Documenti di Didattica
Documenti di Professioni
Documenti di Cultura
ACADEMIA
3/2013/14
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
A P. KU T A T E L A D Z E T B I L I SI ST A T E A C A D E M Y O F A R T
redaqtori
marine bulia
Editor
M arin a B u l ia
saredaqcio sabWo:
dimitri TumaniSvili, gia buRaZe,
vaxtang liCeli, nino RaRaniZe,
nino WoRoSvili, nana kupraSvili,
ana kldiaSvili, irina elizbaraSvili,
mzia janjalia, maia mania, liana anTelava
Editional Board:
D im it ri T u m an ishvi l i, G ia B u gad ze, V akht an g L ichel i,
N in o G agan idze, N in o T chogos hvi l i, N an a Ku p rashvi l i,
A n n a Kl diashv il i, I rin a E l izb arashvi l i,
M zia Jan j al ia, M aia M an ia, L ian a A n t el ava
dizaini
Tamaz varvariZe
Design by
T am az V arvar idze
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani
Computer services provided by
I rm a L ip art el ian i
www.art.edu.ge
© Tssa, 2014
© TSAA, 2014 ISSN 1512-0899
sarCevi
CONTENTS
5 dimitri TumaniSvili
kvlav `uxerxuli memkvidreobis~ gamo
21 Dimitri Tumanishvili
Once Again Concerning the „Difficult Heritage“
26 samson leJava
qarTuli xelovnebis raobis gagebisTvis
45 Samson Lejava
Understanding the Essence of Georgian Art
46 Tamar xundaZe
mefeTa gamosaxulebani tao-klarjeTis
IX-X saukuneebis xuroTmoZRvrul qandakebaSi
53 Tamara Xundadze
Depiction of Kings from Tao-Klarjeti in 9th-10th century masonry sculpture
59 ana mgalobliSvili
XIX-XX saukuneebis mijnis marTlmadidebluri saeklesio
mxatvrobis zogierTi sakiTxi
64 Anna Mgaloblishvili
Some features of the development of church painting in the Eastern
Orthodox World at the end of the 19th and beginning of the 20th centuries
68 Tamar belaSvili
speqtaklis `kaci-masa~ scenografiis avtoris
dadgenisaTvis
76 Tamar Belashvili
Determination of the Scenography Author of the
Theatrical Performance of „Kaci-Masa“
79 cisia kilaZe
didi qalaqis, urbanuli garTobis Tema Salva qiqoZis
SemoqmedebaSi
87 Tsisia Kiladze
The topic of the city; urban entertainment
in the works of Shalva Kikodze
96 ana kldiaSvili
mxatvari _ paraziti (citaciis meTodis
Sesaxeb Tanamedrove qarTul mxatvrobaSi)
103 Ana Kldiashvili
The “Parasite” Artist - Regarding the Citation Method within
Contemporary Georgian Art
5
ubedurebaze, 1920-1930-ian wlebSi qarTuli nostalgiis azvirTeba naTlad gviCvenebs: es,
sazogadoebis mZime gansacdelze Camovarde- rogorc ityvian, `uxerxuli memkvidreoba~
boda, ekranze raRac gapartaxebuli darbazi saTanadod gaazrebuli jerac ar gvaqvs da
gamoCndeboda xolme. vera da ver Sevicani misdami damokidebuleba, Tu misi Sefasebis
igi, sad SeiZleba iyos-meTqi aseTnairi amfi- sazomebi zustad iseve SeumuSavebeli gvaqvs,
Teatriani sivrce... da filmis boloskenRa rogorc 1990 wels, romelic Cems dRevandel
mivxvdi uecriv _ es xom marqs-engels-leni- studentebs Temurlengis laSqrobaTa xana-
nis yofili institutia, Cveulebriv rusuli saviT Soreuli hgoniaT. raime mza pasuxi, cxa-
abreviaturiT `imel~-ad wodebuli. marTali dia, arc me maqvs da vifiqre, egebis, mis ZiebaSi,
swored `imel~-ze dafiqrebam miSvelos, gezi
1
erTi ki mainc damamaxsovrda: ojaxis erT-erTma wev-
da gza-savali mapovninos-meTqi.
rma, sxvaTa Soris moyva, TiTqos b-ni avTos mamas, prof.
vasil varazaSvils, roca miiRo winadadeba, Tavisi naS- pirvelad isaa saTqmeli, rom gansaxilve-
romi nobelis premiaze waredgina da sabWoTa mTavro- li, ase mgonia ori sakiTxia: a. ras warmoadgens
bam es aukrZala, es ambavi aravisTvis uTqvams da is misi
`imeli~ rogorc arqiteqturis nimuSi da b.
gardacvalebis mereRa, 1960-iani wlebis dasawyisSi Se-
vityveTo. veWvob ase yofiliyo _ es yovelive mamaCemma rogor Caiwera is qarTul yoveldRiurobasa
icoda, varazebTan misvla-mosvla ki mas skolis asakSi, Tu sazogadoebis gonebriv cxovrebaSi. wina-
1930-1940-ian wlebSiRa hqonda (is da b-ni avTo erT
pirvelad, ase vTqvaT, `sapasporto monaceme-
klasSi swavlobdnen). isedac araa mosalodneli amgvari
kukumalaoba _ imJamindel xalxsa da cxovrebis nirs bi~. 1934 wels Catarda konkursi sabWoTa kav-
es naklebad hgavs _ maSindelni Cvenze SemarTulni da Siris oficialuri ideologiis, marqsizm-le-
udrekni iyvnen da SiSs, romelzec gauTaveblad lapara-
ninizmis institutis saqarTvelos filialis
koben stalinur xanasTAan kavSirSi, Tu grZnobdnen
kidec _ naklebad imCnevdnen. im drois fotoebze aR- Senobis proeqtirebaze; gamarjveba friad
beWdili mocinari saxeebi Cveni papa-didedebisa Tanad- cnobil moskovel arqiteqtors, aleqseÁ SCu-
roul sazarel movlenebTan SepirispirebiT, gacile-
sevs ergo, mSeneblobas ki, romelic 1938 wels
biT ukeT aCens epoqis dramatulobas, vidre maTi dam-
frTxalebada da Sesabralisebad gamoyvana. damTavrebula, nikoloz severovi uZRveboda.
dimitri TumaniSvili
rogori iyo saxelisuflebo dafaseba, isic me- valmxrivaa saintereso. qarTuli sabWoTa
tyvelebs, rom arqiteqtors imxanad umniSvne- arqiteqturis axal etapze [e.i. `klasikuri~
lovanesi, stalinuri premia miuRia. maRalia Tu `erovnuli memkvidreobis~ aTvisebis, so-
profesionalTa azric. ai rogoria giorgi Cu- cialisturi realizmis moTxovnebis wamoye-
binaSvilis maleve, cxel kvalze gamoTqmuli nebis Semdgom. d.T.]... es Senoba iyo erT-erTi
mosazreba: kulturisa da ganaTlebis mizne- pirvelTagani, romelic Tavisi arqiteqtu-
bisTvis agebul `SenobaTa rigSi savsebiT ga- riT.... axal moTxovnilebebs upasuxebda. yve-
morCeuli adgili uWiravs rusTavelis pros- laferi emorCileba monumenturi nagebobis
peqtze aRmarTul `imel~-s. es saqarTveloSi winaswar SemuSavebul sqemas, ris gamo mTeli
pirveli nagebobaa, sadac gamoiyeneba buneb- rigi arqiteqturuli motivebisa formalur
rivi masalis, qvis (feradi tufi, marmarilo funqcias ver scildeba [mag., lojia ver iZ-
da sxva) mxriv qveynis uxvi SesaZleblobani da leva Crdils. d.T.].... [amave dros] lojiebs,
aRorZinebulia xalxuri xelovnebis zogier- terasebs, adgilobriv masalebs, dekors
Ti dargi (kveTa, Camosxma da sxva). arqiteq- xuroTmoZRvaeri marTlac, taqtiT da mox-
turuladaa gaformebuli Senobis gverdiTi denilad mimarTavs..... maRali profesiona-
fasadebic, gaazrebuladaa gaformebuli ezo, lizmi da ostatoba, samSeneblo xarisxi, xe-
misi Tujis cxauriTurT da a.S. detaluradaa lovnebaTa sinTezi gansakuTrebul adgils
damuSavebuli calkeuli sadgomebi SigniT: aniWebs am nagebobas qarTuli sabWoTa arqi-
auditoria, konferenc-darbazi, talanebi da teqturis istoriaSi~4.
es yvelaferi kargi, magram rogorc
a.S.~2. aSenebidan 20 wlis Tavze nodar janbe-
Cans es arqiteqtura dRes, rogor SeiZle-
riZis da simon kinwuraSvilis msjavri aseTia:
ba ganisazRvros axla misi Rirebuleba?
`marqsizm-leninizmis institutis saqarTve-
axlave gadaWriT unda iTqvas, Tu ra gzas
los filialis Senobam.... mniSvnelovani roli
6
7
sac ki lamobdnen, _ ragvari `revolÁuciu- dicionalisturi~ mimarTulebis romelsame
ri~ aRtkinebiT swiravdnen gasanadgureblad politikur wyobaze mibmac _ meti raRa, did
yovelive Zvels..... sworad gamigeT: `moder- britaneTSi, romelsac imedia, `totalita-
nistuli~ arqiteqturis xelaRebiT uaryofa rizms~ veravin daswamebs, `axalma arqiteq-
ki ar ganmizraxavs _ is namdvil didosta- turam~ fexi II msoflio omis dasasrulamde
tebsac iTvlis da araerT RirSesaniSnav na- didad ver moikida7, manamde, vidre yovelnai-
gebobasac; imis TqmaRa msurs, zedmeti romaa ri `avangardi~, ginda jazi, politikosebma
maTi yalbi mowamebrivi gvirgviniT gandide- dasavluri demokratiis `amosacnob niSnad~
ba, rom istoriuli sinamdvile bevrad rTu- aqcies, `wiTel~- komunisturi banakisgan gan-
lia, vidre mogvindeboda, rom `liberalur sasxvaveblad. axla isic ufro naTlad Cans,
demokratias~ xSirad sakmaoze metad dah- rom miuxedavad TvalsaCino ekleqtizmisa
kravs komunisturi siwiTle _ pirvel rig- (SefasebiT _ kninobiTi gagebiT), XIX sauku-
Si, azrovnebis stilSi, _ da masac xSiradve, neSic sakmaod moiZebneba Rirseuli arqiteq-
mecnierul midgomasTan saerTo ara aqvs ra.
6
ix. krebuli Historismus und bildende Kunst, München, 1965,
wminda arqiteqturismcodneobiTi Tvalsaz- gansakuTrebiT h.g. eversis msjeloba. daaxloebiT
risiTac veras gvargebs aseTi xisti Sexla. aseve fiqrobs C. jenqsic, ambobs ra, XX s-is arqiteq-
turaSi erTi stili ar yofilao, miT ufro, rom hit-
5
sabWoTa kavSirSi evropeli didostatebis Camosv- lerul-stalinuri nagebobebic misTvis modernizmis
la arasodes yofila saidumlo, nacistebTan TanamS- nairsaxeobaa, gindac `reaqciuli“, rac TavisTavad
romlobis mcdelobaze ix. W. Pehnt, Deutsche Architektur sagulisxmoa (Ch. Jenks, Critical Modernism. Where is postmo
seit 1900, München, 2006, gv. 239 da sxva. v. gropiuss mi- dernism going? London, 2007); sxva ambavia, rom misi filo-
uRia kidec monawileoba _ Áoost Smidtan erTad _ sofia-Teologia friad saTuoa.
1934 w-is gamofenaSi `germaneli xalxi _ germanuli 7
ix. mag., D. Watkin, English Arcitecture, London, 2001; es
Sroma“ (Deutsches Volk _ Deutsche Arbeit _ ix. foto _ Cinebuli mkvlevari XX s-is udides arqiteqtorad
Das XX Jahrhundert Kunst, Kultur, Politik und Gesellschaft in ser edvin lÁuTienss Tvlis, gamoxatul `tradi-
Deutchland, hrg. A. Bärnreuther, P. _ K. Schuster, Köln, 1999, cionalists~ (gv.190) da mas imdensave adgils uT-
ganSla _ 1934w.). mobs, rac mTel `modernizms~.
dimitri TumaniSvili
9
taZris portikze isini orsarTuladaa erT-
lia ar aRvniSno erTi TiTqosda `wvrilmani~, maneTze Sedgmuli, romelTagan qveda ufro
romelic, Cemis fiqriT, mravlismTqmelia ganieria, zeda ki frontoniT sruldeba, rac
xuroTmoZRvruli monafiqris zedmiwevni- msubuqi zesvlis STabeWdilebas iZleva (sur.
Tobis dasanaxad _ aRwerisas iTqva, rom gan- 6). yvelaze mravlismetyveli, albaT, klod
sxvavebiT rizalitebis qveda naxevrisgan, ze- perros saxelganTqmul luvris kolonadas-
das ar aqvs kuTxis momniSvneli pilastri _ Tan Sepirispirebaa _ isic aSkarad monumen-
kedlis kide, amgvarad `moSiSvlebulia~, amis turia, iqac svetnari muqferia, mis ukan ki
gamo ki _ `Sesustebulic~ da Tvali imwamsve baci kedeli ixilveba. magram ori sarTulis
pilÁastrebiT sazRvardebul Sida naxevarze momcveli `kolosaluri orderi~ maRal qve-
gadadis _ dResac ki, rodesac aq mocemente-
da sarTulze dgas, karis Tavze ki svetebi
buli oTxkuTxedis meti ara aris ra. kidev
ganigan iwevs, farTo mals _ Sesabamisad, ma-
erTic: horeliefebis qvemoT fasadi erTi
xvils, _ warmoqmnis da zemoT frontonic
safexuriTaa Seweuli, ris gamoc pilastri
edgmis; svetebs ukan plastikurad morTuli
kedlis sibrtyeze ki ar Zevs, amozidul zol-
sarkmlebic gamosCans (sur. 7). `imelis~ kars,
ze. amis meoxebiT, erTi mxriv, kuTxeebs mocu-
rogorc vnaxeT, svetnari `angariSs ar uwevs~,
lobiToba emateba da isini ufro struqtu-
mas svetebi formalurad ki aCarCoebs, xolo
rulad, mzidad gamoiyureba; meore mxriv _
TviTon svetnarisTvis es `rigiTi~ malia,
zeviT amoziduls qveviT SeRrmavebuli ze-
kari masSi iseve iwereba, rogorc sxva Rio-
dapiri pasuxobs, rac erTgvar Sewonaswore-
bebi; ase rom, Tu k. perro svetebs mTlianad
bas iZleva. am martivi xerxiT es areebic Suana
Senobas uqvemdebarebs _ zemoT ataniTac,
kompozicias Seenawevreba, danarCeni sibrty-
Sesasvlelis xazgasmiTac, mis miRma sakmaod
eebi ki erTgvar fonad ganefineba. Sua nawi-
amozidulad kveTili morTulobis ganTavse-
9
Sdr.: n. janberiZe, dasax. naSr., gv. 198. biTac, a. SCusevis svetnari erTmniSvnelov-
dimitri TumaniSvili
nad pirvelobs, mas Zalze naklebad ecileba xeebi isea CarTuli antikur-axalevropul
mniSvnelovnebas arsebrivad brtyeli kede- sqemaSi, rom maT Soris SeuTavsebloba ar
li, romelzedac portaliRaa ram aqcenti, warmoiSveba, arc romelime maTganis raoba
zeda sarTulebis `bowkintTa~ kapitelebi ilaxeba uxeSad. palmetisebri foTlebic ki,
ki siSoridan ar ganirCeva da plastika arc romlebic, rogorc wesi, sibrtyezea Cari-
pilÁastrebs Semoaqvs10. vfiqrob, swored aqe- gebuli, aqac swor waxnagebze TavsTeba da
danaa Zalis gancda, rasac aRZravs `imelis~ simrgvales aseTnairad egueba. vfiqrob, sa-
svetebis da naklebad sxva magaliTebis, Tun- gangebo miTiTebis gareSec naTelia: mosar-
dac luvris fasadis xilva. Tavebi Senobaze sakmaod momWirnedaa naxma-
ar SeiZleba mcire xniT ar SevCerdeT ri13 da gansazRvreba `meorexarisxovanic~ ki
calkeuli formebis damuSavebaze. Cven ukve metis-meti iqneba; amasTan isini nagebobis aR-
davinaxeT, rom TiTqosda antikur-klasicis- nagobis gamomkveTia da pilÁastrebic ki, Tu
turi yaidis svetebi sinamdvileSi sxvagvari namdvil dgarebs ar emTxveva kidec, SigniT
yofila. es marto maTze rodi iTqmis. Tvalis arsebulTa anasaxi maincaa. ara mgonia, metis-
erTi SevlebiT isini, mag., korinTuli svetis- meti iyos vTqvaT, rom mTavari fasadis svet-
TavebiT Cans dabolovebuli, dakvirvebisas nariani monakveTis gamoklebiT, wamZRoli aq
ki sul sxva ram aRmoCndeba. akanTis foTlebis moculobaTa Sexameba da maTi RiobebiT gaxs-
nacvlad isini X-XI saukuneebis Cven taZrebSi naa. TavisTavad ukanasknelnic sagulisxmoa
cnobili palmetebis mwkrivebis gardanasa- _ erTgan, ukana momrgvalebis mexuTe sar-
xia, maT Tavze ki adreqristianuli, Tugind Tulze, Tu mas aqeT-iqiT momdgar kedlis
bolnisis sionis kapitelebidan TvalisTvis monakveTebze TiTqmis rom sruli `zolova-
nacnobi `mcenareebis~ minagvani saxeebia11. ni~ sarkmlebia14, `modernuli~ arqiteqturis
10
axla fasadis gamyof saltes da mTavari ka- niSnad miCneuli; danarCeni Riobebic, raki
ris CarCos davakvirdeT _ erTi SexedviT is vertikaliT gayofilT maT erT xvrelobad
ionikebisganaa `asxmuli~, namdvilad ki mas- vxedavT, met-naklebad ganSi wasulad ikiTxe-
ze imgvari badrosebri `Rilebia~ Cawyobili, ba, es ki maT Tarazul mwkrivebad `Sezrdas~
rogorc, vTqvaT, wromis taZris TavsarTze12. mogvaCvenebs. Sesabamisad, arc Tu Cveuleb-
ase rom, aqac Taviseburi `viTom-klasicizmi~ rivi `klasicizmi~ gvqonia da sruli safuZ-
gvaqvs. im dros sabWoeTSi universalurad veli gveZleva gavixsenoT: a. SCusevi _ aseve
da erTaderT `swor arqiteqturul enad~ misi Tbiliseli rwmunebuli n. severovic! _
aRiarebuli orderuli sistemis `erovnul uaxles arqiteqturasTan mwyralad sulac
formasTan~ ase Seguebis Sedegs, albaT, ar yofilan: pirveli, mogexsenebaT, avtoria
ekleqturs ver davarqmevT. Suasaukunovani v. leninis mavzoleumis da, Tundac baTums
qarTuli taZarmSeneblobisTvis Cveuli sa- adre `inturistad~ wodebuli sastumrosi15,
meore ki Tbiliss, 9 aprilis quCaze mdebare
10
me isini mxolod mas Semdeg SevniSne, rac naxazze
`amovicani~. 13
Sdr. n. janberiZe, dasax. naSr., gv. 202.
11
svetisTavebi, maTi uamravi nairsaxeobiT, antiku- 14
saqme isaa, rom mTavari moculobis am samTav nawil-
ri Tu Suasaukunovani elementebis gardaqmniTa da ze Suakedlisebi, Tan svetisTavdadgmuli, `bowkin-
danawevreba-kvlavSeerTebiT Seqmnili, 1930-1950-iani tebisgan~ gansxvavebulad ar Cans da Riobebs erT-
wlebis Cveni arqiteqturis erTi gamorCeuli TemaTa- maneTTan ufro akavSirebs, vidre aSoriSorebs maT.
gania _ gansakuTrebuli mravalferovneba, am mxriv, teqtonikas ar ewinaaRmdegeba, magram sxvebze ufro
arCil qurdianTan SeiZleba vnaxoT. gegoneba, rogorc `dekorad“ gamoimzireba gverdiTi frTebis ukana
Cven kompozitorebs xalxuri simRerebis harmoniuli fasadis meore-mesame sarTulis kuTxeebsa da SuaSi
svlebi Svebas aZlevda TiTqos, daZabul-savaldebu- ayolebuli pilÁastrebi.
lo maJor-minoris sistemidan gamosavals Tavazob- 15
es, rogorc gaarkvia q-ma maia maniam (misi naSromi
da, aqac Zveli xelovneba asparezs aZlevda qarTveli sastambod mzaddeba), imis niSania, rom es Senobac, ise-
arqiteqtorebis aTasnairad SezRudul warmosaxvas. ve rogorc `imeli“ e.w. `postkonstruqtivizmis“ nimu-
vgoneb, es sakiTxi dakvirvebada da Seswavlad Rirs. Sia. am Senobazec, sxvaTa Soris, brtyeli pilÁastrebi
12
Г.Н. Чубинашвили, Цроми, М., 1969, nax. gv. 37-ze, tab. 73. aris moSveliebuli.
dimitri TumaniSvili
11
kiRa misi Sefardebani Tu damuSavebis xasiaTi erTi `imelisa“, meore ki _ e.w. `mTavrobis sa-
gansazRvrul STabeWdilebas gvitovebs da xlisa~ (Semdgom saqarTvelos parlamentis).
saxe-xatebsac gamoixmobs. vuwyi, ra Tqma unda, maTi masStabic ki gardatexis momaswavebeli
e.w. `xelovnebis ena~ sityvierze metad `sayo- iyo _ is TvalsaCinod gazrdilia manamdel-
velTao~ rom ar aris _ sxvadasxva drosa da Tan SedarebioT. ver ityvis kaci, es movlena
adgilas ara mxolod gansxvavebulad qmnid- sul Seumzadebeli iyoo _ zomaTa, uwinare-
nen, aRiqvamdnen da aRiqvamen kidec. mxedve- sad sarTulianobis zrda XIX saukunis meore
lobiTi Tu smeniTi Cvevebi ayalibebs Cvens naxevridan mokidebuli, aq sul mimdinareob-
damokidebulebas axali aRsaqmelisadmi _ da _ SevxedoT prospeqtze, mis luw mxareze
vgoneb, aq dim. uznaZis `ganwyobis~ msgavsi jerac SemorCenil orsarTulian saxlebs,
ram moqmedebs, _ da gvexmareba an xels gviS- da, Tundac, sastumro `maJestiks~ (axla _
lis is `davinaxoT~ an `gavigonoT~17; amito-
nos ganxriT _ cnobili profesoris, odesRac graf
16
arqiteqtura TiTqos misdevso g. CubinaSvilis mier lev tolstoÁs Tanamosaubris aleqsandr goldenveÁ-
1936 wels, mis gaxmaurebul moxsenebaSi `qarTuli zeris klasSi. erTxel erT- erTma mowafem (iqneb Tavad
arqiteqturis gzebi“ wamoyenebul debulebas... `Ta- q-ma noramac) gakveTilze s. prokofÁevis erT-erTi
namedrove arqiteqturas safuZvlad unda daedos... nawarmoebi moitana; garkveuli drois Semdeg aRmoCn-
moculobiTi masebis `konstruqciuli kolofi“...[ris] da, rom musikis nawils is sxva gasaRebSi ukravda, rasac
Sedegia, bunebrivia, sworkuTxedsa da kvadrats miax- a. goldenveÁzeris gaxarebuli SeZaxili mohyva, xom
loeba.... TiTqos... unda movelodeT Senobebis mopirke- vambob, rac ginda daukari, amas mniSvneloba ara aqvso.
Tebas qviT... SesaZlebeli, sasurvelic gaxlavT qvaze sagulisxmoa, rom momdevno Taobebis `yurisTvis~ (e.i.
ornamentuli kveTilobis gamoyeneba Senobis arqiteq- bgeriTi warmosaxvisTvis) s. prokofÁevis musikis har-
turuli formebis maxvilis dasasmelad da maT mosar- moniuli Tu melodiuri svlebi savsebiT gasagebi da
Tavad.“ (Пути грузинской архитектуры, Вопросы... т.2, gv. 34). ver-Senacvlebadia, Tumc Secdoma wina saukuneebis ev-
17
`ganwyobismieri~ ver-aRqmis aseTi saxaliso magali- ropul musikaSi ufro ioli amosacnobia, Tan, vTqvaT,
Tic damamaxsovrda: kompozitori da pianisti eleono- v.a. mocartTan ufro advilia vidre, mag., r. vagnerTan
ra eqsaniSvili 1940-iani wlebis bolos moskovis kon- an i. bramsTan _ raki TandaTan klebulobs musikalu-
servatoriaSi, aspiranturaSi swavlobda, fortepia- ri qsovilis `gamWvirvaleba~.
dimitri TumaniSvili
13
nafiqrisTvis yvela es cvlileba sazaralo debuli, garduvalad viRacis cnobierebaSi
romaa; isic, rom qarTuli qandakebis erTi arsebobs da misi pirovnuli maxasiaTeblebis
etapisTvis damaxasiaTebeli da xelovanTaT- Tu misi sazogadoebrivi garemocvis zemoq-
vis didmniSvnelovani20 nawarmoebebis ganad- medebiTaa Seferili. ara mgonia, yvela xedva
gureba Tu dazianeba verc xelovnebis mkvle- TanabarRirebuli iyos, momxdaris Tanabari
varT anda moyvarulT gaaxarebs. meore mxriv, simarTliT warmomCeni, oRond yoveli maT-
yvela am qmedebas raRac mizezi unda hqondes, gani aucileblad nawilobrivi kia. piradad
raRac gamomwvevi; maT mimarT sazogadoebis Cemi Tvalsawieri im wriTaa Semofargluli,
damokidebulebac aris saTvalavSi Casagde- romlisTvisac `imelis~ nauwyebi _ `dava-
bi, amdenad ki, gasarkvevia ra kuTxiT unda mi- marcxeTo~, JRerda rogorc `dagamarcxeT~,
vudgeT maT da samomavlod ra visurvoT. socialuradac da erovnuladac. Tu Tavs
saamisod mogviwevs arcTu Soreul sab- ufleba miveci sakuTari ganacadi istoriul
Wour warsuls miveqceT. ra adgili hqonda ganxilvaSi Semovitano, imitom mxolod, rom
`imels~ imdroindeli qalaqisa Tu qveynis Cemi bavSvoba-yrmoba-axalgazrdobis si-
cxovrebaSi? Cven vnaxeT arqiteqturism- vrce erTi SemadgenelTagani iyo im Srisa,
codneobiTi Sefaseba, misi Rirsebebis mCeni romlis wyalobiT ukan xedvisas ara marto
moRalateebs, jalaTebsa da tyuils vpou-
20
i. nikolaZis ase monumenturi sxva namuSevari
ar SemogvrCenia _ ufro adridan, 1920-iani Tu lobT, aramed zneobriv simaRlesac da Zar-
1930-iani wlebidan aRar Cans e.w. `tfilisis wris~ Rvian Semoqmedebasac. amasTan, kidev erTxel
(Тифлисский кружок) (mere aq sabWoTa armiis e.w.
unda movuwodo sifrTxilisken yvelas, vinc
`oficerTa saxli~ ganTavsda, axla ki ansambl
`erisionis~ binaa) Senobis frontonebisTvis sabWoTa samocdaaTwleulze wers da ubnobs
gankuTvnili qandakebebi; 1938 wels auRiaT 1925 _ moerideT Savisa da TeTris Sejaxebas. wu-
w-s dadgmuli misi jgufuri qandakeba _ s. ter-
Tisofeli xom mudam da yovelgan `Wrelia~,
petrosianis (kamos) Zegli (b. quTaTelaZe, Tbilisis
qandakeba, Tb., 2013, gv. 43). ar ki mgonia, odesme da sadme arsebuliyo am-
dimitri TumaniSvili
nairi sinamdvile sadac sityva da saqme araTu arc akrZaluli `cisferyanwelebis~ leqse-
acdenili, urTierTsawinaaRmdego iyo. moma- bis wakiTxvas eridebodnen. im dros, metad-
val mkvlevarTa sabednierod moqmedebaTa da re 1936-1938 wlebis umZimesi viTarebisadmi
gancxadebaTa araTanmimdevruloba erTi, da cnobieri qarTvelobis midgomis gasagebad,
xangamoSvebiT amoxeTqili absurduloba21, vfiqrob, isev b-ni l. rCeuliSvili dagvex-
meore mxriv, SeiZleba adamians im realobis mareba. erTxel aw gansvenebul nino zaaliS-
amocnobaSi daexmaros. da mainc, Semswavlels vils, ukve 1970-ian wlebSi misTvis ukiTxavs,
Tvali da yuri nivTier-xilulisa Tu naTq- `rogor cxovrobdnen misi Taobis axalgazr-
vamis miRma Semalul namdvil fiqrisa da mi- debi [19]30-ian wlebSi, rogor uZlebdnen re-
zanswrafva unda hqondes mipyrobili. isic Jimis wnexs~-o. baton leos upasuxia, `dRi-
araferi, Tu romelime verafriT saqebi kaci siT didi enTuziazmiT swavlobdnen da Sro-
uceb did sasikeTo saqmes waaSvelebs xels _ mobdnen, RamiT ki SiSiT elodebodnen karze
mag., lavrenti beria gaaxsnevinebs dimitri dakakunebas da cixeSi wayvanas~23. msgavsi ram
SevardnaZes (romelsac sam weliwadSi gaaq- araerTxel, maT Soris mamaCemisgan (maSin igi
robs!) xelovnebis muzeums _ bolos da bo- 11-13 wlisa iyo) msmenia. da cxadia _ is ada-
los, tiranebis `xuSturianoba~ aravis akvir- mianebi, romelnic, didian-patarianad Tav-
vebs. gacilebiT mZimea vinme yovelnairad pa- TavianT sawolebSi, TvaldaxuWulni (axlob-
tivsacem pirTan visime an risime dakrulvas lebi xom ar unda SeewuxebinaT!) elodnen im
an, piriqiT, qebaTa-qebas gadaawyde, romelic Jams, sanam maT sadarbazosTan gauCereblad
gerCivneboda garewarsac ar wamoscdenoda. Cairaxraxebda dampatimrebelTaA `Sav yor-
pirveli, rac aseT dros azrad mogvdis, SiSma nad~ wodebuli manqana, an gaTvlidnen, maTi
wamoaroSinao. ratomac ara, mas diaxac bevri `SemovlisTvis~ gankuTvnil dros, dilidan
ram ZaluZs _ gamogonia, mag., rom erTi yve- SuaRamemde guldadebiT aswavlidnen, mkur-
14
`mitingze~ SeiZleba arc iyos mTlad guls da gamvlelTa qcevac. erTi rom, adamianebis
gareT mixatuli; g. `xotbiTi~ leqsi, simRera, nakadi aq verasodes yofila. es, Tumca, erTi
suraTi, samecniero naSromSi Cabneuli ori- ucnauri garemoebis gamovlinebaTagania, ro-
od qaTinauri xarki SeiZleba iyos, raRacis melic didi xnis win SeniSna b-ma janri kaSiam
Tavisi saqmisa da qveynisTvis marTlac saWi- _ rusTavelis prospeqtis kent mxareze yo-
ros da sasargeblos gakeTebis xelSewyobis velTvis naklebi xalxia, vidre luwze. ufro
an, sulac, xelis ar-SeSlis piroba _ eseTe- arsebiTia, mimomavalni amxela nagebobisken
bic xSirze-xSiria. daumateT amas kidev, rom didad rom ar icqirebodnen _ sxvaTa So-
sakmaodaa namdvili medroveebic, romelTa ris, mopirdapire trotuaridanac, TiTqosda
Soris marto uniWoebi, umaqnisebi rodia; Tvals aridebeno. igive iTqmis Senobis, ase
rom mravladaa ase vTqvaT, `Sereuli tipis~ vTqvaT, `SigTavszec“. qarTuli saistorio
adamianebic; rom droTa ganmavlobaSi adami- mecnierebisTvis, garda, albaT, uaxlesi is-
anebi azrs icvlidnen da, Sesabamisad, rome- toriis specialistebisa, lamisaa arc arse-
lime erTi jgufidan meoreSi inacvlebdnen bula iq momuSaveni Tu maTi nakvlev-nafiqri;
da ufro naTeli gaxdeba, raodeni sirTule arc is magondeba, vinmes, CemTvis nacnobs,
eliT win Cveni uaxlesi xanis meistorieT. um- iqauri arqivisa (is ki mTel oficialur-sa-
Tavresi ki Semdegia _ yovel calke SemTxve- bWour informacias inaxavda) an _ rogorc
vaSi rkveva calkevea Casatarebeli da ver amboben, Zalze mdidari, _ biblioTekisTvis
vendobiT raime ganzogadebas. Tundac Cveni miekiTxos. imitom xom ara, rom aTasgvar maS-
samsjelo nageboba aviRoT _ ra amoZravebda, indel brZanebulebebsa da statistikas bevri
davuSvaT, o. rodenis TanamSromlobiT mo- araferi daejereboda24, xolo wignebis meti
amaye, ilia WavWavaZis Zeglis Semqmnel iakob wili, Turme, 1930-1940-iani wlebis daxvre-
nikolaZes _ Semguebloba Tu sxva ram? gu-
15
til-gadasaxlebulTa naqoni iyo25? zemoT
lis siRrmeSi jerac patriotTa Tanamoazrea
igi Tu ukve bolSevikTa mxareze gadasuli,
24
maT sandoobaze, vfiqrob, aseTi ambavic metyvelebs:
1978 wels b-n l. rCeuliSvilTan erTad borjomis xeo-
rogoradac man Tavi 1940-ian wlebSi gamoaCi- baSi viyaviT Suasaukunovani nasaxlar-nasaydralebis
na _ da an maSin ki iyo gulwrfeli? an Tavad a. dasaTvaliereblad. sxvebTan erTad, sof. mzeTamzis
SCusevis SemTxvevaSi _ ostatis xelmtkico- maxloblad erTi nasoflari gvqonda sanaxavi; mis
misagnebad, megzuri movikiTxeT. vidre is saidanRac
ba ganasaxovnebinebs mas 1917 wlis revolÁu- movidoda, soflis erT-erTma Tavkacma (mgoni, kol-
ciamde eklesiaTa maSeneblobiT gasmenils meurneobis Tavmjdomarem) Sin SegvipatiJa. b-ma leom,
rogorc sCveoda, saubari gauba, saqmeebi rogor mi-
`wiTlebis~ triumfs Tu sakuTari rwmena?
diso, hkiTxa. pasuxad maspinZelma, sruliad mSvidad
axla ki droa `imelis~ kulturul-isto- gvauwya _ araferi gviWirs, mxolod, amdeni papanaqebis
riuli raobis sakiTxs mivubrundeT. upir- gamo, Tivis gegmis Sesruleba (mogexsenebaT, winaswar
iyo dagegmili, ra da ramdeni unda moewiaT sabWoeTis
velesi, rac masze meTqmevineba _ gansazRv- mcxovrebT) gagviWirdeba, magram amasac moevlebao;
reba `ukacrielebaa“. mTeli sicocxle rus- axla vTibavT, Sesanaxad davawyobT, mere ki skolaSi
Tavelis gamzirze davdivar da sul orjer swavla rogorc ki daiwyeba, bavSvebs SevgzavniT, gamo-
vazidinebT da xelmeored CavabarebTo.... amis momsmens,
vnaxe Ria misi mTavari kari _ orivejer aq miadvildeboda dajereba gagonilisa, kvercxs ramde-
sakonstitucio sasamarTlos yofnaSi. 1992 nimegzis abareben, yiduloben da xelaxla abarebeno, an
wveladobis maCveneblis gasazrdelad, rZes wyals uma-
wlidan Senobis win dacvis jariskacebi mainc
teben da umatebeno.....
midi-modiodnen, adre ki adamianis WaWane- 25
es gansvenebuli b-ni ediSer giorgaZisgan msmenia _
ba ar iyo _ daxSuli sadarbazo, yovelTvis misi meuRle, q-ni bela demetraZe iq biblioTekarad
muSaobda. wignebs rom arTmevdnen, sxvafrivac vici _
daketili sarkmlebi, romelTa iqiT Tvals
1930-ian wlebSi binaSi (axlandeli m. zandukelisa da
veravis mohkravdi; gverdiT karebTanac, sai- k. mayaSvilis quCebis kuTxeze), sadac mamaCemis oja-
danac TanamSromlebi Tu mimsvlelebi Sedi- xi `idga~, bevri Tanamosaxle gaCnda, maT Soris CvenSi
`sawarmoo xelovnebis~ Teoretikosi, rogorc yve-
odnen, damoukideblobamde aravin SemimCne-
bodnen, Zalian keTili da gulCvili adamiani, b-ni (ara
via. am Tavisebur garindebas Seesatyvisebo- _ `amxanagi~, uTuod!) aleqsandre duduCava. 1937-Si
dimitri TumaniSvili
gamoCnda, `imelis“ arqiteqturaze ra azri- xom ver CamoarTmevo, _ magram aman Senobas
sa iyvnen qarTveli xelovnebaTmcodneebi _ qarTuli sazogadoebriobis TvalSi, vera-
ai `Sinaur“ saubrebSi ki mas Zvirad Tu axse- feri uSvela. es ki ara da, bevrs gaugonia
nebda vinme, Tu maincadamainc, reliefebze, visime Tqmuli: es _ filosofiis institu-
metadre T. abakelias frizze isaubrebdnen ti ariso? Tumca ki, vis ar scodnia, aq, mar-
an, kidev, uCa jafariZis panoebze, romelTac jvena frTaSi rom SeyuJuliyo bolo drom-
bevr wignSi naxavdiT, arki uTqvams vinmes, de, erTi yvelaze `disidenturi“ qarTuli
wavideT, vnaxoTo.... an gana b-ni l. rCeuliS- samecniero dawesebuleba? aSkaraa xsenebi-
vilis zemomoyvanili mosazreba niSneuli Tac ar gvindoda Cvenebursa da saCvenos am
araa? sxva yvelaferTan erTad, is gviCvenebs, ucxosa da ganapirebulTan saerTo hqono-
ra mimarTuleba hqonda maSindel (1970-iani da rame. sadardeblad `imelis“ xvedri pir-
wlebis) gansjas _ axlad amoyvanil fos- velad, ase mgonia 1991 wels gagvixda, maSin
tas `iveriasTan“ Tu, zogadad, rusTavelis swored, i. nikolaZis horeliefebi rom nad-
gamziris ganaSenianebasTan mimarTebiT ga- gurdeboda _ SegvaSfoTa ganusjelobam,
nixilavdnen da aravis aRelvebda `imelis“ agresiis umarTaobam, xelisuflebis Caurev-
Senobis _ imav analizSi uTqmelad nagu- lobam26.... kacma rom Tqvas, ra gagvikvirda _
lisxmevi, _ `daknineba“. ufro ucnauria, igi
rom arc komunist _ xelisufalT adarde- 26
`xatmebrZoleebs~ bolomde erTi horeliefic ar
bda. SesaZloa, es SenobaTa Tu gamosaxule- CamoengriaT, rodesac qarTuli xelovnebis istoriis
institutis maSindeli axalgazrda TanamSromlebi
baTa simboluri Rirebulebis Segnebis Tan-
(cxadliv maxsovs nik. vaCeiSvilis aRSfoTeba), wuxilis
daTan `gamofitvas“ migvaniSnebdes _ man, Sesatyobineblad da xelisuflebis ganzraxvis gasage-
Cemis azriT, maSin iCina Tavi, rodesac vasil bad kulturis saministros (is ramdenime welia, rac
e.w. `meliq-Razariancis~ saxlSi dabinavebuliyo) miva-
mJavanaZe daTanxmda sastumro `iveria“ Cveni
16
erTi weli ileoda ukve mas aqeT, rac dRevan- neT da SevasmineT ra, da pirvelad ase, gau-
del Tavisuflebis moedanze kvarcxlbeki- nadgureblad oriod wlis winaTRa moixsna i.
dan gadmoagdes v. leninis Zegli. Tavad me es stalinis Zegli gorSi.
teleekranze vnaxe da ver davibraleb, guli aq ki, modiT, isic vikiTxoT, an ras ve-
amiCqrolda-meTqi; erTi ki iyo: rodesac Ra- marTlebodiT, an ris gamo vicavdiT brinja-
meur bindbundSi qvafenilze gagorda `didi os Tu qvis naqandakevs.
beladis“ Tavi, raRac ucnauri vigrZeni, aravisTvisaa saidumlo: xelisuflebis,
TiTqos imgvarisave qmedebis TanamgrZnob- miT ufro sazogadoebis mowyobis mkveTr
Tanamonawile vyofiliyav, rogorsac Tavad cvlilebebs winamorbedis ganmasaxierebel
bolSevikebi Cadiodnen. kidev ufro mZafri saxebaTa da TviT nagebobaTa mospoba sdevs
iyo es SegrZneba cota xniT adre, rodesac Tan. ityvian, aseTnairad warsuls iSore-
Cvens institutSi mimavals (is jerac erekle ben, cxovrebas TiTqosda `Tavidan iwyeben“-
II-is moedanze imyofeboda), n. baraTaSvilis o. xelT rigiani britanuli wignic ki maqvs,
quCaze Camiara satvirTo manqanam, romelze- saxelwodebiT `ngreva mexsierebisa, arqi-
dac sergo orjonikiZis qandakeba iyo damxo- teqtura omisas“28; aris cda, bevri Tvalsaz-
bili. arc gamosaxuleba iyo CemTvis misaRebi risiT marTebuli, am kuTxiT Cveni qveynis
da arc, miT umetes, gamosaxuli _ da mainc, arsebobis bolo ocwleulic davinaxoT29.
am waqceul, nairferi saRebavebiT gaTxvril ueWvelad, mtrad miCneuli xalxis namyos
(macxovreblebi asxamdnen nacxraaprilevs) gaqrobis, metic, misi warTmevis mets ara-
figuras da mis Tanmxlebad Zaraze amayad fers unda isaxavdes miznad, mag., 1991 wels
yelmoRerebul axalgazrda vaJebs rom Se- xorvatul-slovenur vukovarSi saqalaqo
vxede, SemezizRasaviT, TiTqos waqceuli da istoriuli muzeumebis dangreva da Wur-
17
kacis abuCad agdebis momswre gavxdio. da vebiT eltcis sasaxlis dazianeba, sadac
gana marto es ori moixsna da gauCinarda (am- xorvatiis xelovnebis nimuSebi inaxeboda,
bobdnen, liTonis rac iyo gadaadneso) _
yvelaze adre, mgoni, `mSromelebis“ zorba `Teoria~, viTomc e.w. `inteligencia~ sabWoTa dros
`privilegirebuli fena~ yofiliyos. sakmarisia ga-
qandakebebi mTavrobis saxlis kibis baqanze, vixsenoT sabWouri gansazRvreba `inteligenciisa~,
mere da mere _ sxvebic. 1990 wlis Semodgo- rogorc klasTaSorisi socialuri Sualeduri Srisa,
midan moyolebuli, Cems sanacnobo _ saax- romelic mudam meryeobs _ marqsistuli terminolo-
giiT! _ `mCagvrelTa~ da `CagrulTa~ Soris da muSaTa
lobloSi bevrjer gvimsjelia, rogor unda klasis mxridan zedamxedveloba sWirdeba, raTa sa-
movepyraT sabWoeTis `gmirebis“ Zeglebs da bolood `burJuaziisken~ ar gadaixaros, rom naTeli
gaxdes am Tvalsazrisis faqtobrivi siyalbe. `goneb-
piradad me WkuaSi yvelaze metad levan Wo-
rivi~ Tu `SemoqmedebiTi~ xelobebis adamianebi `sa-
RoSvilis mosazreba damijda _ SevagrovoT bWoebs~ sWirdeboda _ raTa hqonodaT iaraRi, raTa
es yvelaferi da calke muzeumi gavxsnaTo. maTTvis emkurnalaT, raTa gaerToT da msoflios
pirispir `kulturis ayvavebis~ suraTi warmomdga-
dRes TvalsaCinoa, rogor moiges iq, sadac
riyo. maTi propagandis miRmac unda yofiliyo raRac
ase moiqcnen _ baltiispireTSi, aRmosav- realuri codna _ aqedan humanitaruli mecnierebis
leT evropaSi, Turme moskovSic. am, ukeTes arseboba. sabWoTa kavSirSi iyo raRac _ arc Tu didi,
_ raodenoba privilegirebul mecnierTaA da xelovan-
SemTxvevaSi _ naZaladev, uaresSi ki ugvan
Ta, romelTagan zogierTi ubralod medrove iyo, zo-
`monumentebze“ ukeT verc ra gaaTvalsaCi- gierTi ucxoeTisTvis gamosaCeni, zogierTic fulis
noebs, ras warmoadgens ganxorcielebuli Semomtani _ mag., musikosebi, romelTa gasamrjelos
2/3 saxelmwifos mihqonda; magram isinic mudam grZ-
`socializmi“. magram, rogorc yovelTvis, nobdnen maT Tavs zemoT mudam aRmarTul maxvils.
iqamdec da merec27, imxanadac veravis gavago- 28
R. Bevan, The Destruction of Memory. Architecture at War,
London, 2007.
Seqmnili saqarTvelos erovnuli gvardia Sinagan saq- 29
D. Chigolashvili, Forgetting Trough Simbolic Objects in the Post
meTa saministros erT-erT nawilad gamoacxada, faq- Soviet Areas (xelnaweri). msgavsi Sinaarsis moxseneba
tobrivad gaauqma is (?! d.T.).~ (gv. 543). waikiTxa. avtorma II.VI. 2013. g. CubinaSvilis sax. erov-
27
bolo xans gaCnda momswreTaTvis gamaognebeli nuli centris seminarze.
dimitri TumaniSvili
demokratiuli respublikis moRvaweni lÁo- meeWveba, rom `Ce~-s Zaxili da misi saxeliT
vilidan Tbiliss gadmovasvenoTo. marTlac erTobis gancda, adre Tu gvian, aucileblad
ise gamodis, sinamdvileSi momxdaris CvenT- mZime Sedegs gamoiRebs. amdenadve, naSeni
vis mosawonad gadasxvaferebas vlamobdeT da qandakebuli, rasac viwynarebT, mowmobs
_ cudad gvxvdeba Tvals legendad qceuli Cvenze, imaze, rani varT an gvsurs viyoT. ra-
vaxtang mefis saflavs sada fila rom moniS- sakvirvelia, nefertitis Tavis an aSurbani-
navs, rom qarTl-kaxeTis ukanasknel mefeTa palis nadirobis reliefis asli Tu gvaqvs
tagrucebs rusul-qarTuli anda 1918 wels Sin, es martooden Cvens esTetikur midreki-
Cveni aRdgenili saxelmwifos safrangeT- lebebs asuraTebs. magram ukve gamosaCenad
Si gadaxvewil mesaZirkvle-damcvelTa qar- Camokidebuli portreti napoleon buono-
Tul-franguli warwerebi. arada, viTom ase partesi maniSni unda iyos _ savaraudod,
vigebT rasme? Cemis gansjiT, gayviTlebul- Zlieri, TviTrjuli pirovnebis Tayvanebisa;
dabzaruli marmarilo ganuzomlad ufro SemTxveviTia, aba, parizSi, sadac robespÁers
naTlad saxavda wm. vaxtang gorgaslis mware da dantons quCebi argunes, napoleonis qan-
aRsasruls, xolo qarT-kaxeTis xelmwife- dakeba rom daabrunes vandomis svetze, xolo
Ta rusis mTavarmarTeblisgan moZRvnili aravin izruna lui XIV-s an lui XV-s Zeglebi
saflavis `samkauli“ qarTuli samefoebis aRedgina? `Cveni~ saxebebis mokrZalebis da
aRsasruls, vidre Savi lodebi, maTze ekle- `sxvisis~ mocileba _ aridebis mosurveba
siisTvis Seuferebeli xmlebiTa da farebiT; yovelTvis `SiSvlad~ rodi gamogviCndeba
an ar geCvenebaT, rom noe Jordanias an spiri- _ is, SeiZleba, mag., `kulturis miRwevebis~
dacvad Seimosos _ Tavad damcvelisTvis
R. Bevan, dasax. naSr., gv. 34-38; aRsaniSnavia, rom av-
30
SeumCnevladac. yovelTvis makvirvebda, ra-
tori ar ahyva miRebul anti-serbul ganwyobilebas
tom datoves bolSevikebma s.peterburg-
da obieqturad daxata Áugoslaviis daSlis Tanmdev
omebSi yvela monawilis `saqmeni sagmironi~. leningradSi TavTavianT adgilebze petre
dimitri TumaniSvili
I-is, ekaterine-II-sa da nikoloz I-is Zeglebi, da misTanani qveynis saxes ayalibebeno. meore
aleqsandre III-sa ki rusuli muzeumis ezo- mxriv, gvakrTobda Cveni samSoblos ukidure-
Si `gamoamwyvdies~ _ isic, albaT, imis gamo, sad Znelad gasayalbebeli `saxviTi matianis~,
igi am mefeze karikaturad rom monaTles aseve mxatvrulad metnaklebad xarisxiani
gaxsnis dRidan. axlaRa mivxvdi: samive impe- nawarmoebebis dakargvis SesaZleblobac. Tu
riis, rusuli `derJavis~ ganmamtkicebelia, calke mdgom qandakebaTa `movla~, rogorc
mas ki `wiTeli~ xelisufalni ukidures rus davinaxeT, Teoriulad mainc _ Zneli ar
monarqistebze aranakleb dahfofinebdnen. unda yofiliyo, ase advili arc yofila da
sxva magaliTad Semdegi SemiZlia moviyvano: arc axla aris `arqiteqturuli plastikis~,
g. CubinaSvilis qaRaldebSi aris Txzuleba nagebobebis nawilad Seqmnili reliefebis
`ganwirulis xsovnas~ (Памяти обреченного) _ da Tavad SenobaTa simbolur-Sinaarsobrivi
mimarTva Tbilisis qalaqis xelisufalTad- `uvnebelyofa~. araTanmimdevrulobad rom
mi, romelTac Tavadi mix. voroncovis Zeg- ar CameTvalos kidev erTxel ganvmartav _
lis moxsna gadaewyvitaT. b-ni giorgi wers, `siyruve~ xilulis RirebulebiTi sazrise-
rom am mxatvrulad Rirebuli monumentis bis mimarT sulac ar niSnavs maTi zemoqmede-
ganadgureba ar SeiZleba da, Cans, mas mous- bis Sewyvetas, piriqiT, gauTvaliswinebelni
mines kidec (Zegli 1922 wels, ukve sabWoTa da SeuniSnavni, isini ufro saSiSic ki SeiZ-
xelisuflebam aiRo)31. raRa Tqma unda, g. Cu- leba gaxdes. sagulisxmoa, ra winaaRmdegoba
binaSvili savsebiT gulwrfelad moqmedeb- Sexvda samiod wlis win kanonproeqts sabWo-
da, magram imxanad (1930-ani ww-Tvis misi Se- Ta simbolikis mocilebis Sesaxeb _ rogor
xeduleba ukve sxvaa) igi iziarebda qarTuli fiqrobT, SemTxveviTobaa misi qomagni ax-
sazogadoebis (maT Soris _ akaki wereTlis!) dili an faruli `memarcxeneebi~ rom arian
19
erTi nawilis azrs, rusTa es moxele Cveni me- da rom Tanadroulad Zalas ikrebda _ da
gobari da keTilismyofeli ariso. ikrebs axlac! _ `sabWouri samoTxis~ idea,
swored saxviT Tu nageb saxebaTa Ria romelsac mSoblebi, rac Zala da Rone aqvT,
Tu faruli qmediToba gvaSinebda 1990-1991 Seagoneben Cvens axalgazrdobas? erTic kia:
wlebSi da kvlavac aSinebs imaT, visac sab- am kanonproeqtSi Cadebuli iyo mxatvru-
Wouri araferi eTaviseba da sabWoTa xanis li Rirsebis mqone naxelavis `dandoba~ da,
danatovarSic faseuli sxva, universalur sul namdvilad, ramdenime danakargi ukve
da erovnul (esec xom sayovelTaoa, ama Tu gvaqvs: mag., arCil qurdianis didubis xidi-
im pirobebSi iermicemuli) Rirebulebebze dan abstraqtul skulpturas mimsgavsebu-
damyarebuli gonebrivi Tu mxatvruli Se- li urosa da namglis moxsnam, eWvs gareSea,
moqmedeba miaCnia. vTvlidiT _ SegaxsenebT, azarala es nagebobac da garemomcveli uba-
Cems TvalTaxedvis areSi myofsa da myofTa nic. xoda, ra vqnaT, davyabuldeT, rom Cveni
Sesaxeb gelaparakebiT! _ rom saqarTvelos
naSeni garemo iseT rasme `qadagebdes~, rac
qalaq-daba-soflebis sakvanZo wertileb-
masSi mosaxleTa _ axla ki gairkva, maT umci-
Si Tvals nasabWoTari ara unda efeTebo-
resobis umciresobasRa, _ suliskveTebasaa
des ra. amis gamo, safuZvelSi sabWoTa xanis
acdenili? im dros, Tumca ki, gvegona, aqac
`ideuri~ xatebebis moSorebis sawinaaRmde-
martivi CanacvlebiT gavidodiT fons _ imav
go veraferi gveqneboda. Tumca CvenTvis es
`imelis~ horeliefebs amoviRebdiT, im Cvens
samarcxvino namyos moSla ki ar yofila, Tu
warmosaxul muzeumSi movaTavsebdiT, mis na-
gnebavT, maidentificireblad Tavsmoxveu-
cvlad ki ram sxvas CavdgamdiT (me TviTon,
li, daZalebuli ucxos ukugdeba _ gvwadda
ratomRac, raRac moyavisfro-momwvano ke-
vervis moCveneboda, Sinaursa Tu sxvagniT
ramikuli pano damidgeboda xolme Tvalwin).
mosuls, leninebi, kirovebi, orjonikiZeebi
axla es ase martivi aRar meCveneba. araferi
31
b. quTaTelaZe, dasax. naSr., gv. 19 da 33. dagviSlis imav didubis xids ram odindelis
dimitri TumaniSvili
fardi moculobebi SevufardoT; SeiZleba da isev _ `ise ra~ Senobebis amgvarad `gad-
ar vawvaloT gal. tabiZis xidis moajiri _ morjulebas~ win araferi udgas, uvargisebs
masze q-ma maia maniam mimiTiTa, _ `sabWoTa ki _ aseTia CemTvis, mag., teqnikuri univer-
saqarTvelos~ gerbi aq imdenad `gaCuqurTme- sitetis, `sazogadoebrivi mauwyeblis~ gver-
bulia~, rom, veWvob, heraldikosis metma is diT mdgomi korpusi, _ erTxelac iqneba,
bevrma dainaxos32. `rigiTi~ nagebobis fasadsa gavimetebT. saqme isaa, RirebulT ra movu-
Tu interierSi faseulobas moklebul niSan- xerxoT _ imav `imelma~ sxvaTa Soris, axali
gamosaxulebaTa sxviT Secvlac ar unda iyos funqciebi ver `Seifera~ da, sagulvebelia,
didi bedena _ Tu is gamomsaxvelobiTad sxvasac ver `moirgebda~; ase, erTi-orjer
`neitraluria~, saxebaTa gamocvliT TviT daapires is Cveni istoriuli xelnawerebis
igi ar icvleba, simbolurad miniSnebuli gin- sacavad eqciaT, yovel jerze es ar gamosu-
da is da ginda es sazrisi misTvis garegnul- la da amdenjerve (sakuTari TavisTvisac ki
damatebiTia, TviT masze verafris mTqmeli. uTqmelad!) Sveba migrZvnia, radgan Cemi gan-
ai, maSin ki ra gavawyoT, rodesac Senoba, `ime- cdiT, mas verc Zveli oTxTavebi `gaekarebo-
liviT~, Tavadacaa gamomsaxveli da, savarau- da~, verc Cveni mefeebis sigel-gujrebi da
dod, mxatvrulad Rirebuli nagebobebis na- verc mweral-moRvaweTa Txzulebebi.... aseve
wili mainc aseTi iqneba _ maTi dangreva mo- ver mimdis guli `mTavrobis saxl~ = parla-
viTxovoT? _ aseTi azri gamoiTqmoda Cvens
mentSi xelovnebis muzeumis `Sesaxlebazec~.
wreSi `Tbilisis omis~ dros amobugul `mTav-
Cven vnaxeT, amasTan, rom SeiZleba `imelis~
robis saxlze~. da, unda vTqva, rom me TviTon
formaTametyvelebis `dacxroba~ Tu `dawe-
misi gamabaTilebeli sabuTianoba ar momepo-
va~ _ amisTvis kidev unda davamcroT misi
veboda, Tumc gadaWriT mxaric ver davuWire.
masStaburoba. magram Tu asea, raRacnairi
`imelis~ mimarT aseTi moTxovna ar gamigo-
20
DIMITRI TUMANISHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
O N C E A G A I N C O N C E R N I N G T H E
“ D I F F I C U L T H E R I T A G E “
Su m m ary
21
conditioned its alienation from the Georgian society, for
one part of which its message was and still is inaccept-
able. Artistic merits turn this building into a monument
of architecture and, accordingly, a new function should
be found for it, which will not be in conflict with its
expressiveness and, at the same time, will be in concert
with the aspirations of the present day Georgia.
dimitri TumaniSvili
23
6. qristofer reni,
wm. pavles taZari, londoni, XVII s
C hrist op her W ren . St Pau l ’ s C at hedral ,
L on don , 17 t h C en t u ry
25
rom Tavad kankelebis forma aivnebis aRnago- sakvare7 sknelTa makavSirebelic ki Canda Ta-
ba _ morTvis principTa inspiratori mniSv- vis eroblivobaSi da semantikurad savsebiT
nelovanwilad marTlac SeiZleba yofiliyo4, Seesabameboda `kera _ dedaboZi _ gvirgvi-
Tumca kankelebi CvenTvis sagulisxmo kuTxiT nis~ samerTianobas darbazSi, romlis Tavise-
rene Smerlingmac ganixila, rodesac naTelyo buri `taZruloba~ zemore Txrobis procesSi
zemo boSuris kankelis (XV-XVI ss.) formaTage- ukve gamoikveTa. amasTanave, maCubi RirsSe-
bisa da gamSvenebis wesTa `erTrigianoba,~ ma- saniSnavi kidev erTi aspeqtiTaa. kerZod, mis
galiTad, qarTluri dedaboZebis `mcxunvare~ interierSi mimarTavdnen Wunirisa da Cangis
dekoriT `dabeWdil~ da adre xeleCo-najaxiT erTobil aJRerebas. Tuki Wuniris samxmova-
Tlil `iregularul~ aRnagobasTan 5. nebaSi gamJRavnebuli faqturuli `xaoianoba~
amrigad, gamodis, rom Tuki interierSi aSkarad miwis stiqiasTan, geologiur plas-
Tavisi ZirebiT `dasabamieri~ darbazisa da tebTan asocirdeboda (rasac gamokveTda xal-
qarTuli taZrisa, erTi mxriv, da eqsterier- xur instrumentTa cnobili ostati da didi
Si `araSori~ drois kolxuri oda-saxlis da mesaidumle kako laSqaraSvili), eTnomusiko-
imave taZrisa, meore mxriv, esoden Zlieri log m. SilakaZis TqmiT, Suamdinarul kultu-
da TviT gadamwyveti sulieri kavSiria, maSin rebTan gadaZaxilis matarebeli Cangis xmova-
vaskvniT, rom sasuliero da saero sawyisebi nebaSi, Tavis mxriv, `astraluri~, sivrcieri,
araTu aradistancirebuli, aramed lamis uw- ganwmendili bgeraTawyoba ismineboda... am
yvetic ki yofila CvenSi! esaa swored namd- ori sakravis Tanadrouli ametyveleba marT-
vili erToba, `geStalturoba~ ierarqiis lac rom idealurad miesadageboda maCubis
dacvisas, wamyvan orientirTa warmmarTveli mistikur sivrces... amas davumatoT isic, rom
rolis arseboba, msofmxedvelobisa da mso- svanuri koSkis zeda, `SdurTa~ rigiT ganmtki-
27
flgancdis ganuwvalebloba... cebul sarTuls ewodeboda `dec~, rac zecis
aqve SeuZlebelia ar gavixsenoT svanuri sauflos gulisxmobs (gadmogvca a. qaldan-
maCubi, romelic rig sasuliero pirTa midev- ma). sabolood, svaneTis tradiciul xuroT-
nebiT, asocirdeba araTu mxolod beTlemis moZRvrebaSi arsebiTad Axis mundi-s sazrisis
bagasTan, aramed imavdroulad noes kidoban- matarebeli koSkic (rac ukanaskneli xanis
Tanac, rac arsebiTia. vera bardaveliZe ma- kvlevebiT dadasturda) da cxadia, koncent-
Cubs uZvelesi kulturis srulebiT gansakuT- ruli datvirTviT gamorCeuli maCubis inte-
rebul monapovrad Tvlida6. marTlac, sakvir- rieric uZlieresad matarebeli iyo sakralu-
veli Zalisaa masSi adamianTa da suldgmulTa robisa. swored aseTi sacxovrisis mkvidri
kavSiric; Taviseburi homeostazurobac; da xalxi aRmoCnda xatTa mcveli! am marTlmorw-
bolos _ TaRedTa simwyobrec maTzeve data- mune qristianTaTvis taZarTa siwmindis aR-
nili xelmtkice, amomwuravi dekoris Zleva- matebuloba Sinaganad srulebiT gaTavisebu-
mosilebiTurT... misi interieri amoucnobi li iyo. ai, swored amitomac moxda, rom TviT
idumalebiTaa aRvsili. aqve dasamatebelia komunisturi mmarTvelobis xanaSic ki karga-
isic, rom liTonis Tavrieliani kera da zemoT xans grZeldeboda sacxovrisis maRal sulier
Sekiduli, gvirgvinisebri, gumbaTismagvari ganzomilebaTa SenarCuneba, xolo eklesiaTa
4
v. beriZe, Tbilisis arqiteqtura. 1801-1917ww., t. I,
xelSeuxeblobis Seupovari dacva cxovrebis
Tb., 1960; k. meliTauri, Tbilisis XIX s. sacxovrebel wesad iyo qceuli... rac Seexeba maCubis SesaZ-
saxlTa aivnebis arqiteqtura, Tb., 1954 (sakandidato lo warmarTul Sreebs: ara mxolod am nagebo-
disertacia).
