Pratarme

.Piniqai turi daryti pinigus" - liudija ilqamete investuotojq patirtis. Pinigai yra vislj rmkq pagrindas, tikslas ir varomoji jega. Juk bendroves kuriamos ne tam, kad zrnones turetu carbo. 0 tam, kad duotu pel no j4 savininkams.

$ias tiesas jau seniai perprato daugelis Lietuvos zrnoniu, pasirinkustq sudetinqa verslininko kelia. Galime pasidziauqti, kad vis daugiau salies bendroviq kasmet skelbia vis geresnius veiklos rezultatus - vadinasi, tapome labiau subrendusiais verslininkais, sukauperne daugiau patirties, analizuojame permainas ir sugebame jas isnaudof konkurencineje kovoje. Didejantys pardavimai ir pelnas dziuqina akcininkus, domina vertintojus, analitikus ir pirkejus.

Besipleeianeios bsnoroves traukia investuotojus, norincius prisiden prie savininkq nuosavybss didejirno. $iems tikslams jgyvendinti jie dazniausiat renkasi vertybiniq popieriq birzas, kuriose vykdomi svarbiausi bsndroviu akcij4 pirkimo ir pardavimo sandoriai.

Auganti ekonomika - tokiai siuo metu priskiriama Lietuva - puiki terps investieijoms. Tokiu laikotarpiu dideja susidomejtmas jvairiais rinkos finansiniais instrumentais, nors daugeliui jie atrodo nepaprastai sudetinqi. Bet tik is pirmo zvilgsnio.

Dienrastis .verslo zinios" kartu su Svedijos ir Lietuvos specialistais nusprande sugriauti sj mita, isleisdami knygf\ .Jnvestuoto]o ABC". Jo]e populiariai ir suprantamai pabandeme paaiskinti ir prakutusiam, ir pradedanciarn verslininkui, jo selrnos nariams, kas yra pinigai, kaip veikia ftnansu ir prekiu rinkos, kokie yra isvestiniai finansiniai instrumentai, kaip veikia akcijt] ir zauavu birzos, kf\ reiskia [vairus grafikai ir indeksai.

Tikime. kad perskaiciusierns siq gausiai iliustruota knyqa zrnonerns nebebus nuobodOs verslo laikrasciu finansq puslapiai, atrodytu, ismarqintl nieko nesakanciais skalciais. Beqant laikui, jie jgaus turin] ir prasrne, atvers nauju qalimybii, azartiskame mvesticiju pasaulyje, fiudys svaiqiu perqaliu ir skaudziu pralaimejirnu istorijas.

Sif\ knygf\ naudokite ir kaip zinynf\, ir kaip laisvalaikio skaitin]. Kiekvienai rinkai cia skirtas atskiras skyrius, pazenklmtas tam tikra spalva. Kiekvienas sio vaooveuo atvartas taip pat isskirtina! pazymetas, kad neqaisdarnl laiko rasturnete tai, apie kq norite suzinoti daugiau. $i knyga - tai .versto zini4" siOloma finansu rinku abecele,

Oekojarne visiems, prisidejusiems prie stos knygos rengimo - Vsl .Liatuvos Junior Achievement" FMI "Sinkus", Uetuvos eentriniam vertybinilj popieri4 depozitoriumui, FM! .Finasta".

Rolandas Barysas

"Verslo zinil( vyriausiasis redaktorius

Stabtelekile ...

.. pries versdami kita puslapj, pries skaitydami apie finansinius instrumentus ir kainas, pries pasinerdami j zaidima rinkose - parnastykite. ka sako sis paveikstetis

Pinigal yra visu rinku pagrindas, tikslas ir varomoji jeqa. Stabili valiuta yra bOtina sqlyga normaliai pletrai,

Akcijos suteikia bendrovei galimyb~ plestis. Birzoje veikia investuotojai, norinlys prisideti prie savminku nuosavybes dideiirno.

Palukanas nustato piniqi] ir obliqactju rinkos. BOtent ten bendroves skolinasi pinig4, 0 valstybe ir busto pletros institucijos randa leslj savo investicijorns finansuoti.

Zaliav4 rinka daugeliui prarnones bendroviu yra vpac svarbi. Kaip tik sioje rinkoje atsirado tokie lsvastinlai finansiniai instrumentai, kaip pasirenkamieji sandoria. ir aleilies sandoriai.

Siandien akciju ir palukanu rinka visame pasaulyje yra vrenas is pagrindinil! pajarnu saltini4·

Investiciniai fondal tai qahmybe privatierns asmenims dalyvauti visose, netgi rizikingiausiose ir daugiausia mvestlcuu reikalaujanciose rinkose ir uzdirbf piruqu.

Dabar jOs jau zinote, apie ka pasakos "Verslo zinu," investuotojo abecele,

Issamus rinkos vadovas

Si~ knygl\ galite naudoti ir kaip zinyn~, ir kaip laisvalaikio skaitinj. Kiekvienai rinkai cia skirtas atskiras skyrius, pazymetas tam tikra spa Iva. Kiekvienas sio zinyno atvartas yra isskirtas, kad negaisdaml

AkclJos

Kas yra akcija? 8

Akcijlj isleidirnas 10

Vertybiniai popieriai 12

Akcininkas 14

Finanslj tarpininkas - rinkos tarpininkas 16

Akcij4 pirkimas ir pardavimas 18

Nacionaline vertybiniu popieriq birza 20

Kaip skaity1i VP birzos lenteles? 22

Indeksai ir tendencijos 24

Kas sukelia rinkos svyravimus? 26

Kaip issirink1i akcijas? 28

Palyginkite rizika su pelningumu 30

Prekyba visa, para, 32

Akcijlj pirkimas uzsienyje : 34

Paliikanos

Kas yra palOkanos? 36

Obligacijos 38

Naudingas dokumentas 40

Emitentai 41

Kokia yra skolos mstrurnentq verte? 42

Kas yra pelningumas? 42

Reitingas - [spejirnas investuotojui 44

Dvi investavimo qahrnybes: trumpalaikiai ir ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai 46

Pirrnine rinka 48

PalOkanlj ivai rove .. 50

Kas lemia palukanu norma? 52

I ka, geriausia investuoti? 54

Kaip gaunamos ilqalaikes paskolos? 56

lallnos

Prekyba sukure naujus finansinius instrumentus 58

Ateities sandoris rnazina rizika, 60

Ateities sandoriu rinkos dalyviai .. .. 62

Prekyba preki4 ateities sandoriais 64

Momentini4 sandoriq ir aleities sandoriu nnkq sasajos 66

Prekilj rinka dienrastyje .versro zmios" 68

Kas yra pasirenkamasis sandoris (opcionas)? 70

Pasirankarnuju sandoriu rinka 72

Pasirenkam4i4 sandoriq strategijos: "hausse" ir "baisse" 74

Viso pasaulio rinkos . .. 76

laiko rastumete tai, apie kl\ norite daugiau suzlnoti. Tai ir yra .Jnvestuotojo ABC" - pirmasis lssamus vadovas po Lietuvos ir uzstenlo kapitalo rinka,

Kas yra fondas? 78

Obligacijlj fondai . 80

Pensij4 fondai 81

Kaip issirinkt' fonda? 82

Pinigai

Banknolas - tai piniginis [sipareiqojirnas 84

Lietuvos centrinis bankas 86

Piniglj gyvavimo ciklas 88

Visuomene be grynljjlj piniglj 90

Bankininkystes raida . 92

"Ekonomikos sveikata" 94

Kai pinigai praranda verte 96

Valiutos . . 98

Kas sukelia infliacija, 99

Kas lemia valiutos stiprurna? 100

Tarptautine valiutu sistema 102

Vingiuotas kelias Europos link 104

AkclJos

Kas yra akcija?

Buti akcij4 savininku - relskia valdyti tam tikr~ bend roves kapitalo dali· Akcine bendrove yra vtsq jos akcininku nucsavybe. Akcines bendroves savininkais gali buti ivairios institucijos, organizacijos, [rnones ar prlvatus asmenys.

Kai perkate kokios nors bend roves akcijas, automatiskai tampate tos bendroves daliniais savininkais. Kad ir koks rnazas butu jus4 indelis, jums priklauso atitinkama bendroyes pajarnu, pastatu, [rengim4 ir net biuro baldu dalis. Pavyzdzun, AB .Pieno zvaigzdes" 2002 m. pradzioje turejo per 11000 akcininku. Daugiausia tarp pajininkq buvo smulki4j4 investuotoju, Tuo tarpu uidarosiose akcinese bendrovese akcininku gali buti ne daugiau kaip 100.

Turedarni akcij4 uzdirbate pinig4 tik tada, kai j4 uzdirba pati bend rove.

Teisiskai jus galile daryti tam tikra [taka imones sprendimams, tokiems kaip bendroves akcijq emisijos isleidimas, bend roves valdybos nariu rinkimas ar pagaliau bend roves pardavimas isoriniams investuolojams.

Pagrindinis principas yra tas, kad kiekviena akcija (paprastoji vardine) suteikia jums balso teise bendroves akcininku susirinkime. Akcininku susirinkime kiekvienas akcininkas gali balsuoti pats arba per jgaliotqjj asmenj.

Savybe, mazinanti rizikct

Visuotinis akcinlnkq susirinkimas papraslai yra saukiamas viena karta per metus, vefiausiai po keturiq menesiu pasibaigus finansiniams rnetams, Daugelis dideliq Lietuvos akciniu bendroviq saukia akcininku susirinkimus kovo arba balandzio rnenesiais.

Kas daro jtakos akcijos kursui

Akcija niekada neturi nustatytos ar pastovios vertes. Jos verts yra nustatoma kiekvienu laiko momentu, atsiivelgiant i rinkos dalyviu vertinimus.

Pirkdami akcijas trkites, kad lr kiti investuotojai darys ta pat] ir del 10 pakils akcijq kursas.

Akcij4 prekyba visada yra rizikingas verslas. Taciau tai - visai kas kita, negu zaisIi rulete, kai kamuoliukas gaIi nuriedeti ani skaiciaus 11, nors visi kiti to stalo zaidejat state uz numerj 23.

Akcij4 rinkoje rezullatus lemia bendri akciiu rinkos dalyviu veiksmai. Jeigu daug investuotoju pareiks nora pirkti, pvz., .Sekmes'' bendroves akclju, jll kaina

isauqs. Didesne paklausa, nepakitus paslulai, akwaizdiiai nulemia akcij4 kurso kilimq. Prekiaudami akcijomis privalote nuolat stebeti, kokie yra kit4 akcijlj rinkos dalyvi4 veiksmai.

Taciau investuotojai ne vien tik stebi vienas kito elgsena, Jie taip pat atidiiai analizuoja ivairias bendroyes ir i4 veikla,

Kadangi akCij4 kursas yra tiesioqiai susjjes su bendroyes pasiekimais dabar ir ateityje, investuotojai domisi torrus bendrovamis, kurios turi geras perspektyvas ir daugiausia galimybi4 pasiekti ger4 ir stabiliu veiklos rezultatu.

Kalp vertlntl bendrov,

Pirmiausia parzvalqiant ankstesnius ir busirnus bendroves veiklos rezultatus. BOtina isnagrineti bendroyes produktu ir paslauqq paklausa, konkurencine aplinka" rinkos galimybes, [mones vadovybes kompetencijq ir 1.1.

Tal lik keli veiksniai, pagal kuriuos akcijq rinkos analitikas prognozuoja qalirna

[dorniausia akcines bend roves savybe yra ta, kad jos savininku atsakornybs yra ribota. Jeigu bend roves veiklos rezultalai yra blogi arba jai gresia bankrotas, [os akcininkai asmeniskai neatsako uz bend roves skolas, Jie praranda tlk savo investuota kapitata. Pirmosios akcines bend roves atsirado Anglijoje XVI amiiaus pabaiqoje. Tai buvo Anglijos bankas (Bank of England) ir Ryt4

Akcijos

Visuotinis suju dimas: daugeli.\' Lietuvos akciniu bendroviu saukia visuotinius akcininku susirinkimus kovo arha balandzio tU£;/u"sj. Sio susirinkimo metu akcininkai-bendroviu savininkai SUI'II sprendinuns gali vcikt! bendroves veiklns trndrncijas. Akcinin"ai gu/; bulsuot! putv» arbir utsiu» suro [galiotuj; asmcn]. (.\,jj/"I'{/II~·., I'lll"i/';'; 1;"',1/0 ~illif/.\'·)

akcijt, kurso kilima arba kritirna ateityje.

Kasyra dividendai

Dauguma bendroviu dal] savo metinio pelno ski ria savo akcininkams. Si pelno dalis ir vadinama dividendais. Dividendu dydis yra skirting as, jis priklauso nuo kiekvienos benoroves padelies.

Kai sprendziarna apie dividendu rnokejirna vienos bend roves yra linkusios buti dosnesnes savo akcininkams, kitos - taupesnss. Birzos prekybos s~ra§uose esancios, pavvzdziui, Svedi-

jos bend roves iki siol yra skyrusios dividendams rnoketi apytiksliai trecdaf savo grynojo pelno. Lietuvoje dividendu dans dazniausiat nesudaro ne 10 procentu grynojo pelno. Todel kitaip negu JAV ar Didziojoje Britanijoje drvidendai. kaip kompensacija akcininkams, Lietuvoje kol kas neatlieka pagrindimo vaidmens.

Akcininkai, kurie siekia qaun greitq gra,i~, balsuoja uz didelius dividendus

Tie. kurie mvsstuoja ! bendroves, skirianCias mazesruus dividend us, tiki ilgalaike akcijlj kilimo perspektyva

Oticialiai dividendu dydj tvirtina bend roves akcminkai. Taciau praktiskai akci-

ninku susirinkimas dazniau siai pritaria valdybos pasiuIytam dividendu dydziui.

,

Kaipakcillf savlnlnkas uzdirba pinlglf

Paprastai juo geriau dirba bendrove ir JUo jspudinqes ni jos veiklos rezultalai, tuc daugiau pinig4 uzdirba ben droves akcininkai.

Akcininkas gali uzoirbti pi

nigLj dviem bOdais:

Gaudamas dividendus. lei JIS yra akciilj savininkas susirinkimo metu. Parduodamas akcijas di desne kama, negu buvc las pirkes.

Indijos kornparuja, sros bend roves pirmosios gavo ribotos atsakomvbes privilegijas is karaliaus.

Savanoriskas nuosavo kapitalo investavimas tapo pram ones revoliucijos varoma]a jega. Akcine bendrove pasioare vienu is kapitalizmo parnatu.

"

Akcljos

Akcijq isleidimas

Kai akcijos yra parduodamos arba perkamos birzoje, jas isleidusi bendrove negauna ne cento. Akcine bend rove pritraukia les4 tik parduodama naujas akcijas, t.y. isleisdama akcij4 emlslja,

KI\ relskia akcijl! Itrauklmas I birios prekybos sarasus

Kad but4 galima pradeti prekiauti bend roves akeijornis, pirrniausia jas reikia jtraukti i birios prekybos 51\rasus, Uetuvos nacionahneje vertybiniu popieriq bir±oje (NVPS) yra Ofieialusis, Einamasis ir Nelistinguojam4 jmoniu sarasai, Akcine bendrove, siekianti, kad [os akeijomis but4 prekiaujarna Oficialiajarne arba Einamajame sarase, turi laiku pateikti issarnta ir patikima mtormaci[a apie save.

Svarbus reikalavimas bendrovei, norinciai kotiruoti (nustatyti rinkos kainq) savo akeijas bir±oje, yra akcininku rato pletirnas, Tai reiskia, kad ankstesni jrnones akeij4 savininkai gali pasiOlyti daf savo nuosavybes kitiems investuotojams - privatiems asmenims arba instituciniams Investuotojams.

Kad bendroves akcijomis but4 galima pradeti prekiauti vertybiniu popieriu birzoje, ji pirrniausia tun savo akcijas jregistruoti vertybiniu popieri4 komisijoje, pateikdama Emisijos prospekta Emisi[os prospekte yra apZvelgiama bendroves veikla, finansine padetis ir ateities planai. Esami bend roves savininkai gali parduoti daf tunrnu akcijLl naujiems investuotojams

10

arba isleisti naul" bend roves akcijl! emisijl\. Pirmuoju atveju irnone]e nepadideja nei bend roves akcijq skaicius, nei kapitalas. Isleidiiant nauj<\ akeijLl emisiia, naujieji investuotojai ski ria savo lesas isleistorns naujoms bendroyes akcijoms, pastaroji tarp gauna naujo kapitalo.

Bendrove, sekminqai jzengusi ! akeijLl birza, gali be didesniq sunkurnu leisti naujas akcij4 emisijas ir taip gauti papildomo kapitalo tolesnei pletrai.

Bendrove (emitentas), noredarna islersf naujq akciiq, jas turi jregistruoti Vertybinill popieriu komisijoje. Emitentas turi dvi galimybes - platinti akcijas viesai arba ne viesai, Kai platinama viesai, Vertybiniu popienq komisijai pateikiamas Emisijos prospektas, kai platinama ne viesal - supaprastintas jo vanantas, vadinamas Memorandumu. Viesojo platinimo atveju kiekvienas poteneiaIus investuotojas gali susipazinti su prospekte nurodoma informacija apie emitentq.

Ir akcnu kotiravimas vertybiniu popieriq birioje, ir naujos akeijll emisijos yra skiriamas isonruams rnvestuotoJams. Taciau viena is naujos akciju emisijos taisvkliu yra

ta, kad senieji irnones savininkai turi pirmenyb~ jsigyti dalj naujosios akeijll emisi[os. Sitaip kiekvienas akeininkas jgyja pirmumo tetse pirkti istelstas naujas [mones akeijas.

5i plrmumo teise vertinga tuo, kad isleistLi naujll akeijLl kaina seniesiems savin inkams daznai yra zernesne, negu tuometine akcijll kaina vertybiniu popieriu birzoje, Jei senasis savininkas nenori arba negali pirkti jam priklausancios naujosios akciju emisijos dalies, jis gali si<\ teise parduoti. Lietuvoje, siekiant pritraukti strateqiniq investuotoju, akcininku susirinkimai neretai atsisako pirmumo teises. Kol kas zinomas tik vienas prekybos pirmumo teise (vadinamaia pasirasymo teise) atvejis. Tai pad are buves AS .Lietuvos taupomasis bankas" (dabartinis .Hansa-Ll'B").

Akcij4 skaidymo atveju senoji akcija yra dalijama j kelias naujas akeijas. Tai reiskia, kad kiekvienas akeininkas gauna kelias naujas akeijas vietoj vienos senosios. Kiekvienos akcijos nominali verte yra mazinarna (kartu proporcingai padideja akeijLl skaicius), bet bendroji turirnu akciju verte lieka nepakitusi, Akeij4 skaidymo tikslas yra sumai:inti akeijlj kaina birzoje, kad butlj lengviau jomis prekiauti.

AkclJos

Lietuvoje viena paprastoji vardlna akeija suteikia vlena balsa, Taciau siekdami pritraukti papildomo kapitalo ir kartu neprarasti savo vaidmens bendroveie, akeininkai gali isleisti privilegijuot4ill akcijLl be balso tslses. Taip galima islaikyti jmones kontrole su maiesniu akcijll skai6iumi.

Emisijos is bendroves h!lslj atveju akcininkai jsigyja daugiau akcijlj, nieko papildomai ui jas nernokedarnt. Emisija is bsndroves lesLi gali buti traktuojama, kaip technlne apskaitos prtsrnone, kai norima padidinti akeinj kapltala, Kadangi tokiu atveju [mones verla lieka nepakitusi, naujljjlj akeij4 verte krinta.

Malerialioji akcija - jau beveik islorija

Japonija, kaip ir daugelis kit4 pasaulio sal ill, [au perejo prie nernaterialiujq akcqu, Taciau Europoje vis dar yra vatstybiu, kuriose prekiaujama materlalloslomls akcljomls.

Lietuva turejo qalirnybe iskart pradeti prekiauti paiangiai - nematerialiosiomis akcijomis.

11

Akcijos

Vertybiniai popieriai

Seniau vienintelis [rodymas, kad asmuo yra [mones savininkas, buvo materialioji akcija (popierinis dokumentas). Siuo metu daugelyje valstybiq akcijos yra ne popierines, t.y. nematerialios. Visa informacija kaupiama ir saugoma kompiuteriuose. Kitaip jas dar galime vadinti virtualiomis akcijomis.

Investuotojui nusipirkus akcij~, atidaroma vertybini4 poplerlu saskaltao Lietuvoje veikia dviej4 lygi4 vertyblnlq poplerlq apskaitos sistema: Lietuvos centrinis vertybini4 popleriu depozitoriumas tvarko bendraslas vertybini4 poplerlq saskaitas, bankai ir flnansq maklerio [mones - asmenines vertyblnlq poplerlq saskaltas.

III'IiII

Tas, kas nori pirkti ar par-

duoti akciias, luri kreiotis i tinansu maklerio [rnone arba banka. Finansu makJeriLj [mones ir bankai !varko vartyblnlq poplerlu ap· skail'l, t.ietuvos centrinis vertybiniq popieriu depozitoriumas kontroliuoja visas operacijas: gavEils informaeij,! apie [vykdyta akciju pirkimo ar pardavimo sandor], jis organizuoja ILj akcijq pervedlma. Po kiekvienos operaeijos akciiu savininkai gauna israsus is savo vertybiniu popierlu saskaitu, Siarne tsrase ma!yli turirnos akcijos.

.C Nematerlall vertyblnlq poplerlq prekyba rra daug greltesne, saUgeSne Ir plgesne.

12

Akcijos

I. VP sqskaitas tvarkanti institucija: bunkos arba finan"1( maklerio [mone.

2. VP pavadinim« s ir i« kodus J. Sqskuitos numeris: suteikiu Centriniame depozitoriume: galimybe nustatyti klientus ir nurodomos AD .. Lietuvos juru jl( sqskaitas. Skuicius II nu-

I'" k .

atvmtn ystes paprastostos merio prad!.ioJe nurodo sq-
vardines akcijo.< (PVA). Kiek- skaitos lipq - tai, kad Ii sq-
vienai akcij'l emisijai yra su- .• kaita priklauso klientui, (} /I,'
teiktas atskiras Lietuvos cen- p aiiiam bankul ar fln ans u
trinio vertybiniu popieriu. de- maklerio [monei. Akcijl( savi-
pozitoriumo kodas. ninkas gali tureti keletq VI'
! sqskail'l keliose akciju apskai-
'll atliekanciose institucijose.
\
ISRASAS IS SASKAITOS \
200J04.11
'~"-7
0932 All UAB ~S.Jl.bu-
Kondltua,lOl ~ 23-608
LT ·2004 VI!niIU
(5)m",,,,
Peuw.lyttLaml IS~SNr 111 (21122604
Od.0II.1I.1<4.21
V11III\l,
-LetU'll'OI "ot\1I.n,.~~- WA III .... Nom "erb!' 'OOLt
I VP CD kodu 12S99 VTII I PutaMI: ape Ulkoml,ll I!p"Ib<lo,mw
Apnoo,m'4l1«.
Khe:o.t.:. JV1r,aItot • .u,nao.:lm: 2001 ()6 28
ANKmSNlS LIKT.mS PASKUT'D'OO ~OOATA
DATA jRASo DEBETAS RREDITAS OPERAaJOS PAVADINIMAS
KODAS
20010628 00035371000048 . So\lDtol llldarynI.. -bm.%ovel re~&arul~lmH
2002 08.\3 4-89XlO652 / Birfims nadorn fp.dIVUD .. r -<tim.)
VJSO V. .
NAUJASUKlTrn /
~ VP lIpWibmnW Mind.uj k.
1 ~~~~,!.2I11UU II -,._. ...... --.I'~' " ..
/ 4. Ulftk.<uota.< [vyki«: Petraityte Laima birioje purdave 4 AD "Lieluvos jiir'l laivininkyste" akcijas.

5. /Sra"e i.< vertybiniu popieriu sqskaitos gati biit! i.<vardytos )';.WI."· kliento nurodymu vykdytos operacijos.

500

...

500 ~tc'SlAmU .. __ ...

AkclJos

Akcininkas

Investavimas i akcijas - vienas popullarlaustu pasaulyje investavimo bUd4. Aktyviausiai investuojanti pasaulio tauta - 5vedai. Apie 45% sved4 tiesiogiai (neskatcluojant tu, kurie investuoja per institucinius investuotojus) turi bendrovlu akclju. JAV ir Kanada

?

Ar blrzoje preklaujama vlSIl bendrovlll akclJomls

Lietuvos nacronaunes vertybini4 popieriu birzos Oficialiajame, vadinamajame elitiniu bendroviq sarase 2002 m. viduryje buvo septyniu bendroviu akcuos, 0 Einamajame 40 bandroviu akcijos. Sias akcijas birzo]e gaJima pirkti ir parduoti kiekviena diena.

Birzoie yra ir Nelistinguo[amq bendroviu sarasas. Jlj akcijomis birzos centrineje rinkoje neprekiaujama, taciau pirkeja: ir pardaverar gaIi vieni kitus susirasti netarpininkaujant birzai ir susitarti del perleidziarnu akcqq kiekio ir kainos, 0 sandorj uzregistruoti birzoje. Tokic sandoriai vadinami tiesioginiais.

Praktiskai akciniu bendrovi4, kuriu akcininku skaicius yra nedidelis, akcijomis neprekiaujama arba prekiaujama labai retai.

Tokia bendrove dazniausiai valdo valstybe arba privatus savininkai, kuriems bend rove yra seirnos verslas. Turbut del to patogiausia jai buti uzdar<\ia akcine bendrove, nes [os akcijcrrus viesai neprekiaujama.

droves, draudimo kompanijos, taupymo fondai ir kitos institucijos. valdancios didelius akciju portfelius.

Lietuvoje kol kas truksta instituciruu mvestuotoiu: lieluviski pensi[u fondai ir investiciniai fondai kol kas neveikia. 2002 m. viduryje tebuvo vienintetis atvirasis investicinis indekso fondas NSEL 30. Sis fondas, kur] [steiqe daugiau kaip 25 met4 investavirno patirtj turintis amerikietis. investuoja j 30 Lietuvos birzoje kotiruojarnu qeriausiu bendroviu akcijas.

?

Kas yra uzslenlo InvestuotoJal

1996 rnetu pabaigoje uzsienio investuotojai-akciju savininkai sudare 34 procentus bendrosios akcij4 birzos vertes, Ekonomikai vis labiau globatizuojantis, 2002 rnatu paoarqoje tokie investuotojai sudare jau 54 procentus bendrosios akciju birzos vertes, Tai pirmiausia tokie instituciniai uzsienio investuotojai, kaip pensij4 fondai, draudimo ben-

Pastaruoju metu pasaulyje gerokai paqause]o instituciniu investuotoju. Instituciniai investuotojai- tai pensijlj fondai, investicines ben-

14

Akcl)OS

dalijasi entrala vieta, cia investuotojai sudaro 26% gyventol4. Lietuvoje akcininkai atsirado pirminio privatizavimo laikotarpiu po 1991 rnetq, Tada j4 buvo labai daug - apie 1,5 milijono. Realiai Lietuvoje investuoja i akcijas apie 0,5% gyventoj4·

droves ir akcij4 fondai, kurie siandien veikia kaip vieni is starnbiausiq investuotoj4·

Amerikieci4, angl4, vokieci4 ir kil4 58li4 instituciniai investuotojai visa me pasaulyje dirba tam, kad gaut4 kuo drdesne investiciju gra.za.. 2000 m. Lietuvoje tarp uzsienio invastuotojq pirmavo Svedijos kapitalas, sudarantis beveik 46 procentus uzsienio tnvesticiiq i akcijas vertes, Antr'lia. vieta uzirna JAV - 22 procentai, treei<\ia. - Oanija (8 procentai), ketvirta-

ja. - Didzioji Britanija (7 procentai).

Vienose bendrovese didel~ akciju dali valdo uzslenio investuotojai, kitose uzsienio kapitalo beveik visiskai nera, Lietuvoje yra [rnoni4 ir istisLj verslo sak4, kuriose uzsienio investuotojai valdo kontrolinius akcijq paketus. Tokiais atvejais kalbame apie strateginius investuotojus. Jeigu uzsienio investuotojai turi tik nedtdele bend roves akcijq dalj, tokios investicijos vadinamos portfelinemis.

