Barr: the economics of the welfare state

Pareto efficiency incorporates two value judgements: social welfare isincreased if one person is made better
off and nobody worse off and individuals are the best judge oftheir own welfare.

Rawl‘s ai mis to distribute resources in accordance with social justice. Rawlsian improvement – benefits
less advantaged individual. Goods should be distributed equally, unless any other distribution benefits the
least well off. Didesnis perskirstymas.

The state can intervene in four ways:

a)Regulation
Someof them have more to do with social values than economics. But manyaredirectly relevant to efficient
or equitable operation ofmarkets, especially where knowledge is imperfect. Regulation of quality is
concerned mainly with the supply side.Quantity regulations more often affects individual demand.

b)Finance
involves subsidies (or taxes) applied to the prices of specific commodities or affecting the incomes of
individuals.

c)Production
The state can take over the supply side by producing goods and services itself;in such cases the state owns
the capital inputs. And employs the necessary labour.

^PASKIRSTYMAS

d)income transfers
can be tied to specific types of expenditure (educationvouchers) oruntied (social security benefits. First best
transferstake the form of a lumpsum, and therefore affect economic astivity by changing the incomes of the
individuals with no extra-market effect on product or factorprices,

^PERSKIRSTYMAS

The assumptions under which matkets are efficient

Perfect competition
Two essential features:economic agents must be price-takers; they must have equal power.price taking
implies a large numberof individuals and firms with noentry barriers in any market. The assumption can fail-
for example,in the presence ofmonopoly,monopsony oroligopoly- and approrpiate interventuion can increase
efficiency. It is a standart proposition that amanopolist can be given an incentive to produce the efficient
output either through the imposition of amaximumprice or via an appropriate price subsidy. Equalpower is
not violated if some individuals have higher incomes than others so have more ‚dollar votes‘.In allother
respects agents mus have equalpower- there can be no distrimination.

Complete markets
would provide all goodsand services for witch individuals are prepared to pay a price which covers their
production costs. But it is not always thecase: the market will generally fail completely to supply
publicgoods;missing markets arise, because certain risks are uninsurable.capitalmarkets may in some
circumstancesfail toprovide loans. Theremay be no futuremarket. A commodity may not be supplied
because a complementary market is absent.

No market failures
this assumption can be violatedin threemajor ways: public goods, external effects and increasing returnsto
scale.
Perfect information
complete infrmation requires at least three types ofknowledge: quality,price and the future.

Social justice alsoinvolves horizontal equity, which concerns goals likeminimum standarts for certain goods
and services,or equal access to them and equality ofopportunity.

Libertarians see the optimal distributionas the result of competitive market forces on legally acquired
endowments. They support the relief of destitution through voluntary charity, which writers likeNozick
regard as only legitimate method all redistributive taxation being corsive.

Jeigu būtų šie visi kriterijai, valstybei nereiktų kištis valstybei. Rinkos ydos

Pagrindinis intervencijos tikslas yra socialinis gerbūvis. Gerovė pasiekiama efektyvumu arba socialiniu
teisingumu. First best economy- kai rinka neturi ydų, arba kai rinka pati gali sutvarkyti savo ydas.

Vertikalus- iš vienų kitiems, horizontalus- visiems vienodai turi būti suteikta.

Socialinis teisingumas

Pollitt

Stereotype that the bureucracy is stubborn and slow-moving.

Komentarai
The public sector is less efficient than the private sector.
There is nor weighty and widely-accepted body of scientific literature demonstrating that this is so.
Efficiency is not the same as effectiveness. First concerns the ratio between inputs and outputs. The second-
the extent to which an organization achieves its objectives. The criteriathe public sector is supposed to pay
attention to extend beyond efficiency and effectiveness. There areatleast two more important E‘s:economy
and equity. Ec is simply theminimization ofinputs- spending as little as possible. Eq- treating similar cases in
the same way.

The rolesof public sector bodies sometimes entail‘interfering‘- controlling and pushing people, against their
will, whereas the privatesector supplies consumers with things they want.

Public servants have to keep up with fashionable notions of political correctness.Thereis a widespread
expectation that public organizations will set high standarts in respect ofwhatever ethical standarts happen
to be accepted in the society at the time.

The roles of public sector organizations sometimesseem very broad/mixed/poorly defined. Where this is the
case it must be hard to know how to measure success/failure.
The private sector has competitors which keep it efficient, the public sectors does not.

Skirtumukai:
Public management is more bureaucratic (in the sense of having more red tape)
Public managers do have stronger values in favour of serving the community- there does seem to be a public
service ethos.
In the public sector there tends to be a weaker commitment to themaneger‘s employng oranization, possibly
because there is often only a very week link between performance and individual reward.

ANTRA PASKAITA Valstybės intervencija ir viešosios politikos ribos

Viešojosektoriaus specifika irapimtis: ar iš tiesų viešasis sektorius nesuvaldomai auga?

Viešasis sektorius auga,kadangi atsiranda vis daugiau sričių, kurias turi laiduoti valstybė.
Apibrėžimo dimensijos:
Kokia yra vyriausybės vieta visuomenėje (individo laisvės problema). Svarbūs politiniai įsitikinimai,nes jie parodo
individo laisvę. Gynyba, privataus gyvenimo laisvę. Jeigu manome, kad galima suvaržyti laisvę dėl nežinojimo.

Kaip tinkamai išdėstyti išteklius? (alokacijos problema) Irgi vertybinis pasirinkimas.

Kokio dydžio turėtų būti biudžetas? (paskirstymo problema) Nuspręsti, ką mes subsidijuojam.

Kiek vyriausybės teikiamų prekių ir paslaugų turėtų būti jos sukuriama? (gamybos problema) Jeigu norėtume apibrėžti
viešąjį sektoriu pagal tai, ką ji gamina.

Kiek gamybos priemonių turėtų priklausyti vyriausybei? (nuosavybės problema)

Kiek visuomenės darbo jėgos turėtų dirbti organizacijose?(biurokratijos problema)

Viešasis sektorius- valstybės teikiamų paslaugų ir galimybių savo piliečiams teikimo forma (ir kaip viešoji gerybė).
Viešosios įmonės/įstaigos, vyriausybės veikla ir pasekmės, vyriausybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės,
vyriausybės vartojimas, investicijos ir išmokos, valstybės vartojimas ir investicijos, viešoji gamyba.

Antra geriausia ekonomika reiškia, kad valstybė turi įsikišti į ekonomiką/rinką.

Perskirstymas yra tiesiogiai susijęs su socialiniu teisingumu.

Viešosioms paslaugoms būdingas nedalomumas ir nepaskirstamumas

Ekonominės struktūros užtikrinimas,viešųjų gėrybių ir paslaugų teikimas, grupinių konfliktų sprendimas,

konkurencijos užtkrinimas, gamtos išteklių apsauga, gėrybių ir paslaugų minimumo individams užtikrinimas,
ekonomikos stabilizavimas.

Ribas tarp viešojo ir privataus sektorių gali būti sunku atskirti, dėl valstybinių įmonių privatizavimo, viešojo ir
privataus sektorių partnerystės, viešųjų pirkimų.

Veikimo tikslas- viešasis interesas: daugumos interesas, kaip racionalus ir visų pripažįstamas, nustatomas nešališkai,
tai, ko siekia valstybė, priešprieša privatiems ir grupiniams interesams.

Pirmoji geriausia ekonomika- laisvos rinkos, antroji- nacionalinė.

Viešosios intervencijos logika- socialinis gerbūvis: a) efektyvumas (produktyvumas- kaip pasiekti rezultatų su
mažiausiais kaštais), optimalus pasirinkimas tarp konkuruojančių gėrybių, -0optimalus vartojimas. B) socialinis
teisingumas

Extranalitetas- įmonė gamina džinsus, išleidžiam mėlyną vandenį į upę. Kai rinka/įmonės daro tai,kas kenkia
tretiesiams asmenims. Valstybė dėl to kišasi ir reguliuoja. Neigiamas- tarša; teigiamas- įmonė stato daugiabučius
namus ir aplinkui sutvarko parką.

Citrinų rinka- mokslininkas pradėjo tyrinėti informacijos asimetrija.Automobilių turgus- vieni parduota
prastoskokybės automobilius (citrinos),kiti geros kokybės (slyvos). Pirkėjas nepasitiki pardavėju nei tuo, nei tuo, nes
amno, kad pardavėjas linkęs apgauti, todėl jis linkęs mokėti vidutinę kainą. Tie pardavėjai,kurių prastesni, gauian
tūkstančio pelną,ogeresnių, tūkstančio nuostolį. Išstumiamos slyvos iš rinkos, nes jam neapsimoka pardavinėti
geresnės kokybės automobilių.

Kokia intervencijos logika siekiant socialinio teisingumo?

Pajamų perskirstymas,kaip rinkos trūkumo problemos sprendimas, prievartinis perskirstymas.

Vyriausybės trūkumai:
ribota informacija, ribatota privataus sektoriaus reakcijos kontrolė, ribota biurokratų kontrolė, veiksmai ribojami
politinių procesų.
Kaip apibrėžti viešojo sektoriaus dydį?
Sričių skaičius, į kurį „kišasi“ valstybė, institucijų skaičiųs,tarnautojų skaičius, išlaidų dydis.

Daugiausiai biudžeto pajamų surenkama iš PVM.

Didėja valstybė: technologijos, demografija, krizės, depresijos, karai (valstybei reikia mobilizuoti resursus),
ekonominis augimas, kitos vertybės, idėjos.
Nuo 1970m. – bandymai „sumažinti“ valstybę. Ekonominės (sunkumai, naftos krizės, infliacija, nedarbas), politinės
(konservatyviosios dešiniosios vyriausybės) priežastys, intelektualinis palaikymas, globalizacija, laisvas kapitalo
judėjimas, technologijos.

Kodėl valstybė „nemažėja“?

Racionalūs biurokratų interesai- siekis „maksimizuoti“ biudžetą, išvengti institucijos panaikinimo.
Interesų grupių spaudimas- kai nauda koncentruota, o išlaidos tenka visiems..
Visuomenės spaudimas: bet kokios socialinės programos tampa teise, kurią labai sunku atimti
Iš naujo atrandamas valstybės vaidmuo: valstybė turi ginti piliečius nuo globalizacijos (ir rinkos!) spaudimo
(socialinio saugumo aspektas).

TREČIA PASKAITA Kaip geriau suprasti viešosios politikos procesą? Idėjos, bendrieji teoriniai požiūriai,
kontekstai, veikėjai.

Kognityviniai apribojimai- pažinimo apribojimai. Negalime pažinti pilnai proceso, kaštų apribojimai..

Teoriniai modeliai mums padeda struktūruoti realybę.

Viešosiospolitikos procesui būdinga:

-Galia ir autoritetas-Institucijos, galinčios užtikrinti autoritetą. Veikėjai, kurių galios irgi skiriasi.
Wicked problem-kompleksinė problema.Sprendimo būdui vienos institucijos nepakanka.
Gate keepers- prezidentė, seimas, žurnalistai
-Skirtingi etapai- ciklas, grandinė, problema.
-Kaita arba stabilumas. Pokyčiai yra reti dėl politinio proceso ypatybių.
-idėjos (ypač apie sprendimų priėmimo logiką)
-politinė aplinka
:visada reikia įvertinti kontekstą:

Kaip atsiranda viešoji politika?

Galima analizuoti per analizės pagrindus(mažiau loginių sąsajų, platesnė apimtis), teorijas, modelius.

Delioti teorinį pagrindą- teorijos ne visada tinka, galima savo analizės pagrindą. Iš skirtingų teorijų galima sudėti savo
pagrindą, kuris tiktų analizei. Modelis- realybės atspindėjimas susiaurintame etape. Pvz: tradicinis biurokratijos
modelis būtų Weberio.

Įvairių analizės pagrindų (ir/ar)modelių taikymas

Sprendimų priėmimo modeliai

Racionalaus- mes turim tam tikrą problemą ir ją turim išspręsti pasirinkdami racionalius žingsnius. Turime įvertinti
alternatyvas, vesti ekonomines sąvokas, vertes. Galiausiai, suskaičiuoti, ir pasirinkti tą sprendimą, kuris verte pats
geriausias. Modelis daro prielaidą, kad sprendimų priėmėjas žino aiškius tikslus.
Dažnai naudojama manipuliacijai ir.. jau priimtiems sprendimams legitimizuoti.
Inkrementinis- žodis reiškia nedidelį priaugį, padidėjimą. Sprendimų priėmimas „žingsnis po žingsnio“, kai viešoji
politika nėra kuriama arba peržiūrima visa iš karto.
Politinio proto- politinė bendruomenėje vyksta politinė kova, tada politikai manipuliuoja skaičiias ir faktais, siekdami
savo tikslų.

