Documenti di Didattica
Documenti di Professioni
Documenti di Cultura
1
SirSia konkretuli produqtisa da momsaxurebis moculobasa da fasebTan. maSasadame, makroe-
konomika mikroekonomikur safuZvlebzea agebuli.
2
nominaluri Semosavali (Nominal Income – NI) esaa Semosavlis sidide gamosaxuli fulad
erTeulebSi. nominaluri Semosavalia magaliTad, individis mier TveSi aRebuli 700 lari xel-
fasi.
realuria Semosavali (Real Income – RI), romliTac SeviZenT dovlaTis garkveul raode-
nobas. magaliTad, Tu individis xelfasi aris 700 lari, realuri Semosavali iqneba 350-jer 2
laris Rirebulebis Saqris an 700 cali 1 laris Rirebulebis puris SeZena da a.S. rac ufro ma-
Ralia dovlaTis fasebi, miT naklebi raodenobis produqtis SeZena SeiZleba nominaluri Semo-
savliT. nominaluri Semosavlis realurTan Tanafardobas adgens fasebis indeqsi.
fasebis roli gadamwyvetia resursebis ganawilebaSi. igi gviCvenebs raze unda vTqvaT ua-
ri, rom miviRoT sasurveli produqti da momsaxureba. fasi myidvels SesaZleblobas aZlevs
gansazRvros alternatiuli Rirebulebis produqtis arCevisas rogor daxarjos SezRuduli
Semosavali. erTi mxriv, dovlaTis fasi, yovelTvis ar aris imis kargi maCvenebeli, Tu raze
vTqvaT aucileblad uari, dovlaTis sxva erTeulis misaRebad; meore mxriv, droTa ganmavlo-
baSi fulis msyidvelobiTunarianoba SeiZleba Seicvalos. magaliTad, rodesac dovlaTis sa-
Sualo fasi weliwadSi izrdeba 5%-iT, dovlaTis saSualo raodenoba, romelic SeiZleba Sevi-
ZinoT yovel larze, Semcirdeba. es niSnavs, rom laris msyidvelobiTunarianoba daeca.
fasebis analizisas mniSvnelovania fardobiTi fasebis dadgena. fardobiTi fasi A pro-
duqtze an momsaxurebaze B produqtis an momsaxurebis fasTan SedarebiT aris A-s fasis Se-
fardeba B-s fasTan. dovlaTis fasis SefardebiTi cvlileba – aris mocemuli dovlaTis fasis
cvlileba mTliani dovlaTis saSualo fasTan mimarTebaSi. magaliTad, Tu weliwadSi mTliani
dovlaTis saSualo fasi gaizarda 7%-iT, xolo avtomobilis fasic aRniSnuli sididiT gai-
zarda, maTi fardobiTi fasi ucvleli darCeba. imave wels, Tu kolejSi swavlebis Rirebuleba
10%-iT gaizrdeba, maSin swavlebis fardobiTi fasic moimatebs. analogiurad, Tu televizo-
ris fasi gaizarda 3%-iT, maSin misi fardobiTi fasi Semcirdeba. es imitom moxda, rom wlis
ganmavlobaSi televizoris fasi gaizarda naklebad, vidre mTliani dovlaTis saSualo fasi.
fasi xels uwyobs alternatiul variantebs Soris produqtis, momsaxurebis, bunebrivi resur-
sebis swor ganawilebas.
Tu gvinda SevadaroT produqtis dRevandeli fasi adrindel da samomavlo fasTan, auci-
lebelia gaizomos fasebi da moxdes maTi Sedareba fasebis saerTo donesTan.
absoluturi mniSvnelobiT nebismieri produqtis fasi SeiZleba dRes ufro maRali, an
dabali iyos, vidre 20-30 wlis winaT iyo. mTlianobaSi fardobiTi fasi SeiZleba iafi an Zviri
iyos, rac fasebis realur ganzomilebaze miuTiTebs.
nominaluri fasi (Nominal Price–NP) absoluturi fasia (mimdinare fasi, larebSi). magali-
Tad, erTi litri zeTis fasi 2005 wels 2,0 lari, xolo 2010 wels 4,0 lari iyo.
realuri fasi (Real Price – RP) fardobiTi fasis erToblivi maCvenebelia (mudmivi fasi
larebSi). sxva sityvebiT, es fasi koreqtirebulia inflaciis sidideze. magaliTad, iyo Tu ara
2010 wels zeTi ufro Zviri, vidre 2005 wels? am kiTxvaze pasuxis gasacemad gaviangariSoT 2010
wels zeTze fasi 2005 wlis larebSi. davuSvaT, 2005 wels CPI 104,0-s udrida da 2010 wels igi
108,8-mde gaizarda. 2010 wels zeTis realuri fasi 2005 wlis fasebSi iqneba: realuri fasi
(RP)=(104/108,8)×4lari=3,82 lari.
maSasadame, zeTis realuri fasi 2010 wels 2005 wlis fasebiT maRalia, vidre 2005 wels.
kerZod, zeTis realuri fasi gaizarda 91%-iT ((3,82-2)/2=0,91), xolo nominalurma fasma aiwia
100%-iT (4/2×100=200%); CPI gaizarda 4%-iT ((108,8-104)/104=0,04).
mikroekonomikaSi ZiriTadad gamoviyenebT realur da ara nominalur fasebs, radgan sa-
momxmareblo arCevanis variantebi TavisTavSi moicaven fasebis SefardebiT analizs.
3
magaliTi 1
nominaluri da realuri Semosavlebis analizi
dauSvaT, pirvel wels 700 laris toli nominaluri Semosavali gagvaCnia, romliTac Seg-
veZlo SegveZina 100 kg xorci (1 kg-is fasi 7 lari), xolo meore wels isev 700 lari Semosavlis
pirobebSi SeviZineT mxolod 70 kg (xorcis fasi 7 laridan 10 laramde gaizarda). am monaceme-
biT SegviZlia davaskvnaT, rom nominaluri Semosavali meore wels pirvel welTan SedarebiT
igive darCa, xolo realuri Semosavali Semcirda. imisaTvis, rom gvqondes igive msyidvelobi-
Tunarianoba (SegveZlos 100 kg xorcis SeZena), Semosavali unda Seadgendes 100×10=1000 lars.
