Sei sulla pagina 1di 31

anotacia

Tanamedrove msoflioSi mimdinare ekonomikur procesebSi trans-nacionaluri korporaciebis


(tnk) roli da adgili mniSvnelovnad izrdeba. tnk-ebi axali movlena ar aris maTi Camoyalibeba
Tanmedrove tnk-ebad XX saukunis dasawyisSi daiwyo, xolo XX saukunis 60-ian wlebidan,
teqnikuri da teqnologiuri progresis fonze, maTi saqmianoba gafarTovda, raodenoba ki mkveTrad
gaizarda. globalizaciis process tnk-ebi aRrmaveben da aviTareben, es is Tanamedrove
korporaciebia, romlebsac aqvT globaluri, zeerovnuli bazrisagan moniWebuli upiratesobebis
gamoyenebis unari.
amJamad tnk-ebi floben msoflio finansuri resursebis udides nawils da warmoadgenen
warmoebis da vaWrobis ZiriTad subieqtebs. zogierTi tnk-ebis aqtivebma gadaaWarba sakmaod
ganviTarebuli qveynebis mSp-s, xolo maTSi dasaqmebulTa raodenoba aRemateba dasavleT
evropis zogierT maRalganviTarebul qveynebis mosaxleobas. Sesabamisad didia maTi gavlena
msoflio ekonomikur procesebze da mosalodnelia, rom ufro metad gaizrdeba es gavlena. dRes tnk-
ebis xma savaWro ekonomikur blokebSi mZlavrad JRers, maT moTxovnebs rig SemTxvevebSi
aqceven ufro met yuradRebas vidre zogierTi qvynisas. msoflio globalizebul ekonomikaSi
mimdinare procesebis fonze ki Tamamad SeiZleba iTqvas, rom momavali tnk-ebs ekuTvniT,
isini warmoadgenen globalizebuli ekonomikis gansaxierebas. marTalia arsebobs
araerTgvarovani Sefaseba tnk-ebis saqmianobasTan dakavSirebiT, magram aucilebelia
aRiniSnos, rom mravali ekonomistis azriT tnk-ebi aris ganviTarebis idealuri aqselatori, awvdis ra
mimReb qveyanas kapitals, teqnologias, warmoebis organizacias da marTvis gamocdilebas.
amdenad, mniSvnelovani da upriani iqneba ganvixiloT am marTlac, msoflio ekonomikis
gigantebis saqmianobis sferoebi da mimarTulebebi dRevandel msoflio ekonomikaSi.

1
Sesavali

transnacionaluri korporaciebis did rolze da mniSvnelobaze Tanamedrove globalizaciis


pirobebSi, aravin davobs. XX saukunis bolo aTwleulSi msoflio meurneobaSi momxdari
cvlilebebi imdenad arsebiTi da principulia, rom SegviZlia visaubroT axali msoflio ekonomikis
Camoyalibebaze, romlis erT-erTi yvelaze TvalSi sacemi niSania TviT ,,msoflio ekonomikis’’
cnebis Secvla da misi gadaqceva ,,erovnebaTaSoris ekonomikidan’’ ,,transnacionalur
ekonomikad’’. moxda erTi mxriv, moxmarebisa da vaWrobis, xolo meore mxriv, safinanso
bazrebis internacionalizaciidan mTeli sameurneo cxovrebis globalizaciaze gadasvla, rac upirveles
yovlisa gulisxmobs warmoebis globaliza-ciisaken swrafvas da mTeli samewarmeo saqmianobis
marTvis globalizaciis gzebis Ziebas.
amdenad, globalizaciis procesis Sedegad erovnul ekonomikebs Soris urTierTdamokidebulebis
zrdis safuZvels warmoebis da kapitalis moZraobis internacionalizacia warmoadgens, romelic
socialisturi sistemis daSlis Semdeg mTel msoflios moicavs, am urTierTdamokidebulebas ki zrdis
tnk-ebis saqmianoba.
tnk-ebi, romelTa xelSi xdeba kapitalis koncentracia da centralizacia, romlebic TavianT
saqmianobaSi ar izRudebian erovnuli sazRvriT, moqmedeben msoflio masStabiT da gamodian
msoflio meurneobis globalizaciis ZiriTad mamoZravebel Zalad, rac qmnis msoflio ekonomikaSi
globaluri monopoliebis warmoqmnis saSiSroebas. XX saukunis dasawyisidan anu tnk-ebis
warmoqmnis periodTan SedarebiT arsebiTad Seicvala maTi saqmianobis Sinaarsi, ramdenadac
isini moqmedeben aramarto mimoqcevis sferoSi, ar isaxavs miznad bazris da gavlenis sferos
formalur danawilebas, Tanamedrove pirobebSi umTavresi yuradReba eTmoba warmoebas,
sazRvargareT filialebisa da gasaRebis ganyofilebebis Seqmnas. maT strategiul miznebSi Sedis:
sakuTari warmoebis ganlageba im qveynebSi, sadac xarjebi sakuTar qveyanasTan SedarebiT
dabalia, Zveli sawarmoebis modernizeba da a.S. Tanamedrove transnacionaluri korporaciebi
TavianT strategias gansazRvraven bazrebis planetaruli xedvis, agreTve, msoflio masStabiT
ekonomikuri konkurenciisa da TanamSromlobis gaRrmavebis
safuZvelze.
Tanamedrove periodSi transnacionaluri korporaciebi akontroleben msoflio samrewvelo
warmoebis 1/3-s, axali teqnologiebis, nou-haus, patentebis, licenziebis 4/5-s. warmoebis da
kapitalis internacionali-zaciis axali movlena aris transerovnuli bankebis Seqmna. transnacionaluri
bankebi warmoadgenen transnacionaluri korporaciebis ganviTarebis finansur safuZvels, rasac
efeqturad emsaxurebian mTel msoflioze gadaWimuli ganyofilebebis qseliT.
tnk-ebi msoflio meurneobis didmniSvnelovan subieqtebad iqcnen, transnacionaluri biznesis
ganviTareba ki Rrma kvals tovebs calkeuli (rogorc ganviTarebuli, ise ganviTarebadi) qveynis
ekonomikaze. misi gavlena SesaZloa pozitiuric iyos da negatiuric. amis miuxedavad trans-

2
nacionaluri korporaciebis qsels globaluri ekonomikis nervul da sisxlZarRvovan sistemebad
aRiareben da mas gadamwyvet rols aniWeben msoflio ekonomikis Semdgomi ganviTarebis
xasiaTis gansazRvraSi.
saqarTvelos transnacionalur korporaciebTan urTierTobis didi xnis istoria aqvs, jer kidev pirvel
msoflio omamde Semosuli iyvnen da samewarmeo saqmianobas eweodnen germanuli
transnacionaluri korporaciebi (mag. Siemens). saqarTvelo Tavisi geopolitikuri mdebareobiT da
didi ekonomikuri potencialis wyalobiT, SeiZleba gaxdes tnk-ebis interesis obieqti, magram
amJamindeli politikuri arastabilurobis fonze es naklebad savaraudoa, amitom Cveni mizani unda
iyos qveynis SigniT stabilizaciis miRweva da ekonomikuri procesebis ganviTarebisaTvis
xelsayreli garemos Seqmna.
Temis mizans warmoadgens transnacionaluri korporaciebis arsis, msoflio ekonomikaSi
CarTulobis xarisxis, maTi efeqturi funqcionireb-bis ganmapirobebeli faqtorebis gansazRvra.
globalizaciis pirobebSi erovnul ekonomikebsa da tnk-ebs Soris urTierTdamokidebulebis
ganmsazRvreli faqtorebis gamovlena da daxasiaTeba, aseve globaluri ekonomikis formirebis da
internacionalizaciis procesSi rogorc tnk-ebis, agreTve mTlianobaSi transnacionaluri
korporaciebisa da erovnuli saxelmwifoebis rolis warmoCena.
mTavar amocanas warmoadgens, msoflio ekonomikis ganviTarebis Tanamedrove etapze
transnacionaluri korporaciebis adgilis da rolis gansazRvra; tnk-ebis Sedarebis safuzvelze maTi
funqcionirebebis saerTo
da ganmasxvavebeli Taviseburebebis gamovlena; tnk-ebis im moqmedebis strategiis gaSla da
daxasiaTeba, romelsac igi iyenebs rogorc ganviTarebul aseve ganviTarebad qveynebSi; maTi
saqmianobis msoflio ekonomikaze zegavlenis masStabebis dadgena.
kvlevis sagania jer erTi, transnacionaluri korporaciebi rogorc, globalizaciis erT-erTi
mniSvnelovani faqtori da internacionalizaciis Sedegi. meore, igi rogorc saerTaSoriso
urTierTobebSi da msoflio ekonomikaSi mimdinare procesebis mTavari monawile. mesame, tnk-
ebis moqmedebis mimarTulebebi msoflios sxvadasxva erovnul ekonomikebSi.

3
Tavi I. transnacionaluri korporaciebis arsi, Camoyalibeba,
Taviseburebebi da ZiriTadi niSnebi

1.1 transnacionaluri korporaciebis arsi, Camoyalibeba

XXI saukunis dasawyisSi SeiniSneba sagareo ekonomikuri saqmianobis uprecedento


gafarToeba, romelSic transnacionaluri korporaciebi arian movaWreebi, investorebi, Tanamedrove
teqnologiebis gamavrcelebl-
ebi da saerTaSoriso SromiTi migraciis stimulatorebi. isini bevrad gansazRvraven msoflio bazris
dinamikas da struqturas, saqonlisa da momsaxurebis konkurentunarianobis dones, kapitalis
saerTaSoriso moZ-raobas da teqnologiis gadacemas. transnacionaluri korporaciebi
wamyvan rols TamaSoben warmoebis internacionalizaciasSi, romelic sul ufro farTovdeba
sxvadasxva qveynis sawarmoTa kavSirebis gaRrmave-biT. TiTqmis yvela umsxvilesi tnk
,,erovnebis” mixedviT ganekuTvneba ,,triadas”, Cveni planetis sam ekonomikur centrs: aSS-s,
evrogaerTianebas da iaponias. ukanasknel wlebSi msoflio bazarze sakuTari saqmianoba
gaaaqtiures axali industriuli qveynebis tnk-ebma.
tnk-ebis Sesaxeb dasavleTis specialur literaturaSi radikalurad gansxvavebuli Sexedulebebia
gavrcelebuli. mkvlevarTa erTi jgufi maT ,,imperializmis urCxulebs”, ,,rvafexebs” uwodebs,
romlebsac msoflios qveynebi sacecebiT aqvT SemoxlarTuli. meore jgufi ki xalxTa mxsnele-bad
miiCnevs da adamianTa keTildReobis sawindrad saxavs. aseTivea gaeros eqspertTa mosazrebac.
maTi azriT, tnk-ebi Tanamedrove ,,msoflio ekonomikis Zravebia”. amgvari mkveTrad
gansxvavebuli Sexedulebebis gamo tnk-ebis fenomens mecnierebi didi interesiT akvirdebian,
siRrmiseulad ikvleven da dReisTvis sxvadasxva ganmartebiT axasiaTeben.
mecnier-mkvlevarTa mniSvnelovani nawili transnacionalurs miakuTv-
nebs im firmebs, romlebsac Semdegi xuTi ZiriTadi niSani unda hqondeT:
 kompania Tavisi struqturuli erTeulebiT ekononikuri ganviTa-
rebis sxvadasxva donis ramdenime qveyanaSi erTdroulad unda fun-
qcionirebdes;
 kompaniis sazRvargareTul struqturul erTeulebs sakuTari samrewvelo, savaWro da
momsaxurebis sawarmoebi unda gaaCndeT;
 kompaniebis filialebis xelmZRvaneli muSakebi ZiriTadad adgi-
lobrivi kadrebidan unda SeirCnen;
 meTauri kompaniis umaRlesi xelmZRvaneloba mravalerovnuli unda uyos;
 kompaniis qoneba sxvadasxva qveynis moqalaqeebs unda ekuTvnodes;

