
Tb., 1954, gv. 553-558; k. maCabeli, aSot kuxis reliefi Tb., 1955, juanSeri _ gv. 218-220; matiane qarTlisa _
tbeTidan, macne #5, Tb., 1968, gv. 150-162; კ. maCabeli, gv. 251; sumbat daviTis Ze _ gv. 372-374; giorgi mer-
aSot kuxis tbeTis reliefuri portretis inter- Cule, cxoreba grigol xanZTelisa, Zveli qarTuli
pretaciisaTvis, saqarTvelos siZveleni, №15, Tb., agiografiuli literaturis Zeglebi, wigni I, il. abu-
2012, gv. 74-95; N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nu- laZis redaqciiT, Tb., 1963, gv. 243-319; konstantine
velles données, Cahiers Archéologiques #47, 1999, gv. 77-100; porfirogeneti, De administrando imperio, georgika, t.
D.Winfield, Some Early Medieval figure sculpture from North- IV, nakv. II. g
G amocema da Targmani s. yauxCiSvilisa, Tb.,
East Turkey, Journal of the Warburg and Courtauld Institutes, 1952, gv. 255-256; mose xoreneli, wigni I, Tavi 22, ix. p.
XXXI, London, 1968, გვ. 39-40; v. jobaZe, adreuli Sua ingopoyva, giorgi merCule, Tb., 1954, gv. 56-58, 76, 81-
Tamar xundaZe

tionTa gvaris xorciel winapradaa miCneuli, gumbaTuri eklesiis gamosaxuleba upyria, ma-
bagratovani mefis sulis meoxad gvevlineba Sin rodesac Tavad opizis Tavdapirveli _ VIII-
uflis winaSe. miuxedavad imisa, rom samecnie- IX ss-is taZari warmoadgenda bazilikur nage-
ro literaturaSi opizis reliefi mxatvrul- bobas, romelic aSot IV da misma Zmam _ daviTma
stiluri SesrulebiT IX s-iT TariRdeba da gumbaTurad gadaakeTes9. Tumca, bolodroin-
saetapo Zeglad aris miCneuli5, misi Sinaarsob- deli gamokvleviT ar dasturdeba, rom opizis
rivi datvirTva ki srul TanxvedraSia swored taZris dagrZelebuli dasavleTi mklavi sam-
am epoqaSi Camoyalibebul samefo koncefcias- naviani bazilikis naSTia. es gairkva mas Semdeg,
Tan, arsebobs ganxvavebuli mosazreba mis Ta- rac dasavleTi mklavis CrdiloeTi kedlis
riRsa da gamosaxul pirTa identifikaciaze. ori pilastri CamoiSala da maT ukan erTiani
mecnierTa nawili Tvlis, rom opizis reliefze uwyveti wyobiT nagebi kedeli gamoCnda. es ki
gamosaxulia ara aSot I da daviT winaswarmety- imis maCvenebelia, rom jer kedelia amoyvanili
veli, aramed aSot IV kurapalati (+954 w.) da da Semdeg masze pilastrebia miSenebuli. ase
misi Zma daviTi (932–937 ww.). Sesabamisad, re- rom, eklesiis gegma da saerTo sivrciT-mocu-
liefs isini X s–s miakuTvneben6, Tumca, weri- lobiTi kompozicia X saukunis rekonstruqci-
lobiTi istoriuli wyaroebiT aSot IV-sa da as ar Seucvlia10, anu adreuli taZaric gumba-
misi Zmis _ daviTis monawileoba opizis taZris Turi unda yofiliyo. savsebiT SesaZlebelia,
ganaxlebaSi ar dasturdeba. opizis taZris rom aSot dids gumbaTuri taZari aego, radgan
freskul da satraprzos warwerebSic mxolod tao-klarjeTSi am epoqis mravali gumbaTuri
saxeli aSoti ixsenieba, daviTi ki, ara. rac See- nagebobaa cnobili _ mag., artanujis qalaqis
xeba freskul gamosaxulebebsa da warweras, n. eklesia (IXs.) 11, miZnaZori (830-40-iani ww.) 12, sin-
maris mixedviT aq SemorCenili iyo eqvsi figu- koTi (IX s. Caxazuli jvris tipi), klarjeTis wy-
ra da warwera _ `aSot kurapalati meored ma- arosTavi (IX s. kupelhale)13, orTuli, baRCalo-
kiSla, dorTkilisa, isi (IX s. trikonqebi)14, bana

47
Senebeli opizisaÁ da wmidisa amis saydrisaÁ~ 7.
(tetrakonqi)15 da sxv. danarCeni argumentebi
mkvlevarTa azriT es mxatvroba warwerebi-
daviTis gamosaxulebas exeba, kerZod, misi sim-
TurT XI s-ze adrindeli ar unda iyos (e. i. ro-
cire aSotis figurasTan SedarebiT16. aSotis
gorc aSot I, ise aSot IV mefobis xanaze gviani
figura TviT macxovris gamosaxulebazec didi
droisa) da igi bagratovan mefeTa gamosaxule-
zomisaa, rac am SemTxvevaSi arafers niSnavs,
bebs warmogvidgenda8. ratom unda vifiqroT,
radgan is CarCoTi gamoyofil pirobiT `miwier
rom zemoTmoyvanili warwera aSot IV gamosaxu-
areSia~ warmodgenili. ratom unda gamoesaxaT
lebas miemarTeba roca dinastiuri portrete-
bis rigSi udaod, unda yofiliyo pirveli bag- istoriuli pirovneba _ mefe daviTi ase mkafi-
od mosazRvrul `ciur sferoSi~? aseve, sauba-
ratovani mefis _ aSot I didis gamosaxuleba.
ria daviTis samosis msgavsebaze aSotis saero
opizis reliefis X s-iT daTariRebis erT-erT
samosTan17. Sua saukuneebis saxviT xelovnebaSi
argumentad saxeldeba, is rom qtitors xelT
winaswarmetyvel daviTs ZiriTadad samefo Se-
85, 93, sadac es wyaroebia ganxiluli. samoseliT, Tanac, ama Tu im nawarmoebis Seqmnis
5
n. aladaSvili, reliefi opizidan aSot kurapalatis
gamosaxulebiT, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akade- 9
v. jobaZe, adreuli Sua saukuneebis qarTuli monas-
mia, `moambe~, t. XV, # 7, Tb., 1954, gv. 553-558; Н. Аладашвили, trebi istoriul taoSi, klarjeTsa da SavSeTSi, Tb.,
Монументальная слульптура Грузии, М.,1977, gv. 68-74. 2007, gv. 29.
6
n. SoSiaSvili, lapidaruli warwerebi, I, Tb., 1980, gv. 10
d. xoStaria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi,
285-287; W. Jobadze, Early Medieval Georgian Monasteries in Tb., 2005, gv. 87-88.
Historic Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart, 1992, gv. 66; П. 11
i. giviaSvili i. koplataZe, tao-klarjeTi, Tb., 2004,
Закарая, Зодчество Тао-Кларджети, Тб., 1992, გვ. 67–71; A. gv. 44; d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 75.
Eastmond, Royal Imagery in Medieval Georgia, Pennsylvania, 12
d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 162.
1998, gv. 17-19. 13
i. giviaSvili i. koplataZe, dasax. naSr., gv. 31, tab. 3;
7
Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Кларджию, d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 55- 62.
тексты и разыскания по армяно­грузинской филологии, кн. 14
i. giviaSvili i. koplataZe, dasax. naSr., gv. 31, tab. 4.
VII, С-Петербург, 1911, gv. 158-160. 15
r. mefisaSvili, d. TumaniSvili, banas taZari, Tb., 1989.
8
d. xoStaria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, 16
v. jobaZe, dasax. naSr., gv. 29.
Tb., 2005, gv. 88. 17
iqve, gv. 29.
Tamar xundaZe

xanisa da qveynis Sesabamisi samosiT gamosaxa- Sic X s-is qarTuli plastikisTvis damaxasi-
ven. aA mitom, gasakviri ar aris, rom opizis re- aTebeli blokuri skulpturulobis gadmoce-
liefzec bibliuri mefe qarTveli xelisuflis mis survili mJRavndeba. taZris modelic, ro-
msgavsi CacmulobiT warmogvidgeba. rac Seexe- melic sumbats xelT upyria, moculobaTad
ba daviTis saxis msgavsebas aSotis saxesTan18, aris gadmocemuli. sumbat mefis, iseve, ro-
esec zogadad Sua saukuneebis xelovnebis niSa- gorc dolisyanis samxreT fasadis sarkmlis
nia _ wmindanTa da istoriul pirTa saxeebi angelozTa gamosaxulebebis (sur. 3) propor-
erTnairi tipisaa, miwier adamians iseTive ga- ciebic ufro dagrZelebulia, vidre opizis
regnoba aqvs, rogoric ufals. am saerTo kon- reliefisa. opizis kompoziciis yvela gamosa-
cefciidan gamomdinare daviT winaswarmetyve- xuleba ki, figurebic da eklesiac, erT, foni-
lisa da aSot mefis saxe uflis saxis identu- dan odnav amoweul sibrtyeze Tavsdeba. daba-
ria. daviT winaswarmetyvelis uSaravandobac li reliefiT Sesrulebuli, disproporciu-
ar aris gasakviri, radgan aseTi ram xSiria gan- li, geometrizebuli figurebis brtyeli ze-
sakuTrebiT adreuli Sua saukuneebisa da gar- dapiri dafarulia samosis drapirebis gad-
damavali xanis nimuSebSi. metic, mag., X s-is iseT momcemi xazobriv-dekoratiuli naxatiT. ga-
maRalmxatvruli ZeglSi, rogoric oSkia, Sara- mosaxulebaTa ukiduresi pirobiTobiTa da
vandis gareSe arian warmodgenilni RmrTismSo- abstragirebulobiT, formaTa sqematizaciiT,
beli da wm. ioane winamorbedi samxreT-dasav- rac figuras pirobiT niSnad, ideogramad aq-
leT karibWis rvawaxnaga burjis `vedrebis~ cevs, kveTis grafikul–ornamentuli maneriT
kompoziciaSi19, asevea RmrTismSobeli da yrma opizis reliefi VIII-IX ss-bis Zeglebis _ gvel-
ieso daviT kurapalatis stelaze. arc isaa desis kankelis, usaneTis qvajvaras, wirqolis
uCveulo, rom opizis reliefze daviTis ga- reliefis, zarzmis feriscvalebis Weduri xa-
mosaxulebis Tanmdevi ganmartebiTi warwera tis, Telovanis „jvarpatiosnis“ eklesiis
48

mxolod mis saxels gvamcnobs, winaswarmetyve- freskebis gamosaxulebebs metad ukavSirdeba,


lis aRniSvnis gareSe. Tanadroul da ufro vidre dolisyanisa Tu X s-is maarqaizebeli
gviandel nimuSebSi winaswarmetyvelni xSirad stilis sxva reliefebs. ufro metad ki, opizis
mxolod saxelebiT moixseniebian, mag., wirqo- kompozicias dolisyanis sumbat mefis qanda-
lisa (VIII-IX ss)20 da burnaSeTis (X s.)21 reliefe- kebisgan Sinaarsobrivi mxare _ RvTivkurT-
bis warwerebSi daniel winaswarmetyvilis mxo- xeuli mefis gamosaxvisadmi damokidebuleba
lod saxelia aRniSnuli. d D a bolos, erT-erTi ganasxvavebs. opizis reliefSi miwieri mefe,
sakamaTo sakiTxi opizis reliefis mxatvrul misi gamosaxulebis didi zomis miuxedavad,
Sesrulebas exeba. kerZod, imas, rom VIII-IX ss- mokrZalebulad aris warmodgenili, rac misi
bis qarTul plastikaSi gabatonebuli sibr- „ciuri sferosgan“ gamoyofilad, calke, Car-
tyobriv-grafikuli stili Semdgom xanaSic
CoTi mosazRvrul filaze warmodgeniT gad-
ganagrZobs arsebobas, da rom am mxrivac opi-
moicema. am reliefSi mefis bibliuri warmo-
zis reliefi X s-is nimuSad SeiZleba miviCnioT.
mavlobis dasturis garda, xazgasmiT aris gad-
amis damadastureblad dolisyanis taZris re-
mocemuli sulis xsnis qristianuli koncef-
liefebia moxmobili22. Tumca, dolisyanis sum-
cia, rac gamosaxulebaTa Tanmdev sityvebSic
bat mefis gamosaxuleba (sur. 2) ufro maRali
ikiTxeba, mag., qtitoris ganmartebiTi warwera
reliefiT, horeliefuradaa gamokveTili, ra-
mxolod mis saxels gadmogvcems da ar miuTi-
18
iqve, gv. 29. Tebs wodebriv xarisxs. es ki imas unda niSnav-
19
v. jobaZe, dasax. naSr., gv. 129. des, rom aSoti uflis winaSe mxolod Tavisi
20
T. xundaZe, Zveli aRTqmis siuJetebi reliefur saxeliT anu pirovnulad warsdgeba da ara, ro-
fragmentebze wirqolidan, Academia, t. II, Tb., 2001, gv.
81-92, il. 1, 3.
gorc mefe an kurapalati. sainteresoa aseve,
21
T. xundaZe, bibliur winaswarmetyvelTa (danieli eklesiis gamosaxulebis Tanmdevi warwerac _
da iona) saswaulebrivi xsnis Temebi X s-is qarTul `eklesiaÁ~. aseTi zogadi saxeldeba SesaZloa,
qvaze kveTil reliefebze, literatura da xelovneba,
konkretul, opizis taZarTan erTad, zogadad
#1, Tb.,1999, gv. 111.
22 v. jobaZe, dasax. naSr., gv. 29. qristianuli eklesiis xatebasac warmoadgen-
Tamar xundaZe

des, eklesiisa, romlis gziTac (eklesiuri sumbatis mefur ambicias gamoxatavs misi Sara-
cxovrebiT) SesaZlebelia sulis xsna. imavd- vandmosiloba da calke, RvTaebrivi mfarve-
roulad, aSoti eklesiis mfarvelad, patronad lis gareSe damoukideblad warmodgena. amasve
warmogvidgeba. grigol xanZTelic Tavis samg- adasturebs misi gamosaxulebis Tanmdevi Rr-
loviaro sityvaSi xom ase mimarTavs mas _ „hoi, madCakveTili da singuriT daferili warweris
mefeo Cemo Zliero da didebulo, simtkiceo teqstic _ `qriste adide mefe Cueni sumbat~.
eklesiaTao da zRudeo qristianeTao...“23. aqe- igive teqsti meordeba samxreTi fasadis sark-
dan gamomdinare, am kompoziciis mTavari idea mlis Tavze (sur. 4) gamokveTil warweraSi, ro-
ase SeiZleba wavikiTxoT _ „keTilad morwmu- melsac emateba sityva `mzegrZelobiT~, rac
ne“ da „RmrTismsaxuri xelmwife“ mieltvis su- kidev ufro amZafrebs am taZarSi cocxali me-
lis xsnas uflis mier dafuZnebuli da kurT- fis Zalauflebis gandidebis ideas. sarkmlis
xeuli eklesiis gziT, aSotis winapari bibliu- warweris sityvebi iq gamokveTil gamosaxule-
ri mefe ki, misi sulis meoxia RmrTis winaSe. bebTan erTad unda iyos gaazrebuli _ sityva
amgvarad, opizis reliefSi ufro metad su- aq mefis gamosaxulebas enacvleba, sarkmlis
lieri aspeqti _ xsnisa da meoxebis Temaa xaz- orsav mxares warmodgenili mTavarangeloz-
gasmuli vidre mefuri didebisa. Ta figurebi ki mis mfarvelebad, Suamavlebad
saero xelisuflebis Zalmosilebis idea aRiqmebian. gabriel mTavarangelozis figuris
mkafiod aisaxa X s-is samefo gamosaxulebeb- qveS, calke, mozrdil da naTeli feriT gamor-
Si _ dolisyana, tbeTi, oSki. es kidev erTxel Ceul filaze gamokveTilia eqvsqimiani vars-
adasturebs opizis reliefis adreul TariRs, kvlavi _ `daviTis beWedi~, rac bagrationTa
radgan mefis xelisufleba jer kidev ar aris samefo gvaris bibliuri mefe-winaswarmety-
ise aRzevebuli da samefo portretSic amis veli daviTisgan warmomavlobis xatovani da-
xazgasma ar aris miRebuli. dasturebaa. e. i. is azri, romelic opizis re-

49
dolisyanis taZris (Xs.)24 saqtitoro re- liefSi pirdapir aris gadmocemuli daviT
winaswarmetyvelis gamosaxviT, am SemTxvevaSi
liefSi (sur. 3) mefis RvTivkurTxeulobis,
simbolurad gamoixateba.
SeiZleba iTqvas, RvTissworobis idea xazgas-
kidev erTi samefo portreti, romlis
muladaa gadmocemuli. sumbat mefis (klar-
identifikacia da TariRi mecnierTa Soris
jeTis mefe sumbat I, kurapalati, 954-958 ww.)
azrTa sxvadasxvaobas iwvevs, tbeTis taZris
figura eklesiis gamosaxulebiT xelSi taZris
saqtitoro reliefia (sur. 2). istoriuli wy-
gumbaTis yelze, samxreT-aRmosavleTi mxaris
aroebis Tanaxmad tbeTis kaTedralis maSeneb-
waxnagzea gamokveTili da imTaviTve ipyrobs
lia gurgen kurapalatis Ze, erisTavT-arisTa-
mnaxvelis yuradRebas, radgan gza taZars am
vi _ aSot III kuxi26. amitom saqtitoro gamosa-
mxridan miemarTeba. misi aseTi Tamami adgilm-
xuleba, aRmoCenisTanave (XIX s–is 70-iani ww.)
debareoba _ taZris umaRles, ciur sfero-
am xelisufalTan gaigivda. Sesabamisad, taZ-
Si mefis RvTivdadginebulobis ideas usvams
ris xuroTmoZRvreba da reliefi, d. baqraZis
xazs. msgavsi ram qarTul samefo gamosaxu-
da n. maris mier, 891-918 ww-iT daTariRda27. es
lebebSi mxolod erTxel gvxvdeba kumurdos
TariRi da identifikacia Semdgom sxva mecnie-
taZarSi (X s.), sadac leon afxazTa mefe (sxva
rebmac gaiziares (k. maCabeli, n. aladaSvili, v.
mosazrebiT gurgen „qarTvelTa mefe“)25 da
jobaZe, e. istmondi)28. XX s–is 60-70-iani da 90-
qarTlis dedofali guranduxti interierSi,
gumbaTqveSa trompebSi arian warmodgenilni. 26
qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT, t.
I, Tb., 1955, sumbat daviTis Ze, gv. 380, „matiane qarT-
23
giorgi merCule, grigol xanZTelis cxovreba, lisai“, gv. 260, vaxuSti, qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 679.
Zveli qarTuli moTxroba (V-XII ss), r. TvaraZis redaq- 27
Д. Бакрадзе, Об археологической поездке совершонной
ciiT, Tb., 1979, gv. 210. в 1879 году по поручению Академии Наук в Чорохский
24
v. jobaZe, dasax. naSr., Tb., 2007, gv. 74-89; d. xoSta- басеин, Батум, Артвин и Артанудж, ЗИАН, т. 37, кн.1, gv.
ria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, Tb., 2005, gv. 49-51; Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Кларджию,
111-125, il. 22, 24. тексты и разыскания по армяно­грузинской филологии, кн.
25
Н. П. Северов, Г. Н. Чубинашвили, Памятники грузинской VII, СПб., 1911, gv. 11-25, ტაბ. 2-6.
архитектуры, I Кумурдо и Никорцминда, М., 1947, gv. 6. 28
k. maCabeli, aSot kuxis reliefi tbeTidan, macne #5,
Tamar xundaZe

iani wlebidan, roca kvlav ganaxlda ukve dang- ciisas (X-XI ss-Ta mijna)30. amasTan dakavSire-
reuli tbeTis taZris mecnieruli Seswavla da biT saintereso informacias mogvawvdida,
gamoikveTa remdenime samSeneblo fena (IX-X amJamad dakarguli, taZris modelis forma,
ss-ebis mijna, X s-is Sua da X-XI ss), gamoiTqva romelic qtitors xelT epyra31, radgan tbe-
mosazreba, rom saqtitoro reliefi ar mie- Tis meore taZari rvamklavian gumbaTur nage-
kuTvneba aSot kuxiseul Tavdapirvel eklesi- bobas warmoadgenda da gansxvavdeboda mesame
as29. am daTariRebis erT-erT damamtkicebel rekonstruqciis xanis jvar-gumbaTuri taZ-
argumentad saxeldeba qandakebis moruxo fe- risgan. sainteresoa am reliefis Tavdapir-
ris qvis gansxvavebuloba aSot kuxis droin- veli adgilmdegareobis sakiTxic. TviTmxil-
deli taZris naSTebis mowiTalo–moyviTalo velTa cnobiT (d. baqraZe. n. mari XIX-XX ss.) 32
tonis qvebisgan da II-III samSeneblo fenebis ama- qtitoris gamosaxuleba gumbaTuri eklesiis
ve feris qvebTan msgavseba. meore argumenti modeliT xelSi moTavsebuli iyo taZris in-
reliefuri gamosaxulebis mxatvrul Sesru- terierSi, dasavleTi mklavis CrdiloeT pi-
lebas Seexeba, romelic marTlac, TiTqos ver lastrze. mkvlevarTa mosazrebiT, is pirvan-
Tavsdeba IX-X ss-ebis mijnis qarTuli relie- del adgilas ar mdebareobda da Tavdapirve-
furi plastikis saerTo suraTSi. am figuris lad eklesiis fasads amSvenebda. savaraudoa,
monumenturoba _ sakmaod didi zoma _ natu- rom aseTi monumenturi xasiaTis gamosaxule-
ralurTan miaxlovebuli simaRle (113 sm.) da ba Sori manZilidan aRqmaze unda yofiliyo
proporcia (Tavi sxeulTan _ 1X4), misi 3/4-iT, gaTvaliswinebuli. SesaZlebelia, isic, doli-
moculobiTad, horeliefurad (reliefis si- syanis qtitoris msgavsad, calke, izolirebu-
maRle _ 10 sm.) gamokveTa, sxeulis nawilTa
lad yofiliyo fasadze moTavsebuli, Tumca,
sxvadasxva sivrcobriv planSi da detalebis
taZris xuroTmoZRvruli korpusis ufro qve-
reliefurad (da ara grafikulad) gadmocema
da areze. rogorc Zveli avtorebi aRniSnaven,
50

yvelaze metad oSkis taZris samxreTi fasa-


qtitoris gamosaxulebas orsav mxares relie-
dis „vedrebis“ kompoziciis orsav mxares ga-
furi grafemebiT gamokveTili warwera erT-
mokveTil mefeTa gamosaxulebebTan (sur.6)
voda, romelic dazianebis gamo maSinac aRar
akavSirebs mas. Tumca, oSkis qtitorTa relie-
ikiTxeboda33. warweris teqsti didad waadge-
febi am mimarTulebis ufro ganviTarebul
safexurs warmogvidgens, sadac figuraTa boda rogorc am gamosaxulebis identifika-
proporciebi kidev metad dagrZelebuli da ciis sakiTxis garkvevas, ise misi saxiTmetyve-
daxvewilia (Tavi sxeulTan _ 1X7), figuraTa lebiTi sazrisis amocnobas. erTi ki cxadia,
simaRle ki TiTqmis naturaluri _ 143 sm–ia. rom moqandakem taZris maSenebeli umaRlesi
erTi mxridan oSkis figurebi odnav mocile- xelisufali mTeli sidiadiT warmogvidgina.
bulia kedels da mrgvali qandakebis darad, es gamovlenilia rogorc gamosaxulebis did
sivrceSi gamoinakvTeba. aqedan gamomdinare, zomasa da monumenturobaSi, ise mis mdidrul,
tbeTis saqtitoro gamosaxuleba taZris meo- detalurad gadmocemul SesamoselSi. qti-
re aRmSeneblobis periods (X s-is 60-iani ww.) tors mosavs uxvad ornamentirebuli Sida
unda ekuTvnodes da ara mesame rekonstruq- kaba welze didi balTiT da lomebis gamosa-
xulebebiT damSvebuli, e. w. `lomoani~, crusa-
Tb., 1968, gv. 150-162; k. maCabeli, aSot kuxis tbeTis re-
liefuri portretis interpretaciisaTvis, saqarT- 30
d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 233-245.
velos siZveleni, №15, Tb., 2012, gv. 74-95; Н. Аладашвили, 31
n. maris mier tbeTis taZris monaxulebis drosac ki,
Монументальная слульптура Грузии, М., 1977, gv. 87-89; v. am modelis mxolod sarkmlebiani gumbaTis yeli iyo
jobaZe, dasax. naSr., გვ. 245-259; A. Eastmond, Royal Image­ SemorCenili, Н. Марр, Дневник, gv. 15-16.
ry in Medieval Georgia, Pennsylvania, 1998, gv. 9-17. 32
Д. Бакрадзе, Об археологической поездке совершонной
29
N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nuvelles données, в 1879 году по поручению Академии Наук в Чорохский
Cahiers Archéologiques #47, 1999, gv. 87-89; l. xuskivaZe, басеин, Батум, Артвин и Артанудж, ЗИАН, т. 37, кн.1, gv.
oSkis skulpturul „vedrebaTa“ Taviseburebebis 233; Н. Марр, Дневник, gv. 15-16.
Sesaxeb, saqarTvelos siZveleni #3, Tb., 2003, gv. 77; g. 33
d
D imitri baqraZes es warwera 1879 wels ukve Zlier
gagoSiZe, n. CixlaZe, dirbis RmrTismSoblis miZinebis dazianebuli unaxavs _ vaxuSti, saqarTvelos
monasteri, Tb., 2006, gv. 74. istoria ( d. baqraZis redaqciiT), tf. 1885, gv. 126-127.
Tamar xundaZe

xeloebiani mosasxami. amgvari mosasxamebiT erisTavT-erisTavi)… adiden RmerTman orTav


arian warmodgenilni `mefeTa saydarsa zeda cxorebaTa maSenebeli amis wmidisa eklesiisaÁ
mjdomi~ qarTlis erisTavni mcxeTis wminda amen~. amgvarad, aq RmrTismSoblisa da wm. ioane
jvris taZris fasadebze, afxazTa mefe leon naTlismcemlis meoxebiT, am pirTa sulis xsna-
III kumurdosa da dirbis eklesiaTa reliefeb- ze locvasTan erTad, uflis mier maTi saero
ze da sxv. amrigad, aseTi mosasxami umaRles xelisuflebis, mefobis kurTxevacaa gadmoce-
xelisufalTa Sesamosels warmoadgenda. tbe- muli. orive xelmwife aq sicocxleSia gamosaxu-
Tis qtitoris mosasxaze arsebuli lomebis li, rasac warweris teqstTan erTad xazs usvams
gamosaxulebebi ki xazs usvams mefis Zalmosi- maTi sworkuTxa Saravandebic. mefeTa Zalmosi-
lebas. sainteresoa misi Calmisebri Tavsabu- leba xazgasmulia warwerebSi maTi wodebrivi
ravic, romlis msgavsi gvxvdeba Tanadroul xarisxis srulad (mefe, magistrosi, erisTavT-
somxur samefo gamosaxulebebze, mag., axpatis
erisTavi) aRniSvniT da aseve, maTi mdidruli,
(962w.)34 erT-erTi qtitorisa da anisis mefe
Tumca, tbeTis qtitorisgan gansxvavebuli, bi-
gagikis35 figurebze, aseve, XI s-is kapadokiur
zantiuri yaidis samosiTa da gvirgvinebiT.
mxatvrobaSi _ mag., karabas kilises freska36
am samefo wyvilis meore gamosaxuleba
da sxv. g. gagoSiZis mosazrebiT tbeTis re-
(sur. 7) taZris interierSi, samxreT-dasav-
liefze gamosaxuli unda iyos X s –is II nax _
leTi gumbaTqveSa burjis aRmosavleTisken
Si mcxovrebi bagrationTa klarjuli Stos
mimarTul mxares gamoWrili mefeTa sadgomi
romelime warmomadgeneli37. arc isaa gamo-
niSis orsav mxares mcire zomis (35X48) biuste-
ricxuli, rom tbeTis taZris ganmaaxlebel,
bis saxiTaa warmodgenili (1973 w. aRmoaCina v.
`meored maSenebel~ xelisufals Tavdapirve-
jobaZem)39. samefo portreti aq, sruliad gan-
li eklesiis qtitori, Tavisi saxelovani wi-
sxvavebulad aris gadawyvetili _ saqtitoro
napari _ aSot kuxi gamoesaxa.

51
Temas mefuri Zalmosilebis idea cvlis _ igi-
saero xelisuflebis meufebis Tema yve-
ve pirovnebaTa mdidrul, Zvirfasi TvlebiT
laze farTo aspeqtiT oSkis taZris (X s.)38 re-
gawyobil samossa da gvirgvinebs Zalaufle-
liefebSi aisaxa. wyviladi samefo portreti aq
bis kidev erTi simbolo _ skiptrac emateba,
samgzis, sxvadasxva adgilas da gansxvavebuli
romelic orive Zmas xelT upyria. amasTanave,
mniSvnelobiT warmogvidgeba. taZris samxreTi
SefarviT, aq sulis xsnis Temac figurirebs _
fasadis (sur. 6) aRmosavleT nawilze (miwidan 3
v. jobaZis dakvirvebiT40, mefeTa Tanmdev war-
metris simaRleze), ori qtitori, mefeni _ da-
werebSi saxelobiT brunvaSi moxseniebuli wm.
viT magistrosi da bagrat erisTavT-erisTavi
RmrTismSobeli da wm. ioane naTlismcemeli
eklesiis gamosaxulebebiT warmodgenilni ari-
TiTqos maT gamosaxulebebs enacvleba, niSis
an gankiTxvisa da xsnis TemasTan dakavSirebu-
li `vedrebis~ scenis orsav mxares. amasTanave, siRrmeSi ki _ Zalze dazianebuli, ferweru-
mefeTa reliefuri figurebis Tanmxleb warwe- lad gamosaxuli macxovris figuraa41. yvela-
rebSi gadmocemulia locva-vedreba am xelisu- feri erTad _ warweraTa teqstebi, reliefu-
falTa amqveyniur keTildReobazec _ `...monaÁ ri da ferweruli gamosaxulebebi, sityvaTa da
RmrTisaÁ mefe Cueni daviT magistrosi (bagrat xatTa urTierTmimarTeba, vedrebis Temis ori-
ginalur interpretacias qmnis.
34
С. Мнацаканян, Армянский светский рельеф IX­XIV веков, igive xelisufalTa kidev erTi relie-
Ереван, 1976, il. 31-32. furi gamosaxuleba oSkis taZris interieris
35
iqve, il. 33-34.
36
N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nuvelles données, samxreT-aRmosavleT monakveTSi mowyobili
Cahiers Archéologiques #47, 1999, gv., 88, il. 23. meCeTis kedelSi CaSenebul or stelaze 2003
37
g. gagoSiZe, n. CixlaZe, dirbis RmrTismSoblis
miZinebis monasteri, Tb., 2006, gv. 74. 39
v. jobaZe, oSkis taZari, Tb., 1991, gv. 15-53.
38
Е.Такаишвили, Археологическая экспедиция 1917 года в 40 iqve, gv. 59.
южные провинции Грузии. Тб., 1952, gv. 45-67, il. 54; В. 41 sxvaTa dakvirvebiT, aq, Cviledi RmrTismSoblis
Беридзе, Архитектура Тао­Кларджети, Тб., 1981, gv. 164- gamosaxuleba unda iyos, ix. v. silogava, dasax. naSr.,
166; v. jobaZe, dasax. naSr., g G v. 112-163. g
G v. 112.
Tamar xundaZe

wels v. silogavas mier iqna aRmoCenili42. (es kedels Soris) gamoyofil, samxreTi pastofo-
stelebi amJamad TurqeTis qalaq erzerumis riumis wina sivrceSi yofiliyo warmodgenili.
muzeumSia daculi). erT, ufro maRal (157 sm.) maTi daniSnulebac albaT, ufro intimur ga-
filaze nikopeas tipis RmrTismSoblis ga- remos moiTxovda. stelebis waxnagebze amokve-
mosaxulebis qveviT daviT kurapalatia war- Til warweraTa saxilvelad, isini sxvadasxva
modgenili (sur. 8), meoreze (simaRle _ 130 mxridan aRqmadi unda yofiliyo. savaraudoa,
sm.) ki, tradiciulad wm. ioane winamorbedis rom es filebi erTmaneTis axlos, gverdig-
mfarvelobis qveS, bagrat erisTavT-erisTa- verd, erTmaneTze mibjenilebic ki yofiliyv-
vis figura (sur. 9). orive filis moCarCoeba, nen (wina piriT aRmosavleTisken mimarTuli),
foni, gverdiTa waxnagebi da zurgi savedrebe- radgan daviTis stelis marjvena da bagratis
li, singuriT daferili warwerebiTaa Sevse- _ marcxena waxnagebze warweris kvali ar Cans.
buli. am ori filis erTianad gaazreba „vedre- oSkis taZris sxvadasva sivrceSi erTi da
bis“ Temis kvlav erT originalur inter- igive xelisufalTa samgzis gamosaxvas para-
pretacias gvTavazobs, sadac makurTxevlad leli ar eZebneba da Suasaukunovan qarTul
yrma ieso gvevlineba. aq arc saqtitoro Tema sinamdvileSi uprecedentoa. mefeTa gamosa-
JRers da arc samefo Zalmosilebis xazgasmu- xulebebTan erTad eklesiis sxvadasxva adgi-
li demonstracia _ gvirgvinebs da skiptrebs las amokveTili mravalricxovani warwere-
qudebi da locvis _ orantis Jestebi cvlis. bis teqstebi adasturebs, rom oSkis taZris
warwerebis teqstebic, romlis mixedviTac im programaSi saero xelisufalTa meufebis
xanad bagrati gardacvlilia, daviTi ki, coc- Tema erT-erTi umniSvnelovanesia. aRmosav-
xali, sulis xsnaze vedrebiTaa ganmsWvaluli leTi fasadis sarkmlis TavsarTze (sur. 5)
_ `wmidao naTlismcemelo, mmeox eyav winaSe „orsave Sina cxorebasa~ mefeTa madidebeli
RmrTisa sulsa bagrat erisTavTa-erisTavi-
52

warweris qveS gamokveTili `daviTis varskv-


sasa ~43, `... aResrula bagrat erisTavTa erisTa- lavi~ ki, dolisyanis eklesiis gamosaxulebis
vi, eklesiisa amis maSenebeli, qronikonsa [rpv], msgavsad, bagrationTa bibliur warmomavlo-
okdonbersa b, dResa samSabaTsa, didebulmca bas Segvaxsenebs. daviT winaswarmetyvelis
ars suli maTi... `44. amasTanave, daviTis stelis gamosaxulebad miiCnevs n. aladaSvili oSkis
erT-erTi warwera misi mefobis dalocvasac taZris samxreTi galereis rvawaxnaga burj-
Seicavs _ ` .… ... didebulmca ars mefobaÁ davi- ze, „vedrebis“ kompoziciis qveS gamokveTili
Tisi da mianiWe simrTeliT dRe-grZelebaÁ da wverosani mamakacis Tavs (sur. 10)47, romelsac
mterTa mimarT mZleobaÁ~45. sainteresoa oSkis qtitor mefeTa qandakebebis msgavsi, Zvirfa-
stelebis Tavdapirveli adgilmdebareoba da si TvlebiT gawyobili gvirgvini amSvenebs.
funqcia. v. silogavas mosazrebiT, am filebs savaraudoa, rom es gamosaxuleba oSkis taZ-
memoriuli daniSnuleba hqonda da aRmoCenis ris maSenebel gvirgvinosnebs ukavSirdeba da
adgilas, gvirgvinosani Zmebis samarxebze unda sxvagvari saxismetyvelebiT kidev erTxel us-
yofiliyo aRmarTuli46. iyo Tu ara am adgi- vams xazs sameufo Temas.
las mefeTa gansasvenebeli, arqeologiuri amgvarad, tao-klarjeTis ganxilul
Seswavlis Semdgom dadgindeba. is ki savsebiT samefo portretebSi naTlad ikveTeba bag-
SesaZlebelia, rom filebi taZris am, ornamen- rationTa gvaris bibliuri warmomavlobisa
tuli kveTiT damSvenebuli TaRiT (samxreT- da RvTivkurTxeulobis idea, romelic Ti-
aRmosavleT gumbaTqveSa burjsa da samxreT Toeul SemTxvevaSi Taviseburi Sinaarsobri-
42
eE s stelebi da maTi warwerebi Seswavlili da gamo-
vi interpretaciiT da gansxvavebuli mxatv-
qveynebulia v. silogavas mier, ix. v. silogava, oSki _ ruli gadawyvetiT warmoCindeba.
X s. memorialuri taZari, Tb., 2006, gv. 64-105, 150-156.
43
v. silogava, dasax. naSr., gv. 77. 47
nN . aladaSvili, oSkis taZris (Xs-is II nax.) skulptu-
44
iqve, gv. 81. ruli dekori da misi programis damokidebuleba mo-
45
iqve, gv. 72. nastris Tanadroul istoriul viTarebasTan, ACA­
46
iqve, gv. 115, 121. DEMIA, tomi 6-7, Tb., 2006, gv. 37.
Tamar xundaZe

TAMARA XUNDADZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation

D E PI C T I O N O F KI N G S F R O M
T A O - KL A R J E T I I N 9T H - 10T H C E N T U R Y
M A SO N R Y SC U L PT U R E

Su m m ary

The repertoire of relief sculptures preserved from medi-


eval Georgia is rather wide in range and diversity, among
which feature historical personalities, which comprise
one of the most outstanding collections. These person-
alities were mostly high ranking public and clerical fig-
ures, church building commissioners and profiteers. We
frequently come across “portraits” of Georgian kings, a
large portion of which is preserved on the church walls
of historical Tao-Klarjeti. It was in Tao that the royal
dynasty of Bagrationi first took root, and where, mostly

53
reliefs of kings were depicted and immortalized on the
walls of Opiza, Doliskana and Tbeti temples - with an
exception of Oshki, where we also encounter a triad
“portrait” of high ranking couples. Most of the compo-
sitions are symbolic in character - the figures are nor-
mally depicted facing the heavenly guardians in prayer
and supplication for the Lord’s blessing, forgiveness
and salvation of the soul. Among the various depictions
of the Royals in Tao-Klarjeti, the theme of salvation
together with the blessed name of Bagrationi clearly
stand out, comprising the main content of the composi-
tions, with a variety of interpretations.
Tamar xundaZe

1. opiza. aSot kurapalatis reliefi


O p iza. B as- rel ief w it h an im age of A shot Ku rap al at es
54

2. tbeTi. aSot kuxis reliefi


T b et i. B as- rel ief of A shot - Khu khi
Tamar xundaZe

3. dolisyana. sumbat mefis


reliefi
D ol iskan a. B as- rel ief of Kin g S u m b at

55
4. dolisyana. samxreTi fasadis
sarkmeli
D ol iskan a. W in dow of Sou t h f aç ade
Tamar xundaZe

5. oSki. aRmosavleTi fasadi. sarkmlis


TavsarTi „daviTis varskvlavis“
gamosaxulebiT
O shki. E ast ern f aç ade. W in dow header w it h
t he “S t ar of D avi d” r el ief
56

6. oSki. samxreTi fasadi, „vedreba“ mefeTa figurebiT


Oshki. South façade, “Deesis” with figures of Kings
Tamar xundaZe

57

7. oSki. taZris interieri, samefo niSa


O shki. I n t erior, T he R oyal n iche
Tamar xundaZe

9. oSki. bagrat erisTavT-


erisTavis stela
O shki. I n t erior. T he R oy al n iche.
D av id I I of I b eria b as- rel ief
58

8. oSki. daviT kurapalatis stela


O shki. D avi d I I I Ku rop al at es’ s st el e

10. oSki. samxreT-dasavleTi karibWis


rvawaxnaga burji. Dd.Uuinfildis sqema
O shki. O ct agon al p ier of t he sou t h- w est ern gat e.
D. Winfield scheme
ana mgalobliSvili gansakuTrebuli mniSvnelobis kera aTonis
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
wminda mTa iyo, XVIII saukunis miwurulisaT-
samxatvro akademia vis berZnuli tradiciuli saeklesio mxatv-
roba dakninebas ganicdis. aA masTan erTad,
TurqeTisgan Tavisufal ionur kunZulebze
nel-nela Zalas ikrebs burJuaziuli klasi
da misi gemovneba, romelic dasavleT-evro-
XIX-XX saukuneebis mijnis puli mxatvrobisadmi amJRavnebs simpatiebs.
marTlmadidebluri saeklesio 1837w. saberZneTSi saxviTi xelovnebis
mxatvrobis zogierTi sakiTxi skola daarsda. saxviTi skolis saukeTeso
moswavleebi umaRlesi ganaTlebis misaRebad,
rogorc wesi, mÁunhenis akdemiaSi igzavne-
mM arlTmadidebluri kulturis mravalsau-
bian, ris gamoc berZnuli saxviTi xelovneba
kunovani istoria, bevr sxva aspeqtTan erTad,
udaod aris universaluri mxatvruli enis germanuli akademizmis Zlieri da xangrZlivi
Ziebis, msoflmxedvelobrivi azrovnebis Ca- gavlenis qveS moeqceva3.
moyalibebis periodi, romelic Tavis wiaRSi saberZneTis eklesiam TurqeTis bato-
sruliad gansxvavebuli warmomavlobis, mso- nobis samsaukunovani periodis manZilze udi-
flgancdis1, magram erTi rwmeniT gaerTia- des Seviwroebas gauZlo da miuxedavad didi
nebuli erebis Tanaziarebas da urTierTgam- sirTuleebisa, sakuTari meoba da tradiciebi
didrebas gulisxmobs. SeinarCuna4. araerTmniSvnelovani aRmoCnda
Cveni statiis mizania marTlmadidebel sa- saberZneTis eklesiis istoriaSi qveynis da-
myaroSi XIX-XX saukuneebis mijnaze saeklesio moukideblobis gamocxadebis Semdgomi aTw-
leulebi. 1833 wels saberZneTis eklesia mefe

59
mxatvrobaSi arsebuli tendenciebis mimoxil-
va qristianuli qveynebis _ saberZneTis, ruse- oton I-is* brZanebulebiT avtokefalurad ga-
Tis da saqarTvelos magaliTze. mocxadda da gamoeyo msoflio sapatriarqos,
1453 w. konstantinopolis da masTan er- romelsac araerTi saukunis manZilze emor-
Tad bizantiis imperiis dacemiT daiwyo aRmo- Cileboda. amasan erTad, mas mTlianad Camo-
savleTqristianuli samyaros TandaTanobi- erTva avtonomiuroba, gauqmda patriarqis
Ti dasusteba, ramac Tavis mxriv asaxva hpova instituti da eklesia saxelmwifo daqvem-
marTlmadidebluri xelovnebis Semdgomi debarebaSi gadavida. saberZneTis eklesiaSi
ganviTarebis xasiaTze. momxdarma amgvarma cvlilebebma ukmayofi-
saberZneTi otomanTa TurqeTis bato- leba gamoiwvia rogorc qveynis SigniT, ise
nobis qveS aRmoCnda (1453-1830 ww.). qristia- mis gareT. 1850 wels berZnuli saxelmwifos
nuli rwmena da Zveli `bizantiuri~ didebis mmarTveloba iZulebuli gaxda wasuliyo
dabrunebis survili _ rogorc teritoriu- daTmobebze. man kvlav cno eklesiis avtono-
li, ise kulturuli TvalsazrisiT _ berZeni miuroba5 da misi mmarTveloba sasuliero wo-
xalxis erovnuli gadarCenisaTvis brZolis debis warmomadgenlebs miando6.
mniSvnelovani wanamZRvrebi gaxda da `diadi eklesiis garSemo ganviTarebulma mov-
ideis~ saxe miiRo. aA m ideeis suliskveTebiT lenebma gaamZafra interesi saeklesio mxatv-
gamsWvalulma, 1821 wlidan dawyebulma sa-
xalxo ajanyebebis ciklma, 1830 wels qveyanas 3
Α. Ιωαννου, Ελληνικη Ζωγραφικη 19­ος Αιωνας, Αθηνα, 1974.
damoukidebloba, Tavisufleba moutana2.
4
Ο Θησαγρος Της Ορθοδοχιας, Αθηνα, 2000.
miuxedavad imisa, rom XVI-XVII saukuneeb- *oton I – ludvig I bavarielis vaJi.
5
D. Constantelos, The Historical Development of Greek Ortho­
Si berZnul tradiciul xelovnebas hqonda doxy, from Understanding the Greek Orthodox Church, Boston,
aRmavlobis periodebi da am TvalsazrisiT 1990.
6
E., I. Constantinidis, Stages in the Historical Course of the
1
d. TumaniSvili, werilebi, narkvevebi, 2001. Greek Church, Dyptychs of the Church of Greece, Apostoliki
2
Γ.Δ. Μεταλληνού, Τουρκοκρατία, Αθηνα, 1989. Biakonia, 2000.
ana mgalobliSvili

robis sakiTxebisadmi. XX saukunis 50-60 wleb- ba da axleburad gaazreba misi ZiriTadi dama-
Si safuZveli Caeyra berZnuli saeklesio xasiaTebeli niSnebia.GgansakuTrebuli inter-
mxatvrobis axal stils. mM isi fuZemdebeli esi, pativiscema da siyvaruli ki bizantiur
aTenis saxviTi xelovnebis skolis profeso- kulturasa da xelovnebas, rogorc `diadi
ri, germaneli mxatvari ludvig trixi gaxda, ideis~ nostalgiur anarekls xvda wilad.
romelic bizantiuri mxatvrobiT dainteres- s M aeklesio mxatvrobaSi axali Taobis su-
da. eE klesiebis moxatulobebis safuZvlad man lieri lideri fotis kontuglu gaxda.
bizantiuri kedlis mxatvrobis programa da fotis kontoglu aivaliSi, mcire aziaSi,
sistema aiRo, xolo mxatvrul-stilisturi daibada 1895w. mama adre gardaecvala da meur-
TvalsazrisiT amosavali misTvis dasavlur- veoba masze biZam, episkoposma stefane kontug-
evropuli mxatvrobis principebi darCa. lum aiRo. biZis mxardaWeriT niWieri axal-
saeklesio mxatvrobaSi am mimarTuilebis gazrda aA Tenis saxviTi xelovnebis skolaSi
gamgreZeleblebi gaxdnen berZeni mxatvrebi, Cairicxa. swavlis kursis dauxuravad is parizs
trixis mowafeebi da mÁuhenuri akademiis sau- gaemgzavra, sadac eqvsi weli dahyo. samSoblo-
keTeso aRzrdilebi n. litrasi, k. volonaki- Si dabrunebuli igi aivaliSi franguli enis
si, romlebic paralelurad saero mxatvro- maswavleblad muSaobs da parizul periodSi
baSic aqtiurad muSaobdnen7. daweril saTavgadasavlo novelas aqveynebs.
berZnuli saeklesio da zogadad berZnu- mM cire aziis tragediis Semdgom am teri-
li mxatvrobis istoriaSi axali etapi XX sau- toriidan gamodevnili mravali sxva berZ-
kunis dasawyisidan iwyeba. mM xatvarTa axalma nis msgavsad, kontuglu ltolvili gaxda da
Taobam yuradReba axali mxatvruli impul- aTens Seafara Tavi.
sebis matarebeli centrisaken _ parizisaken 1922 welsve igi aTonis wminda mTis mo-
miapyro da berZnul xelovnebaSi modernis- sanaxuleblad gaemgzavra. aA q igi pirvelad
60

tuli, avangardistuli Sexedulebebis damk- eziara bizantiuri da post-bizantiuri xe-


vidrebas Seecada. lovnebis originalur nimuSebs. `me ar move-
aA xli Taobis mxatvrebi ukve aTiani wlebis lodi _ wers kontuglu, _ rom monastrebis
(mag., parTenisi) bolos saeklesio mxatvro- SigniT aseT daxvewil da srulyofil xelov-
biT dainteresdnen, magram berZnul saekle- nebas wavawydebodi. misgan, rac wamekiTxa bi-
sio mxatvrul azrovnebaSi mniSvneloveni zantiaze, vTvlidi, rom is ufro nakleb sayu-
gardatexa qveyanis istoriaSi metad samwu- radReboa italiur renesansTan SedarebiT .… ..
xaro movlenis, 1922 wels qveynis TurqeTTan me gamakvirma da aRmafrTovana am xelovnebis
omSi marcxis Semdgom ganviTarda. mM arcxis Sinaganma gonierebam da saocarma ritmikam~9.
Sedegad mcire aziis ZirZveli teritoriebis 1926 wlidan bizantiuri mxatvroba,
dakargvam naTelhyo, rom qveyana axali rea- misTvis damaxasiaTebeli masaliT (kvercxis
tempera xis dafaze _ xatweris SemTxvevaSi,
liebis winaSe dadga. cxadi gaxda, rom sauku-
svel baTqaSze datanili saRebavi _ freskul
neebis manZilze saTuTad gamotarebulma da
ferweraSi) da stiliT: organzomilebianoba,
XIX saukunis warmatebuli politikiT frTa-
ilÁuzoruli sivrcis da perspeqtivis kano-
Sesxmulma `diadma ideam~ kraxi ganicada8.
nebis uaryofa, lokaluri ferebis erTmaneT-
momdevno ori aTwleuli axali berZnu-
ze safexurebrivi dalagebiT miRebuli for-
li xelovnebis istoriaSi erT-erTi yvelaze
madqmnadoba, ganaTebis wyaros specifikuri
datvirTuli da SemoqmedebiTad nayofieri
xmarebis wesi _ kontuglusTvis warmmarTve-
periodia. sakuTari fesvebis siRrmiseuli
li SemoqmedebiTi idioma gaxda10.
wvdomis survili, yovelive berZnulis moZie-
kontuglus Semobruneba bizatiuri mxa-
7
N. Zias, The Influense of Byzantine Painting on Contemporary tvrobisaken ganmsazRvreli aRmoCndeba berZ-
Greek Art, AICA, Greece, 1984.
8
N. Zias, The Greek tradition and Fotis Kontoglou, `Zygos“ 9
Φ. Κοντουλου, Εκφρασις. Αθηνα, 1979.
annual Adition, vol III, 1984,gv.57-65. 10
N. Zias, In memoriam of Kontoglou, Athens, 1975.
ana mgalobliSvili

nuli saeklesio ferweris miviwyebul tra- filuri ganwyobilebebi _ ruseTis, rogorc


diciebTan mibrunebis TvalsazrisiT, rac marlTmadidebluri mrwamsis mqone qveynis
sabolood berZnul saeklesio ferweraSi misiis Sesaxeb _ gaamZafrebs interess Zveli
axali kursis saxiT damkvidrda. kK ontuglu- qristianuli ruseTisa da bezantiis mimarT.
dan moyolebuli saberZneTis yvela eklesia mM niSvnelovani msjelobis sagania imperato-
bizantiuri msoflmxedvelobisa da teqnikis ris sakralizaciis Tema, eklesiisa da saxel-
Sesatyvisad moixateba11 (sur.1). mwifos SeerTebis ideiT, romelic aseve amo-
saerTo marTlmadidebluri sivrcis ativtivebs bizantiuri basilevsis models.
moSlam araerTmniSvnelovni gavlena iqonia yvela am ideis Tavmoyra moxdeba axal reli-
rusuli eklesiis cxovrebaze. mis SigniT XVI giur xelovnebaSi, romelic swored bizan-
saukuneSi dawyebuli kamaTi eklesiis roli- tiaze, misi tradiciebis aRorZinebaze iqneba
sa da adgilis Sesaxeb, XVII saukuneSi petre orientirebuli. amasve erTvis zogadad, ev-
I-is mier gatarebuli reformebiT dasrulda.
ropuli mecnierebis interesis zrda Suasau-
reformis mixedviT ruseTSi gauqmnda pat-
kunivani qristianuli xelovnebisadmi15.
riarqis instituti da eklesia mTlianad sa-
evropaSi bizantiuri nimuSebis proto-
xelmwifos daeqvemdebara12.
tipebad gamoyenebam XIX saukunidan Tavda-
pP etre I-is survili rusuli saxelmwifo
pirvelad arqiteqturaSi iCina Tavi, Semdeg ki
dasavluri qveynebis yaidaze gardasaxuliyo,
ferweraSi. is neo-bizantiuri stilis saxiT
Tavis TavSi dasavluri mxatvrobis, misi es-
Tetikuri principebis rusul mxatvrul damkvidrda. mN arTlmadidebel sivceSi neo-bi-
azrovnebaSi damkvidrebasac gulisxmobda. zantiuri stilis SemuSavebaSi da damkvidre-
nN iWieri rusi mxatvrebi dasavleT evropaSi baSi mniSvnelovani wvlili ruseTs miuZRvis.
igzavnebodnen ganaTlebis misaRebad. ru- aP xali saeklesio nimuSebis Seqmnis pir-

61
suli saimperatoro akademia, romelic 1757 velma talRam XIX saukunis 50-ian_60-ian
wels Seiqmna, daaCqarebs axali gemovnebis Ca- wlebSi iCina Tavi, rodesac am sferoSi akade-
moyalibebis process13. misti mxatvrebi _ g. gagarini, f. a. bruni, t.
XVI saukuneSi tradiciul saeklesio a. fon neffi _ CaerTnen16. ruseTis imperiis
mxatvrobaSi dasavluri esTetikis talRis farglebSi neo-bizanturi stilSi Sesrule-
nel-nel Semodineba, bunebrivi ganviTare- buli mxatvrobis pirveli magaliTi grigo-
bis CarCoebSi mimdinareobda. XVII saukunidan ri gagarinis mier Sesrulebuli Tbilisis
daiwyo saeklesio da saero mxatvrobis gami- sionis moxatulobaa, romelic 1848 wliT
jvnis procesi, romelic XVIII saukuneSi saero TariRdeba17 (sur. 2). XIX saukunis 90-iani wle-
mxatvrobis sruli prioritetiT damTavrda. bidan rusul saeklesio mxatvrobaSi mosul
saeklesio mxatvroba am droisaTvis, rogorc mxatvarTa meore talRa (v. m. vasnecovi, m. v.
meorexarisxovani movlena, ufro dabali nesterovi, m. a. vrubeli) (sur. 3, 4) amocane-
rangis SemoqmedebiT sferod gadaiqca, ro- bis ufro siRrmiseuli gadaWris gzebs eZebs.
melic elituri gagebiT, xelovnebaSi aRarc aA m droisaTvis tradiciuli memkvidreoba
ki moiazreba. xatwera mTlianad dasavluri ukve ukeT iyo Seswavlili (Tumca mainc jer
mxatvrobis msoflmxedvelobrivi esTetikiT mxolod ufro istoriul aspeqtSi) da axali
ganimsWvala14. pleadis saeklesio mxatvrebsac daJinebiT
XIX saukunis dasawyisisaTvis sruliad Txovdnen Zveli Suasaukunovani mxatvrobis
aSkara gaxda saxelmwifo sistemisa da reli- saguldagulo Seeswavlas. miuxedavad ni-
giuri azrovnebis acdena. mZlavri slaviano- Wieri mxatvrebis mcdelobisa da enTuziazmi-
11
N. Zias, In memoriam of Kontoglou, Athens, 1975. 15
Н. Катсон, Симфония священства и царства, Сб. „Иконостас“,
12
Л.Успенский, Богословие иконы, М., 2001. М., 2000.
13
М. Алпатов, Русское искусство с древнейших времен до 16
А. Бенуа, Русское искусство Х1Хв., CПб, 1902.
начала XVIII века, М., 1955. 17
П. Иоселиани, Описание Сионского Храма, Описание древ­
14
Л. Успенский, Богословие иконы, М., 2001. него Тифлиса. Тиф., 1866.
ana mgalobliSvili

sa, isini mainc Sors aRmoCndnen marTlmadi- resi, `neo-bizantiuri~ ganwyobilebebi da


debluri tradiciuli xelovnebis arsobrivi axali rusuli stilis Seqmnis gzebis Zieba
gagebisagan. aA m periodis eklesiebis moxatu- garkveulwilad, ruseTis imperiis Semadgen-
lobebs bizantiuri programa udevs safuZv- lad qceul saqarTveloSic aisaxa.
lad, mxatvrul-stilisturi midgomis Tval- am periodSi saeklesio mxatvrobaSi
sazrisiT ki dasavleTevropuli mxatvrobis saqarTveloSi Camosuli da moRvawe uc-
principebia warmmarTveli. xoeli23, profesiuli ganaTlebis mqone,
XX saukunis dasawyisSi s. trubeckois18, mxatvrebi muSaoben (g. gagarini, p. kolCini,
p. florenskis19 xatwerasTan da saeklesio l. lL ongo)24. qarTveli mxatvari-profesio-
mxatvrobasTan dakavSirebuli Teoriuli nalebi mxolod XIX saukunis 80-90 wlebSi ga-
naSromebis gamoCena miuTiTebs imas, rom ru- modian asparezze.
suli sazogadoeba am droisaTvis ukve Zali- mM anamde arsebuli, axleburi TvalTaxed-
an axlosaa misuli tradiciuli mxatvrobis viT `araprofesiuli~ mxatvroba am movlene-
gagebasTan, misi Sinagani bunebis gaxnasTan. bis paralelurad kvlav ganagrZobs arsebo-
Tumca, 1917 wels ganviTarebuli istoriuli bas, oRond misi warmomadgenlebi axla ukve
movlenebi da maT kvalze komunisturi wyobi- TviTnaswavl mxatvar-xelosnebad gadaiqce-
lebis damkvidreba, xels SeuSlis saeklesio vian25.
mxatvrobaSi mimdinare istoriuli procese- 1873 w. TbilisSi gaixsna samxatvro sko-
bis bunebriv ganviTarebas. la26, 80-90-ian wlebSi ki saqarTveloSi ev-
XIX saukune qarTuli saxelmwifoebri- ropaSi miRebuli umaRlesi samxatvro ga-
obis, saqarTvelos eklesiis avtokefaliis naTlebis mqone mxatvarTa pirveli pleada
dakargvas20 da saqarTvelos ruseTis impe- iwyebs moRvaweobas (g. gabaSvili, al. beriZe,
62

riis qveSemdomobaSi moqcevas daukavSirda. m. ToiZe)27.


Sesabamisad, XIX saukune CvenSi rusuli gav- mM xatvarTa am Taobas qarTuli mxatvru-
lenebis momZlavrebis niSniT warimarTa. li azrovnebis ganviTarebaSi evropul da
XIX saukunis I nax. qarTuli monumenturi rusul mxatvrobasTan SedarebiT arsebuli
saeklesio mxatvroba, (saimdrood is ukve mT- CamorCenis gadalaxvis da axali qarTuli
lianad zeTis ferwerazea gadasuli) saqarT- mxatvrobis safuZvlebis Seqmnis rTuli da
veloSi profesiuli mxatvruli skolebis metad mniSvnelovani roli daekisra28. qar-
ararsebobis pirobebSi, evropul-rusuli Tuli saeklesio mxatvrobis problematikiT
gagebiT, araprofesionali mxatvrebis xelSi daintereseba am Taobam ver moaswro.
aRmoCnda. egreTwodebuli `xalxuri~ nakadi saqarTvelos mimarT gatarebulma ru-
erTaderT mimarTulebas warmoadgns21, rome- sulma reaqciulma politikam qarTul sazo-
lic TavisTavSi moicavs rogorc tradiciu- gadoebaSi protesti da sakuTari erovnuli
li mxatvrobisaTvis niSandobliv Tavisebu- Rirsebis dacvis saWiroebis survili dabada.
rebebs, ise axali, dasavluri mxatvrobisaT-
vis damaxasiaTebel niSnebsac22.
23
T. feraZe, rusi da ucxoeli mxatvrebi saqarTveloSi
(XIXs.), Tb., 1964.
ruseTSi XIX saukunis meore naxevridan 24
a. varTagava, rogor cxovroben freskebi, Tb., 1991.
saeklesio mxatvrobisadmi gazrdili inte- 25
i. Zucova, mxatvari gegeliZeebi, Jurn. Zeglis mego-
bari, #5, 1977.
18
Е. Трубецкой, Три очерка о русской иконе, М., 1991. 26
g.javaxiSvili, samxatvro ganaTleba saqarTveloSi
19
П.Флоренский, свящ. Соб. Соч. I. Статьи по искусству, XIX s. II nax da XX s. I nax., sakandidato disertacia,
Париж, 1985. Tb., 1997.
20
g.rogava, qristianuli eklesia saqarTveloSi (1801- 27
В.Беридзе, Н. Езерская, Искусство Советской Грузии
1917), Tb., 1997. (1921­1970гг), М., 1975.
21
m.janjalia, wm. ninos cxovrebis cikli bodbis taZris 28
i.arseniSvili, ZiriTadi mxatvruli da stilisturi
moxatulobaSi, sakandidato disertacia, Tb., 1994. tendenciebi qarTuli dazgur ferweraSi (XVIIIs-is mM eo-
22
i.Zucova, mxatvari gegeliZeebi, Jurn. Zeglis mego- re naxevari _ XX saukunis pirveli meoTxedi), sadoq-
bari, #5, 1977. toro disertacia, Tb., 2002.
ana mgalobliSvili

X
M IX saukunis 60-iani wlebidan qarTul saero XX saukunis dasawyisis saeklesio mxatv-
da sasuliero sazogadoebaSi erovnuli su- roba teqnikuri TvalsazrisiT inarCunebs
liskveTebis gamoRviZebisaken qarTvel mamu- erTgulebas zeTis ferwerisadmi.P programis
liSvilTa mizanmimarTulma moRvaweobam XX TvalsazrisiT is ZiriTadad, bizantiuri,
saukunis dasawyisSi sruliad konkretuli tradiciuli sistemis mimdevaria. stiluri
moTxovnebis saxe miiRo da sabolood saqarT- TvalsazrisiT ki didi mravalferovnebiT
velos istoriaSi umniSvnelovanesi movlene- gamoirCeva da XIX-XX saukuneebis evropuli
biT _ saqarTvelos eklesiis avtokefaliis mxatvruli mimdinareobebis gavlenebs asa-
aRdgeniTa29 da 1918 w. saqarTvelos damouki- xavs (sur. 5,6).
deblobis gamocxadebiT dasrulda. zemoaRniSnul tendenciebTan erTad gan-
XX saukunis dasawyisSi asparezze qarT- xiluli periodis saeklesio mxatvrobisaT-
vel mxatvarTa axalgazrda Taoba gamovida vis damaxasiaTebelia metad mniSvnelovani
(d. SevardnaZe, l. gudiaSvili, v. sidamon-ers- aspeqti, es erovnul TviTmyofadobasTan da-
Tavi da sxva)30. qarTuli saxviTi xelovneba kavSirebuli sakiTxebis xazgasmisa da warmo-
am periodSi ukve mTlianad eTanadeba Tanad- Cinebis survilia, rac Tavis mxriv qarTuli
roul evropul xelovnebaSi arsebul mowi- marTlmadidebluri tradiciuli xelovnebis
nave midgomebs31. aA mave dros, saqarTveloSi Seswavlisa da gaTavisebis aucileblobas gu-
Seqmnili istoriul-politikuri viTareba lisxmobs. SemTxveviTi ar aris, rom mxatvre-
ganapirobebs qarTul mxatvrobaSi erovnu- bi, romlebic saeklesio mxatvrobis sferoSi
lobis sakiTxis aqtualobas. moRvaweoben (h. hrinevski, d. SevardnaZe, v. si-
XX saukunis dasawyisSi erovnulma ganw- damon-erisTavi) paralelurad aqtiurad ari-
yobebma da qarTuli samRvdeloebis sazoga- an Cabmulni qarTuli siZveleebis, qarTuli
kedlis mxatvrobis Seswavlisa da dacvis saq-

63
doebrivma gaaqtiurebam32, sruliad bunebri-
vad gamoiwvia qarTveli profesionali mxatv- meSi. am mimarTulebiT sainteresoa isic rom,
rebis saeklesio mxatvrobis sferoSi Cabma. Tu 10-iani wlebis dasawisSi mxatvrebis qar-
XX saukunis dasawyisis saeklesio mxatv- Tuli siZveleebiT dainteresebas individu-
robaSi momuSave mxatvarTa sami jgufi ga- aluri xasiaTi aqvs (h. hrinevski, d. kakabaZe),
moiyofa: an qarTveli mecnierebisa da mxatvrebis in-
1. profesiuli ganaTlebis mqone ucxo- dividualur TanamSromlobas iTvaliswinebs
eli mxatvrebi (m. nesterovi). (eqvTime TayaiSvili da dimitri SevardnaZe)33,
2. adgilobrivi TviTnaswavli mxatvar- 1916 wels d. SevardnaZis TaosnobiT Camoya-
xelosnebi (g. zaziaSvili) libebuli qarTvel mxatvarTa sazogadoeba
qarTvel mecnerebTan erTad ukve sruliad mi-
3. profesionaluri ganaTlebis mqone
zanmimarTul koleqtiur koordinaciaze muS-
qarTveli mxatvrebi (v. sidamon-erisTavi, d.
aobs34, rac qarTuli qristianuli mxatvrobis
SevardnaZe)
Seswavlis da moxatulobaTa kopirebis mizniT
amgvarad, XIX saukunis dasawyisSi saqar-
metad mniSvnelovani eqspediciebis (nabaxtevi,
TveloSi saeklesio mxatvrobaSi moRvawe or
1916w.)35 mowyobis safuZveli gaxda36.
jgufs, XIX saukunis bolos qarTvel pro-
samwuxarod, 1921w. saqarTveloSi komu-
fesionalTa saxiT, mesame rgoli SeuerTda.
nisturi mmarTvelobis damyareba xels SeuS-
29
s.vardosaniZe, saqarTvelos marTlmadidebluri ek- lis XX saukunis dasawyisis qarTul saekle-
lesia (1918-1922), Tb., 2000.
30
Ю. Хускивадзе, Г. Хоштария, Этапы становления новой 33
i.abesaZe, q. bagratiSvili, dimitri SevardnaZe, Tb.,
грузинской живописи, Тб., 1977. 1998.
31
i.arseniSvili, ZiriTadi mxatvruli da stilisturi 34
v.beriZe, kultura da xelovneba damoukidebel saqar-
tendenciebi qarTuli dazgur ferweraSi (XVIIIs-is mM eo- TveloSi, Tb., 1992.
re naxevari _ XX saukunis pirveli meoTxedi), sadoq- 35
i.lorTqifaniZe, nabaxtevis mxatvroba, Tb., 1973.
toro disertacia, Tb., 2002. 36
Ш. Амиранашвили, История грузинской монументальной
32
k. cincaZe, mogonebebi mogonebebidan, Tb., 2001. живописи, т. 1. 1957.
ana mgalobliSvili

sio mxatvrobaSi dawyebuli metad saintere- ANNA MGALOBLISHVILI


so procesebis Semdgom ganviTarebas. Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom XIX
saukunis dasawyisisaTvis saberZneTSi, rus-
eTsa da saqarTveloSi tradiciuli marlT- SO M E F E A T U R E SO F T H E
madidebluri mxatvroba TiTqmis sruliad D E V E L O PM E N T O F C H U R C H PA I N T I N G
miviwyebulia. XIX saukunis II naxevridan iwye- I N T H E E A ST E R N O R T H O D O X W O R L D
ba axali saeklesio mxatvrobis istoria. am A T T H E E N D O F T H E 19t h A N D
etapze saeklesio moxatulobebi programis B E G I N N I N G O F T H E 20t h C E N T U R I E S
TvalsazrisiT Suasaukunovan qristianul
midgomebzea dafuZnebuli, xolo mxatvrul- Su m m ary
stilisturi TvalsazrisiT dasavleT-evro-
pul mxatvrobis principebze. XIX saukuneSi One of the significant aspects of the age-long history of
dawyebulma procesebma XX saukunis dasaw- Orthodox culture has been the quest for a universal art
yisidan saeklesio mxatvrobis raobis ufro language which was to ensure mutual understanding
siRrmiseuli wvdomis xasiaTi miiRo da iq, sa- and reciprocal enrichment among nations of different
dac procesebs bunebrivi ganviTarebis saSu- origins.
aleba mieca (saberZneTi) ukve 20-30-ian wleb- By the early 19th century, traditional church paint-
Si tradiciuli freskuli ferweris raobis ing in Greece, Russia and Georgia had fallen into
axlidan gaxsniT dasrulda. oblivion, but from the middle of the 19th century, a his-
amdenad, miuxedavad gansxvavebuli is- tory of new church painting that would last till the ear-
toriuli garemoebebisa, romlebSic zemoaR- ly 20th century began.Talented artists, who had a clas-
64

niSnul qveynebs mouxdaT ganviTareba, mainc sical European art education, tookpart in this process.
SesaZlebelia XIX saukunis meore naxevarSi _ The forgotten Byzantine system of church decoration
XX saukunis dasawyisSi saeklesio mxatvroba- became the object of wide-ranging historical and theo-
Si mimdinare procesebis garkveul epoqalur retical studies, though descriptivelanguage was once
Tanxvedraze saubari. again based on Western art values.
The 20th century brought a serious challenge to
most Eastern European Christian countries, which
were subject to Bolshevist rule. The only important
Orthodox Christian country left outside the Soviet re-
gime was Greece, whereecclesiastical art continued to
develop steadily and by the 1920s-30s, the essence of
the traditional Orthodox Church painting with its re-
lated elements – materials, techniques and symbolic
content – had been revived.
ana mgalobliSvili

1. fotis kontuglu. Qqriste pantokratori,


wm. lusias taZari, 1937
P. Kon t ogl ou . C hrist Pan t ocrat or, C hap el of t he Z aim is
f am il y , 1937

65

2. g. gagarini. Tbilisis sionis taZris afdidis konqi, 1848 w.


G . G agar in . Sion i C at hedral in T b il isi, 1848
66 ana mgalobliSvili

3. v. vasnecovi. rusi episkoposebi, kievis vladimiris


taZari, 1885-1896 ww.
V . V asn et sov . R u ssian B ishop s, St . V l adim ir’ s C at hedral in Kiev ,
1885- 1896

4. m. nesterovi. jvarcma, abasTumnis


aleqsandre nevelis eklesia, 1902-1904
M. Nesterov. Crucifixion, Church of St. Alexsander
N evs ky i n A b ast u m an i, 1902- 1904
ana mgalobliSvili

67
5. h. Hhrinevski. wm. nino, qaSveTis eklesiis
kankeli, 1910 w.
H . H ryn evs ki. St . N in o, Kashve t i C hu rch C han cel -
b arrier in T b il isi, 1910

6. d. SevardnaZe. ori meomari,


WiaTuris samTo-teqnikuri saswavleblis
eklesiis kankeli, 1912 w.
D . Shevar dn adze. St . W ariors, C han cel - b arrier
of t he C hiat u ra M in in g- T echn ical C ol l ege , 1912
Tamar belaSvili avtoroba-Tanaavtorobis sakiTxi verc rai-
mes avnebs da verc Sehmatebs. maTi mxatvru-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri li azrovnebis masStabi da mniSvneloba XXs-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
is qarTuli xelovnebis istoriis erT-erTi
samxatvro akademia Zireuli sayrdenia. oRond, istoriuli sa-
marTlianobis gaTvaliswinebiT, aseve imis
sailustraciod, Tu ra vneba-ziani SeiZleba
moutanos mxatvars arasworad warmarTulma
kvlevam, memkvidreebis mikerZoebulma damo-
kidebulebam da gadaumowmebeli masalis ga-
speqtaklis `kaci-masa~ moyenebam vTvliT, rom aRniSnuli speqtaklis
scenografiis avtoris scenografiis zusti avtoris dadgena au-
dadgenisaTvis cilebelia. miT ufro Tu gaviTvaliswinebT
speqtaklis mniSvnelobas ara marto qarTuli
TiTqmis erTi saukune gavida rusTavelis Te- scenografiisa da Teatraluri xelovnebis,
atrSi toleris piesis `kaci-masa~ premieri- aramed zogadad qarTuli kulturis isto-
dan. es kulturuli movlena gasuli sauku- riisaTvis.
nis dasawyiss, ufro zustad ki 20-iani wlebis movlenebi ki, Semdegi TanmimdevrobiT vi-
pirvel naxevars ukavSirdeba. am warmodgenis Tardeboda. toleris piesa `kaci-masa~ rusTa-
Sesaxeb Cvenamde moRweuli informacia arc velis TeatrSi pirvelad 1923 w-is 4 dekembers
gansakuTrebuli siuxviT da arc TvalSisa- warudgines sazogadoebas. erTi TviT adre, 23
cemi mravalferovnebiT gamoirCeva, Tum- noembers, presa ukve iuwyeboda mosalodneli
ca werilobiTi Tu vizualuri dokumenta- premieris Sesaxeb1.
ciis safuZvelze zust, dawnexil, utyuar
68

warmodgenas mayureblis araerTgvarova-


faqtobriv masalas vflobT. mag., cnobilia ni reaqcia mohyva, kritikosebi frTxilobd-
speqtaklis reJisori, musikis avtori, pre- nen. axladfexadgmuli qarTuli Teatralu-
mieris TariRi, moqmedebebis raodenoba da ri eqspresionizmi2 saTanado Sefasebas saWi-
a.S., magram bundovania speqtaklis mxatvris roebda.3 amitom sapremiero Cvenebis Sesaxeb
vinaoba. XXs-is 60-ian wlebamde arsebul do-
kumentur masalaze dayrdnobiT, mkvlevarTa
1
«В груздраме ближайшей постановкой явится «Человек-
Масса» Толлера. Ставит пьесу М.Корели, декорации
erTi nawili miiCnevs, rom dadgma kiril zda- К.Зданевича.» газ. «Заря Востока»,№270, 1923.23.X.
neviCma gaaforma; 50-iani wlebis bolodan am 2
ai erT-erTi magaliTi imisa Tu rogor ganmartavda
warmodgenis mxatvruli versiis avtoroba imdroindeli qarTuli presa eqspresionizmis raobas:
irakli gamrekels miewera (ucnauria, Tum- `... eqspresionizmis mxatvroba (nu SevexebiT mis abso-
liutur Teoriul dasabuTebas) upirvelesad unda
ca amas aravin gauocebia). bolodroindel iyves erTgvari rebusi, romelic aRsnas moiTxovs, ma-
samecniero-popularul teqstebSi ki sul Sinac ki, rodesac suraTi garegnulad Sesrulebulia
ufro xSirad vxvdebiT am mxatvrebis Tanaav- Zalian `gasagebad~. es suraTebi TiTqmis yovelTvis
Seicaven mxatvrul mTlianobis gamarTulebel ama Tu
torobis versias. miT ufro mas Semdeg, rac im raodenobis ucnob elementebs, romelnic mnaxvel-
XX saukunis 80-ianebis dasasruls zdanevi- ze stoveben, SeTvisebis bundovanobas, mxatvris siSo-
Cisa da gamrekelis Tanaavtoroba am ukanask- ris grZnobas mnaxvelis qveynisagan.... eqspresionizmis
`algebruli~ buneba... eqspresionizmis formaluri
nelis Sesaxeb arsebuli samecniero kvleviT
miRwevani arsebiTad Sesdgebian frangul kubizmis...
`dadasturda~. ufro metic, SemorCenili es- Zvel impresionistul tendenciebis, calke ostate-
kizebis raodenobis mixedviT dadginda, rom bis (xodleri, matisi) da bolos `primitivebis~ ekleq-
tiur gadatanisagan germanul niadagze. eqspresioniz-
is speqtaklis mxarvrul-vizualuri inter-
mis sakuTari miRwevebi ki mxatvrobaSi didi ar aris.~
pretaciis ZiriTadi xazis avtoric gaxldaT. eqspresionizm. gaz. `qarTuli sityva~. 8.07.1924.
kiril zdaneviCi da irakli gamrekeli im 3
rusTavelis TeatrSi imxanad dadgmul eqspresio-
qarTveli modernistebis ricxvs ganekuTvne- nistul piesebs Soris toleris `kaci-masa~ 1923 erT-
erTi pirveli iyo (amasTan `gazi~ da `kaci-masa~ orT-
bian romelTa Semoqmedebas erTi speqtaklis viani SualediT daidga).
Tamar belaSvili

arsebul publikaciebSi avtorebi Tanamedro- am piesis literaturul-dramatuli Ta-


ve mxatvrul tendenciebze ufro mets msje- viseburebebis gaazreba-gaanalizeba imJa-
lobdnen, vidre sakuTriv speqtaklze. tole- mindeli qarTuli TeatrisaTvis metad rTu-
ris es piesa 1919 wliT TariRdeba da rogorc li aRmoCnda5. speqtaklze muSaoba mixeil
literaturis mkvlevarebi miiCneven klasiku- qorels daevala. TavisTavad ucnauri ga-
ri gagebiT eqspresionistul nawarmoebTa dawyvetileba iyo, radgan, qoreli mudmivad
ricxvs ganekuTvneba. kategoriulad ewinaaRmdegeboda rogorc
piesa konkretuli istoriuli faqtebis eqspresionizms, aseve nebismier sxva moder-
safuZvelzea Seiqmnili Tumca aq Zneli saTq- nistul tendencias, rasac TanamedroveTa
melia sad aris zRvari sinamdvilesa da war- mogonebebis garda,6 misive publikaciebic
mosaxuls Soris _ usaxelo adamianebiT, mxo- mowmobs7. ufro metic, xelovanis msgavsi
lod socialuri Tu sqesobrivi kuTvnilebiT damokidebuleba aRniSnuli mimdinareobe-
diferencirebuli arsebebiT organizebuli bisadmi mxolod TeatriT ar ifarglebo-
garemo da `qorosa da protogonistis~ uZve- da da xSirad qarTuli saxviTi xelovnebis
lesi istoria, amjerad Sinaarsis Sesabamisad cnobil warmomadgenlebzec vrceldeboda.
transformirebuli da saxecvlilia. indivi- ai ras wers is kirile zdaneviCis tiloebis
dualobadakarguli personaJebi, romlebsac Sesaxeb: `mozrdil tiloze mxatvris mier
bevri aqvT saerTo jer georg grosis, mogviane- mimobneulia mravali sibrtyeebi yovelnair
biT ki maleviCis gmirebTan, sadac TavisTavad geometriuli formisa. mayureblisTvis am
ikiTxeba de kirikosa da karlo karas namuSev- sibrtyeebis tiloze mimobnevis sistema ar
rebis reminiscenciebi _ nawarmoebis origi- sCans... avtori awers suraTs: `ballerina~
nalSic da mis marjaniSviliseul interpreta- da TiTqos ambobs: SexedeT da Tu ver daina-
ciaSic personificirebuli ideis datvirTvas xavT `ballerinas~, es Tqveni ganuviTarebe-

69
iZenen. adamiansa da masas Soris polarizebis li mxedvelobis da gonebis bralia~8.
miuxedavad, orive es cneba, mudmivad zogadis an kidev daviT kakabaZis parizuli peri-
kategoriaSia SenarCunebuli. arc erTi moqme- odis namuSevrebze: `Zalian mindoda sityviT
di gmiris saxeli ar viciT. isini mamebi, Svile- gadmomeca, amewera am suraTebis Sinaarsi.
bi, qalebi, qmrebi da moqalaqeebi arian. xSirad magram miuxedavad Cemi sruliad obiektiu-
SeuZlebelia moqmedebis adgilis zusti gan- ri survilisa, me es ver SevZeli. sagnebi,
sazRvrac ki, radgan ar arsebobs realobisa da romelnic am suraTebzea moTavsebuli, arc
xilvebis mijnaze myofi samyaros aRmniSvneli erT CemTvis nacnob sagans ar waagavs, ase
raime saxeli, imdenad ramdenadac ar arsebobs rom maT gadmosacemad Sesaferi sityvebi ver
misi erTi konkretuli modeli an varianti. mipovnia~9. rogorc cnobilia, Tanamedrove
aseTia samoqmedo sivrce, pirovnebisa da masis
(oRond ara brbos) urTierTmimarTebis war- 5
ix. iqve.
moCenis arealad rom SeurCevia da SemouTava-
6
`vinc am reJisoris Semoqmedebas icnobs, dameTanx-
meba, rom eqspresionistuli dramaturgiis stilis-
zebia avtors. Sualeduri are _ or sibrtyes turi Tavisebureba ar eTanxmeba mis bunebas da ro-
Soris da adamianisa da masis urTierTdapiris- gorc mxatvars ar izidavda.~, ak.vasaZe, mogonebebi.
pirebis maradiuli dilema. fiqrebi. Txzulebebi, Tb., 1977, gv.141.
7 `
xolo rodesac 1924 welSi k.marjaniSvilma qarTul
`drama `kaci-masa~ aris xilva or naxevar-
TeatrSi formalisturi da konstruqtivistuli mi-
dReSi. ori Rame, romelic gavatare patimro- marTuleba SemoiRo. me, rogorc realistma da mosko-
baSi, iyo autaneli tanjva. mawvalebda aCr- vis samxatvro Teatris mimdevarma, mivatove Tbilisis
dilebi. diliT macaxcaxebda cieb-cxeleba. Teatri da gadavedi samuSaod saqarTvelos sxva adgi-
lebSi. 3-5/IX.45w.~; m.qorelis avtobiografia. misive
davjeqi da vwerdi manam, sanam Cemma akankale- xelnaweri qarTul enaze. Teatris, musikis, kinosa da
bulma TiTebma uari ar Tqves weraze~4. qoreografiis sax. muzeumi, f.I. saq. 88. x _ 16367.
8
mixeil qoreli `,Cveni Teatris dRevandelobis
4
m. kiknaZe, eqspresionizmi qarTul TeatrSi (20-iani garSemo~, mnaTobi, 1924, 2# , gv.179.
wlebi), sadisertacio naSromi, Tb., 1994, gv. 28. 9
ix. iqve.
Tamar belaSvili

xelovnebis Sesaxeb, daaxlebiT analogiuri sa da moqmedebis ritmi Seiqmna~12. srulad teq-


mosazreba axladfexadgmuli reJimis ide- nicizirebuli garemo, sadac Tavisuflad sun-
logiis Semadgenel erT-erT mniSvnelovan Tqvis saSualebac ki aRar arsebobda, `manqanis~
nawils qmnida. ai nawyveti lunaCarskis weri- nawilebiT gaWedili kompozicia, axlos mota-
lidan `Cveni saxelovno politika~, romelic nili amodidebuli kadris efeqti, uwyveti
imave 1924 wliT TariRdeba: `yvelaze ufro ritmis gancda, da niRbebs amofarebuli moxe-
dawyevlili beWedi futuristuli xelovne- leebi _ aseTi iyo speqtaklis saboloo saxe.
bis is aris, rom is uazroa. maT ara aqvT mi- am warmodgenis Sesaxeb Cvenamde moR-
zani da... ara aqvT Sinaarsi... erTi mxatvari weuli masala mravlad moicavs istoriulad
suprematisti movida CvenTan moskovSi 1918 mniSvnelovan faqtobriv informacias, maT
welSi da ganacxada, rom mas unda mogvyidos Soris sanaxaobis Teatralur-dekoraciuli
Tavisi daxatuli suraTi. es suraTi Seadgen- gaformebis _ scenografiis Sesaxebac. amas-
da erTfurcel lurj qaRalds, romelsac Tan, TiTqmis yvela mogonebisa Tu recenziis
Sua adgilas dasmuli hqonda wertili. roca avtori yuradRebas amaxvilebs warmodgenis
me mas vuTxari, rom aseT suraTebs me TviT vizualur mxareze. ai magaliTad, `Cveni re-
davxatav ramdenic unda, man mipasuxa: `Tqven cenzia sruli ar iqneba, Tu ar aRvniSnavT
iciT gana, ramdeni xani vifiqre me Tu sad axalgazrda mxatvar k.zdaneviCis mSvenier
damesva es wertili?~10 rogorc cnobilia, dekoraciebs. ubralo martiv ferebSi moce-
am droisaTvis eqspresionizmi TiTqmis ukve mulia damTavrebuli mxatvruli miRweva. me-
memarcxeneobis sinonimad ganixileboda, pe- tad lamazia sinaTlis efeqtebic~13.
riodul gamocemebSi amis gamo marjaniSvils speqtaklSi gamoyenebuli ganaTebis
Riad sayvedurobdnen, Tumca TeatrSi eqspe- efeqtebi, albaT, marTlac gamorCeuli iyo,
rimentebi jer isev Tamamad grZeldeboda. radgan amaze sxvebic miuTiTebdnen: `mxatv-
70