SeiZleba moxdes ise, rom meore wels Semosavali gaizardos da gaxdes 1000 lari, xolo xorcis
fasi ki Sesabamisad 7 da 10 lari. am SemTxvevaSi moimata nominalurma Semosavalma (700 laridan
1000 laramde), xolo realuri Semosavali igive darCa (700/7=100kg; 1000/10=100kg.). amrigad,
Cveni cxovrebis done ar Secvlila. pirvelad aRweril SemTxvevaSi ki cxovrebis donis gauare-
sebas hqonda adgili.
SeiZleba ganvixiloT mesame variantic, romelic albaT yvelasaTvis ufro metad sasurve-
lia. vTqvaT, orive wels nominaluri Semosavali 700 lari iyo, xolo xorcis fasi 7 laridan 5
laramde Semcirda. maSin vityviT, rom cxovrebis pirobebi gagviumjobesda, vinaidan moimata
realurma Semosavalma. Tu adre 700 lariT viZendiT 100 kg xorcs, axla SegviZlia 140 kg-is Se-
Zena (700/5=140).
meoTxe SesaZlo SemTxvevaSi SeiZleba moxdes rogorc realuri, ise nominaluri Semosav-
lis zrda. Tu nominaluri Semosavali 700 laridan 1000 laramde gaizrdeba, xorcis fasi 7 la-
ridan 5 laramde Semcirdeba, maSin realuri Semosavali gaizrdeba. SeiZleba ganxilul iqnes
sxva situaciebic.
4
ekonomikur TeoriebSi mniSvnelovania debulebebi adamianTa qcevis Sesaxeb. logikis dax-
marebiT aRniSnuli debulebebidan akeTeben daskvnebs. magaliTad, warmoebis mflobelis ga-
dawyvetilebis miRebis Teoria SeiZleba mdgomareobdes SemdegSi: aaSenos sacxovrebeli saxli
im varaudiT, rom gansazRvruli periodis ganmavlobaSi gayidvebidan miiRos maqsimaluri mo-
geba. aRniSnul SemTxvevaSi gamosakvlevia iseTi mniSvnelovani faqtorebi, romlebic gayidve-
bis momgebianobaze axdenen gavlenas, kerZod, gayidvebis moculoba, produqtis fasi da piro-
bebi, danaxarjebis sidide.
realuri samyaros urTulesi movlenebis Sesaswavlad ekonomistebi qmnian da aanalizeben
ekonomikur modelebs (Economic Models). ekonomikuri modeli aris ekonomikuri procesebis an
movlenis formaluri aRwera, romlis struqtura ganisazRvreba rogorc misi obieqturi ni-
San-TvisebebiT, ise kvlevis subieqtur-miznobrivi xasiaTiT.
ekonomikuri modeli emsaxureba ekonomikur cvladebs Soris kavSirebis dadgenas. igi ga-
moiyeneba Teoriebisagan daskvnebis gamosatanad (logikis, grafikuli agebebisa da maTemati-
kis daxmarebiT) da saSualebas iZleva ganisazRvros konkretuli movlenis winapiroba. amri-
gad, modeli SeiZleba gamoyenebuli iqnes imis winaswar gamosavlenad, rom ekonomikuri piro-
bebis cvalebadoba iwvevs gadawyvetilebebis, fasebis, gayiduli da SeZenili dovlaTis mocu-
lobis cvlilebas. ekonomikuri modeli, iseve rogorc geografiuli ruka, mravali detalis
ignorirebas axdens. magaliTad, imis dasadgenad, Tu ra gavlenas moaxdens Rvinis – `safera-
vis~– fasze kaxeTSi setyvis mier saferavis jiSis venaxebis farTobebis Semcireba, sulac ar
aris saWiro saqarTveloSi meRvineobis dargSi mimdinare procesebis an kaxeTis mosaxleobis
adaT-wesebis codna. aseTi detalebi saintereso iqneboda presisaTvis, magram ver axsnida im
ekonomikur meqanizms, romlebic gavlenas axdens `saferavis~ fasze.
nebismieri modeli aRiwereba cvladebiT. ekonomikuri cvladebi (Economic Variables) gan-
zomilebadi naturaluri an fuladi sididea (danaxarjebi, fasebi), romelTac SeuZliaT mii-
Ron rigi SesaZlo mniSvnelobebi.
modeli Cveulebriv yuradRebas amaxvilebs mxolod faqtebis im mcire raodenobaze, rom-
lebic zemoqmedeben cvladebze. cvladebi, romelTa mniSvneloba gamoiyeneba modelSi moce-
mulobis xarjze, parametri ewodeba. modeli akavSirebs cvladebs, akeTebs ra garkveul vara-
uds adamianTa qcevaze da SezRudvebze. magaliTad, ekonomikuri modeli SeiZleba gamoyenebu-
li iqnes imis asaxsnelad, Tu rogor gavlenas moaxdens sagadasaxado dabegvra ojaxis Semosav-
lebze an sesxis procentis norma rogor imoqmedebs avtomobilebis SeZenaze.
modelebi orientirebulia ramdenime ekonomikur cvladebs Soris kavSirebze. magali-
Tad, mogebis maqsimizaciaze damyarebuli miwodebis modeli saWiroa miwodebis (produqtis an
momsaxurebis) moculobaze moqmedi faqtorebis asaxsnelad. modelma SeiZleba aCvenos Tu ro-
gor moqmedebs samSeneblo masalebze fasebis zrda mSeneblobis Rirebulebaze. Semdgom SeiZ-
leba gamoviyenoT logika, rom mSeneblobis Rirebulebis zrda gavlenas moaxdens mSeneblobis
msurvelTa stimulze; aRniSnul SemTxvevaSi modeli gamoxatavs kavSirs samSeneblo masalis
fassa da mSenebare sacxovrebeli saxlebis raodenobas Soris.