Akellos

AkeUos

Finansq tarpininkas - rinkos tarpininkas

Finans4 tarpininko misija birzoje yra pirkti ir parduoti akcijas savo kllentu pavedimu. Flnansq tarpininkas gali prekiauti ir uz savo IMas. Jis taip pat atlieka ir patare]o konsultanto vaidmenj prekiaujant akcijomis.

Finansu tarpininku gali buti bankas arba finansu maklerio [mone, kuri turi Vertybiniu popteriu kornisijos isduota leidima operacijoms su vertybiniais popieriais.

Kas preklauJa blrioje

Kad tinansu tarpininkas qaletu prekiauti akcijomis. jis privalo buti birzos narys.

2002 metu pabaigoje Nacionalineje vertybiniq popieri4 birzoje buvo uzreqistruoti 23 finansu tarpininkai. Is j4 9 buvo banku padaliniai ir 14 frnansq maklerio [moni4. Visi finansu tarpininkai skirstomi , tris kateqorijas. Auksciausioji kategonja yra .A", 1'1 turintys nnansu tarpininkai gali prekiauti verty-

I biniais popieriais ne tik kliento pavedimu, bet ir savo Imones piruqais. B ka-

1(,

tegorijos tarpininkai prekiauja tik klientu vertybiniais popieriais ir pinigais. C kategorijos tarpininkai tik konsultuoja ir tiesiogiai birzoje neprekiauja.

Flnans~ maklerlal

Ne tik tinansu maklerio [monas. bet ir j4 darbuotojai luri islaikyt: egzaminus ir gauti Vertybinh, poplerlu komisijos licencijq.

Oaugelis finansu tarpinink4 turi savo tinansu analitikus, vadinamuosius maklerius konsultantus, kurie nuolat stebi akciiq rink" ir konsultuoja jmones klientus akcij4 prekybos klausimais.

Klientas pats nusprendzia, kuris tinansu tarpininkas jam yra tinkamesnis - bankas ar finansu maklerio [rnone.

Pasaulyje vis labiau plinta ir vadinarrueji interneto linansu makleriai. Set kuriuo atveju pirmiausia bOtina issiaisklnt', kuris is finansu tarpininku gali geriausiai aptar-

iWl.t

Komisiniu vadinamas mokestis, kur] is anksto uz operacijos ivykdyma, yra nustate patys finansu tarpininkai. Kiekviena, kart", kai klientas perka arba parduoda akcijas, tam tik,,, sandorio verhis procenta jis moka linansu tarpininkui.

Komisinio mokescio dydis gali buti nuo 0.4 iki 1,5 procento, atsiivelgiant i akciju rOsi ir sandorio verte, Daznai korruslruo makes cia dydis yra derybu objektas ypac kai kliento pageidavimu vykdorru sandoriar yra cazru arba rtin dideh.

Naclonallnes vertyblnlq poplerlq binDS narlal 2002 metals

nky nnansy makle,iy padaUnlal (2002 m.l

AB .V11NIAUS BANNAS" VP p,.kybas sky,lus

UAB .5AMPO BANICAS" Flnan.y makle,lo .ky,lu. UAB .MIDICINOS BANNAS" Flnan.y makle,lo .k"lol AB .PARIX BANNAS" Flnan.y makle,io sky,lu.

AB .HANSA - LTBu Finonsy makle,io Iky,lus

AB .5IAUlIl,1 BANNAS" Flnan.y maklerio .ky,lus

AB .1IITUVOS liMES UKIO BANICAS" Flnansy makl.,io skyrius AB .BANNAS SNORAS" Flnansy makle,lo sky,lus

JIJ ,ilKIO BANNAS" Finansy makl.rio d.par1amenl0s \'t

Flnan.y makl.rio 1m ones (2002 m.1 A kalego,iia

UAB finansy mokle,la Imone .AlPHA BAlTIC' UAa finonsy mokle,io Imane ,FINBALTUS"

AB finansy makle,io Imonti .FINISTA"

a ko.ogo,lja

UAB flnonsy makl.,lolmone ,SUPRIMA"

~8 finansy mokle,la Im .. e .NAPITALO SRAUTAI· liaa finansy makle,lo Imone .SINKUS"

UAB finansy makle,io lmone ,VIVUM"

UAB flnansy makle,lo Imone .FlNVISTA"

UAa finansy maklo,lo Imone .SPIKONIS IR GASTOW"

UAa flnansy mokle,io Imone ,DALTIlOS VlRTYBINIAI POPIIRIAI" UAa nno.sy makl.,io Imone .IUSI,I TARPININICAS"

UAafinansy makle,io Imone .NAU6VILDA"

UAa flna.sy .. okleriolmonti ,TRIGON CAPITAl·

Uidarojl fI.ansy mokl.,lo okdni bend rove .DISKONTIS·

-----------~. ~G.-I ...

Akciiq

••••• _.. • , ... "" '" , .... "" t.

._-.-- --.~... ,~ ......... _ ....

------- -

prekyba

inlernele

! nterneto paslauqu plitimas atvere naujas galimybes akcil4 prekybai. Prekyba internete yra gana naujas akcij4 prekybos bOdas. 2002 m. lietuvoje 3 [rnones - FM! "JOSlj tarpininkas" (www.jUt), .Hansa-Llfs" (www.hansa-Itb.lt) ir FMI .Finasta" (www.fmasta.lt) - siule savo paslaugas internetu. J4 klientas pats gali [vesti pirkimo arba pardavimo pavedirna. kuris tuoj pat siunciarnas birzos tarpininkui. lnvestuotojas ne Ilk greital ir rnaziausiornis sanaudornis prekiauja akcijomis, bet ir gali matyti savo vertybiruu popieriu saskaita.

Siuose ir kituose interneto puslapiuose (pvz., www.nse.lt. www.vz.lt ir kt.) galima steboti aktualiq akciju kursu diagramas. skaityti nauiausia mforrnacija apre dorninancias W .nes. Birzos inforrnacija apie akcijt] kurso pokyCius galima suzinon rninuciu tikslumu.

17

Akcl)os

" Akcijos

Akcijq pirkimas ir Plrdavimas

Norintieji jsigyti akcij4 turi uzpildyti akcij4 pirkimo pavedlrna ir perduoti jj pasirinktam flnansq tarpininkui. Jeigu asmuo yra nuolatinis banko ar flnansi] maklerio [mones klientas, daznal jam uZtenka tik paskambinti telefonu.

.. Nupirkite (arba parduokite) 1000

.. Liepos" bendrove« akcijq ui geriausi<l ;manomCJ kainCJ. "

"Nupirkite 1500 "Snaiges" bendroves akcijL/., bet ne brangiau kaip ui 73 Lt ui akcijCJ. "

skamblna ] ... ,."

Kasyra

plrklmo pavedlmas

Pirkimo pavedimas gali bUti r~ti!ikas arba zodinis. Zodini pavedima paprastai gali pateikti nuolatinis finansq tarpininko klientas. VEiliau jis si pavedima arba ~ormina rastiskai, arba visi aspektai jau buvo is anksto uZfiksuoti vertybinilj popieriu portfelio valdymo sutartyje.

Tai reiskia, kad klientas nurodo nnansq tarpininkui vykdyti tam tikra, birzos sandorj. Viskas daroma pana-

BANIU\

arba ...

siai, kaip pavaizduota virsutiniame paveikslEilyje: klientas prase finansu tarpininko nupirkti akcijq uz geriausia, kaina t.y. nurodo didziausia, kalna kuria, sutinka rnoketi uz tas akcqas. Minimalia, kai-

na, kuria nori gauli, klientas gali nurodyti ir akcijlj pardavimo pavedime.

Birzos tarpininkai, be juos kontroliuojanciq instituciju, irgi tun nusistate tarpusavio taisykles bei principus, ku-

Per daug zinantys rinkos dalyviai

Asmuo, priklausantis, pavyzdziui, bendrovEis vadovybei, gali pneiti pne tam tikros visiems neatskteidziamos informacijos, kuria galima pasinaudoti prekiaujant bend roves akcijomis, yra ypatingo dernesio objektas. Generalinis direktorius, zinodamas, kad jo bendrove bus nupirkta, asmeniniais sumetimais gali nusipirkti [os akcijlj. Kai yra pateikiamas oficialusis pasiOlymas supirkti akcijas, uz jas siOloma kaina gali buti didesnEi negu tuometine jlj kaina birzoje. Jei akciju kursas dar labiau kyla, generalinis direktorius skaiciuoja pelna, is neseniai jsigytlj akcijlj. iinodamas viegai neatsklelsta intorrnaciia jis gali pirkti ar par-

IX

rie aprasyti viasosios apyvartos tarpininku etikos ko-

....

Oaugelyje pasaulio birzlj pirkimo arba pardavimo pavedime nurodomas tam tikras standartinis akcijlj skai",5 - Iotas.

'avyzdziui, Svedijoje birzos nustatytas loto dydis svyruoja nuo 50 iki 200 akcijlj. Kai kurioms didelEis vertes akcijlj rustrns yra leidztarru 20 arba 40 akcijlj 10- tai.

Lietuvoje Iotu sistema " .JO metu netaikorna. Taigi .nvestuotojas visuomet laisvai pasirenka norirna pirkti ar parduoti akcijq kiekj.

kiams, vadinamiesiems rnaziesiems akcijlj lotarns.

Tokiq czsakymu dazniausiai gaunama is smukiljjlj investuotojq, kurie nusprendzia investuoti nedidele sutaupytu piniglj suma, Jeigu norimq investuoti piniglj suma tiksliai neatitinka birzos nustatyto loto, naudojami maiieji akcij4 lotai. Siuo atveju sandorio jvykdymas uzims truputJ daugiau laika.

Prekiaudami rnazaisiais akcijlj lotais nnansq tarpininkai ima didesnius komisinius

Kas kontrolluoja prekyblt

vertyblnlals poplerials

Vertybmiu popteriq komisija (VPK) yra ta valstybine institucija, kuri priziOri ir kon-

FINANSQ MAKLERIO IMON~,

kuri prekiauja .. ,

Vakaru salilj birzose di'Iausia dalis sandoriu, bet ne visi, yra sudaromi remiantis birzos nustatytais akcijlj lotais.

Finansu tarpininkai gauna nurodymus sudaryti sandorius rnazesnierns akciju kie-

troliuoja Lietuvos vertybiniu popieriu rinkll ir jos dalyvius.

VPK darbuotojai stebi, ar vertybiniu popleriq rinkos [mones laikosi [statyrnq ir taisyklilj, taip pat kontroliuoja jlj tinansine bOkl~.

oti imones akcijas naudingai sau anks"U, negu kiti rinkos dalyviai suzinos paskutinius bend roves sprendimus.

Siekdama sudaryti visiems vienodas saIygas, Vertybinilj popieriq komisija reikalauja sudaryti sa,rasa, asrnenu, kurie yra artimai susij'1 su jmoneje priimamais sprendimais. Mineti asmenys privalo informuoti Vertybinit" popienu komtsiia apie savo asmeninius - lC1darius. Uz lokius sandorius, vykdomus

Sandoriu, paremtu viesai neskleidziarna informacija, isaiskinimas yra viena is Iipisklj VPK prieziuros funkcijlj.

VPK isduoda licencijas finansu tarpininkams verstis finansu tarpininko veikla, t.y. pirkli ir parduoli akcijas kliento pavedimu, konsultuoti.

JAV stas funkcijas taip pat atlieka Vertybinilj popierilj komisija (Securilies and Exchange Comission, SEC). SEC yra atskleidusi daug dideliu skandalu Voistryte. Svedijoje ir kai kuriose kilose valstybese vertybiniu popiertq rinkos pneziuros funkcijas atlieka Finansq minislerija.

BIRZOJE

be Vertybinilj popieriu komisijos zinios, gresia baudziamoj atsakornybe,

Viesai neskleistinos informacijos naudojimo taisykles yra vienas is birzos etikos pavyzdzilj, rodanciu, kaip stengiamasi suvienodinti visu rinkos dalyviu galimybes prekiauti akcijomis turint vienodas sa,lygas. Asrnenu, vienaip ar kitaip susijusilj su irnoneie priimamais sprendimais, veikla yra kontroliuojama dar ir todel, kad bOIlj gaJima anaJizuoti akcijlj kurso svyravirnus

1'1

Akcijos

Akcijos

Nacionaline vertybhiq popieriq birza

Birza - tai akcij4 pirkej4 ir pardavejq susitikimo vieta. Ji tarsi sluolal- is bendrujq vertybiniu po-

kines turgaus prekybos atitikmuo, tactau siandien Nacionalineje vertyb1nl4 poptertq birzoje p~ekyba vyksta elektroniniu budu.

Nacionaline vertybiniLj popieriLj birZa (NVPB) nera panasi j surmuling'! turgaus aikste. po kuria taksto makleriai ir gausiai skelbia akciiq kainas. BirZos dalyviai prekiauja akeijomis, sededarni savo bluruoeo ar not namuoso

Kasyra automatlzuota blrios sistema

Naeionaline vertybiniq popieriu bir.za pradejo veikti 1993 metais. Nuo pat pradzi4 ji dirbo kaip elektronine pr .. kyviplA Akr.ijlj prekyba birZoje buvo visiskai automatizuota.

Didziausias automatizuotos sistemos privalumas yra tas, kad visa informaeija apie akciiq kursa ir akcijq apimtis nedelsient ir vicnu motu yra ["IilsKleldllama vistems l.Jil.1.u~ lI«lyvidfllS.

Savo monitoriuje, kuris yra prijungtas prie centrines birzos duomenu bazes, birzos dalyviai gali suvedineti pirkimo ir pardavimo pavedimus, registruoti sandorius ir stehef rinkos pokycius. AkcijLj prekyba automatizuota sistema yra daug etektyvesne, paprastesne ir lankstesne.

Naudojantis automatizuota sistema yra prekiaujama ne tik akcijornis, bet ir kitais vertybiniais popieriais.

Akcijq pasiiiJos kaina:

IlU"Il.5U" II U" I0.5U

20

piertu s'!skaity.

Klientas turi atsiskaitvti per trrs orrzos carbo olenas (jeigu sandoris sudarytas centrineje rinkoje) arba per penkias darbo dienas Uei tai buvo tiesioginis sandoris).

Atsiskaitydamas ui: akcijas, klientas sumoka ir kornisin] mokest] finansu tarpininkui.

Paprastai Qkeij" pardavejai pra .• o didesnes kainos ut ukeijq, negu jq sialo pirkejuL !iiuo atveju ubi pu.,;' siekia lam tikros naudos: pigiau nupirkti, brangiau parduoti: Sandoris ivyksla, kai pirkejas ir pardavejas pagaliau sudera abiem priimtino kainq:

Visi vertybiniai popieriai, kurtats prekiaujallid birzoje, turi pavsdirnq reqistravnno zurnaIa,. Jams blrZos dalyviai suveda save ar klientLj vertybini4 popienu pirkimo ir pardavimo pavedimus. Pavedime nurodomas akcqu kursas, norlrnu pirkti arba parduoti akcij4 kiekis, pavedimo galiojirno terminas.

Jeigu finansq tarpininkas nori pirkti akeij4, nurodytas j4 kursas yra vadinamas pirkimo kursu. Jis rodo ta kama, kuriq finansu tarpininkas yra pasirenqes rnokef ui tam tikr,! akcij4 kiek]. Pardavirno kursas ir-

Sandorl. Akijq .............. kaIna: po 10 Lt

ak~JI\ 9.5U"9U,,II.5U>W

gi rode kama, taciau ta kama kurios pardaveias nori ui parduodamas akcijas.

Paprastai pirkimo ir pardavimo kursai yra siek tiek atitoIt! vienas nuo kito. Jei pirkejas non, JIS gall nurooyn nauja" auk§tesni pirkimo kursa irl arba pakoreguoti ir suderinti nonrnu pirkti akcijlj kisk] su pardaveio ketinirnais. Pardavejas taip pat gali koreguoti akcij4 pardavimo kursa ir parduodamu akcij4 kiek] pagal pirkejo pageidavimus.

Kasyra

"sandorio IvYkdymas"

Kai norirnu pirkti ir norimu parduoti akcij4 kainos ir kie-

Flamandq isradimas

kiai susiderina, birzos sistema autornatiskai uzfiksuoja ..sandorio jvykdvrna". Is pavedirnu registravirno zurnalo .snvksta uzsakymai.

Sudarius sandor], finansu tarpininkas [teikia klientui pranesirna apie ivvkdvta sandoe nauja israsa is jo vertybi-

popieriu saskaitos Birza ~; anesa Centriniam depozitoriumui apie jvykdyta, operacija,. 0 jis sutvarko vertvbiniu popieriu perveoimus ir atsiskaitymus ui [uos (kartu su kliringo banku) ir pateikia finansu tarpininkams israsus

Birzos prekyba Lietuvoje remiasi pavedirnu rink as principu, t.y. sando rio kaina priklauso nuo pavedirnu. Birzoje gali bOti sudaromi centrines rinkos ir tiesioqiniar sandoriai. Prekyba, centrineje rinkoje sudaro du etapai - prekybos sesijos atidarymas ir nepertraukiamoji prekyba. Si sistema pakankarnai sudetinga.

Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi pagal viena, kursa,. Iki 9 val. visi birzos nariai gali pateikh pavedimus, juos koreguoti ir anuliuoti. Po to (mazdaug po 45 rnlnuciu) nustatorru sesijos atidarymo kur-

Lietuvos linansq makleriq asociaciJa

Pradejus veikti Nacionalinei vertybiniu popieriu biriai, finansu makleriai susibOre I t.retuvos nacionaline finansq makleriu asociacija (LNFMA). SI' asociacija yra savireguliuojanti inslitucija, kurios nariai - fmansq maklerio [mones ir bankai - atsako ui savo etisk,! elgesi rinkoje. [sipareiqoja sqiiningai atstovauti investuotoju interesams. Taip pat LNFMA dalyvauja svarstant [statymus ir kitus norminius aktus bei vienija maklerius, organizuodama jvairius laisvalatkio renqlnius.

sal. Nuo 10 val. ikl 14 val. vyksta nepcrtraukiamos pre kyba vertybiniais pooiena.s. Tuo metu galimi ir papildomi pavedimai. Per dienajvykdoma nuo kenasoesirnr iki keliu sirntu sandoriu.

AkdiosirDCHirQ~-teises 5kolo!VP
rlnIOS" ursos ribOlGftNH ...... ""'mit I "" .rk.,"
rin 01 bnas riboiRQS
iki 9 .7S-9.3O l'Imdini. oat.iki"""
9.25-9.30 PnI ..... sesi"'atid ........
RinllCl10rm
~ nenllSfal}'flH'
9.55 PrekibO< "';j .. Clfid.rymo k"""i
10.110-14110 Nepetfroukicma prekybb N.pen".kio ... pllk-,bo
14.00 PrtllibOi sesijos .!dory .... XII arnziaus pradziojs Briuqes miestelio pirkliai rinkdavosi van der Burses seirnos prekybos namuose ir organizuodavo ten prekiq aukcionus. Vardas Burse tapa zaliavu, valiutu ir vertybiniq popienu rinkos sinonimu.

Ir siandien zodis .. birza" reiskia organizuota, vertvbiruu popiariu rinka,

21

AkciJos

" Akcijos

Kaip skaityti VP birz.s lenteles?

uzmetus ak], vertybiniq poplerlu blrzos lenteles atrodo pilnos nesu- i prantamq skaici4 ir santrurnpq. Taciau truputel] pasimokius viskas i pasidaro aiskiau.

Kad akcijLJ rinka veiktu pakankamai efektyviai, informacija apie naujausius akciJLJ kursus turi buti nuolat atnaujinama.

Akcijos yra paskirstytos i skirtingus birzos sarasus, Akcijos priskyrimas vienam ar kitam sarasui priklauso nuo bend roves pageidavimo, jos veiklos rezuttatu, akcinio kapitalo dydzio ir kai kuriq kitLJ dalyku.

Nacionalineje vertybiruu pcpieriq birZoje geriausiLJiLJ bendroviu sarasas yra Of icialusis, kitas - Einamasis.

Informacija apie si4 akcij4 kursus yra gaunama is birZOS ir paci4 bendroviu, ji kasdien skelbiama ir dienrastvje .vsrslo zinios".

-------_ ..

20030121

o

NACIONALINE VERTYBINI PIERIU BIW

1.00 93

~t.:j.~~

1.00 .6;

400.90

Einamasis ~raias J

------------ --

, ~ 98 0,98 0,00%

l.~.4' OAO ·2.44%

10,o{l.l; 351 0.00%

1 ~0.76 0)8 +1,63%

,.~o.so 0.46 08,00%

14')0 4.50 0,00%

1 ~~ , . DAD 0,00%

1.~ OAl 0,00%

1.4 1.)0 0.00%

;1 0,61 0,65 -2,99%

1,~ 0.80 0.19 ·1.1;%

11 0.15 0,15 0,00%

1J 0.49 0.49 0.00%

lJ 0']6 0,36 0,000/0

~,,~ 0.00%

Oficialusis sltraias

Ekranas PVA

Uetuvos. tele-komilS PVA

Pieoo .Naigf~ P'lJA

Roki!.kio suris PVA Snaige NA

Utenos trikota!as f'VA

Vllniaus Vinqis f'\IA

Oficialusis sarasas. Jeigu [mons nori buti [traukta j Oticialqj] sarasa pirmiausia ji turi bent pastaruosius metus dirbti pelningal. Be to, pastaruju trejq rnetu finansiniu ataskaitu auditas turi buti atliktas pagal Tarptautinius audito standartus. Akciji] rinkos kapitalizacija, arb a bendrovss kapitalas ir rezervai, jskaitant pelna ar nuostol], per pastaruosius metus turi buti ne mazesni kaip 10 min. Lt. Vertybiniai popieriai turi buti visrska: aprnoketi, be perleidirno teisiu apribojirnu ir suteikiantys jll savininkams vienodas leises.

Einamasis sarasas. Sill vertybiniq popieriu em itento kapitalas ir rezervai, [skaitant pelna ar nuosto-

Alita PVA

Anytddl,! vyfld'o PVA 8ankas Snoras f'VA GrigiSke<i f'VA Invalda f'\/A

KJaipedos Iun~ krovini4 ko~.tniia PVA Kiaipe<iM nette PYA

KlaipedO'i transporto laivynil'> f'\IA Uetuvos dUj05 PVA

lietuvos eleldrllle f1\JA

Uetuvos energiia NA

tjetuvos jUfllldivinink"..te PYA

nnes PVA

lisco Batlie S('( .... ce PVA

_ ___"_"_~.inA_P_ljA _

l], turi buti ne mazesni kaip 3,45 min. Lt. NelistinguojamLJ VP sa,rase gali bOli viSLI akciniq bendroviu akcijos, iregistruotos Vertybiniu popierill komisijoje ir kunorns atidaryta bendroji s9skai-

ta Lietuvos centriniame vertyblniu popieriq depoziloriume.

Is visi, birzos bendroviq reikalaujama, kad [os visus tnvestuotojus vienodai mtormuotu apie esminius Ivyktus.

22

s.(!I~J.atna,ll

Malts Min

o.-",mo pilfd,w me

VISiJpoItla1Jw ;ldS!ula,

""

Pa"I~lJla (UIl'1t,jkllo'T'lOn~), ~,

Ul .... , u

s.zo -0,80% 0,91 ·l,1~% 1.30 +),69% 11.61 0.00% 91.00 0.00% 1.6; 0.00%

6.90 0.00%

6.15 6.10 1017006901 10170n/10

0,93 0.91 3;919<l'487960 3;9;9<l'419700

1.30 1.13 1459~186391 10099110061

11;011674 11;011008

3;4 1199

1466<;; 117708

980 1117

11.01 11.61

.,,15/150 7030163371 89450907

9;.00 99.00 2.&1 1.65 6.81 6.90

S1'Sfl')O 7030163743 8941191)1

--_.----------_.

0.98 0.98 0.40 0.40

1136111/041

11361110191

7770 6900 1500

761S 2760 ;330 15621 67;1 3479 17341 )\864 11371 1487

)309 19115 65904 18771 1768

137000nJOJ1 7400003031

4151/6178 41;111178

356 3.SS

0,78 O.J4 68107f117447 54763f70115

0.;0 0.44 9678~17488 4910~14948

450 4.50 100012158 2000/1833

0.40 0.31 4111;613903;9 18100'190110 ,~~:

0,42 0,4211 34108l1S0870fJ 1061108/1')08706

150 150 170001168947 17000113148 ~~~~

0.6S 0,64 20388140037 14117129263 441W160;9; 43;W139;91

20611 13760

773

0,19

0.79 0.1\ 68880011184010 ;378001'l61708 0.49 1330091138873 106642/199641

0.36 198'l81/1 1 'l31S1 1975811l01SJ8

o ss "3;1119019 1011,m003

.A'"Ul I_JlI~_g_________jl_O_~JE1)61S

6720 118098 13()480 79910 3003

OJ'> 0.;1 0.36 0.60

141710 "_3_35_' _

tenka j ispeJam<\J1 SWaS9, dazniausiai tat reiskia, kad pradetas Iyrimas del [mones informacijos pateikimo proceduru.

Dar viena prieza sciu [traukti [rnone i tokj sarasa yra kilusios abejones del ak-

ciju paplitimo, pVZ .. po of icralio]o pasiulyrno akcijas supirkli.

[rnone taip pat gali pakliuti j jspejarnaj] S9faS9, jeigu jos viduje vyksta itin dideli struktOriniai pertvarkymai.

Tokio saraso Lietuvoje StUD metu nera, bet jis yra, cavvzdzu«. Svedijoje.

'81gU kuri nors irnone pa-

Akcijos ,

. Akclios

Indeksai ir tendenclos

lssamia mrorrnacua apie vertybiniu popienq rinkos pokyctus galima rasti dier rastyje .Verslo zinios", puslapyje "Birzos".

ApZvalga - tai detali bendroviu ar tam tikru ekonomikos saklj analize, atlikta .verslo ziniLj" ekspertu. .Joje pateikiama:

Trumpa informacija apie aktualiausius jvykius vertybiniq popreriq rinkoje.

Didiiausi pokyciai - informacija apie didziausius praejusios dienos akcij4 kursu kilimus ir kn!lmus.

VPS apyvarta - paqrinoirua: praejusios dienos duomenys apie apyvarta Nacionahnsjs

,Jilybini4 popieriu birzoje,

WP aukcionai - skelbimai apie artimiausius Vynausybes vertvbiruu popieriu aukcionus AkcininkLj susirinkimai - bendroviu akcininku susirinkirnq datos.

VP birZLj lenteh~s - pagrindiniai prekybos akcijomis dienos duomenys.

VertybiniLj popieriq indeksai. Pateikiarni du NVPB indeksai (Utin ir Litin-1 0), dianrascio

Verslo zlnios" indeksas (VZ indeksas apima 12 jrnoniu akcijas, atrinktas pagal kapitalrzacijos ir likvidumo kritenjus), RICI indeksas (Rygos VP birzos indeksas), TALSE indeksas (Tall' no VP birzos indeksas) ir Baltic 30 indeksas (likvidziausiq Baltijos sali4 akcijLj trisdesimtuko indeksas).

.Verslo ziniose" taip pat periodiskai nurodomi kit4 pasaulio birz4 indeksai ir j4 dydziai. Teoriskai indeksu gali bOti neribotas kiekis. Uzsienyje yra skaiciuojarm patys [vairiausi mdek sal, pritaikyti skirtingoms Okio sakoms, skirtingoms vertybiniq popienu kategorijoms ir pan.

Kadangi i akcij4 rlnka daznal yra investuojamos solldzlos sumos, investuotojai nori zlnotl, kaip kaltesl akcij4 kursas praelusla diena, pastaraja savalte ar net pastaruosius metus. Visai nesunku slues akcij4 kurso pokycius suzinotl, analizuojant [valrlus akcij4 indeksus.

Kas yra akcijLj kursq indeksas

Akcij4 kursu indeksas yra rodiklis. atspindintis visq arba tam tikfLj [rnoniq qrupes akcij4 vidutinas kainos svyravirna per tam tikra laikotarpj.