Tanamedrove mxatvruli tendenciebi- rulad gamarTlebuli da STambeWdavia


sadmi qorelis aRniSnuli damokidebulebis k.zdaneviCis dekoraciebi, aseve pirvelad
miuxedavad, speqtaklisaTvis `kaci-masa~ Se- mTeli sezonis manZilze yuradReba eTmoba
morCenili eskizebi da foto-masala (rac sinaTlis efeqtebs, romelTa avtoric amje-
Tavis mxriv, am namuSevrebis scenaze ganxor- rad mxatv. i.karsliania~14. an kidev: `dadgmaSi
cielebis faqtis namdvilobas adasturebs), farTod gamoyenebulia sinaTlis efeqtebi,
speqtaklis scenografiuli versiis swore- rac mistiur elfers aZlevs suraTebs da aZ-
dac, rom eqspresionistul-futuristul- lierebs STabeWdilebas~15.
konstruqtivistuli maxasiaTeblebiT uxvad speqtaklis Sesaxeb werda 20-iani wlebis
gajerebulobas cxdyofs. erTi SexedviT pa- Tbilisis TiTqmis yvela perioduli gamoce-
radoqsuli situacia ikveTeba, Tumca Tavis ma. yvela werilSi speqtaklis mxatvrad mxo-
sadisertacio naSromSi `eqspresionizmi qar- lod kirile zdaneviCi moixsenieboda.
Tul TeatrSi~, maia kiknaZe am dadgmis Taobaze `axalgazrda mxatvar zdaneviCs sauc-
wers: `speqtaklis gasinjvis Semdeg Teatris xovo ferebi da xuroTmoZRvreba gauSenebia
xelmZRvanelobam gadawyvita, rom speqtakl- scenaze. es mTeli simdidre iyo scenisa~.16
ze kote marjaniSvils emuSava. man Svidi repe- 12
S.spanioli, `adamiani masa~, Jur. Teatri da cxovre-
ticia Caatara, speqtaklic mniSvnelovanwi- ba, 1923, #1, gv. 4.
lad Seicvala. reJisoris TxovniT Seicvala 13
S. spanioli, qarTuli Teatri, Jur. Teatri da
dekoraciebic~11. swored kote marjaniSvilis cxovreba, 1923, #1, gv.15.
14
Ф. Театр Руставели. `Человек-масса~. газ. Заря Востока,.
surviliT scenaze `oTx kedels Soris momwyv- №282, 1923,7.XII. `Очень хороши и художественно просты
deuli adamianebis meqanizmiseburi moZraobi- декорации К.Зданевича и впервые обращено внимание за
сезон на световые эффекты принадлежащие на этот раз худ.
10
a.lunaCarski, Cveni saxelovno politika, Jur. И.Карслиани».
xelovnebis droSa, 2# , damateba, 1924, gv.48. 15
S.spanioli, Jur., Teatri da cxovreba, 1923, 1# , 9.XII, gv.4.
11
m. kiknaZe, eqspresionizmi qarTul TeatrSi (20-iani 16
leli, saxelmwifo akademiuri drama, `adamiani-mas-
wlebi), sadisertacio Sroma, Tb., 1994, gv. 57. sa~, gaz. komunisti, 1923,16.XII, 2
# 81.
Tamar belaSvili

an kidev: `reJisor mixeil qorelis dad- xel arsad moixseniebs sxva mxatvars, garda
gma da mxatvar k. zdaneviCis dekoraciebi kiril zdaneviCisa, maT Soris TavisTavad
saucxovoa. piesis yovelive naklovaneba da- arc irakli gamrekels.
faruli iyo am dadgmiT. aq usaTuod orive xe- arsebiTia, arc Tavad irakli gamreke-
lovnebis gamarjveba iyo. mxatvris perspeq- li uTiTebs `kaci-masas~ Tavis namuSevrebs
tiva, kubikuri-arqiteqtonuli mSenebloba Soris. 1941 w.-s mxatvarTa kavSiris moTxov-
da reJisoris kombinaciebi harmoniuli dam- niT Sedgenil avtobiografiaSi xelovani
Tavreba iyo mTliani~17. rusTavelis TetrSi mis mier gaformebuli
`kaci-masas~ dadgmis Sesaxeb, vrceli we- speqtaklebis CamonaTvals `malStremiT~ iw-
rili gamoaqveyna grigol robaqiZem (mwerali yebs20. SesaZloa, vifiqroT, rom Tanaavtoro-
imxanad, umetesad, givi golendis fsevdoni- biT Seqmnili speqtaklis (igulisxmeba `kaci-
miT ibeWdeboda), masve ekuTvnis toleris am masa~) dasaxelebas Tavs aridebs, Tumca ro-
gorc cnobilia, `malStremi~, sworedac, rom
piesis qarTuli Targmani, romelic kote mar-
zdaneviCTan erTad aqvs gaformebuli da amas
janiSvilis TxovniT Seasrula. Sesabamisad,
araerTi dokumenturi wyaroc adasturebs.
gasakviri araa, rom grigol robaqiZe xSirad
`kaci-masas~ Tbilisuri premieridan aT-
eswreboda `kaci-masas~ repeticiebs rusTa-
wleulebis Semdeg am ambebis erT-erTi mTa-
velis TeatrSi. amas sarepeticio dRiurebis
vari monawile kiril zdaneviCi Tavis mogo-
Canawerebic mowmobs18. mwerali speqtaklis
nebebSi dawers: `veswrebodi toleris piesis
mzadebis urTulesi procesis uSualo Ta-
samagido kiTxvasac da reJisorisgan zust
naziari iyo. gazeTSi `qarTul sityva~ ga-
miTiTebebsac vRebulobdi.
moqveynebul recenziaSi grigol robaqiZe me nanaxi maqvs Tqveni suraTebi da Canaxate-
aanalizebs imJamad evropul xelovnebaSi bi _ miTxra kote marjaniSvilma _ da momw-

71
mimdinare procesebs, msjelobs qarTuli ons isini. maT Soris bevria misaRebi, Tumca
eqspresionizmis ganviTarebis Semdgom SesaZ- aris iseTebic romelTa naxva arc ki Rirda (is
leblobebze da dasZens, rom toleris piesis xumrobda)21. visurvebdi raRac Sualedurs gasa-
rusTavelis TeatrSi gasceniurebuli ver- gebsa da gaugebars Soris, oRond iseTive axals,
siis mxatvruli gaformeba `k. zdaneviCis de- rogoricaa Tqveni nebismieri namuSevari...
koratiuli kubebi qalaqis natexebia TviTon. rogorc iqna eskizebi mzad aris da magi-
yoveli xazi aq mozomilia. yoveli feri gamo- debzea gaSlili. kote marjaniSvili Cafiq-
angariSebuli. araferi meti. araferi nakle- rebuli aTvalierebs Wrel furclebs, svams
bi. sityvis ritmsac aq maSinis daRi azis~19. kiTxvebs, amjobinebs zogi detalis Secvlas,
is erTxelac ar axsenebs sxva mxatvars, rac Tumca mTlianobaSi kmayofilia da ambobs
vfiqrobT, aseTis arsebobis SemTxvevaSi, ub- `Seasrule~. rogorc iqna Teatralur xelov-
ralod SeuZlebeli iqneboda. nebaSi gza xsnilia. sixaruls TeatrSi myof ti-
speqtaklis Sesaxeb SemorCenili vizu- cian tabiZes vuziareb... (aqve davZen, rom didi
alur-dokumenturi masala TavisTavad mdi- xnis Semdeg gamocemul wignSi `iraki gamreke-
dar informacias moicavs toleris am dad- li~ speqtaklebi `kaci-masa~ da `gazi~, romel-
gmis scenografiis mxatvrul-stilisturi Ta gaformeba mTlianad mxolod me mekuTvnis
analizisaTvis; Tumca amjerad mxolod imiT SecdomiT ir. gamrekels aqvs miwerili)~22.
SemovifarglebiT, rom SevniSnavT _ speq- savaraudod, avtori gulisxmobs 1958 w.
taklis TanamedroveTagan aravin arc erT- n.gudiaSvilis avtorobiT gamocemul wigns
17
v. garriki, rusTavelis Teatri, `adamiani-masa~, gaz. 20
irakli gamrekeli. piradi saqme. saq., centraluri
tribuna, 1923, 6# 39. arqivis masalebi. f.10. aR.3 saq.12.
18
sarepeticio dRiuri. sezoni 1923-24ww., rusTave- 21
citataSi arsebuli yvela SeniSvna avtorisaa.
lis Teatris muzeumi, invent # 3048 22 kirile zdaneviCi, mogonebebi, mogoneba kote mar-
19
g. golend. qarTuli drama, `kaci_massa,. gaz. janiSvilze, xelnaweri rusul enaze, saq. xelovnebis
qarTuli sityva, 1923, 16.XII. sax. muzeumis xelnawerTa fondi, saq.#12.
Tamar belaSvili

`irakli gamrekeli~, sadac mxatvris ZiriTa- nili fraza sakmarisi aRmoCnda, rom kiTxvis-
di namuSevrebis nusxaSi Setanilia rogorc niSnisqveS damdgariyo manmade arsebuli,
`kaci-masa~, aseve `gazi~23. Cvens mier ukve moxmobili yvela dokumentu-
moxmobili dokumenturi masalis siuxve, ri Tu samecniero wyaro. c.kuxianiZe am faqts
erTi SexedviT, gaugebars xdis Tu ratom presaSi gaparuli uzustobiT xsnis, ramac
SeiZleba ir.gamrekeli speqtaklis `kaci-ma- dasaxelebuli avtorebi TiTqosda Secdoma-
sa~ scenografad dasaxelebuliyo. TiTqos- Si Seiyvana: `presis uzustobebs mkvlevarebi
da amis aranairi winapiroba da safuZveli ar xSirad Sehyavs SecdomaSi. uTuod amiT aixsne-
arsebobda. ufro metic amaSi eWvi ar Separvia ba is faqti, rom mkvlevarebi: g.alibegaSvili,
qarTuli Teatrisa da scenografiis sakiTxeb- n.SvangiraZe, S.afxaiZe, n.gurabaniZe da sxvebi,
ze momuSave arc erT mkvlevarsa Tu mecniers mxolod k.zdaneviCs Tvlian `kaci _ masas~
XX s-is 70-iani wlebis bolomde. gaiane alibe- mxatvar gamformeblad~26. ucnauria ratom
gaSvili Tavis cnobil publikaciaSi qarTuli ugulebelyofs avtori sakuTriv TeatrSi da-
scenografiis Sesaxeb, rusTavelis TeatrSi culi repertuaris nusxas, sadac speqtaklis
ganxorcielebuli toleris aRniSnuli piesis mxatvrad, isev da isev mxolod kiril zdanevi-
mxatvrad, kirile zdaneviCs asaxelebs24. ana- Ci saxeldeba27; an Tundac Tavad mxatvar kiril
logiuri monacemebia motanili n.SvangiraZis, zdaneviCis mogonebebs.
S.afxaiZisa da nodar gurabaniZis kvlevebSic akaki vasaZis es erTi fraza, albaT, aseTi
da TiTqos arc araferia saorWofo-safiqra- damajereblobis mainc ver iqneboda, rom ara
li, Tumca n.gudiaSvilis wignSi gamoTqmuli c.kuxianiZis mier xelovnebis muzeumsa da
pavle kandelakis pirad arqivSi mikvleuli
mosazreba, amjerad, cisana kuxianiZis mono-
irakli gamrekelis ori eskizi Seqmnili (kos-
grafiaSi irakli gamrekelis Sesaxeb (rome-
tiumis da tipaJis eskizebi) speqtaklisaTvis
72

lic missave samecniero naSromis safuZvelze


`kaci-masa~. savaraudod, swored es iqca va-
Seiqmna), marTalia, odnav Secvlili saxiT, ma-
saZis mosazrebis utyuarobis mTavar argu-
gram kidev erTxel meordeba.
mentad da ubiZga mkvlevars eWvi Seetana man-
rusTavelis Teatris 1923 wlis dad- made arsebuli yvela wyaros namdvilobaSi.
gmis `kaci-masa~ scenografiis avtorebad marTlac irakli gamrekels toleris
c.kuxianiZe kiril zdaneviCsa da irakli gam- piesisaTvis `kaci-masa~ araerTi eskzi aqvs
rekels asaxelebs. am varaudis utyuarobas ki Seqmnili da Tan misTvis Cveuli Sesrulebis
akaki vasaZis mogonebebis mixedviT agebs, sa- zedmiwevniTi skurpulozurobiT. cnobi-
dac msaxiobi gakvriT aRniSnavs: `... irakli gam- lia, speqtaklis mxatvrul gaformebaze muS-
rekelisa da kirile zdaneviCis kubisturi de- aobisas, scenografi erTidaimave moqmedebis
koraciebi mizanscenebs ise moergo, rom sav- dekoraciis ramdenime dazgur variants qmni-
sebiT gamarTlebuli aRmoCnda am speqtaklis da da yvelas bolomde Camoqnil-CamoZerwi-
mxatvruli gadawyveta. es ki bevrs moaswaveb- li, dasrulebuli eskizis saxe qonda.
da Ziebis gzaze mdgari koleqtivisaTvis~25. 1981 wels, rodesac c. kuxianiZis wig-
vasaZis mogonebebSi sxva araferia naTqvami am ni `irakli gamrekeli~ gamoica, avtors jer
nanaxi ar hqonda saq. Teatris muzeumSi da-
speqtaklis mxatvrobis Sesaxeb, Tumca moyva-
culi ir. gamrekelis namuSevrebi speqtakli-
23
Ираклий Гамрекели, Автор текста Н.Гудиашвили,.М.1958. saTvis `kaci-masa~ (amjerad ukve dekoraciis
gv.70. eskizebi) (sur. 3). amis Taobaze is Tavadve aR-
24
«…Сама пьеса, ее «дух», характер образов подсказывали
формы изобразительного решения. Именно с этой точки
niSnavs _ masalis simwiris gamo sakiTxi Semd-
зрения особенно интересны декорации к пьесе Э.Толлера gom kvlevas saWiroebso28. Tumca ukve 1988 w-s
Человек-масса, выполненные Кириллом Зданевичем.» Г.А-
либегашвили. Оформление постановок театров им.Руставе- 26
c.kuxianiZe, ir.gamrekeli, Tb., 1981 gv.95.
ли и Марджанишвили (1922-1966гг.), Ars Georgica. seria 27
SoTa rusTavelis sax. akademiuri Teatris muzeumi,
B.7, Tb., 1974. gv. 30. Teatris repertuari.
25
a.vasaZe, mogonebebi. fiqrebi, Tb., 1977 gv.141. 28
c.kuxianiZe, ir.gamrekeli, Tb., 1981.
Tamar belaSvili

mis mier gamoqveynebul werilebSi vkiTxu- ma rogorc zdaneviCma, aseve gamrekelma,


lobT: `rac Seexeba `kaci-masa~ dekoraciebis amasTan TiTqmis yvela wyaros mixedviT zda-
TerTmet eskizs, romlebic saqarTvelos Te- neviCma imuSava rusTavelis TeatrSi; maSin
atris, musikisa da kinos muzeumis fondSia isRa gvrCeba, vivaraudoT, rom igive piesis
daculi, sami maTgani Savi fanqriTaa Sesru- mxatvrul versias gamrekeli SesaZloa sxva
lebuli, uTuod variantebia, romlebmac ver TeatrSi qmnida. swored es niuansi gamorCa
hpoves ganxorcieleba. guaSiT Sesrulebuli c.kuxianiZes, ramac kvlevis Semdgomi gezi
danarCeni rva eskizidan mxolod or maTgan- Secvala kidec.
zea miTiTebuli moqmedebis Sesabamisi nome- 1923-24 w-is TbilisSi arc Tu bevri Te-
ri irakli gamrekelis xelweriT. esenia mes- atraluri dasi moRvaweobda. oRond pavle
ame da mexuTe moqmedebebi. meore moqmedeba kandelakis kerZo koleqciaSi irakli gam-
muzeumis mieraa gansazRvruli. piesaSi sul rekelis namuSevaris arsebobam, konkretu-
Svidi moqmedebaa. remarkebTan eskizebis Se- li datvirTva SeiZina. es msaxiobi rusTave-
darebisas aRmoCnda, rom irakli gamrekls lis TeatrSi muSaobis dawyebamde `qarTuli
gauformebia `kaci-masas~ eqvsi moqmedeba, dramatuli studiis~ dasSi moRvaweobda. Se-
meoredan moyolebuli meSvides CaTvliT, sabamisad, Ziebis procesic gaiolda.
xolo k.zdaneviCs erTi moqmedeba.~29 imxanad axladdaarsebuli `qarTuli
aq arsebiTia mivuTiToT, rom toleris am dramatuli studiis~ repertuaris mixed-
piesis rusTavelis Teatris dadgma ara Svid viT ki `kaci-masa~ marTlac idgmeboda stu-
moqmedebad, rac albaT fizikuradac SeuZ- dielebis mier swored 1923 w-s, Tumca do-
lebeli iqneboda, aramed Svid suraTad iyo kumentaciaSi mxatvari miTiTebuli ar aris.
dayofili da Tu irakli gamrekels ekuTvno- repertuaris sizustes sxva wyaroebic adas-
da aqedan eqvsis gaformeba, maSin ucnauria

73
turebs. erT-erT interviuSi akaki faRava
ratom moixseniebda speqtaklis dekorato-
SeniSnavs, rom mis mier 1922 w. daarsebul
rad imdroindeli Tbilisuri presa mxolod
`qarTul dramatul studiaSi~ (1923 w-idan
kirile zdaneviCs, romelsac msgavsi Ta-
Teatraluri instituti) sxvadasxva piese-
nafardobis SemTxvevaSi, isic ki rTulia, Ta-
bis nawyvetebTan erTad idgmeboda toleris
naavtori uwodo.
`kaci-masa~30.
Tumca gamrekelis avtorobiT am piesi-
Tu 1923 w-s reJisori mxolod piesis naw-
saTvis Sesrulebuli 13 eskizis arseboba,
yvetebze saubrobs, erTi wlis Semdeg Jur-
amasTan maTze arsebuli minawerebi, SeuZle-
nalisaTvis `xelovnebis droSa~ micemul
bels xdis im faqtis ugulebelyofas, rom
interviuSi is aRniSnavs: `erTi Tvis Semdeg
mxatvars am sapeqtaklze namuSevari aqvs da
saxelmwifo saTeatro institutis drama-
Tan qronologiurad swored im periodSi,
tul skolas daamTavrebs 30 axalgazrda
rodesac rusTavelis TeatrSi `kaci-masas~
qal-vaJi,... Tu SarSan es axalgazrdoba Cven
premiera mzaddeboda. gaumarTlebeli iq-
vixileT mokle _ mokle nawyvetebSi, wels
neba es movlena mxolod axalbeda, damwyebi
maTve mTeli piesa ( `adamiani _ massa~) war-
scenografis axirebas mivaweroT, an ubralo
moadgines samjer da warmoadgines iseTi mw-
gaugebrobiT avxsnaT. aSkaraa rom mxatvari
yobri ansambliT da eqspresiiT, rom mTeli
am speqtaklze didxans, safuZvlianad muS-
darbazi piesis Svidive suraTis ganmavloba-
aobda da fiqrobda.
gamosavali mxolod erTi SeiZleba iyos. 30
`Cems mier daarsebuli da Seqmnili dramatuli
ukve dasaxelebuli yvela faqtis namdvilo- studia, am Jamad, Tanaxmad saqarTvelos saxalxo ko-
misarTa sabWos 10 oqtombris dadgenilebisa, gada-
bas Tu davuSvebT, aRmoCndeba, rom `kaci-ma- keTda saxelmwifo saTeatro institutad... vamzade-
sa~ daaxloebiT erTsadaimave dros gaafor- bT:... me _ tolleris piesas `adamiani Tu massa?!~ es
ukanaskneli TiTqmis mzadaa.~ akaki faRava, intervÁu,
29
c.kuxianiZe, ir.gamrekeli, Tb., 1981. Jur. Teatri da cxovreba, 1923, 1# , gv.10.
Tamar belaSvili

Si xelSi yavdaT da TviTeuli suraTis Sem- bic, savaraudod, mxolod studiaSi msaxio-
deg aplodismentebs iwvevdnen~31. bis swavla-moRvaweobis periods SeiZleba
qronikebidan vgebulobT imasac, rom ukavSirdebodes35.
studielebi saqarTvelos sxvadasxva rego- SesaZloa, swored studielebTan gaa-
nSi gegmavdnen sagastrolod mogzaurobas, forma irakli gamrekelma speqtakli `kaci-
sadac umTavresad swored `kaci-masa~ unda masa~, romlis reJisoric akaki faRava ga-
eCvenebinaT32. xldaT. faqtebis qronologias Tu gaviT-
gamodis, rom 1920-ian wlebSi TbilisSi valiswinebT, aRmoCndeba, rom es procesi,
toleris piesaze mxolod kote marjaniSvi- rusTavelis TeatrSi amave piesaze kote mar-
lis dass ar umuSavia. janiSvilisa da kirile zdaneviCis muSaobis
ai ras wers pavle kandelaki Tavis mogone- paralelurad mimdinareobda. amas eskizebze
bebSi: `institutSi mravalferovani swavleba arsebuli minawerebi da repertuaris mona-
iyo; ori wlis manZilze ocamde sagani gve- cemebic adasturebs.
kiTxeboda: anatomia, kostiumebis istoria, yvelaferi logikurad lagdeba. arc 20-
saqarTvelos istoria, qarTuli da rusuli iani wlebis qarTuli presa tyuis da arc Te-
ena, grimi, plastika-ritmika, akrobatika da atris saarqivo masala. c.kuxianiZes udaod
sxva mravali. mecadineoba rogorc dRis, ise qonda daeWvebis sababi, kirile zdaneviCs ki
saRamos saaTebSi tardeboda. institutis Za- `ganawyenebis~, irakli gamrekels `kaci-ma-
lebiT momzadda e.toleris piesa `kaci masa~, sas~ mxatvrobaze marTlac namuSevari aqvs,
romelSiac erT-erT mTavar rols (qmris) me oRond zdaneviCi am speqtaklis rusTavelis
vasrulebdi~33 (sur. 2). `qmris~ tipaJis eski- Teatris versiis erTaderTi mxatvari iyo.
zi am mogonebebs Tan erTvis da masze naTlad dRes rusTavelis TeatrSi dadgmuli
74

ikiTxeba mxatvris xelmowerac. `kaci-masas~ dekoraciis eskizebidan mxolod


swored es namuSevari naxa c.kuxianiZem kan- erTia SemorCenili. masze muSaTa amboxis
delakis kerZo koleqciaSi. stilisturad ana- scenisaTvis gankuTvnili sivrcea mxatvru-
lad gaazrebul-dagegmarebuli (me-3 sura-
logiuria `colis~ tipaJis eskizi, romelic
Ti) (sur. 1). arsebobs am scenis amsaxveli fo-
sxva eskizebTan erTad saq. Teatris, kinos, musi-
toc gadaRebuli speqtaklis msvlelobisas,
kisa da qoreografiis muzeumSi inaxeba (sur. 4).
rac kidev erTxel abaTilebs c.kuxianiZis
pavle kandelaks igive rolze muSaoba
mosazrebas imis Taobaze TiTqosda zdane-
rusTavelis TeatrSi aRar gaugrZelebia. am
viCs mxolod pirveli suraTis mxatvroba
rols akaki vasaZe asrulebda34. Sesabamisad,
ekuTvnoda speqtaklSi. oRond ucnaurobebi
mis kerZo koleqciaSi daculi gamrekelis na-
amiT ar sruldeba.
muSevari da masTan dakavSirebuli mogonebe-
gadasaxlebidan dabrunebulma kirile
31
saxelmwifo saTeatro instituti, interviu akaki zdaneviCma aRniSnuli dekoraciis eskizis
faRavasTan, Jur. xelovnebis droSa, 1924, 1 # , gv.11. ori saavtoro asli Seqmna, xeli moawera, daa-
32
`ivnisis ganmavlobaSi sax. saT. institutis drama-
TariRa (1924-59) da Tavis qaliSvilebs usa-
tiuli studia akaki faRavas xelmZRvanelobiT api-
rebs mogzaurobas aRmosavleT da dasavleT saqarT- xsovra. aqedan erTi amJamad rusTavelis Te-
veloSi. mogzaurobis dros studia estumreba: siR- atrSia daculi, meore ki, am ramdenime wlis
naRs, Telavs, gors, xaSurs, zestafons. WiaTuras,
win, kerZo koleqcionerma Teatris muzeums
quTaiss, tyibuls, xons samtredias, senaks, abaSas,
foTs, lanCxuTs, ozurgeTs da baTums, sadac gamar- gadasca. msgavsi tiraJirebuloba TavisTavad
Tuli iqneba studiis saCvenebeli saRamoebi da war- saintereso faqtia nebismieri mxatvris Semo-
modgenil iqneba tolleris piesa `adamiani _ massa~.
qronika, dramstudiis mogzauroba, Jur. xelovnebis 35
pavle kandelaki 1968 wels gardaicvala, Sesaba-
droSa, 1924, 1# , gv.33. misad c.kuxianiZes, romelmac 80-ian wlebSi teqstSi
33
p. kandelaki, mogonebebi, Tb., 1978. gv.78-89. moxseniebuli ir. gamrekelis eskizebi naxa msaxiobis
34
sarepeticio dRiuri, sezoni 1923-24ww., rusTave- kerZo koleqciaSi, informaciis gadamowmebis saSu-
lis Teatris muzeumi, invent. # 3048. aleba ar qonda.
Tamar belaSvili

qmedebaSi da albaT calke kvlevas saWiroebs, dRemde, akaki vasaZis mogonebebze da


Tumca sagulisxmoa, rom garda `kaci-masas~ c.kuxianiZis kvlevebze dayrdnobiT, speq-
aRniSnuli eskizisa kirile zdaneviCi kidev taklis `kaci-masa~ scenografias gamreke-
erTi speqtaklis `gazis~ Cvenamde moRweuli lisa da zdaneviCis erTobliv namuSevrad
dekoraciis eskizs imeorebs mxolod (am na- miiCnevs qarTuli Teatrisa da scenogra-
muSevris originali versia amJamad Teatris fiis sxva araerTi mkvlevaric. arada isto-
muzeumSia daculi, saavtoro asls ki analo- riuli realoba bevrad ufro saintereso
giurad 60-ian wlebSi Seqmnils, rusTavelis suraTs gvTavazobs. erTsadaimave periodSi
Tetris muzeumi flobs). miuxedavad imisa, Tbilisis or sxvadasxva TeatrSi, gansxva-
rom kirile zdaneviCis Sesaxeb monografiu- vebuli mxatvruli esTetikiT interpreti-
li kvleva ar arsebobs, Cvenamde moRweuli rebuli toleris aRniSnuli piesa 20-iani
mxatvris SemoqmedebiTi memkvidreoba Tama- wlebis qarTul xelovnebaSi mimdinare zo-
mad iZleva imis Tqmis safuZvels, rom seri- gadkulturuli movlenebis fonze uamravi
uloba, miT ufro Teatralur eskizebTan mi- kiTxvis da imavdroulad aRmoCenis safuZ-
marTebaSi xelovanisaTvis damaxasiaTebeli veli SeiZleba gaxdes. amis sailustraciod
ar iyo. Zalauneburad gaxsendeba, fragmenti gamrekelis mier `kaci-masasTvis~ Seqmnili
misi mogonebidan... es is ori speqtaklia, ro- kostumis eskizis da k.zdaneviCiseuli dada-
melTa avtorobac ir.gamrekels miewera. Tum- istebis kostumebis Canaxatebis Sedarebac
ca msgavsi mxolod ganwyobismieri interpre- ki kmara. radiaklurad gansxvavebuli xelwe-
tacia, bunebrivia, sakmarisi ver iqneba mov- ris miuxedavad mkafioa epoqiseuli swrafva
lenis sruli sicxadiT warmoCenisaTvis. asimetriis, disfunqciurobis, geometriz-
faqtobrivi masalis sisrulis Tval- mis da danawevrebulobisadmi. amiT isini Za-

75
sazrisiT saWiroa aRiniSnos, rom `kaci-ma- lian hgvanan urTierTs. amasTan cnobilia,
sas~ ukve dasaxelebuli dekoraciis eskizis rom aRwerili movlenebidan cota xanSi,
kidev erTi, aseve 1924 w-iT daTariRebuli orive xelovanma erTad imuSava spqtaklze
da xelmowerili, meoTxe versiac arsebobs. `malStremi~. `kaci-masa~ ki orivesTvis is wi-
gviandeli, 60-ianebSi Sesrulebuli namuSev- napiroba aRmoCnda, ramac eqspresionistul-
rebisagan gansxvavebiT es varianti srulad kontruqtivistuli Ziebebi dadaizmisken
imeorebs kompoziciuri TvalsazrisiT `ka- mimarTa. cxadia, aRrniSnuli speqtaklebis
ci-masas~ Tavdapirveli dekoraciis eskizs, scenografiuli interpretacia erT-erTi
sxvaobrivia feradovani gama, Tumca eskizebi organuli Semadgeneli nawilia im zodag-
praqtikulad identuria. sirTules am namu- kulturuli sivrcisa, sadac evropuli Ta-
SevarTan mimarTebaSi masze arsebuli warwe- namedrove tendenciebis kvaldakval qar-
ra warmoSobs. xelmowerisa da TariRis gver- Tul modernistul mxatvrul azrovnebasac
diT arsebobs minaweri `wina dRiT~. Cveuleb- eyreboda safuZveli.
riv am formiT namuSevarze speqtaklis sa-
xelwodebis miTiTeba xdeba, Tumca msgavseba
imdenad didia, rom gviWirs davuSvaT, TiTqos
es eskizi sxva speqtaklisaTvis iyo gankuTv-
nili da ara `kaci-masasTvis~. maSin SesaZloa
minaweri mizanscenis an calkeuli suraTis
aRmniSvneli saxelwodeba yofiliyo. Tumca
piesaSi iseve rogorc sarepeticio dRiureb-
Si aseTis ar arsebobis gamo am sakiTxs Riad
vtovebT, miT ufro rom is Cveni amJamindeli
kvlevis Temis arealSi ar Tavsdeba.
Tamar belaSvili

TAMAR BELASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

D E T E R M I N A T I O N O F T H E
SC E N O G R A PH Y A U T H O R O F T H E
T H E A T R I C A L PE R F O R M A N C E
O F `KA C I -M A SA ~

Su m m ary

In 1923,Qoreli-Marjanishvili put Toller’s play `Kaci-


Masa~ on the stage. There are a lot of materials about
this performance, but we don’t know who the decorator
of this theatrical show was. Some researchers think that
it wasKirileZdanevich, while others think it wasIrak-
liGamrekeli. On the basis of thorough research, carried
out by us, of documentary materials which provide in-
formation about this particular subject that are kept in
the theatre archive or private collections, memories of
76

contemporaries, and visual materials, we can conclude


that: the decorator of `Kaci-Masa~ performed at the
Rustaveli Theatre in 1923 was KirileZdanevich, and
IrakliGamrekeli decorated the same play in the same
period of time but in the Georgian Drama Studio. One
and same play – the above-mentioned `Kaci-Masa~ by
Toller – was performed simultaneously in two theatres
with absolutely different aesthetics and interpretations
against the background of general cultural current
events in the Georgian Art of the 1920s which can lay
the foundation for multiple questions and discovery at
the same time.
Tamar belaSvili

1. kiril zdaneviCi. kaci-masa, dekoraciis eskizi, me-3 suraTi, 1923 w. (Teatris muzeumi)
Kiril Z dan evi ch. Kaci- M asa ( M asse- M en sch ), Sket ch of scen ery , 1923 ( T he G eorgi an St at e M u seu m of
T heat re, M u sic, C in em a an d C horeogr ap hy)

77

2. irakli gamrekeli. tipaJis eskizi,


qmari, 1923-24 ww. (kerZo koleqcia)
I rakl i G am rekel i. Kaci- M asa ( M asse- M en sch),
H u sb an d, 1923- 24 ( Privat e C ol l ect ion )
Tamar belaSvili

3. irakli gamrekeli. kaci-masa, dekoraciis eskizi, 1923-24 ww. (Teatris


muzeumi)
I rakl i G am rekel i. Kaci- M asa~ ( M asse- M en sch). Sket ch of scen ery . 1923- 24 ( T he G eorgi an
78

St at e M u seu m of T heat re, M u sic, C in em a an d C horeogr ap hy)

4. irakli gamrekeli. tipaJis eskizi, coli,


1923-24 ww. (Teatris muzeumi)
I rakl i G am rekel i. Kaci- M asa ( M asse- M en sch ), w if e,
1923- 24 ( T he G eorgi an St at e M u seu m of T heat re, M u sic,
C in em a an d C horeogr ap hy)
cisia kilaZe Ta SemoqmedebiT arian STagonebulni. Tumca
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
ra Tqma unda, es Tema ukve maT Tanamedrove
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri cxovrebasac warmoadgenda da epoqiseuli
ganwyobis Sesabamisad, kidev ufro mZafr,
ironiul da zogjer groteskul gamoxatu-
lebasac iZenda.
qarTveli modernistebisTvis es Tema
didi qalaqis, urbanuli maTi parizSi yofnisas da muSaobisas gaxda
garTobis Tema Salva qiqoZis aqtualuri. kafeebi, gasarTobi TavSeyris
SemoqmedebaSi adgilebi maTTvisac iqca gamoxatulebad Ta-
namedrove cxovrebisa, didi qalaqisa, daun-
dobeli urbanuli civilizaciisa, sadac ada-
U didi qalaqis, urbanuli garTobis Tema _ ka-
mianebi martod da miusafrad grZnoben Tavs.
feebi, barebi, kabare, cirki da sxva evropul
gansakuTrebiT aRsaniSnavia am mxriv,
modernistul mxatvrobaSi Zalze popula-
Salva qiqoZis parizis Temaze Seqmnili namu-
rulia da CvenSic pirvelad modernistebTan
Sevrebi, romelnic swored rom didi qalaqis,
Cndeba. evropaSi es Tema 1908 wlidan gavr-
Tanamedrove cxovrebis simboluri asaxulo-
celda, gansakuTrebiT eqspresionist mxat-
baa Tavisi kafe-barebiT Tu baRis kuTxeebiT.
varTa SemoqmedebaSi (l. kirxneri, m. pexStai-
Salva qiqoZe, geronti qiqoZis sityvebiT `iyo
ni, e. hekeli). T
E umca Tavdapirvelad man XIX
satiruli an tragikuli azrovnebis mxatva-
saukunis frangul mxatvrobaSi iCina Tavi da
ri... parizis qaosma etyoba didi STabeWdi-
TandaTan moipova popularoba. mM ag., gavixse-
leba moaxdina am mgrZnobiare adamianze~1.
noT o. domie, e. mane, a. de tuluz lotreki,
marTlac, mis namuSevrebs Tu gadavxedavT,

79
e. dega, J. siora, mogvianebiT k. van dongeni
davinaxavT, rom parizis yofisa da bohemis am-
da fovistebi (sur. 1,2,3). o
O . domiesa da e. ma-
saxveli scenebi gansakuTrebuli eqspresiiTa
nes SemoqmedebaSi mxatvris metadre, rogorc
da dramatulobiT gamoirCeva: `evropeli eqs-
damkvirveblis pozicia igrZnoba, e. degas-
presionisti mxatvrebis msgavsad, misTvisac
Tan ki xSiria dramatuli kontrastis SegrZ-
miuRebeli aRmoCnda didi qalaqi misi cxovre-
neba, erTgvari daZabuloba _ mayurebelsa
bis wesiT. SeiZleba iTqvas, Salva qiqoZem Ta-
da kulisebs Soris dapirispirebis SegrZne-
visi daxvewili, keTilSobiluri bunebidan ga-
ba. frang mxatvarTa SemoqmedebaSi am Temam
momdinare, sxva qarTvel mxatvrebTan Sedare-
erTgvari simboluri Seferiloba SeiZina da
biT, gacilebiT mZafrad ganicada epoqiseuli
Tanamedrove cxovrebis metaforul asaxu-
sulis krizisi, romelic mis Tanamedrove
lobad iqca. es gansakuTrebiT sagrZnobia,
evropul kulturaSi samyarosTan individis
mag., tuluz lotrekTan, romlis Semoqmede-
gaucxoebis umTavresi mizezi iyo~2. parizul
baSi Cndeba gariyulTa, ucxoTa Tema _ eseni
garTobis adgilebs –kafeebsa Tu baRebs tra-
arian msubuqi yofaqcevis qalebi, jambazebi,
gikuli elferi dahkravs da raRac gamou-
kabares mocekvaveebi, kafesa da gasarTobi
valobis gancdiTa da sevdiTaa aRsavse. mM ag.,
dawesebulebebis stumrebi, romlebic iqneb
suraTi `mxatvrebis yavaxanaSi parizSi~ (1920
TviT mxatvris rogorc gariyulis, martosu-
w). aq adamianebis ieri groteskulia, maTi Ri-
lis simbolodac warmogvidgebian (mxatvris
mili naZaladevi da TiTqos sasowarkveTilic,
rogorc bohemis wamomadgenlis roli, rome-
saxeebi niRbebs mogvagonebs, yoveli maTgani
lic xSirad konfliqtSia sazogadoebasTan,
TiTqos martoobiTaa daRdasmuli.
xom swored am dros Cndeba).
g
G ermaneli eqspresionistebi da XX sau- 1
m. ciciSvili, n. WoRoSvili, qarTuli modernizmi
kunis dasawyisis sxva evropeli mxatvrebi am 1910-1930, Tb., 2005 w., gv 115 -116.
2
m. ciciSvili, n. WoRoSvili, qarTuli modernizmi
siuJetebis asaxvisas swored frang mxatvar- 1910-1930, Tb., 2005 w., gv. 114.
cisia kilaZe

aA qve kvlav unda aRiniSnos, rom kafe, ro- raa adamianTa erTmaneTisgan izolacia, ga-
gorc martosuli adamianebis TavSeyris ad- TiSuloba _ adamianebi erTad arian da, ama-
gili, ukve XIX saukunis mxatvarTa Semoqmede- ve dros, yoveli maTgani gancalkevebulad
baSi xdeba aqtualuri _ e. degas, v. van gogis, aRiqvams Tavs da martoobiTaa moculi. ro-
a. tuluz lotrekis Semoqmedebidan dawyebu- gorc 1901 wels parizSi axlad Casuli pP ablo
li k. van dongenis da p. pikasos namuSevrebis pikasosTvis aRmoCnda didi qalaqi adamian-
CaTvliT3 (sur. 1,2,3,4,). Ta martoobis da gaucxoebis adgili, iseve
aRsaniSnavia, rom es Tema swored pP ablo pi- _ da ufro metadac _ Salva qiqoZisTvisac
kasos SemoqmedebSi iZens axal JReradobas. is parizi daundobeli da miusafaria. mas nana-
1901 wels Cadis parizSi da 20 wlis asakSi qmnis xi eqneboda aRniSnuli evropuli nimuSebi _
Tavis absentis moyvaruli qalebis ramdenime albaT, pikasos absentis moyvaruli qalic.
variants. proporciebis utrireba, figurebis misi suraTi, erTi mxriv, evropuli nimuSebis
deformacia, kidurebis dagrZeleba _ es yove- STagonebiT da, meore mxriv, mis irgvliv ar-
live, iseve rogorc kompoziciuri wyoba _ ax- sebuli realobiTa da, ra Tqma unda, mxatvris
los motanili kA edlisa da magidis sibrtyeebi, subieqturi aRqmiTaa nakarnaxevi. Salva qaqo-
koloritis eqspresia, figuris utrirebuli Zis mier `mxatvarTa yavaxanaSi~ gamosaxuli
poza, g A amZafrebuli groteski, gamosaxulebis zurmuxtisferqudiani qali aseve absentis
fsiqologiuri xasiaTis gaxsnisTvisaa gamoye- moyvaruli unda iyos. mM is magidaze zustad
nebuli. ganwyoba personaJis piradi tragediis iseTive absentis boTli dgas, rogoric pika-
SegrZnebiTaa aRsavse (sur. 4). sos suraTzea. SeiZleba iTqvas, es Salva qiqo-
kA afe-barebisa da bohemuri cxovrebis am- Ziseuli `absentis moyvaruli qalia.~ oRond
saxveli evropuli magaliTebis am rigSi ase- misgan gansxvavebiT, is sakuTar fiqrebSi Ca-
80

ve iwereba Salva qiqoZis suraTi `mxatvarTa Ziruli ki ar warmogvidgeba, aramed mnaxvel-


yava-xana parizSi~ (sur. 6). aqac, iseve rogorc Tan kontaqtSi. is suraTis centraluri per-
pikasos, lotrekis an degas SemTxvevaSi aSka- sonaJia da kompoziciis fokuss warmoadgens.
misi xelebis moZraoba, saxe mkafiod ikveTeba
3
mag., vinsent van gogi Tavis `Ramis kafe~-ze wers, rom
ukana planze gamosaxuli mimtanis winsafris
misi mizani iyo eCvenebina kafe, rogorc adgili, sa-
dac adamiani SesaZloa gakotrdes, Wkuidan SeiSalos TeTri laqis fonze.
an danaSauli Caidinos. wiTeli da mwvane ferebiT mas mxatvars am namuSevris Sesasruleblad
surda adamianTa sazareli vnebebis gadmocema. aseve
winaswari eskizic Seuqmnia (sur. 5). CanaxatSi
erTgvari tragizmiTaa aRsavse edgar degas kafec
suraTSi `absenti~(1876), sadac dramatul muxts ukve kompozicia sami figurisgan Sedgeba da ufro
suraTis kompoziciuri struqtura qmnis. gulgrili, asimetriuladaa agebuli. garemoze miniSneba
uimedo da Camqralia qalis mzera, misi sxeuli modu-
minimaluria _ mxolod karadis monaxazi uka-
nebulia, mxrebi CamoSvebuli, fexebi winaa wamoweuli,
mamakacic sadRac sxvagan iyureba.Ffigurebi cent- na planze. iseTi STabeWdilebaa, rom figure-
ridan marcxnivaa gadaadgilebuli, rac efemerul, bi scenaze imyofebian. gansakuTrebiT masSta-
wamier situacias qmnis. aSkaraa adamianTa izolacia,
buria suraTis marcxena nawilSi gamosaxuli
erTmaneTisgan gaTiSuloba. aqve gagvaxsendeba tu-
luz lotrekis mulen de la galetis scenebi, absent- qalis figura, romelic reituzs isworebs.
Tan mjdomi martosuli adamianebi manes, pikasos Tu centraluri, absentis moyvaruli qali aq im-
sxvaTa SemoqmedebaSi. kafeebis scenebi uyvarda van
denad ar dominirebs, rogorc dasrulebul
dongensac. mis personaJTa utrirebuli figurebi
wagrelebuli proporciebiT, esTetizmi, artistu- ferwrul tiloze. s M cenis marjvena mxares,
loba da Teatraluroba S. qQ iqoZis an l. gudiaSvilis siRrmeSi sasmeliT xelSi gamosaxuli qalis
namuSevrebs mogvagonebs. kK . van dongenis mxatvro-
figurac ufro momcro zomisaa. ironia, gro-
ba garkveuli impulisi aRmoCnda. eqsresioniste-
bisTvis. Tumca, mis SemTxvevaSi formisa da kompozi- teski da eqspresia CanaxatSic aSkaradaa ga-
ciis esTetizirebasa da manerulobis xazgasmasTan moxatuli. Canaxats da ferwerul tilos Tu
gvaqvs saqme, eqspresionist mxatvrbTan ki Sinaarsis
erTmaneTs SevadarebT, davinaxavT ramdenad
dramatuloba matulobs, Cndeba mkveTri groteski,
satira (l. kirxneri, e. nolde da sxv. (sur. 1,2,3,4,)). ufro struqturuli, mowesrigebuli gaxda
cisia kilaZe

sabolood kompozicia da ramdenad daimux- figura, romlis TeTri winsafris fonze gan-
ta namuSevari Sinagani eqspresiiT. kompozi- sakuTrebiT mkafiod gamoiyofa absentis mo-
cia ufro gaiSala da centralizebuli gax- yvaruli qali. d D ramatulobisa da eqspresiis
da, ukana plani Seivso gamosaxulebebiT da ganwyobas amZafrebs figuraTa utrirebuli
garTulda ritmic. gamoikveTa erTgvri Te- proporciebi, niRbiseburi saxeebi da erTiani,
atralurobis gancda _ absentis moyvaruli muqi feris, sada koloriti, romelSic mkafio,
qali Tavis TavTan ki aRar aris, aramed ici- kontrastul laqebadaa amonaTebuli TeTri
nis da rogorc aRvniSneT, mnaxvels umzers. feris laqebi, cisfris mJReri aqcenti, xelov-
reprezentaciuli da Teatraluria misi Jes- nur ganaTebaze mimaniSnebeli amonaTebuli da
ti _ es-es aris sigarets unda moukidos _ CaCrdiluli areebi saxeebsa da sxeulze. am
is TiTqos mayureblisTvis pozirebs, misgan Ria feris laqebis ganawileba SedarebiT muq,
elis raRacas. aRniSnul evropel xelovanTa monoqromul tonalobaSi Sinaarsobriv aqcen-
Tavis TavSi an suraTis sivrceSi CaZiruli tebs svams da, amave dros, mxatvruli STabeW-
absentis moyvaruli qalebisgan gansxvavebiT dilebis mxrivac ganmsazRvrel rols asru-
(k. van dongeni, pikaso da sxva), S. qiqoZis per- lebs _ idea da forma Salva qiqoZis mxatvro-
sonaJi mnaxvels esaubreba, mas iTvaliswinebs baSi erT ganuyofel mTlianobas warmoadgens.
da amiT kidev ufro amZafrebs eqspresias da sagulisxmoa, rom aq asaxuli scena mxo-
aiZulebs mayurebels scenis Tanaganmcdeli lod romeliRac erTia kafe-barebis cxov-
Tu Tanamonawile gaxdes. rebis epizodTagan. amas mianiSnebs suraTs
aRsaniSnavia erTgvari Tu SeiZleba iTqvas marcxena kideSi mamakacis gadaWrili xelis
ambivalenturoba _ erTi mxriv Zlieri Sina- mtevani, rac TiTqos suraTis gagrZelebas
gani eqspresia, evropuli mxatvruli gamoc- gulisxmobs, aseve oficiantis gadaWrili

81
dilebis codna, rogoricaa TiTqos moulod- figura, an mkrTali siluetebi siRrmeSi _
nelad gadaWrili gamosaxulebebi, SemTxvevi- es konkretuli scena didi ambis nawilia, ro-
Tobis SegrZneba, ritmis simZafre, formebis, melic grZeldeba suraTis miRmac. amiT aS-
proporciebis utrireba. mM agram, amave dros, kara xdeba, rom mM xatvari konkretul, wamier
kompoziciis saocari mTlianobisa da struq- scenas, erT garkveul kadrs asaxavs, Tumca,
turulobis gancda. es simwyobre TiTqmis rogorc davinaxeT, kompoziciis xasiaTiTa da
klasikur principebzea agebuli _ kompozi- mowesrigebiT am kadris ganzogadebas, SeiZ-
cia centrulia da, rogorc iTqva, mnaxvelis leba iTqvas, idealizacias axdens, anu uwes-
Tvali centralur personaJzeH fokusirdeba. rigo bohemur garemoSi wesrigi da simwyobre
kideebSi moTavsebuli figurebi monoliTu- Seaqvs. wamieri situacia SeCerebulia da ga-
ria da kompoziciis myar safuZvels warmoqm- nyenebul iers iZens. kompoziciis struqtu-
nis. mTlianobaSi samkuTxa monaxazebi iqmneba, ruloba amZafrebs Teatralurobis ganwyo-
rogorc vertikalze, ise siRrmeSi magidebis bas da, amave dros, erTgvari absurdulobis
ganlagebis meSveobiT. figuraTa sagangebod SegrZnebas qmnis, TiTqos scena sagangebodaa
wagrZelebuli kidurebis moZraobiT Seqmnili dadgmuli da mTavri personaJic mayurebels
mkveTri, maxvili ritmi am kuTxovan monaxa- ucqers da misgan Sefasebas elis. amave dros,
zebs exmianeba da eqspresiiT muxtavs kompozi- rogorc Cans, mxatvari garkveul simbolur
cias. eE s maxvili ritmi ukana planzec meordeba datvirTvasac aniWebs scenas. simboluria
qudebisa da profilebis mkveTri monaxazebiT, kideebSi gamosaxuli ori qalis figuris Se-
moniSnuli siluetebiT, romlebic suraTis pirispireba, romelTagan erTi Ria ferebiT
siRrmis gagrZelebaze mianiSnebs. aA seve erTg- mosili axalgazrdaa, meore ki, muq samosSi,
var dramatulobas da moulodnelobas sZens melanqoliuri gamometyvelebiT _ asakovani.
kompozicias ukana planze, centralur na- absentis moyvaruli qali TiTqos am ori qa-
wilSi moTavsebuli oficiantis gadaWrili lis saxes sakuTar TavSi aerTianebs, rakiRa is
cisia kilaZe

aris am SemTxvevaSi bohemuri, parizuli cxov- amonaTebuli da CaCrdiluli, muqi laqebis


rebis simbolo, im cxovrebisa, romelic Salva mkafio kontrastiTac gamoirCeva. aA mgvari
qiqoZis sityvebiT: ` sasowarkveTili ram aris. feradovani gadawyveta damaxasiaTebelia S.
ugemuroba da fuqsavatoba mefobs yvelgan. qiqoZis mxatvrobisTvis. iseve rogorcA wag-
ar aris arsad azri da grZnoba. yvelaferi da- rZelebuli kidurebis eqspresiuli ritmi,
pirdapirebulia jibesTan da bazarTan~4. an sxeulis plastika, monumenturoba, romelic
`omi! cxovrebis dapyrobiT mogonilma manqa- amonaTebebiTa da mkafio, moqnili konture-
nam TviTon adamiani daamarcxa. es aris evro- biTaa Seqmnili. saerTod, formis monumentu-
pis saSineleba. saSineleba is aris, rom, evro- robis SegrZneba da ganzogadebisken midre-
pis manqanas Cqara SeeZleba adamiani gaakeTos. kileba S. qiqoZis TiTqmis yvela namuSevarSia
iketeba gza. aRaraferi aRar sCans. amisTvis aSkarad gamoxatuli (es gansakuTrebiT sag-
aris, rom evropaSi aRara Cans adamiani. is rZnobia guriis Temaze Seqmnil namuSevrebSi).
ganadgurebulia. aA q saWiroa adamianis nebis es ara mxolod modernistuli tendenciebiT,
ganTavisufleba manqanis simZimisgan~5. aramed erovnul tradiciasTan ganuyofeli
kidev ufro meti da aSkara dramatizmiTaa kavSiriT aixsneba da Sua saukuneebis qarTu-
aRsavse suraTi `qalaqi~(1920w.) (sur. 7), sadac li kedlis mxatvrobis nimuSebs mogvagonebs.
aRniSnuli Teatralurobis ganwyoba paTeti- Sua sukuneebis mxatvrobas ukavSirdeba aseve
kasa da erotizmSia gadazrdili. is Sinagani mxatvris xelwerisTvis damaxasiaTebeli xa-
eqspresia, romliTac damuxtulia suraTi zovaneba, romelic am suraTSic iCens Tavs da
`mxatvarTa yava-xana parizSi~ ukve aSkara, mZ- amZafrebs ritmis eqspresias.
lavr dinamizmsa da garegnul eqspresiaSia eqspresias qmnis wina planis TiTqos day-
gadazrdili. am SemTxvevaSi mxatvari kidev iravebuli, mkveTr moZraobaSi asaxuli kom-
82

ufro cxadad gamoxatavs Tavis damokidebu- poziciuri masebi, gadaWrili gamosaxule-


lebas parizuli yofisadmi _ satirasa da bebi, aqcenti moZraobaze da amavdroulad
grotesks, romelsac tragizmis elferi dah- suraTis dayofa-ganawileba damoukidebel
kravs. isev groteskuli saxeebi da adamianTa jgufebad, planebad, romlebic TavisTavad
martoobis da miusafrobis ukiduresi sim- dasrulebulia da, Tanacve, ganuyofel kav-
Zafre dinamikuri, TiTqos erotiuli scenis SirSia erTmaneTTan. wina planis asimetria
miRma. niSandoblivia suraTis saxelwodeba da eqspresia wonaswordeba suraTis marjve-
_ `qalaqi~, romelic am Temisadmi mxatvris na kuTxeSi gamosaxuli wyviliT, romelic
simbolistur midgomas asaxavs. qQ alaqi masTan ganaTebiTaa aqcentirebuli, xolo siRrmeSi
qaossa da martoobasTanaa asocirebuli. `ex- gamosaxuli wyvilebi kvlav awonasworeben,
landeli, axali parizi, saZagelia. swavla aq amTlianeben da, amasTanave agrZeleben kom-
arafris ar SeiZleba... garyvnileba, gaxrwna pozicias, romelic sul siRrmeSi TiTqos
yvelaferSi _ es aris jer is parizi, romel- amonaTebuli aqcentiT sruldeba. aA qac sagrZ-
sac gavecani~6. nobia samkuTxa monaxazebis ritmi, romelic
dramatulobisa da eqspresiis STabeW- awesrigebs kompoziciur masebs da siRrmeSic
dileba Seqmnilia kompoziciis wyobiT, moZ- iWreba. es Zalze dinamikuri, boboqari scena
ravi ritmiT, groteskuli, deformirebuli mainc inarCunebs struqturulobas. mkveTri
formebiT, koloritiT, romelic gamTliane- moZraobebi, paTetikuri saxeebi da gamomety-
bulia monoqromulobiT, magram amave dros elebebis utrireba, saxasiaTos groteskamde
gamZafreba, aSkara satira, suraTis siRrmeSi
4
i. abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kulturuli
memkvidreoba, Tb., 2005, gv 42. dekoraciis msgavsi CanarTi Teatralur el-
5
i. abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kulturuli fers aniWebs kompozicias, rac Tavis mxriv
memkvidreoba, Tb., 2005, gv., 47.
irealur ganwyobas sZens scenas. aseve ire-
6
i. abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kulturuli
memkvidreoba, Tb., 2005, gv., 30. aluri da gansakuTrebiT gamZafrebulia mar-
cisia kilaZe

toobisa da gamouvalobis SegrZneba. saerTod ganxilva urbanuli Tematikis nimuSebis gver-


modernizmisTvis sakvanZo Temebi _ martoo- diT, radgan is kvlav garTobis Temas exeba da
ba, sasowarkveTa da gaucxoveba aq mTeli sim- Tanac evropuli mxatvrobiT STagonebuli
ZafriTaa asaxuli (ase rom, SesaZloa, e. munkis unda iyos.
suraTi `yvirili~-c ki gagvaxsendes). eroti- kompoziciis centrSi mxatvari baxusis
kul momentebs mxatvari groteskisa da sati- alegorias warmogvidgens, romelic yrmis
ris gasamZafreblad mimarTavs. mM ag.,Qironias saxiTaa gadmocemuli. is Rvinis tikze zis da
amZafrebs qalis dominanturad warmoCena da moqeife da mocekvave xalxiTaa garemoculi.
kontrasti SiSveli qalis figurebsa da Se- suraTis Tema kvlav evropuli mxatvrobiTaa
mosil mamakacebs Soris. esec Tanadrouli STagonebuli, Tumca Taviseburia misi inter-
evropuli mxatvrobis erT-erTi aRsaniSnavi pretacia. simbolizmi, alegoriuloba, ro-
aspeqtia. msgavsi gadawyveta gvxvdeba dawye- melic zemoT aRniSnul nimuSebze Cndeba, am
buli e. manes suraTidan `sauzme mdeloze~ da SemTxvevaSi kidev ufro sagrZnobia. saerTo
dasrulebuli, mag.,L l. kirxneris suraTiT `pa- ganwyobiTa da kompoziciiT is p. breigelis
risis gansja~ (sur.8), sadac mxatvari antikur iseT suraTebs mogvagonebs, rogoricaa mag.,
Temas iyenebs da aTanamedrovebs mas (mxatvari `glexebis cekva~ _ (1568 w.). baxusis msgav-
tradiciul ikonografias efuZneba da pari- si alegoria ki SeiZleba mraval mxatvarTan
sis rolSi sakuTar Tavs asaxavs, moqmedebac vnaxoT: mag., guido reni, `baxusi~ (1623 w.), fi-
sakuTar saxelosnoSi gadaaaqvs). lips koniki, `baxusis dReoba~ (1664 w.) (sur.
S.QqiqoZesTvis damaxasiaTebeli erotiku- 11), sadac Rvinis kasrze mjdomare SiSveli
li momentebis ironiiTa da groteskiT asaxva baxusi glexebis figurebiTaa garemoculi.
an SesaZloa, swored groteskis Sesaqmnelad g
G roteski da ironia aq TiTqmis karikaturu-

83
erotikuli scenis gamoyeneba mis Canaxateb- lobamdea misuli. mxatvari Tavis Tanamedro-
Sic Cndeba. suraTs `qalaqi~ SeiZleba davuka- veebis garemoSi asaxavs baxuss, iseve, rogorc
vSiroT Canaxati qalisa da mamakacis SiSveli Salva qiqoZe.
figurebiT (daculia kerZo koleqciaSi da am SemTxevevaSic, rogorc suraTSi `qa-
aqamde ar gamoqveynebula. warweris mixedviT laqi~, kompozicia mZafr dinamikur, eqspre-
Sesrulebulia parizSi 1920w.). (sur. 9) aqac siul ritmzea agebuli. eE qspresias amZafrebs
rogorc aRniSnul suraTSi mamakacisa da qa- axlos motanili figurebi, saxeebis da moZra-
lis figurebi kompoziciur jgufs qmnis, ro- obebis groteskuloba, gadaWrili formebi
melic gamTlianebulia, rogorc kompozici- da fragmentuloba, kadris gaWedva gamosa-
uri wyobiT da ritmiT, msubuqi moZraobisa xulebebiT. es kvlav mianiSnebs, rom mxatvari
da dinamikis SegrZnebiT, aseve erTgvari sar- didi ambis mxolod erT konkretul scenas
kazmisa da ironiis ganwyobiTac. es Canaxati asaxavs. wriul da naxevarwriul monaxazebze
ara mxolod SiSveli figurisadmi interesi agebuli kompoziciis ritmi moZraobisa da
an Studiaa, aramed eskizi (SesaZloa mxatvris dinamikis STabeWdilebas qmnis. Tumca es mra-
mier Cafiqrebuli ferweruli tilosTvisac valfiguriani kompozicia mainc centrire-
yofiliyo Sesrulebuli), romelic fsiqo- bulia. centri mkafiodaa moniSnuli ganaTe-
logiuri simZafriT, garkveuli SinaarsiTaa biT da sufris TeTri laqiT _ baxusis SiSve-
gamsWvaluli, TiTqos erTgvari alegoriis li figuriT, romelic kompoziciis fokusia.A
elferic dakravs. ukana planze aseve mkafio aqcentad ikiTxeba
S. qiqoZis qarTuli dReobac mkveTri qalisa da mamakacis (rogorc Cans, nefe da
groteskiTa da dramatizmiTaa aRsavse. miu- patarZali) mocekvave figurebi TeTr samos-
xedevad imisa, rom suraTi `dReoba~ (sur.10) Si, romlebic TiTqos kompoziciis (marjvena
rogorc Cans, guriaSi gamarTul qorwils kuTxidan marcxniv) diogonalur ritms asru-
asaxavs, mainc mizanSewonilad gveCveneba misi leben. rTuli da asimetriuli ritmis miuxe-
cisia kilaZe

davad kompozicias kvlav planebad dayofa xerxs iyenebs da aTinaTebiT avsebs suraTis
awesrigebs, rac tipuria Salva qiqoZis mxatv- sibrtyeebs. Tumca ganwyoba, ra Tqma unda,
robisTvis. Sorsaa raime impresionistulisgan da kv-
SeiZleba iTqvas, qarTuli xalxuri simRe- lav eqspresionizmTan iCens siaxloves. aqac
ris mravalxmianobis msgavsad, aq kompoziciu- amonaTebulia garkveuli aqcentebi, kom-
ri masebi mravalxmiani da nairgvaria, magram, poziciis centri da siRrme marcxena uka-
amave dros, erT mTlianobad organizebuli. na planze, riTic TiTqos organizebuli da
miuxedavad qaosisa, romelsac mxatvari asa- gamZafrebulia kompoziciis xasiaTi, misi
xavs, cnobierad Tu aracnobierad, masSi mainc ganwyoba da dramatuloba. TuU sxva aRniSnul
Sinagani wesrigis gancda igrZnoba. kompozicia namuSevrebSi zogadi ganwyoba an miniSnebaa
kvlav garkveul klasikur elementebsa da xasi- simbolur-alegoriul Sinaarsze, am suraT-
aTs atarebs. miuxedavad mravalnawilianobisa, Si ukve pirdapir aris gamoyenebuli TiTqos
yoveli kompoziciuri jgufi da TiToeuli gaugebari da alogikuri elementebi, romle-
figura calke, damoukideblad, makafiod aRq- bic sizmrisa da irealobis gancdas iwvevs _
madi, srulyofili da TviTkmaria, rogorc mag., qalis biusti xis Ziras, aA seve silaSi mo-
agebulebiT, ise daxasiaTebiT, ganwyobiT, Sina- TamaSe bavSvebis figurebi, romelTa propor-
gani eqspresiiT, amasTanave, mTlianobaSi isini ciebi sagangebodaa utrirebuli,Q qalis fexi,
ganuyofel erTianobas qmnian. romelic mianiSnebs, rom suraTidan TiTqos
kvlav unda aRvniSnoT koloriti, rome- axlaxan viRac gavida. aseve suraTis marcxena
lic S.qiqoZisTvis damaxasiaTebel princip- mxares, siRrmeSi asaxuli wagrZelebuli, sti-
zea agebuli. mM uqi feris tonalobaSi mkveTr lizebuli figurebi, maneruli, paTetikuri
aqcentebad amonaTebuli sibrtyeebi kompo- moZraobebiT. rogorc sxva aRniSnul fer-
ziciis xasiaTs qmnis da qiqoZieseul esTeti-
84

werul tiloebze, aqac kompozicia kargad


kaze metyvelebs. Tumca unda aRiniSnos, rom
gaazrebuli da struqturulia, dayofilia
es zogadad qarTul avangardsa T Y u erovnul
planebad, centri aRniSnulia, magram ama-
mxatvrul gemovnebasac axasiaTebs7.
ve dros ZiriTadad figuraTa moZraobebiT
es amonaTebuli areebi ganaTebis asaxva-
Seqmnili dinamikuri, xSirad diogonalur,
caa da gadamwyvetic koloritisa da saerTod
irib monaxazebze agebuli ritmi mRelvarebi-
nawarmoebis mxatvruli formis, eqspresiisa
sa da mousvenrobis STabeWdilebas qmnis. Tu-
da gamomsaxvelobis Seqmnisas. sinaTlis es
mca kompoziciis centrSi SeyvarebulTa ga-
aqcentebi garkveuli saxis dekoratiulobis
mosaxulebebia warmodgenili, misi namdvili
miuxedavad, Salva qiqoZis mxatvrobaSi mniSv-
fokusi, romelic mayureblis mzeras ipyrobs
nelovan rols asrulebs da xSirad Sinaarsis,
mxatvris avtoportretia, romelic ukana
ideis da eqspresiis gasamZafrebladac ga-
planze, damkvirveblis rolSia warmodgeni-
moiyeneba.
li.Kkompoziciis ZiriTadi masebi isea ganla-
zemoT aRniSnuli namuSevrebis CaTvliT
gebuli (qalis fexi, bavSvebis jgufi da Sey-
amis kargi magaliTia kvlav urbanuli gar-
varebulTa figurebi mkafio diagonalur mi-
Tobis TemasTan dakavSirebuli suraTi _
`luqsemburgis baRi~ (1920 w.) (sur. 12) sadac marTulebas qmnis, romelic sruldeba mxatv-
mxatvari TiTqos ganaTebis impresionistul ris figuriT), rom suraTis siRmisken, kerZod
mxatvris figurisken mihyavs mnaxvelis mzera.
7
msgavs mxatvrul xerxs vxvdebiT lado gudiaSvil- mM xatvris arseboba suraTSi TiTqos misi su-
Tan- mag., `sadRegrZelo alionze~, 1920, `avtoport-
bieqturi xedvis damowmebaa. is Tavad aris mis
reti~, 1919, `qristine~, 1919 da sxva; Ria feris laqa
ganaTebis rols asrulebs muq, monoqromul kolo- mier aRqmuli parizuli cxovrebis nawili da
ritSi da gansakuTrebul dramatizmsa da eqspresias amave dros damkvirvebeli da Semfasebelic. E
sZens namuSevars. msgavsi midgoma gvxvdeba firosma-
msgavsK kompoziciur agebas anu siRmeSi
nis mxatvrobaSi da saerTod Sua saukuneebis qarTul
mxatvrobaSi, xatweris nimuSebze, mag., svanur xatebze. planebad ganviTarebas S. qiqoZis mier baRis
cisia kilaZe

Temaze Sesrulebul CanaxatebSic vxedavT poeturi saxeebi. es sakiTxi kvlevas saWi-


(sur. 13, 14). SesaZloa, es ferweruli ti- roebs, ris Sedegadac SesaZloa gamoikveTos
losTvis Sesrulebuli eskizebia. aq kargad da aixsnas S.QqiqoZis mier Sesrulebuli am se-
Cans mxtavris ostatoba _ erTiani, Zlieri riis mniSvneloba da Sinaarsi.
monaxaziT Seqmnili figuris plastika, eqs- eE vropul mxatvrobaSi am Temis paraleli
presia. minimaluri formebiT Seqmnili zusti da winasaxe eqspresionist mxatvrebTan gvxv-
da Seucdomeli struqtura, ganwyoba. es eski- deba, radgan mimdinareobis koncefciidan ga-
zebi kompoziciurad sruliad dasrulebuli momdinare, Tojinis, tikinis Tema maTTvisaq-
da mTliania, iseve, rogorc ganxiluli fer- tualuria. mag., erix hekelma Seqmna scenebi
weruli tilo. suraTSi aSkaraa erTi mxriv, Tojinebis cxovrebidan, `jambazi da Toji-
kompoziciis centruloba, struqturuloba na~ (1912 w.) (sur. 17), l. kirxnerTan da georg
da meore mxriv, SemTxveviTobis, dinamizmis, grosTanc gvxvdeba varieties Temaze Seqmni-
eqspresiis gancda. Tumca qaosi aqac wesrig- li suraTebi, sadac mocekvaveebi komikuri
Sia moyvanili, TiTqos da garkveul logikas elferis mqone Tojinebs hgvanan (sur. 18). S.
daqvemdebarebuli. aY mis Sedegad kvlav Cnde- qiqoZe uSualod Tojinebs, marionetebs asa-
ba Teatralurobis STabeWdleba, romelic
xavs, romlebic sagangebo scenaze arian war-
Salva qiqoZis sxva namuSevrebSic arsebobs.
modgenilni. masTan ufro gamZafrebulia
eE s TiTqos SemTxveviTi, parizuli cxovrebis
komediisa da absurdis ganwyoba. is uSualod
yoveldRiuri scena sagangebo dadgmas ems-
Teatralur warmodgenas asaxavs da ueWvelia,
gavseba, rac kvlav mianiSnebs mis simboluro-
rom Tojinebis usulo figurebs garkveuli
basa da garkveul farul Sinaarsze. G
SinaarsiTa da simbolikiT muxtavs. erTi mx-
iqneb S. qiqoZe cxovrebis erTgvar Teat-
riv, aSkaraa misi ironia da SarJi da, meore mx-
ralizebas axdens? d D a, egeb es Teatrisadmi

85
riv, tragizmi, gamouvalobis SegrZneba, iseve
misi siyvaruliTac an misi artistuli bu-
rogorc didi qalaqis qaosSi Cakargul ada-
nebiT iyos ganpirobebuli? (mis avtoport-
mianTa SemTxvevaSi. TavianT yofa-cxovrebas
retebSic aSkarad Cndeba Teatralurobis,
isini gamofitul tikinebad gadauqcevia.
pozirebis momenti). amasTanave, SesaZloa, es
zemoT ganxilul namuSevrebTan daka-
cxovrebisadmi misi filosofiuri midgoma
vSirebiT aRsaniSnavia S. qiqoZis suraTi _
iyos _ is TiTqos gviCvenebs am cxovrebis da,
`niRabi~ (sur. 19), romelic TiTqos mimimo-
am SemTxvevaSi, gasarTobi epozodebis, ro-
xiluli Temis simbolur Tu konceftualur
gorc Teatraluri warmodgenis warmavalo-
gamoxatulebad Cndeba. eE s namuSevari abstra-
basa da efemerulobas.
girebul kompozicias warmoadgens. ovalu-
uTuoa, rom garTobis Tema masTan tra-
gikomikur iers iZens. es kidev ufro cxadad ri da kuTxovani monaxazebis miRma ikiTxeba
Cans mis seriaSi _ `tikinebi~ (sur. 16). TviT qalaqis Tema, qalis sxeuli _ SiSveli mker-
amgvari Temis arCeva da `Tojinebis cxovre- di, matareblis vagonebi da centrSi, ufro
bidan~ scenebis asaxva ukve cxadhyofs mxatv- mkafiod da aSkarad, niRbis gamosaxuleba,
ris damokidebulebas da ironias _ Tema kv- romelic sarkastulad icinis da almacerad,
lav TeatrTan, dadgmasTanaa dakavSirebuli. suraTis miRma iyureba. T Q anamedrove cxov-
CvenTvis ucnobia Tu risTvis Seasrula rebis, didi qalaqis qaosi, erotizmi, rac
man es seria, Tumca rogorc mxatvrobaSi, ise vnaxeT suraTSi `qalaqi~, sarkastuli sici-
am periodis literaturaSi, gansakuTrebiT li absentis moyvaruli qalisa, niRbiseburi
simbolistebTan Tojinebis, tikinebis Tema saxeebi suraTidan `dReoba~ da `mxatvarTa
Zalze aqtualuria da mas filosofiuri, yavaxana~, qalis butaforiebi luqsemburgis
alegoriuli datvirTva aqvs. mM ag., h. fon kla- baRidan, Teatraluroba misi atributebiT
sitis, m. meterlinkis, a. blokis dramatur- _ es yvelaferi TiTqos am kompoziciaSia
gia, aseve r. m. rilkes da val. gafrindaSvilis abstragirebuli da simboluri niSnebis sa-
cisia kilaZe

xiT gadmocemuli. aA m SemTxvevaSi, Salva qiqo- li scenis miRma cxovrebis tragizmsa da misi
Ze ukve aSkara simbolikiT agebs kompozici- sazrisis dauokebeli Ziebis asaxvas cdilobs.
as, Tumca mainc, risi Tqma unda zustad ver Tumca, bolos isic unda aRiniSnos, rom
davakonkretebT. erTia aSkara _ ironia da misi simbolisturi xedva gansxvavdeba evro-
satira, romelic mis mTel Semoqmedebas gas- puli sibolizmisa da eqspresionizmisgan,
devs da gasarTob Temaze Seqmnil namuSevreb- romlis warmomadgenladac mas evropaSi mii-
Si Cndeba am SemTxvevaSi pirdapiri niSnebis Cneven. cxadia S. qiqoZis Semoqmedeba, iseve
saxiTaa motanili. niRbis gamosaxulebiT da rogorc saerTod qarTuli modernizmi, war-
mxatvruli formiT, dekoratiul-sibrtyob- moudgenelia evropul modernizmTan mimar-
rivi gadawyvetiT, es namuSevari Teatralur Tebis gareSe, magram am SemTxvevaSi, aSkara
afiSasac mogvagonebs. SeiZleba iTqvas, rom paralalebi evropul nimuSebTan ufro Tema-
Salva qiqoZis mxatvrobaSi urbanuli garTo- tikis mxriv Cndeba. mxatvruli formis Tval-
bis Temas swored es kompozicia agvirgvinebs. sazrisiT S. qiqoZe TiTqos analitikur gaaz-
mis mxatvrul formaSi kvlav Cans evropuli rebas axdens evropuli gamocdilebisa da
gamocdilebis codna _ gamosaxulebis piro- kidev ufro ganzogadebul saxeebs qmnis. misi
biT-abstragirebul sibrtyeebad qceva. Tu- simbolur-ganzogadebuli xedva raime konk-
mca aqac mZafr eqspresiul ritmTan erTad, retuli niSniTa da aspeqtiT ver gamoicnoba,
mainc sagrZnobia klasikuri principis mixed- is TiTqos realobis farglebSia moqceuli
viT formaTa ganawileba (centruloba, eqs- _ realur-obieqturi formebiT asaxuli,
presiuli, diogonaluri ritmi, gansxvavebu- magram, amavdroulad samyaros realisturi
li sibrtyeebis, rogorc sxvadasxva planebis, gadmocemisgan Zalze Sors dgas da sakuTar,
erTmaneTze dadeba). SeiZleba iTqvas, didi TviTkmar realobas qmnis.
86

qalaqis Salva qiqoZiseuli aRqma da idea aq SM . qiqoZis eqspresionistuli midgomac


yvelaze metad ganzogadebulad da simbolu- Taviseburia. is ar mimarTavs ukidures sax-
radaa gadmocemuli. viT saSualebebs (rogorc, mag., germanuli
aA mgvarad, am mokle mimoxilvidanac Cans, eqspresionizmi) da aA rc raime irealur-fan-
rom garTobis Temaze Seqmnil aRniSnul namu- tasmagoriul saxeebs qmnis. eqspresiuloba
SevrebSi S.QqiqoZis mxatvrobisTvis damaxasai- aq ufro msoflmxedvelobrivia da mxatvris
Tebeli saerTo aspeqtebi Cndeba _ erTgvari Sinagani temperamentidan momdinareobs, anu
opoziciebi _ SemTxveviTobis gancda (gadaW- Sinagani muxtia da garegnul formebSi Seda-
rili gamosaxulebebi, dinamika, TiTqos nagu- rebiT naklebadaa gamoxatuli.A am SemTxvevaSi
lisxmevi ambis gagrZelebis SesaZlebloba) qarTul, erovnul gemovnebasTan gvaqvs saqme,
da kompoziciis mkafio struqturuloba da romelic, rogorc araerTxel aRniSnula, zo-
simwyobre, uryeobis da mudmivobis gancda; mierebisa da harmoniisken swrafviT gamoir-
uwesrigoba da qaoturi situacia da kompo- Ceva. tradicia da erovnuli formis Zieba ki
ziciuri wyobiT Seqmnili wesrigi; mkveTri aSkaraa mis, am TiTqos kosmopolitur Tema-
eqspresia, emociuri simZafre da mxatvruli ze Seqmnili namuSevrebis magaliTzec. misive
xerxebis klasikuri principi da racionalu- sityvebi rom davimowmoT _ `yoveli xelov-
roba; tragizmi, dramatuloba da iumoris neba, yoveli eri iqmneba erovnul CarCoebSi,
grZnoba da mZafri ironia; kvlav adamianTa mxolod maSin aqvs mas fasi da gamarTleba...
yofis namdvili tragizmisa da sevdis SegrZ- mxolod erovnul farglebSi aRmocenebul
neba da Teatraluroba, paTetika da erTgva- formas eZleva saerTaSoriso mniSvneloba... `
ri absurdulobac.
yY ovelive es Salva qiqoZis simbolistur
xedvaze metyvelebs _ cxadia, is ganazoga-
debs movlenebs, Temebs da garTobis amsaxve-
cisia kilaZe

TSISIA KILADZE All this testifies to the symbolic vision of the au-
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian thor. Of course he summarizes phenomena, themes and
Art History and Heritage Preservation scenes of entertainment, but in the background is hid-
den the tragedy and unquenchable attempt to compre-
hend the meaning of life.
T H E T O PI C O F T H E C I T Y ; His symbolism differs from European symbolism
U R B A N E N T E R T A I N M E N T
and expressionism, the representative of which he is
I N T H E W O R KS O F SH A L V A KI KO D Z E
considered in Europe. His creativity, as well as Geor-
Su m m ary gian modernism in general, is impossible to imagine
without the influence of European modernism, buthis
The theme of the big city, of the urban entertainment case is to a great extent determined by thematic paral-
— cafes, bars, cabarets, the circus and other places — lels.In terms of the artistic form, the author conducts
is extremely popular in European modernist art, and in a reflection on the European experience and creates
Georgian painting it first appears with the modernists.In moregeneralized images. It is impossible to determine
French painting,this topicalready in the 19th century ac- by specific aspects his symbolically generalized vision,
quireda symbolic shade which increased in a subsequent as though it is within a reality of certain real-objective
age, and now the image becomes metaphorical. forms, but at the same time all this is far from the real
For Georgian modernists, the cafe, places for enter- world and creates its own distinctive reality.
tainment, a large city were the embodiment of ruthless city
civilization, where a person felt lonely and shelterless.
In this respect, particularly interesting are the

87
works of ShalvaKikodze, dedicated to the Paris theme,
which from the one side were influenced by European
masters, but at the same time they have a distinct per-
sonality and an expressive, ironic and grotesque nature.
During the study of ShalvaKikodze’s works, de-
voted to the urban topic and entertainment, arise the
characteristic of this artist’s aspects – some kind of
opposition (dynamics, a possibility of continuation of
what is happening)and a clear structuring of the com-
position and consistency, the sense of firmness and
constancy;Mess and disorder and compositionally cre-
ated order;Expressed expression and emotional stress
and classical principles of artistic reception and ratio-
nalism; Tragic, dramatic and a sense of humor and ex-
acerbation of irony; The real tragedy of human exis-
tence and sense of anguish, theatricality, pompousness
and a kind of absurdity.
Particularly noteworthy is the theatricality of the
works, which is probably due to the artistry of the au-
thor or his love of the theatre; but at the same time may-
be it is his philosophical vision of life – he is showing
us this life and this episode as a inconstant and effective
theatrical action.
cisia kilaZe

1. edgar dega. absenti, 1876 w.


E . D egas . L ’A b sin t he, 1876
88

2. anri tuluz lotreki.


mulen ruJi, 1892 w.
H .T ou l ou se- L au t rec.
M ou l in R ou eg , 1892
cisia kilaZe

3. k. van dongeni. bari kairoSi, 1920 w.


Kees van D on ge n . T he C airo B ar, 1920

89

4. pablo pikaso. absentis moyvaruli


qali, 1901 w.
P.Picasso. T he A b sin t he D rin ker, 1901
cisia kilaZe

5. Salva qiqoZe. mxatvarTa yavaxana


parizSi (eskizi), 1920 w.
Sh.Kikodze. Pain t in g- A rt ist s’s C of f e- H ou se in
Paris (Skech), 1920
90

6. MSalva qiqoZe. mxatvarTa yavaxana


parizSi, 1920 w.
Sh. Kikodze. A rt ist s’s C of f e- H ou se in
Paris, 1920
cisia kilaZe

7. QSalva qiqoZe. qalaqi, 1920 w


Sh.Kikodze. C it y , 1920.

91

8. l.kirxneri. parisis gansja, 1912 w. 9. Salva qiqoZe. Canaxati, 1920 w.


E .L .Kirchn er. T he Ju dge m en t of Paris, 1912 Sh.Kikodze. Skech, 1920
cisia kilaZe

10. Salva qiqoZe. dReoba, 1920 w.


Sh.Kikodze. F east (B acchu s), 1920
92

11. f. koniki. baxusis dReoba, XVII s-is Sua xana.


P.Kon on ck. T he F east of B acchu s, M iddl e Y ears of t he 17 th
C en t u ry
cisia kilaZe

12. Salva qiqoZe. parizi, luqsemburgis baRi, 1920 w.

93
Sh.Kikodze. Paris, L u xe m b u rg G arden , 1920

13. Salva qiqoZe. parizi, baRSi (Canaxati), 1920 w. 14. Salva qiqoZe. parizi (Canaxati), 1920 w.
Sh.Kikodze. I n t he G arden (Skech), 1920 Sh.Kikodze. Paris (Skech), 1920
cisia kilaZe

15. a. make. restorani baRSi, 1912 w.


A . M acke. G arden R est au ran t , 1912
94

16. Salva qiqoZe. tikinebis cxovrebidan, 1920 w. 17. e. hekeli. jambazi da Tojina, 1912 w.
Sh. Kikodze. F rom t he L if e of t he Pu p p et s, 1920 E . H eckel . C l ow n an d D ol l , 1912
cisia kilaZe

18. l.kirxneri, variete, 1911 w.