4
ganmartebis saxiT SeiZleba CamovayaliboT: transnacionaluri korpo-raciebi organizaciul-
samarTlebrivi formiT iseTi saaqcio korpo- raciebia, romlebic sxvadasxva qveynis kapitals Tavs
uyrian, mraval saxelmwifoSi Tavis struqturebs qmnian da meTauri birTvis meSveobiT maTi
saqmianobis kontrolsa da koordinacias axorcieleben. trans (laT. TRANS-iT, gavliT, gamWol) –
risame gadaRma, risame gadakveTa, farglebs gareT arseboba.
biznes-sawarmoebis internacionalizacias xangrZlivi istoria aqvs, romelic me-20 saukunis 60-
ian wlebze gacilebiT adre daiwyo. magaliTad savaWro saqmianoba pirveli civilizaciebis periodSi
iRebs saTaves, xolo Sua saukuneebSi evropaSi sistematuri qveyanaTaSorisi savaWro sa-
qmianoba daiwyo, romelsac kerZo korporaciis tipis institutebi eweodnen. me-14 saukuneSi
hanzas ligam germaneli vaWrebi gaaerTiana evro-pisa xmelTaSuazRvispireTSi savaWro
saqmianobis organizebis mizniT, rac agraruli da sxva saxis saqonlis warmoebasa da
metalurgiasac moi-cavda. daaxloebiT amave periodSi Seqmnili mogzaur vaWarTa organiza-cia
did britaneTSi warmoebul Salsa da qsovils belgiaSi, holandiaSi, luqsemburgsa da sxva qveynebSi
yidda. amas garda, adreuli renesansis periodis italiur savaWro da sabanko saxlebs mniSvnelovani
adgili ekavaT komerciuli saqmianobis internacionalizaciis saqmeSi. me-14 sau-kunis
miwurulisTvis 150 italiuri sabanko kompania arsebobda, romlebic mravalerovnul operaciebs
axorcielebdnen. me-17 da me-18 saukuneebSi gaizaarda mTavrobaTa roli ekonomikur
saqmianobaSi da Seiqmna msxvili kolonialuri savaWro kompaniebi: holandiuri da britanuli
aRmosavleT indoeTis kompaniebi, moskovis kompania, afrikis samefo kompania da huZo-nis
yuris kompania. am kompaniebma safuZveli Cauyares msxvil savaWro ope-raciebs im
regionebSi, romlebic mogvianebiT wamyvan koloniebad iqca.
magram dRevandeli transnacionaluri korporaciebis mTavar winamor-bedad SeiZleba
CaiTvalos mxolod is saerTaSoriso sawarmoebi, romle-bic industriuli revoluciis periodSi gaCnda.
tnk-ebis warmoSobas XVII saukunes ukavSireben, roca indoeTSi Seiqmna pirveli
kompania ,,East India
Company”. pirveli Taobis korporaciebis saqmianoba, upiratesad, yofili koloniebis sanedleulo
resursebis damuSavebasTan iyo dakavSirebuli, ris gamoc maTi koloniur-sanedleulo kompaniebad
moixsenieben. organi-zaciul-ekonomikuri formiT isini kartelebis, sindikatebisa da treste-bis saxiT
funqcionirebdnen.
tnk-ebma istoriulad ganviTarebis rigi etapebi ganvlo. pirveli tnk-is Casaxvis periodidan maT
ganicades sakmaod mniSvnelovani evolucia. pirveli Taobis tnk-ebis saqmianoba
mniSvnelovanwilad iyo dakavSirebu-li yofili koloniebis nedleulis resursebis damuSavebasTan,
rac sa-fuZvels iZleva gansazRvro isini, rogorc ,,koloniur-sanedleulo tnk-ebi”. Tavisi
organizaciul-ekonomikuri formiTa da funqcionirebis meqa-nizmebiT isini kartelebi, sindikatebi
da pirveli trestebi iyo.

5
Semdeg msoflio arenaze gamodis trestuli tipis tnk-ebi, romelic dakavSirebulia samxedro-
teqnikuri produqciis warmoebasTan _ meore Ta-obis tnk. daiwyo ra saqmianoba or msoflio oms
Soris periodSi, zogi-erTma maTganma SeinarCuna Tavisi poziciebi msoflio ekonomikaSi meore
msoflio omis Semdegac. pirveli da meore Taobis tnk-ebisaTvis damaxa-siaTebelia investiciebi
,,nulidan”. radgan gansaxilveli periodi xasiaT-deba axali tnk-ebis aRmocenebiT da saerTaSoriso
warmoebaSi adgilob-rivi firmebis TandaTanobiT CarTviT, ramac gamoiwvia Serwymisa da
STan-TqmaTa talRebi, agreTve strategiuli aliansebis didi ricxvis warmo-Soba.
XX saukunis 60-ian wlebSi sul ufro mniSvnelovan rols asruleben mesame Taobis tnk-ebi,
romelTa saqmianoba efuZneba mecnierul-teqnikuri revoluciis miRwevaTa farTod gamoyenebas.
am tnk-ebis organizaciul-ekonomikuri formis saxiT gamodiodnen ukve koncernebi da
konglomera-tebi. 60-80-ian wlebSi mesame Taobis tnk-ebis saqmianobaSi xdeboda erov-nuli da
sazRvargareTuli warmoebis elementebis SezRuduli SeerTeba: saqonlis realizacia, personalis
marTvis da muSaobis organizacia, sa-mecniero-teqnikuri samuSaoebis, marketingis da
gayidvisSemdgomi momsaxu-reba. kvlavwarmoebiTi procesis ZiriTadi elementebi gadadioda
Sesaba-misi qveynebisaTvis saerTo standartebsa da principebze. mesame Taobis tnk-ebi xels
uwyobdnen mecnierul-teqnikuri revoluciis miRwevaTa gavrcelebas msoflio meurneobis
periferiul zonebSi da rac mTavaria, qmnidnen ekonomikur wanamZRvrebs aRmocenebuliyo
saerTaSoriso warmoe-
eba erTian sabazro da sainformacio sivrcesTan, kapitalis da samuSao Zalis, samecniero-teqnikuri
momsaxurebis saerTaSoriso bazarTan erTad. mesame Taobis tnk-ebi gasaRebis bazrebisTvis
gamarTul cxare brZolebSi yovelmxriv cdilobdnen upiratesobis mopovebas safaso konkurenciaSi,
ramac transplantantebis farTo gamoyeneba ganapiroba pirdapiri ucxo-uri investiciebis meTauri
formis saxiT. saamwyobo warmoeba mimReb qveynebSi daexmara tnk-ebs gverdi aevloT am
qveynebis importuli baJisa-Tvis.
TandaTanobiT Cndeboda, 80-iani wlebis damdegs ki damkvidrda meoTxe Taobis globaluri
tnk-ebi, maTi ganmasxvavebeli niSnebia:
1. bazrebis planetaruli xedva da konkurenciis ganxorcieleba mso-flio masStabiT.
2. msoflio bazrebis dayofa ramdenime globaluri tnk-is mier.
3. Tavisi filialebis Qqselis moqmedebaTa koordinacia axali qse-luri sainformacio
teqnologiebis safuZvelze, TiToeuli mwar-moebluri kvanZis moqnili organizacia,
korporaciis mTeli orga-nizaciuli struqturis adaptacia da moqniloba, sabuRaltro aR-
ricxvis da auditis erTgvarovani organizacia.
4. sakuTari filialebis, qaliSvili kompaniebis integracia marTvis erTian saerTaSoriso
qselSi, romelic Tavis mxriv, integrirebulia tnk-ebis sxva qselebTan.
5. ekonomikuri da politikuri gavlenis ganxorcieleba saxelmwifo-ze, romlebSic
ganTavsebulia tnk-is biznesi.

6
swored meoTxe Taobis tnk-ebis epoqaSi iyo farTod amoqmedebuli pirdapiri ucxouri
investiciebis (pui) iseTi formebi, rogoricaa stra-tegiuli aliansebi, Serwymebi da STanTqmebi.
pui-ebis aRniSnul formebSi mocemul periodSi monawileobdnen ZiriTadad sawarmoo
kompaniebi, xolo SerwymaTa da STanTqmaTa bunis provocireba 80-ian wlebSi axali finan-suri
instrumentebis ganviTarebamac ganapiroba saerTaSoriso bazarze. mocemuli garemoebani
mniSvnelovnad gansxvavdeboda maTgan, romlebic aiZulebdnen tnk-ebs miemarTaT
Serwymebisa da STanTqmebisaTvis 90-ian wlebSi.
axla SeiZleba saubari tnk-ebis mexuTe Taobis warmoSobisa da ganvi-Tarebaze. maTi
gansxvavebuli Tvisebebi dakavSirebulia, upirveles yovlisa, Tanamedrove tnk-ebis funqcionirebis
globalur politikur

7
da ekonomikur pirobebTan, romlebic iqcnen finansuri da ekonomikuri simZlavriT damoukidebel
moTamaSeebad msoflio ekonomikaSi erovnul saxelmwifoebTan erTad. transerovnuli kapitali
gaxda damoukidebeli ekonomikuri organizmi mTeli Tavisi originaluri struqturiTa da Sida
ganviTarebis miznebiT. mexuTe Taobis tnk-ebi gansxvavdebian winamorbedebisgan gaZlierebuli
ekonomikuri simZlavriT da msoflio ekonomikaSi monawileobiT, erovnuli saxelmwifoebisgan
damoukidebeli subuieqtis saxiT. mocemul tendencias xels uwyobs tnk-ebis saqmianobis
liberalizacia mraval qveyanaSi. marto 1999 wels mTel msoflioSi miRe-bul iqna tnk-ebisTvis
xelsayreli 136 Sesworeba kanonmdeblobaSi, 9 araxelsayrelis sapirispirod.
mexuTe Taobis tnk-ebistvis damaxasiaTebelia teqnologiebis mniSvne-lobis gaZliereba
konkurenciul brZolaSi rogorc sxva tnk-ebTan, aseve mcire da saSualo firmebTan. bolo wlebSi
kompaniaTa xarjebi teqnologiebze izrdeba. es gamoixateba sazRvargareTul filialebSi
maRalteqnologiuri kapitalis eqsportze danaxarjebis zrdaSi, teqnologiis gayidvaSi, personalis
swavlebaSi da a.S.. teqnologiebze danaxarjebis zrda dakavSirebulia teqnologiurad intensiur
warmoeba-Si tnk-ebis aqtiur CarTvasTan, rac SesaZleblobas aZlevs maT gaamyaron da
gaaumjobeson Tavisi konkurentuli upiratesobani bazarze. mexuTe Ta-obis tnk-ebisaTvis sul ufro
did rols TamaSobs inovaciebi da samecniero-kvleviTi samuSaoebi. yvela dargis kompaniebi
iZulebulni arian gaadidon danaxarjebi samecniero-kvleviT samuSaoebze konkurentuli
upiratesobebis miRebis mizniT. aucilebelia aRiniSnos rom, rom Tanamedrove tnk-ebi
amjobineben samecniero-kvleviT samuSaoebs Tavi mouyaron saTao kompaniaSi, xolo
warmoeba gaaqvT sazRvargareT. Tanamedrove tnk-ebis saqmianobis arsebiT aspeqts
warmoadgens, arnaxuli bumi telekomunikaciebis teqnologiebis ganviTarebaSi. msoflio
sainformacio infrastruqtura, romelmac msoflios XX saukunis bolo aTwleulSi aCuqa internetis
qselis ganviTareba, bevr sakiTxSi uwyobs xels tnk-ebis ganviTarebas. Tanamedrove
telesakomunikacio saSualebebis gamoyenebiT tnk-ebma miiRes SeuzRudavi SesaZleblobebi
informaciis gac-vlis TvalsazrisiT rogorc saTavo kompaniasa da sazRvargareTul filialebs, aseve
sxva tnk-ebs Soris.
rac Seexeba tnk-ebis struqturas, mis ConCxs warmoadgens saTao anu
deda kompania da filialebi, Tavis mxriv filialebi iyofa sxvadasxva organizaciul formebad. tnk-
ebis marTvis optimalurma struqturam unda uzrunvelyos deda kompaniis mier ucxoeTSi
ganlagebuli filialebis Seuferxebeli marTva. amave dros, marTvis struqturam SesaZlebloba unda
misces sazRvargareTuli filialebis menejerebs, damoukideblad miiRon gadawyvetileba
momxmarebelTa moTxovnis dasakmayofileblad adgilobrivi bazris specifikisa da mimRebi
qveynis kanonmdeblobis gaTvaliswinebiT.
saTao kompania tnk-ebis sawarmoTa mTeli sistemis administraciuli centria. mis funqciebSi
Sedis: gadawyvetilebis miReba sxva kompaniebTan SeerTebis, axali firmebis SeZenisa da
araefeqtiani qvedanayofebis likvidaciis Sesaxeb, filialebisa da mTlianad korporaciis sawarmoo,