5
Р. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой baSi, aramed Cveni tradiciuli aRmSeneblobis
Грузии, Тб., 1962. sxva gamoxatulebebSic (romelTa pirvelsaw-
6
В. Бардавелидзе, Древнейшие религиозные верования и
обрядовое графическое искусство грузинских племен, Тб., 7
n. rexviaSvili, kerasTan dakavSirebuli saojaxo
1952. rkinis nivTebi, Zeglis megobari, kreb XII, Tb., 1967.
samson leJava
yisi `matricebi~ uxsovar droSi iRebs saTa- imarTeboda, xolo Takarebian odaSi ki TviT
ves), imavdroulad uTuod SeigrZnoba Zvel- xatebis kuTxec iyo gamoyofili. yovelive es
TaZveli gamocdilebis Taviseburi qristia- ara mxolod darbazs, aramed bosels da Taka-
nizacia. aq marto is rodi igulisxmeba, rom rebian odasac aqcevda ritualizebul, Ta-
mag., dedaboZis morTulobaSi Cenili motivebi viseburad gajerebul sivrceebad. savsebiT
jer kidev adreqristianul da ufro mogviano viziareb guram yifianis Tvalsazriss imis
eklesiebSic gvxvdeba. gacilebiT mniSvnelo- Sesaxeb, rom Tuki gvsurs gacilebiT ukeT Ca-
vani isaa, rom warmarTuli, winareqristianu- vwvdeT Cvenebur eklesiaTa Tvisobrivobas,
li xanis dekorSi Cenil motivebSi erTgvari isic Rrmad unda gaviazroT, Tu rogor sac-
usruloba Tu `dabinduloba~ iCens Tavs. es xovrisSi saxlobdnen misi aRmSenebelni!
ufro winaswar ganWvretaa qristianuli sim- visac umogzauria qarTlisa da kaxeTis
bolikisa, romelSic yovelive ukve WeSmariti, soflebSi, SeamCnevda, rom iqauri, zogan qva-
arsismieri, SeubRalavi saxiT aris gacxade- aguris `narevi~, `zoluri~ Tu sxva rigis wyo-
buli, marTlacda gaspetakebulia! warmarTo- biT naSeni eklesiebis, erTi mxriv, da xis aiv-
ba garkveul doneze Wvretda WeSmaritebas, niani, arsebiTad imave saxis xuroTmoZRvruli
Zalumad eswrafvoda kidec sakralur sawyiss, `sxeuliT~ gamorCeuli saxlebis, meore mxriv,
magram mTeli misi es `warmarTeba~ damsxv- agebuleba, marTlac rom sisxlxorceul, la-
reul sarkisebr fragmentalurad aRiqvamda mis srul siaxloves avlens! Tavisi sisadaviT,
imas, rac ganuzomlad momcveli sisavsiT, er- Taviseburi `simkvidriT~, `SenivTulobiT~,
TianobiT da srulebiT amouZiebeli siRrmiT ucnaurad gajerebuli lakonizmiTa da ub-
(raRa Tqma unda, RvTis wyalobiT) swored raloebiT, morTulobiT elementTa Rrmad
qristianobaSi gamovlinda! subordinirebuli CarTulobiT ganuwvale-
28
arsebiTad rCeba (XIX-XX ss. memorialur ni- maSin, anonimi qvismTlelni, saflavis qvaTa
muSebSic), rom am anTropomorful gamosa- ucnobi ostatebi jerac ar wyvetdnen TavianT
xulebebSi igulisxmeba Semdegi: adamiani aq, saqmianobas. da es memkvidreoba iqamdisac
pirvel yovlisa, aris araarsebiTisagan sru- moitanes, rodesac kvlavac (dideba ufals!)
lebiT gantvirTuli, amaodmetyvelebisagan aRdga eklesiaTa aRmSenebloba _ rac mrav-
daclili, SeubRalavad warmoCenili RvTis lismetyvelia.
xati. marTalia, ar xdeba saxasiaTo, mag., pro-
fesiul atributTa uaryofa, magram mTava- ***
ri _ martiv xerxTa Zlieri eqspresiis dros, niko firosmanaSvili... mis SemoqmedebaSi
`ze-portretuloba~ da, g. xoStarias mixed- Suasaukunovani xedvis niSnebi Tu maxasiaTeb-
viT, `naivuri monumenturobis~ niSnebia. am lebi (miuxedavad imisa, rom igi axali drois
tipis `garinduli~, erTgvarad droismiRmu- xelovnebis principTa araTu sisruliT,
ri, maradiulobis mWvreteli gamosaxulebani aramed mravali novaciiT warmomCenic aris)
TiTqosda wardgomilia RvTis winaSe. warwe- rodia gamqrali, aramed mxolod arsebiTad
rebSi (epitafiebis saxiT) gulmisavali ubra- saxecvlilia. amaze metyvelebs Zlier piro-
loebisa da udidesi sibrZnis ucnauri nazavia biTi, lamisaa `niSnobrivi~, rogorc aRiare-
Cenili! CuqurTmaSi, Tavis mxriv, saeklesio bulia, srulebiT arailuzoruli saxviToba;
morTulobis gamartivebul, TumcaRa wyobiT marTlacda sazeo monumenturoba; sakvirvel,
mainc imave saxis, Rrmad simbolur motivebs miuwvdomel ubraloebaSi Cenili, zogan TviT
miveaxlebiT (eldar nadiraZe). qvis am `mwig- `Tavzardamcemi~, Tumca ki saboloo jamSi _
nobrobaSi~, esoden axlos rom aris vaJasebr, ucnaurod saTno sidiade; marTali, amasTan
gr. kiknaZis gamoTqmiT, `miukibav~ xalxur po- lmobieri, Semwynarebeli xedva mis gulisx-
29
eziasTan, cxaddeba sulis ukvdavebis Zalian mier aRqmas axasiaTebs. esaa srulebiT ara-
Zlieri rwmena _ grZeli soflis mkvidrni xom sentimentaluri, naRdi, marTlac rom pir-
`iqidan~, rogorc cocxlebi, ise mogvmarTaven velqmnili siyvaruliT danaxuli qveyniere-
(es cxadyo goderZi Coxelma). bis suraTi, romelic mTeli sisadavisas mainc
vaxtang kotetiSvilma saflavis qvebSi ufro TxrobiTia xolme da mniSvnelovanwi-
Tavad Zveli aRmosavleTis gardasul kul- lad, TumcaRa arasrulad, `gadis~ eklesiaTa
turaTa sunTqvac ki ixila, xolo niko berZe- samyofelidan. da mainc aSkaraa, rom swored
niSvilma, SesaZloa, pirveladac _ gaacxada eklesiis sivrcidan mouwyvetelobis ndoma
am didi samyarosa da firosmaniSvilis qmni- da moTxovnac metad arsebiTia am suraTeb-
lebaTa mTeli xatovanebis `urTeirTmcnobi~ Si, romelTac bevrgan TeTrad gaspetakebu-
niSnebi. msurs davumato, rom wilad mxvda li saydrebis xatebebic `aRavsebs~ _ esec
mTiuleTSi saflavis qvaTa mTleli burdu- bevr sxva maxasiaTebelTan erTad aris swo-
lebis dinastiis erT warmomadgenelTan, Ta- red daumcrobeli mexsiereba taZrulobisa!
visebur `ukanasknel mohikanTan~ Sexvedris isic aSkarad ixilveba, rom rogorc firos-
bedniereba. jer kidev sabWoTa epoqa iyo _ manaSvilis ufro garindul, ise SedarebiT
idga oTxmociani wlebi. gamakvirva misma Rrma moZrav personaJTaTvisac Zlier maxlo-
codnam qristianuli simbolikisa, saeklesio belni Canan Wedurobis, sataZro reliefis,
dResaswaulTa sazrisisa! axla kargad mesmis, freskisa da TviT xatweris `binadarni~. isi-
rom saeklesio xelovnebaSi tradiciis wyveta ni mxolod gadasxvaferebulni da Sedare-
saboloo jamSi, mainc ar momxdara CvenSi, vi- biT gamiwierebulni, wminda mama gabrielis
naidan maSin, rodesac wminda mama gabrielma, sityviT, `moyvasni~, cocxloben, sufeven fi-
Rirsma da salosma, ganaxorciela gaugonari rosmaniSvilis tiloebSi ise, rom Zalumad
ram _ aago sabWoTa sivrceSi devnili ekle- atareben maradiulobis auras. Tavis droze,
siis pirobebSi erTaderTi taZari, swored roca isini duqanTa erTgvarad `hedonistur~
samson leJava
TviT misi Zlevac. yovelive es saboloo jamSi myofeli iyo (dRevandel sacxovrisSi amisagan
tradiciuli kulturis saxilvelis erTmiz- metismetad Sors varT _ igi ufro sadgomia,
nianobaze metyvelebs, sadac saeros Tavisi metwilad, TiTqmis ganZarcvulic ki yovel-
wili aqvs, sasulieros kidev sxva. Tumca, maT gvari sakralurobisagan). amitomac SemorCa
Soris xisti, Seuvali sazRvrebi arc arsebobs, xalxur poeziaSi ufro Soreul warsulad
xolo gaxleCiloba, raime msgavsi `Catexili aRsaqmeli saxiT amoTqmuli: `saxli midgas
xidisa~ ubralod gamoricxulic ki aris! sa- wablis xisa, Sig trialebs madli RvTisao!~
zogadod, tradiciul kulturaSi saero saw- analogiuri ram simRera galobasac Seexeba!
yisi gadamwyvetad wilnayaria sakralurisa, Zalian xSirad (Tuki salaRobo, anda kvimat sa-
sulierad `mravalSrianicaa~, rac amJamindel, xumaro hangebs ar CavTvliT) saero simReris
gaRatakebul, `gamoSignul~ saeroobasa da Sesrulebisas ritualizebuli, RvTis saxot-
tradiciulis WeSmarit, siRrmiseul saeroo- bo intonaciebi iyo gadamwyveti. garda Sinaga-
bas didad gansxvavebul movlenebad aqcevs. ni simwyobriT uTuod monaTesave sacxovrisi-
zemoaRniSnuli TvalsazrisiT, qoreo- sa, CvenSi qarTuli hangebi ibadeboda bunebis
grafiac mniSvnelovania. Cveneburi tradici- wiaRSi, romlis saRvTo mSvenierebas qarTve-
uli cekvis sazrisi danamdvilebiT gulisx- loba fsalmunebSi gamoTqmuli suliskveTe-
mobs vitalur energiaTa marTvas, xSirad maT biT aRiqvamda da axdenda xiluli kosmosis
gadalaxvas da moZraobaTaTvis iseTi plasti- umdidres, maT Soris Sefarul ritmTa Targ-
kuri saxovanebis miniWebas, rodesac emociebi manebas mravalgan marTlac didebul, amaR-
mTeli intensivobisas gakeTilSobilebuli da lebul sasimRero kulturaSi _ es iyo ara
gaspetakebulia. isini Tavis nebaze miSvebuli Txzva, aramed dabadeba, amoTqma, amomzeure-
ki ar aris, aramed didad harmoniulia, sazeo ba... ara mgonia, SemTxveviTi iyos, rom amJamad
wesrigs aris midevnebuli, rac umniSvnelo- momravlebul morwmuneTa wreebSi galobis
31
vanesia (es gamoaaSkaraves ilia zurabiSvilma, Seswavlis Sedegadac _ saero simRerisadmi
grigol robaqiZem da lili gvaramaZem). Tuki interesi kvlav gamococxlda, rac did mona-
amas davZenT Tavad samoselis arqiteqto- povrad aRiqmeba, Tundac kulturuli iden-
nikul mogvarebulobas da zogjer sazeimo, tobis aRiareba-gaTavisebis TvalsazrisiT...
`aRvsil~ sisadaves, maSin kidev ukeT cxaddeba, yovelive zemoaRniSnuli Tuki Seexeba
rom kostumis simwyobre da cekvis moZraoba- Cvens aRmSeneblobas, musikas da aseve sacek-
Ta Sinaganad erTiani pewi, TavdaWeriloba da vao kulturas, gana analogiuri araa Cveni sa-
daxvewiloba saboloo jamSi, momdinareobda ero mwerlobis wamyvani mizanswrafva? revaz
isev da isev religiuri cnobierebidan, rome- TvaraZem Zalian sworad gamokveTa, rom rus-
lic arameryev, arasaTuo, mdgrad da cocxal TavelTan gamoTqmuli poeziis swored saRv-
Rirebulebriv ganzomilebas sZenda adamianTa To sibrZnis dargad aRqma amaveze mianiSnebs,
yofas, qmedebas, da mTlianad cxovrebis wess... xolo is, rom `vefxistyaosani~ qristianuli
ra saxis daskvna SeiZleba gamovitanoT suliskveTebiTaa gamsWvaluli, fundamen-
zemoTqmulidan? albaT is, rom Tuki qarTve- turad daasabuTes korneli kekeliZem, viq-
li erisaTvis eklesia, soflad Tu qalaqad, tor nozaZem da kalistrate cincaZem. es uZ-
warmoadgenda wamyvan orientirs, erTgvar lieresi tradicia naTelyofilia daviT gu-
centrs, sakvanZo toposs, sacxovrisi mas ramiSvilis gansacvifrebeli Zalis odebSic;
`gacnobierebuli~ Sinagani morCilebiT miesa- vaJas adamianisadmi da mTeli samyarosadmi
dageboda; igi TiTqosda aireklavda, iTviseb- ukidegano siyvarulSic, ilias RvTisaken
da da kidevac isisxlxorcebda missave siwmin- mimxmob, ubralo da naRd, mqadageblur, Ro-
des. Sedegad ki eklesia RvTis saxlad aRiqme- nivrad `dawurul~ sityvaTqmnadobaSic (ti-
boda, xolo saero xuroTmoZRvrebaSi ki ise cian tabiZem `firosmaniseulad~ rom aRiq-
Canda, rom xSirad garegani saxiTac da Sida va). galaktionis uintensiures xilvebSic da
struqturiTac is swored RvTismosavTa sa- anas leqsis esoden amaRlebul JReradoba-
samson leJava
kveTili masalis pirveladi gamomxatvelobis masze ganuzomlad momcvelia11. cxadia, mas aqvs
warmoCena da Sesrulebis aqtis aqcentireba. iseTi sagulisxmo mgvani maxasiaTeblebi, XIX-
meore, albaT aranakleb sagulisxmo eta- XX ss-Ta mijnis saxviT xelovnebaSi umZafres
pi ukavSirdeba pikasos dainteresebas firos- `garRvevebTan~ rom anaTesavebs mis Semoqmede-
manaSviliT. vfiqrob, didma maestrom Tavis bas. metic iTqmis: zog SemTxvevaSi, giorgi xoS-
qmnilebaTagan erT-erTi saukeTeso, nikalas tarias TqmiT, SexamebaTa simdidre-uecrebiT
warmosaxviTi `portretis~ saxiT dagvitova. igi yvelaze radikal avangardistebsac ki `us-
marTlac STambeWdavia aq mxatvris `xatebi- wrebs~, magram mTavaria, rom arc struqtu-
sa~ da don-kixotis Sefaruli Temis ucnauri rulad da arc msoflmxedvelobrivad, uSu-
nazavi. sugestiuria mZafrad `gatyorcnil~ alod arasgziT erTveba wminda modernistul
ZalxazTa Zalumi energetika; sarwmunod Se- wreebSi. saqme isaa, rom mas srulebiT sakuTa-
xamebulia zRvruli pirobiToba da umZafre- ri, Tavisi erTaderTobiT, da didwilad, mar-
si saxasiaToba. mTlianobaSi Cans artistu- tosulobiTac gamorCeuli gza aqvs xelovne-
lobis sakvirveli gaqaneba. baSi, romelic atarebs sakvirveli momcvelo-
sxva gamoCenili frangi mxatvrebic di- bis `naTelmxilvelur~ sinTezs. aq kulturis
dad dainteresebulan firosmanaSviliT _ ganTiadiseul, altamirasa da liaskos mxatv-
mag., fernan leJe (misi aRmatebuli monumen- robasTan `droismiRmuri~ mimarTebac ixil-
talizmiT), alber marke (misive Seudarebeli veba, Suamdinarul, maradiulobis mWvretel,
lakonizmiT); mecnierul wreebSi igi aRiara garindul qandakTa mistikur samyarosTan ga-
gamoCenilma andre malromac, magram is, rac daZaxilic, Suasaukunovan, `zekosmiur~ monu-
pikasom Seqmna _ srulebiT sxva datvirTvis mentalizmTan ganuSoreblobac.…
mqone fenomenia! TvalsaCinoa Sexvedrebi jotos figu-
33
davZen, rom imave qarTvelma da rusma ratiulad Zlevamosil monumentalizmTan,
avangardistebma firosmanaSvilSi dainaxes surbaranis `Tavzardamcem~ `formaTaRv-
ara mxolod maTTvis `tendenciurad~ mimzi-
silobasTan~, velaskesis ukeTilSobiles
davi mxareebi (rac mZafri sityvaTqmnadobiT
`marTlis mxilvelobasTan~, sezanis struq-
gaacxada eqspresionizmTan `damoyvrebulma~
turismqmnelobasTan yovelsave amaSi Cans,
gr. robaqiZem), aramed (rac maTive azrovne-
rom man SeZlo sakuTar xelovnebaSi evro-
bis Tavisufleba-Camwvdomobaze metyvelebs)
puli ferweris diadi gzis ucnaurze ucnau-
avangardistebma Tavadve `ixiles~ firosman-
ri `Semokreba~. am problematikaze CemTvis
Tan gamorCeuli mravalmxrioba; marTlac,
gzisgamkvalavi saubrebisas giorgi xoSta-
mixeil le dantium firosmanaSvilSi xom
riasTan, mas ar daviwyebia exsenebina Cvene-
`qarTveli joto~ dainaxa, xolo, Tavis mxriv,
bur saflavis qvebTan siaxlovec, romelTac
kiril zdaneviCma pirvelad miapyro mzera
Tavadac, oRond sxva niuansebiT, axasiaTebs
masTanve Zveli aRmosavluri xelovnebis `So-
axali drois niSan-TvisebaTa dakvalviT
reul~, magram realur `gamoZaxils~ _ ker-
iercvlili gangrZoba Sua saukuneTa tradi-
Zod mis zoomorful gamosaxulebaTa Zireul
ciisa, rac Cans g. xoStarias TqmiT, `naivur
komunikacias Suamdinarul kulturasTan.
monumentalizmSi~ da gamosaxulebis pirve-
savsebiT cxadia, rom firosmanaSvili
lad, arsobriv `xatebaze~ dayvanaSi.
avangardisti arasodes yofila. zogadad raime
amrigad, xazgasasmelia, rom firosmanaS-
saxis `izmi~ ucxoa misi SemoqmedebisTvis. rac
vili, romelic faqtobrivad Tanamedrovea
unda bevri saziaro ram vnaxoT matisTan, diu-
fisTan, SagalTan, Tavis mxriv, erTob TviT- avangardistebisa, da romelsac, marine meZma-
myofad, da Tavadac `araavangardist~ a. rus- riaSvilis kvleviT, bevri ram maTTan kidevac
osTan, misive xelovneba sxva rigisaa da ar mie- 11
s. leJava, niko firosmanaSvilis mxatvrobis mniSv-
kuTvneba avangardistul paradigmas, vinaidan nelobisaTvis, speqtri, 2005.
samson leJava
akavSirebs, imave dros, maTze ganuzomlad aR- Tianis mixedviT, `Rrma ndobaSi~ gamoixatebo-
matebulic aris. am movlenis mizezebs qvemoT da oda-saxlis aRmSeneblobis dros.
SevexebiT. SesaZloa, iaponuri sacxovrebeli
amjerad movaxdinoT Taviseburi `ga- xuroTmoZRvreba yvelaze mowinavedac migveC-
darTva~ da SedarebiT vrclad visaubroT nia Tavisi `sufTa formebiT~ (romelnic um-
kolxur oda saxlze, radgan Seuswavlel Widrovesad `miuaxlovda~ XIX-XX ss-Ta mijni-
problemaTa wre aq met analizs iTxovs. axa- sa da XX s-is pirveli aTwleulebis Ziebebs ev-
li drois saqarTveloSi metwilad soflu- ropasa da amerikaSi), magram, roca oda-saxls
ri sacxovrebeli arqiteqturis es Cinebuli vakvirdebiT, unda vaRiaroT, rom isic albaT
nimuSi ara mxolod xalxuri, aramed zogade- aranaklebi ZaliT, oRondac sxva `versiiT~
rovnuli monapovaria. Tavisi daxvewilobiT, avlens eWvmiutanel `winauwyebas~ le korbu-
sazeimo da Tan paradoqsulad ubraloebis zieseuli sivrciTi gaxsnilobisa da svetebze
matarebeli harmoniiT, dakristalebuli12, mkafiod funqciuri `Sedgmulobisa~; mis van
umwyobresi aRnagobiT, `kosmogramuli~ de- der roeseuli Sida sivrcis transformaciis
novatoruli principebisa; Tavis mxriv, Tu
koris simdidriTa da organulobiT igi war-
gnebavT, garkveulwilad, frenk loid raitis
moadgens araTu mxolod qarTuli, aramed
`organuli arqiteqturis~ koncefciisac.
msoflio kulturuli memkvidreobis sagu-
amrigad, Tuki iaponelebi am Tvalsazri-
lisxmo monapovars (rac samwuxarod, mso-
siT marTlac avTenturi formiT didi sisru-
flioSi jer aRiarebuli ar aris, rac sulac
liT da dauZabveladac aRwevdnen imas, rac sa-
ar niSnavs am poziciis araobieqturobas).
boloo jamSi, erTxans ufro metad mizani iyo
vfiqrob, zemoaRniSnul konteqstSi Za-
dasavluri arqiteqturisaTvis, iaponiisaT-
lian mniSvnelovania, rom Tavisi arsobrivi
34
moZRvreba, Ars Georgica, #2, Tb., 1948. rebis gzebi, Tb., 1936.
samson leJava
35
ponurma xuroTmoZRvrebam realuri gavlena li gamoZaxili odis aivnebis, vaxtang beriZis
moaxdina dasavlur profesiul, `wignier~ xu- azriT, saukeTesod gaTvlil kompozicieb-
roTmoZRvrebaze da amasTanave, Tavad iapo- Tanac, 2) giorgi leJavas Semoqmedebidan am
nelTave axali drois aRmSeneblobazec. mas TvalsazrisiT, gansakuTrebiT sagulisxmoa
mTel msoflioSi saguldagulod swavlobd- uaRresad sayuradRebo, `retro fantaziebi~.
nen, imecnebdnen, uRrmavdebodnen praqtikosi 3) bunebrivia, srulebiT arapirdapir, magram
arqiteqtorebi (da ara mxolod Teoretikose- mainc damafiqrebel mimarTebas vxedav giga
bi), xolo sakuTriv iaponiaSi xuroTmoZRvre- baTiaSvilis funikuloris qveda sadguris
bis maRali ganviTareba (cxadia, ara pirdapiri aw ukve aRararsebul SenobasTan, romelsac
midevnebiT Zvelisa, aramed axali mravlis- vaxtang qoqiaSvilis faqizi feradovnebis
momcveli konteqstualurobiTa da, rac um- mqone, transparantuli vitraJi amSvenebda
Tavresia, konceptualuri CawvdomiT), mety- (oda-saxlis mWvirval, aivnis Sida sivrcidan
velebs sakuTari tradiciisadmi gulisxmier marTlac vitraJisebr `manaTobel~ dekorTan
miyuradebaze, mis Sinagan matareblobaze. ufro uSualo mimarTeba vaxtang qoqiaSvilma
samwuxarod, ase ar momxdara kolxuri sastumro iveriis vitraJebSi naTelyo).
oda-saxlis SemTxvevaSi. marTalia, ucxoeli giorgi Caxavam, XX saukuneSive XXI s-is os-
mogzaurni STabeWdilebaTa doneze aRfr- tatad (mis TanamoazreebTan erTad), aRiare-
Tovandnen kidec misiT, magram kolxuri oda bulma arqiteqtorma, sityvierad, erT-erT
mecnierulad upiratesad, Seswavlil iqna gamosvlaSi, gamohkveTa oda-saxlis Zalze
mxolod CvenSi da misi Rirsebebic cxadyofi- pozitiuri maxasiaTeblebi, xolo amasTanave,
li aRmoCnda lia adamias, mixeil garayaniZis, Tavis mSobliur sofel sergieTSi Tavadve aa-
longinoz sumbaZis, vaxtang cincaZis da va- Sena xalxuri oda-saxli, Tanac minimaluri Ca-
lerian gagoSiZis gamokvlevebSi (yoveli maT- reviT garemoSi, TumcaRa es mainc ufro metad
gani xuroTmoZRvrebis istorikosia). Tumca retrospeqtivistuli aRiareba aRmoCnda.
samson leJava
37
svlebiT, didi faqturuli simdidriT, kri-
Tanadroulad energiulad `denad~ da iqve _
manWulis samusiko `avanturulobiT~ da Tavi-
`gansrulebul~ fasadSi oda-saxlis ritmu-
seburi `sivrcierebiTac~ (es merab berZeniS-
lad maRalwesrigian da Tan `gaxsnil~ ierSi da
vilis TqmiT, `mTebis gadaZaxilis~ melosic
bolos mis eqsperimentul, uzadod amomwurav
qmnilebebSi. aseTi midgoma maT erTi kultu- aris)! mTlianobaSi ki guruli simRera qarTu-
ris TvalsaCinod nair, magram imavdroulad li vokaluri mravalxmianobis fantastikuri
`erTZirian~ gamoxatulebebad aqcevs. samive magaliTia, marTlac `avangarduli~. igi, ro-
zemoT aRniSnul fenomens. marTalia, daviT gorc esoden mniSvnelovani Semadgeneli zo-
kakabaZe `oficialuri~ profesiiT ar yofi- gadqarTuli samusiko tradiciisa, Tavadac
la moqmedi arqiteqtori, magram misTvis, mag., aris msoflio kulturuli memkvidreobis sa-
dizaini rom metismetad axlobelia, missave ganZuri. masSi arc Tu iSviaTia harmoniulad
xelnakeT kolaJebSic aSkaraa. garda amisa, ara Zalze tevadi monacvleoba `samoTxisebri~
mxolod mis mier daxatul xuroTmoZRvrul silamazis bgeradobisa da iqve, metad `mWaxe~
`xilvaSi~, aramed scenografiis Tavis droi- disonansebisa (Tavisi nairferi sekundebisa
sTvis realur sivrceSi realizebul nimuSeb- Tu kvintebis simZafriTurT). risame ufro
Sic19, man naTelyo ara mxolod Zlieri da swo- `gamaogneblis~ moxelTeba Tanamedrove in-
red `xuroTmoZRvruli azrovneba~, aramed teleqtualuri da ara mxolod spontanuri
masStabi da gaqanebac am saxis azrovnebisa! is jazis yvelaze mowinave garRvevebSic ki, didi
TiTqosda Cvens realobaSi marto itevda sa- iSviaTobaa. es aris sakvirvelad srulfaso-
kuTar TavSi `bauhauzis~ sakeTebel saqmesac.… vani samusiko sistema. amdenadac, sulac ar
iyo SemTxveviTi, rom rogorc irkveva, igor
18
В. Беридзе, Некоторые аспекты грузинской купольной stravinski _ XX s-is samusiko Ziebebis gan-
архитектуры, Тб., 1079.
19
n. asaTiani, qarTveli mxatvrebi da Teatraluri xe- maxorcielebelTa Soris erTi wamyvanTagani,
lovneba, Tb., 2006. Rrmad ecnoboda da sistemurad imecnebda gu-
samson leJava
ruli polifoniis nimuSebs. da, rac mTavaria, (amis `matriculi~ magaliTia `mze Sina da mze
sakuTari xeliTac gadahqonda isini notebze, gareTa~), Tumca farTod aqtualuri araru-
amis SEsaxeb mxatvar levan WoRoSvils auwya ralur, `arafolklorul~, `swavlul~ wreeb-
Sveicarielma galeristma lukas aH nCinma. igi Si Cveni mravalxmianoba XIX s-is meore naxevar-
am samusiko formas gansakuTrebiT yuradsa- sa da ufro metad _ XX s-is dasawyisSi xdeba,
Rebad Tvlida (samarTlianadac!). am SemTxve- Tanac qarTvel profesional musikosTa mxri-
vaSi sagulisxmoa, rom man, rogorc msoflio vac (am TvalsazrisiT, Cven Zalian davigvianeT
kulturuli memkvidreobis (da ara mxolod _ rogorc gamokveTs giorgi nadiraZe).
musikis) didma mcodnem da gamorCeulma eru- aq yuradRebamisapyrobia is, Tu rogor
ditma, Sesadarebeli masalac Cinebulad ico- sivrceSi, ra saxis garemoSi JRerda gurulTa
da da, cxadia, miT ufro mniSvnelovani xdeba polifonia.
misive es gansakuTrebuli enTuziazmi! Tuki gaviziarebT igor stravinskisave
sagulisxmoa, rom XX s-is dasawyisSive, mosazrebas am samusiko formis garkveul mi-
ramdenadme firosmanaSvilisadmi yuradRebis marTebaze evropis renesansul musikasTan, ma-
gaRviZebis msgavsad, Secnoba qarTuli (maT Sin saWiro xdeba Temis gaRrmaveba: aRniSnuli
Soris guruli) mravalxmianobisa _ gamZafr- TvalsazrisiT sayuradReboa, rom kolxuri
da da gafarTovda. igi CvenSic ukve mraval- oda-saxli (romelSic cxovrobdnen da kidec
nairi formiT gadioda sakuTari aRmomacene- mRerodnen gurulebi), Tavadac e.w. `emansipi-
beli samyaros sazRvrebidan (amis sxva rigis rebuli~ kulturis gamovlenaa _ is TviTve
magaliTia niko sulxaniSvilTan TiTqosda e.w. warmoadgens _ arsebiTad soflur xis `pa-
`folklorsa~ da `swavlul~ xelovnebas Soris lacos~. da Tu bunebrivia, rom uSualod re-
kargad cnobili `gardamavlobac~)20, xolo nesansuli sulac araa, is rogorc Sua sauku-
adgilobriv Tu ucxoel dainteresebul-
38
39
lifonia. ai swored aq, Cven did daxmarebas deba JamTa mier motanil, konkretul para-
gviwevs cnobili qarTveli filosofosis digmebze.
zurab kakabaZis naazrevi, romelmac Zalze amasTan erTad, is sakuTari drois kul-
sworad dainaxa, rom guriaSi mTagoriani, turis gamomxatvelic sisruliT aris. msofl-
ulamazesi landSaftis cincxali, aRmafr- gancdiT Zalian axlosaa e.w. `xalxur~ kultu-
Tovanebeli dinamika didad xelSemwyobi rasTan, maT Soris, vizualur folklorTan _
unda yofiliyo guruli simReris tempera- yvelaze metad ki sakuTriv saflavis qvebTan,
mentiani, moZravi, zogjer TviT `eqspansu- (romlis personaJebic mis gmirTa samyaros
ri~ svlebisaTvis, romelic, simarTle rom albaT `SenobiT gaesaubrebodnen~ aSkara ur-
iTqvas, renesansulze metad, ufro barokos TierTmcnobelobis gamo). magram cxadia, rom
`temporalurobas~ enaTesaveba, Tumca isic firosmani aris ara anonimi ostati, aramed
viciT, rom gurulebs sul sxva saxis, dar- mkafiod individualuri, gamorCeuli figu-
baisluri, WvretiTi, Svebismomgvreli, Rir- ra, Tumc ki arasgziT subieqtivisti, arasg-
seuli, dinji da `sagalobliseulad~ idu- ziT _ individualisti! misi individualuro-
mali, TavdaWerili simReris Tqmac uyvar- bis grandiozuli Zala ufro metad sakuTari
daT, romelic sulieri STambeWdavobiTa da kulturis samyaros suraTis, misi saxilvelis
siRrmiT, aranakleb faseulicaa, vidre `kvi- koncentrul gamoxatvaSi vlindeba da arasg-
matkrimanWuliani~, esoden efeqturi maTive ziT am wamyvani veqtoridan, da orientirebi-
namReri. mainc ra nairgvari (ritmuladac!) dan `gadacdenaSi~, rac gamoricxulic aris.
formebia, Tundac am momcro kuTxeSic ki, man xom mTeli arsebiT Seisisxlxorca tradi-
Cveni sasimRero kulturisa (rom aRaraferi ciuli, ruraluri `miwis~ kulturis energiac
iTqvas mTel saqarTveloze)! da misgan momdinare uRrmesi, amouZiebeli ga-
axla ki kvlav davubrundeT saTaurSi mocdilebac, Tumca Tanadroulad _ Tbili-
dasmul problemaTa wres. sis urbanul sivrceSi, rogorc diadi ostati,
samson leJava
siko formis aRmocenebis garemo srulebiT Cans! am musikaSi monatrebaa miwis SeubRalavi
gansxvavebulia. guruli polifonia, pirve- `vitalurobisac~, da Sefarulad Sori samSob-
lyovlisa, ruraluria, uSualod amomavali los sivrceebisac _ mSfoTvare, gangaSian,
Tavisi sakuTari, mSobeli garemocvidan, mi- gaucxoebul da raRac gamoucnobi idumale-
wiseuli da `niadagismieria~, yurs miapyrobs biT aRvsil, Zalze ambivalentur, `kolosur~,
nakadulis xmianobas, Citis galobas, fo- caTambjenTa wyebiT daRdasmul, megapolisur
TolTa Srialis bgeradobas, isisxlxorcebs garemoSi. jazis (mag., bibopis) mZafri eqspresia
Tugind ToxiT Sromisas, ganmeorebad moZra- didwilad swored misandobelis, mSobliuris,
obaTa xasiaTsa da dinamikas, `Wvrets~ mTaTa saimedos miuwvdomlobiTaa ganpirobebuli.
dinamikur siluetebs, `akvirdeba~ yvavilTa araiSviaTad, igi xan lamis isteriulad mxia-
gamouTqmel silamazes da yovelsave amas ar- rulia, xanac gaSiSvlebuli sulSeZrulobi-
sebiTad gardasaxavs. es namReri misteriu- Taa Camagonebeli. Zalian mdidari morfolo-
ladaa wilnayari, TviT gaSinaurebulic kia giis dros, misi arqiteqtonika TiTqosda pika-
bunebis ritmebTan da maT Targmanebas war- sosebr `ngreva-SenebiTia~, nakleb mwyobric,
moadgens. igi mTeli samyaros sulis SemgrZ- oRond tradiciuli gagebiT.
nobelia, anu frangi kompozitoris andre sxvaa guruli polifoniis `bgeraTxu-
Jolives sityvebiT _ `kosmiuri adamianis~ roTmoZRvreba~ _ mTeli Tavisufali imp-
mier qmnili movlenaa. amasTan, uzenaesis me- rovizaciulobisas, igi ganuzomlad ufro
xotbec, da Rrmad ekologiuric.... mwyobradaa aRnagi. es ar aris jazisebri, zog-
rogoriRaa jazi? igi mainc nakleb `Suagu- jer labirinTis Semaxsenebeli, usasrulo mu-
liseulia~ da Taviseburad `mravalmimarTu- sikaluri `mogzauroba~. es aris ufro `cxad-
lebianic~, araanonimur individTa gamorCeu- geziani~, da aseve Sinaganad mtkiced wesrigia-
41
lobas masSi cxadia, ukve Zalian didi mniSvne- ni, ufro garkveuli `mdinarebis~ matarebeli,
loba aqvs. am mxriv tradiciuli erTobis suli gnebavT ierarqiulobis maRiarebeli forma.
ufro metad mainc gurul polifonias axasi- is, miuxedavad `emansipirebulobisa~, oda-sa-
aTebs. jazis `evropulad~ instrumentuli xlis agebulebaSi CarTuli CuqurTmis darad,
SesaZleblobani, cxadia, didad farTovdeba, sknelTakavSiris Rrmad SemgrZnobia, amas-
xan ki `TviTkmaric~ xdeba, maSin roca guria- Tan mkvidri fenomenia, rogorc jerac kidev
Si Conguri upiratesad Tanmxlebi iyo, xolo tradiciuli, maT Soris saeklesio sagalo-
ufro mogvianod, Congurs `Sexmobili~ gita- belTa diadi kulturis monaTesave, SeubRa-
rac rodia im masStabisa, rogoric romeli- lavi gamovlena. da mainc, guruli simRerac,
me sul mcire jaz-bendic ki. igi, upiratesad, sisruliT mJReri Tavis sakuTar sivrceebSi,
vokalurobas atarebs. Tanac gurulTa namRe- zogadad aqtualurad iqca (farTo azriT),
ri xSirad SedarebiT uSualod ritualuria, ukve sul sxva rigis, urbanuli `swavluli~
tradiciul yofaSi CarTuli, da ara mTlad kulturisaTvis _ da ara mxolod igor stra-
`swavlulad gaprofesionalebuli~. igi pirve- vinskis22 avangardistul ZiebaTaTvis (misgan
ladia da pozitiuri energetikis matarebeli. gansxvavebiT, guruli `simReris mTqmelni~ ki
jazis msoflgancda ki, sadac moxda afro-ame- ar eZieben, aramed albaT, ufro `acxadeben~
rikulisa da dasavluris unikaluri sinTe- Sefaruls _ niko firosmanaSvilis msgavsad).
zi, Zlier tkiviliania _ amerikul jazSi _ amgvarad, ukve XX s-is dasawyisidanve, gu-
xSirad tragizmi miwidan mowyvetisa, misdami
ruli polifonia nel-nela `gadis~ Tavdapir-
Zaxili Tu xmobaa, upiratesad wamosuli Tav-
veli wiaRidan, TandaTan Sordeba fesvebs,
dapirveli afrikuli fesvebidan. aq paTosic
sabWoTa xanaSi ki ukve faqtiurad ZaliT ga-
aris, da xSirad gulsaklavi nostalgiac, gan-
daiqceva absurduli ideologiis ruporad,
sakuTrebiT saqsafonis gamoucnobi kaeSniT
aRvsil, wminda `urbanul~ bgeradobaSi rom 22
М. Друскин, И. Стравинский, Л. 1982.
samson leJava
rosmanaSvilTanac, kolxur odaSic da gurul lobas. swored amitom moxda, rom moderniz-
mravalxmianobaSic), Zalian miizida Tavisi mis wamyvan ostatTaTvis saqarTvelo Zalian
srulyofiT modernistul ZiebaTa mimdevar- saintereso qveyana gamodga da maTTvis Rrmad
ni, ufro ki _ matarebelni.… Sesamecnebeli kulturuli monapovrebis Se-
amgvarad, samive zemoaRniSnul kultu- momTavazebelic aRmoCnda. ucilobelia, rom
rul gamoxatulebaSi saqarTvelom Tanac ara saqarTvelom Tavisi seriozuli monapovre-
mxolod sakuTari samomavlo ZiebaTaTvis sa- biT sakuTari kvalic daatyo avangards, da
orientacio, Tu `amosacnobi~ erTob Zlieri man ara pasiurad mimRebis, aramed sulieri in-
formebi Seqmna, romelnic sulierad bevrad formaciis gamcemis rolic ganaxorciela.
tevadi aRmoCnda avangardistTa paTosze, mi- yovelive es gamovlinda xuroTmoZRvre-
zanswrafvebsa an ndomaze....… baSic, ferweraSic da musikaSic. amrigad, ga-
ra iTqmis yovelive zemoT ganxilulis modis, rom avangardis ganviTarebaSi saqarT-
Sedegze? aq cotaTi Soridan dawyeba mogvi- velom Seitana Tavisi sakuTari, srulebiT
wevs: saqarTvelos kultura SesaZloa Seda- realuri wvlili, kerZod _ es gamJRavnda mo-
rebiT kameruli masStabis, magram Zlieri uni- dernistul gamoxatulebaTaTvis aqtualur
versalobis matarebelia. aq aRmosavleTisa formaTa SeTavazebaSi saerTaSoriso done-
da dasavleTis, CrdiloeTisa da samxreTis zec, erTi mxriv, da sakuTriv qarTuli avan-
Zalze nairgvar gamocdilebaTa gadajaWvis gardisaTvis _ safuZvlebis mtkice CayraSi
`alagia~, romelSic aseTi didad Taviseburi _ meore mxriv. marTlac, erTi mcire qveyni-
`kveTis~ Sedegad iqmneba TiTqos warmoudgen- saTvis mag. mxatvrobaSi iseTi didi ostatebis
lad daSorebul sawyisTa organulad maer- `Tavmoyra~, rogornic arian Zmebi zdaneviCe-
Tebeli, Tu `Semkvreli~ sivrce, rac gamor- bi, daviT kakabaZe, petre ocxeli, irakli gam-
43
Ceulad sakuTar, originalur Tvisebriobas rekeli, lado gudiaSvili, feliqs varlamiS-
sZens saqarTvelos, romelic mTeli kavkasiis vili, beno gordeziani, Salva qiqoZe, elene
mravalferovnebis uSualod Tavmomyrelic axvlediani, mixeil gociriZe, klara kveesi,
aris _ anu masSi, SesaZloa Taviseburi `mcire irina Stenbergi, aleqsandr baJbeuq_meliqo-
msofliurobis~ mikromodelic ki yalibdeba! vi da sxvani, cotas rodi niSnavs! aq gamovkveT
es qveyana aTaswleulTa manZilze, uwyveti nana yifianis did damsaxurebas qarTuli `sax-
kulturuli gamocdilebis matarebelia da viTi~ avangardis SeswavlaSi.
XIX-XX saukuneTa mijnazec man sakuTari, Cven- rac Seexeba daskvniT postulatebs Cveni
Si jerac gauazrebeli wvlili Seitana saka- werilisa: ufro konkretulad kidev erTxel,
cobrio sulierebis saganZurSi. magram axali konteqstiT dgindeba, rom:
is ustruqturod ki ar `mieaxla~ evro- 1) niko firosmanaSvili sakuTari Tval-
puli kulturis axal, zog SemTxvevaSi, sak- saCino wvlilis Semtania rusuli, xolo ufro
maod pretenziul avangardistul novaciebs, mogvianebiT TviT franguli modernizmis si-
aramed Zlieri TviTdafuZnebulobiT Seageba vrceSic.
maT sakuTari, da Zalian Rrma monapovrebi, 2) guruli polifoniis fenomenis siRr-
ris gamoc es iyo mxolod da mxolod Tavi- miT wvdomas seriozuli mniSvneloba hqonda
sufali dialogi avangardTan, da ara misi pa- igor stravinskisaTvis. amasTan erTad, am faq-
siuri, midevnebiTi damowafeba _ uzarmazari tormac Tavisi roli iTamaSa imaSi, rom qar-
sulieri gamocdileba, gamobrZmedili sxva- Tuli mravalxmianoba (anzor erqomaiSvilis
dasxva rigis civilizaciaTa saxilvelis wv- didi mecadineobiT) msoflio kulturuli
domiTa da gadamwyvetad warmmarTveli qris- memkvidreobis saganZurad iqna aRiarebuli
tianuli msoflmxedvelobiT, sZenda saqarT- iuneskos mier (aqvea aRsaniSni, rom petre Cai-
velos TviTmyofadi da savsabiT sakuTari kovskis azriT, Cveni samusiko tradicia uzar-
`kulturuli enis~ srulfasovan matareb- mazari memkvidreobaa _ is sasurvelad Tvli-
samson leJava
da kidec, rom gamoCeniliyo Cvens profesiul Tuki parizma (da mTlianad dasavleTma)
wreebSi `qarTveli verdi~). rusuli avangardi gadaarCina da `Seifara~,
3) kolxuri oda-saxli mravalmxriv mniSv- Tavisi sakuTari wvlili am gadarCenis pro-
nelovani rolis matarebelia, gansakuTrebiT cesSi erTxans saqarTvelomac Seitana _ isic
daviT kakabaZis SemoqmedebisaTvis, romelic aRmoCnda stumarTmoyvare asparezis SemTa-
avangardistuli nakadis sruluflebiani war- vazebeli rusuli avangardis cocxali funq-
momadgenelia, Tumca saqarTveloSi profe- cionirebisaTvis, da metic, gaxsnili dialo-
siuli wreebisa da saxelmwifos didi movaleo- gisaTvis qarTulsa da rusul kulturebs
baa, rom misi saxeli gacilebiT ufro aqtiu- Soris ufro farTo azriT. Tuki pirquSi,
rad iqnas gatanili saerTaSoriso asparezze. gaucinari, imperiulad warbSekruli mosko-
swored am movlenis axsna, ufro sworad ki vi, imxanadac mxolod zewola-Zalmomreobis
sakiTxis dasma aRniSnuli mimarTulebiT _ eniT gvesaubreboda (da es axlac asea), gul-
CvenSi interdisciplinaruli kvlevebis ga- gaxsnili Tbilisi, pirveli damoukidebeli
saRrmaveblad, warmoadgenda SemoTavazebuli respublikis dros, sul sxva gzas daadga _
werilis mTavar mizans. Seifara rusi mxatvrebi da mwerlebi, farTo
rac Seexeba Semdgom strategias; es aris asparezi mianiWa Tugind sergei sudeikins
imis ufro mkafio analizi, Tu 1) konkretu- kafe `qimerionis~ moxatvisas (am sakiTxs Tea
lad ra zegavlena moaxdina niko firosmanaS- tabataZe Seiswavlis). aq qarTuli kulturis
vilma sakuTriv qarTul avangardze Tavis mimReobac Cans da Tbilisuri multikul-
mTlianobaSi. 2) ra roli Seasrula Cvenma turulobis Zalac, romelsac organizebas
polifoniam avangardTan axlos myof musi- uwevda sworedac qarTuli kultura, romli-
kosTa profesiul wreebSi _ Tanac rogorc saTvisac amasTanave `TaTaric Cveni Zma ari
44
damoukideblobis periodSi, ise ufro mog- Cvensa da somexeb Sua ganyofiloba ra ari…~.
vianebiTac, anu manamdis, sanam CvenSi moder- aq kvlav firosmanaSviliseuli `qarTul-
nizmis devna da Seviwroveba daiwyeboda. am rusul-somxuri~ warwerebic maxsendeba, Tbi-
TvalsazrisiT, Rrma analizs moiTxovs _ lisisve `polieTnikuri~ aRmSeneblobac, imav
mag., qarTuli kulturis didi moamagis, a. Tbilisuri ezos tolerantuli sivrcec, `in-
Cerepninis `qarTuli rafsodia~. 3) gasaana- ternacionaluri Tbilisuri modernizmic~
lizebelia, Tu ra SesaZlo roli Seasrula da kidev bevri sxva ram, rac samomavlo kvle-
kolxurma oda saxlma qarTul profesiul vebisaTvisac Zalian aqtualuria, miT ufro,
xuroTmoZRvrebaSi, risi analizic jer ar rom es fenomeni rodi amoiwureboda mxolod
Catarebula (marTalia, profesionalma xu- `winaresabWouri~ xaniT.…
roTmoZRvrebma igi Seiswavles, magram `praq-
tikuli~ gamoZaxili ramdenad Canda, jerxan-
obiT TiTqmis ar viciT).
mTlianobaSi xazgasasmelia, rom evropu-
li rigis modernizmTan Rrma wilnayarobaSic
kargad Cans, rom qarTuli kultura XIX-XX
saukuneTa mijnaze `evropuli saxlis~ kul-
turul aRmSeneblobaSi kvlavac aqtiurad da
Tavisuflad Tanamonawileobs.
da bolos, Zalian didi interesis aRmZv-
relia is, rom damoukidebeli saqarTvelos
sivrcem, 1918-1921 wlebSi, SeZlo mcire xniT
mainc, gaegrZelebina sakuTriv rusuli avan-
gardis Tavisufali TviTgamoxatvac.
samson leJava
SAMSON LEJAVA the hall), “Dedabodsi” (The Mother Pole - a pillar that
holds the entire structure), and “Gvirgvini” (The Crown
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation - an oculus opening in the centre of the dome). All three
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
are in an almost “isomorphic” affinity with the principle
of “Trinity” inherent within the polyphonic structure of
Georgian folk music (the three voice-parts e.g., bass,
U N D E R ST A N D I N G T H E E SSE N C E second and first - C-F-G), which is based on the idea
O F G E O R G I A N A R T of “wholeness” between the heavenly and the earthly,
where the sound, enriched with sharp dissonant harmo-
Su m m ary nies, moves from within the earth breaking through the
roughness of the soil only to enter and become one with
Part I the translucent sky. This system perfectly corresponds
with the structure of The Georgian Hall, which in fact
Christianity and Folk Art in Georgia is constructed from within the earth and is illuminated
The following work attempts to unveil, within a tradi- through the oculus of its dome.
tionally Christian culture, the inner unity of ecclesiasti- Georgian folk songs are to Christian chants what
cal and folk art - a unity, that without a doubt, was quite ancient halls are to Christian temples, on different levels
prominent in medieval Georgia, although, as it once perhaps, but joined by the same intent - their innermost
was in a pre-Christian era, the signs of sensibility to- wish to unite the heavenly with the earthly through the
wards such a unity are still prevalent within our so called sacred principle of “Trinity”.
“emancipated” culture and one strongly senses this con-
necting “spiritual field” as if emanating between what Part II
once was and what we contemporarily encounter. The Three Tendencies Prevalent in Georgian Modern-
If the deep rooted structure of The Georgian Hall
45
ism of the Late 19th-20th century.
already contained a “matrix” system of its own in the
pre-Christian era, it reached its full culmination within New Age Georgian art, within the paradigm of the avant-
the ecclesiastical architecture of Christianity, and the garde, has contributed three non-modernistic, yet in a
concept of inner space in both events are very similar, broader sense characteristic to modern culture, features,
then the later, Colchian Oda-house, with the essence of to art, architecture and vocal music:
its own, also has much in common with the bright con- 1. Niko Pirosmani - a source of great inspiration in
stitution characteristic to Christian temples in Georgia. Georgian, Russian and later French modernism.
The tombstones, for instance, with their chamber-like 2. The Colchian Oda-house - closely related to
forms, are continuations of the temple reliefs, which is traditional Japanese housing, still remains
strongly evident within their structure and the “steady” unknown [little known?] till this day, even within the
continuity of their symbolic elements. professional field of architecture, though its importance
An analogous movement occurs within Georgian begins to rise again through the 20th century “Stream”
national melos and chant music - during the entire time artists, namely David Kakabadze.
of its clear specificity. The structure of Georgian chants 3. Guruli Polyphonic Singing - becomes an impor-
has an intrinsic correspondence with church architecture, tant source of knowledge for Igor Stravinsky and [inspi-
a close affinity that strongly comes through the sound. ration?] for the creation of his works.
Similar, but more organic affinity, also comes through In conclusion, New Age Georgian Modernism of-
Georgian folk songs (e.g. Mravaljamieri, Rihe etc.,) when fers two fundamental things:
sung inside The Georgian Halls, creating a strong sense A contribution to historical Modernism with some
of “wholeness” between them, as if they were especially borrowed, yet, with its cultural “palimpsestness”, uni-
structured to intimately correspond with each other. versally significant features, especially within painting,
The ancient “triad” principle essential for the con- architecture and music.
struction of The Georgian Hall (which is also known A small yet significant contribution to historical
as “The House of Unity”) is represented by three basic avant-garde, although it was an intensive phenomenon
parts: “Kera” (an “altar”-like fire place at the centre of for Georgian Modernism, especially within painting.
Tamar xundaZe winamdebare werili am gamosaxulebaTa
Sinaarsobriv-saxiTmetyvelebiTi sazrisis
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri amocnobasa da zogierTi reliefis TariRisa
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo Tu identifikaciis sakamaTo sakiTxs Seexeba.
samxatvro akademia opizis monastris wm. ioane naTlismcemlis
saxelobis eklesiis saqtitoro reliefi (sur.