E .L . Kirchen r. V ariet e, 1911

95

19. Salva qiqoZe. niRabi, 1921 w.


Sh. Kikodze. M ask, 1921
ana kldiaSvili teratura, xelovneba, sazogadoeba da adamia-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
ni. es yovelive ikiTxeba rogorc globaluri
samxatvro akademia teqsti. amgvarad, poststruqturalistebi
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa Slian sazRvrebs da samyaros erTian `kosmiur
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri biblioTekad~, usazRvro, ukidegano teqstad
aqceven. J. derida teqstis miRma gasvlaze,
nawarmoebis (teqstis) CarCoebis garRvevaze
saubrobs da teqsts nakvalevTa, analogiaTa
da asociaciaTa labirinTad ganixilavs3.
mxatvari _ paraziti amgvarad, poststruqturalistebTan
(citaciis meTodis interteqstualurobam, m. baxtinisagan gan-
Sesaxeb Tanamedrove sxvavebiT, ufro farTo mniSvneloba SeiZi-
qarTul mxatvrobaSi)1 na. maTTan termini interteqstualuroba
gamoiyeneba ara mxolod teqstis garkveuli
yvelaferi ukve naTqvamia; sabednierod, xerxiT organizebis dasaxasiaTeblad (teqs-
yvelaferze nafiqri ar aris.
tebs Soris dialogi, m. baxtini), aramed, aseve,
stanislav eJi leci
Tanamedrove adamianis azrovnebis wesis gan-
sasazRvrad. maTi azriT, am wesis safuZvels
yvelafer imaze, rac ukve naTqvamia, yoveli
warmoadgens Tanamedrove mxatvruli azrov-
epoqa Tavisas `fiqrobs~. Cveni Tanamedro-
nebis mudmivi TviTrefleqsia, misi midreki-
veobac yvelafers, rac naTqvamia, sakuTar
leba universaluri TemebiTa da sistemebiT
prizmaSi atarebs, ixmobs ra Zvels, `kargad
operirebisaken, maTiT TamaSisaken. faqtob-
96

daviwyebuls~, interteqstualur kulturas rivad, azrovnebis es wesi sazrisobrivi kav-


qmnis. interteqstualurobis sxvadasxva sa- Sirebis variaciebiT TamaSia, romlis drosac
xiT gamovlineba uZvelesi droidanve gvxvde- qreba dro da sivrce, ar arsebobs `adre~ da
ba sxvadasxva epoqaSi, magram am terminis ga- `gvian~, `Sors~ da `axlos~ da yvela drois Ta-
Cena da Tavad interteqstisa da, Sesabamisad, naarsebobis gancda ibadeba. amgvar teqstSi
interteqstualurobis Sesaxeb Teoriis Ca- yvelaferi kaleidoskopuri principiTaa aR-
moyalibeba rom swored Cvens epoqaSi, XX s-is reuli da axlis Seqmna mxolod ukve arsebu-
bolo mesamedSi moxda, SemTxveviTi rodia2. lis sxvadasxvagvari kombinaciebis awyobis
poststruqturalistebi interteqstu- saSualebiTaa SesaZlebeli, anu citaciis me-
alurobas ukavSireben adamianis cnobierebas, TodiT. e.w. `citaturi azrovneba~, romelic
romelsac, Tavis mxriv, `werilobiT teqst- interteqstualurobis princips asaxavs,
Tan~ aigiveben. yvelaferi, rac adamianis srulad vlindeba postmodernizmis praqti-
cnobierebaSi aRibeWdeba werilobiTi teqs- kaSi; `aqtualur formebSi naTeliqmneba gan-
tia: istoria da kultura, filosofia da li- sxvavebul sawyisTa tipobrivi postmodernu-
li Serwyma da urTierTSeRweva~4. Tanamedro-
1
statia dawerilia 13 wlis win (2001 w.), Tumca, is
dRemde ar gamoqveynebula. vfiqrobT, rom masSi mox- ve teqstis mudmivi mimarTeba drosa da sivr-
mobil masalasa da Tavad statiis problematikas ceSi arsebul sxva teqstebTan Tanamedrove
dResac ar daukargavs aqtualoba, ris gamoc mizan- xelovnebis ganmsazRvrel niSnad iqceva5.
Sewonilad CavTvaleT misi gamoqveyneba.
2
termini _ interteqstualuri, interteqstualu- 3
Лексикон нонкласики, Художественно-эстетическая куль-
roba _ pirvelad gamoiyena da xmarebaSi Semoitana тура XX века, М., 2003, gv. 204.
poststruqturalizmis frangma Teoretikosma iu- 4
v. velSi, `postmoderni~. erTi sakamaTo cnebis ge-
lia kristevam, daeyrdno ra m. baxtinis sxvadasxva nealogia da mniSvneloba, kr. `postmoderni, rogorc
drois `teqstebs Soris dialogis~ Teorias. Semdeg aseTi~, Tb., 1999, gv. 21.
ki am sakiTxs Seexnen sxva poststruqturalistebic 5
Лексикон нонкласики, Художественно-эстетическая куль-
(r. barti, m. grese, J. derida). тура XX века. М., 2003, gv. 205.
ana kldiaSvili

xelovnebis nawarmoebTa xelmisawvdomo- bis~ miTvisebis gzas adgeba~7. anu citacia


bis gazrdam, masiurad gavrcelebam, tira- aris ara gauazrebeli, meqanikuri mibaZva,
Jirebam, masobrivi komunikaciis saSualeba- sxvaTa namoRvawaris miTviseba-misakuTreba,
Ta farTod gavrcelebam migviyvana adamia- aramed, rTuli da winaaRmdegobrivi Semoq-
nis cxovrebis Zlier semiotizaciamde, imis medebiTi procesi, romlis miRmac Tanamed-
SegrZnebamde, rom axlis Seqmna ukve SeuZle- rove mxatvris strategia dgas. es strategia
belia da Tu mainc xerxdeba raRac siaxlis moicavs Semoqmedis individualobas, misgan
Semotana, es mxolod imisTvis xdeba, rom momdinare arCevans da mxatvrul gadawyve-
axali sazrisi Zvelis pirispir dadges; Zve- tas, romelSic citacia-perifrazirebis sa-
lis meSveobiT axal sazrisTa Ziebis procesi boloo mizani ixsneba.
Tanamedrove artSi aqtiurad mimdinareobs citirebis meTodi sufTa, `klasikuri~
da citaciis meTods am SemTxvevaSi wamyvani formiT metwilad XX saukunis, kerZod, post-
mniSvneloba eniWeba. modernis kuTvnilebad SeiZleba miviCnioT.
citacia mxatvrobaSi sayovelTaod aRi- man farTod daimkvidra adgili Tanamedrove
arebuli warsulis qmnilebis (teqstis), xe- kulturaSi, radgan Tavisi Sinagani struq-
lovnebis nawarmoebis Tanamedrove mxatvris turiTa da logikiT zustad epasuxeba Cvens
mier garkveuli mizniT gamoyenebas gulisx- droebas. misi, rogroc mxatvruli xerxis,
mobs; esaa gamoyeneba da ara ubralod moxmo- aqtiurad gamoyenebis gamomwvevi mizezic XX
ba, an damowmeba saavtoro uflebaTa dacviT, saukuneSi unda veZioT.
rogorc es literaturaSia miRebuli. amas- liotaris azriT, XX saukunis xelovne-
Tan, gamoyeneba ar gulisxmobs kopirebas, ba, Tavisi damanawevrebeli da pluraluri
kalkirebas6; mxatvari am SemTxvevaSi gamodis struqturiT, tradiciuli arsis rRvevas

97
improvizatoris, interpretatoris rolSi. warmoadgens. is gacda xelovnebis tradici-
Tavisufali nebis mqone artisti iRebs wina- ul mniSvnelobas. aRar iqmneba xelovnebis
qmnilebebi xelovnebis tradiciuli, erTia-
re epoqis kulturul monapovars, romelsac
ni cnebis mniSvnelobiT.... modernizmis mSve-
sakuTar, individualur mxatvrul formaSi
nierebas daSorebuli xelovnebebi sakuTari
moaqcevs, axal azrobriv-ideur konteqstSi
energiis fokusirebas axdenen ngrevaze, da
svams, axleburad iazrebs da axali proble-
ara sinTezze. Tanamedrove mxatvroba xasi-
matikiT msWvalavs, riTic Tanamedroveobis
aTdeba obieqtebis, formebis, konfigura-
Sesabamis aqtualobas aniWebs mas. mxolod
ciebis, sivrceebis, im ZiriTadi maxasiaTeb-
am SemTxvevaSi iqceva citatis momyvani sru-
lebis daSliT, romlebic institucionalu-
luflebian, SeiZleba iTqvas, erTpirovnul
ri mxatvrobis kuTvnileba iyo8. Tanamedro-
avtorad; `winaaRmdeg SemTxvevaSi igi sxvas
ve mxatvroba gadaaxalisebs realobasTan
(pirvelad avtors) uTmobs pirvelobas da
sakuTar urTierTobebs, raTa aCvenos, `ra
Tavad plagiatori xdeba. e.i. sxvisi univers-
pataraa realuri realoba~9, is ver aRiqvams,
aluri raobis stiluri miTvisebis, misi `meo-
ar iRebs warsulis xelovnebas misi droSi
6
arsebobs citaciis ramdenime forma: 1. Tavad cita- ganfenilobis gamo, Tumca ki aqtiurad mi-
cia, romelic gulisxmobs pirvelwyaros kompozici- marTavs mas, magram radgan dabruneba Zvel
uri struqturis an/da mxatvruli elementebis pir-
dapir gameorebas, gadmotanas; 2. stilizacia _ sti- xelovnebasTan, ganxorcielebuli samyaros
luri formebis cnobierad gadamuSaveba; 3. aluzia Zvel silamazesTan, klasikur normebTan
_ miniSneba, xumroba, xSirad ironiuli, parodiuli
an sarkastuli qveteqstiT; 4. reminiscencia _ in- 7
g. buRaZe, citirebebi xelovnebaSi, fiqrebi warma-
tuiciuri citaturi forma; gamoZaxili, mxatvru- valze, Tb., 1994.
lad gadamuSaveba; citaciis yvelaze SemoqmedebiTi 8
Jean Francois Lyotard, Essays zu einer affirm ative Asthetik,
forma, romlis drosac mxatvari mas gaucnobiereb- Berlin, 1985, gv. 51.
lad mimarTavs, rogorc mogonebas romelime stilze 9
Jean Francois Lyotard, Beantwortung der Frage: Was ist
an konkretul nawarmoebze. Postmodern?, Berlin, 1982, gv. 199.
ana kldiaSvili

SeuZlebelia, aRtacebis nacvlad, agresia da tradiciis gagrZeleba iqneboda. am Tvalsaz-


nihilizmi iCens Tavs (n. berdiaevi). Tanamed- risiT m. Sengelia tipuri postmodernisti
rove xelovneba mxolod citirebul `nagle- avtoria, romelic yvelaze metad tradiciis
jebs~ iTvisebs warsulis wiaRidan da axlebu- uwyvetobas gaurbis. misi mzera citirebisas
rad gaazrebulsa da gadamuSavebuls awmyoSi yovelTvis `Soreuli dasavleTiskenaa~ mopy-
amkvidrebs, qmnis sakuTar subieqtur realo- robili. msoflio xelovnebis monapovari is
bas. Zveli xelovneba TanamedroveobisaTvis `sakredito bankia~, saidanac mxatvari Tavi-
TiTqos sufTa nedleulia, romelsac artis- suflad sesxulobs citatebs. avtors Tavisi
ti Tavisi saWiroebisamebr `moixmars~. favoritebi yavs. gansakuTrebuli `privile-
es procesi, rogorc aRvniSneT, Tanamed- giiT~ sargebloben masTan piero dela fran-
rove xelovnebaSi gansakuTrebiT aqtiurad Ceska da fransisko goia. xiluli samyaros
XX s-is meore naxevarSi iCens Tavs. arc qar- maTematikuri kanonzomierebebis maZiebeli
Tuli xelovneba rCeba am procesis miRma10. XV saukunis italieli ostati, romelmac,
XX saukunis meore naxevridan, gansakuT- sxva mxatvrebTan erTad, safuZveli moumza-
rebiT ki, ukanaskneli meoTxedidan citaciis da adamianis idealis, Tu idealuri adamianis
meTodi aqtiurad Semodis qarTul mxatv- damamkvidrebel italiur renesanss da ga-
robaSi. mas sakmaod xSirad mimarTaven Ta- momwvevad Tamami da erTdroulad sarkastu-
namedrove qarTveli mxatvrebi11. maT Soris li da dramatuli XVIII s-is espaneli mxatvari,
sagangebod unda gamovyoT mixeil Sengelia, romelmac mravali aspeqtiT mniSvnelovnad
romelic 1990-iani wlebidan moyolebuli, gauswro dros, ufro metic, Zalze axlos
intensiurad iyenebs citaciis meTods. swo- movida TanamedroveobasTan, is ori sapiris-
red am mxatvruli meTodis wiaRSi yalibdeba piro polusia, samyaros xedvis is ori gansx-
98

da TandaTanobiT formirdeba m. Sengelias vavebuli modelia, romelTa saSualebiTac


mxatvroba, ikveTeba misi ZiriTadi niSnebi. advildeba citatis momxmobi avtorisaTvis
masTan citacia scdeba meTodis farglebs. adgilis miCena. ase SeiZleba avagoT m. Senge-
m. SengeliasTvis es samyaros miseuli xedvis, liaseul citataTa kriteriumebis Skala, ro-
misi msoflaRqmis Sesatyvisi formaa. citi- melzec TvalnaTliv gamoCndeba ori ZiriTa-
rebis meTodiT Seqmnili namuSevrebi calke di tendencia _ nihilizmi, mimarTuli pirve-
etaps qmnis m. Sengelias SemoqmedebaSi. lis (piero dela franCeskas) klasikurobis
dasawyisSive unda aRiniSnos, rom m. Sen- mimarT da gaziareba meoris (fransisko goi-
gelia citirebisaTvis arasdros mimarTavs as) ironiisa, romlis utrirebasac eweva mxat-
qarTul xelovnebas, rac qarTvelis pozicii- vari. am or midgomas Soris sxvaobas konkre-
dan mxatvrisTvis, albaT, ukeTes SemTxveva- tuli namuSevrebi warmoaCens.
Si `sakuTari Tavis citireba~, uaresSi ki _ m. Sengelia citatad ixmobs piero dela
franCeskas federiko montefeltros port-
10
XX s-is qarTul xelovnebaSi citaciis sxvadasxva rets da am Temaze mraval variants qmnis, ro-
formis magaliTebi gvaqvs. l. gudiaSvilis grafiku-
li seria `omis saSinelebani~, SesaZloa, goias ofor-
melTagan Cven erTs, yvelaze tipurs ganvixi-
tebis seriebis (kapriCos, disastres da disparates) lavT.
reminiscenciad ganvixiloT; 1950-iani wlebis e.w. renesansis epoqis yvelasTvis kargad
axali Taobis mxatvrebis interesi impresionizmis
mimarT, aseve, SeiZleba, citaciis meTodis erT-erT
cnobili am namuSevris xsnebisas Tvalwin
gamovlinebad miviCnioT; a. varazis SemoqmedebaSi el gvidgeba suraTis wina planze, mnaxvelTan
grekosa da sezanis saxe-xatebis gamoyeneba da maTi axlos motanili wiTelsamosiani da wiTel-
transformacia, aseve, citaciis erT-erTi formaa,
magram citacia, rogorc postmodernuli fenome-
qudiani darbaiseli mamakacis profilSi we-
ni, mxolod gasuli saukunis ukanasknel meoTxedSi lamde gamosaxuli figura. misi saxe srul
iCens Tavs qarTul xelovnebaSi. simSvides da simtkices asxivebs. montefelt-
11
am meTods aqtiurad iyeneben o. timCenko, n. cecx-
laZe, m. cecxlaZe da sxv.
ros saxasiaTo uxeSi da tlanqi nakvTebi:
ana kldiaSvili

sakmaod grZeli kexiani cxviri, masiuri ni- dasawyisisTvis SevecadoT, vipovoT is


kapi, Txeli tuCebi da meWeWebic ki adamia- niSnebi, is Zireuli gansxvavebani, romlebic
nuri Rirsebis niSnebad ufro warmogvidge- m. Sengelias am suraTs, piero dela franCes-
ba, vidre garegnul naklad. montefeltros kas SedevrTan msgavsebis miuxedavad, Tavisi
arcTu sasiamovno garegnobis miuxedavad, drois kuTvnilebad aqcevs. cxadia, martoo-
mnaxveli aSkarad grZnobs, rom mis winaSe den garegnuli formis saxecvliT, dedanTan
RirsebiT aRsavse, Zlieri, darbaiseli pirov- Tavisufali midgomiT, misi Tavisufali, ara-
nebaa. ukana planze gaSlili peizaJi _ zemo- zusti gameorebiT axali nawarmoebi ver Seiqm-
dan danaxuli Soreuli mTebi, velebi, mdina- neba. is `raRac~, rac m. Sengelias saSualebas
re masSi mocurave ialqniani navebiT _ Ta- aZlevs piero dela franCeskas qmnilebidan,
visebur lirikul, mSvid ganwyobilebas qmnis rogorc warsulisgan boZebuli `Wupridan~,
da wina planisaTvis erTgvari akompanimentis dabados sakuTari axali metateqsti, romel-
rols asrulebs. anu namuSevris erTaderTi sac aRaraferi aqvs saerTo warsulTan da
gamosaxuleba da misi foni srul harmoniaSia romelSic ukve XX saukunis majiscema igrZ-
erTmaneTTan. ras vxedavT amis sanacvlod m. noba, unda veZeboT Sesrulebis maneraSi, im
SengeliasTan? absoluturad sada, masteqi- formebSi da saxviT xerxebSi, romliTac av-
niT gadaglesil TeTr fonze wiTel samosSi tors Cvenamde moaqvs saTqmeli. ase mag., re-
gamowyobili, maRali wiTeli, wopwopa qudiT nesansis ostatisagan gansxvavebiT, romelic
mosili, profilSi gamosaxuli mamakacis fi- guldasmiT Zerwavs moculobas da erTnairi
guras, romelic sasuraTe sibrtyis marjvena rudunebiT asaxavs rogorc portrets, ise
mxares ikavebs ise, rom sada fonis naxevarze mis ukan gaSlil peizaJs, m. Sengelia saerTod
meti Tavisufalia. mamakacs TvalSisacemad aqrobs peizaJs fonze, romelsac erTiani

99
grZeli kexiani cxviri, Txeli, mokumuli tu- TeTri feriT uxeSad, masteqinis farTo mo-
Cebi, Rrmad Camjdari Tvalebi, Savi Tma da nasmebiT amuSavebs da masze montefeltros
tuCs qvemoT Zlierad CaWyletili, aqcenti- figuris siluetur gamosaxulebas gvaZlevs.
rebuli nikapi aqvs. garegnuli msgavseba am or saxis nakvTebze _ cxvirTan, yvrimalebTan,
namuSevars Soris aSkaraa, magram ara absolu- nikapTan dadebuli gamoTeTrebebiT Cans
turi, Tumca, savsebiT sakmarisi imisaTvis, formis damrgvalebisa da plastikurobis
rom m. Sengelias namuSevarSi kvatroCentos STabeWdilebis Seqmnis mcdeloba, magram XX
xanis italieli mxatvris Sedevri amovicnoT. saukunis miwurulis mxatvars es arc ise da-
m. Sengelia mxolod im aucilebel minimums majereblad gamosdis, miT ufro, rom msgavsi
iRebs dednidan, romelic misi suraTis piero ram arc aqvs miznad. moculoba, rogorc rea-
dela franCeskas qmnilebasTan identifika- lobis gamoxatuleba, mas ar sWirdeba. saxis
ciisaTvisaa saWiro. magram originalTan Se- zedapiri masTan faqturulobas ufro iZens,
darebisas naTlad Cans, rom m. Sengelias bev- vidre moculobas. gamosaxuleba mnaxvelis-
ri detali aqvs `gamotovebuli~, Tu sagange- ken amoburcul, xolo Signidan futuro
bod ignorirebuli. samagierod, zogi ram mis formas iZens da niRabs emsgavseba, romelsac
namuSevarSi gazviadebuli, utrirebuli da xazgasmiT wiTlad Seferili tuCebis, wopwo-
xazgasmiT aqcentirebulia. mokled, aSkaraa, pa qudis, Tavze parikiviT dadebuli Tmisa
rom aq saqme ar gvaqvs ubralo aslTan, rom XV da cxvirTan dasmuli xalis wyalobiT sagan-
saukunis ostatis namuSevari erTgavari pro- gebod groteskuli ieri eniWeba. piero dela
toteqstia, romlis warsulidan moxmobiT da franCeskas mamakacuri RirsebiT aRsavse,
gacocxlebiT, mxatvars raRac axlis Tqma, anu Zlieri da darbaiseli pirovneba, aristokra-
metateqstis Seqmna surs. ramdenad gamosdis tuli federiko montefeltro m. Sengelias
mas es da ras warmoadgens Tavad misi saTqme- namuSevarSi faqtiurad `gaqra~; montefelt-
li? ramdenad adeqvatur formas irCevs igi? ros es Tvisebebi mxatvris mier sagangebod
ana kldiaSvili

dakninda da maT arara, sicariele Caenacvla. mxolod misi garegnuli formis da calkeu-
sicariele sufevs fonzec; piero dela fran- li detalebis safuZvelze sakuTar mxatv-
Ceskas namuSevarze adamianisa da peizaJis rul formas qmnis, romelSic naTlad gamos-
harmoniul Tanaarsebobas m. SengeliasTan Wvivis nihilisturi damokidebuleba war-
wina da ukana planis `harmoniuli sicariele~ sulis idealebisadmi. mxatvari aSarJebs da
Caenacvla da amiT warsulis kidev erTi pa- ironiis sagnad aqcevs ara marto pirovnebis
radigma `daingra~. amdenad, m. Sengelia gaaz- renesansul xats, aramed Tavad renesansul
rebulad, mizanmimarTulad qmnis adamianis mxatvrul xerxebsac ki, is faqtiurad qmnis
niRabs, `ukacriel~ sibrtyes mis garSemo da parodias moculobaze. avtori sagangebod
Sedegad angrevs rogorc adamianis renesan- irCevs `gaumarTav~ mxatvrul formas, ri-
sul xats, romelic miuRebelia Tanamedro- Tic aZlierebs nawarmoebis groteskul xa-
veobisaTvis, postmodernuli samyarosaTvis, siaTs da amwvavebs masSi dasmul problemas.
aseve, samyarosTan mis harmoniul kavSirs. ironiuli damokidebuleba da groteski gaZ-
m. Sengelias simkvrivedakarguli, fu- lierebulia calkeuli detalebis saxecv-
turo formis niRbad aRqmas aZlierebs Ta- lilebiTac, mag., qudi, romelic piero dela
vis sxeulTan dakavSirebis xerxic. mxatvris franCeskasTan dabali cilindruli masaa da
mier namuSevarSi damatebiT Semotanili ma- romelSic cxadad igrZnoba formis simyare,
siuri TeTri sayelo (montefeltros wiTel misi struqtura da logikuri konstruqcia,
samoss dayolebuli viwro TeTri arSiis m. SengeliasTan trapeciis formis didi fuye
erTgvari avtoriseuli hipertrofizacia) Tavsaburavia, iseTive fuye, rogorc mTeli
fonis TeTrs erwymis da Tavsa da sxeuls So- figura. qudis amgvari gadawyveta erTgvar
ris pauzas qmnis. iseTi STabeWdileba iqmneba, karikaturulobasac ki aniWebs gamosaxule-
100

TiTqos Tavi gamocalkevebulia tanisagan, bas da mxatvris ironiul damokidebulebas


mowyvetilia mas; maT Soris ar aris logiku- kidev ufro aTvalsaCinoebs.
ri bma, ris gadmocemasac ase eswrafvoda da marTalia, m. Sengelia piero dela fran-
ostaturad axerxebda XV saukunis mxatvari. Ceskas namuSevris motivze qmnis axals, mag-
m. Sengelias arc aqvs miznad sxeulis nawi- ram ar gvawodebs mas rogorc alternativas,
lebis logikuri bma gviCvenos; ufro metic, rogorc magier idealur saxes, axal ideals.
m. Sengelias am namuSevarSi arsad igrZnoba mxatvars citata moyavs ara imisTvis, rom
moculoba, `xorciT savseoba~ formisa, rac daimowmos, aramed imisTvis, rom daupiris-
dednis aSkara Tvisebaa. mag., Tu kvatroCen- pirdes. m. Sengelias es portreti aRebuli
tos xanis mxatvarTan montefeltros mklavi aqvs rogorc zogadi, mza formula, romel-
mkvriv masas warmoadgens da samosis qveS aS- sac igi sakuTari axali `Teoremis~ dasamt-
karad igrZnoba misi moculoba, Tanamedrove kiceblad iyenebs; Teoremisa, romelic ua-
avtorTan is erTiani, daunawevrebeli brty- ryofs warsulis Rirsebebsa da faseulobebs,
eli aplikaciuri laqaa. amsxvrevs Zveli drois ideals. amitomac ar
Tanamedrove mxatvars arc adamianis sWirdeba mas Tavis namuSevarSi dedniseuli
sxeulis moculobiTad gadmocema, arc for- detalebi, niuansebi; ufro metic, isini xe-
mis monumenturi sisavsis da arc sivrce-sa- lis SemSlelic kia misTvis, rogorc xelov-
myaros asaxva ainteresebs. mas srulebiT ar nebiT manipulatorisTvis. mxatvari ar ibo-
izidavs is problemebi, romlebic renesan- Weba originalis `aqsesuarebiT~ da Tamamad
sis epoqis paradigmidan gamomdinare, pie- axdens maT ignorirebas Tu transformire-
ro dela franCeskas mTavari sazrunavi iyo. bas. swored amis xarjze eniWeba citirebul
piriqiT, XX saukunis mxatvari xelis erTi saxe-xats axali JReradoba da simZafre. am
mosmiT uaryofs da upirispirdeba Zveli gziT iqmneba da yalibdeba namuSevris axali
drois principebs, ukuagdebs maT, oRond konteqsti. sxvagvarad rom vTqvaT, am gziT
ana kldiaSvili

ibadeba axali namuSevari, romelic aqtu- erTo. araferi akavSirebT am gamosaxulebebs


aluri swored am epoqaSia. esaa axali teqsti- gare samyarosTanac. Cvens winaSe ori iner-
sivrce, romelSic axal sazrisTa warmoqmna tuli da uiniciativo warmonaqmni warsdge-
mimdinareobs. es axali sazrisebi ki, rogorc ba, romelTac pirobiTad qalsa da kacs varq-
davinaxeT, Tanamedrove mxatvris mier citi- mevT. sinamdvileSi es sakmaod gaurkveveli,
rebuli saxe-xatis transformirebul mxatv- adamianismagvari arsebebi arian XVIII saukunis
rul formaSia kodirebuli. faqtiurad, m. CacmulobiTa da varcxnilobiT. qals gula-
Sengelia citaciis erT-erT formas, aluzi- moRebuli kaba mosavs, zemoT aweul Tmas ki
as mimarTavs; igi arapirdapir, miniSnebebiT, Zvirfasi diadema umSvenebs. TeTrparikian ma-
ironiul-parodiuli qveteqstiT saubrobs. makacs epoletebiani mundiri acvia. amaze me-
rodesac mxatvrobaSi ironiis Tema tad detaluri aRweris saSualebas namuSeva-
JRerdeba, fransisko goisaTvis gverdis ri ar iZleva, radgan gamosaxulebebi TiTqmis
avla ar xerxdeba. m. Sengeliac aqtiurad da- ar ikiTxeba. isini weris Zalze Tavisufali,
ewafa misTvis ase axlobeli ironiisa da sar- SeiZleba iTqvas, `nebismieri~ maneriTaa Ses-
kazmis uSret wyaros _ goias Semoqmedebas. rulebuli. aq erTdrouladaa gamoyenebuli
magram aq Tanamedrove mxatvars sul sxva masteqini, romliTac saRebavi erTiani, sqeli
niadagi dauxvda. goiasTan saqme aRar gva- da farTo monasmebis saxiT daitaneba tiloze
qvs klasikur mxatvrul formasTan, uryev da e.w. `lisirebis~ meTodi. es ukanaskneli m.
idealTan, romelsac mTeli mondomebiT SengeliasTan uCveulo saxecvlilebiT gvxv-
daupirispirdeboda Tanamedrove artisti. deba. Tu tradiciulad lisirebis meTodis
piriqiT, XVIII saukunis samefo karis espane- gamoyenebiT Txeli monasmebi gamoiyeneba da
li mxatvari Cveni droisTvisac ki SesaSur, isini praqtikulad ar Cans tilos zedapirze,

101
ukompromiso kritikulobas iCens. amitom, m. SengeliasTan lisirebisas zeTis saRebavis
am SemTxvevaSi m. Sengelia gansxvavebuli sqeli fenebi isea erTmaneTSi gadaRvrili,
mxatvruli koncefciiT moqmedebs. mas sxva rom lisirebuli fenebis qveS monasmebi ar
araferi darCenia, Tu ara gaiziaros goias ikargeba. garda amisa, m. Sengelia aqve iyenebs
midgoma da Tavis mxriv aCvenos, `ra Sors wa- kidev erT teqnikur xerxs, romelsac piro-
vida mas Semdeg kacobrioba~. biTad `Txupna~ SeiZleba vuwodoT. saRebav-
fransisko goias perifrazirebiT Seqm- Si Cawobili `gafarCxuli~ funjiT mxatvari
nili namuSevrebi m. Sengelias SemoqmedebaSi msubuqad exeba tilos zedapirs da masze sak-
calke jgufad SeiZleba gamoiyos. maTi ricxvi maod pastozur ferwerul fifqebismagvar
sakmaod didia, magram radgan isini, ZiriTa- laqebs tovebs. am xerxiT asrulebs igi per-
dad, saerTo ideisa da intonaciis matarebe- sonaJTa Tmebs, samosis aqsesuarebs. sxvadas-
lia, Cvenc mxolod erT, maT Soris tipursa xva teqnikuri saSualebebiT gamdidrebuli
da metyvel magaliTze SevCerdebiT. esaa zo- weris amgvari manera sagrZnoblad acocx-
miT arcTu didi (40X50 sm.) horizontalurad lebs suraTs; misi ferweruloba damouki-
wagrZelebuli suraTi, romelic qalisa da debel mniSvnelobas iZens, TiTqos sakuTari
mamakacis wyviled portrets warmogvidgens. cxovrebiT cxovrobs tiloze, namuSevris
pastozuri monasmebiT daweril sada iisfer ferweruli zedapiri ufro cocxalia, vidre
fonze ori mxramde figuraa mocemuli. maT Tavad gamosaxulebani. vizualur masalasa da
Tanabrad aqvT mokavebuli sasuraTe sibr- mis gamomsaxvel saSualebebs Soris amgvari
tye: marjvena mxare mamakacis gamosaxulebas uTanabroba swored goiasTvisaa Cveuli. misi
uWiravs, marcxena ki _ qalisas. TviT am or SemoqmedebisTvis damaxasiaTebel am Sinagan
figurasa da suraTis kideebs Soris Tanabari logikas zustad iWers m. Sengelia da sakuTar
intervalia da rom ara erTimeorisaken odna- mxatvrul maneraSi gansxeulebuls gvawvdis.
vi bruni, am figurebs araferi eqnebodaT sa- SesaZloa, esecaa mizezi imisa, rom konkretu-
ana kldiaSvili

li msgavsebis ar arsebobis miuxedavad, m. Sen- xelovnebis nimuSebiT manipulacia,


gelias namuSevarze Tvalis erTi Sevlebac prototeqstis interpretaciis saSuale-
ki sakmarisia, rom mnaxvelma citatis wyarod biT metateqstis Seqmnis da axal sazrisTa
Seucdomlad amoicnos goias Semoqmedeba, warmoqmnis procesi m. Sengelias Semoqme-
magram Tu igi konkretuli suraTis moZie- debis erT-erTi umniSvnelovanesi niSania.
bas moindomebs, uTuod drois fuWi flangva m. Sengelia xelovnebis aRiarebuli nimuSis
SerCeba xelT. m. Sengelia goias personaJebis citirebisas mTlianad `STanTqavs~ proto-
zogad, krebiT saxes qmnis da maTgan sakuTar teqsts; mas praqtikulad citata sWirdeba
kompoziciebs agebs. goias figurebTan maT sa- rogorc sakvebi sakuTari mxatvruli formis
erTo mdidruli Cacmuloba da saxis xazgas- Sesaqmnelad da axal sazriTa sawarmoeblad.
miT uazro, utyvi gamometyveleba aqvT, rac am procesSi faqtiurad, mxatvari im `orga-
orive SemTxvevaSi adamianis Sinagani sica- nizms~ emsgavseba, romelic sxva `organiz-
rielis gamoxatulebas usvams xazs. Tanamed- mis~ xarjze cxovrobs da misiT sazrdoobs.
rove avtorTan es ukidures zRvramde midis: swored amgvarad ganisazRvreba biologiaSi
daWyetili Tvalebisa da dingiviT farTo, `parazitis~ cneba. vfiqrobT, SesaZlebelia,
boloabzekili cxviris gamo m. Sengelias per- es cneba _ `mxatvari _ paraziti, artisti _
sonaJebi cxovelebs, konkretulad ki, Ro- paraziti~, kritikis sferoSic damkvidrdes.
rebs emsgavsebian, riTic mxatvari Tavad goi- es sityvaTSeTanxmeba arc Tu momxiblavad
asTan naCvenebi adamianis Sinagani siRaribis, JRers da, SesaZloa, vinmesTvis uaryofiT
sacarielisa da siyalbis utrirebas axdens konotaciasac Seicavdes, magram sagangebod
da mocemul problemas met simwvaves aniWebs. unda aRiniSnos, rom mocemuli termini ara-
amdenad, federiko montefeltros portre- mc da aramc ar aris SefasebiTi xasiaTis; is
102

tisagan gansxvavebiT, am SemTxvevaSi aSkarad mxolod TavisTavad mravalmxrivi da rTuli


ikveTeba prototeqstisa da metateqstis Ri- mxatvruli movlenis saxeldebis mcdelobaa.
rebulebiTi poziciebis Tanxvedra. Tu pir- es mxolod saxelia, romelic zustad gamoxa-
vel SemTxvevaSi Tanamedrove mxatvari aSka- tavs Tanamedrove postmodernul kultura-
rad upirispirdeboda prototeqstis Rire- Si fesvgadgmuli movlenis arss.
bulebebs da angrevda Zvel idealebs maTdami
ironiuli damokidebulebiT, goias SemTxve-
vaSi, aSkaraa, rom m. Sengelia eTanxmeba da
iziarebs prototeqstis ironiul-sarkas-
tul paToss. magram orive SemTxvevaSi mxat-
vari gamoxatavs protests, romelic erTgvar
agresiad formdeba. agresia ki mimarTulia
ara mxolod warsulis, aramed, Cveni Tanamed-
roveobiskenac. warsulis xelovnebis nawar-
moebTa citirebiT m. Sengelia Tanamedrove
epoqis msoflaRqmis ZvelTan kontrasts, am
or, savsebiT gansxvavebul msoflgancdaTa
Soris konfliqts usvams xazs; igi mtkivneu-
li da aqtualuri problemebis demonstri-
rebas ironiuli da zogjer sarkastuli for-
miT axdens. rogorc vxedavT, qarTuli kul-
turisaTvis ucxo xili _ ironia da sarkazmi
XX s-is miwuruls am artistis SemoqmedebaSi
aqtiurad iWreba.
ana kldiaSvili

ANA KLDIASHVILI of another “organism” - which in turn gave rise to the


Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
notion of the “parasite” artist. The word “parasite” may
not be very flattering, but it seems to be the most precise
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation expression of this particular artistic phenomenon.

T H E “ PA R A SI T E ” A R T I ST -
R E G A R D I N G T H E C I T A T I O N M E T H O D
W I T H I N C O N T E M PO R A R Y
G E O R G I A N A R T

Su m m ary

The citation method, in its purest “classical” form, is the


product of 20th century post-modernism, which actively
penetrated the Georgian art scene in the early 1990s and
is often referenced by contemporary Georgian artists,
namely Mikhail Shengelaia, whose citation goes beyond
method, becoming a form that is more reflective of his
own personal worldview.
Shengelaia never refers to Georgian art for cita-
tion and prefers to escape from the continuity of tradi-
tion, which marks him as a typical post-modern author.

103
During citation, his “gaze” is always directed toward the
“distant west”, where for him, the greatest contribution
to the art world is “The Credit Bank”, from where he
freely “borrows” citations. A citation, for Shengelaia, is
a possibility to express protest, which often tends to take
on an aggressive form and which is directed not only
toward the past, but also toward contemporaneity. He
cites the art of the past, only to underline the conflicting
perceptions of the “old” and the “new”; he turns to the
forms that are filled with irony and sarcasm, only to dem-
onstrate the painfulness and actuality of the surrounding
reality. Irony and sarcasm, once “exotic” concepts for
Georgia, are fully assimilated into the Georgian art scene
by the end of the 20th century.
Manipulating the art-works, creating meta-text
through interpretations of proto-text, and creating a pro-
cess that enables constant formation of new concepts, is
one of the most important features of Mikhail Shenge-
laia’s art. During the entire citation process of an already
created masterpiece, he fully “absorbs” the proto-text,
using citation as “the product” that nourishes its only
“consumers” - the new artistic forms and concepts.
During the citation process, the artist starts to close-
ly resemble an “organism” that lives off the life essence
Tamar xosroSvili da pavles saxelobis eklesiis moxatulobaa,
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis
romelic 1990-96 wlebSia Sesrulebuli da
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri amavdroulad mxatvris pirveli namuSevari-
caa am sferoSi, meore _ vakis yovladwminda
samebis saxelobis eklesiis mxatvrobaa (2004-
2008ww.), mesame ki, sul axlaxans dasrulebu-
li, sapatriarqos ezoSi mdebare yovladwmin-
qarTuli saeklesio mxatvrobis da RvTismSoblis xarebis saxelobis eklesiis
uaxlesi tendenciebi moxatuloba (2007-2010ww.).
(i. cincaZis mxatvrobaTa
magaliTze) ***
wm. petresa da pavles eklesiis moxatu-
ager ukve oc welze metia, rac samocdaaTw- loba erT-erTi pirvelia, sabWoTa kavSiris
liani dumilis Semdgom qarTuli qristianu- daSlis Semdgom Sesrulebul saeklesio mo-
li xelovnebis `aRorZineba~ daiwyo. `aRorZi- xatulobebs Soris. eklesia darbazuli tipi-
neba~ pirobiTad, Torem xom aravis daudgenia saa, mas erTaderTi Sesasvleli dasavleTidan
ra cnebiT unda ganvsazRvroT movlena, ro- aqvs, mTavar sivrceSi narTeqsis gavliT vxv-
melsac ucnauri maxasiaTeblebi gamoarCevs. debiT. eklesia mTlianadaa moxatuli. Sesv-
arc maTi Sefasebis kriteriumebi arsebobs lisTanave TvalSisacemia sxvadasxva scenaTa
jerjerobiT. Tanamedrove saeklesio qmni- da wmindanTa simravle. SedarebiT lakoniu-
lebebi, zogierTis mier mowonebuli, Tum- ria sakurTxevlis moxatuloba, romlis konq-
ca mravalTa mier dawunebuli, xSirad xdeba Sic aRsaydrebuli Cviledi RmrTismSobelia
104

xolme msjelobis, gakicxvis, gakritikebis gamosaxuli, ori mTavarangelozis Tanxle-


sagani. amgvari msjelobebisas gansakuTre- biT (sur.1). qveda registrSi wmida mociqul-
bulad Cndeba kvlevis saWiroeba, raTa odnav ni petre da pavle moaTavsa mxatvarma, isini
mainc gamoikveTos am movlenis ragvaroba. zomiTac da adgilmdebareobiTac gamoirCe-
mniSvnelovania ganisazRvros dRevandeli vian danarCen mociqulTgan, romlebic imave
saeklesio xelovnebis stili da is raime kri- rigSi, magram am wyvilisgan sakmaod moSore-
teriumiTac Sefasdes. amisTvis erTi mxriv, biT dganan. sakurTxevlis afsidis Seisrul
am qmnilebaTa ieri unda ganisazRvros, meore Sublze wreSi Cawerili piri RmrTisaa ga-
mxriv ki, am oci wlis manZilze maTSi momxda- mosaxuli, romlis orsav mxares, TaRze war-
ri, Tundac umniSvnelo stilisturi cvli- weraa: `uxrwnelsa xatsa Sensa Tayvanis vcemT
lebebisTvis Tvalis gadevneba mimaCnia mniSv- qvelismoqmed~.
nelovnad. rogori iyo axladgamoRviZebuli moxatuloba kedel-kamarebze oTx re-
qarTuli saeklesio xelovneba 1990-ian wleb- gistradaa ganawilebuli. kamarisa da misi
Si da ra cvlilebebi ganicada dRevandel momdevno registri sauflo dResaswaulebs
dRemde. rogor viTardeba, an saerTodac vi- eTmoba (sur. 5). mesame _ qarTvel wmindanebsa
Tardeba Tu ara igi? da maTTan dakavSirebul siuJetebs, qveda,
Tanamedrove saeklesio xelovnebis ten- meoTxe ki _ ferweruli fardaa. sauflo
denciebze samsjelod, kedlis mxatvroba dResaswaulebi istoriuli TanamimdevrobiT,
SevarCie, kerZod ki irakli cincaZis sami wriulad ikiTxeba. eklesiis didi zomis, da-
moxatuloba, romelic misi moRvaweobis oc bla ganTavsebul sarkmlebzec da dasavleT
weliwads moicavs da sawyis, Sualedur da kedelzec sxvadasxva wmindanTa cxovrebania
amJamad, bolo etapzea Sesrulebuli. pirve- asaxuli. zemoT ki, patronikes kedelze gan-
li _ avlabarSi, wm. petre-pavles sasafla- kiTxvis scenaa centrSi vedrebis gamosaxule-
oze mdebare mociqulTa TavTa wm. petresa biT. moxatulia sakurTxevlis kankelic.
Tamar xosroSvili

gamosaxulebaTa simravlesa da Tematur va axlavs. ganmzadebuli saydari aRar aris


mravalferovnebaSi gansakuTrebul yurad- sxivmfeni, masTan aRar dgas angelosTa dasi
Rebas kamaris moxatulobaze gavamaxvileb. da masze Saravandiani mtredi zis, romelic
aq sami xatebaa_ macxovari Zveli dReTa, suli wmidadaa nagulvebi. misabaZi nimuSis-
qriste pantorkratori da saydari ganmza- gan gansakuTrebulad es gamosaxuleba gan-
debuli, romelzec Saravandiani mtredi zis sxvavdeba. aq Saravandiani mtredi sruliad
(sur. 2). es sqema imTaviTve ubisis kamaris ga- damoukideblad, saydarze mjdomad gamoisa-
mosaxulebebs gagaxsenebT da cxadia, swored xeba, ubisSi ki im centraluri kompoziciidan
maTiTaa nasazrdoebi (sur. 3), Tumca yurad- (sadac ganmzadebuli saydaria gamosaxuli)
Rebis miRmaa datovebuli is umTavresi deta- gamomdinareobs kamaris ori sauflo scena,
lebi, romelTa daxmarebiTac eniWeba ubisis orives is aerTianebs Tavis TavSi rogorc
cnobil da CvenSi Zalze iSviT gamosaxulebas mxatvruli TvalsazrisiT (isini araa gamij-
Tavisi Teologiuri sazrisi. nuli registris xazebiT), iseve Sinaarsobri-
ubisis kamaraze daaxloebiT imgvarive vad, da, pirvel rigSi, RvTismetyvelebiTad.
naTlisRebaSic da fericvalebaSic xom same-
kompozicias vxedavT, rogorsac Cvens mier
bis gancxadeba moxda, naTlisRebaSi _ ganka-
ganxilul petre-pavleSi _ centrSi mac-
cebuli Ze, xma mamisa da suli wminda mtredis
xovaria, mis orsav mxares ki, Zveli dReTa
saxiT (mT. 3,16; mar.1,10; ioan.1,32) _ `mamisa
da saydari ganmzadebuli, Tumca rogor?
mier suli wmidaÁ, gardamomavali qristes
esaa mniSvnelovani! Zveli dReTa qerubime-
zeda, ixila ioane, romlisa mier wmidaÁ same-
bis mier tvirTuli rombisebri mandorlis
baÁ gancxadebul ars~1. meore SemTxvevaSi ki,
fonzea gamosaxuli, aseve _ Ze RvTisac, ma-
gankacebuli Ze, xma mamisa, suli wminda ki,
gram misi mandorlis oTxiv kuTxidan oTxi
Rrublis saxiT (mT.17,5; luk.9,35).2

105
maxareblis simboluri gamosaxuleba gamo-
ubisSi, kamaris centrSi, rogorc ukve
dis, mTlianad ki, mandorliani macxovari da
aRvniSneT, ufali yovlisampyrobeli _ gan-
maxareblebi wreSi arian Cawerilni. dasav-
kacebuli Zea gamosaxuli, mis orsav mxares ki,
leTisken mdebare monakveTSi angelozebiT is scenebi, romlebic uSualod mas miemarTeba
garemoculi saydari ganmzadebulia wreSi da misgan gamomdinareobs. arc aqaa siuJetebi
moqceuli. suli wminda, am segmentidan gama- centraluri gamosaxulebisgan registrebiT
vali sxivebiT, kamaris registrSi, am scenis gamoyofili, piriqiT, isini mxatvruladac
aqeT-iqiT arsebul sauflo scenebSi vlin- da Sinaarsobrivadac erTian gamosaxulebas
deba _ CrdiloeTiT naTlisRebaSi, sadac warmoadgens. CrdiloeTi kamaris registrSi
sxividan gamomaval mtredad gvevlineba: `da mirqmaa, mopirdapire mxares ki, lazares aRd-
naTel-iRo iesu. da meyvseulad aRmovida raÁ gineba _ ori umniSvnelovanesi movlena, ro-
wylisa misgan, da aha ganexunes mas cani, da melic uflis gankacebis periodSi aRsrulda
ixila suli RmrTisaÁ, gardamomavali, viTar- _ pirvelSi aqcentirebulia misi kacebrivi
ca tredi, movida da daadgra mas zeda~ (mT. buneba, meoreSi ki _ RvTaebrivi. mirqmaSi igi
3,16) da mopirdapire mxares feriscvalebaSi Cveni codvebisTvis gankacebuli da Sewiruli
Rrublis saxiT: `...aha Rrubeli agrilobda
1
uZvelesi iadgari, Tb., 1980, gv. 42.
maT da xmaÁ iyo RrubliT gamo: ese ars Ze Cemi 2
feriscvalebaSi rom swored suli wmindaa mov-
sayuareli, amisi ismineT ` (mT. 17,5). lenili Rrublis saxiT, amis dasturad moskovis
wm. petresa da pavles eklesiis moxatu- didi krebis dadgenilebis erT-erTi monakveTic
gamodgeba, romelSic pirdapir weria, rom suli
lobaSi, TiTqos igive gamosaxulebebi sru-
wmindis gamoCineba sxvadasxvagvaria: naTlisRebis
liad sxvagvari ieris matarebelia _ Zveli dros _ mtredis saxiT, Taboris mTaze _ Rrublis,
dReTa Sreebian medalionSia Cawerili, uman- sulTmofenobisas ki cecxlis enebis saxiT-o. Деяния
московских соборов 1666 и 1667, Л. Успенский, Богословие
dorlod, qerubimebis gareSe. macxovaric
иконы, Большой Московский Собор и образ Бога Отца,
umandorlodaa, arc maxarebelTa garemoc- гл.XV http://nesusvet.narod.ru
Tamar xosroSvili

msxverplia, lazares aRdginebaSi ki, cxovre- sad, kamaris dasavleT nawilze gavamaxvileb
bis mimniWebeli ufali da yovlisSemZle msa- yuradRebas. ubisis msgavsad, aqac ganmzade-
julic, romelic `kvalad momaval ars dide- buli saydaria gamosaxuli, magram im gansx-
biT gansjad cxovelTa da mkvdarTa, romlisa vavebiT, rom masze Saravandiani mtredi zis.
sufevisa ara ars dasasrul~ (mrwamsi). Tu ubisSi, suli wmindis xateba hetimasiis,
Zveli dReTas orsav mxares, kamaris re- naTlisRebis da fericvalebis gamosaxule-
gistrSi xareba da Sobaa, anu gankacebasTan baTa erTianobiT iqmneba, aq samebis mesame hi-
dakavSirebuli is ori movlena, romelSic postass Saravandiani mtredi ganasaxierebs.
uSualod samebis pirveli hipostasi _ mama ramdenad gamarTlebulia suli wmindis ase
RmerTi monawileobs. es mesame xateba, TiTqos calke gamosaxva? suli wminda Tavisi arsebiT
mamis gamosaxulebad ikiTxeba Ze RvTisas da RmerTia, RmerTi ki, aravis arasodes uxila-
suli wmindis simbolur gamosaxulebasTan vs. suliwmida naTlisRebis dros gamoCnda
erTobaSi. miuxedavad imisa rom, mama RmerTis mtredis saxiT, iseve rogorc fericvalebaSi
gamosaxva marTlmadidebluri tradiciiT Rrublis, sulTmofenobaSi cecxlis saxiT.
araa gamarTlebuli, cnobilia, rom same-
amitomac sruliad marTebulia, mag., naTlis-
bis imgvari gamosaxulebebi mag., Отечество,
RebaSi misi mtredad gamosaxva, magram calke,
Сопрестолье da sxv., romlebSic moxuci kaci
sxva dros es iseve saorWofo sakiTxia, ro-
swored mama RmerTad moiazreba, mravlad
gorc mama RmerTis daxatva moxucis saxiT.
arsebobda da arsebobs3. arada, Zveli dReTa
amgvarad, petre-pavles kamaraze ubisis
Zis xatebas warmoaCens da ara mamisa, oRond
kamaris moxatulobas minabaZi samebaa. Tumca
am gamosaxulebiT aqcentirebulia Ze, ro-
aris is RvTismetyvelebiTad Tu mxatvrulad
gorc `pirmSoi xati mamisa~, `Sobili uwinares
gamarTuli? aq xom dResaswaulebi istoriu-
yovelTa saukuneTa~ da `Tanaarsi mamisa~ _
106

li TanamimdevrobiT, wriuladaa ganlagebu-


`Sen romeli mamisa mier uJamod da dedisagan
li kamarebze, amitom, ZiriTadi gamosaxule-
gamouTqmelad Jamier xar~4; `romel igi ars
bebis orsav mxares esa Tu is scena SemTxveviT
xati RmrTisa uxilavisaÁ, pirmSoÁ yovelTa
eqceva da aSkara xdeba, rom specialur SerCe-
dabadebulTaÁ. rameTu mis mier daebada yove-
live caTa Sin da queyanasa zeda (kol.1,15-16). vas kamaris mTavar gamosaxulebebTan mimar-
Cndeba kiTxva: ra konteqstSia gamosaxuli TebiT adgili ar hqonia. amitom, sadao xde-
ubisis kamaraze Zveli dReTa? imav xazze ga- ba wm. samebis ikonografiac, romelSic zemo
mosaxul yovlisampyrobelisa da suli wmin- msjelobidan gamomdinare samebis im sakamaTo
dis gaTvaliswinebiT, aSkaraa, rom es xateba gamosaxulebebs emsgavseba rogoricaa mag.,
samebis mesame hipostasad _ mamad moiazreba `Отечество~. amdenad, TiTqos ubisis mixedviT
magram, saqme isaa, rom mamis xats aq calke aRe- gameorebuli es kompozicia sruliad sxvag-
buli Zveli dReTa ki ar qmnis, aramed isa da vari ierisa da Sinaarsis matarebeli xdeba.
mis orsav mxares arsebuli xarebisa da Sobis rogorc zemoT aRiniSna kamarasa da mis
gamosaxulebani. iseve rogorc ganmzadebu- momdevno registrSi istoriuli Tanmimdev-
li saydari da naTlisReba da feriscvaleba robiT macxovris amqveyniuri cxovrebis amsa-
mis orsav mxares qmnian simbolur xats suli xveli scenebia ganlagebuli, sakurTxevlis
wmindisa. amgvari ikonografiiT metyveli es konqSi RmrTismSoblis dideba, mis qvemoT,
sami gamosaxuleba ki, erTianobaSi ubisis ka- afsidis centrSi wm. petre da pavle _ Tavni
maris qimze wm. samebis xatad ikiTxeba. mociqulTa da kerZod am eklesiis patronni,
axla kvlav petre-pavles eklesiis kama- imave registrSi danarCeni mociqulebi, sat-
ris gamosaxulebebze gadavideT. upirvele- riumfo TaRSi ki, piri RmrTisa anu yvela is
gamosaxuleba, romliTac aqcentirebulia
3
ix. Л. Успенский, Богословие иконы, Большой Московский
uflis gankaceba, misi amqveyniuri cxovreba,
Собор и образ Бога Отца, гл.XV http://nesusvet.narod.ru
4
uZvelesi iadgari, Tb., gv 264. eklesiis dafuZneba. aSkaraa, rom Cvens mier
Tamar xosroSvili

ganxilul eklesiaSi, erTi mxriv, gankacebu- xoven misi wilxvedri saqarTvelosTvis. 1990-
li RmerTis mier dafuZnebuli samociqulo 96 wlebSi Sesrulebuli es moxatuloba im
eklesia, meore mxriv ki, meored mosvlis Ja- periodSi saqarTveloSi arsebul rTul md-
mia (dasavleTi kedlis moxatuloba) xazgas- gomareobaze bunebriv reaqciad ikiTxeba da
muli. Tumca, moxatulobis programis mTavar sityvierad ase gamiTqmis `...ese enai, Semkuli
kvanZad kamaris registrSi, aTormet dResas- da kurTxeuli saxeliTa uflisaiTa, mdabali
waulTa ciklSi CarTuli `lazares aRdgi- da dawunebuli _ moelis dResa mas meored
nebis~ cota ar iyos ucnauri gamosaxuleba moslvisa uflisasa~6. es ganwyobileba misdevs
gvevlineba (sur. 4). im TiToeul Tanamedrove qarTul saeklesio
standartuli ikonografiuli sqemebis moxatulobas im droidan moyolebuli vidre
msgavsad, aqac gumbaTiani nagebobidan gamo- dRevandel dRemde, nacionaluri Tematika
maval, armenakSi Segragnil lazares mis sapi- TiToeulSi gansakuTrebuladaa aqcentire-
rispirod mdgomi macxovari akurTxebs, qris- buli. es Semdgomi ori moxatulobis magaliT-
tes ukan sami mociquli dgas, lazares gver- zec kargad gamoCndeba.
diT ki msaxurs vxedavT. iesos winaSe marTasa wmida petresa da pavles eklesiis mxatv-
da mariams mouyriaT muxli, maT gverdiT ki roba ekleqturia formis mxriv da feradov-
mesame deda dgas da swored misi arseboba iq- nadac Zalze araerTgvarovania. ama Tu im
cevs am scenaSi gansakuTrebul yuradRebas. scenaTa stili arabunebrivad gansxvavdeba
sami varskvlavi advilad migaxvedrebT, rom erTmaneTisgan. es ki fundamenturad gansxva-
es yovladwminda RmrTismSobelia (arada, mas vdeba `SemoqmedebiTad~ wodebuli Ziebisgan
ar gamosaxaven lazares aRdginebis scenebSi). da amitom Sedegsac sruliad sxvagvars bade-
kidev ufro gagaocebT caSi sayviriani ange- bs. Tumca, petre-pavles am adrindel moxa-
lozis danaxva. magram odnav Sors mdgomi gum- tulobaSi SemoqmedebiTi Ziebebis kvalic aS-

107
baTiani eklesia naTels hfens mTeli am kompo- karaa, rac vfiqrob, moxatulobis ucnaurad
ziciis Canafiqrs, deda RmrTisas, sayviriani gadawyvetil programaSic gamoCnda. stilis-
angelozis da eklesiis erToba meored mosv- turad ki, am mxriv, konqis RmrismSoblis ga-
lis Jams RmrTismSoblis wilxvedr saqarT- mosaxuleba minda movixmo magaliTad (sur.1).
velos gabrwyinebaze migvaniSnebs. es idea ki, aq gamosaxuli RmrTismSobeli cota sx-
pirvel yovlisa ioane zosimes nawarmoebiTaa vanairia _ `arastandartuli~! es TiTqosda
STagonebuli: `damarxul ars enaÁ qarTuli `mouxeSavi~ xateba yvelaze metad izidavs
dRemde meored mosvlisa... da saxarebasa Sina Tvals. odnav miamiti, uSualo, keTili gamo-
amas enasa lazare hqvian. da axalman nino moaq- metyveleba yrmisa da dedisa (saxe Cveuleb-
cia da helene dedofalman, ese arian orni rivi qalisas ufro miugavs) siTbos aRZravs
dani viTarca mariam da marTaÁ...~5 sagulisx- mnaxvelSi. RmrTismSobeli muq cisfer fon-
moa, rom lazares aRdginebis saswauli kan- zea gamosaxuli. igi Zvirfasi qvebiT mooWvil,
kelzecaa gameorebuli, axla ukve Cveuli iko- muTaqian saydarzea dabrZanebuli. marcxena
nografiiT, mis mopirdapired ki, iveriis Rmr- xelze yrma hyavs dabrZanebuli, meore xeli
TismSoblis xatis aTonis mTaze gadabrZanebis ki vedrebis niSnad misken aqvs gawvdili. deda
scenaa _ isev meored mosvlis Jams saqarTve- RmrTisas samefod Semosili ori angelosi
los mniSvnelobaze aqcenti! moxatulobis am ganadidebs. figurebi sakmaod araproporci-
erovnul xasiaTs ki, petre-pavles eklesiis ulia, gansakuTrebiT mTavarangelozebisa _
kedlebze gamosaxul qarTvel Tu saqarTve- maT didi Tavi, maRali tani da mokle fexebi
los mfarvel wmindanTa xatebebi aZlierebs, aqvT. Tumca es specialurad miznad dasaxuli
isini vedrebad dganan konqSi gamosaxuli Cvi- disproporcia ki ar aris, aramed konqis speci-
ledi RmrTismSoblis winaSe da meoxebas sT- fikuri formidan gamomdinare, SemTxveviT ga-
mosuli deformaciaa. mjdomare RmrTismSob-
5
ioane zosime, qebai da didebai qarTulisa enisai, qa-
rTuli mwerloba, t. I, Tb., 1987, gv. 47. 6
iqve, gv.47.
Tamar xosroSvili

lis figurac odnav `dangreulia~. am xarvezs petre-pavles eklesiis mxatvrobis rag-


kidev ufro gamokveTs mewamuli maforiumis varobaze saubrisas, misi Sefasebisas Zalze
tlanqi drapireba, romelic erTmaneTis ga- mniSvnelovania moxatvis TariRi _ 1990-96
damkveT xSir, cota gafuyul, xist xazebad eS- wlebi gavixsenoT. sabWoTa kavSiris samoc-
veba wvivze. Tumca aqve sruliad gansxvavebul daaTwliani tyveobidan axlad gaTavisufle-
drapirebasac vxedavT: marjvena muxlTan, sa- buli saqarTvelos `sudaragadafarebuli
dac qsovili zemoTaa aziduli yovladwmida eklesia~ (ase axasiaTebs xolme saqarTvelos
qalwuls lurji stola mouCans. stolas dra- kaTolikos patriarqi sabWoTa periodiSi
pireba imTaviTve ipyrobs yuradRebas, radgan eklesiis mdgomareobas) nel-nela iwyebs xe-
sruliad gansxvavdeba am taZarSi arsebuli, laxal gamoRviZebas. magram ra hqondaT xelT
sxva yvela drapirebisgan. kabis am nawilze na-
maSindel axalbeda xatmwerebs? aRarsad iyv-
oWebi Teatralur fardaze warmoqmnil tal-
nen Zveli ostatebi, romlebsac daemowafe-
Rovan naoWTa asxmas emsgavseba. es ovalebad,
bodi, erTaderTi rac, sabednierod, gvqonda
ganapira mxareebSi ki `gofresaviT~ dafenili
da gvaqvs, winaparTa danatovaria. ra gasakvi-
odnav maneruli, TiTqos Teatraluri dra-
ria, axalbedebma swored am nimuSebisken Tu
pireba ieriT uaxloesi warsulis nimuSebs
mimarTes mzera, swored maT Tu daemowafnen.
ufro mogagonebT, kerZod k. ignatovisa7 da a.
irakli cincaZe ixsenebs, rom maSin saWi-
banZelaZis xatebebs. am kuTxiT yvelaze mar-
Tebuli, albaT, al. banZelaZis mier moxatuli ro pigmentebic ki versad iSoves da moxatu-
didubis eklesiis gaxseneba iqneba8. loba sxvadasxva adamianis mier Semowiru-
iqneb SemTxveviTi ar aris petre-pavles li saRebavebiT Sesrulda. es `uqonloba~,
konqis gamosaxulebaSi 80-iani wlebis qarTu- codnis nakleboba, dabneuloba namdvilad
li monumenturi mxatvrobis ucnaurad, Tun- igrZnoba am freskebSi, Tumca am xarvezebSi
108

dac sustad warmoCenli maxasiaTeblebi? TiTqos ufro kargad moCans is gulwrfeli


es eklesia ramdenime wlis manZilze ixa- damokidebuleba, rac axlad wamowyebuli
teboda, SesaZloa konqis gamosaxuleba yve- saeklesio saqmiT anTebul adamianTa guleb-
laze adrec kia Sesrulebuli. i. cincaZesTan Si sufevda. moCans jer CanasaxSi arsebuli
piradi saubrisas erTi ram meniSna sagulisx- gzajvaredinic, mxatvris arCevani, Tu ra
mod: igi gaocebiT ixsenebda, ra Tamami viyavi gzas misdios _ gaimeoros ukve arsebuli
maSin, gabedulad Sevudeqi xatvas, kargad ar formebi Tu Seqmnas axali?
mqonda gacnobierebuli ramxela pasuxism- albaT pirvelma imZlavra, rac Zalze kar-
geblobis winaSe videqio. swored es siTamame, gad gamoCnda aTi wlis Semdgom moxatul vakis
gabeduleba, meCveneba mizezad RmrTismSob- yovladwminda samebis saxelobis eklesiaSi.
lis amgvari, gansxvavebuli ierisa. ierSi, vakeSi mdebare yovladwmida samebis sa-
romelic Tavad metyvelebs imaze, rom masSi xelobis jvargumbaTovani eklesia 1999-2002
naklebia Zveli nimuSebis kalkireba da me- wlebSi aSenda, 2004-2008 wlebSi ki, moixata.
tia SemoqmedebiToba. petre-pavles moxatu- interieri mTlianad freskuli mxatvrobi-
lobaSi garkveuli saxis maZiebloba aSkarad Taa dafaruli. SexedvisTanave TvalSisace-
SeiniSneba, TiTqos gzajvaredinze mdgomi mia gamosaxulebaTa simravle. aq aTormet
mxatvari arCevanis winaSea, ra gzas daadges dResaswaulTa ciklTan erTad sxva calkeu-
amieridan _ akeTos e.w. `Tavisufali aslebi~ li kompoziciebic mravladaa CarTuli. maT-
(formiseulad Zvels minabaZi), Tu is, rac bu- gan zogierTis mdebareoba, urTierTmimar-
nebrivad ufro axlosaa masTan. Teba, ikonografia SesaZloa uCveulod mo-
7
q. kinwuraSvili, koka ignatovi, moskovi, 2007.
geCvenoT, gansakuTrebiT ki, sakurTxevlis
8
misi moxatva 1978 wels daiwyo, 1988-Si ki, dasrulda. konqisa _ arada masSi TiTqosda savsebiT
ix. T.inwkirveli, saeklesio monumenturi mxatvroba tradiciuli vedrebaa warmodgenili (sur.
komunisturi epoqis saqarTveloSi, samagistro naS-
romi, Tb., 2007.
6). am scenaSi yuradRebas ipyrobs sakurTxe-
Tamar xosroSvili

velsa da bemas Soris, SeRrmavebuli kamaris devs. Tumca zogan es rigi darRveulia (sur.
centralur nawilSi wreSi Cawerili Zveli 7, 8) _ mag., naTlisRebas ratomRac sulTmo-
dReTa, romlis Tavzec mtredi eSveba. konq- fenoba mosdevs, RmrTismSoblis Sobasa da
Si gamosaxuli vedrebis am TiTqosda erTi taZrad miyvanebas ratomRac jvarTamaRleba.
SexedviT tradiciul ikonografias mtredi scenebis ganawileba zogadadac ramdenadme
da Zveli dReTa sruliad sxvagvar elfers SemTxveviTia _ miZinebis orsav mxares sve-
sZens da yovladwmida samebaze migvaniSnebs. ticxovlis amaRleba da aTonis mTaze iveriis
es kompozicia dodorqis eklesiis konqis ga- RvTismSoblis xatis zRvidan amobrZanebaa
mosaxulebas mogvagonebs, sadac, vfiqrob, moTavsebuli; lasia qalaqis saswaulis gver-
rom swored wm. samebis xatad ikiTxeba Ze Rmr- digverd ki RmrTismSoblis mier wm. andri-
Tisa, mtredis da makurTxeveli marjvenas asTvis da wm. ninosTvis jvrisa da xatis gada-
erToba. magram gasaTvaliswinebeli isaa, rom cema da winaswarmetyvel elias amaRleba.
dodrqis gamosaxuleba naTlisRebis gar- mklavTaSorisebic uxvadaa datvirTu-
dasaxuli ikonografiiTaa warmodgenili. li gamosaxulebebiT. aq qarTvel wmindanTa,
uZvelesi gamosaxuleba Teologiur WrilSi dedaTa da mamaTa calkeuli figurebi (wmm.
savsebiT logikurad ikiTxeba. vakis samebis ioane zedazneli, grigol xanZTeli, eqvTime,
es kompozicia ki, Zalze hgavs petre-pavles ilarioni, SuSaniki, sidonia, nino, qeTevani),
eklesiis kamaraze gamosaxul samebis sakama- bibliuri scenebi (sami yrma saxmilsa Sina, io-
To xatebas, amitom iseTive kiTxvebs badebs, nas saswauli, winaswarmetyveli mose Seuwve-
rac zemoT ukve petre-pavles kamaris moxa- li mayvlis winaSe da iakobis sizmari), `qebaÁ
tulobasTan mimarTebiT gaCnda. da qeba yovladwminda RvTismSoblisaÁa~ da
Zveli dReTas orsav mxares, TaRis Ca- `nikeis saklesio krebaa~ gamosaxuli.
moyolebaze sam-sami winaswarmetyveli dgas es Tematurad mravalferi moxatulo-

109
gaSlili gragnilebiTa da saxarebiT xelSi. ba, mraval kiTxvas badebs. pirvel rigSი, ra
gragnilebze warmodgenili, maTive winas- principiT lagdeba vakis samebis moxatulo-
warmetyvelebebidan amonaridi teqstebi Si- baSi aTormet dResaswaulTa cikli? Tu Cr-
naarsobrivad sakurTxevlis gamosaxulebas diloeTi mklavis kamaraSi xareba, Soba da
esdageba. afsidSi mociqulTa ziarebaa, qve- mirqma erTmaneTs miyolebiTaa, ratomaa sa-
da, mesame registrSi ki wm. mamaTa rigi dgas. mxreT mklavSi naTlisRebis Semdgom sulT-
satriumfo TaRze warweraa: `aRmosavaliT- mofenoba? ratom Tavsdeba xarebis, Sobis
gan mzisaÁT vidre dasavaladmde kurTxeul da mirqmis qvemoT istoriulad gacilebiT
ars saxeli uflisa.~ adre momxdari ambebi _ RvTismSoblis Soba
gumbaTis kamaraSi varskvlaviani cis da taZrad miyvaneba da ratom xatavs am oris
fonze, oTxi angelozis mier amaRlebuli oq- gverdiT mxatvari jvarTamaRlebas? iqneb, aq
ros gamSvenebuli jvaria gamosaxuli. masve scenebi liturgiul cikls misdevs? aSkaraa,
ganadidebs eqvs sarkmels Soris mdgomi eqvsi rom ara, radgan maSin Txroba xarebiT, SobiT
mTavarangelozi, romelTa qvemoT Tayvansa- da mirqmiT ar daiwyeboda. ucnauria calke-
cemad Tavmodrekili angelozebi amave rigSi ul scenaTa da wminidanTa gamosaxulebebis
gamosaxuli ganmzadebuli saydrisken mibru- ganlageba da urTierTmimarTebac. marTa-
nebulan. afrebSi medalionebSi Cawerili ma- lia, aq garkveuli scenebi garkveuli ideis
xareblebis naxevarfigurebia. dasavleTi mk- Semcvelia, magram isini erTmaneTTan ar imyo-
lavis dasavleTi kedeli saSinel samsjavros feba mWidro kavSirSi da amitom mTlianobac
eTmoba, amave mklavis kamara _ ki, mTlianad irRveva. SexedvisTanave gaCnda STabeWdile-
amaRlebas. gverdiT mklavebSi moxatuloba ba, rom vakis samebis moxatulobas ar hqonia
oTx registradaa gaSlili. sauflo dResas- winaswar SemuSavebuli programa da ama Tu
waulTa cikli CrdiloeTi mklavis zeda are- im scenaTa SerCeva etapobrivad xdeboda. am
Si iwyeba da TiTqos istoriul Txrobas mis- yovelivem bunebrivia moxatulobis ierzec
Tamar xosroSvili

moaxdina gavlena. mxatvroba erTianobaSi wm. mamaTa Tavebi, Sesabamisad ki maTi Sa-
araerTgvarovania, damabnevlad Wreli. Tu- ravandebic erT swor xazzea ganlagebuli.
mca igive araerTgvarovneba calke, TiTeul wm. mamebi imdenad axlo-axlos sxedan erT-
scenaSic Zalze aSkaraa. vakis samebis moxa- maneTis gverdigverd, rom maTi Saravandebi
tulobis stilis Taviseburebebze samjelod urTierTs kveTs. nimbebze furclovani oq-
samxreT mklavTaSorisSi gamosaxuli nikeis I roa dadebuli, romlis isedac TvalSisacemi
saeklesio krebis amsaxveli freska SevarCie feri da faqtura lurj, gaumWvirval fonze
(sur. 9). es gamosaxuleba dRevandel saekle- kidev ufro ikveTeba. TiToeul am oqros wres
sio xelovnebaSi mimdinare tendenciebis ga- Semovlebuli jer yavisferi, zemodan ki TeT-
movlenis TvalsazrisiT erT-erT mniSvnelo- ri konturi saerTodac `gamoWrilis~ iers
van nimuSad mimaCnia. sZens am gamosaxulebebs. amitom, es urTierT-
vakis samebaSi rom nikeis kreba gelaTis gadamkveTi Saravandebi mRvdelmTavrebis
narTeqsSi gamosaxuli saeklesio krebebis Tavebs ukan mixatul, maT damoukideblad
mixedviTaa Sesrulebuli, amas erTi Tvalis arsebul oqros diskoebad ufro ikiTxeba,
SevlebiTac mixvdebiT (sur.10). gelaTSi ar- romelTa gadasanawileblad TiTqosda sak-
sebuli Svidive kreba daaxloebiT erT sqemas marisi adgili ar aRmoCnda sibrtyeze. erTi
imeorebs _ kompozicia ornawiliania, zeda
SexedviT, TiTqos gelaTis moxatulobaSic
areSi mefe da mRvdelmTavrebi sxedan, qve-
msgavsi suraTia. iqac wm. mamaTa Tavebi TiTq-
moT ki marTal da mwvalebel mamaTa jgufe-
mis erTmaneTs exeba. magram rigi niuansebisa,
bia ganTavsebuli.
yovelives sxvagvarad warmogviCens. gelaTSi
samebis momxatvelma TiTqmis `sityva-si-
TiToeuli jgufis SemadgenlobaSi oTx-oT-
tyviT~ gaimeora misabaZi nimuSis sqema, Tum-
xi mRvdelmTavaria, samebaSi ki xuTi (sakama-
110

ca mxolod misi zeda registri gadmoitana


To araa, rom raodenobac garkveul rols as-
kedelze _ centrSi mjdomi mefe da mis or-
rulebs). wm. mamaTa Saravandebi Tanamedrove
sav mxares Sejgufebul wm. mamaTa gundebi _
gamosaxulebisgan gansxvavebiT oqroTi ki
meore registri ki, romelSic marTali da mw-
ara, Ria oqriT aris daferili. es feri fonis
valebeli mamebia gamosaxuli saerTod amoi-
TeTr ferTanac ar imyofeba kontrastSi, sa-
Ro scenidan. aRsaniSnavia rom vakis samebis
xeebs ki, maTze gamoyenebuli msgavsi tonebis
freska mxolod kompoziciurad miuyveba ge-
gamo TiTqmis organulad erwymis. da kidev
laTis moxatulobas, stilisturad ki gansx-
erTi mniSvnelovani detali _ Tu vakis same-
vavebuli nimuSebis gavlenas ganicdis. mefisa
baSi wm. mamani erT mkacrad swor xazze arian
da danarCeni figurebis sxeulisa da samosis
ganawilebulni, gelaTSi ori Sua odnav maR-
modelireba ZiriTad tonze imave feris TeT-
laa. amgvarad ganlagebuli es oTxi nimbi ki
ranarevi saRebavis dadebiT xorciledeba.
erT wriul rkalad lagdeba Tavebs zemoT da
saxis damuSavebis aseTi mxatvruli xerxe-
ganuyofels xdis am gansxvavebul adamianTa
bi maSinve komnenosTa periodis bizantiuri
erTi mrwamsiT SekavSirebul jgufs. gela-
saeklesio mxatvrobis mogviano nimuSebs mo-
Tis narTeqsis moxatulobaSi xom, swored am
gagonebT9. am periodis gviani gamosaxulebe-
sxvadasxva pirovnebaTa sarwmunoebrivi er-
bis `saxeTa damuSavebaSi... farTo xazebi ga-
Tobaa naCvenebi.
moiyeneba, romlebic imdenadaa stilizebuli
erTi mxriv, ra dasaZraxia momxatvels
rom damoukidebel ornamentad aRiqmeba~.10.
klasikuri nimuSebiT esargebla? adgilob-
9
ix. В. Н Лазарев, История византийской живописи, М., rivi Tu zogadad samarTlmadidebloSi arse-
1986. buli nimuSebiT xelmZRvaneloba arc Zvelad
10
В. Н Лазарев, Приемы линейной стилизации в византий-
iyo ucxo. T. virsalaZis kvlevam isic aCvena,
ской живописи X-XII веков и их истоки, сб. Византийская
живопись, М., 1971, gv.157. rom gelaTis narTeqsis momxatveli ukve Se-
Tamar xosroSvili

muSavebuli sqemiT xelmZRvanelobs, Tumca sapirispiro Sedegad iqces. vakis samebis ga-
imasac dasZens, rom igi misabaZ nimuSs inter- mosaxulebaTa mxatvrul-stilisturma ana-
pretirebas ukeTebs da qarTuli monumen- lizma gviCvena, rom aseTi midgomiT daxatul
turi mxatvrobis darad gadaamuSavebs11. es TiTqosda sibrtyovan-xazovan gamosaxule-
rom marTlac asea, sxva qveynebis `saeklesio baSi xSirad mxatvrisda uneburad SesaZloa
krebebisTvis~ Tvalis gadavlebac dagarwmu- moculoba da sivrce gaCndes, swored is, ra-
nebT. axla gavaanalizoT, ras akeTebs igive sac ase ufrTxis dRevandel saeklesio mom-
siuJetis Seqmnisas Tanamedrove momxatveli? xatvelTa umetesoba.
aris mis freskaSi Zveli sqema axleburad `ga- amrigad, Cvens mier ganxiluli freska
daxarSuli~ da Tanamedroveobis darad gad- klasikad qceuli gelaTis narTeqsis moxa-
moRvrili kedelze? pasuxs kvlav erTi konk- tulobaSi organulad urTierTSemsWvaluli
retuli dakvirveba gagvcems. elementebis daSliT da zogierTi maTganis
rogorc aRvniSneT, vakis samebis Cvens gamoyenebiT, Semdgom ki ukve sxva nimuSebidan
mier ganxilul freskaze mefeca da wm. mame- aRebuli detalebis SezavebiT Seiqmna. amitom
bic kompoziciurad ise arian ganawilebul- SesaZlebelia kia, is originalur, TviTmyo-
ni, rogorc gelaTis narTeqsis freskebSi, fad Tanamedrove nawarmoebad movixsenoT?
amitom, sjobs jer misabaZi nimuSi gavixse- petre-pavlesa da vaki samebis moxatulo-
noT sur.10). gelaTSi, TiToeuli saeklesio baTa Sedarebisas Cndeba kiTxva: Seicvala ki
krebis amsaxvel scenaSi wm. mamani mefis or- raime am wlebis manZilze ukeTesobisken? Cans
sav mxares, mogrZo taxtebze ganawilebulan: rame winsvla? es ukanaskneli, bevri raimeTi
TiToeul skamze `or-ori wminda mama zis; ta- SesaZloa ufro `daxvewili~ mogeCvenoT, Tun-
xtebs ukan aseve or-ori wminda mama dgas, ro- dac teqnikuri SesrulebiT, proporciebiT,

111
melTa Tavebic msxdomareTa Tavebs Soris mo- feradovnebiT. petre-pavleSi ferebi, TviT
Cans da amgvarad isini erT rigs qmnian~12. Cvens fonis cisferi feric ki sxvadasxva adgilas,
Tanamedrove freskazec, erTi SexedviT, igi- sruliad sxvadasxva tonisa da faqturisaa.
ve suraTs vxedavT, aqac mamaTa Tavebi erT erTmaneTisgan Zalze sxvaobs ramdenimegzis
simaRlezea, TiTqos mxolod raodenobrivi gamosaxuli RmrTismSoblis, macxovris xate-
gansxvavebaa TvalSisacemi _ oTxis naclad bebic, drapirebebi, fonebi da a.S. figurebic
xuTi, Tumca dakvirvebis Semdgom erTi uc- zog monakveTSi `dangreulia~, arapropirci-
nauroba vlindeba: gelaTis moxatulobisgan uli. vakis samebaSi aseTi `xarvezebi~ TiTqos
gansxvavebiT, aq xuTive mama taxtze mjdomad naklebadaa, radgan `Secdomebis~ Tavidan asa-
moiazreba, sxeuli ki mxolod samia, danarCeni cileblad yvelgan kalkirebuli formebi da
oris sxeuli mxrebamde moCans, arada isinic kompoziciebia gamoyenebuli. albaT am wle-
rom taxtze msxdomebad igulisxmebian skamis bis manZilze saSemsruleblo donec daixve-
sazurge migvaxvedrebs, romlis aqeTacaa da- wa da gamocdilebamac imata. magram, erTi da
xatuli am ori figuris tani da ara mis miRma. igive kia, gawafuli xeliT qmna da Semoqmede-
xSirad, ase meqanikurad gadmoxatul ga- ba? Semsrulebeli xom ukve arsebul formas
mosaxulebebSi SesaZloa mravali sxva Seusa- imeorebs, SemoqmedebaSi ki yovelTvis axlis
bamobac SeniSnoT, rogorc garegnuli, ise Si- dabadeba igulisxmeba!
naarsobrivi. mag., CvenSi axla sibrtyovan-xa- da sanam mesame, xarebis eklesiis moxatu-
zovani gamosaxulebebi miiCneva kanonikurad. lobaze gadavinacvlebT, minda mokled ga-
paradoqsi ki isaa rom formalurad, meqani- vaanalizoT Tu ra moxda im 1990-ian wlebSi?
kurad daxatuli xazi Tu sibrtye SesaZloa ram ganapiroba dasabamSive Zveli nimuSebis
mizanmimrTuli, formiseuli mibaZva? pasuxi
11
Т. Вирсаладзе, dasax. naSr, gv. 127. 1990-ian wlebSi unda veZioT da cota adrec!
12
Т. Вирсаладзе, dasax. naSr, gv.101.
Tamar xosroSvili

amasTan dakavSirebiT modiT yovladwminda misa da elisabedis Sexvedra. miZinebasTan ki,


samebis sakaTedro taZris mSeneblobasTan RvTismSobelTan dakavSirebuli ZvelaRTq-
dakavSirebuli ramdenime garemoeba gavix- miseuli ori ambavi _ erT mxares sinas mTa-
senoT. rodesac, 1989 wels, saqarTvelos ka- ze moses mier cecxlwakidebuli mayvlova-
Tolikos-patriarqma ilia II-m yovladwminda nis xilva, iqve mosesTvis kanonis gadacemis
samebis saxelobis sakaTedro taZris aSene- scenaa gaerTianebuli, mis sapirispirod ki
ba ganizraxa, gamocxadda konkursi, romlis iakobis sizmari (sur. 12, 13).
daxmarebiTac unda SerCeuliyo Sesabamisi mesame registrSi qarTvel wmindanTa
proeqti eklesiis asaSeneblad. konkursze wa- welszeiTi gamosaxulebebia. maT Sorisaa wm.
modgenilma nimuSebma Zalze cxadad gamoaaS- demetre I-is figurac, romlis gaSlil grag-
karava is savalalo, TiTqmis rom uimedo md- nilzec, mis mier dawerili iambikos _ `Sen xar
gomareoba, rac am samocdaaTwliani wyvetis venaxi~-is teqstia datanili, moxatulobis
periodSi moxda da amitom, saeklesio xelov- meoTxe registri ferwerul TaRnars eTmo-
nebaSi Semotanili yovelgvari siaxlisadmi ba. erT-erT aseT TaRSi samxreT-aRmosavleT
sakmaod skeptikuri damokidebuleba ganamt- kuTxeSi muxlmodrekili qtitori _ saqarT-
kica. es gancda inerciiT modis dRevand- velos kaTalikos-patriarqi ilia meorea ga-
lamde da xSirad xelisSemSlelad aisaxeba mosaxuli (sur. 16). igi sakurTxevlisken aris
xolme Tanamedrove saeklesio namuSevrebze. Sebrunebuli, mzeraca da mavedrebeli xelis
rogorc Cans sabWoTa periodSi Sesrulebul Jestic aRmosavleTisken aqvs mimarTuli,
qaSveTis, didubisa da sionis moxatulobeb- marjvena xelSi ki gaSlili gragnili uWiravs,
Si arsebuli rigi sakamaTo sakiTxebic gaxda romelzec misive locva weria: `yovladwmin-
mizezi siaxlisadmi iWvneuli damokidebule- dao samebao, erTarsebao Semoqmedo da gamge-
112

bisa. am mxriv, gansakuTrebiT sionis abstraq- belo orsav samyaroTao dideba Senda~. iqve,
tul xatebebs gamovarCevdi. mis zemoT, wreSi Cawerili wm. spirodon tri-
mifuntelia gamosaxuli13.
axla ki, mesame, 2010 wels moxatul xa-
gumbaTSi jvris dideba (sur. 14). oqros
rebis eklesiaze gadavinacvloT. es patara
gamSvenebuli jvari Sreebian didebSia Caweri-
gumbaTiani eklesia, oTxafsidiania _ tet-
li, romelsac sami angelozi aamaRlebs. gum-
rakonqis tipisa, romelic erTi SexedviT X
baTis yelSi, sarkmlebs Soris wm. winaswarme-
saukunis kveteras taZris aslad aRiqmeba,
tyvelni dganan gaSlili gragnilebiT xelSi.
rasac msgavs arqiteqturasTan erTad, cis-
gumbaTSi gamosaxuli jvari esqatolo-
feri feris gadaxurvac ganapirobebs. vi-
giuri Sinaarsis matarebelia da upirvele-
naidan eklesia mcire zomisaa, Sesabamisad
sad, swored meored mosvlas ukavSirdeba14.
lakoniuri programiT gamoirCeva da mci-
Tavad am ikonografias erTi mxriv, konstan-
rericxovani scenebiTaa Semkuli. sakurT-
tine didis xilvasTan akavSireben da Semdgom
xevlis konqSi aRsaydrebuli RvTismSobe-
ukve ierusalimSi eleonis mTaze jvris gamo-
lia warmodgenili ori mTavarangelozis
TanxlebiT (sur.11). mis qvemoT mociqulTa 13
vinaidan saqarTvelos kaTolikos-patriarqis aR-
saydrebis dRe wm. spiridon trimifuntelis xsnebis
ziarebaa, bolo, mesame registrSi ki, _ wmi-
dRes emTxveva (25 dekemberi axali stiliT), vfiqrob,
da mamani. danarCen sam afsidSi moxatuloba swored am garemoebas unda ukavSirdebodes misi ga-
oTx registradaa. TiToeulis konqi TiTo mosaxva am scenaSi.
14
amis Sesaxeb ixileT: Т. Вирсаладзе, Грузинские куполь-
sauflo dResaswauls eTmoba _ xarebas, So- ные схемы зрелого средневековья, Избранные труды, Тб.,
bas, da miZinebas. xarebis qvemoT, afsidSi wm. 2007; Е.Л.Привалова, Роспись Тимотесубани, Тб., 1980;
ioakimesa da annas xareba da maTi karibWesTan T.virsalaZe, qarTuli mxatvrobis istoriidan, Tb.,
2007; m. didebuliZe, sadisertacio naSromi: yincvi-
Sexvedraa gamosaxuli. SobasTan _ marTali sis wm. nikolozis taZris ferweruli ansamblis mxatv-
iosebisadmi angelozis movlineba da maria- ruli saxe, Tb., 2006.
Tamar xosroSvili

CenasTan, saqarTveloSi ki, mis gansakuTre- lobis TiTqosda mkacrad sibrtyovan ga-
bul popularobas, sulTmofenobis dResas- mosaxulebebSi. es maxasiaTeblebi Cvens mier
waulze, mcxeTis Tavze jvris gamoCenasTan gansaxilveli eklesiis TiToeul scenaSi
aigiveben. vinaidan, qarTul eklesiebSi, gum- ikveTeba, Tumca gansakuTrebiT CrdiloeTi
baTSi gamosaxuli jvari jer kidev uadresi afsidis konqSi gamosaxul xarebas gamovar-
droidan moyolebuli gvxvdeba, amitom, misi Cevdi (sur. 23). am gamosaxulebaSi, imTaviT-
gamoCena Tanamedrove saeklesio mxatvroba- ve atenis xarebis angelozs amoicnobT. mar-
Sic savsebiT logikuria. Tumca, Tu xarebis Talia, Tanamedrove nimuSSi angelozs ise
gumbaTis moxatulobas daukvirdebiT, erT aRar ufrialebs kabis bolo, rogorc atenSi
ucnaurobas aRmoaCenT _ winaswartyvelTa (mraval moxatulobaSi es niuansic gameore-
gaSlil gragnilebze, tradiciuli, esqato- bulia xolme), kverTxic odnav sxvagvarad
logiuri SinaarsiT ganmsWvaluli teqste- uWiravs, magram misi win wadgmuli fexi, fr-
bis nacvlad, RmrTismSoblisadmi miZRvnili Tebis mimarTuleba, samosis feradovnebac
winaswarmetyvelebebia dawerili, iqvea daxa- ki imTaviTve im Zvel Sedevrs gaxsenebT. Tu-
tuli RmrTimSoblis simboloebic, mag., wm. mca axal moxatulobaSi siuJeti arqiteqtu-
moses gragnilze Seuwveli mayvali, wm. da- ris fonze iSleba _ konqis mTels siganeze
nielis gragnilze _ klde, wm. iakobis grag- mravalTaRediani dabali galavania gadaWi-
nilze _ kibe, rac sruliad cvlis gumbaTis muli, romelis orsav mxares, konqis kideeb-
moxatulobis Sinaarss da vfiqrob, meore Si ori nagebobaa amozrdili. upirvelesad,
planze swevs jvris didebis umTavres sazri- yuradRebas xarebis scenaSi arsebuli uc-
sis. xazgasmiT minda aRvniSno, imisTvis rom nauri, gadametebuli sixalvaTe ipyrobs.
saeklesio mxatvrobaSi mimdinare procesi angelozsa da deda RvTisas Soris TiTqos