8
sainvesticio da finansuri politikis SemuSaveba, kontroli finansebze da sazRvargareTuli filialebis
samecniero-kvleviT da sacdel-sakon-struqtoro samuSaoebze.
sazRvargareTuli filialebis ZiriTadi organizaciuli formebia:
1. qaliSvili kompania (subsidiary) - tnk-is sistemaSi Semavali sawarmo mimReb qveyanaSi,
romelSic saTao kompanias aqvs gadamwyveti xmis ufleba naxevarze meti aqciebis flobis
gamo da niSnavs am sawar-mos xelmZRvanelobas;
2. asocirebuli kompania (associate) – tnk- is sistemaSi Semavali sawarmo mimReb
qveyanaSi, romelSic saTao kompania flobs aqciaTa aranakleb 10 da araumetes 50%-s.
saTao kompania ar akontrolebs, magram monawileobas Rebulobs am sawarmoTa
kontrolSi;
3. ganyofileba (branch) – sazRvargareTuli filialis saxe, romliTac saTao kompania mTlianad
flobs an aris tnk-is erToblivi sawarmos nawili. ganyofilebas SeiZleba hqondes: saTao
kompaniis warmomadgenlobis forma sazRvargareT; partniorobis, maT Soris adgilobriv
mewarmeebTan; moZravi qonebis(gemebi, TviTmfrinavebi, gaz- da navTobmompovebeli
baqnebi), romlebic ekuTvnis saTao kompanias da funqcionirebs sazRvargareT aranakleb
erTi wlisa.*
tnk-ebis xelmZRvaneloba marTvis struqturis srulyofis problemebs wyvets im saqonlisa da
asortimentis mixedviT,romliTac isini gadian msoflio bazarze.
* “msoflio ekonomika” . Todua g., veSapiZis S. redaqciiT. Tb 2001. gv. 397.
Tanamedrove tnk-ebi xasiaTdebian mTeli rigi niSnebiT da TaviseburebebiT, upriani iqneba Tu
CamovTvliT maT. XX saukunis 60-ian wlebSi gaero tnk-Ta ricxvs miakuTvnebda kompaniebs
100 mln. dolaris wliuri brunvis odenobiT da aranakleb eqvs qveyanaSi ganTavsebuli filialebiT.
dRes gaeros mier SemuSavebuli transnacionaluri korporaciebis kodeqsis Tanaxmad, tnk-ebis
damaxasiaTebeli niSnebia:
 kompaniis wliuri gayidvebis moculoba 1 mlrd aSS dolarze meti.
 kompaniis filialebi aranakleb 6 qveyanaSi.
 kompaniis ucxouri aqtivebis xvedriTi wili mTlian aqtivebTan ara nakleb 25-30%.
 kompaniis realizaciaSi sagareo bazris wili ara nakleb 20-30%.
Tanamedrove, XXI saukunis transnacionaluri korporaciebisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi
ZiriTadi Taviseburebebi:
 qveyanaTaSorisi upiratesobebis gamoyeneba;
 kapitalis moZraoba tnk-is bazirebis qveyanaSi mimdinare procesebisagan
damoukideblad;
 maRalteqnologiur da mecnierebatevad dargebSi SeRweva, romlebic did investiciebsa da
maRalkvalificiur personals saWiroeben;
 mZlavri sawarmoo bazis Seqmna;

9
 globaluri sawarmoo-savaWro politika;
 saqmianobis diversifikacia;
 biznesis monopolizacia;
 strategiuli dagegmva;
 kompaniis Sida vaWrobis gaZliereba.*

*yorRanaSvili l. saerTaSoriso biznesis organizaciul-samarTlebrivi safuZvlebi.


gamomcemloba “universali” Tb. 2006. gv.162.

1.2 internacionalizacia, rogorc transnacionaluri


korporaciebis safuZveli

msoflio ekonomika erovnul ekonomikaTa erTobliobaa maT urTierT-moqmedebaSi, aseTi


urTierTmoqmedeba iRebs sxvadasxva gamovlinebaTa mqone internacionalizaciis formas.
ganviTarebis garkveul safexurze igi iZens transnacionalizaciis saxes, romlis Sedegad
warmoiqmneba sameurneo kompleqsebi da konglomeratebi, romelTa erovnuli warmomavloba ar
emTxveva saxelmwifo sazRvrebis farglebs. am tenden-ciis xorcSesxma tnk-ebis warmoqmna da
zrdaa. internacionalizacia adre Tu gvian globalur saxes iZens, erovnul saxelmwifoTa miswrafeba
ki, Seeguon axal realiebs, ubiZgebs maT zesaxelmwifo regionuli warmonaqmnebis Seqmnis
gzaze. XX s-is bolos gamoikveTa msoflio ekonomikis ganviTarebis rigi umniSvnelovanesi
kanonzomierebani da tendenciebi , rogoricaa sameurneo cxovrebis internacionalizacia, kapi-talis
da warmoebis internacionalizacia. ganvixiloT isini calcalke.
Tanamedrove msoflio meurneobis damaxasiaTebeli niSani gaxda sameurneo cxovrebis
internacionalizacia, romelic niSnavs erovnul ekonomikaTa daaxloebas, rac vlindeba sawarmoo
urTierTdamokidebule-bis, saerTaSoriso saqonelbrunvis, kapitalisa da samuSao Zalis moZra-obis
zrdiT, qveynebSi umniSvnelovanes ekonomikur procesebze, maT Soris fasebis doneebze,
procentis ganakveTebze urTierTgavleniT da a.S.
sameurneo cxovrebis internacionalizacias safuZvlad udevs saerTaSoriso specializaciis
gaRrmaveba da warmoebis internacionali-zacia da transnacionalur korporaciaTa warmoqmna.
sameurneo cxovrebis internacionalizacia vlindeba rogorc materialuri dovlaTis warmoebis,
10
ganawilebis, gacvlisa da moxmarebis sferoebSi, ise yvela formis saerTaSoriso ekonomikur
urTierTobaTa ganviTarebiT da xels uwyobs am ganviTarebas.
Tanamedrove pirobebSi am procesebs ekonomikis globalizacias uwodeben . ori cnebis aseTi
gaigiveba savsebiT kanonzomieria, magram mxolod im pirobiT, rom globalizacia warmoadgens
internacionaliza-ciis axal safexurs, romelzec igi avida mxolod saukunis miwuruls. globalizaciis
procesis Tanamedrove etapisaTvis damaxasiaTebelia is,
rom TandaTanobiT sul ufro meti qveyana ebmeba sameurneo cxovrebis internacionalizaciis
procesSi, inergeba erTiani saerTaSoriso standartebi , iyeneben erTnair kriteriumebs
makroekonomikur politika-Si, agreTve mimdinareobs sagadasaxado politikisadmi moTxovnebis
unifikacia da sxv. sameurneo cxovrebis internacionalizaciis procesi mimdinareobs sagareo
ekonomikuri kavSirebis liberalizaciis TanxlebiT msoflio ekonomikis farglebSi. igi niSnavs
erovnuli ekonomikis daxsnilobis xarisxis amaRlebas gare samyaros mimarT rogorc erovnuli
TvalsazrisiT, aseve msoflio meurneobrivi kavSirebis sazRvargareTuli monawileebisTvis.
mcirdeba baJebi saqonlis saerTaSo-riso moZraobis gzaze, iqmneba xelsayreli sainvesticio garemo
ucxouri investiciebis mozidvisaTvis, rbildaba anu naklebad mkacri xdeba saxelmwifo migraciuli
politika.
warmoebis internacionalizacia gulisxmobs uSualo, metnaklebad myari sawarmoo urTierTobis
damyarebas sxvadasxva qveynebis sawarmoTa Soris, ris gamoc sawarmoo procesi erT qveyanaSi
xdeba saerTaSoriso an msoflio masStabiT mimdinare procesis nawili. warmoebis
internacionalizacia obieqturi procesia, romelic Sromis saerTaSoriso danawilebis gaRrmavebis
Sedegia. Tanamedrove pirobebSi warmoebis internacionalizacia Zlierdeba sxvadasxva faqtorebis,
uwinaresad ki mecnierul-teqnikuri revoluciis gavleniT. aqve avRniSnoT rom warmoebis
internacionalizacias safuZvlad udevs warmoebis specializacia.
ekonomikur urTierTobaTa sferoSi warmoebis internacionalizaciis gamoxatulebaa agreTve
kapitalis internacionalizacia. Tanamedrove msoflio meurneobis damaxasiaTebeli Taviseburebaa
kapotalis migraciis zrda mrewvelobis TvalsazrisiT ganviTarebul qveynebs Soris. warmoebis
saerTaSoriso specializaciisa da kooperaciis zrda udides kompaniebs aiZulebs TavianT kontrols
dauqvemdebaron warmoebis internacionalurad organizebuli mTeli procesi. am pirobebSi isini
sazRvargareT yiduloben maTTan kooperirebul sawarmoebs an iq qmnian TavianT axal
sawarmoebs.
kapitalis internacionalizacia aris erovnul kapitalTa dakavSire-bisa da gaerTianebis procesi, rac
vlindeba rogorc sxva saxelmwifoebSi calkeul kompaniaTa mier sameurneo obieqtebis SeqmniT,
ise sxvadasxva qveynebis kapitalebs Soris kavSirisa da kontaqtebis saerTaSoriso formaTa
SeqmniT.
kapitalis gatana, misi meSveobiT sazRvargareTis qveynebSi filialeb-is an Svileul kompaniaTa
Seqmna imas iwvevs, rom kapitalis eqsportiori qveynebis umsxvilesi korporaciebi erovnulidan

11
transerovnulad gardaiqmnebian. es kapitalis internacionalizaciis erT-erTi gamovlinebaa.
kuTvnilebiT erovnuli kapitali xdeba saerTaSoriso Tavisi interesebis sferosa da gamoyenebis
xasiaTis mixedviT. amasTan, transnacionalizaciam mrewvelobasTan erTad moicva sabanko
kapitalic, rac iwvevs msxvili transerovnuli bankebis Seqmnas.
kapitalis internacionalizaciis procesSi mniSvnelovan rols asrulebs samewarmeo kapitalis
gatana pirdapir investiciaTa formiT. yovelwliuri pirdapiri investiciebi bolo aTi wlis SualedSi
izrdeboda daaxloebiT 20%-iT yovelwliurad da bolo wlebSi TiTqmis 623 miliardi dolari
Seadgina. pirdapir investiciaTa gamoyenebis ZiriTadi sfero Tavad ganviTarebuli qveynebia, XXI
saukunis dasawyisSi yvela qveyanaSi dabandebuli fulis daaxloebiT 2/3 maTze modioda. es
monacemebi mowmoben, rom Zlierdeba mrewvelobis mxriv ganviTarebuli kapitalis interesebis
urTierTdakavSireba, izrdeba transnacionaluri struqturebis formireba. kapitalis
internacionalizaciaSi arsebiT rols asruleben ara marto pirdapiri, aramed portfelis investiciebic,
romlebic maTi mflobelebisaTvis ver uzrunvelyofen kontrols investirebis obieqtisadmi. portfelis
investiciebis masStabi zogjer Warbobs kidec pirdapir investiciebs, ZiriTadad portfelis investici-
ebis gacvla mimdinareobs ganviTarebul qveynebs Soris, ganviTarebad qveynebSi portfelis
investiciebis Setana portfelis investiciebis saerTo moculobis mxolod 10-12%-s Seadgens.
amrigad, kapitalis internacionalizacia, romelic warmoiqmna warmoebis internacionalizaciis
moTxovnaTa zegavleniT, iRebs droTa ganmavlobaSi sakuTar safuZvelsac ganviTarebisaTvis,
iZens mraval-ferovan formebsa da gamovlinebebs da mTlianad mniSvnelovnad aZlierebs
sameurneo cxovrebis internacionalizaciis process. amave dros, raki kapitali sakuTrebis
urTierTobis gansaxierebaa, misi inter-nacionalizacia iwvevs axali movlenis warmiqmnas msoflio
ekonomikaSi _transnacionalizacias da transnacionalur korporaciebs.
Tavi II. transnacionaluri korporaciebi da globalizacia