1), rogorc cnobilia, XIX s-is bolomde ekle-
siis samxreT fasadze iyo warmodgenili2 (dRes
igi saqarTvelos xelovnebis muzeumSia dacu-
mefeTa gamosaxulebani li). kompozicia CarCoTi mosazRvrul or da-
tao-klarjeTis moukidebel filazea ganawilebuli. reliefis
yvela gamosaxulebas Tan erTvis ganmartebiTi
IX-X saukuneebis
warwera. aqedan gamomdinare, tradiciuli
xuroTmoZRvrul qandakebaSi
identifikaciiT erT filaze warmodgenilia
mefe aSot I kurapalati (786–826 ww.) eklesiis
Sua saukuneebis qarTuli reliefuri qanda-
gamosaxulebiT xelSi, meoreze ki _ aRsaydre-
kebis mravalferovan repertuarSi erT-erTi buli macxovari da bibliuri mefe-winaswarme-
gamorCeuli adgili istoriul pirTa gamosa- tyveli _ daviTi3. am xerxiT ostatma piro-
xulebebs uWiravs. es pirovnebani metwilad biTad gamijna miwieri da RvTiuri sferoebi,
maRali saero da sasuliero wodebis warmo- romlebsac kurTxevis madli aerTianebs _
madgenelni, taZarTa mSeneblobis damkveT- macxovris Zlier gadidebuli, dagrZelebuli
momgebelni arian. am gamosaxulebebs Soris marjvena `iWreba~ CarCoTi mosazRvrul `mi-
eklesiaTa kedlebze xSirad qarTvel mefeTa wier areSi~ da akurTxebs taZars. qristes gver-
46
`portretebi~ gvxvdeba, romelTa didi nawili diT, `RvTaebriv sferoSi~ vedrebis JestiT ga-
tao-klarjeTis xuroTmoZRvrulma qandake- mosaxuli daviT winaswarmetyveli, romelic
bam Semogvinaxa. es savsebiT bunebrivia, radgan gadmocemebisa da werilobiTi (istoriuli da
swored tao-klarjeTis samefodan iRebs saTa- literaturuli) wyaroebis4, Tanaxmad bagra-
ves bagrationTa samefo dinastia. mefeTa ga-
mosaxulebebi amSvenebda opizis, dolisyanis, saukuneebis qarTuli monastrebi istoriul taoSi,
klarjeTsa da SavSeTSi, Tb., 2007 (pirveli gamocema
tbeTis taZarTa kedlebs, oSkSi ki saero xeli- _ W. Jobadze, Early Medieval Georgian Monasteries in His
sufalTa wyviladi portreti samgzisaa gamo- toric Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart _ 1992), gv. 28-30,
kveTili. es reliefebi araerTxel ganxilula 80-81, 118-121, 138-141, 252; A. Eastmond, Royal Imagery in
Medieval Georgia, Pennsylvania,1998, gv. 9-34.
qarTvel da ucxoel mkvlevarTa naSromebSi, 2
es reliefuri fila am adgilze naxa g. yazbegma
romlebic maTi daTariRebis, identifikaciis, 1Y 874 wels, ix. Г. Kазбек, Три месяца в Турецкой Грузии,
mxatvrul-ikonografiuli maxasiaTeblebis, Тифлис, 1874, gv. 75-79; g. yazbegi, sami Tve TurqeTis
saqarTveloSi, baTumi, 1995, gv. 102-103.
qarTul-bizantiur istoriul realobasTan 3
Е. Такаишвили, Археолоrические экскурсии, разыскания и
mimarTebisa da sxva problemebs exeba1. заметки, вып. II, Тифлис, 1905, gv. 56-59, e. TayaiSvili-
seuli es identifikacia ZiriTadad gaziarebulia
1
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, М., qarTvel mecnierTa _ g. CubinaSvilis, S. amiranaSvi-
1977, gv. 68-70, 87-88, 120-133; n. aladaSvili, reliefi lis, p. ingoroyvas, n. CubinaSvilis, n. aladaSvilis, g.
opizidan aSot kurapalatis gamosaxulebiT, saqarT- alibegaSvilis… da sxvaTa mier.
velos ssr mecnierebaTa akademia, `moambe~, t. XV, # 7, 4
qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT, t. I,
Tb., 1954, gv. 553-558; k. maCabeli, aSot kuxis reliefi Tb., 1955, juanSeri _ gv. 218-220; matiane qarTlisa _
tbeTidan, macne #5, Tb., 1968, gv. 150-162; კ. maCabeli, gv. 251; sumbat daviTis Ze _ gv. 372-374; giorgi mer-
aSot kuxis tbeTis reliefuri portretis inter- Cule, cxoreba grigol xanZTelisa, Zveli qarTuli
pretaciisaTvis, saqarTvelos siZveleni, №15, Tb., agiografiuli literaturis Zeglebi, wigni I, il. abu-
2012, gv. 74-95; N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nu- laZis redaqciiT, Tb., 1963, gv. 243-319; konstantine
velles données, Cahiers Archéologiques #47, 1999, gv. 77-100; porfirogeneti, De administrando imperio, georgika, t.
D.Winfield, Some Early Medieval figure sculpture from North- IV, nakv. II. g
G amocema da Targmani s. yauxCiSvilisa, Tb.,
East Turkey, Journal of the Warburg and Courtauld Institutes, 1952, gv. 255-256; mose xoreneli, wigni I, Tavi 22, ix. p.
XXXI, London, 1968, გვ. 39-40; v. jobaZe, adreuli Sua ingopoyva, giorgi merCule, Tb., 1954, gv. 56-58, 76, 81-
Tamar xundaZe
tionTa gvaris xorciel winapradaa miCneuli, gumbaTuri eklesiis gamosaxuleba upyria, ma-
bagratovani mefis sulis meoxad gvevlineba Sin rodesac Tavad opizis Tavdapirveli _ VIII-
uflis winaSe. miuxedavad imisa, rom samecnie- IX ss-is taZari warmoadgenda bazilikur nage-
ro literaturaSi opizis reliefi mxatvrul- bobas, romelic aSot IV da misma Zmam _ daviTma
stiluri SesrulebiT IX s-iT TariRdeba da gumbaTurad gadaakeTes9. Tumca, bolodroin-
saetapo Zeglad aris miCneuli5, misi Sinaarsob- deli gamokvleviT ar dasturdeba, rom opizis
rivi datvirTva ki srul TanxvedraSia swored taZris dagrZelebuli dasavleTi mklavi sam-
am epoqaSi Camoyalibebul samefo koncefcias- naviani bazilikis naSTia. es gairkva mas Semdeg,
Tan, arsebobs ganxvavebuli mosazreba mis Ta- rac dasavleTi mklavis CrdiloeTi kedlis
riRsa da gamosaxul pirTa identifikaciaze. ori pilastri CamoiSala da maT ukan erTiani
mecnierTa nawili Tvlis, rom opizis reliefze uwyveti wyobiT nagebi kedeli gamoCnda. es ki
gamosaxulia ara aSot I da daviT winaswarmety- imis maCvenebelia, rom jer kedelia amoyvanili
veli, aramed aSot IV kurapalati (+954 w.) da da Semdeg masze pilastrebia miSenebuli. ase
misi Zma daviTi (932–937 ww.). Sesabamisad, re- rom, eklesiis gegma da saerTo sivrciT-mocu-
liefs isini X s–s miakuTvneben6, Tumca, weri- lobiTi kompozicia X saukunis rekonstruqci-
lobiTi istoriuli wyaroebiT aSot IV-sa da as ar Seucvlia10, anu adreuli taZaric gumba-
misi Zmis _ daviTis monawileoba opizis taZris Turi unda yofiliyo. savsebiT SesaZlebelia,
ganaxlebaSi ar dasturdeba. opizis taZris rom aSot dids gumbaTuri taZari aego, radgan
freskul da satraprzos warwerebSic mxolod tao-klarjeTSi am epoqis mravali gumbaTuri
saxeli aSoti ixsenieba, daviTi ki, ara. rac See- nagebobaa cnobili _ mag., artanujis qalaqis
xeba freskul gamosaxulebebsa da warweras, n. eklesia (IXs.) 11, miZnaZori (830-40-iani ww.) 12, sin-
maris mixedviT aq SemorCenili iyo eqvsi figu- koTi (IX s. Caxazuli jvris tipi), klarjeTis wy-
ra da warwera _ `aSot kurapalati meored ma- arosTavi (IX s. kupelhale)13, orTuli, baRCalo-
kiSla, dorTkilisa, isi (IX s. trikonqebi)14, bana
47
Senebeli opizisaÁ da wmidisa amis saydrisaÁ~ 7.
(tetrakonqi)15 da sxv. danarCeni argumentebi
mkvlevarTa azriT es mxatvroba warwerebi-
daviTis gamosaxulebas exeba, kerZod, misi sim-
TurT XI s-ze adrindeli ar unda iyos (e. i. ro-
cire aSotis figurasTan SedarebiT16. aSotis
gorc aSot I, ise aSot IV mefobis xanaze gviani
figura TviT macxovris gamosaxulebazec didi
droisa) da igi bagratovan mefeTa gamosaxule-
zomisaa, rac am SemTxvevaSi arafers niSnavs,
bebs warmogvidgenda8. ratom unda vifiqroT,
radgan is CarCoTi gamoyofil pirobiT `miwier
rom zemoTmoyvanili warwera aSot IV gamosaxu-
areSia~ warmodgenili. ratom unda gamoesaxaT
lebas miemarTeba roca dinastiuri portrete-
bis rigSi udaod, unda yofiliyo pirveli bag- istoriuli pirovneba _ mefe daviTi ase mkafi-
od mosazRvrul `ciur sferoSi~? aseve, sauba-
ratovani mefis _ aSot I didis gamosaxuleba.
ria daviTis samosis msgavsebaze aSotis saero
opizis reliefis X s-iT daTariRebis erT-erT
samosTan17. Sua saukuneebis saxviT xelovnebaSi
argumentad saxeldeba, is rom qtitors xelT
winaswarmetyvel daviTs ZiriTadad samefo Se-
85, 93, sadac es wyaroebia ganxiluli. samoseliT, Tanac, ama Tu im nawarmoebis Seqmnis
5
n. aladaSvili, reliefi opizidan aSot kurapalatis
gamosaxulebiT, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akade- 9
v. jobaZe, adreuli Sua saukuneebis qarTuli monas-
mia, `moambe~, t. XV, # 7, Tb., 1954, gv. 553-558; Н. Аладашвили, trebi istoriul taoSi, klarjeTsa da SavSeTSi, Tb.,
Монументальная слульптура Грузии, М.,1977, gv. 68-74. 2007, gv. 29.
6
n. SoSiaSvili, lapidaruli warwerebi, I, Tb., 1980, gv. 10
d. xoStaria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi,
285-287; W. Jobadze, Early Medieval Georgian Monasteries in Tb., 2005, gv. 87-88.
Historic Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart, 1992, gv. 66; П. 11
i. giviaSvili i. koplataZe, tao-klarjeTi, Tb., 2004,
Закарая, Зодчество Тао-Кларджети, Тб., 1992, გვ. 67–71; A. gv. 44; d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 75.
Eastmond, Royal Imagery in Medieval Georgia, Pennsylvania, 12
d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 162.
1998, gv. 17-19. 13
i. giviaSvili i. koplataZe, dasax. naSr., gv. 31, tab. 3;
7
Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Кларджию, d. xoStaria, dasax. naSr., gv. 55- 62.
тексты и разыскания по армяногрузинской филологии, кн. 14
i. giviaSvili i. koplataZe, dasax. naSr., gv. 31, tab. 4.
VII, С-Петербург, 1911, gv. 158-160. 15
r. mefisaSvili, d. TumaniSvili, banas taZari, Tb., 1989.
8
d. xoStaria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, 16
v. jobaZe, dasax. naSr., gv. 29.
Tb., 2005, gv. 88. 17
iqve, gv. 29.
Tamar xundaZe
xanisa da qveynis Sesabamisi samosiT gamosaxa- Sic X s-is qarTuli plastikisTvis damaxasi-
ven. aA mitom, gasakviri ar aris, rom opizis re- aTebeli blokuri skulpturulobis gadmoce-
liefzec bibliuri mefe qarTveli xelisuflis mis survili mJRavndeba. taZris modelic, ro-
msgavsi CacmulobiT warmogvidgeba. rac Seexe- melic sumbats xelT upyria, moculobaTad
ba daviTis saxis msgavsebas aSotis saxesTan18, aris gadmocemuli. sumbat mefis, iseve, ro-
esec zogadad Sua saukuneebis xelovnebis niSa- gorc dolisyanis samxreT fasadis sarkmlis
nia _ wmindanTa da istoriul pirTa saxeebi angelozTa gamosaxulebebis (sur. 3) propor-
erTnairi tipisaa, miwier adamians iseTive ga- ciebic ufro dagrZelebulia, vidre opizis
regnoba aqvs, rogoric ufals. am saerTo kon- reliefisa. opizis kompoziciis yvela gamosa-
cefciidan gamomdinare daviT winaswarmetyve- xuleba ki, figurebic da eklesiac, erT, foni-
lisa da aSot mefis saxe uflis saxis identu- dan odnav amoweul sibrtyeze Tavsdeba. daba-
ria. daviT winaswarmetyvelis uSaravandobac li reliefiT Sesrulebuli, disproporciu-
ar aris gasakviri, radgan aseTi ram xSiria gan- li, geometrizebuli figurebis brtyeli ze-
sakuTrebiT adreuli Sua saukuneebisa da gar- dapiri dafarulia samosis drapirebis gad-
damavali xanis nimuSebSi. metic, mag., X s-is iseT momcemi xazobriv-dekoratiuli naxatiT. ga-
maRalmxatvruli ZeglSi, rogoric oSkia, Sara- mosaxulebaTa ukiduresi pirobiTobiTa da
vandis gareSe arian warmodgenilni RmrTismSo- abstragirebulobiT, formaTa sqematizaciiT,
beli da wm. ioane winamorbedi samxreT-dasav- rac figuras pirobiT niSnad, ideogramad aq-
leT karibWis rvawaxnaga burjis `vedrebis~ cevs, kveTis grafikul–ornamentuli maneriT
kompoziciaSi19, asevea RmrTismSobeli da yrma opizis reliefi VIII-IX ss-bis Zeglebis _ gvel-
ieso daviT kurapalatis stelaze. arc isaa desis kankelis, usaneTis qvajvaras, wirqolis
uCveulo, rom opizis reliefze daviTis ga- reliefis, zarzmis feriscvalebis Weduri xa-
mosaxulebis Tanmdevi ganmartebiTi warwera tis, Telovanis „jvarpatiosnis“ eklesiis
48
des, eklesiisa, romlis gziTac (eklesiuri sumbatis mefur ambicias gamoxatavs misi Sara-
cxovrebiT) SesaZlebelia sulis xsna. imavd- vandmosiloba da calke, RvTaebrivi mfarve-
roulad, aSoti eklesiis mfarvelad, patronad lis gareSe damoukideblad warmodgena. amasve
warmogvidgeba. grigol xanZTelic Tavis samg- adasturebs misi gamosaxulebis Tanmdevi Rr-
loviaro sityvaSi xom ase mimarTavs mas _ „hoi, madCakveTili da singuriT daferili warweris
mefeo Cemo Zliero da didebulo, simtkiceo teqstic _ `qriste adide mefe Cueni sumbat~.
eklesiaTao da zRudeo qristianeTao...“23. aqe- igive teqsti meordeba samxreTi fasadis sark-
dan gamomdinare, am kompoziciis mTavari idea mlis Tavze (sur. 4) gamokveTil warweraSi, ro-
ase SeiZleba wavikiTxoT _ „keTilad morwmu- melsac emateba sityva `mzegrZelobiT~, rac
ne“ da „RmrTismsaxuri xelmwife“ mieltvis su- kidev ufro amZafrebs am taZarSi cocxali me-
lis xsnas uflis mier dafuZnebuli da kurT- fis Zalauflebis gandidebis ideas. sarkmlis
xeuli eklesiis gziT, aSotis winapari bibliu- warweris sityvebi iq gamokveTil gamosaxule-
ri mefe ki, misi sulis meoxia RmrTis winaSe. bebTan erTad unda iyos gaazrebuli _ sityva
amgvarad, opizis reliefSi ufro metad su- aq mefis gamosaxulebas enacvleba, sarkmlis
lieri aspeqti _ xsnisa da meoxebis Temaa xaz- orsav mxares warmodgenili mTavarangeloz-
gasmuli vidre mefuri didebisa. Ta figurebi ki mis mfarvelebad, Suamavlebad
saero xelisuflebis Zalmosilebis idea aRiqmebian. gabriel mTavarangelozis figuris
mkafiod aisaxa X s-is samefo gamosaxulebeb- qveS, calke, mozrdil da naTeli feriT gamor-
Si _ dolisyana, tbeTi, oSki. es kidev erTxel Ceul filaze gamokveTilia eqvsqimiani vars-
adasturebs opizis reliefis adreul TariRs, kvlavi _ `daviTis beWedi~, rac bagrationTa
radgan mefis xelisufleba jer kidev ar aris samefo gvaris bibliuri mefe-winaswarmety-
ise aRzevebuli da samefo portretSic amis veli daviTisgan warmomavlobis xatovani da-
xazgasma ar aris miRebuli. dasturebaa. e. i. is azri, romelic opizis re-
49
dolisyanis taZris (Xs.)24 saqtitoro re- liefSi pirdapir aris gadmocemuli daviT
winaswarmetyvelis gamosaxviT, am SemTxvevaSi
liefSi (sur. 3) mefis RvTivkurTxeulobis,
simbolurad gamoixateba.
SeiZleba iTqvas, RvTissworobis idea xazgas-
kidev erTi samefo portreti, romlis
muladaa gadmocemuli. sumbat mefis (klar-
identifikacia da TariRi mecnierTa Soris
jeTis mefe sumbat I, kurapalati, 954-958 ww.)
azrTa sxvadasxvaobas iwvevs, tbeTis taZris
figura eklesiis gamosaxulebiT xelSi taZris
saqtitoro reliefia (sur. 2). istoriuli wy-
gumbaTis yelze, samxreT-aRmosavleTi mxaris
aroebis Tanaxmad tbeTis kaTedralis maSeneb-
waxnagzea gamokveTili da imTaviTve ipyrobs
lia gurgen kurapalatis Ze, erisTavT-arisTa-
mnaxvelis yuradRebas, radgan gza taZars am
vi _ aSot III kuxi26. amitom saqtitoro gamosa-
mxridan miemarTeba. misi aseTi Tamami adgilm-
xuleba, aRmoCenisTanave (XIX s–is 70-iani ww.)
debareoba _ taZris umaRles, ciur sfero-
am xelisufalTan gaigivda. Sesabamisad, taZ-
Si mefis RvTivdadginebulobis ideas usvams
ris xuroTmoZRvreba da reliefi, d. baqraZis
xazs. msgavsi ram qarTul samefo gamosaxu-
da n. maris mier, 891-918 ww-iT daTariRda27. es
lebebSi mxolod erTxel gvxvdeba kumurdos
TariRi da identifikacia Semdgom sxva mecnie-
taZarSi (X s.), sadac leon afxazTa mefe (sxva
rebmac gaiziares (k. maCabeli, n. aladaSvili, v.
mosazrebiT gurgen „qarTvelTa mefe“)25 da
jobaZe, e. istmondi)28. XX s–is 60-70-iani da 90-
qarTlis dedofali guranduxti interierSi,
gumbaTqveSa trompebSi arian warmodgenilni. 26
qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT, t.
I, Tb., 1955, sumbat daviTis Ze, gv. 380, „matiane qarT-
23
giorgi merCule, grigol xanZTelis cxovreba, lisai“, gv. 260, vaxuSti, qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 679.
Zveli qarTuli moTxroba (V-XII ss), r. TvaraZis redaq- 27
Д. Бакрадзе, Об археологической поездке совершонной
ciiT, Tb., 1979, gv. 210. в 1879 году по поручению Академии Наук в Чорохский
24
v. jobaZe, dasax. naSr., Tb., 2007, gv. 74-89; d. xoSta- басеин, Батум, Артвин и Артанудж, ЗИАН, т. 37, кн.1, gv.
ria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, Tb., 2005, gv. 49-51; Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Кларджию,
111-125, il. 22, 24. тексты и разыскания по армяногрузинской филологии, кн.
25
Н. П. Северов, Г. Н. Чубинашвили, Памятники грузинской VII, СПб., 1911, gv. 11-25, ტაბ. 2-6.
архитектуры, I Кумурдо и Никорцминда, М., 1947, gv. 6. 28
k. maCabeli, aSot kuxis reliefi tbeTidan, macne #5,
Tamar xundaZe
iani wlebidan, roca kvlav ganaxlda ukve dang- ciisas (X-XI ss-Ta mijna)30. amasTan dakavSire-
reuli tbeTis taZris mecnieruli Seswavla da biT saintereso informacias mogvawvdida,
gamoikveTa remdenime samSeneblo fena (IX-X amJamad dakarguli, taZris modelis forma,
ss-ebis mijna, X s-is Sua da X-XI ss), gamoiTqva romelic qtitors xelT epyra31, radgan tbe-
mosazreba, rom saqtitoro reliefi ar mie- Tis meore taZari rvamklavian gumbaTur nage-
kuTvneba aSot kuxiseul Tavdapirvel eklesi- bobas warmoadgenda da gansxvavdeboda mesame
as29. am daTariRebis erT-erT damamtkicebel rekonstruqciis xanis jvar-gumbaTuri taZ-
argumentad saxeldeba qandakebis moruxo fe- risgan. sainteresoa am reliefis Tavdapir-
ris qvis gansxvavebuloba aSot kuxis droin- veli adgilmdegareobis sakiTxic. TviTmxil-
deli taZris naSTebis mowiTalo–moyviTalo velTa cnobiT (d. baqraZe. n. mari XIX-XX ss.) 32
tonis qvebisgan da II-III samSeneblo fenebis ama- qtitoris gamosaxuleba gumbaTuri eklesiis
ve feris qvebTan msgavseba. meore argumenti modeliT xelSi moTavsebuli iyo taZris in-
reliefuri gamosaxulebis mxatvrul Sesru- terierSi, dasavleTi mklavis CrdiloeT pi-
lebas Seexeba, romelic marTlac, TiTqos ver lastrze. mkvlevarTa mosazrebiT, is pirvan-
Tavsdeba IX-X ss-ebis mijnis qarTuli relie- del adgilas ar mdebareobda da Tavdapirve-
furi plastikis saerTo suraTSi. am figuris lad eklesiis fasads amSvenebda. savaraudoa,
monumenturoba _ sakmaod didi zoma _ natu- rom aseTi monumenturi xasiaTis gamosaxule-
ralurTan miaxlovebuli simaRle (113 sm.) da ba Sori manZilidan aRqmaze unda yofiliyo
proporcia (Tavi sxeulTan _ 1X4), misi 3/4-iT, gaTvaliswinebuli. SesaZlebelia, isic, doli-
moculobiTad, horeliefurad (reliefis si- syanis qtitoris msgavsad, calke, izolirebu-
maRle _ 10 sm.) gamokveTa, sxeulis nawilTa
lad yofiliyo fasadze moTavsebuli, Tumca,
sxvadasxva sivrcobriv planSi da detalebis
taZris xuroTmoZRvruli korpusis ufro qve-
reliefurad (da ara grafikulad) gadmocema
da areze. rogorc Zveli avtorebi aRniSnaven,
50
51
Temas mefuri Zalmosilebis idea cvlis _ igi-
saero xelisuflebis meufebis Tema yve-
ve pirovnebaTa mdidrul, Zvirfasi TvlebiT
laze farTo aspeqtiT oSkis taZris (X s.)38 re-
gawyobil samossa da gvirgvinebs Zalaufle-
liefebSi aisaxa. wyviladi samefo portreti aq
bis kidev erTi simbolo _ skiptrac emateba,
samgzis, sxvadasxva adgilas da gansxvavebuli
romelic orive Zmas xelT upyria. amasTanave,
mniSvnelobiT warmogvidgeba. taZris samxreTi
SefarviT, aq sulis xsnis Temac figurirebs _
fasadis (sur. 6) aRmosavleT nawilze (miwidan 3
v. jobaZis dakvirvebiT40, mefeTa Tanmdev war-
metris simaRleze), ori qtitori, mefeni _ da-
werebSi saxelobiT brunvaSi moxseniebuli wm.
viT magistrosi da bagrat erisTavT-erisTavi
RmrTismSobeli da wm. ioane naTlismcemeli
eklesiis gamosaxulebebiT warmodgenilni ari-
TiTqos maT gamosaxulebebs enacvleba, niSis
an gankiTxvisa da xsnis TemasTan dakavSirebu-
li `vedrebis~ scenis orsav mxares. amasTanave, siRrmeSi ki _ Zalze dazianebuli, ferweru-
mefeTa reliefuri figurebis Tanmxleb warwe- lad gamosaxuli macxovris figuraa41. yvela-
rebSi gadmocemulia locva-vedreba am xelisu- feri erTad _ warweraTa teqstebi, reliefu-
falTa amqveyniur keTildReobazec _ `...monaÁ ri da ferweruli gamosaxulebebi, sityvaTa da
RmrTisaÁ mefe Cueni daviT magistrosi (bagrat xatTa urTierTmimarTeba, vedrebis Temis ori-
ginalur interpretacias qmnis.
34
С. Мнацаканян, Армянский светский рельеф IXXIV веков, igive xelisufalTa kidev erTi relie-
Ереван, 1976, il. 31-32. furi gamosaxuleba oSkis taZris interieris
35
iqve, il. 33-34.
36
N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nuvelles données, samxreT-aRmosavleT monakveTSi mowyobili
Cahiers Archéologiques #47, 1999, gv., 88, il. 23. meCeTis kedelSi CaSenebul or stelaze 2003
37
g. gagoSiZe, n. CixlaZe, dirbis RmrTismSoblis
miZinebis monasteri, Tb., 2006, gv. 74. 39
v. jobaZe, oSkis taZari, Tb., 1991, gv. 15-53.
38
Е.Такаишвили, Археологическая экспедиция 1917 года в 40 iqve, gv. 59.
южные провинции Грузии. Тб., 1952, gv. 45-67, il. 54; В. 41 sxvaTa dakvirvebiT, aq, Cviledi RmrTismSoblis
Беридзе, Архитектура ТаоКларджети, Тб., 1981, gv. 164- gamosaxuleba unda iyos, ix. v. silogava, dasax. naSr.,
166; v. jobaZe, dasax. naSr., g G v. 112-163. g
G v. 112.
Tamar xundaZe
wels v. silogavas mier iqna aRmoCenili42. (es kedels Soris) gamoyofil, samxreTi pastofo-
stelebi amJamad TurqeTis qalaq erzerumis riumis wina sivrceSi yofiliyo warmodgenili.
muzeumSia daculi). erT, ufro maRal (157 sm.) maTi daniSnulebac albaT, ufro intimur ga-
filaze nikopeas tipis RmrTismSoblis ga- remos moiTxovda. stelebis waxnagebze amokve-
mosaxulebis qveviT daviT kurapalatia war- Til warweraTa saxilvelad, isini sxvadasxva
modgenili (sur. 8), meoreze (simaRle _ 130 mxridan aRqmadi unda yofiliyo. savaraudoa,
sm.) ki, tradiciulad wm. ioane winamorbedis rom es filebi erTmaneTis axlos, gverdig-
mfarvelobis qveS, bagrat erisTavT-erisTa- verd, erTmaneTze mibjenilebic ki yofiliyv-
vis figura (sur. 9). orive filis moCarCoeba, nen (wina piriT aRmosavleTisken mimarTuli),
foni, gverdiTa waxnagebi da zurgi savedrebe- radgan daviTis stelis marjvena da bagratis
li, singuriT daferili warwerebiTaa Sevse- _ marcxena waxnagebze warweris kvali ar Cans.
buli. am ori filis erTianad gaazreba „vedre- oSkis taZris sxvadasva sivrceSi erTi da
bis“ Temis kvlav erT originalur inter- igive xelisufalTa samgzis gamosaxvas para-
pretacias gvTavazobs, sadac makurTxevlad leli ar eZebneba da Suasaukunovan qarTul
yrma ieso gvevlineba. aq arc saqtitoro Tema sinamdvileSi uprecedentoa. mefeTa gamosa-
JRers da arc samefo Zalmosilebis xazgasmu- xulebebTan erTad eklesiis sxvadasxva adgi-
li demonstracia _ gvirgvinebs da skiptrebs las amokveTili mravalricxovani warwere-
qudebi da locvis _ orantis Jestebi cvlis. bis teqstebi adasturebs, rom oSkis taZris
warwerebis teqstebic, romlis mixedviTac im programaSi saero xelisufalTa meufebis
xanad bagrati gardacvlilia, daviTi ki, coc- Tema erT-erTi umniSvnelovanesia. aRmosav-
xali, sulis xsnaze vedrebiTaa ganmsWvaluli leTi fasadis sarkmlis TavsarTze (sur. 5)
_ `wmidao naTlismcemelo, mmeox eyav winaSe „orsave Sina cxorebasa~ mefeTa madidebeli
RmrTisa sulsa bagrat erisTavTa-erisTavi-
52
TAMARA XUNDADZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
D E PI C T I O N O F KI N G S F R O M
T A O - KL A R J E T I I N 9T H - 10T H C E N T U R Y
M A SO N R Y SC U L PT U R E
Su m m ary
53
reliefs of kings were depicted and immortalized on the
walls of Opiza, Doliskana and Tbeti temples - with an
exception of Oshki, where we also encounter a triad
“portrait” of high ranking couples. Most of the compo-
sitions are symbolic in character - the figures are nor-
mally depicted facing the heavenly guardians in prayer
and supplication for the Lord’s blessing, forgiveness
and salvation of the soul. Among the various depictions
of the Royals in Tao-Klarjeti, the theme of salvation
together with the blessed name of Bagrationi clearly
stand out, comprising the main content of the composi-
tions, with a variety of interpretations.
Tamar xundaZe
55
4. dolisyana. samxreTi fasadis
sarkmeli
D ol iskan a. W in dow of Sou t h f aç ade
Tamar xundaZe
57
59
mxatvrobaSi arsebuli tendenciebis mimoxil-
va qristianuli qveynebis _ saberZneTis, ruse- oton I-is* brZanebulebiT avtokefalurad ga-
Tis da saqarTvelos magaliTze. mocxadda da gamoeyo msoflio sapatriarqos,
1453 w. konstantinopolis da masTan er- romelsac araerTi saukunis manZilze emor-
Tad bizantiis imperiis dacemiT daiwyo aRmo- Cileboda. amasan erTad, mas mTlianad Camo-
savleTqristianuli samyaros TandaTanobi- erTva avtonomiuroba, gauqmda patriarqis
Ti dasusteba, ramac Tavis mxriv asaxva hpova instituti da eklesia saxelmwifo daqvem-
marTlmadidebluri xelovnebis Semdgomi debarebaSi gadavida. saberZneTis eklesiaSi
ganviTarebis xasiaTze. momxdarma amgvarma cvlilebebma ukmayofi-
saberZneTi otomanTa TurqeTis bato- leba gamoiwvia rogorc qveynis SigniT, ise
nobis qveS aRmoCnda (1453-1830 ww.). qristia- mis gareT. 1850 wels berZnuli saxelmwifos
nuli rwmena da Zveli `bizantiuri~ didebis mmarTveloba iZulebuli gaxda wasuliyo
dabrunebis survili _ rogorc teritoriu- daTmobebze. man kvlav cno eklesiis avtono-
li, ise kulturuli TvalsazrisiT _ berZeni miuroba5 da misi mmarTveloba sasuliero wo-
xalxis erovnuli gadarCenisaTvis brZolis debis warmomadgenlebs miando6.
mniSvnelovani wanamZRvrebi gaxda da `diadi eklesiis garSemo ganviTarebulma mov-
ideis~ saxe miiRo. aA m ideeis suliskveTebiT lenebma gaamZafra interesi saeklesio mxatv-
gamsWvalulma, 1821 wlidan dawyebulma sa-
xalxo ajanyebebis ciklma, 1830 wels qveyanas 3
Α. Ιωαννου, Ελληνικη Ζωγραφικη 19ος Αιωνας, Αθηνα, 1974.
damoukidebloba, Tavisufleba moutana2.
4
Ο Θησαγρος Της Ορθοδοχιας, Αθηνα, 2000.
miuxedavad imisa, rom XVI-XVII saukuneeb- *oton I – ludvig I bavarielis vaJi.
5
D. Constantelos, The Historical Development of Greek Ortho
Si berZnul tradiciul xelovnebas hqonda doxy, from Understanding the Greek Orthodox Church, Boston,
aRmavlobis periodebi da am TvalsazrisiT 1990.
6
E., I. Constantinidis, Stages in the Historical Course of the
1
d. TumaniSvili, werilebi, narkvevebi, 2001. Greek Church, Dyptychs of the Church of Greece, Apostoliki
2
Γ.Δ. Μεταλληνού, Τουρκοκρατία, Αθηνα, 1989. Biakonia, 2000.
ana mgalobliSvili
robis sakiTxebisadmi. XX saukunis 50-60 wleb- ba da axleburad gaazreba misi ZiriTadi dama-
Si safuZveli Caeyra berZnuli saeklesio xasiaTebeli niSnebia.GgansakuTrebuli inter-
mxatvrobis axal stils. mM isi fuZemdebeli esi, pativiscema da siyvaruli ki bizantiur
aTenis saxviTi xelovnebis skolis profeso- kulturasa da xelovnebas, rogorc `diadi
ri, germaneli mxatvari ludvig trixi gaxda, ideis~ nostalgiur anarekls xvda wilad.
romelic bizantiuri mxatvrobiT dainteres- s M aeklesio mxatvrobaSi axali Taobis su-
da. eE klesiebis moxatulobebis safuZvlad man lieri lideri fotis kontuglu gaxda.
bizantiuri kedlis mxatvrobis programa da fotis kontoglu aivaliSi, mcire aziaSi,
sistema aiRo, xolo mxatvrul-stilisturi daibada 1895w. mama adre gardaecvala da meur-
TvalsazrisiT amosavali misTvis dasavlur- veoba masze biZam, episkoposma stefane kontug-
evropuli mxatvrobis principebi darCa. lum aiRo. biZis mxardaWeriT niWieri axal-
saeklesio mxatvrobaSi am mimarTuilebis gazrda aA Tenis saxviTi xelovnebis skolaSi
gamgreZeleblebi gaxdnen berZeni mxatvrebi, Cairicxa. swavlis kursis dauxuravad is parizs
trixis mowafeebi da mÁuhenuri akademiis sau- gaemgzavra, sadac eqvsi weli dahyo. samSoblo-
keTeso aRzrdilebi n. litrasi, k. volonaki- Si dabrunebuli igi aivaliSi franguli enis
si, romlebic paralelurad saero mxatvro- maswavleblad muSaobs da parizul periodSi
baSic aqtiurad muSaobdnen7. daweril saTavgadasavlo novelas aqveynebs.
berZnuli saeklesio da zogadad berZnu- mM cire aziis tragediis Semdgom am teri-
li mxatvrobis istoriaSi axali etapi XX sau- toriidan gamodevnili mravali sxva berZ-
kunis dasawyisidan iwyeba. mM xatvarTa axalma nis msgavsad, kontuglu ltolvili gaxda da
Taobam yuradReba axali mxatvruli impul- aTens Seafara Tavi.
sebis matarebeli centrisaken _ parizisaken 1922 welsve igi aTonis wminda mTis mo-
miapyro da berZnul xelovnebaSi modernis- sanaxuleblad gaemgzavra. aA q igi pirvelad
60
61
suli saimperatoro akademia, romelic 1757 velma talRam XIX saukunis 50-ian_60-ian
wels Seiqmna, daaCqarebs axali gemovnebis Ca- wlebSi iCina Tavi, rodesac am sferoSi akade-
moyalibebis process13. misti mxatvrebi _ g. gagarini, f. a. bruni, t.
XVI saukuneSi tradiciul saeklesio a. fon neffi _ CaerTnen16. ruseTis imperiis
mxatvrobaSi dasavluri esTetikis talRis farglebSi neo-bizanturi stilSi Sesrule-
nel-nel Semodineba, bunebrivi ganviTare- buli mxatvrobis pirveli magaliTi grigo-
bis CarCoebSi mimdinareobda. XVII saukunidan ri gagarinis mier Sesrulebuli Tbilisis
daiwyo saeklesio da saero mxatvrobis gami- sionis moxatulobaa, romelic 1848 wliT
jvnis procesi, romelic XVIII saukuneSi saero TariRdeba17 (sur. 2). XIX saukunis 90-iani wle-
mxatvrobis sruli prioritetiT damTavrda. bidan rusul saeklesio mxatvrobaSi mosul
saeklesio mxatvroba am droisaTvis, rogorc mxatvarTa meore talRa (v. m. vasnecovi, m. v.
meorexarisxovani movlena, ufro dabali nesterovi, m. a. vrubeli) (sur. 3, 4) amocane-
rangis SemoqmedebiT sferod gadaiqca, ro- bis ufro siRrmiseuli gadaWris gzebs eZebs.
melic elituri gagebiT, xelovnebaSi aRarc aA m droisaTvis tradiciuli memkvidreoba
ki moiazreba. xatwera mTlianad dasavluri ukve ukeT iyo Seswavlili (Tumca mainc jer
mxatvrobis msoflmxedvelobrivi esTetikiT mxolod ufro istoriul aspeqtSi) da axali
ganimsWvala14. pleadis saeklesio mxatvrebsac daJinebiT
XIX saukunis dasawyisisaTvis sruliad Txovdnen Zveli Suasaukunovani mxatvrobis
aSkara gaxda saxelmwifo sistemisa da reli- saguldagulo Seeswavlas. miuxedavad ni-
giuri azrovnebis acdena. mZlavri slaviano- Wieri mxatvrebis mcdelobisa da enTuziazmi-
11
N. Zias, In memoriam of Kontoglou, Athens, 1975. 15
Н. Катсон, Симфония священства и царства, Сб. „Иконостас“,
12
Л.Успенский, Богословие иконы, М., 2001. М., 2000.
13
М. Алпатов, Русское искусство с древнейших времен до 16
А. Бенуа, Русское искусство Х1Хв., CПб, 1902.
начала XVIII века, М., 1955. 17
П. Иоселиани, Описание Сионского Храма, Описание древ
14
Л. Успенский, Богословие иконы, М., 2001. него Тифлиса. Тиф., 1866.
ana mgalobliSvili
X
M IX saukunis 60-iani wlebidan qarTul saero XX saukunis dasawyisis saeklesio mxatv-
da sasuliero sazogadoebaSi erovnuli su- roba teqnikuri TvalsazrisiT inarCunebs
liskveTebis gamoRviZebisaken qarTvel mamu- erTgulebas zeTis ferwerisadmi.P programis
liSvilTa mizanmimarTulma moRvaweobam XX TvalsazrisiT is ZiriTadad, bizantiuri,
saukunis dasawyisSi sruliad konkretuli tradiciuli sistemis mimdevaria. stiluri
moTxovnebis saxe miiRo da sabolood saqarT- TvalsazrisiT ki didi mravalferovnebiT
velos istoriaSi umniSvnelovanesi movlene- gamoirCeva da XIX-XX saukuneebis evropuli
biT _ saqarTvelos eklesiis avtokefaliis mxatvruli mimdinareobebis gavlenebs asa-
aRdgeniTa29 da 1918 w. saqarTvelos damouki- xavs (sur. 5,6).
deblobis gamocxadebiT dasrulda. zemoaRniSnul tendenciebTan erTad gan-
XX saukunis dasawyisSi asparezze qarT- xiluli periodis saeklesio mxatvrobisaT-
vel mxatvarTa axalgazrda Taoba gamovida vis damaxasiaTebelia metad mniSvnelovani
(d. SevardnaZe, l. gudiaSvili, v. sidamon-ers- aspeqti, es erovnul TviTmyofadobasTan da-
Tavi da sxva)30. qarTuli saxviTi xelovneba kavSirebuli sakiTxebis xazgasmisa da warmo-
am periodSi ukve mTlianad eTanadeba Tanad- Cinebis survilia, rac Tavis mxriv qarTuli
roul evropul xelovnebaSi arsebul mowi- marTlmadidebluri tradiciuli xelovnebis
nave midgomebs31. aA mave dros, saqarTveloSi Seswavlisa da gaTavisebis aucileblobas gu-
Seqmnili istoriul-politikuri viTareba lisxmobs. SemTxveviTi ar aris, rom mxatvre-
ganapirobebs qarTul mxatvrobaSi erovnu- bi, romlebic saeklesio mxatvrobis sferoSi
lobis sakiTxis aqtualobas. moRvaweoben (h. hrinevski, d. SevardnaZe, v. si-
XX saukunis dasawyisSi erovnulma ganw- damon-erisTavi) paralelurad aqtiurad ari-
yobebma da qarTuli samRvdeloebis sazoga- an Cabmulni qarTuli siZveleebis, qarTuli
kedlis mxatvrobis Seswavlisa da dacvis saq-
63
doebrivma gaaqtiurebam32, sruliad bunebri-
vad gamoiwvia qarTveli profesionali mxatv- meSi. am mimarTulebiT sainteresoa isic rom,
rebis saeklesio mxatvrobis sferoSi Cabma. Tu 10-iani wlebis dasawisSi mxatvrebis qar-
XX saukunis dasawyisis saeklesio mxatv- Tuli siZveleebiT dainteresebas individu-
robaSi momuSave mxatvarTa sami jgufi ga- aluri xasiaTi aqvs (h. hrinevski, d. kakabaZe),
moiyofa: an qarTveli mecnierebisa da mxatvrebis in-
1. profesiuli ganaTlebis mqone ucxo- dividualur TanamSromlobas iTvaliswinebs
eli mxatvrebi (m. nesterovi). (eqvTime TayaiSvili da dimitri SevardnaZe)33,
2. adgilobrivi TviTnaswavli mxatvar- 1916 wels d. SevardnaZis TaosnobiT Camoya-
xelosnebi (g. zaziaSvili) libebuli qarTvel mxatvarTa sazogadoeba
qarTvel mecnerebTan erTad ukve sruliad mi-
3. profesionaluri ganaTlebis mqone
zanmimarTul koleqtiur koordinaciaze muS-
qarTveli mxatvrebi (v. sidamon-erisTavi, d.
aobs34, rac qarTuli qristianuli mxatvrobis
SevardnaZe)
Seswavlis da moxatulobaTa kopirebis mizniT
amgvarad, XIX saukunis dasawyisSi saqar-
metad mniSvnelovani eqspediciebis (nabaxtevi,
TveloSi saeklesio mxatvrobaSi moRvawe or
1916w.)35 mowyobis safuZveli gaxda36.
jgufs, XIX saukunis bolos qarTvel pro-
samwuxarod, 1921w. saqarTveloSi komu-
fesionalTa saxiT, mesame rgoli SeuerTda.
nisturi mmarTvelobis damyareba xels SeuS-
29
s.vardosaniZe, saqarTvelos marTlmadidebluri ek- lis XX saukunis dasawyisis qarTul saekle-
lesia (1918-1922), Tb., 2000.
30
Ю. Хускивадзе, Г. Хоштария, Этапы становления новой 33
i.abesaZe, q. bagratiSvili, dimitri SevardnaZe, Tb.,
грузинской живописи, Тб., 1977. 1998.
31
i.arseniSvili, ZiriTadi mxatvruli da stilisturi 34
v.beriZe, kultura da xelovneba damoukidebel saqar-
tendenciebi qarTuli dazgur ferweraSi (XVIIIs-is mM eo- TveloSi, Tb., 1992.
re naxevari _ XX saukunis pirveli meoTxedi), sadoq- 35
i.lorTqifaniZe, nabaxtevis mxatvroba, Tb., 1973.
toro disertacia, Tb., 2002. 36
Ш. Амиранашвили, История грузинской монументальной
32
k. cincaZe, mogonebebi mogonebebidan, Tb., 2001. живописи, т. 1. 1957.
ana mgalobliSvili
niSnul qveynebs mouxdaT ganviTareba, mainc sical European art education, tookpart in this process.
SesaZlebelia XIX saukunis meore naxevarSi _ The forgotten Byzantine system of church decoration
XX saukunis dasawyisSi saeklesio mxatvroba- became the object of wide-ranging historical and theo-
Si mimdinare procesebis garkveul epoqalur retical studies, though descriptivelanguage was once
Tanxvedraze saubari. again based on Western art values.
The 20th century brought a serious challenge to
most Eastern European Christian countries, which
were subject to Bolshevist rule. The only important
Orthodox Christian country left outside the Soviet re-
gime was Greece, whereecclesiastical art continued to
develop steadily and by the 1920s-30s, the essence of
the traditional Orthodox Church painting with its re-
lated elements – materials, techniques and symbolic
content – had been revived.
ana mgalobliSvili
65
67
5. h. Hhrinevski. wm. nino, qaSveTis eklesiis
kankeli, 1910 w.
H . H ryn evs ki. St . N in o, Kashve t i C hu rch C han cel -
b arrier in T b il isi, 1910
69
iZenen. adamiansa da masas Soris polarizebis li mxedvelobis da gonebis bralia~8.
miuxedavad, orive es cneba, mudmivad zogadis an kidev daviT kakabaZis parizuli peri-
kategoriaSia SenarCunebuli. arc erTi moqme- odis namuSevrebze: `Zalian mindoda sityviT
di gmiris saxeli ar viciT. isini mamebi, Svile- gadmomeca, amewera am suraTebis Sinaarsi.
bi, qalebi, qmrebi da moqalaqeebi arian. xSirad magram miuxedavad Cemi sruliad obiektiu-
SeuZlebelia moqmedebis adgilis zusti gan- ri survilisa, me es ver SevZeli. sagnebi,
sazRvrac ki, radgan ar arsebobs realobisa da romelnic am suraTebzea moTavsebuli, arc
xilvebis mijnaze myofi samyaros aRmniSvneli erT CemTvis nacnob sagans ar waagavs, ase
raime saxeli, imdenad ramdenadac ar arsebobs rom maT gadmosacemad Sesaferi sityvebi ver
misi erTi konkretuli modeli an varianti. mipovnia~9. rogorc cnobilia, Tanamedrove
aseTia samoqmedo sivrce, pirovnebisa da masis
(oRond ara brbos) urTierTmimarTebis war- 5
ix. iqve.
moCenis arealad rom SeurCevia da SemouTava-
6
`vinc am reJisoris Semoqmedebas icnobs, dameTanx-
meba, rom eqspresionistuli dramaturgiis stilis-
zebia avtors. Sualeduri are _ or sibrtyes turi Tavisebureba ar eTanxmeba mis bunebas da ro-
Soris da adamianisa da masis urTierTdapiris- gorc mxatvars ar izidavda.~, ak.vasaZe, mogonebebi.
pirebis maradiuli dilema. fiqrebi. Txzulebebi, Tb., 1977, gv.141.
7 `
xolo rodesac 1924 welSi k.marjaniSvilma qarTul
`drama `kaci-masa~ aris xilva or naxevar-
TeatrSi formalisturi da konstruqtivistuli mi-
dReSi. ori Rame, romelic gavatare patimro- marTuleba SemoiRo. me, rogorc realistma da mosko-
baSi, iyo autaneli tanjva. mawvalebda aCr- vis samxatvro Teatris mimdevarma, mivatove Tbilisis
dilebi. diliT macaxcaxebda cieb-cxeleba. Teatri da gadavedi samuSaod saqarTvelos sxva adgi-
lebSi. 3-5/IX.45w.~; m.qorelis avtobiografia. misive
davjeqi da vwerdi manam, sanam Cemma akankale- xelnaweri qarTul enaze. Teatris, musikis, kinosa da
bulma TiTebma uari ar Tqves weraze~4. qoreografiis sax. muzeumi, f.I. saq. 88. x _ 16367.
8
mixeil qoreli `,Cveni Teatris dRevandelobis
4
m. kiknaZe, eqspresionizmi qarTul TeatrSi (20-iani garSemo~, mnaTobi, 1924, 2# , gv.179.
wlebi), sadisertacio naSromi, Tb., 1994, gv. 28. 9
ix. iqve.
Tamar belaSvili
an kidev: `reJisor mixeil qorelis dad- xel arsad moixseniebs sxva mxatvars, garda
gma da mxatvar k. zdaneviCis dekoraciebi kiril zdaneviCisa, maT Soris TavisTavad
saucxovoa. piesis yovelive naklovaneba da- arc irakli gamrekels.
faruli iyo am dadgmiT. aq usaTuod orive xe- arsebiTia, arc Tavad irakli gamreke-
lovnebis gamarjveba iyo. mxatvris perspeq- li uTiTebs `kaci-masas~ Tavis namuSevrebs
tiva, kubikuri-arqiteqtonuli mSenebloba Soris. 1941 w.-s mxatvarTa kavSiris moTxov-
da reJisoris kombinaciebi harmoniuli dam- niT Sedgenil avtobiografiaSi xelovani
Tavreba iyo mTliani~17. rusTavelis TetrSi mis mier gaformebuli
`kaci-masas~ dadgmis Sesaxeb, vrceli we- speqtaklebis CamonaTvals `malStremiT~ iw-
rili gamoaqveyna grigol robaqiZem (mwerali yebs20. SesaZloa, vifiqroT, rom Tanaavtoro-
imxanad, umetesad, givi golendis fsevdoni- biT Seqmnili speqtaklis (igulisxmeba `kaci-
miT ibeWdeboda), masve ekuTvnis toleris am masa~) dasaxelebas Tavs aridebs, Tumca ro-
gorc cnobilia, `malStremi~, sworedac, rom
piesis qarTuli Targmani, romelic kote mar-
zdaneviCTan erTad aqvs gaformebuli da amas
janiSvilis TxovniT Seasrula. Sesabamisad,
araerTi dokumenturi wyaroc adasturebs.
gasakviri araa, rom grigol robaqiZe xSirad
`kaci-masas~ Tbilisuri premieridan aT-
eswreboda `kaci-masas~ repeticiebs rusTa-
wleulebis Semdeg am ambebis erT-erTi mTa-
velis TeatrSi. amas sarepeticio dRiurebis
vari monawile kiril zdaneviCi Tavis mogo-
Canawerebic mowmobs18. mwerali speqtaklis
nebebSi dawers: `veswrebodi toleris piesis
mzadebis urTulesi procesis uSualo Ta-
samagido kiTxvasac da reJisorisgan zust
naziari iyo. gazeTSi `qarTul sityva~ ga-
miTiTebebsac vRebulobdi.
moqveynebul recenziaSi grigol robaqiZe me nanaxi maqvs Tqveni suraTebi da Canaxate-
aanalizebs imJamad evropul xelovnebaSi bi _ miTxra kote marjaniSvilma _ da momw-
71
mimdinare procesebs, msjelobs qarTuli ons isini. maT Soris bevria misaRebi, Tumca
eqspresionizmis ganviTarebis Semdgom SesaZ- aris iseTebic romelTa naxva arc ki Rirda (is
leblobebze da dasZens, rom toleris piesis xumrobda)21. visurvebdi raRac Sualedurs gasa-
rusTavelis TeatrSi gasceniurebuli ver- gebsa da gaugebars Soris, oRond iseTive axals,
siis mxatvruli gaformeba `k. zdaneviCis de- rogoricaa Tqveni nebismieri namuSevari...
koratiuli kubebi qalaqis natexebia TviTon. rogorc iqna eskizebi mzad aris da magi-
yoveli xazi aq mozomilia. yoveli feri gamo- debzea gaSlili. kote marjaniSvili Cafiq-
angariSebuli. araferi meti. araferi nakle- rebuli aTvalierebs Wrel furclebs, svams
bi. sityvis ritmsac aq maSinis daRi azis~19. kiTxvebs, amjobinebs zogi detalis Secvlas,
is erTxelac ar axsenebs sxva mxatvars, rac Tumca mTlianobaSi kmayofilia da ambobs
vfiqrobT, aseTis arsebobis SemTxvevaSi, ub- `Seasrule~. rogorc iqna Teatralur xelov-
ralod SeuZlebeli iqneboda. nebaSi gza xsnilia. sixaruls TeatrSi myof ti-
speqtaklis Sesaxeb SemorCenili vizu- cian tabiZes vuziareb... (aqve davZen, rom didi
alur-dokumenturi masala TavisTavad mdi- xnis Semdeg gamocemul wignSi `iraki gamreke-
dar informacias moicavs toleris am dad- li~ speqtaklebi `kaci-masa~ da `gazi~, romel-
gmis scenografiis mxatvrul-stilisturi Ta gaformeba mTlianad mxolod me mekuTvnis
analizisaTvis; Tumca amjerad mxolod imiT SecdomiT ir. gamrekels aqvs miwerili)~22.
SemovifarglebiT, rom SevniSnavT _ speq- savaraudod, avtori gulisxmobs 1958 w.
taklis TanamedroveTagan aravin arc erT- n.gudiaSvilis avtorobiT gamocemul wigns
17
v. garriki, rusTavelis Teatri, `adamiani-masa~, gaz. 20
irakli gamrekeli. piradi saqme. saq., centraluri
tribuna, 1923, 6# 39. arqivis masalebi. f.10. aR.3 saq.12.
18
sarepeticio dRiuri. sezoni 1923-24ww., rusTave- 21
citataSi arsebuli yvela SeniSvna avtorisaa.
lis Teatris muzeumi, invent # 3048 22 kirile zdaneviCi, mogonebebi, mogoneba kote mar-
19
g. golend. qarTuli drama, `kaci_massa,. gaz. janiSvilze, xelnaweri rusul enaze, saq. xelovnebis
qarTuli sityva, 1923, 16.XII. sax. muzeumis xelnawerTa fondi, saq.#12.
Tamar belaSvili
`irakli gamrekeli~, sadac mxatvris ZiriTa- nili fraza sakmarisi aRmoCnda, rom kiTxvis-
di namuSevrebis nusxaSi Setanilia rogorc niSnisqveS damdgariyo manmade arsebuli,
`kaci-masa~, aseve `gazi~23. Cvens mier ukve moxmobili yvela dokumentu-
moxmobili dokumenturi masalis siuxve, ri Tu samecniero wyaro. c.kuxianiZe am faqts
erTi SexedviT, gaugebars xdis Tu ratom presaSi gaparuli uzustobiT xsnis, ramac
SeiZleba ir.gamrekeli speqtaklis `kaci-ma- dasaxelebuli avtorebi TiTqosda Secdoma-
sa~ scenografad dasaxelebuliyo. TiTqos- Si Seiyvana: `presis uzustobebs mkvlevarebi
da amis aranairi winapiroba da safuZveli ar xSirad Sehyavs SecdomaSi. uTuod amiT aixsne-
arsebobda. ufro metic amaSi eWvi ar Separvia ba is faqti, rom mkvlevarebi: g.alibegaSvili,
qarTuli Teatrisa da scenografiis sakiTxeb- n.SvangiraZe, S.afxaiZe, n.gurabaniZe da sxvebi,
ze momuSave arc erT mkvlevarsa Tu mecniers mxolod k.zdaneviCs Tvlian `kaci _ masas~
XX s-is 70-iani wlebis bolomde. gaiane alibe- mxatvar gamformeblad~26. ucnauria ratom
gaSvili Tavis cnobil publikaciaSi qarTuli ugulebelyofs avtori sakuTriv TeatrSi da-
scenografiis Sesaxeb, rusTavelis TeatrSi culi repertuaris nusxas, sadac speqtaklis
ganxorcielebuli toleris aRniSnuli piesis mxatvrad, isev da isev mxolod kiril zdanevi-
mxatvrad, kirile zdaneviCs asaxelebs24. ana- Ci saxeldeba27; an Tundac Tavad mxatvar kiril
logiuri monacemebia motanili n.SvangiraZis, zdaneviCis mogonebebs.
S.afxaiZisa da nodar gurabaniZis kvlevebSic akaki vasaZis es erTi fraza, albaT, aseTi
da TiTqos arc araferia saorWofo-safiqra- damajereblobis mainc ver iqneboda, rom ara
li, Tumca n.gudiaSvilis wignSi gamoTqmuli c.kuxianiZis mier xelovnebis muzeumsa da
pavle kandelakis pirad arqivSi mikvleuli
mosazreba, amjerad, cisana kuxianiZis mono-
irakli gamrekelis ori eskizi Seqmnili (kos-
grafiaSi irakli gamrekelis Sesaxeb (rome-
tiumis da tipaJis eskizebi) speqtaklisaTvis
72
73
turebs. erT-erT interviuSi akaki faRava
ratom moixseniebda speqtaklis dekorato-
SeniSnavs, rom mis mier 1922 w. daarsebul
rad imdroindeli Tbilisuri presa mxolod
`qarTul dramatul studiaSi~ (1923 w-idan
kirile zdaneviCs, romelsac msgavsi Ta-
Teatraluri instituti) sxvadasxva piese-
nafardobis SemTxvevaSi, isic ki rTulia, Ta-
bis nawyvetebTan erTad idgmeboda toleris
naavtori uwodo.
`kaci-masa~30.
Tumca gamrekelis avtorobiT am piesi-
Tu 1923 w-s reJisori mxolod piesis naw-
saTvis Sesrulebuli 13 eskizis arseboba,
yvetebze saubrobs, erTi wlis Semdeg Jur-
amasTan maTze arsebuli minawerebi, SeuZle-
nalisaTvis `xelovnebis droSa~ micemul
bels xdis im faqtis ugulebelyofas, rom
interviuSi is aRniSnavs: `erTi Tvis Semdeg
mxatvars am sapeqtaklze namuSevari aqvs da
saxelmwifo saTeatro institutis drama-
Tan qronologiurad swored im periodSi,
tul skolas daamTavrebs 30 axalgazrda
rodesac rusTavelis TeatrSi `kaci-masas~
qal-vaJi,... Tu SarSan es axalgazrdoba Cven
premiera mzaddeboda. gaumarTlebeli iq-
vixileT mokle _ mokle nawyvetebSi, wels
neba es movlena mxolod axalbeda, damwyebi
maTve mTeli piesa ( `adamiani _ massa~) war-
scenografis axirebas mivaweroT, an ubralo
moadgines samjer da warmoadgines iseTi mw-
gaugebrobiT avxsnaT. aSkaraa rom mxatvari
yobri ansambliT da eqspresiiT, rom mTeli
am speqtaklze didxans, safuZvlianad muS-
darbazi piesis Svidive suraTis ganmavloba-
aobda da fiqrobda.
gamosavali mxolod erTi SeiZleba iyos. 30
`Cems mier daarsebuli da Seqmnili dramatuli
ukve dasaxelebuli yvela faqtis namdvilo- studia, am Jamad, Tanaxmad saqarTvelos saxalxo ko-
misarTa sabWos 10 oqtombris dadgenilebisa, gada-
bas Tu davuSvebT, aRmoCndeba, rom `kaci-ma- keTda saxelmwifo saTeatro institutad... vamzade-
sa~ daaxloebiT erTsadaimave dros gaafor- bT:... me _ tolleris piesas `adamiani Tu massa?!~ es
ukanaskneli TiTqmis mzadaa.~ akaki faRava, intervÁu,
29
c.kuxianiZe, ir.gamrekeli, Tb., 1981. Jur. Teatri da cxovreba, 1923, 1# , gv.10.