113
sworad warimarTos, siaxleebi dasaZraxi ki zedmetad didi distanciaa, konqis ganapira
ara _ aucilebelicaa. magram, sasurvelia esa kideebze gadatanili nagebobebi ki saerTo-
Tu is, axladSemuSavebuli koncefcia Teo- dac, siSoris gamo am siuJetSi CarTulad
logiurad iyos gamarTuli, mxatvris mier ki Zlivs Tu ikiTxeba. aseT sixalvaTes vgoneb,
saTanadod gaazrebuli, raTa es ganaazri man sityva `sicariele~ ufro miesadageba, rad-
axal formad dabados Tavis xatebebSi. gan am daSorebebSi, iseve rogorc vakis same-
rac Seexeba moxatulobis iers, is bis freskebSi sivrcec SemoWrila _ miznad
TiTqos sagrZnoblad daixvewa petre-pavle- dasaxulma xazobriobam Tu sibrtyovanebam
sa da vakis samebasTan SedarebiT. marTlac, aqac sapirispiro Sedegi dabada, magram am
figuraTa ageba, proporciebi, saxeTa Tu sa- uaxles moxatulobaSi es sivrce ufro usas-
mosis damuSaveba, feradovneba bevrad ufro ruloa da ukidegano, gacilebiT TvalSisa-
maRali ostatobiT aris Sesrulebuli. mag- cemic. aqac, iseve rogorc samebaSi, sivrcis
ram, Tu davukvirdebiT, aRmovaCenT, rom ta- gaCenis umTavres mizezad moculoba SeiZle-
Zaris qveda registrSi gamosaxul wmindanT ba dasaxeldes. Tu xarebis scenaSi mTels si-
isev komnenosTagan `nasesxebi~ maneriT aqvT ganeze gadaWimul, TaRedian galavans daak-
saxeebi damuSavebuli (sur. 22), ubralod, va- virdebiT, aRmoaCneT, rom is sakmaod ilÁu-
kis samebis moxatulobisgan gansxvavebiT, es zorulad aris daxatuli _ tonaluri gra-
stilizacia ufro `daxvewili~, `rafinire- daciiT, romelsac forma zemoT amohyavs,
buli~ gaxda, magram ufro sqematuri, ufro moculobiTia aqeT-iqiT mdgomi orive nage-
mSrali xasiaTic rom SeiZina? axla, vakis bobac, Tanac orive rakursSia. sicarielis
samebis gamosaxulebebSi gaCenili sivrce- SegrZnebis kidev erT, umTavres mizezad fo-
moculobanic gavixsenoT, igive maxasiaTeb- nis Ria fers davasaxeleb. aseTi Ria feris
lebs aRmoaCenT xarebis eklesiis moxatu- foni sruliad axleburad warmogvidgens
Tamar xosroSvili

rig niuansebs da moxatulobasac manamdeli mxatvars modernizmTan ase axlos mdgomi,


nimuSebisgan mkveTrad gansxvavebul iers saeklesio moxatulobisgan ki radikalu-
aniWebs. unda aRiniSnos, rom Tu 1990-iani rad daSorebuli xerxebis gamoyeneba? iqneb,
wlebisa da momdevno moxatulobebic muqi dRevandeli saklesio mxatvroba am movle-
tonalobebiT gamoirCeva uxles moxatulo- nis gagrZeleba ufroa, vidre tradiciuli
bebs piriqiT, Ria tonalobebi gamoarCevs. vi- saeklesio xelovnebisa?
naidan es muqi fonebi ZiriTadad gaumWvirva-
lea xolme da `yru~, Ria feris fonebiT maTi ***
Canacvleba am problemasTan `SebrZolebis~ uaxlesi qarTuli saeklesio xelovnebis
mcdeloba mgonia. Tumca aris ki muqi tonis Sesaxeb mravali urTierTsawinaaRmdego azri
RiaTi Secvla gamosavali? marTlac, xarebis arsebobs. TumcaRa, im imediT rom dro yve-
eklesiis moxatulobis mtredisferi foni lafers ukeT gamoaCens, zogierTi mkvlevari
erTi SexedviT sakmaod momxiblelia. Zalze dRes Seqmnil namuSevarTa Sefasebas naad-
Svenis mas alag-alag acimcimebuli oqroc revad miiCnevs. arada, TiToeuli, Tundac
_ gumbaTSi, Saravandebze, wmindaTa samossa Cveulebrivi saubrisas gamoTqmuli azri am
Tu maT atributebze, romlebic, Tavis mx- namuSevarTa mimarT xom ukve garkveul Sefa-
riv, konqis oqroTi dafarul fons exmianeba. sebas gulisxmobs. marTalia, TiTqmis yvela
Tumca, am ferma `gaumWvirvalobis~ proble- erTxmad aRiarebs, rom Tanamedrove saekle-
ma mainc ver daZlia, sxva ki gaaCina _ Seqmna sio xelovnebaSi mravali sakmaod seriozuli
meti sixalvaTis SegrZneba. ramac figurebs problema ikveTeba, Tumca, ratomRac, maTi
Soris arsebuli distanciis da moculobiTi gadaWrac isev momavals aris xolme xSirad
formebis gaCenis Sedegad is cariel, usas- mindobili, im imediT, rom didi xnis win, ara-
114

rulo sivrced aqcia. da Tu iseT adreul bunebrivad Sewyvetili procesi, romelic


moxatulobebs gavixsenebT, romelSic aseve sul ramdenime wlis win ganaxlda, droTa
Ria feris fonia gamoyenebuli, mag., Tund- manZilze daixveweba da Cveul kalapotSic
ac, berTubans, atenis sionis xarebis scenas, Cadgeba. arada, gasaTvaliswinebelia, rom
aRmoaCenT, rom es siTeTre radikalurad xSirad, sneuleba gankurnebadi mxolod das-
gansxvavdeba Tanamedro moxatulobis fera- awyisSia. mere, SesaZloa yoveli cda dagviane-
dovnebisgan. buli da unayofo aRmoCndes!
dasasrul, Tqveni yuradReba xarebis dasasrul, minda aRvniSno rom zemoT gan-
eklesiaSi arsebul kaTolikos-patriarqis, xiluli sakiTxebi mxolod qarTuli movlena
ilia II-is gamosaxulebaze minda SevaCero araa, msgavsi problemebia sxva qristianul
(sur.20). am gamosaxulebas ucnauri foni ga- qveynebSic. amitom, erTxans isic megona, rom
moarCevs, romelic sxvadasxva feris saRe- zogadad, Tanamedrove adamiani iyo uZluri
bavebiTa da funjis Tamami monasmebiTaa Ses- qristianul xelovnebaSi raime axali Seeqm-
rulebuli. aseTi monasmebis analogi moder- na. Semdeg ki aRmovaCine, rom mraval `meqani-
nistul namuSevars mogagonebT, tradiciul kurad~ qmnil formas Soris `dabadebuli~
saeklesio moxatulobaSi ki versad naxavT. formebic arsebobs, marTalia, mcireric-
vgoneb, aseTi stilisturi maxasiaTeb- xovanebis gamo es namuSevrebi mniSvnelovan
lebis gamoCena erTi mxriv, SesaZloa Sedare- gavlenas ver axdens dRevandel situaciaze,
biT Tavisufal midgomas davabraloT, rac Tumca imediT ki gvavsebs, rom `Cixidan~ ga-
RmrTisa Tu wmindanTa ki ara, cocxali ada- mosavali arsebobs.
mianis gamosaxviTaa ganpirobebuli. magram,
dasafiqrebeli isaa, ratom mounda, Tun-
dac `daZabulobisgan~ `gaTavisuflebul~
Tamar xosroSvili

TAMAR KHOSROSHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation

T H E L A T E ST T R E N D S
I N G E O R G I A N C O N T E M PO R A R Y
E C C L E SI A ST I C A L PA I N T I N G

Su m m ary

To discuss the issues of contemporary ecclesiastical art,


three samples of church mural painting created by Irakli
Tsintsadze have been selected. These three works were
made in three different periods of the artist’s creative
activity – the initial, middle and (current) last stages.
The first is the painting of Saint Peter and Paul Church
performed in 1990-1996; at the same time this is the
first work by the artist in this sphere. The second work
was made in the Church of Holy Trinity (2004-2008) in
Vake district; and the third – recently completed – the
painting of the Church of the Annunciation of the Vir-

115
gin Mary in the yard of the Patriarchate (2007-2010).
These three paintings created by Irakli Tsintsadze
are stylistically analyzed. Simultaneously the evolution
of the works of the artist over twenty years was also
focused on.
It is more than twenty years since Georgian Chris-
tian art initiated a “restoration” after seventy years of
silence; the term “restoration” is conditional as nobody
has defined the notion determining the event, that may
be distinguished for its strange characteristic; guidance
by its old samples has become the priority, which con-
sequently gives the subject of discussion, criticism,
censure and condemnation. The discussion process es-
pecially emphasizes the necessity of research in order
to separate the nature of this event, even slightly, and to
establish the criteria to assess them.
Tamar xosroSvili

1. wm. mociqulTa petresa da pavles saxelobis eklesia.


sakurTxeveli
C hu rch of St s. Pet er an d Pau l . A p se
116

2. wm. mociqulTa petresa da pavles 3. ubisi. kamaris moxatuloba


saxelobis eklesia. kamaris moxatuloba U b isi. M u ral s on t he V au l t
C hu rch of St s. Pet er an d Pau l . M u ral s on t he V au l t
Tamar xosroSvili

4. wm. mociqulTa petresa da pavles saxelobis eklesia.


lazares aRdgineba
C hu rch of St s. Pet er an d Pau l . R aisin g of L azaru s

117

5. wm. mociqulTa petresa da pavles


saxelobis eklesia. samxreTi kedlis
moxatuloba
C hu rch of St s. Pet er an d Pau l .
M u ral s on t he Sou t h W al l
Tamar xosroSvili

6. vakis yovladwmida samebis saxelobis


eklesia. sakurTxeveli
T he chu rch of H ol l y T rin it y i n V ake. A p se
118

7. vakis yovladwmida samebis saxelobis eklesia. 8. vakis yovladwmida samebis saxelobis


samxreTi mklavis moxatuloba eklesia. CrdiloeTi mklavis moxatuloba
T he C hu rch of H ol l y T rin it y i n V ake. M u ral s in t he T he C hu rch of H ol l y T rin it y i n V ake.
Sou t h C ross- arm M u ral s in t he N ort h C ross- arm
Tamar xosroSvili

9. vakis yovladwmida samebis saxelobis eklesia. nikeis I msoflio saeklesio kreba


T he C hu rch of H ol l y T rin it y i n V ake. F irst E cu m en ical C ou n cil in N icaea

119

10. gelaTis monasastris mTavari taZris narTeqsi. nikeis I msoflio


saeklesio kreba
N art hex of t he G el at i Kat hol ikon . F irst E cu m en ical C ou n cil in N icaea
Tamar xosroSvili

11. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis xarebis saxelobis eklesia.


sakurTxeveli
C hu rch of t he A n n u n ciat ion . A p se
120

12. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis 13. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis


xarebis saxelobis eklesia. dasavleTi xarebis saxelobis eklesia. CrdiloeTi
afsidis moxatuloba afsidis moxatuloba
C hu rch of t he A n n u n ciat ion . M u ral s in t he W est A p se C hu rch of t he A n n u n ciat ion . W al l Pain t in g o f t he
N ort h A p se
Tamar xosroSvili

14. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis xarebis saxelobis


eklesia. gumbaTi
C hu rch of t he A n n u n ciat ion . D om e

121
15. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis
xarebis saxelobis eklesia. wm. mefe daviT
aRmaSenebeli (fragmenti)
C hu rch of t he A n n u n ciat ion .
St . Kin g D avi d I V t he B u il der (f ragm en t )

16. sapatriarqos yovlawminda


RvTismSoblis xarebis saxelobis
eklesia. kaTalikos-patriarqi ilia II
C hu rch of t he A n n u n ciat ion .
C at hol icos- Pat riarch I l ia I I
rati CiburdaniZe saxveloba `samoTxis~ avtoriseul suraTebs
baTumis xelovnebis saswavlo universiteti
ganumeorebel emociur JReradobas, raRac
fantastikur elfers aniWebs.
am seriis qronologiurad yvelaze adre-
uli namuSevari `samoTxed~ iwodeba (125X110.
1987) (sur. 1). simaRleSi wagrZelebuli kom-
pozicia moyavisfro-mowiTalo garemoSi Ca-
`samoTxis~ cikli
weril or SiSvel figuras warmoadgens. fi-
esma onianis mxatvrobaSi
gurebs kompoziciis mTeli simaRle uWiravT,
win gamosaxuli personaJi odnav dabalia mom-
SesaniSnavi mxatvris, poetis da eseistis esma
devnoze da Zalze Zunwad miniSnebuli forme-
onianis Semoqmedeba erT-erTi mniSvnelovani
biT qals ganasaxierebs, mis zurgs ukan ki ase-
movlenaa Tanamedrove qarTul xelovnebaSi.
ve frontalurad gamosaxuli mamakacis figu-
1980–90-iani wlebi misi Semoqmedebis gvian
raa. es albaT, adami da eva arian. sada, martivi,
periods moicavs. am droisaTvis mkafiod Ca-
erTi SexedviT banaluri kompozicia erTgvar
moyalibebul saxes iZens sakuTari mxatvru-
reprezentaciul xasiaTs atarebs. figure-
li meTodis damkvidrebis, samyarosa da misi
bi TiTqos sagangebod warsdgebian mayureb-
sivrcul-droiTi maxasiaTeblebis avtori-
lis winaSe da gulisxmoben kidec mas. amasTan
seuli gaazrebis intensiuri procesi. sura-
isini Taviseburi pirvelqmnili sisadaviT,
TebSi dominirebs samyaros, rogorc erTiani
erTgvari gulubryvilo, naivuri ganwyobiT
mTelis ferwerul-poeturi gancda, matu-
xasiaTdebian. isini mSvidad dganan, maTi sta-
lobs filosofiuri gansjis, monumenturo-
tikuri pozebi erTgvari garindebis STabeW-
bis SegrZneba.
122

dilebas qmnis. wiTliT dawerili sxeulebi


ideis vizualur-plastikuri xorcSesx-
maqsimalurad ganzogadebulia, ar aris mka-
mis Cinebul nimuSebs warmoadgenen e. onianis
fiod gamokveTili arc erTi nakvTi, saxeeb-
namuSevrebi ciklidan `samoTxe~: `aha, RmerT-
zec ki. miuxedavad amisa es figurebi TiTqos
ma evac Seqmna~, `raca RmerTsa ara swaddes...~,
xelSesaxebia, masStaburia, maTi formebi dau-
`gaoceba~, `mdinaresTan~ da sxv., romlebSic
nawevrebeli, mTliania; TiToeuli forma Ta-
mxatvari pirvelqmnili samyaros harmonii-
visebur blokurobas iZens da mnaxvelSi erT-
Ta da simSvidiT aRbeWdil ganzogadebul gvari masiurobis SegrZnebas badebs. Tumca
suraT-xatebs qmnis. niSandoblivia, rom am iqmneba garkveuli paradoqsuli situacia _
Suqmfinar tiloebze gaSlili intensiuri laqebiT, Tavisufali monasmebiT dawerili
mowiTalo-movardisfro, moyviTalo-mooq- forma wesiT sibrtyobrivi unda iyos; igi arc
rosfro ferebi erT mTlianobaSi warmoad- Suq-CrdiliT muSavdeba, arc mkafio sazRvre-
gens rogorc formas, aseve mis garemomcvel bi aqvs, miuxedavad amisa mis miRma masa igrZ-
sivrcobriv areals. irealur, Ria, usazRvro noba da plastikurobis elementebic gamos-
sivrceSi gansxeulebuli, faqtiurad Suq- Wvivis. magaliTisaTvis adamis marjvena xeli
Crdilis gareSe dawerili figurebi, sagne- SeiZleba moviyvanoT, romelic feriT odnav
bi, pirobiTi reliefi TavianTi adgilisa da aris diferencirebuli, SedarebiT muq zols
mniSvnelobis mixedviT gadanawildebian ver- ufro Ria tonis wiTeli enacvleba. amgvarad
tikalur sibrtyeze, rac abstrahirebul-mo- am umartivesi xerxiT mxatvari erTgvari pi-
numentalizebuli kompoziciebis simyaresa robiTobis farglebSi aRwevs simrgvalis, mo-
da Sinagan wonasworobas gansazRvravs. Temisa culobis iluziis Seqmnas.
Tu motivebis originaluri interpretacia, figurebis garSemo moyavisfro-mowiTa-
gamartivebuli mxatvruli formebisa da kaS- lo foni win wamoswevs da gamokveTs perso-
kaSa mewamuli koloritis maqsimaluri gamom- naJebs Camuqebuli `garemodan~. Tavad garemo
rati CiburdaniZe

Zalze pirobiTia. dakonkretebuli aqac ara- veba qvemoT da welTan maTi xelebi erTmaneTs
feria. fF aqtiurad es aris muqi foni, romel- xvdeba. Tumca konkretulad arc xelebia ga-
zec suraTis kuTxeebSi samoTxis mimaniSne- mosaxuli da arc xelis mtevnebi. am jgufis
beli yvavilebia gamosaxuli. suraTis oTxive zeda nawili erTgvarad wreSi Caketili mo-
kuTxe TiTqmis Tanabrad aris datvirTuli noliTia, romlis centrSic iribad datanili
am gamosaxulebebiT, rac kompoziciis simet- yavisferi laqebi evas mkerds gamohyofs. ase-
riul da gawonasworebul xasiaTs ganapiro- Tive, odnav ufro muqi yavisferi laqebiT
bebs. sagulisxmoa, rom arc mcenareebis we- aris moniSnuli evas Tma misi marcxena mxris
ris manera gamoirCeva gansakuTrebuli konk- gaswvriv. am Caketili erTiani wriuli for-
retulobiT. zeda kuTxeebSi, muq yavisfer midan qvemoT dinamikuri yavisferi farTo
mozrdil laqebze dadebulma mrgvalma for- monasmebiT Zalze pirobiTad miniSnebulia
mebma, wiTelma laqebma SeiZleba sxvadasxva am formebis masiuri, tlanqi qveda kidurebi.
asociacia gamoiwvios maSin, rodesac qveda na- miuxedavad imisa, rom am monoliTuri jgufis
wilSi gamosaxuli yvavilebi SedarebiT ufro konkretuli formebi mkafiod dasazRvruli
detalurad aris amoxatuli. Sesrulebis amg- ar aris, isini mainc erTgvari simZimisa da ma-
vari xerxiT mxatvari TiTqos suraTis qveda terialurobis STabeWdilebas qmnian, wiTe-
nawils wina planad ganacdevinebs mnaxvels, li sibrtyis miRma figurebis erTgvari xor-
Tumca ki aq realurad planebze saubari faq- cieleba mainc SeigrZnoba. aRsaniSnavia, rom
tiurad SeuZlebelia. yvavilebis garemoc- namuSevarSi arc erTi detali plastikurad
vaSi daxatuli qalisa da mamakacis figurebi modelirebuli ar aris da verc iqneba, imitom
aRiqmebian rogorc adami da eva, magram isini rom wiTeli sibrtyis feria, magram mxatvari
saRamos bindSi iZirebian. uCveulo da arat- mainc axerxebs wonadobis SegrZnebis gadmo-

123
radiciulia samoTxis saRamos xati, magram es cemas. amaSi gansakuTrebul rols TamaSobs
e. onianiseuli samoTxea. erTi SexedviT uxeSi da gadRabnili, magram
kompoziciaSi `aha, RmerTma evac Seqm- amave dros Zalian zusti da maxvili yavisfe-
na~ (100X80. 1988) (sur. 2) simaRleSi mocemul ri laqebi, romliTac mxatvari mxolod mia-
formatze suraTis mTeli vertikali or fi- niSnebs da ar amodelirebs formas. amgvari
guras uWiravs. namuSevari cecxlisfrad Rvi- xerxiT mnaxveli erTgvarad asrulebs for-
vis da am saerTo wiTel feradovnebaSi erTi mas sakuTar warmosaxvaSi, is TiTqos erTg-
SexedvisTanave ikveTeba yavisfriT moniS- vari Tanamonawile xdeba suraTis saboloo
nuli, erT monoliTad Sekruli ori figura, saxis CamoyalibebaSi. damjdari, jmuxi pro-
romelic simaRleSi mTlianad avsebs sasura- porciebis mqone figurebi, formebi erTgva-
Te sibrtyes, erTgvarad iWedeba kidec masSi. ri masiurobis, monumenturobis SegrZnebas
suraTis geometriul centrSi qalis figu- iZleva sainteresoa isic, rom maT saxeebze
raa warmodgenili, romelsac marcxnidan da arc erTi detali ar aris miniSnebuli, figu-
odnav ukan misken mobrunebuli mamakacis fi- rebi absoluturad impersonalurni arian,
gura udgas. Cven vsaubrobT figurebze, mag- rac azrobrivad albaT, samoTxis Temas ex-
ram aq maTi uzogadesi konturebia gamokveTi- mianeba, Tumca maT midebul TavebSi, gadaW-
li, romlebic faqtiurad daxatuli ar aris. dobil xelebSi Taviseburi sufTa impulsi
maTi masiuri, monumenturi formebi dasazRv- gamosWvivis, Cans am tlanqi arsebebis erTg-
rulia odnav gadRabnili, arakonkretuli vari siaxlove, organuli kavSiri, adamianuri
yavisferi `konturebiT~. saxisa da mkerdis Tanaziaroba. amrigad, erTi mxriv, aq ikveTeba
monakveTebi mxolod am konturebs Soris impersonaluroba, meore mxriv, adamianuri
moqceuli wiTeli sibrtyeebis saxiT warmog- Tanagancda, urTierTkavSiri, Semodis Tavi-
vidgeba. personaJebs Tavebi erTmneTze aqvT seburi grZnobismieri elementi. miuxedavad
midebuli. mxrebis xazi TiTqos wriulad eS- imisa, rom mxatvari konkretulad ar amoxa-
rati CiburdaniZe

tavs arafers, am ganzogadebulobaSi is cal- moculobiT-plastikuri damuSaveba zedmi-


keuli niuansebiT axerxebs gadmosces figu- wevniT pirobiTia. yovelnairi Suq-Crdilis
rebis urTierToba da am urTierTobis emo- gareSe, Taviseburi amonaTebebis da Camuqebe-
ciuri muxti. bis saSualebiT mxatvari gamohyofs sxeulis
am STabeWdilebis gaZlierebas emsaxu- calkeul nawilebs. qalis figura SedarebiT
reba ramdenime fonismieri detali suraTis ufro `damuSavebulia~. garkveuli ferado-
qveda marcxena da marjvena kideebSi. esaa Zal- vani modelirebiT aris gamokveTili misi
ze Tavisufali, energiuli monasmebiT dade- mkerdi, tani, daSvebuli xeli, qveda kidurebi
buli muqi lurji, TeTri da yviTeli laqebi, saocrad gamartivebuli da pirobiTia. mama-
romlebic kargad dakvirvebisas samoTxis kacis gamosaxuleba faqtiurad sruli efeme-
yvavilebad warmogvidgeba. marjvena mxares rulobiT xasiaTdeba. gverdebidan figurebi
ufro mkafiod ikiTxeba moyviTalo-moTeTro isazRvreba muqi yavisferi laqebiT. amdenad
yvavili _ SroSani, romelic Sua saukuneebSi es aris sakmaod didi, mkveTrad gamoyofili
ubiwoebis simbolo iyo da bunebrivia, rom igi Caketili struqtura sasuraTo sibrtyeze.
evas fexebTan aris gamosaxuli. xolo marcxe- gansakuTrebiT metyveli da gamomsaxvelia
na mxares am laqebSi Tvalma yvavilis bundo- mamakacis idayvSi moxrili xelebis Jesti. xe-
vani forma SeiZleba dalandos. aRsaniSnavia, lis mtevnebi ar aris dakonkretebuli, igi
rom es ori laqa suraTis qveda nawilSi erT- ganzogadebuli da utrirebulia, sxeulTan
gvar simyares aZlevs da saZirkvels uqmnis SedarebiT proporciulad sakmaod didi da
figurebis zeda masiur monumentur nawils. tlanqia, rac xazs usvams am Jestis mniSvne-
suraTis marjvena are Sevsebulia Zalze Ta- lovanebas. aRsaniSnavia, rom nawarmoebis
visufali, pastozuri, moyviTalo-mocisfro, erTgvar fsiqologiur Tu ideur gasaRebs
124

moyavisfro monasmebiT, romlebic kidev swored mamakacis xelebi qmnis, romliTac is


ufro aZlierebs namuSevris eqspresiul ga- TiTqos raRac Zalian Zvirfass faqizad da
momsaxvelobas. wiTeli am namuSevris domi- rudunebiT atarebs. suraTis kompoziciuri
nanti feria, masSi alag-alag CawveTebuli ritmi, personaJebis mTeli yuradReba, Sina-
yviTeli, narinjisferi, lurji Tu TeTri gani impulsi Tu garegnuli dinamika am JestSi
Taviseburad acocxlebs, amravalferovnebs fokusirdeba; swored es motivi exmianeba da
suraTis kolorits, ametyvelebs wiTels. gamoxatavs nawarmoebis saTaursac _ gaoce-
garkveuli TvalsazrisiT am namuSevars bas, rac TvalnaTliv axasiaTebs am ucnauri
enaTesaveba `gaoceba~ (120X78. 1989) (sur. 3). arsebebis mTel plastikas. niSandoblivia,
simaRleSi gaWimuli vertikaluri formatis rom personaJebis erTi SexedviT, statikuri
centrSi gamosaxulia ori erTmaneTis piris- da mSvidi pozebisa, mnaxveli mTeli sisavsiT
pir mdgomi figura. maTi uzogadesi siluete- SeigrZnobs maT Sinagan moZraobas, erTgvar
bi aqac gamokveTilia muqi feris gadRabnili daZabulobasac ki, albaT, iseTs, rogorsac
laqebiTa da didi zomis moyavisfro-mowi- adamiani raRac amoucnobis amoxsnis Tu sai-
Talo monasmebiT. qalisa da mamakacis monu- dumlos gaziarebis dros ganicdis. ase Semo-
menturi figurebi pirispir dganan. es ori dis aq adamianuri Tanaziarobis gancda Tu
figura, win gadaxrili TavebiT, erTmaneTis grZnobismieri sawyisi, riTac mTlianad aris
mimarT TiTqos mowiwebas, rids gamoxatavs da gamsWvaluli es kompozicia. am STabeWdile-
amiT erTmaneTTan kavSirs amyarebs, romelsac bis gamZafrebas emsaxureba nawarmoebis foni.
mnaxveli Zalian cxadad SeigrZnobs. qalis fi- suraTis zeda nawils Taviseburad sazRvravs
gura 3/4-iT aris odnav mobrunebuli, mamaka- farTo moyavisfro monasmebiT Sesrulebu-
ci TiTqos profilSi aRiqmeba. yovelive amiT li rkaluri sibrtyeebi, rac erTgvari Ta-
isini qmnian Sekrul kompoziciur birTvs, Ris STabeWdilebas tovebs. igi Taviseburad
romlis garSemoc viTardeba foni. formaTa miuyveba personaJebis moZraobas da TiTqos
rati CiburdaniZe

mfarvelobs maT. TaRis zemoT usasrulo sxeuldeba masSi da erTgvari aramaterialuri


alisferi sivrcea ganfenili. alisferi mogr- `Crdilebis~ meSveobiT SeumCnevlad warmoiqm-
Zo denadi konturebis mqone laqa, romelic, neba am dausabamo wiTeli wiaRidan. mxatvrul-
erTi mxriv, gamijnavs figurebs da amavdrou- ferweruli gadawyvetis Taviseburebebi, rbi-
lad, aerTianebs kidec maT, cecxliviT giz- li naTel-Crdilovani efeqtebiT moniSnuli
gizebs personaJebs Soris. rogorc wina namu- detalebi, farTo, lokaluri feradovani
Sevris SemTxvevaSi, aqac suraTis erT-erTi laqebi Tu muqi moyavisfro gadRabnili kon-
Semadgeneli nawilia yviTeli yvavili, rome- turebi qmnian figuraTa mTlianobis, ganu-
lic evas gverdiT, kompoziciis qveda marc- yoflobis, TiTqosda erT sxeulad myofobis
xena kideSia warmodgenili. qalis figuris saocrad bunebriv SegrZnebas. amavdroulad,
zemoT, muq yavisfer brutalur zedapirze SeiZleba iTqvas, rom es monoliTuri jgufi
moniSnulia vardebi. wiTeli aqac dominantu- poetur-romantikuli da grZnobismieri saw-
ri feria. mxatvari iyenebs fers mTeli Tavisi yisebis aSkara primatiT gamoirCeva.
gradaciebiT _ mowiTalo-yavisferidan Ria fonze muSaobisas e. oniani mimarTavs faq-
vardisferamde. tobrivad identur mxatvrul xerxebs, ro-
identuri mxatvrul-stilisturi Tavise- gorsac sxeulis formebis gadmocemisas. erT-
burebebi vlindeba samoTxis ciklis kidev erT gvari amonaTebebis, Camuqebebis, Taviseburi
suraTSi `raca RmerTsa ara swaddes...~ (144X87. Sinagani SuqiT gasxivosnebuli sxvadasxva in-
1988) (sur. 4). aqac aRebulia tilos vertika- tensiurobis wiTeli laqebis wyalobiT namu-
luri formati, Tumca unda aRiniSnos, rom Sevari iZens mTlian eTerul substanciuro-
figurebs am kompoziciaSi faqtiurad aRar bas _ adamiani da garemo aq erTi wiTeli auriT
ukaviaT is centraluri mdgomareoba. sivrcis aris garemoculi. wiTeli fonis sibrtye arc

125
umetesi nawili uWiravs pirobiT, ganzogade- konkretulia, arc mkvrivi. igi raRac spon-
bul garemos, sadac adamiani da buneba erTma- tanurad manaTobel samyaros warmoadgens, sa-
neTTan srul harmoniaSi modian. pirveli, rac dac sibrtye-garemo erTgvar sivrce-garemod
mnaxvels TvalSi xvdeba, es aris figurebis transformirdeba. sainteresoa, rom sasura-
erTiani vertikaluri bloki, romelic cent- To sibrtyeze ganlagebuli gamosaxulebebi,
ridan marjvniv aris gadaweuli. imTaviTve erTi SexedviT, aranair kompoziciur kanon-
naTlad Cans, rom es aris 3/4-iT gamosaxuli zomierebas ar eqvemdebareba. centraluri,
SiSveli figura, magram yuradRebiT dakvirve- ideurad mniSvnelovani figurebi simetriis
bis Sedegad damTvaliereblis Tvali gaarCevs RerZidan marjvniv aris gadaweuli. yvavilebi,
erTarsad Sekrul or sxeuls. zurgiT gamosa- romlebic aq SedarebiT uxvad aris warmod-
xul figuras gulSi Caukravs meore, romlis genili, Taviseburi simboluri intonaciebiT
sxeulis mxolod mcire nawili moCans pirve- xmianebs, isini TiTqos wiTeli prizmis miRma
li figuris gaswvriv. maTi rakursebi SerCeu- ixateba, Tumca mayurebeli cxadliv SeigrZ-
lia ise, rom qalis frontalurad dayenebul nobs maT spetak siTeTres. suraTis marcxena
figuras mayurebeli mxolod fragmentulad darCenil wiTel areze, qveda nawilSi SroSa-
aRiqvams. rbili, muqi moyavisfro konturiT nebis SedarebiT mcire zomis, ufro faqizad
aqcentirebulia misi mkerdi, intensiuri wi- Sesrulebuli Taigulia gamosaxuli, rome-
Teli laqa ki misi tanis nawils gamoyofs. am- lic am wiTel sivrceSi livlivebs da erTg-
denad, mas faqtiurad mTlianad faravs mama- vari simsubuqis STabeWdilebas tovebs. amis
kacis zurgiT mocemuli figura. sxeulebis sapirispirod, suraTis zeda marcxena kuTxeSi
calkeuli nawilebi Tavisufali yavisferi ufro mozrdili zomis SroSanebis Taiguli
monasmebiT isea damuSavebuli, rom maTi plas- sruliad sxva efeqts qmnis _ yvavilebi zo-
tika Taviseburad mainc ikveTeba. amasTan, isi- miT didia da tlanqi, mouxeSavi monasmebiTaa
ni faqtiurad erwymis fonismier garemos, gan- datanili, maT garSemo ki yavisferi laqebi
rati CiburdaniZe

TiTqos erT jgufad kravs SroSanebs. mT- lebi, romlebic pirobiT, bundovan formebs
lianobaSi es `Taiguli~ simZimis STabeWdile- avlens, TiTqos erTi ideiT gamTlianebul
bas qmnis. ucnauria, rom qvemoT mxatvarma sim- arsebebs gadmoscems. am STabeWdilebas kidev
subuqis efeqti Seqmna, xolo zemoT piriqiT _ ufro aZlierebs maTi `sivrceSi~ ganTavseba.
simZimis. am SegrZnebas kidev ufro aZlierebs am seriis wina namuSevrebisagan gansxvavebiT,
zeda Taigulis sapirispirod marjvena zeda mxatvars forma mnaxvelTan Zalian axlos
kuTxeSi datanili iribi, sqeli yavisferi mo- miaqvs, rac gaWedilobis efeqts badebs miu-
nasmi, romelic erTgvarad figuris Tavisa da xedavad imisa, rom sasuraTe sibrtyeze sxva
zurgis moxazulobas ritmulad epasuxeba da elementebisTvisac rCeba adgili. bunebrivi
saboloo jamSi am TaigulTan erTad awveba da logikuria, rom nawarmoebis fonismieri
suraTis zeda nawils. es, rogorc Cans, avto- garemo aq erTgvari metafizikuri landSaf-
ris mier sagangebod Cafiqrebuli mxatvrul- tis iersaxes iZens. suraTis mdidari, Sinagani
kompoziciuri xerxia, romlis saSualebiTac
sinaTliT gajerebuli ferweruli faqtura,
igi TiTqos codvis simZimes amJRavnebs.
farTo, Tavisufali monasmebi qmnis Tavisebur
kompoziciuri da koloristuli Tval-
mistikur `peizaJs~, sadac yovelive gamosaxu-
sazrisiT nawarmoebi mTlianobisa da harmoni-
li savsebiT damoukidebel, TviTkmar mniSv-
ulobis saocar sinTezs qmnis. yovlismomcve-
nelobas atarebs. sainteresoa monoliTis
li, mokaSkaSe wiTeli feri Tavisi Suqmfinari
centrSi, odnav marcxniv datanili yviTeli
gamosxivebiT moicavs mTel am mistikur sa-
faqturuli monasmebi, romlebic erTgvari na-
myaros, igi gadmoscems figurebs, formebs,
Tebis efeqts qmnis. es manaTobeli substancia
asaxavs movlenebs, romlebic uSfoTveli da
SemTxveviTi ar unda iyos da igi garkveul ide-
amavdroulad dramatulia.
as unda gamoxatavdes. am monoliTuri blokis
`samoTxis~ ciklis iseT namuSevarSi, ro-
126

marcxena kideSi gamozneqili arc Tu mkveTri


goricaa `mdinaresTan~ (100X60. 1989) (sur. 5).
e. oniani TandaTan mxatvruli formis ukidu- xazi Zalian Soreulad TiTqos qalis sxeulis
resi abstrahirebisaken midis. nawarmoebis natif monaxazs ganasaxierebs. rogorc Cans, es
ideur, kompoziciur da koloristul domi- ukve siyvarulis ZaliT sruliad erT arsad
nants vertikaluri formatis centrSi gans- qceuli qali da mamkacia, romlebic samoTxis
xeulebuli sxvadasxva JReradobis wiTliT vaSlis gasinjvis Semdeg TiTqos axal sicocx-
Sesrulebuli didi zomis ganzogadebuli les udeben saTaves. es naTeba swored axali si-
forma _ erTgvari pulsirebadi substan- cocxlis niSnad SeiZleba hqondes gaazrebuli
cia warmoadgens, romelSic erTiani sabur- mxatvars. Cvens am mosazrebas ganamtkicebs Ta-
velis qveS myofi ori figura ilandeba. isini vad e. onianis erTi Canaweri, romelic mis al-
erTmaneTs mWidrod ekvrian da monoliTur bomSicaa gamoqveynebuli: `suli Cemi Cafrinda
jgufs qmnian, riTac maTi erTarsoba kidev Cems dedad da mamad arCeul sxeulebSi, imitom,
ufro xelSesaxebi xdeba. `gaerTebulad yo- rom maTgan siyvarulis araCveulebrivi sinaT-
fnis, simTlianis gemos xsovna adamianis ars- le-sikaSkaSe molivlivebda. me sixaruliT gab-
Sia. erTisaken, mTelisaken Sinagani, Tundac rwyinebuli, RimiliT, cekva-TamaSiT CaveSvi
gauazrebeli ltolva, wyurvili, adamianuri Cems adamianur navsayudelSi, me vigrZeni Cemi
arsiTaa ganpirobebuli~1. es aramaterialu- sulisaTvis adamianad gasafurCqni keTilmyo-
ri, impersonaluri figurebi dawerilia ise, feli adamianuri gansazRvruloba......madloba
rom Tavisi Sesrulebis maneriT, Taviseburi da didi madliereba Cems qarTvel dedad da
CamuqebebiT da amonaTebebiT garkveuli mo- mamad ganxorcielebul sulebis siyvaruls,
culobis, plastikurobis iluzias qmnis, ra- romlis sinamdvilemac ganapiroba gamosxive-
sac realobasTan aranairi kavSiri ara aqvs. bis is Zlieri sikaSkaSe, Cems suls rom daena-
figurebis siluetebis naTeli Tu muqi deta- xa da gaxarebuli, farTxafurTxiT miizida~2.
1
esma oniani, ferwera, poezia, eseebi, Tb., 2003, gv. 133. 2
esma oniani, ferwera, poezia, eseebi, Tb., 2003, gv. 125.
rati CiburdaniZe

es Canaweri pirdapir exmianeba suraTis zemoT rianti, romlis analogi CvenTvis ucnobia.
aRweril motivs. SesaZloa Tavad mxatvars rogorc cnobilia qristianul ferTamety-
nawarmoebis Seqmnis procesSi arc ki axsovda es velebaSi wiTeli mijnis feria3. es aris ganw-
gancda da cnobierad ar daukavSirebia igi mas- mendis feri, cecxlovani mijna, romelsac
Tan. magram, rogorc Tavad mxatvris teqstidan adamiani gadis wuTisoflidan miRmier sa-
Cans, es azri imdenad cocxali iyo, imdenad ga- myaroSi gadasvlis dros; rogorc Cans, mxat-
Sinaganebuli, rom suraTSi intuiciurad `gad- vars intuiciurad hqonda amis gancda da igi
moiRvara~ amgvari xatovani formiT. samoTxes TiTqos cecxlovani fardis miRma
aA damisa da evas gadaWdobili figurebi av- aRiqvams. iqmneba STabeWdileba, rom aq gamosa-
tors gaazrebuli aqvs rogorc erTmaneTTan xuli figurebi, sagnebi, formebi am cecxlis
siyvaruliT dakavSirebuli ori arseba cod- alis nakadSi inTqmeba, kargavs konturebs,
viT dacemis Semdgom. kompoziciis marjvena konkretulobas da yovelive erTgvar arama-
kides ayolebuli forma sqeli taniTa da mrg- terialur substanciurobas iZens.
vali varjiT samoTxis vaSlebiT daxunZlul cxadia, rom am nawarmoebebs wiTeli aer-
Tianebs, magram feradovani TvalsazrisiT is
xes mogvagonebs _ esaa erTgvari `xe cnobadi-
ar aris erTgvarovani. ase magaliTad, Tu `sa-
sa~. suraTis marjvena mxare zeda da qveda kuT-
moTxeSi~ koloriti agebulia muqi yavisferi-
xeebSi muqi laqebiT aris Sevsebuli. analogiu-
sa da civi muqi wiTlis harmoniul Sexamebaze,
ri struqtura aqvs suraTis marcxena kidesac.
iseT namuSevrebSi rogorebicaa `aha, RmerT-
qvemoT, marcxena kuTxeSi muqi moyavisfro
ma evac Seqmna“, `gaoceba~, intensiuri Tbili
laqebi Tavisuflad, TiTqosda uwesrigod
alisferi da gaRvivebuli wiTlis gradaciebi
aris dadebuli, xolo zeda marcxena kuTxeSi
dominirebs. aRsaniSnavia `raca RmerTsa ara
yru yavisfer laqaze kvlav mowiTalo-moTeT-
swaddes...“ koloristuli gaazreba, sadac ya-
ro monasmebiT Sesrulebuli yvavilebis mo-

127
visferis qveSidan amomavali mewamuli qmnis
tivi Cans. am or ukanasknel laqas Soris ki ma-
Tavisebur mistikur garemos da aramateri-
naTobeli Tbili yviTeli sibrtyea moqceuli,
alur siRrmes aniWebs suraTs. wiTeli feris
romelic centralur jgufs win wamoswevs.
erTgvari spontanuri amonaTebebiT Tu Camuqe-
amgvarad, seriis am zedmiwevniT gamomsa- bebiT mxatvari aerTianebs fonismier garemos,
xvel da idumal suraTs sruliad gaazrebuli figurebs da maT manaTobel koloristul ga-
kompoziciuri da feradovani gadawyveta axa- maSi aTavsebs. ciklis bolo namuSevarSi `mdi-
siaTebs _ didi centraluri wiTeli mono- naresTan~ avtori upiratesad wiTlis muqi da
liTi, zeda da qveda kuTxeebi saTanadod gan- Ria tonebis dapirispirebas mimarTavs, Tumca
Tavsebul yavisfer laqebs uWiravs. wiTlisa namuSevarSi gansxvavebuli feradovnebac Se-
da moSavo-yavisferis mkveTri dapirispireba, moaqvs. is iyenebs yavisfer, narinjisfer, yvi-
romelic namuSevars erTgvar dramatul into- Tel, momwvano laqebs, Sindisfer, movardis-
nacias aniWebs, Taviseburad neldeba suraTis fro-moTeTro monasmebs, rac koloristuli
Sua nawilSi, kideebSi gamoyenebuli manaTobe- TvalsazrisiT bevrad ufro mravalferovans
li yviTliT, narinjisfriTa da Ria mwvaniT. xdis am nawarmoebs, Tumca wiTlis ZiriTadi
SeiZleba iTqvas, rom `samoTxe~ esma onia- JReradoba aqac SenarCunebulia. amdenad, am
nis Semoqmedebis Taviseburi epilogia. mxatv- seriaSi feri avtoris saTqmelis gadmocemis
rul-stilisturi da ideuri TvalsazrisiT mTavari saSualebaa. misTvis samoTxe wiTelia,
igi mTlian serias warmoadgens, romelsac Ta- maSin, rodesac Cveulebriv samoTxis xati idi-
visi gansakuTrebuli niSnebi aqvs. intensiuri liur, naTel sawyisTan asocirdeba. SesaZloa
JReradobiT gamsWvaluli wiTeli am ciklis es iyos im dramis erTgvari winaTgrZnoba, ro-
dominanti feria, igi aris misi ganmsazRvreli melic adamisa da evas siyvaruls moyveba.
ferTametyvelebiTi komponenti. saintereso 3
a. oqropiriZe, wiTeli feris simboluri gaazrebis
da ucnauria, rom mxatvari samoTxes wiTliT erTi aspeqti Sua saukuneebis qarTul mxatvrobaSi,
xatavs. es aris samoTxis e. onianiseuli inva- macne, #3, 1985, gv. 156-176.
rati CiburdaniZe

es seria kompoziciuri Tvalsazrisi- substanciisagan Sedgeba_ foni da figurebi


Tac erT princips efuZneba, Tumca erTgvari erTmaneTs absoluturad erwymis (`gaoceba~,
evolÁucia aqac SeimCneva _ namuSevrebis ver- `raca RmerTsa ara swaddes...“). sxvadasxva Tvi-
tikalur formats mTel simaRleSi avseben sebebis matarebeli Tavisufali monasmebi,
figurebi, magram yvela kompoziciaSi ikiT- zogjer faqturuli, zogan SedarebiT gluvi,
xeba individualuri, specifikuri midgoma. sqlad Tu Txlad dadebuli laqebi erTgvari
centralur gamosaxulebebad mxatvari yvel- energetikuli velis matareblia da Tavise-
gan adamianis figurebs gaiazrebs, romlebic bur eTerul morevs qmnis. logikuria, rom
scenebSi umniSvnelovanes vertikalebs qmnian aseTive energetikuli nakadebis matareblebi
da TiTqmis avseben sasuraTe ares. isini zogan arian figurebic. garemo da figura aq erTgva-
frontalur da reprezentaciul xasiaTs ata- rovani konsistenciis, `Semcvelobis~ xdebian,
reben, riTac TiTqos gulisxmoben mnaxvels amitom isini am `sivrceSi~ livlivebs da sru-
(`samoTxe~, `aha, RmerTma evac Seqmna“), zogan ki liad erwymis mas. cxadia es ar aris realuri
mayurebelTan aranair kontaqts ar amyareben sivrce, es metafizikurTan wilnayari, mis-
da TiTqos Tavis TavSi iZirebian (`gaoceba~, tikuri sivrcea, romelic arsebobs mxatvris
`raca RmerTsa ara swaddes...~, `mdinaresTan~). warmosaxvaSi, sadac realuri samyaros kano-
adreul suraTebSi reprezentaciuloba ufro nebi Zaldautaneblad irRveva.
metia, TandaTan Caketiloba matulobs, bolos- rac Seexeba sivrcis fenomens, erTi mxriv,
ken personaJebi Caketil, mTlian monoliTebad SeiZleba miuRebelic mogveCvenos am sura-
warmosdgebian da damTvalierebeli maT erT TebTan mimarTebiT sivrceze saubari, magram
arsad aRiqvams. suraTis kompoziciuri struq- miuxedavad pirobiTobisa Tavad am suraTe-
turis CamoyalibebisaTvis mniSvnelovan rols bis struqtura saSualebas iZleva visaub-
128

TamaSobs gmirebis `sivrceSi~ ganTavsebac. roT sivrcis kategoriazec. vfiqrobT, rom am


mxatvars xan win, Zalian axlos moaqvs figure- SemTxvevaSi formasa da siRrmiseul sazriss
bi, rac erTgvari gaWedilobis Tu gadidebuli Soris kavSiris moZebna, swored formis da fo-
kadris efeqts badebs ( `mdinaresTan~), xan ki maT ni-sivrcis urTierTmimarTebiT SeiZleba ga-
Sors, siRrmeSi aTavsebs, TiTqos suraTis wiaR- moikveTos, radganac am suraTebSi figurebis
Si Sehyavs isini (`raca RmerTsa ara swaddes...“). garSemo arsebuli are erTdroulad ganyene-
rogorc wesi namuSevrebSi figurebi centrSi buli sibrtye-fonia da amavdroulad sivrcec.
arian gamosaxuli, suraTis kideebi ki muqi ya- esma onianis `samoTxis~ cikli es aris sa-
visferi laqebiT ifareba, riTac kompoziciebi moTxe codviT dacemis mijnaze. igi gamsWvalu-
garkveul Sinagan wesrigs eqvemdebareba. lia dramatuli JReradobiT, aRsavsea adamia-
`samoTxis~ ciklis namuSevrebi formis nuri grZnobebiT da emociebiT. es aris samyaro,
damuSavebis mxrivac ganicdis garkveul modi- aRbeWdili Tanamedrove adamianis xedviT, sa-
fikacias. Tavidan, adreul stadiaze, es aris dac or adamians erTmaneTi uyvars, sadac isi-
sruli pirobiTobis farglebSi, Suq-Crdilis ni sakuTar momavals, axal sicocxles uyrian
gareSe `Sesrulebuli~, faqtiurad daumuS- safuZvels. pirvelqmnili sisadave, erTgvari
avebuli efemeruli substanciebi ( `samoTxe~, ganwmendiloba, rac am suraTebSi TvalnaTliv
`aha, RmerTma evac Seqmna“), Tumca formebi vlindeba, TiTqos amarTlebs kidec codviT
garkveulwilad jer kidev inarCunebs Tavise- dacemis faqts, radgan mis safuZvelSi mxatva-
bur konkretikas da mnaxvelSi erTgvari plas- ri upirveles yovlisa siyvaruls xedavs, siy-
tikurobis SegrZnebas iwvevs. Semdgom garemo varuli ki misTvis umaRles Rirebulebas war-
da figurebi absoluturad erTi meTodiT moadgens. amgvaria esma onianis samoTxis xati,
sruldeba _ figura ixateba iseve, rogorc romelSic ganmsazRvreli roli ara edemis
abstraqtuli, neitraluri, ganyenebuli baRs, ara idiliur ganwyobas, aramed ori ada-
foni da rCeba SegrZneba, rom samoTxe erTi mianis urTierTdamokidebulebas eniWeba.
rati CiburdaniZe

RATI CHIBURDANIDZE
Batumi Art Teaching University

„ PA R A D I SE “ SE R I E S
I N E SM A O N I A N I ’ S A R T

Su m m ary

A significant artist, poetess and essayist – Esma


Oniani’spainting takes one of the important places in
modern Georgian art. The 1980s–90s is the late peri-
od of her creative work. This is the period when she
formed her own artistic method, an intensive process
of understanding space and time related to the world.
In the pictures of this period there dominates pictorial
and poetic experience of the world as a whole, increas-
ing philosophic contemplation and a feeling of immen-
sity. E. Oniani’sworks from the series `Paradise~ are
excellent patterns of visual and plastic realization of
this idea. They are: `Aha, God has Created Eve too~,
`That’s What God doesn’t Wish...~, `Wonder~, `At

129
the River~ and others, where the artist creates general-
ized pictures, impressed by the first-originated world,
peaceful and full of harmony. It is characteristic that
intense reddish-pinkish and yellowish-golden colors
on these radiant canvases represent both the form and
its surrounding spatial area as one whole. Figures,
objects, stylized relief, written practically without
chiaroscuro, and incarnated in unreal, open, endless
space, are allocated on the vertical plane according to
their place and meaning which determine the strength
and inner balance of abstracted and monumentalized
compositions. An original interpretation of topics and
motifs, simplified artistic shapes and ultimate expres-
siveness of bright crimson tones give the pictures of
the `Paradise~ series a unique emotional diapason and
some fantastic shade.
rati CiburdaniZe

1. esma oniani. samoTxe, 1987 w. 2. esma oniani. aha, RmerTma evac Seqmna, 1988 w.
E sm a O n ian i. Paradise, 1987 E sm a O n ian i. A ha, G od C reat ed E ve t oo, 1988
130

3. esma oniani. gaoceba, 1989 w.


E sm a O n ian i. A st on ishm en t , 198 9
rati CiburdaniZe

4. esma oniani. raca RmerTsa ara


swaddes..., 1988 w.
E sm a O n ian i. Wh at G od W il l s n ot ..., 1988

131
5. esma oniani. mdinaresTan, 1989 w.
E sm a O n ian i. N ear t he R ive r, 1989
mariana oklei masTan. monumentalizmi da lirizmi, erTgva-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
ri ironia da tkivili, yvelaze mniSvnelovani
da ZeglTa dacvis kvleviserovnuli centri ki isaa, rom es aris mxolod misi samyaro, misi
TvaliT danaxuli da gancdili, es ki sabo-
lood mwvave cxovrebiseuli movlenebis mis-
save Sefasebas gamoxatavs.
yvela aRniSnuli niSan-Tviseba uTuod
guranda qlibaZis warmoadgens XXI saukunis xelovnebis, mxatv-
xatovani samyaro robis zogad tendencias; magram axerxeben ki
Semoqmedni am principebis gatarebas da indivi-
Tanamedrove cxovrebis ritmma, teqnikur- dualizmisa da profesionalizmis gamovlenas?
ma progresma, socialurma TuU politikurma Cemi azriT, yvelas ar Seswevs amis unari.
problemebma didi gavlena iqonia sazoga- guranda qlibaZis namuSevrebis xilvisas
doebis sulier mdgomareobaze, mis gemovneba- mkafiod gamaxsenda literaturaSi postmo-
sa da aRqmis unarze. dRevandeli mayurebeli dernizmis erT-erTi mniSvnelovani warmomad-
xelovnebaSi umetesad eZebs (an moiTxovs mis- genlis umberto ekos gamonaTqvami `warsuli
gan) ufro `zedapirul~ (emociur-fsiqolo- ar unda gavanadguroT, saWiroa misi gadaazre-
giur safuZvels moklebul), gamomsaxvelobisa ba, ironiulad, Tumca `naivurobis~ gareSe~1.
da Sinaarsisagan daclil mxatvrul nawarmoe- SesaZlebelia mxatvarTan naklebad davi-
bebs; amitom igi mxolod garegnul efeqtebs naxoT ironia, magram es Tviseba aSkarad gas-
sjerdeba. saxelovnebo sivrceSi (kerZod, sa- devs mTlianobaSi mis Semoqmedebas. guranda
xviT xelovnebaSi) met-naklebad daviwyebas qlibaZis xelovnebis bazas warmoadgens kla-
132

eZleva avtoriseuli `me~, individualizmi, am sikuri forma, saidanac axali emocia ibadeba,
sityvis Rrma gagebiT. ukana planze gadadis is- romelic movlenisadmi Sinagan damokidebu-
eTi SemoqmedebiTi procesebis xilva, romel- lebazea dafuZnebuli. aq vlindeba msoflio
sac gaaCnia zemoqmedebis didi unari. xelovnebis kulturuli memkvidreobis Rrma
droiT gamowveulma am moTxovnilebebma codna da gaanalizeba... feradovani simZafre
xelovnebaSi didi xarisxobrivi aRreva war- zogjer ruos palitras gagvaxsenebs, na-
xatis simZlavre _ domies Zlier, metyvel
moSva; amitomac, rodesac am `kitCis~ fonze,
xazs. amave dros, misi Semoqmedebis arsebiTi
nawilobriv gabatonebul ugemovnebaSi, `daS-
Tvisebaa _ arseboba droisa da sivrcis ga-
tampulobaSi~, ugulobaSi, xvdebi mxatvars,
reSe, igavuri Txroba, ironiaSi gamosaxuli
romlis xelovneba mognusxavs Sesrulebis
kritika. es niSnebi mkafiod gamoavlina 1960-
ostatobiT da profesionalizmiT; saqmisadmi
70-iani wlebis qarTulma Teatrma da kinema-
siRrmiseuli damokidebulebiT; azrovnebis,
tografiam _ m. TumaniSvilma, r. sturuam, o.
movlenebis Sefasebis miseuli, ganumeore-
ioselianma, T. abulaZem da sxvebma; saerTo-
beli gadmocemis unariT, metaforuli enis
dac es qarTul xelovnebis erT-erTi damaxa-
flobiT _ es did STabeWdilebas axdens da
siaTebeli niSan-Tvisebaa.
emocias aRZravs. aseTad warmoCnda guranda
guranda qlibaZe xelovanTa ojaxis war-
qlibaZe.
momadgenelia, ramac Tavidanve ganapiroba
mis SemoqmedebaSi erTmaneTTan aris
misi profesiuli arCevani. igi muSaobs grafi-
Serwymuli akademiuroba da Tanamedrove
kuli xelovnebis CvenTan naklebad gavrcele-
xelovanis maxvili Tvali, Sinaarsobrivad
bul JanrSi _ es aris minaze xatva. mono-tipiis
TiTqos advilad gasagebi mxatvruli forma
teqnikiT Sesrulebuli grafikuli suraTe-
da misi Rrma emociur-fsiqologiuri gaaz-
bi. minaze Sesrulebuli naxati qaRaldze
reba, xiluli formis konkretuloba, dakav-
Sirebuli saTqmelis saxe-niSnebiT gadmoce- 1
Умберто Эко, Заметки на полях „Имени Розы“, М.,1983.
mariana oklei

erTaderT anabeWdad daitaneba. anabeWdi ar rac dRevandelobisaTvis Sesaferis, cxovre-


mravldeba; amiT igi ferwerul namuSevars bis tragikomediur aRqmas badebs.
utoldeba. qaRaldze yovelTvis mxolod av- personaJebis Seqmnisas ikveTeba g. qli-
toriseuli xelweraa dafiqsirebuli. samuS- baZis qaluri poziciac _ adamianis adgilze,
aod mxatvari tipografiul saRebavs xmarobs. mis mniSvnelobaze, qalis rolze dRevandel
xelovanis xelwera da mas darTuli anabeWdis cxovrebaSi. amiT guranda Zalian axlos mivi-
dros miRebuli faqturuloba namuSevrebs da genderul problematikasTan.
kidev ufro met gamomsaxvelobas aniWebs. suraTSi `adami da eva~ (sur. 1) da `samoT-
am teqnikis Tavisebureba is aris, rom mi- xis xe~ (sur. 3) _ es erTi kompoziciis ori na-
naze naxatis Sesrulebis Semdgom, TuU mas ram- wilia _ orsuli eva profilSia daxatuli. is
denime saaTSi ar gadaitan qaRaldze, is Sreba zogadad qalis saxe-tipia. ganze gaweuli xe-
da fuWdeba. garda amisa, sasurveli Sedegis lebi, romelTagan erTi muWad aqvs Sekruli,
misaRwevad giwevs erTi da imave kompoziciis meore ki TiTebgaSlilia; myari dgoma da od-
ramdenjerme gadaxatva, es ki Zalze Sromate- nav aweuli Tavi xazs usvams mis Zlierebas, da-
vadi saqmea. yvela misi namuSevari didi zomisaa moukideblobas, qedmoudreklobas. figuris
da monumenturobiT gamoirCeva. kompoziciebi Tvalierebisas uceb TvalSi gvxvdeba adamis
ZiriTadad Sav-TeTria. suraTebi _ Zlieri figurac, romelic SeumCnevlad evas gverds
energetikis matarebeli. mxatvari Tamamad, aris amofarebuli. adamis saxe moqceulia evas
gulRiad, gulwrfelad gamoxatavs Tavis po- varcxnilobis, aweuli Tmis, kisris xazsa da
zicias da imave moTxovnas uyenebs mayurebels. zurgis zeda nawilis moxazulobaSi. misi fi-
guranda qlibaZis suraTebis erT-erTi gura mokuntulia, SeSinebulic ki, gamoyofi-
wamyvani, mTavari Temaa adamianis warmoCena. lia misi xeli, romliTac evas xels ebRauWeba.

133
sazogadoebisaTvis garegnulad TiTqosda adami imaleba qalis figuris ukan, amiT igi
miuRebeli, Seuxedavi personaJebis miRma, mas sTxovs dacvas. adami SeumCnevelia, eva ki
maTi grZnobebi, gancdebi imaleba. Seudrekelia da gambedavi. adamisaTvis didi
isini sxvadasxva formiT _ JestiT, mimi- xania, samoTxesTan erTad dasrulda laRi
kiT, poziT gamoxataven protests maT irg- cxovreba, samoTxidan gandevnili ki igi ab-
vliv Seqmnili garemoebisadmi. amis ukan ki soluturad daucvelad gamoiyureba.
dgas mxatvrul formaSi xorcSesxmuli TviT qali ki momarTulia winswrafvisken da
mxatvris damokidebuleba ama Tu im movlenis uSiSaria _ gana ar aris es mxatvris pozicia.
mimarT. is Tavisi gadmosaxedidan gvTavazobs erTi SexedviT suraTi erTfiguriani, sa-
situaciis Sefasebas, Tumca amavdroulad, daa, Tumca mamakacis saxis amokiTxvis Semdeg
mnaxvelSic Tanamonawileobas, gancdis sim- mkafiod vlindeba is rTuli kompoziciuri
Zafres, asociaciur aqtiurobas moiTxovs. `pasaJi~, romelsac mxatvari mimarTavs, erT
figurebi umeteswilad SiSvlad aris war- figuraSi faqtiurad ori gamosaxulebaa moq-
mosaxuli. am siSiSvleSia adamianis daucvelo- ceuli. albaT amasac Tavisave axna unda hqon-
ba da, amasTan erTad, misi bunebis daufaraobac. des _ qali da kaci ganuyofeli mTlianobaa.
zog SemTxvevaSi figuris gamosaxvisas namuSevarSi Cans naxatis flobis osta-
mxatvari TiTqos specialurad, odnav utri- toba _ TviT xazi, saxis mimika, tipaJi, Jes-
rebulad mimarTavs adamianis xasiaTis erTi tikulacia kompoziciis emociur-saxasiaTo
mxaris xazgasmas, raTa gamoavlinos sapirispi- wakiTxvis simZafres avlens. forma, romelic
ro Tviseba _ bneli-naTeli da am kontrastze Savi Strixebisa da TeTri laqebis dapiris-
aagos gamosaxuleba. umeteswilad, Sesrule- pirebazea Seqmnili, cxovelxatulebas da si-
bis maneris da cxovrebiseuli faqtorebis cocxlis unarianobas aniWebs figuras.
asaxviT, kompoziciebi groteskis zRvramdea kompozicis meore nawili _ `samoTxis xe~
miyvanili da tragikulobis SegrZnebas aCens, (sur. 3) muq feradovan gamaSia gadawyvetili.
mariana oklei

mis SigniT mudmivi cvalebadoba aris aqcen- obaSia, erT mxares motrialebuli TaviT da
tirebuli. is Tavisi sicocxliT cxovrobs. sapirispirod mimarTuli kidurebiT. Zlieri
xis totebSi, rogorc xaliCaSi, Caqsovilia xeli, Savisa da TeTris Suq-Crdilovani Ta-
adamianTa da frinvelTa gamosaxulebebi. yve- maSi moZraobis gancdas iZleva da monumenta-
laferi Zalian lamazia da, amave dros, erT- lizmiT aris gamsWvaluli.
maneTSi areuli, cvalebadic da mudmivic. es literaturul Temazea Sesrulebuli
aris xe, romlis nayofma adamians samoTxeSi `adamiani didi frTebiT~ (sur. 5). is gabriel
codva Caadenina. garsia markesis imave saxelwodebis moTx-
mamakacisa da qalis urTierTobis Temas robis Temazea Seqmnili.
agrZelebs e.w. `erotikuli suraTebi~ (sur. kompozicia ornawiliania _ `angelo-
2). suraTze warmodgenili adamianebi Tavi- zi~ da `saqaTme~ (rac siuJetiT aris nakar-
si siSiSvlis demonstrirebas axdenen, maT- naxevi). es aris markesis tipuri nawarmoebi,
Si grZnoba mkveTrad aris gamovlenili. zog dawerili `magiuri realizmis~ stilSi. mwe-
SemTxvevaSi es grZnoba ufro amaRlebulia rali aerTianebs yoveldRiurobas da fan-
(klasikuri formis farglebSi), zogan eqspre- tastikis elementebs, TiTqos Slis zRvars
siuli, agznebadi ( `naivuri~, utrirebuli xa- realobasa da magias Soris.
siaTis mqone kompoziciebSi). erT SemTxvevaSi angelozi (rogorc markesTan), beberi
is literaturul-prozaulia, poeturi, meo- mamakacis saxiT, gaputuli frTebiT aris ga-
reSi _ cocxali da mgznebare. mosaxuli. Cans, miwaze daSvebisas igi talax-
mxatvari gvesaubreba siyvarulze da gvi- Si Cavardnila da saqaTmeSi gadauyvaniaT.
ziarebs Tavis xedvas _ siyvaruli aris nazi, Sav ferSi mocemuli angelozis figura
daxvewili da, amave dros, mZafri da Tavisu- TeTri frTebiT, Cvens warmosaxvaSi warmog-
134

fali, Tumca orive SemTxvevaSi sxvadasxva xa- viCens adamianebis codvebisagan damZimebul,
siaTis TamaSis elementebiTaa gajerebuli. ukiduresad daRlil, siqagamoclil, Tavis
mxatvris pozicia mkveTradaa gamoxatuli. frTebze Camokidebul asakovan kacs, rome-
aseTive Sinagani energiiT, dinamikiTa da lic kacobriobis mier Cadenil codvaTa sim-
eqspresiiT aris savse `satiri~ (sur. 4). gu- ravlesTanaa gaigivebuli. Cveni Rrma rwmeniT,
randa daufaravi siTamamiT axasiaTebs per- namuSevarSi adamianTa codvebis filoso-
sonaJis arss. satirebi _ tyis mcire RvTae- fiur aRqmas vawydebiT (literaturul nawar-
bebi _ xom dionises amalis mxleblebi arian. moebSic, nawilobriv es azricaa gatarebuli).
suraTis daTvalierebisas momagonda rusi individualuria da ganumeorebeli Tavi-
mecnieris a. losevis Taviseburi etimolo-
si tipaJebiTa da xasiaTiT `saqaTme~ (sur. 6).
gia am berZnuli sityvisa _ `iRriWeba mTeli
aq metaforuli saxiT gadmocemulia adamian-
piriT~2. satirebi ar TanaugrZnoben xalxs.
Ta cxovreba da maTi Sinagani buneba. dRevan-
maT ainteresebT mxolod nadiroba, Rvino
del dRes, Cvens realobaSi, samwuxarod, siy-
da tyis nimfebi _ qalebi, agreTve _ musika
varulis nacvlad adamianTa Soris SuRlisa
(garToba); isini zarmacebi da TavaSvebulebi
da mtrobis gaRviveba, qiSpoba, sakuTari Ta-
arian. miTologiaSi satirebi bunebisa da ada-
vis warmoCenaze fiqri Cndeba. Cven varsebobT
mianis uxeS sawyiss ganasaxiereben.
erT sivrceSi, erT `saxlSi~, magram erTma-
gurandas satiri mTlianad Seesatyvise-
neTis ar gvesmis da nebismier indaurs Tavi
ba am tradiciul saxes. amave dros, igi Zalian
farSevangi hgonia.
mamakacuria, Zlieri. mxatvari igavur-mxatv-
am kompoziciaSi didi tkivilic ikiT-
ruli formiT avlens zogadad mamakacur saw-
xeba da ironiac. calke aRebuli frinveli
yiss. `satiris~ kompozicia rTulia. figura
sakmaod sasacilod gamoiyureba. es mxatv-
spiralurad aris agebuli, igi mkveTr moZra-
ris damokidebulebaa Tanamedrove sazoga-
2
А. Лосев, Мифология греков и римлян, М., 1996, gv. 159. doebisadmi, misi politikuri Sefaseba. eqs-
mariana oklei

presiulobis gancdas amZafrebs feradova- melSic yvelaferi erTmaneTSia areuli. sad


ni Sexameba _ wiTeli, lurji, iasamnisferi. aris samarTali, WeSmariteba, vin ganagebs
merkantiluri, gulqva adamianebi, romelnic Cvens cxovrebas? yvelaferi Zalauflebis
saqaTmeSi ketaven `saswauls~, ar imsaxureben mqone adamianebis neba-survilzea dafuZne-
am `saswauls~. amitom sabolood, angelozi buli. Cven mudmiv farsSi vimyofebiT.
isev tovebs miwas da ubrundeba zecas, sa- sanCo TiTqos ramdenime saxes aerTianebs.
dac mudmivoba da samarTlianoba sufevs. es mxatvari mas xan sam-meoTxedSi, xan profilSi
gafrTxilebaa _ adamianebi, civilizacia, gvaCvenebs. aqve axali saxis nawilic ikveTeba.
romlebic cxovroben siyvarulis, TanagrZ- es efeqti qudisa da bumbulebis ganawilebiT
nobis, sulierebis poeziis gareSe ganadgu- miiReba da rCeba STabeWdileba, rom erTi gmi-
rebisaken arian mimarTulni. ris ramdenime saxes vxedavT. gana es ar aris
adamianis saxis gadmocemaSi Semoqmedi orpirobiT savse Tanamedrove samyaro, sadac,
gaurbis dakonkretebas, iZleva mis zogad xSirad, adamianis mravlsaxeobas vawydebiT.
xats, gurandas yvela tipaJi Zalze saxasi- amitom es personaJebi CemTvis droisa
aToa da mkveTrad individualuri Tavisi Si- da sivrcis gareSe arseboben, es mudmivobaa,
nagani dinamikiTa da sulieri mdgomareobiT. romelic batonobs dedamiwaze. am ori gmiris
aseTia misi don kixoti da sanCo pansac _ dapirispireba saxviTi formiTac aris gadmo-
ornawiliani kompozicia, romelic samyaros cemuli. sanCo sqelia da tlanqi, don kixoti
mudmiv Temas gamoxatavs (sur. 7-8). da mas mra- ki dematerializebulia, sifrifana, TiTqmis
valma xelovanma miuZRvna Tavisi namuSevari. sibrtyobrivi. metyveli, farTod gaxelili,
Tavdapirvelad daixata `sanCo pansa guberna- mrgvali Tvalebi dabneulad, gakvirvebulad,
tori~. kompozicia orfiguriania _ sanCo sa- ususurad gviyurebs; mas erTi nabijiRa aklia

135
xedarzea gadamjdari. kaci, romelic yovelT- daviwyebis samyaroSi gadasasvlelad.
vis iyo uqoneli da ubiri, uceb Secvlili _ suraTSi mkafodaa naCvenebi mxatvris
Tamami da gabRenZili warmogvidga _ guberna- gancda da pozicia. mis mier problemis Tavi-
tor sanCo pansas saxeze TviTkmayofileba da seburi da Rrma xedva _ misi survilia _ Se-
TviTdajerebuloba aweria. gacilebiT ufro vaCeroT Cveni sulebis vardna, ar davTmoT
mimzidvelia da metyveli viris gamosaxuleba. WeSmariti faseulobebi, raTa ar aRmovCndeT
pirutyvi morCilad dgas. am ori saxis kont- katastrofis winaSe. es misi organuli damo-
rastzea dasmuli ZiriTadi aqcenti. viris da- kidebulebaa, `simboluri~ eniT naTqvami.
mwuxrebuli Tvalebi moaswavebs, rom igi dai- rogorc vxedavT, mxatvari axdens sa-
Rala am uazro tvirTis tarebiT. personaJi myaros da masSi mimdinare procesebis Rrma
Zalze tragikulia da, Cveni azriT, saxea im analizs. yvelafer amas sakuTar emociur
samyarosi, sadac usamarTloba mefobs. sanCos Seferilobas aZlevs. maTi erTianobis Sede-
saxiT, rogorc aRniSnavs xelovnebaTmcodne gia Rrmad filosofiur-fsiqologiuri na-
dali lebaniZe, `Tanamedrove mxatvarma Seqmna muSevrebi, romlebic mayureblis Tanaganc-
saxe, romelic mas Zalian awuxebda. igi aRmo- das, mis aqtiur Tanamonawileobas iwvevs.
cenda cxovrebis realuri dinebidan, xorci Semoqmedis Sinagani SegrZnebebi yvela
Seisxa, rogorc konceptualurma obieqtma~3... namuSevarSi ikiTxeba. zogan is xmamaRla mog-
SiSveli, ubadruki, sawyali don kixoti viwodebs _ SevCerdeT da gadavxedoT Cvens
ki absoluturad daucvelia. am namuSevarma cxovrebas, davfiqrdeT, egeb kidev ramis
momagona bertold brextis esTetika da misi Secvlas movaswrebT, sanam sabolood ar wag-
sturuaseuli interpretacia. samyaro, ro- vleka qaosma da aurzaurma da ar mospo Cveni
isedac damaxinjebuli suliereba. zogan ki
3
d. lebaniZe, sanCo pansa _ gubernatori, ARS
is ufro Cumad, mSvidad mogviTxrobs Tavis
GEORGIKA, eleqtronuli Jurnali, seria B, axali da
Tanamedrove xelovneba, 2013 w. cxovrebiseul warmosaxvaze.
mariana oklei

kompoziciaSi `gemebi~ (sur. 9) is TiTqos MARIANA OAKLEY


adamianTa cxovrebis etapebs asaxavs. dia- G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
gonalze agebul suraTSi pirvel planze Cans Art History and Heritage Preservation
naxevrad dangreuli gemi CamoSlili afriT.
is cxovrebis bolo etaps aRniSnavs, Ruza sa-
bolood aris CaSvebuli, aRar viciT ra mog- T H E A R T I ST I C W O R L D
velis momavalSi. O F G U R A N D A KL I B A D Z E
meore, gemi SuaSi ufro mxned gamoiyure-
Su m m ary
ba. is jer kidev Sua wyalSia, cxovrebiseul
gzas mihyveba. mesame ki _ patara, amayad af-
The individual handwriting and vision of Guranda
rialebuli afrebiT, mxolod gadis did wy-
Klibadze creates an absolutely unique universe.
alSi da mxned, momavlis imediT, zRvis siRr-
Her works combine concrete, visible forms and
misaken miemarTeba.
signs.
metaforuli Txroba, asociaciuri sim-
They also have monumentalism and lyricism, a
boluri azrovneba aqac Rrma SinaarsiTa da
kind of irony and pain. This is a large, expressive life
fsiqologiurobiT gamoirCeva.
with its contradictionsand protests, that is filled with
kompoziciurad namuSevari sadaa, yo-
velgvari TxrobiTi detalebis gareSe. for- love and feelings at the same time.
ma lakoniuria, zogadi, ostaturad Sesru- The artist conveys her attitudes and beliefs to-
lebuli, mZime struqturulobis gamovle- wards life’s current processes analytically, emotionally
niT. naxati sivrculia. and persuasively; She makes us her partners in thought.
mkafiod individualuri xelwerisa da Her art, with its in-depth layers and unrivaled
136

xedvis mqone mxatvarma _ guranda qlibaZem craftsmanship, have a great impression on visitors, that
Tavisi originaluri SemoqmedebiTi samyaro raise discussions and a broad spectrum of views.
Seqmna. es aris masStaburi, gamomsaxvelobi-
Ti samyaro, romelic cxovrebiseul winaaRm-
degobsac gviTvalsaCinoebs; igi maT mimarT
protestsac gadmogvcems.
mxatvari analiturad, emociurad da
damajereblad, mxatvrul-saxviTi saSuale-
bebiT gadmoscems Tavis damokidebulebas
cxovrebaSi mimdinare procesebisadmi; maT
Taobaze igi sakuTar Sexedulebebs gvizi-
arebs da Tavisi nafiqralis Tanamoziaredac
gvxdis. misi xelovneba Tavisi siRrmiseuli
plastebiT da Sesrulebis ostatobiT did
STabeWdilebas axdens mnaxvelze da namuSev-
rebis gacnobis Semdgom bevr rameze dagva-
fiqrebs.
gurandas araerTi Canafiqri gansjisa da
Cafiqrebis farTo speqtrs warmoSobs. uda-
od, kidev mravaljer mogvixdeba msjeloba
mis namuSevrebze da SemoqmedebiT poziciaze.
mariana oklei

1. guranda qlibaZe. adami da eva


A dam an d E ve

2. guranda qlibaZe. erotikuli scena


G u ran da Kl ib adze. E rot ic Scen e

137

3. guranda qlibaZe. samoTxis xe


G u ran da Kl ib adze. T ree of H eave n
mariana oklei

4. guranda qlibaZe. satiri


G u ran da Kl ib adze. Sat yr
138

5. guranda qlibaZe.
adamiani didi frTebiT
G u ran da Kl ib adze.
A M an w it h E n orm ou s W in gs

6. guranda qlibaZe. saqaTme


G u ran da Kl ib adze. H en - coop
mariana oklei

7-8. guranda qlibaZe. don kixoti da sanCo pansa


G u ran da Kl ib adze. D on Q u ixot e an d San cho Pan za

139

9. guranda qlibaZe. gemebi G u ran da Kl ib adze. Ship s


Tamar SavguliZe ucxoeli mkvlevarebi qarTuli nacio-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
nalizmis da identobis formirebis mTavar
samxatvro akademia etapad mecxramete saukunes miiCneven, vinai-
dan swored am dros ilia WavWavaZis cnobil
triadaSi „ena, mamuli, sarwmunoeba“ gacxad-
deba nacionaluri identobis dasavluri sa-
myarosTvis gasagebi postulati, romelic
Tanamedrove qarTuli sajaro mogvianebiT Cveni erisTvis uryev formulad
sivrcis Taviseburebebi da gadaiqceva da, misi meSveobiT, qarTveli dro-
qarTuli monumenturi Si da sivrceSi sakuTari erovnuli parametre-
qandakebis funqciebi bis moniSvnas meoce saukuneSic ki SesZlebs.
dasavleli mkvlevarebisTvis Sua saukee-
i. habermasiseul klasifikaciaSi, saqarTve- bis qarTuli identoba myarad iyo dakavSire-
lo, rogorc post-sabWoTa sivrcesa da kapi- buli identobis religiur tipTan, amitom,
talistur samyaros Soris moqceuli tranzi- mecxramete saukunes isini qarTvelTa erov-
tuli „kulturteritoria“, dRemde, albaT, im nuli formirebis mTavar saetapo epoqad miiC-
etapze moiazreba, roca sociumi ver ganasxva- neven. Tu qarTul saxviT xelovnebaze aviRebT
vebs saxelmwifoebrivsa da sakuTars, piradsa orientacias, maSin j.r. gilisis mosazreba mar-
da sajaros; Sesabamisad, mwyobrad formire- Tebulia, vinaidan saxviT xelovnebaSi nacion-
buli Rirebulebrivi sistemis formatSi ver aluri identobis sakiTxi am droisaTvis jer
axerxebs rogorc kritikul TviTrefleqsias, ar dgas (xatwera, monumenturi ferwera, Wedu-
ise sazogadoebrivi azris formirebas.
roba). saerTod saxviTi xelovneba, meoce sau-
bunebrivia, rom aseTi sociumis TviTor-
140

kunemde saqarTveloSi, nacionaluri idento-


ganizeba simboloebisa da statusebis garSemo
bis sakiTxs, cxadia, gamoTiSulia, _ qarTuli
xdeba, rac drosa da sivrceSi sakuTari Tavis
identobis parametrebis formirebisas mTeli
moniSvnis mcdelobas warmoadgens. sivrceSi
sociumis kulturuli da saidentifikacio datvirTva istoriografiasa da literatu-
markirebis yvelaze naTel magaliTad ki sajaro raze modis. viziareb ra l. patariZis mosazre-
sivrceSi gamotanili xelovneba gvevlineba, vi- bebs qarTuli identobis formirebis Sesaxeb,
naidan sajaro sivrcis xelovneba im vizualur teqstSi daverydrnobi mis ramdenime debule-
sistemaTagan erT-erTia, romlis meSveobiTac bas, kerZod: Cveni istoriografia mefe farna-
kultura Tavis Tavs aRwers da Seimecnebs. vazis saxis Seqmnisas ukve gamohyofs ramdeni-
ukanaskneli 50 wlis manZilze Tbilisis me mTavar aspeqts, ramac yvelas TvalSi unda
sajaro sivrceSi deklarirebuli xelovneba vi- moaxdinos misi, rogorc qarTlis mcxovrebTa
zualur formebSi aRadgens da Tanadroulad _ am konkretuli erTobis mmarTvelad legi-
asaxavs qarTvel erSi mimdinare Rirebulebrivi timacia. mis mier SemosazRvruli teritoria,
sqemebisa Tu eTnoistoriuli narativis formi- ena, damwerloba da religia. samive atributi,
rebis procesebs. aucileblad aRsaniSnavia, rom
ucvlelad gadmoaqvs istorikoss pirveli
saqarTveloSi da, kerZod, TbilisSic, sajaro
qristiani mefis, mirianis saxis qmnadobisas,
sivrcis xelovnebis erT-erT umTavres formad
rodesac igi mogviTxrobs mirianze, rogorc
bolo aTwleulebamde qandakeba moiazreboda.
imisTvis, rom gamovavlinoT Cvens so- axali religiis mimReb da damamkvidrebel
ciumSi mimdinare procesebi da maT aspeqtSi (wminda nino da qristianobis gavrceleba),
wavikiTxoT qarTuli sajaro sivrcis speci- qarTuli enis mimReb (mirianma daiviwya ena
fika, Sesabamisad, qarTuli monumenturi qan- sparsuli da iswavla ena qarTuli) da samefo
dakebis funqcia, upriani iqneba mimovixiloT dinastiis maRiarebel (farnavazis saflavis
qarTvelTa mier gamomuSavebuli identobis Semkoba) mefeze. aqedan moyolebuli, rogorc
maformirebeli aspeqtebi. l. patariZe aRniSnavs, Cveni istoriografia
Tamar SavguliZe

bolomde darCa mefobis institutis erT- Cvens cnobierebaSi da kulturaSi gacxadebu-


gul, samefo saxlis oficialuri poziciis li diqotomia _ Cven da sxva! mogonebad aqcia
gamomxatvel disciplinad, romelmac qarTu- manamde gamomuSavebul qarTul mesianizmSi,
li saxelmfoebriobis garants, mefes mianiWa saxelmwifoebrivobis gancdasa da eris rCeu-
eris TviTdadginebis yvela umniSvnelovanesi lobaSi (Tamar mefis meoTxe hipostasad mo-
parametri: ena, religia da samefo dinastia azreba rad Rirs) gacxadebuli Cveni idento-
(rac meryevi teritoriuli erTeulis _ ma- ba, da misi ucvleli formiT dacvis mcdar da
mulis uryevi virtualuri eqvivalenti iyo mudmiv reJimSi gadagviyvana. wesiT, dinamiku-
saukuneebis maZilze _ T.S.). amieridan saxel- rad ganaxlebadi identobis aseTma hermeti-
mwifoebrivi gancdiT formirebuli qarTuli zaciam da ucvlelobam, cxadia, droTa ganmav-
identoba permanentulad saxelmwifoebrio- lobaSi mas konteqsti daukarga da migviyvana
bis farglebis mozomvasa da dadgenaSia. qris- iqamde, rom dRes cneba _ qarTuli TviTmyo-
tianobis miRebis Semdegac, aRniSnuli para- fadoba, qarTvelTa umravlesobisTvis ufro
metrebi mefis ucvlel atributikad Cans, rac da ufro rTulad gasagebi gaxada.
kidev ufro gamyarebulia misi qristianuli TumcaRa, meoce saukunis „perestroikis“
mrwamsiT da RvTaebrivi inspiraciiT. mecxra- Semdgom devalvirebul identobamde iyo 1960-
mete saukunemde Cveni identobis parametrebi iani wlebi. zemoT ilustrirebulma proce-
mexuTe saukuneSi dadgenil farglebSi rCeba. sebma, meoce saukunis meore naxevrisTvis erSi
mecxramete saukunidan qarTuli idento- bunebrivad gamoiwvia survili kvlav moeniSna
bis parametrebi icvleba, vinaidan, meoce sau- sakuTari, eTnikuri da erovnuli kulturis
kunis CaTvliT, istoriulma da socialurma sazRvrebi. aman xeli Seuwyo e.w. eTno-narati-
movlenebma qarTveli eris TviTgancdaSi dama- vis gaCenas, romlis gamomuSavebac, amjerad,

141
tebiT ramdenime parametris gaCena ganapiroba, Tavis Tavze ara mxolod literaturam itvir-
rac aseve mocemuli aqvs amerikel mkvlevars Ta _ pirvelad am procesSi aqtiurad CaerTo
r.j. sans: a) mCagvrelis fenomeni, romelic ru- qarTuli vizualuri xelovnebac.
seTis politikas ukavSirdeba b) kulturuli qarTuli sajaro sivrcis vizualuri xe-
mtris xatis formireba, rac mecxramete-meoce lovneba pirvelad gaxda eris nacionaluri
saukuneebis mijnaze saqarTveloSi mcxovreb, identobis formirebis procesis monawile. ma-
Cvens kulturaSi ucxos statusiT damkvidre- namde es fuqcia saqarTveloSi, rogorc ukve
bul somexTa poziciiT iyo gapirobebuli da g) aRiniSna, literaturis da istoriografiis
sakuTari Tavis msxverplad moazreba, rogorc prerogativas warmoadgenda.
am procesis logikuri nawili. meoce saukunis 50-iani wlebidan moyole-
migvaCnia, rom mocemuli parametrebi kidev buli qarTveli moqandakeebi qarTuli da qar-
ufro gamyarda da problematuri gaxda saqarT- Tuli sabWoTa kulturis qmnadobis proce-
veloSi bolSevikuri xelisuflebis damyarebis sis aqtiuri monawileebi gaxdnen. swored maT
da saqarTvelos sabWoTa kavSiris respubli- mier Seqmnil qandakebas ukavSirdeba saxviT
kad gadaqcevis Semdeg. sabWoTa xelisfuleba xelovnebaSi eTno-kulturuli identobis vi-
TiTqos sagangebod amkveTrebda da aRrmavebda zualur formaSi transformirebis procesi,
Cvens kulturul travmebs imiT, rom TviTon romelic, rogorc produqti, sajaro sivrce-
rCeboda mCagvrelis poziciaze, xSirad iyeneb- Si ganxorcielda.
da somxur kulturas Cveni kulturis Casana- sabWoTa xalxebis saerTo Rirebulebrivi
cvleblad da xelovnurad axdenda am ori eris velis Sesaqmnelad dadgmuli revolucioner-
urTierTdapirispirebis eskalacias. Ta qandakebebi an sabWoTa kavSirSi Semavali
bolo ori saukunis manZilze miviReT xalxebis saerTo istoriuli warsulis simbo-
mCagvrelis, ucxosa da msxverplis modeli, loebi _ obeliskebi nel-nela Caanacvla an
romelmac saboloo jamSi Zalian gaamkveTra maTze meti sasicocxlo sivrce moipova qarT-
Tamar SavguliZe

veli eris istoriis amsaxvelma qandakebam. toponimSi Semoitanes da „daamagres“ mTeli