Rinkos/analizės bei politinio modelio palyginimas

Racionalizmas Politinis modelis

Protavimo modelis Racionalus sprendimų priėmimas Politinis protas
Visuomenės modelis Rinka Politinė bendruomenė
Viešosios politikos Gamybos modelis Politinė kova
formavimo modelis

Institucionalizmas-> viešoji politika- institucijų saveikos pasekmė->politiniai sprendimai priklauso nuo pokyčių
institucijų struktūroje.
Viešojo pasirinkimo teorija- žmonės yra egoistai ir savanaudžiai savo poelgiais. Jie elgiasi atsižvelgdami į to elgesio
padarinius sau arba savo artimui; -> tai priimtina ne tik politikams, bet ir biurokratams.

Racionalaus sprendimų priėmimo modelis gali būti suvokiamas kaip idealus variantas, tačiau praktikoje dažniau gali
būti naudojamas riboto racionalumo modelis.

Kontekstas(politikos aplinka): įvykiai, motyvacijos, įsitikinimai,ištekliai, ekonominė kultūrinė teisinė organizacSinė

aplinka.

B seminaras: Deborah Stone

Racional
Best as least costly and best outcome.

Making decisions in Polis:

Differs in many ways from rational model.

Explicitness and precision about goals are therefor not only virtues but also necessities in the rational model. In polis,
by constrast, statements of goals are more than wishes and intentions; they are also means of gathering political
support.Political acors state goals as inspirational visios of a future, hoping to enlist the aid of others in bringing it
about. For this purpose, ambiguity is often far better suited than explicitness and precision. By labeling goals vaguely
and ambiguously, leaders can draw support from different groups who otherwise might disagree on specifics.
Ambiguity can unite people who might benefit from same policy but for different reasons.

Hobsono pasirinkimas- kai renkamasi, tarp karo ir demokratijos.

Racionaliam vertybių nėra.

KETVIRTA PASKAITA: EURISTINIS POŽIŪRIS Į VIEŠĄJĄ POLITIKĄ

EURISTINIS POŽIŪRIS Į VP, PROBLEMŲ APIBRĖŽIMAS IR DARBOTVARKĖS SUDARYMAS

Euristinis (linijinis/etapų modelis)- ciklų arba etapų idėj leidžia sukonstruoti modelį, kuriuo vadovaudamiesi galime
tirti viešąją politiką. Dichotomija. Piliečiai išrenkapolitikus, kad jie įvykdytų politinę programą. Politikai sukuria
programas, kurias turi vykdyti biurokratai. Vyresnieji biurokratai įsakinėja žemesnio rango biuroratams. Centras
nurodo, ką daryti vietos lygmeniu.

Politikos procso stadijos ir ciklai (H. Lasswell) : Informacija>propagavimas>įtikinėjimas>įsakymas>taikymas>baigmė>

įvertinimas. Kiti mokslininkai vėliau tai pavadina politikos ciklais (etapais)

Autoriai sutarė dėl šių politikos procesų etapų:

Klausimų identifikavimas ir darbotvarkės formavimas -> Politikos formavimas ir sprendimų priėmimas->Politikos
įgyvendinimas->Priežiūra ir vertinimas bei grįžtamasis ryšys.

1)Darbotvarkės sudarymas: etapas, kurio metu problemų/klausimų sąrašas susiaurinamas iki tam tikros konkrečios
darbotvarkės/problemų sprendimo
2) Priėmimas: procesas, kurio metu pagal įvairias politines, ekonomines, socialines ir kitokias aplinkybes ir prieinamą
informaciją pasirenkama tam tikra viešosios politikos alternatyva, kuri yra skirta tam tikrai problemai spręsti bei
tikslui pasiekti.
3) Įgyvendinimas: įvairių veikėjų (ir jų grupių) veiksmai, kuriais siekiama tikslų ar sprendžiamos problemos (iš viršaus
žemyn bei iš apačios aukštyn)
4) Vertinimas: viešosios politikos ar jos sudėtinės dalies vertės analizė, kuri skirta viešajai politikaitobulinti bei u- ją
atsiskaityti.

Etapų kritika: pateikiams nenatūralus politinio proceso vaizdas; priežastinio ryšio ar patikrinamų hipotezių trūkumas;
apibūdinimo netikrumas.
Etapų pliusai: patogus mąstymo, analizės ir planavimo įrankis, nes teikia nuoseklią struktūrą, kuri padeda įveikti
realybės kompleksiškumą.

Idėja, kad politika yra nuoseklus procesasyra pati populiariausia viešųjų sprendimų priėmimo charakterizacija.

Darbotvarkės sudarymas yra procesas, kuriam vykstant problemos ir prioritetai apibrėžiami konflikto reguliavimo
būdu. Darbotvarkės formavimas yra konfliktų įveikimo procesas. Prob atsiradimo politikos darbotvarkėje pradžia yra
tam tikro klausimo pripažinimas spręstina viešąją problema, kitaip- jos identifikavimas.

D- visuomeninių/politinių problemų rinkinys, į kurį turi galimybę patekti tik konkurencijai atsparios problemos.

Reiškinys-> problema -> politika

Politinės problemos:
Kompleksiškos ir neapibrėžtos
Menkai struktūruotos, nėra aiškiai demarkuotos: nežinome,kur prasideda viena problema ir kur baigiasi kita.
Problemos apibrėžimas yra problemossprendimo dalis

Probleminė situacija:
-Nuojauta, kad kažkas yra blogai
-Empiriniai faktai
-Migracija, paauglių nėštumas, gripo virusas
Problema:
-Subjektyvi
-Pagrįsta prielaida apie priežastinį ryšį
-Nurodo tikslą, kurį įmanoma pasiekti
-Turi sprendimą
-Sprendimą įmanoma pasiekti naudojant viešuosius resursus

Priežastinis ryšys: (tikslai) ar verta spręsti-ar įmanoma spręsti

Kova dėl politikos gali būti laimėta dar pradinėse klausimo iškėlimo ir darbotvarkės nustatymo stadijose.
Issue attention cycles (Anthony Downs)

1 Pre-problem -> 2 Alarmed discovery euphoric enthusiasm -> 3 Realizing cost of significant progress-> Gradual
decline of public interest ->post problem ->preproblem

Systeminė darbotvarkė->Institucinė darbotvarkė-> sprendimų darbotvarkė

Ypač svarbus žiniasklaidos vaidmuo:

-žadina susirūpinimą problema
-provokacija
-atkalbėjimas
-demonstruoja pasiryžimo stiprumą
- vieningumo ir pasižadėjimo siekti tikslo patvirtinimas.

Įvykių (krizės) įtaka politinei darbotvarkei pagal Grindle/Thomas

Krizė yra vienas svrabiausių veiksnių, paaiškinančių politinės darbotvarkės sudarymo procesą.
Krizė- momentas arba galimybė įgyvendinti esminius pakeitimus viešojoje politikoje.
Kai kurie klausimai patenka į dienotvarkę tik krizės atvejais, kiti- tik :įprastos” politikos atvejais.
Sprendimų priėmėjus apie situacijos pavojingumą įtikina:
-įvykiai ir veikėjai, esantys už valdžios institucijų ribų (/tarptautiniai ekspertai, tarptautinės organizacijos)
-įvykiai ir veikėjai, esantys valdžios institucijų viduje (techniniai patarėjai).

Krizė vs įprasta darbotvarkė

Darbotvarkės sudarymas krizės sąlygomis:
Laisvė pasirinkti problemas: nėra
Sprendimų rizika: aukšta
Sprendimų priėmėjų statusas: aukščiausias
Pasikeitimų laipsnis: radikalus
Laiko spaudimas: didelis.

Darbotvarkės sudarymas „įprastos“ politikos sąlygomis:

Laisvė pasirinkti problemas: yra
Sprendimų rizika: žema
Sprendimų priėmėjų statusas: vidutinės grandies(administratoriai)
Pasikeitimų laipsnis: inkrementalūs pokyčiai
Laiko spaudimas: mažas

5 paskaita:Politikos formulavimas ir sprendimų priėmimas: kaip paaiškinti politikos sprendimų logiką?

Politikos formulavimas: samprata I

Iki sprendiminė fazė politikos procese (politikos alternatyvų pasirinkimas problemai spręsti, tikslų apibūdinimas,
atranka, apribojimas..)
Labiau funkcija, negu visas viešosios politikos ciklas (sprendimų priėmimas),kur labiau atkreipiamas dėmesys į
veikėjus ir jų idėjas, įsitikinimus, motyvaciją.
Dauguma autorių politikos formulavimo ir sprendimų priėmimo neatskiria.

Politikos formulavimas priklauso nuo:

Problemos apibūdinimo ir galimų priemonių tai problemai spręsti
Socialinio ir institucinio konteksto
Informacijos apie problemą, įrodymų
Taisyklių
Veikėjų atsakomybių ir elgesio
Vertybinių konfliktų
Derėjimosi
Politikos instrumentų ir įgyvendinimo metodų
Patirties

Sprendimų priėmimas politikos analizėje suprantamas kaip procesas, kurio metu, atsižvelgiant į įvairias politines,
ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes, ir remiantis prieinama informacija, pasirenkama tam tikra viešosios
politikos alternatyva spręsti tam tikrą problemą ir siekti tikslo.

Sprendimai gali būti:

Struktūruoti arba užprogramuoti sprendimai: rutininiai,pasikartojantys, aiškiosir iš anksto žinomos sprendimo
priėmimo taisyklės ir procedūra.
Nestruktūruoti arba neužrpogramuoti sprendimai: nauji, nerutininiai, daug netikrumo, problema ir sprendimo
taisyklės yra sudėtingosir mažai suprantamos.

Sprendimų priėmimo procesas- daugiasluoksnis ir daugiapakopis

Racionalaus sprendimų priėmimo modelis
Riboto racionalumo sprendimų priėmimo modelis
Derėjimosi modelis
Dalyvaujamasis modelis
Inkrementinis sprendimų priėmimo modelis
Pertraukiamos pusiausvyros teorija
Politinis sprendimų priėmimo modelis
Šiukšliadėžės ir srovių modeliai

Racinalus sprendimų priėmimas:

Teorinis pagrindas- ekonominis racionalumas (ekonominis žmogus) ir biurokratinis racionalumas (plius matematiniai,
psichologiniai požiūriai)
Politikos analizė taikoma pagal nuoseklią seką: nustatyti uždavinius, nustatyti alternatyvas, numatyti jų padarinius ir
juos įvertinti, pasirinkti optimalią alternatyvą.
Šismodelis daro prielaidą, kad sprendimų priėmėjasturi aiškius uždavinius bei pilną informaciją apie būdus jiems
pasiekti.
Modelis daugiau statinio pobūdžio, nes jis dažnai nenumato aplinkybių kaitos sprendimų priėmimo metu.

Pokario epochoje racionalumo idėja buvo svarbiausia sprendimų priėmimo teorijos ir praktikos sąvoka
Sprendimas traktuojamas kaip racionalių procesų rezultatas
Racionalus sprendimų priėmimas apima ribotą skaičių politinių veikėjų, priimančių apgalvotus sprendimus
pasirenkant iš aiškiai apibrėžtų ir suformuluotų alternatyvų.
Sprendimai racionalūs, kai gali būti apibūdinami kaip tinkamiausių priemonių tikslams pasiekti pasirinkimas.

Racionalius sprendimus galima apibendrinti tam tikra priėmimo tvarka:

atpažinimas: sprendėjai pastoviai tiria aplinką ir ieško naujų galimybių
diagnozė: problema nustatoma sprendimo priėmimo uždaviniais
tyrimas: ieškoma informacijos apie galimus sprendimus
dizainas: sukuriami galimi problemos sprendimo variantai
įvertinimas: remiantis uždaviniais, pasirenkamas optimalus sprendimas
tvirtinimas: institucijose dažniausiai reikia, sprendimus patvirtinti, kad galima būtų užtikrinti jų suderinamumą su
bendrais institucijos tikslais ir uždaviniais.
įgyvendinimas: kadangi pasirinktas racionalus variantas, jis ir yra įgyvendinimas

Racionalaus modelio prielaidos:

Problemos aiškumas, žinomos pasirinkimo galimybės, aiškūs prieritetais, pastovūs prioritetai, nėra laiko ar kaštų
suvaržymų, žinoma visa info, maksimali nauda.

Strateginis planavimas- procesas, kurio metu nustatomi organizacijos tikslai, pasirenkamos tinkamiausios priemonės
tikslų įgyvendinimui ir joms skiriami visi organizacijos ištekliai.