Sis indeksas yra skaiciuojamas. einamosios dienos akcij4 kursus Iyginant su pasirinktos praejusios dienos akcij4 kursais. Pirm<\i'lindekso skatciavimo diana lietuvisku birzos indeksu reiksrne buvo Iygi 1000.

Akcij4 indeksas rodo ilgalaikius akcij4 kurso kilimus. kritimus bei tendencijas.

Kokius indeksus skalciuoja Nacionallne vertybiniLj popieriq blria

Sirza skaiciuoja tris indeksus: LlTIN - Oficialio]o saraso akcijoms. LlTIN-G - visoms kotiruojamoms akcijorns, LlTIN-10 - likvidziausill akcij4 desirntukui.

LlTIN ir LlTIN-G yra kapitalizuotos kainos tipo indeksal. Indeksai atsiivelgia j isleistu vertybiruq poplenu skaicilj. t.y. bet kuri emisija, jtraukta j indekso skaiclavimo baz~. turi nustatyta, svorj indekse. proporcinga, tos emisijos rinko~, kapitalizacijai (rinkos kain4 sumai. kuri apskaiciuojama. padauginus akcijlj skaicilj is j4 kainos rinkoje). Patys indeksai rodo santykj tarp akcij4 kapitalizacij4 sumos tam tikru

24

laiko momentu ir tu paci4 akcijlj kapltauzacuq sumos pradiniu indekso skaiciavirno momentu. t.y. bazines kapitalizacijos.

Indeksas LlTIN-1 0 yra karnu indeksas. kurj skaiciuojant nera vertinami akciju apyvartos. arnisijos dydiiai. kapitalizacijos, taip pat su dlvidendais susije pokvciai. Akcij4 jtraukimas j indekso baze yra administruojamas birzos valdybos sprendimu kas ketvirti. I indekso LlTIN- 10 baze 2002 rn. pabaigoje buvo jtrauktos AS "Ekranas". AB "Uetuvos dujos". AB "Rokiskio suris". AB .. Snaige". AB . .Pieno ivaigides". AS "Mazeiki4 nalla". AB "Lietuvos jur4 laivininkyste". AS "Okio bankas". AS .. Utenos trikotaias". AB .. Lietuvos telekomas" ir AB "Vilniaus Vingis" akcij4 emisijos.

; VEIITYIINIIj

:_EII,INIIEIISAI

I utili

-i~

i ~ ~

- . iP;

i'- 1-

.1 i ~~~~

•• "1';:::;:::;-

r,<IJ.~ l.:'IJ.,

:; >11.,: ....

:'\lad· pop d ....

! 1382 m. Carlzas H. Dau (Charles H.Dow) su partneriu Edvardu DZounsu (Edward Jones) !steige bendrove .. Dow Jones Company". Treciasis parmeris. Carlzas Bergstreseris (Charles Begstresser). pradedant versla parerne pinigais. Savo biure greta Niujorko vertybiniu popierilj birzos lie erne leisti .. Vakarines pirkeju ziruas", kurios veliau tapa zmomu dienrascu "The Wall Street Journal".

1884 metais Dau sudare savo pirm'IJi akciJ4 birzos kursu (kainu) vidurk], apskaiciuota pagal 9 gelezinkelio bendroviu ir dviejt] prarnones beodroviu akcij4 kamas. Po dvylikos metu savo leidinyje partneriai pradejo nuolat skelbti Dau ir Diounso pram ones vidurk] (Dow

,s Industrial Average). slancien zmorna kaip Dau ir Ozounso indeksas. Sis naujasis VId'Jrkls aperne 12 apdirbamosios prarnones bendroviu akcijas. Jis bud avo apskaiciuojarnas visai paprastai - sudedant visq t4 bendroviq akcijlj dienos kainas ir dalijant is 12. Pirmasis apskaiciuotas vidurkis buvo Iygus 40.94 dol. uz akcija,

1928 m. indeksas jau buvo apskaiciuojarnas pagal 30 bendroviq akcij4 kamas: tiek bendrovu, ir liko indekse iki siandien. Taciau pacios bendroves pasikeite is esrnes: is pirmojo saraso, sudaryto 1896 m .. beliko tik "General Electric". Bendroves pasikeite Iyglal taip, kaip oasikeite ekonomika. Daugelis jlj susiliejo, [kurdamos naujas bendroves; kai kurios suzlu ; , Dar kitos Iskrito is saraso. uzleisdarnos vieta naujesnerns. Pats indeksas Ir toliau issauqo ;c, .iicin] pavadinirna - Dau ir Dzounso prarnones bendroviu vidurkis.

2000 m. sausio 19 d. Dau ir Diounso indeksas buvo 11 510.14. Bet jus negausite site skatciaus, vi en sudeje triscesirnties bendroviu akcil4 kainas ta diena ir padahje IS 30. Daly11 reikia is ypatingo skaiciaus, vadinamojo daliklio. kuris 1999 m. qruodzio 31 d. buvo 0.201452680. Sis daliklis apskaiciuojarnas siekiant issauqoti Dau ir Dzounso indekso testinurna, taigi js kerclasi. kai bend roves keicia akcij4 nominata (pavyzdziui, kiekviena 100 dol vertes akcija padalija j dvi 50 dol. vertes akcijas), kai keiciasi bendroviu struktOra ir sudedarnosios dalys. Del vislj silj pokyCilj sianrnen Dau ir Ozounso indeksas nera vidurkis. Jel liS

,:,t4 pertvarkytas. del t4 pokyci4 jis staiga sokt4 aukstyn arba nert4 zemyn. teikdamas k, ,hJlnamq Informacija, aple !vykius rinkole.

Per visa, inde"so gyvavimo istorija, tas daliklis daugsyk keitesi. dazniausial maiedamas Pavyzdziui, siandien vlenos kurios nors sa,raso bend roves akciJlj kainos pakillmas vienu doleriu Dau ir Dzounso indeks'l padidint4 maldaug penkiais punktais. jei V1Slj kltlj 29 ben· drovi!.! akcij4 kainos nepasikelst4. Stai kodel siandien sitas indeksas. sumany1as rOdyti dl dziausl4 bendrovi4 akcl14 kain4 vldurkj, gall bOil Iygus, tarklme. 10 000 punkty. nors nc vienos sa,raso akcijos kaina nera ne is tolo panasi I tokla, kaina,. Neatsitiktlnal Dau Ir Diounso iw' "sas skelbiamas be dolerio zenklo Ir sakoma i! esant tiek ir tiek punkt4. bet ne doleriu

p_r lOU I tit-'ll!

Akcijos

AkciJos

Kas sukelia rinkos slYravimus?

Akcij4 rinka kyla, kai daug [os dalyvi4 investuoja i akcijas. Ir atvlrksciai - ji krinta, kai investavimo tendencijos yra silpnos. Zmoni4 apslsprendima, "kokias akcijas pirkti", .Jr ar is vise jas pirkti" lemia net keli veiksniai.

Nuo "baisse" .••

,,8aisse" yra prancuzu kalbos zodis. reiskiantls .kritirna". Tai rooo, kad akciju kurso indeksas smuko daugiau nei dviem procentais.

o

Kritimo pokytis Daugiau nei 2 %

Kodel

kursai svyruoja

Indeksas parodo akciju rinkos pokvcius. Rinkos pokyclus suketia tokie ekonominiai veiksniai, kaip ukines veiklos ciklas, [rnones pelnas, infliacija ar valiutu kur-

"Buliai" ir "Iokiai"

26

Silpnas nuo() 1,5 iki - 0,5%

Labaisilpnas

nuo - 2,0 iki - 1,5%

sai. tsauqusios palukanu normos sukelia kursu kritirna. Investuotojai perinvestuoja savo kapitala is akcijlj j Vyriausvbes vertybinius popierius. Akciju rinkos likvidumas mazeja.

Nelgi mokesciu sisternos pasikeilimai daro dtdele jlaka prekybai birzoje.

Akcijlj kursas daznai atspindi rinkos dalyvilj lukescius. Kokia bus ateities ekonomine potitika? Kas ateis j valdzia po rinkimu? Nuotai-

Krintantis nuo- 0,5 iki - 0,25%

Nedaug krintantis nuo - 0,25 iki -0,2%

kas akcijlj rinkoje smarkiai veikia ir tarptautiniai konfliktai.

Kasyra I

birios smukimas

Neretai akcuq rinka itin! jautriai reaguoja i tokias i tarptautines gresmes, kaip karas ar krize. Rinkos dalyviai, susikloscius nenumaty- i loms aplinkvberns, yra ver- ; ciarni uzimti naujas pozicijas. Informacija apie jvykius daznai buna netiksli ir abejotina.

Kai padetis vel paqere]a, rinka aprimsta, 0 kartu ir stabilizuojasi.

Kai akcijq kursai pastebimai kyla, JAV snekarna apie .buliu" rinka (bull market), Akciju kainoms krintant, minima "Iokilj" rinka (bear market). Tokie pavadinimai islikl;l dar is t4 laiku, kai 10-! ki4 kaili4 pirkliai pardavine- _

Q

".,. Tvirtai besilaikantis

~ nuo 0,25 iki 0,5%

Nepastovus

nuo - 0,2 iki 0,2%

Besilaikantis nuo 0,2 iki 0,25%

Hkciiq kurSCf veikia pasaulio polilikos ivYkiai

Stokholmo VP biria 1984 -1997 m.

Bendras savaites verslo indeksas

Yokietijo$ sienos 9ri"winlas

, -, , .............

Ri.sdago ,inkilnGi

~.

Invdlija , Kuveilq

Penhes ilonkos

.Uiia:f4 karas

; ~ ..

Vidaus

Spalio .ataslrofa

poliline krile

119841 85 I 86 I 87 I 88 I 89 I 90 I 91 I 92 I 93 I 94 I 95 I 96 I 97 I -0

d ;.':) savo prekes dar net lokiu nenusove. Veliau makleris, parduodantis akcijas, kuriu dar neturi, buvo Iyginamas su lokiu. Tokie makleriai tikisi, kad akcijq kainos nukris ir jie gales akcijlj nusipirkti zernesne kaina, 0 parduoti jas brangiau.

Kadangi XVIII amziuje buvo labai populiarios bulil! ir 10- kill kovos, bulius tapo pnesinqybes lokiui simboliu - makleru. tikinciu, kad akcuq kaina kils.

o

Kilimo

pokytis > nei 2%

I');, Labai tvirtas ...., nuo 1,5 iki 2%

o.:

nuo 0,5 iki 1,5%

. .. iki "bausse"

.Hausse" yra prancuzu kalbos zodis, reiskiantis .kilima,". Tai rode, kad akciju kurso indeksas kilo daugiau nei dviem procentais.

_. JAYbirios neramumai ~:i

~

-4000

-3500

-3000

-2500

-2000

-1500

~ Valslybini5 perversmas Sovjety Sqjungoje

-1000

-500

27

AkciJos

Kaip issirinkti akcijcs?

mas atsiranda, analizuojant [monas metines ataskaitas, reguliariai skaitant verslo naujienas ir sekant blrzos mtormacqa,

Norint issirinkti vertas demesio ir lnvestlciju akcijas, tikrai neuZtenka vien tik dometis sa lies politine ir ekonomine padetimi, Oaug svarbiau gerai suprasti [mones bukl~ ir finansinius rodiklius. Sis supratl-

Kalbant apie sudetinqesnes akciill analizes, reiketq parnineti dvi mokyklas. Vieni investuotojai j akcijas naudojasi fundarnentines analizes rnetodu, kiti teikia pirmenybs techninei akcij4 analizei.

su specialistai. Sis metodas remiasi [mones ateities rnokejirnq srautu, atiteksianciq jrnones akcininkarns, apskaiCiaVi~

Kurls metodas yra geresnis

,~uosavojo kapitalo pajamingumas gaunamas, [mones pelna padalijus is nuosavojo kapitalo. Sis rodiklis leidzia palyginti akcijos palninqurna su kitomis investavimo formomis. Dividendinis pajamingulas - dividendai, padalyti is akcij4 kainos. Sj pajammqurna lyqinant su bank4 indelilj ar Vyrtausybes obliqacijq palOkanomis, galima jvertinti investicij4 j akcijas pelninqurna. Nuosavasis kapitalas - tai ('Jdiklis, rodantis jmones nuosavaj kapitala, t. y. akcinl kapitala, rezervus ir nepaskirstyt'lij pelna. Diskontuoti piniqq srautai - sudetinqiaustas jmones vertinimo metodas, ji dainiausiai naudoja finan-

"Li~.tuv~s energijos" akcjas sIOIoma Iaikyti

Ev.kMr C."."is. \18

'::;!!strrimv

virfininkas. Sd'=:O J:ad inllf!'Stuoti • labiau "'f>ftaj .Ljptuvos energijosM nei j privatizuo,an'HJjy RycI.J ir Vakaflj skimomwlJ tink/(; bendrovil./ atdjas_

Kasyra technln~ anallz~

Priimdami sprendimus, investuotojai dainiausiai naudoja abu metodus. TaCiau tureturne ispeti del technines analizes naudojimo: nors j yra placiai taikoma, dar ne vienam statistikui nepavyko sukurti paqqsto modelio.

Tiems, kurie neturi nei laiko, nei nora pasinerti j sudetingas akcij4 analizes, paliekame .dOrimo pirstu j sarasa alternatyva. Daugelis ekspert4 visiskai rimtai rnano, kad toks metodas yra tiek pat efektyvus, kaip ir auksciau aprasytie]i.

Kas yra fundamentine akcij4 analiz~

Sio metoda pagrindas yra istorine akcij4 kursu anslize, kuri suteikia galimyb~ nustatyti tam tikros akcijos arba vises akcij4 rinkos kainos cikliskuma ir ateities tendencijas. Naudodamiesi moderniausiomis kornpiuterinernis programomis, techniniai analitikai iesko bOd4, kaip .isspausti maksirnuma" is sistemos ir sustzertt sau grazaus pelno.

Tam tikra prasme sie metodai papildo vienas ki",.

Atidziai analizuojant jmones finansinius duo men is, [monas vaicmeni rinkoje ir [rnones vadovybes kompetenciia, galima susidaryti tam tikr a vaizda, koks bus tos [mones pelningumas ateityje. [rnones pel no prognozes yra siejamos su dabartine jos akcijq verte birzoje. Analitikai, atsizvelgdami j abu minetus veiksnius, nustato, ar [rnones akcijos yra per brangiai [vertintos ar nepakankamaio Darant tokio pobOdzio akciju anatize yra remiamasi tam tikrais rodikliais ir vertinimo metodais:

r:!l1 ekttrinill. Be to. eldtro:.<. energijos

_=R':"""';::-::::_::::::P'=::_::;:.:;in;.;:,:: __ === ~=~~~~~~~:;o~ill met4

rti 2005 m LietuVIl. j:o.ipareigojo

Vilniaus bankas rekomen, td.<byti pirmtii IAEbIok<i,IOtJtl LE

duoja laikyti "'UetuV06 ester. bes priv~apib06ek.'ipOItf. teigia giJOIIH akcijas, 0 bendroves VB anaJih~ai. Ki_tu aMJU gerokai vienos I~ugll,l L,eluvoJe parduodamos

akcijos tikntPt ve~ elekrros energiJOs ~vikainit _ pasak banko analitik .. afs.. an{fa~i.s b!oka_s pajegu~ paliekri

pindi 0,89 Lt. Siue) mea: hi.-.. en~rglH Ilk vltrlnei rinhi. Per

l:oje '~Lietuvos energiJos" atf'lnaneius penkerius merus del

ak ~t.... bin ~~iqeldtrosenergijospon:ikiij

1 c-'.l"'1' uoja 0,82 Lt. dides til: ~j.amos j~ elektrns perda-

I Diskonfuon.t - . vunc vClklos. kunos ~iuo .metu

du i~enj.~ ·'L~~~~~~g7~~ sudaro apte 26% vj~ pajamq

f (LE~ ~c~Ja..,. Yil~laus banko(V8) LE patrauklesne

-. ~~'a,w._,~'~tr~g<a.~

.~Jnvertuoiamoji obligacija

Konvertuojamoji obligacija jungia paskolos sauquma ir galimyb~ uzdirbti is akcij4 kurso pokycio.

savininkas gali j'l konvertuoti j [mones akcijas pagal is anksto sutarta keitimo kursa.

Jeigu konvertuojamosios obligacijos savininkas del kokilj nors priezasciq nenori konvertuoti skolos vertybintu popieriu i akcijas arb a is vi so paqeidauja atsiimti savo paskolintus pinigus anksciau negu pasibaigs terminas, lis gali parduoti konvertuojarnaja obligacijq birzoje.

sios konvertuojarnuju obliqaciju.

Nejsiqilinustam investuotojui gali buti sunku [vertinti konvertuojamosios obligacijos nauda.

Taciau konvertuojarnou obligacija is tiesu yra pui ki dvieju dalyk4 saugiu nuolatiniq pajamu is pa skolos ir qalimybes uzdirb ti is akciju kurso pokycio srnteze.

Neretai benoroviu, islelozianclu konvertucjarnuosius skolos vertybinius popierius, akcininkai gali itin palankomis salyqornis j51- gyti Si4 skolos vertybiniu popieriu.

Fundamentine ana/he: [manes vaidmuo rinkoje. vadovybes kompetenci]a ir finansiniai duomenys yru svarbiausi dulvkai. pogal kuriuos galima prognozuoti [monrs pelninguma ateityje

• Vienos akcijos pelnas gaunamas, [rnones pelna, lik u s] sumokejus rnokescius, padalijus is isleist4 akcij4 skaiciaus. Sis santykis nurodo grynojo pelno dalj, kuri yra vienos akcijos savininko nuosavybe.

------- ---------

Konvertuojamasis skotos vertybinis popierius turi ir obligacijos. ir akcijos savybiu. Konvertuojamosios obligacijos savininkas yra paskolmes emitentui, t.y. jas is-

'usrai [monei, tam tikra J4 surna, Konvertuojamajai obligacijai visada nustatomas tam tikras terminas, pavyzdziui, 1 o-Ies metu, ir sio termino metu obligacijos savininkas gauna palOkanas Pati [dorniausia ~Jnvertuojamosios obliga-

savvbe yra ta, kad [os

uz akcijas tos imones, kurios pelnas turi tendencija, dideti, Jei PIE yra rnazas (mazesrus uz sakes vidurki), reiskia, kad [rnones akcijos pigios, nepakankamai jvertintos. Jeigu sis [mones rodiklis yra aukstas, tikatina, "ad [mones pelnas ateityje isauqs. Taciau sis rodiklls turetu bOti naudojamas gana atsargiai, nes jokiu rezultatu nepateikianti [rnone gali tureti labai auksta PIE rodiklj.

• Akcijos kainos ir pelno santykis PIE (price earnings ratio) - yra akcijos rinkos kaina, padalyta is pelno, tenkancio vienai akcijai. Kai kuru, oficialiojo saraso [moruu PIE santykiai (2002 m. spalio 10 d.):

Karnes ir pelno santykis parodo, kiek investuotojas rnoka uz viena imones pel no uta. Remiantis siuo santykiu, galima palyginti dvi ir daugiau jmonilj. Paprastai investuotojas moka didesne kaina

Uetuvoje gal tik kelios bandr oves buvo isf eidu-

2H

AkelJos

, Della

Palyginkite rizikct s. pelningumu

Bet kuri investicija i akcijas relskla tam tlkra rizik,\, kadangi niekas . Rizlldngas !aldlmas

negali tiksliai prognozuoti, kaip keisis akcijos kursas ateityje. Asmuo, perkantis didelio rizikingumo akcijas, be abejo, tikisi ir didesnio pel-

ningumo.

Zmones, i ka nors investuojantys, apsvarsto su investicijomis susijusia rizika ir ar gali ateityje tiketis pelno. Itin atsargus investuotolas tikriausiai rinksis valstybes obligacijas. Uz indeli yra gaunamos pastovios palOkanos ibn rnazai rizikuojant. TaCiau toks investavimo bOdas dazniausiai yra ne toks pelningas kaip investicijos i akcijas.

Vi siska tokio investuotojo priesmqvbe yra nutrOktgalvis, perkantis krOvq naftos telkinilj ieskancios bendroves akciju, Toks zinqsnis yra labai nzikingas, bet kartu ir galintis duoti daug pelno, jeigu bendrovei pasisektq rasti naftos telkiniq.

'I

Koklayra rlzlka

Akcijlj rizika yra dvejopa:

Nesisternine rizika - tai bend roves veiklos rizika. Didele nesisternine rizika bLidinga, pavyzdziui, nattos gr~iimo bendroviu akcijoms. Kokios nors stambios bend roves, turincios stabilia savo prekiu pardavimo rinka, nesistemine rizika yra minimali. Emisijos prospekte kiekviena bendrove turi

Nobelio premija uf investiciill portfelio teoriict

.10

nurodyti save versto rizikos veiksnius, taciau nssistemines rizikos tiksliai isrnatuoti nejmanoma.

• Rinkos, arba slsterruna, rizika rodo, kaip gall ateityje kisti [rnones akcijlj kursas, atsizvelqiant i akciilj rinkos bendruosius svyravimus.

Nesisternine rizika galima minimizuoti, paskirstant (diversifikuojant) tnvesticiiq portfelj, t. y. investuojant i skirtingo tipo ir skirtingo rizikingumo akcijas. Taciau rinkos rizikos pasalintl ne[manorna.

[sivaizduokite investiciju portteli. kuris sudarytas is daugelio birioje parduodamlj akciiq, Pavadinkime tok] investiciiq porttef rinkos portfeliu. Jame nera dideles

nesisternines rizikos - tik ; rinkos rizika. Bendra, rinkos ,. rizika sudaro kiekvienos atskiros akcijos rinkos rizikos I suma.

/1 .

I

ProfesionalOs investuoto- I jai vatoo did. elius invesnciu, I portfelius, todet jie nuolat ! bando [vertmf rinkos rizika, I

Akcijos rinkos rizika nusako ". beta koeficientas. Jis gali

bOti apibreziamas kaip akcijos kurso jautrumas bendroms akciju rinkos tenden- i cijoms. "

Beta koeficientas atsako ! i klausimq, koks bus inves- i tuotojo akcuu kurso pokytis, ' jeigu vises akciju rinkos pokytrs yra X procentu.

Kas yra beta koeflclentas

Rililto yra ,lcirtinga:

Garanluolas Slmtells ar gallmrb6 uzdlrbtlliikstanll? Rlnklles .atys!

d e .9

:; e

~ ...

'"

-=

-;;

II. ... ...

e

...

:ail

~ ... .....

nllO SQugQUS

deponaviIWo banko sqskaitoie •••

Bend,ove "Groninge"

8on~o sqskuito

o

0,5

RinMOS vidurkis

)

Bendrove "Ericsson"

) ~) I I I I I

1.0

8endfOVEo uHufvudstaden"

• •• ikiswyruoioftcios nekilnolamojo turto be.dfOVe.S ol«llos.

1990 metais amenkietis Haris Markovicas (Harry Markowitz) gavo Nobelio ekonomikos prernqa uz investiciju portlelio sudarymo teorija. Jau 1952 metais mokslininkas buvo isspausdines straipsnj, aprasanf investicinio portfelio paskirstyrna, kaip viena budu nesisteminei rizikai minimizuoti. Siandien sia teorija remiasi visi stambOs investuotojai. Investiciniai fondai ir draudimo kompanijos, siekiancios uzsitikrinti tam tikrq petna ateuy]s, aktyviai paskirsto investicijas savo portfeliuose ir tarp sumazma nesisternine nztka .

vidunne visq vertybiniu popierilj rinkos rizika yra Iygi 1. Tai reiskia, kad vienai akcijai, kurios beta koeficientas yra Iygus 1, tenka vidutine rinkos rizika. Akcija, kunos 'Jeta koeficiento verte Iygl 1.5. yra jautresne visos akCIJlj nnkos pokyciarns, ir tokios akcijos sisternine rizika yra didesne negu rinkos rizlka,

Investicija i tokias akcijas yra rizikinqesne, bet, kita vertus, sekrnes atveju ji gali duon gerokai dideso] pelna.

Akcijos, kurios beta koelicientas Iygus 0,5, kursas yra ne toks [autrus rinkos svyravimams, ir tokios akcijos rizika yra rnazesne negu visos akciju rinkos rizika. Bendroviu, jautriai reaquojanciq j Oki nes veiklos ciklus, beta ,<.:Aicientas daznai bOna aukstas, 0 stabiliau dirbancilj jrnoniu jis dainiausiai navirsjja 1.

Banke taikornu piniglj beta koelicientas yra Iygus o. Daugelis instituciniu investuotoju renkasi tiek akcijas, '.'.'. nerizikingas, bet stabilias palOkanas duodancias mvesticfjas. Kiekvienas investuotojas pats nusprendzta, kuris rizikos ir laukiamo pelno Iygmuo jam yra priimtinesnis.

,·,:a koeficiento ir pajamingumo reikalavimu santykis yra ir kapitalo rinkos vertinimo rnodelio (Capital Asset Pricing Model- CAPM) pagrindas. Sio modelio kOrejas Viljamas Sarpas (William Sharpe) 1990 metals taip pat buvo apdova-

Nobelio premija.

Igudusiems spekuliuotojams nepakanka vien paprastos prekybos akcijomis. Akcijlj pardavimas jlj neturint ir akcijlj pirkimas su maria yra tie budai, kurie padidina rizikl\, bet kartu ir pelninguml\.

.II

Akcllos

Akcilo

H zontaliai surasytos va- Lietuvos akcijq biROS apyvanos

landoS, kada atidaromos

jvalrilj pasaullo saliu vertybinilj popierilj birzos. Vertikanos linijos rodo, kad 16 val., kai Stokholmo vertybiruu popierilj birza uzdarinejama, ak~iiy prekyba pradedama

irko akciiq birzoje. Prad. .> dviern valandoms po Nlujorko akciju birzos uidarymo, pradeda veikti Tokijo birza, kurioje dienos prekyba baigiama likus vos dviem valandoms iki Stokholmo ir Londono birzlj atidarymo. Ir taio viskas - ratu.

PrekYba visct parct

Siandien naujasis "SONY" akcij4 savininkas gali atsirasti tiek londono, tiek Niujorko, tiek vietineje - Tokijo akcij4 birzose, Nuolatine technikos pazanqa sukure naula - pasaulio akcij4 rlnka, kurioje nera joki4 pollslo ar nedarbo valandq. Akcij4 prekyba pasaulyje vyksta visas 24 valandas.

• Telerate" monitoriai niekada neuzqesta, Akcijlj prekyba vyksta istiSi\ para. Jeigu dienos prekyba akcijomis vienoje birioje yra uzdaro-

Globaliq rinklj ir elektronines prekybos slnteze atvere nauja pasaulj, kuriame verslo naujienu aqenturu • Heuters", .Bloomberg" ar

rna, lai kitoje tokie sandoriai dar tik pradedami sudarineIi. Zemiau esanciarne zernelapyje ir pavaizduota nepertraukiamoji akciju prekyba .

9.00 10.00 ru}(} 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.0020.00 21.0022.0023.0024.00 1.00 .... GrinYlC; laika;

Vilnius (+2 val.)

londona! (0 va!.)

Frankfurtas (+ 1 val.)

Niujorkas (- 5 va!.)

Tokija! (+ 9 va!.)

Sidneius (+ 1 0 val.)

SingapiJras (+ 7 va!.)

;00 5.00 6.00 7.00 8.00

nete. Dienrastis _Verslo Zlnios" pateikia Rygos (RICI) Talino (TALSE) biri:4 indek sus ir Baltijos valstybiu Slipriausiq bandroviu Baltic 30 indeksus.

Apie pasaulio birzas labai daug informacijos yra inter-

Kil reiskia

.. domino efektas"

i~r-f·t __ "

•.. t- ...... .,.~ i.·'.~= ;_T'Z -~ <

kai Honkongo bir.l:a uzdaroma. 814 birzlj prekybos nuotaikos perduodamos Niujorko akcijlj birzai, kuri atida roma likus vos kelioms valandoms iki Londono birzos ui:darymo. Didele Niujorko birza savo ruoztu daro itaka kilos dienos Tokijo, Londono, Frankfurto, taip pat Stokholmo birzlj prekybai Visa ta, labai primena "do mino" zaidirno ejimlj seka

Oabartiniu metu butent didziljjlj pasaulio biri4 daIyviai diktuoja salyqas visoms kitoms pasaulio bir-

3011

/ zorns.