2.1 tnk-ebis adgili da roli globalizaciis procesSi

Tanamedrove msoflioSi mimdinare globalizaciis procesebSi tnk-ebis roli da adgili


mniSvnelovnad izrdeba. globalizaciis process tnk-ebi aRrmaveben da ufro masStaburs xdian,
swored aseTi kompaniebi gvevlinebian globaluri urTierTobebis ZiriTad monawileebad.
aRsaniSnavia, rom msoflios umsxvilesi tnk-ebis gayidvebis moculoba xSir SemTxvevaSi bevrjer
aRemateba zogierTi qveynis mTliani Sida produqtis moculobas. globalizacia XX saukunis 80-ian
wlebidan msoflio ekonomikis ganviTarebis aucilebeli tendenciaa. amerikeli mecnieri T. fridmani
miiCnevs, rom ,,globalizacia saxelmwifoTa, bazrebis, teqnologiebis Seuqcevadi integraciaa,
romelic saSualebas aZlevs saxelmwifoebs, korporaciebs, calkeul individebs, raTa maT miaRwion
msoflios nebismier wertilSi ufro swrafad da iafad, vidre es odesme yofila SesaZlebeli.” tnk-ebi

12
yovelive aRniSnulis erT-erTi ZiriTadi instrumentia, isini xels uwyoben, rom msoflio meurneobis
saqonlisa da momsaxurebis, samuSao Zalis, teqnologiebis da kapitalis bazrebi erTian bazrad
gadaiqces.
Tanamedrove etapze msoflio ekonomikis globalizaciisaTvis damaxasiaTebelia ramdenime
Tavisebureba. pirveli, saerTaSoriso vaWrobis ganviTareba, msoflioSi vaWroba ufro swrafi
tempiT izrdeba vidre produqciis warmoeba 15 qveyanaze modis msoflio eqsportis 70%-ze meti,
ganviTarebad qveynebs ki msoflio vaWrobaSi mcire wili uWiravT. meore, saerTaSoriso pirdapiri
ucxouri investiciebi, msoflioSi ucxouri pirdapiri investiciebis moculoba yovelwliurad izrdeba.
investiciebis udidesi nawili koncentrirebulia ganviTarebul qveynebSi. mesame, finansur bazrebis
globalizacia, saerTaSoriso finansur bazrebze fuladi saxsrebis brunvis moculoba ufro swrafad
izrdeba, vidre saerTaSoriso vaWroba. finansuri bazrebi msoflio ekonomikis ganviTarebasa da
funqcionirebas didad uwyoben xels, savaluto birJebze yoveldRiurad moZraobs Tanxa, romelic
bevrjer metia msoflios yvela qveynis centraluri bankis rezervebze. meoTxe, tnk-ebi, msoflioSi
tnk-ebis raodenoba 70-iani wlebis Semdeg mniSvnelovnad
gaizarda da udidesi nawili modis xuT qveyanaze (aSS, germania, iaponia, didi britaneTi da
safrangeTi). msoflios 20 udidesi tnk-is brunva gacilebiT metia, vidre msoflios 80-ze meti
ganviTarebadi qveynis mTliani Sida produqti erTad. Tanamedrove biznesi – tnk-is saqmianobaa,
im gagebiT, rom aRniSnuli korporaciebis aqtivebi, yovelwliuri realizacia miliardobiT dolars
aRemateba. tnk-ebi iTvleba Tanamedrove msoflioSi ganviTarebuli qveynebis gavlenis sferoebis
gafarToebis erT-erT instrumentad.
msoflio ekonomikis ZiriTadi subieqtebi arian tnk-ebi, isini msoflioSi mimdinare globalizaciis
procesebSi aqtiurad monawileoben: eqsportis, erToblivi warmoebisa Tu pirdapiri investiciebis
saSualebiT. nebismieri tnk saerTaSoriso vaWrobas, sagareo bazrebze saqmianobas did
mniSvnelobas aniWebs. bolo periodSi tnk-ebis mier ganxorcielebuli pirdapir ucxour investiciebis
moculoba mniSvnelovnad izrdeba. aseve izrdeba tnk-ebis mier ganxorcie-lebuli pirdapir ucxour
investiciebis geografia da masStabebi. zogadad ganasxvaveben ori saxis saerTaSoriso
korporacias: 1) transnacionalur korporacias _ es iseTi kompaniaa, romelic ekuTvnis erT
qveyanas, xolo pirdapir investiciebs axorcielebs msoflios sxvadasxva qveyanaSi 2)
multinacionaluri korporaciebi (mnk) es iseTi kompaniaa, romelic ekuTvnis 2 an ramodenime
qveyanas da pirdapiri ucxouri investiciebi xorcieldeba mTel msoflioSi. aRsaniSnavia, rom
saerTaSoriso kompaniebis umravlesobas gaaCnia tnk-is forma.
msoflioSi arsebobs daaxloebiT 67000 tnk, xolo maTi filialebisa da afilirebuli kompaniebis
raodenoba aRemateba 500000-s. tnk-ebi akontroleben msoflio samrewvelo warmoebis TiTqmis
naxevars, sagareo vaWrobis 63%-s. axal teqnikaze, teqnologiasa da nou-hauze patentebis da
licenziebis 80%-s. tnk-ebi akontroleben saerTaSoriso biznesis mniSvnelovan momgebian
sferoebs, kerZod: yavis, xorblis, simindis, xe-tyis masalebs, Tambaqos, Tujis da rkinis madnis

13
msoflio bazris 90%-s, spilenZisa da boqsitebis bazris 85%-s, Caisa da kalis 80%-s, bananis,
naturaluri kauCukis, navTobis nedleulis bazris 75%-s da sxva araerTi momgebiani sferos did
nawils. aSS-s eqsportis 50%-ze meti modis aSS-s da sxva qveynebis tnk-ebze. did britaneTSi
aRniSnuli maCvenebeli aRwevs 80%-s, xolo singapurSi 90%-s.
aRsaniSnavia, rom calke gamoyofen transnacionalur bankebs (tnb), romlebic saerTaSoriso
masStabiT axorcieleben biznesis dakreditebas da xels uwyoben saerTaSoriso safinanso, sakredito,
savaluto, savaWro, saangariSsworebo da sxva urTierTobebs. tnb-ebi warmoadgenen tnk-ebis
ganviTarebis finansur safuZvels. Tanamedrove etapze msoflios 500 msxvili tnb akontrolebs
daaxloebiT 35 trl. aSS dolaris aqtivebs anu msoflios komerciuli bankebis aqtivebis 78%-s (45 trl
aSS dolari) xolo 100 tnb _ 44%-s (20 trl aSS dolari). tnb-is didi nawili, iseve rogorc mTeli
sabanko kapitali Tavmoyrilia ganviTarebul qveynebSi. am qveynebis bankebis saerTo raodenoba
aRemateba 25000, xolo maTi filialebis raodenoba aseul aTass, romelTA ZiriTadi nawili
funqcionirebs sazRvargareT. aRsaniSnavia, rom aSS-Si funqcionirebs daaxloebiT 9000 banki,
dasavleT evropaSi 10000, xolo iaponiaSi - 6000. bolo periodSi tnb-ebs arasabanko finansuri
institutebi, kerZod, sadazRvevo kompaniebi, sapensio fondebi, sainvesticio fondebi da a.S.
mniSvnelovan konkurencias uweven.
bolo wlebSi tnk-ebis saqmianobis Sefasebis erT-erTi ZiriTadi maCvenebelia kompaniaTa
transnacionalizaciis indeqsi. igi Sedgeba sami maCveneblisagan: 1) kompaniis sakuTreba
sazRvargareT, 2) kompaniis TanamSromelTa raodenoba sazRvargareT da 3) kompaniis realizacia
sazRvargareT. indeqsi gaiangariSeba aRniSnuli sami maCveneblis safuZvelze: ucxouri aqtivebis
wili mTlian aqtivebSi, ucxoeTSi ganxorcielebuli gayidvebis wili kompaniis mTlian gayidvebSi
da kompaniis ucxour filialebSi dasaqmebulTa wili TanamSromelTa mTlian raodenobasTan.
aRniSnulTa Soris didi yuradReba eqceva kompaniis sakuTrebas sazRvargareT.
transnacionalizaciis maRali maCveneblebiT gamoirCeva: Nestle (Sveicaria), Unilever
(niderlandebi), Philips Electronics (niderlandebi), Bayer (germania), Total (safrangeTi), Gillette
(aSS), Exxon (aSS), Alcatel (safrangeTi), Honda (iaponia), Sony (iaponia), Volvo (SvedeTi),
BMW (germania), Bosch (germania), Xerox (aSS), Procter&Gamble (aSS) da sxva.
transnacionalizaciis indeqsi gviCvenebs Tu ramdenad aris mniSvnelovani ama Tu im tnk-Tvis
ucxouri filialebi da sagareo bazrebi, rac ufro maRalia transnacio-nalizaciis indeqsi miT meti
mniSvneloba aqvs kompaniisaTvis ucxour filialebs. aRsaniSnavia, rom tnk-ebis gayidvebis
moculoba aRemateba
msoflio vaWrobis 25%-s, amasTan tnk-ebis mier warmoebuli produqciis 30-35% modis
sazRvargareTis filialebze. tnk-ebis ucxouri filialebis mier realizaciis moculoba izrdeba 20-30%-
iT ufro metad, vidre, tnk-ebis eqsporti.
tnk-ebis ZiriTadi mizani XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisSi msoflioSi resursebis
iafi wyaroebis xelSi Cagdeba warmoadgenda. kompaniebi ki amas warmatebiT aRwevdnen,
14
radgan resursebis ZiriTAdi maragi Tavmoyrili iyo da aris ganviTarebad qveynebSi.
aRsaniSnavia, am periodSi saqarTveloc moxda maTi interesebis sferoSi. istoriulad saqarTveloTi
evropuli firmebis dainteresebis erT-erTi ZiriTadi mizezi saqarTvelos geografiuli mdebareoba iyo.
amierkavkasiis ekonomikaSi damkvidrebis TvalszrisiT erT-erTi wamyvani adgili ekuTvnoda
germanuli kompaniebis kapitals. saqarTvelo Tavisi geografiuli mdgomareobiT da ekonomikuri
potencialiT dReisdReobiT SeiZleba gaxdes wamyvani tnk-ebis interesis obieqti, magram
amisaTvis saWiroa rigi pirobebis Seqmna, rac gamoixateba qveyanaSi politikuri stabilizaciis
miRwevasa da ekonomikuri procesebis ganviTarebisTvis xelsayreli garemos SeqmnaSi.
rac Seexeba tnk-ebis reitings igi radikalurad Seicvala mas Semdag rac msoflios 2008 wels
“ubedureba” daatyda Tavs msoflio ekonomikuri krizisis saxiT, ramac mravali tnk-ebi gakotrebis
piras miiyvana, zogma ki arsebobac Sewyvita. Cven warmodgenili gvaqvs krizisamdeli periodis,
2007 wlis monacemebi, romelic Semdegi saxiT gamoiyureboda:
1. Wal-Mart Stores (gayidvebi-351,139 aSS dolari, mogeba-11,284 mln aSS dolari)
2. Exxon Mobil (gayidvebi-347,254 mln aSS dolari, mogeba-39,500 mln aSS dolari)
3. Royal Dutch Shell (gayidvebi-318,845 mln aSS dolari, mogeba-25,442 mln aSS dolari)
4. BP (gayidvebi-274,316 mln aSS dolari, mogeba 22,000 mln aSS dolari)
5. General Motors (gayidvebi-207,349 mln aSS dolari, zarali-1,979 mln aSS dolari)
6. Toyota Motors (gayidvebi-204,746 mln aSS dolari, mogeba-14,055 aSS dolari)
7. Chevron (gayidvebi-200,567 mln aSS dolari, mogeba-17,138 mln aSS dolari)
8. DaimlerChrysler (gayidvebi-190,191 mln aSS dolari, mogeba-4,048 mln aSS dolari)
9. ConocoPhillips (gayidvebi-172,451 mln aSS dolari, mogeba-15,550 mln aSS dolari)
10. Total (gayidvebi 168,356 mln aSS dolari, mogeba-14,764 mln aSS dolari)
msiflios 500 umsxviles kompaniaTa Soris 10 da meti kompania ekuTvnis Semdeg qveynebs:
aSS 162 kopania, iaponia 67, safrangeTi 38, germania 37, didi britaneTi 33, CineTi 24, kanada
16, niderlandebi 14, sam-xreT korea 14, Sveicaria 13 da italia 10. anu 11 qveyanas ekuTvnis
msoflios 500 umsxvilesi kompaniebis 85% (428 kompania)*