Apribojimai:
Racionalaus sprendimo priėmimas teikia ne visiškai natūralų, o supaprastintą sprendimų priėmimo proceso vaizdą.
Ignoruojama sprendimų priėmimo specifika grupėse
Ignoruojamos vertybės, taisyklės, intuicija (tiek formalios, tiek neformalios)

Pasiruošimas atvejo studijai:

Aaron „Budget for all seasons“

Control over public money and accountability to public authority were among the earliest purposes of
budgeting. Spending is varied to suit the economy. Budgeting is supposed to contribute to continuity (for
planning), to change (for policy evaluation), to flexibility (for the economy) and to provide rigidity ( for
limiting spending). Taigi šie dalinai vienas kitam prieštaraujantys siekiai ir tampa biudžeto planavimo
nepasitenkinimo objektu.

Priimant sprendimus racionalų elgesį riboje:

Žmonių ribotumas ir fragmentiškumas,padarinių nenumatomumas, dėmesio ribotumas, žmogiškųjų būtybių
mokslumo, priklausančio nuo stebėjimo ir komunikavimo galių, ribotumas, proto atminties pajėgumai,
įpročiai ir rutinos, dėmesio trukmės ribotumas.

Riboto racionalumo (patenkinančio sprendimo) modelis:

Problemų spaudimas, o ne galimybių iečkojimas nulemia reagavimą į aplinką. Todėl poreikis sprendimui
gali būti labiau iš išorės, o ne iš vidinių paskatų.
Kognityviniai apribojimai- neįmanoma išaiškinti visų galimų sprendimų ir jų įvertinti. Sudėtingi sprendimai
negali būti žinomi iš anksto. Dažnai yra tik jaučiama, kad yra problema ir kad kažką reikia daryti, bet ką
daryti aiškėja tik sprendimo priėmimo procese.
Dažniausiai pasiekiami patenkinami, o ne optimalūs sprendimai.
Laiko spaudimas dažnai neleidžia atlikti reikalingų tyrimų ir net surinkti pakankamos informacijos
Nesusietumas ir fragmentiškumas yra dažni. Problemos iškyla spontaniškai, o sprendimai įgyvendinami tik
dalinai. Sprendimų priėmimas nėra nuoseklus ir racionalus. Vadovams dažnai tenka atidėti problemos
sprendimą, todėl procesas yra trūkinėjantis.
Intuicija ir vertinimai, o ne apskaičiavimas gali būti sprendimų pagrindas.

Bendri inkrementalizmo bruožai:

Tikslų ir sąlygų tarpusavio sąveikos, o ne skirtumų paieška
Sprendžiant problemas, atsižvelgiama ne į visas galimas alternatyvas, o tik į tas, kurios ne daug skiriasi nuo
esamos politikos, bet nėra šiai politikai kardinaliai priešingos.
Tik tuomet, jei alternatyva pripažįstama svarbia, jai skiriama pakankamai dėmesio
Tarp sprendimų priėmėjų sumažėja konfliktų
Inkrementinė teorija eliminuoja absoliučiai „teisingus“ ir pozityvius sprendimus, geriausi sprendimai
pasiekiami susitarimų, kompromisų pagrindu.

_+ modelis suderinams su demokratine politika, mažiau politinių aspektų, labiau taokomas praktikoje
-pernelyg konservatyvus, dėmesį sutelkia tik į trumpojo laikotarpio problemas, nepalankus įnovacijoms,
nepaaiškina „didelių sukrėtimų “
ŠEŠTA PASKAITA: VIEŠOSIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS: AR REALYBĖ SKIRIASI NUO
TEORIJOS?

Politikos įgyvendinimas- viešųjų ir privačių veikėjų veiksmai, kuriais siekiama tikslų bei rezultatų, iškeltų
ankščiau priimtuose politikos sprendimuose (įstatymuose, programose, nutarimuose, projektuose)
Tikslų numatymo ir jį įgyvendinančių veiksmų/priemonių sąveikos rezultatas.
Dauguma politinių sprfendimų nėra save įgyvendinantys (self-implementing), todėl išbandymas valdžiai yra
ne priimti ar patvirtinti sprendimus, bet juos įgyvendinti.

Politikos įgyvendinimui būdinga:

Veikėjai, tikslai/rezultatai, veiksmai, instrumentai, priemonės, vidiniai veiksniai, išoriniai (ir kartais
nekontroliuojami) veiksniai.

Poltiikos įgyvendinimo teorijo/modeliai

Kokios sąlygos būtinos tam, kad priimti politiniai sprendimai būtų tinkamai įgyvendinti?
Racionalūs hierarchiniai („iš viršaus-žemyn“)
Racionalių-hierarchinių modelių kritika/interpretavimas („iš apašios- aukštyn“)
Hibridiniai modeliai/sintezė/ nauji modeliai

„iš viršaus žemyn“ modeliai (Pressman/ Wildavsky)

Kiekviena politika yra hipotezė postuluojanti pradines sąlygas ir numatanti padarinius
Sėkmingo įgyvendinimo sąlygos:
tikslai turi būti aiškiai apibrėžti ir suprantami;
ištekliai prieinami
komandinė grandinė pajėgi išteklius sutelkti ir valdyti
Visa sistema turi būti pajėgi veiksmingai kontroliuoti individus bei organizacijas, atliekančias joms
skirtingas užduotis.

Kuo ilgesnė politikos įgyvendinimo grandis, kuo daugiau joje veikėjų, kuo menkiau jį pagrįsta ekonomine
logika, kuo daugiau lūkesčių siejama su sprendimų priėmimu, tuo didesnė nesėkmingo įgyvendinimo ir
nusivylimo tikimybė.

Iš viršaus žemyn modeliai (C. Hood)

Tobulo įgyvendinimo sąlygos:
-įgyvendinimo užduotį nustato vieninga, „sukarinto“ tipo organizacija su griežtai apibrėžtais pavaldumo
santykiais
-Normos privalomos, užduotys nustatomos iš anksto;
-žmonės vykdo įsakus ir prašymus
-yra tobulas ryšys tarp organizacijų ir organizacijose
nėra laiko stokos veiksnio

L.A. Gunn
-Išorinės aplinkybės nesukelia paraližuojančių, darbą apsunkinančių suvaržymų
Įgyvendinamai politikai skiriama pakankamai dėmesio ir resursų
Reikiamas resursų rinkinys pasiekiamas kiekviename įgyvendinimo etape
Įgivendinama politika grindžiama priežasties ir pasekmės teorija
Priklausomybės santykiai tarp institucijų yra minimalūs tiek svarba, tiek skaičiumi
Egzistuoja supratimas ir sutarimas dėl siekiamų tikslų viso įgyvendinimo proceso metu
Užduotys atliekamos teisinga tvarka
Egzistuoja puikus bendravimas ir koordinacija tarp įvairių į programą įtrauktų elementų ir agentūrų
Esantys valdžioje gali reikalauti ir pasiekti visišką paklusnumą.

Visi „iš viršaus-žemyn“ arba racionalūs hierrachiniai modeliai:

Pradedama nuo tam tikro politinio sprendimo ir tikrinama, kokie politikos tikslai bei uždaviniai buvo
pasiekti per tam tikrą laiko tarpą
Siekiama atskayti į klausima, kodėl buvo/nebuvo pasiekti tie tikslai ir uždaviniai
Susilaukė nemažai kritikos

„iš apačios-aukštyn“ modeliai M. Lipsky

Dėmesys žemutinio lygmens biurokratams

Jų galimybės įgyvendinti/formuoti savo politiką per darbo rutiną
„gatvės lygmens“ biurokratų stategijos/ jų diskrecija
Žemutinės grandies vykdytojai, įgyvendinami tam tikrą politiką, turi gana plačią nuožiūros laisvę, dėka
kurios, gali daryti esminę įtaką paslaugos teikimui ir kontrolei.

Visi „iš apačios- aukštyn“ modeliai

Pradedama nagrinėti ne nuo politinio sprendimo, o nuo įvairių veikėjų, kurie sąveikauja žemiausiametam
tikros problemos luygmenyje. Pagrindinis dėmesys skiriamas tų veikėjų strategijoms atskleisti, parodant, jog
pastarieji linkę įgyvendinimo proceso metu iškreipti politinius sprendimus taip, kad jie atitiktų jų pačių
tikslus, interesus. Koncentruojamasi į politikų ir biurokratų, gatvės lygmens biurokratų ir visų
suinteresuotųjų grupių santykį.
Modelių panašumai:
Labai supaprastintas požiūris į įgyvendinamumo proceso kompleksiškumą
Neatsižvelgiama į faktą, jog problemos gali būti skirtingo sudėtingumo laipsnio
Kai kurioms politikos programoms nėra būdingi aiškiai apibrėžti tikslai, nes tikslai gali būti prieštaringi
vieni kitiems.
Politikai formuoja simbolinius, labai plačiai užsibrėžtus tikslus, kurių visai įvykdyti neįmanoma.

Lyginamasis pranašumas arba tam tikro modelio pasirinkimo aplinkybės:

Modelis iš viršaus žemyn turi lyginamąjį pranašumą, kai a) yra dominuojantis teisės aktas, struktūruojantis
padėtį; b) ištekliai yra riboti, o tyrėją visų pirma domina dažniausiai pasitaikantys atsakymai.
Modelis iš apačios aukštyn turi lyginąmąjį pranašumą, kai a) nėra dominuojančio teisės akto, veikia daug
veikėjų, nesusijusių galios santykiais; b) tyrėją domina žemiausia įgyvendinimo grandis, vietinio lygmens
struktūrų dinamika.
Pagrindiniai įgyvendinimo iššūkiai:
interpretavimo, koordinavimo, išteklių ir pajėgumų problemos, laiko, politiniai apribojimai, institucinės,
konteksto problemos.

Įgyvendinimo realybė:
Sprendimai gali likti neįgyvendinti dėl daugelio priežasčiu:
Politikų(tai kitų problema, siekis būti perrinktiems, nemoka metodologijos), problemų (įvairovė, tikslinė
grupė), konteksto veiksniai (išorinės ar vidinės aplinkybės labai nepalankios), administracinio aparato,
korupcijos problemų, skirtingų interesų ir t.t.

Išvada: tarp sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo nėra aiškios ribos. Tai, kas vyksta įgyvendinimo etape,
yra sąlygota sprendimų priėmimo etapo (ir atvirkščiai)

Darbotvarkė- kiekviena problema tikslas institucinė darbotvarkė.

Gobb and Elder

Darbotvarkės tipai: sisteminė(užtriggerinti klausimai, kilę iš esamos situacijos, problemos susilaukusios
visuomenės dėmesio)ir institucinė darbotvarkė.

Isssue attention cycle- atsiranda įvykis, kuris paskatina tą problemą atsirasti. Nebūtinai ta p[roblema
susilauks dėmesio.

Institucinė- daugelis klausimų yra turininių, visuomenės dėmesio net neturi, ji nesupranta/nesidomi.

Sisteminė:

Problemos sukūrimas yra visa ko esmė.

Problema kaip galimybė- ar ją išsprendę bus geriau? Ar verta ir ar įmanoma? Probleminė situacija nelygu
problema. Alkoholizmas- reikia identifikuoti, kokios srities problema. Išsigryninti iš sitaucijos i problema,
nurodyti, kad yra problema, ka-kokia konkreti.

Reikia ieškoti priežasties ir pasekmės, kad galėtume identifikuoti problemą, ją išsikelti.

Problemų savybės: Subjektyvios ir dirbtinės

Dinamiškos

Sudėtinga ir prilklausoma nuo kitų

Išspręsdami problemas mes kuriame naujas

Dirgikliai : vidiniai ir išoriniai

Išorinis- pabėgeliu krizė, terorizmas, prekybos karas su JAV, Brexit,

ir iniciatoriai – tam tikros grupės ar veikėjai. Grupės yra keturios. Nebaigtinis sąrašas
a)rejestors- nori šališką išteklių paskirstymą panaikinti
b)exploiteriai- siekdami sau kažkokios naudos. Politikai dažniausiai. Tampi tarsi gelbėtoju, gauni politinių
dividendai.
c)guddojeriai- viešojo intereso užtikrinimas. Grynas oras, klimato kaita.

Uodega vizgina šunį filmas

Simboliai- skaičiai, temos-> diskusijos

Žiniasklaidos įtaka. Kad pereitų instituicinę dienotvarkę, reikia pareiti gatekeeperius. Svarbus problemos
išplitimo laispnis. Interesų grupės- labiausiai atstovaujančios interesą, kurio neįmanoma nuneigti; turtingos,
įtakingos..... Politiniai lyderiai, žiniasklaida- nėra simbolio nešėja, diskurso formuotoja. Ji gali daryti
tiesioginę itaką, gali paspausti įstatymų priėmėjus. Prezidentas, Konstitucinis teismas irgi gali- formuoja
gerąją praktiką(?) Gali skatinti arba blokuoti.