9 Tokijo ir Honkongo birzlj

~ ivykiai daro tiesioqine [taka

~~ 1 711 Pirmalll J .... J ir JaponiJ-a prekybai Londono birzoje,

~" III! kuri atidaroma kaip tik tada,

~ ~ J~ 586... 487 . 449. 4001996~;5ed;;;U ':::S Iml:;:oll257

~ ~ (~ ~ ~ ~ (9 ;_:./ -zr' -~~ c9 Q

Tmjas Londonas Frankfurlas Parylius Totonlas Honkongas Clurichas Amslertla n 'I Kvala Talvanas Mllanas

242 q

Johanesburgas Siokholmas

Niujorkas

lumpuras

32

Akellos

Akellos

Akcijq pirkimas uZsilnvje

"Fiat" bendroves akcijos ItaJijoje, IBM pasirenkamieji sandoriai Jungtlnese Amerikos Valstijose ar Japonijos vyriausvbes vertybiniai popieriai? Siandieniniai investuotojai turi tam tikra prasme neribotas pasirinkimo gaJimybes. Isaugus pasiLilai atsirado kur kas daugiau galimybi4 uzdirbtl is akcij4 kursu svyravtrnu, bet kartu smarkiai padidejo ir rizika.

Pastaraisiais metais vis daugiau investuotoiq zvalgosi j uzsienio birzas. Kaip saugiausia investicija dazniausiai pasirenkami akcij4 fond ai, kurie investuoja ivairtuose pasaulio regionuose ar salyse. Jeigu ketinate pirkti akcijas uzsienio birzose savarankiskai, sie patarimai yra kaip tik

[urns.

Kas yra valiutos rlzika

Perkant akcijas viena ar kita uzsienio valiuta, del [os kursu svyravirnu galima uidirbti arba prarostl. 5i rizika neturi nieko bendra su akciju kurso svyravimais

Pavyzdztui, Londono birzo]e perkate nattos bendroves "British Petroleum" akciju, rnokedarni 1000 svaru sterlinqq ui akcija. UZ 10000 svaru sterlinqu nusiperkate 10 rrunetos bendroves akciiu, kai lito ir svaro sterlinqu santykis vra 6: 1, Tarkime, kad veliau akciju kaina pakyla iki 1100 svaru sterlinqu uz akcija Jums skubiai reikalingi pinigai, ir jOs nusprendziata sias akcijas parduoti.

Bet jau tuo metu svaro sterling4 kursas yra krites Ikl 5,4 lito ui svarq, VadlnaSI, po vallutos keitimo jOs4 turim4 akcij4, nepaisant j4 nominalaus pabrangimo, verte tera tik 59400 litL!, Vietoj laukto 6000 IItl! pelno, jus patiriate 600 lilL! nuostolj,

14

Ar brangu plrkti akcljas uislenyje

'1

Pirmiausia reikia pagalvoti apie uzsienio bendroviq akciju pirkimo ar pardavimo islardas.

Noredami jvykdyti bet kokj sancor] uzsienio bendroyes akcijornis. Lietuvos finansu maklerio [rnone ar bankas turi susisiekti su finansu tarpininku toje salyje.

UZ tai tiek vietinis, tiek uzsienio finansu tarpininkas ima is kliento tam tikra rnokest].

Oazna: nelsvenqiamai kyla ir kit4 problernu. Pavyzdziui, skiriasi rnokesciq [statymai, kitokia registravimo, rnokejirno tvarka ir pan,

Taciau dlcziausras akciju pirkimo uzsieny]e trOkumas yra tas, kac sudetinqa gauti intorrnacua ar [a sekti.

Vietmiai salies investuotojai visada geriau negu jus, uzsienio investuotojas, isrnanys tos rinkos tendencijas ir qreiciau bei efektyviau gaus nauiausia akciju rinkos inforrnacija.

Geografinis ir kultOrinis atotrukis visada paliks jus vietini4 rnvestuotoju uznuqary]e.

Atsizvelqdarm j informaciJOS gavimo keblumus ir didesnes su investicija susijusias islaidas, ekspertai rekomenduoja uzsienio akcijlj birzose orientuotls i ilgalaikes investicljas, Sio patarimo pirmiausia turetL! paklausyti pradedantys investuotojai.

Sparciai augant sali4 ekonomikai, intensyviai di-

deja ir t4 sali4 bendroviq ak- kOle,

cij4 bei vertybiniq popiariu vra ir daugiau dalyvavimo

birz4 verte. Inveslicijos i to- uzsienio birzose privalurnu:

kiu salilj akciju birzas, kaip didelis akciju, kuriomis pre-

ir investicijos j santykinai kiaujama tose birzose, likvi-

.jaunu", bet perspektyviu dumas, santykinai mazi rno-

bendroviu akcijas, gali duoti kesciai ir lankstesni akcijq

didelj pelna, prekyba reglamentuojantys

Kuriantis Lietuvos vertybi- istatyrnai.

nilj popieriu rinkai, uzsienio investuotojai is [os labai daug tikejosi ir nernazai investavo. Deja, 1998 rnetq pabaigoje, kai prasidejo pasauline VP rinkos krize ir po

to istikus bendram Lietuvos Nacio naline vertybiniu

ekonomikos nuosmukiui, popieril! birza turi susitari-

uzsienio investuotoju opti- n 13 su tarptautiniais infor-

mizmas dingo, Siuo rnetu macijos pardavejais, tokiais

Lietuvos akcijomis uzsieruo kaip "Reuters", "Bridge Te-

investuotojai qaletu dome- lerate", .Telekurs Prirnark".

tis ir dauqiau. Taciau, kol jie "Bloomberg"

neskuba, vis daugiau i sra ,i Be to, ir Lietuvos, ir uz-

rinka investuoja vietiniai in-, sienio investuotojai gali vestuotojai. I daug informacijos rasti InI ternete, atsiverte Naciona! ; vertybiniq popieriu bir, zos puslapj (www.nse.It). , Ten pateikiami ir birzos pre-

kybos duomenys realiu laiku, Birzos informacija reguliariai skelbiama dlenrastyje "Verslo zinios" arba jO tinklalapYle "VZ online"

( ,.vz,lt),

Todel privatiems investuotojams geriausia bUI4 dalyvauti vieno ar kito uzslenio inveslicinio fondo veikloje, nes investavimo rizika butu

rnazesne.

Kasyra kylancios rlnkos

Kodlll kal kurlos ImoMs kotlruoja savo akclJas uialenlo blriose?

Kai kurios Lietuvos, kaip ir kill! 5ali4, bend roves nutaria kotiruoti savo akcijas

?

uzsienio salilj vertybinilj popierilj birzose. Paprastai tal daroma ne tiesiogiai [trau-

: akcijas i uzslento birlOS sarasus, 0 dali ernisijos paverciant tarptautiniais depoziloriumo sertiftkatais (Global depozitory reciept - GDR) ir prekiaujant uzsienyje [ais kaip akcuq pakaitalu. Londone ir Liuksemburge prpkiauta .Vilniaus banko", ,r'LKISkio surio", .Lietuvos telekomo" bendroviu tarotaulinio depozitoriumo serlifikalais,

Bendroves akcij4 kotiravimas uzsienio birzose - tai puiki galimybe jai dalyvauti tarptautine]e kapitalo rin-

Kalp platlnama Infor. maclja apie Ueluv08 VP rlnkl\ uislenyJe

Alkiinil( kurus. Tokijo birioje makleriai vi" dar susitinka aki. i ak].

Niujorko akcijlj birza NYSE (New York Stock Exchange) yra didziausia pasaulio birza, jai tenka 80 procentu JAV akcij4 apyvartos. Sloje birzoje,

esant miliiniskai akciju pasiOlai, vyksta labai in-

"'- , tensyvi prekyba. Niujorke taip pal [sikurusi Ame-

rikos akciju birza AMEX (American Stock Exchange,) ir NASDAQ, kurioje kotiruojamos aukst4jl! technoloqiiu bendroviu akcijos. Siose birzose prekiaujama ir daugelio starnbiq uzsienio irnonu, akcijomis, is visa maidaug 8800 bendroviu akcijornis. Pagrindinis birzos indeksas - "Dow Jones",

?

~ ~1 L,on, dono birza yra oidziausia a,kCijLi birz, a ,Euro-,

.. poje. Dlcziojoje Britanijoje net 3700 bendroviu

• kotiruoja savo akcijas vertybini4 popierilj blrio-

LO se, Didziausia prekyba uzsienio bendroviq ak

,-- cuorms vyksta Londone, Autornatizuotoje verty-

biniu popieriu birzos sistemoje (SEAQ), Is 1000 cia siutornu bendroviu akciju didziausia dal! sudaro uzsieruo bendroviu akcijos. Pagrindinis birzos indeksas - "Financial Times" indeksas - FTSE,

";a' VO,ki.e,tijos.a, k.Cij,'U,. ,rink,a yra pa,SidalijU, Sl i.8 re,g, ion, 1-

... } nes birzas: kuru, vienai - Frankfurto birzai - tenka

• 2/3 VISOS akciju apvvartos, BOtent Sloje birzoje,

F valdvdarm didzlulius investiclj4 portfelius, aktyviai

vaikia Vokletljos Ir kltlj uzsienio sanu bankai. PaIyginti su didziausia Europoje Vokietijos ekonomika, Frankfurto birza yra santvkinai maza Daznai del to yra kaltinarna sudetinga Vokietqos teisine sistema, Siuo metu Vokiotijos vertybiniu popieriu birzose yra kotiruojama beveik 2000 ivairiu bendroviu akciiu, Pagrindinis birzos indeksas Frankfurto DAX,

I ' Dar viena didiiausilj pasaulio birzlj, kurioje koti-

• ruojama 1800 imonilj akcijlj, yra Tokijuje, Kitaip

~ negu kitose pasaulio vertyblnilj popleri4 birzo-

KIJAS se, cia buvo ilgai issaugota "gyva' akcijL! pre-

kyba aukciono bOdu, Tokijo birzoje svarbus vaid muo tenka gandams Ir greitai reakcijai, Pagnndinls blrzos in deksas "Nikkei",

Paliikanos

Kas yra paliikanos?

ViS4 musu gyvenimus vienaip ar kitaip veikia palukanq svyravimai. Kai kyla palukanu norma, brangsta pasko los bustul pirkti ar jam remontuoti. Bendroves buna priverstos skolintis brangiau, todel maze. ja investicij4. Kita vertus, tie, kurie [deda pinigus i bankus, gauna didesnes palukanas.

Palukan4 norma yra pirucu kaina. Tai - kaina, mokama kreditoriui uz galimyb~ tam tikra laikotarp] naudolis jo pinigais.

Pinigai, kaip ir visos kilos prekes, turi savo prekybos rinka. Si rinka vadinama pinig4 arb a obliqaciju rinka. Cia kasdien yra nustatorna kaina, kuri,! besiskolinanlieji priva- 10 rnoketi uz ivairios trukrnes paskolas.

Pasaulio laikrasciuose pateikiama informacija apie palukanas rode bendrqjq palukanu norma rinkoje - patukanu normos kilim'! arba kritima, palyginli su praejusiu laikotarpiu.

Taeiau palukanu normos jvairiems skolos ar kredilo instrumentams gali buli skirtingos. Vienokia paliikanq norma gali bUti taikoma vynausybes verlybiniams popieriams ar izdo vekseliams, ir visai kitokia - komerciniams vekseliams ar bendroviu obligacijoms.

Biitent piniqu ir obligacij4 rinkos palukaru, normos lernia, kiek kainuos lerminuotasis indelis ar einamoji saskaita banke.

Kasdiene intorrnacija apie jvykius piniglj ir obligacijlj rinkoje galima rasti dienrascio .Verslo zinios" finansu puslapiuose arba linklalapyje .. vi. online" (www.vz.lt).

'0

12fl'\P.1"l mn
(%) ,u"""
\,31) I~O
, .6~ 1;0
i~I2.60 '00
,,90 \00
~i ,,3') \000
1.3S 'IS
'.BO 'IS
~.'>O '15
1.10 ,00 3.10 3.'0

1.30 ),80

US 2.8') iki ),0) l.lS

iki l,S) 3.7S 3.70 a. 00

··--.1

i\(i 2.80 i~i ".OS

3.40 3.bO

iki 2A') ikil,'jO

3.31 3.sS

500

1.05 1,00 iki 2.80 3.60 iki 1,1)0 3.15 3.40

2.60 3.60 iIo;i3.SI) 3.75 ik; 2.1 1.8'}

4.00

uS ,00 \25 .SO \25 .50 100 ',80

~ 2.l)f' ,

250 ,00

,00 S

'.000 20

\ 000

l'r:.tlA'.l 1.10

iki 1,25 2.1,", ,.60 3.00 2.00 1.30 1,]']

0,88

tIa __ tn

",odyt BanI< S,," llo",_lo-~cin05 banUS Nord" aanlt \JeW". P .... Il~ So".,.,_kaS

,00 iki 2.00 aoo 1JO 4.000 i~ 2.3')

500 2.bS

2.10

4.00

3.4'>

,~_ ....

-zz->

.-

. ..-

.17

Paliikanos

Paliikanos

Obligacijos

rrukm6

Trukme rodo paskolos laikotarp], t. y. apibrezia, kada jjkinis subjektas, isleides obligacijas (t.y. pasiskolines). jas ispirks (gra,zins skola). Vidutine ir ilgalaike obliqaciju trukme gali bilti labai jvairi. Pavvzcziui. siuo metu Svedijoje leidziam4 vyriausybes obliqaciju trukrne nevirsija 16 metu JAV vyriausybes obtiqacijos gali bOti net 30 metu truk~ Tokia 30 rnetu trukmes obligacija buvo islaista 1995 mel4 ruqsej]. Lietuvoje lerdztarnos I, 3, 5, 7 ir 10 rnetu trukmes obligacijos.

Obligacija - daznlauslai terminuotasis ilgalaikis arba vidutines trukrnes skolos vertybinis popierius, isleidziamas serijomis ir duodantis jo savininkui pelno. loks skolos VP [rodo, kad jo turetojas paskolino pinig4, pavyzdzlu], Lietuvos Vyriausybei arba bendrovei.

Paprastai skolos vertybiniai popieriai yra skirstomi i ilgalaikius. vidutines trukmes ir trumpalaikius. IIgalaiki4 ir vidutines trukrnes skolos VP, obligacij4, terminas yra ilgesnis negu 1 metal. Prekyba obligacijomis vyksta obligacij4 rinkoje. Trurnpalaikiu skolos VP terminas nevirsija 1 metu, taciau dazniausiai pasitaiko I, 3, 6, 12 rnenesiu trukrnes trumpalaikill skolos vertybiniu popieriu, Trumpalaikiq 1854 skolinimosi rinka yra vadinama pinig4 rinka.

Visoms obligacijoms bOdingi trys pagrindiniai pozymiai: aplbrezta trukrne, nominali verte ir paliikan4 norma.

Nominali verte

Obligacijos nominali verte - tai ilgalaikio skolos vertvbinio popieriaus kaina. kuria paremtas patukanu normos apskaiciavirnas ir kuri bus surnoketa uz isperkarna skolos VP termino pabaigoje.

Kas yra VyriaUSybeS vertybiniai popieriai?

. 11\

. Nr,A_

AKCmM BENDROVts "MAISTAS"

VU!NA VARDINt

DVIDEliIMTS PENKlIJ LlTIJ VER1'ts

, ;1 I ~L ..

LAmAI (DABAR PARDUODAMI)

VAIJTYBf:S OBLIGACIJU

VIOUTINE PAL~I(~IJ ~ORr.tA,~ ..

2006 D1 03

4.50

2002 m. IV k.Nirtis 2002 m. IN k.tvtrtis 2002 m. II k.tvlrtis 2002 m. I k.tvtrtis

"r-{¥lsa·LTB", lietuvos ierre: uk,o. Medionos, "Sarrpo': Siau/i!/. Jinasra': Jinvestd~ "Kdpra/osrautal': "Sinkus" .. Lieruvas cenrnnianflo' nit) popieritj depoz;ton"ume" - mtemetu Nominal; vieno taupyrno Lt.

4,81 a.sa 5,41 5.'>7

vvriausvoes vertybiniai popieriai (WP) Lietuvoje vadinami vyriausvbes skolos vertybiniais popieriais. Jeigu tokiq VVP terminas trumpesnis nei vieni metai, kalbama apie Valstybes izdo vekselius, jeigu ilgesnis nei vieni metai - tai bus vidutinss trukmes arba ilqalaikes Vyriausybes obligacijos,

Lietuvoje VVP pradeti platinti 1994 metais. Pradzioje Lietuvos Vyriausybe leido tik vieno ir trij4 rnenesiu izdo vek-

seuus. 1995 metais pasirode pirmieji sesi4 rnenesiq ir vien4 metq WP. vrsu WP palukanu normos yra skelbiamos .verslo zini4" finansq puslapyje.

1995 m. qruodzio men. Lietuvos Respublikos Vyriausybe pirma karta jzenge j tarptaunne paskolu rinka, kurioje JAV doleriais isplatino dveju rnetu trukrnes obligacijas, mokant 10 procentu metiniu patukanu.

Paliikanos

Obligacijos atkarpa Iygi palOkanoms ir Lietuvoje paprastai mokamoms viena karta per metus. Skolos vertybini4 popieriu palilkanos gali oun mokamos du ir daugiau kartu per metus. Obligacij4 palOkanas reiskiantis terminas (obligacijos atkarpa) ate]o is ankstesrnq taikq, kai obligacijas budavo spausdinamos su nukerpama dalimi, kuri reiksdavo palukanq dydj.

IIgiausios trukmes paskola nuo 1937 metq

[domi padetis buvo susiklo sciusi kairnvnineje Svedijoje. Kiekviena, menesj centrine vertybiruq popieriu institucija apskaito Svedijos valstybss skola, Siq skola sudaro visos Svedijos valstybes vidaus ir uzslerno skotos. 1997 rnetu ruqse]o menes] vatstybes skolu portfelyje buvo viena skola, besitestanti nuo 1937 metu - taigi 60 metu.

Sics paskolos atkarpos palukanq dydis buvo 3 procentai, jos buvo mokamos 2 kartus per metus: vasario ir rugpjOcio rnenestais. Si, dabar jau qrazinta, skola yra pati seniausia Svedijos valstybss skola nuo 1888 rnetu. Didziausia skola yra vadinama skola. pazyrneta numeriu 1033. Sios skolos gr'lzinimo terminas - 2003-ieji metai. J'I sudaro beveik 110 milijardu Svedijos kronu vertes obligacljos .

Paliikanos

Naudingas dokumentas

Kapitalo rinkoje siOlomi 2 rOsilj vertybiniai popieriai: nuosavybes vertybiniai popieriai ir skolos vertybiniai popieriai. Akcijlj rinkoje yra prekiaujama nuosavybes vertybiniais popieriais, o obligacijlj rinkoje - skolos vertybiniais popieriais.

Kiekvienas akcijos pirkejas jsigyja ir teise j tam tikrq [rnones turto dalj. Jei [rnone gauna pelno, ji gali uz akcija moketi dividendus - pelno dalj akcininkui.

Taciau jeigu uz jOSlj turimus vertybinius popierius jums yra mokamos nustatyto dydzio palOkanos, jOs esate skolos vertybiniu popierilj savininkas. JOs paskolinote savo pinigus valstybei, savivaldybei, busto pletros institucijai arba jmonei ir taip tapote kreditoriumi.

PalOkanas uzoirbantys vertybiniai popieriai dazniausiai yra terminuotieji skolos vertybiniai popieriai.

Investuotojai skolina bendrovei (emitentui) pinigus mainais j obligacijas.

Emitentas savo ruoztu pasizada grqzinti paskolintus pinigus ir surnokef sutarto dydzio palOkanas suejus nustatytam terminui.

Kai yra isleidziarn! trumpalaikiai vertybiniai pop ieriai, palOkanos paprastai bOna jskaiCiuotos j silj vertybiruq popieriu kaina, nes jie yra parduodami su diskontu. suejus skolos vertybinilj popieriq terminui, investuotojas susiqrazina paskolintus pinigus kartu su palOkanomis.

Kokio dydzio yra paliikanlf rinka

Akcijos (nuosavybes vertybiniai popieriai) ir skolos vertybiniai popieriai yra skirtingos investicqu rusvs. Dar didesnius silj vartybiniu po-

Obligacij4 Isleidirnas yra puikus biidas keli4 bei gyvenam4j4 bustu statybai, imcnlq investicijoms ir va I sty. bes skolai finansuoti.

pieriq skirtumus sukur.a zrnoniu psichologija. Lietu. voje atsiradus VP rinkai, in. vestavimas j akcijas buva patrauklus investavimo bOo das. Dideli akcijq kursq svyravimai visada bOdava pagrindine inve stuojan. cios visuornenes pokaton, tema.

Tuo tarpu skolos vertybinilj popteriu rinka iki 1994 metu vasaros buvo beveik uzrnlrsta, Lietuvoje skolos VP pirrnoji pradsjo leisti Vy. riausybe, 1995 metais Ivyka pirmas privatus bancvmas isleistt obligacijas. Tai buvo AB "SAF koncernas", megi· nes isleisti 18 men. trukrnes obligacijas.

Sprendziant is apyvartu, skolos vertybiniq popieriu rinka yra gana didele. Ne pirmus metus skolos vertybiniu popieriu rinkos (birzos) bendroji apyvarta yra didesne nei akciju prekybos apyvarta

Kal vyrlausybel arba bListo kreditavlmo Institucljoms pri trLiksta plnlgl.!. [os dainlauslal finansuoJa savo porelklus lilelsdamos obligacljas. Isleidzlant obligacljas. vlsuomene yra patelkiamas prospektas. kuriame nurodoml skolinimos tennlnai Ir ,",Iygos. ObligaciJ4 Isleldlmas Ir yra vadinama obligacl14 emlslJa.

_"'---~-~----------':'C=;"!'.

Vyriausybe parduoda

.Noredami pasiskolinli 40 n"lijonq 1If4, ",es isleidi,ame nauJif obllgaclj4 en"sljif, kur klekvienos obJlgaCljos vene yra 100 1114 Jeigu JUs perkate must/ISlelsti! obllgaella Ir ssoImate mums 100 Ittq. mes !slparelgolame 3 metus kssme! moketi jums 4.3 procento metl1ll4 pafUkamt ..

40

'. Paliikanos

Emitentai

Akcijas gali leisti tik akclnes bend roves, 0 obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius - ivairios valstybines institucijos ir akclnes bendres.

Valstybe leidzia izdo vekselius, Vyriausvbes obligacijas ir taupymo lakstus. Finansu ministerija koordinuoja valstybes skolinimosi procesus. Siuo metu Lietuvos pilieciai gali jsigyti jvairios trukrnes VVP ir 3 rnetu trukrnes taupymo lakstu.

Po valstybes aktyviausios obligacijlj rinkos dalyves, pavyzdziui, Svedijoje, yra bOsto kreditavimo institucijos. BOsto kreditavimo institucijos obliqaciju rinkoje skolinasi kapitala tam, kad veliau jj perskonntu zrnonems, norintiems jsigy1i arba pasistalyti busta. Sios institucijos derina savo skolinimosi apimtis su visuornenes skolinimosi poreikiu. Kiekvienas asmuo, imantis paskola bustui pirkli ar statyti, pasirenka tam tikra fiksuota pasko los laikotarpj. BOsto kreditavimo institucija, leisdama savo obliqaciju emisijas, stengiasi nustatyti tokius pat terminus, kokiems yra isdavus. paskolas. Lietuvoje tokiu bOdu skolintis artimiausiu laiku bus pradedama.

Uzsienyje savivaldybes tampa vis aktyvssnes obliqaciju ir pinlglj rinkos datyves. Pinlg4 rinkoje jos leidzia vietines (rnunicipalines) vatdzios izdo vekselius. Vietmes vatdzios izdo vekseliai ir obligacijos daug kur yra pagrindiniai sattiruat savivaldybiu veiklai ir didelierns investiciniams projeklams finansuoli. Kad ir rmnetos Svedijos savivaldybes - jos gana aktyviai skolinasi ir tarptautinese obligacijlj rin· kose. Didesniq rmestu valdzia skolinasi tarptautinese rinkose tiesiogiai, 0 rnazesnes savivaldybss - per vatstybine institucija .Svedijos savivaldybiu investicijos".

Lietuvoje savivaldybes teoriskai taip pat gall bOti skolos VP ermtentais, taciau lam tun gauti Finansu ministerijos pritarirna. Pirrnojr tokia qalirnybe svarsto Vilniaus savivaldybe.

Investuotojas nerka

.. Mano"'e. kad $1 investlClla. palyglll!/ su kltonliS swcsteamo galimybenlls. mums yra gana Idol/II Mus tel/k,na jIlSlj silliomas 4,3 procento obligacilu alkarpos palOkanlj dVdls. Ju: lalp pat esste vienintetis pallkimas !legafmlls bankfutl/otl skofifllnkas .

Pagal Lietuvos jstatymus leisti obligacijas gali visos akcines bendroves, dalis starnbiuju akciniu bendroviu ("Lietuvos dujos", .Lietuvos energija", .Lietuvos telekomas", kt.) tai ir daro.

Vienas is galimlj skolos vertvbiniu popieriu ernitentu yra tarptautines organizacijos, kuriu nara yra ir Lietuva. Siuo atveju skolos VP gali bOti leloziarru, gavus Lietuvos finansu ministro leidimq. Kol kas l.ietuvoje tokiu skolos vertybiniu popieriu dar nera.

41

Paliikanos

, Paliikanos

Kokia vra skolos in rument" verte?

Obligacijos verte yra Iygi obligacijos kainai. Obligacijos verte parodo ui j~ slulornos palukanos - atkarpa, ir tai lemia obligacijos, kaip investavimo galimybes, patraukluma investuotojams.

Kiekvienai obligacijai is anksto nustatoma tam tikra jOs ispirkimo trukrne. Obligaciios ispirkirno diena skolininkas, t.y. emitentas, privalo grqiinti kreditoriui skohntas lesas. Obligacijoje vrsada yra [rasorna obligacijos ispirklmo data. Informacijq apie jvairilj obligacijlj ispirkimo datas galima rasti ir laikrascilj finansq puslapiuose. Lietuvoje jas nuolat skelbia dienrastis .. Verslo zinios".

Visa grqzinamos skolos verte yra vadinama panteto, arba nominaliaja, verte.

Kas furl jtakos obligacijos kainai

PalOkanlj normai kylant ar-

?

ba krintant, keiciasi ir obligacqos kaina. Obligacijas isleides emitentas turi pasiOlyti investuotojui konkurencingas palOkanas uz save skolos vertybinius popierius. Taciau, isleidus obliqaciju ernlsija, jlj palukanu normos rinkoje gali pasikeisti. [vykus bet kokiems palukanq normu pasikeitimams rinkoje, tos pacios obliqacqos atkarpos dydis investuotojams pasidaro ne toks patrauklus, arba atvirksciai - patrauklesnis. Jeigu ui obligacijq siOlomas atkarpos dydis virSys tuometines rinkos palukanu nonnas, investuotojas bus pasirenqes moketi didesne nei norninalia kaina uz norimas pirkti obligacijas.

Ir atvirksciai: JUo mazasnis obligacijos atkarpos dydis,

palyginti su palukanornis rinkoje, tuo rnazesne kaina Ul obliqacija siOlys investuotojas.

Pradedanciarn investuotojui obliqaciiq rinka yra kietas nesutehs.

Kalbant apie obligacijas, reikia atsizvelgti i tris pagrindinius veiksnius: kaina, atkarpos dydj ir pelningumq, Kai girdime snekant, jog ob. ligacijlj palOkanos gerokai pakilo arba nukrito, is tikrqjlj yra turimas omenyje obligacijos palnkanq pajamingumas.