ekonomikuri modelidan gamomdinare daskvna gamoixateba hipoTezis formaSi, romelic
warmoadgens faqtebiT damtkicebul an uaryofil Sedegebsa da kavSirebs. hipoTezis magali-
Tia mtkiceba imisa, rom saamSeneblo masalebze fasis zrda, savaraudod amcirebs mSenebare
saxlebis raodenobas.
ekonomikur cvladebze moqmedi faqtorebi SeiZleba mcire droSi Seicvalon. mSenebare
saxlebis raodenobaze, xis masalaze fasis garda moqmedebs mSeneblobaze sesxis saprocento
ganakveTic. dabali ganakveTi stimuls iZleva mSeneblobis moculobis zrdisaTvis. Tu masa-
lis fasi izrdeba maSin, rodesac saprocento ganakveTi mcirdeba, aseT SemTxvevaSi mSeneblo-
bis moculobis cvlileba asaxavs gadawyvetilebaze am faqtorebis erTobliv zemoqmedebas. am-
rigad, ori cvladis kavSirze hipoTezis faqtiuri mtkicebulebis povna xSirad moiTxovs sxva
cvladebisa da cvlilebis efeqtebis axsnas.
5
cvladebs, romlebic modelis farglebSi Semodis modelSi garedan mza saxiT da ucvle-
lia – egzogenuri (Exogeneous Variables), xolo cvladebs, romlebic unda ganisazRvros mode-
lis meSveobiT – endogenuri cvladebi (Endogeneous Variables) ewodeba.
yvela mikroekonomikuri modeli, es iqneba `saferavis~ fasis cvlilebebisa Tu samSeneb-
lo firmis mier miRebuli gadawyvetilebebis aRmweri modelebi, iyenebs analizis instrumen-
tebs. ekonomikaSi, kerZod, mikroekonomikaSi analizis sami instrumenti gamoiyeneba: pirobiTi
optimizacia, wonasworuli analizi da SedarebiTi statika.
pirobiTi optimizacia (Constrained Optimization), rogorc mikroekonomikuri analizis in-
strumenti, gamoiyeneba gadawyvetilebis mimRebi subieqtis mier optimaluri (saukeTeso), mag-
ram garkveuli pirobebiT SezRuduli arCevanis ganxorcielebis dros.
pirobiTi optimizacia ori nawilisagan Sedgeba: miznis funqciisa (Objective Function) da
SezRudvebis nakrebisagan (Set of Constraints). miznis funqcia aris is damokidebuleba, romlis
maqsimizacias an minimizacias cdilobs gadawyvetilebis mimRebi subieqti. magaliTad, momxma-
rebels surs Tavisi moTxovnilebebis maqsimalurad dakmayofilebis mizniT garkveuli saxeo-
bis produqtis SeZena. aq miznis funqcia aris damokidebuleba, romelic aRwers Tu ramdenad
dakmayofilebulia misi moTxovnilebebi produqtis garkveuli raodenobis SeZeniT. analogi-
urad, mwarmoebels surs ise dagegmos gamoSvebuli produqtis raodenoba, rom mis sawarmoeb-
lad minimaluri danaxarjebis gaReba mouxdes. mocemul SemTxvevaSi miznis funqcia gviCvenebs
mTliani danaxarjebis damokidebulebas warmoebuli produqtis raodenobasTan.
mikroekonomikaSi aseve mniSvnelovania zRvruli analizis gamoyeneba. pirobiTi optimi-
zaciis analizi cxadyofs, rom ekonomikur problemaTa Sefasebis dros erTi SexedviT ,,cxadi”
pasuxi xSirad mcdaria. termini `zRvruli~ mikroekonomikaSi gviCvenebs, Tu rogor icvleba
damokidebuli cvladi (Dependent Variable) damoukidebeli cvladis (Indipendent Variable) erTi
erTeuliT gazrdis Sedegad. damokidebuli da damoukidebeli cvladebis Sinaarsis ukeT gasa-
gebad, ganvixiloT damokidebuleba or cvlads – warmoebuli produqtis (Output) raodenobasa
da mis warmoebaze gaweul mTlian danaxarjs (Total Cost – TC) Soris. vvaraudobT, rom rac met
produqts awarmoebs firma, miT metia mTliani danaxarji. am SemTxvevaSi mTliani danaxarji
aris damokidebuli cvladi. misi mniSvneloba damokidebulia gamoSvebis moculobaze, rome-
lic mocemul SemTxvevaSi damoukidebel cvladad ganixileba.
miznis funqciis, pirobiTi optimizaciis, cvladebisa da zRvruli analizis ukeT gagebi-
saTvis ganvixiloT magaliTebi. Cveni mizania ara mocemuli amocanis amoxsna, aramed miznis
funqciisa da SezRuduli pirobebis identificireba.
magaliTi 2
pirobiTi optimizacia
davuSvaT, veres xeobaSi unda moewyos dasasvenebeli parki. amisaTvis aucilebelia aRniS-
nul teritoriaze marTkuTxedi formis Robis Semovleba. teritoriis SeRobva dagegmilia
etapobrivad. vTqvaT, mocemuli momentisaTvis qalaqis meriis mier gamoyofilia F metri sig-
rZis Robis masala da ufro metis gamoyeneba ar aris SesaZlebeli. sanacvlod, teritoriis
momwyobTa winaSe L sigrZisa da W siganis kombinaciaTa didi arCevania. sasurvelia Robis sig-
rZisa da siganis iseTi kombinaciis SerCeva, rom dasasvenebeli parkis farTobi iyos maqsimalu-
ri. amave dros SemosaRobad gamoyenebuli masalis perimetrma ar unda gadaaWarbos F metrs.
a) ra aris am amocanis miznis funqcia?
b) ra aris SezRudva?
a) axseniT am modelSi romeli cvladebia (L, W da F) egzogenuri? endogenuri?
amoxsna
a) miznis funqcia aris damokidebuleba, romlis maqsimizaciasac cdiloben. am SemTxvevaSi
miwis farTobi (LW). sxva sityvebiT, teritoriis momwyobi SearCevs L-is da W-s raime mniSvne-
lobebs, raTa miaRwios LW miznis funqciis maqsimizacias.