2 dalis Politikos (sprendimų) įgyvendinimo problemos Lietuvoje

-Darbotvarkės perkrova
-Įstatymų nepastovumas
-Neišvystyta Vyriausybs komitetų struktūra, kuri galėtų sumažinti Vyriausybės darbo krūvį
-Neišvystytas informacijos pasikeitimas tarp ministerijų
Vieno langelio principas- jog kreipiamės į vieną įstaigos ir gauname atsakymus iš tos pačios.
-Ilgas derinimo procesas tarp visų suinteresuotų institucijų.
-Nepakankamai dėmesio skiriama problemų analizei
-Neišvystyta politinių bei administracinių sprendimų pasekmių vertinimo sistema
-Nerealių ir finansiškai neįmanomų viešosios politikos įsipareigojimų priėmimas
-Institucijų funkcijų dubliavimas

Lietuva: teorija vs praktika

Lietuvai politikos įgyvendinimo problemos aktualesnės nei daugumai demokratinių sistemų (paveldas;
reformų sparta; aplinkos kaita)
Įgyvendinimo sunkumai gali būti užprogramuojami dar formuojant politiką
Išteklių trūkumas- paprastai nurodoma sunkumų priežastis- yra svarbi, be ne vienintelė ir kartais ne esminė.
Institucinė struktūra- svarbi, bet dažnai neįvertinama priežastis (funkcijų padalinimas, veiklos skaidrumas,
atskaitomybė ir kontrolė- (valstybės tarnyba vykdoma hierarchiniu modeliu- vykdomos užduotys,
nuleidžiamos iš viršaus)).

Technokratas- aukščiausias savo srities specialistas.

Dažnai svarbi įgyvendinimo sunkumų priežastis yra nesugebėjimas sutarti dėl pagrindinių tikslų ir prioritetų
bei jų keitimas įgyvendinimo eigoje
Pastaruoju metu auga interesų grupių vaidmuo (jos gali veikti palankiai kaip informacijos ir kitų išteklių
šaltinis ir kaip iškreipiantisveiksnys)
Neigiamą interesų grupių įtaką galima sumažinti sukūrus tinkamą įgyvendinamo institucinę struktūrą/
Aplinkos pokyčiai (ekonominiai ir ypač politiniai) dažnai tampa esmine nesėkmingo įgyvendinimo
priežastimi.

SEPTINTA PASKAITA: Ko verta politika? Viešosios politikos vertinimas, kaita ir tęstinumas

Klausimų identifikavimas ir darbotvarkės formavimas>politikos formavimas ir sprendimų

priėmimas>politikos įgyvendinimas>priežiūra ir vertinimas bei grįžtamasis ryšys.

Kodėl atsiranda politikos vertinimas?

Poreikis vertinti viešosios politikos programas dėl didėjančios viešojo sektoriaus apimties bei išlaidų po
IIpk, o nuo devinto dešimtmečio pradėjus mažinti valstybės tiesioginį dalyvavimą ekonomikoje ir
reformuojant viešąjį administravimą.

Socialinių mokslų plėtra, kuriai vykstant atsirado įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai analizės būdai , skirti
vyriausybės intervencijos vertinti.

Strateginio planavimo reforma, užsienio donorų pastangos ir finansavimas.

Naujoji dešinė- reikia mažiau viešojo sektoriaus.

Politikos vertinimas: samprata I

Pasak Dye, vertinamas yra tam tikros politikos padarinių išsiaiškinmas atsižvelgiant į tikslus, kuriuos buvo
siekiamas realizuoti jos priemonėmis.
Viešosios politikos ar jos sudėtinės dalies vertės analizė, kuri skirta viešajai politikai tobulinti bei už ją
atsiskaityti.

Samprata II:
something is assessed by someone accoirding to some criteria in some way
bet
vertinimas nėra politikos pakaitalas:
„Vertinimas tėra atskiras komponentas platesniame politiniame interesų derinimo ir sprendimų priėmimo
procese. Vertintojas panašus į ekspwertą liudytoją, teikianti geriausią informaciją, kurią įmanoma gauti
esamomis sąlygomis; šis jo vaidmuo nėra teisėjo ar prisiekusiųjų vaidmuo.

Samprata III:
Vertinimo objektas yra viešoji politika, visšosios politikos sritis ar atskira jos sudėtinė dalis (programa,
projektas, priemonė ir kt)(pvz: sunaudotų išteklių ar pasiektų rezultatų santykį)
Vertinimo tikslas yra tam tikras vertės įvertinimas pagal tam tikrus kriterijus
Vertinimu rezultatai turėtų būti naudojami viesosios politikos turiniui ar proceso tobulinti.

Vertinimui keliami uždaviniai

vertinimas viešosios politikos tobulinimui (VP turinio ar proceso)
vertinimas atskaitomybei (rezultatų analizė atsiskaitant įstatymų leidžiamajai valdžiai, piliečiams)
vertinimas institucine plėtrai arreformai (institucijų stiprinimo arreformos priemonė)
Vertinimas žinojimui (specifinės srities žinių gilinimas)

Pagal tai, kada atliekami

Vertinimas skirstomi į:
Ex antre- išankstinius. Problemos atsiradimo fazėje.
In mediume res; mid term- einamuosius. Reforma, politika vykdoma ir programos viduryje reikia atlikti
vertinimą, gal darome ką negerai.
Ex post- paskesniuosius

Lietuvoje per metus atliekama apie 40 „rimtų“ vertinimų

-ES paramos panaudojimo vertinimas (90%)
-Nacionalinių politikų vertinimas (5%)
-Vertinimai, atliekami akademiniais tikslais (5%)

Problem identif >policy an> strategy and policy development> policy enactment>policy implementation

Kai kyla valstybei poreikis kištis į rinką, turime įvertinti, ar verta.

Kas vertina? Institucijos, politikai, biurokratai, klientai, suinteresuotosios grupės, profesionalūs vertintojai.
Whatare the self-interests?

Kiekviena institucija siekia galios, jos linkusios plėstis, o kad plėstųsi, reikia daugiau išteklių (biurokratinės,
institucionalizmo kai kurios teorijos),

360vertinimas
-vertina vadovas
-vertina jūsų kolegos
-vertina gavėjai/objektai
-vertinate patys save

KRITERIJAI

Tinkamumas: ar darome tai,ko reikia?

Atitikimas tarp programos, uždavinių ir socialinių-ekonominių regiono problemų,paramos gavėjų poreikių.

Arviešoji intervencija sprendžia problemas, indentifikuotas strateginiuose dokuemntuose?
Metodai:
Politikos ar programos tikslų atitikimas aukštesnio lygmens teisės aktuose arstrategijose įtvirtintiems
tikslams
Problemų medis
Tikslinės grupės poreikių nustatymas
Ekonometrijos modeliai
Stiprybės silpnybės galimybės grėsmės modelis

Suderinamumas
Kokiu mastu, įgyvendinant kelias viešąsias politikas,pavyko sukurti sinergijas ir išvengti koordinavimo
problemų?
Operaciniai klausimai ir metodai:
-Ar egzistavo geresnio koordinavimo?
Panašių programų tikslų ir finansuojamų sričių palyginimas
Tikslinių grupių apklausos

Efektyvumas
Ar programos tikslai ir u-daviniai pasiekti mažiausiais kaštais? Ar galima pasiekti geresnių alternatyvų tais
pačiais kaštais?
Santykis tarp programos ar jos dalies finansinių ir kitų sąnaudų (kitaip indėlių) ir rezultatų (taip pat kartais
pasekmių)
Ar buvo pigesnių alternatyvų siekiant to paties tikslo?
Metodai: KNA (kaštų naudos analizė), sudedamųjų dalių palyginimas, palyginimas su ankstesne programa,
palyginimas su išorine gaire, palyginimas su dirbtiniu scenarijumi.

Rezultatyvumas/Veiksmingumas
Santykis tarp numatytų ir pasiektų tikslų ir uždavinių arba jų pasiekimo laipsnis
Koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis? Kas buvo planuota ir kas buvo pasiekta?
Kokia rezultatų kokybė? AR jais patenkinti tikslinių grupių atstovai?
Ar pokytis pavyko?
Metodai: stebėsenos rodiklių analizė, apklausos, modeliavimas.

Poveikis
Kokie yra (bus) ilgalaikiai programos šįgyvendinimo socialiniai ir ekonominiai padariniai?
Ar šie padariniai atitinka visuomenės poreikius?
Metodai: Kontrafaktinė analizė (kontrolinėsir ejksperimentinės grupės lyginimasl tos pačios grupės
lyginimas prieš ir po).
Marko ekonometrinis modeliavimas, bet tinkami ir kiti metodai.

Tvarumas
Ar programos dėka sukurti rezultatai išlaikomi arba plėtojami programai pasibaigus?
Metodai/analizės pjūviai: testinumo apoimtis, prielaidos, sąlygos tęstinumui, nuostatos tęstinumo atžvilgiu.

O kas po vertinimo?Politikos kaita ir tęstinumas

Įvertinimas politiniam procesui teikia grįžtamojo ryšio informacija, kuri skatina tam tikrą politikos ir
programos kaitą. Tačiau nėra įtikinamų duomenų, kad vertinimas ir yrapagrindinis kaitos variklis.

Kaita- neatkiriamas politinio proceso bruožas

Kaita kaip policijos novacija
Kaita kaip politikos perimamumas
Kaita kaip politikos tęstinumas
Politikos baigmė.
Baigmės procesas apsunkinamas, nes
Intelektinis priešinimasis
Politinės motyvacijos stoka
Institucijų tvarumas
Dinaminis konservatizmas
Baigmei priešiškos koalicijos
Teisinės kliūtys
Įdėtos lėšos
Neigiami padariniai
Vilkinimas, neklusnumas.

Seminarai 02 26

Allan McConnell „Policy success, Policy Failure and GRey Areas in-between

Public value rests on three tests being met: (i) production of things of value to clients and stakeholders (ii)
legitimacy in being able to attract resources and authority from the political authorising environment and
(iii) being operationally and administrativelyfeasible (Moore 1995, p. 71) Moore doesn’t define public value
and it is ascontested as the term public interest. The reality of public bodies is that they need to provide
many and often conflicting values.

Three Strands of policy: the basis for succeeding and failing

We need to comprehend different dimensions of policy in order to grasp the ways in which success and
failure may be manifest within them. Also, tensions between them help explain some of the most interesting
features and dynamics of policy. These differences can be found in process, programs and politics.

Proccess: In essence, what governments do is identifyproblems, examine potential policy alternatives,

consult or not as thecase may be, and take decisions. All such activities involve weighing the pros and cons
of different choices such as who, when and how to consult and weighing the opportunities and risks of
different policy solutions before taking a decision. Governments do process and they may succeed and/or
fail in this realm.

Second, programs are what governments do.nThey give concrete form to the generalized intentions of
statements of policy. For example, health policy involves dozens of programs dealing with everything from
ante-natal care through preventive medicine to death. Programs combine in different ways the basic
resources and tools of government – laws, public personnel, public expenditure, tax incentives and
exhortation

There is also politics. Some policy analysts prefer to keep politics at arms’ length, because it is seen as a
distraction from a rational form of policy analysis. Yet if we are to fully grasp the multi-dimensional nature
of policy and what governments do, we need to recognize that programs have political repercussions. The
choices of government (including timing of decisions and the symbolism of particular forms of action or
inaction) have consequences for the reputation and electoral prospects of politicians and their capacity to
manage political agendas. Many political analysts have examined the political repercussions of policy action
and studies of political behaviour normally evaluate policies in terms of their relevance to winning votes.
Governments do politics and they may prove successful and/or unsuccessful in this realm.

Defining policy success

A policy is successful if it achieves the goals that proponents set out to achieve and attracts no criticism of
any significance and/or support is virtually universal.

Viešosios politikos vertinimo sistema Lietuvoje

Iš viršaus į apačią:
Politikos formavimo metu svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso politikos įgyvendinimo sėkmingumas:
1. Aiškiai ir tiksliai suformuluoti politikos tikslai ir uždaviniai, dėl kurių sutaria pagrindiniai politiniai
veikėjai. Kad būtų įmanoma įgyvendinti viešąją politiką, reikia apibrėžti jos turinį nustatant viešosios
politikos tikslus ir uždavinius. Neaiškiai apibrėžti, nesuderinti ar prieštaringi viešosiospolitikos tikslai ir
uždaviniai suteikia didelę veiksmų laisvę politiką įgyvendinančioms institucijoms(kuri apsunkina
įgyvendinimą, jei nėra siejama su didesne atskaitomybe) bei mažina efektyvios kontrolės galimybės.