Tamar belaSvili
Si xelSi yavdaT da TviTeuli suraTis Sem- bic, savaraudod, mxolod studiaSi msaxio-
deg aplodismentebs iwvevdnen~31. bis swavla-moRvaweobis periods SeiZleba
qronikebidan vgebulobT imasac, rom ukavSirdebodes35.
studielebi saqarTvelos sxvadasxva rego- SesaZloa, swored studielebTan gaa-
nSi gegmavdnen sagastrolod mogzaurobas, forma irakli gamrekelma speqtakli `kaci-
sadac umTavresad swored `kaci-masa~ unda masa~, romlis reJisoric akaki faRava ga-
eCvenebinaT32. xldaT. faqtebis qronologias Tu gaviT-
gamodis, rom 1920-ian wlebSi TbilisSi valiswinebT, aRmoCndeba, rom es procesi,
toleris piesaze mxolod kote marjaniSvi- rusTavelis TeatrSi amave piesaze kote mar-
lis dass ar umuSavia. janiSvilisa da kirile zdaneviCis muSaobis
ai ras wers pavle kandelaki Tavis mogone- paralelurad mimdinareobda. amas eskizebze
bebSi: `institutSi mravalferovani swavleba arsebuli minawerebi da repertuaris mona-
iyo; ori wlis manZilze ocamde sagani gve- cemebic adasturebs.
kiTxeboda: anatomia, kostiumebis istoria, yvelaferi logikurad lagdeba. arc 20-
saqarTvelos istoria, qarTuli da rusuli iani wlebis qarTuli presa tyuis da arc Te-
ena, grimi, plastika-ritmika, akrobatika da atris saarqivo masala. c.kuxianiZes udaod
sxva mravali. mecadineoba rogorc dRis, ise qonda daeWvebis sababi, kirile zdaneviCs ki
saRamos saaTebSi tardeboda. institutis Za- `ganawyenebis~, irakli gamrekels `kaci-ma-
lebiT momzadda e.toleris piesa `kaci masa~, sas~ mxatvrobaze marTlac namuSevari aqvs,
romelSiac erT-erT mTavar rols (qmris) me oRond zdaneviCi am speqtaklis rusTavelis
vasrulebdi~33 (sur. 2). `qmris~ tipaJis eski- Teatris versiis erTaderTi mxatvari iyo.
zi am mogonebebs Tan erTvis da masze naTlad dRes rusTavelis TeatrSi dadgmuli
74
75
sazrisiT saWiroa aRiniSnos, rom `kaci-ma- lian hgvanan urTierTs. amasTan cnobilia,
sas~ ukve dasaxelebuli dekoraciis eskizis rom aRwerili movlenebidan cota xanSi,
kidev erTi, aseve 1924 w-iT daTariRebuli orive xelovanma erTad imuSava spqtaklze
da xelmowerili, meoTxe versiac arsebobs. `malStremi~. `kaci-masa~ ki orivesTvis is wi-
gviandeli, 60-ianebSi Sesrulebuli namuSev- napiroba aRmoCnda, ramac eqspresionistul-
rebisagan gansxvavebiT es varianti srulad kontruqtivistuli Ziebebi dadaizmisken
imeorebs kompoziciuri TvalsazrisiT `ka- mimarTa. cxadia, aRrniSnuli speqtaklebis
ci-masas~ Tavdapirveli dekoraciis eskizs, scenografiuli interpretacia erT-erTi
sxvaobrivia feradovani gama, Tumca eskizebi organuli Semadgeneli nawilia im zodag-
praqtikulad identuria. sirTules am namu- kulturuli sivrcisa, sadac evropuli Ta-
SevarTan mimarTebaSi masze arsebuli warwe- namedrove tendenciebis kvaldakval qar-
ra warmoSobs. xelmowerisa da TariRis gver- Tul modernistul mxatvrul azrovnebasac
diT arsebobs minaweri `wina dRiT~. Cveuleb- eyreboda safuZveli.
riv am formiT namuSevarze speqtaklis sa-
xelwodebis miTiTeba xdeba, Tumca msgavseba
imdenad didia, rom gviWirs davuSvaT, TiTqos
es eskizi sxva speqtaklisaTvis iyo gankuTv-
nili da ara `kaci-masasTvis~. maSin SesaZloa
minaweri mizanscenis an calkeuli suraTis
aRmniSvneli saxelwodeba yofiliyo. Tumca
piesaSi iseve rogorc sarepeticio dRiureb-
Si aseTis ar arsebobis gamo am sakiTxs Riad
vtovebT, miT ufro rom is Cveni amJamindeli
kvlevis Temis arealSi ar Tavsdeba.
Tamar belaSvili
TAMAR BELASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
D E T E R M I N A T I O N O F T H E
SC E N O G R A PH Y A U T H O R O F T H E
T H E A T R I C A L PE R F O R M A N C E
O F `KA C I -M A SA ~
Su m m ary
1. kiril zdaneviCi. kaci-masa, dekoraciis eskizi, me-3 suraTi, 1923 w. (Teatris muzeumi)
Kiril Z dan evi ch. Kaci- M asa ( M asse- M en sch ), Sket ch of scen ery , 1923 ( T he G eorgi an St at e M u seu m of
T heat re, M u sic, C in em a an d C horeogr ap hy)
77
79
e. dega, J. siora, mogvianebiT k. van dongeni
davinaxavT, rom parizis yofisa da bohemis am-
da fovistebi (sur. 1,2,3). o
O . domiesa da e. ma-
saxveli scenebi gansakuTrebuli eqspresiiTa
nes SemoqmedebaSi mxatvris metadre, rogorc
da dramatulobiT gamoirCeva: `evropeli eqs-
damkvirveblis pozicia igrZnoba, e. degas-
presionisti mxatvrebis msgavsad, misTvisac
Tan ki xSiria dramatuli kontrastis SegrZ-
miuRebeli aRmoCnda didi qalaqi misi cxovre-
neba, erTgvari daZabuloba _ mayurebelsa
bis wesiT. SeiZleba iTqvas, Salva qiqoZem Ta-
da kulisebs Soris dapirispirebis SegrZne-
visi daxvewili, keTilSobiluri bunebidan ga-
ba. frang mxatvarTa SemoqmedebaSi am Temam
momdinare, sxva qarTvel mxatvrebTan Sedare-
erTgvari simboluri Seferiloba SeiZina da
biT, gacilebiT mZafrad ganicada epoqiseuli
Tanamedrove cxovrebis metaforul asaxu-
sulis krizisi, romelic mis Tanamedrove
lobad iqca. es gansakuTrebiT sagrZnobia,
evropul kulturaSi samyarosTan individis
mag., tuluz lotrekTan, romlis Semoqmede-
gaucxoebis umTavresi mizezi iyo~2. parizul
baSi Cndeba gariyulTa, ucxoTa Tema _ eseni
garTobis adgilebs –kafeebsa Tu baRebs tra-
arian msubuqi yofaqcevis qalebi, jambazebi,
gikuli elferi dahkravs da raRac gamou-
kabares mocekvaveebi, kafesa da gasarTobi
valobis gancdiTa da sevdiTaa aRsavse. mM ag.,
dawesebulebebis stumrebi, romlebic iqneb
suraTi `mxatvrebis yavaxanaSi parizSi~ (1920
TviT mxatvris rogorc gariyulis, martosu-
w). aq adamianebis ieri groteskulia, maTi Ri-
lis simbolodac warmogvidgebian (mxatvris
mili naZaladevi da TiTqos sasowarkveTilic,
rogorc bohemis wamomadgenlis roli, rome-
saxeebi niRbebs mogvagonebs, yoveli maTgani
lic xSirad konfliqtSia sazogadoebasTan,
TiTqos martoobiTaa daRdasmuli.
xom swored am dros Cndeba).
g
G ermaneli eqspresionistebi da XX sau- 1
m. ciciSvili, n. WoRoSvili, qarTuli modernizmi
kunis dasawyisis sxva evropeli mxatvrebi am 1910-1930, Tb., 2005 w., gv 115 -116.
2
m. ciciSvili, n. WoRoSvili, qarTuli modernizmi
siuJetebis asaxvisas swored frang mxatvar- 1910-1930, Tb., 2005 w., gv. 114.
cisia kilaZe
aA qve kvlav unda aRiniSnos, rom kafe, ro- raa adamianTa erTmaneTisgan izolacia, ga-
gorc martosuli adamianebis TavSeyris ad- TiSuloba _ adamianebi erTad arian da, ama-
gili, ukve XIX saukunis mxatvarTa Semoqmede- ve dros, yoveli maTgani gancalkevebulad
baSi xdeba aqtualuri _ e. degas, v. van gogis, aRiqvams Tavs da martoobiTaa moculi. ro-
a. tuluz lotrekis Semoqmedebidan dawyebu- gorc 1901 wels parizSi axlad Casuli pP ablo
li k. van dongenis da p. pikasos namuSevrebis pikasosTvis aRmoCnda didi qalaqi adamian-
CaTvliT3 (sur. 1,2,3,4,). Ta martoobis da gaucxoebis adgili, iseve
aRsaniSnavia, rom es Tema swored pP ablo pi- _ da ufro metadac _ Salva qiqoZisTvisac
kasos SemoqmedebSi iZens axal JReradobas. is parizi daundobeli da miusafaria. mas nana-
1901 wels Cadis parizSi da 20 wlis asakSi qmnis xi eqneboda aRniSnuli evropuli nimuSebi _
Tavis absentis moyvaruli qalebis ramdenime albaT, pikasos absentis moyvaruli qalic.
variants. proporciebis utrireba, figurebis misi suraTi, erTi mxriv, evropuli nimuSebis
deformacia, kidurebis dagrZeleba _ es yove- STagonebiT da, meore mxriv, mis irgvliv ar-
live, iseve rogorc kompoziciuri wyoba _ ax- sebuli realobiTa da, ra Tqma unda, mxatvris
los motanili kA edlisa da magidis sibrtyeebi, subieqturi aRqmiTaa nakarnaxevi. Salva qaqo-
koloritis eqspresia, figuris utrirebuli Zis mier `mxatvarTa yavaxanaSi~ gamosaxuli
poza, g A amZafrebuli groteski, gamosaxulebis zurmuxtisferqudiani qali aseve absentis
fsiqologiuri xasiaTis gaxsnisTvisaa gamoye- moyvaruli unda iyos. mM is magidaze zustad
nebuli. ganwyoba personaJis piradi tragediis iseTive absentis boTli dgas, rogoric pika-
SegrZnebiTaa aRsavse (sur. 4). sos suraTzea. SeiZleba iTqvas, es Salva qiqo-
kA afe-barebisa da bohemuri cxovrebis am- Ziseuli `absentis moyvaruli qalia.~ oRond
saxveli evropuli magaliTebis am rigSi ase- misgan gansxvavebiT, is sakuTar fiqrebSi Ca-
80
sabolood kompozicia da ramdenad daimux- figura, romlis TeTri winsafris fonze gan-
ta namuSevari Sinagani eqspresiiT. kompozi- sakuTrebiT mkafiod gamoiyofa absentis mo-
cia ufro gaiSala da centralizebuli gax- yvaruli qali. d D ramatulobisa da eqspresiis
da, ukana plani Seivso gamosaxulebebiT da ganwyobas amZafrebs figuraTa utrirebuli
garTulda ritmic. gamoikveTa erTgvri Te- proporciebi, niRbiseburi saxeebi da erTiani,
atralurobis gancda _ absentis moyvaruli muqi feris, sada koloriti, romelSic mkafio,
qali Tavis TavTan ki aRar aris, aramed ici- kontrastul laqebadaa amonaTebuli TeTri
nis da rogorc aRvniSneT, mnaxvels umzers. feris laqebi, cisfris mJReri aqcenti, xelov-
reprezentaciuli da Teatraluria misi Jes- nur ganaTebaze mimaniSnebeli amonaTebuli da
ti _ es-es aris sigarets unda moukidos _ CaCrdiluli areebi saxeebsa da sxeulze. am
is TiTqos mayureblisTvis pozirebs, misgan Ria feris laqebis ganawileba SedarebiT muq,
elis raRacas. aRniSnul evropel xelovanTa monoqromul tonalobaSi Sinaarsobriv aqcen-
Tavis TavSi an suraTis sivrceSi CaZiruli tebs svams da, amave dros, mxatvruli STabeW-
absentis moyvaruli qalebisgan gansxvavebiT dilebis mxrivac ganmsazRvrel rols asru-
(k. van dongeni, pikaso da sxva), S. qiqoZis per- lebs _ idea da forma Salva qiqoZis mxatvro-
sonaJi mnaxvels esaubreba, mas iTvaliswinebs baSi erT ganuyofel mTlianobas warmoadgens.
da amiT kidev ufro amZafrebs eqspresias da sagulisxmoa, rom aq asaxuli scena mxo-
aiZulebs mayurebels scenis Tanaganmcdeli lod romeliRac erTia kafe-barebis cxov-
Tu Tanamonawile gaxdes. rebis epizodTagan. amas mianiSnebs suraTs
aRsaniSnavia erTgvari Tu SeiZleba iTqvas marcxena kideSi mamakacis gadaWrili xelis
ambivalenturoba _ erTi mxriv Zlieri Sina- mtevani, rac TiTqos suraTis gagrZelebas
gani eqspresia, evropuli mxatvruli gamoc- gulisxmobs, aseve oficiantis gadaWrili
81
dilebis codna, rogoricaa TiTqos moulod- figura, an mkrTali siluetebi siRrmeSi _
nelad gadaWrili gamosaxulebebi, SemTxvevi- es konkretuli scena didi ambis nawilia, ro-
Tobis SegrZneba, ritmis simZafre, formebis, melic grZeldeba suraTis miRmac. amiT aS-
proporciebis utrireba. mM agram, amave dros, kara xdeba, rom mM xatvari konkretul, wamier
kompoziciis saocari mTlianobisa da struq- scenas, erT garkveul kadrs asaxavs, Tumca,
turulobis gancda. es simwyobre TiTqmis rogorc davinaxeT, kompoziciis xasiaTiTa da
klasikur principebzea agebuli _ kompozi- mowesrigebiT am kadris ganzogadebas, SeiZ-
cia centrulia da, rogorc iTqva, mnaxvelis leba iTqvas, idealizacias axdens, anu uwes-
Tvali centralur personaJzeH fokusirdeba. rigo bohemur garemoSi wesrigi da simwyobre
kideebSi moTavsebuli figurebi monoliTu- Seaqvs. wamieri situacia SeCerebulia da ga-
ria da kompoziciis myar safuZvels warmoqm- nyenebul iers iZens. kompoziciis struqtu-
nis. mTlianobaSi samkuTxa monaxazebi iqmneba, ruloba amZafrebs Teatralurobis ganwyo-
rogorc vertikalze, ise siRrmeSi magidebis bas da, amave dros, erTgvari absurdulobis
ganlagebis meSveobiT. figuraTa sagangebod SegrZnebas qmnis, TiTqos scena sagangebodaa
wagrZelebuli kidurebis moZraobiT Seqmnili dadgmuli da mTavri personaJic mayurebels
mkveTri, maxvili ritmi am kuTxovan monaxa- ucqers da misgan Sefasebas elis. amave dros,
zebs exmianeba da eqspresiiT muxtavs kompozi- rogorc Cans, mxatvari garkveul simbolur
cias. eE s maxvili ritmi ukana planzec meordeba datvirTvasac aniWebs scenas. simboluria
qudebisa da profilebis mkveTri monaxazebiT, kideebSi gamosaxuli ori qalis figuris Se-
moniSnuli siluetebiT, romlebic suraTis pirispireba, romelTagan erTi Ria ferebiT
siRrmis gagrZelebaze mianiSnebs. aA seve erTg- mosili axalgazrdaa, meore ki, muq samosSi,
var dramatulobas da moulodnelobas sZens melanqoliuri gamometyvelebiT _ asakovani.
kompozicias ukana planze, centralur na- absentis moyvaruli qali TiTqos am ori qa-
wilSi moTavsebuli oficiantis gadaWrili lis saxes sakuTar TavSi aerTianebs, rakiRa is
cisia kilaZe
83
erotikuli scenis gamoyeneba mis Canaxateb- lobamdea misuli. mxatvari Tavis Tanamedro-
Sic Cndeba. suraTs `qalaqi~ SeiZleba davuka- veebis garemoSi asaxavs baxuss, iseve, rogorc
vSiroT Canaxati qalisa da mamakacis SiSveli Salva qiqoZe.
figurebiT (daculia kerZo koleqciaSi da am SemTxevevaSic, rogorc suraTSi `qa-
aqamde ar gamoqveynebula. warweris mixedviT laqi~, kompozicia mZafr dinamikur, eqspre-
Sesrulebulia parizSi 1920w.). (sur. 9) aqac siul ritmzea agebuli. eE qspresias amZafrebs
rogorc aRniSnul suraTSi mamakacisa da qa- axlos motanili figurebi, saxeebis da moZra-
lis figurebi kompoziciur jgufs qmnis, ro- obebis groteskuloba, gadaWrili formebi
melic gamTlianebulia, rogorc kompozici- da fragmentuloba, kadris gaWedva gamosa-
uri wyobiT da ritmiT, msubuqi moZraobisa xulebebiT. es kvlav mianiSnebs, rom mxatvari
da dinamikis SegrZnebiT, aseve erTgvari sar- didi ambis mxolod erT konkretul scenas
kazmisa da ironiis ganwyobiTac. es Canaxati asaxavs. wriul da naxevarwriul monaxazebze
ara mxolod SiSveli figurisadmi interesi agebuli kompoziciis ritmi moZraobisa da
an Studiaa, aramed eskizi (SesaZloa mxatvris dinamikis STabeWdilebas qmnis. Tumca es mra-
mier Cafiqrebuli ferweruli tilosTvisac valfiguriani kompozicia mainc centrire-
yofiliyo Sesrulebuli), romelic fsiqo- bulia. centri mkafiodaa moniSnuli ganaTe-
logiuri simZafriT, garkveuli SinaarsiTaa biT da sufris TeTri laqiT _ baxusis SiSve-
gamsWvaluli, TiTqos erTgvari alegoriis li figuriT, romelic kompoziciis fokusia.A
elferic dakravs. ukana planze aseve mkafio aqcentad ikiTxeba
S. qiqoZis qarTuli dReobac mkveTri qalisa da mamakacis (rogorc Cans, nefe da
groteskiTa da dramatizmiTaa aRsavse. miu- patarZali) mocekvave figurebi TeTr samos-
xedevad imisa, rom suraTi `dReoba~ (sur.10) Si, romlebic TiTqos kompoziciis (marjvena
rogorc Cans, guriaSi gamarTul qorwils kuTxidan marcxniv) diogonalur ritms asru-
asaxavs, mainc mizanSewonilad gveCveneba misi leben. rTuli da asimetriuli ritmis miuxe-
cisia kilaZe
davad kompozicias kvlav planebad dayofa xerxs iyenebs da aTinaTebiT avsebs suraTis
awesrigebs, rac tipuria Salva qiqoZis mxatv- sibrtyeebs. Tumca ganwyoba, ra Tqma unda,
robisTvis. Sorsaa raime impresionistulisgan da kv-
SeiZleba iTqvas, qarTuli xalxuri simRe- lav eqspresionizmTan iCens siaxloves. aqac
ris mravalxmianobis msgavsad, aq kompoziciu- amonaTebulia garkveuli aqcentebi, kom-
ri masebi mravalxmiani da nairgvaria, magram, poziciis centri da siRrme marcxena uka-
amave dros, erT mTlianobad organizebuli. na planze, riTic TiTqos organizebuli da
miuxedavad qaosisa, romelsac mxatvari asa- gamZafrebulia kompoziciis xasiaTi, misi
xavs, cnobierad Tu aracnobierad, masSi mainc ganwyoba da dramatuloba. TuU sxva aRniSnul
Sinagani wesrigis gancda igrZnoba. kompozicia namuSevrebSi zogadi ganwyoba an miniSnebaa
kvlav garkveul klasikur elementebsa da xasi- simbolur-alegoriul Sinaarsze, am suraT-
aTs atarebs. miuxedavad mravalnawilianobisa, Si ukve pirdapir aris gamoyenebuli TiTqos
yoveli kompoziciuri jgufi da TiToeuli gaugebari da alogikuri elementebi, romle-
figura calke, damoukideblad, makafiod aRq- bic sizmrisa da irealobis gancdas iwvevs _
madi, srulyofili da TviTkmaria, rogorc mag., qalis biusti xis Ziras, aA seve silaSi mo-
agebulebiT, ise daxasiaTebiT, ganwyobiT, Sina- TamaSe bavSvebis figurebi, romelTa propor-
gani eqspresiiT, amasTanave, mTlianobaSi isini ciebi sagangebodaa utrirebuli,Q qalis fexi,
ganuyofel erTianobas qmnian. romelic mianiSnebs, rom suraTidan TiTqos
kvlav unda aRvniSnoT koloriti, rome- axlaxan viRac gavida. aseve suraTis marcxena
lic S.qiqoZisTvis damaxasiaTebel princip- mxares, siRrmeSi asaxuli wagrZelebuli, sti-
zea agebuli. mM uqi feris tonalobaSi mkveTr lizebuli figurebi, maneruli, paTetikuri
aqcentebad amonaTebuli sibrtyeebi kompo- moZraobebiT. rogorc sxva aRniSnul fer-
ziciis xasiaTs qmnis da qiqoZieseul esTeti-
84
85
riv, tragizmi, gamouvalobis SegrZneba, iseve
misi siyvaruliTac an misi artistuli bu-
rogorc didi qalaqis qaosSi Cakargul ada-
nebiT iyos ganpirobebuli? (mis avtoport-
mianTa SemTxvevaSi. TavianT yofa-cxovrebas
retebSic aSkarad Cndeba Teatralurobis,
isini gamofitul tikinebad gadauqcevia.
pozirebis momenti). amasTanave, SesaZloa, es
zemoT ganxilul namuSevrebTan daka-
cxovrebisadmi misi filosofiuri midgoma
vSirebiT aRsaniSnavia S. qiqoZis suraTi _
iyos _ is TiTqos gviCvenebs am cxovrebis da,
`niRabi~ (sur. 19), romelic TiTqos mimimo-
am SemTxvevaSi, gasarTobi epozodebis, ro-
xiluli Temis simbolur Tu konceftualur
gorc Teatraluri warmodgenis warmavalo-
gamoxatulebad Cndeba. eE s namuSevari abstra-
basa da efemerulobas.
girebul kompozicias warmoadgens. ovalu-
uTuoa, rom garTobis Tema masTan tra-
gikomikur iers iZens. es kidev ufro cxadad ri da kuTxovani monaxazebis miRma ikiTxeba
Cans mis seriaSi _ `tikinebi~ (sur. 16). TviT qalaqis Tema, qalis sxeuli _ SiSveli mker-
amgvari Temis arCeva da `Tojinebis cxovre- di, matareblis vagonebi da centrSi, ufro
bidan~ scenebis asaxva ukve cxadhyofs mxatv- mkafiod da aSkarad, niRbis gamosaxuleba,
ris damokidebulebas da ironias _ Tema kv- romelic sarkastulad icinis da almacerad,
lav TeatrTan, dadgmasTanaa dakavSirebuli. suraTis miRma iyureba. T Q anamedrove cxov-
CvenTvis ucnobia Tu risTvis Seasrula rebis, didi qalaqis qaosi, erotizmi, rac
man es seria, Tumca rogorc mxatvrobaSi, ise vnaxeT suraTSi `qalaqi~, sarkastuli sici-
am periodis literaturaSi, gansakuTrebiT li absentis moyvaruli qalisa, niRbiseburi
simbolistebTan Tojinebis, tikinebis Tema saxeebi suraTidan `dReoba~ da `mxatvarTa
Zalze aqtualuria da mas filosofiuri, yavaxana~, qalis butaforiebi luqsemburgis
alegoriuli datvirTva aqvs. mM ag., h. fon kla- baRidan, Teatraluroba misi atributebiT
sitis, m. meterlinkis, a. blokis dramatur- _ es yvelaferi TiTqos am kompoziciaSia
gia, aseve r. m. rilkes da val. gafrindaSvilis abstragirebuli da simboluri niSnebis sa-
cisia kilaZe
xiT gadmocemuli. aA m SemTxvevaSi, Salva qiqo- li scenis miRma cxovrebis tragizmsa da misi
Ze ukve aSkara simbolikiT agebs kompozici- sazrisis dauokebeli Ziebis asaxvas cdilobs.
as, Tumca mainc, risi Tqma unda zustad ver Tumca, bolos isic unda aRiniSnos, rom
davakonkretebT. erTia aSkara _ ironia da misi simbolisturi xedva gansxvavdeba evro-
satira, romelic mis mTel Semoqmedebas gas- puli sibolizmisa da eqspresionizmisgan,
devs da gasarTob Temaze Seqmnil namuSevreb- romlis warmomadgenladac mas evropaSi mii-
Si Cndeba am SemTxvevaSi pirdapiri niSnebis Cneven. cxadia S. qiqoZis Semoqmedeba, iseve
saxiTaa motanili. niRbis gamosaxulebiT da rogorc saerTod qarTuli modernizmi, war-
mxatvruli formiT, dekoratiul-sibrtyob- moudgenelia evropul modernizmTan mimar-
rivi gadawyvetiT, es namuSevari Teatralur Tebis gareSe, magram am SemTxvevaSi, aSkara
afiSasac mogvagonebs. SeiZleba iTqvas, rom paralalebi evropul nimuSebTan ufro Tema-
Salva qiqoZis mxatvrobaSi urbanuli garTo- tikis mxriv Cndeba. mxatvruli formis Tval-
bis Temas swored es kompozicia agvirgvinebs. sazrisiT S. qiqoZe TiTqos analitikur gaaz-
mis mxatvrul formaSi kvlav Cans evropuli rebas axdens evropuli gamocdilebisa da
gamocdilebis codna _ gamosaxulebis piro- kidev ufro ganzogadebul saxeebs qmnis. misi
biT-abstragirebul sibrtyeebad qceva. Tu- simbolur-ganzogadebuli xedva raime konk-
mca aqac mZafr eqspresiul ritmTan erTad, retuli niSniTa da aspeqtiT ver gamoicnoba,
mainc sagrZnobia klasikuri principis mixed- is TiTqos realobis farglebSia moqceuli
viT formaTa ganawileba (centruloba, eqs- _ realur-obieqturi formebiT asaxuli,
presiuli, diogonaluri ritmi, gansxvavebu- magram, amavdroulad samyaros realisturi
li sibrtyeebis, rogorc sxvadasxva planebis, gadmocemisgan Zalze Sors dgas da sakuTar,
erTmaneTze dadeba). SeiZleba iTqvas, didi TviTkmar realobas qmnis.
86
TSISIA KILADZE All this testifies to the symbolic vision of the au-
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian thor. Of course he summarizes phenomena, themes and
Art History and Heritage Preservation scenes of entertainment, but in the background is hid-
den the tragedy and unquenchable attempt to compre-
hend the meaning of life.
T H E T O PI C O F T H E C I T Y ; His symbolism differs from European symbolism
U R B A N E N T E R T A I N M E N T
and expressionism, the representative of which he is
I N T H E W O R KS O F SH A L V A KI KO D Z E
considered in Europe. His creativity, as well as Geor-
Su m m ary gian modernism in general, is impossible to imagine
without the influence of European modernism, buthis
The theme of the big city, of the urban entertainment case is to a great extent determined by thematic paral-
— cafes, bars, cabarets, the circus and other places — lels.In terms of the artistic form, the author conducts
is extremely popular in European modernist art, and in a reflection on the European experience and creates
Georgian painting it first appears with the modernists.In moregeneralized images. It is impossible to determine
French painting,this topicalready in the 19th century ac- by specific aspects his symbolically generalized vision,
quireda symbolic shade which increased in a subsequent as though it is within a reality of certain real-objective
age, and now the image becomes metaphorical. forms, but at the same time all this is far from the real
For Georgian modernists, the cafe, places for enter- world and creates its own distinctive reality.
tainment, a large city were the embodiment of ruthless city
civilization, where a person felt lonely and shelterless.
In this respect, particularly interesting are the
87
works of ShalvaKikodze, dedicated to the Paris theme,
which from the one side were influenced by European
masters, but at the same time they have a distinct per-
sonality and an expressive, ironic and grotesque nature.
During the study of ShalvaKikodze’s works, de-
voted to the urban topic and entertainment, arise the
characteristic of this artist’s aspects – some kind of
opposition (dynamics, a possibility of continuation of
what is happening)and a clear structuring of the com-
position and consistency, the sense of firmness and
constancy;Mess and disorder and compositionally cre-
ated order;Expressed expression and emotional stress
and classical principles of artistic reception and ratio-
nalism; Tragic, dramatic and a sense of humor and ex-
acerbation of irony; The real tragedy of human exis-
tence and sense of anguish, theatricality, pompousness
and a kind of absurdity.
Particularly noteworthy is the theatricality of the
works, which is probably due to the artistry of the au-
thor or his love of the theatre; but at the same time may-
be it is his philosophical vision of life – he is showing
us this life and this episode as a inconstant and effective
theatrical action.
cisia kilaZe
89
91
93
Sh.Kikodze. Paris, L u xe m b u rg G arden , 1920
13. Salva qiqoZe. parizi, baRSi (Canaxati), 1920 w. 14. Salva qiqoZe. parizi (Canaxati), 1920 w.
Sh.Kikodze. I n t he G arden (Skech), 1920 Sh.Kikodze. Paris (Skech), 1920
cisia kilaZe
16. Salva qiqoZe. tikinebis cxovrebidan, 1920 w. 17. e. hekeli. jambazi da Tojina, 1912 w.
Sh. Kikodze. F rom t he L if e of t he Pu p p et s, 1920 E . H eckel . C l ow n an d D ol l , 1912
cisia kilaZe
95
97
improvizatoris, interpretatoris rolSi. warmoadgens. is gacda xelovnebis tradici-
Tavisufali nebis mqone artisti iRebs wina- ul mniSvnelobas. aRar iqmneba xelovnebis
qmnilebebi xelovnebis tradiciuli, erTia-
re epoqis kulturul monapovars, romelsac
ni cnebis mniSvnelobiT.... modernizmis mSve-
sakuTar, individualur mxatvrul formaSi
nierebas daSorebuli xelovnebebi sakuTari
moaqcevs, axal azrobriv-ideur konteqstSi
energiis fokusirebas axdenen ngrevaze, da
svams, axleburad iazrebs da axali proble-
ara sinTezze. Tanamedrove mxatvroba xasi-
matikiT msWvalavs, riTic Tanamedroveobis
aTdeba obieqtebis, formebis, konfigura-
Sesabamis aqtualobas aniWebs mas. mxolod
ciebis, sivrceebis, im ZiriTadi maxasiaTeb-
am SemTxvevaSi iqceva citatis momyvani sru-
lebis daSliT, romlebic institucionalu-
luflebian, SeiZleba iTqvas, erTpirovnul
ri mxatvrobis kuTvnileba iyo8. Tanamedro-
avtorad; `winaaRmdeg SemTxvevaSi igi sxvas
ve mxatvroba gadaaxalisebs realobasTan
(pirvelad avtors) uTmobs pirvelobas da
sakuTar urTierTobebs, raTa aCvenos, `ra
Tavad plagiatori xdeba. e.i. sxvisi univers-
pataraa realuri realoba~9, is ver aRiqvams,
aluri raobis stiluri miTvisebis, misi `meo-
ar iRebs warsulis xelovnebas misi droSi
6
arsebobs citaciis ramdenime forma: 1. Tavad cita- ganfenilobis gamo, Tumca ki aqtiurad mi-
cia, romelic gulisxmobs pirvelwyaros kompozici- marTavs mas, magram radgan dabruneba Zvel
uri struqturis an/da mxatvruli elementebis pir-
dapir gameorebas, gadmotanas; 2. stilizacia _ sti- xelovnebasTan, ganxorcielebuli samyaros
luri formebis cnobierad gadamuSaveba; 3. aluzia Zvel silamazesTan, klasikur normebTan
_ miniSneba, xumroba, xSirad ironiuli, parodiuli
an sarkastuli qveteqstiT; 4. reminiscencia _ in- 7
g. buRaZe, citirebebi xelovnebaSi, fiqrebi warma-
tuiciuri citaturi forma; gamoZaxili, mxatvru- valze, Tb., 1994.
lad gadamuSaveba; citaciis yvelaze SemoqmedebiTi 8
Jean Francois Lyotard, Essays zu einer affirm ative Asthetik,
forma, romlis drosac mxatvari mas gaucnobiereb- Berlin, 1985, gv. 51.
lad mimarTavs, rogorc mogonebas romelime stilze 9
Jean Francois Lyotard, Beantwortung der Frage: Was ist
an konkretul nawarmoebze. Postmodern?, Berlin, 1982, gv. 199.
ana kldiaSvili
99
grZeli kexiani cxviri, Txeli, mokumuli tu- TeTri feriT uxeSad, masteqinis farTo mo-
Cebi, Rrmad Camjdari Tvalebi, Savi Tma da nasmebiT amuSavebs da masze montefeltros
tuCs qvemoT Zlierad CaWyletili, aqcenti- figuris siluetur gamosaxulebas gvaZlevs.
rebuli nikapi aqvs. garegnuli msgavseba am or saxis nakvTebze _ cxvirTan, yvrimalebTan,
namuSevars Soris aSkaraa, magram ara absolu- nikapTan dadebuli gamoTeTrebebiT Cans
turi, Tumca, savsebiT sakmarisi imisaTvis, formis damrgvalebisa da plastikurobis
rom m. Sengelias namuSevarSi kvatroCentos STabeWdilebis Seqmnis mcdeloba, magram XX
xanis italieli mxatvris Sedevri amovicnoT. saukunis miwurulis mxatvars es arc ise da-
m. Sengelia mxolod im aucilebel minimums majereblad gamosdis, miT ufro, rom msgavsi
iRebs dednidan, romelic misi suraTis piero ram arc aqvs miznad. moculoba, rogorc rea-
dela franCeskas qmnilebasTan identifika- lobis gamoxatuleba, mas ar sWirdeba. saxis
ciisaTvisaa saWiro. magram originalTan Se- zedapiri masTan faqturulobas ufro iZens,
darebisas naTlad Cans, rom m. Sengelias bev- vidre moculobas. gamosaxuleba mnaxvelis-
ri detali aqvs `gamotovebuli~, Tu sagange- ken amoburcul, xolo Signidan futuro
bod ignorirebuli. samagierod, zogi ram mis formas iZens da niRabs emsgavseba, romelsac
namuSevarSi gazviadebuli, utrirebuli da xazgasmiT wiTlad Seferili tuCebis, wopwo-
xazgasmiT aqcentirebulia. mokled, aSkaraa, pa qudis, Tavze parikiviT dadebuli Tmisa
rom aq saqme ar gvaqvs ubralo aslTan, rom XV da cxvirTan dasmuli xalis wyalobiT sagan-
saukunis ostatis namuSevari erTgavari pro- gebod groteskuli ieri eniWeba. piero dela
toteqstia, romlis warsulidan moxmobiT da franCeskas mamakacuri RirsebiT aRsavse,
gacocxlebiT, mxatvars raRac axlis Tqma, anu Zlieri da darbaiseli pirovneba, aristokra-
metateqstis Seqmna surs. ramdenad gamosdis tuli federiko montefeltro m. Sengelias
mas es da ras warmoadgens Tavad misi saTqme- namuSevarSi faqtiurad `gaqra~; montefelt-
li? ramdenad adeqvatur formas irCevs igi? ros es Tvisebebi mxatvris mier sagangebod
ana kldiaSvili
dakninda da maT arara, sicariele Caenacvla. mxolod misi garegnuli formis da calkeu-
sicariele sufevs fonzec; piero dela fran- li detalebis safuZvelze sakuTar mxatv-
Ceskas namuSevarze adamianisa da peizaJis rul formas qmnis, romelSic naTlad gamos-
harmoniul Tanaarsebobas m. SengeliasTan Wvivis nihilisturi damokidebuleba war-
wina da ukana planis `harmoniuli sicariele~ sulis idealebisadmi. mxatvari aSarJebs da
Caenacvla da amiT warsulis kidev erTi pa- ironiis sagnad aqcevs ara marto pirovnebis
radigma `daingra~. amdenad, m. Sengelia gaaz- renesansul xats, aramed Tavad renesansul
rebulad, mizanmimarTulad qmnis adamianis mxatvrul xerxebsac ki, is faqtiurad qmnis
niRabs, `ukacriel~ sibrtyes mis garSemo da parodias moculobaze. avtori sagangebod
Sedegad angrevs rogorc adamianis renesan- irCevs `gaumarTav~ mxatvrul formas, ri-
sul xats, romelic miuRebelia Tanamedro- Tic aZlierebs nawarmoebis groteskul xa-
veobisaTvis, postmodernuli samyarosaTvis, siaTs da amwvavebs masSi dasmul problemas.
aseve, samyarosTan mis harmoniul kavSirs. ironiuli damokidebuleba da groteski gaZ-
m. Sengelias simkvrivedakarguli, fu- lierebulia calkeuli detalebis saxecv-
turo formis niRbad aRqmas aZlierebs Ta- lilebiTac, mag., qudi, romelic piero dela
vis sxeulTan dakavSirebis xerxic. mxatvris franCeskasTan dabali cilindruli masaa da
mier namuSevarSi damatebiT Semotanili ma- romelSic cxadad igrZnoba formis simyare,
siuri TeTri sayelo (montefeltros wiTel misi struqtura da logikuri konstruqcia,
samoss dayolebuli viwro TeTri arSiis m. SengeliasTan trapeciis formis didi fuye
erTgvari avtoriseuli hipertrofizacia) Tavsaburavia, iseTive fuye, rogorc mTeli
fonis TeTrs erwymis da Tavsa da sxeuls So- figura. qudis amgvari gadawyveta erTgvar
ris pauzas qmnis. iseTi STabeWdileba iqmneba, karikaturulobasac ki aniWebs gamosaxule-
100
101
ukompromiso kritikulobas iCens. amitom, m. SengeliasTan lisirebisas zeTis saRebavis
am SemTxvevaSi m. Sengelia gansxvavebuli sqeli fenebi isea erTmaneTSi gadaRvrili,
mxatvruli koncefciiT moqmedebs. mas sxva rom lisirebuli fenebis qveS monasmebi ar
araferi darCenia, Tu ara gaiziaros goias ikargeba. garda amisa, m. Sengelia aqve iyenebs
midgoma da Tavis mxriv aCvenos, `ra Sors wa- kidev erT teqnikur xerxs, romelsac piro-
vida mas Semdeg kacobrioba~. biTad `Txupna~ SeiZleba vuwodoT. saRebav-
fransisko goias perifrazirebiT Seqm- Si Cawobili `gafarCxuli~ funjiT mxatvari
nili namuSevrebi m. Sengelias SemoqmedebaSi msubuqad exeba tilos zedapirs da masze sak-
calke jgufad SeiZleba gamoiyos. maTi ricxvi maod pastozur ferwerul fifqebismagvar
sakmaod didia, magram radgan isini, ZiriTa- laqebs tovebs. am xerxiT asrulebs igi per-
dad, saerTo ideisa da intonaciis matarebe- sonaJTa Tmebs, samosis aqsesuarebs. sxvadas-
lia, Cvenc mxolod erT, maT Soris tipursa xva teqnikuri saSualebebiT gamdidrebuli
da metyvel magaliTze SevCerdebiT. esaa zo- weris amgvari manera sagrZnoblad acocx-
miT arcTu didi (40X50 sm.) horizontalurad lebs suraTs; misi ferweruloba damouki-
wagrZelebuli suraTi, romelic qalisa da debel mniSvnelobas iZens, TiTqos sakuTari
mamakacis wyviled portrets warmogvidgens. cxovrebiT cxovrobs tiloze, namuSevris
pastozuri monasmebiT daweril sada iisfer ferweruli zedapiri ufro cocxalia, vidre
fonze ori mxramde figuraa mocemuli. maT Tavad gamosaxulebani. vizualur masalasa da
Tanabrad aqvT mokavebuli sasuraTe sibr- mis gamomsaxvel saSualebebs Soris amgvari
tye: marjvena mxare mamakacis gamosaxulebas uTanabroba swored goiasTvisaa Cveuli. misi
uWiravs, marcxena ki _ qalisas. TviT am or SemoqmedebisTvis damaxasiaTebel am Sinagan
figurasa da suraTis kideebs Soris Tanabari logikas zustad iWers m. Sengelia da sakuTar
intervalia da rom ara erTimeorisaken odna- mxatvrul maneraSi gansxeulebuls gvawvdis.
vi bruni, am figurebs araferi eqnebodaT sa- SesaZloa, esecaa mizezi imisa, rom konkretu-
ana kldiaSvili
T H E “ PA R A SI T E ” A R T I ST -
R E G A R D I N G T H E C I T A T I O N M E T H O D
W I T H I N C O N T E M PO R A R Y
G E O R G I A N A R T
Su m m ary
103
During citation, his “gaze” is always directed toward the
“distant west”, where for him, the greatest contribution
to the art world is “The Credit Bank”, from where he
freely “borrows” citations. A citation, for Shengelaia, is
a possibility to express protest, which often tends to take
on an aggressive form and which is directed not only
toward the past, but also toward contemporaneity. He
cites the art of the past, only to underline the conflicting
perceptions of the “old” and the “new”; he turns to the
forms that are filled with irony and sarcasm, only to dem-
onstrate the painfulness and actuality of the surrounding
reality. Irony and sarcasm, once “exotic” concepts for
Georgia, are fully assimilated into the Georgian art scene
by the end of the 20th century.
Manipulating the art-works, creating meta-text
through interpretations of proto-text, and creating a pro-
cess that enables constant formation of new concepts, is
one of the most important features of Mikhail Shenge-
laia’s art. During the entire citation process of an already
created masterpiece, he fully “absorbs” the proto-text,
using citation as “the product” that nourishes its only
“consumers” - the new artistic forms and concepts.
During the citation process, the artist starts to close-
ly resemble an “organism” that lives off the life essence
Tamar xosroSvili da pavles saxelobis eklesiis moxatulobaa,
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis
romelic 1990-96 wlebSia Sesrulebuli da
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri amavdroulad mxatvris pirveli namuSevari-
caa am sferoSi, meore _ vakis yovladwminda
samebis saxelobis eklesiis mxatvrobaa (2004-
2008ww.), mesame ki, sul axlaxans dasrulebu-
li, sapatriarqos ezoSi mdebare yovladwmin-
qarTuli saeklesio mxatvrobis da RvTismSoblis xarebis saxelobis eklesiis
uaxlesi tendenciebi moxatuloba (2007-2010ww.).
(i. cincaZis mxatvrobaTa
magaliTze) ***
wm. petresa da pavles eklesiis moxatu-
ager ukve oc welze metia, rac samocdaaTw- loba erT-erTi pirvelia, sabWoTa kavSiris
liani dumilis Semdgom qarTuli qristianu- daSlis Semdgom Sesrulebul saeklesio mo-
li xelovnebis `aRorZineba~ daiwyo. `aRorZi- xatulobebs Soris. eklesia darbazuli tipi-
neba~ pirobiTad, Torem xom aravis daudgenia saa, mas erTaderTi Sesasvleli dasavleTidan
ra cnebiT unda ganvsazRvroT movlena, ro- aqvs, mTavar sivrceSi narTeqsis gavliT vxv-
melsac ucnauri maxasiaTeblebi gamoarCevs. debiT. eklesia mTlianadaa moxatuli. Sesv-
arc maTi Sefasebis kriteriumebi arsebobs lisTanave TvalSisacemia sxvadasxva scenaTa
jerjerobiT. Tanamedrove saeklesio qmni- da wmindanTa simravle. SedarebiT lakoniu-
lebebi, zogierTis mier mowonebuli, Tum- ria sakurTxevlis moxatuloba, romlis konq-
ca mravalTa mier dawunebuli, xSirad xdeba Sic aRsaydrebuli Cviledi RmrTismSobelia
104
105
maxareblis simboluri gamosaxuleba gamo-
ubisSi, kamaris centrSi, rogorc ukve
dis, mTlianad ki, mandorliani macxovari da
aRvniSneT, ufali yovlisampyrobeli _ gan-
maxareblebi wreSi arian Cawerilni. dasav-
kacebuli Zea gamosaxuli, mis orsav mxares ki,
leTisken mdebare monakveTSi angelozebiT is scenebi, romlebic uSualod mas miemarTeba
garemoculi saydari ganmzadebulia wreSi da misgan gamomdinareobs. arc aqaa siuJetebi
moqceuli. suli wminda, am segmentidan gama- centraluri gamosaxulebisgan registrebiT
vali sxivebiT, kamaris registrSi, am scenis gamoyofili, piriqiT, isini mxatvruladac
aqeT-iqiT arsebul sauflo scenebSi vlin- da Sinaarsobrivadac erTian gamosaxulebas
deba _ CrdiloeTiT naTlisRebaSi, sadac warmoadgens. CrdiloeTi kamaris registrSi
sxividan gamomaval mtredad gvevlineba: `da mirqmaa, mopirdapire mxares ki, lazares aRd-
naTel-iRo iesu. da meyvseulad aRmovida raÁ gineba _ ori umniSvnelovanesi movlena, ro-
wylisa misgan, da aha ganexunes mas cani, da melic uflis gankacebis periodSi aRsrulda
ixila suli RmrTisaÁ, gardamomavali, viTar- _ pirvelSi aqcentirebulia misi kacebrivi
ca tredi, movida da daadgra mas zeda~ (mT. buneba, meoreSi ki _ RvTaebrivi. mirqmaSi igi
3,16) da mopirdapire mxares feriscvalebaSi Cveni codvebisTvis gankacebuli da Sewiruli
Rrublis saxiT: `...aha Rrubeli agrilobda
1
uZvelesi iadgari, Tb., 1980, gv. 42.
maT da xmaÁ iyo RrubliT gamo: ese ars Ze Cemi 2
feriscvalebaSi rom swored suli wmindaa mov-
sayuareli, amisi ismineT ` (mT. 17,5). lenili Rrublis saxiT, amis dasturad moskovis
wm. petresa da pavles eklesiis moxatu- didi krebis dadgenilebis erT-erTi monakveTic
gamodgeba, romelSic pirdapir weria, rom suli
lobaSi, TiTqos igive gamosaxulebebi sru-
wmindis gamoCineba sxvadasxvagvaria: naTlisRebis
liad sxvagvari ieris matarebelia _ Zveli dros _ mtredis saxiT, Taboris mTaze _ Rrublis,
dReTa Sreebian medalionSia Cawerili, uman- sulTmofenobisas ki cecxlis enebis saxiT-o. Деяния
московских соборов 1666 и 1667, Л. Успенский, Богословие
dorlod, qerubimebis gareSe. macxovaric
иконы, Большой Московский Собор и образ Бога Отца,
umandorlodaa, arc maxarebelTa garemoc- гл.XV http://nesusvet.narod.ru
Tamar xosroSvili
msxverplia, lazares aRdginebaSi ki, cxovre- sad, kamaris dasavleT nawilze gavamaxvileb
bis mimniWebeli ufali da yovlisSemZle msa- yuradRebas. ubisis msgavsad, aqac ganmzade-
julic, romelic `kvalad momaval ars dide- buli saydaria gamosaxuli, magram im gansx-
biT gansjad cxovelTa da mkvdarTa, romlisa vavebiT, rom masze Saravandiani mtredi zis.
sufevisa ara ars dasasrul~ (mrwamsi). Tu ubisSi, suli wmindis xateba hetimasiis,
Zveli dReTas orsav mxares, kamaris re- naTlisRebis da fericvalebis gamosaxule-
gistrSi xareba da Sobaa, anu gankacebasTan baTa erTianobiT iqmneba, aq samebis mesame hi-
dakavSirebuli is ori movlena, romelSic postass Saravandiani mtredi ganasaxierebs.
uSualod samebis pirveli hipostasi _ mama ramdenad gamarTlebulia suli wmindis ase
RmerTi monawileobs. es mesame xateba, TiTqos calke gamosaxva? suli wminda Tavisi arsebiT
mamis gamosaxulebad ikiTxeba Ze RvTisas da RmerTia, RmerTi ki, aravis arasodes uxila-
suli wmindis simbolur gamosaxulebasTan vs. suliwmida naTlisRebis dros gamoCnda
erTobaSi. miuxedavad imisa rom, mama RmerTis mtredis saxiT, iseve rogorc fericvalebaSi
gamosaxva marTlmadidebluri tradiciiT Rrublis, sulTmofenobaSi cecxlis saxiT.
araa gamarTlebuli, cnobilia, rom same-
amitomac sruliad marTebulia, mag., naTlis-
bis imgvari gamosaxulebebi mag., Отечество,
RebaSi misi mtredad gamosaxva, magram calke,
Сопрестолье da sxv., romlebSic moxuci kaci
sxva dros es iseve saorWofo sakiTxia, ro-
swored mama RmerTad moiazreba, mravlad
gorc mama RmerTis daxatva moxucis saxiT.
arsebobda da arsebobs3. arada, Zveli dReTa
amgvarad, petre-pavles kamaraze ubisis
Zis xatebas warmoaCens da ara mamisa, oRond
kamaris moxatulobas minabaZi samebaa. Tumca
am gamosaxulebiT aqcentirebulia Ze, ro-
aris is RvTismetyvelebiTad Tu mxatvrulad
gorc `pirmSoi xati mamisa~, `Sobili uwinares
gamarTuli? aq xom dResaswaulebi istoriu-
yovelTa saukuneTa~ da `Tanaarsi mamisa~ _
106
ganxilul eklesiaSi, erTi mxriv, gankacebu- xoven misi wilxvedri saqarTvelosTvis. 1990-
li RmerTis mier dafuZnebuli samociqulo 96 wlebSi Sesrulebuli es moxatuloba im
eklesia, meore mxriv ki, meored mosvlis Ja- periodSi saqarTveloSi arsebul rTul md-
mia (dasavleTi kedlis moxatuloba) xazgas- gomareobaze bunebriv reaqciad ikiTxeba da
muli. Tumca, moxatulobis programis mTavar sityvierad ase gamiTqmis `...ese enai, Semkuli
kvanZad kamaris registrSi, aTormet dResas- da kurTxeuli saxeliTa uflisaiTa, mdabali
waulTa ciklSi CarTuli `lazares aRdgi- da dawunebuli _ moelis dResa mas meored
nebis~ cota ar iyos ucnauri gamosaxuleba moslvisa uflisasa~6. es ganwyobileba misdevs
gvevlineba (sur. 4). im TiToeul Tanamedrove qarTul saeklesio
standartuli ikonografiuli sqemebis moxatulobas im droidan moyolebuli vidre
msgavsad, aqac gumbaTiani nagebobidan gamo- dRevandel dRemde, nacionaluri Tematika
maval, armenakSi Segragnil lazares mis sapi- TiToeulSi gansakuTrebuladaa aqcentire-
rispirod mdgomi macxovari akurTxebs, qris- buli. es Semdgomi ori moxatulobis magaliT-
tes ukan sami mociquli dgas, lazares gver- zec kargad gamoCndeba.
diT ki msaxurs vxedavT. iesos winaSe marTasa wmida petresa da pavles eklesiis mxatv-
da mariams mouyriaT muxli, maT gverdiT ki roba ekleqturia formis mxriv da feradov-
mesame deda dgas da swored misi arseboba iq- nadac Zalze araerTgvarovania. ama Tu im
cevs am scenaSi gansakuTrebul yuradRebas. scenaTa stili arabunebrivad gansxvavdeba
sami varskvlavi advilad migaxvedrebT, rom erTmaneTisgan. es ki fundamenturad gansxva-
es yovladwminda RmrTismSobelia (arada, mas vdeba `SemoqmedebiTad~ wodebuli Ziebisgan
ar gamosaxaven lazares aRdginebis scenebSi). da amitom Sedegsac sruliad sxvagvars bade-
kidev ufro gagaocebT caSi sayviriani ange- bs. Tumca, petre-pavles am adrindel moxa-
lozis danaxva. magram odnav Sors mdgomi gum- tulobaSi SemoqmedebiTi Ziebebis kvalic aS-
107
baTiani eklesia naTels hfens mTeli am kompo- karaa, rac vfiqrob, moxatulobis ucnaurad
ziciis Canafiqrs, deda RmrTisas, sayviriani gadawyvetil programaSic gamoCnda. stilis-
angelozis da eklesiis erToba meored mosv- turad ki, am mxriv, konqis RmrismSoblis ga-
lis Jams RmrTismSoblis wilxvedr saqarT- mosaxuleba minda movixmo magaliTad (sur.1).
velos gabrwyinebaze migvaniSnebs. es idea ki, aq gamosaxuli RmrTismSobeli cota sx-
pirvel yovlisa ioane zosimes nawarmoebiTaa vanairia _ `arastandartuli~! es TiTqosda
STagonebuli: `damarxul ars enaÁ qarTuli `mouxeSavi~ xateba yvelaze metad izidavs
dRemde meored mosvlisa... da saxarebasa Sina Tvals. odnav miamiti, uSualo, keTili gamo-
amas enasa lazare hqvian. da axalman nino moaq- metyveleba yrmisa da dedisa (saxe Cveuleb-
cia da helene dedofalman, ese arian orni rivi qalisas ufro miugavs) siTbos aRZravs
dani viTarca mariam da marTaÁ...~5 sagulisx- mnaxvelSi. RmrTismSobeli muq cisfer fon-
moa, rom lazares aRdginebis saswauli kan- zea gamosaxuli. igi Zvirfasi qvebiT mooWvil,
kelzecaa gameorebuli, axla ukve Cveuli iko- muTaqian saydarzea dabrZanebuli. marcxena
nografiiT, mis mopirdapired ki, iveriis Rmr- xelze yrma hyavs dabrZanebuli, meore xeli
TismSoblis xatis aTonis mTaze gadabrZanebis ki vedrebis niSnad misken aqvs gawvdili. deda
scenaa _ isev meored mosvlis Jams saqarTve- RmrTisas samefod Semosili ori angelosi
los mniSvnelobaze aqcenti! moxatulobis am ganadidebs. figurebi sakmaod araproporci-
erovnul xasiaTs ki, petre-pavles eklesiis ulia, gansakuTrebiT mTavarangelozebisa _
kedlebze gamosaxul qarTvel Tu saqarTve- maT didi Tavi, maRali tani da mokle fexebi
los mfarvel wmindanTa xatebebi aZlierebs, aqvT. Tumca es specialurad miznad dasaxuli
isini vedrebad dganan konqSi gamosaxuli Cvi- disproporcia ki ar aris, aramed konqis speci-
ledi RmrTismSoblis winaSe da meoxebas sT- fikuri formidan gamomdinare, SemTxveviT ga-
mosuli deformaciaa. mjdomare RmrTismSob-
5
ioane zosime, qebai da didebai qarTulisa enisai, qa-
rTuli mwerloba, t. I, Tb., 1987, gv. 47. 6
iqve, gv.47.
Tamar xosroSvili
velsa da bemas Soris, SeRrmavebuli kamaris devs. Tumca zogan es rigi darRveulia (sur.
centralur nawilSi wreSi Cawerili Zveli 7, 8) _ mag., naTlisRebas ratomRac sulTmo-
dReTa, romlis Tavzec mtredi eSveba. konq- fenoba mosdevs, RmrTismSoblis Sobasa da
Si gamosaxuli vedrebis am TiTqosda erTi taZrad miyvanebas ratomRac jvarTamaRleba.