Tbilisis sivrceSi am qandakebebis gaCena saqarTvelo _ maT verbalurad gacxadebuli
1960-ian wlebSi, nikita xruSCovis dros, daS- qarTvelTa miTologemebi da ideologemebi
vebuli e.w. „ottepelis“ Sedegi iyo: „partia- qarTuli sivrcis vizualur-moculobiT sim-
sac ki ar ZaluZs myari dapirebis mocema, isic boloebad aqcies.
bolos nacias ubrundeba, radgan mas xanmokle swored zemoT moxmobilma Ziebebma gan-
revoluciuri istoria aqvs, nacias ki SeuZlia sazRvra, is, rom qarTulma, sajaro sivrceSi
iamayos Soreuli waruliT“. partia yvelas aRmarTulma qandakebam, rogorc kulturis
mxolod ideologiiT da koleqtivizaciiT artefaqtma, xelaxla gadaanawila kulturis
aerTianebda, ramac, cxadia, amowura Tavi da „teritoriebi“ qveyanaSi da sabWoTa kultu-
didi xniT ver gadafara am fsevdo ideologiis ris pirobebSi kvlav moniSna igi, rogorc sa-
qveS Zaladobrivad gaerTianebuli naciebis erTo qarTuli sivrce, moaxdina yvela im pa-
umTavresi miswrafeba _ „naciam ara marto rametris vizualurad gacxadeba da aqtuali-
unda iamayos Tavisi diadi warsuliT... aramed zireba, rac iTvleba kidec qarTvelad yofnis,
unda amoicnos kidec es didebuli warsuli, qarTuli identobis qonis sawindrad _ ena,
wmindanebisa da gmirebis oqros xana“. saqarT- mefe, istoriuli gmirebi da samefo dinastia
veloSi, n. xruSCovis mmarTvelobis periodSi, (romelic, Tavis mxriv, qveynis, teritoriebis
cxadia, ara partiis nebis winaarmdeg, aramed simboloa).
misive waxalisebiT, swored gmirebis xanis aq- Cveni identobis istoriam da misi uwy-
tivizacia moxda, rac ase naTlad aCvena saja- vetobis aRdgenis survilma meoce saukunis
ro sivrceSi dadgmulma qarTulma qandakebam. moqadankeebi 1950-60-ian wlebSi „aiZula“ vi-
meoce saukunis Sua xanebSi saqarTvelo- zualur formaSi gadmoetanaT qarTveli eris
142

Si swored urbanulma qandakebam moaxerxa sa- istoria da literatura, is, ramac Seqmna da
bWoTa imperiaSi mcxovrebi, saerTo sabWoTa, Seinaxa Cveni idenetoba. aRniSnulis maga-
_ unificirebul Rirebulebriv sistemaSi liTs elguja amaSukelis ramdenime qandakeba
moqceul qarTvelTa erovnuli paradigmis warmoadgens, romelSic moqandake erTgvari
garSemo konsolidacia. am procesSi qarTuli plastikuri qronotopis gamomuSavebamde mi-
ferwerac aqtiuri Tanamonawile da Tanamoaz- vida. kerZod, Seqmna monumentebi, romlebSic
re iyo (mag., e.w. eTnografiuli naturmortebi cxadad Cans, Tu rogor xdeba droiT katego-
(b. berZeniSvili), qarTuli soflis yofa (r. riaSi (literatura) ganfenili da sivrcobriv
javriSvili) da sxv). Tumca, urbanuli qanda- kategoriaSi (qandakeba) moazrebuli koor-
kebisgan gansxvavebiT, sayovelTao wvdoma mas dinatebis erT wertilSi Tavmoyra. aseTi ti-
naklebi hqonda. pis vizualur-naratuli da verbalur-nara-
swored am konteqstma ganapiroba is, rom tuli teqstebis zRvarzea Seqmnili skulptu-
qarTveli moqandakeebi qarTul eTnokul- rebi: „deda-ena“ (sur. 3), „vefxi da moyme“. Tbi-
turul sivrceSi gaTamaSebuli misteriebis, lisSi aRmarTuli `deda enis~ Zeglis aRqmisas
miTebis, legendebisa da folkloris asaxvas cxadia, plastikuri narativia wamyvani, magram
Seecadnen da amiT, manamde usistemod mimo- triumfaluri TaRis msgavsi, modernizebuli
fantuli Rirebulebrivi marginaliebi mi- kolonebis Sida nawilSi CarTuli literatu-
Tologemebad („vaxtang gorgasali“) (sur. 2) ruli teqsti, skulpturis azrobrivi aqcen-
da ideologemebad („qarTlis deda“) (sur. 1), tebis literaturuli dazusteba an misi gan-
im imijebad aqcies, riTic Cveni saarsebo da martebiTi nawilia. aseTive xerxs mimarTavs
saazrovno sivrce Seavses. qarTveli eris da moqandake „vefxi da moyme“-Si, sadac skulp-
qarTuli kulturis miTologizirebuli is- turuli teqstis qvemoT misi literaturuli
toriis sivrcul-moculobiT narativSi gans- invarianti ikiTxeba. faqtobrivad, amaSukeli-
xeulebiT qarTvelma moqandakeebma Tbilisis seuli qandakebebi Tbilisisa Tu sxva qarTuli
Tamar SavguliZe

qalaqebis urbanul teqstSi CarTuli plasti- zomilebis gaSlas, aramed Tavad aris „kiCuro-
kuri teqstebia, romelTa meSveobiTac iqmneba biT“ damZimebuli.
qarTuli kulturis teqstebisa da identobis 2003 wlidan dRemde, saqarTveloSi saja-
skulpturuli konotaciebi. ro sivrcis politika radikalurad Seicvala.
aRniSnuli tendenciebi 1950-iani wle- sabWoTa epoqaSi saerTo qarTul sivrced mo-
bidan TiTqmis 2003 wlamde aqtualuri iyo. niSnuli teritoriis decentralizacia daiw-
marTalia, procesma bolo wlebSi ufro da yo, qarTvelTa mier monumentur qandakebaSi
ufro tendenciuri xasiaTi SeiZina, magram ar moniSnuli diskursi, romelic erSi ganamtki-
Seuwyvitavs arseboba. kvlav e. smiTis citatas cebda sakuTari istoriis da kulturis domi-
Tu daveyrdnobiT, _ „naciam ara marto unda nanturobis gancdas, ucbad fantomebad iqca.
iamayos Tavisi diadi warsuliT... aramed unda mTeli aqcenti daisva ramdenime tipis axal
amoicnos kidec es didebuli warsuli, wmin- Zeglebze, ufro swored, qandakebaze. kidev
danebisa da gmirebis oqros xana“ _ vnaxavT, ufro swori iqneba Tu davakonkretebT da maT
rom monumentur qandakebaSi gansxeulebu- sivrceSi ganxorcielebul plastikiur for-
li gmirebis oqros xana, romelic 1950-60-ian mebs vuwodebT:
wlebSi naciisTvis sakuTari Tavis xelaxla pirveli tipis Zglebi 2003 wels xeli-
amocnobis saSualeba iyo, meoce saukunis 90- suflebaSi mosuli axali politikuri Zalis
iani wlebis istoriuli movlenebis da „pere- simbolur da vizualur sayrden niSnebs war-
stroikis“ Semdeg dasasruls miuaxlovda da moadgens, magaliTisTvis, „wminda giorgis“
daiwyo wmindanTa monumenturi qandakebebis Zegli, „promeTes“ Zegli. meore tipis Zeglebi
aRmarTvis meore talRa. rac, samarTlianoba ki socialuri mexsierebiT, eTno-istoriuli
iTxovs, aRiniSnos, rom Tavisi mniSvnelo- narativiT damZimebul da misiT gapirobebul,

143
biT da gavleniT bevrad Camouvardeboda e.w. erovnuli orientirebis simZimisa da erTgva-
„gmirebis xanas“. metic, Zalian xelovnuri da ri imperatiuli JReradobisgan aTavisufle-
azrsmoklebuli Canda. 1996 wlidan dRemde qa- ben sajaro sivrces. arbileben da acxroben
laqSi dadgmuli am tipis monumentebi, kerZod qarTuli istorizmis paTetikur JReradobas
z. wereTlis „wminda nino“ an 2006 wels dadg- sivrceSi. am rigis qandakebebs ganekuTvneba n.
muli imave skulptoris „wminda giorgi“ (sur. baraTaSvilis xidze „moqalaqeebis“ skulptu-
4). orive qandakeba, inarCunebs ra sabWoTa es- ruli jgufi (moq. gia jafariZe, 2006) (sur. 7,
TetikisTvis damaxasiaTebel saxviT niSnebs, 8), SoTa rusTavelis gamzirze dadgmuli mci-
kerZod monumenturobis xarjze sivrceze re figurebi (moq. l. bujiaSvili, 2010), n. ba-
prevalirebis survils, is fsevdomonumente- raTaSvilis quCis Tbiliseli „mefarne“ (moq.
bia, romelTa arseboba sivrceSi moCvenebiTad i. wulaZe, 2004) (sur. 5), „axali talRa“ (moq. i.
amyarebs qristianuli kulturis poziciebs, wulaZe) (sur. 9), „velosipedi“ (moq. J. diupi,
amovardnilia realuri kulturuli proce- 2011) (sur. 10) da sxva. mesame tips ki ganekuTv-
sebidan da ufro fantomebia, vidre ideamata- neba axali politikuri diskursis mqone, „po-
rebeli monumentebi. am ramdenime magaliTzec litkoreqtuli“ Zeglebi. Tuki ruseTis im-
Cans, rom qarTuli urbanuli qandakeba, reli- periis Semosvlas Tan mohyva mefisnacval vo-
giur Temebze orientirebisas, maT Zvel, ukve roncovis Zeglis aRmarTva TbilisSi, maSin, am
aprobirebul saxviT formebs uZebnis, magram logikiT, iolad aixsneba a. monaseliZis mier
cxadia ver axerxebs maTi religiuri arsiT 2011 wels Seqmnili ronald reiganis figuris
datvirTvas, ris Sedegadac viRebT religiur gaCena dedaqalaqSi (sur. 6).
formaSi ganxorcielebul sruliad arareli- TbilisSi, gnebavT, saqarTvelos sxva qa-
giuri konteqstis mqone, profanul xelovne- laqebSi (quTaisi, baTumi, siRnaRi) zemoT
bas, romelic aramcTu veRar axerxebs sajaro aRniSnuli, sxvadasxvagvari kulturebis da
sivrceSi qarTuli identobis religiuri gan- procesebis citatebiviT Tavmoyrili Zeglebi
Tamar SavguliZe

nel-nela Slian, marTalia, metismetad ide- kritikaze da ara eris gandidebaze, xolo misi
ologizirebul, magram monokulturul si- ZiriTadi samotivacio baza demokratiuli
vrces, romelsac Tavisi funqcia unda Seesru- kulturaa. maSin, rodesac adgilobrivi, qar-
lebina qarTvelTa mier sakuTari Tavis, erTi Tuli sajaro sivrce da xelovneba masSi, sru-
kulturis garSemo konsolidirebul erad liad marTvadia da:
gaazrebaSi. • xels uwyobs postsabWoTa sivrceSi
dRevandeli Tbilisis sajaro sivrceSi formirebuli politikuri reJimebis ganmtki-
ukanaskneli wlebia mesame fenad, sxvadasxva cebas da ar distancirdeba maTgan.
saxelovnebo aqciebis meSveobiT, aqtiurad • axdens sivrcis fsevdo demokratiza-
Semodis da Tavis damkvidrebas cdilobs das- cias, rac imaSi gamoixateba, rom demokratiu-
avleTis qalaqebSi ukve didi xnis win gaCeni- li sivrce xelovnurad da zemodan qvemoT wa-
li sajaro xelovnebis forma, romelic arse- mosuli iniciativiT yalibdeba (am ukanasknel
biTad gansxvavebuli filosofiis mqone saja- wlebSi Cvens qalaqebSi dadgmuli qandakebebis
ro sivrceSia SesaZlebeli. nimuSebi).
dasavluri sajaro xelovnebis sakomu- • asaxavs Cveni sociumis winaSe arsebul
nikacio ena Zaldautanebelia. misi ganxor- realur gamowvevas _ Cvens kulturaSi jer ar
cielebisTvis aucilebeli sajaro sivrce ki dasrulebula sakuTari Tavis, rogorc eris
ufro met stiqiurobasa da spontanurobas da ara rogorc sociumis maidentificirebe-
iTxovs. am sivrceSi ganxorcielebuli nebis- li orientirebis Ziebis procesi.
mieri saxelovnebo aqcia droebiTia, rac um- dRevandel TbilisSi, erTi mxriv, aris is-
Tavresia, vinaidan sivrceSi xangrZlivad pro- toriul-memoriuli monumenturi qandakebis
ecirebuli nebismieri idea ideologiad qce- mZlavri fena, romelic dRes ukve veRar ewere-
144

vis saSiSroebas iZens. sajaro sivrcis xelov- ba Tanamedrove qalaqis ritmSi, ver ewinaaRm-
neba dasavleTSi sociumzea orientirebuli, degeba Rirebulebrivi veqtorebis rTul
iseTi Rirebulebrivi sayrdenebis an proble- kombinaciebs da, Sesabamisad, sajaro Rirebu-
matikis win wamowevaze, romelic liberalur lebis Semcveli azrisgan icleba. meore mxriv,
sazogadoebaSia Camoyalibebuli. aqtiurad deklarirdeba sajaro sivrcis xe-
dRevandeli Tbilisis sajaro sivrcis lovnebis rogorc calkeuli gamovlinebebi,
formirebis umTavres problemad gvesaxeba ise art-aqciebi, romelTa problematikisa da,
dasavluri kulturis, rogorc kargad gaaz- Sesabamisad, azrobrivi datvirTvebis mimarT
rebuli sistemisa da erovnuli, ufro metad Cveni kultura da sajaro sivrce ugrZnobia.
refleqsirebadi, vidre sistemuri, ufro xSir SemTxvevebSi maTi vizualuri, sakomuni-
metad ideologizirebuli, vidre gacnobie- kacio ena Cveni sociumisTvis rTulad gasa-
rebuli kulturis erT sajaro sivrceSi geb niSanTa sistemas an simboloebs eyrdnoba,
Tanxvedra. es Tanxvedra problemuria im- romlebic ar iRebs saTaves Cvens kulturaSi
denad, ramdenadac sajaro sivrceSi dekla- da metic, gansxvavebuli saxviTi kulturis
rirebuli xelovnebis orive forma, rogorc tradiciebze orientirebuli, Cveni sociu-
qarTuli, ise dasavlur kulturaTa adeptebi, misTvis rTulad aRiqmeba rogorc xelovneba.
urTierTsapirispiro funqciis matarebelia gveCveneba, rom Cveni Tanamedrove, saja-
da maTi rbili integracia an transformacia ro sivrcis vizualuri xelovnebis magaliT-
rTulia (Tu ar vityviT, rom, ubralod, SeuZ- ze yvelaze naTlad Cans, rom SeuZlebelia
lebeli). dasavluri sajaro sivrce poli- iyos gaazrebuli mimReoba axali saxelovnebo
gonia xelovnebis meSveobiT sakuTar Tavze formebisa maSin, rodesac bunebrivad ar aris
kritikulad morefleqsire sociumisTvis, dasrulebuli ganvlili sulieri da vizualu-
orientirebulia sociumis gamoxatvasa da ara ri memkvidreobis, rogorc misi produqtis,
mis Seqmnaze, sociumis an arsebuli sistemebis gaazrebis procesi. aseve, Tanamedrove qarTu-
Tamar SavguliZe

li sajaro sivrcis xelovneba cxadyofs, rom TAMAR SHAVGULIDZE


dasavluri kulturis parametrebis mqone so- Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
ciumad formireba da Semdeg sajaro sivrceSi
artis meSveobiT sakuTari Tavis deklarireba
SeuZlebelia, Tu sociumis ukan mdgomma erma A B O U T SO M E A SPE C T S
ar gansazRvra sakuTari adgili da mniSvne- O F C O N T E M PO R A R Y G E O R G I A N
loba. Cvens Tanamedrove sociumSi xelovneba PU B L I C SPA C E A N D A B O U T
ideamatareblis rols veRar asrulebs vinai- T H E F U N C T I O N SO F G E O R G I A N
dan, amJamad, sajaro sivrceSi deklarirebu- M O N U M E N T A L SC U L PT U R E I N I T
li xelovnebis swored funqcionalur cvlas-
Tan gvaqvs saqme. Su m m ary
vfiqrobT, Tanamedrove qarTuli sajaro
sivrcis da masSi deklarirebuli xelovnebis, In contemporary Tbilisi, a powerful layer of historical
ufro metad ukve qandakebis, zedapirulobis, and memorial sculptures are presented on the one hand,
spontanurobisa da miuReblobis qvakuTxedi that are out of the city rhythm, that cannot resist compli-
swored Zveli kulturis da identobis ufunq- cated vectors of different values and as a result they lack
ciobis auRiareblobaSi, axali identobisa da publicly valuable meanings. On the other hand, in con-
kulturis vergamomuSavebaSi da, Sedegad, ax- temporary Georgian public space, art-actions and pub-
liT Canacvlebis meqanikurobaSia. lic art are actively declared. Georgian culture is rarely
sensitive to such a kind of Western ways of thinking and
acting in public space. Frequently, their communicative
and visual language is based on signs that do not take

145
place from our culture and, moreover, can be hardly un-
derstandable for Georgians as art.
We consider that, with the example of our con-
temporary public art, is best revealed the impossibility
of accepting new art forms at the time. Especially now,
when the nation has not yet finished the rethinking pro-
cess of spiritual experience. Contemporary art in Geor-
gian public space can serve as evidence that it is impos-
sible to become a Western-values oriented society, and
moreover, have a critical reflection on yourself through
art in public space, if the nation that stands behind so-
ciety won’t clarify its own place and mission. For our
contemporary society, art in public space is meaning-
less due to the shifting process of visual arts’ functions
in Georgia.
We consider that in contemporary public space,
Georgian monumental sculptures’ superficial and spon-
taneous character, as well as their unreceptiveness, lies
on rejecting the fact that old Georgian culture and old
forms of our national identity have already exhausted
their potentiality, that we have not worked out new
forms of identity and culture, and, because of those as-
pects, new culture replaces ours mechanically.
Tamar SavguliZe

1. elguja amaSukeli.
qarTlis deda, 1958-1995 w.
E l gu j a A m ashu kel i. M ot her of Kart l i,
1958 - 1995
146

2. elguja amaSukeli. vaxtang gorgasali, 1967 w.


E l gu j a A m ashu kel i. V akht an g G orgas al i, 1967
Tamar SavguliZe

4. zurab wereTeli.
wminda giorgi, 2006 w.
Z u rab T seret el i. St . G eorgi e, 2006

3. elguja amaSukeli. codnis zari, 1983 w.


E l gu j a A m ashu kel i. T he B el l s of Kn ow l edge , 1983

147

5. irakli wulaZe. Tbiliseli


mefarne, 2004 w.
I rakl i T su l adze. T he L an t ern M aker
f rom T b il isi, 2004
Tamar SavguliZe

6. avTandil monaseliZe. ronald reigani, 2011 w.


A vt an dil M on asel idze. R on al d R eigan , 2011
148

7. gia jafariZe. moqalaqeebi, 2006 w. 8. gia jafariZe. moqalaqeebi, 2006 w.


G ia Jap aridze. T he C it izen s, 2006 G ia Jap aridze. T he C it izen s, 2006
Tamar SavguliZe

9. irakli wulaZe. axali talRa, 2009 w.


I rakl i T su l adze. T he N ew W ave , 2009

149

10. Jan diupi. fluqsusi, neo-dada, 2011 w.


Je an D u p u y . F l u xu s. N eo- D ada, 2011
xaTuna xabuliani dainacvla nacvlad imisa, rom SeenarCunebina
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis
realobisaTvis misi adrindeli aucilebloba
saxelmwifo samxatvro akademia da daekavebina misi aRmatebuli adgili~2.
danto ambobs, rom am SemTxvevaSi hege-
lis Tezisi ra Tqma unda, Sesabamisia misi xe-
lovnebis filosofiis struqturisaTvis da
naklebad exeba Tavisi drois xelovnebas da
Tanamedrove xelovnebisa da ufro metad mimarTulia sxva filosofosTa
namuSevris xarisxis Sesaxeb naazrevze xelovnebis Sesaxeb, vidre TviTon
xelovnebaze. misi azriT hegeli xelovne-
II nawili baze ar saubrobda obieqturi sulis farg-
lebSi, roca xelovnebis dasasrulis Tezisi
xelovnebis dasasrulis koncefti Semoitana, romelic ganacxadia xelovnebis
`umaRlesi daniSnulebis~ mimarT – `xelovne-
Tanamedrove xelovnebis mkvlevarTa Soris
bis universaluri saWiroeba. aris adamianis
gavrcelebuli mosazrebiT, xelovnebis nimu-
racionaluri moTxovnileba Sinagani da gare
Sebis Rirebulebaze maT irgvliv ganviTare-
samyaro aamaRlos mis sulier cnobierebamde
buli diskursis xarisxi da mravalSrianoba
rogorc obieqti, sadac is kvlav sakuTar Tvi-
mowmobs. Sesabamisad, uyuradRebod ver dav-
Tobas Seicnobs~3.(Targm.x.xabuliani) is aseve
tovebT vizualuri xelovnebis interpreta-
ganixilavs haidegeris mosazrebas winasity-
ciaTa sakiTxs, romelic dReisTvis inter-
vaobidan naSromisaTvis `xelovnebis nimuSis
disciplinarul mocemulobaSi viTardeba.
warmoSoba~, sadac hegelis TezisTan mimar-
`ACADEMIA~#2-Si gamoqveynebuli statiis
150

TebaSi naTqvamia, rom iq ar iyo uaryofili is


pirvel nawilSi1 e.w. postistoriuli xelov-
SesaZlebloba, rom gagrZeldeboda xelovne-
nebis maxasiaTeblebis mimoxilvisas naxsenebi
bis nimuSebis Seqmna da axali mimdinareobe-
iyo artur dantos `xelovnebis dasasrulis~
bis warmoSoba, magram rCeboda kiTxva: `..aris
Tezisi, romelic imsaxurebs ufro detalur
xelovneba kvlav arsebiTi da aucilebeli
ganxilvas. postmodernistuli xelovnebis
meTodi, romelSic Cveni istoriuli arsebo-
filosofiur interpretaciaTa mimoxilvisas
bisTvis aucilebeli WeSmariteba vlindeba,
ver gamovtovebT mis ramdenime mniSvnelovan
Tu xelovneba aRar aris amgvari xasiaTisa?~4
mosazrebas, miT ufro, roca misi naSromebi
dantos azriT haidegeri miuxedavad ar-
meoce saukunis miwurulis xelovnebis feno-
tistuli revoluciis saukunisa, mainc mc-
menologiur gaazrebas moicavs da amasTan ga-
darad Tvlida, rom jer kidev adre iyo xe-
saTvaliswinebelia TviT avtoris xangrZlivi
lovnebis dasasrulze laparaki, xolo hege-
praqtikac art kritikis sferoSi –is wlebis
lis TezisSi saerTod ar iyo laparaki xelov-
manZilze iyo The Nation –is art kritikosi, Jur-
nebis momavalze, aramed is ufro xelovnebas-
nalebis _ Naked Punch Review-isa da Artforum–is
damxmare redaqtori. 1999 wels daweril eseSi 2
„Art, considered in its highest vocation, is and remains for
`hegelis Tezisi xelovnebis dasasrulis Sesa- us a thing of the past. Thereby it has lost for us genuine truth
xeb~ danto ganixilavs hegelis cnobil for- and life, and has rather been transferred into our ideas instead
of maintaining its earlier necessity in reality and occupying
mulirebas xelovnebis dasasrulis Temaze: its higher place.“ Hegel’s Aesthetics: Lectures on Fine Arts.
`xelovneba Tavisi umaRlesi daniSnulebiT Translated by T. M. Knox. Oxford; 1975
CvenTvis aris da rCeba warsulis sagnad, rad-
3
„The universal need for art…is man’s rational need to lift the
inner and outer world into his spiritual consciousness as an
gan man CvenTvis dakarga utyuari WeSmariteba object in which he recognizes again his own self.“ Ibid.
da sicocxle da ufro metad Cvens ideebSi ga- 4
`.. is art still an essential and necessary way in which truth
that is decisive for our historical existence happens, or is art
1
x. xabuliani, Tanamedrove xelovnebisa da namuSev- no longer of this character?“Martin Heidegger.The Origin of
ris xarisxis Sesaxeb, ACADEMIA #2, 2011. the Work of Art.
xaTuna xabuliani

Tan Cvens urTierTobas ganixilavda, vidre giis dasasruli, romlebic Tvlidnen, rom
Tavad xelovnebas, radgan es Tezisi exebo- fesvebi hqondaT gadgmuli an istoriaSi an xe-
da adamianebs, romelTa ganviTareba TviT- lovnebis filosofiaSi... Cemi azriT, xelov-
gacnobierebaSi imas udrida, rom xelovnebis nebam Tavisi identobis filosofiur arss
mimarT aRarasdros iqneboda iseTi damoki- miaRwia, rac daaxloebiT mecxramete sauku-
debuleba, rogoric Cvens winaprebs hqondaT, nis bolos dawyebuli epikuri Zieba iyo, ro-
roca xelovnebaSi sulieri moTxovnilebebis melic sakiTxis daxurvamde mivida~7. dantos
dakmayofilebas xedavdnen da rom CvenTvis mosazrebiT, is master narativi, romelmac
xelovneba ufro inteleqtualuri gansjis gansazRvra tradiciuli da Semdeg ki moder-
obieqtia `ara im mizniT, rom kvlav xelovne- nistuli xelovneba dasrulda da ara marto
ba SevqmnaT, aramed imisTvis, rom gavigoT ras dasrulda, aramed Tanamedrove xelovnebaSi
niSnavs xelovneba filosofiurad.~5 sruliad gamoiricxa master narativebis ar-
anu, dantos TqmiT, `xelovneba dReisTvis seboba, romelnic mis prezentacias moaxdend-
aris Seswavlisa da filosofiuri analizis nen. anu, es aris xelovneba `post istoriul~
obieqti, magram calke aRar akmayofilebs su- droSi, sadac ar aris `akrZaluli~ raime saxis
lis siRrmiseul moTxovnilebebs. Cven mowme- forma, mxatvruli gamoxatva da romelsac
ni gavxdiT xelovnebis gadamwifebisa~ 6. axasiaTebs `Rrma pluralizmi da totaluri
postmodernistuli xelovnebis niSnebisa tolerantoba.~ artur danto Tavis kriti-
da misi `dasasrulis~ sakiTxs danto ganixila- kul ganxilvaSi xSirad aqcents akeTebs kle-
vs im cvlilebebTan mimarTebaSi, rac xelovne- ment grinbergis msjelobisTvis saxasiaTo
baSi moxda meoce saukunis dasawyisSi. aq pir- sworxazovnebaze modernistuli xelovnebis
vel rigSi igulisxmeba modernistuli xelov- gansazRvrisas, sadac SeiZleba romelime sa-

151
nebis revoluciuri ganacxadi tradiciasTan xis artistuli praqtika sruliad blokire-
kavSiris gawyvetisa da `axali~ xelovnebis buli da gamoricxuli iyo, roca magaliTad,
grinbergi siurrealizms saerTod ar Tvlida
gaCenis Sesaxeb, roca modernisti xelovanebis
modernizmisTvis Rirebul mimdinareobad da
radikalurad ganwyobilma nawilma tradiciu-
xazgasmulad aRiarebda mxolod abstraqci-
li xelovnebis sikvdili gamoacxada da dazgu-
as, rogorc istoriul garduvalobas. dan-
ri suraTis krizisi Semdeg ukve mTeli meoce
tosTvis mniSvnelovania imis gansazRvra, Tu
saukunis manZilze gansjis Temad aqcia. aq ga-
ra kritikuli principebi SeiZleba muSaobdes
mokveTilia gansxvaveba xelovnebis sikvdilis
narativebis ararsebobis SemTxvevaSi da is-
modernistul versiasa, (roca `xelovnebis
toriulad rogor gaxda SesaZlebeli iseTi
sikvdilis~ aRmniSvneli posterebi gamoCnda
1920 wels berlinSi dadas pirvel saerTaSor- xelovnebis arseboba, rogorc magaliTad, mis
iso gamofenaze) da mis sakuTar versias Soris mier sakmaod xSirad moxseniebuli endi uor-
xelovnebis dasasrulis Sesaxeb (sur.1). holis `brillo box~-ia, an devid ridis instala-
saukunis dasawyisSi naTqvami `xelovneba cia, romlis fotoc misi wignis – `After the End
mokvda~ misi azriT politikuri deklaracia of Art~ 8 garekanzea gamosaxuli, sadac sastum-
iyo, xolo dantos sakuTari versia ki sruli- ros oTaxis interieria video namuSevriT mo-
ad ar iyo ideologiuri xasiaTisa: `is faqtiu- nitorze da reminiscenciiT hiCkokis filmze
rad kontrideologiuri iyo, romelSic war- 7
«..in fact, it was counterideological, in that it imagined the end
modgenili iyo mandatismqone yvela ideolo- of all mandated idiologies that believed themselves grounded in
either the history or the philosophy of art. …My thought was
5
`..and that not for the purpose of creating art again, but for that art came to an end when it achieved aphilosophical sense of
knowing philosophically what art is~. its own identity, which meant that a epic quest, beginning some
6
„Art is now an object for study and philosophical analysis, but it time in better part of the 19th century, had achieved closure.
no longer satisfies, by itself alone, the deepest needs of the spirit. Arthur C. Danto. Art After the End of Art, ARTFORUM, XXXI,
We have outgrown art, so to speak.“ Arthur C. Danto. HEGEL’S #8, 1993, p. 62-70; p 64 (Targm. x. xabuliani).
END­OF ART THESIS, 1999. 8
Arthur C. Danto, After the End of Art, Princeton, 1997.
xaTuna xabuliani

`Tavbrusxveva~ (sur.2). amgvari struqturis man furcelze daxata neptuni da es naxati


mxatvruli namuSevrebis arseboba sruliad ise gulmodgined iyo Sesrulebuli, rom ga-
warmoudgeneli iqneboda wina epoqebSi, iseve mosaxuleba sruliad cocxali Canda...~ 9 (sur.
rogorc dReisTvis adgili ar iqneba warsul- 3). materialuri samyaros iluziis ostatu-
Si aRiarebuli mxatvrebis im ostatobisTvis, rad Seqmna, `cocxalze cocxali~ gamsaxu-
romliTac isini Tavis droze fasdebodnen. leba iyo mTavari mizani renesansuli epoqis
anu, dRes romc iyos iseTi mxatvari, vinc Ta- mxatvrisTvis. mxatvrobis interesma idealis
visi ostatobiT piero dela franCeskas, rem- modelze agebuli `cocxali~ gamosaxulebi-
brandts, vermeers da a.S. gautoldeboda, misi dan uSualod cxovrebiseul realizmze ga-
namuSevrebi mxolod garkveuli konceftis danacvleba daiwyo romantizmis farglebSi,
farglebSi iqneboda Rirebuli, romelic ra- romelSic modernistuli xelovnebis sawyi-
tificirebul apropriaciis elements moi- sebi vlindeba, rogorc kaTolikur–protes-
cavs, garkveul mimarTebas Tu miniSnebas wina tantuli konfliqtisa da ganmanaTleblobis
epoqebis mxatvrul gamocdilebaze. Sedegi, roca mxatvrobaSi mniSvnelovani ga-
master narativSi danto gulisxmobs xda mxatvris emociebis, iracionaluri gan-
tradiciuli da modernistuli xelovnebis cdebis eqspresiuli gamoxatva da mxatvroba
narativebs, romelTa dasasrulic niSnavs ukve aRar iyo gaigivebuli eklesiis an samefo
dReisTvis arsebuli specifikuri xasiaTis dakveTasTan. es iyo erTgvari `dasasrulis
contemporary art –is mocemulobas. tradicias dasawyisi,~ roca mxatvrobam TiTqmis dakarga
dasavluri xelovnebisaTvis, pirvel rigSi, mTavari damkveTi, romelic manamde TavisTa-
warmoadgenda akademiuri mxatvrobis sko- vad igulisxmeboda da ixsneboda axali sivr-
la, romelic antikuri nimuSebis renesansu- ce, sadac mxatvrobis arsebiTi gaazreba dad-
152

li interpretaciis Sedegad Camoyalibda da geboda dRis wesrigSi da mxatvars TviTon


mSvenierebisa da idealis cnebebis irgvliv unda SeeTavazebina sazogadoebisaTvis Tavad
viTardeboda. mxatvrobis axali modeli.
narativebis dasawyisad ki renesansuli miSel fuko 1971 wels tunisSi wakiTxul
diskursis ganmsazRvreli jorjo vazaris leqciaSi manes Sesaxeb pirvel modernistad
narativia nagulisxmebi, romelSic pirve- eduard manes asaxelebs imis gamo, rom mis na-
lad moxda mxatvrobis, rogorc damoukide- muSevrebSi iluziis Seqmnis survili aRar
beli profesiis legitimacia da mxatvrobis aris da suraTi xazgasmulad `daxatulia.~aq
mTavari miznis gansazRvrac. mTavar mizanSi ar aris perspeqtivis kanonebiT agebuli ilu-
aq, pirvel rigSi, iseTi ostatoba igulisx- zoruli sivrce: ` pirvelad dasavlur xelov-
meboda, romelsac humanisturi idealebiT nebaSi, yovel SemTxvevaSi, aRorZinebis peri-
gajerebuli realobis iluzia unda Seeqmna. odidan, kvatroCentos droidan, manem pirve-
jorjo vazari amgvarad aRwerda gadmocemiT lad gamoiyena es meTodi da moqmedeba daiwyo
gagebul ambavsa da sakuTar STabeWdilebas Tavisi suraTis SigniT, imis SigniT, rasac es
leonardos ostatobaze: `..leonardom Seqm- suraTebi gamoxatavdnen zedapiris (razec is
na madonas gamosaxuleba, romelic Semdgom-
Si papi klemente VII–is kuTvnileba iyo, aRma- 9
«Далее Леонардо сделал изображение Мадонны, принадле-
жавшее впоследствии папе Клименту VII, превосходное по
tebuli xarisxisa, sadac gamosaxul mraval качеству, причем среди разного рода изображенных предметов
saganTa Soris iyo wyliT savse doqi ramde- он написал наполненный водой графин с несколькими цветами
nime yvaviliT, sadac, rom aRaraferi vTq- в нем, изобразив, не говоря уже о чудесном правдоподобии,
так отпотевание воды на поверхности, что она казалась
vaT saocar msgavsebaze namdvilTan, ise iyo живее живого. Для Антонио Сеньи закадычного своего друга,
gamosaxuli wyliT daorTqlili zedapiri, нарисовал он на листе Нептуна, и рисунок был сделан с такой
rom is moCanda rogorc cocxalze cocxali. тщательностью, что изображение казалось совсем живым.“
Джорджо Вазари, Жизнеописания наиболее знаменитых
Tavisi axlo megobris antonio saniasTvis живописцев, ваятелей и зодчих, М., 2008, Tavi 132.
xaTuna xabuliani

xatavda) materialur TvisebebTan erTad..~10. ganxilulia hans beltingis naSromSi, romel-


anu mimesisis saukunovani istoriis Semdeg, sac dantos wignis daaxloebiT msgavsi saTau-
roca ferweris amocana bunebis imitacia iyo, ri aqvs, da masSic aseve `dasasruli~ figu-
manem daiwyo epoqa, sadac miiswrafvodnen rirebs – `xelovnebis istoriis dasasruli?~
eCvenebinaT TviTon uSualod ferwera. magram („The end of history of art?“). saTaurSive gamota-
manes damsaxureba mxolod es ar iyo, fuko aqve nili sityva _ `dasasruli~ xelovnebis isto-
ambobs, rom manem xelaxla gamoigona `sura- riis – narativebis dasasrulze miuTiTebs,
Ti–obieqti, suraTi rogorc materialuroba, maSin roca danto uSualod teqstSi ganixila-
suraTi, romelic raRac ferebiTaa dafaruli vs, Tu ras gulisxmobs xelovnebis dasasru-
da mis win an irgvliv moZraobs mayurebeli~11. lis konceftSi. hans beltingis mosazrebiT
suraTi–obieqti iyo is axali mocemulo- `xelovnebis~filosofiuri konceftis dasas-
ba, romelmac xelovnebisa da misi aRmqmelis ruliT aRiniSneba `namuSevris~ hermenevtiku-
urTierTobis axali modeli gansazRvra. is li koncefti. problema ki maSin Cndeba, roca
aRar iyo Wvretisa da esTetikuri tkbobis esTetikuri gamocdileba, romelic arse-
obieqti, romlis aRqma–gaazreba garkveul biTad winamecnieruli gamocdilebaa, – cxad-
distanciaze xdeboda, suraTi–obieqti ufro deba mecnieruli kvlevis obieqtad. amgvari
aqtiursa da xangrZliv interaqcias iTxovda problemebi saTaves warsulidan, esTetikisa
da TviTonac amJRavnebda survils `CarCodan da hermenevtikis wiaRidan iRebs. mas Semdeg,
gadmosuliyo~. manes SemTxvevaSi am saxasi- rac absoluturi esTetika aRar aris Tanmim-
aTo niSans fuko aRwers rogorc `mayureblis devruli/logikuri, idealuri mSvenierebis
adgilisamyofelis amoqmedebas suraTis mi- Tema icvleba xelovnebis calkeuli nimuSis
marT~ da ganixilavs manes tilos `bari foli– TemiT, romelic sakuTar Tavs xelaxla agebs,

153
berJerSi~ (sur. 4), sadac gansakuTrebiT rogorc mecnieruli kvlevis sagans~12.
rTulad aRsaweri komunikacia mimdinareobs
mayurebelTan da gamosaxulebis aRqmaSi is redimeidi da xelovneba filosofiis Semdeg
faqtoric monawileobs Tu sad `varaudobs~
xelovnebaSi mimesisis batonobis das-
mayurebels TviTon suraTi an misi personaJi.
ruleba da suraTi–obieqtis epoqis dasawyi-
suraTi–obieqti manesTan ukve moaswa-
si konceptualuri xelovnebis dasawyissac
vebda vizualuri xelovnebis ganviTarebis
niSnavda, Tumca konkretuli mimdinareoba
sruliad gansxvavebul gzaze gadasvlas, rac
am saxeliT 1960–ian wlebis bolos gamoCnda
ukve meoce saukunis dasawyisSi aseve radika-
da rasakvirvelia, redimeidis gamocdile-
luri formiT gamoCnda formatSi, romelsac
basac aRiarebda da iTvaliswinebda. marsel
redimeidi ewoda da modernistul xelovne-
diuSanis yvelaze popularuli redimeidi
baSi revoluciis simbolo gaxda, xolo redi-
– `Sadrevani~ (1917) vizualuri xelovnebis,
meidis pop artistulma versiam ki zustad is
rogorc disciplinis axleburi gansazRv-
gardatexis momenti daaafiqsira, rasac dan-
ra iyo da is mkafiod gaemijna tradiciul
to `xelovnebis dasasruls~ uwodebs. es Tema
mxatvrobaSi ukiduresad mniSvnelovan `xe-
10
„Мане первым в западном искусстве, по крайней мере со losnur~ nawils _ xatva–ferweris teqnikiT
времён Возрождения, со времён кватроченто, применил и TviTgamoxatvas. amasTan es gamijvna ar iyo
задействовал, так сказать, внутри своих картин, внутри того,
что они изображали, материальные качества поверхности, modernisti xelovanebis mxridan tadiciu-
на которой он писал.“ Фуко Mишель, Живопись Мане,С-Пб., li xelovnebis sawinaaRmdegod mimarTuli
2011, gv. 21. Cveulebrivi protesti, romelic xelovnebis
11
„..Мане заново изобретает (а может быть, изобретает
впервые?) картину-объект, картину как материальность, sikvdilis deklarirebaSi gamoixateboda da
картину как нечто раскрашенное, то, что освещается
внешним светом и перед чем или вокруг чегоможет ходить 12
H. Belting, The End of the History of Art?, Chicago, 1987,
зритель.“Ibid gv.20.
xaTuna xabuliani

momavals utopiur konstruqciebsa da axali muSevari ganixileba vizualuri xelovnebis


teqnologiebis ganviTarebSi xedavda. es iyo filosofiis kategoriaSi transformaciis
alternatiuli forma, romelmac xelovnebis dadasturebad. aqedan gamomdinare savse-
sakiTxis xelaxali gansazRvris aucileblo- biT logikuria TviTgamoxatvisaTvis iseTi
ba aCvena. redimeidis agebis struqtura sru- formatebamde misvla, rogorebicaa video
liad gansxvavebulia tradiciuli xelov- arti, performansi, instalaciis xelovneba.
nebis keTebisagan, romelic boris groisis yvela es formati specifiuri poziciidan
sityvebiT ara–xelovnebisagan imiT gansxva- ikvlevs gamosaxulebas da ar aris gamoxatu-
vdeba, rom xeliT iyo nakeTebi (τέχνη), xolo li myar materialur faqturaSi, is efemeru-
redimeidis SemTxvevaSi xelovani ( `artisti~ li da xazgasmulad warmavalia; video arti
da ara `mxatvari,~ romelic ufro specifiku- aris mediumi, romelic gamosaxulebis vi-
ri mniSvnelobisaa) namuSevris avtori xdeba deo mediumSi transformacias aRwers, per-
pirvel rigSi artistuli gadawyvetilebis formansis SemTxvevaSi saqme gvaqvs sxeulis
xarjze, roca irCevs ama Tu im sagans da ani- sazRvrebis, misi gamomsaxvelobiT SesaZleb-
Webs mas `xelovnebis nimuSis~ statuss `nu- lobebsa da tabus sakiTxebTan, instalacia
lovani SemoqmedebiTi aqtis~13 safuZvelze, ki sivrcis bunebiT, misi diferenciaciiT ma-
romelic `realuri artutopiis“ iseTi xa- nipulirebs.
risxis dapirebas SeiZleba gautoldes, ro- suraTi–obieqtiTa da redimeidiT daiw-
goricaa `komunizmis dapirebad~ gamoCndes, yo im xelovnebis istoria, romlis cent-
rogorc marqsizmis efeqturi alternati- ralur sakiTxs TviTon xelovnebis bunebis
va; mosabezrebeli Sromidan gaTavisufleba kvleva warmoadgens. erT–erTi pirveli Teo-
xdeba sagnebSi faruli artistulobis, e.i. riuli naSromi, romelic modernistuli xe-
154

Rirebulebis arsebobis aRmoCeniT..~ Tumca, lovnebis mdgomareobisa da zogadad axali


es erTi SexedviT `gaadvilebuli~ xelova- drois xelovnebis gansazRvras ecada, es vasi-
nis saqme arc ise martivia, radgan xangrZliv li kandinskis 1912 wels gamoqveynebuli wig-
procedurul samuSaos moiTxovs: pirvel ni iyo _ `sulierebis Sesaxeb xelovnebaSi,~
rigSi es aris ukve aRniSnuli `seleqcia,~ sadac avtori Tavisi drois niSnad xangrZ-
romlis Semdgom aucileblad dgeba sworad livi materialisturi periodis Semdeg `ga-
SerCeuli prezentaciis sakiTxi ( `Sadrevnis~ moRviZebis momentSi myof suls~ asaxelebs,
SemTxvevaSi ukve `arCeul~ pisuars diuSanma xolo xelovneba aq sulieri cxovrebis erT–
konteqsti Seucvala — saabazanodan gale- erT yvelaze Zlieri agentia, romlis `zeviT~
reaSi gadaitana da amiT funqcia `daukar- swrafva sakmaod rTulia da Semecnebis pro-
ga,~ odnav iribad dadga da fsevdo xelmowe- cess gamoxatavs. xelovnebam am gzaze unda
rac daumata); xolo namuSevris SeqmnisTvis ipovos Tavisi dakarguli `ra,~ romelic aRar
drosa da sivrceSi muSaobis dasruleba ukve iqneba Zveli xelovnebis ganvlili, materi-
sabolood xdeba dokumentaciiT, iqneba es aluri sagani. `es `ra~ aris Sinaarsi, romlis
foto/video Tu teqstis formati, an rame moxelTebac mxolod xelovnebas SeuZlia da
sxva tipis produqcia. konceptualuri xe- romlis cxadi gadmocemac mxolod xelovne-
lovnebis nimuSs tradiciuli xelovnebisgan bisTvis, mxolod mis gankargulebaSi myofi
pirvel rigSi droisa da sivrcis kategorieb- saSualebebiT aris SesaZlebeli~14. mxatvro-
Tan damokidebuleba ganasxvavebs, is `Car- baSi materialuri nawilis dominanturoba
Cos~ gareSe arsebobs, xazgasmulad efemeru- da mis `xelosnur~ mxaresTan gamklaveba kan-
lia da gamoiyureba rogorc SekiTxva Tavad dinskis TeoriaSi SeiZleba iTqvas, rom mxatv-
xelovnebis Sesaxeb. swored es SekiTxva_ na- robis musikasTan dakavSirebiTa da amiT misi
13
b.groisi, „ra aris Tanamedrove xelovneba“, 14
v. kandinski, sulierebis Sesaxeb xelovnebaSi, Tb.,
http://artgeorgia.blogspot.com 2013.
xaTuna xabuliani

efemeruli xasiaTis gaZlierebiT gamovlin- sac, sadac mxatvrebi da mwerlebi gadasro-


da, sadac `xelovani aris xeli, romelsac ama lilebi iyvnen mas Semdeg, rac aristokra-
Tu im klaviSis saSualebiT adamianis suli tiis mfarveloba dakarges.~
mizanmimarTulad mohyavs vibraciaSi~15. am avangardi fulze iyo damokidebuli
miswrafebis Sedegi rasakvirvelia, abstraq- da miuxedavad Tavisi ganacxadisa, is kvlav
cia iyo, sruliad materialuri masalebiT Semobrunda da CamoSorda rogorc burJu-
(tilo, zeTi) agebuli efemeruli teqstu- aziul, ise revoluciur politikas. aqedan
ra. mxatvrobis es tendencia tradiciuli gamomdinare, avangardma im gzis Zieba daiwyo,
mxatvrobis iluzoruli ganzomilebisgan romelic `kulturis ganviTarebas uzrun-
saboloo gaTavisuflebis survilis garda velyofda ideologiuri SfoTisa da Zala-
stimulirebuli iyo futuristebis STama- dobis pirobebSi~18. am gzaze meoce saukunis
gonebeli industriuli progresiTa da im 60–iani wlebis bolos xelovani konceptu-
droisTvis SedarebiT axali vizualuri teq- alistebis mier kvlav intensiurad daiwyo
nologiebiT – fotografiiTa da kino/moZra- xelovnebisa da filosofiis urTierTobis
vi gamosaxulebiT. tiraJirebuli gamosaxu- Temis ganxilva. iozef koSuti magaliTad,
lebisagan mxatvrobis ganmasxvavebel maxasi- msjelobs esTetikisa da xelovnebis gancal-
aTeblad valter beniaminim aseve efemeruli kevebaze naSromSi `xelovneba filosofiis
cneba `aura~ daasaxela16. vizualuri xelov- Semdeg~19. amis aucileblobas is istoriulad
nebis iluziidan efemeraSi gadanacvleba Camoyalibebuli stereotipuli damokide-
erTgvarad avtonomiurobis ganacxadis saw- bulebidan gamomdinare xedavs. ramdenadac
yis safexurs aCvenebda. klement grinbergi warsulSi xelovnebis funqciebidan dekora-
Tavis cnobil eseSi `avangardi da kitCi~ mo- tiuli nawili iTvleboda erT–erT mTavar

155
denistuli xelovnebis bunebis gansazRvri- ganmsazRvrelad, filosofiis nebismieri
sas ambobs, rom `arsiT poeti-avangardisti ganStoeba, romelsac Sexeba hqonda `mSvenie-
an mxatvari-avangardisti cdilobs mibaZos rebasa~ Tu gemovnebasTan, xelovnebasTan ka-
RmerTs, roca qmnis raRac iseTs, rac mxo- vSirSi ganixileboda. `am `Cvevam~ Seqmna cne-
lod sakuTar kategoriebSi aris dasabuTe- ba, rom xelovnebasa da esTetikas Soris kon-
buli – msgavsad imisa, roca buneba poulobs ceptualuri kavSiri arsebobs, rac ar aris
dasabuTebas Tavisive TavSi, roca esTetiku- marTali~20. artistul mosazrebebs es idea
rad dasabuTebuli peizaJia realuri da ara aqamde ar ewinaaRmdegeboda ara mxolod imi-
misi gamosaxuleba~17. grinbergi aqve aRniS- tom, rom am Secdomis safuZvelze grZelde-
navs im orazrovnebis Sesaxeb, rac xelovne- boda xelovnebis morfologiuri maxasiaTeb-
bis avtonomiurobaze avangardist xelovan- lebi, aramed mxatvrobis sxva funqciebic ki
Ta ganacxads axlda Tan. maT Tavidanve uari – religiuri Temebis gamoxatva, aristokra-
Tqves politikasTan rame saerTo hqonodaT tebis portretebi, arqiteqturis detalebi
da burJuaziul politikas mkveTrad gaemi- da a.S., xels uwyobda xelovnebis gadafarvas.
jnen, Tumca `revoluciur-politikuri Se- ramdenadac Tu obieqtebs xelovnebis kon-
teqstSi warmovadgenT, isini iseve Sesabamisi
xedulebebisgan moraluri daxmarebis gare-
iqnebian esTetikuri gansjisTvis, rogorc
Se~ naklebad savaraudoa, rom maT es gambe-
nebismieri sxva obieqtebi samyaroSi.
daoba hyofnodaT, amasTan, `burJuaziuli
Tanamedrove xelovnebis Teoriul in-
sazogadoebidan bohemaSi emigracia niSnavda
terpretaciebSi sakamaTo sakiTxi aRar aris,
aseve kapitalisturi bazrebidan emigracia-
18
Ibid
15
Ibid 19
„Out of this `habit“ grew the notion that there was a concep-
16
B. Walter,The Work of Art in the Age of Mechanical tual connection between art and aesthetics, which is not true“,
Reproduction, 1936, Createspac, 2010. J. Kosuth. Art After Philosophy, 1969, Reprinted in Peter Os-
17
C. Greenberg, `Avant-GardeandKitsch“, Partisan Review, borne, Conceptual Art: Themes and movements, London, 2002.
1939, gv. 34-49. 20
Ibid
xaTuna xabuliani

rom xelovnebasa da esTetikas Soris koncep- informacias romelime sakiTxis Sesaxeb, ara-
tualuri kavSiri ar aris, Tumca, konkretul med isini xelovanis ganzraxvis prezentacias
SemTxvevebSi amgvari kavSiri SeiZleba iyos warmoadgenen da rogorc donald jadi am-
gamomdinare aseve konkretuli konteqsti- bobs, Tu viRac ambobs, rom es aris xelovneba,
danan citirebis SemTxvevebSi, rogorc xdeba is aris kidec xelovneba22.
Tundac piter grinueis multimediur namu-
SevrebSi renesansuli Tu barokos mxatvro- `romantikuli konceptualizmi~ _
bis Temebze. mag., misi cifruli instalacia konceptualuri xelovneba sabWoTa
veronezes `qorwili kanaSi~ 2009 wels vene- istoriis bolo periodSi
ciaSi san jorjo majores eklesiis paladia-
1960-iani wlebis bolos sol liuitma
nur arqiteqturaSi warmoadgenda 50 wuTian
zustad gansazRvra ukve sruliad legitimi-
process, romelic moicavda xmovan nawils,
rebuli konceptualuri xelovnebis arsi:
suraTis calkeuli momentebis gadidebul
`konceptualuri xelovneba iqca gamaTavi-
fragmentebs, miniSnebebs kompoziciis ageba-
suflebel idead, romelic momdevno ormo-
ze, hyveboda istorias socialuri komunika-
ci wlis manZilze xelovnebis realuri sti-
ciebisa da kerZo saubrebis CanarTebiT. namu-
mulia... konceptualur xelovnebaSi idea anu
Sevari sruliad Tanamedrove dramas aCveneb-
koncefti namuSevris gansakuTrebiT mniSv-
da konkretuli renesansuli suraTis epoqisa
nelovani aspeqtia: roca xelovani mimarTavs
da istoriis gadakveTaze (sur. 5).
xelovnebis konceptualur formas, es niS-
rac Seexeba garegnulad sapirispiro gan-
navs, rom yvelanairi dagegmva da gadawyveti-
sazRvrebebs, rogoricaa artur dantos `xe-
lebebi winaswar gansazRvrulia da ganxor-
lovnebis dasasruli~, romelic gulisxmobs
cieleba mxolod formaluri saqmea. idea iq-
156

xelovnebis filosofiis kategoriaSi gadasv-


las da meore mxriv jozef koSutis `xelovne- ceva manqanad, romelic qmnis xelovnebas.~
bas filosofiis Semdeg,~ maTi sakvlevi sagani amgvarad, konceptualuri xelovnebis yve-
erTi da igivea, is xelovnebis funqcias exeba laze popularuli ganmartebiT is niSnavs xe-
da orive SemTxvevaSi cxadia vitgenStainis lovnebas, romelSic ganmsazRvreli ideaa da
`filosofiuri gamokvlevebis~ gavlena, ker- ukana planze inacvlebs Tu ra mediumiTa da
Zod mniSvneloba–funqciis mimarTebaSi: `si- rogori proceduriT Sedgeba am konceftis
tyva `mniSvnelobis~ moxmarebis SemTxvevaTa vizualizacia. boris groisis azriT koncep-
didi klasisTvis (TumcaRa ara misi gamoyene- tualuri xelovnebis ufro farTo gageba
bis yvela SemTxveveisTvis) es sityva SeiZleba gulisxmobs nebismier mcdelobas gaemijnos
ase ganimartos: sityvis mniSvneloba aris misi xelovnebis nimuSebis, rogorc materialuri
gamoyeneba enaSi~21. jozef koSuti xelovnebis obieqtebis keTebas, romlebic gankuTvnilia
funqciis Tu bunebis gansazRvrisas im analo- Wvretisa da esTetikuri SefasebisaTvis da
giis gaTvaliswinebiT, rac xelovnebaSi xde- gadavides im pirobebis gamovlenasa da for-
ba xelovnebis enad arsebobisas, ambobs, rom mirebaze, romlebic karnaxobs xelovnebis
`xelovnebis nimuSi aris erTgvari ganacxadi nimuSebis aRqmas mayureblis mier, mxatvris
warmodgenili xelovnebis konteqstSi ro- mier maTi Seqmnis proceduras, mis urTier-
gorc komentari xelovnebaze;~ uSvebs am gana- Tqmedebas garemomcveli samyaros elemeteb-
cxadTa ufro Rrma versiebis warmodgenasac, Tan, maT droebiT statuss da a.S.23. aqve groi-
sadac xelovnebis nimuSebi analitikur ga- si saubrobs im ucnaur sityvaT-SeTanxmeba-
nacxadebs warmoadgenen, romlebic sakuTar 22
«If someone calls it art, it’s art.“Donald Judd _ Joseph Ko-
konteqstSi ganxilvisas ar gvawvdian aranair suth. Art After Philosophy, 1969, Reprinted in Peter Osborne,
Conceptual Art: Themes and movements, London, 2002.
21
l. vitgenStaini, filosofiuri gamokvlevebi., 23
Б. Гройс, Московский романтический концептуализм,
Tb., 2003, gv. 57. А-Я, 1979, № 1, 3-11.
xaTuna xabuliani

ze, rogoricaa `romantikuli konceptua- Jdenka badovinaCis iniciativiT, 2007 wels


lizmi~ da romelic aq qvesaTaurad aris ga- moewyo konferencia aRmosavleT evropis
motanili. werili `moskovis konceptualiz- konceptualuri xelovnebis Temaze, sadac
mi~ 1979 wels daibeWda da ganixilavs im ganixileboda aRmosavleT evropis koncep-
droisTvis sabWoTa pirobebSi oficialuri tualuri xelovnebis istoriis gansazRvris
xelovnebis sapirispiro xasiaTis mxatvrul saWiroeba, maSin rodesac dasavleT evropu-
tendencias, rogorc sruliad gansxvavebuls li da amerikuli versia ukve sistematizire-
inglissa da amerikaSi ganviTarebuli kon- buli iyo. aq iyo msjeloba imaze Tu ras niS-
ceptualuri xelovnebisagan. rodesac sau- navda realurad es termini aRniSnul geo-
baria Tanamedrove xelovnebis tendencieb- grafiul nawilSi da msgavsi gamocdilebis
ze, romlebic sabWoTa pirobebSi an am piro- mqone ruseTsa Tu laTinur amerikaSi im so-
bebis dasrulebis Semdeg warmoiSva, yovelT- ciopolitikuri konteqstis analiziT, ro-
vis dgeba maTi interpretacia-analizisa da melmac es fenomeni warmoSva. ra Tqma unda, aq
sakvlevi meTodis sakiTxi. calkeul SemTxve- unda ganexilaT termini `konceptualuri xe-
vaSi gansakuTrebul koncefciaze agebuli lovneba~ misi fundamenturi mniSvnelobiT
meTodi Tu gamodgeba, radgan erT SemTxveva- _ im cnebebis farglebSi, romlebSic is gani-
Si gamoyenebuli midgoma savsebiT SesaZlebe- xileboda dasavlur TeoriebSi da rogori
lia sruliad uZluri aRmoCndes sxva situ- formulireba xdeboda gansxvavebul sivr-
aciisaTvis. mocemul SemTxvevaSi groiss Se- ceebSi. erT-erT mTavar niSnad dasaxelda
moaqvs misive TqmiT, sruliad warmoudgen- gansxvaveba individualizmsa da koleqti-
eli termini rogoricaa `romantikuli kon- vizms Soris, romelic gansakuTrebiT gamo-
ceptualizmi,~ radgan misive TqmiT, im peri- kveTili dasavleTsa da aRmosvaleTs Soris

157
odis moskoveli mxatvrebis erTi nawilis aq- civi omis dros iyo. lublianis konferen-
tivobas sxvagvarad ubralod ver gansazRv- ciis mizani zustad im meTodologiis gan-
ravda. SeiZleba sabWoTa mxatvrebis mier sazRvra iyo, romliTac gasagebi gaxdeboda
Seqmnili konceptualuri xelovneba axlos aRmosavleT evropis konceptualuri xelov-
yofiliyo dasavlursa Tu amerikul nimuSeb- neba diskursiuli sistemis ganviTarebiTa
Tan, magram gansxvaveba mainc didi iyo. Tu Tu saWiro meTodologiis artikulirebiT25.
dasavlur-amerikul versiaSi win modioda gamomsvlelTa Soris boris groisic iyo, ro-
mecnieruli eqsperimentis eqsplicituroba, melic bunebrivia, kvlav daubrunda mosko-
sadac xiluli xdeboda Cveni SemecnebiTi vis konceptualizmis Temas, romelic ruse-
unaris sazRvrebi da Tvisebebi, ruseTSi jer Tis did qalaqebSi mniSvnelovan movlenad
kidev cocxali iyo koleqtiuri sulis er- iqca stalinis sikvdilis Semdeg aRmocene-
Tianoba da mistikuri gamocdileba iseve Ta- bul erTgvar neo-modernistul scenaze da
visTavad arsebuli iyo masSi, rogorc mec- detalurad ganmarta `romantikuli koncep-
nieruli24. es erTgvarad ucnauri nazavi ra- tualizmis~ miseuli gansazRvreba. aRniSnul
cionaluri midgomisa specifikur `lirizm- periodSi mravali artisti iqca sajaro per-
Tan~ SesaZlebels xdida im sakmaod rTul sonad, romlebic erTgvar romantiul rwme-
fenomens, rogoric konceptualuri xelov- nas atarebdnen xelovnebis Zalis, artistu-
neba iyo sabWoTa realobis pirobebsa da re- li individualobasa da subieqturobasTan
Jimis daSlis wlebSic. lublianis Moderna mimarTebaSi, roca `didwilad imeorebdnen
Galerija-is iniciativiT daiwyo aRmosavleT rusul modernistul xelovnebasa Tu meoce
evropis neo-avangardist mxatvarTa 1990 saukunis dasavlur xelovnebas. aq problema
wlidan Seqmnili namuSevrebis koleqciis iyo daSoreba ganacxadsa da faqts Soris,
Segroveba. amave galereaSi misi direqtoris
25
Conceptual Art and Eastern Europe: Part I, e­flux journal #40
24
Ibid С december, 2012.
xaTuna xabuliani

roca amavdroulad neo-modernistuli gana- konceptualuri. garda amisa, mniSvnelovani


cxadebi ukve moZvelebulad gamoiyurebo- maxasiaTebeli iyo am periodisTvis cenzu-
da... moskovis konceptualuri wre ar miisw- ris ukve erTgvarad `formaluri~ xasiaTi
rafvoda oficialuri xelovnebis kritiku- Tundac stalinis represiul drosTan Seda-
li refleqsiisadmi- oficialuri xelovneba rebiT. marTalia, rom araoficialuri xe-
ukve warsuli iyo da aRar Seadgenda disku- lovneba izolirebuli iyo im TvalsazrisiT,
siis sagans. ufro metic, is ikvlevda erTg- rom ar ifineboda da ar qveyndeboda, magram
var van gogis kompleqss: paradgimatuli xe- yvelam icoda artisti-disidentebis Sesaxeb,
lovanis figuras, rogorc mebrZoli da tan- romelTa SemTxvevaSi akrZalva erTgvari
juli individisa~ 26. groisis azriT aq gada- reklamis rolsac asrulebda: `xalxi yidu-
mwyveti gavlena franguli struqturaliz- lobda maT namuSevrebs da midioda maT stu-
midan ufro modioda, vidre ingliseli ling- diebSi. magaliTad, Tu mixvidodiT kabakovis
vistebisagan da rusuli formalizmisgan, studiaSi, iq mTel politikur bomonds na-
sadac yvelaferi cneba da ena iyo, moZravi xavdiT, politbiuros wevrebis colebisa da
sistemis SigniT. araferi iyo wmindad indivi- qaliSvilebis CaTvliT. Tu 1960 da 1970 wle-
dualuri da subieqturi; da adamianebic iq- bis araoficialur scenis SigniT moxvdebo-
ceodnen sakuTari warmodgenebis mixedviT diT, iseTi grZnoba gqondaT, rom es yvelgan
sakiTxze, Tu ras niSnavda yofiliyavi kon- iyo~27. Tumca, sajaro debatebi, rasakvirve-
lia ar arsebobda, xolo am mxatvrebis namu-
ceptualuri xelovani. isini Seudgnen tra-
Sevrebi iyideboda da `isini erTdroulad
diciuli neo-modernistuli, neo-romatiu-
privilegirebuliebi iyvnen da araprivile-
li artistuli ganacxadebis kritikas. aq iyo
girebulebic. es Zalian orazrovani situa-
erTgvari analogi 1960-iani wlebis dasav-
158

cia iyo~28. konferenciaze aRiniSna, rom slo-


lur moZraobebTan, magaliTad, rogoric iyo
veniuri jgufis `OHO~-s mimarTebaSic gamo-
konceptualizmi xelovneba&ena kriteriu-
yenebuli iyo `romantikul konceptualizm-
mebiT. ra Tqma unda, es garkveul konteqst-
Tan~ axlos mdgomi termini _ `transcenden-
Tan mimarTebaSi iyo marTali. iseve rogorc
turi konceptualizmi~. zogadad termini
marsel brotersisa da hans haakes rogorc
`konceptualizmis~ etimologiis gaazre-
konceptualuri artistebis SemTxvevaSi
bisTvis amave konferenciis monawile Carlz
institucionaluri kritikisa da subieqtu-
harisonma terminis gansmazRvreli gamoyene-
robis kritikis `pirvel safexurze.~ Semdgom
ba sol levitis mier 1967 wels gamoqveyne-
msjelobaSi naTqvamia, rom isini am paradig-
bul werilSi dainaxa saTauriT `paragrafebi
maSi jdebodnen mxolod bundovani azriT:
konceptualur xelovnebaze~ da mniSvnelo-
xelovnebisa da socialuri pirobebis gaaz-
vani iyo is konteqstic, sadac es teqsti dai-
rebiT lingvisturi qmedebebis analogiu-
beWda. es iyo Jurnali „ARTFORUM,“ _ hari-
rad; kritikuli, TiTqmis cinikuri argumen-
sonis TqmiT `modernistuli biblia,~ rom-
tebis gamoyenebiT; da TavianT artistul
lis mocemul zafxulis nomerSi sol levi-
praqtikaSi oficialuri `maRali~ kulturis
tis xsenebuli teqstis garda iyo amerikuli
uaryofiT. groisis daskvniT 1960-1970-iani
minimalizmis mimoxilva, pol morisonis ko-
wlebis zogierTi rusi artisti Sesabamisi
mentari skulpturaze, robert smiTsonis na-
iyo am ZiriTadi paradigmisa da Teoriuli
CarCosTvis konceptualur Tu naxevrad 27
Ibid
-konceptualur xelovnebaSi moqmedebis „People bought their works and visited their ateliers. For example,
if you went to Kabakov’s studio, you could find the whole
strategiisas. miuxedavad yvelafrisa es xe- political beau monde, the wives and daughters of the Politburo
lovneba SeiZleboda gangvexila rogorc members included. If you were inside the 1960s and 1970s
unofficial art scene, you had the feeling that it was everywhere.“
26
Ibid 28
Ibid.
xaTuna xabuliani

muSevari da aseve maikl fraidis ese `arti da KHATUNA KHABULIANI


sagnobrioba~29, romelSic gamoCnda, rom mo- Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
dernistul meinstrimSi winaaRmdegoba arse-
bobda: `fraidis `arti da sagnobrioba~ iyo
mcdeloba gaemarTlebina minimalizmis Tu A B O U T C O N T E M PO R A R Y A R T
`literalizmis~ mzardi nakadi da daecva A N D T H E Q U A L I T Y O F A R T W O R KS
erTgvari grinbergiseuli modernizmi _ da- Part 2
fuZnebuli xarisxis, wamierobis da gamocdi-
lebis niSnebze im artis sawinaaRmdegod, ro- Su m m ary
melic konteqsts ganixilavda~30. cxadia, rom
konceptualuri xelovneba aRmosavleT ev- In Part 2 (Part 1 was published in ACADEMIA #2.
ropasa da ruseTis art scenisgan sruliad 2011) the philosophical interpretations of art and
gansxvavebul konteqstebSi viTardeboda, _ some influential concepts are discussed, displaying the
orive SemTxvevaSi modernizmTan mimarTeba- complexity of contemporary artistic issues. One of the
Si moqmedebda, romlis gamocdilebac aseve most important theses about the end of artis unfolded
gansxvavebuli iyo TiToeul SemTxvevaSi. sa- differently in the works by Arthur Danto and Hans
bWoTa periodis kulturuli procesebis Belting, but both found their origins in Hegel’s aesthetic
centrs, rasakvirvelia ruseTis didi qa- judgment, namely the statement that Art, considered in
laqebi warmoadgenda, Tumca saxelovnebo aq- its highest vocation, is and remains for us a thing of the
tivoba yofili respublikebis dedaqalaqeb- past.The picture-object and the readymade defined the
Sic xdeboda, romelTa analizi kidev ufro history of art whose central subject became the nature
rTuldeba lokaluri konteqstebis gaTva-

159
of art itself; and nobody opposes that there is no more
liswinebiT da kompleqsur kvlevas iTxovs.
conceptual connection between art and aesthetics except
the cases when this kind of connection is presented as
a citation. The idea of the art work became the most
important aspect of art and “..it means that all the
planning and decisions are made beforehand and the
execution is a perfunctory affair. The idea becomes the
machine that makes the art” (Sol Lewitt). Conceptual
art with its Art&Language criteria was interpreted as
an art after philosophy, and its later version in Soviet
and post-Soviet arthas required special methodology as
it obtained different contents, even in cases when its
visual appearance was similar to the art produced by the
American or Western art scene.

29
M. lFried, `Art and Objecthood“, Artforum, #5, June 1967,
p. 12-23.
30
Fried’s `Art and Objecthood“ was an attempt to stem what he
saw as the incoming tide of minimalism, or `literalism“ as he
called it, and to defend a kind of Greenbergian modernism _
based on the notion of quality, instantaneity, and experience _
against art which took context into consideration. Conceptual Art
and Eastern Europe: Part I, e­flux journal #40, С december, 2012.
xaTuna xabuliani

1. dadas pirveli saerTaSoriso gamofena.


oto burCardis galerea. `xelovneba
mokvda _ gaumarjos tatlinis axal
manqanur xelovnebas~, berlini, 1920 w.
“F irst l n t ern at ion al D ada F air”. D r O t t o
160

B u rchard’ s A rt G al l ery . B erl in , 1920: “A rt is dead


—L on g l ive t he n ew m achin e art of T at l in ”

2. devid ridis instalaciis fragmenti 3. leonardo da vinCi. madona mixakiT


kadriT hiCkokis filmidan (fragmenti), 1478-1480 ww.
`Tavbrusxveva~ artur dantos wignis _ L eon ardo da V in ci. T he M adon n a of t he
A f t er t he E n d of A rt garekanze C arn at ion (F ragm en t ), 148–17 480
D av id R eed’ s “ F rag m en t of an I n st al l at ion ” w it h a
film still from Alfred Hitchcock’s “Vertigo” on the
cov er of A rt hu r C . D an t o’ s b ook: ‘ T he E n d of A rt ’
xaTuna xabuliani

4. eduard mane. bari `foli-berJerSi~, 1882 w.


E dou ard M an et . A B ar at t he “F ol ies- B ergè re”, 1882

161

5. piter grinuei. veronezes qorwili kanaSi, multimedia instalacia,


san jorjo majore, venecia, 2009 w.
Pet er G reen aw ay . V eron ese’ s T he W eddin g at C an a, M u l t im edia I n st al l at ion ,
San G iorgi o M aggi ore, V en ice, 2009
mzia CixraZe deba socialuri TematikiT sazrdoobda. aR-
giorgi CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis
niSnul mxatvrTa Soris iyvnen jeqson poloki,
istoriisa da ZeglTa dacvis kvlevis mark roTko, barnet niumani da sxvebi.
erovnuli centri Tanamerdove dasavluri xelovneba gan-
manaTleblobis periodidan ganviTarebuli
istoriuli movlenebis kvaldakval Camoya-
libda. xolo XIX saukunis bolos Tanamedro-
ve xelovnebis maxasiaTeblebis formirebac
ukan istoriisken: xelovnebis daiwyo. XIX-XX saukuneebis mijnaze gamoikveTa
axali gza (1930-50-iani wlebis Tanamedrove xelovnebis mravali mimarTule-
amerikuli xelovneba) 1 ba. modernistulma xelovnebam Tavis wiaRSi
avangardi warmoSva. Tanamedrove dasavluri
amerikulma xelovnebam didi nabiji gadadga mxatvroba swrafad viTardeboda. aseTi in-
realisturidan abstraqtuli xelovnebis- tensiuri procesebi dasavlur xelovnebaSi
ken, rasac xeli Seuwyo sxvadasxva socialur- 1930-ian wlebamde gagrZelda, manamde, sanam
ma Tu politikur-istoriulma pirobebma da dasavluri Tanamedrove xelovnebis centri
imavdroulad, xelovnebis kritikosebisa da evropidan amerikaSi gadainacvlebda. aseT
Teoretikosebis mier abstraqtuli mxatv- cvlilebas ki politikurma viTarebam Seuwyo
robis mxardaWeram. xeli _ faSizmis aCrdilis gamoCenam evropaSi
1929 wlidan amerikis SeerTebul Stateb- da, Semdgom, meore msoflio omis dawyebam.
Si mZime ekonomikuri krizisis xana daiwyo. rogori iyo amerikuli xelovneba 1930-ian
sazogadoeba, maT Soris mxatvrebic, iZule- wlebamde? XIX saukunis daswyisSi amerikuli
162

buli iyo fizikuri gadarCenisaTvis ebrZola. xelovneba akademisturia da is adgilobrivi,


ekonomikurma siduxWirem SemoqmedTa udide- tradiciuli xelovnebisken ixreba, rasac XX
si nawilis garkveuli politikuri ganwyoba saukunis dasawyisidan evropuli modernistu-
ganapiroba da Sesabamisad, bevrma maTganma li xelovnebis sxvadasxva mimdinareobis ele-
daiwyo fiqri arakapitalistur samyaroze, mentebi erwymis. im mxatvarTa Soris, romlebic
sadac SesaZlebeli iqneboda socialurad sa- adgilobriv, tradiciul xelovnebas aviTa-
marTliani sazogadoeba ganviTarebuliyo. am rebdnen, iyvnen jon sloani, jorj laksi, eve-
dros amerikel mxatvarTa umravlesoba so- reT Sini, uiliam glekensi, jorj belou. maT
cialistur ideebs aRiarebda. isini komunis- xelovnebas zogjer `adgilobriv modernizm-
turi ideologiiT ikvebebodnen da bevri maT- sac” (Vernacular Modernism) uwodeben. 1920-1930-
gani komunisturi partiis wevric iyo. es Seexo ian wlebSi ki amerikul realistur mxatvroba-
momavalSi cnobil mxatvrebsac, e.w. ameriku- Si `regionaluri stili” viTardeba, sadac Zi-
li abstraqcionizmis fuZemdeblebs, romel- riTadad, agraruli Temebi iyo win wamoweuli.
Ta Semoqmedeba figuratiuli mxatvrobidan am mxatvruli mimdinareobis warmomadgenlebi
iRebs saTaves. 1930-ian wlebSi maTi Semoqme- iyvnen: Tomas benToni, jon kari da grant vudi.
1
am statiisaTvis ganxorcielebul kvlevas nawilo- isini mimarTavdnen ra agrarul Tematikas, aaq-
briv mxars uWerda universitetis pedagogTa globa- tiurebdnen socialur Temebs. maTTvis mniSv-
luri sagranto programa, romelic dafinansebuli nelovani iyo XIX saukunis tradiciebTan kavSi-
da adminstrirebulia Ria sazogadoebis institutis
mier. statiaSi gamoTqmuli azrebi ekuTvnis avtors ri, `naivuri” da `xalxuri” xelovneba.
da uciloblad ar gamoxatavs Ria sazogadoebis in- 1930-iani wlebidan amerikul xelovnebaSi
stitutis Sexedulebebs. meqsikuri monumenturi mxatvrobis gavlena ga-
Research for this article was supported in part by the Global Fac- moikveTa. 1870-iani wlebis bolos, meqsikis diq-
ulty Grants Program, which is funded and administrated by the
tatoruli mmarTveloba Seicvala nacionalis-
Open Society Institute (OSI). The opinions expressed herein are
the author’s own and do not necessarily express the views of OSI. turi mTavrobiT, romelsac porfirio diazi
mzia CixraZe

xelmZRvanelobda. xolo 1920-1924 wlebSi meq- formeba daukveTa. jon roqfeleris meuRle,
sikis xelisuflebaSi movida alvaro obrego- ebi eldrisi xelovnebis didi moyvaruli iyo.
ni, romelic xelovnebas didad wyalobda. misi is niu iorkis `modern arT muzeumis” (MoMa)
da ganaTlebis ministris xose vaskonCelosis erT-erTi damaarsebeli gaxldaT. ebi rive-
xelSewyobiT daiwyo e.w. `meqsikuri xelovnebis ras namuSevrebis koleqciasac agrovebda.
renesansi.” vaskonCeloss da diazs sjerodaT, swored misi inicativiT miiwvies rivera roq-
rom xelovnebis meSveobiT SeZlebdnen xalxis feleris centris gasaformeblad. mas RCA-
masebis ganaTlebas. meqsikaSi gamoCdnen socia- s (amerikis radio korporacia 1988 wlamde)
listuri da komunisturi ideebiT gatacebuli Senobis foieSi cxra freska unda daexata.
mxatvrebi, maT Soris iyvnen diego maria rivera, riveram muSaoba 1933 wlis martSi daiwyo
xose klement orozko da devid alfaro sikie- da Seasrula kompozicia `kaci gzajvaredin-
rosi. isini Zalian male amerikel xelovanTa sa- ze.” freska asaxavda mSromel adamians, ro-
Tayvanebel mxatvrebad iqcnen. melic imedis TvaliT gahyurebda momavls.
meqsikeli monumentalisti mxatvrebis xe- aprilSi riveram kompoziciaSi leninis Tavi
lovneba erovnul socialur realizms warmoad- Caxata, rasac adgilobriv presaSi didi aJio-
genda. masSi ikiTxeboda pre-espanuri xelovnebis taJi mohyva. mxatvars roqfeleris vaJma, nel-
niSnebi. Tematurad maT namuSevrebSi adgilob- sonma werili miswera, sadac mas panodan leni-
rivi meqsikeli gmirebisa da xalxis cxovreba iyo nis portretis amoRebas sTxovda:
asaxuli. garda adgilobrivi meqsikuri mxatvru- `vadevneb ra Tvals amaRelvebel freska-
li tradiciisa, monumenturi kedlis mxatvroba ze muSaobis mimdinareobas, SevamCnie, rom uax-
gazavebuli iyo italiuri renesansis, neoklasi- les nawilSi leninis portreti CagisvamT.
cizmis, kubizmis, eqspresionizmis, postimpre- es nawili lamazadaa daxatuli, magram

163
sionizmisa Tu surealizmis niSnebiT. es mxatv- meCveneba, rom am ferskaSi gamoCenili misi
ruli nazavi ki arsobrivad marqsisa da leninis portreti Cveni xalxis umravlesobas gaanaw-
politikur ideologias efuZneboda. yenebs... Zalian ar momwons, rom miwevs Txov-
meqsikaSi monumenturi kedlis mxatvrobis na, SecvaloT is saxe, sadac leninis Tavia
programas saxelmwifo afinansebda. es progra- warmodgenili”2.
ma 1921 wels daiwyo. manamde ki, 1919 wels rive- am werilis pasuxad riveram leninis gver-
ram da sikierosma meqsikuri xelovnebis soci- diT sakuTari avtoportreti Caxata. mxatvar-
aluri xelovnebis mimdinareobad Camoyalibe- ma gadawyvita misi mxridan garkveul kompro-
ba ganizraxes. male rivera italiaSi gaemgzavra misze wasuliyo da kompoziciaSi amerikeli
saswavleblad. 1921 wels is dabrunda samSob- gmirebis gamosaxuleba daematebina. `kompo-
loSi da monumenturi mxatvrobis saxelmwifo ziciis damaxinjebas mirCevnia, mTeli kompo-
programaSi miiRo monawileoba. 1922 wels rive- ziciis ganadgureba”3, Tqva man da, marTlac, 9
ra komunisturi partiis wevric gaxda. maiss freska gadaRebes, xolo 1934 wlis 10-11
sikierosis, riveras da orozkos (maT Tebervals namuSevari mTlianad gaanadgures.
`did sameulsac~ uwodebdnen) xelovneba re- am skandalis Sedegad rivera memarcxene
voluciuri TemebiT da realisturi stiliT amerikeli mxatvrebis gmirad iqca. es mxatv-
gamoirCeoda. 1930-iani wlebidan meqsikele- rebi riveras da meqsikeli komunisti mxatvre-
bis SemoqmedebiT amerikeli mxatvrebic dain- bis xelovnebis did gavlenas ganicdidnen da,
teresdnen. am periodSi zemoT dasaxelebuli imavdroulad, maTi politikuri Sexedulebe-
samive mxatvari dakveTas iRebs amerikaSi da biTac ikvebebodnen.
swored aqedan iwyeba meqsikuri monumenturi 2
H. Foster, R Krauss, Y-A. Bois, B. H.D. Buchloh, Art Since 1900,
xelovnebis gavlena amerikul mxatvrobaze. Modernism, Antimodernism, Postmodernism, 2004, t. I, gv. 258.
1932 wlis oqtomberSi roqfeleris oja- 3
H. Foster, R. Krauss, Y-A. Bois, B. H.D. Buchloh, Art Since
1900, Modernism, Antimodernism, Postmodernism, 2004, t. I,
xma diego riveras roqfeleris centris ga- gv. 258.
mzia CixraZe

rogorc ukve aRvniSne, 1929 wlidan ameri- nebs did qalaqSi, metropolisSi gaucxoebis,
kaSi, mZime ekonomikuri krizisis Sedegad, didi Caketilobis, komunikaciis problemas. qa-
depresiis xana daiwyo. amerikis axali mTavro- laqis aCqarebuli tempi, urbanizmis zewola
ba ruzveltis meTaurobiT am krizisTan gamk- didia adamianebze, amitom isini erTmaneTis-
lavebas cdilobda. mTavrobam socialuri ke- gan TiTqos gaTiSulni arian. metroSi mata-
TildReobis programebi, maT Soris, mxatvar- reblis momlodine figurebi boZebs amofare-
Ta samuSao programa SeimuSava. 1935-1943 wleb- bian, TiTqos erTmaneTs emalebian. isinic ki,
Si mxatvarebis didi umavlesoba xelovnebis vinc wina planzea gamosaxuli, erTmaneTisgan
federalur programaSi CaerTo. aRniSnuli gancalkevebulad dganan, maT Soris kavSiri
programa sazogadoebrivi, institucionalu- ar arsebobs. mxatvari mimarTavs minimumamde
ri Senobebis monumenturi freskebiTa da pa- dayvanil gamomsaxvelobiT enas, gamosaxavs
noebiT gaformebas gulisxmobda. am periodSi ra sifrifana, gacrecil formebs, figura-
amerikuli mxatvrobis erTiani stili ar arse- Ta brtyel zedapirebs, sivrce TiTqmis nive-
bobda, Tumc umetesi namuSevrebi realisturi, lirebulia, ferTa moyviTalo-moyavisfro
zogjer naturalisturic ki iyo. erTi ram cxa- gama limitirebuli. aq ukve Cans mxatvris sw-
dia _ xelovnebis federaluri proeqti miz- rafva abstragirebisaken. misi gamosaxule-
nad isaxavda amerikuli Temebis win wamowevas, bebi TiTqos ukve ganwirulni arian `gaqro-
istoriis gandidebas, amerikeli xalxis Sro- bisTvis”, rac mis Semdgomdroindel namuSev-
misa da industrializaciis procesis gamosax- rebSi ganxorcieldeba.
vas... imavdroulad, `federaluri proeqti an-
jeqson poloki 1934 wels Sesrulebul
ti-modernistuli iyo”4. freskebi, romelic am
`bambis mkrefavebSi” (sur. 2) Sromis Temas war-
proeqtis farglebSi sruldeboda, naratiul
moadgens. mxatvari aCvenebs, Tu rogor aris
xasiaTs atarebda, maT cxadad unda gamoexataT
164

amerikuli agraruli sazogadoeba CarTuli


qveyanaSi arsebul krizisTan da didi qalaqis
momavlis SenebaSi. imavdroulad, xazgasmulia
gaucxoebul yofasTan erTad, amerikis moqa-
aseTi Sromis simZimec. suraTi miles namuSev-
laqe, romelic ruzveltis axal proeqtSi iyo
rebs (kerZod, mis `mTesavs”) mogvagonebs (sur.
Cabmuli da axal samyaros aSenebda5.
3). anu polokis am namuSevarSi Cans figura-
zemoT aRniSnuli federaluri programis
tiuli ferweris gavlena. Sesrulebis manera
farglebSi moqmedebda dazguri mxatvrobis
eqsperiulia, monasmi swrafi da energiuli,
seqciac. es ganayofi mxatvrobis saerTo pro-
ferTa gama naTeli _ mooqrosfro-yavisfe-
gramisgan imiT gamoirCeoda, rom iq abstraq-
ri. figurebi ganzogadebulia, magram jer ki-
tuli xelovnebis propaganda mimdinareobda.
dev realisturi. sasuraTo sivrcis gamosaxva
seqcias xelmZRvanelobda abstraqcionisti
mxatvari barjin dileri. amerikuli abstraq- mniSvnelovan rols TamaSobs kompoziciur
tuli eqspresionistebis, momavalSi kargad agebaSi, romelic siRrmeSi viTardeba. es si-
cnobili mxatvrebis, umetesobac am seqciaSi vrce polokis Semdgomdroindel namuSev-
moRvaweobda (poloki, kuningi, roTko da sxve- rebSi minimumamde dadis da is sibrtyed gar-
bi). am SemoqmedTa 1930-iani wlebis namuSevre- daiqmneba. Tumc mis gviandel namuSevrebSic
bi gansxvavdeba maT mier mogvianebiT Sesru- ki arasodesaa sruli sibrtyobrivoba. po-
lebuli tiloebisgan. loki mogvianebiT iyenebda ra uzarmazar ti-
mark roTko 1930-ian wlebSi qmnis Tavis loebs, maT ar gruntavda, Sesabamisad, roca
cnobil namuSevars `metro” (sur. 1). aq wamo- igi maTze (industriul) saRebavebs Rvrida,
weulia urbanuli Tematika, mxatvari gvaCve- isini tiloSi iJRinTeboda da ukan gadioda,
rac, Sesabamisad, siRrmes, gamWolobas da sa-
4
Jonathan Harris, Modernism and Culture in the USA, 1930- Rebavis fenebisagan Semdgar mcired sivrces
1960, Modernism in Dispute, 1991, gv. 17.
qmnida. mxatvari adebda ra saRebavze sxva sa-
5
es niSnebi imdroindel amerikul monumentur mxatv-
robas sabWoTa socialistur realizmTan aaxlovebda. Rebavis fenebs, `obobas qseliviT” xlarTav-
mzia CixraZe

da ferTa naRvars. am erTmaneTze dadebuli bistur, zogjer abstraqtul, ise realistur


ferebiT `Txel”, magram mainc sivrces qmnida. namuSevrebsac. magaliTad, misi `avtoport-
magram es ferebi imdenadaa erTmaneTSi Cazr- reti”, romelic 1937 welsaa Sesrulebuli,
dili da CaRvrili, rom mTliani kompozicia, mxatvris saxis realisturad warmodgeniT
garkveuli manZilidan mainc, erTgvarovan da figuris TiTqmis kubisturi gamosaxule-
sibrtyed aRiqmeba (sur. 4). biT xasiaTdeba (sur. 8). realisturad damuS-
polokis 1934-38 wlebSi Sesrulebuli avebuli saxis nakvTebi, figuris feradovan,
namuSevari _ `kompozicia figurebiTa da ganzogadebul, gamartivebul formebTan da
droSebiT” (sur. 5) win gadadgmuli nabijia lokalur ferebTanaa Sexamebuli. sivrce mi-
abstraqtulobisken. feradovani laqebis mo- nimumamdea dayvanili da sibrtyobrivobisken
nacvleobiT Seqmnili es kompozicia abstraq- swrafvac aSkaradaa gamoxatuli.
tulobamdea miyvanili, Tumca dakvirvebisas 1930-ian-1950-ian wlebSi amerikuli xe-
jer kidev amoicnoba figurebis da droSebis lovneba mniSvnelovnad ganviTarda. man na-
formebi. lokaluri, JReradi ferebis, ener- biji gadadga SedarebiT Caketili, sakuTar
giuli monasmebis monacvleoba kompoziciis istoriasa da kulturaze orientirebuli, an-
eqspresiul gamomsaxvelobas qmnis. timodernistuli mxatvrobidan ufro gaxsni-
vilem de kuningi 1930-ian wlebSi asrulebs li, evropul xelovnebasTan integrirebuli,
rogorc kubistur, abstraqtul, ise figura- ganviTarebaze orientirebuli, modernistu-
tiul namuSevrebs. 1938 welsaa Sesrulebuli li xelovnebisa da kulturisken. mxatvruli
misi `ori mdgomare kaci” (sur. 6). kompozicia TavsazrisiT imdroindel amerikul mxatvro-
pikasos figuratiul namuSevrebs mogvagonebs baSi gamoixata abstraqtuli xelovnebisken
(`mjdomare arlekini”, sur. 7). am ori mamaka- swrafva. mxatvruli ganviTarebis gza, rome-