2. Tinkama priežastinė teorija, kuria grindžiamos politiko priemonės ir kuri dažnai prilauso nuo ekonominės,
socialinės bei kultūrinės aplinkos ir vyraujančios ideologijos.

3. Teisinė-institucinė įgyvendinimo, jo koordinavimo, priežiūros ir atskaitomybės struktūra, galimybės

mokytis koreguojant įgyvendinimą. Institucijų ir institucinės struktūros vaidmuo ypač akcentuojamas
pastarąjį dešitmetį, atsižvelgiant į institucijų sukuriamų paskatų bei apribojimų svarbą politiniame procese.
Įgyvendinančios institucijos pritarimas politikai yra vienas iš svarbiausių sėkmingo įgyvendinimo veiksnių.
Įgyvendinančių institucijų gebėjimas ir paskatos įgyvendinti politiką priklauso nuo šių veiksnių, veikiančių
įgyvendinimo etapo metu:
a)Išteklių, kuriais disponuoja įg inst (lėšos,laikas, personal kvalifikacija, stateginio planavimo bei kitų
efektyvumą didinančių priemonių naudojimas)
b)Interesų grupių požiūrio- priešinimosi ar palaikymo, kuris savo ruožtu priklauso nuo to, kaip keičiasi
išteklių paisskirstymas, reikiamų elgsenos pokyčių (prisitaikymo spaudimo) ir jų atitikimo grupiųinteresams
ar dominuojančioms idėjoms (politikos paradigmoms), kurios dėl jų “teisigumo” gina interesų grupes.
c)Ekonominės, politinės ir socialinės aplinkos pokyčių, dėl kurių keičiasi ir galimybės tikamaiįgyvendinti
ankščiau priimtus sprendimus ir kurios ypač svarbios.

Kuo aiškesni politikos tiklai ir uždaviniai ir kuo didiesnis sutarimas dėl jų tarp pagrindinių politikos veikėjų,
kuo tinakmesnė priežastinė teorija, kuri susieja politikos tikslus ir priemones; kuo paprastesnė politikos
įgyvendinimo institucinė struktūa, mažesnis dalyvaujančių skaičius ir kuo aiškiau apibrėžti jų ryšiai ir
atskaitomybė, kuo didesni įgyvendinimui skiriami ištekliai, kuo ma-esnis interesų grupių peišinimasis arba
kuo daugiau skirtingasnuostatasturinčių interesų grupių ir kuo mažesnė ekonominių ir politinių sąlygų kaita,
tuo didesnė sėkmingo įgyvendinimo tikimybė.

Seminaras/ aptarimas

Įteisinti dvigubą pilietybę

Politikos įgyvendinimo matrica

Išankstinis įgyvendimo vertinimas. Kur problematika/ kur ribojimai?

Tikslas (kas bus įgyvendinta) – įteisinti dviguba pilietybę

Kokių pagrindinių veiksmų reikia imtis siekiant įgyvendinti- Keisti Konstituciją (inicijuoti referendumą)
Atsakomybė kas atsakingas už įgyvendinimą? Seimas, piliečiai, migracijos tarnyba
Kas padėtų pasiekti tikslų? Visuomenės agitavimas, informavimas, aktualumo akcentavimas.
Kas ribotų įgyvendinimą? Kitų valstybių Konstitucijos, teisinės sistemos skirtumai tarp valstybių,
dviprasmiškumai dėl karinės tarnybos, mokesčiai.......
Kokie pagrindiniai veikėjai? Jų įtaka? Piliečiai?

Rekomendacijos:
balandžio pirma, 9 val. Saulėteky.

Iš apačios į viršų Kodėl gali neveikti? Kaip padaryti sėkmingą įgyvendinimą?

Svarbiausia, kad viešosios politikos naudos gavėjai būtų patenkinti rezultatais. Kokybiniai interviu su gatvės
lygmens biurokratais- medikais, mokytojais, centrų darbuotojais. Pradėsime nuo tinkle, kokios problemos
gali trukdyti įgyvendinimui. Jeigu socialiai jautrūs klausimai, nuėjimas iki tinklo yra naudingas, kad
išsiaiškintume problemas ir tada formuoti priemones.

Programos sėkmės
Proceso sėkmė
Politinė sėkmė

Sėkmė-tikslai pasiekti
rrizikinga, atspari sėkmės

Kodėl pagrindiniai prieštaravimai tarp sėkmės dimensijų? Kodėl kartais pasirenkama rizikinga programos
sėkmė? Kodėl siekiama tęsti net su dideliais pokyčiais?

8paskaita: Du skirtingi maršrutai- ta pati kryptis? Viešosios politikos ir viešojo valdymo teorijų sintezė

Viešasis administravimas- įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų
veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius
sprendimus, teikiant įstatymų nustatyytas administracines pasalugas, administruojant viešųjų paslaugų
teikimą ir atliekant administarvimo subjekto vidaus administravimą.“

Viešasis administravimas- vadybinių, politinių ir teisinių procesų naudojimas įstatymų leidžiamajai,

vykdomajai ir teisinėms valdžioms įgyvendinti visuomenei teikiant viešąsias paslaugas, atliekant valstybės
valdymą ir privačios veiklos reguliavimą.

Viešasis administravimas apima:

-Administracinio personalo elgseną ir motyvacijas;
-Organizacinius susitarimus, įgyvendinant svarbias, valstybės reikšmės viešąsias programas;
-Administracinę aplinką, kurią sukuria administracinės sistemos ryšiai su politine sistema ir su visuomene.

Bendros VP apibfėžimo dedamiosios

-Viešoji politika yra tam tikras vyriausybės veiksmų kursas arba planas(atba jų stoka), kuris skirtas tam
tikroms problemoms spręsti ar tikslams pasiekti.
-Viešosios politikos turinys apima įvairias sudėtines dalis(strateginius planus, programas, tikslus, rezultatus,
priemones ir kt.)
-Viešoji politika kaip tikslas (tam tikro sprendimo priėmimas ir procesas (apima įgyvendinimą, vertinimą,
t.t.)
-Viešoji politika gali reikšti tam tikrą vertikalią (sveikatos, švietimo ir mokslo, transporto, energetikos, t.t.)
ar horizontalią (valdymo, jaunimo ir.t.t) viešosios politikos sritį.

Vakarų administravimo tradicijos

Anglosaksų- Vestminsterio, JAV.
Kontinentinės Europos- Prancūziškoji, Vokiškoji, Skandinaviškoji.

6paradigma- VA kaip Naujoji viešoji vadyba 1980-2005)

Valstybės valdymui pritaikoma privataus verslo logika
Reformos JAV, DB, NZ.
NVV- reformos, kurios siekia įdiegti privataus sektoriaus valdymo modelius bei padidinti biurokratinių
valdymo struktūrų efektyvumą.

7paradigma-VA Kaip naujasis viešasis valdymas/valdysena/e-valdžia PoNVV

Dėmesys nebe vadybai, o veikėjų sąveikai. Pripažįstama, kad tradicinė vyriausybė šiuolaikiniame pasaulyje
jau neturi ekspertizės monopolio ar pilnos galios valdyti be gebėjimų praradimo tarptautinėms
organizacijoms (aukštyn), regionams, vietos valdžioms ar bendruomenėms (žemyn) ar NVO, privačiam
sektoriui ar rinkai (išorei). Įrodymais pagrįstas valdymas.

Tradicinis viešasis administravimas

M. Weber siūlė socialiniams mokslininkams „ištraukti iš realausstebimo pasaulio“ tam tikrus elgesui ar
institucinius aspektus ir remiantis jais suformuoti aiškias intelektualines konstrukcijas.
Tam tikroje situacijoje būtinas palyginimas su „idealiuoju tipu“.

Ištakos- Reformistiniai judėjimai, neprofesionali tarnyba vs profesionalūs valstybės tarnautojai

Asmeninė vs nuasmeninta tarnyba
19vid-20pradžia ir M. Weberis

Idealios biurokratijos tipas: Prielaidos

-Trys teisėtos valdžios tipai: charizmatinė, tradicinė, teisinė- racionali valdžia; trys administracinių sistemų
tipai: charizmatinė, feodalinė ir biurokratinė.
-Racionalus teisinis autoritetas kyla iš sutikimo, įstatymų bei taisyklių
-Biurokratija- aiškiausias racionalios valdžios pavyzdys
-Politikos ir administravimo atskyrimas
-Biurokratija kaip atskira grupė, kuri gali pasipriešinti politikų valiai; valdininkų politinė kontrolė- esminė
demokratijos problema.

Idealios biurokratijos tipas: bruožai

-Darbo pasidalijimas
-Pavaldumo tvarka- aukštesniš pareigybių hierarchija
-Biurokratinė organizacija turi administraciją arba kancialiariją, kurioje saugomi organizacijos dokumentai.
-Biurokratinė organizacija turi etatinius darbuotojus, kurie yra užimti visą darbo dieną ir gauna pareigybinį
atlyginimą;
-Būdingi kvalifikaciniai reikalavimai, oficiali darbuotojų parengimo procedūra;
-Taisyklės, reglamentuojančios darbo tvarką organizacijoje, kontrolė;
-Organizacijos narių lojalumas, jų noras laikytis taisyklių;
-Biurokratinėse organizacijos darbas yra atskirtas nuo kitų žmogaus gyvenimo aspektų;
-Niekas iš prganizacijos narių nevaldo materialinių išteklių, kurios naudoja savo darbe.

Modeluio loginė struktūra:

-Valstybės tarnautojai didžiuojasi savo profesija ir turimomis pareigoimis
-Pareigas gali „eiti“ visą gyvenimą.
-Vykdo griežtai nustatytas funkcijas ir gauna gerą atlyginimą, o senatvėje- pensiją.
-Atlyginimas nepriklauso nei nuo atliktų darbų terminų, nei nuo jų kokybės, o tik nuo užimamų pareigų,
atliekamų funkcijų ir nuo darbo stažo.
-Valstybės tarnautojas priskiriamas karjeros tarnautojų luomui ir nustatyta tvarka kils karjeros pakopomis
-biurokratija bus visuomenės elitas
Tikslas- panaikinti savivalę ir išugdyti lojalumą valstybei

„Geras“ tradicinis viešasis administravimas:

-Sprendimų priėmimas vadovaujantis taisyklėmis ir procedūromis plius nešališkas teisėtumas (legalumas),
kaip atsakas charizmatiniam ir tradiciniam valdymo tipui.
-Specializacija plius profesionalizacija lygu racionalumas ir efektyvumas
-Sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo (politikų ir tarnautojų) atskyrimas =demokratiių vertybių įtvirtinimas

Kritika: tradicinė biurokratija- tai visuomeninė technologija,padėjusi Vakarams pasiekti dabartinį gerovės,
išlaidavimo ir aplinkos taršos lygį.
-The only thing thatsaves us from bureaucracy is its inefficiency. An efficient bureaucracy is the greatest
threat to freedom.

„Blogas“ tradicinis VA:

-Sprendimų priėmimas vadovaujantis taisyklėmis ir procedūromis= lankstumo, dėmesio piliečių poreikiams,
efektyvumo ir rezultatyvumo stoka.
-Karjeros „iki pensijos“ įtvirtinimas valstybės = sipnos paskaitos siekti geresnių rezultatų
-Sprendimų priėmimo įgyvendinimo atskyrimas= biurokratijos tiesioginės atskaitomybės piliečiams stoka.

NVV- menedžerizmas, verslininkiškumas, rinka grįstas VA arba po-biurokratinė paradigma, verslininkiška

valdžia ir t.t.

Paskaita II dalis: Ar tradicinio viešojo administravimo disfunkcijas pakeis Naujoji viešoji vadyba?

NVV- plati sąvoka, apimanti įvairaus pobūdžio viešojo sektoriaus reformas, kurios siekia įdiegti privataus
sektoriaus valdymo modelius bei padidinti biurokratinių valdymo struktūrų efektyvumą ir atskaitomybę. Tai
laikoma paradigmine kaita- Naujoji viešoji vadyba- privatus sektorius ir pritaikyti logiką viešajam sektoriui :
efektyvumas, konkurencija.

Tradicinis viešasis administravimas- kariuomenė.

NNV samprata: trys vystymosi etapai
1972m. sukviečiami mokslininkai- reikalingos reformos viešajam sektoriui.

Naujoji dešinė- reikia mažinti viešąjį sektorių. M. Tetcher. Utilities- komunalinį ūkį privatizuoti. Kaip įvesti
konkurenciją tarp švietimo įstaigų, ligoninių.. Reformos plačios ir gana daug kas privatizuojama.