SexedviT tradiciul ikonografias mtredi scenebis ganawileba zogadadac ramdenadme
da Zveli dReTa sruliad sxvagvar elfers SemTxveviTia _ miZinebis orsav mxares sve-
sZens da yovladwmida samebaze migvaniSnebs. ticxovlis amaRleba da aTonis mTaze iveriis
es kompozicia dodorqis eklesiis konqis ga- RvTismSoblis xatis zRvidan amobrZanebaa
mosaxulebas mogvagonebs, sadac, vfiqrob, moTavsebuli; lasia qalaqis saswaulis gver-
rom swored wm. samebis xatad ikiTxeba Ze Rmr- digverd ki RmrTismSoblis mier wm. andri-
Tisa, mtredis da makurTxeveli marjvenas asTvis da wm. ninosTvis jvrisa da xatis gada-
erToba. magram gasaTvaliswinebeli isaa, rom cema da winaswarmetyvel elias amaRleba.
dodrqis gamosaxuleba naTlisRebis gar- mklavTaSorisebic uxvadaa datvirTu-
dasaxuli ikonografiiTaa warmodgenili. li gamosaxulebebiT. aq qarTvel wmindanTa,
uZvelesi gamosaxuleba Teologiur WrilSi dedaTa da mamaTa calkeuli figurebi (wmm.
savsebiT logikurad ikiTxeba. vakis samebis ioane zedazneli, grigol xanZTeli, eqvTime,
es kompozicia ki, Zalze hgavs petre-pavles ilarioni, SuSaniki, sidonia, nino, qeTevani),
eklesiis kamaraze gamosaxul samebis sakama- bibliuri scenebi (sami yrma saxmilsa Sina, io-
To xatebas, amitom iseTive kiTxvebs badebs, nas saswauli, winaswarmetyveli mose Seuwve-
rac zemoT ukve petre-pavles kamaris moxa- li mayvlis winaSe da iakobis sizmari), `qebaÁ
tulobasTan mimarTebiT gaCnda. da qeba yovladwminda RvTismSoblisaÁa~ da
Zveli dReTas orsav mxares, TaRis Ca- `nikeis saklesio krebaa~ gamosaxuli.
moyolebaze sam-sami winaswarmetyveli dgas es Tematurad mravalferi moxatulo-
109
gaSlili gragnilebiTa da saxarebiT xelSi. ba, mraval kiTxvas badebs. pirvel rigSი, ra
gragnilebze warmodgenili, maTive winas- principiT lagdeba vakis samebis moxatulo-
warmetyvelebebidan amonaridi teqstebi Si- baSi aTormet dResaswaulTa cikli? Tu Cr-
naarsobrivad sakurTxevlis gamosaxulebas diloeTi mklavis kamaraSi xareba, Soba da
esdageba. afsidSi mociqulTa ziarebaa, qve- mirqma erTmaneTs miyolebiTaa, ratomaa sa-
da, mesame registrSi ki wm. mamaTa rigi dgas. mxreT mklavSi naTlisRebis Semdgom sulT-
satriumfo TaRze warweraa: `aRmosavaliT- mofenoba? ratom Tavsdeba xarebis, Sobis
gan mzisaÁT vidre dasavaladmde kurTxeul da mirqmis qvemoT istoriulad gacilebiT
ars saxeli uflisa.~ adre momxdari ambebi _ RvTismSoblis Soba
gumbaTis kamaraSi varskvlaviani cis da taZrad miyvaneba da ratom xatavs am oris
fonze, oTxi angelozis mier amaRlebuli oq- gverdiT mxatvari jvarTamaRlebas? iqneb, aq
ros gamSvenebuli jvaria gamosaxuli. masve scenebi liturgiul cikls misdevs? aSkaraa,
ganadidebs eqvs sarkmels Soris mdgomi eqvsi rom ara, radgan maSin Txroba xarebiT, SobiT
mTavarangelozi, romelTa qvemoT Tayvansa- da mirqmiT ar daiwyeboda. ucnauria calke-
cemad Tavmodrekili angelozebi amave rigSi ul scenaTa da wminidanTa gamosaxulebebis
gamosaxuli ganmzadebuli saydrisken mibru- ganlageba da urTierTmimarTebac. marTa-
nebulan. afrebSi medalionebSi Cawerili ma- lia, aq garkveuli scenebi garkveuli ideis
xareblebis naxevarfigurebia. dasavleTi mk- Semcvelia, magram isini erTmaneTTan ar imyo-
lavis dasavleTi kedeli saSinel samsjavros feba mWidro kavSirSi da amitom mTlianobac
eTmoba, amave mklavis kamara _ ki, mTlianad irRveva. SexedvisTanave gaCnda STabeWdile-
amaRlebas. gverdiT mklavebSi moxatuloba ba, rom vakis samebis moxatulobas ar hqonia
oTx registradaa gaSlili. sauflo dResas- winaswar SemuSavebuli programa da ama Tu
waulTa cikli CrdiloeTi mklavis zeda are- im scenaTa SerCeva etapobrivad xdeboda. am
Si iwyeba da TiTqos istoriul Txrobas mis- yovelivem bunebrivia moxatulobis ierzec
Tamar xosroSvili
moaxdina gavlena. mxatvroba erTianobaSi wm. mamaTa Tavebi, Sesabamisad ki maTi Sa-
araerTgvarovania, damabnevlad Wreli. Tu- ravandebic erT swor xazzea ganlagebuli.
mca igive araerTgvarovneba calke, TiTeul wm. mamebi imdenad axlo-axlos sxedan erT-
scenaSic Zalze aSkaraa. vakis samebis moxa- maneTis gverdigverd, rom maTi Saravandebi
tulobis stilis Taviseburebebze samjelod urTierTs kveTs. nimbebze furclovani oq-
samxreT mklavTaSorisSi gamosaxuli nikeis I roa dadebuli, romlis isedac TvalSisacemi
saeklesio krebis amsaxveli freska SevarCie feri da faqtura lurj, gaumWvirval fonze
(sur. 9). es gamosaxuleba dRevandel saekle- kidev ufro ikveTeba. TiToeul am oqros wres
sio xelovnebaSi mimdinare tendenciebis ga- Semovlebuli jer yavisferi, zemodan ki TeT-
movlenis TvalsazrisiT erT-erT mniSvnelo- ri konturi saerTodac `gamoWrilis~ iers
van nimuSad mimaCnia. sZens am gamosaxulebebs. amitom, es urTierT-
vakis samebaSi rom nikeis kreba gelaTis gadamkveTi Saravandebi mRvdelmTavrebis
narTeqsSi gamosaxuli saeklesio krebebis Tavebs ukan mixatul, maT damoukideblad
mixedviTaa Sesrulebuli, amas erTi Tvalis arsebul oqros diskoebad ufro ikiTxeba,
SevlebiTac mixvdebiT (sur.10). gelaTSi ar- romelTa gadasanawileblad TiTqosda sak-
sebuli Svidive kreba daaxloebiT erT sqemas marisi adgili ar aRmoCnda sibrtyeze. erTi
imeorebs _ kompozicia ornawiliania, zeda
SexedviT, TiTqos gelaTis moxatulobaSic
areSi mefe da mRvdelmTavrebi sxedan, qve-
msgavsi suraTia. iqac wm. mamaTa Tavebi TiTq-
moT ki marTal da mwvalebel mamaTa jgufe-
mis erTmaneTs exeba. magram rigi niuansebisa,
bia ganTavsebuli.
yovelives sxvagvarad warmogviCens. gelaTSi
samebis momxatvelma TiTqmis `sityva-si-
TiToeuli jgufis SemadgenlobaSi oTx-oT-
tyviT~ gaimeora misabaZi nimuSis sqema, Tum-
xi mRvdelmTavaria, samebaSi ki xuTi (sakama-
110
muSavebuli sqemiT xelmZRvanelobs, Tumca sapirispiro Sedegad iqces. vakis samebis ga-
imasac dasZens, rom igi misabaZ nimuSs inter- mosaxulebaTa mxatvrul-stilisturma ana-
pretirebas ukeTebs da qarTuli monumen- lizma gviCvena, rom aseTi midgomiT daxatul
turi mxatvrobis darad gadaamuSavebs11. es TiTqosda sibrtyovan-xazovan gamosaxule-
rom marTlac asea, sxva qveynebis `saeklesio baSi xSirad mxatvrisda uneburad SesaZloa
krebebisTvis~ Tvalis gadavlebac dagarwmu- moculoba da sivrce gaCndes, swored is, ra-
nebT. axla gavaanalizoT, ras akeTebs igive sac ase ufrTxis dRevandel saeklesio mom-
siuJetis Seqmnisas Tanamedrove momxatveli? xatvelTa umetesoba.
aris mis freskaSi Zveli sqema axleburad `ga- amrigad, Cvens mier ganxiluli freska
daxarSuli~ da Tanamedroveobis darad gad- klasikad qceuli gelaTis narTeqsis moxa-
moRvrili kedelze? pasuxs kvlav erTi konk- tulobaSi organulad urTierTSemsWvaluli
retuli dakvirveba gagvcems. elementebis daSliT da zogierTi maTganis
rogorc aRvniSneT, vakis samebis Cvens gamoyenebiT, Semdgom ki ukve sxva nimuSebidan
mier ganxilul freskaze mefeca da wm. mame- aRebuli detalebis SezavebiT Seiqmna. amitom
bic kompoziciurad ise arian ganawilebul- SesaZlebelia kia, is originalur, TviTmyo-
ni, rogorc gelaTis narTeqsis freskebSi, fad Tanamedrove nawarmoebad movixsenoT?
amitom, sjobs jer misabaZi nimuSi gavixse- petre-pavlesa da vaki samebis moxatulo-
noT sur.10). gelaTSi, TiToeuli saeklesio baTa Sedarebisas Cndeba kiTxva: Seicvala ki
krebis amsaxvel scenaSi wm. mamani mefis or- raime am wlebis manZilze ukeTesobisken? Cans
sav mxares, mogrZo taxtebze ganawilebulan: rame winsvla? es ukanaskneli, bevri raimeTi
TiToeul skamze `or-ori wminda mama zis; ta- SesaZloa ufro `daxvewili~ mogeCvenoT, Tun-
xtebs ukan aseve or-ori wminda mama dgas, ro- dac teqnikuri SesrulebiT, proporciebiT,
111
melTa Tavebic msxdomareTa Tavebs Soris mo- feradovnebiT. petre-pavleSi ferebi, TviT
Cans da amgvarad isini erT rigs qmnian~12. Cvens fonis cisferi feric ki sxvadasxva adgilas,
Tanamedrove freskazec, erTi SexedviT, igi- sruliad sxvadasxva tonisa da faqturisaa.
ve suraTs vxedavT, aqac mamaTa Tavebi erT erTmaneTisgan Zalze sxvaobs ramdenimegzis
simaRlezea, TiTqos mxolod raodenobrivi gamosaxuli RmrTismSoblis, macxovris xate-
gansxvavebaa TvalSisacemi _ oTxis naclad bebic, drapirebebi, fonebi da a.S. figurebic
xuTi, Tumca dakvirvebis Semdgom erTi uc- zog monakveTSi `dangreulia~, arapropirci-
nauroba vlindeba: gelaTis moxatulobisgan uli. vakis samebaSi aseTi `xarvezebi~ TiTqos
gansxvavebiT, aq xuTive mama taxtze mjdomad naklebadaa, radgan `Secdomebis~ Tavidan asa-
moiazreba, sxeuli ki mxolod samia, danarCeni cileblad yvelgan kalkirebuli formebi da
oris sxeuli mxrebamde moCans, arada isinic kompoziciebia gamoyenebuli. albaT am wle-
rom taxtze msxdomebad igulisxmebian skamis bis manZilze saSemsruleblo donec daixve-
sazurge migvaxvedrebs, romlis aqeTacaa da- wa da gamocdilebamac imata. magram, erTi da
xatuli am ori figuris tani da ara mis miRma. igive kia, gawafuli xeliT qmna da Semoqmede-
xSirad, ase meqanikurad gadmoxatul ga- ba? Semsrulebeli xom ukve arsebul formas
mosaxulebebSi SesaZloa mravali sxva Seusa- imeorebs, SemoqmedebaSi ki yovelTvis axlis
bamobac SeniSnoT, rogorc garegnuli, ise Si- dabadeba igulisxmeba!
naarsobrivi. mag., CvenSi axla sibrtyovan-xa- da sanam mesame, xarebis eklesiis moxatu-
zovani gamosaxulebebi miiCneva kanonikurad. lobaze gadavinacvlebT, minda mokled ga-
paradoqsi ki isaa rom formalurad, meqani- vaanalizoT Tu ra moxda im 1990-ian wlebSi?
kurad daxatuli xazi Tu sibrtye SesaZloa ram ganapiroba dasabamSive Zveli nimuSebis
mizanmimrTuli, formiseuli mibaZva? pasuxi
11
Т. Вирсаладзе, dasax. naSr, gv. 127. 1990-ian wlebSi unda veZioT da cota adrec!
12
Т. Вирсаладзе, dasax. naSr, gv.101.
Tamar xosroSvili
bisa. am mxriv, gansakuTrebiT sionis abstraq- belo orsav samyaroTao dideba Senda~. iqve,
tul xatebebs gamovarCevdi. mis zemoT, wreSi Cawerili wm. spirodon tri-
mifuntelia gamosaxuli13.
axla ki, mesame, 2010 wels moxatul xa-
gumbaTSi jvris dideba (sur. 14). oqros
rebis eklesiaze gadavinacvloT. es patara
gamSvenebuli jvari Sreebian didebSia Caweri-
gumbaTiani eklesia, oTxafsidiania _ tet-
li, romelsac sami angelozi aamaRlebs. gum-
rakonqis tipisa, romelic erTi SexedviT X
baTis yelSi, sarkmlebs Soris wm. winaswarme-
saukunis kveteras taZris aslad aRiqmeba,
tyvelni dganan gaSlili gragnilebiT xelSi.
rasac msgavs arqiteqturasTan erTad, cis-
gumbaTSi gamosaxuli jvari esqatolo-
feri feris gadaxurvac ganapirobebs. vi-
giuri Sinaarsis matarebelia da upirvele-
naidan eklesia mcire zomisaa, Sesabamisad
sad, swored meored mosvlas ukavSirdeba14.
lakoniuri programiT gamoirCeva da mci-
Tavad am ikonografias erTi mxriv, konstan-
rericxovani scenebiTaa Semkuli. sakurT-
tine didis xilvasTan akavSireben da Semdgom
xevlis konqSi aRsaydrebuli RvTismSobe-
ukve ierusalimSi eleonis mTaze jvris gamo-
lia warmodgenili ori mTavarangelozis
TanxlebiT (sur.11). mis qvemoT mociqulTa 13
vinaidan saqarTvelos kaTolikos-patriarqis aR-
saydrebis dRe wm. spiridon trimifuntelis xsnebis
ziarebaa, bolo, mesame registrSi ki, _ wmi-
dRes emTxveva (25 dekemberi axali stiliT), vfiqrob,
da mamani. danarCen sam afsidSi moxatuloba swored am garemoebas unda ukavSirdebodes misi ga-
oTx registradaa. TiToeulis konqi TiTo mosaxva am scenaSi.
14
amis Sesaxeb ixileT: Т. Вирсаладзе, Грузинские куполь-
sauflo dResaswauls eTmoba _ xarebas, So- ные схемы зрелого средневековья, Избранные труды, Тб.,
bas, da miZinebas. xarebis qvemoT, afsidSi wm. 2007; Е.Л.Привалова, Роспись Тимотесубани, Тб., 1980;
ioakimesa da annas xareba da maTi karibWesTan T.virsalaZe, qarTuli mxatvrobis istoriidan, Tb.,
2007; m. didebuliZe, sadisertacio naSromi: yincvi-
Sexvedraa gamosaxuli. SobasTan _ marTali sis wm. nikolozis taZris ferweruli ansamblis mxatv-
iosebisadmi angelozis movlineba da maria- ruli saxe, Tb., 2006.
Tamar xosroSvili
CenasTan, saqarTveloSi ki, mis gansakuTre- lobis TiTqosda mkacrad sibrtyovan ga-
bul popularobas, sulTmofenobis dResas- mosaxulebebSi. es maxasiaTeblebi Cvens mier
waulze, mcxeTis Tavze jvris gamoCenasTan gansaxilveli eklesiis TiToeul scenaSi
aigiveben. vinaidan, qarTul eklesiebSi, gum- ikveTeba, Tumca gansakuTrebiT CrdiloeTi
baTSi gamosaxuli jvari jer kidev uadresi afsidis konqSi gamosaxul xarebas gamovar-
droidan moyolebuli gvxvdeba, amitom, misi Cevdi (sur. 23). am gamosaxulebaSi, imTaviT-
gamoCena Tanamedrove saeklesio mxatvroba- ve atenis xarebis angelozs amoicnobT. mar-
Sic savsebiT logikuria. Tumca, Tu xarebis Talia, Tanamedrove nimuSSi angelozs ise
gumbaTis moxatulobas daukvirdebiT, erT aRar ufrialebs kabis bolo, rogorc atenSi
ucnaurobas aRmoaCenT _ winaswartyvelTa (mraval moxatulobaSi es niuansic gameore-
gaSlil gragnilebze, tradiciuli, esqato- bulia xolme), kverTxic odnav sxvagvarad
logiuri SinaarsiT ganmsWvaluli teqste- uWiravs, magram misi win wadgmuli fexi, fr-
bis nacvlad, RmrTismSoblisadmi miZRvnili Tebis mimarTuleba, samosis feradovnebac
winaswarmetyvelebebia dawerili, iqvea daxa- ki imTaviTve im Zvel Sedevrs gaxsenebT. Tu-
tuli RmrTimSoblis simboloebic, mag., wm. mca axal moxatulobaSi siuJeti arqiteqtu-
moses gragnilze Seuwveli mayvali, wm. da- ris fonze iSleba _ konqis mTels siganeze
nielis gragnilze _ klde, wm. iakobis grag- mravalTaRediani dabali galavania gadaWi-
nilze _ kibe, rac sruliad cvlis gumbaTis muli, romelis orsav mxares, konqis kideeb-
moxatulobis Sinaarss da vfiqrob, meore Si ori nagebobaa amozrdili. upirvelesad,
planze swevs jvris didebis umTavres sazri- yuradRebas xarebis scenaSi arsebuli uc-
sis. xazgasmiT minda aRvniSno, imisTvis rom nauri, gadametebuli sixalvaTe ipyrobs.
saeklesio mxatvrobaSi mimdinare procesi angelozsa da deda RvTisas Soris TiTqos
113
sworad warimarTos, siaxleebi dasaZraxi ki zedmetad didi distanciaa, konqis ganapira
ara _ aucilebelicaa. magram, sasurvelia esa kideebze gadatanili nagebobebi ki saerTo-
Tu is, axladSemuSavebuli koncefcia Teo- dac, siSoris gamo am siuJetSi CarTulad
logiurad iyos gamarTuli, mxatvris mier ki Zlivs Tu ikiTxeba. aseT sixalvaTes vgoneb,
saTanadod gaazrebuli, raTa es ganaazri man sityva `sicariele~ ufro miesadageba, rad-
axal formad dabados Tavis xatebebSi. gan am daSorebebSi, iseve rogorc vakis same-
rac Seexeba moxatulobis iers, is bis freskebSi sivrcec SemoWrila _ miznad
TiTqos sagrZnoblad daixvewa petre-pavle- dasaxulma xazobriobam Tu sibrtyovanebam
sa da vakis samebasTan SedarebiT. marTlac, aqac sapirispiro Sedegi dabada, magram am
figuraTa ageba, proporciebi, saxeTa Tu sa- uaxles moxatulobaSi es sivrce ufro usas-
mosis damuSaveba, feradovneba bevrad ufro ruloa da ukidegano, gacilebiT TvalSisa-
maRali ostatobiT aris Sesrulebuli. mag- cemic. aqac, iseve rogorc samebaSi, sivrcis
ram, Tu davukvirdebiT, aRmovaCenT, rom ta- gaCenis umTavres mizezad moculoba SeiZle-
Zaris qveda registrSi gamosaxul wmindanT ba dasaxeldes. Tu xarebis scenaSi mTels si-
isev komnenosTagan `nasesxebi~ maneriT aqvT ganeze gadaWimul, TaRedian galavans daak-
saxeebi damuSavebuli (sur. 22), ubralod, va- virdebiT, aRmoaCneT, rom is sakmaod ilÁu-
kis samebis moxatulobisgan gansxvavebiT, es zorulad aris daxatuli _ tonaluri gra-
stilizacia ufro `daxvewili~, `rafinire- daciiT, romelsac forma zemoT amohyavs,
buli~ gaxda, magram ufro sqematuri, ufro moculobiTia aqeT-iqiT mdgomi orive nage-
mSrali xasiaTic rom SeiZina? axla, vakis bobac, Tanac orive rakursSia. sicarielis
samebis gamosaxulebebSi gaCenili sivrce- SegrZnebis kidev erT, umTavres mizezad fo-
moculobanic gavixsenoT, igive maxasiaTeb- nis Ria fers davasaxeleb. aseTi Ria feris
lebs aRmoaCenT xarebis eklesiis moxatu- foni sruliad axleburad warmogvidgens
Tamar xosroSvili
TAMAR KHOSROSHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian
Art History and Heritage Preservation
T H E L A T E ST T R E N D S
I N G E O R G I A N C O N T E M PO R A R Y
E C C L E SI A ST I C A L PA I N T I N G
Su m m ary
115
gin Mary in the yard of the Patriarchate (2007-2010).
These three paintings created by Irakli Tsintsadze
are stylistically analyzed. Simultaneously the evolution
of the works of the artist over twenty years was also
focused on.
It is more than twenty years since Georgian Chris-
tian art initiated a “restoration” after seventy years of
silence; the term “restoration” is conditional as nobody
has defined the notion determining the event, that may
be distinguished for its strange characteristic; guidance
by its old samples has become the priority, which con-
sequently gives the subject of discussion, criticism,
censure and condemnation. The discussion process es-
pecially emphasizes the necessity of research in order
to separate the nature of this event, even slightly, and to
establish the criteria to assess them.
Tamar xosroSvili
117
119
121
15. sapatriarqos yovlawminda RvTismSoblis
xarebis saxelobis eklesia. wm. mefe daviT
aRmaSenebeli (fragmenti)
C hu rch of t he A n n u n ciat ion .
St . Kin g D avi d I V t he B u il der (f ragm en t )
Zalze pirobiTia. dakonkretebuli aqac ara- veba qvemoT da welTan maTi xelebi erTmaneTs
feria. fF aqtiurad es aris muqi foni, romel- xvdeba. Tumca konkretulad arc xelebia ga-
zec suraTis kuTxeebSi samoTxis mimaniSne- mosaxuli da arc xelis mtevnebi. am jgufis
beli yvavilebia gamosaxuli. suraTis oTxive zeda nawili erTgvarad wreSi Caketili mo-
kuTxe TiTqmis Tanabrad aris datvirTuli noliTia, romlis centrSic iribad datanili
am gamosaxulebebiT, rac kompoziciis simet- yavisferi laqebi evas mkerds gamohyofs. ase-
riul da gawonasworebul xasiaTs ganapiro- Tive, odnav ufro muqi yavisferi laqebiT
bebs. sagulisxmoa, rom arc mcenareebis we- aris moniSnuli evas Tma misi marcxena mxris
ris manera gamoirCeva gansakuTrebuli konk- gaswvriv. am Caketili erTiani wriuli for-
retulobiT. zeda kuTxeebSi, muq yavisfer midan qvemoT dinamikuri yavisferi farTo
mozrdil laqebze dadebulma mrgvalma for- monasmebiT Zalze pirobiTad miniSnebulia
mebma, wiTelma laqebma SeiZleba sxvadasxva am formebis masiuri, tlanqi qveda kidurebi.
asociacia gamoiwvios maSin, rodesac qveda na- miuxedavad imisa, rom am monoliTuri jgufis
wilSi gamosaxuli yvavilebi SedarebiT ufro konkretuli formebi mkafiod dasazRvruli
detalurad aris amoxatuli. Sesrulebis amg- ar aris, isini mainc erTgvari simZimisa da ma-
vari xerxiT mxatvari TiTqos suraTis qveda terialurobis STabeWdilebas qmnian, wiTe-
nawils wina planad ganacdevinebs mnaxvels, li sibrtyis miRma figurebis erTgvari xor-
Tumca ki aq realurad planebze saubari faq- cieleba mainc SeigrZnoba. aRsaniSnavia, rom
tiurad SeuZlebelia. yvavilebis garemoc- namuSevarSi arc erTi detali plastikurad
vaSi daxatuli qalisa da mamakacis figurebi modelirebuli ar aris da verc iqneba, imitom
aRiqmebian rogorc adami da eva, magram isini rom wiTeli sibrtyis feria, magram mxatvari
saRamos bindSi iZirebian. uCveulo da arat- mainc axerxebs wonadobis SegrZnebis gadmo-
123
radiciulia samoTxis saRamos xati, magram es cemas. amaSi gansakuTrebul rols TamaSobs
e. onianiseuli samoTxea. erTi SexedviT uxeSi da gadRabnili, magram
kompoziciaSi `aha, RmerTma evac Seqm- amave dros Zalian zusti da maxvili yavisfe-
na~ (100X80. 1988) (sur. 2) simaRleSi mocemul ri laqebi, romliTac mxatvari mxolod mia-
formatze suraTis mTeli vertikali or fi- niSnebs da ar amodelirebs formas. amgvari
guras uWiravs. namuSevari cecxlisfrad Rvi- xerxiT mnaxveli erTgvarad asrulebs for-
vis da am saerTo wiTel feradovnebaSi erTi mas sakuTar warmosaxvaSi, is TiTqos erTg-
SexedvisTanave ikveTeba yavisfriT moniS- vari Tanamonawile xdeba suraTis saboloo
nuli, erT monoliTad Sekruli ori figura, saxis CamoyalibebaSi. damjdari, jmuxi pro-
romelic simaRleSi mTlianad avsebs sasura- porciebis mqone figurebi, formebi erTgva-
Te sibrtyes, erTgvarad iWedeba kidec masSi. ri masiurobis, monumenturobis SegrZnebas
suraTis geometriul centrSi qalis figu- iZleva sainteresoa isic, rom maT saxeebze
raa warmodgenili, romelsac marcxnidan da arc erTi detali ar aris miniSnebuli, figu-
odnav ukan misken mobrunebuli mamakacis fi- rebi absoluturad impersonalurni arian,
gura udgas. Cven vsaubrobT figurebze, mag- rac azrobrivad albaT, samoTxis Temas ex-
ram aq maTi uzogadesi konturebia gamokveTi- mianeba, Tumca maT midebul TavebSi, gadaW-
li, romlebic faqtiurad daxatuli ar aris. dobil xelebSi Taviseburi sufTa impulsi
maTi masiuri, monumenturi formebi dasazRv- gamosWvivis, Cans am tlanqi arsebebis erTg-
rulia odnav gadRabnili, arakonkretuli vari siaxlove, organuli kavSiri, adamianuri
yavisferi `konturebiT~. saxisa da mkerdis Tanaziaroba. amrigad, erTi mxriv, aq ikveTeba
monakveTebi mxolod am konturebs Soris impersonaluroba, meore mxriv, adamianuri
moqceuli wiTeli sibrtyeebis saxiT warmog- Tanagancda, urTierTkavSiri, Semodis Tavi-
vidgeba. personaJebs Tavebi erTmneTze aqvT seburi grZnobismieri elementi. miuxedavad
midebuli. mxrebis xazi TiTqos wriulad eS- imisa, rom mxatvari konkretulad ar amoxa-
rati CiburdaniZe
125
umetesi nawili uWiravs pirobiT, ganzogade- konkretulia, arc mkvrivi. igi raRac spon-
bul garemos, sadac adamiani da buneba erTma- tanurad manaTobel samyaros warmoadgens, sa-
neTTan srul harmoniaSi modian. pirveli, rac dac sibrtye-garemo erTgvar sivrce-garemod
mnaxvels TvalSi xvdeba, es aris figurebis transformirdeba. sainteresoa, rom sasura-
erTiani vertikaluri bloki, romelic cent- To sibrtyeze ganlagebuli gamosaxulebebi,
ridan marjvniv aris gadaweuli. imTaviTve erTi SexedviT, aranair kompoziciur kanon-
naTlad Cans, rom es aris 3/4-iT gamosaxuli zomierebas ar eqvemdebareba. centraluri,
SiSveli figura, magram yuradRebiT dakvirve- ideurad mniSvnelovani figurebi simetriis
bis Sedegad damTvaliereblis Tvali gaarCevs RerZidan marjvniv aris gadaweuli. yvavilebi,
erTarsad Sekrul or sxeuls. zurgiT gamosa- romlebic aq SedarebiT uxvad aris warmod-
xul figuras gulSi Caukravs meore, romlis genili, Taviseburi simboluri intonaciebiT
sxeulis mxolod mcire nawili moCans pirve- xmianebs, isini TiTqos wiTeli prizmis miRma
li figuris gaswvriv. maTi rakursebi SerCeu- ixateba, Tumca mayurebeli cxadliv SeigrZ-
lia ise, rom qalis frontalurad dayenebul nobs maT spetak siTeTres. suraTis marcxena
figuras mayurebeli mxolod fragmentulad darCenil wiTel areze, qveda nawilSi SroSa-
aRiqvams. rbili, muqi moyavisfro konturiT nebis SedarebiT mcire zomis, ufro faqizad
aqcentirebulia misi mkerdi, intensiuri wi- Sesrulebuli Taigulia gamosaxuli, rome-
Teli laqa ki misi tanis nawils gamoyofs. am- lic am wiTel sivrceSi livlivebs da erTg-
denad, mas faqtiurad mTlianad faravs mama- vari simsubuqis STabeWdilebas tovebs. amis
kacis zurgiT mocemuli figura. sxeulebis sapirispirod, suraTis zeda marcxena kuTxeSi
calkeuli nawilebi Tavisufali yavisferi ufro mozrdili zomis SroSanebis Taiguli
monasmebiT isea damuSavebuli, rom maTi plas- sruliad sxva efeqts qmnis _ yvavilebi zo-
tika Taviseburad mainc ikveTeba. amasTan, isi- miT didia da tlanqi, mouxeSavi monasmebiTaa
ni faqtiurad erwymis fonismier garemos, gan- datanili, maT garSemo ki yavisferi laqebi
rati CiburdaniZe
TiTqos erT jgufad kravs SroSanebs. mT- lebi, romlebic pirobiT, bundovan formebs
lianobaSi es `Taiguli~ simZimis STabeWdile- avlens, TiTqos erTi ideiT gamTlianebul
bas qmnis. ucnauria, rom qvemoT mxatvarma sim- arsebebs gadmoscems. am STabeWdilebas kidev
subuqis efeqti Seqmna, xolo zemoT piriqiT _ ufro aZlierebs maTi `sivrceSi~ ganTavseba.
simZimis. am SegrZnebas kidev ufro aZlierebs am seriis wina namuSevrebisagan gansxvavebiT,
zeda Taigulis sapirispirod marjvena zeda mxatvars forma mnaxvelTan Zalian axlos
kuTxeSi datanili iribi, sqeli yavisferi mo- miaqvs, rac gaWedilobis efeqts badebs miu-
nasmi, romelic erTgvarad figuris Tavisa da xedavad imisa, rom sasuraTe sibrtyeze sxva
zurgis moxazulobas ritmulad epasuxeba da elementebisTvisac rCeba adgili. bunebrivi
saboloo jamSi am TaigulTan erTad awveba da logikuria, rom nawarmoebis fonismieri
suraTis zeda nawils. es, rogorc Cans, avto- garemo aq erTgvari metafizikuri landSaf-
ris mier sagangebod Cafiqrebuli mxatvrul- tis iersaxes iZens. suraTis mdidari, Sinagani
kompoziciuri xerxia, romlis saSualebiTac
sinaTliT gajerebuli ferweruli faqtura,
igi TiTqos codvis simZimes amJRavnebs.
farTo, Tavisufali monasmebi qmnis Tavisebur
kompoziciuri da koloristuli Tval-
mistikur `peizaJs~, sadac yovelive gamosaxu-
sazrisiT nawarmoebi mTlianobisa da harmoni-
li savsebiT damoukidebel, TviTkmar mniSv-
ulobis saocar sinTezs qmnis. yovlismomcve-
nelobas atarebs. sainteresoa monoliTis
li, mokaSkaSe wiTeli feri Tavisi Suqmfinari
centrSi, odnav marcxniv datanili yviTeli
gamosxivebiT moicavs mTel am mistikur sa-
faqturuli monasmebi, romlebic erTgvari na-
myaros, igi gadmoscems figurebs, formebs,
Tebis efeqts qmnis. es manaTobeli substancia
asaxavs movlenebs, romlebic uSfoTveli da
SemTxveviTi ar unda iyos da igi garkveul ide-
amavdroulad dramatulia.
as unda gamoxatavdes. am monoliTuri blokis
`samoTxis~ ciklis iseT namuSevarSi, ro-
126
es Canaweri pirdapir exmianeba suraTis zemoT rianti, romlis analogi CvenTvis ucnobia.
aRweril motivs. SesaZloa Tavad mxatvars rogorc cnobilia qristianul ferTamety-
nawarmoebis Seqmnis procesSi arc ki axsovda es velebaSi wiTeli mijnis feria3. es aris ganw-
gancda da cnobierad ar daukavSirebia igi mas- mendis feri, cecxlovani mijna, romelsac
Tan. magram, rogorc Tavad mxatvris teqstidan adamiani gadis wuTisoflidan miRmier sa-
Cans, es azri imdenad cocxali iyo, imdenad ga- myaroSi gadasvlis dros; rogorc Cans, mxat-
Sinaganebuli, rom suraTSi intuiciurad `gad- vars intuiciurad hqonda amis gancda da igi
moiRvara~ amgvari xatovani formiT. samoTxes TiTqos cecxlovani fardis miRma
aA damisa da evas gadaWdobili figurebi av- aRiqvams. iqmneba STabeWdileba, rom aq gamosa-
tors gaazrebuli aqvs rogorc erTmaneTTan xuli figurebi, sagnebi, formebi am cecxlis
siyvaruliT dakavSirebuli ori arseba cod- alis nakadSi inTqmeba, kargavs konturebs,
viT dacemis Semdgom. kompoziciis marjvena konkretulobas da yovelive erTgvar arama-
kides ayolebuli forma sqeli taniTa da mrg- terialur substanciurobas iZens.
vali varjiT samoTxis vaSlebiT daxunZlul cxadia, rom am nawarmoebebs wiTeli aer-
Tianebs, magram feradovani TvalsazrisiT is
xes mogvagonebs _ esaa erTgvari `xe cnobadi-
ar aris erTgvarovani. ase magaliTad, Tu `sa-
sa~. suraTis marjvena mxare zeda da qveda kuT-
moTxeSi~ koloriti agebulia muqi yavisferi-
xeebSi muqi laqebiT aris Sevsebuli. analogiu-
sa da civi muqi wiTlis harmoniul Sexamebaze,
ri struqtura aqvs suraTis marcxena kidesac.
iseT namuSevrebSi rogorebicaa `aha, RmerT-
qvemoT, marcxena kuTxeSi muqi moyavisfro
ma evac Seqmna“, `gaoceba~, intensiuri Tbili
laqebi Tavisuflad, TiTqosda uwesrigod
alisferi da gaRvivebuli wiTlis gradaciebi
aris dadebuli, xolo zeda marcxena kuTxeSi
dominirebs. aRsaniSnavia `raca RmerTsa ara
yru yavisfer laqaze kvlav mowiTalo-moTeT-
swaddes...“ koloristuli gaazreba, sadac ya-
ro monasmebiT Sesrulebuli yvavilebis mo-
127
visferis qveSidan amomavali mewamuli qmnis
tivi Cans. am or ukanasknel laqas Soris ki ma-
Tavisebur mistikur garemos da aramateri-
naTobeli Tbili yviTeli sibrtyea moqceuli,
alur siRrmes aniWebs suraTs. wiTeli feris
romelic centralur jgufs win wamoswevs.
erTgvari spontanuri amonaTebebiT Tu Camuqe-
amgvarad, seriis am zedmiwevniT gamomsa- bebiT mxatvari aerTianebs fonismier garemos,
xvel da idumal suraTs sruliad gaazrebuli figurebs da maT manaTobel koloristul ga-
kompoziciuri da feradovani gadawyveta axa- maSi aTavsebs. ciklis bolo namuSevarSi `mdi-
siaTebs _ didi centraluri wiTeli mono- naresTan~ avtori upiratesad wiTlis muqi da
liTi, zeda da qveda kuTxeebi saTanadod gan- Ria tonebis dapirispirebas mimarTavs, Tumca
Tavsebul yavisfer laqebs uWiravs. wiTlisa namuSevarSi gansxvavebuli feradovnebac Se-
da moSavo-yavisferis mkveTri dapirispireba, moaqvs. is iyenebs yavisfer, narinjisfer, yvi-
romelic namuSevars erTgvar dramatul into- Tel, momwvano laqebs, Sindisfer, movardis-
nacias aniWebs, Taviseburad neldeba suraTis fro-moTeTro monasmebs, rac koloristuli
Sua nawilSi, kideebSi gamoyenebuli manaTobe- TvalsazrisiT bevrad ufro mravalferovans
li yviTliT, narinjisfriTa da Ria mwvaniT. xdis am nawarmoebs, Tumca wiTlis ZiriTadi
SeiZleba iTqvas, rom `samoTxe~ esma onia- JReradoba aqac SenarCunebulia. amdenad, am
nis Semoqmedebis Taviseburi epilogia. mxatv- seriaSi feri avtoris saTqmelis gadmocemis
rul-stilisturi da ideuri TvalsazrisiT mTavari saSualebaa. misTvis samoTxe wiTelia,
igi mTlian serias warmoadgens, romelsac Ta- maSin, rodesac Cveulebriv samoTxis xati idi-
visi gansakuTrebuli niSnebi aqvs. intensiuri liur, naTel sawyisTan asocirdeba. SesaZloa
JReradobiT gamsWvaluli wiTeli am ciklis es iyos im dramis erTgvari winaTgrZnoba, ro-
dominanti feria, igi aris misi ganmsazRvreli melic adamisa da evas siyvaruls moyveba.
ferTametyvelebiTi komponenti. saintereso 3
a. oqropiriZe, wiTeli feris simboluri gaazrebis
da ucnauria, rom mxatvari samoTxes wiTliT erTi aspeqti Sua saukuneebis qarTul mxatvrobaSi,
xatavs. es aris samoTxis e. onianiseuli inva- macne, #3, 1985, gv. 156-176.
rati CiburdaniZe
RATI CHIBURDANIDZE
Batumi Art Teaching University
„ PA R A D I SE “ SE R I E S
I N E SM A O N I A N I ’ S A R T
Su m m ary
129
the River~ and others, where the artist creates general-
ized pictures, impressed by the first-originated world,
peaceful and full of harmony. It is characteristic that
intense reddish-pinkish and yellowish-golden colors
on these radiant canvases represent both the form and
its surrounding spatial area as one whole. Figures,
objects, stylized relief, written practically without
chiaroscuro, and incarnated in unreal, open, endless
space, are allocated on the vertical plane according to
their place and meaning which determine the strength
and inner balance of abstracted and monumentalized
compositions. An original interpretation of topics and
motifs, simplified artistic shapes and ultimate expres-
siveness of bright crimson tones give the pictures of
the `Paradise~ series a unique emotional diapason and
some fantastic shade.
rati CiburdaniZe
1. esma oniani. samoTxe, 1987 w. 2. esma oniani. aha, RmerTma evac Seqmna, 1988 w.
E sm a O n ian i. Paradise, 1987 E sm a O n ian i. A ha, G od C reat ed E ve t oo, 1988
130
131
5. esma oniani. mdinaresTan, 1989 w.
E sm a O n ian i. N ear t he R ive r, 1989
mariana oklei masTan. monumentalizmi da lirizmi, erTgva-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
ri ironia da tkivili, yvelaze mniSvnelovani
da ZeglTa dacvis kvleviserovnuli centri ki isaa, rom es aris mxolod misi samyaro, misi
TvaliT danaxuli da gancdili, es ki sabo-
lood mwvave cxovrebiseuli movlenebis mis-
save Sefasebas gamoxatavs.
yvela aRniSnuli niSan-Tviseba uTuod
guranda qlibaZis warmoadgens XXI saukunis xelovnebis, mxatv-
xatovani samyaro robis zogad tendencias; magram axerxeben ki
Semoqmedni am principebis gatarebas da indivi-
Tanamedrove cxovrebis ritmma, teqnikur- dualizmisa da profesionalizmis gamovlenas?
ma progresma, socialurma TuU politikurma Cemi azriT, yvelas ar Seswevs amis unari.
problemebma didi gavlena iqonia sazoga- guranda qlibaZis namuSevrebis xilvisas
doebis sulier mdgomareobaze, mis gemovneba- mkafiod gamaxsenda literaturaSi postmo-
sa da aRqmis unarze. dRevandeli mayurebeli dernizmis erT-erTi mniSvnelovani warmomad-
xelovnebaSi umetesad eZebs (an moiTxovs mis- genlis umberto ekos gamonaTqvami `warsuli
gan) ufro `zedapirul~ (emociur-fsiqolo- ar unda gavanadguroT, saWiroa misi gadaazre-
giur safuZvels moklebul), gamomsaxvelobisa ba, ironiulad, Tumca `naivurobis~ gareSe~1.
da Sinaarsisagan daclil mxatvrul nawarmoe- SesaZlebelia mxatvarTan naklebad davi-
bebs; amitom igi mxolod garegnul efeqtebs naxoT ironia, magram es Tviseba aSkarad gas-
sjerdeba. saxelovnebo sivrceSi (kerZod, sa- devs mTlianobaSi mis Semoqmedebas. guranda
xviT xelovnebaSi) met-naklebad daviwyebas qlibaZis xelovnebis bazas warmoadgens kla-
132
eZleva avtoriseuli `me~, individualizmi, am sikuri forma, saidanac axali emocia ibadeba,
sityvis Rrma gagebiT. ukana planze gadadis is- romelic movlenisadmi Sinagan damokidebu-
eTi SemoqmedebiTi procesebis xilva, romel- lebazea dafuZnebuli. aq vlindeba msoflio
sac gaaCnia zemoqmedebis didi unari. xelovnebis kulturuli memkvidreobis Rrma
droiT gamowveulma am moTxovnilebebma codna da gaanalizeba... feradovani simZafre
xelovnebaSi didi xarisxobrivi aRreva war- zogjer ruos palitras gagvaxsenebs, na-
xatis simZlavre _ domies Zlier, metyvel
moSva; amitomac, rodesac am `kitCis~ fonze,
xazs. amave dros, misi Semoqmedebis arsebiTi
nawilobriv gabatonebul ugemovnebaSi, `daS-
Tvisebaa _ arseboba droisa da sivrcis ga-
tampulobaSi~, ugulobaSi, xvdebi mxatvars,
reSe, igavuri Txroba, ironiaSi gamosaxuli
romlis xelovneba mognusxavs Sesrulebis
kritika. es niSnebi mkafiod gamoavlina 1960-
ostatobiT da profesionalizmiT; saqmisadmi
70-iani wlebis qarTulma Teatrma da kinema-
siRrmiseuli damokidebulebiT; azrovnebis,
tografiam _ m. TumaniSvilma, r. sturuam, o.
movlenebis Sefasebis miseuli, ganumeore-
ioselianma, T. abulaZem da sxvebma; saerTo-
beli gadmocemis unariT, metaforuli enis
dac es qarTul xelovnebis erT-erTi damaxa-
flobiT _ es did STabeWdilebas axdens da
siaTebeli niSan-Tvisebaa.
emocias aRZravs. aseTad warmoCnda guranda
guranda qlibaZe xelovanTa ojaxis war-
qlibaZe.
momadgenelia, ramac Tavidanve ganapiroba
mis SemoqmedebaSi erTmaneTTan aris
misi profesiuli arCevani. igi muSaobs grafi-
Serwymuli akademiuroba da Tanamedrove
kuli xelovnebis CvenTan naklebad gavrcele-
xelovanis maxvili Tvali, Sinaarsobrivad
bul JanrSi _ es aris minaze xatva. mono-tipiis
TiTqos advilad gasagebi mxatvruli forma
teqnikiT Sesrulebuli grafikuli suraTe-
da misi Rrma emociur-fsiqologiuri gaaz-
bi. minaze Sesrulebuli naxati qaRaldze
reba, xiluli formis konkretuloba, dakav-
Sirebuli saTqmelis saxe-niSnebiT gadmoce- 1
Умберто Эко, Заметки на полях „Имени Розы“, М.,1983.
mariana oklei
133
sazogadoebisaTvis garegnulad TiTqosda adami imaleba qalis figuris ukan, amiT igi
miuRebeli, Seuxedavi personaJebis miRma, mas sTxovs dacvas. adami SeumCnevelia, eva ki
maTi grZnobebi, gancdebi imaleba. Seudrekelia da gambedavi. adamisaTvis didi
isini sxvadasxva formiT _ JestiT, mimi- xania, samoTxesTan erTad dasrulda laRi
kiT, poziT gamoxataven protests maT irg- cxovreba, samoTxidan gandevnili ki igi ab-
vliv Seqmnili garemoebisadmi. amis ukan ki soluturad daucvelad gamoiyureba.
dgas mxatvrul formaSi xorcSesxmuli TviT qali ki momarTulia winswrafvisken da
mxatvris damokidebuleba ama Tu im movlenis uSiSaria _ gana ar aris es mxatvris pozicia.
mimarT. is Tavisi gadmosaxedidan gvTavazobs erTi SexedviT suraTi erTfiguriani, sa-
situaciis Sefasebas, Tumca amavdroulad, daa, Tumca mamakacis saxis amokiTxvis Semdeg
mnaxvelSic Tanamonawileobas, gancdis sim- mkafiod vlindeba is rTuli kompoziciuri
Zafres, asociaciur aqtiurobas moiTxovs. `pasaJi~, romelsac mxatvari mimarTavs, erT
figurebi umeteswilad SiSvlad aris war- figuraSi faqtiurad ori gamosaxulebaa moq-
mosaxuli. am siSiSvleSia adamianis daucvelo- ceuli. albaT amasac Tavisave axna unda hqon-
ba da, amasTan erTad, misi bunebis daufaraobac. des _ qali da kaci ganuyofeli mTlianobaa.
zog SemTxvevaSi figuris gamosaxvisas namuSevarSi Cans naxatis flobis osta-
mxatvari TiTqos specialurad, odnav utri- toba _ TviT xazi, saxis mimika, tipaJi, Jes-
rebulad mimarTavs adamianis xasiaTis erTi tikulacia kompoziciis emociur-saxasiaTo
mxaris xazgasmas, raTa gamoavlinos sapirispi- wakiTxvis simZafres avlens. forma, romelic
ro Tviseba _ bneli-naTeli da am kontrastze Savi Strixebisa da TeTri laqebis dapiris-
aagos gamosaxuleba. umeteswilad, Sesrule- pirebazea Seqmnili, cxovelxatulebas da si-
bis maneris da cxovrebiseuli faqtorebis cocxlis unarianobas aniWebs figuras.
asaxviT, kompoziciebi groteskis zRvramdea kompozicis meore nawili _ `samoTxis xe~
miyvanili da tragikulobis SegrZnebas aCens, (sur. 3) muq feradovan gamaSia gadawyvetili.
mariana oklei
mis SigniT mudmivi cvalebadoba aris aqcen- obaSia, erT mxares motrialebuli TaviT da
tirebuli. is Tavisi sicocxliT cxovrobs. sapirispirod mimarTuli kidurebiT. Zlieri
xis totebSi, rogorc xaliCaSi, Caqsovilia xeli, Savisa da TeTris Suq-Crdilovani Ta-
adamianTa da frinvelTa gamosaxulebebi. yve- maSi moZraobis gancdas iZleva da monumenta-
laferi Zalian lamazia da, amave dros, erT- lizmiT aris gamsWvaluli.
maneTSi areuli, cvalebadic da mudmivic. es literaturul Temazea Sesrulebuli
aris xe, romlis nayofma adamians samoTxeSi `adamiani didi frTebiT~ (sur. 5). is gabriel
codva Caadenina. garsia markesis imave saxelwodebis moTx-
mamakacisa da qalis urTierTobis Temas robis Temazea Seqmnili.
agrZelebs e.w. `erotikuli suraTebi~ (sur. kompozicia ornawiliania _ `angelo-
2). suraTze warmodgenili adamianebi Tavi- zi~ da `saqaTme~ (rac siuJetiT aris nakar-
si siSiSvlis demonstrirebas axdenen, maT- naxevi). es aris markesis tipuri nawarmoebi,
Si grZnoba mkveTrad aris gamovlenili. zog dawerili `magiuri realizmis~ stilSi. mwe-
SemTxvevaSi es grZnoba ufro amaRlebulia rali aerTianebs yoveldRiurobas da fan-
(klasikuri formis farglebSi), zogan eqspre- tastikis elementebs, TiTqos Slis zRvars
siuli, agznebadi ( `naivuri~, utrirebuli xa- realobasa da magias Soris.
siaTis mqone kompoziciebSi). erT SemTxvevaSi angelozi (rogorc markesTan), beberi
is literaturul-prozaulia, poeturi, meo- mamakacis saxiT, gaputuli frTebiT aris ga-
reSi _ cocxali da mgznebare. mosaxuli. Cans, miwaze daSvebisas igi talax-
mxatvari gvesaubreba siyvarulze da gvi- Si Cavardnila da saqaTmeSi gadauyvaniaT.
ziarebs Tavis xedvas _ siyvaruli aris nazi, Sav ferSi mocemuli angelozis figura
daxvewili da, amave dros, mZafri da Tavisu- TeTri frTebiT, Cvens warmosaxvaSi warmog-
134
fali, Tumca orive SemTxvevaSi sxvadasxva xa- viCens adamianebis codvebisagan damZimebul,
siaTis TamaSis elementebiTaa gajerebuli. ukiduresad daRlil, siqagamoclil, Tavis
mxatvris pozicia mkveTradaa gamoxatuli. frTebze Camokidebul asakovan kacs, rome-
aseTive Sinagani energiiT, dinamikiTa da lic kacobriobis mier Cadenil codvaTa sim-
eqspresiiT aris savse `satiri~ (sur. 4). gu- ravlesTanaa gaigivebuli. Cveni Rrma rwmeniT,
randa daufaravi siTamamiT axasiaTebs per- namuSevarSi adamianTa codvebis filoso-
sonaJis arss. satirebi _ tyis mcire RvTae- fiur aRqmas vawydebiT (literaturul nawar-
bebi _ xom dionises amalis mxleblebi arian. moebSic, nawilobriv es azricaa gatarebuli).
suraTis daTvalierebisas momagonda rusi individualuria da ganumeorebeli Tavi-
mecnieris a. losevis Taviseburi etimolo-
si tipaJebiTa da xasiaTiT `saqaTme~ (sur. 6).
gia am berZnuli sityvisa _ `iRriWeba mTeli
aq metaforuli saxiT gadmocemulia adamian-
piriT~2. satirebi ar TanaugrZnoben xalxs.
Ta cxovreba da maTi Sinagani buneba. dRevan-
maT ainteresebT mxolod nadiroba, Rvino
del dRes, Cvens realobaSi, samwuxarod, siy-
da tyis nimfebi _ qalebi, agreTve _ musika
varulis nacvlad adamianTa Soris SuRlisa
(garToba); isini zarmacebi da TavaSvebulebi
da mtrobis gaRviveba, qiSpoba, sakuTari Ta-
arian. miTologiaSi satirebi bunebisa da ada-
vis warmoCenaze fiqri Cndeba. Cven varsebobT
mianis uxeS sawyiss ganasaxiereben.
erT sivrceSi, erT `saxlSi~, magram erTma-
gurandas satiri mTlianad Seesatyvise-
neTis ar gvesmis da nebismier indaurs Tavi
ba am tradiciul saxes. amave dros, igi Zalian
farSevangi hgonia.
mamakacuria, Zlieri. mxatvari igavur-mxatv-
am kompoziciaSi didi tkivilic ikiT-
ruli formiT avlens zogadad mamakacur saw-
xeba da ironiac. calke aRebuli frinveli
yiss. `satiris~ kompozicia rTulia. figura
sakmaod sasacilod gamoiyureba. es mxatv-
spiralurad aris agebuli, igi mkveTr moZra-
ris damokidebulebaa Tanamedrove sazoga-
2
А. Лосев, Мифология греков и римлян, М., 1996, gv. 159. doebisadmi, misi politikuri Sefaseba. eqs-
mariana oklei
135
xedarzea gadamjdari. kaci, romelic yovelT- daviwyebis samyaroSi gadasasvlelad.
vis iyo uqoneli da ubiri, uceb Secvlili _ suraTSi mkafodaa naCvenebi mxatvris
Tamami da gabRenZili warmogvidga _ guberna- gancda da pozicia. mis mier problemis Tavi-
tor sanCo pansas saxeze TviTkmayofileba da seburi da Rrma xedva _ misi survilia _ Se-
TviTdajerebuloba aweria. gacilebiT ufro vaCeroT Cveni sulebis vardna, ar davTmoT
mimzidvelia da metyveli viris gamosaxuleba. WeSmariti faseulobebi, raTa ar aRmovCndeT
pirutyvi morCilad dgas. am ori saxis kont- katastrofis winaSe. es misi organuli damo-
rastzea dasmuli ZiriTadi aqcenti. viris da- kidebulebaa, `simboluri~ eniT naTqvami.
mwuxrebuli Tvalebi moaswavebs, rom igi dai- rogorc vxedavT, mxatvari axdens sa-
Rala am uazro tvirTis tarebiT. personaJi myaros da masSi mimdinare procesebis Rrma
Zalze tragikulia da, Cveni azriT, saxea im analizs. yvelafer amas sakuTar emociur
samyarosi, sadac usamarTloba mefobs. sanCos Seferilobas aZlevs. maTi erTianobis Sede-
saxiT, rogorc aRniSnavs xelovnebaTmcodne gia Rrmad filosofiur-fsiqologiuri na-
dali lebaniZe, `Tanamedrove mxatvarma Seqmna muSevrebi, romlebic mayureblis Tanaganc-
saxe, romelic mas Zalian awuxebda. igi aRmo- das, mis aqtiur Tanamonawileobas iwvevs.
cenda cxovrebis realuri dinebidan, xorci Semoqmedis Sinagani SegrZnebebi yvela
Seisxa, rogorc konceptualurma obieqtma~3... namuSevarSi ikiTxeba. zogan is xmamaRla mog-
SiSveli, ubadruki, sawyali don kixoti viwodebs _ SevCerdeT da gadavxedoT Cvens
ki absoluturad daucvelia. am namuSevarma cxovrebas, davfiqrdeT, egeb kidev ramis
momagona bertold brextis esTetika da misi Secvlas movaswrebT, sanam sabolood ar wag-
sturuaseuli interpretacia. samyaro, ro- vleka qaosma da aurzaurma da ar mospo Cveni
isedac damaxinjebuli suliereba. zogan ki
3
d. lebaniZe, sanCo pansa _ gubernatori, ARS
is ufro Cumad, mSvidad mogviTxrobs Tavis
GEORGIKA, eleqtronuli Jurnali, seria B, axali da
Tanamedrove xelovneba, 2013 w. cxovrebiseul warmosaxvaze.
mariana oklei
xedvis mqone mxatvarma _ guranda qlibaZem craftsmanship, have a great impression on visitors, that
Tavisi originaluri SemoqmedebiTi samyaro raise discussions and a broad spectrum of views.
Seqmna. es aris masStaburi, gamomsaxvelobi-
Ti samyaro, romelic cxovrebiseul winaaRm-
degobsac gviTvalsaCinoebs; igi maT mimarT
protestsac gadmogvcems.
mxatvari analiturad, emociurad da
damajereblad, mxatvrul-saxviTi saSuale-
bebiT gadmoscems Tavis damokidebulebas
cxovrebaSi mimdinare procesebisadmi; maT
Taobaze igi sakuTar Sexedulebebs gvizi-
arebs da Tavisi nafiqralis Tanamoziaredac
gvxdis. misi xelovneba Tavisi siRrmiseuli
plastebiT da Sesrulebis ostatobiT did
STabeWdilebas axdens mnaxvelze da namuSev-
rebis gacnobis Semdgom bevr rameze dagva-
fiqrebs.
gurandas araerTi Canafiqri gansjisa da
Cafiqrebis farTo speqtrs warmoSobs. uda-
od, kidev mravaljer mogvixdeba msjeloba
mis namuSevrebze da SemoqmedebiT poziciaze.
mariana oklei
137
5. guranda qlibaZe.
adamiani didi frTebiT
G u ran da Kl ib adze.