Kainosir pa1iikan4 ~saja

Siq sasaja galima pavaizduoti sruo pavvzdziu:

Valstybe isleidzia 5 rnetq trukmes obligacijtj emisijq ir moka investuotojams 12 procentq dydzio atkarpa, Nominali obligacijos verts yra 100 litlj.

Paliikan'l norma k)'11l - kaina krinta. Pinigu ir obligacijt; rillkoje vyksta atvirksciu! proporcing! procesai. Kai rinkos paliikunos kyla. obligocijns pinga. Kai paliikanos krinta - obligacijos brallgsta.

Tuo metu rinkoje taip pat taikoma 12 procentu rnetiniq pai'J~anlj norma tokios pacios irukrnes vertybiniams popieriams.

JOs nusprendziate, kad vynaosvoes pasiOlytos obligacijos yra patraukli investiciia ir perkate obligacijas uz kama. Iygiq tos obligacijos nominali2;~' vertei.

Kas yra pelninguma.

Kalbant apie palukanas, daznai minimos kelios skirtingos savokos, priklausomai nuo vertybinlu popleriu trukrnes, Pajamos is trumpalaiki4 skolos vertyblnlu poplerlu yra matuojamos paprastosiomis matinernls palukanomis, Kai investuotojas isigyja ilgalaiki4 skolos instrumentu, jam aktualus tampa isigyto vertybinio popieriaus pajaminqumas (yield).

Savoka .. palukanu norma" yra anaiptol nevienareiksme, skirtinguose finansiniuose kontekstuose ji yra interpretuoiama nevienodai. Ant· rineje rinkoje (birzoje) svarbiausia, kad visi naudotu vlenodus metod us.

Patl paprasciausia obllgaCIJOS forma yra nepalOkanines obligacijos. Jau IS pavadinimo aisku, kad 5105 obllgaclJoms neturi atkarpos. Ta-

42

ciau skohndarnasr ir isleisdama tokias diskontuotas obligacijas, tarkime. Vyriausy be. jas jau parduoda su nuolaida. Iygla palukanu normai.

Jeiqu jOs, pirkdami izdo veksei[, mokate 98 litus Ir po vieno ketvircio parduodate jj uz 100 litlj.jOs gaunate 2,04 procento pel no.

Noredami palyginti !vairios trukmes skolos vertybinllj poplerrLj pelningumq, pelnq

tureturnete perskaiciuoti paprastosiornis metinernis paIOkanomis Paprastosios paliikanos rodo, kokias palukanas jums uzdirba jOSlj [sigytas skolos vertybinis popierrus, jeigu tokia palukanq norma bOtlj taikoma vis us metus ir jeigu priaugusios palOkanos bOtlj Ismokamos metl! pabaigoje. Minetu atveju paprastoji metine palQkanlj norma uz jOSLj jsigytq

izdo vekselj sudarytu 8,16 procento (2,04 padauginus is 4 ketvirciu).

. .iktine palukanu normadar vienas zinqsrus i priekj. Faktine palukanu norma rodo, kokia bOllj jOSlj investicijlj rnetine palukanu norma, jeigu dar tris ketvircius tiek pat investuotume, po kiekvieno ketvircio gaudamas pc;,<aICiuotas palukanas ir jas toliau reinvestuodamas uz ta pacia palukanu norma. Tai yra vadinamasis .. patukanq u.i: palOkanas" efektas.

Obligacijos atkarpos pelningumas paprastai yra skalciuojamas iki ispirklmo (JAV tai' .cjinama .. yield to maturit,) PalOkanlj pelningu-

Tarkime, kad po 3 metq finkos palOkanlj norma kyla. Investuotojai uz tos pacios trukmes obligacijas jau nori 15 procentu metiniu palukanu.

Taigi mvestuotojas po trejq metlj taip pat pageidauja pirkti obliqacqas, 100 procentu padengdamas jy norninatiaja vsrte, ir tikisi 15 procentu dydzio atkarpos. Taciau jis [au

nebesuinteresuotas pirkti obligacijlj uz 100 litu, nes tokios obligacijos atkarpos dydis yra tik 12 procentu,

JOs bOsite priversti parduoti turimas obligacijas su tam tikra nuolaida ir gausite ui kiekviena 80 litq. Naujasis silj obligacijlj savininkas gaus vis dar tuos pacius 12 procentu rnenniq pahikanu. Taciau jis bus rnokejes tik 80 utu uz ooligacijq, taigi jo metinis pelnas bus 15 procentq.

Kita vertus, jsivaizduokime, kad rinkos palukanu norma nukrinta iki 10 procemu,

JOSlj turima obligacija, uzdirbanti 12 procentu rnetiniq palukanu, tapo dar patrauktesne naujiems investuotojams, ir jOs dabar galite jq parduoti su premija, t.y. uz 120 litlj. Kitaip tariant, jOs parduodate obligacijq ui kama, didasne negu obligacijos nominalioji verte, Naujajam investuotojui 5i obligacija duos 10 procentq rnetiniq palOkanlj.

". '" ,.

., ._

r

mas skaiciuojamas pagal lam tikra Iorrnule, kurioje [rasomas oblrqacijos atkarpos dydis. kursas, nominalioji verte ir iki ispirkimo likfilS laikas.

Sunklausia yra jvertinti obligacijos terminG ateities palOkanas. Formules struktOroje yra daroma prielaida, kad atkarpos dydzio palO-

kanos yra reinvestuojamos uz ta pacia palukanu norma. Kitaip tariant, investuotojas turetu uzdirbti dar is palOkanu' reinvestavimo. Taciau si pnelaida nera visiskai tiksll, kadangi ne vienas investuotojas negali zinoti, uz koklq palOkanlj normq jam pavyks relnvestuotl gautq pelnq, pavyzdziul, po 2 metLj

4.1

Paliikanos

Reilingas - ispejim

Reitingas - tai objektyvi ir pagrjsta nuornone apie emitento kreditinj patlklmurna: savotlskas potencialaus investuotojo [spejirnas apie

Pirkdamas obligacija, arba bet kokj kita, skolos vertybin] popieriu jOs negalite bOti tikras, kad gausite ta investicijos gra,ia" kuri jums buvo zadeta. Rizika, kad emitentas nejvykdys savo [sipareiqojirnu, yra vadinama kredito rizika.

Investuotojai, veikiantys tarptautinese kapitalo rinkose, daznai kreipiasi j reitingo agentOras - [staiqas, kurios vert ina ernltentu galimyb~ atiduoti kredita Garslausios pasaulio reitingo agentOros yra "Stand art & Poor's", "Moody's" bei "Fitch-IBCA",

Tarptautines reitingo agenturos jau ne kana suteikinejo reitingus Lietuvai ir kai kunoms Lietuvos benorovsrns.

2002 rnetu I ketvirtyje .Standart & Poor's" pagenno Lietuvos reitinga, ui:sienio skolai iki BBB, Tai - investicinis kredito reitingas.

Kam ralkallngas raillngas

Reitinqas ne tik rode emitento kredito rizika bet ir pasufleruoja rnvestuotojui, kokio pelmngumo sis gali tiketis, Paprastai galioja tokia taisyk-

"Nyckeln" slipe rizik~

le: [uo aukstesnis reitingas, tuo zernesne palukanu norma. Tas, kuris perka komercinj vekselj, prisiima daug didesne rizika, nei tas, kuris investuoja j vyriausyoes vertybinius popierius.

Iaciau kartu jis gauna ir didesnes palOkanas. Emitentas, turintis zema kredito reitmqa siOlys investuotojui didesnes palOkanas, negu emitentas, kurio kredito reitingas aukstas.

Kas mok8uZ reltingo suteiklmC!

Reitingo suteikima, visada inicijuoja vertybinius popierius isleidzianti bendrovs. Pati bend rove moka ir tam tikra mokestj reitinqa suteikianciai agentOrai, pvz. "Standard & Poor's", Emitento kredito rizikos vertinimas trunka kelis rnenesius.

Bendroves, kurios prase jvertinti kredito rizika" tikisi savo veiklos kokybes uZtikrinirno. Bendroverns, turinciorns kredito reitlnga" atsiveria platesnes qalirnvbes pigiau skolintis rinkojs.

Cia jOs matote reitinqo kategorijas, kurias taiko agentOra "Standard & Poor's", vertindama [moniu kredito rizika

Kl

Svedijos Iinansq instituciju krize 1990 metu ruden] daugeliui investuotoju atvere akis. BOtent 51 krize parode. kaip svarbu yra daryti riziklj analize Finansu institucija .Nyckeln buvo tuornetine Svedijos paskolq rinkos Iydere ir didziausia bendrove Svediios finansu rinko[e. Ji isleido savo skolos vertybiruus pop lerius, atitinkancius dabartiruus kornerciruus vekselius, ir pasiskolino ciozurres trumpalai-

K2

K66

•

Paliikanos

inveSluolojui

galimas rizikas, susijusias su vertybiniais popieriais.

K. - automagistrale

Auksciausias kreditas. Tokj iverfinirna gav~s emitentas turi puikias galimybes laiku jvykdyti savo finansinius jsipareigojimus, Emitento pajamos ir likvidumas yra daugiau negu pakankami, kad sis atitiktq iskeltus finansinius reikalavimus net ir tolimesneje ateilyje.

K2 - geras kelias

Aukstas kreditas. Emitentas turi geras galimybes laiku jvykdyti savo finansinius jsipareigojimus. Emitento pajamos ir likvidumas yra pakankami, kad sis atitiktlj iskeltus finansinius reikalavimus net ir tolirnesneje ateilyje.

K3 - nelygus kelias

p,,'ankamas kreditas. Emitentas turi neblogas galimybes la.ku !vykdyti savo finansinius [sipareiqojrnus. Emitento pajamos ir likvidumas yra pakankami, kad Sis atitiktlj iskeltus finansinius reikalavimus artimiausioje ateilyje.

K4 - slidus vieskelis

Spekuliacine kreditokategorija. Emitento galimybes laiku iw'::Iyti savo finansinius jsipareiqoiimus yra abejotinos. Emit, J gaunamos pajamos ir likvidumas gali bOti nepakankarru, kad sis atitiktq iskeltus finansinius reikalavimus artimiausioje ateilyje.

K5 - griuvimo rizika

Labai abejotinas mokumas. Emitentas negali arba nesugebes jvykdyti savo finansiniu [sipareiqojirnu.

K6 -stop

Visiskas nemokumas arba bankrotas. Emitentas jau nebegali arba tikrai nejstenqs jvykdyti savo finansiniq jstpareiqojimlj.

Kitos rizikos

Obligacijoms bOdinga ne vien tlk kredito rizika. Daugelis investuotoju nori pasilikti sau qalirnybe bet kada atsitraukti.

Kai isleidziamiems skolos vertybiniams popieriams trOksta pirkejlj, atsiranda vadinamoji likvidumo rizika. Sia, rizikil, veikia bendra rinkos padatls.

lnvestuotojas, gaunantis palOkanas uz paskolintas lesas uzsienlo valiuta, prisiima valiutos kurso rizika, Jei investuotojas gauna 10 procentu metines palOkanas uzsienio valiuta, kurios infliacijos dydis yra 5 procentai, reali jo jsigytlj obligacijlj palukanq norma yra tik 5 procentai. Rizika del kurslj ar palukanq normos pasikeitimo vadinama paIOkan4 norrnos rizika.

Paliikanq "Iaukiniai Vakarai"

Nuo 1980 metu JAV egzistuoja stipri spekutlaciniu obiiqaciju, vadinarnuju "junk bonds", rinka. Tai - spekuliacinio reitingo obligacijos, labai rizikingos, taciau uzdirbancios ypac dideles palOkanas.

Tokiu spekuliaciniq obligacijlj JAV rinkos verte yra sirntai milijardlj litlj.

k,u leSlj sumas. Skolinti pinigai buvo naudojarni ilqalaikems ir rizikingoms investicijoms j meno kOrinius ir nekilnojarnaj] turta.

Rinkoje pakilus palukanu normai, skolininkai nebejstenqe rnoketi dideliq paliikanu Hinkoje tuoj pat pasklido neramOs gandai. ir daugelis kreditoriq pareiske nora, nedelsiant atgauti savo pinigus. Emisija zlu-

gc .Nyckeln" bankrutavo.

Pries sra krize kornerciniq vekseliu palukanos buvo tik 0,10 procento didesnes uz jokios rizikos nekelianciu iido vekseliq paIOkanas. Nusivyl~ investuotojai skubiai atsikrate visu zemesni reitinga, turincu, bendroviq vertybiniu popieriu. Tai buvo skaudus smOgis daugeliui zernesni reitinga, turejusierns emitentams. ypac finansu institucijorns.

Paliikanos

Dvi investavimo gar

Paliikanos

bUmpalaikiai.

Skolos vertyblnlu poplerlq rinkoje yra dauqybe [vafrlos tru tmanstntu investavimo mstrumentu.

Cia apibudinsime keleta. trumpalaiki4 skolos vertybini4 popieri4 ...

I 'ZDD VEKSELlA' - ~ 1

lido vekseliai yra populiariausias trumpalaikis skolos instrumentas piniglj rinkoje.

Jie pasiiymi keliomis svarbiomis savybemis, kurios leidZia siems skolos vertybiniams popieriams sekrninqai suktis antrineje rinkoje. lido vekselis - tai terminuotasis skolos vertybinis popierius, likvidus, nekeliantis jokias rizikos ir leidziamas itin dideliais kiekiais. Izdo vekseliai yra perkami su nualaida (diskontu), j4 galiojimo trukme isleidimo metu nevirsija vienerilj mel4.

Trumpalaikes obligacijas ir komercinius vekselius leidZia bendroves, ~ie skolos vertybiniai popieriai ypat ispapuliarejo, pvz. Svedijoje. Isaugus trumpalaikiq skolas vertybinilj poplerlq antrinei rinkai, jaje pasirode indelilj sertifikatai ir iZda vekseliai.

••

-

TAUPYMO LAKSTAI

~

Taupyma lakstai yra specifiniai Wp, isleidziami ne aukciona bOdu ir neturintys anmnes viesasios apyvartas. Nua 2002 m. spalio jie isleidziami 3 rnetq trukmss (pries tal buva 1/2, 1 ar 2 metq), yra patagus smulkiesiems investuatojams, nes taupyma lakst4 naminali verta tik 100 litq. Be to, pirkdamas taupyma lakStus investuotajas nemoka jokio kamisinio mokeselo ir paprastai gauna didesnes palUkanas, negu uz termlnuotajl indelj. Taupyma laksti\ investuatajas gali parduati ankselau nustatyto termino, zinama, prarasdamas dalj sava palUkanlj. lietuvaje pirma karta

pyma lakstai buvo isplatinti 1999 metq balandfio manes].

l; \'f.\MAS IJl'IJ ~ ~~.~.rl ~ '1.1

~~,

a.

"'"M~_.II ~'M!,_~.!Mrn!I.

I_"",,""'_~_'''''D''''''''' .. ........_~,,'O..U..U-I""'"

ir ilgalaikiai skol vertybiniai popieriai '"

----------------------

•••

... ir keteta ilgalaiki4 skolos vertyblnlq poplerlq, Lietuvoje abiejose rinkose vyrauja valstybe,

BENDROVll,I OBLIGACIJOS

Bendrovilj abligacijlj isleidimas yra puikus bOdas akcinems bendrovems pasiskolinti raiklarnq laS4. Sias abligacijas Lietuvas rinkaje itin aktyvlai leido didziosios bendroves.

VYRIAUSYBES OBLIGACIJOS

UZ Vyriausybes obligacijas makamas palOkanas. Tai reiskia, kad jos turi tam tikrll nustatytq terminq ir tam tikrq fiksuotq palOkanlj norma, Vyriausybes obligacijas, kaip ir kitus WP Lietuvoje, leidiia Finanslj ministerija. Jlj galiojima trukrne isleidimo metu yra daugiau kaip vieneri metal. Lietuvoje dai:niausiai leidziamos 3, 5 ir 10 rnetq Vyriausybes obligacijos. Pirmas Vyriausybes abligacij4 aukcionas jvyko 1999 metu vasaria 1 dienq.

46

Kokie yra investavimo i taupymo lakstus privalumai?

• Taupymo takstus investuotojas gali parduoti kada pan ores, net nepasibaigus 14 trukmei.

. lUpymo lakstu ptrrnalaikic .plrklmo kaina kyla is anksto nustatyta tvarka. t.y, kuo ilgesnis investavimo terminas, tuo didesnis ir pelnas. Tuo tarpu akcij4 birzose losti daug rizikingiau, nes akciiu verte priklauso nuo daugelio veiksni4.

• ':!3tlnes palOkanos yra di-

de, ; uz terminuotojo in de-

lie ar aukcionuose ptatmarnq VVP palOkanas.

• Pajamos, gautos is taupymo lakst4 operaciju, pagal LR istatymus nera apmokestinamos.

• Taupymo lakstai, kaip ir kiti vyriausyoes vertybiniai popieriai, laikomi patikimais ir mazes rizikos lrwestavtmo instrumentais, nes i4 iSpirkima. garantuoja valstybe.

• Investuotojui nereikia rnoketi kornisiruq mokesciu ui [sigyjamus taupymo lakstus .

LCVPD ~ pirmasis taupymo lakstlj platintojas per interneta pagal sutarf su FinansLJ ministerija. Perkant taupymo lakstus per interneta, islaidos bus minimalios. Investuotojui nereikia nieko rnokef ui asrnemnes taupymo laks\4 saskaitos aptarnavirna bei pervedimus, lis isvengs keliones

I banka ar finansq maklerio [mona iSlaidLJ· Vieninleles islaidos, kurias investuotojas patirs, yra mokestis jo bankui ui rnokejrno pavedima. per intern eta. banko viduje pagal kiekviena taupymo lakst4 )sigijimo sutart]. Kiekviena karta pirkdamas lakstus, investuoto[as gali naudoti vis kita. banko saskaita, kuria gali tvarkyti per tnterneta. Siuo metu ui taupymo lakstus galima atsiskaityti per sias banku paslauqu teikimo per interneta sistemas ir tureti viena asrnerune VP saskaita, tvarkoma LCVPD. Saugi ir patikima investicija neiseinant is nam4 - WWW.vtl.lt.

47

Paliikanos

o Paliikanos

Pirmine rinka

Kai valstybe leidiia vyriausybes obligacij4 ar Izdo vekselh.! emllSII_ sie vertybiniai popieriai yra platlnaml per aukelona, !galiotieji platintojai (aukclono dalyvlal) gall patelkti plrklmo pa!UUI,f.I mus savo arba savo kllent4 vardu. Talp velkla plrmine skolos v .. rTVhDl ni4 popieri4 rinka.

Rnanslj ministerija is anks-

to paskelbia ketvirtini aukcionlj vykdymo grafika, bei duoIlIlmi::. d~itt dl tilllidU::liq jvyksian~ aukciona, Sie skelbimai spausdinami • vatstybes iiniose", "Verslo iiniose", rninisterijos interneto puslapyje .• Reuters" agentiJros informacijoje ir kitur.

Dainiausiai lietuvos izdo vskseliq ir Vyriausybas obligacijlj emisijos yra leidziamos viena, karta per savait~ - pirmadienj.

Lietuvos Vyriausybes verIybinilj popierlq aukcionuose pirkimo pasiiJlymus gali teikti patvirtinti aukcionq daIyviai.

Finansq ministerija is anks- 10 atskirai informuoja aukciono dalyvius apie leldziarnq iido veksekq arba obligacijlj ir emisijlj parametrus.

veuau si informacija jdedama j finansq institucljq ir biri:os prekybos ekranus.

Kalp renglamas aukclonas

Aukcionus rengia lietuvos banko Rinkos operacij4 departamentas. Skelbiant aukciona, pahrkanq norma nesakoma. Ji nustatoma, aukciono dalyviams pateikus konkurencines para iskas. Kiekvienas aukciono dalyvis gali savo ir savo klientu vardu pateikti konkurencines ir nekonkurencines paraiskas. Konkurencineje paraiskoje nurodoma aukciono dalyvio pageidaujama palukanu norma; nekonkurencines paraiskos

48

"Parduodame [;e[;ilj m{mesilj trukmes Uetuvos iido vekselius. Emisijos dydis - 30 milijonlj litu. Taip pat parduodame 12 menesilj trukmes iido vekselius ui 60 milijonljlit4·

Koki/f kain/f galite pasiiilyti ui minetus iido vekselius?"

Aukclonq renala VYrlauSVIII

Vyriausybes vertybinlu popleriq rinka galima suskaidyti j tris Iygmenis. Virsuje yra Vyriausybe, atstovaujama Finanslj ministerijos. Ji per lietuvos banko rengiamus aukcionus parduoda savo vertybinius popierius. Viduryje yra aukciono dalyviai, kurie teikia savo ir savo klientlj pirkimo pasiiJIymus. Apacioje yra galutinial pirkejai arba klientai.

Finanslj maklerio imone .Finasta" pageidauja pirkli [;esilj menesilj trukmes iido vekselius ui 10 milijonlj litlj ir siUlo 9,05 procento palUkanas ."

• Vi/niaus bankas· sWlo ui siuos vekselius 9,07 procento metinil./ paliikan4 ui 5 milijonus tnu.

Mes pageidaujame pirkti 6 menesilj trukmes iido vekselil./ ui 10 muuom; /itlj ir siUlome 9,05 procento metini4 paliikanlj.

tenkinamos pagal vidutin] svertin] palukanu normos vidurk].

Iki 10 val. aukciono dalyviai faksu pateikia Lietuvos banko Rinkos o per acijq departamentui savo paraiskas,

Ta pacia, diena iKi 12 val. aukciono dalyviai faksu gauna atsakymus apie [vykdytas paraiskas. Paprastai VVP paklausa yra dldesne ui: p asiiila tad dainiausiai ne visos pa-

• AB "VILNIAUS BANKAS"

• UAB .SAMPO BANKAS"

AB flnansq maklerio jmon€l .FINASTA" AB "HANSA - LTB"

• AB "LiETUVOS ZEMES OKlO BANKAS"

• AB "BANKAS SNORAS"

ba pagal pasiulyta kainos Iygi vykdoma, kol parduodamas paskutinis vekselis ar obligacija.

Kartais buna, kad vienas rin s dalyvis nuperka visa, izc, vekseliu ar obliqaciju emisija,.

Nekonkurencin€lms paralskorns dazniausiai taikomi kiekybiniai apribojimai.

Europo]e platinamos obligaellos, nominuotos Iitais arb' 'Izsienio valiuta, yra vadi~ )S euroobtiqacuorrus.

raiskos bun a patenkinamos.

Tarp 10 ir 12 val. Lietuvos banko Rinkos operaciiu departamentas perziuri ir surusiuoja visus pasiulymus. Pirmenybe teikiama tiems pirkejams, kurie pasiiJlo auksctausia kaina, (ki· taip tarrant. sutinka 9 rnaziausias palukanas).

Pirmiausia vekseliai obligacijos yra liems, kurie pasiule ciausi" kama, Tokia preky-

2002 rnetu pabaigoje 6 aukciono dalyviai ture]o teise prekiauti Lietuvos Vyriausybes obligacijomis ir izdo vekseliais pirrnlne]e rinkoje:

Kas gali prekiauti Vyriausybes aukcionuose?

49

Paliikanos

Paliikanq ivairove

"Verslo zini4" finansu puslapiuose pateikiama informacija apie pa, grindini4 skolos vertybini4 popieriu kain4 tendencijas.

Antrln. rinka

Vyriausybei pardavus vekselius arba obligacijas pirmineje rinkoje, juos isigijq fiziniai ar juridiniai asmenys, tarpininkaujant bankams ar FMJ, gali perparduoti igytus vekselius ar obligacijas antrineje rinkoje. Antnneje rinkoje, tarpininkaujant bankams ir tinansu maklerio [monems, yra platinami ir bankq bei bendroviu skolos vertybiniai popieriaL

Skolos vertyblniu popierill antrines rinkos pagrindine ypatybe yra ta, kad jais nors ir galima prekiauti birzos centrines rinkos sistemoje, taciau daugiausia prekiaujama birzos tiesioginill sandoriq rinkoje. Antrine rinka sudaro galimybes investuotojams-kreditoriams atgauti savo investuotas lesas anksciau, negu baigiasi vertyblniq popieriq galiojimo terminas. /7'

VILIBID IrVILIBOR

VILIBID (Vilnius Interbank Bid Rate) - vidutines tarp-

VAISTnIU IZDO IfICStUV

_VI_D!!!l..ll! ~~AIIlI ~

»tZ_fY~ J,'"

JNl bMI1II l,l1

lIItl Mt¥trdI J.13

»cU""...... 4,]0

!~mns.,.,..

UETIIVOS T_IlIIi, ~AII¥ IIOIII1OS, to 01 28

... - '"'UNO "".'"
..... BI 7.91
.... u~ U'
1_ '''' ,_"
.- 1,11 1,B
.- 1.11 '_4I 50

bankines patukanu normos, ui kurias bankai pageidauja (pasirenqe) pasiskolinti le5lj litais is kitu banku.

VIUBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) - vidutines tarpbankrnes palukanq normos, uz kurias bankai pageidauja (pasirengq) paskolinti leslj litais kitiems bankams.

VIUBID ir VIUBOR apskaiciuoti naudojamos 1 nakties, 1 savaites. 2 savaicill, 1 rnenesio, 3 rnenesiu, 6 menesiu ir 1 metq banku palukanq normos, kurias bankai skelbia REUTERS tntormacineje sistemoje arba pranesa Lietuvos bankui faksu (arba kitomis Lietuvos bankui ir bankams priimtinomis rysio priemonernis). Jeigu REUTERS intorrnacines sistemos neturi arba si sistema laiki nai neveikia. Kiekvieno termino VIUBID ir VILIBOR apskaidiuojarno s taip: didziausia ir rnaziausia uzfiksuotos atitinkamo termino palukanu normos atmetamos, 0 is likusiu atitinkamo termino palukanu norrnu apskaiciuojarnas aritmetinis vidurkis.

VILIBID ir VlliBOR ap, skalciuojamos ir skelbia, mos kiekviena darbo die. na. Jeigu uzfiksuojarnoj rnaziau nei keturiq bank~ kurio nors termino paluka. nq normos, to termino VI. UBID ir (ar) VILIBOR neskaiciuojarncs ir neskelbia, mos. Lietuvos banko Rin. kos operaciju departarnen. tas sudaro ne rnaziau kaip penkiu bankq, pagal kuri~ palukanq normas apskal. ciuojamos VIUBID ir VIU· BOR, sarasa.

Palukanu normos fiksuojam os 11 val. ryto Lietuvos laiku

Europos

rlnk4 paliikanll normos

Tokios palukanu normos dar vadinamos euro rink~ patukanu normomis. Cia galite stebeti pagrindini4 Europos valiutq palukarn, normas. UBOR - tai Londono tarpbankine palukanlj norma (London interbank offered rates).

Palukanu norrnq skirturnai yra ne rnaziau svarbus, negu paprastoji paliikanq norma.

.. _ .~ '~,'~'~ "_'V" ~~~,,~ ... , ~ .... ~., ..... ~.,.,.
LlBDR !t.rpblnk'M~ p_ko,"" ptluklnol LondoM~ ,.. 0128
" ---~-~.-.- ..
."""" usn (lap (Hf IN HJI!
._ 1.J}lSO J,!ilSOO O.6UI1J 0.04115
.- .. 1,J.4000 J.916lS 0,60000 O.D4S6] 1.8J)J~
,_ 1.34000 l,<HS'M 0.",""" O,O'AlOO 1,&111B
......... 1.]4000 1.91.&44 0.60000 O,O~lS .2.81211&
......... 1.14000 J.'Hl44 0,61000 0,0&438 1.186/S
,_ 1.14000 J.qlOCM O,61S00 0'(161''1 US6lS
._ 1.1417'i !.q}6~'j 0.6}111 0.019]1 }}l66J
,_ 1.1')06) J,911~ O,6Jlbl 0._ 1Jl088
. _ I.J'i8/'i !,qI6~ 0.64161 0.08061 1.697/"
._ 1.31000 J,916]'j 0.6'1000 0.0II1S 1.61/11
"_ I.Jqooo J,91]'" 0.6]000 O.Qaq)8 1.67,·1 Paliikanos

ntrinlo

banko nustatomos paliikanl! normos

Centrinls bankas daro itak'l p aluk anu normos tendencijoms, nustatvdarr trumpalaikes pahikanu nc. nas paskoloms. Taip yra kontroliuojamas bankl1 sistemos likvidumas.