15
*futkaraZe r. “tnk-ebi da globalizacia” globalizacia da saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba:gamowvevebi da
SesaZleblobebi. Sromebis krebuli. Tb. 2008. gv.130.
2.2 korporaciebi da Tanamedrove saxelmwifoebi

dRevandel msoflio ekonomikur sistemaSi tnk-ebsa da saxelmwifoebs Soris


urTierTzemoqmedebis sakiTxi mecnierTa da praqtikosTa aqtiuri yuradRebis centrSia.
mocemuli sakiTxi sakmaod rTulia da zogjer konfliqturic. mis Sesaxeb ori midgoma arsebobs:
pirveli _ saerTaSoriso kompaniis deda-struqturasa da mis sabaziso (erovnul) qveynis
mTavrobas Soris urTierToba.
meore _ tnk-ebsa da mimRebi qveynis mTavrobas Soris urTierToba.
eWvs ar iwvevs, rom tnk-is saqmianoba mWidrod ukavSirdeba erovnuli qveynis interesebs.
ufro metic, SeiZleba miviCnioT, rom absolutur umravlesobaSi saxelmwifosa da mis teritoriaze
moqmedi erovnuli tnk-is fundamenturi interesebi erTmaneTs emTxveva.
Tanamedrove epoqaSi, roca politikuri kontroli sxva saxelmwifos teritoriaze TiTqmis
SeuZlebeli gaxda, tnk-ebi ,,TavianT” qveynebs, romelTac teqnologiuri da ekonomikuri
upiratesoba aqvT, ucxo saxelmwifos adgilobriv resursebTan Seuferxebeli SeRwevis saSualebas
aZleven.
garda amisa, im SemTxvevaSi, roca sxva saxelmwifoebi ganviTarebuli saxelmwifoebis
saqonlis mimarT proteqcionistur politikas mimarTaven, tnk-ebi am qveyanaSi warmoebis
ganlagebiT erovnul qveynebs proteqcionisturi barierebisagan aTavisufleben da amiT sabazro
sivrces ufarToeben. sxva qveynis teritoriaze struqturuli erTeulebis SeqmniT tnk-ebi sakuTar
anklavebs qmnian da erovnuli qveynis poziciebs sazRvargareT ganamtkiceben.
Tanamedrove tnk-ebi, es globaluri sameurneo subieqtebi, erTiani sawarmoo-safinanso da
samecniero-teqnikuri politikiT, perspeqtiuli dagegmvisa da menejmentis axali sistemiT,
marketingis samsaxuris farTod gaSlili qseliT, saqmianobis sferoSi TavianTi ,,wesrigis”

16
damyarebas cdiloben. ra Tqma unda, kompaniebis saqmianobaze erovnuli kanonmdebloba da
administraciuli miTiTebebic vrceldeba, magram yovelive es kompaniebis mxolod sakuTar
qveyanaSi moRvaweobas ukavSirdeba da mis sagareo ekonomikur aspeqtebs naklebad exeba.
sxvaTa Soris, kompaniebisaTvis swored sagareo-ekonomikur operaciebs moaqvT
mogebis didi nawili, romelic msoflios sxvadasxva regionSi warmoebis, resursebisa da mza
produqciis gadataniT miiRweva.
sayuradReboa is garemoeba, rom saxelmwifoebi yovelnairad cdilo-ben ,,TavianT” erovnul
kompaniebs ucxoeTSi mxardaWera moupovon, kerZod, kontraqtis gasaformeblad xelsayreli
ekonomikuri pirobebi (mag. ormagi dabegvridan gaTavisufleba) da mtkice garantiebi Seuqmnan
da a.S.
Tavis mxriv, saerTaSoriso kompaniebic saxelmwifoTa socialur- ekonomikuri politikis
arCevaze garkveul gavlenas axdenen. aRniSnulTan dakavSirebiT tipiuria mowinave tnk-ebis
mier TavianTi mTavrobebis, aseve saxelmwifoTa integraciuli mmarTvelobiTi struqturebisaTvis
imgvari rekomendaciebis micema, romlebSic konkurentebTan SedarebiT kompaniebis miznebi
da interesebia gaTvaliswinebuli. dasavleTSi SeSfoTebas gamoTqvamen imis gamo, rom tnk-ebis
mZlavri safinanso-sainvesticio nakadebis saxelmwifoebrivi kontroli dRiTidRe SeuZlebeli xdeba,
rom maTze zemoqmedebis efeqturi berketebi jer kidev ar gaaCniaT.
miuxedavad amisa, saxelmwifoebi saerTaSoriso kompaniebze garkveul zegavlenas mainc
axdenen. praqtikulad arsebobs tnk-ebis strategiasa da taqtikaze saxelmwifoTa zemoqmedebis
koncefciebi. saxeldobr, saubaria saxelmwifoebrivi mewarmeobisa da Tanamedrove samrewvelo
politikis mTel sistemaze. maT Soris, mis organizaciul-sameurneo aspeqtebze. kerZod ekonomikis
privatizaciaze.
sabazo qveynebisa da tnk-ebis urTierTobis axal tendenciad yalibdeba saxelmwifos
monawileobiT tnk-is Seqmna. romlis magaliTebi sakmaod bevria safrangeTSi, italiaSi, avstriasa
da indoeTSi.
saerTaSoriso kompaniebisa da erovnuli saxelmwifoebis urTierT-zemoqmedeba yovelTvis
erTgvarovani ar aris. erT SemTxvevaSi saxelmwifoebi ,,TavianTi” kompaniebis sasargeblod
moqmedeben da maT pirdapir an farul mxardaWeras uweven. Tumca gamoricxuli ar aris
saxelmwifos uaryofiTi poziciac. romlis drosac SeiZleba saxelmwifoebrivi regulirebis farTo
arsenali iqnes gamoyenebuli (mag. kvotebi, tarifebi da sxva) am TvalsazrisiT saxelmwifoebi
sabazro subieqtebs ,,kudSi” ki ar misdeven, aramed im specifikur miznebs axorcieleben, romlebic
SeiZleba mowinave kompaniebis interesebs ar Seesabamebodes.
saxelmwifoebis mimarT wayenebuli moTxovnebis Camoyalibebisas tnk-ebi sakuTari
konkurentuli upiratesobebis ganmtkicebas globaluri masStabiT cdiloben. amasTan, maT ar
ZaluZT mosaxleobis farTo masebis socialuri pirobebis mxedvelobaSi miuRebloba. es Tundac
imitom xdeba, rom xalxTa ganaTlebis donis amaRleba da maTi SemoqmedebiTi aqtivobis

17
gamovlena kompaniaTa Semosavlebis gadidebis erT-erTi mniSvnelovani wyaroa. amasTan,
ganaTlebuli muSaki materialuri da sulieri sikeTis ara marto momxmarebelia, aramed misi
Seqmnis uSualo monawile da aqtiuri wevria.
SedarebiT gansxvavebulia transnacionaluri kapitalis mimRebi qveynebis ekonomikuri
urTierTobebi. miT umetes, Tu es qveynebi ekonomikuri TvalsazrisiT ganviTarebadis statusis
mqonea. am SemTxvevaSi kapitalis mimReb qveyanaSi xSirad adgili aqvs:
 adgilobriv kompaniebTan konkurenciis gamZafrebas;
 moZvelebuli da ekologiurad saSiSi teqnologiebis aqtiurad gamoyenebas;
 samrewvelo warmoebis perspeqtiuli segmentebisa da bunebrivi resursebis xelsayrel
pirobebSi dauflebas;
 sakanonmdeblo moTxovnebis Tavis aridebas, kerZod, transfertuli fasebiT manipulirebas
da sagadasaxado valdebulebebis Seusruleblobas;
 monopoliuri fasebis dawesebas, pirobebis diqtats, adgilobrivTa interesebis
gauTvaliswineblobas da sxva.
Tumca, kapitalis transnacionalizacias ganviTarebadi qveynebisaTvis rigi dadebiTi Sedegebic
moaqvs, kerZod:
 erovnul warmoebaSi mowinave teqnologia inergeba;
 qveyana nedleulis eqsportioridan mza produqciis eqsportiorad gardaiqmneba;
 teqnologiuri, inovaciuri procesebi Cqardeba;
 mosaxleobis dasaqmeba maRldeba da sxva.
tnk-ebi SeiZleba maRalganviTarebuli qveynebis ekonomikuri politikis instrumentad iqnes
gamoyenebuli. Sedegad saxelmwifoebi TandaTanobiT kargaven maTze zemoqmedebis
saSualebebs da aRar ZaluZT sasurveli ekonomikuri politikis ganxorcieleba. umniSvnelovanesi
gada-wyvetilebebi ki tnk-ebis anu giganturi, mZlavri ekonomikuri organizaciebis StabbinebSi
miiReba. amasTan, amgvari kompaniebi, floben ra Tanamedrove mZlavr, universalur sawarmoo
bazas meurneobis mniSvnelovan dargebSi, maTTvis xelsayrel sawarmoo-savaWro politikas
axorcieleben. amgvari, mZlavri ekonomikuri potenciis pirobebSi, kompaniebs saxelmwifos
ekonomikuri politikis blokireba SeuZliaT, romelic Tavis gamovlenas warmoebuli produqciis
moculobaSi, inflaciuri movlenebis gaZlierebasa da sxva sferoebSi poulobs. es erTi uaryofiTi
mxare. meore, pozitiuri mdgomareobs imaSi, rom Tanamedrove tnk-ebi msoflio masStabiT axali
teqnologiebis da saerTod ekonomikis marTvis uaxlesi meTodebis gamtareblebi arian.
saxelmwifoebisa da tnk-is ekonomikuri urTierTobebi xSirad winaaR-mdegobrivia, magram
Tanamedrove msoflio meurneoba, rogorc erTiani globaluri sistema, erovnuli ekonomikebisa da
tnk-is kavSirurTierTo-bis axal fazaSi gadadis da warmoebis masStaburi transnacionalizacia
sruliad axali urTierTobebis damyarebas migvaniSnebs.

18
Tavi III. transnacionaluri korporaciebis globaluri
biznes-strategiebi

dRevandeli saerTaSoriso korporaciebis globaluri strateegiebi inovaciuri agresiulobiTa da


dinamizmiT, Sidakorporaciuli struq-turis srulyofiT, agreTve msoflio bazris sakvanZo poziciebis
aTvise-biT xasiaTdeba.
korporaciebis umTavresi strategia kapitalis gatanis specifikas-Tanaa dakavSirebuli. sawarmoo
kapitalis sazRvardareT gatana TiTqmis saukunea rac cnobilia, magram amJamad saubaria am
procesis xarisxobrivad damaxasiaTebel axal Taviseburebaze. upirvelesad, ganviTarebul da
ganviTarebad qveynebs Soris warmoebis organizaciasa da teqnologiaSi arsebuli garRvevebis
TandaTanobiT daZlevaze. produqciis xarisxma, misi warmoebis adgilis miuxedavad, msoflio
standartebs unda upasuxos. swored amitom, es kompaniebi meurneobis calkeul sferoebSi,
gasaRebis bazrebis TandaTanobiT aTvisebiT, msoflio bazris dauflebas aqtiurad lamoben.
tnk-ebis erT-erTi strategiaa erTian globalur kompleqsSi erovnuli da sazRvargareTuli
kompaniebis organuli SeerTeba da erTiani mimarTulebebiT muSaoba. cnobili faqtorebis (iafi
nedleuli da samuSao Zala, didi bazari da a.S.) gamo, kompaniebis saqmianoba ganviTarebadi