165
cis figuris gamosaxuleba TiTqmis gamqralia, lic amerikulma xelovnebam am periodSi ganv-
Sezrdilia fonTan, magram saxeebi realistu- lo kargad aisaxa amerikuli tipis mxatvrobis
radaa dawerili. gamomsaxvelobis mTavari ele- warmomdgenel, abstraqcionist mxatvarTa
menti Tvalebia, romlebic arabunebrivadaa SemoqmedebaSi (mag., jeqson poloki, mark roT-
gadidebuli da SiSs, SeSfoTebas gamosaxavs. ko). maT TavinTi xelovneba realisturidan
figurebi erTmaneTisgan gancalkevebulia, abstraqtulamde ganaviTares, gaiares ra
maT Soris kavSiri dakargulia. xazi moZravi da 1930-50ian wlebSi amerikuli xelovnebis mier
denadia. mxatvari ZiriTadi kompoziciuri aq- ganvlili ganviTarebis yvela etapi: maTi rea-
centebis xazgasasmelad ganaTebas iyenebs. yve- listuri xelovneba, romelic adgilobriv
la es tendencia mis Semdgom namuSevrebSi vi- mxatvrul tradiciebs da meqsikuri monumen-
Tardeba. miuxedavd imisa, rom mxatvari Tavis turi xleovnebis did gavlenebs gamoxatav-
gviandel namuSevrebSi abstraqtulobisken da, Semdgom evropuli xelovnebis gavlene-
miiswrafis, realur gamosaxulebasTan kav- biTac jerdeba _ mag., surealizmis elemen-
Sirs arc maSin kargavs. misi gamomsaxvelobiTi tebiT. aRniSnuli mxatvrebis xelovnebaSi
ena icvleba, is feradovani laqebiTa da eqs- aSkarad aisaxeba evropuli fsiqo-analiziT
presiuli monasmebiT iwyebs metyvelebas, misi daintereseba. SemdgomSi maTi socialuri
xazi, feri aqtiuri, eqspresiuli, agresiulic Temebisadmi interesi da realisturi mxatv-
ki xdeba. magram mis abstraqtul tiloebSic ki roba modernistuli azrovnebiTa da antiko-
zogan figura amoikiTxeba, zogan raime sagani, munistur-antistalinuri ideebiT icvleba.
ufro xSirad ki misi gamomsaxvelobis mTavari socialistur-realisturi xelovneba, ro-
elementi Tvalebia _ gafarToebuli, eqspre- melic ukve saxelmwifos mier marTul mimdi-
siuli, umetesad SiSiT savse... nareobad aRiqmeboda, am mxatvarTa mier ua-
arSil gorki gamonakliss ar warmoadgen- ryofil iqna da maTi didi nawili (maT Soris,
da, isic 1930-ian wlebSi qmnida rogorc ku- roTkoca da polokic) antikomunistur ri-
mzia CixraZe

torikaSi CaerTo. mxatvrobaSi es abstaqtu- ri”, romelmac yvela damoukidebeli mxatvru-


li xelovnebis ganviTarebiT gamoixata, rac li gaerTianeba moicva.
civi omis erTgvar `kulturul xatad” iqca. sabWoTa xelovneba daupirispirda avan-
amerikuli abstaqtuli xelovneba ganasaxie- gardis `formalizms”. socialisturi rea-
rebs socialistur-komunisturi azrovnebis lizmi aRiarebda socialistur Sinaarss da
istoriul uaryofas, rac sruliad aSkarad realistur formas, romelsac unda aesaxa gmi-
gamoxatul mxatvrul formaSi _ abstraq- ruli warsuli, awmyo da momavali, rasac so-
ciaSi gansaxierdeba. cialisturi qveynis mSromelTa masebi qmnid-
sabWoTa kavSirSi mimdinare politikurma nen. socialisturi realizmisaTvis misabaZi
da mxatvrulma procesebma mniSvnelovanwi- gaxda `peredviJnikebis” xelovneba, romelic
lad ganapiroba amerikis xelovnebis ganviTa- me-19 saukunis rusuli xelovnebis mniSvnelo-
rebis gza. amerikis SemoqmedTa SemecnebaSi van mxatvrul mimdinareobas warmoadgenda.
momxdari ideologiuri cvlileba pirdapir es mimdinareoba formiT realisturi iyo da
kavSirSi iyo istoriul movlenebTan. es pro- erTgvarad propagandistul xasiaTs atareb-
cesebi ki Semdegnairad viTardeboda: da, rac srul SesabamisobaSi modioda sabWoTa
1932 wels sabWoTa kavSirSi komunistur- mmarTvelobis moTxovnasTan, SeeqmnaT sayo-
ma partiam sabolood aiRo xelSi xelovnebis velTao xelovneba `formiT realisturi da
ganviTarebis sadaveebi. 1910-1920-iani wlebSi SinaarsiT socialisturi”, romelic xalxTa
aq ganxorcielebuli avangarduli proeqti masebisTvis gasagebi iqneboda da gmirul war-
sazogadoebaze hegemonias gulisxmobda. am sulsa Tu sabWoTa sazogadoebis mier Senebad
proeqtis mixedviT xelovans unda gardaeqmna `naTel moavals” cxadad warmoaCenda.
cxovreba sakuTari kanonebisa da wesebis mi- politikurad marTvad socialistur
166

xedviT. avangardis warmomadgenlebis swrafva realizms propagandistuli xasiaTi hqonda.


xelisuflebisadmi da maTi grandiozuli pro- swored amitom warmoaCenda is saxelmwifos
eqti, SeecvalaT piriovneba da mTeli samyaro, gmirul warsuls, romelic xSirad gadaWarbe-
saSiSi gaxda sabWoTa saxelmwifosaTvis. bol- bulad paTetikuri iyo. sabWoTa sistemis mier
Sevikurma komunisturma partiam, stalinis arCeulma socialisturma realizmma avangar-
meTaurobiT, cxadad dainaxa es saSiSroeba da dis adgili daikava. Sesabamisad, sabWoTa qvey-
maleve mTels sabWoTa kavSirSi xelovnebis nis elitas, nacvlad avangardistebisa, axla
axali da erTad-erTi mimdinareobis `socia- socialisturi realisturi xelovnebis war-
listuri realizmis~ Camoyalibebisa da ganvi- momadgenlebi qmnidnen. xolo mravali avan-
Tarebis aucilebloba gamoacxada. es termini gardisti mxatvari iZulebuli iyo, sakuTari
stalinis gamogonebad iTvleba, romelic man sicocxlis sanacvlod, Tavisi SemoqmedebiTi
maqsim gorkisTan Sexvedris dros ixmara pir- kredo Seecvala. mxatvruli idealebis amg-
velad. Tumc manamde is ukve naxsenebia sabWo- varma uaryofam maTi `SemoqmedebiTi kvdoma~
Ta presaSi (magaliTad, 1932 wlis 25 marti _ gamoiwvia. msgavsi damokidebuleba mTels sa-
`literaturnaia gazeta”)6. bWoTa xelovnebaze vrceldeboda. socialis-
1932 wels 23 aprils moskovSi gamovida turi realizmis talRam saqarTveloc moic-
bolSevikuri komunisturi partiis cent- va. 1920-iani wlebis bolos da 1930-iani wlebis
raluri komitetis dadgenileba `literatu- daswyisSi socialisturi relizmis diqtatu-
rul-mxatvruli organizaciebis gadakeTebis ra, yvela sxva sabWoTa respublikis msgavsad,
Sesaxeb”. am dadgenilebiT uqmdeboda yvela qarTul xelovnebaSic damyarda.
Tavisufali mxatvruli gaerTianeba da iqmne- 1910-iani wlebis bolos mTels evropaSi
boda sayovelTao `sabWoTa mxatvarTa kavSi- globaluri politikuri cvlilebebi moxda
(I msoflio omi, oqtombris revolucia), saqarT-
6
H. Foster, R. Krauss, Y.A. Bois, B. H.D. Buchloh, Art Since 1900,
Modernism, Antimodernism, Postmodernism, 2004, t. I, gv. 260. veloc ar iyo gamonaklisi. socialur-sazoga-
mzia CixraZe

doebrivi formirebis da evoluciis logikuri da trockistebs Soris naprali Zalian gaizar-


procesi dairRva da man alogkuri mimarTuleba da. es dapirispireba meore msoflio omamde
miiRo. sabWoTa kavSiris politikur da kul- grZeldeboda. amerikaSi gaCndnen Zalebi, vinc
turul sivrceSi, romlis nawils 1921 wlidan akritikebda saxalxo fronts. Tumc amerikis
saqarTveloc warmoadgenda (is daipyres da iZu- komunisturi partia kvlav stalinur ruseTs
lebiT Seiyvanes ssrk-Si), sazogadoeba sabWoTa uWerda mxars. amerikel inteleqtualebSi ki
ideologiis mier Tavsmoxveuli stereotipu- didi iyo sabWoTa ruseTiTa da amerikis umoq-
li kliSeebis da ideebis tyveobaSi aRmoCnda. medo komunisturi partiiT ukmayofileba.
am axalma ideologiam xelovnebaSi absolu- zogierTma xelovnebis istorikosma da
turad sxva funqcia da mniSvneloba miiRo _ mxatvarma TavianTi damokidebuleba xelov-
is aRar asaxavda kulturuli ganviTarebis nebisa Tu ideologiis mimarT Secvala. ma-
adgilobriv, erovnul specifikas. `msoflm- galiTad, Sapirom uari Tqva Tavis adreul
xedvelobis diqtatura”, romelic yalbi sim- mosazrebebze abstraqtuli xelovnebis Se-
boloebisa da miTebisgan Sedgeboda, marTav- saxeb. Tu adre is abstraqtul xelovnebas
da sruliad sxvadasxva eTnikuri, religiuri formalisturad miiCnevda da gamoricxavda
da kulturul-tradiciuli maxasiaTeblebis mis kavSirs socialur garemosTan, axla is
mqone xalxebs7. xelovneba gaxda xalxTa masebis ukve aRiarebda, rom abstraqtuli xelovneba
marTvisa da ganaTlebis saukeTeso saSualeba. mWidro kavSirSia istoriul, sazogadoebriv
is Zlier ideologiur iaraRadac iqca. konteqstTan, romelSic is warmoiSva da Se-
1935 wels sabWoTa saxelmwifom sayovel- sabamisad, mas SeeZlo, aranakleb xelovnebis
Tao `saxalxo frontis” strategia SeimuSava, sxva mimarTulebebisa, mniSvnelovani roli
romelic gulisxmobda yvela mxatvruli Za- eTamaSa sazogadoebis ganviTarebaSi. faqtob-

167
lis faSizmis winaaRmdeg gaerTianebas. mso- rivad, aq Sapirom pirvelad scada `idealis-
flios mravali xelovani gamoexmaura am mo- tur formalizmsa” da socialistur relizms
wodebas. axalgazrda, mgznebare Semoqmedni da Soris kavSiris damyarebas. Sapiros statia,
inteleqtualebi Tanadgomas gamoxatavdnen sadac man uaryo Tavisi antiformalizmi, niu
`proletaruli” xelovnebisa da kulturis iorkis kolumbiis universitetis yovelkvar-
mimarT. Tumc iyvnen sxvebic, maT Soris, andre talur marqsistul broSuraSi `maqrsisT
bretoni, romlebic Tvlidnen, rom es iyo `sta- qvorTarli”-Si 1937 wels daibeWda.
linisturi xafangi”. andre bretoni akriti- am procesebSi mniSvnelovan rols Ta-
kebda sabWoTa kavSiris kulturis politikas, maSobda lev trockic, romelic meqsikaSi
romelic mxatvruli Tavisuflebis winaaRm- cxovrobda da iqidan cdilobda politika-
degi iyo. amis dasturad mas swored is dekreti ze zegavlenis moxdenas. 1938 wels meqsikaSi
mohyavda, romelic ssrk-Si yvela damoukide- Cavida andre bretoni. masTan Sexvedris Sem-
bel mxatvrul gaerTianebas krZalavda. deg trockim `partizan reviusTan” TanamSrm-
1936 wlis TebervalSi amerikis SeerTe- loba daiwyo. es iyo Jurnali, romelic didi
bul StatebSi, niu iorkSi Catarda `amerikel xnis ganmavlobaSi cdilobda trockis ke-
mxatvarTa pirveli kongresi”, romelic sayo- Tilganwyobis mopovebas. is ki mudmivad kri-
velTao saxalxo frontis gaSlas exmaurebo- tikul misazrebebs gamoTqvamda Jurnalis
da. am kongresze meier Sapirom waikiTxa Tavisi mimarT da urCevda mas mxari daeWira yvela
moxseneba `xelovnebis socialuri safuZveli~, im axalgazrda da imedismomcemi mxatvruli
moZraobisTvis, romelic stalinis winaaRm-
sadac is xelovnebaSi individualizms akriti-
deg brZolis iaraRad gamodgeboda. trockim
kebda da mas politikidan gaqcevas uwodebda.
Tavis werilSi `xelovneba da politika”, ro-
am kongresis Semdeg amerikaSi stalinistebsa
melic 1938 wlis agvisto-seqtembris `parti-
7
B. Groys, The Total Art of Stalinism, London, 2011, gv. 33-74. zan revius” gamocemebisTvis dawera, ambobda,
mzia CixraZe

rom `xelovneba SeiZleba gaxdes revoluciis gavlena iqonia mis amerikel kolegebze. gan-
Zlieri mokavSire...”8 sakuTrebiT ki mas Semdeg, rac matas gamofena
male man dawera manifesti `Tavisufali `surealizmis pirveli furclebi” moewyo da
revoluciuri xelovnebisken”, romelsac amas mohyva mxatvris mier Catarebuli praq-
trockis nacvlad rivera awerda xels. maT tikuli muSaobebi. is sami Tvis ganmavlobaSi
CaTvales, rom manifests ufro meti Zala eq- aswavlida e.w. suraTovan avtomatizms be-
neboda, Tu mas xels ara politikosi, aramed ziotes, poloks, modervils da sxvebs.
mxatvari moawerda. es dokumenti marqsizmi- bretoni aseve dainteresebuli iyo ar-
sa da froidizmis nazavs warmoadgenda. saer- Sil gorkis SemoqmedebiT. 1940-iani wle-
Tod, trockis didi zegavlena hqonda mxatv- bisTvis gorkim Tavis mxatvrobaSi `Jestur
rul samyaroze. misi mxatvruli arCevani ki niSnebs” saRebavis daRvenTeba daamata. 1948
meqsikur freskul mxatvrobasa da surea- wlisTvis, TviTmkvlelobamde cota xniT
lizmze Cerdeboda. adre, gorkim Seqmna tiloebi, romlebsac is
1961 wels klement grinbergi werda, surealisturs uwodebda, xolo abstarci-
rom `antistalinizmi”, met-naklebad daiw- onistebi ki Tvlidnen, rom am namuSevrebSi
yo, rogorc `trockizmi” da moZraoba _ `xe- gorki surealizmidan abstraqtul eqspre-
lovneba xelovnebisTvis”, xolo amis saSu- sionizmamde mivida (sur. 10).
alebiT gza gaexsna imas, rac Semdeg movida rogorc Cemi msjelobis dasawyisSi
xelovnebaSi”,9 anu saubaria evoluciaze rea- aRvniSne, amerikuli abstraqtuli eqspre-
listuri xelovnebidan abstraqtul eqspre- sionizmis Camoyalibebasa da ganviTarebi-
sionizmamde. saTvis, mraval obieqtur mizezTan erTad,
1939 wlis sabWoTa kavSir-germanias So- mniSvnelovani winapiroba xelovnebis kri-
168

ris Tavdausxmelobis paqtis dadebidan sami tikosTa da istorikosTa mxardaWerac iyo.


Tvis Semdeg, sabWoTa kavSirma fineTi dai- isini qmnidnen Teoriul naSromebs, rome-
pyro da amiT saxalxo frontis yvela idea lic adasturebda abstraqtuli xelovne-
gaanadgura. amerikeli mxatvrebi, vinc aqam-
bis ganviTarebis aucileblobas, rac Tavad
de jer kidev idealisturad uyurebdnen sa-
mxatvrobis Sinagani logikiT iyo nakarna-
bWoeTis `komunizmisken” svlas, imedgacrue-
xebi. aseT kritikosTa Soris mTavari figu-
bulni darCnen. amerikaSi daiwyo surealis-
ra iyo klement grinbergi, romelmac didad
turi mxatvrobis masobrivi propaganda _
ganapiroba absraqtuli eqspresionizmis
ikiTxeboda leqciebi, ewyoboda gamofenebi.
popularoba, Seqmna ra misi warmoSobisa da
surealist mxatvarTa Soris gamoirCo-
mniSvnelobis damasabuTebeli Teoriuli
da axlagazrda Cileli mxatvari roberto
baza. swored grinbergi iyo, vinc pirvelad
mata, romelic 1938 wlidan 1948 wlamde ame-
daiwyo saubari ferweris TviTkritikul bu-
rikaSi cxovrobda da moRvaweobda. mis xe-
nebaze da Sinagan, logikur swrafvaze, rom
lovnebas Zalian afasebda andre bretoni.
ganaviTaros mxatvrobis wminda ena, anu ala-
1940 wlisTvis matam didi zomis feradovani
biomeqanomorfuli tiloebis Seqmna daiw- parakdes feris, laqis, xazis, sibrtyis enaze
yo (sur. 9). aq misi warmosaxviTi, fantasti- da maqsimalurad aametyvelos is. grinbergi
kuri figurebi kompoziciis dekoratiul ambobda, rom ferweras aqvs Tviseba, TviT-
elementebad iyo qceuli. am kompoziciebSi kritikis safuZvelze, ganviTardes sakuTa-
sizmriseuli, iracionaluri da realuri ri specifikis maqsimalurad gamovlinebis
erTmaneTs erwymoda. misma xelovnebam didi gziT. is unda gansxvavdebodes xelovnebis
yvela sxva mimarTulebisgan. ferweras ar
8
S. Guilbaut, How New York Stole the Idea of Modern Art, Abstract unda hqondes, vTqvaT, qandakebis minareve-
Expressionism, Freedom, and the Cold War, Chicago, 1983, gv, 32.
bi, rac ase damaxasiaTebelia realisturi
9
Cl. Greenberg, Avant-Garde and Kitch, Art and Culture: critical
essays, 1909­1994, Boston, 1961, gv. 6-18. mxatvrobisTvis. swored amitom miiswraf-
mzia CixraZe

vis ferwera Tavisi `sufTa” enis mosaZeb- lenaSi, mxatvris Jestis, misi moqmedebis,
nad da, Sesabamisad, midis is abstraqciamde, emociis pirdapir masalaSi asaxvaSi, rac xel-
roca gamosaxvis ZiriTadi saSualeba swo- weris msgavs, avtograful, ganumeorebel Se-
red ferweris saSualebebi, anu, igive sibr- moqmedebaSi aisaxeboda.
tye, xazi, feri, laqa xdeba.“ [abstraqtuli abstraqtuli eqspresionizmis namuSev-
eqspresionizmi]... miiswrafoda naxatis aSka- rebi teqnikurad Semdegnairad sruldeboda:
ra sibrtyobrivobisa da gamomsaxvelobiTi didi tilos zedapirze daitaneboda saReba-
saSualebebis bunebrivi Tvisebebis gamov- vi, xSirad ise, rom mxatvari ar exeboda ti-
lenisken (anu saRebavis denadoba da zedapi- los zedapirs, anu is mxolod Jests iyenebda.
ris faqturuloba). sxva mxriv, abstraqtu- zogi mxatvari kvlav xmarobda funjs saxata-
li eqspresionizmi iyo xelovneba,romelic vad, Tumc maTi funjis moZraoba iyo swrafi,
cdilobda,materialuri metaforis da metwilad gaucnobierebeli, Sinagan ganwyo-
simbolos gamoyenebiT,pirvel rigSi, ga- basa da emociebze damokidebuli. anu, aq erT-
daelaxa yovelgvari miwieri da banaluri veboda qvecnobieris elementebi, rac fsiqo-
[xelovnebaSi]”10. meore msoflio omis Semd- analizis safuZvels Seadgenda. am niSniT
gom Camoyalibebul politikur da ideolo- abstraqtuli eqspresionizmi surealizms
giur gansazRvrebebs daemata modernistu- ukavSirdeboda. sainteresoa is faqtic, rom
li kriticizmic. ferweris am kritikul bu- amerikuli eqspresionizmi gaxda wminda ame-
nebaze dayrdnobiT, amerikul xelovnebaSi rikuli movnela, romelmac mniSvnelovani
TiTqos garantirebuli iyo svla socialis- adgili daikava Tanamedrove xelovnebis is-
turi realizmidan abstraqtulobisaken. toriaSi. man safuZveli moamzada Tanamed-
ufro metic, zogierTi amerikeli mxatvari, rove xelovnebis Semdgomi etapebisTvis da

169
magaliTad, sTuarT devisi, abstraqtul xe- gaxda seriozuli safuZveli post-moder-
lovnebas realizmis erT-erT formad aRiq- nizmis Camoyalibebisa da ganviTarebisaTvis,
vamda da ambobda, rom rogorc `WeSmaritma rogorc amerikul, ise mTels dasavlur Ta-
Tanamedrove gamosaxulebam... man Seqmna axa- namedrove xelovnebaSi. abstraqtuli eqs-
li realoba...~11. aqve unda aRiniSnos, rom am presionizmi, romelic miiswrafvoda `xelov-
periodSi (anu, meore msoflio omis Semdeg) nebis siwmindisaken”, mniSvnelovani faqtori
abstraqtuli eqspresionizmi ukve sruliad iyo `Tanamedrove xelovnebis ganviTarebi-
gamokveTilad aRiqmeboda, rogorc antisa- saTvis... [Tavisi] surviliT, kavSiri gaewyveta
bWoTa, antikomunisturo mxatvruli mimdi- imitaciur realizmTan, raTa mieRwia ufro
nareoba. anu ideologiur brZolaSi is erT- Zlieri gamomsaxvelobisaTvis, xolo am gan-
gvar politikur iaraRadac iqca. viTarebis logika imdenad mtkice iyo, rom
grinbergis terminia `amerikuli tipis bolos maTi namuSevrebiT kidev erTi nabiji
mxatvrobac~, romelic man pirvelma ixmara gadaidga abstraqtuli xelovnebisken”12.
amerikuli eqspresionizmis aRsaniSnavad.
garda am terminisa, kidev xmaroben `mxatv-
robis niu iorkis skolas~, `Jestur ferwe-
ras”, `moqmedebis mxatvrobas~, `avtograful
ferweras~. CamoTvlili terminebi Tavad axa-
siaTeb am mxatvrobis specifikas, rac gamoi-
xateba narativis uaryofaSi, gamosaxulebis
gaqrobaSi, saRebavis denadi bunebis gamov-

B. Rose, American painting, 1970, gv. 70.


10

11
S. Devis, Quoted in E.V.D’Connor, Art for the Millions, New 12
Cl. Greenberg, Towards a Newer Laocoon, Art and Cultu­
York, 1974, Rotko, gv. 126. re, critical essays, 1909­1994, Boston, 1961, gv. 45.
mzia CixraZe

MZIA CHIKHRADZE cused on evolution, and orientated towards modernist


G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
art and culture.
Art History and Heritage Preservation Comparing the ongoing processes in Georgia and
the USA, despite the different histories and political-
social situations in these countries, the art of the 1950s
B A C K T O H I ST O R Y : A N E W W A Y O F was a very important and essential period for the devel-
A R T (A M E R I C A N A R T O F T H E 193 0- 5 0S) opment of a new language of art and the establishment
SE A R C H F O R H I ST O R Y of new directions in painting in both of these countries.
Therefore, modern art in America and Georgia changed
Su m m ary
their language, which strived towards abstraction, ex-
In American art in the 1930-1950ss a shift from realist pression and purification of the language of painting,
to abstract art was stipulated by social-political-historic following the internal logic of the development of art it-
conditions. From 1929 onwards, due to the economic self. One group of artists, namely the New York School
crisis in America, society fought for physical survival. in America, said no to realist, figurative art and directed
This social-political failure affected the mood and at- themselves towards abstraction. Meanwhile in Georgia,
titudes of American painters, many of them dreamed of the so-called Artists of the 1950s turned away from so-
a non-capitalist world. They wanted to live in a socially cialist realism and started to search for new ways of
fair society, resulting in believing in socialist ideology. expression and new artistic means. As a result, in both
Moreover, the majority of the artists were feeding on countries – America and Georgia, above-mentioned
communist ideas and many of them became members artistic tendencies stipulated the development of post-
of the American Communist Party. Therefore, in the modernist arts in the 1960s and 1970s.
170

1930s, later well-known artists, the so-called Abstract


Expressionists, were working in a realist style and at
the same time the topics of their art were socially en-
gaged.
American art of the 1930s was greatly influenced
by Mexican mural art. The works of Mexican Com-
munist artists inspired the American artists during that
period. In addition, they were affected by the Mexican
artists’ socialist-communist ideas. However, at the end
of the 1930s, their interest in social issues and their re-
alist art changed to anti-communist and anti-Stalinist
ideas. Abstract art in US became a kind of “cultural im-
age” of the Cold War. This particular artistic develop-
ment was well reflected in the creations of the paint-
ers of the American Type, i.e. in the arts of the abstract
expressionists (Jackson Pollock, Mark Rothko, Barnet
Newman and others). They changed their art from real-
ism to abstraction, going through all the stages of de-
velopment of American art of that period. Therefore,
American Art in the in the 1930s-1950s underwent sev-
eral essential changes: It changed from a more closed,
local, historically- and culturally-focused on American
“antimodernist” art, to a more open one which was
integrated with European modern art movements, fo-
mzia CixraZe

1. mark roTko. metro,1930-iani ww.


M ark R ot hko. Su b w ay , 1930s

171

2. jeqson poloki. bambis mkrefavebi, 1934 w.


Jac kson Pol l ock. C ot t on Pickers, 1934
mzia CixraZe

3. Jan-fransua mile. mTesavi, 1850 w.


Je an - F ran ç ois M il l et . T he Sow er, 1850
172

4. jeqson poloki. erTi: nomeri 31, 1950 w.


Jac kson Pol l ock. O n e: N u m b er 31, 1950

5. jeqson poloki. kompozicia


figurebiTa da droSebiT, 1934-38 ww.
Jac kson Pol l ock. C om p osit ion w it h F igu res an d
B an n ers, 1934- 38
mzia CixraZe

6. vilem de kuningi. ori mdgomare 7. pablo pikaso. mjdomare arlekini,


kaci, 1938 w. 1905 w.
W il l em de Koon in g. T w o M en St an din g, Pab l o Picasso. Seat ed H arl eq u in , 1905
1938

173
8. arSil gorki.
avtoportreti, 1935 w.
A rshil e G orky .
Sel f - Port rait , 1935
mzia CixraZe

9. roberto mata. muqi Suqi, 1940 w.


R ob ert o M at t a. D ark L igh t , 1940
174

10. arSil gorki. usaTauro, 1943-48 ww.


A rshil e G orky . U n t it l ed, 1943- 48
lela firaliSvili sadac RvTiuri madli da mwvane gza gmirze
ap. quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
aRar vrceldeba; sadac gmiri sakuTar Tav-
samxatvro akademia Tan uRmerTo sivrceSi marto rCeba; sadac
a–krZaalvaa da dasazRvra RvTiuri wiaRis.
es RvTiuri samoTxis karibWea, romelsac uc-
nauri wesiT miadgebi, magram ukan mobruneba
aRar SegiZlia, radgan iq _ RvTiuri sisavsis
arqauli miTidan sazRvarsa da TviTuaryofaSi ibadeba Rmer-
globalistur miTamde Tebis sxva _ gmiri, romelic karibWesTan
mxolod sakuTari xmis amara aRmoCndeba.
postkulturuli epoqa Tu raime rigiT aRwe- metafizikur wiaRsvlebs aRar gavagr-
ras eqvemdebareba, es SeiZleba amgvari iyos: ZelebT da aTvlis wertilad avirCevT mo-
1. transpolitikuri (saerTo ekonomiku- dernizmis epoqis sasazRvro metaforas _
ri sivrce da saerTo fuladi ekvivalenti. `RmerTi mokvda~ (nicSe). RmerTis sikvdils
teritoriuli integrireba) logikurad unda mohyoloda brZola Za-
2. transesTetikuri (kulturaTaSorisi lauflebis, sakuTrebis, saxelmwifosa da ma-
erTiani niSanTa sistema, brendingi, rogorc makacuri batonobis winaaRmdeg. es asec mox-
zekulturuli niSanTa sistema) da (bodriari `civilizaciis dasasruli~).
3. transreligiuri (ekumenizmi) aristokratuli, rainduli, vityodi _
4. transmecnieruli (integraciuli sain- mefeTa morali nel-nela centristul inten-
formacio veli da informaciuli era)
cias kargavs da iqceva socialur eTikad da
5. transpersonaluri (grofis transper-
amiT _ personaluri siRrmisagan gantvir-

175
sonalizacia da qseluri adamiani)
Tul, marginalur moqalaqed, romlisTvisac
6. transeTikuri (klonireba)
kantis kategoriul imperativze _ `moiqe-
7. transseqsualuri
ci ise, rom Seni saqcieli magaliTis Zalas
warmoadgendes garSemomyofTaTvis~ _ anu
Zalze Znelia am yovelives kulturis
`moraluri kanoni CemSi~– gacilebiT miSvne-
axali paradigma uwodo, radgan igi Tavad
kulturis protomdgomareobis (epStei- lovania socialuri determinanta, `RmerTi
nis termini) axal, antiqronotopul aRwe- mokvda~-s vakuums morgebuli kanoni, ro-
ras ufro hgavs. kulturis klasikuri pro- melmac `uzenaesis~ kompetencia moipova da
tomdgomareoba ki RvTiuri tabua, pirveli marginaluri moqalaqeobrivi koleqtiuri
kulturSemoqmedebiTi aqti ki _ am tabus zneobis determinantad iqca. individuaciis
rRvevaa. Tavad tabu amavdroulad pirveli gza rainduli aristokratiuli zneobisa-
kulturSemoqmedebiTi aqtia, romelsac dis- ken mTlianad emTxveoda kulturis Zvel da
pozicia ar gaaCnia. cocxali miTSemoqmedeba mTavar paradigmas _ adamianis arsobrivi
pirveladi tabus darRvevaa. tabu sastikia, raobis garkvevis cdas, mis adgilsa da rols
meore mxriv, igi Sansia, rom aryofnaSi Sebi- samyaroSi, misi arsebis umTavres garkveu-
jeba mxolod sakuTari riskis fasad moxdes. lobas, `saxe da msgavsi RvTisa~ metaforis
riski ki uCveulo nebelobaa, romelic buneb- determinacias, `Zveli kulturis~ _ gende-
riv yofierebaSi ar moicema. igi RmrTisagan rulad polarizebul _ qalisa da mamakacis
ganmxoloebis daZabulobaa. amave dros, igi formebze agebul sazRvrebSi.
rwmenis tolfasi religiuri muxtia, rome- adamianis SemoqmedebiTi Tavisuflebis
lic ucnauri wesiT axdens TviTrefleqsias. mopovebis wyevla uZRebi Svilis sruli kra-
tabu RvTiuri sisavsis uaryofaa. tabu xiT damTavrda. socialuri cxovrebis wesi
iq aris, sadac RvTiuri sisavse aRar aris, demokratiul Rirebulebebze aigo, (unda
lela firaliSvili

gamovtydeT, rom komunizmis idea demokra- moqmedebis ugenialuresi texnes _ damwer-


tiis ideis isteriuli saxea), sadac Rirebu- lobis unificireba moaxdina. mas ki win usw-
lebiTi cneba adamiani ki ara, xalxi, sociumi, rebda axali promeTes _ dageris sinaTlisa
koleqtivi da kanonia. sadac iungiseuli sa- da cecxlis alqimiuri samzareulodan amo-
moTxuri koleqtiuri sulis sunTqva ismis, yvinTuli dagerotipi. sinaTlis simulakru-
sadac ganmxoloebisa da individuaciis sur- li Crdilebis `akaSa-qronika~, romliTac
vils transpersonaluri Rirebulebebi cv- samaradJamod miajaWvebs axali drois pro-
lis da sadac iungisuli arqetipuli fanto- meTes cecxlisaTvis xelmisawvdom yvelaze
mebi axalma koleqtiurma fantomebma: demo- maRal mTas, sadac protoepoqaSi dabrunebis
kratiam, komunizmma, kanonma, konstituciam maradiuli da permanentuli non-finito Ta-
da a.S Caanacvla. sadac persona moqalaqea da maSdeba, non-finito, romelic dasasrulTan
ara adamiani. moqalaqe, romelic `socialuri da sikvdilTan yvelaze Sors dgas, radgan
cxovelia~ da romelsac mza-mzareul `kanon- sakuTari Zalisxmevis maradi da dausrule-
Ta goni~ `axali samoTxis~ srul netarebaSi beli intenciaa, veranairad rom ver gascda
daavanebs. `avtoris~, `RmerT-adamianis~, Semoqmedis um-
am `samoTxeSi~ ki globalizaciis suli Zafres da vnebiT aRvsil survilebs (ai, sxva
trialebs _ transpolitikuri, transesTeti- miTebi ki, swored ase mTavrdeba _ `didxans,
kuri, transseqsualuri, kulturisa da yo- didxans bednierad cxovrobdnen~ _ anu ise ,
velgvari intenciisagan ganZarcvuli, qalisa rogorc protoepoqaSi: araferi aRar xdeba
da kacis kulturis daZabulobaSi moqceuli da ar arsebobs arc araviTari survili, ase-
adamianobis sakraluri yofierebisagan Ta- rigad rom angrevs samoTxur bednierebas).
visufali, SiSveli androgenis suli. is sak- kantiseulma transcendenciam is simaRle
176

raluri individualuri rituali, romelsac gvapovnina, romlidanac SesaZlebeli gaxda


adamianis individualuri Semoqmedeba erqva, niutonis vaSlis Camovardna, raRa Tqma unda,
sainformacio globalizaciama da komunis- im vaSlis, romelsac adami Tavis droze unda
turi Tu demokratiuli revoluciebis tal- `Sewvdomoda~.
Ram waleka. Tumca revoluciuri araTu ang-
revda da spobda personificirebul sulebs, XXX
aramed piriqiT _ ganawyobda zeerovnulis- kulturis istoriis erTi SexedviT uax-
ken, kosmopoliturisaken, zepersonaluri- lesi problemebi miTologiur cnobierebasa
saken. revoluciur qariSxlebsac swored da struqturaSi iRebs saTaves. miTosuri sa-
personebi asuldgmulebdnen, imisTvis, rom myaro ar aris kosmiuri sivrcidan ganmxolo-
daerRviaT SemoqmedebiTi personaluroba vebuli erTeuli, romelSic dedamiwis ritu-
da transpersonalur yofierebaSi rogorme ali TamaSdeba. meore mxriv –es swored asea.
daevanaT mSfoTvare adamianuri Semoqmede- swored am erTeulSi xorcieldeba dedamiwis
biT gadaqanculebs. rituali kosmiuri harmoniis cocxal orga-
iwyeba socialuri cxovrebis epSteini- nizmSi organulad CarTuli samyarosadmi
seuli `protoepoqa~, sadac, raRa Tqma unda, Riaobis niSniT. am gansakuTrebul formaTa
adamianTan da avtorTan erTad mkvdaria fi- or ukiduresobaSia mocemuli `misterialu-
losofiac da mas sicocxlis ukanaskneli ni- ri morCileba~ kosmiuri, ucxo da sruliad
Sanwyali _ sociologia da e.w. socialuri nacnobi RvTaebrivi sufevis winaSe. mocemul
fsiqologia asuldgmulebs. mecniereba ki, ritualSi, umTavresad, RvTaebrivi arsebis
rogorc individualuri saavtoro Semoqme- ori ukiduresi metamorfoza _ mdedri da
debis paradigma `ukanasknelma avtorma~ _ mamri forma monawileobs. miTisaTvis da-
bil geitsma mokla, roca individualuri Se- maxasiaTebeli Jiniani da vnebiani, sakuTar
lela firaliSvili

emociasTan sruliad identificirebuli, ja- radgan Tavad miTSi es aqti sulac ar gani-
dosnur qmedebaTa rigi, umTavresad, erTar- xileba adgilis gacvlad _ ufro adgilis
sebis `formalur~ danawevrebaze _ formaTa monacvleobaa. Seyvarebuli mamri–gmiris
metamorfozirebaze muSaobs. am formaTa sa- nacvlad (romelic dakargul satrfosa da
xelebi ki mdedri da mamria, romelTa umTav- sacoles mosapoveblad gasdgomia gzas), sa-
resi gansxvavebani formalur gansxvavebu- colea, romelic Tavad cdilobs ipovnos
lobasTan erTad qcevaSi unda gamoixatos. misi Seyvarebuli. eWviani deda ( sastiki mamis
qceva ki yovelTvis jadosnuria, miTisaTvis msgavsad) ar uSvebs qals Tavis satrfosTan.
yovelTvis gasagebi da `racio~–saTvis yo- gavixsenoT _ venera Tavis vaJs _ kupidons
velTvis mouxelTebeli. _ mis sacoles umalavs. fsiqea TxovniTa
ritualuri gza es aris gza iniciaciisa- da mudariT mimarTavs veneras. is ki _ ugu-
ken, sakuTar mdedr Tu mamr sawyisTan inicia- lo da mrisxane _ TmaSi swvdeba da Tavs mi-
ciisaken, sakuTar pirvelarsebasTan iden- was axlevinebs, Semdeg iRebs xorblis, Wva-
tifikaciisaken. iwyebs Tu ara `ritualur vis, yayaCos, muxudos, ugrexelisa da Svriis
svlas~ _ rac miTSi, Sesabamisad, `maqciobis~ Tesls, erTmaneTSi aurevs maT, uzarmazar
identuria, miTosuri personaJi aRmoCndeba grovad daaxvavebs da ubrZanebs fsiqeas, es
fantasmagoriul sivrceSi, gansacvifreblad yvelaferi Ramis dadgomamde gadaarCios.
cvalebad da erTgvarovan formaTa sauflo- fsiqeas WianWvelaTa mTeli jari exmareba.
Si, sadac mas uwevs `qceva~, `maqcioba~, rac, sa- veneras Semdegi brZaneba kidev ufro ul-
boloo jamSi, i–qceva `gzad~, `jadosnur kva- mobelia: saSiSi, veluri verZebis gakreWva.
lad~, romelsac ukve saxeli hqvia –miTosuri verZebs wvetiani rqebi da Sxamiani kbilebi
personaJis saxeli. ase iqceva saxe sax–el–ad. aqvT. fsiqeam maT oqros bewvi unda moaci-

177
miTSi mamakacuri da qaluri qcevis mo- los (oqros bewvis, oqros Tmis metaforas
tivebi TiTqmis sruliad identuria. isini miTologiur TqmulebebSi gansakuTrebuli
monacvleobiT iReben erTsa da imave funq- adgili uWiravs. rogorc metafora, igi ukav-
cias da sakuTar RvTaebriv sawyisTan iden- Sirdeba me–20 saukuneSi feministuri moZra-
tificirebas cdiloben. `gzis gavla~ gax- obis dasawyiss, roca qali misive nebiT iWris
lavT gmiris cda _ rogorc RvTiur `gamo– sakralurobis erT–erT umTavres nawils _
cda–Si~ sakuTari nebis dasturi, RvTisagan mecnierebaSi rudimentad wodebul, miTosSi
gmirisaTvis cdis `gamo–tyuebaSi~, romelic _ parcialuri sulis `adgil–samyofels~ _
sabolood iqceva gamocdilebad, cdilo- Tmas da socialuri rolis gansazRvras `axa-
bad, mcdelobad, RvTiur jadosnur aqtad. li gzis~ ZiebiT daiwyebs).
igi codnis saxiT formdeba. formdeba gzad, oqrosbewviani verZebi uRran da gauval
kvalad, RvTisa da gmiris Tanaswor nebelo- tyeSi balaxoben. mwvane lerwami aswavlis
biT aqtad, sadac gmiris neba identificire- fsiqeas , rogor unda moagrovos oqrosT-
bulia RvTis nebasTan, sadac, qristianobas miani verZebis oqros bululebis fTilebi,
rom davesexoT _ `me da mamai erTni varT~, romlebic verZebma lerwmianSi datoves. amis
sadac `TeTr xnulSi Savi Tesli iTeseba~ da Semdeg RvTaeba venera fsiqeas mosTxovs,
`Tesli mTesvels eubneba~. moutanos wyali yinulovani wyarodan, rome-
am Temis erT–erT yvelaze cnobil da lic kldis usaSvelo simaRlidan uZiro ufs-
momxiblav TvalsaCinoebad warmogvidgeba krulis Ziras ecema da mudam fxizlad myofi
fsiqeas Zieba dakarguli satrfos _ kupi- drakoni icavs. am rTul davalebas fsiqeas
donis mosapoveblad. aq TiTqmis yvela Zi- nacvlad arwivi asrulebs. bolo gamocdad
riTad rols adgilebi gacvlili aqvs, mag- venera fsiqeas zebunebrivi mSvenierebis
ram es mxolod dRevandeli gadasaxedidan, mqone zardaxSis motanas mosTxovs. umaR-
lela firaliSvili

lesma mcvelma aswavla fsiqeas, rogor Casu- icnobdi, scnobdi da mis Sesaxeb mexsiereba
liyo qvesknelSi; misca mas monetebi qaronis axla misi arsebis xiblad gadagqcevia, misi
mosaqrTamad da nelsurnelebani _ cerberis mudmivi Ziebis Jinian Tavgadasavlad. Tumca
gasabrueblad, Tanac misi gza daaCqara. ki misi xati yovelTvis sikeTiT aRvsili ar
Cveni stereotipuli cnobierebisTvis unda iyos. magaliTisTvis, babilonur miT-
TiTqos ucxoa qalis aseTi roli, misi amgva- Si _ `enuma eliS~–Si didi deda TiamaTis wi-
ri qceva. miTologiuri kosmogonia ki sruli naaRmdeg mamrobiTi RvTaebebi janys awyoben,
TavisuflebiT, TiTqos Sinagani `toleran- romlis xelmZRvaneladac marduqs irCeven. am
tizmiTac~ agebs `genderul struqturebs~. brZolaSi isini sastikad klaven deda TiamaTs
TiToeuli mdedri da mamri personaJi aq Zal- da marduqss uzenaes RmerTad acxadeben.
ze Tavisuflad icvlis rolebs, ufro metic, qarTul miTologiur warmodgenebSi Zal-
isini qronologiurad uTmoben erTmaneTs ze sainteresoa mdedr RvTaebaTa mTeli panTe-
miwier rolebs. androgenul erTarsebas yo- oni, romelTa nawili xTonuri Zalebis demo-
fierebis srulyofilebis siRrme da ganur- nur bunebas gamoxatavs. xTonuri Zalebis um-
Cevloba axasiaTebs. mas mudam maradi dedis Tavresi saxasiaTo niSani maTi jadosnuri Za-
surneli asdis, swored mis wiaRSi unda gaTa- laa, romelic ZiriTadad frCxilebsa da Tmeb-
maSdes mdedrsa da mamrs Soris ukiduresad Sia Tavmoyrili. es Tvisebebi xTonur Zalebs,
antagonisturi miwieri Zalauflebis flo-
rogorc Cans, genderul rolTan akavSirebda.
bis misteriac da sakuTar pirvelarsebasTan
vendiadis mixedviT, mTeli samyaro sav-
TiToeuli maTganis sruli iniciaciac. mis
sea orive sqesis demonebiTa da maTi Tayva-
wiaRSi mudam mamris janyia, romelic, ro-
nismcemlebiT. isini jojoxeTis Sesasvlel-
gorc kempbeli ityvis, mudam mTavrdeba deda
Tan iyrian Tavs, saWiroa gansakuTrebuli
178

RvTaebasTan, yofierebis sisavsesTan Sexved-


ritualebis SesrulebiT maTgan Tavis dac-
riT. misi aRwera ki mxolod mSvenierisa da
va: gafrTxilebas saWiroebs moWrili Tma da
momxiblvelis epiteTebiT SeiZleba. is aris
frCxilebi, romlebic eSmakTa xelSi saSiS
mSvenierebis yvela SesaZlo arsebobis nimu-
instrumentebad iqceva.
Si. is pasuxia yvela survilze, yvela vnebaze
Tqmuleba-warmodgenebSi mdedri demo-
da Tavis arsebaSi itevs yvela miwieri da ara-
nebi gansakuTrebuli mSvenierebiT gamoir-
miwieri Ziebis mizans, srulyofil sufevas.
igi–dedaa, daa, Seyvarebulia, sacolea _ yve- Cevian, mamri demonebi ki amazrzeni gareg-
laferia, rac am cxovrebaSi gipyrobs da gaxe- nobisani arian. TuSuri Tqmulebis mixedviT,
lebs, yvelaferi rac Soreul netarebas gpir- saSineli Sesaxedavia doraisxeveli (dora
deba, maradi da mouxelTebeli xibli ki misi iqiTa xeveli ?). igi ase gamoiyureba: goliaTi
arsebis ganmsazRvreli niSania, marad ZiebaSi mTa–kacia, Sublze sacrisodena erTaderTi,
rom amyofebs gmirs, realur samyaroSi, sa- mrgvali, wiTeli `TanTqala~ Tvali uzis,
kuTar sivrceSi, sakuTar qalaqSi, sofelSi, mxrebze Savi nabadi afaria (gaixseneT home-
tyeSi, RreSi da ararealurSi–sizmris siRr- rosis `odiseas~ personaJi polifemi. cik-
meebSi. igi aRqmuli srulyofilebis gansxeu- lopsac erTaderTi Tvali Sublze uzis, mas
lebaa, gmiris arsebaSi datovebuli da andro- Semdeg rac odisevsi ciklops Tvals gamos-
genis arsebidan gaZevebuli gmiris `girao~ . Txris, imarjvebs demonur arsebaze da kmayo-
igi unda daubrundes mas, Tavisi gzis dasas- fili tovebs qveyanas).
ruls. gzis, romelic Sorsaa srulyofile- aseve sazarelia megrul TqmulebebSi
bisagan. mas neba da Zalisxmeva adgens da ara erT–erTi popularuli demonuri personaJi–
sulis mSvidoba da sufeva. unda daubrundes oCokoCi, romelsac maxinj mkerdze uzarma-
Soreul sanaxebze molivlive maradiul So- zari kuzi aqvs. es maxinji goliaTi tyis ula-
reul da madlian dedas, romelsac odesRac mazes dedofals tyaSmafas emtereba.
lela firaliSvili

XXX rostevanis mTeli samefo karic eTanx-


`vefxistyaosani~ srulad imeorebs mi- meba RmerTis nebas: `Tuca qalia xelmwifed,
Tosuri genderuli sistemebis struqturas. marT RvTisa danabadia~. `mzeoba~, meufeba
am nawarmoebSi iseve, rogorc RmerTebis am- RvTis saxed yofnas niSnavs. mzis simbolo
bebSi, xdeba kosmiuri sistemebis Zalaufle- ki lomia, romelic Zalauflebis simbolo-
bis qronologiuri monacvleoba: mamrisa– caa. Zalauflebis, rogorc saqmis, rogorc
mdedriT da piriqiT. `mzebr ganacxadis~ ganxorcielebis SemTxve-
rostevan mefe arabeTis qveynis mflo- vaSi _ `lekvi lomisa sworia, Zu iyos, Tunda
belia. `saxiTa mis (RvTis) mieriTa~ xeldasx- xvadia~. sruliad arabeTma izeima TinaTinis
muli mefe srulyofilebis gansaxierebaa de- gamefeba, samefoSi saeWvoc araferi gamxda-
damiwaze. igi Semkulia Tormeti (sakraluri) ra qalis xelmwifobasTan dakavSirebiT. Ti-
saTnoebiT, ukeTilSobilesi TvisebiT, rac naTinisTvisac sakuTari qaloba mefobasTan
mas meufebis uflebas aniWebs. is gaxlavT araviTar kavSirSi ar aris. arabeTSi, arc
„...mefe RvTisagan sviani, samefo karze da arc xalxSi zogadadac ki
maRali, uxvi, mdabali, laSqarmravali, ar dgeba sakiTxic amis irgvliv. TinaTini im-
ymiani, denad grZnobs Tavs mflobelis, mefis, ara-
mosamarTle da mowyale, morWmuli
beTis saxis rolSi, rom arabeTis amirbars,
gangebiani,
missave satrfos, avTandils Tavis sworad ar
TviT meomeri uebro, kvla moubari
miiCnevs. rodesac igi mas ucxo moymis saZeb-
wyliani.~
rad uSvebs, aseTi teqstiT mimarTavs:
arabeTis samflobeloSi rostevani erT-
„asre giTxra samsaxuri Cemi gmarTebs
pirovnuli mmarTvelia, amas adasturebs isic,
amad orad:

179
rom dedofali arsad Cans. Cans mxolod misi
pirvel, yma xar, xorcieli arvina
`martoden marto~ asuli, `soflisa mnaTi mna-
gvyavs Senad sworad,
Tobi~. rostevani xvdeba `uflis Canafiqrs~ _
merme Cemi mijnuri xar, dasturia,
icis, rom asuli misTvis Zea boZebuli RvTis-
ar naWorad.“
gan, romelmac unda gaagrZelos meufeba ara-
beTis samflobeloSi. mefe am faqts sruliad Tavad avTandilic sxvagvarad ver xedavs
udrtvinvelad, gansjis gareSe, vezirebTan sakuTar rols TinaTinTan mimarTebaSi. am yo-
SeTanxmebis Semdeg, axorcielebs kidec. Ta- velives araferi aqvs saerTo qristianuli mo-
vad TinaTinisTvisac misi gamefebis erTade- ralis principebTan, sadac qali ara mxolod
ri barieri isaa, rom `mamisa taxtsa sajdomad `mxevalia RvTisa~, aramed `uflis monisac~
Tavi ar eRirseboda~. sxva mxriv ki, igi mzadaa (mamakacis). qveynis amirbari, TinaTinis mijnu-
gvirgvinisa da Zalauflebis misaRebad da ma- ri, misi momavali meuRle avTandilic, romel-
mis darigebas `brZnad moisminebda~. sac TinaTini erTgulebas ase Sehficavs –
am SemTxvevaSi, mefis gadawyvetileba ar „Sengan kide Tu SevirTo raca qmari,
gaxlavT SemTxveviTi an spontanuri. Tina- mzeca momxvdes xorcieli, CemTvis kacad
Tini Tavidanve sasaxlis karze mefed izrde- Senaqmari,
boda da bavSvobidanve SeiTvisebda saxelm- srulad movwyde samoTxesa, qvesknels
wifos uzenaesi xelisufalisaTvis saWiro viyo dasanTqari,
unar-Cvevebs. amas mowmobs rostevanis nazir- Seni mkvlides siyvaruli,
vezirTa sityvebi: gulsa dana asaqmari~,-
„...icis mefoba, uTqvenod gviTqvams sruliad eTanxmeba Zalauflebis amg-
kvla dia, var ierarqias qalsa da mamakacs Soris. ucxo
SuqTa misTaebr saqmeca misi mzebr moymis saZebrad gamgzavrebuli avTandilis
ganacxadia.~ teqsti aseTia:
lela firaliSvili

„pirvel yma var, wasvla minda patronisa `Ze ar esva mefesa da dedofalsa mzisa
samsaxurad, darsa,
xams mefeTa erTguleba, yofa gvmarTebs Wmunva hqonda, Jami iyo, miT aexvnes spani
ymasa ymurad~. zarsa~.
mTeli arabeTis sazogadoebaSi, sadac TviTon indoeTi Svid nawilad dasaxs-
sruli harmonia sufevs yvela socialur ruli qveyanaa. mefe da dedofali pirmSos
rgolSi, aravin miiCnevs qalis gamefebas gan- elodebian da arCevans akeTeben erT–erTi
sakuTrebul movlenad. ufro metic, iq prob- samTavros ufliswul tarielze, igi mefis
lemis donezec ar dgeba mefis sqesis sakiTxi. karze gadayavT da zrdian rogorc indoeTis
aq, am TvalsazrisiT miTosuri Tavisufle- taxtis memkvidres. miuxedavad imisa, rom
ba sufevs, sadac ar dagideven RvTaebebis mefe-dedofals am xnis manZilze uSvilobis
sqess. `vefxistyaosanSi~ mamakacis meufeba `Wmunva~ hqondaT, ver Caswvdnen RvTis nebas
Zalze Tavisuflad, yvelasTvis umtkivneu- da tarielis sasaxleSi gadasvlis xuTi wlis
lod icvleba qalis meufebiT. Zalauflebis Tavze dabadebul qaliSvils _ nestans ver
ganxorcieleba araTu SesaZlebelia, aramed iReben rogorc taxtis momaval memkvidre-
_ mxolod am formiTaa SesaZlebeli, anu Rv- sa da mflobels. aqedan iwyeba maTi dramac.
Tiuri sufeva dedamiwaze xorcieldeba mona- dReniadag momavali mefis Ziebas Seupyria
cvleobiT: Zalauflebis `animuri~ formiT, mefe farsadani, misi nestanic mzeT-unaxa-
viviT sasaxlis karidan moSorebiT, miTiuri
romelsac mosdevs Zalauflebis `animusuri~
yamariviT fardagebCamoSvebul sasaxleSi
forma, da ase usasrulod.
izrdeba, sadac mzis sxivic ver aRwevs. es
aq SegviZlia gavixsenoT amiranis miTis
mzeTunaxavi izrdeba rogorc dedofali, da
180

aseTi pasaJi: rodesac RvTaeba dali mSo-


ara rogorc mefe. msoflmxedvelobrivi um-
biarobs, igi sulkalmaxs eubneba, Tu qali
wifrobac male iCens Tavs _ indoeTi marT-
daibados, rac ginda is daarqvi; Tu vaJi iyos,
lac `gardaqadda~. amas ki didi istoria us-
amirani daarqvio. da Semdeg CamouTvlis
wrebda win.
im pirobebs, romelic amiranis dabadebis
nestans, TinaTinisagan gansxvavebiT, me-
SemTxvevaSi unda ganaxorcielos sulkalma-
fis rolSi ar warmoudgenia Tavi. miuxedavad
xma, rom kosmosi ar dairRves, rom mamakacis
ufliswulobisa, nestani ar gaxlavT momava-
Zalaufleba Camovides dedamiwaze, romlis
li erTpirovnuli gamgebeli Tavisi samefo-
dedac dalia. qalis dabadebis SemTxvevas si. misma sasaxlis gareT yofnam, misma mzeT-
dali ar ganixilavs, rogorc mniSvnelovans. unaxavobam, misTvisve mZime Sedegi gamoiRo.
misTvis qalis saxelsac ki ara aqvs mniSv- ra Tqma unda, mas ar unda xvarazmeli xelm-
neloba. am mniSvnelobiT Rirebulebas igi wife, romelic ara mxolod mis qveyanas, ara-
mxolod amiranis dabadebas aniWebs. aseT med masac daepatroneba. magram gzac ar icis,
SemTxvevaSi mas memkvidris saxe da sax-el-ic rogor moiqces. is tariels, TinaTinisagan
esaxeba. misi sikvdilis Semdeg unda movides gansxvavebiT, Tavis partniorad aRiqvams da
mamakacis meufeba da isic miwaze _ zeskneli- xvarazmSas Svilis mosaklavad agzavnis ase-
dan sknelSi. Ti mizandasaxulebiT — `me da Sen davsxdeT
xelmwifed, sjobs yola siZe-sZlobasa.~
arabeTis sapirispirod, indoeTSi situa- nestani ar gaxlavT erTpirovnuli
cia sxvagvaria. aq taxtze mefec gvyavs da de- mmarTveli, is ar da ver eubneba tariels _
dofalic, Tumca indoeTis mefe dedofalze `pirvel yma xar xorcielio~. igi verc RvTis
sax-ieria poemaSi. mefe–dedofali uSviloa nebas swvdeba am TvalsazrisiT, rom aRarafe-
karga xnis ganmavlobaSi ri vTqvaT misi mSoblebis politikur umwif-
lela firaliSvili

robaze, romelTaTvisac gafrTxilebasaviT ric am `sibrZniT~ xelmZRvanelobs, roca


unda yofiliyo uSvilebis wlebi. nestans mavrs atans qajeTSi gadasamalad:
RvTis nebis am miuReblobam umZimesi igi mSvenivrad xvdeba sakuTari Zalisxmevis
Sedegebi gamoiRo. es Seexo, rogorc indoeTis RvTiuri nebis sawinaaRmdego mimarTulebas
samefo kars, ise mTel samefos. Cven aRaraferi da TviTon usjis sakuTar Tavs sasikvdilo
viciT indoeTis mefe-dedoflis Sesaxeb. ta- ganaCens. es is ganaCenia, ris Semdegac RvTis
xtis orive memkvidres ki umZimesi bediswera sivrces davari veRarasodes Seexeba.
ergo. erTi qajeTis tyvea, meore ki _ velad araordinarulia `vefxistyaosnis~ idea-
gaWrili raindi, romelic mxolod Sewevnis lur sivrceSi gulanSaros samefos vaWarTa
wyalobiT axerxebs daubrundes sakuTar Tavs. uxucesis meuRlis, fatmanis arseboba. fatma-
es Sewevna ki isev arabeTis samefodan modis _ nis zneobas moralurs ver davarqmevT, magram
gawonasworebuli, mSvidi, harmoniuli qvey- igi arc amoraluria (yovel SemTxvevaSi, Rv-
nis mmarTvelebidan. nestanis mSoblebis ugu- Tis gangebulebis wvdomas is ufro ukeT axer-
nurobiTa da RvTis nebis verSecnobiT dar- xebs, vidre, vTqvaT, indoeTis mTeli samefo
Rveuli harmonia indoeTSi aRdgeba mxolod kari). ufro swori iqneboda fatmanis zneoba
mas Semdeg, rac isini eziarebian RvTiuri wes- morals miRma, i-moralurad gangvesazRvra.
rigis dedamiwiseul saxes, sadac `vardTa da mijnurobis Tema, romelic sakvanZoa `vef-
nexvTa mze sworad moefinebis~, sadac RvTisa xityaosanSi~ Zalze saintereso interpre-
da mefis neba identuria, yoveli arsi `marT tacias iZens fatmanis SemTxvevaSi, romelic
RvTisa danabadia~ da sadac `saxed RvTisad~, idealur grZnobis gansxeulebas erTi ro-
`saxiTa mis mieriTa~ yofna erTnairad SeuZlia melime mamakacis saxeSi ar eZebs. `mutribTa
rostevansac da TinaTinsac _ umaRles xeli- da momReralTa moyvaruli~, `momlxeni da

181
sufalT, romelTa xelmwifoba `misgan ars~ Rvinis msmeli~ fatmani Tavad ganucxadebs
(RvTisgan ars). albaT, am umaRles WeSmarite- avTandils misdami `ndomis~ Sesaxeb. `siyva-
bas unda ziareboda indoeTic, Tumca am uka- rulsa malva unda~ aq TiTqmis sapirispiroSi
nasknelma sakmaod rTuli gza ganvlo, vidre xorcieldeba: `mijobs, mivhyve, ganRa sadme
isev RvTis Sewevnasa da nebas Caswvdeboda. vscnob saqmesa damalulsa~. amasTan, fatma-
sakmaod saintereso saxea `vefxisty- ni mSvenivrad acnobierebs avTandilisadmi
aosanSi~ davari. erTaderTi qali, romelic sakuTari grZnobebis aramaradiulobas _
RvTisagan TviTmkvlelobisaTvis xdeba gan- misTvis sruliad ucxoa puritanuli zneo-
wiruli. rac Zalze mniSvnelovania, igi swo- ba, mijnurTa erTguleba da mainc, swored is
red im qajebis rZali galdaT, romelTa ty- xdeba nestanisa da tarielis, maTi ze-drou-
veobaSic nestani moxvda _ moxvda indoeTis li da ze-moraluri siyvarulis, megobrobisa
ufliswuli, swored imisTvis, rom RvTis da Tanalmobis zneobrivi kategoriebis gam-
neba ver ganxorcielebuliyo indoeTSi. da- tarebeli da pirveli Semwe.
varis ukanaskneli saqmec esaa _ man unda gulanSaros samefo dedoflis fatmanis
gawiros nestani qajebisTvis, rom isedac logika, romelsac erTgvari disonansi Semoa-
mzeTunaxaobaSi gazrdilma qalma TviTon qvs `vefxistyaosnis~ idealurad struqtu-
ver SeigrZnos sakuTari Zalaufleba. dava- rirebul sivrceSi, garkveul invariantul
ri qajebidan iRebs im `sibrZnes~, romliTac TamaSebriv samyaros agebs. am garemoSi aRar
nestani unda gaiwiros, samagierod gaxan- arsebobs erTxel da samudamod gaqvavebuli,
grZlivdes e.w mamrTa mmarTvelobis stagna- myari zneobrivi idealebi, aq yvelaferi Ta-
cia. qaji SemTxveviTi metafora ar gaxlavT: maSebriv relativizms iZens, riTac `vefxis-
isini marTlac floben sibrZnes, Tumca ara tyaosnisaTvis~ esoden Cveul `ucxos~ Temas
RvTiurs (rasac vxvdebiT arabeTSi). dava- kidev ufro mZafrs xdis. es is sivrcea, sadac:
lela firaliSvili

`aqa mosvliTa gaymdebis, kacica iyos dResaswaulad, an sazeimo viTarebad war-


berebi, mogvidgeba. is rogorRac erTveba miTis
sma, gaxareba, TamaSi, niadagmc ars struqturaSi miuxedavad imisa, aqvs Tu ara
simRerebi, mas metafizikuri Tu mistikuri safuZveli:
zamTar da zafxul sworad gvaqvs qorwinebis, gardacvalebis rituali (saero
yvavili ferad-ferebi, Tu saeklesio), e.w. gamoSvebis saRamoebi,
vinca gvicnoben, gvnatrian, igica, vin-a iubileebi (unda aRiniSnos pirveli oris
mterebi.~ sruli ganZarcva ritualis metafizikuri
aSkaraa, rom aq kulturis sul sxva, ara- datvirTvisagan saqarTveloSi). ukanaskneli
Cveul paradigmaSi vxvdebiT, `TamaSi TamaSi- aTwlwulebis ganmavlobaSi is cvlilebebi,
saTvis~ am sivrcis mTeli eTosia. amitomaa, romelnic am ritualebma ganicada, aRiniSna
rom avTandili, romelic sibrZnisa da puri- sxva tipis simboluri qmedebiT, magaliTad,
tanuli zneobis idealad isaxeba mTels po- misasalmebeli da gamosaTxovari sityvebiT,
emaSi, aq moralur kategoriebs miRma iwyebs saaxalwlo TavyrilobebiTa da fsevdori-
moqmedebas. swored aq aris nestanis povnis tualuri sadRegrZeloebiT (amis praqtika
gasaRebic, TamaSis registridan saukeTesod saqrTveloSi didia). es yovelive rituali-
Cans qmedebaTa yoveli rigi da kosmiuri har- sa da miTis sakralur sferoSi CaRrmavebis
moniis aRdgenis SesaZlebloba. survilsa da mizans Seadgens.
ritualSi CaRrmaveba ar warmoadgens
socialuri situaciis erTaderT TviTmi-
XXX zans. yoveli socialuri rituali moiTxovs
socialuri situacia kulturis mier an- garkveuli tipis resursebs, romelnic konk-
182

gaJirebuli sivrcea. am situaciis SigniT, Tu retul identificirebaSi iCens Tavs. soci-


mas garkveul sivrceSi movaqcevT, TiToeuli aluri situaciis Seqmnis umTavresi motivi
persona Tu personaJi erTmaneTs warudgebi- aris axali formaTSemoqmedebiTi sivrce,
an rogorc urTierTdakvirvebis subieqtebi. sadac garkveuli iqneba TiToeuli monawi-
maTTvis es sivrce garkveuli Sansia perfor- lis ierarqiuli roli, socialuri mikuTv-
mansisaTvis, sadac mTeli es socialuri `kre- nebuloba da ZalauflebiTi komunikacia,
buli~, socialuri sivrcis CaTvliT, SesaZ- romelic sruliad mkveTr saxes swored
loa `krebad~, `yrilobad~ `movnaTloT~. sadResaswaulo ritualebSi iZens. konkre-
rogorc Cans, mxolod `kreba~, `yriloba~ tulad ki calkeuli rituali warmoadgens
aris socialuri situaciisaTvis is ZiriTadi asparezs, sadac personas eZleva saSualeba
meqanizmi, romelsac igi eyrdnoba da Semdeg pirispir Seeyaros da gadaeyaros sakuTar
Tavad iqceva erTgvar zeimad, SesaZloa, ri- reprezenraciasa da reprezentabelobas da
tualad, romelSic formaTSemoqmedi Zalebi garkveuli wesiT Seerwyas misive arsebobis
Tavis ukidegano Zalmosilebas aRweven. sxva prezentacias. Tavad ritualuri viTareba ki
araviTari piroba ar arsebobs arc prezen- interpersonalurad qceuli transperson-
tirebisa da arc reprezentirebisaTvis. so- aluri viTarebaa. igi socialuri situaciaa,
cialuri struqturis dasaxsvra ieraqiul romelic formalurad garkveuli konven-
struqturad SesaZlebelia mxolod nakle- cionalizebuli aqtia. misi saSualebiT per-
badZalmosili sivrculi metaforebiT. sona xelaxla agebs sakuTar damokidebule-
miTo–istoriuli xdomilebebi mxolod bas sxvasTan da sxvebTan. mTel ritualur
sakuTar idealizebul da kristalizebul velSi konkretuli emociuri motivirebuli
versiebad, xolo konkretul xdomileba- qceva formalizebulia. nebismieri qceva
Ta Tavmoyra gansakuTrebuli mniSvnelobis aqcentirebulia da stereotipuli. nebis-
lela firaliSvili

mieri stereotipuli qceva ki moicema da aluri situaciis yvela monawilisaTvis _


Tavs gvawvdis niSnebiT _ rogorc garegnu- misTvisac vinc qmnis e.w. ekrans da maTTvisac
li, ise Sinagani. rogorc irein hofmani ityo- vinc amis mowme xdeba.
da, isini warmoadgenen garkveul ekrans. es Tu genders ganvmartavT, rogorc sqesis
vizualur–utilitaruli cnebaa, romelic kulturalad aucilebel korelats, maSin
safuZvlad udevs komunikaciis eTologiur hofmanis ekrani am korelaciis konvencion-
koncefciebs. nebismier ritualSi cxovelic aluri gamosaxulebis referirebas axdens.
ki, misi mizandasaxulebidan gamomdinare, socialuri sistemis aseTi dekonstruq-
iRebs im mdgomareobas, im formas, im pozas, ciis Semdeg globalizaciis ganxorcielebis
romelic inicirebulia misi momavali qceviT erTaderTi veli _ transgenderuli xelov-
(magaliTad, risxvas gamoxatavs Tu piriqiT). neba _ fotografia da moda rCeba.
es TavisTavad vizualur–utilitaruli ko-
munikaciis formaa, romelic konkretul si-
moda, `siyvarulis alqimia~
tuaciaSi niSniT aRiwereba. igi garkveuli
Canasaxi unda iyos socialuri situaciis im dRes moda modaSia. igi yvelganaa _ az-
`performansisa~, sadac TiToeuli persona rovnebis formebiTa da leqsikiT dawyebu-
formalurad struqturirebuli performi- li _ `tusovkebsa~ da politikur Tavyri-
rebis mcdeli da ganmaxorcielebelia. konk- lobebze, bazrobebsa Tu elitur salonebSi
retuli vizualur–utilitaruli niSani ki gamofenili yofiTi sagnebiT damTavrebu-
socialuradaa ganpirobebuli da socialu- li. me–20 saukunis meore naxevridan moda
rad ganpirobebuli situaciis mTel siRrmes xelovnebis sivrceSi iwyebs arsebobas da
moicavs. amdenad, socialuri situaciis Ti- mTeli misi struqturis ganmsazRvrelic

183
Toeuli monawile iseTive performatoria, xdeba. sxeuli _ Tavisi sqesiT, identuro-
rogoric socialuri situaciis monawile biT, socialuri statusiT, samsaxureobrivi
nebismieri sxva. Tu ojaxuri mikuTvnebulobiT modisaTvis
Tu CavTvliT, rom personis nebismieri mxolod masalaa, Tavad samosi ki misi kerZo
qceva, garegnobis CaTvliT, garSemomyofe- SemTxveva, romliTac konkretuli identifi-
bisaTvis aris garkveuli informacia, rome- kaciebi xorcieldeba. Tu Tavis droze samo-
lic Zalze mniSvnelovania rogorc infor- siT aRiwereboda calkeuli eTnosi, kultu-
macia misi socialuri identurobis Sesaxeb, ra Tu socialuri ierarqia, dRes modis sivr-
aRmovaCenT, rom TiToeuli kultura sru- ceSi nebismier `rolSi~ SegiZlia gansxeulde
liad formalizebulia. TiToeul kultu- egviptel faraonad, kosmonavtad, qurumad,
raSi yoveli individualuri qceva xdeba jariskacad, momxibvlel romantiul qalad
specializebuli, formalizdeba da dadis da mamakacad gadacmul amazonad.
yofiT `rutinaze~, Tumca igi Zalze mniSvne- fotografiis dabadebis Semdeg moda
lovania informaciuli TvalsazrisiT. ase sruliad gansakuTrebul adgils ikavebs
rom, performansis Tema TiTqmis srulad an kulturaSi. yvela epoqasa da yvela eTnikur
umniSvnelovanesad ejaWveba performirebis sazogadoebaSi igi araCveulebrivi sila-
kontrolirebad funqcias, maSinac ki, rode- RiT iwyebs TamaSs, amitomac ZiriTadad pos-
sac igi TvalsaCino ar aris. ase rom, hofma- tkulturul xelovnebad moiazreba da glo-
nis `indikaturi~ xdomilebebi empiriulad balizaciis epoqis xelovnebis erT–erTi
amzadebs safuZvels kontr–aqtebisaTvis, ganmsazRvreli sivrce xdeba.
gamoimuSavebs urTierTobis moduss, stils XX saukunis xelovnebaSi moda fotogra-
da urTierTobis formulas. TiToeuli maT- fiasTan erTad moipovebs privilegirebul
gani ki qmnis diskursul garantebs soci- mdgomareobas. Tu fotografia pretenzias
lela firaliSvili

acxadebs sinaTlis alqimiaze da warmatebi- mis sivrceSi aRar arsebobs konkretuli


Tac arTmevs Tavs am lamis mistikur process, formebiT gansazRvruli niSanTa sistema,
moda kulturis gasaRebis funqcias iZens da romelic adre kulturasTan identificire-
zekulturuli gulgrilobiTa da ganurCev- bis unikalur da universalur msvlelobas
lobiT cdilobs `mTeli samyaros amoxsnas~ axorcielebda (rom aRaraferi vTqvaT igive
(bodriari). igi daudevar diferencirebul erovnuli samosiT genderul rolTan iden-
TamaSs eweva kulturaTa eTnikuri Tu reli- tificirebaze). yoveli eTnikuri Tu droi-
giuri niSnebiT. kulturaTa niSnebi ar war- Ti epoqa modam samoselisagan ganZarcva da
moadgens misTvis araviTar determinacias. `absolururi upasuxismgeblobiT~ aago ze-
modaSi isini iZenen usasrulo urTierTCana- kulturuli TamaSis wesebi _ TamaSi kul-
cvlebis maradiul Tavisuflebas. turaTa niSnebiT.
kulturaSi, yoveli kerZo SemTxvevis nebismieri erovnuli Tu samsaxurebri-
konkretul CarCoebSi, moda samoselis for- vi samoseli konkretuli feriTi sistemiT
mas aRwers. es forma Tavisi Sinagani struq- Tu grafikuli konturebiTaa agebuli. moda
turiT _ kulturiT aris ganpirobebuli da aTavisuflebs kulturebs formaTa sqematu-
unificirebuli. SegviZlia sxvagvaradac vT- ri determinaciisagan da iwyebs diaxac upa-
qvaT: erovnuli samosi konkretul kultu- suxismgeblo da umizno TamaSs, sadac kul-
ras aRwers da ara am kulturis modas. moda, turaTa niSnebiT monacvleoba mxolod nos-
rogorc Tavisuflebis usasrulo xarisxi, talgiaa `yofili kulturis~ niSanTa TiTq-
nel–nela Tavad Tavisufldeba kulturis mis `gaxevebuli~ sistemisa. aq aRar arsebobs
determinantisagan. erovnul samosSi misi formaTa Sinagan logikas daqvemdebarebuli
184

`Tavisufleba~ kulturis formaTa umniSv- raime struqtura _ araviTari erovnuli,


nelo variaciiTa da improvizaciiT Semoi- kulturuli, ierarqiuli, socialuri, re-
sazRvreba. erovnuli samosiT unificirebu- ligiuri da a.S. identificireba, radgan yo-
lia yvelaferi, rac konkretuli kulturis velive zemoTCamoTvlili znis, konkretuli
SigniT aris dasaxsruli socialuri Tu wo- zneobis farglebSia moqceuli. swored zne–
debrivi niSniT. eTnikuri kulturis sazRv- Cveulebebis struqturaa, yvela tipis iden-
rebSi sruliad gansazRvruli iyo mefeTa, tifikacias rom ganapirobebs. identifika-
didebulTa, sxvadasxva religiis Tu ekle- cia ki garkveuli kulturis Tu epoqis miTSi
siis msaxurTa, glexTa Tu moqalaqeTa sa- moqceuli ritualiT (konkretuli eTniku-
moseli. sxvagvarad eTnikur sivrceSi, raRa ri, religiuri a. S.) miTologiuri ritualiT
Tqma unda, moda ar arsebobda. arsebobda aris gansazRvruli.
kostiumi, romelic mcireoden cvlilebebs promeTes miTi fotografiam realur
ganicdida konkretuli formis SigniT, cv- qronotopSi gadaitana. sinaTlis, cecxlis
lilebis survilis dauokebeli ZalisxmeviT. moxelTeba frangma dagerma evropaSi `mzis
modis funqcia ki mudam ucvleli iyo – Casvenebis~ Jams (Spengleri) moaxerxa da kul-
Tavisuflebis mzardi xarisxiT mas SfoTi turac aiwewa _ dasrulda Zveli rituali.
unda Seetana droSi arsebul garkveul for- dedamiwaze cecxlis (sinaTlis) mopovebis
maTa batonobis im sazRvrebSi, romelnic wina misteria gadaTamaSda da daiwyo axali miTo-
epoqis `modas~ ganapirobebdnen. logiuri era _ `rituali ritualisaTvis~,
globalizaciis niSniT determinirebul sadac umTavresi determinanta aris `TamaSi
samyaroSi, sadac yoveli kultura `SiSvlde- TamaSisaTvis~. niSanTa erTmaneTTan usaz-
ba~ da iZrobs Tavis TviTmyofad da ganumeo- riso Canacvleba modis srul emansipaciaze
rebel samoss, moda epoqis `maestro~ xdeba. miuTiTebs. am emansipaciisken mimarTul gzas
lela firaliSvili

Tavisi silaRiTa da simsubuqiT (da ara zere- igulisxmeba. es formebi ki raRac ucnauri
lobiT) axali miTologiis umTavresi niSani wesiT axdens abstragirebas da xdeba ara-
_ fotografia xsnis, xsnis `akaSa qronikis~ Tanadrouli (SegviZlia vTqvaT _ droiTis
sxeulebrivi Semoqmedi da vizualuri biog- miRmuri). formis aCrdilad qceulma niSan-
rafiis alqimikosi, axali miTologiis ritu- ma SesaZloa uceb Seisxas xorci da momen-
alis `maestro~. teluradac ganiZarcvos misgan. moda dros
Tavis siRrmeSi moda racionalizmisa da klavs, mas dro gahyavs, is dros atarebs. misi
logikis TiTqmis arc erT elements ar uS- araTanadrouloba radikalurad emijneba
vebs. is, rac simboloTa sistemis saxiT na- konkretul kulturaSi moqceul erovnul
cionalur, erovnul tanis samosSi arsebob- Tu samsaxurebriv samoss da aqsesuarebs. si-
da, niSanTa sistemiT, metafizikur siRrmesa kvdilTan laRad SeTamaSeba modas univers-
da seriozulobas moklebul niSanTa i–logi- alur simsubuqes aniWebs: arsebulis sikvdi-
kuri (logikisadmi indiferentuli) jaWviT lis wyalobiT igi Tanamedrove xdeba (SesaZ-
Seicvala. niSanTa formalurad urTierT- loa ramdenjermec). moda sasowarkveTasac
daukavSirebeli saxeebis nebismieri kombina- atarebs _ imis gamo, rom araferia maradiu-
cia arakombinirebul ritorikul frazas qm- li, es sasowarkveTa misi da misiT tkbobis
nis. am niSanTa sistemaSi aRar arsebobs Rire- mudmivi Tanamgzavri xdeba: sikvdilTan, miT
bulebiTi Skala. calkeul kulturaTa konk- ufro, formaTa sikvdilTan urTierTobaSi
retul niSanTa kodi nebiT modis da nebaSi yovelive xelaxla xorcSesxmis unars inar-
iwyebs usazriso TamaSs. am qveyanaze yoveli- Cunebs. mWvretelobiTi simaRlidan formaTa
ve misi Zalauflebis qveS eqceva da survilis ferxulis ritualSi axdens moda TviTiden-