6
b) SezRudva niSnavs, rom parkis perimetri (2L+2W) ar unda aRematebodes Robis masalis
sigrZes (F). mocemul SemTxvevaSi SezRudva SeiZleba Caiweros Semdegnairad 2L+2W F.
g) merias ukve gamoyofili aqvs F sigrZis Robis masala. am modelSi F aris egzogenuri cvla-
di, radganac is ganixileba rogorc mocemuli. endogenuri cvladebia L da W, radganac maTi
mniSvnelobebi SeirCeva teritoriis momwyobis mier da ganisazRvreba am modelis farglebSi.
pirobiTi optimizaciis problemas ekonomistebi Semdegnairad gamosaxaven:
max LW
(L,W)
im pirobiT, rom 2L+2W F
Canaweris pirveli xazi asaxavs miznis funqcias – LW farTobs, romlis maqsimizaciac aris
saWiro. (minimizaciis SemTxvevaSi max-is nacvlad Caiwereba min). max-is qveS meore xazze gamo-
saxulia endogenuri cvladebi, romelTa SerCeva-kontroli SeuZlia gadawyvetilebis mimRebs.
am SemTxvevaSi (L,W) mianiSnebs, rom teritoriis momwyobs SeuZlia SearCios Robis sigrZe da si-
gane.
Canaweris meore xazi gamoxatavs SezRudvas – arCevanis SemzRudav pirobas. mocemul Sem-
TxvevaSi es pirobaa, rom SemoRobili parkis perimetri ver gadaaWarbebs SemosaRobi masalisF F
sigrZes.
sabolood, pirobiTi optimizaciis problemis gamosaxuleba gviCvenebs, rom teritoriis
momwyobi SearCevs L-isa da W-s garkveul mniSvnelobebs mocemuli farTobis SeRobvis maqsimi-
zaciis mizniT. maTi mniSvnelobebis SerCeva SezRudulia im pirobiT, rom teritoriis perimet-
ri ar unda aRematebodes arsebul SesaRobi masalis sigrZes.
wonasworobis analizi
mikroekonomikuri analizis meore instrumentia wonasworobis analizi (Equilibrium
Analysis). sistemis wonasworoba aris mdgomareoba, romelic grZeldeba droSi usazRvrod ma-
nam, sanam egzogenuri faqtorebi ucvlelia.
mikroekonomikaSi konkurentul bazarze wonasworoba miiRweva maSin, roca bazari gawo-
nasworebulia (Market Clears) – bazarze mwarmoeblebis mier mocemul fasad miwodebuli pro-
duqtis raodenoba emTxveva momxmareblebis mier amave fasad moTxovnili produqtis raode-
nobas. naxazze 1.1 mandarinis bazris wonasworul mdgomareobas gviCvenebs moTxovnisa da miwo-
debis mrudebis gadakveTis wertili E .
mandarinis wonasworuli fasi aris 2 lari erT kilogramze. am fasad gamyidvelebs surT
Q3 raodenobis mandarinis gayidva. roca erTi kilogrami mandarinis fasi 2,50 laria, maSin ba-
zari ar imyofeba wonasworul mdgomareobaSi, radgan miwodebuli mandarinis raodenoba aWar-
bebs am fasad moTxovnili Sesabamisi produqtis raodenobas. Warbi mandarinis raodenobaa Q5-
Q2. bazari ar iqneba wonasworobaSi maSinac ki, Tu erTi kilogrami mandarinis fasi 1,50 laria.
am dros moTxovna aWarbebs miwodebas da bazarze mandarinis deficitia. Warbi moTxovnis anu
mandarinis deficitia Q4-Q1 raodenoba.
wonasworuli fasis dros zustad mandarinis is raodenoba miewodeba bazars, ramdenis
yidvac surT momxareblebs. aseTi wonasworuli mdgomareoba gagrZeldeba manam, sanam ar Seic-
vleba bazarze arsebul moTxovnasa da miwodebaze zemoqmedi gare faqtorebi (magaliTad, mom-
xmarebelTa raodenobis gazrda, mosalodneli yinvebis gamo mandarinis cudi mosavali da
sxva).
7
P
1 kg.-is fasi, lari
2.50
2.00 E
1.50
deficiti
moTxovna (D)
Q1 Q3 Q5
mandarinis raodenoba (kg weliwadSi) Q
Q2 Q4
nax. 1.1 wonasworoba mandarinis bazarze
mandarinis wonasworuli fasia 2 lari. Tu 1 kg mandarinis fasi 2,50 laria, maSin bazari ar imyofeba
wonasworobaSi da miwodebuli mandarinis raodenoba aWarbebs am fasad moTxovnili produqtis
raodenobas. Warbi mandarinis raodenobaa Q5-Q2. bazari ar iqneba wonasworobaSi maSinac, Tu 1 kg mandarinis
fasia 1,50 lari. am dros moTxovna aWarbebs miwodebas. bazarze mandarinis deficitia. Warbi moTxovnis
raodenobaa Q4-Q1.