Kasdien vieni bankai turi per daug, kiti - per rnazai piniqu. Butent todel bankai pirmiausia susitinka vienos nak· ties indelilj rinkoje ir ten persr "to lesas pagal poreikius. Dlenos pabaigoje banko sistemoje buna piniglj trukumas arba jlj perteklius. Uz tam tikra palukanu norma, kuri vadinama repo (repurchase agreement) palukanu norma, pertekliniai pinigai V"~ skolinarni. 0 trukstarnu P"l'9lj pasiskolinama per Lietuvos banka,

Daugiau negu kalna

Bendra palukanu IY9! ger! .iai atspindi pelningume kreive (yield curve). Pelningumo kreive rodo [vairiu laikotarpiu pallikanu Iygius. Si kreive orientuota ne i paprasta vartotoja, 0 j rimtus investuotojus. Kreives pagrindas - vyriausyb') vertybiniu popieriu paIOkdnlj normos. Butent sioje kreiveje nurodyta palOkanu norma yra zerniausia vtsu kitu paskotu riba.

"US prime rate" yra pagrindine JAV banku palukanLj norma, kuria nustato J! . centrinis bankas. Dic. .ios Britanijos palukanu norma atitinkamai vadinama "UK base rate".

Pelningumo kreive gal irna naqrinen keliais aspek· tais. Dazruausiai atsizvetgiama j kreives luzius, Jelgu IrumpLJjlj laikotarpilj pa· lu! j normos yra zemes-

nes negu ilgljjLJ, tada pelningumo kreive yra teigiama. Jeigu trurnpqju laikotarpru palukanu norma yra auk ste sn e negu ilgljjlj, kreive vadinama neigiama.

Kartais kreive buna stacia, pvz., jeiqu ilgojo laikotarpio palukarn, norma isauga smarkiau nei trumpojo. Ir atvirksciai: jei trumpojo laikotarpio p aliikanu normos augimo tempas pralenkia ilgojo laikotarpio palukanu norma" kreive buna plokstesne, Vienas is svarbiausiu palukanq svyravimu veiksniu yra infliacija. Teigiamas IOtis rodo, kad mvestuotojai nerimauja del galimo intliacijos augimo.

Pelningumo kreive parodo ir jvairiLj rinkos segmenIlj tam tikro laikotarpio pasiulos ir paklausos santykj.

Palyginamoji palukanu norma yra vyriausybes paskolu patukanu normos atitikmuo. Si paliikanlj norma naudojama apskaiciuojant anksciau islerstu bendroviu obliqaciju paliikanas.

Juo zernesne palukanu norma, juo rnazesne trukme, tuo saugesnis skolos vertybinis popierius. Indeksas neretai atspindi ir kitlj saliLj rinku tendencijas.

PremlJlnes obligaclJos

UzsienYJe populiarios yra prernijines obllgacijos. Tai labai specifines obligacijos Kitaip negu kitos, jos yra orientuotos ! smulkiuosius investuotojus

Prernijine obtiqaci]a yra obnqacuos rr loteruos bilie- 10 sinteze. Tokios obligaciJOs savininkui. islaikiusiarn obliqacija iki JOs isplrkimo dienos. yra sumo kama nomlnall obllgaciJos verte. PremiJinems obligaciJoms

nera nustatoma Iiksuota palukanu norma. Priklausomal nuo pasko los, su kuria susieta mineta obligacija, investuotojas gauna tam tikra garantuoto pelno procenta, Bet visada yra teorine milzinisko pelno galimybe.

Laimetojai nustatomi traukiant burtus du kartus per metus. Pries nuqaletojq nustatyrna smarkiai tsauqa prernijiniu obliqaciju kainos antrine]e rinkoje.

Kalp

nustatoma premijinil! obJigaclJI! kalna

Kai vyriausybe isteloz!a premijines obligacijas, yra nustatoma pradine silj obligacijlj kaina, kuri'l moka pirrniejr obligacijas perkan tys klientai.

Kai tokiq obliqaciju pelningumas yra rnazas, zerna buna ir obliqacijq kaina Leidziarnu nauju obliqaci JLJ pelningumas nustato mas atsizvelqiant j bendra rinkos padeti.

Prernijines obligacijos turi uisakymo numerius ir serijos numerius.

Jeigu laimingas yra Ilk serijos numeris - obligaciJOs pelnas buna nedidetis Taciau kai laimejusiljj4 sa rase yra ir turimos obligacijos serijos. ir uzsakyrno numeris - galima tiketis ne· mazo pel no .

Lietuvoje premijiniLJ obli· gacijlj kol kas Isleista ne buvo.

51

Paliikanos

Kas lemia paliikanq

Uetuvoje nuo 1994 rnetu masis sandoris (repurchase Kasdien bankq sistemoje

veikia Valiutlj valdybos rno- agreement, repo) - tai sko- juda milziniski piniglj srautai. delis, kurio pagrindu litas bu- los vertybiniu popieriu par- Dienos pabaigoje bankai vo susietas su doleriu (2002 davimas su pasifadejirnu valdo didziules piniqu SUo rnetq vasario 2 d. susietas su juos ispirkti po tam tikro su- mas. Turimlj piniglj mase SUo euru). Litlj rnase apyvartoje tarto laiko. balansuojama vienos dienos autornatiskai reguliuoja valiu- Centrinis bankas naudoja paskolq rinkoje. Pinigai yra Ilj atsargos Lietuvos banke. atperkamuosius sandor ius skolinami ir pasiskolinami ui Toks modelis gerokai apribo- piniglj masei valdyti. Jei cen- vadinamaja vienos dienos ja centrinio banko, taclau is- trinis bankas nori sumaZinti arba vienos nakties paluka, plecta rinkos jeglj jtakq palO- piniglj rnase sarles Okyje, jis nu norma, Siarne procese kanu normos fonnavimuisi. sudaro atperkarne] sander], aktyviai dalyvauja ir centrinis

Vis delto ir siomis aphnky- Centrinis bankas parduoda bankas. Dienos pabaigoje bemis centrinis bankas gali skolos vertybinius popierius. vieni bankai gali tureti pini. netiesiogiai veikti procesus. Bankai uz juos sumoka, ir 94 perteklilj, 0 kiti - pinigiPirma. Lietuvos bankas ren- pinigai dingsta is Okio apy- nilj leslj trukurna. Tada kogia atperkamqiu sandoriu vartos. merciniai bankai kreipiasi i (repo) ir terrninuotqju indelilj Po tam tikro termino bai- centrinj banka, kuris yra moaukcionus, kuriuose nustato- giasi atperkamojo sandorio kejimlj sistemos pagrindas. mos trurnpalaikes palukanq terminas, ir centrinis bankas Centrinis bankas atperkanormos. Silj palukanq normu pagal isankstin] paslzade]- m4.ilj sandoriq deka jau bunustatymas yra vienas is bil- rna isperka skolos vertybi- na issiaiskinlils, kiek pini94 dlj piniglj pasiOlai ir paklau- nius popierius. Pinigai griz- yra bankq sistemoje. Jis vresai kontroliuoti. Nustatyda- ta i apyvarta. Ta palukam, niems komerciniams banmas atperkamqjq sandoriu norma, kuria centrinis ban- kams nurodo nesiskolinti, kipalukanq norma Centrinis kas moka komerciniams liems - skohnti vienos diebankas dare jtaka ir bendra- bankams, yra atperkamojo nos terminui.

jai paklausai. sando rio palukanq norma. Atperkamaisiais sando-

"1--'" Gali bOti vykdomas atvirks- nais skolinanl pinigus gau-

tinis atperkamasis sandoris, namos aukstos palukanos. kai cenlrinis bankas did ina pi- Tuo tarpu terrninuotqiq inceniglj mase, 0 bankai skolina- lilj aukcionuose palilkanos

si, rnokedarni palilkanas. daug rnazesnes. Erdveje, atTaip centrinis bankas kontro- sirandancio]e tarp silj paluliuoja Irumpojo laikotarpio kanu normu, svyruoja IrumpalOkanlj norma, piniglj rna- pojo laikotarpio oalukanq slil ir piniglj pasuna. norma. Si erdvs vadinama

Kasyra atperkamleli sandorlai

Atperkamojo sandorio palukanlj norma yra palfikanos, laikomos atperkamiesiems sandoriams. Atperka-

,- - Paliikanos

orm~? ~~skaS~:s~Z~i e~~ek~y~i~I~~:

• patukanu normos, kitaip tariant, aukstesnes palukanu koridoriumi". Be rnmetq norm os po infliacijos. 15 priemonilj, cenlrinis bankas procentu palukanu norma

gali reguliuoli komerciniq neverta nieko. jeigu tuornebe u privalornuju atsarqq line infliacija siekia 20 prody MaZinanl pnvalomasias centu,

atsargas, palukarn, norma tu- Uzstenio investuolojui ri lendencijq mazeti. Be 10, svarbios valiutq kursu progkaip vienas is palOkanlj nor- nozes. Amerikielis, perkanrna vsikianciu veiksniq yra lis Rusijos vynausybes obWP pasiOla, kuria formuoja ligacijas, veliau tures susiFinanslj ministerija. Didejant grqzinli pinigus JAV dolevalslybes skolai per Wp, pa- riais. Esant didelei infliacijai lu1lj norma dideja, Rusijoje, Rusijos rublis nu-

vertes, ir keisdamas Rusijos rublius j JAV dolerius amerikietis investuotojas patirs nuostoliu.

Sis amerikietis lnvestuotojas i pageidaujamq paliikanlj norma gali jskaiciuotl tam tikra kornpensacija arba premijq uz rizika, Sis teiginys paaiskma, kodel ilgesnio laikotarpio palukanu norm os Rusijoje buvo daug aukstesnes negu Jungtinese Amerikos Valslijose.

Skirtumas tarp salies viduje ir uzsienv]e taikornq palukanq norrnu yra vadinamas palirkanu skirtumu. Nerima del galimos dideles infliaci[os ir didejanciq ilgojo laikotarpio palukanq norma lemia keli veiksniai. Vienas is jlj - per didele paklausa ekonomikoje. Paqarninarnu prekiu

Kas lemia IIgolo laikotarplo paliikanlf normas

Atperkamljjlj sandoriq ir ter,r!nuolljjlj indeliu aukciont. . .310kanlj normos liesio- 9ial veikia palukanu normas, nevirsijancias dvejlj rnetq laikotarpio. llqesniu laikotarpiq palOkanlj norrnq nustatyrnas yra daug sudatinqesnis. Jos priklauso nuo to, kokiq kaina arba kokias palOkanas fir yra pasirengusi rnokeIi ,,~ Jyriausybes obligacijas.

51q rinkos nuornone gali paveikli ir centrinis bankas, taciau tik netiesiogiai. Svarbiausias veiksnys yra rinkos nuornone apie busirna infliacija salyje. Investuotojas

ir suteikiarnu pastauqq kiekis yra nepakankamas, todst pradeda kilti kainos. IIgojo laikotarpio palukanos laip pal isauqa, kai sanes Okis sunaudoja daugiau negu pajegia pagaminti, ir sans bOna priversta skolinlis is uzsienio tam tikrq sum" leslj, kad jomis padenqtu prekybos balanso deficita,

/7

Ar centrlnls bankas gall valdytl infliaciJII

Vienas is centrinio banko tiksh.! yra kontroliuoti salies infliacijos Iygj (norima, kad rnetine infliacija nevirsytu 2 procsntq). Jeigu centriniam bankui pavyksta islaikyti norima infliacijos Iygj ir jeigu rinka tiki, kad iij Iygj pasiseks iiilaikyti ir aleityje, many tina, jog ilgojo laikolarpio palOkanlj norm os gali bOti santykinai mazes. Centrinio banko ginklas yra atperkarnqiu sandonu ir tsrminuotqjq indeliq aukcionu palukanu normos ir kornerciniq banku privalornujq atsarqu dydis. Jeigu manoma, kad infliacija salvje augs. piniglj skolinimosi kaina - palOkanos - dideja, Piniglj mage ekonomikoje rnazeja, krinta ir prekiu bei pastauqu paklausa. Kai intliacijos Iygls yra zemas, tos salies valiuta bOna stabili.

52

5J

I kq geriausia inve uoti?

Paliikanos '

Smulkieji investuotojai siandien turi net keleta investavimo alternatyv4 ir galimybi4 gauti pelno vertyblnlq poplerlq rinkoje. Smulkieji investuotojai gali rinktis skolos vertybinius popierius ir jvairias akcl, jas. Ateityje dauqes galimybi4 investuoti naudojantis investiciniais fondais.

Kad lengviau apsispresturnete, j k~ investuon save pinigus, parneqinkite atsakyti sau j iemiau pateiktus klausimus. Prisiminkite, kad gera investavimo qalimvbe vienarn, gali buli visai prasta kitam. Nepriklausomas jaunas verslininkas pasiryzes kitokiam rizikos Iygiui, negu trijlj vaiku tevas ar nasle pensininke. Be to, reikia atkreipti darnes] i tai, kad paskutiniai turimi pinigai paprastai neinvestuojami.

Kiek pinlg4jus norite Investuoti?

Oaugeliui investavimo rOsilj reikalingas nernazas pradinis kapitalas. Padalijus (isskaidzius) save pinigus kelioms investavimo qatimvberns jgyvendinti, galima surnazinti investavimo rizika,

Kuriam laikui jus galile Investuotl?

Kuo IIgesniam laikotarpiui investuojama, tuo didesn] pelna galima gauti. Kartais iki VP ispirkimo termino sunku tuos vertybinius popierius parduoti. Investuojant i akcijas, rizikuojama visa; nerasti jlj pirkejo, jeigu jlj likvidumas labai mazas.

Koklu mastu jus galite rlzlkuotl?

Paprastai bOna taip, kad juo didesne rizika, tuo didasnes pajamos gaunamos is investiciiu. Prityres spekuliuotojas linkes rizikuoti labiau negu paprastas pensininkas.

Kokio Iyglo pajamomls jus butum6te palenklntas?

Jeigu esate nslinkes pernelyg rizikuoti, apsiribokite tam tikro Iygio pageidaujamom is pajamomis. Minimalus investavimo siekis - apsaugoti save santaupas nuo nuvsrtejirno.

Kokios gallmyb6s suslgr~lntl savo kapltalll Ikl vertyblnl4 poplerl4 Itlplrklmo datos?

Ne visas investicijas lengva vel paversti pinigais, jeigu staiga tlj piniqq prireiktu. Vertybiniq popleriq likvidumas - qalirnybe juos paversti grynaisiais pinigais - gali buti matuojamas laiku (kiek laiko truktu VP pavertimas piniqais) ir kama (kainos praradimu, palyginti su natOralia rink os kaina).

Viena strategija rekomenduotina tiems, kurie siekia pasididinti savo etnamasias pajamas, kita - tiems, kurie taupo pinigus turtui lsigyti ar kitiems tikslams.

Koklos Investavlmo sllnaudosjums prllmtlnos?

Tai pirmiausia komisiniai, kuriuos reikia surnoksti jOSlj pasirinktam finansu makleriui. Verla prisiminti, kad komisiniai gali grizti su kaupu, jeigu gaunama naudinga maklerio konsultacija. Be to, reikia atsizvelqti i rnokesciu sistemos ypatybes.

Koklos InformaCIJoS JUs turlte aple paalrenkamus vertyblnlus poplerlus?

Dazniausiai nenaudinga investuoti prruqus I tar, apie kq lOS net negirdejote. IIgainiui kiekvienas gali suzrnotr viska, bet tam reikia If laiko, If enerqnos. Patartina investuoti i tai, apie kq bent kiek nors ismanots.

54

Paliikanos

I

Paliikanos

Paliikanos

Kaip gaunamos ilg

ikis paskolos?

Daugeliui palukanos reiskla islaidas, 0 ne pajamas. Didiiausios islaidos palukancms planuojamos imant paskola bustul pirkti ar statyti. Siuo metu atsiranda [valresnlq busto pirkimo ar statybos finansavimo galimYbiq.,,-skolintis. Konkurencija bus-

• to paskolu rinkoje butlj to-

. kia stipri, kad gerokai sumaietlj skolinimo marzos,

Siandien galima imti busto paskolas is jvairilj finansu institucijq uz jvairias paIOkanlj normas. Busto paskolq palukanq normos yra veikiamos lietuvoje priimtos Busto programos. Pagal [a valstybe suteikia garanti[as ilgalaikems, iki 25 rnetu trukrnes, busto paskoloms. Tai sudaro salvqas rnazeti busto paskolu palukanu

Kad bankai galetlj skolinIi piniglj slatybos bendroverns ar gyventojams, jie patys turi jlj pasiskolinti rinkoje, Piniglj jie skolinasi to[e pacioje rinkoje, kaip ir valstybe. Desineje esanciame paveikslelyje parodyta, kokie komponentai sudaro jUSlj busto paskolos pahikanu norma, Siabilios ekonomikos valstybese visu palukanu norrnu pamalas yra valstybes skolinimosi kaina. Niekas negali pasiskolinli pigiau negu pati valstybe, kadangi valstybes kreditinis patikimumas yra auksciausias.

Pavyzdziui. valstybe skolinasi uz 5,28 procento metiniu paliikanu. Bankas oazniausiai skolinsis siek tiek brangiau negu valstybe, tarkim, jis rnokes 39 baziniais punktais daugiau ir skolinsis uz 5,67 procento metinilj palukanu. Pats bankas turi uzdirbti, skolindamas pinigus statybos bendrovarns ar gyventoJams.

Pateiktarne pavyzdyje 5 rnetu busto paskolos palukanu norma yra 7,67 procento. Taigi banko uzcarbis, arba maria, yra apie 2 procenlus. Kaip matote, busto paskolu palOkanas veikia keli veiksniai. Taigi mes visi tureturne bOIi suinteresuoti, kad rnusq ekonomika augtu. Valstybe tuomel pigiai skohntusi. Banku ir kitlj kredito lnstitucilu kredilinis palikimumas butlj aukstas, todel jie galetlj gana pigiai

56

normai.

Sunkiausia yra nusprestt, kokia palukanu norma pasirinkti: fiksuotaja ar kintamajGl. Pagrindine tokio pasirinkimo taisykle: rinklis 10- kia palukanu norma, kad bullj galima planuoli savo islaidas ir likuclus. Iecisu nereikia pamirsti, kad susiejus lita. su euru, lito ir do/erio kursas yra kintantis. Valiula jautriai reaguoja i ekonomikos poslinkius.

Daznlausiai Lieluvos bankai, suteikiantys ilgalaikes paskolas, siOlo kintarnasias palOkanlj norm as. PalOkanlj norma susiejama su kinta-

Kaip skolinamasi kitose salvse?

maja tarpbanklniu paskolu palukanu norma (LondonoL1BOR arba Vilniaus - VILI· BaR), pridedanl fiksuota] rizikos prieda ir banko marza.. Be 10, dazniausiat grGliinama paskolos sumasusiejama su dolerio arba euro kursu. Kartais galima gauli paskola ir su fiksuolaja paIOkanlj norma lilais.

Praktiskai selma Lieluvoje gali gauti ir lengvalinj kredila. uz fiksuotus 5 procenIus rnetiniu palOkanlj pagal BOsto programoje numalyta palukarn; skirtumo dengimGl savivaldybiq lesomiS'j

Pavyzdziui, svedat teikia pirrnenybe fiksuolajai palOkanu normai. Tik 20 procentlj visq isduotlj bOslo paskoIlj turi kintarnaja palukanlj norma,

Kitose salyse, pavyzdziui, Didziojoje Britanijoje, beveik

1'MIol.1 IMIol.S 8.76

'kIo6.S7 0u06.S ~6.0 Btlol.S

-'J "1105,6

~05.0 Ituol,l 1IUo6,S IIUol,S

fUR

l'IIIO <4.4} lItJo5.B9
nuo 5.0 llUo6.4
~" ... tIu05.81
1IUo6.s rtcJol.O
nuo s.rs rtuo5.05
'1U04,4 rlcJo ~.6
''''''.1 nuoo
1'IUo6.9 "'-'07.4
.flIo'.O fttI<Il5.5
""'06., ... ,~~~ ......,

Biisto paskolos komponental

Banko 2.11%

marta

PadldeJlmas •• 31%

(ldek branglau

skollnasl ballkas)

Vals(JlJa 5,28%

skollnlmosl kalna

visoms busto paskoloms taikoma kintamoji palukanq norma. Tam yra savu priezascil!. Svedai puikiai prisimena 1992 metu Svedijos kronos kriz~, kai kintamosios palOkanlj normos per naktj pakilo iki 27 procentu. Kaleta ateinanciu metu svedijos bOsto ptetros institucijos skouno tik uz fiksuotGlia. patukanu norma,

flUO 4.19

Skolinimosi apimties itaka paliikanq normai

Busto paskolu rinkos dalyviai darosi vis isrankesni. Siandien paskolos srnejas jau gali deretis del palukanu.

Kuo mazesne yra skolintais pinigais dengiama jUSlj busto dalis, tuo rnazesne jOSlj, kaip skolininko, rizika, tuo daugiau jus turite galimybi4 susitarti del zernesnes palukam, normos.

Siuo metu yra nernazai qalirnybiu apsisaugoti nuo galimo palukanu nor' mos kilimo, netgi jei pahikanu norma yra kintamoji. Cia naudojamos jvairios paliikanq garantijos.

Sumokedami tam tikra. [rnoka, jus uzsitikrinate oatukanq normos kilimo virsutine riba, vadinamajj .stoqa".

57

Zaliavos

Zallavos

Prekyba sukiira na inslrumenlus

s finansinius

visi jie gali bOti vadinami grynosiomis prekernts.

Apacioje isvardyti istekliai yra vadinami "commodities", ir sis zodis yra verciamas kaip .prekes". Taciau sis terminas nera visiska: tikslus, jis neparodo to, ka amerikieCiai ir anglai vadina "commodities". Pavvzdziu', Svedijoje labai svarbi yra isvestiniq fmanslnlq instrurnentu rinka .- Stokholmo pasirenkarnuiq sandoriq rinka, OM.

augus sios prekes paklausal, kaina vel pakyla.

Ivairi4 prekiq pasiuta ir pakli, ;q neatsitiktinai veikia 58 .niskurnas.

Gero derliaus metais kvieei4 kainos esti daug zernesnes.

Kai tik geriausi kvieeiai suvartojami ir sandeliai istusteja, kvieci4 kainos rinkoje pradeda killi.

Aukso ir sidabro kain4 suohs paprastai prasideda ruqsej], kai juvelyrai rrna rengtis Sv. Kaledu karstlnei.

KiI reilkla "commodities"

Lietuvoje kol kas yra tik isvestini4 finansini4 lnstrurnentq uzuomaz, gos. Tiklmes, kad pazlntis su pasaulio praktika pades ir Lietuvoje kur, tis isvestini4 ftnanslnlu instrurnentu rinkai.

Pasirenkamuosius sandorius (options) ir ateities sandorius (futures and forwards) jungia ta pati pagrindine savybe: telse arba [slpareiqojlmas pirkti arba parduoti tam tikra, preke tam tikru metu ateityje. Tokie sandoriai yra vadinami isvestiniais finansiniais instrumentais. Pirma, karta sie finansiniai instrumentai buvo panaudoti preklu rinkoje.

1',

kos Valstijose ir Didziojo]e sandoriu rinka" Jos nori ziBritanijoje, noti, kas vyksta rinkoje,

kad galet4 prognozuoti prekiu kainu svyravimus ateityje.

Netgi jeigu jOs, kaip privatus asmuo, nesate mornentiniu sandoriu rinkos dalyvis, stebedarnas sios rinkos tendencijas galite labai daug ko isrnokti. Naftos kainu svyravimai daro didela [taka vise pasaulio ekonomikai ir kiekvieno rnusu piniginei. Netgi kavos kaina jOs4 rneqstarnoje kavinukeje yra veikiama prekiu rinkos pokycu].

Pasirenkarnuiq ir ateities sandoriu rinka yra bOdinga jvairiems produktams. Ne

Kas yra Isvestlnls finanslnls Instrumentas

TAURIEJI METALAI. Tokie taurieji metalai, kaip auksas, sidabras ir platina, dazniausiai traktuojami kaip investavimo objektai. Visais laikais auksas buvo laikomas viena is sauqiausiq investiciiu, Didziausros aukso pardavejos yra Piet4 Afrika bei Ausija.

/7

Kasyra momenUnlq sandorlq (spot) rlnka

Prekyba isvestiniais finansiniais instrumentais - tai ne rnaterialiu prekiu prekyba, 0 prekyba teise (pasirenkamieji sandoriai) arba [stpareigojimu (ateities sandoris) sudaryti tokia sutartj tam tikru metu ateityje.

Nejsiqrlines sakytum, kad sie sandoriai atrodo labai sudetinqi. taclau jie suteikia rinkos dalyviams daug ivairl4 privalurnq,

Prekyba pasirenkamaisiais ir ateities sandoriais yra vienas is paqnndtniu veiksniq, palaikanciu rinkos

efektyvuma,. _

I~

PAGRINDINIAI METALAI. Pagrindiniai metalai, tokie kaip aliuminis, alavas, cinkas, varis, svinas ir nikelis, yra svarbiausios gamybos zauavos,

Pagrindini4 rnetalq prekyba yra placiai paplilusi visame pasaulyje, kadangi visuose penkiuose zemynuose vyksta intensyvOs gamybos procesai.

NAFTA. Didzillill dali pasauuo visuornenes energijos sanaudq sudaro tokie naltos produktai, kaip zana nalta, mazutas, dyzelinis kuras, gamtines dujos bei benzinas. Naltos produktu kainos kilimas gali daryti lemtingll itakll pasaulio ekonomikai. Vienas is tokiq pavyzdzlu -1970 metu naltos krize.

Didziausi naltos tiekejai yra OPEC salys ir JAV.

ZEMES OKlO PRODUKTAI (softs) , Solts - tai anqliskas term inas, apibOdinanlis maisto ir zemes Okio produktus, tokius kaip kvieciai, galvijai, kava, arbata ir kakava. Sie produktai yra pagrindinis besivystanciu sali4 pajarnq saltinfs.

Didele [taka pasaulio zernes Okio produktu rinkoms daro rnuitu sistema, kainq kartetes ir subsidijavimas.

FINANSINIAIINSTRUMENTAI. Zaliav4 atitikmuo finansq rinkose yra jvairOs finansiniai instrumentai: palOkanos, vahutos, akcijos, akcij4 indeksai ir kt.

Kaip ir prekiaujant bet kuriomis kitomis prekemis, investuotojai gaIi pasirinkti investiciju rizikingumo laipsn], sudarinedarni pasirenkamuosius ir ateities sandon us,

Mornentiniq sandoriu rinka - tat vieta. i kuria pristatomos ir is kurios isvezamos jvairios prekes,

Pavadinimas "spot" yra krtes is anqlu kalbos ir reiskia, kad pirkejas, pirkdamas prekes, sumoka visa kama is karto (on the spot),

Zaliava yra bet koklu prekiu gamybos pradzia, Vilnoniai audiniai, is kuriu pasiuti musu drabuziai. kvleciai, is kuru, kepama duona, varis, is kurio qarnmarnl elektros laidai ir nalta, kuri yra degal4 pagrindas, - tai tik keletas zaliavos pavvzdztu.

Daugelis gamybos [rnoni4 jsigyja ir parduoda zaliavas mornentiniu sandoriu rinkoje.

Gamybos imones lab~ akylai stat» mornantiniu

!vairi4 zauavq kainas, kaip ir bet kuru, kitl! prekiq kainas, laisvosios rinkos sqlygomis lemia pasiulos ir paklausos santykis. Kai rinko[B pastebimas kokios nors vienos prekes perteklius, sios prekes kaina krinta. Is-

lsvestiniai finansiruai instrumental savo dabartrne torrna jgijo JAV prekiu rinkoje.