185
TavisuflebiTa da gatacebiT dahyveba mo- tificirebasa da jadosnuri wesiT erTd-
dis `aramotivirebul~ Wirveulobas. am Wir- roulad axorcielebs warsuls, awmyosa da
veuli TamaSis erTaderTi wesi umisamarTo, momavals, rogorc maT urTierTuaryofas
umizno ganmeorebadobaa sawyisi wertilis, da urTierTmonacvleobas arawrfivi mimar-
sivrcis da qronologiis gareSe. moda marad TulebiT. misi marad efemeruloba Tanamed-
Zveli da marad axali, marad SfoTavs da ver roveobaSia mosaxelTebeli. igi aqtualuri
isvenebs. Jiniani da Tavbrudamxvevi siswra- awmyoa, romelSic, rogorc fokusSi, mTeli
fiT amoyris formaTa mumificirebul sxeu- warsuli eteva da mTeli momavali ganifine-
lebs gardasul Tu Tanamedrove kulturaTa ba. moda yovelTvis inovaciaa, Tumca ciklu-
skivridan da axal sicocxles aniWebs maT. ri inovacia. masSi erTnairi warmatebiT Ta-
dRes mTel qveyanaze yovelive Tavisi naarsebobs `retro~ da `neo~.
Sinagani identobis principiT pirdapir Se-
xebaSia modis gavlenasTan, mis Tvisebasa Tu XXX
unikalur unarTan _ gardaqmnas da usawyiso uaxlesi miTologiuri ritualis sana-
ganmeorebadobis mdgomareobaSi mogvces ne- xaoba _ ase SeiZleba aRiweros sanaxaobi-
bismieri forma. Ti dramatizmisagan daclili da TamaSis
moda yovelTvis Zveli da yovelTvis axa- sruliad axal registrSi moqceuli `modis
lia. is mudam sargeblobs `retros~ stiliT, Cveneba~. raRa Tqma unda, am sanaxaobas ara-
magram misi umTavresi Tviseba warsulis feri aqvs saerTo arc ritualis misteri-
formebis aCrdilebiT TamaSia. mas sulac alur sazrisTan da arc meditaciur wiaR-
ar aSinebs es aCrdilebi, amitomac uwodebs svlasTan, romelic miTologiur rituals
bodriari modas `paradoqsulad araTanad- axasiaTebda. dRes swored moda da mxolod
rouls~, masSi yovelTvis formaTa sikvdili moda axerxebs Tanamedrove kulturis aku-
lela firaliSvili

milirebas sanaxaobiT sivrceSi. meore mxriv, boloTqmis nacvlad


rac mas arqaul ritualTan akavSirebs _ es jobda am teqstis nacvlad TqvenTvis
sakuTrivi sivrcis ukiduresi esTetiza- momeZRvna ulamazesi ferad–feradi babTe-
ciaa, Wvretis siamovnebas rom ukavSirdeba biT Semkuli sarkiseburi elvarebis qaRal-
da sanaxaobiT dResaswaulad aqcevs podiu- dis fuTa.
mis rituals. misi jadosnuri Zala ki qalia. babTebiT Semkuli qaRaldis fuTaSi uc-
esTetikuri datvirTva podiumze mxolod nauri formis patara kolofi, feriTi da
qals aqvs, oRond sqesisagan ganZarcvuls, grafikuli gamosaxulebiT a–Wrel–ebuli.
Wvretis wminda obieqts, usasrulod moZravs kolofSi xaverdis an romelime Zvir-
wrfiv gzaze, podiumze, gzaze, romelic yo- fasi qsovilis fonze dasvenebuli an misgan
velTvis riskia, kulturis da maradi Tvi- arqiteqturuli formebis daxvewilobiT
Tuaryofis riski. sanaxaoba sanaxaobisaTvis, amosvetili feradi brolis patara WurWe-
tkbobisa da TviTtkbobisaTvis, cvalebado- li _ SuSa;
baTa TamaSia maradi cvalebadobisaTvis. igi SuSaSi ki isev feradi siTxe _ ukvdave-
ver uZlebs formis stagnacias da arc stati- bis wyali;
kaa misTvis asatani. misi diskursi araviTari moxsnidi Tu ara brolis WurWels Tavs,
mniSvnelobis matarebeli ar aris (bartis mi- zRapruli Citis suliviT amoifrqveoda
xedviT xom diskursi mudmivad `mideb–mode- da aavsebda Tqvens arsebas moduri sunamos
baa~, `aqeT–iqiT awydebaa~ wydoma? ). igi arc surneli `damgdebi~ saxeliT _ `siyvaru-
mimezisuria da arc antimimezisuri, Tumca ki lis alqimia~. im wams SeigrZnobdiT imas, rom
misi aRwera iseTi cnebebiTac SegviZlia, ro- fers suni aqvs.
goricaa ritmi, tonaloba an artikulacia.
186

dRes modaSi saxe–liani an saxeli–ani


am cnebaTa Sinaarsze bunebrivad dgas ri- surnelia, oRond zRapruli devis suliviT
tualuri sanaxaobis TviTgancda. es gaxlavT _ SefuTuli, sunamos kolofSi gamomwyv-
`sanaxaoba sistemis Signidan~ _ mesame Tvali deuli.:
_ sakuTari arsebis Wvretisa da gan–Wvretis babTebSi _ qaRaldebi;
unaris mqone, maradiuli tkbobisa da sufevis qaRaldebSi _ muyaos kolofi;
Zalmosilebas rom miscemia da SefasebiTi da kolofSi _ SuSa;
RirebulebiTi orientiri rom daukargavs. SuSaSi –siTxe;
mzera ki Wvretis diskursia, igi mied–mo- siTxeSi –suni;
edeba, aqeT–iqiT, win da ukan awydeba, magram sunSi _ suli;
mudam sakuTar Tavs, sakuTar sxeuls awyde- sulSi _ saxeli,
ba, waawydeba da gadaawydeba. moduri saxe–li , sarkiseburi elvarebis
ra surs modas, maradisobis absolutur qaRaldiT vualizebuli saxeli.
intenciad rom qceula da `podiumis~ gzas sunamo `siyvarulis alqimia~ dRes sa-
dasdgomia? novalisisa ar iyos, _ `gana saiT bazro saqonelia.
mivdivarT?! mudmivad Sinisaken~. Sinisaken
mimaval gzaze ki moda Cveni megzuria. TviTon
mudam Sin aris da win da ukan, warsulsa da
momavalSi siaruliT SeiZens warsulzeca da
momavalzec bevrad ufro dramatul marad
awmyos, masze mimarTuli yoveli intenciiT
iTvisebs da `akontrolebs~ yoveli Cvenganis
Sinaur garemos.
lela firaliSvili

LELA PHIRALISHVILI of light and successfully deals with this almost mystic
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art process, fashion becomes the key feature of culture and
indifferently tries to “explain the universe” (Jean Bau-
drillard) It engages in careless play on ethnic and reli-
F R O M A R C H A I C gious grounds of cultures. Cultural signs do not repre-
T O G L O B A L I ST M Y T H sent determinants for fashion. They gain eternal free-
dom toreplace each other in fashion.
Su m m ary

Mythological consciousness is the universal state of


consciousness. Boundaries of consciousness are select-
ed by the specific ritual behavior since archaic myth un-
til today, until so called “post cultural” era and I would
say until the global myth.
General paradigm, that as if breaks boundaries be-
tween archaic myth and culture in global era and “re-
peats” archaic mythical narrative by “visual” language
and “social behavior” or by playing specific role in a
“social ritual”, is described in the letter. Transgender art,
photography and fashion, remains one of the important

187
fields of implementing globalization since deconstruc-
tion of social systems.
Nowadays fashion is in fashion. It is everywhere
starting from thinking forms and vocabulary and ending
by everyday life items exhibited at parties and political
gatherings, fairs or elite salons. From the second half of
XX century fashion starts its existence in arts and defines
the whole structure of it. Body – including gender identi-
ty, social status, or family affiliations – is only material for
the fashion, while garment is a specific occasion accord-
ing to which specific identifications are possible. If once
specific ethnos, culture or social hierarchy was described
by garments, nowadays fashion enables you to be per-
sonified to embody Egyptian Pharaoh, cosmonaut, priest,
soldier, charming romantic lady or Amazon isguised man.
Fashion has occupied a significant place in culture
since the birth of photography. Due to its playful role in
every epoch and ethnic societies fashion is considered to
be post cultural art and one of the decisive spaces of art
of globalization era.
Alongside with the photography, fashion obtains a
privileged state. While photography claims the alchemy
ana nemsaZe TvalsazrisiT SeiZleba CaiTvalos e.w `simbo-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
luri sikvdili.~ rogorc Jan bodriari wers
samxatvro akademia esseSi `fotografia _ sinaTliT wera~, `fo-
toaparatis yoveli gaCxakuneba asrulebs,
rogorc obieqtis, ise subieqtis realur
arsebobas~2. `axalgazrda fotografebi, rom-
lebic samyaroSi daexetebian mTel Zalisx-
foto, rogorc vizualuri mevas siaxlis moZiebaze xarjaven, arc ki
kulturis agenti eWvoben, rom sikvdilis agentebi arian~3. `xom
aucilebelia, rom sikvdili sazogadoebaSi
dRes foto (rogorc vizualuri kulturis sadme mainc arsebobdes. Tu is aRar aris (an
agenti) vizualuri xelovnebis sxva mimarTu- cota darCa) religiaSi, is sxvagan unda moxv-
lebebTan (kino, animacia, multiplikacia) erT- des, iqneb gamosaxulebaSi, romelic cxov-
erTi yvelaze qmediTi saxelovnebo mimarTu- rebis Senaxvis sababiT awarmoebs sikvdils~4.
`Zveli sazogadoebebi did Zalisxmevas ax-
lebaa. medialuri saSualebebi yovelTvis
mardnen imas, rom mogoneba rogorc cxov-
gansazRvravdnen kulturas. fotos aqvs konk-
rebis Semcvleli _ mudmivi yofiliyo an
retuli specifikuri fsiqologiuri da teqni-
ukidures SemTxvevaSi, sagani, romelic sikv-
kuri maxasiaTeblebi, riTic is gansxvavdeba vi-
dils auwyebda, ukvdavi yofiliyo. es sagani
zualuri xelovnebis sxva mimarTulebebisgan.
iyo Zegli. Tanamedrove sazogadoebam uari
fotos tradiciuli vizualuri xelovne-
Tqva Zeglze, mas Semdeg, rac fotografia
bis sxva formebisgan (ferwera, grafika, qanda-
aqcia imis dadasturebad Tu `ra iyo“5.
keba) ganmasxvavebeli erT-erTi specifikuri
188

fotos, rogorc Tanamedrove medialu-


maxasiaTebelia is, rom obieqtis aryofnas- ri saSualebis kidev erTi mniSvnelovani
Tan erTad postulirdeba aseTi Sinaarsi _ specifikuri maxasiaTebeli, kulturuli da
es obieqti namdvilad arsebobda da iq iyo, ra teqnikuri TvalsazrisiT, aris drois umci-
viTarebaSic xedavs mas mnaxveli fotoze. `ama- resi monakveTis fiqsacia, risi saSualebi-
Si mdgomareobs SeSliloba: dRevandel dRem- Tac adamianebis sulieri samyaros niuansebis
de xom vercerTi gamosaxuleba ver axerxebda gadmocemac kia SesaZlebeli. `me vcdilobdi
Cems warsulSi sagnobriv darwmunebas gamaSu- meCvenebina samyaro, sadac kargad vigrZ-
alebeli rgolebis sistemis gareSe (relais). nobdi Tavs, sadac adamianebi megobrulebi
fotografiis gaCenisas Cemma darwmunebulo- arian, sadac SevZleb im grZnobebis povnas,
bam uSualo xasiaTi miiRo da msoflioSi ara- romelTaken yovelTvis miviltvodi. Cemma
vis ar SeuZlia Cemi gadarwmuneba. amgvarad, fotoebma daamtkices, rom aseTi samyaros
foto CemTvis ucnauri mediumi xdeba: halu- arseboba SesaZlebelia~6.
cinaciis axali forma, mcdari aRqmis doneze, dRes foto yvelaze farTod gavrcele-
WeSmariti drois doneze, garkveulwilad zo- buli, qmediTi saxelovnebo mimarTulebaa.
mieri da ubralo, romelsac anawileben (erTi faqtobrivad, fotografiam metismetad didi
mxriv, `es iq ar aris“, meore mxriv, `magram es iq raodenobiT metismetad farTod gavrcele-
namdvilad iyo“) SeSlili saxiT, romelzec ga- 2
Jan bodriari, fotografia _ sinaTliT wera, ele-
daiyvlifa realoba~1. qtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/
fotos, rogorc Tanamedrove medialuri 3 rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.
saSualebis yvelaze mniSvnelovan da specifi- ge/
kur maxasiaTeblad kulturuli da teqnikuri 4
iqve.
5
iqve.
1
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore na- 6
robert duano, biografia, eleqtronuli biblio-
wilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/ Teka, http://ciss.org.ge/
ana nemsaZe

bis gamo CaaxSo gamomsaxvelobiTi xelovnebis `Cven warmosaxulis ganzogadebuli ka-


sxva formebi.~idea aris is, rom xmaurs, mox- nonebiT vcxovrobT~11. `aseTia didi muta-
senebas, xmebs fotografuli dumilis mo- ciis arsi. aseTi gadabruneba aucileblad
bilizebiT SeewinaaRmdego. SeewinaaRmdego svams eTikur problemas: saqme is ar aris,
moZraobebs, nakadebs da siswrafes, gamoiyeno rom gamosaxuleba amoraluri, aTeisturi
fotos uZraoba, SeewinaaRmdego komunika- an diaboluria (rogorc zogierTi uwodebs
ciis afeTqebas da informacias, warmoaCino mas fotografiis aisze) aramed is, rom gavr-
fotografiis idumaleba da SeewinaaRmdego celda ra maqsimalurad farTod, mTlianad
azris moralur imperativs moaxdino ra fo- moaxdina adamianuri konfliqtebisa da sur-
tografiaSi rame signifikaciis ararsebobis vilebis derealizacia. egreTwodebul ma-
demonstrireba~7. `idea mdgomareobs imaSi, RalganviTarebul sazogadoebebs is gamoar-
rom azris triumfaluri epifania Seicvalos Cevs, rom axla isini ara rwmenebs (rogorc
obieqtebisa da maTi gamovlinebebis mdumare es warsulSi iyo), aramed gamosaxulebebs
apofaniiT. azrisa da esTetikis sapirispirod moixmaren. Sesabamisad, isini arian ufro li-
beraluri, naklebad fanaturi, magram amave
gamosaxulebebis damamxobeli roli obieqt-
dros naklebad `auTenturi“, metad `yalbi“.
Si bukvalobis aRmoCenaSi mdgomareobs (fo-
Tanamedrove cnobierebaSi es gardatexa mow-
tografuli gamosaxuleba, romelic aris
yenilobis, gulis revis SegrZnebebis aRi-
bukvalobis gamosaxuleba, xdeba realobis
arebaSi vlindeba. TiTqos universalizdeba
gaqrobis magiuri gamgebeli)~8. `Cven vwux-
ra, gamosaxuleba gulgrilad awarmoebs sa-
varT realobis gaqrobaze metismetad bevri myaros. gulgril samyaros drodadro sxva-
gamosaxulebis simZimis gamo, magram nu davi- dasxvagvari anarqizmebis, marginalizmebis,
viwyebT, rom gamosaxulebac qreba realobis individualizmebis kivilis gamocema SeuZ-

189
zegavleniT. faqtobrivad, realobas gacile- lia. gavauqmebT ra gamosaxulebas, gadavar-
biT iSviaTad wiraven, vidre gamosaxulebas. CenT survilis uSualobas~12.
gamosaxulebas akargvineben originalobas da fotos aqvs konkretuli teqnikuri da
saTakilo TanamonawileobisTvis wiraven~9. fsiqologiuri maxasiaTeblebi. rolan bar-
`albaT, araferia gasakviri imaSi, rom fo- ti wignSi `Camera Lucida“ fotos gadaRebis Se-
tografia teqnologiuri Suamavlis saxiT saxeb wers: `Operator-is arsobrivi moRvaweo-
warmoiqmna industriul eraSi, rodesac rea- ba vinmes an rames (kameris patara xvreliT)
lobam daiwyo gaqroba. isic ki SesaZlebelia, Tavze wadgomaa. es moRvaweoba srulyo-
rom swored realobis gaqrobam misca biZgi filia, rom es qmedeba maSin aris srulyo-
mocemul teqnikur formas. realobam SeZlo fili, roca fotografirebuli subieqti
gamosaxulebis mutireba. es kiTxvis niSnis amas saerTod ver amCnevs. misgan uSualod
qveS svams Cvens gamartivebul gagebas teq- gamomdinareobs yvela foto, romelic `So-
nologiis Casaxvisa (зарождение) da Tanamed- kis“ principze (alibis Tqma ajobebda), fo-
rove samyaros gaCenis Sesaxeb. SesaZlebelia, tografuli `Sokis“ principze aigeba, rasac
teqnologiebi da media ki ar gaxdnen realo- araferi aqvs saerTo Punctum-Tan, imdenad
bis gaxmaurebul gaqrobaSi damnaSave, aramed travmis miyenebaSi ar mdgomareobs, ram-
piriqiT, mTeli Cveni teqnologiebi (mTeli denadac imis aRmoCenaSi, rac aqamde Zalian
maTi fataluri SedegebiT) arian realobis saimedod iyo dafaruli, rasac TviTon moq-
qrobis Sedegi~10. medi piri ugulebelyofda an qvecnobierSi
inaxavda~13.
7
Jan bodriari, fotografia _ sinaTliT wera, ele-
qtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/ 11
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
8
iqve. nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/
9
iqve. 12
iqve.
10
iqve. 13
iqve.
ana nemsaZe

fotografiaSi (fotos gadaRebis dros) winaswar SerCevaSi mdgomareobs, romelSic


erT-erTi saWiro principia gadamwyveti mo- unda gamoCndes saWiro obieqti da im mo-
mentis dafiqsireba. amis Sesaxeb weren fo- mentSi, roca is iq aRmoCndeba, fotografma
toportretistebi: cnobili amerikeli fo- gamokras xeli sasxlets17. fotografs niWi-
tografi _ stivi makkiuri, romlis foto sa da wlebis manZilze SeZenili gamocdile-
`avRaneli gogona~, epoqis erT-erT cnobil bis miuxedavad, zebunebrivi Zalebis sjero-
fotogamosaxulebad iqca, (es foto ame- da. `es Zalian bavSvurad JRers, magram ama-
rikis SeerTebuli Statebis nacionaluri ve dros TiTqmis rwmenis aqtiviT aris. Cven
geografuli sazogadoebis mier SerCeuli vpoulobT fonisTvis Sesaferis adgils da
fotoebis aseulSi moxvda, xolo 1990-iani velodebiT saswauls~ _ weria robert dua-
wlebis bolos «National Geographic»-is rCeu- nos biografiaSi18.
li fotoebis krebulis ydaze dabeWdes, es mniSvnelovania fotos teqnikurad Ses-
yda ki 2005 wels ukanaskneli 40 wlis manZil- wavla im TvalsazrisiTac, Tu ratom da riTi
ze gamocemuli saukeTeso Jurnalis ydebis izidavs foto damTvarielebels. amis Sesaxeb
aTeulSi moxvda) foto-portretis Sesaxeb rolan barti wers: `me CavTvale, rom mizidu-
wers: «mTavaria Zalian yuradRebiani iyo ada- lobis (rac zogierT fotos gaaCnia) Tundac
mianis mimarT, seriozulad da Tanmimdevru- miaxloebiT aRsaniSni sityva aris `SemTxve-
lad misdio sakuTar zraxvebs. swored maSin va“. zogierTi foto SememTxva, zogierTi ki
gamova kadri yvelaze gulaxdili’’14. `me Za- ara. CemTvis SemTxvevis principi fotos aZ-
lian miyvars adamianebze dakvirveba, mgonia, levs arsebobis SesaZleblobas da, piriqiT,
rom adamianis saxes xandaxan bevri ramis mo- SemTxvevis gareSe ar arsebobs foto~19. `re-
yola SeuZlia. TiToeuli Cemi foto ar aris portaJuli fotoebi xSirad aris unaruli
190

ubralo epizodi cxovrebidan, es misi kvin- (ar aris aucilebeli unaruli foto mSvi-
tesenciaa, mTeli misi istoriaa“ 15. dobiani iyos). aseT gamosaxulebebSi ar aris
cnobili fotoportretisti usuf kar- Punctum. maT Sokis mogvra (bukvalurad trav-
Si fotos gadaRebis Sesaxeb wers: `yvela mis miyeneba) SeuZliaT, magram maT ar SeuZ-
adamianSi arsebobs saidumlo da Cemi mizania liaT mousvenrobis gamowveva. msgavs fo-
misi amocnoba.~ `es amocnoba drois umcires toebs SeuZliaT `yvirili“, magram ar SeuZ-
monakveTSi moxdeba (ra Tqma unda, Tu is sa-
liaT `daWra“. reportaJul fotoebs erTi
erTod moxdeba). adamians SeuZlia uneburi
SexedvisTanave iReben da damTavrebulia. me
JestiT, Tvalebis bzinvarebiT an sxva ramiT
vfurclav maT, ar vinaxav mexsierebaSi. maTi
moixsnas niRabi, romelic yovel Cvengans mi-
arc erTi detali (mofarebulSi damaluli)
jnavs gare samyarosgan. fotografma drois
am intervalSi unda SeZlos Tavisi saqmis ga- ar wyvets kiTxvis process. amgvari kadre-
keTeba Torem waagebs.~ `gadamwyveti momen- bi mainteresebs (rogorc bevri sxva rame sa-
ti~ mxolod reportaJuli kadrebisTvis ro- myaroSi), magram me ar miyvars isini~20. `erTi
dia mniSvnelovani16. klasikosi fotografis detali – mkveTri, yuradRebis fokusis el-
_ andre kerteSis biografiaSi vkiTxulobT: viseburi Sereva winaswar gansazRvravs Cems
`kerteSis stili, romelic misi droisTvis kiTxvas. raRaciT aRniSnuli foto aRar aris
saxasiaTo gaxda, bevrma reportiorma ises- raRac nebismieri. es raRac daeca kopioTi
xa. man SeimuSava kompoziciis winaswar age- 17
andre kerteSi, biografia, eleqtronuli biblio-
bis sakuTari teqnika, rac kadrSi im adgilis Teka, http://ciss.org.ge/, http://ciss.org.ge/
18
robert duano, biografia, eleqtronuli biblio-
14
stivi makkiuri da `avRaneli gogonas istoria“, bi- Teka, http://ciss.org.ge/
ografia, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/ 19
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
15
iqve. nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.
16
usuf karSi, biografia, eleqtronuli biblioTe- ge/
ka, http://ciss.org.ge/ 20
iqve.
ana nemsaZe

momarjvebuli, tilt, ramac CemSi mcire ryeva, ANNA NEMSADZE


satori,sicarielis gatareba gamoiwvia“21. Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
fotografiaSi mniSvnelovania, rom fo-
to CaRrmavebis gareSe, zedapirulad asaxav-
des sagnebs. `1937 wels amerikis SeerTebul T H E PH O T O G R A PH A S A N A G E N T
StatebSi gadasvlis Semdeg kerteSs Jurnali O F V I SU A L C U L T U R E
`Life“-is fotografebi im mizeziT eubnebod-
nen uars fotoebis dabeWdvaze, rom isini
`zedmetad gamomsaxvelobiTi“ iyo, isini daa- Su m m ary
fiqrebdnen adamians, karnaxobdnen bukva-
lurisgan gansxvavebul azrs. fotografia Photography is a very significant branch of art today. It
arsobrivad mavnebeli maSin ki ar aris, roca gains more importance as part of a system of signs and
aSinebs, aZrwunebs da amaTraxebs kidec, ara- a tool of communication in media together with other
med roca fiqrSia CaZiruli~22. `fotografu- branches of visual art – movies, animation andanimated
li mzera flobs erTgvar gulcivobas, rac
cartoons.
mas aZlevs obieqtebis iersaxis Zaldauta-
It is significant and interesting to study the pho-
neblad mitacebis saSualebas. is ar miiswra-
fis realobis gamokvlevisken an gaanalize- tograph in terms of visual art, media theory and virtual
bisken. piriqiT, fotografuli mzera bukva- culture.
lurad exeba sagnebis zedapirs, arkvevs maTi In this work,the technical and psychological char-
garegnobis fragmentebs~23. acteristics of the photograph, as well as corrections
`fotografuli sinaTle arc `realis- caused by photography in culture together with other

191
turia“ da arc „bunebrivi“, magram arc xe-
branches of visual art and media, are discussed, based
lovnuri. es sinaTle ufro aris gamosaxule-
on the works of foreign authors including Jean Baudril-
bis gamosaxuleba, misi sakuTari azrovneba.
is ar gamodis erTaderTi wyarodan, aramed lard, Roland Barthes and Boris Groys.
oridan, dawyvilebulidan: obieqtidan da
mzeridan. gamosaxuleba Cndeba obieqtidan
wamosuli sinaTlisa da Tvalidan wamosuli
sinaTlis gadakveTaze“ (platoni)24.

21
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.
ge/
22
iqve.
23
iqve.
24
Jan bodriari, fotografia _ sinaTliT wera,
eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/
Tamar liluaSvili gamoyenebuli masalebi da meTodebi
ap. quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
kvlevis obieqtebi
samxatvro akademia kvlevis obiqtebs warmoadgenda metexis
RvTismSoblis taZris dazianebuli qvis ni-
muSebi. nimuSi m/n-1 aRebuli iyo aRmosavle-
Ti kedlis samxreTi afsididan miwidan daa-
xloebiT 2 m simaRleze, nimuSi m/n-2 aRebuli
metexis RvTismSoblis taZris iyo aRmosavleTi kedlis centraluri afsi-
dazianebuli qvis mikologiuri didan miwidan daaxloebiT 2 m simaRleze, ni-
kvleva muSi m/n-3 aRebuli iyo aRmosavleTi kedlis
CrdiloeTi afsididan miwidan daaxloebiT 4 m
Sesavali simaRleze (sur. 1). nimuSebi aRebuli iyo res-
biologiuri TvalsazrisiT araorganu- tavratoris mier skalpelis gamoyenebiT asep-
li bunebis samSeneblo masalebi eqstremalu- tikuri pirobebis dacviT. saanalizo nimuSebs
ri garemoa xSiri da xangrZlivi gamoSro- warmoadgenda qvis fragmentebi (delamini-
bis, sakvebi nivTierebebis simwiris, qaris da rebuli Sridan) da Camonafxekebi. CaTesvamde
ultraiisferi sxivebis pirdapiri zemoqme- saanalizo nimuSebi inaxeboda sterilur kon-
debis gamo. miuxedavad amisa, yvela klimatur teinerebSi 4-8°C temperaturaze.
sartyelSi is kolonizebulia cocxali or-
ganizmebiT1. mikroskopuli sokoebi qanebisa saanalizo nimuSebis CaTesvis meTodebi
da geologiuri warmoSobis samSeneblo ma- saanalizo nimuSebidan mikroorganizme-
bis gamoyofas awarmoeben myar sakveb areeb-
192

salebis (samSeneblo qvis, duRabis, baTqaSis,


cementis) mikrobuli Tanasazogadoebebis ze mikroorganizmebis suspenziis CaTesviT.
mudmivi wevrebi arian da mniSvnelovan rols CaTesvis win axdenen saanalizo masalis wi-
naswar damuSavebas substratidan mikroor-
asruleben maTi biodazianebis procesebSi.
ganizmebis desorbciis mizniT. 1 gr gafxvie-
mikroskopuli sokoebi mineralur subs-
rebuli nimuSi gadaaqvT 10 ml sterilur fi-
tratebs biomeqanikuri da bioqimiuri meqa-
ziologiur xsnarSi, romelsac damatebuli
nizmebiT azianeben2. samSeneblo masalebis
aqvs 0,001% tvin-80, meqanikurad SeanjRre-
biomeqanikuri dazianeba viTardeba masalaSi
ven ara umetes 30 wT oTaxis temperaturaze.
hifebis SeWrisa da zrdis Sedegad, qimiuri
miRebuli suspenziidan amzadeben ganzave-
dazianebebi ganpirobebulia mikrooranizme-
bebis rigs 1:100; 1:1000 da a.S. TiToeuli gan-
bis metabolizmis produqtebis – naxSiror-
zavebidan 0,5-0,5 ml gadaaqvT sakveb areebze
Jangis, organuli mJavebis, Jangva-aRdgeniTi
3-3 paralelur finjanze da zedapirze anawi-
fermentebis sistemebis, pigmentebis pirda-
leben Spatelis saSualebiT, ayovneben sakveb
piri da iribi zemoqmedebiT3. areSi suspenziis Sewovamde da aTavseben Ter-
1
mostatSi. kultivirebas axdenen 25±3°C tem-
Gorbushina A. A., Krumbein W. E., Subaerial Microbial Mats and
Their Effects on Soil and Rock, In: Microbial Sediments, edited peraturaze. CaTesil finjnebs periodulad
by Robert E. Riding, Stanley M. Awramik M., 2000, pp. 161-170; aTvaliereben. sufTa kulturebis misaRebad
Steiger M., Charola A. E., Weathering and Deterioration, In: Stone
in Architecture: Properties, Durability, 4th ed, 2011, pp. 227-316. izolirebuli koloniebidan masala gadaaqvT
2
Burford E. P., Fomina M, Gadd G. M., Fungal involvement in sufTa sakveb areebze.
bioweathering and biotransformation of rocks and minerals, Minera­
logical Magazine 67(6), 2003; pp. 1127-1155.
3
Gadd G. M., Geomycology: biogeochemical transformations mJavawarmomqmneli aqtiurobis gansazRvra
of rocks, minerals, metals and radionuclides by fungi, bioweat- mikroskopuli sokoebis Tanasazogado-
hering and bioremediation, Mycological Research III, 2007, pp.
3 – 4 9, Elsevier. ebis mier mJavebis gamoyofis skriningis miz-
Tamar liluaSvili

niT gamoyenebuli iyo Txevadi sakvebi are, identifikacias gvarebis donemde specialu-
romelsac damtebuli qonda pH indikatori ri sakvlevebis gamoyenebiT4.
bromkrezol mwvane. mikroskopuli sokoebis
mier mJavebis gamoyofa ganapirobebs sakvebi miRebuli Sedegebi
aris SemJavebas da feris Secvlas momwvano- saanalizo nimuSebidan gamoyofili iyo
mikroskopuli sokoebis 12 gvaris saxeobebi:
lurjidan yviTlisken (feris Secvla pH 3,8-
Alternaria spp., Aspergillus spp., Aureobasidium spp.,
5,4 diapazonSi).
Chaetomium sp., Cladosporium spp., Fusarium sp., Mu­
cor spp., Phoma sp., Penicillium spp., Trichoderma spp.,
gamoyenebuli sakvebi areebi
Mycelia sterilia (TeTri),safuvrebi (sur. 2).
saanalizo nimuSebidan mikroskopuli Alternaria spp, Aspergillus sp. Aureobasidium sp, Cla­
sokoebis gamoyofis mizniT gamoyenebuli dosporium sp., Penicillium sp., TeTri feris safuvris
iyo Semdegi sakvebi areebi: saxeobebi gamoyofili iyo yvela nimuSidan, na-
1. Capek-doqsis are: saqaroza - 30g, NaNO3 rinjisferi safuari gamoyofilia mxolod ni-
- 2 g, K2HPO4 - 1 g, MgSO4x 7H2О - 0,5 g, KCl - 0,5 muSi m/n 3 – dan. izolatebis umravlesoba muqi
g, FeSO4 x 7H2O - 0,01 g, agari - 15 g, gamoxdi- Seferilobisaa. dazianebuli qvis TiToeuli
liwyali – 1000 ml, pH - 7,3±0,2. sterilizacia nimuSis mikroskopuli sokoebis Tanasazoga-
121°C 20 wT. baqteriebis zrdis daTrgunvis doebas aqvs Zlieri mJavawarmomqmneli unari.
mizniT sakvebares damatebuli qonda 0,05 g/l gamoyofili mikroskopuli sokoebi SiZ-
qloramfenikoli. leba iyvnen qvis sxvadasxva dazianebis ga-
2. saburos agari: glukoza - 40,0 g, pep- momwvevi. kerZod, SeiZleba gamoiwvion zedapi-
toni - 10 g, qloramfenikoli 0,05 g/l, agari ris feris Secvla da laqebis warmoqmna ujre-
- 20 g, gamoxdiliwyali – 1000 ml, pH - 5,6±0,2. debSi muqi da narinjisferi pigmentebis dag-

193
sterilizacia 121°C 20 wT. rovebis gamo; meqanikuri dazianeba substraSi
3. oligotrofuli are: NaNO3 - 3 g, KH- SeWris Sedegad da qimiuri dazianeba organu-
PO4 - 1 g, MgSO4x 7H2О - 0,5 g,KCl - 0,5 g,FeSO4 x li mJavebis intensiuri gamoyofiT.
2
7H2O - 0,01 g, saqaroza - 1 g, agari - 15 g, gamox- mikromicetebis mravalferovneba da maRa-
diliwyali – 1000 ml, pH - 6,8±0,2. steriliza- li ricxovnoba, savaraudod, gamowveulia erTi
mxriv, Zeglis mdebareobiT (urbanuli garemo
cia 121°C 20 wT.
da atmosferos dabinZureba), klimaturi faq-
4. saburos Txevadi are indikatoriT:
torebiT, meore mxriv, qvis maRali forianobiT
glukoza - 20,0 g, peptoni - 10 g, qloramfe-
da mZime mdgomareobiT, rac xels uwyobs qvis
nikoli 0,05 g/l, bromkrezol mwvane - 0,02 g,
siRmeSi organuli nivTierebebis dagrovebas.
gamoxdili wyali – 1000 ml, pH - 5,6±0,2. ste-
rilizacia 121°C 20 wT. daskvna
Catarebuli kvlevis Sedegebi miuTiTebs,
mikroskopuli sokoebis identifikacia rom metexis RvTismSoblis taZris samSeneb-
mikroskopuli sokoebis izolatebis lo qvis zedapirebsa da siRrmeSi dasaxlebu-
identifikacias awarmoeben kulturaluri da li mikroskopuli sokoebis Tanasazogadoeba
morfologiuri niSnebis safuZvelze. kultu- sxva faqtorebTan (fizikuri, qimiuri, anTro-
raluri Tvisebebis aRwerisas iTvaliswineben pogenuri faqtorebi) erTad aqtiurad monawi-
myar sakveb areze ganviTarebuli koloniis leobs qvis dazianebis procesebSi.
diameters, fers, teqsturas, sakvebi aris fe- 4
Бабьева И. П., Голубев В. И., Методы выделения и
ris Secvlas, zrdis siCqares. sokos morfo- идентификации дрожжей, М., 1979; Кириленко Т. С.,
logiuri niSnebis aRweras awarmoeben mikros- Атлас родов почвенных грибов, Киев, 1977; Кириленко
Т. С., Определитель почвенных сумчатых грибов, Киев,
kopis gamoyenebiT. kulturaluri da morfo- 1978; Литвинов М. А., Определитель микроскопических
logiuri niSnebis gaTvaliswinebiT axdenen почвенных грибов, Ленинград, 1967.
Tamar liluaSvili

TAMAR LILUASHVILI
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

M Y C O L O G I C A L A N A L Y SE S O F T H E
D E T E R I O R A T E D ST O N E O F T H E
M E T E KH I C H U R C H O F T H E V I R G I N

Su m m ary

Fungi are the permanent members of the microbial


communities of the stone and other building materi-
als and play a significant role in their biodeterioration
processes. Ability of micromycetes to deteriorate the
materials of the geological origin is conditioned by
their morphological and eco-physiological characteris-
tics. The aim of this work was to study the diversity of
fungi of the deteriorated building stone of the Metekhi
Church of the Virgin and the screening of its capaci-
ty for deterioration. Species belonging to 19 genera of
fungi were isolated. Significant acid-producing ability
194

of the fungal community is determined. The results of


the study indicates the involvement of the fungal com-
munity along with other factors in the deterioration of
the wall stones of the Metechi Church if the Virgin.
Tamar liluaSvili

195

1. nimuSis aRebis werilebi


T he sam p l in g p oin t s
196 Tamar liluaSvili

2. mikroskopuli sokoebis Sereuli kulturebi M ix ed cu l t u res of f u n g i


nino CaCava am mizezTa gamo, qveynis mTel terito-
aaip `inJinruli azri~, saqarTvelos teqnikuri
riaze gafantul eklesiebSi arsebuli fres-
universitetis arqiteqturis, urbanistikis da kebis dacva Zalze garTulebulia, gansxva-
dizainis fakulteti vebiT Zvirfasi samuzeumo eqsponatebisagan,
romlebic saTuTad aris daculni muzeume-
malxaz lekveiSvili bis sacavebSi.
imisaTvis, rom maqsimalurad SevinarCu-
aaip `inJinruli azri~
noT dReisaTvis SemorCenili qarTuli fres-
kebi, aucilebeli xdeba kvleviT da samec-
nana lekveiSvili niero samuSaoebSi dainergos Tanamedrove
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo maRali teqnologiebi, kerZod, gamoyenebuli
samxatvro akademia iqnas rogorc 3D lazeruli skanireba Tavisi
specialuri programuli uzrunvelyofiT,
aseve cifruli fotofiqsacia. am gziT Se-
saZlebelia movaxdinoT CvenTvis saintereso
kedlis mxatvrobis nimuSebis dokumentireba
freskebis skanireba da da Senaxva cifrul formatSi.
dokumentireba cifruli teqnologia saSualebas gvaZ-
levs cdomilebebis gareSe, maqsimaluri si-
cifruli teqnologiebis ganviTarebam kul- zustiT davafiqsiroT kedlis mxatvroba,
turuli memkvidreobis dargSi Tanamedrove ara marto brtyel da swor zedapirze, ara-
teqnikuri meTodebis danergvis saSualeba med cilindrul, sferul da sxva rTul zeda-

197
mogvca, kerZod, SesaZlebeli gaxda cifrul pirebzec. aRsaniSnavia, rom fiqsireba xdeba
formatSi kedlis mxatvrobis fiqsacia da koordinatTa sistemaSi, aqedan gamomdinare
dokumentireba. ki, interieris Tu eqsterieris skanirebul
am RonisZiebis gansaxorcieleblad, So- yvela monakveTs gaaCnia zusti adgilmdeba-
Ta rusTavelis erovnuli samecniero fondis reoba (X, Y, Z) samganzomilebian sivrceSi.
dafinansebis safuZvelze SesaZlebeli gaxda freskebis dokumentirebis eqsperimentu-
SegveZina specialuri kompiuteruli pro- li samuSaoebis procesSi Cven movaxdineT sak-
grama LupoScan, ramac Tavis mxriv, saSualeba vlevi obieqtebis 3D lazeruli skanireba, fo-
mogvca saqarTveloSi pirvelad mogvexdina tofiqsacia, skanirebuli da foto masalebis
freskebis digitalizacia. specialuri kompiuteruli programiT ur-
TierTSeTavseba da maTi Semdgomi damuSaveba.
problema da misi gadaWris gzebi Cvens mier Catarda mravali cda, damuS-
avda sxvadasxva varianti, daixvewa samuSao
rogorc cnobilia, saqarTveloSi arse-
procesi da miRebul iqna CvenTvis sasurveli
bobs mravali sakulto nageboba, romelTa
Sedegi, ris Semdegac CamovayalibeT samuSao
interierebi damSvenebulia unikaluri fe-
meTodika.
radovani freskebiT. samwuxarod, isini mud-
mivad bunebrivi procesebis (miwiZvra, at-
freskebis dokumentirebis meTodi:
mosferuli naleqebi, soko, temperaturuli
cvlilebebi, danestianeba, gamoqarva da a.S,) 1. 3D lazeruli skanireba
damangreveli zemoqmedebis qveS imyofebian. lazeruli skaneriT sruldeba kedelze
isini aseve adamianis xeliTac mniSvnelovnad arsebuli mxatvrobis fiqsacia, ris Semdeg vi-
ziandebian (vandaluri aqtebi, araswori res- RebT arsebuli freskis uzustes gamosaxule-
tavracia da a.S.). bas e.w. wertilTa Rrubelis (PointCloud) saxiT,
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

koordinatTa sistemaSi _ X, Y, Z. fiqsacia xor- grama zust gamosaxulebasTan erTad, gvaZ-


cieldeba maRali rezoluciiT _ 3mm. an 4mm. levs skanirebis Sedegad miRebuli wertilTa
freskebis skanirebisas zusti da xarisxiani in- Rrublis Seferilobas. informaciis damuS-
formaciis misaRebad lazeruli aparati unda avebisas SesaZlebelia feradi gamosaxule-
imyofebodes maqsimalurad marTobul mdgo- bis garda miviRoT grafikuli, Sav-TeTri ga-
mareobaSi sakvlevi sibrtyis mimarT, winaaRm- mosaxulebac. programas unari aqvs mogvces
deg SemTxvevaSi, daxrili kuTxiT skanirebisas, dokumenturi informacia cilindruli, sfe-
lazeruli sxivi srulyofilad ver aRiqvams ruli da sxva rTul formaTa zedapirebidan.
freskis calkeul monakveTebs da miRebuli in- agreTve SesaZlebelia cilindruli da sfe-
formaciac arasruli iqneba, rac uaryofiTad ruli formebis ganSlebis Sesruleba.
imoqmedebs gamosaxulebis sizusteze.
Sesrulebuli sacdeli samuSaoebi
2. fotofiqsacia dRemde freskebis dokumentireba 3D la-
zeruli skaneris gamoyenebiT ar xorciel-
maRali xarisxis profesionaluri cif-
deboda, radgan ver vRebulobdiT saTanado,
ruli aparatiT sruldeba sakvlevi monakve-
srulyofil Sedegebs, kerZod, lazeruli ska-
Tis fotografireba, rac gvaZlevs maRali
neriT freskebis fiqsaciisas SegveZlo migve-
garCevadobis ferad gamosaxulebas cifrul
Ro sakvlevi obieqtis maqsimalurad zusti
formatSi. originalis Sesatyvisi ferTa gamis
gamosaxuleba, magram ver viRebdiT ferTa
misaRebad fotofiqsacia sasurvelia moxdes
gamas, da piriqiT, cifruli fotoaparatiT
bunebrivi ganaTebis reJimSi. xelovnuri gana-
freskebis fiqsaciisas vRebulobdiT saWiro
Tebisas aucilebelia miRweul iqnas sakvlevi
ferTa gamas, deformirebuli gamosaxulebiT.
198

obieqtis (freskis) zedapiris Tanabari ganaTe-


rogorc zemoT iyo naxsenebi, axlaxan
ba. fokusirebis maRali xarisxis misaRebad au-
Seqmnili kompiuteruli programa L LuponScan-
cilebelia Stativis gamoyeneba. fotofiqsa-
ciisas aucilebelia aparati marTobulad id- is gamoyenebiT SesaZlebloba gaCnda movaxdi-
ges sakvlevi sibrtyis mimarT. sakvlevi obieq- noT SeTavseba skanirebuli da foto masali-
tis maRal registrSi mdebareobis SemTxvevaSi sa, rac saboloo jamSi gvaZlevs originalis
aucilebelia gamoyenebul iqnas saTanado zust asls da SesaZlebels xdis miRebuli
simaRlis xaraCo. gadaRebuli cifruli fo- produqti gamoyenebuli iqnas rogorc doku-
toebi sasurvelia Sesruldes RAW formatSi, menti. aq warmodgenilia TbilisSi anCisxatis
ukidures SemTxvevaSi TIFF formatSi. eklesiis sakurTxevlis Sublis moxatulo-
arqivizaciisTvis aucilebelia mTlia- bis da Tbilisis wm. samebis eklesiis (XIX s.)
ni suraTis garda, gadaRebul iqnas obieqtis sakurTxevlis afsidis fiqsaciisa da doku-
calkeuli monakveTebi da detalebi. mentirebis magaliTebi, romelnic gviCvenebs,
rom am meTodis gamoyenebam Tvisobrivad
3. skanirebuli da foto masalis axal safexurze unda aiyvanos saqarTveloSi
kompiteruli programiT SeTavseba freskebisa da kedlis mxatvrobis Seswavlis,
specialuri kompiuteruli progra- maTi dacvisa da mecnieruli kvlevis saqme.
ma LL uponScan-is meSveobiT SesaZlebelia 3D
lazeruli skanirebiT miRebuli wertilTa brtyel zedapirze arsebuli freskis
Rrublis (PointCloud) da maRali garCevadobis dokumentireba
cifruli fotoinformaciis erTmaneTTan anCisxatis sakurTxevlis Sublis brty-
dakavSireba. programa axdens ori saxvadas- el zedapirze arsebuli freskis zusti as-
xva asaxulobis (skanireba, fotografireba) lis misaRebad Cvens mier sayrden masalad
urTierTSeTavsebas. fotos meSveobiT pro- gamoyenebuli iqna am zedapiris skanirebuli
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

wertilTa Rrubeli da cifruli fotoga- tiurad gamoiyenon TavianT kvlevebSi, riTac


mosaxuleba, maTi SeTavsebiT miRebuli fres- daizogeba Tanxebi, dro da mkveTrad gaizrdeba
kis feradi asaxuloba ki savsebiT gamosade- konservacia-restavraciis samuSaoTa xarisxi.
gia kvleviTi da samecniero saqmianobisTvis _ freskuli ferweris unikaluri nimu-
(sur. 1, 2, 3)1. Sebi droTa ganmavlobaSi ganicdis daziane-
bas (miwisZvra, vandaluri aqti, araxelsayre-
cilindrul da sferul zedapirze li garemo pirobebi), arc Tu iSviaTad ki
arsebuli freskis dokumentireba srulad nadgurdeba. aRniSnuli teqnologia
saSualebas gvaZlevs moxdes arsebuli (gansa-
Tbilisis wm. samebis eklesiis sakurTxev-
kuTrebiT Sua saukuneebis) frsekebis fiqsa-
lis afsidze arsebuli freskis cilindruli
cia da arqivizacia, riTac momaval Taobebs
da sferuli formis zedapirebis zusti aslis
SevunaxavT informacias dRes arsebuli md-
misaRebad Cvens mier sayrden masalad agreTve
gomareobis Sesaxeb (sur. 12).
gamoyenebuli iqna am zedapirebis skanirebul
_ SesaZlebloba Cndeba, moxdes iseTi
wertilTa Rrubeli (PointCloud) da cifruli
freskebis kalkireba, romlebzec sxvadasxva
fotogamosaxulebebi (sur. 4, 5, 6, 7)2.
mizezis gamo dauSvebelia kontaqti;
_ SesaZlebelia virtualuri muzeume-
cilindruli da sferuli zedapirebis
bis cifruli eqspoziciebis Seqmna;
skanirebuli da cifruli fotogamosaxule-
_ cifruli modelebi saSualebas iZleva
bis urTieTSeTavseba (sur. 8,9,10).
mecnierebs veb-gverdebis gamoyenebiT hqon-
gamoyeneba deT freskebTan wvdoma;
_ maRali garCevadobis cifruli in-

199
_ miRebuli masalis sizuste da maRali formacia mecnierebs saSualebas aZlevs Seis-
xarisxi saSualebas gvaZlevs ganvsazRvroT
wavlon mxatvrobis is detalebi, romelnic
moxatulobis farTobi da calkeuli zomebi,
SeuiaraRebeli TvaliT ar Cans;
moxatuli zedapiris forma, freskebis dazia-
_ freskebis restavraciis dasrulebis
nebis xarisxi da moculoba, naxatis grafika da
Semdeg, maTi fiqsacia-dokumentireba saSu-
ferTa gama.
alebas iZleva ganxorcieldes maTze perma-
_ cifruli dokumentaciis arsebobis
nentuli zedamxedveloba da monitoringi;
SemTxvevaSi, am informaciaze dayrdnobiT
_ restavratoris xelSi cifruli infor-
mxatvrobis dazianebis SemTxvevaSi SesaZle-
maciisa da dokumenturi monacemebis arsebo-
belia moxdes dazianebuli mxatvrobis uzus-
ba warmoadgens erTgvar prevenciis instru-
tesi aRdgena.
ments, romlis daxmarebiT ganxorcieldeba
_ amave informaciaze dayrdnobiT Se-
saZlebelia damzaddes ama Tu im konservaciis procesis kontroli. misi arar-
freskis zusti aslebi, romlebsac mu- seboba adreul praqtikaSi, sarestavracio
zeumebi gamoiyeneben rogorc samuzeumo eqs- gadawyvetilebis miRebisas, zogjer freskis
ponatebs (sur. 11). avTenturobis dakargvis mizezi gamxdara;
_ dReisaTvis moqmed mxatvar-restavra- _ SesaZlebloba Cndeba damkvidrdes
torebs saSualeba eqnebaT miRebuli masala aq- freskebis arqivizaciis cifrul infor-
maciebze gadasvlis standarti;
1 anCisxatis sakurTxevlis Sublze arsebuli freska _ dokumenturi monacemebi xelmisawv-
moxatulia kaTalikos nikoloz amilaxvaris dros
domi xdeba xelovnebis dargis saswavlo da-
1680-1683 wlebSi, freska aRmoCenil iqna 1966 wels,
eklesiis rekonstruqciis samuSaoebis Catarebis wesebulebisaTvis;
dros, XIX saukunis mxatvrobis zeda fenis moxsnisas. _ cifruli eqsponatebis ganTavsebiT
2 Tbilisis wm. samebis sakurTxevlis afsidi XIX sau-
virtualur sivrceSi kars vuRebT mTel mso-
kuneSi 1851-55 w.w. moixata grigol gagarinis da misi
mowafeebis mier. flios qarTuli kulturis Sesaswavlad.
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

NINO CHACHAVA • research works of painters-restorers for improve-


NINCLP “Engineerin Idea”; The Georgian Technical University, ment of level and time and expenditure reduc-
The Faculty of Architecture, Urban Planning & Design tion during conservation-restoration works
• development of archives for the future genera-
MALKHAZ LEKVEISHVILI
tions;
NINCLP “Engineerin Idea“ • creation of expositions for virtual museums.

NANA LEKVEISHVILI
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

SC A N N I N G A N D D O C U M E N T A T I O N
O F F R E SC O E S

Su m m ary

The implementation of modern technologies gives the


possibilities for fixation and documentation of mural
paintings and frescoes in digital format.
In order to preserve Georgian frescoes 3D Laser
Scanning with special softwares are to be used during
200

the research works.


Digital technologies afford us ability for fixation of
mural paintings not only on the flat surfaces but on the
curved and perispheric surfaces as well in gnomon (X,Y, Z).
cifruli teqnologia saSualebas gvaZlevs davafiq-
siroT freskuli mxatvroba, rogorc brtyel da swor
With the financial support of the Shota Rustaveli Na-
tional Scientific Foundation our company developed the
methodology for documentation of frescoes that implies:
1. 3D Laser Scanning
2. Photofixation in digital fortmat
3. Overlapping of images and color registration
with special software.
The precise color images of frescoes obtained pro-
vide the possibilities for their emploiment in research
and scientific works.
The product can be also used for:
• accurate and exact restoration of damaged mural
paintings;
• definition and calculation of damaged areas, dam-
age rate, graphics and color gamut of paintings;
• fabrication of exact replica of any fresco which
can be displayed as a museum exhibit;
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

1. anCisxati. freskis fiqsacia, Sesrulebuli 2. anCisxati. freskis cifruli fotofiqsacia


3D lazeruli skanirebiT Anchiskhati Church. Digital photo fixation of the fresco
A n chiskhat i C hu rch. F ixat ion of t he f resco, exe cu t ed
w it h 3D l aser scan n ers

201

3. anCisxati. SeTavsebiT miRebuli originalis zusti


asli, orTogonaluri proeqcia
A n chiskhat i C hu rch. T he exac t du p l icat e of t he origi n al ,
b ased on com p at ib il it y , an ort hogon al p roj ect ion
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

4. Tbilisis wm. samebis eklesiis afsidis 3D


lazeruli skanireba, (PointCloud) foto
T he A p se of T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi.
3D l aser scan (Poin t C l ou d) p hot o

5. Tbilisis wm. samebis eklesia.


fotofiqsaciis pirveli
202

pozicia
T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi.
The first position of the photo fixation

6. Tbilisis wm. samebis eklesia.


fotofiqsaciis meore pozicia
T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi. T he
second position of the photo fixation
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

7. Tbilisis wm. samebis eklesia. fotofiqsaciis mesame pozicia


The Holy Trinity Cathedral of Tbilisi. The third position of the photo fixation

203

8. Tbilisis wm. samebis eklesia.


SeTavsebuli masalebiT
miRebuli originaliszusti asli
samganzomilebian sivrceSi.
T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi.
T he exac t cop y of t he origi n al in 3 D im en sion al
sp ace (achieve d t hrou gh t he
u se of com p at ib l e m at erial s)
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

9. Tbilisis wm. samebis eklesia. masalebi organzomilebian sivrceSi, cilindris ganSla


T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi. M at erial s in 2 D im en sion al sp ace, D isassem b l in g t he cyl in der
204

10. Tbilisis wm. samebis eklesia. SeTavsebiT miRebuli sferos ganSla


T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi. D isassem b l in g t he sp here achieve d t hrou gh t he com p at ib il it y r esu l t s
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili

11. saqarTvelos xelovnebis muzeumi. qarTuli freskebis aslebis eqspozicia


M u seu m of F in e A rt s. A n exp osit ion of cop ies of t he G eorgi an f rescoes

205

12. ht t p : / / w w w .chin adail yas ia.com / n ew s/ 2013- 08/ 09/ con t en t _15082404.h tm l
leila xuskivaZe mokled Tu SedarebiT vrclad aris xolme
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis
warmodgenili istoriografiuli monaceme-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri bi, romlebic konkretul Zegls Tu am kvle-
vebSi wamoWril sakiTxebs exeba.
msgavsi Sinaarsis naSroms ukve sakmao xa-
nia elodeba Cveni mecniereba. misi sargebeli
maSinac didi iqneboda, Tu avtori wavidoda
fiqrebi dimitri TumaniSvilis Cveulebrivi kompilaciis gziT _ unda giTx-
`saubrebis“ irgvliv raT, rom amasac didi codna da unari sWirde-
ba. magram dimitri TumaniSvilma sxva gza air-
dimitri TumaniSvilis axali naSromi gansa- Cia, bevrad ufro rTuli. mas ki namdvilad
kuTrebul yuradRebas imsaxurebs dRevan- xelewifeba mis winaSe dasaxuli amocanis op-
del qarTul xelovnebaTmcodneobaSi. misi timalurad Sesruleba. amis sawindaria misi
ZiriTadi mizania mecnierul wreebs zogadad farTo ganaTleba, maRali profesionalizmi,
xelovnebis istoriografia gaacnos, agreTve kritikuli azrovneba da saocari erTgule-
warmoaCinos is wvlili, rac qarTuli xelov- ba Tavisi saqmisadmi, misadmi keTilsindisie-
nebis istorikosebs SeaqvT masSi. TavisTavad ri damokidebuleba. eWvic ar mepareba, rom
aseTi amocana did siZneleebTan aris dakavSi- yvela is wigni, gamouqveynebeli kvlevebic
rebuli. amis Sesaxeb naSromis winaTqmaSi TviT ki, rac mis naSromSia moyvanili, sagulda-
avtori gvamcnobs. Tumc aseTi wignis daweris gulod aqvs wakiTxuli, Tanac umetesoba _
idea mas Semdeg ar asvenebda, rac 1975 wlidan originalSi _ amas xels uwyobs evropuli
dRemde mihyavs leqciebis kursi Tbilisis sa- enebis da gansakuTrebiT germanulis sauc-
206

mxatvro akademiaSi xelovnebis istoriogra- xoo floba. naSromSi warmodgenili zRva


fiaze. d. TumaniSvilis TqmiT, swored es leq- masala mravalwliani mecadineobis Sedegia.
ciebi daedo safuZvlad winamdebare naSroms. es aris codnis dagrovebis, didi profesiu-
Tavidan mas, albaT, ganzraxuli hqonda qarT- li, gnebavT, cxovrebiseuli gamocdilebis,
veli studentebisTvis saxelmZRvanelos warsulis, awmyosa da momavlis miseuli xed-
Seqmna, magram, vfiqrob, es wigni saxelmZR- vis Sedegi. swored amis gamoa, rom avtor-
vanelod ar gamodgeba, vinaidan mas sWirdeba ma Tavs ufleba misca problemaTa imdenad
konkretulad SerCeuli da dawuruli masala, farTo wre Semoetana, rom gascdenoda Temis
romelic studentebs kursis momzadebaSi mosazRvrul farglebs da es sagani didi
daexmareba. Tumc naSromis mniSvnelobidan kulturis nawilad eqcia.
gamomdinare, maT SemdgomSi mainc mouwevT winaTqmaSi d. TumaniSvils Camoyalibe-
misi wakiTxva. wigni gaTvlilia momzadebul buli aqvs, Tu rogor warmarTavs is xelov-
mkiTxvelze, mecnieri Tu kulturis zogadi nebis istoriografiis kvlevas: `umniSvnelo-
sakiTxebiT dainteresebulni bevr sainte- vanes... movlenebsa da Txzulebebze vilapa-
resos da sasargeblos ipovian masSi. rakeb, imaTze, saukuneebisa da zogjer aTas-
d. TumaniSvilis am naSromis Seqmnas, wleulebis merec rom Cveni fiqris mimarTu-
uTuod, sxva garemoebebmac Seuwyo xeli. lebasa da Camoyalibebis TanamsazRvrelia;
arsebobda giorgi CubinaSvilis leqciebis mec ZiriTadad Cems damokidebulebaze mo-
kursi zogadad xelovnebis istoriografiis giTxrobT da dargis kritikosebsa da isto-
Sesaxeb, romelic, samwuxarod, daikarga, mag- rikosebs saWiroebisasRa davimowmeb da ga-
ram zogi leqcia mainc xelmisawvdomi gaxda vepaeqrebi~ (winaTqma, gv. 3). sinamdvileSi am
avtorisaTvis. amasTanave qarTveli xelov- naSromSi warmoCenilia gacilebiT meti, misi
nebaTmcodneebis naSromTa umetes nawilSi farTo gasvlebiT am sferos farglebs gareT.
leila xuskivaZe

d. TumaniSvilis kvlevis manera Sesaval- galiTebi, upirvelesad, musikidan, vinaidan


Sive kargad gamoCnda. am nawilis mTavari Temaa is swored interpretirebis gziT warmoCin-
saubari xelovnebasa da xelovnebaTmcodneo- deba. erTi maTgania _ `vilhelm furtveng-
bis raoba-ragvarobaze, romlis drosac ikve- leris nadiriJorebi beTxovenis simfoniebi
Teba bevri sxva sakiTxi, ufro dawvrilmane- ufro `grZelia~, ufro didxans JRers, vidre
buli Tu mniSvnelovani. TiTqos mecnierul arturo toskaninisani (Sesav., gv. 16).
gansjaSi ar Sedis e. w. `kargi Tvali~-s aR- avtori SesavalSive ganmartavs, Tu ro-
niSvna, arada xelovnebaTmcodneobisTvis is gor fasdeba xelovnebis nawarmoebi _ ra
namdvilad saWiroa, iseve, rogorc musikis- Tqma unda, misi mxatvruli da kulturul-is-
mcodnisTvis _ kargi smena. d. TumaniSvils toriuli RirebulebebiT. mas magaliTebic
Semoaqvs es cneba samecniero kvlevaSi, ro- mohyavs. el grekos SemTxvevaSi me veTanxmebi
gorc erT-erTi dadebiTi niSani muSaobis mis Sefasebas, rom istoriuli TvalTaxedviT
warmatebuli dawyebisaTvis. TiTqos wvril- misi gza `Cixia~, Tumc mxatvrulad misi
mania, magram aSkarad yuradsaRebi. aseve sa- Semoqmedeba ganumeorebelia. magram sru-
Wirod CaTvala man kvlevis procesis aRwera, lebiT ar mesmis, TviTonac ambobs, bevri
miuxedavad imisa, rom specialistebisTvis Semomedavebao, ratoma aqvs JorJ de laturs
is kargadaa cnobili. avtori amaxvilebs yu- upiratesoba miqelanjelosa da karavajo-
radRebas imaze, rom aseTi aRwera ar unda ze mxatvruli mTlianobis mxriv? (Sesav.,
iyos mxolod faqtologiuri, aramed is unda gv. 21). maT viTom akliaT es mTlianoba? me
Seicavdes analizis Sesamzadebel niSnebs. mainc vfiqrob, rom avtori aq sxva rames gu-
rac Seexeba mxatvruli qmnilebis daxasiaTe- lisxmobda, albaT, e. w. `sardafis ganaTe-
bas, d. TumaniSvili, TvalsaCinoebisTvis, basTan~ dakavSirebiT. aqve unda iTqvas, rom

207
iZleva m. dvorJakis mier el grekos `sasume- d. TumaniSvili TviT xelovnebis Sefasebas,
lisTvis locvis~ sityvier wardginebas, ro- sxvadasxva Sexedulebebs masze gvawvdis.
gorc `xelovnebis istorikosis profesiuli ase mag., gvianantikur periodSi (plutarqe,
brwyinvalebis erT umwvervales magaliTs~ lukiane) xelovneba sasiamovno, magram su-
da Tanac gamoTqvams Tavis aRfrTovanebas: lierad fuW saqmed iTvleboda (saubari 1,
`arc minaxavs sxva magaliTi, sadac samnaxe- gv. 18), oskar uaildisTvisac igi `sruliad
vari (!!!) winadadebiT moxerxebuliyos aRwe- usargebloa~ (Sesav., gv. 18), rasac exmianeba i.
riT-analitikuris SeTavsebaca da yvelafris kantis azric, rom xelovneba codnis momtani
aRqmiT-gamomsaxvelobiTad arsebrivis saCi- ar aris. d. TumaniSvili ki pasuxobs maT SoTa
noyofac~ (saubari 12, gv. 11). dameTanxmebiT, rusTavelis cnobili sityvebiT _ `Sairoba …
rom d. TumaniSvilis formulirebac saoc- sibrZnisaa erTi dargi~ (saubარი 5, gv. 10). mas
rad lakoniuri da tevadia. sayuradReboa av- mohyavs rumoris Sexedulebac, romlis mi-
toris SeniSvnac, rom qmnilebis `xilulidan xedviTac saxviTi xelovneba Secnobis iara-
cnebiT-enobrivad `Targmna~ SeuZlebelia, Ria da aqedan gamomdinare, SemoqmedebiTi
iseve, rogorc erTi enidan meoreze `unaSTo~ mecnierebebis nairsaxeoba. amas ki, udavod,
Targmani amao natvraa~ (saubარი 1, gv. 28). amas exmianeba avtoris Sefaseba xelovnebisa, ro-
ki mohyveba sruliad gasaocari msjeloba gorc msoflgancdis Cenisa (Sesav., gv. 23).
pol verlenis leqsis erT striqonze _ Il pleut Tavidanve d. TumaniSvilma sruliad ka-
dans mon coeur, romlis mravlisdamtevi sisa- nonzomierad wamoswia metad mniSvnelovani
dave TargmanSi ikargeba _ es aucileblad sakiTxi xelovnebis erovnulobis Sesaxeb,
wasakiTxia rogorc magaliTi misi daxvewili gansakuTrebiT dRes, rodesac is zogierTe-
`mignebebisa~. xelovnebis nimuSTa Tu mxatv- bis mxridan eWvis qveS dadga. CvenTvis, qarT-
rul movlenaTa interpretaciebis sxvadasx- veli xelovnebis mcodneebisTvis es Tema
vaobaze saubrisas d. TumaniSvils mohyavs ma- saocrad sensitiuria, Tu gavixsenebT, ram-
leila xuskivaZe

deni xnis manZilze Sua saukuneebis qarTuli ver dabraldeba erovnul moZraobas, vinai-
xuroTmoZRvreba da saxviTi xelovneba gani- dan es iyo samarTlebrivi qmedeba am olqis
xileboda rogorc `bizantiuri~, zogjer _ `damoukideblobis~ gamocxadebis sapasuxod
`somxuric~. g. CubinaSvilma SesZlo gaerRvia (Sesav., gv. 5, SeniSvn., 7). is Tamamad saubrobs
es warmodgenebi, qarTuli xelovnebis erov- am sakiTxebze, vinaidan bevri nanaxi da gago-
nul TaviseburebaTa gamovlena da misTvis nili aqvs, bevric wakiTxuli. is yuradRebiT
saTanado adgilis miCena msoflio kultura- adevnebs Tval-yurs dRevandel politikur
Si. g. CubinaSvilisa da misi mimdevrebis ara- mimomxilvelebs Tu sazogado moRvaweebis
erTi, specialurad am sakiTxisadmi miZRvni- mier gamoTqmul azrebs, romlebsac xan izi-
li naSromebi, pirvel rigSi, g. CubinaSvilis arebs, xan ki mkacrad akritikebs.
`К вопросу о национальной форме в архитектуре is msjelobs qarTvelebis mier erov-
прошлого~ unda vaxsenoT, aSkarad naTelhyo- nulobis gagebaze, romelic sxvaobs das-
fen xelovnebis erovnulobas. avtori miuTi- avlurisgan, sadac aRiarebulia `eris su-
Tebs wina saukunis mTel rig mecniers, rom- lis TavisTavadi `arsoba~. amis magaliTebs
lebisTvisac es faqti utyuaria. mag., gamor- is qarTul mwerlobaSi poulobs. `am mxriv
Ceulma mecnierma hainrix vÁolflinma ita- metad sayuradReboa ilia WavWavaZis `aCr-
liisa da germaniis renesansul xelovnebebSi dili~, sadac raRac amgvari SeiZleba gveva-
gamovlenili erovnuli formebis gansxvave- raudebina _ aRniSnavs is, magram... pirdapir
bulobis brwyinvale magaliTi mogvca. TviT gviwers myinvarwvers gadmomdgar kacze, es
d. TumaniSvils araerTi werili aqvs `xelov- `Tanamdevi suli~ ariso (Sesav., gv. 6).
nebis erovnulobisadmi~ miZRvnili, aqve ar Tu qarTvelebSi, d. TumaniSvilis TqmiT,
SemiZlia ar vaxseno mariam didebuliZis sain- gasavali hqonda biologiur-genetikur
208

tereso statia, romelic argumentirebul koncefcias, Tavad misTvis `eri uwinare-


pasuxs scems qristianuli universalobisa sad sulier-kulturuli erTobaa~ (Sesav.,
da `zeerovnulobis~ amJamindel mqadageb- gv. 6). amas mohyveba misi msjeloba xelov-
lebs CvenSi ( `erovnuli formis sakiTxi qris- nebis erovnulobaze. aqedan mxolod erT
tianul xelovnebaSi ( `mociqulTa ziarebis~ mis ganmartebaze SevCerdebi, romelic
gamosaxuleba yincvisisa da axtalis taZarTa mas aseTi gonebamaxviluri logikiT aqvs
moxatulobebSi~), saqarTvelos siZveleni, Camoyalibebuli: `xelovnebis erovnuli
7-8, 2005, gv. 211-238). winamdebare naSromSi `ganzomileba~ TvaliT dasanaxi faqti mgo-
dimitri TumaniSvilma es sakiTxi ufro far- nia, da ar vici rogor davumtkico vinme
Tod, kulturis sxva sferoebis mocviT, mas- ugulvelmyofels misi arseboba (SeiZleba
Tan dakavSirebuli sxva mniSvnelovani prob- damtkiceba, wyali rom svelia, xolo cecxli
lemis CarTviT warmogviCina. magaliTad, _ mwveli?...) (Sesav., gv. 7). marTlac, CvenTvis,
CemTvis didad sayuradReboa misi msjeloba yovel SemTxvevaSi qarTveli xelovnebaTm-
nacionalizmze (Sesav., gv. 5). is gmobs bolo codneebisTvis, atenis sionisa an yincvisis
dros zogierTebis mier ilia WavWavaZisa da moxatulobebi utyuarad qarTulia. magram
ivane javaxiSvilis `nacionalistebad~ (ra kidev arsebobs niSanTa erToblioba, rac ama
Tqma unda, uaryofiT konteqstSi) gamocxa- Tu im nawarmoebis qarTulobaze miuTiTebs.
debas da urCevs maT am erovnuli moRvawee- Tu Sua saukuneebis xelovnebaze visaubrebT,
bis Sexedulebebis raobaSi ufro Rrma wv- erT-erTi aseTi niSania xazi. amaSi piradad me
domas. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT mas davrwmundi, rodesac Cemi megobari mxatvari
mohyavs CvenTvis dResac metad aqtualuri mikeTebda sqemebs Cemi wignisTvis. is ambob-
da mtkivneuli Tema axali istoriidan, ro- da, rom qarTuli da bizantiuri xazebis gav-
melic `eTnokonfliqtebs~ exeba. misi azriT, lebisas misi xeli sul sxvadasxvanairad mie-
samxreT oseTis olqis gauqmeba verafriT marTeboda. da es marTlac, asea, TvaliTac
leila xuskivaZe

dasturdeba. TvaliT danaxulze saubari, araerTxel wavwydomivarT did uxerxulo-


albaT, CvenSic im bunebriv kiTxvas badebs, bas misi ucxo enaze Targmnisas. rac Seexeba
rac d. TumaniSvilma samarTlianad daayena _ naxats Tu naxatis Semqmnels, d. TumaniSvils
aris Tu ara humanitaruli mecnierebani, maT miaCnia, rom unda Seiqmnas maTi aRmniSvneli
Soris xelovnebis istoria, imav azriT `mec- axali terminebi. is gvTavazobs `naxatovne-
niereba~, rac `zust mecnierebebs _ maTema- bas~ naxatis magier, vinaidan qarTulSi, misi
tikas, fizikas da sxvas mieyeneba~? (Sesav., gv. TqmiT, `xatva~ da `naxati~ feriT werasac niS-
9). misi msjeloba amis Sesaxeb erTmniSvnelo- navs, xolo `рисовальщик~ -i `mxatavs~ (saubari
vani araa, ufro metic, `zust mecnierebaTa~ 11, gv. 21). es terminebi, avtoris ar iyos, ra
sizustec misTvis mTlad `sufTa~ ar aris, Tqma unda, xelovnuria, magram vnaxoT, iqneb
rasac misi sakmaod damajerebeli magaliTe- damkvidrdes kidec. samagierod namdvilad
bic adasturebs. aqedan gamomdinare, is iZle- vici, rom gamiWirdeba im terminis miReba, ro-
va optimalur, magram winaaRmdegobriobis melsac d. TumaniSvili zedlmaÁrTan dakav-
Semcvel pasuxs: Tu humanitaris da `scien- SirebiT axsenebs. es termini, romelic unda
tistis~ (am SemTxvevaSi `zusti~ mecnierebis Seeferebodes dichte-s, e. i. yvela elementebis
mimdevari) saboloo mizani sxvaobs, iqneb, sa- mravalmniSvnelobas, man Targmna rogorc
pirispiroc iyos _ maTi Sromis mimdinareo- `Txzuloba~ (saubari 13, gv. 45). avtors, uda-
ba erTi da igivea (iqve). vod, gaaCnia Tavisi argumentebi, ratomac man
kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, ro- es qarTuli sityva airCia, magram, vfiqrob,
melsac d. TumaniSvili pirvelsave `saubar- yuriT aRqmuli, is sxva ramesTan ufro aso-
Si~ exeba da Semdeg drodadro ubrundeba cirdeba. kidev erT qarTul terminze, rom-
xolme, esaa saxelovnebo terminologia. ra lis SemoRebasac d. TumaniSvili gvTvazobs.

209
Tqma unda, mis interess, ZiriTadad, qar- xelovnebis Semfaseblis (rusulad `знаток~)
Tuli terminologia warmoadgens. am Temam Sesaferisi termini qarTulSi, marTlac, ar
ukve karga xania miipyro misi yuradReba da arsebobs. `mcodned~ misi Targmna ver gamo-
am mxriv is didad gaisarja kidec. misi az- xatavs im specifikas, rac masSia Cadebuli. av-
riT, zogi damkvidrebuli termini unda da- toris axali variantia `mcnoboba~, `mcnobi~
zustdes, zogi axalic unda Semovides. ase (saubari 1, gv. 19). imedia, amasac miveCveviT.
magaliTad, d. TumaniSvili fiqrobs, rom ise, unda vaRiaroT, rom qarTvelebi ar varT
qarTuli termini `aRorZineba~ mTlad zus- ganebivrebuli mcnobebiT. d. TumaniSvils
ti ar aris, vinaidan mis SinaarsSi Cadebulia uwevs erTi-oris dasaxeleba _ aleqsandre
ara ubralo aRorZineba, aramed kvlav daba- CxeiZe da givi nasuaSvili (saubari 10, gv. 3),
deba (saubari 3, gv. 22). vfiqrob, swored am rasac me davamatebdi daviT ciciSvils, xe-
Sinaarsis matarebelia franguli termini lovnebis am daxvewili damfaseblis saxels.
`Renaissance~-i. marTebuli da sainteresoa d. aRniSnuli Temebis garda SesavalSi av-
TumaniSvilis msjeloba qarTul terminze tors gzadagza uwevs saubari `agnosticizm-
`cxovelxatuloba~. misi azriT, qarTulSi ze~, `radikalur neoagnosticizmze~, indivi-
gadmotanisas Seiqmna xelovnuri, samagierod dualistebze, feministebzec ki _ is axsenebs
ki, xelovnebis raime erT dargze `miubmeli~ or holandiel xelovnebaTmcodnes, kiti
(rusulSi, germanulsa da frangul-inglis- ziilmanss da marlite halbertsmas, rom-
urSi es termini mxatvroba-ferweridan mo- lebsac mwvaved akritikebs. individualis-
dis), Sesabamisad ki ufro farTo _ calsaxo- tebTan dakavSirebiT, ar SemiZlia aq gverdi
ba-pirobiTobis gamo! _ marjved mosaxmari avuaro d. TumaniSvilis mier kargad SerCeul
termini, romelic, unda iTqvas, sxva romeli- magaliTs _ adre daRupuli Tanamedrove
me enas ar gaaCnia (saubari 11, gv. 6, SeniSv. 16). poetis, Tamaz baZaRuas arcTu gavrcele-
es, marTlac, saintereso dakvirvebaa, da Cven buli leqsi individualistTa yofis dra-
leila xuskivaZe

maze (Sesav., SeniSv. 18). amaze yuradReba ki raRa Tqma unda, religiidan, warsulsa da
imitomac gavamaxvile, rom meCvenebina, ra Tanamedroveobaze, TvalsaCino magaliTe-
didia misi CarTuloba qveynis Tanamedrove biT poeziidan, prozidan, musikidan da kino-
kulturul cxovrebaSi da rom araferi mas dan, arc beletristika da esseÁistika dar-
ar rCeba. rogorc vxedavT, d. TumaniSvili Cenila avtoris yuradRebis miRma da kidev
iZleva guSindel Tu dRevandel saazrovno kerZo saubrebi xelovnebis irgvliv, zogi
garemos, rac met siRrmesa da damajereblo- TiTqos spontanurad wamoWrili, romlebsac
bas sZens mis kvlevebs xelovnebis istoria- erTgvari uSualoba Seaqvs misi Txrobis
ze. ase grZeldeba SemdgomSic. SemdgomSi ki rTul qargaSi. amis yvelafris Tavmoyra da
`saubrebia~, ToTxmeti nakveTi, datvirTuli dalageba ar aris advili. d. TumaniSvili
mniSvnelovani mosazrebebiT, TvalsaCino ma- axerxebs amas. Tumc Txrobis stili amiTac
galiTebiT da xSirad emociuri ganwyobebiT. damZimda. warmoidgineT, azrTa nakadSi av-
d. TumaniSvilma ZiriTadi Txroba `saub- tors gzadagza winadadebis SigniT uCndeba
rebis~ saxiT aago. man, erTi mxriv, TiTqos sxvadasxva, umetesad, kargad moxelTebu-
gaaxalisa mizanmimarTuli Tanmimdevroba li asociaciebi, romlebsac an frCxilebSi
teqstisa, xolo meore mxriv, Seqmna meti svams, an sqolioSi gadaaqvs _ es sqolioebi,
SesaZlebloba SezRudvis gareSe, ufro far- erTi-or adgilas Zalian vrceli (mag., org-
Tod da mravalmxriv warmoeCina xelovnebis verdiani) iseTive saintereso da mniSvnelo-
istoriis ganviTareba kulturis sxvadasxva vania, rogorc ZiriTadi teqsti. yovelive
sferoSi mimdinare rTuli procesebis fonze. es ki Txrobis dinamiuri ganviTarebis si-
sayuradReboa TviT `saubrebis~ dasaTaureba, mwyobres garkveulwilad arRvevs. aqedan
sadac Sinaarsze miniSnebis garda ufro xSirad gamomdinare, naSromis ena Zalian rTulia.
210

gansjis mniSvnelovani aqcentebia dasmuli. amas emateba kidev isic, rom avtors uyvars
`saubrebi~ xelovnebis istoriis qro- arqaizmebi, Zveli, CvenTvis uCveulo wyobis
nologiur ganviTarebas efuZneba. es, al- gamoyeneba, SesaZloa, dagemovnebis mizni-
baT, Cveuli meTodia, roca ginda am sferos Tac, magram mTlianobaSi es isedac urTu-
mTliani suraTis warmodgena pirveli nabi- lesi teqstis aRsaqmelad kidev met simZimes
jebidan dawyebuli Semdgomi ganviTarebiT sZens mas. asea Tu ise, es aris d. TumaniSvilis
da epoqiseuli amocanebis gaTvaliswinebiT. `stili~ da Cven unda miviRoT da gavigoT igi.
arRvevs ra akademiuri Txrobis monoto- sxvaTaSoris, g. CubinaSvilis weris manerac
nurobas, is swored rom `saubrobs~ Tavis ar aris ioli. Tumc azrebis sicxade orive
mkiTxvelTan, uSualod, zogjer mouride- SemTxvevaSi saxezea. d. TumaniSvilis naSromi
beli siTamamiTac, magram gulwrfelad. mas exmianeba baton giorgis leqciebs istoriog-
yvelafris mimarT sakuTari azri gaaCnia, rafiaSi. marTalia, mas arasdros mousmenia
azri, romelic efuZneba mis uzarmazar cod- isini da mxolod erTaderTi leqcia aloiz
nas, erudicias, da amitomac mas ar erideba riglze aqvs wakiTxuli, magram zogadi da-
xmamaRla gamoTqvas Tavisi azrebi, Tundac mokidebuleba arCeuli Temisadmi erTia. me
sxvisTvis isini iyos mkacri an miuRebe- SemiZlia amaze msjeloba zogadad mainc, vi-
lic ki. misi ganmsjeli misi rwmena da gonia, naidan, marTalia, arasrulad mosmenili ma-
misi zneobrivi Sexedulebebi. `saubrebis~ qvs es leqciebi 1962 wels. araferi rom ar
Sinaarsi uzarmazar informacias Seicavs vTqvaT ZiriTadi xazis ganviTarebaze, zo-
ara mxolod arqiteqturasa da saxviT xe- gierTi waxnagi Txrobisa aSkarad gvagonebs
lovnebaze, aramed calkeul sakiTxebs kul- baton giorgis midgomas. iseve, rogorc g.
turis sxva sferoebidan _ filosofiidan, CubinaSvilis SemTxvevaSi, d. TumaniSvili iZ-
filologiidan, enaTmecnierebidan, isto- leva ama Tu im mecnieris ara mxolod mSral
riidan, sociologiidan, politikidan da, biografiul cnobebs, aramed maTi pirovne-
leila xuskivaZe

bis gamovlena-daxasiaTebas. mag., riglisadmi miTiTebuli. mag., is saubrobs edmund vei-


miZRvnil leqciaSi batoni giorgi saubrobs landze, romelic Cerdeba `wminda~ poeziaze,
ori mecnierisa _ a. riglisa da f. vikhofis exeba atonalur musikas, xolo arnold hau-
sxvadasxva sulier wyobaze. a. rigli nela zeri Tavis naSromis `xelovnebisa da lite-
viTardeboda, sxvadasxva daavadeba hqonda, raturis socialuri istoria~-s bolo TavSi,
swrafad daiwyo dayrueba _ Zalian Caketili romlis saTauria `kinos niSniT~, msjelobs
da martoxela, gaucxoebuli kaci iyo. f. vik- kinos krizisze, mis gamomwvev mizezebze, ei-
hofi _ eqspresiuli, didi iumoris patroni. zenSteinze da a. S.
d. TumaniSvilic mimarTavs msgavs daxasi- d. TumaniSvilma SesZlo gaegrZelebina
aTebebs. ar SemiZlia ar gagiziaroT avtoris g. CubinaSvilis dawyebuli saqme. man gaafar-
mier mowodebuli TiTqmis daujerebeli, ma- Tova kvleva ara mxolod qronologiurad,
gram saxaliso cnoba i. burkhardtTan daka- aramed Tematikuradac. qronologiurad _
vSirebiT _ Turme wlinaxevrisam iswavla gasagebic aris, batoni giorgis Semdeg moR-
wera, xolo samnaxevrisa _ skolaSi Sevida vawe mecnierebi Tavisi SexedulebebiTa da
(saubari 7, gv. 3). d. TumaniSvili iZleva mec- axali midgomebiT namdvilad imsaxureben
nieris fsiqologiur daxasiaTebas (saubari mkvlevaris yuradRebas. amasTanave didad
7, gv. 1) da uwodebs mas `sevdian optimists~. gaizarda naSromis Tematikis arealic. ze-
am kargad Cavlebul gansazRvrebaSi is da- moTac aRvniSneT, ramdenad mravalgvaria
esesxa biZamiss, cnobil reJisors mixeil TemaTa is farTo wre, romelic am naSromSia
TumaniSvils _ ase uwoda man Tavis Tavs (sau- warmoCenili. aq gamoCnda d. TumaniSvilis
bari 7, gv. 11), reJisoris am TviTSefasebas ki saocari unari, rac mis calkeul statieb-
`Zalian qristianulad~ da `Zalian qarTu- Siac aris gamovlenili _ mas SeuZlia Zveli,

211
lad~ miiCnevs. d. TumaniSvilis asociaciuri kargad nacnobi Tema ise warmogiCinos, axali
azrovnebis kidev erTi gamovlinebis Sesaxeb mignebebiT, axali waxnagebis gamokveTiT, rom
_ i. burkhardtze saubrisas, am mecnieris in- es sul sxva, SemoqmedebiTad saintereso axa-
duistur-budistur-gnostikuri gardasxeu- li naSromia Tavisi magaliTebiT, azrebiT da
lebis (avtori aq iyenebs kvlav dabrunebis ma- damokidebulebebiT. masSi naTlad Cans TviT
nana gigineiSviliseul, misi TqmiT, saukeTe- avtoris pirovnebac. upirvelesad gamokve-
so Targmans) ideis gamokrToma axsenebs mas Tilia misi damokidebuleba religiisadmi _
aleqsandr blokis ucnobiles leqss `Аптека, igi Rrmad morwmune adamiania, da es aSkarad
улица, фонарь~. da kidev ufro STambeWdavia gamosWvivis mis `saubrebSi~. d. TumaniSvili
d. TumaniSvilis mier galaqtionis leqsis kargad erkveva sxvadasxva religiaTa arsSi.
moxmoba `aRar aris menestreli~, sadac misi es naTlad iCens Tavs meore `saubarSi~, sadac
azriT, gauTavebeli ganmeorebadobis saxe- avtori ganasxvavebs erTi mxriv qristianoba-
ba SeiZleba imedis momcemic iyos: `... magram sa da budizms, iudevelobasa da islams, meo-
gulSi dards nu isev / ocneba Tu gSordeba / re mxriv, qristianobasa da sxva sarwmunoeba-
yovelive igi isev / ise ganmeordeba~ (sauba- Ta mimarTebasTan dakavSirebiT mas mohyavs
ri 7, SeniSv. 16). aseTi poeturi analogiebiT mama aleqsandre menis didad sayuradRebo
uqmnis avtori Tavis mkiTxvels garkveul amonaridi misi statiidan `Христианство~ (sau-
emociur ganwyobas. bari 2, gv. 3, SeniSv. 4). yovelive amis Sedegad
d. TumaniSvilis naSromSi, udavod, gi- kidev erTxel mkafiod warmoCindeba qristi-
zidavs is asociaciebi, romlebic avtors anuli sarwmunoebis raoba, misi mniSvneloba
motanili aqvs musikidan, poeziasa Tu pro- da `progresuloba~.
zidan da kinodan. avtorma, ra Tqma unda, ga- d. TumaniSvilisaTvis, rogorc morw-
moiyena ucxoel mkvlevarTa is gamocdileba, mune adamianisaTvis, mniSvnelovania zneob-
romelic g. CubinaSvilis leqciebSic aris rivi faqtori, romelic xazgasmulad aris
leila xuskivaZe

Cadebuli mis naSromSi. vrceli saubari an- lobaSi f. vikhofs erTi mozrdili gamokvle-
tisemitizmze, pirvel rigSi, zneobrivi Temaa, va ar dauweria, avtoris varaudiT, TiTqos
Tanac Tanamedrove da aqtualuri. raRa Tqma imis gamo, rom gamoCnda masze didad aRmate-
unda, is gmobs antisemitizmis yovelgvar ga- buli, misive mowafe alioz rigli. SeiZleba es
movlenas (saubari 11, gv. 60, SeniSv. 145). mag- vinmes gulubryvilobadac moeCvenos, magram
ram aq saintereso sxvaa _ vinaidan, avtoris avtoris damokidebuleba mecnieris daxvewi-
TqmiT, antisemitizmi ar iyo mxolod germa- li mgrZnobelobis mimarT, vfiqrob, pativis-
nuli movlena da Tanadroulad Zlieri iyo cemas imsaxurebs. sxvagan is saubrobs i. burk-
safrangeTSic, poloneTSic da, savaraudod, hardtis daSorebaze nicSesa da vinkelTan
inglisSic, mas bunebrivad uCndeba kiTxva da mecnieris mier imoraluris miuReblobis gamo
survili amis mizezebis dadgenisa. da aq d. (saubari 7, gv. 7). saerTodac, d. TumaniSvili
TumaniSvili kiTxviTve ayalibebs Tavis pa- mecnierebis zneobrivi pasuxismgeblobis
suxs, xom ar iyo ebrael TemTa moqmedebaSic Carlz darvinisa da malTusis Teoriebs am
raRac Secdomebi, romelTa ganmeorebas axa- Temas is sagangebod merve saubars uTmobs. sx-
li ubedurebis motana SeuZlia. marTalia, es vaTa Soris, giorgi CubinaSvilis zogierTma
frTxili gansja namdvilad gulwrfelia da kritikosma dainaxa kavSiri missa da darvinis
TanagrZnobiT ganmsWvaluli, magram merwmu- evoluciur cvalebadobas Soris. amiT maT
neT metismetad gabeduli da, SeiZleba, ga- surdaT es didi mecnieri komunisturi ide-
momwvevic. da Tu aq, iseve, rogorc sxvagan, ologiis gamomxatvelad warmoeCinaT. aki d.
avtoris mier gamoyenebuli kiTxvebis forma TumaniSvilic xedavs kavSirs darvinsa da ko-
udavod arbilebs savaraudo pasuxebis simw- munistebs Soris, Tumc TviT komunistebi amas
vaves, sxva SemTxvevaSi is saocrad katego- uaryofen (saubari 8, gv. 29). avtorma zustad
212

riuli, zogjer subieqturic kia, gansakuT- gamijna darvinisa da giorgi CubinaSvilis


rebiT maSin, rodesac es exeba mis rwmenasa da mier SemoTavazebuli `evoluciis~Draoba.
zneobas. ase mag., subieqturia misi Sefaseba misi TqmiT, giorgi CubinaSvilis `evoluci-
viskontis cnobili filmisa `sikvdili vene- as,~ darvinisagan gansxvavebiT, ar SerCenia
ciaSi~. mas miaCnia, rom reJisorma T. manisa raimegvari biologisturi elferi, misTvis
da g. maleris nawarmoebebi moiSvelia Tavisi, progresi SemoqmedebiTi ZalisxmeviT xor-
sul sxva azris gansamtkiceblad. avtoris cieldeba (saubari 14, gv. 65).
TqmiT, Tu Tomas manTan sicocxle, misgan zneobriv pasuxismgeblobasTan dakavSi-
gandgomis gamo, sjis aSenbaxs SemoqmedebiTi rebiT d. TumaniSvili `liberalizmsac~ axse-
siberwiT da homoseqsualuri aRtyinebiT, nebs. rogorc avtori ambobs, misi mqadagebel-
viskontis interpretaciiT, is ajildovebs ni sityva `zneobis~ warmoTqmas gvikrZalaven
gmirs musikis mozRvavebiT, ra wams biWunas (saubari 8, gv. 12). aseTi gancxadeba, vfiqrob,
Tvals daadgams. vikonti esTetia da misTvis zedmetad kategoriulia. ra Tqma unda, yve-
silamaze mniSvnelovania. aki Tomas manTanac lafris utrireba da gamrudeba SeiZleba,
samyaros ngrevis fonze biWunas silamazes gavixsenoT, dostoevskis `всё дозволено,~ rab-
gansakuTrebuli roli eniWeba rogorc ber- les warwera: `akeTeT, rac gindaT~ da a. S. ma-
Znul ideals, ideals simSvidisa da harmo- gram, Cemi azriT, liberalizms kargi gagebiT
niisa. viskontis SemTxvevaSi CemTvis esTetu- iseTive moraluri sazRvrebi gaaCnia, ro-
ri esTetikuric aris da emociuric. Tumc, gorc saerTod Tavisuflebas. ra vqna, da mec
zogadad, veTanxmebi avtors, rom esTeturi mama aleqsandre Seni liberalad mimaCnia, rac
yovelTvis esTetikuri ar aris (saubari 7, gv. srulebiT ar uSlis xels, SeiZleba, piriqi-
31, SeniSv., 62). Tac, upirvelesi qristiani iyos.
zneobriv sisrules xedavs d. TumaniSvili d. TumaniSvilisaTvis xelovnebis isto-
im faqtSi, rom bolo TxuTmeti wlis ganmav- ria `monapovarTa istoriaa~ (Sesaval., gv.
leila xuskivaZe