A M an w it h E n orm ou s W in gs
139
141
tebiT ramdenime parametris gaCena ganapiroba, Tavis Tavze ara mxolod literaturam itvir-
rac aseve mocemuli aqvs amerikel mkvlevars Ta _ pirvelad am procesSi aqtiurad CaerTo
r.j. sans: a) mCagvrelis fenomeni, romelic ru- qarTuli vizualuri xelovnebac.
seTis politikas ukavSirdeba b) kulturuli qarTuli sajaro sivrcis vizualuri xe-
mtris xatis formireba, rac mecxramete-meoce lovneba pirvelad gaxda eris nacionaluri
saukuneebis mijnaze saqarTveloSi mcxovreb, identobis formirebis procesis monawile. ma-
Cvens kulturaSi ucxos statusiT damkvidre- namde es fuqcia saqarTveloSi, rogorc ukve
bul somexTa poziciiT iyo gapirobebuli da g) aRiniSna, literaturis da istoriografiis
sakuTari Tavis msxverplad moazreba, rogorc prerogativas warmoadgenda.
am procesis logikuri nawili. meoce saukunis 50-iani wlebidan moyole-
migvaCnia, rom mocemuli parametrebi kidev buli qarTveli moqandakeebi qarTuli da qar-
ufro gamyarda da problematuri gaxda saqarT- Tuli sabWoTa kulturis qmnadobis proce-
veloSi bolSevikuri xelisuflebis damyarebis sis aqtiuri monawileebi gaxdnen. swored maT
da saqarTvelos sabWoTa kavSiris respubli- mier Seqmnil qandakebas ukavSirdeba saxviT
kad gadaqcevis Semdeg. sabWoTa xelisfuleba xelovnebaSi eTno-kulturuli identobis vi-
TiTqos sagangebod amkveTrebda da aRrmavebda zualur formaSi transformirebis procesi,
Cvens kulturul travmebs imiT, rom TviTon romelic, rogorc produqti, sajaro sivrce-
rCeboda mCagvrelis poziciaze, xSirad iyeneb- Si ganxorcielda.
da somxur kulturas Cveni kulturis Casana- sabWoTa xalxebis saerTo Rirebulebrivi
cvleblad da xelovnurad axdenda am ori eris velis Sesaqmnelad dadgmuli revolucioner-
urTierTdapirispirebis eskalacias. Ta qandakebebi an sabWoTa kavSirSi Semavali
bolo ori saukunis manZilze miviReT xalxebis saerTo istoriuli warsulis simbo-
mCagvrelis, ucxosa da msxverplis modeli, loebi _ obeliskebi nel-nela Caanacvla an
romelmac saboloo jamSi Zalian gaamkveTra maTze meti sasicocxlo sivrce moipova qarT-
Tamar SavguliZe
Si swored urbanulma qandakebam moaxerxa sa- istoria da literatura, is, ramac Seqmna da
bWoTa imperiaSi mcxovrebi, saerTo sabWoTa, Seinaxa Cveni idenetoba. aRniSnulis maga-
_ unificirebul Rirebulebriv sistemaSi liTs elguja amaSukelis ramdenime qandakeba
moqceul qarTvelTa erovnuli paradigmis warmoadgens, romelSic moqandake erTgvari
garSemo konsolidacia. am procesSi qarTuli plastikuri qronotopis gamomuSavebamde mi-
ferwerac aqtiuri Tanamonawile da Tanamoaz- vida. kerZod, Seqmna monumentebi, romlebSic
re iyo (mag., e.w. eTnografiuli naturmortebi cxadad Cans, Tu rogor xdeba droiT katego-
(b. berZeniSvili), qarTuli soflis yofa (r. riaSi (literatura) ganfenili da sivrcobriv
javriSvili) da sxv). Tumca, urbanuli qanda- kategoriaSi (qandakeba) moazrebuli koor-
kebisgan gansxvavebiT, sayovelTao wvdoma mas dinatebis erT wertilSi Tavmoyra. aseTi ti-
naklebi hqonda. pis vizualur-naratuli da verbalur-nara-
swored am konteqstma ganapiroba is, rom tuli teqstebis zRvarzea Seqmnili skulptu-
qarTveli moqandakeebi qarTul eTnokul- rebi: „deda-ena“ (sur. 3), „vefxi da moyme“. Tbi-
turul sivrceSi gaTamaSebuli misteriebis, lisSi aRmarTuli `deda enis~ Zeglis aRqmisas
miTebis, legendebisa da folkloris asaxvas cxadia, plastikuri narativia wamyvani, magram
Seecadnen da amiT, manamde usistemod mimo- triumfaluri TaRis msgavsi, modernizebuli
fantuli Rirebulebrivi marginaliebi mi- kolonebis Sida nawilSi CarTuli literatu-
Tologemebad („vaxtang gorgasali“) (sur. 2) ruli teqsti, skulpturis azrobrivi aqcen-
da ideologemebad („qarTlis deda“) (sur. 1), tebis literaturuli dazusteba an misi gan-
im imijebad aqcies, riTic Cveni saarsebo da martebiTi nawilia. aseTive xerxs mimarTavs
saazrovno sivrce Seavses. qarTveli eris da moqandake „vefxi da moyme“-Si, sadac skulp-
qarTuli kulturis miTologizirebuli is- turuli teqstis qvemoT misi literaturuli
toriis sivrcul-moculobiT narativSi gans- invarianti ikiTxeba. faqtobrivad, amaSukeli-
xeulebiT qarTvelma moqandakeebma Tbilisis seuli qandakebebi Tbilisisa Tu sxva qarTuli
Tamar SavguliZe
qalaqebis urbanul teqstSi CarTuli plasti- zomilebis gaSlas, aramed Tavad aris „kiCuro-
kuri teqstebia, romelTa meSveobiTac iqmneba biT“ damZimebuli.
qarTuli kulturis teqstebisa da identobis 2003 wlidan dRemde, saqarTveloSi saja-
skulpturuli konotaciebi. ro sivrcis politika radikalurad Seicvala.
aRniSnuli tendenciebi 1950-iani wle- sabWoTa epoqaSi saerTo qarTul sivrced mo-
bidan TiTqmis 2003 wlamde aqtualuri iyo. niSnuli teritoriis decentralizacia daiw-
marTalia, procesma bolo wlebSi ufro da yo, qarTvelTa mier monumentur qandakebaSi
ufro tendenciuri xasiaTi SeiZina, magram ar moniSnuli diskursi, romelic erSi ganamtki-
Seuwyvitavs arseboba. kvlav e. smiTis citatas cebda sakuTari istoriis da kulturis domi-
Tu daveyrdnobiT, _ „naciam ara marto unda nanturobis gancdas, ucbad fantomebad iqca.
iamayos Tavisi diadi warsuliT... aramed unda mTeli aqcenti daisva ramdenime tipis axal
amoicnos kidec es didebuli warsuli, wmin- Zeglebze, ufro swored, qandakebaze. kidev
danebisa da gmirebis oqros xana“ _ vnaxavT, ufro swori iqneba Tu davakonkretebT da maT
rom monumentur qandakebaSi gansxeulebu- sivrceSi ganxorcielebul plastikiur for-
li gmirebis oqros xana, romelic 1950-60-ian mebs vuwodebT:
wlebSi naciisTvis sakuTari Tavis xelaxla pirveli tipis Zglebi 2003 wels xeli-
amocnobis saSualeba iyo, meoce saukunis 90- suflebaSi mosuli axali politikuri Zalis
iani wlebis istoriuli movlenebis da „pere- simbolur da vizualur sayrden niSnebs war-
stroikis“ Semdeg dasasruls miuaxlovda da moadgens, magaliTisTvis, „wminda giorgis“
daiwyo wmindanTa monumenturi qandakebebis Zegli, „promeTes“ Zegli. meore tipis Zeglebi
aRmarTvis meore talRa. rac, samarTlianoba ki socialuri mexsierebiT, eTno-istoriuli
iTxovs, aRiniSnos, rom Tavisi mniSvnelo- narativiT damZimebul da misiT gapirobebul,
143
biT da gavleniT bevrad Camouvardeboda e.w. erovnuli orientirebis simZimisa da erTgva-
„gmirebis xanas“. metic, Zalian xelovnuri da ri imperatiuli JReradobisgan aTavisufle-
azrsmoklebuli Canda. 1996 wlidan dRemde qa- ben sajaro sivrces. arbileben da acxroben
laqSi dadgmuli am tipis monumentebi, kerZod qarTuli istorizmis paTetikur JReradobas
z. wereTlis „wminda nino“ an 2006 wels dadg- sivrceSi. am rigis qandakebebs ganekuTvneba n.
muli imave skulptoris „wminda giorgi“ (sur. baraTaSvilis xidze „moqalaqeebis“ skulptu-
4). orive qandakeba, inarCunebs ra sabWoTa es- ruli jgufi (moq. gia jafariZe, 2006) (sur. 7,
TetikisTvis damaxasiaTebel saxviT niSnebs, 8), SoTa rusTavelis gamzirze dadgmuli mci-
kerZod monumenturobis xarjze sivrceze re figurebi (moq. l. bujiaSvili, 2010), n. ba-
prevalirebis survils, is fsevdomonumente- raTaSvilis quCis Tbiliseli „mefarne“ (moq.
bia, romelTa arseboba sivrceSi moCvenebiTad i. wulaZe, 2004) (sur. 5), „axali talRa“ (moq. i.
amyarebs qristianuli kulturis poziciebs, wulaZe) (sur. 9), „velosipedi“ (moq. J. diupi,
amovardnilia realuri kulturuli proce- 2011) (sur. 10) da sxva. mesame tips ki ganekuTv-
sebidan da ufro fantomebia, vidre ideamata- neba axali politikuri diskursis mqone, „po-
rebeli monumentebi. am ramdenime magaliTzec litkoreqtuli“ Zeglebi. Tuki ruseTis im-
Cans, rom qarTuli urbanuli qandakeba, reli- periis Semosvlas Tan mohyva mefisnacval vo-
giur Temebze orientirebisas, maT Zvel, ukve roncovis Zeglis aRmarTva TbilisSi, maSin, am
aprobirebul saxviT formebs uZebnis, magram logikiT, iolad aixsneba a. monaseliZis mier
cxadia ver axerxebs maTi religiuri arsiT 2011 wels Seqmnili ronald reiganis figuris
datvirTvas, ris Sedegadac viRebT religiur gaCena dedaqalaqSi (sur. 6).
formaSi ganxorcielebul sruliad arareli- TbilisSi, gnebavT, saqarTvelos sxva qa-
giuri konteqstis mqone, profanul xelovne- laqebSi (quTaisi, baTumi, siRnaRi) zemoT
bas, romelic aramcTu veRar axerxebs sajaro aRniSnuli, sxvadasxvagvari kulturebis da
sivrceSi qarTuli identobis religiuri gan- procesebis citatebiviT Tavmoyrili Zeglebi
Tamar SavguliZe
nel-nela Slian, marTalia, metismetad ide- kritikaze da ara eris gandidebaze, xolo misi
ologizirebul, magram monokulturul si- ZiriTadi samotivacio baza demokratiuli
vrces, romelsac Tavisi funqcia unda Seesru- kulturaa. maSin, rodesac adgilobrivi, qar-
lebina qarTvelTa mier sakuTari Tavis, erTi Tuli sajaro sivrce da xelovneba masSi, sru-
kulturis garSemo konsolidirebul erad liad marTvadia da:
gaazrebaSi. • xels uwyobs postsabWoTa sivrceSi
dRevandeli Tbilisis sajaro sivrceSi formirebuli politikuri reJimebis ganmtki-
ukanaskneli wlebia mesame fenad, sxvadasxva cebas da ar distancirdeba maTgan.
saxelovnebo aqciebis meSveobiT, aqtiurad • axdens sivrcis fsevdo demokratiza-
Semodis da Tavis damkvidrebas cdilobs das- cias, rac imaSi gamoixateba, rom demokratiu-
avleTis qalaqebSi ukve didi xnis win gaCeni- li sivrce xelovnurad da zemodan qvemoT wa-
li sajaro xelovnebis forma, romelic arse- mosuli iniciativiT yalibdeba (am ukanasknel
biTad gansxvavebuli filosofiis mqone saja- wlebSi Cvens qalaqebSi dadgmuli qandakebebis
ro sivrceSia SesaZlebeli. nimuSebi).
dasavluri sajaro xelovnebis sakomu- • asaxavs Cveni sociumis winaSe arsebul
nikacio ena Zaldautanebelia. misi ganxor- realur gamowvevas _ Cvens kulturaSi jer ar
cielebisTvis aucilebeli sajaro sivrce ki dasrulebula sakuTari Tavis, rogorc eris
ufro met stiqiurobasa da spontanurobas da ara rogorc sociumis maidentificirebe-
iTxovs. am sivrceSi ganxorcielebuli nebis- li orientirebis Ziebis procesi.
mieri saxelovnebo aqcia droebiTia, rac um- dRevandel TbilisSi, erTi mxriv, aris is-
Tavresia, vinaidan sivrceSi xangrZlivad pro- toriul-memoriuli monumenturi qandakebis
ecirebuli nebismieri idea ideologiad qce- mZlavri fena, romelic dRes ukve veRar ewere-
144
vis saSiSroebas iZens. sajaro sivrcis xelov- ba Tanamedrove qalaqis ritmSi, ver ewinaaRm-
neba dasavleTSi sociumzea orientirebuli, degeba Rirebulebrivi veqtorebis rTul
iseTi Rirebulebrivi sayrdenebis an proble- kombinaciebs da, Sesabamisad, sajaro Rirebu-
matikis win wamowevaze, romelic liberalur lebis Semcveli azrisgan icleba. meore mxriv,
sazogadoebaSia Camoyalibebuli. aqtiurad deklarirdeba sajaro sivrcis xe-
dRevandeli Tbilisis sajaro sivrcis lovnebis rogorc calkeuli gamovlinebebi,
formirebis umTavres problemad gvesaxeba ise art-aqciebi, romelTa problematikisa da,
dasavluri kulturis, rogorc kargad gaaz- Sesabamisad, azrobrivi datvirTvebis mimarT
rebuli sistemisa da erovnuli, ufro metad Cveni kultura da sajaro sivrce ugrZnobia.
refleqsirebadi, vidre sistemuri, ufro xSir SemTxvevebSi maTi vizualuri, sakomuni-
metad ideologizirebuli, vidre gacnobie- kacio ena Cveni sociumisTvis rTulad gasa-
rebuli kulturis erT sajaro sivrceSi geb niSanTa sistemas an simboloebs eyrdnoba,
Tanxvedra. es Tanxvedra problemuria im- romlebic ar iRebs saTaves Cvens kulturaSi
denad, ramdenadac sajaro sivrceSi dekla- da metic, gansxvavebuli saxviTi kulturis
rirebuli xelovnebis orive forma, rogorc tradiciebze orientirebuli, Cveni sociu-
qarTuli, ise dasavlur kulturaTa adeptebi, misTvis rTulad aRiqmeba rogorc xelovneba.
urTierTsapirispiro funqciis matarebelia gveCveneba, rom Cveni Tanamedrove, saja-
da maTi rbili integracia an transformacia ro sivrcis vizualuri xelovnebis magaliT-
rTulia (Tu ar vityviT, rom, ubralod, SeuZ- ze yvelaze naTlad Cans, rom SeuZlebelia
lebeli). dasavluri sajaro sivrce poli- iyos gaazrebuli mimReoba axali saxelovnebo
gonia xelovnebis meSveobiT sakuTar Tavze formebisa maSin, rodesac bunebrivad ar aris
kritikulad morefleqsire sociumisTvis, dasrulebuli ganvlili sulieri da vizualu-
orientirebulia sociumis gamoxatvasa da ara ri memkvidreobis, rogorc misi produqtis,
mis Seqmnaze, sociumis an arsebuli sistemebis gaazrebis procesi. aseve, Tanamedrove qarTu-
Tamar SavguliZe
145
place from our culture and, moreover, can be hardly un-
derstandable for Georgians as art.
We consider that, with the example of our con-
temporary public art, is best revealed the impossibility
of accepting new art forms at the time. Especially now,
when the nation has not yet finished the rethinking pro-
cess of spiritual experience. Contemporary art in Geor-
gian public space can serve as evidence that it is impos-
sible to become a Western-values oriented society, and
moreover, have a critical reflection on yourself through
art in public space, if the nation that stands behind so-
ciety won’t clarify its own place and mission. For our
contemporary society, art in public space is meaning-
less due to the shifting process of visual arts’ functions
in Georgia.
We consider that in contemporary public space,
Georgian monumental sculptures’ superficial and spon-
taneous character, as well as their unreceptiveness, lies
on rejecting the fact that old Georgian culture and old
forms of our national identity have already exhausted
their potentiality, that we have not worked out new
forms of identity and culture, and, because of those as-
pects, new culture replaces ours mechanically.
Tamar SavguliZe
1. elguja amaSukeli.
qarTlis deda, 1958-1995 w.
E l gu j a A m ashu kel i. M ot her of Kart l i,
1958 - 1995
146
4. zurab wereTeli.
wminda giorgi, 2006 w.
Z u rab T seret el i. St . G eorgi e, 2006
147
149
Tan Cvens urTierTobas ganixilavda, vidre giis dasasruli, romlebic Tvlidnen, rom
Tavad xelovnebas, radgan es Tezisi exebo- fesvebi hqondaT gadgmuli an istoriaSi an xe-
da adamianebs, romelTa ganviTareba TviT- lovnebis filosofiaSi... Cemi azriT, xelov-
gacnobierebaSi imas udrida, rom xelovnebis nebam Tavisi identobis filosofiur arss
mimarT aRarasdros iqneboda iseTi damoki- miaRwia, rac daaxloebiT mecxramete sauku-
debuleba, rogoric Cvens winaprebs hqondaT, nis bolos dawyebuli epikuri Zieba iyo, ro-
roca xelovnebaSi sulieri moTxovnilebebis melic sakiTxis daxurvamde mivida~7. dantos
dakmayofilebas xedavdnen da rom CvenTvis mosazrebiT, is master narativi, romelmac
xelovneba ufro inteleqtualuri gansjis gansazRvra tradiciuli da Semdeg ki moder-
obieqtia `ara im mizniT, rom kvlav xelovne- nistuli xelovneba dasrulda da ara marto
ba SevqmnaT, aramed imisTvis, rom gavigoT ras dasrulda, aramed Tanamedrove xelovnebaSi
niSnavs xelovneba filosofiurad.~5 sruliad gamoiricxa master narativebis ar-
anu, dantos TqmiT, `xelovneba dReisTvis seboba, romelnic mis prezentacias moaxdend-
aris Seswavlisa da filosofiuri analizis nen. anu, es aris xelovneba `post istoriul~
obieqti, magram calke aRar akmayofilebs su- droSi, sadac ar aris `akrZaluli~ raime saxis
lis siRrmiseul moTxovnilebebs. Cven mowme- forma, mxatvruli gamoxatva da romelsac
ni gavxdiT xelovnebis gadamwifebisa~ 6. axasiaTebs `Rrma pluralizmi da totaluri
postmodernistuli xelovnebis niSnebisa tolerantoba.~ artur danto Tavis kriti-
da misi `dasasrulis~ sakiTxs danto ganixila- kul ganxilvaSi xSirad aqcents akeTebs kle-
vs im cvlilebebTan mimarTebaSi, rac xelovne- ment grinbergis msjelobisTvis saxasiaTo
baSi moxda meoce saukunis dasawyisSi. aq pir- sworxazovnebaze modernistuli xelovnebis
vel rigSi igulisxmeba modernistuli xelov- gansazRvrisas, sadac SeiZleba romelime sa-
151
nebis revoluciuri ganacxadi tradiciasTan xis artistuli praqtika sruliad blokire-
kavSiris gawyvetisa da `axali~ xelovnebis buli da gamoricxuli iyo, roca magaliTad,
grinbergi siurrealizms saerTod ar Tvlida
gaCenis Sesaxeb, roca modernisti xelovanebis
modernizmisTvis Rirebul mimdinareobad da
radikalurad ganwyobilma nawilma tradiciu-
xazgasmulad aRiarebda mxolod abstraqci-
li xelovnebis sikvdili gamoacxada da dazgu-
as, rogorc istoriul garduvalobas. dan-
ri suraTis krizisi Semdeg ukve mTeli meoce
tosTvis mniSvnelovania imis gansazRvra, Tu
saukunis manZilze gansjis Temad aqcia. aq ga-
ra kritikuli principebi SeiZleba muSaobdes
mokveTilia gansxvaveba xelovnebis sikvdilis
narativebis ararsebobis SemTxvevaSi da is-
modernistul versiasa, (roca `xelovnebis
toriulad rogor gaxda SesaZlebeli iseTi
sikvdilis~ aRmniSvneli posterebi gamoCnda
1920 wels berlinSi dadas pirvel saerTaSor- xelovnebis arseboba, rogorc magaliTad, mis
iso gamofenaze) da mis sakuTar versias Soris mier sakmaod xSirad moxseniebuli endi uor-
xelovnebis dasasrulis Sesaxeb (sur.1). holis `brillo box~-ia, an devid ridis instala-
saukunis dasawyisSi naTqvami `xelovneba cia, romlis fotoc misi wignis – `After the End
mokvda~ misi azriT politikuri deklaracia of Art~ 8 garekanzea gamosaxuli, sadac sastum-
iyo, xolo dantos sakuTari versia ki sruli- ros oTaxis interieria video namuSevriT mo-
ad ar iyo ideologiuri xasiaTisa: `is faqtiu- nitorze da reminiscenciiT hiCkokis filmze
rad kontrideologiuri iyo, romelSic war- 7
«..in fact, it was counterideological, in that it imagined the end
modgenili iyo mandatismqone yvela ideolo- of all mandated idiologies that believed themselves grounded in
either the history or the philosophy of art. …My thought was
5
`..and that not for the purpose of creating art again, but for that art came to an end when it achieved aphilosophical sense of
knowing philosophically what art is~. its own identity, which meant that a epic quest, beginning some
6
„Art is now an object for study and philosophical analysis, but it time in better part of the 19th century, had achieved closure.
no longer satisfies, by itself alone, the deepest needs of the spirit. Arthur C. Danto. Art After the End of Art, ARTFORUM, XXXI,
We have outgrown art, so to speak.“ Arthur C. Danto. HEGEL’S #8, 1993, p. 62-70; p 64 (Targm. x. xabuliani).
ENDOF ART THESIS, 1999. 8
Arthur C. Danto, After the End of Art, Princeton, 1997.
xaTuna xabuliani
153
berJerSi~ (sur. 4), sadac gansakuTrebiT rogorc mecnieruli kvlevis sagans~12.
rTulad aRsaweri komunikacia mimdinareobs
mayurebelTan da gamosaxulebis aRqmaSi is redimeidi da xelovneba filosofiis Semdeg
faqtoric monawileobs Tu sad `varaudobs~
xelovnebaSi mimesisis batonobis das-
mayurebels TviTon suraTi an misi personaJi.
ruleba da suraTi–obieqtis epoqis dasawyi-
suraTi–obieqti manesTan ukve moaswa-
si konceptualuri xelovnebis dasawyissac
vebda vizualuri xelovnebis ganviTarebis
niSnavda, Tumca konkretuli mimdinareoba
sruliad gansxvavebul gzaze gadasvlas, rac
am saxeliT 1960–ian wlebis bolos gamoCnda
ukve meoce saukunis dasawyisSi aseve radika-
da rasakvirvelia, redimeidis gamocdile-
luri formiT gamoCnda formatSi, romelsac
basac aRiarebda da iTvaliswinebda. marsel
redimeidi ewoda da modernistul xelovne-
diuSanis yvelaze popularuli redimeidi
baSi revoluciis simbolo gaxda, xolo redi-
– `Sadrevani~ (1917) vizualuri xelovnebis,
meidis pop artistulma versiam ki zustad is
rogorc disciplinis axleburi gansazRv-
gardatexis momenti daaafiqsira, rasac dan-
ra iyo da is mkafiod gaemijna tradiciul
to `xelovnebis dasasruls~ uwodebs. es Tema
mxatvrobaSi ukiduresad mniSvnelovan `xe-
10
„Мане первым в западном искусстве, по крайней мере со losnur~ nawils _ xatva–ferweris teqnikiT
времён Возрождения, со времён кватроченто, применил и TviTgamoxatvas. amasTan es gamijvna ar iyo
задействовал, так сказать, внутри своих картин, внутри того,
что они изображали, материальные качества поверхности, modernisti xelovanebis mxridan tadiciu-
на которой он писал.“ Фуко Mишель, Живопись Мане,С-Пб., li xelovnebis sawinaaRmdegod mimarTuli
2011, gv. 21. Cveulebrivi protesti, romelic xelovnebis
11
„..Мане заново изобретает (а может быть, изобретает
впервые?) картину-объект, картину как материальность, sikvdilis deklarirebaSi gamoixateboda da
картину как нечто раскрашенное, то, что освещается
внешним светом и перед чем или вокруг чегоможет ходить 12
H. Belting, The End of the History of Art?, Chicago, 1987,
зритель.“Ibid gv.20.
xaTuna xabuliani
155
denistuli xelovnebis bunebis gansazRvri- ganmsazRvrelad, filosofiis nebismieri
sas ambobs, rom `arsiT poeti-avangardisti ganStoeba, romelsac Sexeba hqonda `mSvenie-
an mxatvari-avangardisti cdilobs mibaZos rebasa~ Tu gemovnebasTan, xelovnebasTan ka-
RmerTs, roca qmnis raRac iseTs, rac mxo- vSirSi ganixileboda. `am `Cvevam~ Seqmna cne-
lod sakuTar kategoriebSi aris dasabuTe- ba, rom xelovnebasa da esTetikas Soris kon-
buli – msgavsad imisa, roca buneba poulobs ceptualuri kavSiri arsebobs, rac ar aris
dasabuTebas Tavisive TavSi, roca esTetiku- marTali~20. artistul mosazrebebs es idea
rad dasabuTebuli peizaJia realuri da ara aqamde ar ewinaaRmdegeboda ara mxolod imi-
misi gamosaxuleba~17. grinbergi aqve aRniS- tom, rom am Secdomis safuZvelze grZelde-
navs im orazrovnebis Sesaxeb, rac xelovne- boda xelovnebis morfologiuri maxasiaTeb-
bis avtonomiurobaze avangardist xelovan- lebi, aramed mxatvrobis sxva funqciebic ki
Ta ganacxads axlda Tan. maT Tavidanve uari – religiuri Temebis gamoxatva, aristokra-
Tqves politikasTan rame saerTo hqonodaT tebis portretebi, arqiteqturis detalebi
da burJuaziul politikas mkveTrad gaemi- da a.S., xels uwyobda xelovnebis gadafarvas.
jnen, Tumca `revoluciur-politikuri Se- ramdenadac Tu obieqtebs xelovnebis kon-
teqstSi warmovadgenT, isini iseve Sesabamisi
xedulebebisgan moraluri daxmarebis gare-
iqnebian esTetikuri gansjisTvis, rogorc
Se~ naklebad savaraudoa, rom maT es gambe-
nebismieri sxva obieqtebi samyaroSi.
daoba hyofnodaT, amasTan, `burJuaziuli
Tanamedrove xelovnebis Teoriul in-
sazogadoebidan bohemaSi emigracia niSnavda
terpretaciebSi sakamaTo sakiTxi aRar aris,
aseve kapitalisturi bazrebidan emigracia-
18
Ibid
15
Ibid 19
„Out of this `habit“ grew the notion that there was a concep-
16
B. Walter,The Work of Art in the Age of Mechanical tual connection between art and aesthetics, which is not true“,
Reproduction, 1936, Createspac, 2010. J. Kosuth. Art After Philosophy, 1969, Reprinted in Peter Os-
17
C. Greenberg, `Avant-GardeandKitsch“, Partisan Review, borne, Conceptual Art: Themes and movements, London, 2002.
1939, gv. 34-49. 20
Ibid
xaTuna xabuliani
rom xelovnebasa da esTetikas Soris koncep- informacias romelime sakiTxis Sesaxeb, ara-
tualuri kavSiri ar aris, Tumca, konkretul med isini xelovanis ganzraxvis prezentacias
SemTxvevebSi amgvari kavSiri SeiZleba iyos warmoadgenen da rogorc donald jadi am-
gamomdinare aseve konkretuli konteqsti- bobs, Tu viRac ambobs, rom es aris xelovneba,
danan citirebis SemTxvevebSi, rogorc xdeba is aris kidec xelovneba22.
Tundac piter grinueis multimediur namu-
SevrebSi renesansuli Tu barokos mxatvro- `romantikuli konceptualizmi~ _
bis Temebze. mag., misi cifruli instalacia konceptualuri xelovneba sabWoTa
veronezes `qorwili kanaSi~ 2009 wels vene- istoriis bolo periodSi
ciaSi san jorjo majores eklesiis paladia-
1960-iani wlebis bolos sol liuitma
nur arqiteqturaSi warmoadgenda 50 wuTian
zustad gansazRvra ukve sruliad legitimi-
process, romelic moicavda xmovan nawils,
rebuli konceptualuri xelovnebis arsi:
suraTis calkeuli momentebis gadidebul
`konceptualuri xelovneba iqca gamaTavi-
fragmentebs, miniSnebebs kompoziciis ageba-
suflebel idead, romelic momdevno ormo-
ze, hyveboda istorias socialuri komunika-
ci wlis manZilze xelovnebis realuri sti-
ciebisa da kerZo saubrebis CanarTebiT. namu-
mulia... konceptualur xelovnebaSi idea anu
Sevari sruliad Tanamedrove dramas aCveneb-
koncefti namuSevris gansakuTrebiT mniSv-
da konkretuli renesansuli suraTis epoqisa
nelovani aspeqtia: roca xelovani mimarTavs
da istoriis gadakveTaze (sur. 5).
xelovnebis konceptualur formas, es niS-
rac Seexeba garegnulad sapirispiro gan-
navs, rom yvelanairi dagegmva da gadawyveti-
sazRvrebebs, rogoricaa artur dantos `xe-
lebebi winaswar gansazRvrulia da ganxor-
lovnebis dasasruli~, romelic gulisxmobs
cieleba mxolod formaluri saqmea. idea iq-
156
157
odis moskoveli mxatvrebis erTi nawilis aq- civi omis dros iyo. lublianis konferen-
tivobas sxvagvarad ubralod ver gansazRv- ciis mizani zustad im meTodologiis gan-
ravda. SeiZleba sabWoTa mxatvrebis mier sazRvra iyo, romliTac gasagebi gaxdeboda
Seqmnili konceptualuri xelovneba axlos aRmosavleT evropis konceptualuri xelov-
yofiliyo dasavlursa Tu amerikul nimuSeb- neba diskursiuli sistemis ganviTarebiTa
Tan, magram gansxvaveba mainc didi iyo. Tu Tu saWiro meTodologiis artikulirebiT25.
dasavlur-amerikul versiaSi win modioda gamomsvlelTa Soris boris groisic iyo, ro-
mecnieruli eqsperimentis eqsplicituroba, melic bunebrivia, kvlav daubrunda mosko-
sadac xiluli xdeboda Cveni SemecnebiTi vis konceptualizmis Temas, romelic ruse-
unaris sazRvrebi da Tvisebebi, ruseTSi jer Tis did qalaqebSi mniSvnelovan movlenad
kidev cocxali iyo koleqtiuri sulis er- iqca stalinis sikvdilis Semdeg aRmocene-
Tianoba da mistikuri gamocdileba iseve Ta- bul erTgvar neo-modernistul scenaze da
visTavad arsebuli iyo masSi, rogorc mec- detalurad ganmarta `romantikuli koncep-
nieruli24. es erTgvarad ucnauri nazavi ra- tualizmis~ miseuli gansazRvreba. aRniSnul
cionaluri midgomisa specifikur `lirizm- periodSi mravali artisti iqca sajaro per-
Tan~ SesaZlebels xdida im sakmaod rTul sonad, romlebic erTgvar romantiul rwme-
fenomens, rogoric konceptualuri xelov- nas atarebdnen xelovnebis Zalis, artistu-
neba iyo sabWoTa realobis pirobebsa da re- li individualobasa da subieqturobasTan
Jimis daSlis wlebSic. lublianis Moderna mimarTebaSi, roca `didwilad imeorebdnen
Galerija-is iniciativiT daiwyo aRmosavleT rusul modernistul xelovnebasa Tu meoce
evropis neo-avangardist mxatvarTa 1990 saukunis dasavlur xelovnebas. aq problema
wlidan Seqmnili namuSevrebis koleqciis iyo daSoreba ganacxadsa da faqts Soris,
Segroveba. amave galereaSi misi direqtoris
25
Conceptual Art and Eastern Europe: Part I, eflux journal #40
24
Ibid С december, 2012.
xaTuna xabuliani
159
of art itself; and nobody opposes that there is no more
liswinebiT da kompleqsur kvlevas iTxovs.
conceptual connection between art and aesthetics except
the cases when this kind of connection is presented as
a citation. The idea of the art work became the most
important aspect of art and “..it means that all the
planning and decisions are made beforehand and the
execution is a perfunctory affair. The idea becomes the
machine that makes the art” (Sol Lewitt). Conceptual
art with its Art&Language criteria was interpreted as
an art after philosophy, and its later version in Soviet
and post-Soviet arthas required special methodology as
it obtained different contents, even in cases when its
visual appearance was similar to the art produced by the
American or Western art scene.
29
M. lFried, `Art and Objecthood“, Artforum, #5, June 1967,
p. 12-23.
30
Fried’s `Art and Objecthood“ was an attempt to stem what he
saw as the incoming tide of minimalism, or `literalism“ as he
called it, and to defend a kind of Greenbergian modernism _
based on the notion of quality, instantaneity, and experience _
against art which took context into consideration. Conceptual Art
and Eastern Europe: Part I, eflux journal #40, С december, 2012.
xaTuna xabuliani
161
xelmZRvanelobda. xolo 1920-1924 wlebSi meq- formeba daukveTa. jon roqfeleris meuRle,
sikis xelisuflebaSi movida alvaro obrego- ebi eldrisi xelovnebis didi moyvaruli iyo.
ni, romelic xelovnebas didad wyalobda. misi is niu iorkis `modern arT muzeumis” (MoMa)
da ganaTlebis ministris xose vaskonCelosis erT-erTi damaarsebeli gaxldaT. ebi rive-
xelSewyobiT daiwyo e.w. `meqsikuri xelovnebis ras namuSevrebis koleqciasac agrovebda.
renesansi.” vaskonCeloss da diazs sjerodaT, swored misi inicativiT miiwvies rivera roq-
rom xelovnebis meSveobiT SeZlebdnen xalxis feleris centris gasaformeblad. mas RCA-
masebis ganaTlebas. meqsikaSi gamoCdnen socia- s (amerikis radio korporacia 1988 wlamde)
listuri da komunisturi ideebiT gatacebuli Senobis foieSi cxra freska unda daexata.
mxatvrebi, maT Soris iyvnen diego maria rivera, riveram muSaoba 1933 wlis martSi daiwyo
xose klement orozko da devid alfaro sikie- da Seasrula kompozicia `kaci gzajvaredin-
rosi. isini Zalian male amerikel xelovanTa sa- ze.” freska asaxavda mSromel adamians, ro-
Tayvanebel mxatvrebad iqcnen. melic imedis TvaliT gahyurebda momavls.
meqsikeli monumentalisti mxatvrebis xe- aprilSi riveram kompoziciaSi leninis Tavi
lovneba erovnul socialur realizms warmoad- Caxata, rasac adgilobriv presaSi didi aJio-
genda. masSi ikiTxeboda pre-espanuri xelovnebis taJi mohyva. mxatvars roqfeleris vaJma, nel-
niSnebi. Tematurad maT namuSevrebSi adgilob- sonma werili miswera, sadac mas panodan leni-
rivi meqsikeli gmirebisa da xalxis cxovreba iyo nis portretis amoRebas sTxovda:
asaxuli. garda adgilobrivi meqsikuri mxatvru- `vadevneb ra Tvals amaRelvebel freska-
li tradiciisa, monumenturi kedlis mxatvroba ze muSaobis mimdinareobas, SevamCnie, rom uax-
gazavebuli iyo italiuri renesansis, neoklasi- les nawilSi leninis portreti CagisvamT.
cizmis, kubizmis, eqspresionizmis, postimpre- es nawili lamazadaa daxatuli, magram
163
sionizmisa Tu surealizmis niSnebiT. es mxatv- meCveneba, rom am ferskaSi gamoCenili misi
ruli nazavi ki arsobrivad marqsisa da leninis portreti Cveni xalxis umravlesobas gaanaw-
politikur ideologias efuZneboda. yenebs... Zalian ar momwons, rom miwevs Txov-
meqsikaSi monumenturi kedlis mxatvrobis na, SecvaloT is saxe, sadac leninis Tavia
programas saxelmwifo afinansebda. es progra- warmodgenili”2.
ma 1921 wels daiwyo. manamde ki, 1919 wels rive- am werilis pasuxad riveram leninis gver-
ram da sikierosma meqsikuri xelovnebis soci- diT sakuTari avtoportreti Caxata. mxatvar-
aluri xelovnebis mimdinareobad Camoyalibe- ma gadawyvita misi mxridan garkveul kompro-
ba ganizraxes. male rivera italiaSi gaemgzavra misze wasuliyo da kompoziciaSi amerikeli
saswavleblad. 1921 wels is dabrunda samSob- gmirebis gamosaxuleba daematebina. `kompo-
loSi da monumenturi mxatvrobis saxelmwifo ziciis damaxinjebas mirCevnia, mTeli kompo-
programaSi miiRo monawileoba. 1922 wels rive- ziciis ganadgureba”3, Tqva man da, marTlac, 9
ra komunisturi partiis wevric gaxda. maiss freska gadaRebes, xolo 1934 wlis 10-11
sikierosis, riveras da orozkos (maT Tebervals namuSevari mTlianad gaanadgures.
`did sameulsac~ uwodebdnen) xelovneba re- am skandalis Sedegad rivera memarcxene
voluciuri TemebiT da realisturi stiliT amerikeli mxatvrebis gmirad iqca. es mxatv-
gamoirCeoda. 1930-iani wlebidan meqsikele- rebi riveras da meqsikeli komunisti mxatvre-
bis SemoqmedebiT amerikeli mxatvrebic dain- bis xelovnebis did gavlenas ganicdidnen da,
teresdnen. am periodSi zemoT dasaxelebuli imavdroulad, maTi politikuri Sexedulebe-
samive mxatvari dakveTas iRebs amerikaSi da biTac ikvebebodnen.
swored aqedan iwyeba meqsikuri monumenturi 2
H. Foster, R Krauss, Y-A. Bois, B. H.D. Buchloh, Art Since 1900,
xelovnebis gavlena amerikul mxatvrobaze. Modernism, Antimodernism, Postmodernism, 2004, t. I, gv. 258.
1932 wlis oqtomberSi roqfeleris oja- 3
H. Foster, R. Krauss, Y-A. Bois, B. H.D. Buchloh, Art Since
1900, Modernism, Antimodernism, Postmodernism, 2004, t. I,
xma diego riveras roqfeleris centris ga- gv. 258.
mzia CixraZe
rogorc ukve aRvniSne, 1929 wlidan ameri- nebs did qalaqSi, metropolisSi gaucxoebis,
kaSi, mZime ekonomikuri krizisis Sedegad, didi Caketilobis, komunikaciis problemas. qa-
depresiis xana daiwyo. amerikis axali mTavro- laqis aCqarebuli tempi, urbanizmis zewola
ba ruzveltis meTaurobiT am krizisTan gamk- didia adamianebze, amitom isini erTmaneTis-
lavebas cdilobda. mTavrobam socialuri ke- gan TiTqos gaTiSulni arian. metroSi mata-
TildReobis programebi, maT Soris, mxatvar- reblis momlodine figurebi boZebs amofare-
Ta samuSao programa SeimuSava. 1935-1943 wleb- bian, TiTqos erTmaneTs emalebian. isinic ki,
Si mxatvarebis didi umavlesoba xelovnebis vinc wina planzea gamosaxuli, erTmaneTisgan
federalur programaSi CaerTo. aRniSnuli gancalkevebulad dganan, maT Soris kavSiri
programa sazogadoebrivi, institucionalu- ar arsebobs. mxatvari mimarTavs minimumamde
ri Senobebis monumenturi freskebiTa da pa- dayvanil gamomsaxvelobiT enas, gamosaxavs
noebiT gaformebas gulisxmobda. am periodSi ra sifrifana, gacrecil formebs, figura-
amerikuli mxatvrobis erTiani stili ar arse- Ta brtyel zedapirebs, sivrce TiTqmis nive-
bobda, Tumc umetesi namuSevrebi realisturi, lirebulia, ferTa moyviTalo-moyavisfro
zogjer naturalisturic ki iyo. erTi ram cxa- gama limitirebuli. aq ukve Cans mxatvris sw-
dia _ xelovnebis federaluri proeqti miz- rafva abstragirebisaken. misi gamosaxule-
nad isaxavda amerikuli Temebis win wamowevas, bebi TiTqos ukve ganwirulni arian `gaqro-
istoriis gandidebas, amerikeli xalxis Sro- bisTvis”, rac mis Semdgomdroindel namuSev-
misa da industrializaciis procesis gamosax- rebSi ganxorcieldeba.
vas... imavdroulad, `federaluri proeqti an-
jeqson poloki 1934 wels Sesrulebul
ti-modernistuli iyo”4. freskebi, romelic am
`bambis mkrefavebSi” (sur. 2) Sromis Temas war-
proeqtis farglebSi sruldeboda, naratiul
moadgens. mxatvari aCvenebs, Tu rogor aris
xasiaTs atarebda, maT cxadad unda gamoexataT
164
165
cis figuris gamosaxuleba TiTqmis gamqralia, lic amerikulma xelovnebam am periodSi ganv-
Sezrdilia fonTan, magram saxeebi realistu- lo kargad aisaxa amerikuli tipis mxatvrobis
radaa dawerili. gamomsaxvelobis mTavari ele- warmomdgenel, abstraqcionist mxatvarTa
menti Tvalebia, romlebic arabunebrivadaa SemoqmedebaSi (mag., jeqson poloki, mark roT-
gadidebuli da SiSs, SeSfoTebas gamosaxavs. ko). maT TavinTi xelovneba realisturidan
figurebi erTmaneTisgan gancalkevebulia, abstraqtulamde ganaviTares, gaiares ra
maT Soris kavSiri dakargulia. xazi moZravi da 1930-50ian wlebSi amerikuli xelovnebis mier
denadia. mxatvari ZiriTadi kompoziciuri aq- ganvlili ganviTarebis yvela etapi: maTi rea-
centebis xazgasasmelad ganaTebas iyenebs. yve- listuri xelovneba, romelic adgilobriv
la es tendencia mis Semdgom namuSevrebSi vi- mxatvrul tradiciebs da meqsikuri monumen-
Tardeba. miuxedavd imisa, rom mxatvari Tavis turi xleovnebis did gavlenebs gamoxatav-
gviandel namuSevrebSi abstraqtulobisken da, Semdgom evropuli xelovnebis gavlene-
miiswrafis, realur gamosaxulebasTan kav- biTac jerdeba _ mag., surealizmis elemen-
Sirs arc maSin kargavs. misi gamomsaxvelobiTi tebiT. aRniSnuli mxatvrebis xelovnebaSi
ena icvleba, is feradovani laqebiTa da eqs- aSkarad aisaxeba evropuli fsiqo-analiziT
presiuli monasmebiT iwyebs metyvelebas, misi daintereseba. SemdgomSi maTi socialuri
xazi, feri aqtiuri, eqspresiuli, agresiulic Temebisadmi interesi da realisturi mxatv-
ki xdeba. magram mis abstraqtul tiloebSic ki roba modernistuli azrovnebiTa da antiko-
zogan figura amoikiTxeba, zogan raime sagani, munistur-antistalinuri ideebiT icvleba.
ufro xSirad ki misi gamomsaxvelobis mTavari socialistur-realisturi xelovneba, ro-
elementi Tvalebia _ gafarToebuli, eqspre- melic ukve saxelmwifos mier marTul mimdi-
siuli, umetesad SiSiT savse... nareobad aRiqmeboda, am mxatvarTa mier ua-
arSil gorki gamonakliss ar warmoadgen- ryofil iqna da maTi didi nawili (maT Soris,
da, isic 1930-ian wlebSi qmnida rogorc ku- roTkoca da polokic) antikomunistur ri-
mzia CixraZe
167
lis faSizmis winaaRmdeg gaerTianebas. mso- rivad, aq Sapirom pirvelad scada `idealis-
flios mravali xelovani gamoexmaura am mo- tur formalizmsa” da socialistur relizms
wodebas. axalgazrda, mgznebare Semoqmedni da Soris kavSiris damyarebas. Sapiros statia,
inteleqtualebi Tanadgomas gamoxatavdnen sadac man uaryo Tavisi antiformalizmi, niu
`proletaruli” xelovnebisa da kulturis iorkis kolumbiis universitetis yovelkvar-
mimarT. Tumc iyvnen sxvebic, maT Soris, andre talur marqsistul broSuraSi `maqrsisT
bretoni, romlebic Tvlidnen, rom es iyo `sta- qvorTarli”-Si 1937 wels daibeWda.
linisturi xafangi”. andre bretoni akriti- am procesebSi mniSvnelovan rols Ta-
kebda sabWoTa kavSiris kulturis politikas, maSobda lev trockic, romelic meqsikaSi
romelic mxatvruli Tavisuflebis winaaRm- cxovrobda da iqidan cdilobda politika-
degi iyo. amis dasturad mas swored is dekreti ze zegavlenis moxdenas. 1938 wels meqsikaSi
mohyavda, romelic ssrk-Si yvela damoukide- Cavida andre bretoni. masTan Sexvedris Sem-
bel mxatvrul gaerTianebas krZalavda. deg trockim `partizan reviusTan” TanamSrm-
1936 wlis TebervalSi amerikis SeerTe- loba daiwyo. es iyo Jurnali, romelic didi
bul StatebSi, niu iorkSi Catarda `amerikel xnis ganmavlobaSi cdilobda trockis ke-
mxatvarTa pirveli kongresi”, romelic sayo- Tilganwyobis mopovebas. is ki mudmivad kri-
velTao saxalxo frontis gaSlas exmaurebo- tikul misazrebebs gamoTqvamda Jurnalis
da. am kongresze meier Sapirom waikiTxa Tavisi mimarT da urCevda mas mxari daeWira yvela
moxseneba `xelovnebis socialuri safuZveli~, im axalgazrda da imedismomcemi mxatvruli
moZraobisTvis, romelic stalinis winaaRm-
sadac is xelovnebaSi individualizms akriti-
deg brZolis iaraRad gamodgeboda. trockim
kebda da mas politikidan gaqcevas uwodebda.
Tavis werilSi `xelovneba da politika”, ro-
am kongresis Semdeg amerikaSi stalinistebsa
melic 1938 wlis agvisto-seqtembris `parti-
7
B. Groys, The Total Art of Stalinism, London, 2011, gv. 33-74. zan revius” gamocemebisTvis dawera, ambobda,
mzia CixraZe
rom `xelovneba SeiZleba gaxdes revoluciis gavlena iqonia mis amerikel kolegebze. gan-
Zlieri mokavSire...”8 sakuTrebiT ki mas Semdeg, rac matas gamofena
male man dawera manifesti `Tavisufali `surealizmis pirveli furclebi” moewyo da
revoluciuri xelovnebisken”, romelsac amas mohyva mxatvris mier Catarebuli praq-
trockis nacvlad rivera awerda xels. maT tikuli muSaobebi. is sami Tvis ganmavlobaSi
CaTvales, rom manifests ufro meti Zala eq- aswavlida e.w. suraTovan avtomatizms be-
neboda, Tu mas xels ara politikosi, aramed ziotes, poloks, modervils da sxvebs.
mxatvari moawerda. es dokumenti marqsizmi- bretoni aseve dainteresebuli iyo ar-
sa da froidizmis nazavs warmoadgenda. saer- Sil gorkis SemoqmedebiT. 1940-iani wle-
Tod, trockis didi zegavlena hqonda mxatv- bisTvis gorkim Tavis mxatvrobaSi `Jestur
rul samyaroze. misi mxatvruli arCevani ki niSnebs” saRebavis daRvenTeba daamata. 1948
meqsikur freskul mxatvrobasa da surea- wlisTvis, TviTmkvlelobamde cota xniT
lizmze Cerdeboda. adre, gorkim Seqmna tiloebi, romlebsac is
1961 wels klement grinbergi werda, surealisturs uwodebda, xolo abstarci-
rom `antistalinizmi”, met-naklebad daiw- onistebi ki Tvlidnen, rom am namuSevrebSi
yo, rogorc `trockizmi” da moZraoba _ `xe- gorki surealizmidan abstraqtul eqspre-
lovneba xelovnebisTvis”, xolo amis saSu- sionizmamde mivida (sur. 10).
alebiT gza gaexsna imas, rac Semdeg movida rogorc Cemi msjelobis dasawyisSi
xelovnebaSi”,9 anu saubaria evoluciaze rea- aRvniSne, amerikuli abstraqtuli eqspre-
listuri xelovnebidan abstraqtul eqspre- sionizmis Camoyalibebasa da ganviTarebi-
sionizmamde. saTvis, mraval obieqtur mizezTan erTad,
1939 wlis sabWoTa kavSir-germanias So- mniSvnelovani winapiroba xelovnebis kri-
168
vis ferwera Tavisi `sufTa” enis mosaZeb- lenaSi, mxatvris Jestis, misi moqmedebis,
nad da, Sesabamisad, midis is abstraqciamde, emociis pirdapir masalaSi asaxvaSi, rac xel-
roca gamosaxvis ZiriTadi saSualeba swo- weris msgavs, avtograful, ganumeorebel Se-
red ferweris saSualebebi, anu, igive sibr- moqmedebaSi aisaxeboda.
tye, xazi, feri, laqa xdeba.“ [abstraqtuli abstraqtuli eqspresionizmis namuSev-
eqspresionizmi]... miiswrafoda naxatis aSka- rebi teqnikurad Semdegnairad sruldeboda:
ra sibrtyobrivobisa da gamomsaxvelobiTi didi tilos zedapirze daitaneboda saReba-
saSualebebis bunebrivi Tvisebebis gamov- vi, xSirad ise, rom mxatvari ar exeboda ti-
lenisken (anu saRebavis denadoba da zedapi- los zedapirs, anu is mxolod Jests iyenebda.
ris faqturuloba). sxva mxriv, abstraqtu- zogi mxatvari kvlav xmarobda funjs saxata-
li eqspresionizmi iyo xelovneba,romelic vad, Tumc maTi funjis moZraoba iyo swrafi,
cdilobda,materialuri metaforis da metwilad gaucnobierebeli, Sinagan ganwyo-
simbolos gamoyenebiT,pirvel rigSi, ga- basa da emociebze damokidebuli. anu, aq erT-
daelaxa yovelgvari miwieri da banaluri veboda qvecnobieris elementebi, rac fsiqo-
[xelovnebaSi]”10. meore msoflio omis Semd- analizis safuZvels Seadgenda. am niSniT
gom Camoyalibebul politikur da ideolo- abstraqtuli eqspresionizmi surealizms
giur gansazRvrebebs daemata modernistu- ukavSirdeboda. sainteresoa is faqtic, rom
li kriticizmic. ferweris am kritikul bu- amerikuli eqspresionizmi gaxda wminda ame-
nebaze dayrdnobiT, amerikul xelovnebaSi rikuli movnela, romelmac mniSvnelovani
TiTqos garantirebuli iyo svla socialis- adgili daikava Tanamedrove xelovnebis is-
turi realizmidan abstraqtulobisaken. toriaSi. man safuZveli moamzada Tanamed-
ufro metic, zogierTi amerikeli mxatvari, rove xelovnebis Semdgomi etapebisTvis da
169
magaliTad, sTuarT devisi, abstraqtul xe- gaxda seriozuli safuZveli post-moder-
lovnebas realizmis erT-erT formad aRiq- nizmis Camoyalibebisa da ganviTarebisaTvis,
vamda da ambobda, rom rogorc `WeSmaritma rogorc amerikul, ise mTels dasavlur Ta-
Tanamedrove gamosaxulebam... man Seqmna axa- namedrove xelovnebaSi. abstraqtuli eqs-
li realoba...~11. aqve unda aRiniSnos, rom am presionizmi, romelic miiswrafvoda `xelov-
periodSi (anu, meore msoflio omis Semdeg) nebis siwmindisaken”, mniSvnelovani faqtori
abstraqtuli eqspresionizmi ukve sruliad iyo `Tanamedrove xelovnebis ganviTarebi-
gamokveTilad aRiqmeboda, rogorc antisa- saTvis... [Tavisi] surviliT, kavSiri gaewyveta
bWoTa, antikomunisturo mxatvruli mimdi- imitaciur realizmTan, raTa mieRwia ufro
nareoba. anu ideologiur brZolaSi is erT- Zlieri gamomsaxvelobisaTvis, xolo am gan-
gvar politikur iaraRadac iqca. viTarebis logika imdenad mtkice iyo, rom
grinbergis terminia `amerikuli tipis bolos maTi namuSevrebiT kidev erTi nabiji
mxatvrobac~, romelic man pirvelma ixmara gadaidga abstraqtuli xelovnebisken”12.
amerikuli eqspresionizmis aRsaniSnavad.
garda am terminisa, kidev xmaroben `mxatv-
robis niu iorkis skolas~, `Jestur ferwe-
ras”, `moqmedebis mxatvrobas~, `avtograful
ferweras~. CamoTvlili terminebi Tavad axa-
siaTeb am mxatvrobis specifikas, rac gamoi-
xateba narativis uaryofaSi, gamosaxulebis
gaqrobaSi, saRebavis denadi bunebis gamov-
11
S. Devis, Quoted in E.V.D’Connor, Art for the Millions, New 12
Cl. Greenberg, Towards a Newer Laocoon, Art and Cultu
York, 1974, Rotko, gv. 126. re, critical essays, 19091994, Boston, 1961, gv. 45.
mzia CixraZe
171
173
8. arSil gorki.
avtoportreti, 1935 w.
A rshil e G orky .
Sel f - Port rait , 1935
mzia CixraZe
175
sonalizacia da qseluri adamiani)
Tul, marginalur moqalaqed, romlisTvisac
6. transeTikuri (klonireba)
kantis kategoriul imperativze _ `moiqe-
7. transseqsualuri
ci ise, rom Seni saqcieli magaliTis Zalas
warmoadgendes garSemomyofTaTvis~ _ anu
Zalze Znelia am yovelives kulturis
`moraluri kanoni CemSi~– gacilebiT miSvne-
axali paradigma uwodo, radgan igi Tavad
kulturis protomdgomareobis (epStei- lovania socialuri determinanta, `RmerTi
nis termini) axal, antiqronotopul aRwe- mokvda~-s vakuums morgebuli kanoni, ro-
ras ufro hgavs. kulturis klasikuri pro- melmac `uzenaesis~ kompetencia moipova da
tomdgomareoba ki RvTiuri tabua, pirveli marginaluri moqalaqeobrivi koleqtiuri
kulturSemoqmedebiTi aqti ki _ am tabus zneobis determinantad iqca. individuaciis
rRvevaa. Tavad tabu amavdroulad pirveli gza rainduli aristokratiuli zneobisa-
kulturSemoqmedebiTi aqtia, romelsac dis- ken mTlianad emTxveoda kulturis Zvel da
pozicia ar gaaCnia. cocxali miTSemoqmedeba mTavar paradigmas _ adamianis arsobrivi
pirveladi tabus darRvevaa. tabu sastikia, raobis garkvevis cdas, mis adgilsa da rols
meore mxriv, igi Sansia, rom aryofnaSi Sebi- samyaroSi, misi arsebis umTavres garkveu-
jeba mxolod sakuTari riskis fasad moxdes. lobas, `saxe da msgavsi RvTisa~ metaforis
riski ki uCveulo nebelobaa, romelic buneb- determinacias, `Zveli kulturis~ _ gende-
riv yofierebaSi ar moicema. igi RmrTisagan rulad polarizebul _ qalisa da mamakacis
ganmxoloebis daZabulobaa. amave dros, igi formebze agebul sazRvrebSi.
rwmenis tolfasi religiuri muxtia, rome- adamianis SemoqmedebiTi Tavisuflebis
lic ucnauri wesiT axdens TviTrefleqsias. mopovebis wyevla uZRebi Svilis sruli kra-
tabu RvTiuri sisavsis uaryofaa. tabu xiT damTavrda. socialuri cxovrebis wesi
iq aris, sadac RvTiuri sisavse aRar aris, demokratiul Rirebulebebze aigo, (unda
lela firaliSvili
emociasTan sruliad identificirebuli, ja- radgan Tavad miTSi es aqti sulac ar gani-
dosnur qmedebaTa rigi, umTavresad, erTar- xileba adgilis gacvlad _ ufro adgilis
sebis `formalur~ danawevrebaze _ formaTa monacvleobaa. Seyvarebuli mamri–gmiris
metamorfozirebaze muSaobs. am formaTa sa- nacvlad (romelic dakargul satrfosa da
xelebi ki mdedri da mamria, romelTa umTav- sacoles mosapoveblad gasdgomia gzas), sa-
resi gansxvavebani formalur gansxvavebu- colea, romelic Tavad cdilobs ipovnos
lobasTan erTad qcevaSi unda gamoixatos. misi Seyvarebuli. eWviani deda ( sastiki mamis
qceva ki yovelTvis jadosnuria, miTisaTvis msgavsad) ar uSvebs qals Tavis satrfosTan.
yovelTvis gasagebi da `racio~–saTvis yo- gavixsenoT _ venera Tavis vaJs _ kupidons
velTvis mouxelTebeli. _ mis sacoles umalavs. fsiqea TxovniTa
ritualuri gza es aris gza iniciaciisa- da mudariT mimarTavs veneras. is ki _ ugu-
ken, sakuTar mdedr Tu mamr sawyisTan inicia- lo da mrisxane _ TmaSi swvdeba da Tavs mi-
ciisaken, sakuTar pirvelarsebasTan iden- was axlevinebs, Semdeg iRebs xorblis, Wva-
tifikaciisaken. iwyebs Tu ara `ritualur vis, yayaCos, muxudos, ugrexelisa da Svriis
svlas~ _ rac miTSi, Sesabamisad, `maqciobis~ Tesls, erTmaneTSi aurevs maT, uzarmazar
identuria, miTosuri personaJi aRmoCndeba grovad daaxvavebs da ubrZanebs fsiqeas, es
fantasmagoriul sivrceSi, gansacvifreblad yvelaferi Ramis dadgomamde gadaarCios.
cvalebad da erTgvarovan formaTa sauflo- fsiqeas WianWvelaTa mTeli jari exmareba.