19
qveynebisaken arsi mimarTuli. amitom am sivrceSi maTi globaluri strategia garkveuli
TaviseburebebiT xasiaTdeba da samomavlod yuradRebas imsaxurebs.
axal pirobebTan Segueba. ganviTarebad qveynebSi mimdinare mraval-mxrivi cvlilebebis
pirobebSi tnk-ebi araCveulebrivad moqnili da manevrirebadi xdebian. mag., roca
ganviTarebadma qveynebma industrializa-ciis politikaSi importSemcveli idea moiwones,
kompaniebma situacias swrafad auRes alRo da maT sivrceSi damamuSavebeli mrewvelobidan
adgilobrivi mrewveloba swrafad gamodevnes; roca ganviTarebadma qveynebma xangrZlivi
moxmarebis saqonlis warmoeba daiwyes, kompaniebma TavianTi poziciebi am mimarTulebiT
dauyonebliv gaaZlieres da sxva.
Tu industrializaciis pirvel etapze, ganviTarebadi qveynebis erovnuli sawarmoebi kompaniebis
alternativebs warmoadgendnen, meore etapze, rTuli teqnologiis SeqmniT, isini am kompaniebze
damokidebulebi
gaxdnen. maSasadame, saerTaSoriso firmebma ganviTarebad qveynebSi Sromis saerTaSoriso
danawilebis axali sqemebi Camoayalibes, riTac am qveynebis sawarmoo kompleqsebi msoflio
industriul centrebs sakmaod mtkiced daukavSires da a.S.
transfertuli fasebiT manevrireba. kompaniebis mogebis gadidebaSi mniSvnelovan rols
asrulebs Sida safirmo anu transfertuli (gada-sagzavni) fasebi, romlebic sxvadasxva komerciuli
fasebis bazaze dgindeba. fasebiT aseT manevrirebas aqvs winaswarganzraxuli miznebi, kerZod:
 arsebul bazrebze upiratesobis SenarCuneba, xolo axalze – gavlenis mopoveba;
 gadasaxadebisa da sxva gadasaxdelebis Semcireba;
 savaluto kontrolisagan Tavis daRweva, cvalebadi savaluto kursebis gamoyenebiT
mogebis gadideba da sxva.
mTlianobaSi, transfertuli faswarmoqmnis meqanizmi kompaniebis savaluto-safinanso
strategiebis mniSvnelovan elementad gamoiyeneba. mag., konkretul qveyanaSi mosalodneli
devalvaciis dros aqtivebi da mogeba sxva qveynebSi gadaaqvT. kerZod, susti valutis mqone
qveynebSi, sadac mudmivi inflacia tipiuri procesia, kompaniebi mogebis minimalurad dabal
dones eswrafvian, xolo mtkice valutis mqone qveynebSi mogebis maRal dones lamoben.
servis-kontraqtebi. ganviTarebadi qveynebisa da kompaniebis kavSir urTierTobis SedarebiT
axali formaa xelSekrulebis gaformebiT samuSaoTa Sesruleba, romlebsac servis-kontraqtebs
uwodeben. amgvari saerTaSoriso ekonomikuri kavSirebi grZelvadiania (25 wlamde).
miuxedavad imisa, rom bunebrivi resursebis mesakuTre erovnuli saxelmwifoa, sakoncesio
SeTanxmebiT menejmenti kompaniebis xelSi rCeba.
axali ekonomikuri meTodebi. ganviTarebadi qveynebis bazarze SeR-weva-dafuZnebis
mizniT, kompaniebi farTod iyeneben iseT organizaciul formebs, rogoricaa erToblivi da saaqcio
sawarmoebi, aseve sxva saxis kavSirebi, romlebic maT minimaluri materialuri, finansuri da
SromiTi danaxarjebiT arsebiT mogebas aZlevs. Tanamedrove etapze farTo gavrceleba hpova

20
kompaniebisa da adgilobrivi samrewvelo sawarmoebis kontraqtuli kavSirurTierTobis e.w. ,,
kapitalis gareSe mewarmeobiTma” formam. maT miekuTvneba aramaterialuri aqtivebi, kerZod:
teqnologiebiT
vaWroba, ,,nou-hau”, mmarTvelobiTi kontraqtebi, teqnikuri daxmarebebi, licenziebi,
franCaizinguli urTierTobebi da a.S.
konkurentuli strategiebi. sabazro urTierTobis dros yoveli firmis strategiuli mimarTulebis
SemuSaveba da praqtikuli ganxorcieleba garkveulad unikaluria, ganumeorebelia. amasTan erTad,
urTierTobis strategiis arCevas sabazro segmentze biznesis standartuli Tu specializebuli sferoebi
ganapirobebs.
standartuli biznesis SemTxvevaSi kompania mocemul ekonomikur sivrceSi aRiarebuli saqonlis
warmoebiT aris dakavebuli. am situaciaSi firmis strategiis ZiriTadi maxasiaTebelia misi
saqmianobis masStabebi – lokaluri da globaluri. specializebuli biznesis dros firma Tavis
Zalisxmevas bazarze iSviaTi saqonlis warmoebiT axdens. amasTan, firmam SeiZleba bazris
gansakuTrebuli moTxovnebi daakmayfilos, an piriqiT, bazarze uaxlesi produqciis gataniT axali
moTxovnebi Seqmnas.
konkurentuli brZolis oTxi ZiriTadi strategiaa cnobili. yoveli maTgani sxvadasxva ekonomikur
pirobebsa da resursebzea orientirebuli da ekonomikis normaluri funqcionirebisaTvis aucilebelia.
es strategiebia: Zalismieri (,,violenturi”), SeguebiTi (,,komutanturi’’), segmenturi (,,patienturi’’)
da novatoruli (,,eqsplerentuli’’).
Zalismier strategias saqonlis didi raodenobiT mwarmoebeli firmebi axorcieleben. firma -
,,violentebis’’ Zlierebis umTavresi wya-roa giganturi warmoeba, romelic SeiZleba efeqturad
iqnes organizebuli, vidre sasaqonlo TvisebebiT Zlier gansxvavebuli. garda amisa, ,,violentebi’’
iyeneben iseT upiratesobebs, romlebic farTomasStabiani samecniero gamokvlevebiT, gasaRebis
ganviTarebuli qseliTa da sareklamo saqmianobiT iqmneba. maSasadame, ,,violenturi’’ strategia
SedarebiT iafi da maRalxarisxovani saqonlis masiuri gamoSvebiT miiRweva.
segmenturi strategia. am strategiiT specializebuli kompaniebi xelmZRvaneloben. isini
momxmarebelTa viwro wrisaTvis iSviaT produqcias amzadeben, didi bazris mcire segments
maqsimaluri wiliT akontroleben da ZviradRirebul, magram maRalxarisxovan saqonels im
momxmareblebs awvdian, romlebsac standartuli produqcia ar mowonT.
amgvari strategiis mizania specializaciis gaRrmaveba da SezRuduli
moTxovnilebis produqciaze Zalisxmevis Tavmoyra. ra aiZulebT firma- ,,patientebs’’ imoqmedon
amgvarad? upirvelesad, mZlavri kompaniebis pirdapiri konkurenciisagan Tavis arideba.
momxmarebelTa specifikuri moTxovnebis dakmayofilebiT maT garkveuli konkurentuli
upiratesoba aqvT.

21
SeguebiTi strategia adgilobriv momxmareblebTan Warbobs. araspecializebuli mcire
kompaniebs siZliere imaSia, rom sxva firmebTan SedarebiT, maT ukve SeuZliaT konkretuli
momxmareblebis mcire, magram erTjeradi da mravalsaxovani moTxovnebis dakmayofileba.
Tavisi bunebiT, moTxovnis warmoSobas yovelTvis adgilobrivi xasiaTi aqvs. konkretul
momxmarebels, garkveuli garemoebis gamo, raRac saqonelze saWiroeba gauCndeba. amgvari
moTxovnebis didi raidenobiT urTierTTanaxvedra masiuri an specializebuli warmoebis
aucileblobas iwvevs . Tumca es pirobebi yovelTvis ver sruldeba da am dros arenaze
firma-,,komutantebi’’ gamodis. faqtobrivad amgvari kompaniebi farTo speqtris produqcias
amzadeben an momsaxurebas asruleben. maTi saqmianobis safuZvelia momxmareblebis
individualuri moTxovnebis dakmayofileba. swored amitom firma - ,,komutantebma’’ ekonomikur
gaazrebaSi ,, ruxi Tagvebis’’ xatovani saxelwodeba daimkvidres.
novatoruli strategia bazris axali segmentis Seqmnazea orientirebuli. am SemTxvevaSi adgili
aqvs ara ubralod arsebuli saqonlis srulyofas, aramed ukiduresad sarisko, revoluciuri
gadawyvetilebis moZieba-ganxorcielebas. amgvari kompaniebis umTavresi Zala principuli siaxlis
danergvaSia. amitom am strategiis mimdevar firmebs xSirad, xatovnad ,,pirvel mercxlebs’’
uwodeben. maTi saqmianoba Zalze sariskoa da rTuli. maT fanatikos-enTuziastebadac miiCneven.
,,eqsplerentuli’’ kompaniebis kidev erTi Tavisebureba mdgomareobs SemdegSi: aiTviseben ra
uaxlesi produqciis warmoebas, isini kvlav siaxlis ZiebaSi arian da bazris axal segmentebs
ikvleven. amiT, faqtobrivad, firma ,,eqsplerentebi’’ yovelTvis pirvelmkvlevarTa rigSi arian.
amitom, saerTo SefasebiT maTi roli sazogadoebis ganviTarebaSi kolosaluria.

Tavi IV. zogierTi mniSvnelovani transnacionaluri


korporacia

4.1 ,,jeneral motorsi”: warsuli da dRevandeloba

globaluri ekonomikuri krizisi, romelmac Tavi 2008 wels iCina da mTel msoflio moicva,
wamyvan transnacionalur korporaciebsac miswvda.
erT dros gigant kompaniebs samowyalod gaxdomiaT saqme. zogierTi imdenad gamouval
mdgomareobaSia, rom SesaZloa gakotrdes kidec. ganvixiloT transnacionaluri korporacia ,,jeneral
motorsi” erTis mxriv rogorc yofili, lideri korporacia msoflio bazarze da meores mxriv, igi rogorc
globaluri msoflio ekonomikuri krizisis msxverpli.

22
yvelaferi 77 wlis win daiwyo, rodesac ,,jeneral motorsi’’ rogorc-korporacia Camoyalibda.
saqmianobis pirvel aTwleulSi ,,jeneral motorsma” SeZlo imdeni kapitalis dagroveba, rom
saSualeba mieca Cabmuliyo msoflio bazarze avtomobilebis gasaRebis mZlavr konkurenciul
brZolaSi. man maleve moipova aRiareba msoflio arenaze da rogorc lider kompaniad,
gansakuTrebiT meore msoflio omis Semdeg Camoyalibda. eWvs ar iwvevs, rom tnk-ebis
saqmianoba mWidrod ukavSirdeba erovnuli qveynebis interesebs, ufro metic, SeiZleba
miviCnioT rom absolutur umravlesobaSi saxelmwifos da mis teritoriaze moqmedi erovnuli tnk-is
fundamenturi interesebi erTmaneTs emTxveva, zustad es situacia Seiqmna ,,jeneral motorsis”
SemTxvevaSi, igi gaxda aSS-s interesebis gamtarebeli danarCen msoflioSi.
kompania ,,jeneral motorsi” Camoyalibda, rogorc samuSao Zalis raodenobis mixedviT
umsxvilesi korporacia, odesRac milionze met adamians sTavazobda samuSaos da warmoebaSi
asobiT aTasis mizidvas uwyobda xels. krizisamde am kompaniaSi daaxloebiT 800 aTasi kaci
iricxeboda. ,,jeneral motorsi’’ sxva oTx gigant korporaciasTan erTad ikavebda, msoflios
avtomanqanebis gayidvaTa 60%-s, eleqtroteqnikis sferoSi globaluri bazris naxevarze mets da
agreTve saaviacio da kosmosuri teqnikis gayidvaTa daaxloebiT 40%-s.
,,jeneral motorsis’’ biznesis zrdam piks 1993-2004 wlebSi miaRwia. misma yovelwliurma
gayidvebma daaxloebiT 350 mlrd aSS dolari Seadgina.
2005 wlidan kompania stagnacias ganicdida. ,,generlebis’’ avtomobilebis gayidvebze uaryofiTad
imoqmeda navTobze usasrulod mzardma fasebma da binebis bazris dacemam, yovelive es procesi
negatiurad aisaxa aSS-s dolaris kursze da ra Tqma unda amerikuli avtogigantis saqmianobaze.
2007 wels korporaciis danakargebma 38,7 mlrd aSS dolari Seadgina, xolo 2008 wlis msoflio
krizisma es garemoeba kidev ufro daamZima. 2008 wels ,,jeneral motorsis’’ damnakargebma sul
30,9 mlrd aSS dolari iyo. gauqmebul iqna daaxloebiT 21 aTasi samuSao adgili.
,,jeneral motorsis’’ mier gancdili zarali sididiT meorea amerikuli korporatiuli biznesis istoriaSi.
2008 wlis mesame kvartalSi TiToeul aqciaze gaangariSebiT zarali 68.85 aSS dolars Seadgenda.
SedarebisTvis 2007 wlis mesame kvartalSi misma zaralma ,,mxolod’’ 147 mln dolari Seadgina,
rac TiTo aqciaze gaangariSebiT mxolod 26 centis tolfasia. aRsaniSnavia, rom gancdilma zaralma
gadafara is mogeba, romelic ,,jeneral motorss’’ Tavisi zrdis periodSi – 1993-2004 wlebSi hqonda.
2009 wlis 31 martis mdgomareobiT korporaciis balansze arsebuli aqtivebi 82.29 mlrd aSS dolars
warmoadgenda.
avtokompanias isRa darCenoda daxmarebisTvis saxelmwifos miemarTa. bolo periodSi
intensiurad marTaven Sexvedrebs mTavrobasTan da mas TavianT aqciebs sTavazoben, koncernis
xelmZRvanelebi aRiareben, rom Tu saxelmwifo maT finansur daxmarebas droulad ar
gamouyofs ,,jeneral motorsi’’ gakotrdeba. Tumca aSS-s xelisufleba koncernisaTvis damatebiT
16.6 mlrd aSS dolaris gamoyofas ar Cqarobs. yvelaferi amawlis maisis Sua ricxvebSi gairkveva,
Tu ra bedi eweva am avtogigants.