25), sadac warsuli gamocdilebis gamoyene- gv. 9). ufro sworad, aRzevebuli jer Cimabue
ba aucileblad gasaTvaliswinebeli faqto- da mere jotoa, rac marTlac, zustad exmia-
ria. memkvidreobiToba, romelzec saubaria neba vazaris zemoaRniSnul xedvas.
pirvel TavSi, metad aqtualur sakiTxs war- Zvel teqstebTan mimarTebaSi d. Tuma-
moadgens dRevandelobis kulturis sxva- niSvili saqarTvelosac rTavs. rogorc is
dasxva sferoSi. am principidan gamomdinare, aRniSnavs, am mxriv ver davikvexniT _ ar
avtori detalurad ganixilavs xelovnebis gvaqvs arc `ekfrazisebi~, arc epigrama, arc
istoriis saTaveebs _ adrindel teqstebs, galeqsili warwerebi. gamonaklisi XVII sau-
warwerebs, qandakebebsa da suraTebze war- kunis miwuruls `yanCaeTis JamngulanSi~ ev-
modgenil leqsebs, epigramebs _ `funqciu- demon eposkoposis minawerSia (saubari 2, gv.
ri epigramas~ _ tituls da Semdeg prozaul 17). XVIII da XIX saukunis dasawyisis moRvawe-
aRwerebs _ ekfrazisebs. es yvelaferi isea Ta SemoqmedebaSi ki ukve `gzamkvlevebi~ da
gaanalizebuli, Tavisi dakvirvebebiTa da `samogzauro wignebi~ Cndeba. aseTia is wina-
saTanado daskvnebiT, rom aSkarad xdeba am piroba, romelic qarTuli xelovnebis isto-
iSviaTi masalis mniSvneloba da rom `Zveli riis formirebisaTvis CvenSi arsebobda.
epigramebi~ da krebulebi gamosadegi memk- saubrebSi warmoCenil mecnierTa cxov-
vidreobaa~ (saubari 1, gv. 29). aqve axsenebs reba-moRvaweobis ganxilvisas metad mniSv-
avtori durisis Txzulebas _ Zv. w. IV-III ss. nelovania im Rvawlis Sefaseba, romelic
biografiul krebuls, sadac mxatvar-moqan- maT Seitanes xelovnebis istoriis garkveul
dakeTa cxovrebaa aRwerili da romelic ima- etapze. d. TumaniSvilisTvis ar aris sakmari-
ve rigisaa, rasac XIV-XVIII ss. naSromebSi vxe- si marto maTi namuSevrebis gaanalizeba, ara-
davT da rac, vinkelmanis TqmiT, `xelovnebis med is arCevs im kritikul literaturasac,

213
istoriis winamorbedad gamodis~ (saubari 1, romelic am sakiTxebTanaa dakavSirebuli.
gv. 15). am gzas SemdgomSi vazaric mimarTavs. Semdeg ki yovelive amis SejerebiT is ayali-
d. TumaniSvilis TqmiT, mas `mza _ mzareu- bebs Tavis pozitiur da kritikul damoki-
lad~ daxvda saxviTi xelovnebis gansjis debulebas ama Tu im naSromis, an zogadad
formac _ `cxovreba-moRvaweobaze~ Txroba, mecnieris mimarT. mag., vazaris Sefasebisas
sxvadasxva `istoriebis~ CarTviT. amasTan mas mohyavs fergÁusonis azri, romlis mixed-
dakavSirebiT avtors axsendeba XIII saukunis viTac vazaris mier `xelovnebis~ raRacagvar
provansaleli trubadurebis `cxovrebani~, mTlianobad dasaxva mecnieris miRwevad miaC-
sadac maTze saxaliso istoriebia moTxro- nia. ra Tqma unda, d. TumaniSvils, miT ufro
bili (saubari 3, gv. 9). yvelaze saintereso ki dRevandeli gadmosaxedidan, ar SeiZleba ar
aq isaa, rom d. TumaniSvili cdilobs ukri- gaaCndes kritikuli damokidebuleba vazaris
tikod ar miiRos vazaris es `istoriebi~ da mimarT. magram saqmec isaa, rom mas SeuZlia
gamohyos, ra aris iq SenaTxzi da ra ara (sau- obieqturad Seafasos is miRwevebi, rac im
bari 3, gv. 20). kargad SerCeuli magaliTebis etapisaTvis namdvilad pozitivs warmoad-
moSveliebiT is argumentirebulad gamoT- gens, Tanac iZleva am miRwevebis CamonaTvals,
qvams Tavis mosazrebebs. d. TumaniSvili yu- rasac mohyveba misi emociuri SeZaxili: `nuTu
radRebas amaxvilebs im arsebul azrze, rom es kacisad sakmarisi ar aris?~ (saubari 3. gv.
vazarisTvis axali drois xelovneba `org- 31). sxva SemTxvevaSi, hegelTan mimarTebaSi
zis~ iwyeba _ Cimabuesgan da mere jotosgan. d. TumaniSvili, miuxedavad araerTi kriti-
is gvawvdis saintereso asociaciasac, rome- kuli SeniSvnisa am mecnieris mimarT, xelov-
lic amasTan dakavSirebiT gaCnda _ nawyveti nebis istoria_Teoriis kuTxiT Tvlis, rom
dantes `RvTaebrivi komediidan~, sadac saxe- misi simboluri, klasikuri da romantikuli
lovanebis nimuSad poets swored Cimabue da formebis ganrCeva namdvilad gasaTvalis-
joto erTad hyavs moxseniebuli (saubari 3, winebelia. amjeradac avtoris msjeloba
leila xuskivaZe

damajerebeli magaliTebiT aris ganmtki- gadamRerebad miiCnevs. amave konteqstSi d.


cebuli (saubari 6, gv. 21, 22). avtori iZleva TumaniSvili ixsenebs Cven serb kolegebs,
agreTve hegelis mier SemoTavazebul mSve- SesaniSnav mecnierebs, romlebsac saocrad
nieris sam kategoriaSi ganSlas: a. obieqtur ukvirdaT, ratom vcdilobT qarTuli xe-
sinamdvileSi; b. RmerTad, romelic subieq- lovnebis Taviseburebis moZiebas da maT ga-
turis cnobierebaSi myofobs; g. samwysos `ke- movlenas. maTTvis ki, rogorc avtori aRniS-
Tilmsaxurebad,~ iseT RmerTad, subieqtur navs, yvela saukeTeso serbuli moxatuloba
cnobierebaSi rom cocxlobs da myofobs konstantinepolurad cxaddeba da ar `gaiT-
(saubari 6, gv. 17). minda davazusto gansxvave- valiswineba metad SesamCnevi gansxvavebani,
ba b-sa da g punqts Soris. ar vici, ramdenad rac Tu ara erovnuli, kulturuli garemos
sworia, magram vfiqrob, erT SemTxvevaSi sau- Taviseburebas amJRavnebdes~ (saubari 9, gv.
baria pasiur myofobaze, xolo meoreSi _ mi- 14, SeniSv., 53). yovelgvari `centrebisadmi~
marTulia samwysos `keTilmsaxurebaze.“ d. midrekili Teoriebis calmxrivoba karga-
TumaniSvili Tavis pozicias gamoxatavs ama daa naCvenebi d. TumaniSvilis am saubarSi.
Tu im mecnieris Semfaseblebis mimarTac. ase aRniSnul Teoriebs upirispirebs igi iseTi
mag., vinkelmanis rolis gamokveTisas, etlin- mecnierebis naSromebs, romlebSic ase Tu
geris SeniSvnebi am mecnieris mimarT avtoris ise daZleulia `tipologizmi~ da `ikonogra-
samarTlian kritikas imsaxurebs (saubari 4, fizmi.~ amis SesaniSnav magaliTad igi Tvlis
gv.50). amave dros is eTanxmeba paidrixis azrs f. v. daixmanis samecniero Semoqmedebas. d.
vinkelmanis `genialuri intuiciis~ Sesaxeb, TumaniSvili maRal Sefasebas aZlevs daixma-
rac mecniers farTo daskvnebis gamotanis nis wigns IV-VI saukuneebis Crdilo-siriuli
saSualebas aZlevs (saubari 4, gv. 54). Zeglebis Sesaxeb, romelsac Tvlis `tipo-
214

d. TumaniSvili obieqturia strigovskis logizmis~ namdvili daZlevis magaliTad,


SefasebaSic. is iziarebs giorgi CubinaSvilis Tumc mecnieruli obieqturoba imasac aTq-
azrs avstrieli mkvlevaris didi damsaxure- mevinebs avtors, rom aqac gamokrTis azri
bis Sesaxeb aRmosavleTis qveynebisa da xal- aRniSnul Zeglebze antioqiis zegavle-
xis danatovarisadmi, im dros, rodesac qarT- nis Sesaxeb. am gavlenasTan dakavSirebiT
veli mecnieri, iseve Tavad d. TumaniSvilic Cndeba d. TumaniSvilis metad damafiqre-
Zalian kritikulad arian ganwyobilni mis mi- beli kiTxvebi: viciT ki srulad Tundac an-
marT (saubari 9, gv. 27). strigovski namdvilad tioqia? iqneb bevri ram `aleqsandriuli~ ki
imsaxurebs amas qarTveli mkvlevarebisgan. ara, zogadad `elinisturia?~ (saubari 9, gv.
xoda, arc d. TumaniSvils dauklia misTvis 24, SeniSv., 53). es ubralo kiTxvebi ar aris.
SeniSvnebi. saqme isaa, rom Sua saukuneebis xe- maTSi Cans avtoris mier masalis optimalu-
lovnebis `pirvelsamSoblos~ ZiebaSi stri- ri floba, ramac saSualeba misca mas amgvari
govski ki somxeTs miadga da qarTul arqi- msjelobis warsamarTavad. d. TumaniSvilis
teqturas somxuris gadamRerebad, ukve gamq- SesaZleblobebi sworad Seafasa Tavis droze
rali vermoRweuli Senobebis ganmeorebad (es iyo XX saukunis 70-iani wlebi) f. v. daix-
miiCnevda (saubari 9, gv. 25). d. TumaniSvilis manmac. mecnierze didi gavlena moaxdina jer
wuxilic is aris, rom kvlevis amgvar meTods kidev axalgazrda d. TumaniSvilis msjelo-
`helino~ da `konstantinepolicentrizmis~ bebma siriul taZrebze. Cans iseT nÁuansebze
CaTvliT, dResac didi gasavali aqvs. am sa- iyo saubari, rom daixmani Cumad SemekiTxa:
eWvo xerxis gamoyenebiT ki risic gnebavT, `am ymawvils, albaT, nanaxi eqneba siria_pa-
imis Tqma SeiZlebao. amasTan dakavSirebiT lestinis Zeglebi da Tanac kargado~. arada,
me maxsendeba andre grabaris naSromi moWe- es sulac ar iyo ase. am droidan moyolebuli
dilobebis Sesaxeb, sadac avtori qarTul d. v. daixmanis interesi qarTuli xelovnebis
Wedurobas gamqrali bizantiuri nimuSebis mimarT ar Senelebula. misi damokidebule-
leila xuskivaZe

ba g. CubinaSvilisa da misi skolis mimarT, bieqturic. marTlac, Znelia ar iyo subieq-


vfiqrob, gamoixata misi brwyinvale statiiT turi im adamianis mimarT, romelmac Zalian
bolnisis sionis Sesaxeb, sadac man mTlianad didi samsaxuri gauwia qarTuli xelovnebis
gaiziara giorgi CubinaSvilis mecnieruli Seswavlis saqmes. marto misi d. baqraZseTan
pozicia da damatebiTi argumentebiT ganamt- erTad gamocemuli wigni, `Опись памятников
kica mis mier SemoTavazebuli Zeglis TariRi. древности в некоторых храмах и монастырях Грузии,~
es im dros, rodesac am didi qarTveli mec- rad Rirs, sadac warmoCenilia Cveni Zeglebis
nieris winaaRmdeg kampania iyo gamarTuli didi raodenoba da romelic samagido wignad
da bolnisis TariRsac eWvis qveS ayenebdnen. rCeba qarTul siZveleTa SemswavlelTaTvis.
d. TumaniSvili aRniSnavs f. daixmanis adami- avtoris obieqturi Sefaseba ki am ukide-
anur Tvisebebsac: ukve logins mijaWvuli, gano codnis mqone mecnierisa Seicavs ro-
is zrunavda Cveni damwvari institutisTvis gorc dadebiT mxareebs, aseve kritikasac.
wignebis gamogzavnis organizebaze. d. TumaniSvili yuradRebas amaxvilebs n.
d. TumaniSvili `saubrebSi~ iseT mniSv- kondakovis mier SemoTavazebul formaTa
nelovan Temebs exeba, rogoricaa ikonogra- SedarebiT_istoriul Seswavlaze da imow-
fia da ikonologia. ikonografiis sakiTxeb- mebs giorgi CubinaSvils, romelic saubrobs
ze Tavisufali msjelobis SesaZlebloba aseTive Seswavlis aucileblobaze (saubari
saqarTveloSi (da mTlianad sabWoTa kavSir- 9, gv. 19, SeniS. 38). forma_Sinaarsis sakiTx-
Si) garkveuli mizezebis gamo erTi periodi Tan dakavSirebiT ki avtori ar eTanxmeba
SezRuduli iyo. rac Seexeba ikonologias, mis mecnieris mier gamoTqmul kritikas, mimar-
safuZvlian Seswavlas arc ise didi xnis isto- Tuls `venis skolis~ mkvlevarTa winaaRmdeg,
ria gaaCnia, arada dRevandel xelovnebaTm- romlebisTvisac Sinaarsi, formiT dafaru-

215
codneobas aseTi kvlevebi aSkarad sWirdeba. li, Tavad unda nadgurdebodes da formad
ikonografia CvenSi, upirvelesad, ni- gadaiqces. d. TumaniSviliseuli ganmarte-
kodime kondakovTan asocirdeba. nikodime ba am urTierTmimarTebisa, vfiqrob, iZleva
kondakovi didad dafasebuli pirovneba iyo mis ufro zust gansazRvrebas _ misi TqmiT,
saqarTveloSi. axlad daarsebul tfilisis `udides nawarmoebebSi Sinaarsi marTlac xde-
universitetSi profesorTa sabWom is sapa- ba forma, rac mis `ganadgurebas ki ara, usru-
tio wevrad airCia (saubari 9, gv. 8), magram lesad gamoxatvas moaswavebs ` (saubari 9, gv.
sanam n. kondakovze saubars SevudgebodeT, 20). is cdilobs gaigos da axsnas is winaaRm-
vnaxoT d. TumaniSvilis mosazrebebi did degobebi, rac n. kondakovsa da `venelebis~
rus mecnierze buslaevze, ikonografiul damokidebulebaSi gaCnda. avtoris TqmiT, es
sakiTxebTan dakavSirebiT. marTalia, is Suasaukunovani xelovnebis miseuli gagebidan
saubrobs aqa-iq gamomkrTal mecnierul modis da ukavSirdeba `gavlenaTa Teorias.~
dakvirvebebze, romlebic, misi azriT, veraa aq, Cemi azriT, kargi iqneboda n. kondako-
SeTanxmebuli mis zogad, savsebiT `klasi- vis cnobili naSromis gaxseneba _ `История и
cistur-naturalistur~ xedvasTan, magram памятники византийской эмали.~ qarTul minanq-
swored am `gamonakrTobebs~ Tvlis igi arse- rebs mecnieri, ZiriTadad, bizantiuri nimuSe-
biTad da aqve gvafrTxilebs, rom isini kon- bis gadamRerebad miiCnevs. amave dros is svams
cefciad ar unda miviCnioT (saubari 9, gv. 14). sakiTxs sakuTriv qarTuli minanqrebis gamo-
aq gamoCnda avtoris unari ar daukargos ama yofis Sesaxeb, gansxvavebebsac ki bizantiu-
Tu im mecniers is, Tundac mciredi wvlili, risgan da maTi qronologiuri ganawilebis
romelic mas Seaqvs xelovnebis istoriis sx- SesaZleblobasac saxavs. am mxriv n. kondakovi
vadasxva sakiTxis SeswavlaSi. iyo pirveli, vinc didi wvlili Seitana qar-
d. TumaniSvilis damokidebuleba niko- Tuli xelovnebis am erT-erTi mniSvnelovani
dime kondakovis mimarT obieqturicaa da su- dargis swori mimarTulebiT Seswavlis saqme-
leila xuskivaZe

Si. exla ki erT detalze. d. TumaniSvili sagan- masalisa, romelic am sakiTxTanaa dakavSi-
gebod aRniSnavs, rom sityvaSi `замечательный~ rebuli. ikonografiasTan mWidro kavSirSia
n. kondakovi xmarobs rogorc `yuradRebis sxva aranakleb mniSvnelovani Tema _ iko-
Rirsi~ da ara rogorc `SesaniSnavi~. avtoris nologia, romelic ikonografiasTan erTad
es SeniSvna aSkarad gasaTvaliswinebelia kon- didad waadgeba mxatvruli nawarmoebis
teqstis swori gagebisaTvis. Sinaarsobriv gaxsnas. rusi mecnieris, mi-
ikonografiis farTo mimoxilvidan, sa- xail libmanis gansazRvriT, ikonologia sa-
dac araerTi mniSvnelovani mecnieris (mile, fuZvelSi ikonografiaa ufro maRal doneze
demusi, lazarevi, meTÁuzi da sxva) pozi- (saubari 12, gv. 57). SesaZloa raRac simarTle
ciebi gaJRerda, d. TumaniSvili sagangebod amaSi iyos, magram gacilebiT sainteresoa is
Cerdeba qarTvel xelovnebaTmcodne Tina gansxvavebebi, romlebic arsebobs ikonogra-
virsalaZeze. misi naSromi `wromis mozaika~ fiasa da ikonologias Soris. ikonologiis sa-
mas ikonografiuli kvlevis saukeTeso ma- kiTxebs d. TumaniSvili calke saubars uZRv-
galiTad miaCnia. es marTlac asea, miuxeda- nis. mas imdenad aqvs gaazrebuli misi mniSv-
vad imisa, rom raRac sakamaTo aqac aris. d. neloba Tanamedrove kvlevis warmoebisas,
TumaniSvils mohyavs sakmaod vrceli amo- rom wuxils gamoTqvams imis gamo, vaiTu gau-
naridi am naSromidan, raTa mTeli brwyinva- Wirdes misi damaarseblis abi varburgis da
lebiT warmoaCinos is logikuri mTlianoba, eE rvin panovskis naSromebis siRrme da brwyin-
romelic miRweulia ikonografiul labi- valeba gadmosces (saubari 12, gv. 26). minda
rinTSi gonebamaxviluri wiaRsvlebiT da iko- dagamSvidoT, rom es `tyuili mokrZalebaa,~
nologiuri kvlevis elementebis CarTviT. es man SesaniSnavad gaarTva Tavi Tavis amocanas,
konkretuli magaliTi, uTuod, gamodgeba pa- saTqmelic naTlad gamokveTa da didi infor-
216

suxad im braldebebze, romlebic zogjer is- maciac mogvawoda. me ki marTla gamiWirdeba


moda Cveni misamarTiT, TiTqosda Cven nakleb warmogidginoT is uzarmazari informacia
yuradRebas vaqcevdiT ikonografias. amas, Tu azrTa wiaRsvlebi, romlebic am da ara
vfiqrob, exmianeba am gulistkeniT gamowveu- marto am saubarSia Cadebuli. ra Tqma unda,
li d. TumaniSvilis ganmarteba, romelic iZ- d. TumaniSvilis upirveles interess a. var-
leva xelovnebis nimuSTa analizis Cveneul burgisa da e. panovskis figurebi warmoadge-
gagebas _ `Cveni survili iyo... qristianuli nen, magram arc sxvaTa_maTi mimdevrebisa Tu
xelovneba... ase vTqvaT, `mravalnormianobis~ oponentebis mosazrebebs avtori gverdze ar
TvalTaxedviT fasdebodes _ ar iCqmalebo- tovebs. swored maTi azrebis gaziarebisa Tu
des aRmosavleT saqristianos mxatvruli na- kamaTis dros ufro naTlad ikveTeba ikono-
memkvidrevis sulieri Tu formismier gamom- logiis daniSnulebac, maTi damsaZirkvleTa
saxvelobiTi monapovarni~ (saubari 9, gv. 34). namoRvawaric da TviT avtoris poziciac. mar-
da esaa pasuxi ara mxolod Cveni oponentebis Talia, pirveli naSromi am Temaze, Cezare ri-
mimarT, aramed yvela im Teoriaze, romelic pas `saxeTmniSvneloba~ 1593 wels Seiqmna, mag-
forma_Sinaarsis urTierTmimarTebas exeba. ram, d. TumaniSvilis aRniSvniT, XIX_XX sau-
d. TumaniSvilis saubari ikonografia- kuneebis mijnaze sityva `ikonologia~_m sxva
ze namdvilad did interess iwvevs. es masala azri SeiZina. amaSi a. varburgisa da e. panovs-
ase kargad SerCeuli da Tavmoyrili avto- kis roli didia, maTi memkvidreoba mravlis-
ris SeniSvnebiTa da ganmartebebiT pirvelad momcvelia da sxva siRrmeebs avlens. garda
gamoCnda am saxiT Cvens mecnierebaSi. Tumc amisa, d. TumaniSvilis yuradRebas amaxvilebs
amis niadagi didi xania momzadda qarTvel abi varburgis alRos siZliereze, rac misi
mkvlevarTa namuSevrebSi. aRniSnul saubarSi TqmiT, TiTqmis rom `momnusxvelobas~ sZens
warmoCenili analizi da daskvnebi Teoriuli mis nawerebs (saubari 12, gv. 41). brwyinvale
Sejamebaa gaazrebulad gadaxarSuli mTeli ervin panovski (rogorc amas avtori ambobs)
leila xuskivaZe

mas warmodgenili hyavs marTlac rom mTeli da suliskveTebis, mxatvris pirovnebis _


`brwyinvalebiT.~ misi interpretaciis tabu- samefo karze moRvawis! _ meti gauTvaliswi-
la, d. TumaniSvilis moxdenili TqmiT, isevea nebloba~, iseve, rogorc am monumenturi ti-
saxelganTqmuli xelovnebaTmcodneebSi, ro- los ubralo yofiT ambad gardaqmna (saubari
gorc qimikosebSi _ mendeleevis tabula (sau- 12, gv. 58).
bari 12, gv. 41). avtoris farTo msjeloba am sa- sxva magaliTi piter brÁigelia, romel-
kiTxTan dakavSirebiT gamagrebulia e. panovs- sac avtori axsenebs maqs dvorJakTan daka-
kis Tu Tavisi magaliTebiT. ar gamkvirvebia, vSirebiT _ m. dvorJakis brwyinvale sta-
rodesac mas mohyavs panovskis ganmartebebi tiam piter brÁigel-ufrosze Cauyara axali
albrext diureris gravÁuris `melanqolia I~- safuZveli brÁigelis Seswavlis sakiTxs.
is Taobaze _ mas xom ikonologiuri meTodis aqac d. TumaniSvili ar eTanxmeba sabWoTa
Tavisebur Sedevrs uwodeben. d. TumaniSvili wignebSi da ara mxolod am wignebSi, aramed
imasac gvamcnobs, rom mixail libmanic ki, flandriul-beletrizebul biografiaSic
ikonologiis es umkacresi kritikosi, e. pa- ki brÁigeli-ufrosis, rogorc `mSromeli
novskis Sedegebs `ucilobelsa da amomwu- glexobis~ bedis monaRvled, ZlierTa ama so-
ravs~ uwodebs. avtors mohyavs am nawarmoebis flisaTa mamxileblad warmodgenas. is uerT-
kidev sxva (mag. konrad hofmanis) interpreta- deba m. dvorJakis azrs, rom esaa maSindeli
ciac. ramdenad sandoa ikonologiuri meTodi aristokratiuli Tu qalaquri xedva soflis
_ am kiTxvaze pasuxi d. TumaniSvils aSkarad xalxisa, mocemuli gamaobieqtivebeli, gau-
aqvs, rodesac is azustebs, ra SeuZlia ikono- pirovnebeli, an ki _ tragikuli msoflxatis
logiur kvlevas. amas is Semdegnairad ayali- farglebSi. ra Tqma unda, brÁigeli ar aris
bebs: ikonologias `Zala Seswevs formismieri `tetiaTa~ (rogorc mas eZaxian) mxatvari,

217
Tvisebebis sulier_goniTi safuZvlebic glexuri cxovrebis ubralo amsaxveli. mag-
gamogviCinos;~ nakvlevis Rirsebac da mkvle- ram, vfiqrob, misTvis sainteresoa is garemo,
varisac imiT ganisazRvreba, Tu ra gagvagebi- sadac meti uSualoba da gaxsniloba igrZ-
nes maT xelovanisa Tu mxatvruli movlenebis noba da sadac Tu gavixsenebT `glexur cek-
Sesaxeb (saubari12, gv. 61). d. TumaniSvils iko- vas~ Tu `glexur qorwils~, TavdaviwyebiT
nologiur interpretaciaTa sxvadasxva sain- miecemian mxiarulebas. es ki mas aZlevs sab-
tereso magaliTebi mohyavs. avtoris msje- abs ufro farTo ganzogadebebis gakeTebisa
loba exeba d. velaskesis cnobili ferweruli _ swored am uxeS da marTal sinamdvileSi
tilos `mqsovelebis~ ganmartebebs. is gvTava- mxatvarma dainaxa cxovrebis sisavse da sixa-
zobs ungreli mkvlevaris, karl fon tolneÁs lise. arc brÁigelis nawarmoebTa Sedareba im
interpretacias am suraTisa, rogorc maRal drois germaneli poetis, hans saqsis poezi-
da teqnikur xelovnebaTa alegorias, le- asTan aris, albaT, SemTxveviTi. grosmanis
gendas araxnesa da qalRmerT aTenas Sesaxeb. SeniSvniT, maT aqvT erTnairi saxelwodebis
mixail libmanma ki saeWvod miiCnia es ganmar- nawarmoebi _ `usaqmurTa qveyana~, sityvie-
teba. avtoris kritika mimarTulia m. libma- ri da saxviTi detalebi, romlebic sruliad
nisa da saerTod im ideologiuri kliSeebis identuria. esaa, uTuod, epoqaluri niSnebi,
winaaRmdeg, romlebic damaxasiaTebeli iyo asaxuli orive Semoqmedis qmnilebebSi.
sabWoTa periodisTvis. d. velaskesis suraTis iqve d. TumaniSvili saubrobs sruliad
monaTlva `Sromis himnad~ an `ubralo ada- sxva xedvis mxatvarze, el grekoze. es sauba-
mianebis gandidebad~ srulebiT miuRebelia ri imdenad gamomsaxvelia, imdenad naTlad
misTvis, misi argumentebi ki _ mtkice logi- SegvagrZnobinebs imas, rac ase gvxiblavs Cven
kis Semcveli. marTlac, Zneli warmosadgenia, am mxatvarSi, rom, udavod, imsaxurebs Cvens
rogorc d. TumaniSvili adasturebs, `amaze yuradRebas. `meCveneba, rom masTan u-mate-
meti antiistoriuloba, tilos Seqmnis drois rioba, u-sivrcoba da a.S. ki ar aris, rogorc
leila xuskivaZe

Sua saukuneebis da, kerZod, misTvis mSobliur `Kunstwollen~. misTvis mniSvnelovania am cne-
bizantiur xelovnebaSi, ufro metad _ de-ma- bis sxvadasxva enaze (Tu sxvadasxva mecnieris
terializacia, ganqarveba nivTierebisa Tu si- mier) gadatanili Targmanis Sesabamisoba.
vrcisa, ar damaviwydeba misi `Tvallibriani~ marto am sakiTxis dayeneba gviCvenebs, ram-
kaci, romlis saxe TiTqos SenivTuli feradi denad mravalmxrivi da siRrmiseulia misi
nislis bolqvi iyos, axla Cvens Tvalwin nia- kvleva. aq saqme is ki ar aris, ubralod mo-
vis erTi SeberviT rom SeiZleba daiSalos~. aq xerxebuli sityva gamoiZebnos, aq arsis ga-
iseT nÁuansebzea saubari, romelic mxolod momxatveli terminis SerCevaa. ra undoda mas
aRfrTovanebas Tu iwvevs. terminisagan `saxelovno neba~, sadac sityva
ar minda ise davamTavro es `saubari~, `neba~ germanul `wollen~-s Seesatyviseboda?
rom ar SemogTavazoT is mokle daskvna, riT ar akmayofebs mas rusuli `художественная
romlis formasac araerTxel mimarTavs d. воля~, an inglisuri `will to form~? am kiTxvebze
TumaniSvili sxva `saubrebSic~. aqac es das- avtoris pasuxi damajereblad JRers (sauba-
kvna formulasaviT JRers, misi arsi sxartad ri 10, gv. 14, SeniSv. 14). sityva `wollen~, misi
aris gadmocemuli: `m. dvorJaki ideaTa isto- TqmiT, ubralod survils, ndomas niSnavs.
rias werda, a. varburgi _ grZnobaTas, e. pa- misi arCevania `ndoma~, vinaidan `survils~
nofski ki koncefciebisas~ (saubari 12, gv. 54). misTvis TiTqos ufro racionaluri elferi
erT-erTi saubris Temad d. TumaniSvili dahkravs, rac a. riglTan ase ar aris. me sru-
irCevs `venis skolas~ da mis ubrwyinvales li mzadyofniT viReb am termins `saxelovno
warmomadgenels aloiz rigls, romelic, ndoma~, Tumc, marTali giTxraT, aseTi nÁu-
misi TqmiT, uTuod yvela drois xelovnebis ansebis garCeva CemTvis Znelia. samagierod,
istorikosTa Soris yvelaze saxelganTq- mSvenivrad mesmis gansxvaveba `wille~-sa da
218

mulTagan erTia~ (saubari 10, gv. 13). CemTvis, `wollen~-s Soris, rac avtoris mier kargadaa
magaliTad, saintereso iyo imis gageba, rom axsnili. d. TumaniSvili imasac aRniSnavs, rom
misi narkvevi `ZeglTa Tanamedrove kulti~, cneba `nebis~ wyalobiT zogierTi mecnieri
ZeglTa dacvis TeoriaSi klasikad aRiare- saubrobs a. riglis siaxloveze Sopenhauersa
buli, kulturuli memkvidreobis axland- da nicSesTan. magram avtori maT Soris did
eli Teoriis erT-erTi qvakuTxedia, gar- gansxvavebas xedavs. misi azriT, marTlac,
da imisa, rom man ZeglTa dacvis instituti Sopenhauerisa da nicSes filosofia Tu ara,
daaarsa, rac TavisTavad mniSvnelovani faq- es cneba ver Semovidoda samecniero lite-
tia. Cemi yuradReba miiqcia d. TumaniSvilis raturaSi, Tumc Sopenhaueris `nebasTan~ da
erTma SeniSvnam a. riglis mogvianebiT das- miT ufro nicSes `Zalauflebis nebasTan~
tambul wignTan, `saxviTi xelovnebis isto- SedarebiT, riglis es cneba, `martooden
riis gramatika~-sTan dakavSirebiT, ufro formaTamqneli da bevrad ufro mSvidobia-
sworad, misi saTauris inglisuri Targmanis nia~ (saubari 10, gv. 40).
uzustobis Sesaxeb. am SemTxvevaSic Tavi iCi- da mainc, ra aris bolosdabolos riglis
na avtoris gansakuTrebulma mgrZnobelobam `saxelovno ndoma~? d. TumaniSvilis TqmiT,
terminis marTebuli gagebis mimarT. is iwu- es aris erTgvari, sakuTari arsebobis mqone,
nebs benjamen binstokis mier naTargmn `sax- rac ama Tu im adamianis meSveobiT gacxad-
viT xelovnebas~ rogorc `visual art~, vinaidan deba (saubari 10, gv. 40). is arapirovnulia,
`visual~-s, misi TqmiT, mxedvelobasTan aqvs giorgi CubinaSvilic mas araindividualu-
kavSiri, xolo germanulSi naxmari `bildende~ rad miiCnevs, avtori ki mas `erTobiTs~ arq-
_ `saxeqmnas~, `formaqmnas~ niSnavs (sauba- mevs. riglis mixedviT, is qvecnobieri mov-
ri 10, gv. 50, SeniSv. 89). Targmanis sakiTxebs lenaa. amasTan dakavSirebiT d. TumaniSvils
exeba d. TumaniSvili maSinac, rodesac saub- moxmobili aqvs qvecnobieris fsiqologiis
robs a. riglis moZRvrebis ZiriTad cnebaze sxvadasxva mecnierisa da, raRa Tqma unda, di-
leila xuskivaZe

mitri uznaZis Sexedulebebi, im codnis si- musikaluri nawarmoebis formis agebasa da


farToviT da Rrma gaazrebiT,¸rac mis msje- harmoniaze ise, rom ar CauRrmavde imas, mas
lobebSi zogadad vlindeba. is uerTdeba ra sakravebze asruleben. sxva SemTxvevaSi,
riglis azrs, rom saxviT xelovnebaSi arse- rodesac, magaliTad, rixard Strausis ga-
bobs ram mxoloo-saxviTi, rogorc musikaSi momsaxvelobis naxevari mainc, meti Tu ara,
bgera. avtoris TqmiT, is ar-gacnobierebadi xmovanebis tembrzea damokidebuli, v. a. mo-
sawyisicaa, romelic xelovans nawarmoebis cartis simfoniebi ki, fortepianoze gada-
`aseTobas~ ganasazRvriebs (saubari 10, gv. 41, tanili, JReradobis silamazis mxriv Zalze
42). d. TumaniSvils mohyavs erTi saocari ma- bevrs kargavs (saubari 10, gv. 45). am maga-
galiTi _ saubari or gamorCeul qarTvels, liTSi kargad gamoCnda nawarmoebis teqni-
xelovnebis istorikoss, leo rCeuliSvilsa kuri mxaris CaurTvelobis SesaZleblobac
da mxatvar elene axveldians Soris, romel- da misi gaTvaliswinebis aucileblobac.
sac TiTqos arca aqvs kavSiri mecnierul asevea, avtoris azriT, saxviT xelovneba-
msjelobasTan. arada es Zaldautanebeli, Sic, sadac masalas didi mniSvneloba eniWe-
uSualo saubari ufro advilad aRsaqmels ba, magram aris iseTi problemebi, romlebic
qmnis sakiTxis filosofiur arss. mis gareSec gadaiWreba. minda vaxseno a. ri-
d. TumaniSvili akritikebs a. riglis im glis `SexebiT-xedviTi~ cneba, am SemTxvevaSi
oponentebs, romlebic sayveduroben mas mxolod imitom, rom kidev erTxevl davrw-
imis gamo, rom mecnierma mcire xelovnebebi mundeT d. TumaniSvilis asociaciuri az-
saxelovno sferoSi Seitana. im dros, ro- rovnebis siZliereSi. ram gaaxsena goeTe V
desac, misi TqmiT, performance-ebi ratomRac romaul elegiaSi rom ambobs berZnul mar-
mxatvrobad unda miviCnioT, da kitsch-ic ar marilos qandakebaze: `SemgrZnobi TvaliT

219
aris gamosaricxi `didi~ Semoqmedebidan, vxedav, SevigrZnob mxedveli xeliT~. es xom
misTvis gaugebaria aseTi pretenziebi (sau- zustad isaa, rac am cnebis arsSi devs. av-
bari 10, gv. 47). me savsebiT veTanxmebi d. toris varaudiT, SesaZloa, es taepi, ufro
TumaniSvils, magram, am SemTxvevaSi, mas es adre dawerili, a. rigls mexsierebaSi hqonda
paralelebi imitomac ufro gaaxsenda, rom CarCenili (saubari 10, gv. 43). da gana igive ar
undoda daefiqsirebina Tavisi damokidebu- iTqmis d. TumaniSvilze, sxvagvarad xom ase-
leba am movlenaTa mimarT. SemdgomSi is isev Ti Sesatyvisobis moxelTeba ase iolad ver
ubrundeba am Temas da ixsenebs video-arts, moxerxdeba.
romelic, misi azriT, ferwera-qandakebas d. TumaniSvili maRal Sefasebas aZlevs
ki ar unda ezomebodes, aramed sanaxaobriv a. riglis namoRvawars. sxvaTa Soris, misi
xelovnebaTa Soris moTavsdes (saubari 14, kvlevis teqnikis momarjvebas is xedavs
gv. 101, SeniSv. 204). avtoris azri yvela am giorgi CubinaSvilis naSromSi _ `armazis
saWirboroto sakiTxebze aqtualuricaa da pitiaxSTa nekropolSi aRmoCenili nivTe-
gulisyuriT mosasmenic. bis mxatvruli daxasiaTebis cda~. aqvs kri-
d. TumaniSvili Seecada aexsna riglis tikuli SeniSvnebic. aq ki Zalian mniSvne-
damokidebuleba nawarmoebis teqnikuri lovnad mimaCnia imis gaTvaliswineba, rac
Sesrulebisadmi, risTvisac mecnieri kri- ase marjved da sruli gagebiT Camoayaliba
tikis sagnad iqca. avtori Tvlis, rom a. ri- avtorma: `erTbaSad ver moxerxda yovelive
gls kargad esmoda teqnikuri mxaris mniSv- SemCneulis naTlad ganwvaleba da sityvad
neloba, magram iq, sadac mecnieri saxviT qceva~ (saubari 10, gv. 50). d. TumaniSvilis
mxareebs exeba, masalismieri CarTva arc TqmiT, didi nabiji aqeTken Tanamedrove (ara
ras miscemda da arc bevrs rasme daaklebda. dRevandelobis gagebiT) xelovnebis erT-
TvalsaCinoebisaTvis avtori paralelebs erTma fuZemdebelma, hainrix vÁolflin-
avlebs musikasTan. misi TqmiT, SeiZleba wero ma gadadga. meTerTmete saubari TiTqmis
leila xuskivaZe

mTlianad h. vÁolflins eZRvneba. am mec- maT daxasiaTebaSi logikur jaWvs adevnebs


nieris, mTeli sisavsiT, warmoCenisaTvis d. Tvals _ ramdeni ram gadmovida manamdeli
TumaniSvilma moiSvelia Zalian didi masala misi wignebidan, `Zira cnebebSi~, ramdeni ram
misi avtobiografiidan Tu samecniero naS- sxvagvarad warsdga, Zireulic ki, rogor Tan
romebidan, biografosebisa da sxva mkvle- daviwrovda da Tan ki gafarTovda `klasi-
varTa nawerebidan. man aSkarad SesZlo ga- kisa~ da `barokos~ cnebebi. d. TumaniSvilis
emdidrebina Cveni warmodgena masze, axali daskvnebi xSirad mis mier gamoyenebuli la-
kuTxiT warmoeCina is, rogorc moazrovne koniuri formiTaa gadmocemuli: `renesanssa
da pirovneba. xelovnebis qarTvel mkvle- da barokoSi~ niSnebi amoikrifeba, `cnebebSi~
varTaTvis hainrix vÁolflini gansakuTre- _ kategoriebiTaa aRwerili mxatvruli mTe-
bulia. Cveni gacnoba xelovnebis istori- lis windawin gansazRvruli mxaris Tvisebebi,
asTan am mecnieris wignebiT iwyeboda. misi isini ki gvamcnobs formaTaqmnis garkveul
meTodi didadaa gaTvaliswinebuli Cvens wess (saubari 11, gv. 23).
kvlevebSi. gasuli saukunis 40-ian wlebSi h. vÁolflinis namoRvawaris ufro
giorgi CubinaSvili kritikis qarcecxlSi farTod gagebisaTvis, udavod, xels uwy-
gaatares, rogorc vÁolflinis mimdevari, obs d. TumaniSvilis mier SemoTavazebuli
g. natroSvilis TqmiT, moqceuli vÁolfli- Sedareba vÁolflinisa mis winamorbedebTan,
nis formalistur sqemaTa tyveobaSi. qarT- maTi msgavseba-gansxvavebebis gamovlena da
veli mecnieris naRvawis Seswavla aZlevs Sesabamisi daskvnebis gamotana. avtoris gan-
d. TumaniSvils uflebas nawilobriv Tu martebebi aqac sxarti da, rogorc TviTonve
daeTanxmos mis `vÁolflianelobas~ (sauba- ityoda, dawurulia. ase magaliTad, vÁol-
ri 11, gv. 1). rac Seexeba `formalistobas~, flinis burkhardtTan Sedarebisas, avtor-
220

giorgi CubinaSvili da TviT vÁolflinic, ma maT Soris gansxvavebebi, gamoxatuli


Tavisi oponentebisagan gansxvavebiT, am ufro midgomaSi, Semdegnairad daazusta: i.
cnebaSi sxva rames deben. marTalia, TviT burkhardti gveubneba, h. vÁolflini _ gvi-
vÁolflini aRiarebs, rom is formalistia, sabuTebs, gzis gamkvalavi (e.i. burkhardti
magram Semdgom is ganmartavs, ras niSnavs es _ SeniSv. Cemia) Segvagonebs, mimdevari ga-
misTvis. d. TumaniSvili, isev vÁolflinsa mogviwvlilavs (saubari 11, gv. 8), aseve la-
da mis naSromebze dayrdnobiT mkafio gan- koniurad da azrismierad ayalibebs is gan-
sazRvrebas iZleva. misi TqmiT, is forma- sxvavebebs a. riglsa da h. vÁolflins Soris.
listia, radganac xelovnebis istorikosis d. TumaniSvili miiCnevs, rom isini mxatvru-
upirveles amocanad mudam formis analizs li formis sul sxvadasxva waxnagebs ukirki-
xedavs, misTvis formas mravali mniSvneloba teben da maTi naazrevis viTomcda msgavseba
aqvs da srulyofili analizi aucileblad savsebiT moCvenebiTia: a. rigli _ pirobi-
suliersac Seicavs. d. TumaniSvilisTvis TobaTa (ase uwodebs am SemTxvevaSi avtori
sruliad naTelia, rom Sinaarsi, suliereba stils _ SeniSv. Cemia) tipebis damuSavebas
vÁolflinisaTvis udavod mniSvnelovania, iwyebs, h. vÁolflini _ formis, viTarca
magram `azrsa da azrismiersac formaSi aqvs anasaxis mowesrigebis wesis, tipebisas (sau-
wili~ (saubari 11, gv. 48). bari 11, gv. 51). da kidev,¸ara mxolod a. ri-
h. vÁolflinis namoRvawaris TumaniSvi- glisagan, aramed saerTod venelebisgan h.
liseuli kvleva mravalmxrivia. garda imisa, vÁolflinis sxvaobas imaSidac xedavs, rom
rom is iZleva misi ZiriTadi naSromebis ga- isini `vrcel istoriul gadasaxedebs da
mowvlilviT analizs, is am naSromTa erTma- gadasvla-gardasaxvis xanebs etanebian, h.
neTTan Sedarebebsac mimarTavs. amis Sedegad vÁolflini _ mosazRvrulsa da dasrule-
avtori avlens mecnieris SexedulebebSi buls~ (saubari 11, gv. 51). aseTi konkretuli
momxdar cvlilebebs kvlevidan kvlevamde da gansazRvrebebi sakmaod bevria. maTi mka-
leila xuskivaZe

fioeba am gansjas TiTqos met damajereb- mxolod, rom avtorisaTvis misaRebi `war-
lobas hmatebs. modgena~ da `gamosaxvaa~, sxva terminebis
uaRresad sainteresoa d. TumaniSvilis mimarT ki mas kiTxvebi uCndeba. am terminis
msjeloba h. vÁolflinTan xelovnebis isto- dazusteba miRweulia myari argumentebiT
riisa da enisa da enaTmecnierebis sakiTxebis da marjved SerCeuli magaliTebiT. am mxriv
SeTanadebis Sesaxeb. misi gaTviTcnobiereba d. TumaniSvilis mier motanili opizis qar-
enaTmecnierebis sakiTxebSi me sakmaod so- Tuli saqtitoro reliefi (IX s.) erT-erTi
liduri meCveneba _ amis dadastureba sxva yvelaze TvalsaCino nimuSia. aq mefe aSot ba-
`saubrebSi~-c aris SesaZlebeli. aq ki man ara gratovanis gamosaxuleba didi zomiTaa war-
mxolod Tavisi codnis gamomJRavneba, ara- moCenili da amiT is SeiZleba iseve (Tu ara
med sakuTari damokidebulebis warmodgena metad) mniSvnelovania, vidre mis mier aRna-
SesZlo. avtori eWvs qveS ayenebs zogierTi gebi eklesia (saub 11, gv. 50).
mecnieris mosazrebas erTgvar paralelizm- mecamete `saubari~ or mniSvnelovan
ze, romelic h. vÁolflinsa da f F erdinand Temas eZRvneba. erTia `stili~ _ xelovne-
de sosÁuris lingvistikas Soris arsebobs. bis istoriis erT-erTi mTavari problema
saubrobs imaze, Tu ra ganasxvavebs maT erT- da Tanamedroveoba, ufro sworad, rogorc
maneTisagan. misi TqmiT, sosÁuri msjelobs saTauri gvauwyebs, `xelovnebis istoriog-
sazogadod, formaTa kavSiris raobaze, rafia 1930-iani wlebidan dRemde~. ra Tqma
vÁolflini ki formis istoriul saxeobaze, unda, vis ar ainteresebs is procesebi,
`da ara raRac Tu zedroulze ara, drois romlebic Sens dros xdeba, Tan ase axloa
gareT gansaxilvelze mainc~ (saubari 11, gv. SenTan da Tanac TiTqos ufro Znelad gasa-
52-53). d. TumaniSvils Turme adrec ufiq- gebi. amdenad d. TumaniSvilis msjelobebi am

221
ria am sakiTxebze. misi azriT, vÁolflinTan Temebis irgvliv gansakuTrebul yuradRe-
ufro axlos mdgomi vilhelm fon humbolti bas imsaxurebs.
unda yofiliyo. SemdgomSi amis dadasture- avtorma stilis sakiTxi SesavalSive das-
ba man vÁolflinis avtobiografiaSic naxa. va, Semdgom TavebSi gaagrZela da ukve mecame-
esec xom mis saocar intuiciaze mianiSnebs. te saubarSi sakmaod didi adgili dauTmo. is,
enasTan dakavSirebul vrcel msjelobas d. Cveuli keTilsindisierebiT, iZleva stilis
TumaniSvili meTormete `saubarSi~-c gv- yvela ZiriTad ganmartebas, romelic moce-
Tavazobs (saubari 12, gv. 38). imis dasadas- mulia enciklopediebsa Tu sityvarebSi, an
tureblad, rom `esa Tu is ena risame erT kidev calkeul mecnierTan. misi msjeloba
Tvisebas saxeldebs, meore ki _ sxvas~, mas TiToeul maTgans exeba da didi informaciis
erTi, rogorc TviTonve ambobs, gacveTili Semcvelia me ar SemiZlia udanakargod da
magaliTi `monaTvlaze~ mohyavs _ rogor arc msurs amis yvelafris gadmoTxroba. min-
JRers igi evropul, rusul da qarTul eneb- da mxolod d. TumaniSvilis damokidebuleba
Si da razea iq saubari. misi `gacveTili~ gan- gagacnoT, isic zogierT definiciasTan da-
marteba CvenTvis kargadaa cnobili¸magram kavSirebiT. naSromis SesavalSi mas mohyavs
saqmec isaa, rom is ar jerdeba amas da axal ser ernst gombrixis ganmarteba: `stili _
kavSirebsa da asociaciebs poulobs. uniformaa~ (Sesav. gv. 2). misTvis miuRebe-
d. TumaniSvilis damokidebulebam ter- lia mecnieris es ganmarteba, vinaidan si-
minebis mimarT vÁolflinze saubarSic iCina tyva `uniformaSi~ is erTsaxeobas da Tanac
Tavi. xilulsa da saxviTs Soris gansxvavebis Tavsmoxveulobas xedavs. misTvis Cveul
aRsaniSnavad h. vÁolflini xmarobs sity- stilSi is ixsenebs msaxiob ramaz CxikvaZis
va `xedvas~ _ `Sehen~ da amave mniSvnelobas saubars, sadac xelovani, yovelgvari mec-
aniWebs mTel rig sxva Sewyvilebebs. me ar nieruli gansjis gareSe, SesaZloa, piradi
CamovTvli aq TiToeul maTgans, aRvniSnav gamocdilebidan gamomdinare, alalad am-
leila xuskivaZe

bobs: `stili ZiebiT iqmneba da ara windawin araa aucilebeli Tanadroulad mxatvruli
gansazRvruli receptebiT~ (saubari 13, gv. Semoqmedebis yvela StoSi moqmedebdes _
9, SeniSv. 20). vfiqrob, es kargad mofiqre- am gancxadebaSi avtorma dainaxa mecnieris
buli xerxi damatebiTi argumentia gombri- mcdeloba im safrTxis Tavidan acilebisa,
xis `uniformis~ winaaRmdeg. SloserisaTvis romelic nairgvarovnisTvis mgvanebis `Tavs
stili pirovnebismieri xelweraa, italiu- moxveva~ warmoadgens (saubari 13, gv. 23).
ri `maniera~ (saubari 13, gv. 1). amave azrisaa, zemoTqmulidan gamomdinare, xelovnebis
avtoris TqmiT, qarTveli moRvawe vaxtang saistorio gaSinaarsebas d. TumaniSvili sam
kotetiSvilic. d. TumaniSvili novalisis punqtad ayalibebs: a. stili rogorc indivi-
mosazrebasac gvacnobs, romlis mixedviTac dualuri stili; b. stili rogorc element-
qmna mTlianad xelovanis subieqturi Rvwaa Ta da xerxTa erTianoba; g. stili rogorc
(saubari 5, gv. 32), misi xedva ki Signidan ga- mxatvruli formis agebis kanonzomiereba Tu
reTaa mimarTuli. am xedvis Sesaxeb avtoris principi (saubari 13, gv. 9). misi farTod gaS-
vrceli ganmartebebi farTo ganzogadebam- lili msjeloba stilis Sesaxeb `mxatvrul-
de midis. magram es ukve sxva saubris Temaa. stilur periodebzedac~ saubars Seicavs.
stilis Sloseriseul ganmartebas mohyva Tavisi damokidebuleba `stilur epoqasTan~
mis mier Suasaukuneebis Sefaseba, rogorc da saerTod istoriul drosTan mimarTeba-
`impersonaluri epoqisa~. Sloseris am naT- Si avtorma gamoxata mokled panofskis erTi
qvamSi d. TumaniSvilma amoikiTxa logiku- werilidan zustad SerCeuli ganmartebiT:
rad is azri, rom am drois xelovneba yofila amosavali yovelTvis ram mxatvruli mov-
`ustilo~, martooden mxatvruli enis mqo- lenaa, misi `mibma~ ki saukuneebis Tu sauku-
ne. aqedan, mas samarTlianad uCndeba kiTxve- nis naxevarze imis mixedviT xdeba, maTgan
222

bi, jer erTi, aris ki es ase da meore, Zalian romlisTvis Cans igi ufro damaxasiaTebeli
sainteresod datrialebuli, romelic ase (saubari 13, gv. 23), rasac mohyveba misTvis
JRers: `marTalia, es xelovneba, rogorc Cveuli SekiTxvis forma _ `nuTu aq kidev
egvipturi, araa individualisturi, magram aris raime sakamaTo?~ _ rac azris utyuobas
u-pirovno kia?~ da TviTonve scems pasuxs, kidev ufro ganamtkicebs.
adasturebs ra SemqmnelTa pirovnebebis ar- mecamete `saubris~ meore mniSvnelova-
sebobas (saubari 13, gv. 3). ni Temaa Tanamedrove xelovneba da misi is-
d. TumaniSvili stilis sxva gansazRvre- toriis Seswavla. d. TumaniSvili gvacnobs
basac exeba, mag., `garegnuli niSnebiT~, ufro sxvadasxva mecnieris, cnobilis Tu nakle-
zustad, maTi nakrebiT. aseTi definiciebiT bad cnobilis Sexedulebebs, dawvrilebiT
is, avtoris TqmiT, warmodgenilia brok- ganixilavs maT naSromebs, mohyavs araerTi
hauz-efronisa da larusis enciklopedieb- citireba, raTa SevigrZnoT maTi msjelo-
Si, agreTve i. imedaSvilis 1928 wels gamo- bis, Tu cocxali azris logika, qarTvel xe-
cemul leqsikonSi. am gansazRvrebaSi misma lovnebaTmcodneebs man gaacno _ da es mis
maZiebelma gonebam dainaxa im gamocdilebis damsaxurebad mimaCnia, g. kaSnitc fon vain-
gaTvaliswineba, romelic XIX saukunis arqi- bergi, romlis gvaric misTvis cnobili gamx-
teqturas gaaCnda (saubari 13, gv. 4). avtors dara mas Semdeg, rac marburgis universite-
mohyavs agreTve a. riglisa da h. vÁolflinis tis TanamSomels is dausaxelebia, rogorc
ganmartebebi: `stili garkveuli kanonzo- vÁolflinis Semdegdroindeli erT-erTi
mierebaa, rac ama Tu im droisa Tu adgilis TvalsaCino xelovnebis istorikosi.
mraval nawarmoebebSi vlindeba~, amas kiole- kaSnitc fon vainbergi `struqturis~
nic exmianeba: `stili formis kanonzomiere- mkvlevari yofila, romlisTvisac avtoris
baa~ (saubari 13, gv. 2-3). amasTanave h. vÁol- TqmiT, struqtura formaSi amoicnoba, vi-
flini azustebs, rom stil-kanonzomiereba Tarca sivrcis da nivTieri sxeulis (aqedan
leila xuskivaZe

_ droisac) gadmocemis wesi, rac udris esaa gauqmebuli eklesia federiko felinis
qveynierebis gagebas (saubari 13, gv. 26). am sa- filmSi `orkestris repeticia~, esaa anarqia
kiTxze msjelobisas, dimitri TumaniSvili musikosTa Soris da a.S. rac Seexeba diri-
svams erT metad sayuradRebo ritorikul Jors, avtoris TqmiT, mas mxolod harmoniis
kiTxvas _ ra daSavdeba, Tu mag., berZnuli gzaRa darCenia (saubari 13, gv. 56, SeniSv.
da egvipturi qandakebebis struqturul 110). CemTvis piradad es iseTive wuxilia
analizs, erT SemTxvevaSi berZnuli filo- dRevandel mdgomareobaze, rogorsac d.
sofia da mwerloba, xolo meoreSi _ egvip- TumaniSvili miawers zedlmaÁrs, gombrixs,
turi rwmena-warmodgenebi waeSveleba. ra Tu beltings. gana mxatvruli harmoniis gza
Tqma unda, aramc Tu ar `daSavdeba~, aramed, SemoqmedebiTi gza araa, romelis Tavidan
piriqiT, xels Seuwyobs msoflmxedvelobis dawyebas moaswavebs filmis finalSi pult-
Taobaze ufro siRrmiseuli daskvnebis ga- Tan mdgari diriJori _ gana es odnav mainc
motanas. aseT ganwyobas namdvilad exmianeba imedis momcemi ar aris? maS, ratom Seuwyra d.
avtoris mier gaxsenebuli grigol robaqi- TumaniSvili felinis, Tanac rogorc qris-
Zis mSvenieri esseÁ dedofal nefertitize tian xelovans _ man ar Seqmna erT-erTi yve-
(saubari 13, gv. 31). laze qristianuli filmi `gza~? gana zedl-
gansakuTrebul yuradRebas amaxvilebs maÁri imave ganwyobisa ar aris da rad rCeba
d. TumaniSvili sam gamorCeul mecnierze. igi mis TvalSi qristian mecnierad? sxva saq-
eseni arian hans zedlmaÁri, ser ernst gom- mea, rodesac avtori saubrobs `drakulas~
brixi da hans beltingi. avtori saubrobs filmebze. maT, marTlac, kargad udgeba d.
maT damokidebulebaze Tanamedrove xelov- TumaniSvilis perifrazi SoTa rusTavelis
nebisadmi (avangardi, modern-postmoderni, cnobili gamoTqmisa, da ase ikiTxeba: `bo-

223
pop-arti) _ is calsaxaa _ xelovnebis zo- rotma sZlia keTilsa~. aRsaniSnavia is faq-
gadad `rRvevisa da ngrevis~ unugeSo sura- tic, rom dimitri TumaniSvili dainteres-
Ti, krizisi, romelic kvlavac grZeldeba da b. stoukeris romaniT, romlis Sesaxebac
(mas moyvanili aqvs gombrixis azri, romlis gvauwyeben, rom bolodroindeli `draku-
mixedviT krizisi ferwerasa da qandakeba- la~ mainc zustad imeorebs mas. pirvelwy-
Si jerac ar gascdenia saxifaTo wertils) arosTan Sedarebis Sedegad mas Sesabamisi
(saubari 13, gv. 89, 90). zedlmaÁri amas su- dakvnebi gamoaqvs _ is Tvlis, rom mwerlis
lierebis dakargvas ukavSirebs _ `mas Canafiqri damaxinjebulia filmis Semqnelis
Semdeg, rac mocilebulia RmerTi rogorc ganzrax tendenciurobis gamo, raTa boro-
Semoqmedi, mocilebul unda iqnas adamianis tebas gaamarjvebinos.
Semoqmedebac~ _ Tanamedroveni adgils uT- Tanamedrove xelovnebisa da misi isto-
moben sakuTriv adamianurs, meqanikurs (d. riis krizisze saubrobs Cveni drois, ro-
TumaniSvili amZafrebs _ cxovelurs) gai- gorc d. TumaniSvili ambobs, yvelaze gamor-
givebuls (saubari 13, gv. 50), xelovneba da- Ceuli mkvlevari hans beltingi. misi wignis
Sorda adamianurobasa da zomierebas (sau- saTauri `xelovnebis istoriis dasasruli~,
bari 13, gv. 49). amasve ukavSirdeba zedlmaÁ- jer kiTxvis niSnis qveS da Semdeg mis gare-
ris `dakarguli Suaguli~, rac niSnavs, rom Se, zogadadac, TviT aseTi sakiTxis dasma,
is Suaguli, romelic iyo gamaerTianebeli, misi ganwyobis gamomxatvelia. magram saq-
aRaraa. mecnieris azriT, esaa is, rac moi- mec isaa, rom swored `xelovnebis istoriis
tana XX saukunis mxatvrobam, sadac `qaosi dasasrulSi~, romelic h. beltingma 40 wlis
da sikvdili batonobs~ (saubari 13, gv. 49). win dawera, dainaxa dimitri TumaniSvilma
dimitri TumaniSvili, ZiriTadad, iziarebs imedis momcemi notebi: `vimedovneb, rai-
am Sexedulebebs, zedlmaÁris `dacariele- megvar apokaliptur kulturul pesimizm-
bul saydars~ is eSveleba magaliTiT _ Si ar gadavvardebi~-o. amas aZlierebs av-
leila xuskivaZe

toris mier danaxuli h. beltingis pozi- gv. 101). aqve avtori saubrobs Tanamedrove
cia: rogorc is ambobs, yvelaferi misTvis muzeumebis mdgomareobaze zogadad da,
Sesawynarebelia, yovelive _ gamarTlebu- raRa Tqma unda, saqarTveloSic (saubari 13,
li Tu ara, gamarTlebis Rirsi mainc. aqedan gv. 101, 102, SeniSvn. 205). misi rCevebi, gaje-
gamomdinare, dimitri TumaniSvili askvnis: rebuli gulistkiviliT, meti aqtiurobis-
`kulturul-istoriuli klveva aq _ sa- ken biZgis momcemi unda iyos.
sowarkveTis daZlevis, gamousvlelobidan d. TumaniSvili exeba im axal meTodsac,
gamosavlis povnis saSualebad gamovlinda romelic uaxlesi drois ara-sagnobrivma xe-
(saubari 13, gv. 117, 118). amave WrilSi ganixi- lovnebam gamokveTa. esaa imdalis `ikonika~.
lavs is gombrixisa Tu zedlmaÁris naazrevs, is Tvlis, rom es meTodi ufro uaxlovde-
romelic, misi azriT, ar aris moklebuli ba zedlmaÁris struqturul analizs rom-
imeds. piradad CemTvis am azrTa wiaRsvle- lis principi, avtoris TqmiT, calmxrivi
bi namdvilad sainteresoa da nawilobriv formalizmisa da calmxrivi ikonografia-
misaRebic, magram me mainc meCveneba, rom ikonologiis vermiRebaa, an ser ernst gom-
Tanamedrove xelovnebis kvlevis meTodebi brixis Sexedulebas usagno xelovnebis sa-
jer Camoyalibebuli ar aris, Zveli meTo- xovani uzustobis Sesaxeb. d. TumaniSvilis
debiT kvlevebis tradicia ki erTgvarad poziciac naTelia _ misi TqmiT, `namdvilad
aferxebs mis arsSi wvdomas, mis swor gagebas. maRlamxatvrul abstraqciebSi saTqmeli
Tumc d. TumanSivils mohyavs h. beltingis Zalianac calsaxaa, imis xarjze ki, rom maT-
azri, romlis mixedviTac Zveli meTodebi ki Si rCeba Tu Cndeba `saxviTobis~ ram kvali,
araa uvargisi, rogorc adre megonao, ara- ufro zustad, anasaxi saganTaSorisi ur-
med TavisTavad interpretacia, romelic TierTobisa, rac am namuSevars qveyniur si-
224

Tavisi bunebiT cdilobs xelovnebis nawar- marTle-WeSmaritebasTan miabrunebs (sauba-


moebis adgili daiWiros (saubari 13, gv. 100). ri 14, gv. 48). ras niSnavs es? imas xom ara, rom
interpretaciasTan dakavSirebiT h. bel- Tu `saxviTobis~ mciredi kvalic ki ar aris,
tingi namdvilad sworia. sworia is maSinac, is nawarmoebebi ar SeiZleba maRalmxatvrul
rodesac, avtoris TqmiT, is sayvedurobs nimuSebad CaiTvalos? an ras fiqrobs is,
`stilis istorias~, rom awmyoSi nagrZnobi Tundac, ase aRiarebul maleviCis `kvadrat-
da nasurvebi mas warsulSi gadaaqvs, uaxles ze~ da sxv. an Tu xedavs is daviT kakabaZis
xelovnebas ki verafers uxerxebs (saubari `abstraqciebSi~ `saxviTobis~ raime kvals?
13, gv. 101). yovelive amasTan dakavSirebiT imdalis meTodis avtoriseuli analizi
metad sayuradReboa d. TumaniSvilis gan- mimarTulia imisken, rom meti mkafioebiT
marteba mecnieris mimarTebisa warsulsa warmoCenili iyos Tanamedrove xelovnebis
da TanamedroveobasTan. misi TqmiT, isto- kvlevis erT-erTi mimarTuleba. mecnieri
rikosi, vinc unda iyos, warsulisken cqe- dadebiTad afasebs am meTods, ufro metic,
risas, Tavs mis gamoRma grZnobs, xolo aw- is xedvs misi ganviTarebis perspeqtivasac.
myoze raime RirebulebiTi Tvalsazrisidan `saubrebi~ d. TumaniSvilma giorgi
gamomdinare saubrisas, mas aseve mzoms CubinaSvilis warmoCeniT daamTavra. evro-
uyenebs, ris gamoc is, raRac zomiT mainc, pel mkvlevarTa warmodgenis erTiani sura-
Tanamedroveobisgan ganze eqceva (sxva saq- Tis fonze, man sagangebod isaubra did qarT-
mea, rom masze dro SeiZleba axdendes gav- vel mecnierze, romlis moRvaweoba ar aris
lenas) (saubari 13, gv. 52). d. TumaniSvili saTanadod cnobili ucxour literaturaSi
sruliad samarTlianad miiCnevs h. beltin- da romlis kvleva maTTan bevr saerTosa da
gis kidev erT sayvedurs `tradiciluli~ xe- Tan gansxvavebulsac Seicavs. magram sanam
lovnebis istoriisadmi~, rom is ar iTvalis- uSualod b-n giorgize gadavalT, oriod
winebs araevropul kulturebs (saubari 13, sityviT minda gavixsenoT d. TumaniSvilis
leila xuskivaZe

mier Tavis naSromSi dafiqsirebuli faq- TeTri momcro fotoebiT, XIII saukuniT daa-
tebi, romlebic qarTuli xelovnebisadmi TariRa, 10 wlis mere ki beltingic am daskv-
ucxoel mkvlevarTa dainteresebas amJRav- namde midis. d. TumaniSvilma amaze imitomac
nebs. pirvel rigSi, unda vaxsenoT nikodime SeCera yuradReba, rom kidev erTxel xazi
kondakovi, romelmac didi samsaxuri gau- gaesva T. virsalaZis mecnieruli alRosa da
wia qarTuli xelovnebis Seswavlis saqmes. utyuari `TvalisTvis~. da ra dasanania, rom
esaa hegelianeli karl Snaaze _ man qarTul h. beltingi ar icnobda mis SesaniSnav naS-
xelovnebas adgili miuCina msoflio xe- roms gelaTis narTeqsis mxatvrobis Sesaxeb,
lovnebis istoriaSi (saubari 4, gv. 23-24). d. sadac gakvriT martirionis TariRic aris
TumaniSvilma amowia zedlmaÁris mosazreba naxsenebi. samwuxarod, T. virsalaZis figura
taos `did~ bazilikebze _ oTxTa eklesiasa bevrad ufro met mniSvnelovnebas SeiZenda
da parxalze, kerZod, maT xuroTmoZRvreba- saerTaSoriso asparezze, misi naSromebi
ze, romlis mixedviTac swored am qarTul ucxo enebze rom yofiliyo Targmnili. g.
ZeglebSi man dainaxa dasavleTevropuli CubinaSvilis naazrevic mTeli siRrmiT da
arqiteqturis Semdgomi ganviTarebis moswa- sigrZe-siganiT naklebadaa cnobili ucxo-
veba (saubari 13, gv. 61). hans beltingis inte- eli mkvlevarebisTvis. misi fundamenturi
resi qarTuli xelovnebisadmi adreve gamom- naSromebi dRemde ar aris Targmnili ucxo
JRavnda. XX saukunis 60-ian wlebSi saqarT- enebze. arada, isini Cvenc ki yovel jer-
veloSi mis yofnas tyuilad ar Cauvlia. ze axali da axali siRrmeebis `aRmoCenas~
SemdgomSi man, rogorc momxsenebelma, mo- gvTavazobs. amitom d. TumaniSvilis mier
nawileoba miiRo qarTuli xelovnebisad- SemoTavazebuli narkvevi am didi mecnieris
mi miZRvnil II saerTaSoriso simpoziumSi, Sesaxeb, romelic meToTxmete saubris mozr-

225
dawera sayuradRebo naSromi walenjixis dil nawils warmoadgens, gansakuTrebuli
mxatvrobaze, man didi survili gamoTqva pi- mniSvnelobisaa. d. TumaniSvili ar yofila g.
radad Sexvedroda g. CubinaSvils da Sexvda CubinaSvilis uSualo mowafe, saqmiani kon-
kidec. Cans, b-ma giorgim didi STabeWdileba taqtic ki ver moaswro masTan, magram Tavisi
moaxdina masze, ramac Cveni institutis erT- mecnieruli alRoTi da azrovnebis wesiT
erT TanamSromelTan saubarSi mas aTqmevina SesZlo mTeli siRrmiT Caswvdomoda misi
Semdegi: `saerTod h. vÁolflinTan sadao kvlevis raobas da gaeTavisa igi. amdenad
bevri maqvs, g. CubinaSvilTan ki _ araferi~-o. is sinamdvileSi g. CubinaSvilis WeSmariti
d. TumaniSvilis azriT, es naTqvami ar aris da warmatebuli mowafea. g. CubinaSvilze
ubralo Seqeba, is ufro metia, TiTqmis dau- SesaniSnavi naSromi aqvs dawerili vax-
jerebeli faqti, rodesac evropeli mec- tang beriZes. Zneli warmosadgeni iyo, rom
nieri, romelmac, rogorc viciT, aravin da am narkvevs raime axali da mniSvnelovani
araferi daindo, ase saubrobs `kavkasiel- daemateboda. d. TumaniSvilma es SesZlo,
ze~ (saubari 13, gv. 91). h. beltingTan dakav- g. CubinaSvilis mecnieruli Rvawlis war-
SirebiT d. TumaniSvili axsenebs kidev erT mosaCenad man sxva konteqsti airCia. Tumca
gamorCeul qarTvel mecniers, Tina virsa- am konteqstis arCeva mas misi naSromis mi-
laZes, TiTqos sasxvaTaSorisod, sqolioSi. zanma da agebam gadaawyvetina. g. CubinaSvili
gansakuTrebulic araferia _ orma mecnier- man gamoCenil xelovnebis saistorio mkvle-
ma erTi da igive Zegli erTmaneTisgan damou- varTa rigSi Casva da maTTan Sedarebis gziT
kideblad erTnairad daaTariRa (saubari 13, gamoavlina misi meTodis Taviseburebac
gv. 90, SeniSv. 188). magram eSmaki detalebSi da siZlierec. rogorc avtori aRniSnavs,
imaleba. konstantinopoluri martirionis g. CubinaSvilis koncefciaSi aris `formis
ferwera, romelic arqeolog Snaideris mier istoriac~, `gonis istoriac~, sociolo-
IX saukuned iyo miCneuli, T. virsalaZem, Sav- giac, is garkveulwilad vÁolflinis mimde-
leila xuskivaZe

varic aris, riglis kvlevis teqnikasac iye- savlenia (saubari 14, gv. 69). amiT man g. Cubi-
nebs, magram mas Tavisi xedva gaaCnia, romlis naSvilis kvlevis SemoqmedebiT aspeqts ki-
mixedviTac xelovnebis istoriaSi moqme- dev erTxel gausva xazi.
debs ara `saxelovno ndoma~, arc vÁolfli- d. TumaniSvilis naSromSi g. CubinaSvili
nis `xedva~, aramed samxatvro niWiT dajil- mTeli Tavisi sididiTa da masStaburobiT
doebuli mcdeli pirovneba, da swored igia warsdga. Tavisi sxvadsxvagvari magaliTebi-
misi mamoZravebeli (saubari 14, gv. 75, 66). d. Ta da SedarebebiT man ganamtkica azri, rom
TumaniSvilma yuradReba miaqcia im faqts, misi meTodi erT-erTi yvelaze mravlis-
rom swored g. CubinaSvilma SesZlo daeZ- momcveli da, SeiZleba iTqvas, srulyofilia
lia is gaurkvevloba, romelic arsebobda _ esaa utyuari, universaluri meTodi, ro-
zogadi istoriuli struqturebis, `stile- melic SemoqmedebiT midgomebs gulisxmobs.
bis~ calkeuli adamianis RvwasTan mimarTe- d. TumaniSvili exeba agreTve g. CubinaSvilis
baSi (saubari 14, gv. 64). `qarTuli arqiteq- pirovnul Rirsebebs. didi swavluli da didi
turis gzebi~-s magaliTze d. TumaniSvili pirovneba erTnairad aris Serwymuli am mec-
saubrobs im arsebiTze, rac gamoarCevs g. nieris bunebaSi. CvenTvis uSualod danaxuli
CubinaSvilis kvlevas. is istoriul safexu- Tu v. beriZis mier SesaniSnavad mowodebli g.
rebs ki ara, nawarmoebTa mwkrivs misdevs, ro- CubinaSvilis portreti d. TumaniSvilma ki-
melTa rigebSi isaxeba stilisturi etapebi, dev erTi saintereso poziciidan warmogvid-
wamyvani _ xuroTmoZRvrebis erTeuli qm- gina. mas mohyavs mecnieris Tanamoazris da
nilebaa da is gansazRvravs epoqis stils da ojaxis wevris, misi siZis leo rCeuliSvilis
ara piruku (saubari 14, gv. 64). am SemTxvevaSi gamouqveynebeli Canawerebi. Tu gaviTvalis-
d. TumaniSvili saWirod Tvlis gaixsenos winebT imas, ra gamWriaxi Tvali hqonda b-n
226

zedlmaÁris erT-erTi gamonaTqvami (misi leos da rogor SeeZlo mas `Signidan~ daenaxa
TqmiT, SesaZloa, SemTxveviTic): goTika ki ar es pirovneba, avtoris mier SemoTavazebuli
Sobs goTur kaTedrals, aramed taZari Sobs Canawerebis gamomzeureba namdvilad efeq-
goTikas. am SemTxvevaSi g. CubinaSvili, unda turi xerxia g. CubinaSvilis protretis
daveTanxmoT d. TumaniSvils, zedlmaÁris meti gaxsnisTvis. d. TumaniSvilis narkvevi g.
Tanamoazrea. magram avtori maT Soris mniSv- CubinaSvilze erT-erTi saukeTeso nawilia am
nelovan gansxvavebasac poulobs da es isev naSromisa, Tavisi siaxleebiT, siRrmeebiT da
da isev pirovnebas ukavSirdeba. g. CubinaSvi- daskvnebis mniSvnelovanebiT.
lisTvis, misi TqmiT, nebismieri siaxle, ne- meToTxmete saubars mohyveba damateba
bismieri monapovari pirovnebiseul cdasa saTauriT `koloritis problema germanul
da gancdas misdevs da istoriis gzaze pi- xelovnebaTmcodneobaSi~. es nakveTi ase da-
rovnebis mier SemoqmedebiT Zalisxmevas, konkretebuli, TiTqos arc jdeba Sromis
cdasa da ZalTa mokrebas moiTxovs (saubari agebis stilSi. magram mainc mimaCnia, rom am
14, gv. 65). es aris swored CubinaSviliseuli uaRresad mniSvnelovani da rTuli sakiT-
evoluciis arsi. sxva SemTxvevaSic, rodesac xis adgili swored aq aris. d. TumaniSvili
saubaria mxatvrul Semoqmedebaze, romelic imitomac dainteresda am problemiT, rom
`istoriuli mxriT ama Tu im rigis mxatvru- misi azriT, feris adgilisa da mniSvnelobis
li SesaZleblobebis migneba-moSveliebiT gaazrebas xelovnebaTmcodneobaSi naklebi
xorcieldeba, d. TumaniSvili qarTveli yuradReba eqceva. aqac misi daxvewili kvle-
mecnieris gansxvavebul midgomaze amaxvi- va, ganmtkicebuli zusti magaliTebiT axali
lebs yuradRebas. misi TqmiT, vÁolflin- da uaxlesi mxatvrobidan, aseve mravalmxri-
Tan, pextTan, ser e. gombrixTan Cven saqme vi da Rrmaa.
gvaqvs mocemul SesaZleblobebTan, g. Cu- d. TumaniSvilis naSromis safuZvliani
binaSvilTan ki _ es SesaZleblobebi gamo- gaanalizeba sakmaod rTuli saqmea. es amo-
leila xuskivaZe

cana arc Cems winaSe idga. me mindoda, pir- cnobili mecnierebiT, zogi _ vrclad, zo-
vel rigSi, Cems emocias Tu impulss ayoli- gic ki _ mokled. avtori saubrobs rogorc
li, gadmomeca is zogadi ganwyoba, romelic rTul, aseve SedarebiT martiv, specialis-
sxvisTvis gaziarebis survilma gamiCina. ra tebisTvis zogjer anbaniviT cnobil sakiT-
Tqma unda, bevri ram mniSvnelovani da sain- xebze, romlebsac am konteqstSi saTanado
tereso Cemi ganxilvis miRma darCa, mecnier- datvirTva aqvT. d. TumaniSvilis naSromi
Ta ugrZelesi siidan bevri naxsenebic ki ar pirvelia qarTuli xelovnebis istoria-
myavs, arc maTi mecnieruli naazrevi. guli Si, sadac ikonografiis da ikonologiiis
mwydeba, rom araerTi saintereso mosazreba, problemebi zogad WrilSi ganixileba. aseve
sanimuSo mecnieruli analizi, Tu gonebama- mniSvnelovania is faqtic, rom am gamokvle-
xviluri `mignebebi~, romlebic ase amaxvi- vaSi didi adgili eTmoba terminologiis sa-
lebs da zogjer garkveul emociurobasac kiTxebs, iqneba es Tamamad Semotanili axali
ki sZens mis Txrobas, me ar gamiJRerebia. ma- terminebi Tu maTi dazusteba.
gram am etapze me mainc mimaCnia, rom ufro xelovnebis istoriis kvleva mecnie-
mniSvnelovania am naSromis `xiblis~ gageba, rebisa Tu kulturis sxva sferoebTan ka-
misi gacnobisaken erTgvari stimulis mice- vSirSi araxalia Cveni dargisTvis. magram
ma da warmoCena imisa, ramdenad Rirebulia d. TumaniSvilma didad gaafarTova am sfe-
da saWiro igi. TviT d. TumaniSvilis mier roebis areali. me ar vici, ra vuwodo mis
Tavisi naSromis Sefasebis seriozulad mi- `codnas~ am sferoebSi, magram erTi ram cxa-
Reba, Cemi azriT, ar SeiZleba. gasagebia is dia: is, razedac is saubrobs da msjelobs
Tavmdabloba, romliTac is gamoirCeva, namdvilad Rmad gaazrebuli, gaanalizebu-
magram is, rom `es mxolod monaxazia, zo- li da gaTavisebuli Cans. misi kritikuli

227
gadze uzogadesi~ da rom `is SeiZleba erT SeniSvnebic amaze metyvelebs. is ar erideba
weliwadSi daZveldes~ (boloTqma, gv. 90), zogjer iseTi sakiTxebi wamoWras, romleb-
metismetad meCveneba. amas `monaxazs~ vera- ze mas pasuxic ar gaaCnia, magram icis, rom
nairad daarqmev, Tumc yvelafris gavrcoba xandaxan kiTxvebis dasma bevrad ufro mniSv-
da meti gamowvlilva SeiZleba. rac Seexeba nelovania da, SesaZloa, ufro Sedegianic
naSromis daZvelebas, avtors aSkarad daa- iyos. umravlesad ki mis kiTxvebSi pasuxia
viwyda Tavis mTavari Segoneba, rom yoveli- Cadebuli, rac misi poziciebis gaZlierebas
ve faseuli biZgia Semdgomi ganviTarebisa emsaxureba.
da misi dafaseba da gaTvaliswineba auci- d. TumaniSvilis logikuri msjelobis
lebelia. d. TumaniSvilis naSromi rom fa- jaWvi isea awyobili, rom xSir SemTxvevaSi
seulia, amaze bevri ram metyvelebs. es aris eWvi ar Segaqvs mis argumentaciaSi, an uyo-
maRali mecnieruli donis kvleva, didi in- ymanod uerTdebi mis mier dasmul kiTxvebs.
formaciis Semcveli da mravlismomcveli. misi anlitikuri, kritikuli da asociaciu-
d. TumaniSvilis naSromi pirvelia qarTul ri azrovneba, `gamWriaxi Tvali~ da daxvewi-
xelovnebaTmcodneobaSi, romelic aseTi li `yuri~ iwvevs aseT ndobas mis mimarT, misi
TanmimdevrulobiT da sifarToviT iZleva mniSvnelovanebis gancdas. magram es sulac
zogadad xelovnebis istoriis ganviTare- ar niSnavs imas, rom am naSromis mimarT ara-
bis mravalmxriv suraTs, romelSic qarTvel viTari kritikuli SeniSvnebi ar arsobobs.
mecnierebsa da qarTul Zeglebsac saTanado bunebrivicaa, aseTma didtanianma, mraval-
adgili aqvT miCenili. vrcelia am istoriis gvari problemebis Semcvelma kvlevam ara-
qronologiuri sazRvrebic _ Zveli droi- erTi kiTxva gaaCinos. mTavari ki isaa, rom
dan Tanamedroveobamde. naSromSi ganxilu- es naSromi did SesaZleblobas iZleva, pir-
lia ZiriTadi epoqebi mravali mimarTule- dapir gvibiZgebs fiqrisa da gansjisTvis.
bebiT da skolebiT, TvalsaCino da naklebad sagangebod minda aRvniSno, rom `saubrebSi~
leila xuskivaZe

CarTulia iseTi Temebi, romlebic Cvens da LEILA KHUSKIVADZE


ara mxolod Cvens sazogadoebas awuxebda da G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
awuxebs. mecnierul naSromSi am sakiTxeb- Art History and Heritage Preservation
ze sakmaod vrceli saubari vinmes SeiZleba
mTavari xazidan gadaxvevadac ki moeCvenos.
Cemi azriT ki, is, erTi mxriv, xels uwyobs T H O U G H T SO N
garkveulwilad Sesabamisi garemos sulis- D I M I T R I T U M A N I SH V I L I ’ S “ T A L KS”
kveTebis Cenas, xolo, meore mxriv, avlens
avtoris gamZafrebul moqalaqeobriv pa-
Su m m ary
suxismgeblobas.
d. TumaniSvili _ mkafiod gamoxatu-
This letter is dedicated to a renowned Georgian scholar
li individualobaa, samyaros gamorCeu-
li xedviT, misi filosofiuri Tu poeturi of art history, Dimitri Tumanishvili, and his significant
WvretiT. misi fiqrebi zogadad samyaroze, work “Talks on the Historiography of Art ”.
xelovnebasa Tu mecnierebaze, musikasa da
poeziaze, gansakuTrebiT ki misi rwmena, misi
cxovrebis ganuyofel nawils warmoadgens,
iseve, rogorc misi fiqri Tavis qveyanaze,
zogjer mkacri kritikulobiT, zogjer ki
didi gulistkiviliT gacxadebuli.
d. TumaniSvilis naSromi, udavod, didi
movlenaa qarTuli kulturis sferoSi _
228

is aris ara mxolod Zalian seriozuli sa-


xelovnebo, aramed farTo gagebiT kultu-
rologiuri kvleva, rac mas kidev ufro did
wonas matebs. is qarTuli sazogadoebisTvi-
sac saintereso iqneba. Tavisi masStaburo-
biT, problemaTa mniSvnelovanebiTa da sia-
xleebiT. d. TumaniSvilis naSromi namdvi-
lad miipyrobs agreTve ucxoel mecnierTa
yuradRebas.
Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
TBILISI STATE ACADEMY OF ART
230

www.art.edu.ge

Potrebbero piacerti anche