Si, sadac mas uwevs `qceva~, `maqcioba~, rac, sa- veneras Semdegi brZaneba kidev ufro ul-
boloo jamSi, i–qceva `gzad~, `jadosnur kva- mobelia: saSiSi, veluri verZebis gakreWva.
lad~, romelsac ukve saxeli hqvia –miTosuri verZebs wvetiani rqebi da Sxamiani kbilebi
personaJis saxeli. ase iqceva saxe sax–el–ad. aqvT. fsiqeam maT oqros bewvi unda moaci-
177
miTSi mamakacuri da qaluri qcevis mo- los (oqros bewvis, oqros Tmis metaforas
tivebi TiTqmis sruliad identuria. isini miTologiur TqmulebebSi gansakuTrebuli
monacvleobiT iReben erTsa da imave funq- adgili uWiravs. rogorc metafora, igi ukav-
cias da sakuTar RvTaebriv sawyisTan iden- Sirdeba me–20 saukuneSi feministuri moZra-
tificirebas cdiloben. `gzis gavla~ gax- obis dasawyiss, roca qali misive nebiT iWris
lavT gmiris cda _ rogorc RvTiur `gamo– sakralurobis erT–erT umTavres nawils _
cda–Si~ sakuTari nebis dasturi, RvTisagan mecnierebaSi rudimentad wodebul, miTosSi
gmirisaTvis cdis `gamo–tyuebaSi~, romelic _ parcialuri sulis `adgil–samyofels~ _
sabolood iqceva gamocdilebad, cdilo- Tmas da socialuri rolis gansazRvras `axa-
bad, mcdelobad, RvTiur jadosnur aqtad. li gzis~ ZiebiT daiwyebs).
igi codnis saxiT formdeba. formdeba gzad, oqrosbewviani verZebi uRran da gauval
kvalad, RvTisa da gmiris Tanaswor nebelo- tyeSi balaxoben. mwvane lerwami aswavlis
biT aqtad, sadac gmiris neba identificire- fsiqeas , rogor unda moagrovos oqrosT-
bulia RvTis nebasTan, sadac, qristianobas miani verZebis oqros bululebis fTilebi,
rom davesexoT _ `me da mamai erTni varT~, romlebic verZebma lerwmianSi datoves. amis
sadac `TeTr xnulSi Savi Tesli iTeseba~ da Semdeg RvTaeba venera fsiqeas mosTxovs,
`Tesli mTesvels eubneba~. moutanos wyali yinulovani wyarodan, rome-
am Temis erT–erT yvelaze cnobil da lic kldis usaSvelo simaRlidan uZiro ufs-
momxiblav TvalsaCinoebad warmogvidgeba krulis Ziras ecema da mudam fxizlad myofi
fsiqeas Zieba dakarguli satrfos _ kupi- drakoni icavs. am rTul davalebas fsiqeas
donis mosapoveblad. aq TiTqmis yvela Zi- nacvlad arwivi asrulebs. bolo gamocdad
riTad rols adgilebi gacvlili aqvs, mag- venera fsiqeas zebunebrivi mSvenierebis
ram es mxolod dRevandeli gadasaxedidan, mqone zardaxSis motanas mosTxovs. umaR-
lela firaliSvili
lesma mcvelma aswavla fsiqeas, rogor Casu- icnobdi, scnobdi da mis Sesaxeb mexsiereba
liyo qvesknelSi; misca mas monetebi qaronis axla misi arsebis xiblad gadagqcevia, misi
mosaqrTamad da nelsurnelebani _ cerberis mudmivi Ziebis Jinian Tavgadasavlad. Tumca
gasabrueblad, Tanac misi gza daaCqara. ki misi xati yovelTvis sikeTiT aRvsili ar
Cveni stereotipuli cnobierebisTvis unda iyos. magaliTisTvis, babilonur miT-
TiTqos ucxoa qalis aseTi roli, misi amgva- Si _ `enuma eliS~–Si didi deda TiamaTis wi-
ri qceva. miTologiuri kosmogonia ki sruli naaRmdeg mamrobiTi RvTaebebi janys awyoben,
TavisuflebiT, TiTqos Sinagani `toleran- romlis xelmZRvaneladac marduqs irCeven. am
tizmiTac~ agebs `genderul struqturebs~. brZolaSi isini sastikad klaven deda TiamaTs
TiToeuli mdedri da mamri personaJi aq Zal- da marduqss uzenaes RmerTad acxadeben.
ze Tavisuflad icvlis rolebs, ufro metic, qarTul miTologiur warmodgenebSi Zal-
isini qronologiurad uTmoben erTmaneTs ze sainteresoa mdedr RvTaebaTa mTeli panTe-
miwier rolebs. androgenul erTarsebas yo- oni, romelTa nawili xTonuri Zalebis demo-
fierebis srulyofilebis siRrme da ganur- nur bunebas gamoxatavs. xTonuri Zalebis um-
Cevloba axasiaTebs. mas mudam maradi dedis Tavresi saxasiaTo niSani maTi jadosnuri Za-
surneli asdis, swored mis wiaRSi unda gaTa- laa, romelic ZiriTadad frCxilebsa da Tmeb-
maSdes mdedrsa da mamrs Soris ukiduresad Sia Tavmoyrili. es Tvisebebi xTonur Zalebs,
antagonisturi miwieri Zalauflebis flo-
rogorc Cans, genderul rolTan akavSirebda.
bis misteriac da sakuTar pirvelarsebasTan
vendiadis mixedviT, mTeli samyaro sav-
TiToeuli maTganis sruli iniciaciac. mis
sea orive sqesis demonebiTa da maTi Tayva-
wiaRSi mudam mamris janyia, romelic, ro-
nismcemlebiT. isini jojoxeTis Sesasvlel-
gorc kempbeli ityvis, mudam mTavrdeba deda
Tan iyrian Tavs, saWiroa gansakuTrebuli
178
179
rom dedofali arsad Cans. Cans mxolod misi
pirvel, yma xar, xorcieli arvina
`martoden marto~ asuli, `soflisa mnaTi mna-
gvyavs Senad sworad,
Tobi~. rostevani xvdeba `uflis Canafiqrs~ _
merme Cemi mijnuri xar, dasturia,
icis, rom asuli misTvis Zea boZebuli RvTis-
ar naWorad.“
gan, romelmac unda gaagrZelos meufeba ara-
beTis samflobeloSi. mefe am faqts sruliad Tavad avTandilic sxvagvarad ver xedavs
udrtvinvelad, gansjis gareSe, vezirebTan sakuTar rols TinaTinTan mimarTebaSi. am yo-
SeTanxmebis Semdeg, axorcielebs kidec. Ta- velives araferi aqvs saerTo qristianuli mo-
vad TinaTinisTvisac misi gamefebis erTade- ralis principebTan, sadac qali ara mxolod
ri barieri isaa, rom `mamisa taxtsa sajdomad `mxevalia RvTisa~, aramed `uflis monisac~
Tavi ar eRirseboda~. sxva mxriv ki, igi mzadaa (mamakacis). qveynis amirbari, TinaTinis mijnu-
gvirgvinisa da Zalauflebis misaRebad da ma- ri, misi momavali meuRle avTandilic, romel-
mis darigebas `brZnad moisminebda~. sac TinaTini erTgulebas ase Sehficavs –
am SemTxvevaSi, mefis gadawyvetileba ar „Sengan kide Tu SevirTo raca qmari,
gaxlavT SemTxveviTi an spontanuri. Tina- mzeca momxvdes xorcieli, CemTvis kacad
Tini Tavidanve sasaxlis karze mefed izrde- Senaqmari,
boda da bavSvobidanve SeiTvisebda saxelm- srulad movwyde samoTxesa, qvesknels
wifos uzenaesi xelisufalisaTvis saWiro viyo dasanTqari,
unar-Cvevebs. amas mowmobs rostevanis nazir- Seni mkvlides siyvaruli,
vezirTa sityvebi: gulsa dana asaqmari~,-
„...icis mefoba, uTqvenod gviTqvams sruliad eTanxmeba Zalauflebis amg-
kvla dia, var ierarqias qalsa da mamakacs Soris. ucxo
SuqTa misTaebr saqmeca misi mzebr moymis saZebrad gamgzavrebuli avTandilis
ganacxadia.~ teqsti aseTia:
lela firaliSvili
„pirvel yma var, wasvla minda patronisa `Ze ar esva mefesa da dedofalsa mzisa
samsaxurad, darsa,
xams mefeTa erTguleba, yofa gvmarTebs Wmunva hqonda, Jami iyo, miT aexvnes spani
ymasa ymurad~. zarsa~.
mTeli arabeTis sazogadoebaSi, sadac TviTon indoeTi Svid nawilad dasaxs-
sruli harmonia sufevs yvela socialur ruli qveyanaa. mefe da dedofali pirmSos
rgolSi, aravin miiCnevs qalis gamefebas gan- elodebian da arCevans akeTeben erT–erTi
sakuTrebul movlenad. ufro metic, iq prob- samTavros ufliswul tarielze, igi mefis
lemis donezec ar dgeba mefis sqesis sakiTxi. karze gadayavT da zrdian rogorc indoeTis
aq, am TvalsazrisiT miTosuri Tavisufle- taxtis memkvidres. miuxedavad imisa, rom
ba sufevs, sadac ar dagideven RvTaebebis mefe-dedofals am xnis manZilze uSvilobis
sqess. `vefxistyaosanSi~ mamakacis meufeba `Wmunva~ hqondaT, ver Caswvdnen RvTis nebas
Zalze Tavisuflad, yvelasTvis umtkivneu- da tarielis sasaxleSi gadasvlis xuTi wlis
lod icvleba qalis meufebiT. Zalauflebis Tavze dabadebul qaliSvils _ nestans ver
ganxorcieleba araTu SesaZlebelia, aramed iReben rogorc taxtis momaval memkvidre-
_ mxolod am formiTaa SesaZlebeli, anu Rv- sa da mflobels. aqedan iwyeba maTi dramac.
Tiuri sufeva dedamiwaze xorcieldeba mona- dReniadag momavali mefis Ziebas Seupyria
cvleobiT: Zalauflebis `animuri~ formiT, mefe farsadani, misi nestanic mzeT-unaxa-
viviT sasaxlis karidan moSorebiT, miTiuri
romelsac mosdevs Zalauflebis `animusuri~
yamariviT fardagebCamoSvebul sasaxleSi
forma, da ase usasrulod.
izrdeba, sadac mzis sxivic ver aRwevs. es
aq SegviZlia gavixsenoT amiranis miTis
mzeTunaxavi izrdeba rogorc dedofali, da
180
181
sufalT, romelTa xelmwifoba `misgan ars~ Rvinis msmeli~ fatmani Tavad ganucxadebs
(RvTisgan ars). albaT, am umaRles WeSmarite- avTandils misdami `ndomis~ Sesaxeb. `siyva-
bas unda ziareboda indoeTic, Tumca am uka- rulsa malva unda~ aq TiTqmis sapirispiroSi
nasknelma sakmaod rTuli gza ganvlo, vidre xorcieldeba: `mijobs, mivhyve, ganRa sadme
isev RvTis Sewevnasa da nebas Caswvdeboda. vscnob saqmesa damalulsa~. amasTan, fatma-
sakmaod saintereso saxea `vefxisty- ni mSvenivrad acnobierebs avTandilisadmi
aosanSi~ davari. erTaderTi qali, romelic sakuTari grZnobebis aramaradiulobas _
RvTisagan TviTmkvlelobisaTvis xdeba gan- misTvis sruliad ucxoa puritanuli zneo-
wiruli. rac Zalze mniSvnelovania, igi swo- ba, mijnurTa erTguleba da mainc, swored is
red im qajebis rZali galdaT, romelTa ty- xdeba nestanisa da tarielis, maTi ze-drou-
veobaSic nestani moxvda _ moxvda indoeTis li da ze-moraluri siyvarulis, megobrobisa
ufliswuli, swored imisTvis, rom RvTis da Tanalmobis zneobrivi kategoriebis gam-
neba ver ganxorcielebuliyo indoeTSi. da- tarebeli da pirveli Semwe.
varis ukanaskneli saqmec esaa _ man unda gulanSaros samefo dedoflis fatmanis
gawiros nestani qajebisTvis, rom isedac logika, romelsac erTgvari disonansi Semoa-
mzeTunaxaobaSi gazrdilma qalma TviTon qvs `vefxistyaosnis~ idealurad struqtu-
ver SeigrZnos sakuTari Zalaufleba. dava- rirebul sivrceSi, garkveul invariantul
ri qajebidan iRebs im `sibrZnes~, romliTac TamaSebriv samyaros agebs. am garemoSi aRar
nestani unda gaiwiros, samagierod gaxan- arsebobs erTxel da samudamod gaqvavebuli,
grZlivdes e.w mamrTa mmarTvelobis stagna- myari zneobrivi idealebi, aq yvelaferi Ta-
cia. qaji SemTxveviTi metafora ar gaxlavT: maSebriv relativizms iZens, riTac `vefxis-
isini marTlac floben sibrZnes, Tumca ara tyaosnisaTvis~ esoden Cveul `ucxos~ Temas
RvTiurs (rasac vxvdebiT arabeTSi). dava- kidev ufro mZafrs xdis. es is sivrcea, sadac:
lela firaliSvili
183
Toeuli monawile iseTive performatoria, xdeba. sxeuli _ Tavisi sqesiT, identuro-
rogoric socialuri situaciis monawile biT, socialuri statusiT, samsaxureobrivi
nebismieri sxva. Tu ojaxuri mikuTvnebulobiT modisaTvis
Tu CavTvliT, rom personis nebismieri mxolod masalaa, Tavad samosi ki misi kerZo
qceva, garegnobis CaTvliT, garSemomyofe- SemTxveva, romliTac konkretuli identifi-
bisaTvis aris garkveuli informacia, rome- kaciebi xorcieldeba. Tu Tavis droze samo-
lic Zalze mniSvnelovania rogorc infor- siT aRiwereboda calkeuli eTnosi, kultu-
macia misi socialuri identurobis Sesaxeb, ra Tu socialuri ierarqia, dRes modis sivr-
aRmovaCenT, rom TiToeuli kultura sru- ceSi nebismier `rolSi~ SegiZlia gansxeulde
liad formalizebulia. TiToeul kultu- egviptel faraonad, kosmonavtad, qurumad,
raSi yoveli individualuri qceva xdeba jariskacad, momxibvlel romantiul qalad
specializebuli, formalizdeba da dadis da mamakacad gadacmul amazonad.
yofiT `rutinaze~, Tumca igi Zalze mniSvne- fotografiis dabadebis Semdeg moda
lovania informaciuli TvalsazrisiT. ase sruliad gansakuTrebul adgils ikavebs
rom, performansis Tema TiTqmis srulad an kulturaSi. yvela epoqasa da yvela eTnikur
umniSvnelovanesad ejaWveba performirebis sazogadoebaSi igi araCveulebrivi sila-
kontrolirebad funqcias, maSinac ki, rode- RiT iwyebs TamaSs, amitomac ZiriTadad pos-
sac igi TvalsaCino ar aris. ase rom, hofma- tkulturul xelovnebad moiazreba da glo-
nis `indikaturi~ xdomilebebi empiriulad balizaciis epoqis xelovnebis erT–erTi
amzadebs safuZvels kontr–aqtebisaTvis, ganmsazRvreli sivrce xdeba.
gamoimuSavebs urTierTobis moduss, stils XX saukunis xelovnebaSi moda fotogra-
da urTierTobis formulas. TiToeuli maT- fiasTan erTad moipovebs privilegirebul
gani ki qmnis diskursul garantebs soci- mdgomareobas. Tu fotografia pretenzias
lela firaliSvili
Tavisi silaRiTa da simsubuqiT (da ara zere- igulisxmeba. es formebi ki raRac ucnauri
lobiT) axali miTologiis umTavresi niSani wesiT axdens abstragirebas da xdeba ara-
_ fotografia xsnis, xsnis `akaSa qronikis~ Tanadrouli (SegviZlia vTqvaT _ droiTis
sxeulebrivi Semoqmedi da vizualuri biog- miRmuri). formis aCrdilad qceulma niSan-
rafiis alqimikosi, axali miTologiis ritu- ma SesaZloa uceb Seisxas xorci da momen-
alis `maestro~. teluradac ganiZarcvos misgan. moda dros
Tavis siRrmeSi moda racionalizmisa da klavs, mas dro gahyavs, is dros atarebs. misi
logikis TiTqmis arc erT elements ar uS- araTanadrouloba radikalurad emijneba
vebs. is, rac simboloTa sistemis saxiT na- konkretul kulturaSi moqceul erovnul
cionalur, erovnul tanis samosSi arsebob- Tu samsaxurebriv samoss da aqsesuarebs. si-
da, niSanTa sistemiT, metafizikur siRrmesa kvdilTan laRad SeTamaSeba modas univers-
da seriozulobas moklebul niSanTa i–logi- alur simsubuqes aniWebs: arsebulis sikvdi-
kuri (logikisadmi indiferentuli) jaWviT lis wyalobiT igi Tanamedrove xdeba (SesaZ-
Seicvala. niSanTa formalurad urTierT- loa ramdenjermec). moda sasowarkveTasac
daukavSirebeli saxeebis nebismieri kombina- atarebs _ imis gamo, rom araferia maradiu-
cia arakombinirebul ritorikul frazas qm- li, es sasowarkveTa misi da misiT tkbobis
nis. am niSanTa sistemaSi aRar arsebobs Rire- mudmivi Tanamgzavri xdeba: sikvdilTan, miT
bulebiTi Skala. calkeul kulturaTa konk- ufro, formaTa sikvdilTan urTierTobaSi
retul niSanTa kodi nebiT modis da nebaSi yovelive xelaxla xorcSesxmis unars inar-
iwyebs usazriso TamaSs. am qveyanaze yoveli- Cunebs. mWvretelobiTi simaRlidan formaTa
ve misi Zalauflebis qveS eqceva da survilis ferxulis ritualSi axdens moda TviTiden-
185
TavisuflebiTa da gatacebiT dahyveba mo- tificirebasa da jadosnuri wesiT erTd-
dis `aramotivirebul~ Wirveulobas. am Wir- roulad axorcielebs warsuls, awmyosa da
veuli TamaSis erTaderTi wesi umisamarTo, momavals, rogorc maT urTierTuaryofas
umizno ganmeorebadobaa sawyisi wertilis, da urTierTmonacvleobas arawrfivi mimar-
sivrcis da qronologiis gareSe. moda marad TulebiT. misi marad efemeruloba Tanamed-
Zveli da marad axali, marad SfoTavs da ver roveobaSia mosaxelTebeli. igi aqtualuri
isvenebs. Jiniani da Tavbrudamxvevi siswra- awmyoa, romelSic, rogorc fokusSi, mTeli
fiT amoyris formaTa mumificirebul sxeu- warsuli eteva da mTeli momavali ganifine-
lebs gardasul Tu Tanamedrove kulturaTa ba. moda yovelTvis inovaciaa, Tumca ciklu-
skivridan da axal sicocxles aniWebs maT. ri inovacia. masSi erTnairi warmatebiT Ta-
dRes mTel qveyanaze yovelive Tavisi naarsebobs `retro~ da `neo~.
Sinagani identobis principiT pirdapir Se-
xebaSia modis gavlenasTan, mis Tvisebasa Tu XXX
unikalur unarTan _ gardaqmnas da usawyiso uaxlesi miTologiuri ritualis sana-
ganmeorebadobis mdgomareobaSi mogvces ne- xaoba _ ase SeiZleba aRiweros sanaxaobi-
bismieri forma. Ti dramatizmisagan daclili da TamaSis
moda yovelTvis Zveli da yovelTvis axa- sruliad axal registrSi moqceuli `modis
lia. is mudam sargeblobs `retros~ stiliT, Cveneba~. raRa Tqma unda, am sanaxaobas ara-
magram misi umTavresi Tviseba warsulis feri aqvs saerTo arc ritualis misteri-
formebis aCrdilebiT TamaSia. mas sulac alur sazrisTan da arc meditaciur wiaR-
ar aSinebs es aCrdilebi, amitomac uwodebs svlasTan, romelic miTologiur rituals
bodriari modas `paradoqsulad araTanad- axasiaTebda. dRes swored moda da mxolod
rouls~, masSi yovelTvis formaTa sikvdili moda axerxebs Tanamedrove kulturis aku-
lela firaliSvili
LELA PHIRALISHVILI of light and successfully deals with this almost mystic
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art process, fashion becomes the key feature of culture and
indifferently tries to “explain the universe” (Jean Bau-
drillard) It engages in careless play on ethnic and reli-
F R O M A R C H A I C gious grounds of cultures. Cultural signs do not repre-
T O G L O B A L I ST M Y T H sent determinants for fashion. They gain eternal free-
dom toreplace each other in fashion.
Su m m ary
187
fields of implementing globalization since deconstruc-
tion of social systems.
Nowadays fashion is in fashion. It is everywhere
starting from thinking forms and vocabulary and ending
by everyday life items exhibited at parties and political
gatherings, fairs or elite salons. From the second half of
XX century fashion starts its existence in arts and defines
the whole structure of it. Body – including gender identi-
ty, social status, or family affiliations – is only material for
the fashion, while garment is a specific occasion accord-
ing to which specific identifications are possible. If once
specific ethnos, culture or social hierarchy was described
by garments, nowadays fashion enables you to be per-
sonified to embody Egyptian Pharaoh, cosmonaut, priest,
soldier, charming romantic lady or Amazon isguised man.
Fashion has occupied a significant place in culture
since the birth of photography. Due to its playful role in
every epoch and ethnic societies fashion is considered to
be post cultural art and one of the decisive spaces of art
of globalization era.
Alongside with the photography, fashion obtains a
privileged state. While photography claims the alchemy
ana nemsaZe TvalsazrisiT SeiZleba CaiTvalos e.w `simbo-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
luri sikvdili.~ rogorc Jan bodriari wers
samxatvro akademia esseSi `fotografia _ sinaTliT wera~, `fo-
toaparatis yoveli gaCxakuneba asrulebs,
rogorc obieqtis, ise subieqtis realur
arsebobas~2. `axalgazrda fotografebi, rom-
lebic samyaroSi daexetebian mTel Zalisx-
foto, rogorc vizualuri mevas siaxlis moZiebaze xarjaven, arc ki
kulturis agenti eWvoben, rom sikvdilis agentebi arian~3. `xom
aucilebelia, rom sikvdili sazogadoebaSi
dRes foto (rogorc vizualuri kulturis sadme mainc arsebobdes. Tu is aRar aris (an
agenti) vizualuri xelovnebis sxva mimarTu- cota darCa) religiaSi, is sxvagan unda moxv-
lebebTan (kino, animacia, multiplikacia) erT- des, iqneb gamosaxulebaSi, romelic cxov-
erTi yvelaze qmediTi saxelovnebo mimarTu- rebis Senaxvis sababiT awarmoebs sikvdils~4.
`Zveli sazogadoebebi did Zalisxmevas ax-
lebaa. medialuri saSualebebi yovelTvis
mardnen imas, rom mogoneba rogorc cxov-
gansazRvravdnen kulturas. fotos aqvs konk-
rebis Semcvleli _ mudmivi yofiliyo an
retuli specifikuri fsiqologiuri da teqni-
ukidures SemTxvevaSi, sagani, romelic sikv-
kuri maxasiaTeblebi, riTic is gansxvavdeba vi-
dils auwyebda, ukvdavi yofiliyo. es sagani
zualuri xelovnebis sxva mimarTulebebisgan.
iyo Zegli. Tanamedrove sazogadoebam uari
fotos tradiciuli vizualuri xelovne-
Tqva Zeglze, mas Semdeg, rac fotografia
bis sxva formebisgan (ferwera, grafika, qanda-
aqcia imis dadasturebad Tu `ra iyo“5.
keba) ganmasxvavebeli erT-erTi specifikuri
188
189
zegavleniT. faqtobrivad, realobas gacile- lia. gavauqmebT ra gamosaxulebas, gadavar-
biT iSviaTad wiraven, vidre gamosaxulebas. CenT survilis uSualobas~12.
gamosaxulebas akargvineben originalobas da fotos aqvs konkretuli teqnikuri da
saTakilo TanamonawileobisTvis wiraven~9. fsiqologiuri maxasiaTeblebi. rolan bar-
`albaT, araferia gasakviri imaSi, rom fo- ti wignSi `Camera Lucida“ fotos gadaRebis Se-
tografia teqnologiuri Suamavlis saxiT saxeb wers: `Operator-is arsobrivi moRvaweo-
warmoiqmna industriul eraSi, rodesac rea- ba vinmes an rames (kameris patara xvreliT)
lobam daiwyo gaqroba. isic ki SesaZlebelia, Tavze wadgomaa. es moRvaweoba srulyo-
rom swored realobis gaqrobam misca biZgi filia, rom es qmedeba maSin aris srulyo-
mocemul teqnikur formas. realobam SeZlo fili, roca fotografirebuli subieqti
gamosaxulebis mutireba. es kiTxvis niSnis amas saerTod ver amCnevs. misgan uSualod
qveS svams Cvens gamartivebul gagebas teq- gamomdinareobs yvela foto, romelic `So-
nologiis Casaxvisa (зарождение) da Tanamed- kis“ principze (alibis Tqma ajobebda), fo-
rove samyaros gaCenis Sesaxeb. SesaZlebelia, tografuli `Sokis“ principze aigeba, rasac
teqnologiebi da media ki ar gaxdnen realo- araferi aqvs saerTo Punctum-Tan, imdenad
bis gaxmaurebul gaqrobaSi damnaSave, aramed travmis miyenebaSi ar mdgomareobs, ram-
piriqiT, mTeli Cveni teqnologiebi (mTeli denadac imis aRmoCenaSi, rac aqamde Zalian
maTi fataluri SedegebiT) arian realobis saimedod iyo dafaruli, rasac TviTon moq-
qrobis Sedegi~10. medi piri ugulebelyofda an qvecnobierSi
inaxavda~13.
7
Jan bodriari, fotografia _ sinaTliT wera, ele-
qtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/ 11
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
8
iqve. nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/
9
iqve. 12
iqve.
10
iqve. 13
iqve.
ana nemsaZe
ubralo epizodi cxovrebidan, es misi kvin- (ar aris aucilebeli unaruli foto mSvi-
tesenciaa, mTeli misi istoriaa“ 15. dobiani iyos). aseT gamosaxulebebSi ar aris
cnobili fotoportretisti usuf kar- Punctum. maT Sokis mogvra (bukvalurad trav-
Si fotos gadaRebis Sesaxeb wers: `yvela mis miyeneba) SeuZliaT, magram maT ar SeuZ-
adamianSi arsebobs saidumlo da Cemi mizania liaT mousvenrobis gamowveva. msgavs fo-
misi amocnoba.~ `es amocnoba drois umcires toebs SeuZliaT `yvirili“, magram ar SeuZ-
monakveTSi moxdeba (ra Tqma unda, Tu is sa-
liaT `daWra“. reportaJul fotoebs erTi
erTod moxdeba). adamians SeuZlia uneburi
SexedvisTanave iReben da damTavrebulia. me
JestiT, Tvalebis bzinvarebiT an sxva ramiT
vfurclav maT, ar vinaxav mexsierebaSi. maTi
moixsnas niRabi, romelic yovel Cvengans mi-
arc erTi detali (mofarebulSi damaluli)
jnavs gare samyarosgan. fotografma drois
am intervalSi unda SeZlos Tavisi saqmis ga- ar wyvets kiTxvis process. amgvari kadre-
keTeba Torem waagebs.~ `gadamwyveti momen- bi mainteresebs (rogorc bevri sxva rame sa-
ti~ mxolod reportaJuli kadrebisTvis ro- myaroSi), magram me ar miyvars isini~20. `erTi
dia mniSvnelovani16. klasikosi fotografis detali – mkveTri, yuradRebis fokusis el-
_ andre kerteSis biografiaSi vkiTxulobT: viseburi Sereva winaswar gansazRvravs Cems
`kerteSis stili, romelic misi droisTvis kiTxvas. raRaciT aRniSnuli foto aRar aris
saxasiaTo gaxda, bevrma reportiorma ises- raRac nebismieri. es raRac daeca kopioTi
xa. man SeimuSava kompoziciis winaswar age- 17
andre kerteSi, biografia, eleqtronuli biblio-
bis sakuTari teqnika, rac kadrSi im adgilis Teka, http://ciss.org.ge/, http://ciss.org.ge/
18
robert duano, biografia, eleqtronuli biblio-
14
stivi makkiuri da `avRaneli gogonas istoria“, bi- Teka, http://ciss.org.ge/
ografia, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/ 19
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
15
iqve. nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.
16
usuf karSi, biografia, eleqtronuli biblioTe- ge/
ka, http://ciss.org.ge/ 20
iqve.
ana nemsaZe
191
turia“ da arc „bunebrivi“, magram arc xe-
branches of visual art and media, are discussed, based
lovnuri. es sinaTle ufro aris gamosaxule-
on the works of foreign authors including Jean Baudril-
bis gamosaxuleba, misi sakuTari azrovneba.
is ar gamodis erTaderTi wyarodan, aramed lard, Roland Barthes and Boris Groys.
oridan, dawyvilebulidan: obieqtidan da
mzeridan. gamosaxuleba Cndeba obieqtidan
wamosuli sinaTlisa da Tvalidan wamosuli
sinaTlis gadakveTaze“ (platoni)24.
21
rolan barti, kamera lusida, pirveli da meore
nawilebi, eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.
ge/
22
iqve.
23
iqve.
24
Jan bodriari, fotografia _ sinaTliT wera,
eleqtronuli biblioTeka, http://ciss.org.ge/
Tamar liluaSvili gamoyenebuli masalebi da meTodebi
ap. quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
kvlevis obieqtebi
samxatvro akademia kvlevis obiqtebs warmoadgenda metexis
RvTismSoblis taZris dazianebuli qvis ni-
muSebi. nimuSi m/n-1 aRebuli iyo aRmosavle-
Ti kedlis samxreTi afsididan miwidan daa-
xloebiT 2 m simaRleze, nimuSi m/n-2 aRebuli
metexis RvTismSoblis taZris iyo aRmosavleTi kedlis centraluri afsi-
dazianebuli qvis mikologiuri didan miwidan daaxloebiT 2 m simaRleze, ni-
kvleva muSi m/n-3 aRebuli iyo aRmosavleTi kedlis
CrdiloeTi afsididan miwidan daaxloebiT 4 m
Sesavali simaRleze (sur. 1). nimuSebi aRebuli iyo res-
biologiuri TvalsazrisiT araorganu- tavratoris mier skalpelis gamoyenebiT asep-
li bunebis samSeneblo masalebi eqstremalu- tikuri pirobebis dacviT. saanalizo nimuSebs
ri garemoa xSiri da xangrZlivi gamoSro- warmoadgenda qvis fragmentebi (delamini-
bis, sakvebi nivTierebebis simwiris, qaris da rebuli Sridan) da Camonafxekebi. CaTesvamde
ultraiisferi sxivebis pirdapiri zemoqme- saanalizo nimuSebi inaxeboda sterilur kon-
debis gamo. miuxedavad amisa, yvela klimatur teinerebSi 4-8°C temperaturaze.
sartyelSi is kolonizebulia cocxali or-
ganizmebiT1. mikroskopuli sokoebi qanebisa saanalizo nimuSebis CaTesvis meTodebi
da geologiuri warmoSobis samSeneblo ma- saanalizo nimuSebidan mikroorganizme-
bis gamoyofas awarmoeben myar sakveb areeb-
192
niT gamoyenebuli iyo Txevadi sakvebi are, identifikacias gvarebis donemde specialu-
romelsac damtebuli qonda pH indikatori ri sakvlevebis gamoyenebiT4.
bromkrezol mwvane. mikroskopuli sokoebis
mier mJavebis gamoyofa ganapirobebs sakvebi miRebuli Sedegebi
aris SemJavebas da feris Secvlas momwvano- saanalizo nimuSebidan gamoyofili iyo
mikroskopuli sokoebis 12 gvaris saxeobebi:
lurjidan yviTlisken (feris Secvla pH 3,8-
Alternaria spp., Aspergillus spp., Aureobasidium spp.,
5,4 diapazonSi).
Chaetomium sp., Cladosporium spp., Fusarium sp., Mu
cor spp., Phoma sp., Penicillium spp., Trichoderma spp.,
gamoyenebuli sakvebi areebi
Mycelia sterilia (TeTri),safuvrebi (sur. 2).
saanalizo nimuSebidan mikroskopuli Alternaria spp, Aspergillus sp. Aureobasidium sp, Cla
sokoebis gamoyofis mizniT gamoyenebuli dosporium sp., Penicillium sp., TeTri feris safuvris
iyo Semdegi sakvebi areebi: saxeobebi gamoyofili iyo yvela nimuSidan, na-
1. Capek-doqsis are: saqaroza - 30g, NaNO3 rinjisferi safuari gamoyofilia mxolod ni-
- 2 g, K2HPO4 - 1 g, MgSO4x 7H2О - 0,5 g, KCl - 0,5 muSi m/n 3 – dan. izolatebis umravlesoba muqi
g, FeSO4 x 7H2O - 0,01 g, agari - 15 g, gamoxdi- Seferilobisaa. dazianebuli qvis TiToeuli
liwyali – 1000 ml, pH - 7,3±0,2. sterilizacia nimuSis mikroskopuli sokoebis Tanasazoga-
121°C 20 wT. baqteriebis zrdis daTrgunvis doebas aqvs Zlieri mJavawarmomqmneli unari.
mizniT sakvebares damatebuli qonda 0,05 g/l gamoyofili mikroskopuli sokoebi SiZ-
qloramfenikoli. leba iyvnen qvis sxvadasxva dazianebis ga-
2. saburos agari: glukoza - 40,0 g, pep- momwvevi. kerZod, SeiZleba gamoiwvion zedapi-
toni - 10 g, qloramfenikoli 0,05 g/l, agari ris feris Secvla da laqebis warmoqmna ujre-
- 20 g, gamoxdiliwyali – 1000 ml, pH - 5,6±0,2. debSi muqi da narinjisferi pigmentebis dag-
193
sterilizacia 121°C 20 wT. rovebis gamo; meqanikuri dazianeba substraSi
3. oligotrofuli are: NaNO3 - 3 g, KH- SeWris Sedegad da qimiuri dazianeba organu-
PO4 - 1 g, MgSO4x 7H2О - 0,5 g,KCl - 0,5 g,FeSO4 x li mJavebis intensiuri gamoyofiT.
2
7H2O - 0,01 g, saqaroza - 1 g, agari - 15 g, gamox- mikromicetebis mravalferovneba da maRa-
diliwyali – 1000 ml, pH - 6,8±0,2. steriliza- li ricxovnoba, savaraudod, gamowveulia erTi
mxriv, Zeglis mdebareobiT (urbanuli garemo
cia 121°C 20 wT.
da atmosferos dabinZureba), klimaturi faq-
4. saburos Txevadi are indikatoriT:
torebiT, meore mxriv, qvis maRali forianobiT
glukoza - 20,0 g, peptoni - 10 g, qloramfe-
da mZime mdgomareobiT, rac xels uwyobs qvis
nikoli 0,05 g/l, bromkrezol mwvane - 0,02 g,
siRmeSi organuli nivTierebebis dagrovebas.
gamoxdili wyali – 1000 ml, pH - 5,6±0,2. ste-
rilizacia 121°C 20 wT. daskvna
Catarebuli kvlevis Sedegebi miuTiTebs,
mikroskopuli sokoebis identifikacia rom metexis RvTismSoblis taZris samSeneb-
mikroskopuli sokoebis izolatebis lo qvis zedapirebsa da siRrmeSi dasaxlebu-
identifikacias awarmoeben kulturaluri da li mikroskopuli sokoebis Tanasazogadoeba
morfologiuri niSnebis safuZvelze. kultu- sxva faqtorebTan (fizikuri, qimiuri, anTro-
raluri Tvisebebis aRwerisas iTvaliswineben pogenuri faqtorebi) erTad aqtiurad monawi-
myar sakveb areze ganviTarebuli koloniis leobs qvis dazianebis procesebSi.
diameters, fers, teqsturas, sakvebi aris fe- 4
Бабьева И. П., Голубев В. И., Методы выделения и
ris Secvlas, zrdis siCqares. sokos morfo- идентификации дрожжей, М., 1979; Кириленко Т. С.,
logiuri niSnebis aRweras awarmoeben mikros- Атлас родов почвенных грибов, Киев, 1977; Кириленко
Т. С., Определитель почвенных сумчатых грибов, Киев,
kopis gamoyenebiT. kulturaluri da morfo- 1978; Литвинов М. А., Определитель микроскопических
logiuri niSnebis gaTvaliswinebiT axdenen почвенных грибов, Ленинград, 1967.
Tamar liluaSvili
TAMAR LILUASHVILI
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
M Y C O L O G I C A L A N A L Y SE S O F T H E
D E T E R I O R A T E D ST O N E O F T H E
M E T E KH I C H U R C H O F T H E V I R G I N
Su m m ary
195
197
mogvca, kerZod, SesaZlebeli gaxda cifrul pirebzec. aRsaniSnavia, rom fiqsireba xdeba
formatSi kedlis mxatvrobis fiqsacia da koordinatTa sistemaSi, aqedan gamomdinare
dokumentireba. ki, interieris Tu eqsterieris skanirebul
am RonisZiebis gansaxorcieleblad, So- yvela monakveTs gaaCnia zusti adgilmdeba-
Ta rusTavelis erovnuli samecniero fondis reoba (X, Y, Z) samganzomilebian sivrceSi.
dafinansebis safuZvelze SesaZlebeli gaxda freskebis dokumentirebis eqsperimentu-
SegveZina specialuri kompiuteruli pro- li samuSaoebis procesSi Cven movaxdineT sak-
grama LupoScan, ramac Tavis mxriv, saSualeba vlevi obieqtebis 3D lazeruli skanireba, fo-
mogvca saqarTveloSi pirvelad mogvexdina tofiqsacia, skanirebuli da foto masalebis
freskebis digitalizacia. specialuri kompiuteruli programiT ur-
TierTSeTavseba da maTi Semdgomi damuSaveba.
problema da misi gadaWris gzebi Cvens mier Catarda mravali cda, damuS-
avda sxvadasxva varianti, daixvewa samuSao
rogorc cnobilia, saqarTveloSi arse-
procesi da miRebul iqna CvenTvis sasurveli
bobs mravali sakulto nageboba, romelTa
Sedegi, ris Semdegac CamovayalibeT samuSao
interierebi damSvenebulia unikaluri fe-
meTodika.
radovani freskebiT. samwuxarod, isini mud-
mivad bunebrivi procesebis (miwiZvra, at-
freskebis dokumentirebis meTodi:
mosferuli naleqebi, soko, temperaturuli
cvlilebebi, danestianeba, gamoqarva da a.S,) 1. 3D lazeruli skanireba
damangreveli zemoqmedebis qveS imyofebian. lazeruli skaneriT sruldeba kedelze
isini aseve adamianis xeliTac mniSvnelovnad arsebuli mxatvrobis fiqsacia, ris Semdeg vi-
ziandebian (vandaluri aqtebi, araswori res- RebT arsebuli freskis uzustes gamosaxule-
tavracia da a.S.). bas e.w. wertilTa Rrubelis (PointCloud) saxiT,
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili
199
_ miRebuli masalis sizuste da maRali formacia mecnierebs saSualebas aZlevs Seis-
xarisxi saSualebas gvaZlevs ganvsazRvroT
wavlon mxatvrobis is detalebi, romelnic
moxatulobis farTobi da calkeuli zomebi,
SeuiaraRebeli TvaliT ar Cans;
moxatuli zedapiris forma, freskebis dazia-
_ freskebis restavraciis dasrulebis
nebis xarisxi da moculoba, naxatis grafika da
Semdeg, maTi fiqsacia-dokumentireba saSu-
ferTa gama.
alebas iZleva ganxorcieldes maTze perma-
_ cifruli dokumentaciis arsebobis
nentuli zedamxedveloba da monitoringi;
SemTxvevaSi, am informaciaze dayrdnobiT
_ restavratoris xelSi cifruli infor-
mxatvrobis dazianebis SemTxvevaSi SesaZle-
maciisa da dokumenturi monacemebis arsebo-
belia moxdes dazianebuli mxatvrobis uzus-
ba warmoadgens erTgvar prevenciis instru-
tesi aRdgena.
ments, romlis daxmarebiT ganxorcieldeba
_ amave informaciaze dayrdnobiT Se-
saZlebelia damzaddes ama Tu im konservaciis procesis kontroli. misi arar-
freskis zusti aslebi, romlebsac mu- seboba adreul praqtikaSi, sarestavracio
zeumebi gamoiyeneben rogorc samuzeumo eqs- gadawyvetilebis miRebisas, zogjer freskis
ponatebs (sur. 11). avTenturobis dakargvis mizezi gamxdara;
_ dReisaTvis moqmed mxatvar-restavra- _ SesaZlebloba Cndeba damkvidrdes
torebs saSualeba eqnebaT miRebuli masala aq- freskebis arqivizaciis cifrul infor-
maciebze gadasvlis standarti;
1 anCisxatis sakurTxevlis Sublze arsebuli freska _ dokumenturi monacemebi xelmisawv-
moxatulia kaTalikos nikoloz amilaxvaris dros
domi xdeba xelovnebis dargis saswavlo da-
1680-1683 wlebSi, freska aRmoCenil iqna 1966 wels,
eklesiis rekonstruqciis samuSaoebis Catarebis wesebulebisaTvis;
dros, XIX saukunis mxatvrobis zeda fenis moxsnisas. _ cifruli eqsponatebis ganTavsebiT
2 Tbilisis wm. samebis sakurTxevlis afsidi XIX sau-
virtualur sivrceSi kars vuRebT mTel mso-
kuneSi 1851-55 w.w. moixata grigol gagarinis da misi
mowafeebis mier. flios qarTuli kulturis Sesaswavlad.
nino CaCava, malxaz lekveiSvili, ana lekveiSvili
NANA LEKVEISHVILI
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
SC A N N I N G A N D D O C U M E N T A T I O N
O F F R E SC O E S
Su m m ary
201
pozicia
T he H ol y T rin it y C at hedral of T b il isi.
The first position of the photo fixation
203
205
12. ht t p : / / w w w .chin adail yas ia.com / n ew s/ 2013- 08/ 09/ con t en t _15082404.h tm l
leila xuskivaZe mokled Tu SedarebiT vrclad aris xolme
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis
warmodgenili istoriografiuli monaceme-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri bi, romlebic konkretul Zegls Tu am kvle-
vebSi wamoWril sakiTxebs exeba.
msgavsi Sinaarsis naSroms ukve sakmao xa-
nia elodeba Cveni mecniereba. misi sargebeli
maSinac didi iqneboda, Tu avtori wavidoda
fiqrebi dimitri TumaniSvilis Cveulebrivi kompilaciis gziT _ unda giTx-
`saubrebis“ irgvliv raT, rom amasac didi codna da unari sWirde-
ba. magram dimitri TumaniSvilma sxva gza air-
dimitri TumaniSvilis axali naSromi gansa- Cia, bevrad ufro rTuli. mas ki namdvilad
kuTrebul yuradRebas imsaxurebs dRevan- xelewifeba mis winaSe dasaxuli amocanis op-
del qarTul xelovnebaTmcodneobaSi. misi timalurad Sesruleba. amis sawindaria misi
ZiriTadi mizania mecnierul wreebs zogadad farTo ganaTleba, maRali profesionalizmi,
xelovnebis istoriografia gaacnos, agreTve kritikuli azrovneba da saocari erTgule-
warmoaCinos is wvlili, rac qarTuli xelov- ba Tavisi saqmisadmi, misadmi keTilsindisie-
nebis istorikosebs SeaqvT masSi. TavisTavad ri damokidebuleba. eWvic ar mepareba, rom
aseTi amocana did siZneleebTan aris dakavSi- yvela is wigni, gamouqveynebeli kvlevebic
rebuli. amis Sesaxeb naSromis winaTqmaSi TviT ki, rac mis naSromSia moyvanili, sagulda-
avtori gvamcnobs. Tumc aseTi wignis daweris gulod aqvs wakiTxuli, Tanac umetesoba _
idea mas Semdeg ar asvenebda, rac 1975 wlidan originalSi _ amas xels uwyobs evropuli
dRemde mihyavs leqciebis kursi Tbilisis sa- enebis da gansakuTrebiT germanulis sauc-
206
207
iZleva m. dvorJakis mier el grekos `sasume- d. TumaniSvili TviT xelovnebis Sefasebas,
lisTvis locvis~ sityvier wardginebas, ro- sxvadasxva Sexedulebebs masze gvawvdis.
gorc `xelovnebis istorikosis profesiuli ase mag., gvianantikur periodSi (plutarqe,
brwyinvalebis erT umwvervales magaliTs~ lukiane) xelovneba sasiamovno, magram su-
da Tanac gamoTqvams Tavis aRfrTovanebas: lierad fuW saqmed iTvleboda (saubari 1,
`arc minaxavs sxva magaliTi, sadac samnaxe- gv. 18), oskar uaildisTvisac igi `sruliad
vari (!!!) winadadebiT moxerxebuliyos aRwe- usargebloa~ (Sesav., gv. 18), rasac exmianeba i.
riT-analitikuris SeTavsebaca da yvelafris kantis azric, rom xelovneba codnis momtani
aRqmiT-gamomsaxvelobiTad arsebrivis saCi- ar aris. d. TumaniSvili ki pasuxobs maT SoTa
noyofac~ (saubari 12, gv. 11). dameTanxmebiT, rusTavelis cnobili sityvebiT _ `Sairoba …
rom d. TumaniSvilis formulirebac saoc- sibrZnisaa erTi dargi~ (saubარი 5, gv. 10). mas
rad lakoniuri da tevadia. sayuradReboa av- mohyavs rumoris Sexedulebac, romlis mi-
toris SeniSvnac, rom qmnilebis `xilulidan xedviTac saxviTi xelovneba Secnobis iara-
cnebiT-enobrivad `Targmna~ SeuZlebelia, Ria da aqedan gamomdinare, SemoqmedebiTi
iseve, rogorc erTi enidan meoreze `unaSTo~ mecnierebebis nairsaxeoba. amas ki, udavod,
Targmani amao natvraa~ (saubარი 1, gv. 28). amas exmianeba avtoris Sefaseba xelovnebisa, ro-
ki mohyveba sruliad gasaocari msjeloba gorc msoflgancdis Cenisa (Sesav., gv. 23).
pol verlenis leqsis erT striqonze _ Il pleut Tavidanve d. TumaniSvilma sruliad ka-
dans mon coeur, romlis mravlisdamtevi sisa- nonzomierad wamoswia metad mniSvnelovani
dave TargmanSi ikargeba _ es aucileblad sakiTxi xelovnebis erovnulobis Sesaxeb,
wasakiTxia rogorc magaliTi misi daxvewili gansakuTrebiT dRes, rodesac is zogierTe-
`mignebebisa~. xelovnebis nimuSTa Tu mxatv- bis mxridan eWvis qveS dadga. CvenTvis, qarT-
rul movlenaTa interpretaciebis sxvadasx- veli xelovnebis mcodneebisTvis es Tema
vaobaze saubrisas d. TumaniSvils mohyavs ma- saocrad sensitiuria, Tu gavixsenebT, ram-
leila xuskivaZe
deni xnis manZilze Sua saukuneebis qarTuli ver dabraldeba erovnul moZraobas, vinai-
xuroTmoZRvreba da saxviTi xelovneba gani- dan es iyo samarTlebrivi qmedeba am olqis
xileboda rogorc `bizantiuri~, zogjer _ `damoukideblobis~ gamocxadebis sapasuxod
`somxuric~. g. CubinaSvilma SesZlo gaerRvia (Sesav., gv. 5, SeniSvn., 7). is Tamamad saubrobs
es warmodgenebi, qarTuli xelovnebis erov- am sakiTxebze, vinaidan bevri nanaxi da gago-
nul TaviseburebaTa gamovlena da misTvis nili aqvs, bevric wakiTxuli. is yuradRebiT
saTanado adgilis miCena msoflio kultura- adevnebs Tval-yurs dRevandel politikur
Si. g. CubinaSvilisa da misi mimdevrebis ara- mimomxilvelebs Tu sazogado moRvaweebis
erTi, specialurad am sakiTxisadmi miZRvni- mier gamoTqmul azrebs, romlebsac xan izi-
li naSromebi, pirvel rigSi, g. CubinaSvilis arebs, xan ki mkacrad akritikebs.
`К вопросу о национальной форме в архитектуре is msjelobs qarTvelebis mier erov-
прошлого~ unda vaxsenoT, aSkarad naTelhyo- nulobis gagebaze, romelic sxvaobs das-
fen xelovnebis erovnulobas. avtori miuTi- avlurisgan, sadac aRiarebulia `eris su-
Tebs wina saukunis mTel rig mecniers, rom- lis TavisTavadi `arsoba~. amis magaliTebs
lebisTvisac es faqti utyuaria. mag., gamor- is qarTul mwerlobaSi poulobs. `am mxriv
Ceulma mecnierma hainrix vÁolflinma ita- metad sayuradReboa ilia WavWavaZis `aCr-
liisa da germaniis renesansul xelovnebebSi dili~, sadac raRac amgvari SeiZleba gveva-
gamovlenili erovnuli formebis gansxvave- raudebina _ aRniSnavs is, magram... pirdapir
bulobis brwyinvale magaliTi mogvca. TviT gviwers myinvarwvers gadmomdgar kacze, es
d. TumaniSvils araerTi werili aqvs `xelov- `Tanamdevi suli~ ariso (Sesav., gv. 6).
nebis erovnulobisadmi~ miZRvnili, aqve ar Tu qarTvelebSi, d. TumaniSvilis TqmiT,
SemiZlia ar vaxseno mariam didebuliZis sain- gasavali hqonda biologiur-genetikur
208
209
Tqma unda, mis interess, ZiriTadad, qar- xelovnebis Semfaseblis (rusulad `знаток~)
Tuli terminologia warmoadgens. am Temam Sesaferisi termini qarTulSi, marTlac, ar
ukve karga xania miipyro misi yuradReba da arsebobs. `mcodned~ misi Targmna ver gamo-
am mxriv is didad gaisarja kidec. misi az- xatavs im specifikas, rac masSia Cadebuli. av-
riT, zogi damkvidrebuli termini unda da- toris axali variantia `mcnoboba~, `mcnobi~
zustdes, zogi axalic unda Semovides. ase (saubari 1, gv. 19). imedia, amasac miveCveviT.
magaliTad, d. TumaniSvili fiqrobs, rom ise, unda vaRiaroT, rom qarTvelebi ar varT
qarTuli termini `aRorZineba~ mTlad zus- ganebivrebuli mcnobebiT. d. TumaniSvils
ti ar aris, vinaidan mis SinaarsSi Cadebulia uwevs erTi-oris dasaxeleba _ aleqsandre
ara ubralo aRorZineba, aramed kvlav daba- CxeiZe da givi nasuaSvili (saubari 10, gv. 3),
deba (saubari 3, gv. 22). vfiqrob, swored am rasac me davamatebdi daviT ciciSvils, xe-
Sinaarsis matarebelia franguli termini lovnebis am daxvewili damfaseblis saxels.
`Renaissance~-i. marTebuli da sainteresoa d. aRniSnuli Temebis garda SesavalSi av-
TumaniSvilis msjeloba qarTul terminze tors gzadagza uwevs saubari `agnosticizm-
`cxovelxatuloba~. misi azriT, qarTulSi ze~, `radikalur neoagnosticizmze~, indivi-
gadmotanisas Seiqmna xelovnuri, samagierod dualistebze, feministebzec ki _ is axsenebs
ki, xelovnebis raime erT dargze `miubmeli~ or holandiel xelovnebaTmcodnes, kiti
(rusulSi, germanulsa da frangul-inglis- ziilmanss da marlite halbertsmas, rom-
urSi es termini mxatvroba-ferweridan mo- lebsac mwvaved akritikebs. individualis-
dis), Sesabamisad ki ufro farTo _ calsaxo- tebTan dakavSirebiT, ar SemiZlia aq gverdi
ba-pirobiTobis gamo! _ marjved mosaxmari avuaro d. TumaniSvilis mier kargad SerCeul
termini, romelic, unda iTqvas, sxva romeli- magaliTs _ adre daRupuli Tanamedrove
me enas ar gaaCnia (saubari 11, gv. 6, SeniSv. 16). poetis, Tamaz baZaRuas arcTu gavrcele-
es, marTlac, saintereso dakvirvebaa, da Cven buli leqsi individualistTa yofis dra-
leila xuskivaZe
maze (Sesav., SeniSv. 18). amaze yuradReba ki raRa Tqma unda, religiidan, warsulsa da
imitomac gavamaxvile, rom meCvenebina, ra Tanamedroveobaze, TvalsaCino magaliTe-
didia misi CarTuloba qveynis Tanamedrove biT poeziidan, prozidan, musikidan da kino-
kulturul cxovrebaSi da rom araferi mas dan, arc beletristika da esseÁistika dar-
ar rCeba. rogorc vxedavT, d. TumaniSvili Cenila avtoris yuradRebis miRma da kidev
iZleva guSindel Tu dRevandel saazrovno kerZo saubrebi xelovnebis irgvliv, zogi
garemos, rac met siRrmesa da damajereblo- TiTqos spontanurad wamoWrili, romlebsac
bas sZens mis kvlevebs xelovnebis istoria- erTgvari uSualoba Seaqvs misi Txrobis
ze. ase grZeldeba SemdgomSic. SemdgomSi ki rTul qargaSi. amis yvelafris Tavmoyra da
`saubrebia~, ToTxmeti nakveTi, datvirTuli dalageba ar aris advili. d. TumaniSvili
mniSvnelovani mosazrebebiT, TvalsaCino ma- axerxebs amas. Tumc Txrobis stili amiTac
galiTebiT da xSirad emociuri ganwyobebiT. damZimda. warmoidgineT, azrTa nakadSi av-
d. TumaniSvilma ZiriTadi Txroba `saub- tors gzadagza winadadebis SigniT uCndeba
rebis~ saxiT aago. man, erTi mxriv, TiTqos sxvadasxva, umetesad, kargad moxelTebu-
gaaxalisa mizanmimarTuli Tanmimdevroba li asociaciebi, romlebsac an frCxilebSi
teqstisa, xolo meore mxriv, Seqmna meti svams, an sqolioSi gadaaqvs _ es sqolioebi,
SesaZlebloba SezRudvis gareSe, ufro far- erTi-or adgilas Zalian vrceli (mag., org-
Tod da mravalmxriv warmoeCina xelovnebis verdiani) iseTive saintereso da mniSvnelo-
istoriis ganviTareba kulturis sxvadasxva vania, rogorc ZiriTadi teqsti. yovelive
sferoSi mimdinare rTuli procesebis fonze. es ki Txrobis dinamiuri ganviTarebis si-
sayuradReboa TviT `saubrebis~ dasaTaureba, mwyobres garkveulwilad arRvevs. aqedan
sadac Sinaarsze miniSnebis garda ufro xSirad gamomdinare, naSromis ena Zalian rTulia.