23
rac Seexeba eqspertebis azrs, ekonomikis dargSi 2008 wlis nobelis premiis laureati pol
krugmani darwmunebulia mTlianad aSS-s avtomSeneblobis gaqrobaSi. krugmani ambobs rom,
,,jeneral motorsisa-Tvis’’, ,,kraislerisaTvis’’ da ,,fordisaTvis’’ federaluri daxmarebis gamoyofa,
mdgomareobas mxolod droebiT Seamsubuqebs.

4.2 ,,lukoili’’ da ,,rompetroli’’ saqarTveloSi

1991 wlis noemberSi, sabWoTa kavSiris daSlamde sul mcire xniT adre ministrTa sabWom
ramdenime navTobaqtivis gaerTianebis da kompania ,,lukoilis’’ Seqmnis gadawyvetileba miiRo.
mis prezidentad da mmarTve-lobis Tavmjdomared ki alekperovi dainiSna, kompania male
ruseTis federaciis sakuTreba gaxda, 1993 wels ki misi saaqcio sazogadoebad gardaqmnis
gadawyvetileba miiRes.
dRes ,,lukoili’’ erT-erTi yvelaze msxvili, vertikalurad integrire-buli rusul-amerikuli navTobisa
da gazis tnk-iaa, romelic dadasturebuli navTobis maragis mixedviT kerZo kompaniebs Soris
msoflioSi meore adgilzea, xolo navTobproduqtebis warmoebis mixedviT meeqvse adgils ikavebs.
,,lukoilis’’ istoriaSi mniSvnelovani movlena iyo 2004 wels kompania konokofilifsTan strategiuli
partniorobis dawyeba, ramac xeli Seuwyo ,,lukoilis’’ saerTaSoriso saqmianobis gafarToebas
da ,,lukoilis’’ strategiuli miznebis ganxorcieleba daaCqara. ,,lukoili’’ dRes msoflios 30-ze met
qveyanaSia warmodgenili. maT Soris 2200 avtogasamarTi sadguri aSS-ia ganlagebuli, sul ki, am
30 qveyanaSi 10000-ze meti avtogasamarTi aris warmodgenili. kompaniis savaWro brunva 2007
wels 46590 mln aSS dolari, xolo mogeba 5382 mln aSS dolari iyo.
daarsebis dRidan kompania mudmivad izrdeba da farTovdeba, izrdeba rogorc navTobis
mopoveba da axali sabadoebis moZieba aseve avtogasamarTi sadgurebis da gadamamuSavebeli
qarxnebis qseli, romelic moicavs, rogorc ruseTis teritorias, aseve aRmosavleT evropis, amerikis,
aziis da dasavleT evropis qveynebs.
saqarTveloSi ,,lukoili’’ ukve 10 welze metia moRvaweobs, kompania adgilobriv bazars
umaRlesi xarisxis sawvavs konkurentunarian fasad sTavazobs da Zalisxmevas ar iSurebs
imisTvis, rom momxmarebelTa moTxovnebi maqsimalurad daakmayofilos. 2002 wels ,,lukoili’’
saqarTveloSi 5 avtogasamarTi sadguriT iyo warmodgenili da navTobproduqtebis realizacia
ZiriTadad sabiTumo bazarze xdeboda. swored momxmareblisaTvis meti komfortis Seqmnis

24
mizniT, ,,lukoil jorjias’’ avtogasamarTi sadgurebis qseli mudmivad farTovdeba da dReisTvis
yvelaze didia saqarTveloSi. avtogasamarTi sadgurebis didi
nawili qarTuli kompaniebis sakuTrebaSia, romlebic ,,lukoilis’’ savaWro niSniT Sesabamisi
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli standartebiTa da pirobebis dacviT moqmedeben. igi
saqarTveloSi navTobis importiorTa Soris avtogasamarTi sadgurebis yvelaze farTo qselis, kerZog
ki 58 avtogasamarTi sadguris mflobelia. misma pirdapirma investiciebma saqarTveloSi 2002-
2005 wlebSi daaxloebiT 15 mln aSS dolari Seadgina.
kompaniis vertikalurad integrirebuli kompaniis specifika sakuTari WaburRilebidan miRebuli
navTobis sakuTar navTobgadamamuSavebel qarxanaSi gadamuSavebas da missave qselSi
realizacias gulisxmobs. unda avRniSnoT, rom evropaSi arsebuli ,,lukoilis’’ qarxnebi
romlebidanac saqarTvelos ,,lukoilis’’ sawvavi miewodeba, evrogaerTianebaSia Sesuli, rac
TavisTavad niSnavs, rom isini evropul standartebs Seesabamebian.
garda imisa rom ,,lukoils’’ aqvs yvelaze farTo qseli da sawvavi xelmisawvdomia saqarTvelos
mosaxleobisaTvis, saqmianobis ZiriTadi mizania maRalxarisxiani produqtebis miwodeba
momxmareblisaTvis. arsebobs samuSao jgufebi, romlebic axorcieleben xarisxisa da
momsaxurebis sistematiur monitorings da kontrols. ,,lukoils’’ maRalxarisxiani sawvavis
mimwodeblis, stabiluri da saimedo biznes partnioris imiji aqvs. konkurenciis gareSe kompanias
swori mimarTulebiT ganviTareba SeuZlebelia.
,,lukoil jorjias’’ qselSi 1000-ze meti adamiania dasaqmebuli. aq igulisxmeba, rogorc kompaniis
uSualo daqvemdebarebaSi myofi personali, ise ,,lukoilis’’ savaWro niSniT moqmedi kompaniis
TanamSromlebi. msoflioSi ki misi TanamSromlebis ricxvi daaxloebiT 130 aTas adamians
moicavs.
2006 weli ,,lukoili jorjiasaTvis’’ mniSvnelovani miRwevebiTa da grZelvadiani proeqtebis
dagegmva-ganxorcielebiT gamoirCeoda. swored am wels daiwyo umsxvilesi erToblivi proeqtis
ganxorcieleba ,, Ti bi si’’ bankTan erTad, romlis farglebSi moxda ,,Ti bi si’’ ,,lukoilis’’ erToblivi
viza-plastikuri baraTebis gamoSveba.
,,lukoilis’’ Rirebulebebi qarTuli sazogadoebisTvis kargad aris cnobili. swored am
Rirebulebebis zedmiwevniT erTgulebam ganapiroba is, rom kompania dRes Tanamedrove
teqnologiebisadmi swrafviT, xarisxis mudmivad gaumjobesebiT, garemos dacvisa da socialur
saqvvelmoqmedo proeqtebis ganxorcielebiT gamoirCeva. ,,lukoili’’ msxvili da keTil-
sindisieri gadamxdelia da mudmivad axorcielebs socialur investiciebs, riTac xels uwyobs qveynis
ganviTarebas da winsvlas.
‘’rompetroli jgufi’’ transnacionaluri navTobkompaniaa, misi mTavari ofisi amsterdamSi
mdebareobs da amJamad 13 qveyanaSi aqvs warmomadgenloba, ZiriTadad warmodgenilia
safrangeTSi, rumineTSi, espaneTsa da samxreT-aRmosavleT evropaSi. igi samxreT-aRmosavleT
evropasa da Savi zRvis regionSi erT-erT mniSvnelovan organizaciad iqca da mtkiced miiwevs

25
mTavari miznisken, evropis umsxvilesi navTobkompaniebis aTeulSi Sevides. 2007 wlis agvistoSi
,,rompetrol jgufis’’ aqciebis 75% kompania ,,yazmunaigazma’’ SeiZina.
,,rompetrol jgufis’’ wevri ,,rompetrol saqarTvelo’’ 2005 wels dafuZnda da amJamad misi
95% ,,rompetrol jgufs’’ ekuTvnis, xolo 5%-s adgilobrivi damfuZneblebi floben.
,,rompetrol saqarTvelos’’ mizania qarTul bazris stabilurad miawodos evropuli standartis
maRali xarisxis sawvavi. kompaniis mTavari amocana momxmareblis loialurobisa da
kmayofilebis zrdaze zrunvaa.
,,rompetrol saqarTvelo’’ qarTul bazarze evropuli standartebis sawvavis erT-erTi mTavari
mimwodebelia, rogorc sabiTumo dayidvebis, aseve sacalo gayidvebis qselis meSveobiT. yvela
produqti rumineTSi, Savi zRvis sanapiroze mdebare, ,,rompetrolis’’ navTobgadamamuSavebeli
qarxnidan, ,,petromedidan’’ Semodis, qarxnis teqnologiur ganaxlebaSi Cadebuli msxvili
investiciebis Sedegad, igi uaxles evropuli standartebis Sesabamisad aris aRWurvili, rogorc
xarisxis, aseve garemos dacvis moTxovnebis TvalsazrisiT. Sesabamisad, kompania
momxmareblebs konkurentul fasad sTavazobs sawvavs, romelic pasuxobs, rogorc xarisxis, aseve
garemos dacvis TvalsazrisiT arsebul moTxovnebs.
,,rompetroli saqarTvelo’’ qveyanaSi 34 avtogasamarTi sadgurisgan Semdgar, sididiT mesame
qsels flobs, amaTgan 12 avtogasamarTi sadguri TbilisSia ganlagebuli, xolo danarCeni 22 ki –
regionebSi. dasaqmebulia daaxloebiT 1000-mde adamiani.
,,rompetrol saqarTvelo’’ evro regularis (RON 92) xarisxis benzinis umsxvilesi importioria
saqarTveloSi. sabiTumo gayidvebi xorcieldeba Tbilissa da baTumSi arsebuli ori navTobbazis
meSveobiT. maTi strate-
giuli mdebareobis gamo, SesaZlebelia geografiulad mTeli qveynis dafarva. xsenebuli
navTobbazebidan xdeba sawvavis miwodeba regionul doneze, rogorc ,,rompetroli saqarTvelos’’
sacalo qselis, aseve kompaniis sabiTumo momxmareblisTvis.
,,rompetrol saqarTvelos’’ strategiuli mizani qarTul bazarze poziciis ganmtkicebaa. 2007 wlis
bolos, daarsebidan mxolod 2 wlis Semdeg, ,,rompetrol saqarTvelo’’ bazris wilis 12%-s flobda.
kompaniis mizania 2009 wlis bolosTvis 20%-is mflobeli gaxdes. amis miRweva ori
mimarTulebis ganviTarebiT aqvT warmodgenili, pirveli momxmarebelTa raodenobis intensiuri
mateba TiToeul obieqtze, xolo meore, obieqtebis raodenobis masStaburi zrdiT. kompania
gegmavda sacalo qselis gafarToebas 2009 wlis bolosTvis 45 avtogasamarT sadguramde da
momxmareblis interesebze gaTvlili gansxvavebuli programebis SemuSavebas.
2008 wels ,,rompetrol saqarTvelom’’ sakuTari qselis gafarToebisa da modernizebis Zalze
dinamiuri procesi wamoiwyo, korporatiuli klientebisTvis dainerga uaxlesi da inovaciuri servisebi.
kompaniam axlaxan Fill&Go biznes koncefcia Semoitana. es aris avtoparkis marTvis uaxlesi
sistema, romelic avtoparkis mmarTvelobis yvela problemis mogvarebis saSualebas iZleva.