SedarebiTi statika
SedarebiTi statika (Comparative Statics) aanalizebs ekonomikur modelSi egzogenuri
cvladebis cvlilebebis zegavlenas endogenur cvladebze. SedarebiTi statika SesaZlebelia
gamoyenebuli iqnes rogorc wonasworobis, aseve pirobiTi optimizaciis analizis dros. Seda-
rebiTi statika iZleva ekonomikuri modelis aRweras egzogenuri cvladis cvlilebamde da
cvlilebis Semdeg. igi warmoadgens ekonomikuri modelis sawyisi mdgomareobisa da momxdari
cvlilebis Semdgom analizs.
ganvixiloT, Tu rogor gamoiyeneba SedarebiTi statika wonasworobis analizis dros. da-
vuSvaT, saqarTveloSi yinvebis gamo Semcirda mandarinis mosavali. amave dros garTulebulia
sazRvargareTidan misi importi, momxmareblebis gemovneba ar Secvlila da bazarze mandari-
nis Semcvleli xili ar moipoveba. es garemoebebi aucileblad gamoiwvevs mandarinze fasis
gazrdas.
movaxdinoT mandarinis bazris statikuri analizi. Tavdapirveli miwodebis mrudia S1,
moTxovnis mrudi ki D1 (naxazi 1.2). sawyis mdgomareobaSi ekonomikuri modelis endogenuri
cvladebi (wonasworuli fasi da wonasworuli raodenoba) aris Sesabamisad 1 lari da Q1. egzo-
genurma Sokurma viTarebam (yinvis gamo mandarinis cudi mosavali) gamoiwvia miwodebis Semci-
reba anu miwodebis mrudis marcxniv gadaadgileba S2 mdgomareobaSi. darwmunebiT SegviZlia
vamtkicoT, rom moTxovnis mrudi ar gadaadgildeba, radgan yinva momxmareblis mandarinisad-
mi damokidebulebaze veranair gavlenas ver moaxdens. egzogenuri faqtoris cvlilebis Sem-
deg Seicvala endogenuri cvladebis mniSvnelobebic: axla wonasworuli fasia 3 lari, xolo
wonasworuli raodenoba Q2.
maSasadame, SedarebiTi statikis, rogorc analizis instrumentis, gamoyeneba gviCvenebs,
rom egzogenurma cvlilebebma gamoiwvia fasis zrda da raodenobis Semcireba.
ekonomikur-maTematikuri modelireba
ekonomikur-maTematikuri modelirebis umartives saxes warmoadgens modelireba organ-
zomilebian sivrceSi grafikebis daxmarebiT. aq SeiZleba ganvixiloT ramdenime SemTxveva: 1)
Tu argumentis mniSvnelobis zrdasTan erTad funqciis mniSvneloba izrdeba, maSin grafiki
8
aRmavalia; 2) Tu argumentis mniSvnelobis zrdasTan erTad funqciis mniSvneloba klebulobs,
maSin grafiki daRmavalia (naxazi 1.3 `a~); 3) Tu argumentis mniSvnelobis SemcirebasTan erTad
funqciis mniSvneloba ar icvleba, maSin amboben, rom funqcias aqvs nulovani daxriloba anu
mudmivia; 4) Tu argumentis erTi da igive mniSvnelobas Seesabameba funqciis ganusazRvreli
mniSvnelobebi, maSin funqciis daxriloba usasrulobis tolia (naxazi 1.3 `b~).
1kg.–is fasi, lari
S2
3.00 S1
1.00
D1
naxazze 1.3 (`a~, „b“) gamosaxulia umartivesi wrfivi damokidebulebebi. realobaSi adgili
aqvs ufro rTul kavSirebs, romlebic gamoisaxebian mrudebiT. imisaTvis, rom ganvsazRvroT
funqciis daxrilobis done mocemul wertilSi, aucilebelia misdami gavavloT mxebi, ise ro-
gorc es naCvenebia naxazze 1.4.
wrfivi damokidebulebis grafikebis ageba
vTqvaT, gvainteresebs damokidebulebis dadgena or cvlads Soris. maT Soris Tanafar-
doba mocemulia Semdegi funqciis saxiT:
Y=f(X)=100X+100 (1.1)
Y=f(X) niSnavs, rom Y damokidebulia X-ze. tolobis meore nawili akonkretebs f damoki-
debulebas. Nnaxazze 1.5 naCvenebia am damokidebulebis grafiki. yoveli wertili im wrfeze, ro-
melic gamoxatulia Y=f(X)-iT, Seesabameba ricxvebis wyvils, rac (1.1) tolobis Tanafardobas
akmayofilebs. RerZTa gadakveTis wertils grafikis sawyiss uwodeben (0), igi ori cvladis nu-
lovan mniSvnelobas Seesabameba.
(1.1) tolobaSi mocemuli Teoriuli Tanafardoba gviCvenebs, rom Tu X=1, maSin Y unda
udrides 200-s (Y=100×1+100). analogiurad, Tu X=2, maSin Y=300 (Y=100×2+100 ).
wrfis kuTxuri koeficienti (Slopes Of Graphs) ganisazRvreba Y-is cvlilebiT X-is erTi
erTeuliT Secvlis SemTxvevaSi. Teoriuli damokidebuleba gviCvenebs, rom Tu X izrdeba er-
Ti erTeuliT, maSin Y gaizarda 100 erTeuliT (naxazi 1.5). amrigad, wrfisaTvis kuTxuri koe-
ficientis mniSvneloba aRniSnul naxazze 100-is tolia. kuTxuri koeficientis mniSvnelobis
zrda niSnavs imas, rom X-is yoveli damatebiTi erTeuli gazrdis Y-s, e.i. Y 2-jer ufro mgZno-
biarea X-is mimarT.
9
daxriloba
у
у
aRmavali miiswrafis -ken
nulovani
daxriloba
daRmavali
0
`a~ Х 0 `b~ Х
у у
0 Х
`a~ 0 `b~ Х
zrdadi
0 `g~ Х 0 `d~ Х
naxazze 1.5 gamosaxulia wrfivi damokidebuleba (Linear Relations). mis asagebad unda vico-
deT ori sidide: Tavisufali wevri da kuTxuri koeficientis mniSvneloba. Tu X-is mniSvnelo-
bebi horizontalur RerZzea moTavsebuli, xolo Y-is vertikalurze, maSin Tavisufali wevri
ganisazRvreba Y-is mniSvnelobiT, X=0-is pirobebSi. grafikulad Tavisufali wevri aris gra-
fikis vertikalur RerZTan gadakveTis wertili, radgan am wertilSi X-is mniSvneloba nulis
tolia. f damokidebulebis Tavisufali wevri 100-is tolia.
wrfivi damokidebulebis kuTxuri koeficienti SeiZleba gaangariSebuli iqnes uSualod
grafikis safuZvelze. naxazi gviCvenebs, rom Tu X=0, maSin, Y=100, xolo Tu X=2, maSin Y=300. Y-
is cvlileba am or mniSvnelobas Soris udris 200-s (300-100), xolo X-is gazrda udris 2-s (2-0).
amrigad, Y-is cvlileba X-is erTi erTeuliT gazrdis SemTxvevaSi udris 100-s (200/2). werti-
lis yoveli wyvili, romelic wrfivi damokidebulebis kuTxuri koeficientis gasaangariSeb-
lad gamoiyeneba, imave Sedegs mogvcems.