210
gansjis mniSvnelovani aqcentebia dasmuli. amas emateba kidev isic, rom avtors uyvars
`saubrebi~ xelovnebis istoriis qro- arqaizmebi, Zveli, CvenTvis uCveulo wyobis
nologiur ganviTarebas efuZneba. es, al- gamoyeneba, SesaZloa, dagemovnebis mizni-
baT, Cveuli meTodia, roca ginda am sferos Tac, magram mTlianobaSi es isedac urTu-
mTliani suraTis warmodgena pirveli nabi- lesi teqstis aRsaqmelad kidev met simZimes
jebidan dawyebuli Semdgomi ganviTarebiT sZens mas. asea Tu ise, es aris d. TumaniSvilis
da epoqiseuli amocanebis gaTvaliswinebiT. `stili~ da Cven unda miviRoT da gavigoT igi.
arRvevs ra akademiuri Txrobis monoto- sxvaTaSoris, g. CubinaSvilis weris manerac
nurobas, is swored rom `saubrobs~ Tavis ar aris ioli. Tumc azrebis sicxade orive
mkiTxvelTan, uSualod, zogjer mouride- SemTxvevaSi saxezea. d. TumaniSvilis naSromi
beli siTamamiTac, magram gulwrfelad. mas exmianeba baton giorgis leqciebs istoriog-
yvelafris mimarT sakuTari azri gaaCnia, rafiaSi. marTalia, mas arasdros mousmenia
azri, romelic efuZneba mis uzarmazar cod- isini da mxolod erTaderTi leqcia aloiz
nas, erudicias, da amitomac mas ar erideba riglze aqvs wakiTxuli, magram zogadi da-
xmamaRla gamoTqvas Tavisi azrebi, Tundac mokidebuleba arCeuli Temisadmi erTia. me
sxvisTvis isini iyos mkacri an miuRebe- SemiZlia amaze msjeloba zogadad mainc, vi-
lic ki. misi ganmsjeli misi rwmena da gonia, naidan, marTalia, arasrulad mosmenili ma-
misi zneobrivi Sexedulebebi. `saubrebis~ qvs es leqciebi 1962 wels. araferi rom ar
Sinaarsi uzarmazar informacias Seicavs vTqvaT ZiriTadi xazis ganviTarebaze, zo-
ara mxolod arqiteqturasa da saxviT xe- gierTi waxnagi Txrobisa aSkarad gvagonebs
lovnebaze, aramed calkeul sakiTxebs kul- baton giorgis midgomas. iseve, rogorc g.
turis sxva sferoebidan _ filosofiidan, CubinaSvilis SemTxvevaSi, d. TumaniSvili iZ-
filologiidan, enaTmecnierebidan, isto- leva ama Tu im mecnieris ara mxolod mSral
riidan, sociologiidan, politikidan da, biografiul cnobebs, aramed maTi pirovne-
leila xuskivaZe
211
lad~ miiCnevs. d. TumaniSvilis asociaciuri kargad nacnobi Tema ise warmogiCinos, axali
azrovnebis kidev erTi gamovlinebis Sesaxeb mignebebiT, axali waxnagebis gamokveTiT, rom
_ i. burkhardtze saubrisas, am mecnieris in- es sul sxva, SemoqmedebiTad saintereso axa-
duistur-budistur-gnostikuri gardasxeu- li naSromia Tavisi magaliTebiT, azrebiT da
lebis (avtori aq iyenebs kvlav dabrunebis ma- damokidebulebebiT. masSi naTlad Cans TviT
nana gigineiSviliseul, misi TqmiT, saukeTe- avtoris pirovnebac. upirvelesad gamokve-
so Targmans) ideis gamokrToma axsenebs mas Tilia misi damokidebuleba religiisadmi _
aleqsandr blokis ucnobiles leqss `Аптека, igi Rrmad morwmune adamiania, da es aSkarad
улица, фонарь~. da kidev ufro STambeWdavia gamosWvivis mis `saubrebSi~. d. TumaniSvili
d. TumaniSvilis mier galaqtionis leqsis kargad erkveva sxvadasxva religiaTa arsSi.
moxmoba `aRar aris menestreli~, sadac misi es naTlad iCens Tavs meore `saubarSi~, sadac
azriT, gauTavebeli ganmeorebadobis saxe- avtori ganasxvavebs erTi mxriv qristianoba-
ba SeiZleba imedis momcemic iyos: `... magram sa da budizms, iudevelobasa da islams, meo-
gulSi dards nu isev / ocneba Tu gSordeba / re mxriv, qristianobasa da sxva sarwmunoeba-
yovelive igi isev / ise ganmeordeba~ (sauba- Ta mimarTebasTan dakavSirebiT mas mohyavs
ri 7, SeniSv. 16). aseTi poeturi analogiebiT mama aleqsandre menis didad sayuradRebo
uqmnis avtori Tavis mkiTxvels garkveul amonaridi misi statiidan `Христианство~ (sau-
emociur ganwyobas. bari 2, gv. 3, SeniSv. 4). yovelive amis Sedegad
d. TumaniSvilis naSromSi, udavod, gi- kidev erTxel mkafiod warmoCindeba qristi-
zidavs is asociaciebi, romlebic avtors anuli sarwmunoebis raoba, misi mniSvneloba
motanili aqvs musikidan, poeziasa Tu pro- da `progresuloba~.
zidan da kinodan. avtorma, ra Tqma unda, ga- d. TumaniSvilisaTvis, rogorc morw-
moiyena ucxoel mkvlevarTa is gamocdileba, mune adamianisaTvis, mniSvnelovania zneob-
romelic g. CubinaSvilis leqciebSic aris rivi faqtori, romelic xazgasmulad aris
leila xuskivaZe
Cadebuli mis naSromSi. vrceli saubari an- lobaSi f. vikhofs erTi mozrdili gamokvle-
tisemitizmze, pirvel rigSi, zneobrivi Temaa, va ar dauweria, avtoris varaudiT, TiTqos
Tanac Tanamedrove da aqtualuri. raRa Tqma imis gamo, rom gamoCnda masze didad aRmate-
unda, is gmobs antisemitizmis yovelgvar ga- buli, misive mowafe alioz rigli. SeiZleba es
movlenas (saubari 11, gv. 60, SeniSv. 145). mag- vinmes gulubryvilobadac moeCvenos, magram
ram aq saintereso sxvaa _ vinaidan, avtoris avtoris damokidebuleba mecnieris daxvewi-
TqmiT, antisemitizmi ar iyo mxolod germa- li mgrZnobelobis mimarT, vfiqrob, pativis-
nuli movlena da Tanadroulad Zlieri iyo cemas imsaxurebs. sxvagan is saubrobs i. burk-
safrangeTSic, poloneTSic da, savaraudod, hardtis daSorebaze nicSesa da vinkelTan
inglisSic, mas bunebrivad uCndeba kiTxva da mecnieris mier imoraluris miuReblobis gamo
survili amis mizezebis dadgenisa. da aq d. (saubari 7, gv. 7). saerTodac, d. TumaniSvili
TumaniSvili kiTxviTve ayalibebs Tavis pa- mecnierebis zneobrivi pasuxismgeblobis
suxs, xom ar iyo ebrael TemTa moqmedebaSic Carlz darvinisa da malTusis Teoriebs am
raRac Secdomebi, romelTa ganmeorebas axa- Temas is sagangebod merve saubars uTmobs. sx-
li ubedurebis motana SeuZlia. marTalia, es vaTa Soris, giorgi CubinaSvilis zogierTma
frTxili gansja namdvilad gulwrfelia da kritikosma dainaxa kavSiri missa da darvinis
TanagrZnobiT ganmsWvaluli, magram merwmu- evoluciur cvalebadobas Soris. amiT maT
neT metismetad gabeduli da, SeiZleba, ga- surdaT es didi mecnieri komunisturi ide-
momwvevic. da Tu aq, iseve, rogorc sxvagan, ologiis gamomxatvelad warmoeCinaT. aki d.
avtoris mier gamoyenebuli kiTxvebis forma TumaniSvilic xedavs kavSirs darvinsa da ko-
udavod arbilebs savaraudo pasuxebis simw- munistebs Soris, Tumc TviT komunistebi amas
vaves, sxva SemTxvevaSi is saocrad katego- uaryofen (saubari 8, gv. 29). avtorma zustad
212
25), sadac warsuli gamocdilebis gamoyene- gv. 9). ufro sworad, aRzevebuli jer Cimabue
ba aucileblad gasaTvaliswinebeli faqto- da mere jotoa, rac marTlac, zustad exmia-
ria. memkvidreobiToba, romelzec saubaria neba vazaris zemoaRniSnul xedvas.
pirvel TavSi, metad aqtualur sakiTxs war- Zvel teqstebTan mimarTebaSi d. Tuma-
moadgens dRevandelobis kulturis sxva- niSvili saqarTvelosac rTavs. rogorc is
dasxva sferoSi. am principidan gamomdinare, aRniSnavs, am mxriv ver davikvexniT _ ar
avtori detalurad ganixilavs xelovnebis gvaqvs arc `ekfrazisebi~, arc epigrama, arc
istoriis saTaveebs _ adrindel teqstebs, galeqsili warwerebi. gamonaklisi XVII sau-
warwerebs, qandakebebsa da suraTebze war- kunis miwuruls `yanCaeTis JamngulanSi~ ev-
modgenil leqsebs, epigramebs _ `funqciu- demon eposkoposis minawerSia (saubari 2, gv.
ri epigramas~ _ tituls da Semdeg prozaul 17). XVIII da XIX saukunis dasawyisis moRvawe-
aRwerebs _ ekfrazisebs. es yvelaferi isea Ta SemoqmedebaSi ki ukve `gzamkvlevebi~ da
gaanalizebuli, Tavisi dakvirvebebiTa da `samogzauro wignebi~ Cndeba. aseTia is wina-
saTanado daskvnebiT, rom aSkarad xdeba am piroba, romelic qarTuli xelovnebis isto-
iSviaTi masalis mniSvneloba da rom `Zveli riis formirebisaTvis CvenSi arsebobda.
epigramebi~ da krebulebi gamosadegi memk- saubrebSi warmoCenil mecnierTa cxov-
vidreobaa~ (saubari 1, gv. 29). aqve axsenebs reba-moRvaweobis ganxilvisas metad mniSv-
avtori durisis Txzulebas _ Zv. w. IV-III ss. nelovania im Rvawlis Sefaseba, romelic
biografiul krebuls, sadac mxatvar-moqan- maT Seitanes xelovnebis istoriis garkveul
dakeTa cxovrebaa aRwerili da romelic ima- etapze. d. TumaniSvilisTvis ar aris sakmari-
ve rigisaa, rasac XIV-XVIII ss. naSromebSi vxe- si marto maTi namuSevrebis gaanalizeba, ara-
davT da rac, vinkelmanis TqmiT, `xelovnebis med is arCevs im kritikul literaturasac,
213
istoriis winamorbedad gamodis~ (saubari 1, romelic am sakiTxebTanaa dakavSirebuli.
gv. 15). am gzas SemdgomSi vazaric mimarTavs. Semdeg ki yovelive amis SejerebiT is ayali-
d. TumaniSvilis TqmiT, mas `mza _ mzareu- bebs Tavis pozitiur da kritikul damoki-
lad~ daxvda saxviTi xelovnebis gansjis debulebas ama Tu im naSromis, an zogadad
formac _ `cxovreba-moRvaweobaze~ Txroba, mecnieris mimarT. mag., vazaris Sefasebisas
sxvadasxva `istoriebis~ CarTviT. amasTan mas mohyavs fergÁusonis azri, romlis mixed-
dakavSirebiT avtors axsendeba XIII saukunis viTac vazaris mier `xelovnebis~ raRacagvar
provansaleli trubadurebis `cxovrebani~, mTlianobad dasaxva mecnieris miRwevad miaC-
sadac maTze saxaliso istoriebia moTxro- nia. ra Tqma unda, d. TumaniSvils, miT ufro
bili (saubari 3, gv. 9). yvelaze saintereso ki dRevandeli gadmosaxedidan, ar SeiZleba ar
aq isaa, rom d. TumaniSvili cdilobs ukri- gaaCndes kritikuli damokidebuleba vazaris
tikod ar miiRos vazaris es `istoriebi~ da mimarT. magram saqmec isaa, rom mas SeuZlia
gamohyos, ra aris iq SenaTxzi da ra ara (sau- obieqturad Seafasos is miRwevebi, rac im
bari 3, gv. 20). kargad SerCeuli magaliTebis etapisaTvis namdvilad pozitivs warmoad-
moSveliebiT is argumentirebulad gamoT- gens, Tanac iZleva am miRwevebis CamonaTvals,
qvams Tavis mosazrebebs. d. TumaniSvili yu- rasac mohyveba misi emociuri SeZaxili: `nuTu
radRebas amaxvilebs im arsebul azrze, rom es kacisad sakmarisi ar aris?~ (saubari 3. gv.
vazarisTvis axali drois xelovneba `org- 31). sxva SemTxvevaSi, hegelTan mimarTebaSi
zis~ iwyeba _ Cimabuesgan da mere jotosgan. d. TumaniSvili, miuxedavad araerTi kriti-
is gvawvdis saintereso asociaciasac, rome- kuli SeniSvnisa am mecnieris mimarT, xelov-
lic amasTan dakavSirebiT gaCnda _ nawyveti nebis istoria_Teoriis kuTxiT Tvlis, rom
dantes `RvTaebrivi komediidan~, sadac saxe- misi simboluri, klasikuri da romantikuli
lovanebis nimuSad poets swored Cimabue da formebis ganrCeva namdvilad gasaTvalis-
joto erTad hyavs moxseniebuli (saubari 3, winebelia. amjeradac avtoris msjeloba
leila xuskivaZe
215
codneobas aseTi kvlevebi aSkarad sWirdeba. li, Tavad unda nadgurdebodes da formad
ikonografia CvenSi, upirvelesad, ni- gadaiqces. d. TumaniSviliseuli ganmarte-
kodime kondakovTan asocirdeba. nikodime ba am urTierTmimarTebisa, vfiqrob, iZleva
kondakovi didad dafasebuli pirovneba iyo mis ufro zust gansazRvrebas _ misi TqmiT,
saqarTveloSi. axlad daarsebul tfilisis `udides nawarmoebebSi Sinaarsi marTlac xde-
universitetSi profesorTa sabWom is sapa- ba forma, rac mis `ganadgurebas ki ara, usru-
tio wevrad airCia (saubari 9, gv. 8), magram lesad gamoxatvas moaswavebs ` (saubari 9, gv.
sanam n. kondakovze saubars SevudgebodeT, 20). is cdilobs gaigos da axsnas is winaaRm-
vnaxoT d. TumaniSvilis mosazrebebi did degobebi, rac n. kondakovsa da `venelebis~
rus mecnierze buslaevze, ikonografiul damokidebulebaSi gaCnda. avtoris TqmiT, es
sakiTxebTan dakavSirebiT. marTalia, is Suasaukunovani xelovnebis miseuli gagebidan
saubrobs aqa-iq gamomkrTal mecnierul modis da ukavSirdeba `gavlenaTa Teorias.~
dakvirvebebze, romlebic, misi azriT, veraa aq, Cemi azriT, kargi iqneboda n. kondako-
SeTanxmebuli mis zogad, savsebiT `klasi- vis cnobili naSromis gaxseneba _ `История и
cistur-naturalistur~ xedvasTan, magram памятники византийской эмали.~ qarTul minanq-
swored am `gamonakrTobebs~ Tvlis igi arse- rebs mecnieri, ZiriTadad, bizantiuri nimuSe-
biTad da aqve gvafrTxilebs, rom isini kon- bis gadamRerebad miiCnevs. amave dros is svams
cefciad ar unda miviCnioT (saubari 9, gv. 14). sakiTxs sakuTriv qarTuli minanqrebis gamo-
aq gamoCnda avtoris unari ar daukargos ama yofis Sesaxeb, gansxvavebebsac ki bizantiu-
Tu im mecniers is, Tundac mciredi wvlili, risgan da maTi qronologiuri ganawilebis
romelic mas Seaqvs xelovnebis istoriis sx- SesaZleblobasac saxavs. am mxriv n. kondakovi
vadasxva sakiTxis SeswavlaSi. iyo pirveli, vinc didi wvlili Seitana qar-
d. TumaniSvilis damokidebuleba niko- Tuli xelovnebis am erT-erTi mniSvnelovani
dime kondakovis mimarT obieqturicaa da su- dargis swori mimarTulebiT Seswavlis saqme-
leila xuskivaZe
Si. exla ki erT detalze. d. TumaniSvili sagan- masalisa, romelic am sakiTxTanaa dakavSi-
gebod aRniSnavs, rom sityvaSi `замечательный~ rebuli. ikonografiasTan mWidro kavSirSia
n. kondakovi xmarobs rogorc `yuradRebis sxva aranakleb mniSvnelovani Tema _ iko-
Rirsi~ da ara rogorc `SesaniSnavi~. avtoris nologia, romelic ikonografiasTan erTad
es SeniSvna aSkarad gasaTvaliswinebelia kon- didad waadgeba mxatvruli nawarmoebis
teqstis swori gagebisaTvis. Sinaarsobriv gaxsnas. rusi mecnieris, mi-
ikonografiis farTo mimoxilvidan, sa- xail libmanis gansazRvriT, ikonologia sa-
dac araerTi mniSvnelovani mecnieris (mile, fuZvelSi ikonografiaa ufro maRal doneze
demusi, lazarevi, meTÁuzi da sxva) pozi- (saubari 12, gv. 57). SesaZloa raRac simarTle
ciebi gaJRerda, d. TumaniSvili sagangebod amaSi iyos, magram gacilebiT sainteresoa is
Cerdeba qarTvel xelovnebaTmcodne Tina gansxvavebebi, romlebic arsebobs ikonogra-
virsalaZeze. misi naSromi `wromis mozaika~ fiasa da ikonologias Soris. ikonologiis sa-
mas ikonografiuli kvlevis saukeTeso ma- kiTxebs d. TumaniSvili calke saubars uZRv-
galiTad miaCnia. es marTlac asea, miuxeda- nis. mas imdenad aqvs gaazrebuli misi mniSv-
vad imisa, rom raRac sakamaTo aqac aris. d. neloba Tanamedrove kvlevis warmoebisas,
TumaniSvils mohyavs sakmaod vrceli amo- rom wuxils gamoTqvams imis gamo, vaiTu gau-
naridi am naSromidan, raTa mTeli brwyinva- Wirdes misi damaarseblis abi varburgis da
lebiT warmoaCinos is logikuri mTlianoba, eE rvin panovskis naSromebis siRrme da brwyin-
romelic miRweulia ikonografiul labi- valeba gadmosces (saubari 12, gv. 26). minda
rinTSi gonebamaxviluri wiaRsvlebiT da iko- dagamSvidoT, rom es `tyuili mokrZalebaa,~
nologiuri kvlevis elementebis CarTviT. es man SesaniSnavad gaarTva Tavi Tavis amocanas,
konkretuli magaliTi, uTuod, gamodgeba pa- saTqmelic naTlad gamokveTa da didi infor-
216
217
Tvisebebis sulier_goniTi safuZvlebic glexuri cxovrebis ubralo amsaxveli. mag-
gamogviCinos;~ nakvlevis Rirsebac da mkvle- ram, vfiqrob, misTvis sainteresoa is garemo,
varisac imiT ganisazRvreba, Tu ra gagvagebi- sadac meti uSualoba da gaxsniloba igrZ-
nes maT xelovanisa Tu mxatvruli movlenebis noba da sadac Tu gavixsenebT `glexur cek-
Sesaxeb (saubari12, gv. 61). d. TumaniSvils iko- vas~ Tu `glexur qorwils~, TavdaviwyebiT
nologiur interpretaciaTa sxvadasxva sain- miecemian mxiarulebas. es ki mas aZlevs sab-
tereso magaliTebi mohyavs. avtoris msje- abs ufro farTo ganzogadebebis gakeTebisa
loba exeba d. velaskesis cnobili ferweruli _ swored am uxeS da marTal sinamdvileSi
tilos `mqsovelebis~ ganmartebebs. is gvTava- mxatvarma dainaxa cxovrebis sisavse da sixa-
zobs ungreli mkvlevaris, karl fon tolneÁs lise. arc brÁigelis nawarmoebTa Sedareba im
interpretacias am suraTisa, rogorc maRal drois germaneli poetis, hans saqsis poezi-
da teqnikur xelovnebaTa alegorias, le- asTan aris, albaT, SemTxveviTi. grosmanis
gendas araxnesa da qalRmerT aTenas Sesaxeb. SeniSvniT, maT aqvT erTnairi saxelwodebis
mixail libmanma ki saeWvod miiCnia es ganmar- nawarmoebi _ `usaqmurTa qveyana~, sityvie-
teba. avtoris kritika mimarTulia m. libma- ri da saxviTi detalebi, romlebic sruliad
nisa da saerTod im ideologiuri kliSeebis identuria. esaa, uTuod, epoqaluri niSnebi,
winaaRmdeg, romlebic damaxasiaTebeli iyo asaxuli orive Semoqmedis qmnilebebSi.
sabWoTa periodisTvis. d. velaskesis suraTis iqve d. TumaniSvili saubrobs sruliad
monaTlva `Sromis himnad~ an `ubralo ada- sxva xedvis mxatvarze, el grekoze. es sauba-
mianebis gandidebad~ srulebiT miuRebelia ri imdenad gamomsaxvelia, imdenad naTlad
misTvis, misi argumentebi ki _ mtkice logi- SegvagrZnobinebs imas, rac ase gvxiblavs Cven
kis Semcveli. marTlac, Zneli warmosadgenia, am mxatvarSi, rom, udavod, imsaxurebs Cvens
rogorc d. TumaniSvili adasturebs, `amaze yuradRebas. `meCveneba, rom masTan u-mate-
meti antiistoriuloba, tilos Seqmnis drois rioba, u-sivrcoba da a.S. ki ar aris, rogorc
leila xuskivaZe
Sua saukuneebis da, kerZod, misTvis mSobliur `Kunstwollen~. misTvis mniSvnelovania am cne-
bizantiur xelovnebaSi, ufro metad _ de-ma- bis sxvadasxva enaze (Tu sxvadasxva mecnieris
terializacia, ganqarveba nivTierebisa Tu si- mier) gadatanili Targmanis Sesabamisoba.
vrcisa, ar damaviwydeba misi `Tvallibriani~ marto am sakiTxis dayeneba gviCvenebs, ram-
kaci, romlis saxe TiTqos SenivTuli feradi denad mravalmxrivi da siRrmiseulia misi
nislis bolqvi iyos, axla Cvens Tvalwin nia- kvleva. aq saqme is ki ar aris, ubralod mo-
vis erTi SeberviT rom SeiZleba daiSalos~. aq xerxebuli sityva gamoiZebnos, aq arsis ga-
iseT nÁuansebzea saubari, romelic mxolod momxatveli terminis SerCevaa. ra undoda mas
aRfrTovanebas Tu iwvevs. terminisagan `saxelovno neba~, sadac sityva
ar minda ise davamTavro es `saubari~, `neba~ germanul `wollen~-s Seesatyviseboda?
rom ar SemogTavazoT is mokle daskvna, riT ar akmayofebs mas rusuli `художественная
romlis formasac araerTxel mimarTavs d. воля~, an inglisuri `will to form~? am kiTxvebze
TumaniSvili sxva `saubrebSic~. aqac es das- avtoris pasuxi damajereblad JRers (sauba-
kvna formulasaviT JRers, misi arsi sxartad ri 10, gv. 14, SeniSv. 14). sityva `wollen~, misi
aris gadmocemuli: `m. dvorJaki ideaTa isto- TqmiT, ubralod survils, ndomas niSnavs.
rias werda, a. varburgi _ grZnobaTas, e. pa- misi arCevania `ndoma~, vinaidan `survils~
nofski ki koncefciebisas~ (saubari 12, gv. 54). misTvis TiTqos ufro racionaluri elferi
erT-erTi saubris Temad d. TumaniSvili dahkravs, rac a. riglTan ase ar aris. me sru-
irCevs `venis skolas~ da mis ubrwyinvales li mzadyofniT viReb am termins `saxelovno
warmomadgenels aloiz rigls, romelic, ndoma~, Tumc, marTali giTxraT, aseTi nÁu-
misi TqmiT, uTuod yvela drois xelovnebis ansebis garCeva CemTvis Znelia. samagierod,
istorikosTa Soris yvelaze saxelganTq- mSvenivrad mesmis gansxvaveba `wille~-sa da
218
mulTagan erTia~ (saubari 10, gv. 13). CemTvis, `wollen~-s Soris, rac avtoris mier kargadaa
magaliTad, saintereso iyo imis gageba, rom axsnili. d. TumaniSvili imasac aRniSnavs, rom
misi narkvevi `ZeglTa Tanamedrove kulti~, cneba `nebis~ wyalobiT zogierTi mecnieri
ZeglTa dacvis TeoriaSi klasikad aRiare- saubrobs a. riglis siaxloveze Sopenhauersa
buli, kulturuli memkvidreobis axland- da nicSesTan. magram avtori maT Soris did
eli Teoriis erT-erTi qvakuTxedia, gar- gansxvavebas xedavs. misi azriT, marTlac,
da imisa, rom man ZeglTa dacvis instituti Sopenhauerisa da nicSes filosofia Tu ara,
daaarsa, rac TavisTavad mniSvnelovani faq- es cneba ver Semovidoda samecniero lite-
tia. Cemi yuradReba miiqcia d. TumaniSvilis raturaSi, Tumc Sopenhaueris `nebasTan~ da
erTma SeniSvnam a. riglis mogvianebiT das- miT ufro nicSes `Zalauflebis nebasTan~
tambul wignTan, `saxviTi xelovnebis isto- SedarebiT, riglis es cneba, `martooden
riis gramatika~-sTan dakavSirebiT, ufro formaTamqneli da bevrad ufro mSvidobia-
sworad, misi saTauris inglisuri Targmanis nia~ (saubari 10, gv. 40).
uzustobis Sesaxeb. am SemTxvevaSic Tavi iCi- da mainc, ra aris bolosdabolos riglis
na avtoris gansakuTrebulma mgrZnobelobam `saxelovno ndoma~? d. TumaniSvilis TqmiT,
terminis marTebuli gagebis mimarT. is iwu- es aris erTgvari, sakuTari arsebobis mqone,
nebs benjamen binstokis mier naTargmn `sax- rac ama Tu im adamianis meSveobiT gacxad-
viT xelovnebas~ rogorc `visual art~, vinaidan deba (saubari 10, gv. 40). is arapirovnulia,
`visual~-s, misi TqmiT, mxedvelobasTan aqvs giorgi CubinaSvilic mas araindividualu-
kavSiri, xolo germanulSi naxmari `bildende~ rad miiCnevs, avtori ki mas `erTobiTs~ arq-
_ `saxeqmnas~, `formaqmnas~ niSnavs (sauba- mevs. riglis mixedviT, is qvecnobieri mov-
ri 10, gv. 50, SeniSv. 89). Targmanis sakiTxebs lenaa. amasTan dakavSirebiT d. TumaniSvils
exeba d. TumaniSvili maSinac, rodesac saub- moxmobili aqvs qvecnobieris fsiqologiis
robs a. riglis moZRvrebis ZiriTad cnebaze sxvadasxva mecnierisa da, raRa Tqma unda, di-
leila xuskivaZe
219
aris gamosaricxi `didi~ Semoqmedebidan, vxedav, SevigrZnob mxedveli xeliT~. es xom
misTvis gaugebaria aseTi pretenziebi (sau- zustad isaa, rac am cnebis arsSi devs. av-
bari 10, gv. 47). me savsebiT veTanxmebi d. toris varaudiT, SesaZloa, es taepi, ufro
TumaniSvils, magram, am SemTxvevaSi, mas es adre dawerili, a. rigls mexsierebaSi hqonda
paralelebi imitomac ufro gaaxsenda, rom CarCenili (saubari 10, gv. 43). da gana igive ar
undoda daefiqsirebina Tavisi damokidebu- iTqmis d. TumaniSvilze, sxvagvarad xom ase-
leba am movlenaTa mimarT. SemdgomSi is isev Ti Sesatyvisobis moxelTeba ase iolad ver
ubrundeba am Temas da ixsenebs video-arts, moxerxdeba.
romelic, misi azriT, ferwera-qandakebas d. TumaniSvili maRal Sefasebas aZlevs
ki ar unda ezomebodes, aramed sanaxaobriv a. riglis namoRvawars. sxvaTa Soris, misi
xelovnebaTa Soris moTavsdes (saubari 14, kvlevis teqnikis momarjvebas is xedavs
gv. 101, SeniSv. 204). avtoris azri yvela am giorgi CubinaSvilis naSromSi _ `armazis
saWirboroto sakiTxebze aqtualuricaa da pitiaxSTa nekropolSi aRmoCenili nivTe-
gulisyuriT mosasmenic. bis mxatvruli daxasiaTebis cda~. aqvs kri-
d. TumaniSvili Seecada aexsna riglis tikuli SeniSvnebic. aq ki Zalian mniSvne-
damokidebuleba nawarmoebis teqnikuri lovnad mimaCnia imis gaTvaliswineba, rac
Sesrulebisadmi, risTvisac mecnieri kri- ase marjved da sruli gagebiT Camoayaliba
tikis sagnad iqca. avtori Tvlis, rom a. ri- avtorma: `erTbaSad ver moxerxda yovelive
gls kargad esmoda teqnikuri mxaris mniSv- SemCneulis naTlad ganwvaleba da sityvad
neloba, magram iq, sadac mecnieri saxviT qceva~ (saubari 10, gv. 50). d. TumaniSvilis
mxareebs exeba, masalismieri CarTva arc TqmiT, didi nabiji aqeTken Tanamedrove (ara
ras miscemda da arc bevrs rasme daaklebda. dRevandelobis gagebiT) xelovnebis erT-
TvalsaCinoebisaTvis avtori paralelebs erTma fuZemdebelma, hainrix vÁolflin-
avlebs musikasTan. misi TqmiT, SeiZleba wero ma gadadga. meTerTmete saubari TiTqmis
leila xuskivaZe
fioeba am gansjas TiTqos met damajereb- mxolod, rom avtorisaTvis misaRebi `war-
lobas hmatebs. modgena~ da `gamosaxvaa~, sxva terminebis
uaRresad sainteresoa d. TumaniSvilis mimarT ki mas kiTxvebi uCndeba. am terminis
msjeloba h. vÁolflinTan xelovnebis isto- dazusteba miRweulia myari argumentebiT
riisa da enisa da enaTmecnierebis sakiTxebis da marjved SerCeuli magaliTebiT. am mxriv
SeTanadebis Sesaxeb. misi gaTviTcnobiereba d. TumaniSvilis mier motanili opizis qar-
enaTmecnierebis sakiTxebSi me sakmaod so- Tuli saqtitoro reliefi (IX s.) erT-erTi
liduri meCveneba _ amis dadastureba sxva yvelaze TvalsaCino nimuSia. aq mefe aSot ba-
`saubrebSi~-c aris SesaZlebeli. aq ki man ara gratovanis gamosaxuleba didi zomiTaa war-
mxolod Tavisi codnis gamomJRavneba, ara- moCenili da amiT is SeiZleba iseve (Tu ara
med sakuTari damokidebulebis warmodgena metad) mniSvnelovania, vidre mis mier aRna-
SesZlo. avtori eWvs qveS ayenebs zogierTi gebi eklesia (saub 11, gv. 50).
mecnieris mosazrebas erTgvar paralelizm- mecamete `saubari~ or mniSvnelovan
ze, romelic h. vÁolflinsa da f F erdinand Temas eZRvneba. erTia `stili~ _ xelovne-
de sosÁuris lingvistikas Soris arsebobs. bis istoriis erT-erTi mTavari problema
saubrobs imaze, Tu ra ganasxvavebs maT erT- da Tanamedroveoba, ufro sworad, rogorc
maneTisagan. misi TqmiT, sosÁuri msjelobs saTauri gvauwyebs, `xelovnebis istoriog-
sazogadod, formaTa kavSiris raobaze, rafia 1930-iani wlebidan dRemde~. ra Tqma
vÁolflini ki formis istoriul saxeobaze, unda, vis ar ainteresebs is procesebi,
`da ara raRac Tu zedroulze ara, drois romlebic Sens dros xdeba, Tan ase axloa
gareT gansaxilvelze mainc~ (saubari 11, gv. SenTan da Tanac TiTqos ufro Znelad gasa-
52-53). d. TumaniSvils Turme adrec ufiq- gebi. amdenad d. TumaniSvilis msjelobebi am
221
ria am sakiTxebze. misi azriT, vÁolflinTan Temebis irgvliv gansakuTrebul yuradRe-
ufro axlos mdgomi vilhelm fon humbolti bas imsaxurebs.
unda yofiliyo. SemdgomSi amis dadasture- avtorma stilis sakiTxi SesavalSive das-
ba man vÁolflinis avtobiografiaSic naxa. va, Semdgom TavebSi gaagrZela da ukve mecame-
esec xom mis saocar intuiciaze mianiSnebs. te saubarSi sakmaod didi adgili dauTmo. is,
enasTan dakavSirebul vrcel msjelobas d. Cveuli keTilsindisierebiT, iZleva stilis
TumaniSvili meTormete `saubarSi~-c gv- yvela ZiriTad ganmartebas, romelic moce-
Tavazobs (saubari 12, gv. 38). imis dasadas- mulia enciklopediebsa Tu sityvarebSi, an
tureblad, rom `esa Tu is ena risame erT kidev calkeul mecnierTan. misi msjeloba
Tvisebas saxeldebs, meore ki _ sxvas~, mas TiToeul maTgans exeba da didi informaciis
erTi, rogorc TviTonve ambobs, gacveTili Semcvelia me ar SemiZlia udanakargod da
magaliTi `monaTvlaze~ mohyavs _ rogor arc msurs amis yvelafris gadmoTxroba. min-
JRers igi evropul, rusul da qarTul eneb- da mxolod d. TumaniSvilis damokidebuleba
Si da razea iq saubari. misi `gacveTili~ gan- gagacnoT, isic zogierT definiciasTan da-
marteba CvenTvis kargadaa cnobili¸magram kavSirebiT. naSromis SesavalSi mas mohyavs
saqmec isaa, rom is ar jerdeba amas da axal ser ernst gombrixis ganmarteba: `stili _
kavSirebsa da asociaciebs poulobs. uniformaa~ (Sesav. gv. 2). misTvis miuRebe-
d. TumaniSvilis damokidebulebam ter- lia mecnieris es ganmarteba, vinaidan si-
minebis mimarT vÁolflinze saubarSic iCina tyva `uniformaSi~ is erTsaxeobas da Tanac
Tavi. xilulsa da saxviTs Soris gansxvavebis Tavsmoxveulobas xedavs. misTvis Cveul
aRsaniSnavad h. vÁolflini xmarobs sity- stilSi is ixsenebs msaxiob ramaz CxikvaZis
va `xedvas~ _ `Sehen~ da amave mniSvnelobas saubars, sadac xelovani, yovelgvari mec-
aniWebs mTel rig sxva Sewyvilebebs. me ar nieruli gansjis gareSe, SesaZloa, piradi
CamovTvli aq TiToeul maTgans, aRvniSnav gamocdilebidan gamomdinare, alalad am-
leila xuskivaZe
bobs: `stili ZiebiT iqmneba da ara windawin araa aucilebeli Tanadroulad mxatvruli
gansazRvruli receptebiT~ (saubari 13, gv. Semoqmedebis yvela StoSi moqmedebdes _
9, SeniSv. 20). vfiqrob, es kargad mofiqre- am gancxadebaSi avtorma dainaxa mecnieris
buli xerxi damatebiTi argumentia gombri- mcdeloba im safrTxis Tavidan acilebisa,
xis `uniformis~ winaaRmdeg. SloserisaTvis romelic nairgvarovnisTvis mgvanebis `Tavs
stili pirovnebismieri xelweraa, italiu- moxveva~ warmoadgens (saubari 13, gv. 23).
ri `maniera~ (saubari 13, gv. 1). amave azrisaa, zemoTqmulidan gamomdinare, xelovnebis
avtoris TqmiT, qarTveli moRvawe vaxtang saistorio gaSinaarsebas d. TumaniSvili sam
kotetiSvilic. d. TumaniSvili novalisis punqtad ayalibebs: a. stili rogorc indivi-
mosazrebasac gvacnobs, romlis mixedviTac dualuri stili; b. stili rogorc element-
qmna mTlianad xelovanis subieqturi Rvwaa Ta da xerxTa erTianoba; g. stili rogorc
(saubari 5, gv. 32), misi xedva ki Signidan ga- mxatvruli formis agebis kanonzomiereba Tu
reTaa mimarTuli. am xedvis Sesaxeb avtoris principi (saubari 13, gv. 9). misi farTod gaS-
vrceli ganmartebebi farTo ganzogadebam- lili msjeloba stilis Sesaxeb `mxatvrul-
de midis. magram es ukve sxva saubris Temaa. stilur periodebzedac~ saubars Seicavs.
stilis Sloseriseul ganmartebas mohyva Tavisi damokidebuleba `stilur epoqasTan~
mis mier Suasaukuneebis Sefaseba, rogorc da saerTod istoriul drosTan mimarTeba-
`impersonaluri epoqisa~. Sloseris am naT- Si avtorma gamoxata mokled panofskis erTi
qvamSi d. TumaniSvilma amoikiTxa logiku- werilidan zustad SerCeuli ganmartebiT:
rad is azri, rom am drois xelovneba yofila amosavali yovelTvis ram mxatvruli mov-
`ustilo~, martooden mxatvruli enis mqo- lenaa, misi `mibma~ ki saukuneebis Tu sauku-
ne. aqedan, mas samarTlianad uCndeba kiTxve- nis naxevarze imis mixedviT xdeba, maTgan
222
bi, jer erTi, aris ki es ase da meore, Zalian romlisTvis Cans igi ufro damaxasiaTebeli
sainteresod datrialebuli, romelic ase (saubari 13, gv. 23), rasac mohyveba misTvis
JRers: `marTalia, es xelovneba, rogorc Cveuli SekiTxvis forma _ `nuTu aq kidev
egvipturi, araa individualisturi, magram aris raime sakamaTo?~ _ rac azris utyuobas
u-pirovno kia?~ da TviTonve scems pasuxs, kidev ufro ganamtkicebs.
adasturebs ra SemqmnelTa pirovnebebis ar- mecamete `saubris~ meore mniSvnelova-
sebobas (saubari 13, gv. 3). ni Temaa Tanamedrove xelovneba da misi is-
d. TumaniSvili stilis sxva gansazRvre- toriis Seswavla. d. TumaniSvili gvacnobs
basac exeba, mag., `garegnuli niSnebiT~, ufro sxvadasxva mecnieris, cnobilis Tu nakle-
zustad, maTi nakrebiT. aseTi definiciebiT bad cnobilis Sexedulebebs, dawvrilebiT
is, avtoris TqmiT, warmodgenilia brok- ganixilavs maT naSromebs, mohyavs araerTi
hauz-efronisa da larusis enciklopedieb- citireba, raTa SevigrZnoT maTi msjelo-
Si, agreTve i. imedaSvilis 1928 wels gamo- bis, Tu cocxali azris logika, qarTvel xe-
cemul leqsikonSi. am gansazRvrebaSi misma lovnebaTmcodneebs man gaacno _ da es mis
maZiebelma gonebam dainaxa im gamocdilebis damsaxurebad mimaCnia, g. kaSnitc fon vain-
gaTvaliswineba, romelic XIX saukunis arqi- bergi, romlis gvaric misTvis cnobili gamx-
teqturas gaaCnda (saubari 13, gv. 4). avtors dara mas Semdeg, rac marburgis universite-
mohyavs agreTve a. riglisa da h. vÁolflinis tis TanamSomels is dausaxelebia, rogorc
ganmartebebi: `stili garkveuli kanonzo- vÁolflinis Semdegdroindeli erT-erTi
mierebaa, rac ama Tu im droisa Tu adgilis TvalsaCino xelovnebis istorikosi.
mraval nawarmoebebSi vlindeba~, amas kiole- kaSnitc fon vainbergi `struqturis~
nic exmianeba: `stili formis kanonzomiere- mkvlevari yofila, romlisTvisac avtoris
baa~ (saubari 13, gv. 2-3). amasTanave h. vÁol- TqmiT, struqtura formaSi amoicnoba, vi-
flini azustebs, rom stil-kanonzomiereba Tarca sivrcis da nivTieri sxeulis (aqedan
leila xuskivaZe
_ droisac) gadmocemis wesi, rac udris esaa gauqmebuli eklesia federiko felinis
qveynierebis gagebas (saubari 13, gv. 26). am sa- filmSi `orkestris repeticia~, esaa anarqia
kiTxze msjelobisas, dimitri TumaniSvili musikosTa Soris da a.S. rac Seexeba diri-
svams erT metad sayuradRebo ritorikul Jors, avtoris TqmiT, mas mxolod harmoniis
kiTxvas _ ra daSavdeba, Tu mag., berZnuli gzaRa darCenia (saubari 13, gv. 56, SeniSv.
da egvipturi qandakebebis struqturul 110). CemTvis piradad es iseTive wuxilia
analizs, erT SemTxvevaSi berZnuli filo- dRevandel mdgomareobaze, rogorsac d.
sofia da mwerloba, xolo meoreSi _ egvip- TumaniSvili miawers zedlmaÁrs, gombrixs,
turi rwmena-warmodgenebi waeSveleba. ra Tu beltings. gana mxatvruli harmoniis gza
Tqma unda, aramc Tu ar `daSavdeba~, aramed, SemoqmedebiTi gza araa, romelis Tavidan
piriqiT, xels Seuwyobs msoflmxedvelobis dawyebas moaswavebs filmis finalSi pult-
Taobaze ufro siRrmiseuli daskvnebis ga- Tan mdgari diriJori _ gana es odnav mainc
motanas. aseT ganwyobas namdvilad exmianeba imedis momcemi ar aris? maS, ratom Seuwyra d.
avtoris mier gaxsenebuli grigol robaqi- TumaniSvili felinis, Tanac rogorc qris-
Zis mSvenieri esseÁ dedofal nefertitize tian xelovans _ man ar Seqmna erT-erTi yve-
(saubari 13, gv. 31). laze qristianuli filmi `gza~? gana zedl-
gansakuTrebul yuradRebas amaxvilebs maÁri imave ganwyobisa ar aris da rad rCeba
d. TumaniSvili sam gamorCeul mecnierze. igi mis TvalSi qristian mecnierad? sxva saq-
eseni arian hans zedlmaÁri, ser ernst gom- mea, rodesac avtori saubrobs `drakulas~
brixi da hans beltingi. avtori saubrobs filmebze. maT, marTlac, kargad udgeba d.
maT damokidebulebaze Tanamedrove xelov- TumaniSvilis perifrazi SoTa rusTavelis
nebisadmi (avangardi, modern-postmoderni, cnobili gamoTqmisa, da ase ikiTxeba: `bo-
223
pop-arti) _ is calsaxaa _ xelovnebis zo- rotma sZlia keTilsa~. aRsaniSnavia is faq-
gadad `rRvevisa da ngrevis~ unugeSo sura- tic, rom dimitri TumaniSvili dainteres-
Ti, krizisi, romelic kvlavac grZeldeba da b. stoukeris romaniT, romlis Sesaxebac
(mas moyvanili aqvs gombrixis azri, romlis gvauwyeben, rom bolodroindeli `draku-
mixedviT krizisi ferwerasa da qandakeba- la~ mainc zustad imeorebs mas. pirvelwy-
Si jerac ar gascdenia saxifaTo wertils) arosTan Sedarebis Sedegad mas Sesabamisi
(saubari 13, gv. 89, 90). zedlmaÁri amas su- dakvnebi gamoaqvs _ is Tvlis, rom mwerlis
lierebis dakargvas ukavSirebs _ `mas Canafiqri damaxinjebulia filmis Semqnelis
Semdeg, rac mocilebulia RmerTi rogorc ganzrax tendenciurobis gamo, raTa boro-
Semoqmedi, mocilebul unda iqnas adamianis tebas gaamarjvebinos.
Semoqmedebac~ _ Tanamedroveni adgils uT- Tanamedrove xelovnebisa da misi isto-
moben sakuTriv adamianurs, meqanikurs (d. riis krizisze saubrobs Cveni drois, ro-
TumaniSvili amZafrebs _ cxovelurs) gai- gorc d. TumaniSvili ambobs, yvelaze gamor-
givebuls (saubari 13, gv. 50), xelovneba da- Ceuli mkvlevari hans beltingi. misi wignis
Sorda adamianurobasa da zomierebas (sau- saTauri `xelovnebis istoriis dasasruli~,
bari 13, gv. 49). amasve ukavSirdeba zedlmaÁ- jer kiTxvis niSnis qveS da Semdeg mis gare-
ris `dakarguli Suaguli~, rac niSnavs, rom Se, zogadadac, TviT aseTi sakiTxis dasma,
is Suaguli, romelic iyo gamaerTianebeli, misi ganwyobis gamomxatvelia. magram saq-
aRaraa. mecnieris azriT, esaa is, rac moi- mec isaa, rom swored `xelovnebis istoriis
tana XX saukunis mxatvrobam, sadac `qaosi dasasrulSi~, romelic h. beltingma 40 wlis
da sikvdili batonobs~ (saubari 13, gv. 49). win dawera, dainaxa dimitri TumaniSvilma
dimitri TumaniSvili, ZiriTadad, iziarebs imedis momcemi notebi: `vimedovneb, rai-
am Sexedulebebs, zedlmaÁris `dacariele- megvar apokaliptur kulturul pesimizm-
bul saydars~ is eSveleba magaliTiT _ Si ar gadavvardebi~-o. amas aZlierebs av-
leila xuskivaZe
toris mier danaxuli h. beltingis pozi- gv. 101). aqve avtori saubrobs Tanamedrove
cia: rogorc is ambobs, yvelaferi misTvis muzeumebis mdgomareobaze zogadad da,
Sesawynarebelia, yovelive _ gamarTlebu- raRa Tqma unda, saqarTveloSic (saubari 13,
li Tu ara, gamarTlebis Rirsi mainc. aqedan gv. 101, 102, SeniSvn. 205). misi rCevebi, gaje-
gamomdinare, dimitri TumaniSvili askvnis: rebuli gulistkiviliT, meti aqtiurobis-
`kulturul-istoriuli klveva aq _ sa- ken biZgis momcemi unda iyos.
sowarkveTis daZlevis, gamousvlelobidan d. TumaniSvili exeba im axal meTodsac,
gamosavlis povnis saSualebad gamovlinda romelic uaxlesi drois ara-sagnobrivma xe-
(saubari 13, gv. 117, 118). amave WrilSi ganixi- lovnebam gamokveTa. esaa imdalis `ikonika~.
lavs is gombrixisa Tu zedlmaÁris naazrevs, is Tvlis, rom es meTodi ufro uaxlovde-
romelic, misi azriT, ar aris moklebuli ba zedlmaÁris struqturul analizs rom-
imeds. piradad CemTvis am azrTa wiaRsvle- lis principi, avtoris TqmiT, calmxrivi
bi namdvilad sainteresoa da nawilobriv formalizmisa da calmxrivi ikonografia-
misaRebic, magram me mainc meCveneba, rom ikonologiis vermiRebaa, an ser ernst gom-
Tanamedrove xelovnebis kvlevis meTodebi brixis Sexedulebas usagno xelovnebis sa-
jer Camoyalibebuli ar aris, Zveli meTo- xovani uzustobis Sesaxeb. d. TumaniSvilis
debiT kvlevebis tradicia ki erTgvarad poziciac naTelia _ misi TqmiT, `namdvilad
aferxebs mis arsSi wvdomas, mis swor gagebas. maRlamxatvrul abstraqciebSi saTqmeli
Tumc d. TumanSivils mohyavs h. beltingis Zalianac calsaxaa, imis xarjze ki, rom maT-
azri, romlis mixedviTac Zveli meTodebi ki Si rCeba Tu Cndeba `saxviTobis~ ram kvali,
araa uvargisi, rogorc adre megonao, ara- ufro zustad, anasaxi saganTaSorisi ur-
med TavisTavad interpretacia, romelic TierTobisa, rac am namuSevars qveyniur si-
224
mier Tavis naSromSi dafiqsirebuli faq- TeTri momcro fotoebiT, XIII saukuniT daa-
tebi, romlebic qarTuli xelovnebisadmi TariRa, 10 wlis mere ki beltingic am daskv-
ucxoel mkvlevarTa dainteresebas amJRav- namde midis. d. TumaniSvilma amaze imitomac
nebs. pirvel rigSi, unda vaxsenoT nikodime SeCera yuradReba, rom kidev erTxel xazi
kondakovi, romelmac didi samsaxuri gau- gaesva T. virsalaZis mecnieruli alRosa da
wia qarTuli xelovnebis Seswavlis saqmes. utyuari `TvalisTvis~. da ra dasanania, rom
esaa hegelianeli karl Snaaze _ man qarTul h. beltingi ar icnobda mis SesaniSnav naS-
xelovnebas adgili miuCina msoflio xe- roms gelaTis narTeqsis mxatvrobis Sesaxeb,
lovnebis istoriaSi (saubari 4, gv. 23-24). d. sadac gakvriT martirionis TariRic aris
TumaniSvilma amowia zedlmaÁris mosazreba naxsenebi. samwuxarod, T. virsalaZis figura
taos `did~ bazilikebze _ oTxTa eklesiasa bevrad ufro met mniSvnelovnebas SeiZenda
da parxalze, kerZod, maT xuroTmoZRvreba- saerTaSoriso asparezze, misi naSromebi
ze, romlis mixedviTac swored am qarTul ucxo enebze rom yofiliyo Targmnili. g.
ZeglebSi man dainaxa dasavleTevropuli CubinaSvilis naazrevic mTeli siRrmiT da
arqiteqturis Semdgomi ganviTarebis moswa- sigrZe-siganiT naklebadaa cnobili ucxo-
veba (saubari 13, gv. 61). hans beltingis inte- eli mkvlevarebisTvis. misi fundamenturi
resi qarTuli xelovnebisadmi adreve gamom- naSromebi dRemde ar aris Targmnili ucxo
JRavnda. XX saukunis 60-ian wlebSi saqarT- enebze. arada, isini Cvenc ki yovel jer-
veloSi mis yofnas tyuilad ar Cauvlia. ze axali da axali siRrmeebis `aRmoCenas~
SemdgomSi man, rogorc momxsenebelma, mo- gvTavazobs. amitom d. TumaniSvilis mier
nawileoba miiRo qarTuli xelovnebisad- SemoTavazebuli narkvevi am didi mecnieris
mi miZRvnil II saerTaSoriso simpoziumSi, Sesaxeb, romelic meToTxmete saubris mozr-
225
dawera sayuradRebo naSromi walenjixis dil nawils warmoadgens, gansakuTrebuli
mxatvrobaze, man didi survili gamoTqva pi- mniSvnelobisaa. d. TumaniSvili ar yofila g.
radad Sexvedroda g. CubinaSvils da Sexvda CubinaSvilis uSualo mowafe, saqmiani kon-
kidec. Cans, b-ma giorgim didi STabeWdileba taqtic ki ver moaswro masTan, magram Tavisi
moaxdina masze, ramac Cveni institutis erT- mecnieruli alRoTi da azrovnebis wesiT
erT TanamSromelTan saubarSi mas aTqmevina SesZlo mTeli siRrmiT Caswvdomoda misi
Semdegi: `saerTod h. vÁolflinTan sadao kvlevis raobas da gaeTavisa igi. amdenad
bevri maqvs, g. CubinaSvilTan ki _ araferi~-o. is sinamdvileSi g. CubinaSvilis WeSmariti
d. TumaniSvilis azriT, es naTqvami ar aris da warmatebuli mowafea. g. CubinaSvilze
ubralo Seqeba, is ufro metia, TiTqmis dau- SesaniSnavi naSromi aqvs dawerili vax-
jerebeli faqti, rodesac evropeli mec- tang beriZes. Zneli warmosadgeni iyo, rom
nieri, romelmac, rogorc viciT, aravin da am narkvevs raime axali da mniSvnelovani
araferi daindo, ase saubrobs `kavkasiel- daemateboda. d. TumaniSvilma es SesZlo,
ze~ (saubari 13, gv. 91). h. beltingTan dakav- g. CubinaSvilis mecnieruli Rvawlis war-
SirebiT d. TumaniSvili axsenebs kidev erT mosaCenad man sxva konteqsti airCia. Tumca
gamorCeul qarTvel mecniers, Tina virsa- am konteqstis arCeva mas misi naSromis mi-
laZes, TiTqos sasxvaTaSorisod, sqolioSi. zanma da agebam gadaawyvetina. g. CubinaSvili
gansakuTrebulic araferia _ orma mecnier- man gamoCenil xelovnebis saistorio mkvle-
ma erTi da igive Zegli erTmaneTisgan damou- varTa rigSi Casva da maTTan Sedarebis gziT
kideblad erTnairad daaTariRa (saubari 13, gamoavlina misi meTodis Taviseburebac
gv. 90, SeniSv. 188). magram eSmaki detalebSi da siZlierec. rogorc avtori aRniSnavs,
imaleba. konstantinopoluri martirionis g. CubinaSvilis koncefciaSi aris `formis
ferwera, romelic arqeolog Snaideris mier istoriac~, `gonis istoriac~, sociolo-
IX saukuned iyo miCneuli, T. virsalaZem, Sav- giac, is garkveulwilad vÁolflinis mimde-
leila xuskivaZe
varic aris, riglis kvlevis teqnikasac iye- savlenia (saubari 14, gv. 69). amiT man g. Cubi-
nebs, magram mas Tavisi xedva gaaCnia, romlis naSvilis kvlevis SemoqmedebiT aspeqts ki-
mixedviTac xelovnebis istoriaSi moqme- dev erTxel gausva xazi.
debs ara `saxelovno ndoma~, arc vÁolfli- d. TumaniSvilis naSromSi g. CubinaSvili
nis `xedva~, aramed samxatvro niWiT dajil- mTeli Tavisi sididiTa da masStaburobiT
doebuli mcdeli pirovneba, da swored igia warsdga. Tavisi sxvadsxvagvari magaliTebi-
misi mamoZravebeli (saubari 14, gv. 75, 66). d. Ta da SedarebebiT man ganamtkica azri, rom
TumaniSvilma yuradReba miaqcia im faqts, misi meTodi erT-erTi yvelaze mravlis-
rom swored g. CubinaSvilma SesZlo daeZ- momcveli da, SeiZleba iTqvas, srulyofilia
lia is gaurkvevloba, romelic arsebobda _ esaa utyuari, universaluri meTodi, ro-
zogadi istoriuli struqturebis, `stile- melic SemoqmedebiT midgomebs gulisxmobs.
bis~ calkeuli adamianis RvwasTan mimarTe- d. TumaniSvili exeba agreTve g. CubinaSvilis
baSi (saubari 14, gv. 64). `qarTuli arqiteq- pirovnul Rirsebebs. didi swavluli da didi
turis gzebi~-s magaliTze d. TumaniSvili pirovneba erTnairad aris Serwymuli am mec-
saubrobs im arsebiTze, rac gamoarCevs g. nieris bunebaSi. CvenTvis uSualod danaxuli
CubinaSvilis kvlevas. is istoriul safexu- Tu v. beriZis mier SesaniSnavad mowodebli g.
rebs ki ara, nawarmoebTa mwkrivs misdevs, ro- CubinaSvilis portreti d. TumaniSvilma ki-
melTa rigebSi isaxeba stilisturi etapebi, dev erTi saintereso poziciidan warmogvid-
wamyvani _ xuroTmoZRvrebis erTeuli qm- gina. mas mohyavs mecnieris Tanamoazris da
nilebaa da is gansazRvravs epoqis stils da ojaxis wevris, misi siZis leo rCeuliSvilis
ara piruku (saubari 14, gv. 64). am SemTxvevaSi gamouqveynebeli Canawerebi. Tu gaviTvalis-
d. TumaniSvili saWirod Tvlis gaixsenos winebT imas, ra gamWriaxi Tvali hqonda b-n
226
zedlmaÁris erT-erTi gamonaTqvami (misi leos da rogor SeeZlo mas `Signidan~ daenaxa
TqmiT, SesaZloa, SemTxveviTic): goTika ki ar es pirovneba, avtoris mier SemoTavazebuli
Sobs goTur kaTedrals, aramed taZari Sobs Canawerebis gamomzeureba namdvilad efeq-
goTikas. am SemTxvevaSi g. CubinaSvili, unda turi xerxia g. CubinaSvilis protretis
daveTanxmoT d. TumaniSvils, zedlmaÁris meti gaxsnisTvis. d. TumaniSvilis narkvevi g.
Tanamoazrea. magram avtori maT Soris mniSv- CubinaSvilze erT-erTi saukeTeso nawilia am
nelovan gansxvavebasac poulobs da es isev naSromisa, Tavisi siaxleebiT, siRrmeebiT da
da isev pirovnebas ukavSirdeba. g. CubinaSvi- daskvnebis mniSvnelovanebiT.
lisTvis, misi TqmiT, nebismieri siaxle, ne- meToTxmete saubars mohyveba damateba
bismieri monapovari pirovnebiseul cdasa saTauriT `koloritis problema germanul
da gancdas misdevs da istoriis gzaze pi- xelovnebaTmcodneobaSi~. es nakveTi ase da-
rovnebis mier SemoqmedebiT Zalisxmevas, konkretebuli, TiTqos arc jdeba Sromis
cdasa da ZalTa mokrebas moiTxovs (saubari agebis stilSi. magram mainc mimaCnia, rom am
14, gv. 65). es aris swored CubinaSviliseuli uaRresad mniSvnelovani da rTuli sakiT-
evoluciis arsi. sxva SemTxvevaSic, rodesac xis adgili swored aq aris. d. TumaniSvili
saubaria mxatvrul Semoqmedebaze, romelic imitomac dainteresda am problemiT, rom
`istoriuli mxriT ama Tu im rigis mxatvru- misi azriT, feris adgilisa da mniSvnelobis
li SesaZleblobebis migneba-moSveliebiT gaazrebas xelovnebaTmcodneobaSi naklebi
xorcieldeba, d. TumaniSvili qarTveli yuradReba eqceva. aqac misi daxvewili kvle-
mecnieris gansxvavebul midgomaze amaxvi- va, ganmtkicebuli zusti magaliTebiT axali
lebs yuradRebas. misi TqmiT, vÁolflin- da uaxlesi mxatvrobidan, aseve mravalmxri-
Tan, pextTan, ser e. gombrixTan Cven saqme vi da Rrmaa.
gvaqvs mocemul SesaZleblobebTan, g. Cu- d. TumaniSvilis naSromis safuZvliani
binaSvilTan ki _ es SesaZleblobebi gamo- gaanalizeba sakmaod rTuli saqmea. es amo-
leila xuskivaZe
cana arc Cems winaSe idga. me mindoda, pir- cnobili mecnierebiT, zogi _ vrclad, zo-
vel rigSi, Cems emocias Tu impulss ayoli- gic ki _ mokled. avtori saubrobs rogorc
li, gadmomeca is zogadi ganwyoba, romelic rTul, aseve SedarebiT martiv, specialis-
sxvisTvis gaziarebis survilma gamiCina. ra tebisTvis zogjer anbaniviT cnobil sakiT-
Tqma unda, bevri ram mniSvnelovani da sain- xebze, romlebsac am konteqstSi saTanado
tereso Cemi ganxilvis miRma darCa, mecnier- datvirTva aqvT. d. TumaniSvilis naSromi
Ta ugrZelesi siidan bevri naxsenebic ki ar pirvelia qarTuli xelovnebis istoria-
myavs, arc maTi mecnieruli naazrevi. guli Si, sadac ikonografiis da ikonologiiis
mwydeba, rom araerTi saintereso mosazreba, problemebi zogad WrilSi ganixileba. aseve
sanimuSo mecnieruli analizi, Tu gonebama- mniSvnelovania is faqtic, rom am gamokvle-
xviluri `mignebebi~, romlebic ase amaxvi- vaSi didi adgili eTmoba terminologiis sa-
lebs da zogjer garkveul emociurobasac kiTxebs, iqneba es Tamamad Semotanili axali
ki sZens mis Txrobas, me ar gamiJRerebia. ma- terminebi Tu maTi dazusteba.
gram am etapze me mainc mimaCnia, rom ufro xelovnebis istoriis kvleva mecnie-
mniSvnelovania am naSromis `xiblis~ gageba, rebisa Tu kulturis sxva sferoebTan ka-
misi gacnobisaken erTgvari stimulis mice- vSirSi araxalia Cveni dargisTvis. magram
ma da warmoCena imisa, ramdenad Rirebulia d. TumaniSvilma didad gaafarTova am sfe-
da saWiro igi. TviT d. TumaniSvilis mier roebis areali. me ar vici, ra vuwodo mis
Tavisi naSromis Sefasebis seriozulad mi- `codnas~ am sferoebSi, magram erTi ram cxa-
Reba, Cemi azriT, ar SeiZleba. gasagebia is dia: is, razedac is saubrobs da msjelobs
Tavmdabloba, romliTac is gamoirCeva, namdvilad Rmad gaazrebuli, gaanalizebu-
magram is, rom `es mxolod monaxazia, zo- li da gaTavisebuli Cans. misi kritikuli
227
gadze uzogadesi~ da rom `is SeiZleba erT SeniSvnebic amaze metyvelebs. is ar erideba
weliwadSi daZveldes~ (boloTqma, gv. 90), zogjer iseTi sakiTxebi wamoWras, romleb-
metismetad meCveneba. amas `monaxazs~ vera- ze mas pasuxic ar gaaCnia, magram icis, rom
nairad daarqmev, Tumc yvelafris gavrcoba xandaxan kiTxvebis dasma bevrad ufro mniSv-
da meti gamowvlilva SeiZleba. rac Seexeba nelovania da, SesaZloa, ufro Sedegianic
naSromis daZvelebas, avtors aSkarad daa- iyos. umravlesad ki mis kiTxvebSi pasuxia
viwyda Tavis mTavari Segoneba, rom yoveli- Cadebuli, rac misi poziciebis gaZlierebas
ve faseuli biZgia Semdgomi ganviTarebisa emsaxureba.
da misi dafaseba da gaTvaliswineba auci- d. TumaniSvilis logikuri msjelobis
lebelia. d. TumaniSvilis naSromi rom fa- jaWvi isea awyobili, rom xSir SemTxvevaSi
seulia, amaze bevri ram metyvelebs. es aris eWvi ar Segaqvs mis argumentaciaSi, an uyo-
maRali mecnieruli donis kvleva, didi in- ymanod uerTdebi mis mier dasmul kiTxvebs.
formaciis Semcveli da mravlismomcveli. misi anlitikuri, kritikuli da asociaciu-
d. TumaniSvilis naSromi pirvelia qarTul ri azrovneba, `gamWriaxi Tvali~ da daxvewi-
xelovnebaTmcodneobaSi, romelic aseTi li `yuri~ iwvevs aseT ndobas mis mimarT, misi
TanmimdevrulobiT da sifarToviT iZleva mniSvnelovanebis gancdas. magram es sulac
zogadad xelovnebis istoriis ganviTare- ar niSnavs imas, rom am naSromis mimarT ara-
bis mravalmxriv suraTs, romelSic qarTvel viTari kritikuli SeniSvnebi ar arsobobs.
mecnierebsa da qarTul Zeglebsac saTanado bunebrivicaa, aseTma didtanianma, mraval-
adgili aqvT miCenili. vrcelia am istoriis gvari problemebis Semcvelma kvlevam ara-
qronologiuri sazRvrebic _ Zveli droi- erTi kiTxva gaaCinos. mTavari ki isaa, rom
dan Tanamedroveobamde. naSromSi ganxilu- es naSromi did SesaZleblobas iZleva, pir-
lia ZiriTadi epoqebi mravali mimarTule- dapir gvibiZgebs fiqrisa da gansjisTvis.
bebiT da skolebiT, TvalsaCino da naklebad sagangebod minda aRvniSno, rom `saubrebSi~
leila xuskivaZe
www.art.edu.ge