26
Fill&Go gvTavazobs umaRlesi xarisxis sawvavs ,,rompetrolisgan’’, biznes kredits da srul
kontrols avtoparkis mier sawvavis moxmarebaze.
,,rompetrol saqarTvelo’’ korporatiul klientebs sTavazobs aseve Fill&Go – s Sida bazas. Sida
baza aris sawvavis miwodebis efeqturi da mosaxerxebeli sistema, romelic ganTavsebulia pirdapir
klientis teritoriaze. am produqtiT sargebloba mosaxerxebelia pirdapir samSeneblo moednebze an
sxva rTulad misadgom adgilebSi, sadac mZime teqnikas uwevs muSaoba.
kompania ,,rompetrol saqarTvelos’’ rogorc ,,rompetrol jdufis’’ nebismieri sxva wevris,
saqmianoba emyareba produqtis xarisxis garantias, gamarTul distribucias, efeqtur
momsaxurebasa da ,,rompetrolis’’ Rirebulebebis erTgul , profesionalTa jgufs.

daskvna

ganxiluli da gaanalizebuli naSromidan SeiZleba gamovitaniT Semdegi saxis daskvnebi:


1. Tanamedrove msiflio ekonomikaSi mimdinare globalizaciis proce-sebSi transnacionaluri
korporaciebis roli ganuxrelad izrdeba, isini globalizaciis process aRrmaveben da ufro masStaburs
xdian. tnk-ebis filialebis umetesoba sazRvargareTaa warmodgenili da maTi gayidvebis didi
nawili sagareo bazrebze warmoebs, swored aseTi kompaniebi gvevlinebian globaluri
urTierTobebis ZiriTad monawileebad. tnk-ebis xelSi Tavmoyrilia uzarmazari aqtivebi, romlis
moculobiTac isini bevrad aRematebian dasavleTis zogierT ganviTarebuli qveynebis mSp-s. maT
dominirebuli poziciebi uWiravT saqonlisa da momsaxurebis saerTaSoriso bazrebze.
2. saqonlisa da momsaxureobis saerTaSoriso bazrebis garda tnk-ebi arian resursebis
saerTaSoriso bazrebis, msoflio safinanso bazrebis da inovacia-teqnologiebis saerTaSoriso
bazrebis monawileebic. tnk-ebi zemoqmedeben saerTaSoriso biznesis zrdaze, aseve tnk-ebi
mniSvnelovnad gansazRvraven saerTaSoriso biznesis dinamikas, sxvadasxva bazarze
konkurenciis dones da biznesis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebebs. tnk-ebSi Tavmoyrilia
samecniero-teqnikuri warmoebis ZiriTadi berketebi da gadamwyvet rols asruleben codnis,
inovaciebis da teqnologiebis ganviTarebaSi. swored amitom tnk-ebis saqmianobis umTavresi
xelSemwyobi aris samecniero-teqnikuri progresi, transportis, kavSirgabmulobis Tanamedrove
sistemebi, romlebic SesaZlebels xdis msoflio masStabiT warmoebis da gasaRebis kontrols.
3. tnb-ebi warmoadgenen ra tnk-ebis ganviTarebis finansur safuZvels, saerTaSoriso masStabiT
axorcieleben biznesis dakreditebas da xels uwyoben saerTaSoriso, safinanso, sakredito, savaluto,
savaWro, saangariSsworebo da sxva urTierTobebs. isini efeqturad emsaxurebian tnk-ebs mTel
msoflioze gadaWimuli ganyofilebebis qseliT.

27
4. dRevandeli msoflio ekonomikuri sistemis ZiriTad subieqtebs, saxeldobr transnacionalur
korporaciebsa da saxelmwifoebs Soris urTierTzemoqmedebis problema mecnierTa da
praqtikosTa daZabuli yuradRebis centrSi imyofeba. tnk-ebis interesebi da strategiuli mimar-
Tulebebi xSirad calkeuli saxelmwifoebisa da regionaluri integraciuli kavSirebis
makroekonomikur politikasTan winaaRmdegobaSia da xSirad mwvave dapirispirebebis mizezi
xdeba, Tumca am dapirispirebaSi Tanamedrove msoflio ekonomikis optimaluri ganviTarebis
gzebis Ziebis potencialia Cadebuli. amgvarad, saxelmwifoebisa da transnacionaluri korporaciebis
ekonomikuri urTierTobebi xSirad winaaRmdegobrivia, magram Tanamedrove msoflio
meurneoba, rogorc erTiani globaluri sistema, erovnuli ekonomikebisa da tnk-ebis
kavSirurTierTobis axal fazaSi gadadis da warmoebis masStaburi transnacionalizacia sruliad axali
urTierTobebis Camoyalibebaze miuTiTebs.
5. tnk-ebi saerTaSoriso SromiTi migraciis stimulatorebi arian, isini xels uwyoben profesiuli
codnis gavrcelebas, gamocdilebis gacvlis process sxvadasxva qveynis TanamSromlebs Soris.
amiT ki saerTaSoriso Sromis bazari iqmneba, romlisTvisac damaxasiaTebelia sxvadasxva
qveynidan personalis profesiuli momzadebis konvergenciis procesebi.
6. Tanamedrove transnacionaluri korporaciebis globaluri strate-giebi inovaciuri agresiulobiTa da
dinamizmiT, Sida korporaciuli struqturis srulyofiT, agreTve msoflio bazris sakvanZo poziciebis
aTvisebiT xasiaTdeba. isini TavianTi moqmedebis strategias gansazRvraven bazrebis planetaruli
xedvis, agreTve msoflio masStabebiT, ekonomikuri konkurenciis gamwvavebis da
TanamSromlobis gaRrmavebis safuZvelze. strategiul miznebSi Sedis: sakuTari warmoebis
uzrunvelyofa ucxouri nedleuliT; sxva qveynebis bazarze SeRweva filialebis Seqmnis gziT;
sawarmoebis ganlageba im qveynebSi, sadac xarjebi sakuTar qveyanasTan SedarebiT ufro
dabalia; Zveli sawarmoebis modernizeba da a.S.
7. msoflio ekonomikaSi tnk-ebis rolis gaZlierebis safuZvels warmoadgens:
a) tnk-ebi axdenen Zlier zegavlenas Sida politikur-ekonomikur procesebze. b) Sida politika
gansazRvravs qveynis sagareo politikas. g) erovnuli saxelmwifoebi axdens tnk-ebze Tavisi
uflebebis garkveuli nawilis delegirebas, romliTac ukeTesad miiRweva erovnuli interesebi. d)
TviT erovnuli interesebis gansazRvraSi did rols TamaSoben tnk-ebi amrigad, tnk-ebi da
saxelmwifoebi msoflio ekonomikaSi TiTqmis erTnairi siZlieris partniorebi gaxdnen, romlebic
TanamSromloben da
konkurencias uweven erTmaneTs, qmnian ra globaluri ekonomikis ori Tvisebrivad gansxvavebuli
maregulirebeli qvesistemis garkveul simbiozs.
8. imis gaTveliswinebiT rom saqarTvelos gaaCnia kargi geopolitikuri mdebareoba da
ekonomikuri potenciali, SesaZlebelia igi gaxdes mZlavri tnk-ebis interesis obieqti. magram
qveyanaSi arsebuli amJamindeli arastabiluri politikuri mdgomareoba amas naklebad savaraudos

28
xdis, amitomac Cveni qveynis mizani unda iyos Sida stabilizaciis uzrunvelyofa da xelsayreli
garemos Seqmna, ekonomikuri procesebis ganviTarebisaTvis.
amgvarad, tnk-ebi progresulia maTi winaaRmdegobebis miuxedavad, esaa win gadadgmuli
nabiji ekonomikis ganviTarebaSi. maTi warmoSoba SemTxveviT ki ar momxdara, aramed
teqnologiuri da ekonomikuri kanonzomierebebiT, kvlavwarmoebis internacionalizaciiT iyo
nakarnaxevi. tnk-ebis udavo upiratesobebia uaxlesi teqnologiebis aTvisebaze, gavrcelebasa da
gamoyenebaze kapitalis koncentrirebis SesaZlebloba, msoflio bazris moTxovnebze orientireba,
axali dargebis Seqmnaze kapitalis Tavisuflad gadarTva, globaluri masStabiT kvlavwarmoebis
yvelaze efeqtianad mowyobisTvis sxvadasxvagvar meurneobaTa Zlieri mxareebis Rirsebebisa da
resursebis kooperireba da a.S. gardamavali periodis winaaRmdegobebisa da drodadro gamovlenili
msoflio krizisebis miuxedavad tnk-ebs didi damsaxureba miuZRviT msoflio ekonomikis zrda
ganviTarebaSi. civilizaciaTa partniorobis, Tanabaruflebianobisa da SorsmWvreteluri msoflio
wesrigis pirobebSi tnk-ebs unari SeswevT daaCqaron CamorCenili qveynebis ganviTareba da
daZlion globalur ekonomikaSi SemorCenili winaaRmdegoba mdidar da Rarib qveynebsa da
civilizaciebs Soris, amiT isini gaamarTleben Tanamedrove globaluri ekonomikis saxelwodebas
_ ,,transnacionaluri korporaciebis samyaro’’.

gamoyenebuli literatura

1. msoflio ekonomika. g. Toduas da S. veSapiZis redaqciiT. Tb. 2001 w.


2. veSapiZe S., lekaSvili e., griSikaSvili a., aslamaziSvili n., msoflio
ekonomika. Tb. 2008 w.
3. jolia g. saerTaSoriso ekonomikuri urTierTobebi. Tb. 2008 w.
4. ZnelaZe d. msoflio ekonomika. Tb. 1997 w.
5. movsesiani a., ognivcevi s. msoflio ekonomika, rusulidan Targmna S.
veSapiZem, Tb. 2003 w.
6. yorRanaSvili l. saerTaSoriso biznesis organizaciul-samarTlebrivi
safuZvlebi. gamomcemloba “universali” Tb. 2006 w.
7. hersti p., tompsoni g. globalizacia kritikuli analizi. inglisuridan
Targmna n. maCxanaSvilma. Tb. 2005 w.
8. futkaraZe r. ,,transnacionaluri kompaniebi da globalizacia’’ glo-

29
balizacia da saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba: gamowvevebi da Se-
saZleblobebi. Sromebis krebuli. Tb. 2008.
9. abralava a. ,,erovnuli ekonomikis ganviTareba globalizaciis Tanamed-
rove etapze’’ sadisertacio naSromi, Tb. 2004 w.
10. eTeria e. ,,msoflio ekonomikis globalizacia da erovnuli ekonomi- kuri sistemis
funqcionirebis Taviseburebebi’’ sadisertacio naSromi. Tb. 2003
11. Международные экономические отношения/Под ред. Фаминского И.П.-М.: Юрист, 2001
12. Ломакин В., Мировая экономика. М., Финансы. 1988
13. Михайлушкин А.И., Шимко П.Д. Международная экономика. М., 2003
14. Саменков К.А. Международная экономическая интеграция - М.:Логос, 2001
15. Сергеев П.Ф. Мировое хозяйство и международные экономические отношения на
современном этапе. - М.ИНФРА-М, 2000
16. Колесов В. П., Кулаков М. В., Международная Экономика М., 2004
17. http://www.nia.ge/main/
18 http://www.rompetrol.ge/online/index.php?_website_id=35
19 http://www.lukoil.ge/index.php
20 http://es.wikipedia.org/wiki/General_Motors
21. http://economie.hotnews.ro/stiri-au
22. http://24saati.ge/index.php?info_id=32761&lang_id=GEO&sec_id=22
23. http://comersant.ge/index.php?pg=nt&id=6271&ct=14

sarCevi

anotacia ..............................................................................................................................................
.......................... 1
Sesavali...............................................................................................................................................
............................ 2
Tavi I. transnacionaluri korporaciebis arsi, Camoyalibeba da ZiriTadi
niSnebi ................................................................................................................................................
............................. 5
1.1 transnacionaluri korporaciebis arsi, Camoyalibeba........................................... 5
1.2 internacionalizacia, rogorc tnk-ebis safuZveli.................................................. 12
Tavi II. tnk-ebi da
globalizacia .........................................................................................................15
2.1 tnk-ebis adgili da roli globalizaciis procesSi .............................................15

30
2.2 korporaciebi da Tanamedrove saxelmwifoebi ................................................................20
Tavi III. tnk-ebis globaluri biznes-strategiebi ................................................................24
Tavi IV. zogierTi mniSvnelovani
tnk ...............................................................................................28
4.1 ,,jeneral motorsi’’: warsuli da dRevandeloba ..........................................................28
4.2 ,,lukoili’’ da ,,rompetroli’’ saqarTveloSi ...................................................................30
daskvna ...............................................................................................................................................
.................................34
gamoyenebuli
literatura ............................................................................................................................37

31

Potrebbero piacerti anche