10
Y
400 Y=ƒ(X)
300
200
Tavisufali
wevri
100
0
1 2 3 X
11
Y
400
300
200
100
0
1 2 3 4 X
nax. 1.6 ufro daxrili wrfe kuTxuri koeficientis didi mniSvnelobiT xasiaTdeba
zeda wrfe asaxavs Y=f(X) damokidebulebas. misi kuTxuri koeficienti 100-is tolia. ufro
daxrili wrfis kuTxuri koeficientia 200.
12
Y
400
300
200
100
Y=g(X)
0
1 2 3 4 X
naxazze naCvenebia damokidebuleba Y=g(X). rac X-is gazrda iwvevsYY-is Semcirebas. magaliTad, roca X=0, Y=400
(Tavisufali wevris mniSvneloba), magram X-is 1-mde gadidebisas, Y 300-mde mcirdeba. wrfis kuTxuri
koeficienti -100-is tolia.
E nulovani kuTxuri
koeficienti
Y
dadebiTi B B/
400 uaryofiTi
kuTxuri
A/ kuTxuri
koeficien
350 C koeficienti
ti
300
280 Y=ƒ(X)
A
C/
200
100
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 X
5,5
13
arawrfivi mrudis kuTxuri koeficienti yovel wertilze ganisazRvreba mocemul wer-
tilSi am mrudisadmi gavlebuli mxebis kuTxuri koeficientiT. Ees ganmarteba warmodgenilia
naxazze 1.8. AA/ wrfe Y=f(X) mrudis mxebia X=2 wertilSi. AA/ wrfeze Y=350, X=3 da AA/ kuTxuri
koeficienti 70-is tolia (350-280)/(3-2). Aamrigad, mrudis kuTxuri koeficienti X=2 wertilze
70-is tolia. BB/ wrfe mocemuli mrudis mxebia X=5,5 wertilSi, roca Y maqsimalur mniSvnelo-
bas aRwevs. Ees wrfe zustad X RerZis paraleluria. ase, rom am wrfis kuTxuri koeficienti nu-
lis tolia. E
CC/ wrfis mrudTan Sexebis wertilSi X=9. vinaidan CC/-s uaryofiTi daxriloba gaaCnia,
amitom mrudis kuTxuri koeficientis mniSvneloba X=9 dros uaryofiTi iqneba. rogorc moy-
vanili magaliTebidan Cans, mrudis kuTxuri koeficienti dadebiTia maSin, roca mrudi aRmava-
lia (e.i. X-is gadideba iwvevs Y-is zrdas) da uaryofiTi, roca mrudi daRmavalia Y(X-is mniSvne-
lobis gadidebisas Y mcirdeba).
14
Tavi 1. Tanamedrove mikroekonomika da misi meTodologia
testebi
1. CamoTvlilTagan romels Seiswavlis mikroekonomika?
a. warmoebas mTeli ekonomikis masStabiT;
b. qveyanaSi dasaqmebulTa ricxovnobas;
g. fasebis saerTo dones;
d. produqtis warmoebasa da misi fasebis dinamikas.
2. normatiuli debuleba
a. xsnis `ra aris~;
b. SeiZleba misaRebi ar iyos da sadaoa;
g. axasiaTebs ekonomikuri ganviTarebis tendenciebs;
d. SefasebiTi msjelobaa.
3. ekonomikuri procesebis formalur aRweras obieqturi niSan-TvisebebiTa da miznob-
rivi xasiaTiT axdens
a. ekonomikuri Teoria;
b. ekonomikuri cvladebi;
g. ekonomikuri modelebi;
d. kvlevis meTodebi.
4. endogenuri cvladebi ganisazRvreba
a. Sesaswavli modelis farglebSi;
b. modelis miRma arsebuli movlenebiT;
g. modelis farglebs gareT;
d. Sesaswavli da Seswavlili modelis farglebs gareT.
5. romeli ganmarteba axasiaTebs srulyofilad SedarebiT statikas?
a. SedarebiTi statika ekonomikuri instrumentia, romelic axasiaTebs ekonomikuri
cvladebis urTierTzegavlenas;
b. SedarebiTi statika aanalizebs ekonomikur modelSi egzogenuri cvladebis zegav-
lenas endogenur cvladebze;
g. SedarebiTi statika aanalizebs ekonomikur modelSi endogenuri cvladebis zegav-
lenas egzogenur cvladebze;
d. SedarebiTi statika ekonomikuri instrumentia da axasiaTebs endogenuri cvlade-
bis cvlilebas.
6. mTliani sistemis ekonomikuri kvlevisas, analizi aris
a. mikroekonomikuri;
b. makroekonomikuri;
g. pozitiuri;
d. normatiuli.
7. pozitiuri debuleba
a. aravisTvis sadao ar aris;
b. xsnis `ra unda iyos~;
g. ganmartavs dadebiT tendenciebs ekonomikur ganviTarebaSi;
d. warmoadgens SefardebiT msjelobas.
15
8. mocemuli modelis farglebs miRma arsebuli movlenebiT ganisazRvreba
a. endogenuri cvladi;
b. egzogenuri cvladi;
g. ekonomikuri cvladi;
d. sworia `a~ da `b~ pasuxebi.
9.zRvruli analizi gviCvenebs
a.rogor icvleba damokidebuli cvladi;
b.rogor icvleba damoukidebuli cvladi;
g. rogor icvleba damokidebuli cvladi damoukidebeli cvladis erTi erTeuliT
gazrdiT;
d. rogor icvleba damoukidebuli cvladi damokidebeli cvladis erTi erTeuliT
gazrdiT.