Norint greiCiau suprasti, koks si4 finansiniu instrurnentu vaidmuo, pirmiausia ver1a panagrineti prekiq rinka.

BOlent prekil! rinkoje jos dalyviai naudojasi ivairiausiornis isvestiniu finansiniu mstrumentq tunkcijorrus.

Svarbiausios prekiu rinkos yra Junqtinese Ameri-

Auksas yra nepaprasta preke. Visas kada nors iskastas auksas tilptu I viena standartinj tanklaivj. Didzioji to aukso dalis yra Jikusi ir siandien.

Pasaulio apyvartoje sluo metu yra apie 100 000 tonq aukso, kurio 40 000 tonI.! laikoma [varriu sanu centriniuose bankuose.

NUD cukraus Iki kiaules papilviq

Visas auksas tilptq

i vien" tanklaivi

DldiiosJose JAV zallavlj blrZose yra atsklros klekvlenos zallavos riisles rlnkoso Niujorke Ir Clkagoje yra keletas dldzlauslq JAV zem6s iiklo produktq blrZq. kur Amerikos zemdlrblal perka Ir parduoda savo produktus.

~Iose blrZose preklaujama kvle~lals, sOjl! pupellq mlltals, kukuruzals. jautle. laullena. kava, kakava, nevalytuoju cukruml. baltuoju cukruml. apelslnq suIIr medvllne.

5X

5'1

lallans

. Zaliavos

Aleilies sandoris

mazina rizikct

Ateities sandoris buvo sukurtas apsaugoti jo savininkui nuo nernalonlq staigmen4. Zemdirbiui ar pramones jmonei ateities sandoris plrmiausia reiskia apsaugl\ nuo kalnu pokyci4. Todel is karto paneigiame nuomone 14, kurie mano, kad ateities sandoriai - tai tik spekuliacija.

Kasyra

atelties sandoris

Ateities sandorio savininkas prisiima isipareiqojirrta pirkti arba parduoti tam tikra preke uz sutarta kaina tam tikru fiksuotuoju momentu ateityje. /7

'illArial

Daugeliui rinkos dalvvii] yra gerai zinoma. kad prognozuoti prekiu kainlj yra nejmanoma.

Tuo metu, kai zerndirbys nuima derli4. pateikia isaugin!'1 produkcija prekybai rinkoje. sios produkcijos pasruta ir paklausa gali veikti net keletas nekontroliuojarnq veiksnilj.

60

Tai:

oru kaita,

• kenkejai,

kainq intervencijos, derybos del atlyqinirru]. politiniai neramumai, pakites vartotoju skonis.

Ilga, laika, tiek zaliav\j tiekejai. tiek zaliavas naudojancios gamybos [mones buvo visiskai priklausomi nuo rinkos nuotaiku.

Zemdirbys speliodavo. uz kokia kaina ir kiek kvieci4 jis gales parduoti po trijlj rnenesiu. Taciau atejus minetarn laikui pasirodydavo, kad yra didesne pasiLila arba rnaziau pirkeju. Zerndirbys bLidavo priverstas parduoti savo prekes uz zemesne kama ir patirti tam tikra, nuostolj.

Netgi gamybos [rnones yra tam tikra dalimi priklausomos nuo zaliav4 kairu] pokycilj. [m ones daro savo apskaiciavim us pagal gautus uzsakymus.

Iaciau niekas negali tiksiiai pasakyti, kiek ateityje kainuos viena ar kita preke, Staiga atsirades prekiu trLikumas ir su tuo susues kainu suolis gali katastrofiskai sumazinf gamybos 1m ones pelna,

/#i.

Kas aptarlama ateHIes sandoryJe 11

Pirkejas ir pardavejas siandien aptaria:

• prekiu kiekj ir kokybe,

• kama

• pristatymo terminus.

Savo esme ateities sando s siek tiek primena jprasta, automobilio pirkimo procedura,

Pirkejas ir pardavejas susitaria, tarkim, del 2003 metlj modelio "Citroen CX" kainos ir pardavimo datos

Dazniausiai sandorio saIYf rsiraso tam tikra rastiska .sitarirna. Gana [prastao kad pirkejas duoda pardavejui 10 procentu automobilio kainos dydzio rankpinigilj - kaip garant'l. kad jis nepasitrauks is sandorio.

Sudarydamos ateilies San10q. abi salys deponuoia " ,ntin~ p"niglj suma -

Ateities sandoris iskilo kaip vienas is problem os sprendmo budq,

Ateities sandoris - tal siandienos susitarimas del tam tikros verslo operacijos ate.:yje.

uzstata, kuris tampa [sipareigojimu abipusio susitarimo atveju,

~

Daznai ateities sandoriai yra gana branqus del dideli4 prekiu kiekit].

• Kviecilj sandoris = 5 000 buseliu.

Jeigu kvieCiai kainuoja 3 JAV dolerius ui: 1 busel], sandorio verte yra 15000 JAV dorenu (1 buselis = 20,9Iitro).

• Aukso sandoris = 100 unciju, sidabro sandoris = 5000 uncij4. platinos sandoris = 50 uncqq (viena uncija yra Iygl 31.1 gramo).

Jeigu viena uncija aukso kainuoja 370 JAV cotenu. sandorio verte yra 37000 JAV doleriu.

• Benzino sandoris = 42000 qalonq (vienas galonas yra Iygus 3,8 litroo taigi sandorio dydis bUllj 171000 litrq). Jeigu vieno galono benzino kaina yra 50 JAV centu, tai sandorio verte yra 21000 JAV doleriu, Cukraus sandoris = 112000 svaru (vienas svaras yra Iygus 0,45 kilogramo). Jeigu vienas svaras cukraus kainuoja 6,50 penso. visa sandorio verte yra 7 056 svarai sterlinqu.

61

Zallavos

laliavos

Ateities sandoriq ri os dalyviai

Daug anksciau, negu seklos virsta medvilne, zemdlrbys zlno, kok] ui. mokesti jis gaus uz savo isaugint<\ derllq. 0 rnedvnniniu marskini4 gamintojas gali tiksliai apskaiciuoti, kokios bus jo sanaudos zaliavoms !sigyti. Abu sie rinkos dalyviai sudare sutart] ateities sandorlq rinkoje, Sutarties atveju visada yra dvi sutart] sudaraneloslos salys. Toliau ap.. rasytoje situacijoje rizik,,\ prisiima tik vienas asmuo - spekuliuotojas.

APSIDRAUDZIANTYSIS nuo nuostotiu (hedger);

.As pasirengqs perimti jiisq rizik,!. Be to, mainais norfll;iau tureti galimybq uidirbfi is prekybos zaliavomis, nors pats nesu sios ekonomikos sakos dalyvis ."

• Viskas, ko man reikia, - fai afeifies sandorio siandienos kaina. As atsisakau atdesnio pelno, kad apsidrausciau nuo galimu nuostotiu ."

Siandien ateities sandoriu rinkos esrne yra apsidraudimas nuo netiketu kainos svyravirnlj. Viena vertus, rinkoje veikia gamintojai, antra vertus - vartotojai. Jaciau ateities sandorilj rinkoje sudarytos sutartys yra jgyvendinamos labai retai. Naujausiais duorne-

n, 5, jos jvykdomos - pristatomos prekes maziau nei 5 procentais atvejq,

.Jeigu ateityje mana tiekiamq prekiq kaina bus didesne negu sian· dien, ail ;s;pareigoju sumoketl jums keim; stanume:"

.Jeigu jiisq prekiq kaina ateityje nukris, as ;sipare;goju sumoket; jums kainq skirtum'!. Taip jiis isvengsite nuostolio ."

Kasyra natsargusls"

ApsidraudzianlYsis nuo nuostoliq ir spekuliuotoja atsargusis ir nutriiktgalvis /?

SPEKULlUOTOJAS;

Ateities sandoriu rinkos dalyviai gali bOti skirstomi j dvi pagrindines grupes: ap· sldraudzianciuos lus nuo nuostoliu ir spekuliuotojus.

Pirmieji troksta apsisauqoti nuo rizikos. Jq veikla yra vadinama apsidraudimu nuo nuostoliq (hedzingu), kadangi jie .apdraudzia savo poziciFf·

Jiems pirmiausia priklauso tos bendroves, kurios savo gamybos procesuose naudoja jvairias zanavas.

Jiems taip pat priklauso zaliavu tiekejai - nuo zarndnbllj iki tarptautiniu kasyktu ir naftos bendroviu.

Sie rinkos dalyviai naudoja ateities sandorius, noredarni uztrksuoti kamu Iygj. Kai jie pasiraso ateities sandorj (apsidraudzia), jie apsisaugo nuo dienos kainos pokyCilj.

Paskutme ateities sandorio diena apsioraudziantiej nuo nuostotiu mato, kaip pakito tam tikros prekes kaina.

Taciau dar ateities sandono sudarymo rnetu sie rinkos dalyviai .linojo. kad pelna ar-

62

ba nuostolj dienos sancoriq k: rink ole kompensuos priesingas rezultatas ateities sandonq rinkoje.

Noras apsidrausti nuo kainos pokyciq yra tik viena ateities sandorio sudaryrno priezastis.

Gamintojo oponentas - spekuliuotojas naudojasi at· eities sandonu rinka tik pel· no sumetimais. Jo visiskai ned om ina pati preke - jis ti· kisi kuo didesniu kainos suoJilj.

Be qamintoju. rinkoje yra Ir kitlj dalyviu. kurie naudejasi atetties sandoriu rlka,

apsauqotu savo paja·

m ,J.

Dar viena apsidraudimo galimybe yra vadinamasis arbitrazas.

Dazniauslat ateities san-

doriai sudaromi investicinio porttelio rizikai isskaidyti.

'l:d.i:iosios Svedijos pram 1S bend roves, tokios ka1f.> .Saab", .Trelleborq" bei SKF, yra nuolatines ateities sandoriq rinkos datyves. Metalo prarnones gamintojas

• Trelleborg" parduoda savo prekes pagal ateities sandorius. .Saab" ir SKF sioje nnko asirodo kaip pirkejos -

jos perka gamybai reikalingas zaliavas.

Kam relkallngl spekulluotoJal

Patys did.liausl fmansu rinkos nutrOktgalviai yra spekuliuotojai.

Taciau jie yra tiesiog bOtini. kad rinka bOtLj efektyvi. Jlj misija yra sukurti tarpusavio priklausornybe tarp tlj, kune nori iSvengti rizikos, ir tu, kurie pa. sireng'i! j'l prisiimti.

Jeigu visi rinkos dalyviai noretu tik apsidrausti, ateities sandoriu rinkoje triiktlj pirkejlj.

Savo veikla spekuliuotojai skatina rinkos dalyvilj aktyvurna, Spekuliuotojas parduoda ir perka ateities sandorius, rizikuodamas del ateities kainu pokvcu, ir taukdamas netiketal didelio pelno. Net ir mai:iausias prekiu kainos suolis ar kritimas spekuliuotojui gali reiksti didef pelna.

Pati preke jam yra vtsiska: neioorni.

Kadanqi spekuliuotojai neprekrau]a morn entiniu sandoriu rinkoje. is savo veikos sioje rinkoje jie skaiciuoja tik pelna arba nuostolj.

6.1

Zallavos

Zaliavos

Prekyba prekiq alei s sandoriais

Tas, kuris nori sudaryti preklu ateities sander], sutartyje gali dalyvau, ti arba kaip pirkejas, arba kaip pardavejas, Viena ar kita pozicija pa. siren kama, atsizvelgiant ! rinkos tendencljq prognozes.

Preklu ateities sandorio kaina yra prekes kaina jos pristatymo metu.

Ieise prekiauti ateities sandoriais turi tam tikra makleri4 qrupe.

Ivairi4 sali4 ateities sandoriq makleriai priirnineja uzsakymus is savo klientq, Visi uzsakvrnai yra susumuojami kurioje nors uisienio ateities sandoriu rinkoje. Joje pirkejai yra anornrniskai sugrupuojami su pardavejais.

Po sando rio sudarymo abi salys [nesa pnvalomaj depozna- sandono uzstata Jis vadinamas pradine maria (initial margin) ir dazruausiai sudaro 2-5 procentus visos sandorio vertes.

Depozitas gali dideti aroa rnazeti, prtklausornai nuo sandorio vertes pokycio.

Birzos atsakornybe yra nuolat kontroliuoti, ar sandorio salys vykdo savo jsipareigojimus. Visi [stparerqojima: yra periiOrimi po birzos prekybos dienos uzdaryrno.

Sumos yra koreguojamos, atsizvetqiant i sandorio vertes pokytj vienos dienos prekybos metu. Atitinkamai vienos salies saskaita gali buti kredituojama, kitos - debetuojama.

Kitaip tariant, viena diena jOs galite subsidquoti kit" nnkos calvv], 0 kitq diena rinka gali teikti subsidijas jurns.

Japonai, japonai, japonai

Kas daro ltaklt ateHles sandorlo kalnal

Kuo velesnis yra prekes pristatymo laikas, tuo didesnes yra sandeliavlmo ir saugojimo sanaudos, todel trij4 rnenesiq ateities sandoris turetu bOti pigesnis negu 12 rnenesiu ateities sandoris. Taciau tai nera taisykle.

Ateities sandorio kainos didejirnas proporcingai preki4 pristatymo terminui - gana retas reiskinvs. Kainu kilimas arba kritimas dazniau priklauso nuo sezoniskumo ir rnakleriq prognoziu del bOsimos tam tikr4 prekiu pasiOlos arba paklausos.

Rinkos IOkesCiai gali sukurti tokias aplinkybes, kad dienos pirkimo kama gali buf aukstesne negu ateities sando no kaina. JAV ir Didziosios Britanijos prekiq birzose tokia padetis vadinama .. backwardation".

TaCiau rinkoje caznesns yra atvirkstine situacija. Kai prekiq ateities sandorio kaina yra auxstesne negu dienos pirkimo kaina, minimas "contango" terminas.

Pavyzdyje kaire]e pateikti duomenys rodo, kad, pa, vyzdiiui, 3 rnenesiq vie nos tonos aliuminio ateities sando rio kaina buvo 9 JAV doleriais aukstesne uz tos pacios prekes kaina rnomentiniu sandoriq rinkoje,

Kasyra

nSverto efektas"

Del .sverto efekto" ateities sandorlq rinkoje galimi tiek praradimai, tiek lairnejirnai.

Finanstskai tai reiskia, kad maza investuotu le54 suma gali daryti [taka dideterns pinig4 sumoms.

Tarkime, jOs deponuojate 5 000 JAV dolariq ir jgyjate teise j 50 000 JAV dolenq vertes aukso ateities sandorj. Emus veikti .sverto efektui" kiekvienq karta, kai aukso kaina pakinta 10 JAV centq, jOs uzdirbate arba prarandate 10 JAV doleriu,

Jeigu aukso kaina pasikeicia 50 centu, vadinasi, jus turite 50 doleri4 pelno arba nuostolio.

Kainai pakitus 50 doleriu, jus dvigubai padidinate savo lesas arba prarandate visus investuotus pinigus.

Japonijos zernvatdziai, norintys tureti kuo daugiau apyvartini4 leS4, jau XVII amziuje iskele mint! sudarinef ateities sandor], Pirmasis ateities sandorio objektas buvo ryiiai.

Kai zernvaldziai gaudavo jiems priklausancia ryii4 derliaus dalj is savo zernes nuornininku, pastebejo, kad orai ir kiti veiksniai nuolat atsiliepdavo j4 pajamoms. Ukvidumo problema jie issprende. sandejuooamr ryzius didziuosiuose uostuosa

Tikas - tai rnaziausias jmanomas prekes kainos poky tis. Kiekvienai prekei jis gali bOti skirtingas.

Prekyba aukstssne kaina vadinama .uptick", prekyba zernesne kaina vadinama .downtick".

Noredamos apsaugoti rinkos dalyvius nuo dideli4 nuostohq, daugelis birZ4 nustate kainos urnna- rnaksirnalia kainos svyravimo riba dienos prekyboje. Jeigu kaina perzenqia nustatytas ribas, prekyba yra sustabdoma.

Kalp

mazinama rizika

AktyvOs ateities sandoriu rinkos dalyviai stengiasi apdrausti savo pozicijas, prekiaudami skirtingose rinkose arba prekiaudami skirtingomis prekernis.

Tokia strategija vadinama pardavimo skirtumu ("spread trading").

Kita pardavimo sandorio forma - kai rinkos dalyvis vienu metu perka ir parduoda du skirting us tos pacios prekes sandorius.

Tokios prekybos efektas - nuostolis is vieno sandorio ir pelnas is kito Galutinis rezultatas balansas.

::',uose uostuose sandeliuojarnas prekes zemvaldziai pardavinedavo dalimis. Isigij~ tei~ j toki,! sandeliuojam4 preki4 dali zmones gaudavo teis~ i tam tikr,! ryzi4 kieki tam likru laiku ateityje. Kadangi tokie "ryzi4 bilietq" savininkai parduodavo iiiq savo teise mainais i ryZius, tie bilietai tapo prekyboje priimtina valiutos forma.

.Ryii4 bilietai" uZ1ikrindavo zemvaldziams pastovias pajamas. Miesl4 prekiaulojams tai reiSke nuolatine ryzi4 pasiOlq ir qalirnybe patiems uzdirbti pelno, parduodant turirna teise j tam tikr'l ryzi4 dali aukstesne kaina, negu jie patys rnokejo,

POKYTIS

,',-i'

Zallavos

Zallavos

Momentiniq sando ir ateities sandoriq

Momentinio sandorio do, kiek ta pati preke kalnuotu po kellu meneslq. Butent memennntq

rl·nkq SClsaJ·os kaina rodo, kiek kat, sandori4irateitiessandori4rink4dekasuderinamiapsidraudzianci4i4 nuotu tam tikra preke, ir soekuliuotoj4 interesai. Gamintojai ir vartotojai nori apsidrausti nuo

jeigu ji but4 prlstato, ka. '"' pokyclo. Spekuliuotojai - priesinqai, jie tikisi kuo didesnlu kalma slandlen. Aleities nos svyravim4. Stai vienas is pavyzdzi4, kai rinkoje susitiko spalvotu-

sandorio kaina para. JL.f rnetalq kasyklos atslovas, juvelyras ir spekuliuotojas.

Pavyzdysis kasdienybes

490

dol. Aleltles

480

sandolla kalna

470

Momentinlu

460

sandono kaina 450

ruo metu ateitfes sandoriq rinkoje ...

... 0 momentiniu sandoriq rinkoje

1987 mel4 spalio 16 dienl\ juvelyras gavo uzsakyrna iki ge. guzes rnenesio pagaminti juvelyrini dirbin]. Tai zinodarnas jis jau balano] nusipirko 5 ateities sandorius - t. y. 500 uncij4 aukso. Spalvot4i4 metalq kasykla apskaictavo. kad balandzio menesi jai reikes patiek1i 800 uncij4 aukso, todel pardave 8 balan, dzio menesio aukso aleilies sandorius. kuri4 bendra verle - 800 uncij4· Tuo pal metu rinkoje atsirado spekuliuotojas, kuris rnane, jog aukso kainos rinkoje kils, ir nusipirko 3 balandfio mane. sio aukso aleilies sandorius, kurie sudare 300 uncij4.

__j\

i spall;-t§J

Aleilies sandoriq rinkoje 1'1 paCi'l oiena prekiautojai gal9jo pirkli arba parduoti balandzio rneneslo aukso ateilies sandonus, kuri4 kaina svyravo nuo 482 iki 487 JAV doleriq.

Paskutine siuloma tokio sandorio kaina buvo 482,60 dolerlo.

Kitaip tariant, pirkejai buvo pasirenqe rnokef gerokai daugiau negu momentinio sandorio kaina (466.60 dolerio), kad uZsitik· rinl4 fiksuol<! kaiOl\ po 6.5 menesio.

Dienos sandorlu rinkoje 1987 matq spalio 16 dien'l aukso uncija, pristatant ta paCtq dien'l, kainavo 466,60 dole rio.

o Ital kalp sek6s1 rlnkos dalyvlams:

66

Gruodzio 16 dlena tuometine Sovietu Sqjunga, viena is didziausi4 aukso pardavejq, pardavinejo dldelius aukso kiekius. Rinko· je paplilo gandai apie dide· lius naujus ispardavimus. Aukso kaina, iki tol stabiliai talkiusls ties 500 doleri4 uf uncij'l riba, erne krisli.

Gruodzio 16 dienq aleilies sandoriq rinkoje balandzio mr '~esio ateities sandoris kai"' 493,60 dolerio. T'I diena plrkejai buvo link~ moketi tik siek tiek daugiau negu momentinio sandorio kaina.

Rinka mane, kad artirniausiais menesiais nebus didesnio kainq kilima .

Gruodzio 16 diana viena ur ua aukso mornentinlq sa jori4 rinkoje kainavo 492,50 dolerio.

Juvelvras

Ateit;e~ sand . . k

nuos, /' onV nn _oje juvelyros patrre

gofe'IJO ~' ~e~ m~mentlOi~ sondoriv rinKoje

U~lplrktl ouho plg/DU negu like;osi

At~, \ondor;o kaine

Pr,lIIotrmo koino balondilo menesj

AJeif;e~ ~ d .

Pifk' on one relullolas

1m as momenliniV sandor/V rinkoje

Pelnos is oleilies ~ondo,jo I I r~lullalos __

1988 metq gruodfio 16 diena visi rinkos dalyviai !inojo, kad po momantinio sandorio sueis balandiio rnenesio ateities sandorio tarminas. Tie, kurie iii ateities sander] pirko, tures priimti prekes arba privates ta pat] prekiq kiekj parduoti ateities sandoriq rinkoje. Priesingos pozicijos uzemimas arba sandonq islyginimas vadinamas .isbalansavimu·.

Tie, kurie buvo pasiryZ41 pirk1i, dabar jsipareigojo parduoti, ir atvirkstiai. Isiparaigojimai issilygina.

Ateities sandortu rinkoje paskutirus sandoris sudarytas uf 452,30 dolerio. Termino pabaigos dienq ateities sando rio kaina beveik susilygina su momentinio sandorio kaina. Sandorio, pristatant prekes 1'1 paCtq dienq, pirkejas ir ateities sandorio, kurio terminas irgi baiqesi, pirkejas perka til pati dalykq: jie abu perka auksa, kur] gaus tos pacios dienos pabaigoje. Tas nedidelis kainos skirtumas susidare del birzai sumoketu mokesciq.

Balandzio 16 diena viana uncija aukso rnornennolu sandoriq rinkoje kainavo 450,30 dolerio.

-30,30

-480.60

-482,60 m,30

Sp~k~liUO'Oios Waike Sor '

p.OIICIIQ iki gruodiio 16 di a arMies sondono dlenq I'i pardave ViiU5 Ir;1 eno~._G(uodilo f 6 Prok',ka rodo, kod 'ipekull orel"~s r.on~orjus lIe/alko aleifjes Sondari uotolOI dointousioi po ke/ero dien". ~, 0 parduodo jUai jou

-30,30

-450,30

Ateities sandor,. k .

p . OIna

oJ.amos, gOUlos pardovui

atel'~es 'iondori

Ateitles 'iandorio prek be relullo'o~ Y 'i

Zallavos

I

Prekiq rinka dienras,je "Verslo zinios"

"Verslo iini4" dienrastyje kasdien pateikiama informacija apie pre. [ ki4 rinkos tendencijas. Spausdinami tiek straipsniai, tiek skaici4 len •. · teles,o birzos ir finans4 puslapiuose pateikiamos paskutlnes dienos prekiqrlnkos kainos. Del kol kas riboto Lietuvos verstlntnku aktyvu. mo tarptautlnese prekiu rinkose "Verslo iinios" pateikia tik svarbiau.; si4 preklq kalnas, !

!-~-oq,--

....... ~~~ .... ,-,

! ~ ~S::::; .::: .. ~'-

i :: ::::::::::::: "'~'::::~-:':

. ~-.. -;:,"::': ·":'::::.7.:::::

; -'1IrrA[,v f"~ .. __ ':::

; ::"" ... ., .. --... ---

j ...... --.__ ...........

-

-

-

Pagrlndlnlal metalal

Pagrindiniais metalais laikomi vans, alavas, cinkas, Sliinas, aliuminis ir nikelis. SiLj melalLj kainos yra nurodomos JAV doleriais uz tona

Kita lentele parodo. kiek ir koku, rnetalq yra Londono metalu blrzos stebimuose sanoehuose. Padetis metalq sandeliuose yra labai svarbus poiymis, kuriuo nuolat domisi visi rinkos dalyviai ir kuris pasufteruoja, koks yra vieno ar kito metalo kiekis rinkoje.

Spalvotlejl metalal

Spalvotaisiais metalais laikomi laurieji metalai auksas,

KHosprekn

Kitos prekes prekiq birzoie anqliskai vacinarnos .sotts". .sons: - tai guma, kava, kakava, kvieciai ir t.t. t.entetss desineje jus malote prekss pavadinirna ir jos kama. Daznai vartcjami angliski terminal: FCOJ yra anglisko termino ,.frozen concentrated orange juice" (sardvtos koncentruotos apelsinu sultys) santrumpa, "Pork bellies" - tai kiaules papilve, mesa, kuri galiausiai atsiranda ant virtuves stalo kaip kiaulieno s kepsnys.

-_

........ "'M

....... _ ....... ''''-

"""'_ -... .... ..

".".,._, lIl7oq, _~~ ::::

-. ... --1IIr.1

::-

- ._

-..

-

.. ~ .....

sidabras, platina ir paladis. MinelLJ spalvotuju mstalu apyvarta prekiu rinkoje yra labai oioele. Maiiau iinomi yra platinos qrupes metalai: rod is. iridis, rutenis ir osmis.

Visi spalvotieji metalai, isskyrus sidabra kurio kaina

Tarp kitLJ prekiu galima parnmen ir elektros rinka. Daugelyje Europos saliLJ elektros pr oduktu rinka tampa vis liberatesne. Todel nenuostabu, kad etektra pasauuo rinkose tapo taip pat placia: perkama ir parduodama preke kaip ir kitos.

Nalta nera tokia paprasta preke, kaip gali atrodyti. Jos kaina gali labai skirtis, atsizvelqiant i gavybos vieta (ToIlmieji Rytai, Siaures jura ar JAV). kokyb~ ir naudojimo

~. .... ..• ....

....

I

paleikiama JAV centais ui! uncija yra jkainojami JAV.: doleriais uz uncija,. Lenteleje! naudojarnas uzrasas "troy( oz", anqlo saksq terminoi "troy ounce" santrumpa,l reiskianli "uncija,". Viena un- I cija yra 31,1 gramo.

-I

paskirti (nafta sildymui ad degalai reaktyviniam lektuvui).

Paprastai naltos kaina yra : nurodoma JAV doleriais ui talpa. Talpa yra vadinama bareliu (angl. "barrel") ir ali-I tinka apytikriai 160 litru.

Dienrastyje .versto linios" I pateikiamos nallos ir jos pro-i duktq kainos is Tarptautines I naltos brrzos (Intemational] Petrouleum Exchange - IPE) i Londone.

Nurodomos Europoje populiaria~sios "Brent" naftos I kainos, Si nafta yra purnpuo- I jama Siaures juroje. SiOs nat· ., tos kaina yra pateikiarna JM

doleriais uz baret], I

Zaliavos

Indeksal

"-'-----_ ..... -

Preki4 rinkos kainu pokycius ir svyravirna konlroliuoja ivairus indeksai. Populiariausi yra: arnerikietiskasls "Commodity Research Bureau" (CRB) ir briuskasrs, - "Reuters". Abu yra pateikiami JAV doleriais.

--

-

" .. '0111._ .... ... '·" ... ·,

"-_
- .. -
--- -
--- -
-- ,--- ....
- -
-~- -
--
-- ._- ::::
- ..... "
---- -~
::::
-_ .... _
......... - .... -
---
-- .... ::::
---
-- .......... -
"::.
-~ -_.
-- -
-- . _. ....
--_ .......
--- .... ::::::
--- ~=':_-------

I =:..._ :: __ 1)1~.'" IJl1.""

I ~lo'_.JI,( .. - ............. - .......... _ .... "'o(l¢n.a~ ....... bo"'''-

..-. . .._ ",,, 0'_.