NVV atsiradimo priežastys:

Ekonominis nuosmukisir biudžeto deficitas; mažėjantis gimstamumas bei visuomenės senėjimas, didinantis
valstybės išlaidas; visuomenės nusivylimas vyriausybės veikla bei paslaugų kokybe.prieinamumu;
biurokratizmas, kitos valdymo problemos; globalizacijos bei Europos integracijos poveikis; privatizavimas
ir ekonominės veiklos reguliavimo poreikis; informacinių technologijų plėtra; ekonomikos, vadybos teorijų
raida, konsultacinio verslo plėtra; naujosios dešinės valstybės teorija; dešiniųjų partijų atėjimas į valdžią;
politinių lyderių vaidmuo.

Menedžerizmas- > vidaus reforma: struktūra (organizacija), eiga (procesai), asmenybės

Viešojo pasirinkimo teorija -> išorinė struktūrų reforma : konkurencija, didesnis finansavimas per
vartotojus, vartotojų pasirinkimo galimybė

Arm lenght theory- institucijos yra suskaidomos į tokius darinius, kurios kuruoja tik vieną sritį.
Monofunkcinė

Pagrindiniai NVV principai

Decentralizacija- užduočių perdavimas (makro lygmuo) ir viešųjų organizacijų skaidymas į atskirus vienetus
(mikro lygmuo)
Marketizacija- įvairių privataus sektoriaus idėjų ir principų taikymu viešame sektoriuje, siekiant padarytijį
efektyvesniu ir rezultatyvesniu, pvz: viešieji pirkimai, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, subranga
(išroinis veiklos valdymas)
Dereguliavimas- vidinių struktūrų ir procedūrų, kurios nebereikalingos viešame sektoriuje, panaikinimą ar
supaprastinimą.
Privatizavimas
Dalyvavimas- įvairių suinteresuotų grupių (vartotojų, darbuotojų ar kt) dalyvavimas priimant sprendimus ir
vadyboje

Saint Paul (Minnesota) istorija- 78-90 metų buvo meru- miestas buvo nusomukio periode. Reikia kviesti
potencialius investuotojus; pradėjo kurti fondus- Iasis fondas buvo skirtas tastatyti žemutinį miestą. II
centralizuotas šildymas, III tiltai. Mes sukuriam vairuojančias organizacijas- viešasis sektorius turi vairuoti.
Vairuoti, o ne irkluoti. Privatus sektorius dirba, o mes manevruojam.

Pagrindiniai NVV bruožai:

Katalitinė valdžia: vairavimas ne irklavimas
Bendruomenės valdžia: įgaliojimas, o ne tarnavimas
Konkurencinė valdžia
Misija, o ne taisyklėmis besivadovaujanti valdžia
Į rezultatus besiorientuojanti valdžia
Į klientus besiorientuojanti valdžia
Valdžia, veikinati kaip įmonė: uždirbanti, o ne išleidžianti
Prevencoinė valdžia
Decentralizuota valdžia
Į rinką besiorientuojanti valdžia
NVV loginė struktūra:
Jau 2001m. buvo aišku, kad NVV laukiamų rezultatų neatnešė:
Kritika paradigmai ir teorijai:

Nukopijuota dešiniųjų ideologija

Nieko naujo (viešųjų paslaugų oardavimas egzistavo ir ankščiau)
Manipuliacinis diskursas
Mikroekonomikos išplėtimas iš privataus sektoriaus į viešąjį

Kritika praktikoms:
Centralizavimas per decentralizavimą
NVV netinka VS dėl jo kitokio pobūdžio
Etiniai klausimai
Gali vesti prie korupcijos
Modelis gimė išsivysčiusiose, turtingose šalyse- nepritaikomas besivystančiose.

Atėjo pirmosios kartos viešojo valdymo reformų pabaiga

Skirtingai nuo siauresnio vyriausybės ar valdžios termino (government), platesnis valdysenos (governance)
terminas apima įvairias institucijas ir santykius, kurie atsiranda valdymo proceso metu.

Pripažįstama, kad tradicinė vyriasubynė šiuolaikiniame pasaulyje jau neturi ekspertizės monopolio ar pilnos
galios valdyti dėl gebėjimo praradimo tarptautinėms organizacijoms (aukštyn)m regionams, vietos
valdžioms ar bendruomenėms (žemyn) arNVO, privačiam sektoriui ar rinkai (išorei)

Naujas modelis ar pagerinta NVV?

Pilietiškumo teteorijos
Bendruomenės ir polietinės visuomenės modeliai
Postmodernaus viešojo administravimo idėjos
Globalaus valdymo idėja
Gero (arba smart) valdymo koncepcija

Pagrindiniai poNVV (valdysenos) bruožai

Tarnavimas piliečiams, o ne klientams
Kolektyvinio viešojo intereso ieškojimas
Pilietiškumo vertinimas labiau už verslinkiškumą
Išvados: Nėra idealių modelių, kaip nėra ir idealių tų modelių įgyvendinimo sąlygų, o demokratinės
valstybės nėra lengvai įtvirtinamos, kadangi dažni

Neovėberiška mintis- paiimam iš V biourakratijos bruožų, bet ėdedam neo dalykus: centralizuojam kitaip
(vertinimo, stebėsenos elementai, akd būtų įmanoma lengvesnė koordinacija), prestižas joks ale prestižas,
reiktų lesti vadybininkams valdyti. Jog valstybės tarnautojai naudotų valstybės įtraukimo

Priemonės-

Geresnis koordinavimas- visi ministerijos darbuotojai susirinktų ė reguliarius susitikimus.

susirinkimai, forumai, kur atstovai dalyvauti

Parnerystės užtikrinimas- kiekviena mokymosi įstaigą turėtų savo atstovą, kuris galėtų komunikuoti su
departamentų vadovais.

Šiuolaikinis VA- šiuolaikinės valstybės veidas?

Viešojo administravimo tikslai= lankstumas+orientacija į piliečius+skaidrumas ir atsakomybė+ našumas ir

efektyvumas

5SEMINARO LITERATŪRA

Beyond new public management

Veberio- hierarchija, subordinacija, lojalumas, iš kurio seka pareiga, viskas yra dokumentuojama,
atlyginimas nepriklauso nuo tavo pasiektų darbo rezultatų, priklauso nuo kvalifikacijos, kompetencijos ir
išdirbto stažo, atskirtos viešos ir privačios sferos. Biurokratinė efektyvi kuo bus labiau eliminuotas
žmogiškasis(asmeninis) faktorius. Tęstinumas- politikai ateina ir išeina,o biurokratai lieka.

Santykis tarp demokratijos ir biurokratijos:

Kad demokratija vyktų skalnd-iai, reikia biurokratijos. Biurokratija linkusi plėstis

Kafka kalba apie geležinį narvą- be biurokratijos žmogus negali gyventi. Iš apačios į viršų.

Negalima biurokratijos naikinti dėl ekspertizinės praktikos. Laikas tarp politikų ir biurokratų skiriasi.

Veberis žiūri per istorinį lygmenį. Kur pily galima matyti

Pas Veberi negali būti klaidos, Kafka, klaidos gali tęstis.

Pilis yra nematoma, nepasiekiam, atskirtis-

Nėra ant tiek efektyvi, yra linkusi plėstis, funkcijos gali būti neaiškios, nesidubliuojančios.

ŠEŠTO SEMINARO LITERATŪRA

LIPSKY “The critical role of street-level bureaucrats”

Public service workers who interact directly with citizens in the course of their jobs, and who have
substantial discretion in the execution of their work are called street-level bureaucrats in this study

The poorer people are, the greater the influence street-level bureaucrats tend to have over them. Indeed,
these public workers are so situated that
they may well be taken to be part of the problem of being poor. Consider the
welfare recipient who lives in public housing and seeks the assistance of a
legal services lawyer in order to reinstate her son in school. He has been suspended
because of frequent encounters with the police. She is caught in a
net of street-level bureaucrats with conflicting orientations toward her, all
acting in what they call her "interest" and "the public interest."11

Street-level bureaucrats are also the focus of citizen reactions because

their discretion opens up the possibility that they will respond favorably on
behalf of people. Their general and diffuse obligation to the "public interest"permits hope to flourish that the
individual worker will adopt a benign or favorable
orientation toward the client.

Martin „Engaging with citizens and other stakeholders“

improving the quality of policy-making by allowing government to tap wider sources

of information, perspectives and potential solutions;
• facilitating greater and faster interaction between citizens and governments;
• increasing accountability and transparency, which in turn increase
• representativeness and public confidence.

Kovo 26m. Seminaras

Ką nagrinėsim, kaip nagrinėsime? Rašto darbui

Daugelio srautų:
Koks yra analizės vienetas- posistemis. Apribojimai- išoriniai.
Kuomet rinkimai į pabaigą, irgi suaktyvėja interesų grupės. Kognityviniai apribojimai- Neįmanoma spręsti
visas problemas vienu metu. Dėl žmogiškųjų apribojimų yra neįmanoma spręsti vienu sykiu.

Visi srautai veikia neprikausomai vienas nuo kito. Ilgalaikis laikotarpis- dešimt metų, jei norėtume
analizuoti srautus.

Šiukšlių dėžės logika-problemos atsiranda, jos veikia nepriklausomai nuo pasiūlytų sprendimų.
Alternatyvos- jų daug, daug idėjų, problemų, Kuomet vyksta sprendimų priėmimas, jūs pasiimat vieną ir
įgyvendinat. Nebūtinai pati geriausia alternatyva. Problemos susimaišo su sprendimo būdais.

CASE STUDY:

Sprendimas: privalomasis skiepijimasis.

Kodėl priovalomasis skiepijimasis atsiranda politinėje institucinėje darbotvarkėje remiantis daugelio srautų
analizėje? Nagrinėjame ilgąjį laikotarpį.

Problemų srautas yra dalis sisteminės darbotvarkės*

Problemų srautas:
Susirgimų skaičius
Mirčių skaičius
Neisskiepijančių skaičius
Ne tik rodikliai, bet ir įvykiai
Tymų protrūkis
Apkrova:
Labai didelė apkrova sisteminėje darbotvarkėje. Kokia didelė apkrova ir kiek mūsų problema susilaukia
dėmesio. Mūsų atveju labai daug.
Feedbackas: (iš kitų programų) susijęs su jau įvykdytais veiksmais.

Priemonių srautas:
Kad priemonė patektų į darbotvarkė, ji turi būti
Vertybiškai tinkama
Techniškai įgyvendinama
užtekti išteklių
instituciškai įgyvendinama

Politinis srautas
Policy- sprendimo būdai, viešoji politika, o politics- politinis procesas
Rinkimai. Sveikatos apsauga yra valstiečių
Partinė ideologija/ partiniai neprieštaravimas
Visuomenės nuotaikos- palaikančios.
Interesų grupių pusiausvyra

Progos langas- dėl tymų protrūkio turėjo galimybę susieti vsii srautai, problema rado sprendimą. Politinis
srautas nebuvo priueštaraujantis, jis buvo palankus problemai.
Priemonių sraute siūlo pasiūlymus.

Seimo narių (ne)mažinimas

Palaikymo koalicijų logika

Posistemis- viešojo valdymo susijusi su tuo, kad kalbame apie efektyvinimą. Viena posistemė yra susijusi su
kitomis.
Santykinai stabilūs veiksniai-
Mažiau žmonių.
Sutaupytų,
Free riderio

Veikėjų grupės- palaikančiosios koalicijos.

Nuo vdiejų iki keturių koalicijų. K jungiasi palaikymo/nepalaikymo pagrindu – įsitikinimai: deep core
believes, viešosios politikos, išoriniai įsitikinimai. Ir ištekliai

Palaikymo koalicijos nebūtinai turi skirtis ontologiškai. Kas skirsis- tai priemonės.
Kaitos lyderis neretai būna prezidentė, kartais premjeras.

Politinio sutarimo laipsnis- nuo sitruacijos priklauso kokio didelio reikia.

Išorės veiksniai- Rinkimai
Baldnžio 15-22

10 paskaita: visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą ir viešąjį valdymą: ar ir kaip gebame

įgalinti piliečius?

Kodėl kyla poreikis įtraukti visuomenę į viešąjį valdymą?

-Balsavimo rinkimuose krizė
-Mažas susidomėjimas valdžios veiksmais (ypač tarp jaunų žmonių)
-Vis didėjantis nepasitenkinimas pagrindinėmis šalių institucijomis ir valstybės tarnautojais
-Dideli (politinės) korupcijos mąstai
-Mažai informacijos, porpaganda (uždara valdžia, atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios)
-Dideli netolygumai tarp miestų, regionų; socialinė atskirtis ir t.t.