10. wrfis kuTxuri koeficienti ganisazRvreba
a. Y-is cvlilebiT X-is erTi erTeuliT Secvlis SemTxvevaSi;
b. ori cvladis erTdrouli cvlilebiT;
g. X-is cvlilebiT Y-is erTi erTeuliT Secvlis SemTxvevaSi;
d. CamoTvlili pasuxebi ar aris swori.
11 CamoTvlilTagan romelia damokidebuli cvladi?
a. mTliani danaxarji;
b. gamoSvebis moculoba;
g. sworia a) da b) pasuxebi;
d. arcerTi pasuxi ar aris swori.
12. CamoTvlili cvladebidan romelia damoukidebuli cvladi?
a. mTliani danaxarji;
b. gamoSvebis moculoba;
g. arcerTi pasuxi ar aris swori.
d. sworia a) da b) pasuxebi;
13. roca sazogadoeba resursebis SezRudulobis pirobebSi danaxarjebis minimizacii-
sa da mogebis maqsimizaciisaken iswrafvis, maSin ekonomikuri mizania
a. sruli dasaqmebis miRweva;
b. ekonomikuri zrdis SenarCuneba;
g. ekonomikuri usafrTxoeba;
d. ekonomikuri efeqtianoba.
14. romeli ganmarteba axasiaTebs srulyofilad pirobiT optimizacias?
a. pirobiTi optimizacia ekonomikuri instrumentia, romelic axasiaTebs ekonomikuri
cvladebis urTierTzegavlenas;
b. pirobiTi optimizacia ekonomikuri instrumentia, romelic gamoiyeneba gadawyveti-
lebis mimRebi subieqtis mier saukeTeso, magram garkveuli pirobebiT SezRudu-
li arCevanis ganxorcielebisas;
g. pirobiTi optimizacia ekonomikuri instrumentia da axasiaTebs endogenuri cvlade-
bis cvlilebas ;
d. CamoTvlili debulebebi ar aris swori.
15. romeli bazari ar aris konkurentuli?
16
a. saerTaSoriso satelevizio bazari;
b. aSS-s marcvleulis bazari;
g. aSS-s cifruli fotoaparatebis bazari;
d. CamoTvlili yvela pasuxi sworia.
16. CamoTvilTagan romelia normatiuli debuleba?
a. momavali asi wlis ganmavlobaSi mzis energias metad gamoiyeneben;
b. Tu mTavroba Saqarze qvotas gazrdis, maSin Saqris fasi daecema;
g. Tu erTi mowinave avtomobilebis kompania met reklamas ganaxorcielebs, es gavle-
nas moaxdens sxva kompaniebis gayidvebze;
d. ori kompaniis Serwyma yovelTvis dasaSvebi unda iyos.
WeSmaritia Tu mcdari
17
amocanebi
amocana 1
dauSvaT, momxmarebeli yidulobs mxolod ori saxis produqts: sakvebsa da tan-
sacmels. man unda miiRos gadawyvetileba Tvis ganmavlobaSi ramdeni erTeuli pro-
duqti SeiZinos.
vTqvaT, F -iT aRniSnulia erTi Tvis ganmavlobaSi SeZenili sakvebis raodenoba,
xolo C -Ti tansacmlis raodenoba. momxmarebeli arCevans akeTebs ise, rom moaxdinos
orive produqtis SeZeniT miRebuli sargeblis maqsimizacia.
vTqvaT, momxmareblis sargeblianobis done, rodesac igi yidulobs F raodeno-
bis sakvebsa da C raodenobis tansacmels, izomeba FC -Ti. Tvis ganmavlobaSi mas
SezRuduli raodenobis produqtis SeZena SeuZlia (SezRuduli Semosavali aqvs).
dauSvaT, momxmarebels TveSi I Semosavali gaaCnia da masze metis daxarjva ar
SeuZlia. erTeuli sakvebis fasia PF , xolo erTeuli tansacmlis PC .
amocana 2
firma `bilaini~ awarmoebs fiWur satelefono momsaxurebas. igi iyenebs mowyobi-
lobebsa da samuSao Zalas. Tu firma gamoiyenebs E raodenobis mowyobilobas da da-
iqiravebs L raodenobis samuSao Zalas, mas SeuZlia Q erTeulamde satelefono ser-
visi awarmoos. Q, E Q, da L cvladebs Soris damokidebuleba mocemulia Semdegi
formuliT:
Q EL
firmam erTeuli mowyobilobis gamoyenebisaTvis PE , xolo erTeuli samuSao
Zalis daqiravebisaTvis PL fasi unda gadaixados. vTqvaT, menejerma miiRo davaleba
Q 200 erTeuli satelefono servisi ganaxorcielos. man unda airCios E da L
cvladebi ise, rom mocemuli warmoebis pirobebSi moaxdonos danaxarjebis minimiza-
cia.
a. warmoadgineT mocemuli problemis miznis funqcia;
b. ra SezRudva arsebobs?
g. romeli cvladebia (Q, E , L, PF , PL ) egzogenuri? endogenuri? Ppasuxebi daasabuTeT.
amocana 3
davuSvaT, fermers surs cxenebisaTvis sajiriTo moednis SemoRobva oTxkuTxedi
formis RobiT. mas aqvs F metri sigrZis Robis masala da metis yidva ar SeuZlia,
Tumca arsebobs Robis L sigrZisa da W siganis kombinaciaTa didi arCevani. fermers
surs Robis sigrZisa da siganis iseTi kombinaciis SerCeva, rom miiRos sajiriTo mo-
18
ednis maqsimaluri farTobi; amave dros moednis perimetrma ar unda gadaaWarbos F
metrs.
a. ra aris am amocanis miznis funqcia?
b. ra aris SezRudva?
g. axseniT am modelSi romeli cvladebia (L, W da F ) egzogenuri? endogenuri?