Teoriniai viešojo administravimo pokyčiai

Trys bangos:
Vartotojai- aiškumas, efektyvumas, greitis, kaštai ir nauda
Partneriai- valdžia+savanoriška veikla, viešosios ir privačios partnerystės, daugiau vietos bendruomenei
Piliečiai- platu, kompleksiška, įtraukimas tampa privalomas, ne tik nuomonės, bet ir visi kiti metodai, jų
gausa, inovacijos, IRT taikymas.

Įtraukimas, įgalinimas, ir atskaitomybė- šiuolaikiniai viešojo sektoriaus kalbos standartai.

Visuomenės ėtraukimas/dalyvavimas vasltybės valdyme

-Valdžios institucijų sprendimų priėmimo metodas, pagrįstas atskirų piliečių, suinteresuotų piliečių grupių
(interesų grupių) įtraukimu į sprendimų rengimo, svarstymo, derinimo, priėmimo, įgyvendinimo procedūrą,
siekiant, kad jų bendri lūkesčiai, patirtis, norai bei interesai būtų visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti prieš
priimant ir įgyvendinant sprendimus

-Tiesioginis (ar netiesioginis) piliečių ar interesų grupių dalyvavimas politikos ir viešojo valdymo procese

-Prielaidos visuomenės dalyvavimui suteikia piliečiams galias vykdyti visuomenės gėrybių paskirstymą ir
valdymą atsižvelgiant į tikruosius poreikius

Visuomenės įtraukimas/dalyvavimas yra: procesas/ akcentuoja žmones, veikiančius kaip piliečius/ veiksmai,
racionalumas/ nėra apribotas tik sprendimų priėmimu (įtraukimas valdyme plačiąja prasme)/komunikacinė
grandis/ atsiranda per dalyvavimą ir svarstymus.

Visuomenės įtraukimas/dalyvavimas nėra:

Tapatu savanorystei
Tik tiesioginiai įtraukimo būdai (netiesioginių svarba)
Tik konstituciniai įtraukimo modeliai (komisijos, tarybos)
Galia kontroliuoti visus sprendimus
Apimantis tik kelias formas, metodus bei priemones

Nagrinėjant visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą svarbu žinoti:

a)dalyvius
b) piliečių įsitraukimo/įtraukimo (dalyvavimo) lygį (apimtį)
c)valdymo proceso, į kurią visuomenė yra įtraukta, etapą.

Kaip tirti piliečių dalyvavimą? Tipai (kopečios)

Pilietinė kontrolė
Deleguota valdžia
= piliečių valdžia
Partnerystė
Nuraminimas
Konsultavimas
= simboli6ka “tokenizmas”
Informavimas
Manipuliavimas
=nedalyvavimas

Kodėl verta įtraukti visuomenę?

Didina politikos formavimo,sprendimš priėmimo kokybę
Gertina ir greitina sąveika tarp valdžios ir piliečių
Didina atskaitomybę ir skaidrumą skatinant gyventojų pasitikėjimą
Padeda užtikrinti vyriausybinių institucijų reagavimą ir atskaitomybę piliečiams
Sukuria sąlygas žmonėms ir grupėms daryti įtaka sprendimams, kurie veikia juos, tuo pat metu stiprinant jų
kompetenciją bei gebėjimą tai daryti
Teikia demokratinei sistemai stabilumo
Stiprina socialinę visuomenės struktūrą, nes kuria tarpasmeninius santykius ir diegia tarpusavio supratimą
Suteikia galimybę piliečiams veikti ne tik dėl savo, bet ir dėl bendruomeninių interesų
Dalyvavimo funkcijos

Praktiniai iššūkiai siekiant įtraukti piliečius į valstybės valdymą

Sisteminės problemos:
Nesprendžiamos esminės (politinės/plačios) problemos
Politikų nenoras/baimės
žemas dalyvavimo lygis
Galios santykis: kokią galią turi visuomenės nuomonė ardiskusijų metu pasiūlyti sprendimai?

Pasiūlos pusė (kas organizuoja)

Resursai (laikas, pinigai)
Gebėjimai(valdyti procesą, moderuoti diskusiją, užtikrinti lygiavertį dalyvavimą, informuoti apie rezultatus
atsižvelgti į juos priimant sprendimus)

Paklausos pusė(dalyviai)
Resursai(laikas, kolektyvinio veiksmo dilemos)
Gebėjimai diskutuoti, suvokti viešą interesą, pakilti nuo individualausmąstymo
Pasitikėjimo, aktyvumo lygis visuomenėje, noras prisidėti

Piliečių dalyvavimo valdymo būdai Lietuvoje

Dalyvavimas seimo,savivaldybių, Prezidento rinkimuose, referendumuose, pprašymų ir skundų teikimas,
peticijos, bylinėjimasis teismuose, įstatymų leidybos iniciatyvos, informacijos gavimas ir teikimas,
nevyriausybinių organizacijų veikla, bendruomenių veikla, politinių partijų veikla.

11 Paskaita: Politikų ir biurokratų sąveika bei vaidmuo formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką

Politikai (valstybės, politiniopasitikėjimo tarnautojai) vs biurokratai (karjeros, pakaitiniai, įstaigų vadovai;

dirbantys pagal darbo sutartį valstybės įstaigose; statutiniai; dirbantys pagal darbo sutartį ir atlyginimą iš
valstybės gaunantys viešųjų įstaigų, valstybės įmonių ir valstybės valdomų įmonių darbuotojai)

M. Weber- pagrindinis iššūkis demokratinei partinei sistemai- biurokratų ir politikų atskyrimas (kai
biurokratai atsakingi už ekspertizę, o politikai- politikos formavimą, kūrimą)

Pagrindinis skirtumas- politikai atstovauja plačius neorganizuotus interesus, o biurokratai- siaurus,

fokusuotus(dažniausiai interesų grupių)

Viešojo sektoriaus atskaitomybės formos

Biurokratinė- atskaitomybė tiesioginiam vadovui; kontrolės šaltinis- organizacijos viduje, kontrolės
laipsnis- aukštas
Politinė- atskaitomybė piliečiams, rinkėjams, politikams, klientams, interesų grupėms ir kt; kontrolės
šaltinis- už institucijo ribų; kontrolės laipsnis- žemas
Teisinė- atskaitomybė prieš įsttaymą; kontrolės šaltinis-u- institucijos ribų; kontrolės laipsnis- aukštas
Profesinė-atskaitomybė kaip profesinė atsakomybė; kontrolės šaltinis- vidinis; kontrolės laipsnis- žemas

Patronažas yra politinių partijų ar politikų galia „pastatyti“ ir „nuimti“ viešojo sektoriasu organizacijų
vadovus remiantis politiniais ar šališkais kriterijais.
Politizacija kaip viešojo valdymo ar valstybės tarnybos būsena.

Politizacijai svarbūs veiksniai:

Ilgiausiai valdžioje buvusios (ir stambiausios) politinės partijos turi daugiausia vadovų viešojo sektoriaus
organizacijoje
LSDP veikloje dalyvaujantys vadovai dominuoja tarp politizuotų agentūrų ir VVĮ vadovų, o TSLKD partijos
atstovai- tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų
Iš švietimo įstaigų labiausiai politizuojamos tautinių mažumų mokyklos- net 95 Vilniaus rajono tautinių ma-
umų mokyklų vadovų dalyvauja politinėje veikloje.

Interesų grupės ir kitų suinteresuotųjų reikšmė

Bendri vardikliai- veikia organizacijoje, specializuoti vs viešieji interesai, siekia paveikti viešąją politiką,
nesiekia realios politinės valdžios, u-rtikrina konkurenciją ir galimybę dalyvauti platiems gyventojų
sluoksniams, daro poveikį viešiesiems sprendimams, siekiant savo intereso grupės tikslų.

Kolektyvinio veiksmo dilema arba kas padaro interesų grupę sėkmingai veikiančia?
Individai, besijungiantys į grupes, susiduria su kalinio dilema
Free rider problema
Kuo didesnė grupė, tuo sunkiau organizuoti ir koordinuoti jos veiklą
Kuo mažiau matoma, kas konkrečiai pasiekta, tuo mažiau tikėtina grupės sėkmė
Nauda (selective benefits), skatinanti jungtis ir siekti bendro intereso: informacinė, materialinė, solidarumas,
pažintys, opriklausomybė grupei/ tikslo
Neliečia pirminių įsitikinimų, sutariama dėl antrinių

Interesų grupių veikimų būdai

Finansinė parama politinėms partijoms rinkimų metu, informacijos pateikimas(specifinių duomenų teikimas,
analizės, užsakomieji tyrimai, įsiliejimas į politikos formavimo procesus siekiant perkelti turimas žinias į
valstybės reguliavimo sprendimus

Tikslinė auditorija- politikai, valstybės tarnautojai, administratoriai, visuomenė

Veikimo būdai
Lobizmas( ekonominė sąvoka- siekiama paveikti sprendimų priėmimo procesą, bendraujant su teisėkūros
proceso dalyviais, dažniausiai politikai, arba už konkrečios sritiesreguliavimą atsakingomis institucijomis)
Bilinėjimasis, politikų/rinkimų rėmimas/rinkimė veikla, viešumas, rinkodaros strategijos, informacijos
kontrolė

Litgrid didžiausia lobistė Lietuvoje

Oficialaii registruoti 83 lobistai

12 paskaita Kaip naujos teorijos ir požiūriai siūlo nagrinėti viešąją politiką

Naujiesiems teoriniams požiūriams analizuojantiems viešąją politiką būdinga

Politikos ciklų atsisakymas (žiūrėti,kaip nusakomas visas politinis procesas
Priežastiniai ryšiai tarp kintamųjų
Politikos proceso kompleksiškumas (kai kuriuose modeliuose tapačios sąvokos, reiškiančios visai ką kita)
Plati samprata apie viešąją politiką(ne tik formalios struktūros, bet ir neformalios, struktūruojančios kasdienį
veikėjų elgesį
Skirtingos saveikų viešojoje politikoje interpretacijos

Reformos samprata
Sąmoningi (ir esminiai) viešojo valdymo struktūros ir/arba procesų pokyčiai, kad jie veiktų geriau tam tikra
prasme

Vidiniai(techniniai aspektai aktualizuojami) ir išoriniai (įsitikinimas ir argumentacija) reformų veiksniai

Viešojo valdymo reformos analizės metodai

Lyginamas metodas
Atskyri reformos atvejai

J. Kingdon kelių srautų pagrindas (angl, MSA)

Politinių sprendimų (institucinės darbotvarkės sudarymo procesas) priėmimas yra trijų atskirų srautų-
problemų, biešopsios politikos priemonių (pasiūlymų) ir politikos- darinys.

Problemų srautas- sudaro tos problemos, į kurias dėmesį atkreipia valstybės politikos formuotojai
Viešosios politikos priemonių srautas- kovos šioje tyrėje rezultatas yra tam tikrų pasiūlymų sąrašas,
nusakantis politinės darbotvarkės alternatyvas
Politinis srautas- Politinis klimatas, aplinka/sąlygos pasinaudoti politine aplinka, galimybės valstybės
politikos formuotojams veikti.

Kaip, anot Kingdon, priimams politinis sprendimas?

Tam tikrasi momentais politinis, viešosios politikos priemonių ir problemų srautai susilieja: problema pripa-
įstama, sprendimas surandamas politikos bendruomenėje, o politinis pasikeitimas, silpnindamas potencialius
trikdžius, suteikia porgą politikos posūkiui
Tinkamą srautų susiliejimui momenta vadina „langu“. „langai“ atsiveria dėl iškylančių ypatingų problemų
(probleminis langas) arba dėl įvykių politiniame sraute (politinis langas).

Sabatier palaikymo koalicijų pagrindas

Veikėjų grupės sudaro tam tikrus sprendimus palaikančias koalicijas,kurių sąveikia leidžia paaiškinti
viešosios politikoskaitą.
Svarbiausias palaikymokoalicijų pagrindo analizės vientas yra ne konkreti valdžios institucija ar programa,
bet viešosios politikos posistemis.
Vertybių sistemos yra svarbesnės nei institucinė priklausomybė
Veikėjai gali siekti plačios uždavinių,kurie turibūti išmatuojami empiriškai, įvairovės.
Į potencialiai svarbių viešosios politikos veikėjų grupė reikalinga įtraukti tyrėjus ir žurnalistus
Norint suprasti viešosios politikos kaitą, reikiastujuoti ne trumpesnį negu 10 metų laikotarpį

Struktūa: išorės kintamieji

Santykiniai stabilūs kintamieji (t.y. pagrindianiai probleminės srities po-ymiai, gamtinių išteklių
paskirstymas, fundamentalios socio-kultūrinės vertybės ir socialinė struktūra, svarbiausioji konstitucinė
sąranga ir taisyklės
Išorinės (sisteminiai) įvykiai (socio- ekonominių sąlygų pokyčiai, viešosios nuomonės pokyčiai,
valdančiosios koalicijos pokyčiai, viešosios politikos sprendimai ir poveikis iš kitų posistemių)
Šie išorės kintamieji daro įtaką viešosios politikos posistemei, apribodami arba suteikdami išteklius jos
veikėjams. Santykinai stabilūs kintamieji įtaką posistemės veikėjams dar per sutarimo, kuris yra reikalingas
esminiams viešosios politikos pokyčiams pasiekti, laipsnį.

Struktūra: viešosios politikos posistemė

Viešosios politikos posistemė apima palaikymo koalicijų, kurioms būdingi tam tikri viešosios politikos
įsitikinimai bei ištekliai, sąveika.
Šiai sąveikaigali tarpininkauti viešosios politikos tarpininkai (brokeriai)
Tam tikriems tikslams pasiekti, plaikymo koalicijos naudoja įvairias strategijas ir priemones, urios daro
įtaką valdžios institucijų sprendimams (dėl institucinės sąrangos, išteklių pasirinkimo ir kt)
Šie sprendimai, kurie gali būti susiję su institucinių taisyklių nustatymu, išteklių paskirstymu ar asmenų
paskyrimu, daro įtaką viešosios politikos produktams. Nuo jų priklauso viešosios politikos produktai, kurie
prisideda prie tam tikro poveikio.

Žymūs sukrėtimai (socio-ekonominių sąlygų pokyčiai, viešosios nuomonėspokyčiai, valdančiosios

daugumos pakeitimas, viešosiospolitikosproduktai iš kitų posistemių) už viešosios politikos posistemio ribų
yra svarbios,bet nepakankamos priežastys esminiams viešosios politikos pokyčiams

Svarbiausios hipotezės dėl palaikymo koalicijų

Koalicijų (sąjungininkų ir priešininkų)išsidėstymas būna gana stabilus per apiedešimt metų laikotarpį tik
brandžiose posistemėse, kai ginčijamasi dėl pagrindinių viešosios politikos įsitikinimų.
Palaikymo koalicijose veikėja gana gerai sutars dėlpagrindinių viešosios politikos įsitikinimų, bet gali ma-
iau sutarti dėl antrinių įsitikinimų (taip vadinama „klijų“ hipotezė)

Svarbiausios hipotezės dėl mokymosi tarp koalicijų

Viešosios politikos mokymasis tarp vertybinių sistemų labiausiai tikėtinas,kai egzistuoja informuotas
vidutinio lygmens konfliktas tarp dviejų koalicijų
Į viešąją politiką orientuotas mokymasis tarp vertybinių sistemų labiausiai tikėtinas, kai
egzistuojapakankamai prestižinis formuas, kuriame dominuoja profesinės normos
Net jeigu techninės informacijos surinkimas nekeičia priešingos koalicijos požiūrio, tai gali daryti svarbią
įtaką politikai ( bent trumpuoju laikotarpiu), keičiant viešosios politikos tarpininkų ir kūtų svarbių valdžios
veikėjų požiūrį.

Kaip pritaikyti pagrindą?

Laikotarpis bent 10 m., nusistovėjusios posistemės kaip analizės lygmuo (nors tam tikra opozicija_
ES įtaka ir jos mastas
Politinės sistemos: konsensuso poreikis esminiam politikos pokyčiui inijuoti kaip tarpinis kintamasis.
Petraukiamos pusiausvyros teorija(PET) D.B. Jones

Politinis procesas traktuojamas kaip ilgalaikių stabilumo periodų, retkarčiais pertraukiamų nestabilumoir
ilgalaikių politinių pasikeitimų, procesas. Siekiama paaiškinti politikos dinamiką, koncentruojan dėmesį į
sąlygas ir machanizmus, būtinus, kad įvyktų radikali kaita arba kaip tik status quo

Kaip atsiranda esminiai pertrūkiai?

Esminio palaikančio politikos įvaizdžio pasikeitimas
Atsiradęs pakankamas spaudimas gali vesti prie didelio amsto prieš tai neįtrauktų į posistemę gali vesti prie
didelio masto prieš tai neįtrauktų į posistemę politinių veikėjų bei vyriausybės institucijų įsikišimo.
Nauji veikėjai gali reikalauti pakeisti taisykles ir galios pusiausvyrą, kuri būtų palaikoma naujų institucinių
strutūrų.
Kai problema patenka į makropolitinę darbotvarkę, maži objektyvių aplinkybių pokyčiai gali sukelti didelius
politikospasikeitimus (teigiamo grįžtamojo ryšio procesas)

PASIRUOŠIMAS

SĄVOKOS:
Politikos analizė vs analizė politikai
Valstybės intervencija (efektyvumas vs socialinis teisingumas)
Politikos procesas
Racionalus, inkrementinis, riboto racionalumo, politinis sprendimų priėmimas
Iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų įgyvendinimas
Išankstinis vs paskesnysis vertinimas
Viešosios politikos sėkmė vs nesėkmė
Tradicinis valdymas, NVV, po – NVV
Įrodymais grįstas valdymas
Gatvės lygmens biurokratai
Interesų grupė
Palaikymo koalicija
Politizacija
Diskrecija

VEIKĖJAI
Visuomenė (įtraukimas, įgalinimas, atsaitomybė, formos, būdai)
Interesų grupės (kas būdinga, veikimo būdai, sąveika, „issue network“, „iron triangle“
Politikai vs biurokratai (dichotomija, postų modelis vs karjeros modelis, strategijos, sąveika, politizacija bei
patronažas; visos atskaitomybės formos (kuo jos skiriasi)).

POŽIŪRIAI, ANALIZĖS PAGRINDAI IR TENDENCIJOS

Srautai, jų turinys
Galimybių langas
Palaikymo koalicijos
Kaita vs stabilumas
Priežastiniai ryšiai

Kaip analizuoti Lietuvos respublikos vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimą? Nakrošius

Palaikymo koalicijų pagrindo modelio pranašumas- pasižymi aiškia struktūra, tiksliai apibrėžtomis
sąvokomis, aiškiai įvardinti priežastiniai ryšiai ir hipotezės, dažnai pasitelkiama empirinė analizė ir toliau
teoriškai plėtojama.

Svarbiausias palaikymo koalicijų pagrindo analizės vienetas yra ne konkreti valdžios institucija ar programa,
bet viešosios politikos posistemis, kuriam būdingi jį reglamentuojantys teisės aktai, programos ir kitos
viešosios politikos iniciatyvos. Posistemių visuma sudaro bendrą politinę ar viešosios politikos sistemą.
Posistemiai L teisėkūroje ir viešajame administravime atitinka valdymo sritis, kurios priskirtos konkrečiam
ministrui.

VP posistemiuose veikia tam tikrus viešosios politikos sprendimus ir jų įgyvendinimą palaikančios ar jiems
besipirešinančios koalicijos. Sudaro įvarūs veikėjai, kurie apima visus klausimu suinteresuotus asmenis iš
valstybinio, viešojo ir privataus sektorių. VP įsitikinimai yra svarbesni nei veikėjų institucinė
priklausomybė. Ne tik įsitikinimai, bet ir mokslinė bei techninė informacija gali būti svarbi priimant
viešosios politikos sprendimus ir juos įgyvendinant. Taikomas individo elgesio modelis yra ribotai
racionalus, t.y. grindžiamas ne visiško informuotumo prielaida ir sudartas remiantis labiau psichologijos, o
ne klasikinės mikroekonomikos požiūriu.

Santykinai stabilūs veiksniai-ilguoju laikotarpiu nekinta arba kinta sąlyginai nedaug. Jie gli daryti įtaką
daugiau nei vienam viešosios politikos posistemiui. Palaikymo koalicijų pagrinde buvo išskirtos keturios
svarbiausios santikinai stabilių veiksnių grupės
1) Pagrindiniai probleminės srities (vp posistemio) požymiai
2) Gamtos išteklių pasiskirstymas
3) Esminės sociokultūrinės vertybės ir socialinė struktūra
4) Konstitucinė sandara ir esminiai jos principai

Išorės (sisteminiai) įvykiai- reikšmingi išorės sukrėtimai ar pokyčiai, kurie padaro didelę įtaką viešosios
politikos posistemiui keičiantis valdžioje esančios palaikymo koalicijos ar koalicijų ištekliams.
1) Socialinių ir ekonomonių sąlygų kaita
2) Viešosios nuomonės kaita
3) Valdančiosios koalicijos kaita
4) Kituose viešosios politikos posistemiuose priimti sprendimai ir jų poveikis

Svarbūs sukrėtimai už viešosios politikos posistemio ribų (krizė, naujos Vyriausybės sudarymas, naujo
Prezidento išrinkimas ir kt) yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos reikšmingiems sprendimasm dėl
vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo priimti.

Sabatier ir jo kolegos suformavo palaikymo koalicijų analizės pagrindą siekdami suderinti „iš viršaus
žemyn“ ir „iš apačios aukštyn“ po-iūrius į viešosios politikos įgyvendinimą. Vadovaujantis po-iūrių iš
viršaus žemyn, sėkmingas įgyvendinimaspriklauso nuo tinkamai suformuluotosintervencijos logikos,gerai
pasirinktos priežastinės teorijos, gerai veikiančių įgyvendinimo struktūrų, tinkamų įgyvendinimo gebėjimų ir
kt. Iš apačios aukštyn – pabrėžia už įgyvendinimą atsakingų veikėjų svarbą, t.y. kad ir kokia elegantiška
būtų viešojo sprendimo intervencijos logika, jos įgyvendinimo sėkmė ir netgi tikrasis politikos turinys,
daugiausia priklausys nuo „gatvės lygmens“ biurokratų ir kitų įgyvendinimo procese dalyvaujančių veikėjų
motyvų, gebėjimų, galimybių.

Tinkama intervencijos logika reiškia, kad kikevienas prioritetas turi aiškius tikslus, uždavinius ir priemones,
kuriuos sieja nuoseklus hierarchinis ryšys- pradedan bendresniu (tikslų) ir bangiant konkrečių veiksmų
lygmeniu. Priežastinė teorija: ar atsižvelgiant į pasirinktą intervencijos logiką, galima pagrėstai tikėtis, kad
pasitelkiant minėtas priemones, yra realus pasiekti išsikeltus tikslus?

Paketiniai sprendimai- viena koalicija palaiko kitos koalicijos teikiamą sprendimą, kad kita koalicija
palaikytų jos siūlomą alternatyvą kitoje viešosios politikos srityje ar posistemyje.

Viešosios politikos bendruomenėms būdingas ribotas ir stabilus skaičius dažnai sąveikaujančių dlayvių,
kuriuos vienija bendros vertybės ir įsitikinimai, taip pat ekonominiai ir profesiniai interesai. Klausimo/
problemos tinkluose veikia daugiau narių, kurių vertybės ir įsitikinimai skiriasi, o narystė nėra pastovi ir
kontaktai nėra dažni. VP bendruomenė yra labiau integruota nei problemos tinklas.

Palaikymo koalicijų pagrindo prielaida teigia, jog bendrai veikti skirtingus veikėjus skatina sutampantys
įsitikinimai, o ne institucinė priklausomybė. Elgesį ir veikimo strategiją lemia įsitikinimų sistema, kurią
sudaro trys lygmenys. Pamatiniai- ypač sunkaii kinta. Ontologiniai ir iš jų kyla normatyviniai įsitikinimai.
Dešinės/kairės pažiūros priklauso prie pamatinių.
Antras lygmuo- viešosios politios įsitikinimai, kurie atspindi veikėjų nuostats priežastinių ryšių
konkrečiuose vp posistemiuose atžvilgiu. Tai yra klijai, kurie jungia veikėjus į palaikymo koalicjas.
Trečias- šalutiniai įsitikinimai- palaikymo koalicijų lyderiai ir nariai pernelyg sureikšmina savo oponentųū
neigiamus motyvus, elgesį ir potencialią neigiamą siūlomų pokyčių įtaką, kad mobilizuotų savo
koalicijosnarių pastangas.

Kaitos lyderiui yra būdingi keturi bruožai: socialinis jautrumas, gebėjimas apibrėžti problemas, suburti
sekėjus ir gauti palaikymą, teigiamo pavyzdžio rodymas.

Vienos kilposmokymasis, kurio metu taisomos įgyvendinimo klaidos siekiant pradinių viešosios politikos
tikslų, tikėtinesnis nei „dviejų kilpų“ mokymasis, kurio emtu keičiasi veikėjų įsitikinimai ir viešosios
politios uždaviniai.