amocana 4
firma `sante~ awarmoebs rZis produqtebs, risTvisac iyenebs danadgarebsa da sa-
muSao Zalas. Tu firma daiqiravebs E raodenobis mowyobilobasa da L raodenobis
samuSao Zalas, maSin SeZlebs Q raodenobis rZis produqti awarmoebs. Q, E , da L
cvladebs Soris damokidebuleba mocemulia Semdegi formuliT: Q EL.
firmam erTeuli danadgaris gamoyebenisaTvis PE , xolo erTeuli samuSao Zalis
daqiravebisaTvis PL fasi unda gadaixados. mocemul periodSi, sabazro moTxovnidan
gamomdinare, firmam unda awarmoos 300 tonamde rZis produti. E da L cvladebi ise
unda gansazRvros, rom firmam Q Q raodenobis rZis produtebis warmoebis pirobebSi
minimizacia gaukeTos danaxarjebs.
a. dawereT mocemuli problemis miznis funqcia;
b. ra SezRudva arsebobs?
g. romeli cvladebia ( PE , PL Q, E , L) egzogenuri? endogenuri? pasuxebi axseniT.
amocana 5
Tamari programistad muSaobs da saaTSi mas 10 lars uxdian. misi deda pensione-
ria. centralur supermarketSi, romelic qalaqis centridan Sors mdebareobs, 1 kg
xorci 8 lari Rirs, xolo Tamaris samsaxurTan axlos mdebare supermarketSi _ 12
lari. yidvis ra moculobis dros aris racionaluri xorcis SeZena TamarisTvis cen-
tralur supermarketSi? Tamaris dedisTvis?
amocana 6
dauSvaT, giorgis aqvs videofirebis gamqiravebeli firma da sxva firmebi mas aw-
vdian informacias, Tu ramdeni videofiris daqiraveba daWirdebaT erTi wlis ganmav-
lobaSi. giorgim saqmianobis efeqtianad warmarTvis mizniT arCevani gaakeTa daqirave-
bis sam gegmas Soris:
gegma `a~- ixdis sam lars erT videofirSi damatebiTi gadasaxadis gareSe;
gegma `b~- xdeba `mayurebelTa klubis~ wevri da ixdis wliur sawevros 50 larsa
da TiTo daqiravebul firSi damatebiT 2 lars;
gegma `g~- xdeba `maRali sixSiris mqone mayurebelTa klubis~ wevri da ixdis
wliur sawevros 150 larsa da TiTo daqiravebul firSi damatebiT 1 lars;
a. romel gegmas airCevs giorgi, rom yvelaze iafad weliwadSi 75 videofiri daiqi-
raos?
b. romel gegmas airCevs giorgi, rom yvelaze iafad weliwadSi 125 videofiri daiqi-
raos? 125
19
g. mocemul amocanaSi videofirebis raodenoba egzogenuria Tu endogenuri? pasuxi
axseniT.
d. videofirze mTliani danaxarji egzogenuria Tu endogenuri? pasuxi axseniT.
amocana 7
vTqvaT, vaSlis bazari aRiwereba moTxovnisa da miwodebis gantolebebiT: Q S P
da QD 10 P I . dauSvaT, Semosavlebi gaizarda I 1 20 -dan I 2 24 -mde.
a. SedarebiTi statikuri analizis meSveobiT ipoveT Semosavlebis cvlilebis
zrdis gavlena vaSlis wonasworul fasze.
b. SedarebiTi statikuri analizis meSveobiT ipoveT Semosavlebis cvlilebis
zrdis gavlena vaSlis wonasworul raodenobaze.
amocana 8
dauSvaT, radio konkursSi gaimarjveT da moigeT CD-is nakrebi, romelic 40 la-
ri Rirs. saCuqris naxvis Semdeg misma monacemebma ar dagakmayofilaT da gadawyviteT
misi gayidva. iciT, rom gayidvis SemTxvevaSi mxolod 15 lars miiRebT. ras udris CD-
is nakrebis datovebis alternatiuli Rirebuleba?
pasuxebi
testebi
1. d; 2. b; 3. g; 4. a; 5. b; 6. b; 7. a; 8. b; 9. g; 10. a. 11. a; 12. b; 13. d; 14. b. 15. g; 16. d.
WeSmaritia Tu mcdari
1. W; 2. m; 3. W; 4. W; 5. W; 6. W; 7. m; 8. W; 9. m; 10. W. 11. m; 12. W; 13. W; 14. W; 15. W;
amocanebi
amocana 1
daxmarebisTvis gamoiyeneT mikroekonomikuri analizis pirobiTi optimizaciis instrumen-
ti; a. miznis funqcia max FC ; b. SezRudva: ( PF F ) ( PC C ) I .
g. PF , PE , PL , I egzogenuri cvladebia; E, L endogenuri cvladebia.
amocana 2
daxmarebisTvis gamoiyeneT mikroekonomikuri analizis pirobiTi optimizaciis instrumen-
ti.
amocana 3
daxmarebisTvis gamoiyeneT mikroekonomikuri analizis pirobiTi optimizaciis instrumen-
ti.
amocana 4
20
daxmarebisTvis gamoiyeneT mikroekonomikuri analizis pirobiTi optimizaciis instrumen-
ti. a. miznis funqcia min( PE E ) ( PL L) ; b. SezRudva: EL 300 ;
g. PE , PL , egzogenuri cvladebia; E, L, Q endogenuri cvladebia.
amocana 5
gaiangariSeT Tamaris drois alternatiuli Rirebuleba saaTSi.
amocana 6
CamoayalibeT TiToeuli gegma, rogorc videofirebis danaxarjebis funqcia,
a. iafia gegma ,,b” da igi 200 laris tolia;
b. iafia gegma `g~ da igi 275 laris tolia;
g. daqiravebuli videofirebis raodenoba egzogenuri cvladia;
d. mTliani danaxarjebi endogenuri cvladia.
amocana 7
a.. P1 15; P2 17;
b. Q 17 .
amocana 8
gaixseneT alternatiuli Rirebuleba.
21