, ............ OhM _ lH~ I'I_IIXI

1__ .......... ..._ ".'IEI

....... II,_._ -

-

--

I .... ," 11&1>

Daznai pasllalkantys blriq pavadlnlmai:

•BOT (Chicago Board of Trade) - Cikagos metalo Ir mlnkst4.i4 prekl4 bel rminuot4.i4 sandori4 blria (kartais dar trumpinama CBT).

ME (Chicago Mercantile Exchange) - Clkagos agrarinl4 Ir klt4 termlnuot4.i4 sandoriq blria.

IPE (International Petrotuem Exchange) - Londono naftos Ir dulq termlnuot4j,! sandorl,! blria.

LIFFE (London International Financial Futures Echange) - Londono tarptautln~

Iities sandorl,! biria.

. E (London Metal Exchange) - Londono metalq blrZa.

MATIF (Marche a terme des Instrumentes financiers) - PrancOzllos termlnuot4l4 flnanslnlq sandorlq rlnka.

NYSE (New York Stock Echange) - NluJorko kapitalo/fond4 birZa.

NYMEX (New York Mercantile Echange) - Nlujorko prekh.! blda (kartals dar plnama NYM).

6<)

Zallavos

lallav '

Kas vra pasirenka

sandoris(

Pasirenkamasis sandoris suteikia telse, bet neipareigoja pirkti arba parduoti, pvz., kokios nors akcijos uz tam tlkra sutarta kalna. Past, renkamojo sandorio plrkejas moka tam tlkra premij~ arba priemok~ uz tai, kad turetq daugiau laiko apsispresti, ar ateityje jis pasinaudos pasirenkamuoju sandoriu.

Pasirenkamasis sandoris, kitaip negu ateities sandoris, nera jo tureto]o jsipareigojimas ateityje jvykdyti susitarima. JOs perkate teise pirkti arba parduoti akcija uz tam tikrq sutarta kaina fiksuotuoju metu ateityje. Taciau jeigu nenorite, galite pasirenkamojo sando rio ir nevykdyti. Jeigu paskutine pasirenkamojo sandorio terrnlno diena jOs4 turirna akcija r;nkoje galima parduoti brangiau arba jeigu jOs4 nonma jsigyti akeija kainuoja maziau, be abejo, jOs nesinaudosite pasirenkamuoju sandoriu. Siuo atveju pasirenkarnojo

70

. _-. __ ._----+---

JOs jsigyjate "Electrolux· akeij4 pirkimo pasirenkamajj sandorj uz fiksuotqja. 200 Svedijos kronq kaina. JOs tikites, kad akcijq kursas kils ... Sandorio pabaigos diena - birielio 17-oji.

nekinla

sandorio neapsimoka vykdyti.

Panaqrinekite paveikslel]. [sivaizduokite, kad esate pirmasis asmuo (pagal paveiksleli) ir perkate .Electrolux" akeijos pirkimo pasirenkarnaji sander] ui tiksuotaja 200 Svedijos kronu kaina .. ,Eleetrolux" akcijq vsrte rinkoje smarkiai isauqa, ir paskutine pasirenkamojo sandorio termino diena akcijos verte siekia 240 Svedijos kronu. Tokiu atveju jus elqturnetes kaip antrasis asmuo (paveikslefio vtrsutineje dalyje). JOs pasinaudoturnete turimu pasirenkamuoju sandoriu ir pirktu-

rr, atsakomybe. Sis uzrnok us vadinamas pasirenkaIT '10 sando rio kaina, arba premija.

Pasirenkamojo sandorio pirkejas gall pasirinkti vienokj ar kitokj sandorio terrnina ir fiksuotqja. kaina. Siuos kriterijus lemia pacios birzos, k· . Jse vyksta prekyba siais

roriais. Pasirenkamojo sandorio kaina priklauso

mete akeijas, mokedarnas 40 Svedijos kronq pigiau noqu akcijos rinkos kaina.

Tas, kuris pasirenkamsj sandorj parduoda, prisiima jsipareigojima,. Pasirenkamojo sandorio turetojui pareikalavus, tokio sandorio pardavejas privalo pirkti arba parduoti akcijas uz is anksto fiksuotqjq kaina,

ullllT.t

nuo:

Iuornetines rinkos kainos bei fiksuojamos kainos skirtumo.

Kuo aukstesne yra akcijos rinkos kaina santykyje su fik· sr lm<\ja kaina, tuo bran-

Pasirenkamojo sandorio pardavejas gauna tam tikr~ ui:mokestj ui tai, kad prisii·

•

/

Akeij4" kursas:

240 Svedijos kronq

.Electrolux" akcjju kaina isaugo. JOs pasinaudojate pasirenkamuoju sandoriu ir perkate akcijas po 200 kronq, nors dabartine akcijos rinkos kaina yra 240 kronu, Taip pat galite parduoti savo pasirenkamqjj sander] uz 40 kronq. Pasirenkamasis sandoris jums dave pelno .

"Electrolux" akcijq kaina nekito. Dabartine akeijos rinkos kaina - 200 kronu. Pasirenkamasis sandoris yra bevertis.

Nuostolis - sumoketa premija.

gesnis yra pasirenkamasis sandoris.

[sivaizduokite, kad galite pirkti "Ericsson" akcija ui: 204 Svedijos kronas. Tuo pat metu galite pirkti pasirenkamqjj sandorj Nr.l, kuris suteikia jums teise po trij4 meneslq jsigyti rnineta akciia uz 190 kronu,

Jus talp pat galite pirktl pasirenkamqjj sandorj Nr. 2. kuris suteikia jums teise po trij4 rnenesiu pirkti ta pacta akcua uz 21 0 kronu. Akivaizdu, kad jums labiau apsimoka tureti qalimvbe pirkti .Ericsson" akcija uz 190 kronu BOtent todel pasirenkamasis

sandoris Nr. 1 jums kainuos gerokai brangiau.

• Likusio laiko iki terrruno pabaigos.

Ilgalaikiai pastrenkarnieu sandoriai dazniausiai yra brangesni negu trurnpalaikiai. Pasirenkamojo sandorio kaina, artejant sandorio pa baigos terminui, dazniausiai yra Iygi akeijos rinkos kainos ir fiksuotosios kainos skirtumui.

• Proqnozes, kaip keisis akcijos rinkos kaina.

Juo smarkiau svyravo akcijos kaina praeityje, tuo brangesnis bus tos akcijos pasirenkamasis sandoris.

71

Zallavos

Zallavos

Finans4 rinkoje prekiaujama akcijomis, obligacijomis ir jvairia valtu, tao taelau prekyba ateities sandoriais cia atlieka ta pacil:j funkcijl:j kaip ir preki4 rinkoje. Ateities sandoriai yra tarsi apsidraudimas tq, kurie savo veikloje naudoja jvairius finansinius instrumentus.

Kam

relkallngl paslrenkamlejl sandorlal

Isigydamas pasirenkarnaj] sander], investuotojas gali atideti, pVZ., akci[os pirkirna arba pardavirna.

Tuo pat metu, neidedamas didetes piniglj sumos, jis gali gauti nernaza pelna. Kadangi paprastai pasirenkamasis sandoris sudaromas simtui akciju, pateiktame paveikslety]e pavalzduotam asmeniui (psI. 71) toks sandoris yra gana reiksmingas.

Minetasis asmuo yra [sitikines, kad "Electrolux" akcij4 kaina ateityje kils.

Jis turi dvi galimybes:

• Viena jlj - pirkti 100 akctjq po 200 Svedijos kronu. Sandorio kaina butlj 20000 kronu.

Viliamasi, kad ateityje jis gales parduoti turimas akcijas po 240 kronq ir taip uzdirbs 4000 kronu pel no.

• Kita - jsigyti pirkirno pasirenkarnaj] sandorj ir nernoketi 20000 Svedi[os kronlj

Sumoke damas 1000 kronu premijq uz pasirenkarnaj] sander], jis jgyja terse ateityje sudaryli tam tikra sander]. Jeigu akciju kaina kils, jis vis dar tures qatirnybe gauli papildomo pel no.

Koklatyko rlzlka

Pasirenkamojo sandorio pirkimo atveju rizika apsm. boja premijos dydziu. Jelgu .Electrolux" akcijos kaina nukrinta SO-ia Svedijos kronu, tas, kuris pirko 100 sios bendrovss akcijlj po 200 kronu, patiria 5000 kronq nuostolj.

Pasirenkamojo sandorio pirkejas neprivalo pasinau. doti turimu pasirenkamuoju sandoriu. Jis praranda surnoketa prernija bet gali nusipirkti 100 .Electrolux" akcijlj uz 15000 kronq. Pirkdamas pasirenkamaj] sander], jis jau is anksto puikiai zino, kokia pinig4 suma rizikuoja. Si rizika vadinama is anksto nulemta ribota rizika,

72

Jus parduodate pirkimo pasirenkamClii sander], kuris suteiks kitam asmeniui teise pirkli is jus4 tam tikrq akcij<\ uz sutarta kalna,

Jus parduodate pardavirno pasirenkamClii sander], kuris suteiks kitam asmeniui teis~ parduoti jums tam tikrq akcijq uz sutarta kainq.

Pasaulio finansq rinkose yra nernazss finansini4 ateitiE sandoriu pasirinkimas. Ir 10"4 sandoriq vis dauqeja. Daugelis finansiniu ateities sandoriu yra susije su viena ar kita valiuta arba indeksu.

Akcijlj indeksas jvertina visos akciju birzos kamq pokyCius arba tam tikn, akcijl! gr DeS kainlj tendencijas.

Kasyra Indekso

ateltles sandorls

Indekso aleities sandoriai sudaromi akciii; indekso pa- 9 idu. Sie ateities sandoriai bi.vo sukurti stambiesiems investuotojams. kurie norejo apsidrausti nuo akciju kurso svyravirnu, pvz., pensijlj fondai ir draudimo bendroves.

Sitaip jie apsisaugo nuo a' '4 kurso kritimo, kaip ir i, :Jirbys, lsigydamas gru· dlj ateities sander]. apsioraudzia nuo grudlj kainos smukimo.

Investuotojas, jsigydamas indekso ateities sander], tarsi uzfiksuoja tam tikra akcii4 kaina, Tie, kurie nori spekl )ti. gali indekso ateities

sandorius pirkti arb a parduoti, atsizvetqdarni i tal, kuo jie labiau tiki - busirnu akciju kurso kritimu ar kilimu. Kadangi indeksas tera tik teorine verte, indekso ateities sandoryje nera vadinamojo prekiu pristatymo. Jeigu ateities sandorio savininkas non, kad butl! atsiskaityta. jis gali prisiimti sandoria verte pinigine isralska.

Paslrenkamljjll sandortll lvalrcm

Pasirenkarnieji sandoriai gali buti standartizuoti arba nestandartizuoti Standartizuoti pasirenkamieji sandoriai turi apibrezta terrruna bei sandorio dydj. Standartizuo!i valiutos If palukanq pasirenkamrejr sanconar sudarinejami tik nedaugelyje pa· saulio birzu. Tuo pat metu vyksta rnilziniska prekyba nestandartizuotais pasirenkarnarsiais sandoriais. vadmarnaisiais uzbirziruais (O'I C) pasirenkamaisiais sandoriais. Sie sandona, yra sudarinejami telefonu tarp [vairiu banku. Uzbirzinis pasirenkamasis sandoris buvo

sukurtas, kad butlj galima rasti jo pirkeja,.

"Keltlam6s plnlgll .rautals?"

Vra ir treCia isvestinilj finansmlu instrurnentu rusis. Tai - apsikeitimo sandoriai ("swap")

Apsikeitimo sandoris reiskia, kad dvi satys viena su kita apsikeicia finansiniais srautais. Apsikeitirno sandoriai skirstomi j palukanu, valiutq ir patukanu-vatiutu apsikeitimo sandorius. Pats paprasctausias pavyzdys. Asmuo, pasiskolines piniglj, isleisdamas obligacijas If isipareiqodarnas 5 metus moketi investuotojams kintarnasias palukanas.

Taciau jis noretq uzfiksuoti savo palukanas. Emiten· to bankas suveda jj su kitu emitentu, kuris skolinosi uz fiksuotClia, palukanu norma. Apsikeitimo sandoris suteikia qalirnybe apsikeisti palukan4 rnokejirno srautais.

Prekyba tokiais sandoriais vyksta uzbiri:inilj sanconu Of C ( .. over the counter") arba tarpbankineje rinkoje.

73

lallans .

. Zallavos

Pasirenkamqjq san riq strategijos: "hausse" ir "baisse

Paprasetauslai apibOdinti paslrenkamaii sander] bUtlj galima, nupiesus pelno ir nuostolio diagraml\. Cia jos matote keturias diagramas, po vienl\ kiekvienai strategijai.

Horizontalioji asts yra akcijos rinkos kaina pasirenkamojo sandorio sudarymo dlena. BUtent sis veiksnys lemia pasirenkamojo sandorio sekrne, Iaciau svarbu neparmrstt, kad tai nera laiko asis, tai lik galimlj rezultatq is· pirkimo diena aprasyrnas. Kuo labiau i desine - tuo aoksciau kyla akcijos kaina.

Akcijos kurso as! kertanti Ii· nija yra pasirenkamojo sandorio kaina.

Vertikalioji skale rode pelna arba nuostol] ispirkirno diena. Kad pasirenkamasis sandoris atsipirktu, raudonoji rezuttatq kreive tun kirsti nulini taska ir likti pliuso lauke. Jeigu 5i kreive lieka minuso lauke, pasirenkamasis sandoris yra nuostolingas. Kuo toliau ! destne rezultatq krei· ve - tuo aukstesnis yra akcijlj

kursas sandorio ispirkirno diana.

Kalp naudoJamasl kylanCllomls kalnomls

Jeigu jOs manote. kad akcijlj kursas kils, galite isigyti pirkimo paslrenkarna] sandor], Tai bus pigesnis bOdas per birZa, isigyti akcijq, jeigu JOSlj proqnozes pasitvirtins. Pasirenkamojo sandorio deka jus galite isigyti akcijlj ui zerna kama ir ateityje jas pel· ningai parduoti. Pasirenkamasis sandoris, pvz., gali suteikti jums teise po dviejq menesiu pirkti akcija, uz 100 s~vedijOS kronu,

. .

Pasirenkamojo sando rio deka galima uzdirbti nelgi rinkoje krintant akcijlj kainorns. Jeigu jus rnanote, kad akcijlj kursai ateityje kris, galite isi· gyti pasirenkarnaj] sander].

Tai reiskia, kad jOs isigyjate teiss po dvieju menesiq par. duoti akcija uz 100 kronu Ui pasirenkamaj] sandori jOs mokate 2,50 kronos. Jei. gu JOSlj proqnozes tssipildo, ir akcijos tekainuoja 75 kronas pasirenkamojo sando. rio ispirkimo diena, jOs oasinaudojate turimu pasi. renkamuoju sandorlu. BirzOje nusiperkate akcijlj po 75 kronas, 0 parduodate po 100 kronu. JUSlj pelnas bOo tq 22,50 (is 25 kronq aternus 2,50 kronos, kurias sumoksjote kaip premija uz pasirenkarnaj] sandori).

Kuo zernesne yra akcqq kaina pasirenkamojo sandorio ispirkimo diena, tuo didesnis bus pelnas. Jeigu akcijos kaina pakiltq auksciau sandorio kainos. jums nebutina pasinaudoti pasirenkamuoju sandoriu.

Tarkime. kad tuo metu akcija kainuoja 82 kronas, o pasirenkamasis sandoris kainuoja 1,50 kronos. Po dviejq meneslq akcijos kai-

= Optimistas I P""lod.g~it;;~"II~1

- I pod ....... ""!I! sandoq

- pirtdmo pasl"'komqll .. n~'~;-'·;\f---

.::: l'a>irenkomojo .. ndorio l8Iuhatas : ~~

i In_tidi" I posi ...... mqlll i sandotj,vgrjlo. .l

+

-

Hpirtd ... kolto.

!Pasi"'~ISICI~ I d ..... polnq J

+

Pw:~.=.:~ -: Pesimistas

"""""'ate -.. p .... li'! i Porto! pIdd ................. 1 .. """" ... .... __ .. _- Pwsi_ka"'"'a .. odorIa .........

74

r-"--'-'''-'__'! \-'1 . -..... .. 1HIs sandori. .

Hpi_ koltoo [Ioidlitol .... porduott ...... ""'j

prekiaujant pasirenkamaisiais sandoriais reikia zinotl 4 pagrindines strategijas. Vienos ar kitos strategijos pasirinkimas priklauso nuo jlisy progn<"ziy, kokie bus akcij4 kurso pokyclal ateityje. Optimistas gali pirkti p., Kimo pasirenkaml:lii sander] arba pasiulyti pardavimui pardavimo pasirenkam<'!ii sander], Pesimistas gali isigyti pardavimo pasirenkam<'!ii sandorl arba pateikti pardavimui pirkimo paslrenkarnaj] sandorj.

na pakilo iki 120 kronu. Jus pasinaudojate turimu pasirenkamuoju sandoriu. Perk rte akcijas po 100 kronu, o .iarduodate po 120. JO- 54 pelnas bOtlj 18.50 kronos, kadangi 1.50 kronos surnokejote uz pasirenkarnaj] sander]. Jeigu akcijos kaina nebutu pakilusi, bOtumete prarade tik prernua.

Kita alternatyva. jeigu tiki~es akcijos kurso kilimo aieity]e. yra pardavirno pasirenkarnojo sando rio pardavirnas. Tokiu atveju jOs paleikiate pasirenkarnaj] sander] pardavimui.

Jo pirkejas sumoka jums 10 kronu uz teise po dvieju menesiq parduoti akciji' po 100 kr onu. Jeigu s.i.idorio ispirkirno diena akcijos kursas pakils iki 140 kronu, pirkejas nepasmaucos pasirenkamuoju sandoriu. JOs uzdirb site prernija.

Iaciau jeigu akcijos kursas ispirkimo diena nukris iki 80 kronu, bOsite priverstas pirkti akcijas ui: tokia kaina ir premua prarasite. JOs pirksite akcijas, mokedamas 20-(';ia kronu daugiau negu rinkos kaina. Bet jOs jau gao vote 10 kronu,

Kita alternatyva yra pirkimo pasirenkamojo sandorio pardavimas. Jo pukejas sumoka 10 kronu uz terse po dviejlj rnenesiq pirkli akcijas po 100 kronu. Jeigu sandorio ispirkirno diena akcijlj kaina yra 80 kronu, pirkejas nepasinaudos pasirenkamuoju sandoriu. kadangi rinkoje galima nusipirkti akcijq pigiau.

Jeigu akcijos kama sandorio ispirkimo crena pakils iki 150 kronq, busite priversti parduoti akcijas po 100 kronu, JOSlj nuostolis bus 40 kronu, kadangi 10 kronu gavote kaip prernqa,

".arba palelkla pardavlmul panlavimo

:~ I13slrenkamiUl sandorl Akcijot ko .... iipirti ... dienq

,

\

, ,

IPasirenkamasis ~rtdork-l

! pradedo duOfi pe~ !

II Pirklmo pasiretlhmais sandoris

I nepanaudoiamoL Jus uidirbote Prattl~

+

-

1i'>J.imo !eaina

PasirenkoMOIo SGlldorio reluhatos

/

~Pwrd-'.-ori-",-po-'I""'~."",," sandoris duoda petnq..

'Ira IY9uS mo~~i premijai

"Blanldngas"

Jeigu parduodale pirkimo opctona, kurio savininku nesate, toks sandoris vadinamas "blankrngu". .Blankinqas" gali bOti labai rizikingas, kadangi bet kuriuo momentu jOs turite buti paslruoses pirkli akcijas skubiam pardavimui tam asmeniui. kuris yra pasirenkamojo sando rio savininkas, vos tik jam pareikalavus.

Noredami pasaltnti visas susijusias rizikas, atsargieji isleidzia tik pirkimo pasirenkamuosius sandorius jau turimoms akcijoms. Toks sandoriu isleidirnas vadinamas padenglu is/eidimu (angl. covered call).

Padengtas akcijlj ispirkimas gali tapti puikiu budu uzdirbti piniglj is turirnu akcju, kai kursai beveik nesvyruoja arba neiymiai krinta.

Jeigu JOSlj proqnoze issipildo, pirkejas niekada nesinaudos turimu pirkimo pasirenkamuoju sandoriu - jis nereikalaus juSlj parduoti turirnq akcijlj fjis juk gali nusipirkti jlj rinkoje uz mazesne kainl\J. Bel jus gaunate pelna is premijos.

75

Zallavos

Pasaulio rinkos

II ko

8udsryta rinks

Prekiu ateities sandoriq rinka gyvuoja jau kelis simtrnecius. Taciau prekyba spalvotaisiais metalais bei finansiniais inslrumentais suktestejo tik pastaraisiais destmtrneeiais. XX a. devinto]o desimtrnecio populiariausias finansinis instrumenlas, pasirenkamasis sandoris, is JAV greilai isplito po Europa, Europoje toliau buvo kuriama siuolaikine prekybos sistema.

lsvestiniq mstrurnentu - pasirenkamojo, aleities ir kitu sandoriu rinkos yra sukurtos [vairiais bOdais. Kartais toje pacio]e birzoje yra prekiaujama tiek prekernis, tiek ateities bei pasirenkamaisiais sandoriais. Taip, pvz., sudaryta Cikagos prekiu birza (Chicago Board of Trade). Ten tuo pat metu prekiaujama ir prekemis, ir ateities bei pasirenkamaisiais sandoriais.

Kitos btrzos speciaiizuojasi veikti, naudodamos tam tikrus isvestinius instrumentus. Stokholmo pas irenkarnuju sandoriq rinka yra vienas is tokiu pavyzdzi4. Joje prekiaujama akcijomis, akciju indeksais bei palOkanomis, ateities bei pasirenkamaisiais sando-

riais.

Tais sandoriais, kuriems iki siol truksta centraiizuotos rinkos vietos, yra prekiaujama naudojantis telefoniniu rysiu tarp [vairiu banku,

76

Europa kelia galvet - JAV mokosl konkuruoli

Zaliavos

Prekiaujantiems ateities ar pasirenkamuoju sandoriais visada yra tam tikra slerns sandoriams atvira rinkos vleta, Nuo Kvala Lurnpuro iki Stokholmo kasdien prekiaujama ateities ir pasirenkamaisiais sandoriais, pradedant auksu bei kiauli4 papilvemls ir baigiant vyrlausybes vertybiniais popieriais. Prekyba finansiniais instrumentais ypac ispopuliarejo devintajame XX a. desimtmetyje ir siuo metu vis dar auqa, Manoma, jog tai d ne pabalqa. Atsiranda vis nauj4 instrumentq ir nauj4 birZ4.

Siame zemelapyje jus rasite pagrindines isvestini4 lnstrurnentu birZas.

JAV domlnavlmas liivestini4 mstrumentq rlnkoje tampa vis sudetingesnls. Vietlnes pasirenkam414 bel ateities sandorlq birfos Vokietljoje, Didilojoje Britanijoje, Svedijoje Ir net Azljos iialyse kaskart stipreja.

SIoddooI ...

Optionnarknad

I~:;'

-:.; ,

4;;-_~~- .

Kuala lumpur ' , ~

ComntOdities fKholige .,; , ~ .

Vi .... nelc;ilnoiamasis lurtas, auUas

"

77

Kas yra fondas?

Fondas - tai didelis akcij4, obligacij4 arba kit4 vertyblnlq popieri4 portfelis, kur] bendrai valdo tam tikra mvestuotoju grupe. I akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius investuoja protesionalus i4 POrtfetiu_·._va~ytOjai.

1-.-;; __ sitikuotas ir kuri gali buti binilj popieriq portfelio dali.

I:::-:~ ----:;;;. isteigta tik reorganizavus ki- Kuo didesne investuojamoji

; g~.., -. los rOsies [mone, suma - tuo didesne fondo da-

1/1 "": fl' (l)/.i?' lis tenka investuotojui. Fondo

_, dalminkas pats sprencna, ko-

.,__ . ) kio dydzio surnajs nori inves-

I ----7· ! tuoti. Paprastai investuotojas

I '~i/l{/IJ -, '.-i.,/ gali bet kada pirkli arba par-

_ .... ~.~ ~'l. I.-I·, .' Galima isskirti dvi paqrin- duoti tam tikr<\ fondo dali·

_ _ t, dines tondu r05is. Yra akclj4 Fondo dalies kama lernia

~~~~.; fondal, kurie investuoja i ak- aklualOs fondo valdornu ver-

.~--.; -:.~ eijas, ir obllgaclj4 fondal, ku- tybiniu popieriq rink os kursal,

-..__ rie investuoja j obligaeijas bei Rinkoje nera galimybes jsigyti

Vis damiau smulkieji inves- kitus skolos vertybinius po- tam tikros vienos akeijos da-

tuotojai patiki savo santau- pieri us. Yra dar viena tondq lies, kiekviena akeija turi savo

pas investieiniams fondams. rOsis - mlsriejl fondal, kurie, rinkos kaina, 0 tai apriboja

Svedai valdo daugiau akeij4 kaip sako pals j4 pavadini- smulkiuju investuotojq gali-

per fondus negu tiesiogiai. mas, investuoja ir i akeijas, ir mybes.

Pastaraisiais metais del vi- i skolos vertybinius popierius. Tuo pat metu fonduose dir·

suotinio pensiju reforrnq ne- Visuomenlnlai fondal _ tai ba protesionalus investuoto-

tikrumo, del geros biri:os gr<\- akciju fondai, kurie anksciau jai.

zos Svedijos gyventojai pra- buvo grindziami rnokesciu dejo itin aktyviai savo santau- lenqvatq prineipu, taciau ir pas mvestuoti i jvairius ton- dabar valdantys pakankamai dus. Ir niekas nedrista prog- didele dali investuotoju le54.

nozuoti, kad investiciniu ton- Dar viena tondq kategorija

dlj populiarumas surnazes. yra draudimo fondai. Sie

Priesinqai. Patvirtinus nauja- fondai yra dai:niausiai siejaj,! SvedijoS pensijq sistema, mi su psnsijq arba kapitalo viena is S<\IY94 teigia. kad 2 draudimu. Jie investuoja j akproeentai darbuotojo atlygl- eijas, skolos vertybinius ponimo turi bOIi numatomi in- pierius arba tiek i vienus, tiek

vestieijoms i fondus. Tai reis- ir i kitus.

kia, kad investieiniai fondai

vien pagal si<\ S<\lygq valdytu

apie 100 rnilijardq Svedijos

kronq.

Uetuvoje 2000 m. pabaiqoje buvo jsteiqtas pirmasis investieinis fondas. Pagal Investiciniq bendroviu [statyrna, Lietuvoje galima steigti investieines kintarnojo kapitalo bend roves, isleidz,anCias isperkarnasias akcuas (tai alitinka klasikin~ fondo samprata.) ir uzdaruosius inv8stieinius fondus, kurie isieidzia ne isperkam,!slas, 0 paprast<\· sias akcijas. Rinkoje gali veikti ir kontroliuojanti inveslicine bendrove, kurios vertybinilj popierilj portfelis nera diver-

78

Investuodami i fonda, perkate tam tikr<\ jo daf]. Visas investuotoju arba, kitaip tariant, fondo dalininkq sutelktas kapitalas yra investuojamas i vertybinius popierius. Ar investuojama i akcijas, ar i skolos vertybinius popierius, priklauso nu~ fondo investavimo

strategijos. Investicinio portfelio valdytojas nusprendzia, i k<\ investuoti surinklas leSas.

Kiekviena turima dalis fonde suteikia jos savinlnkui teis~ i bendr4ilj pajamlj ir verty-

NETA nares-

.- -~ ...

. - - ~ ...

-_ ....

.. _-_ ... __ ...

_,,_._. ,_

5all4, reglon4 ir tarptautlnial fondai

Labiausiai paplitusi roncu investavimo kryptis yra geoarafine. Sali4 fondai inves-

tu~ tik i tam tikros sahes,

p Svedijos, JAV ar Vokie-

tqos nnk'!.

Nemazos dalies investuotailj akys krypsta i Rusijos rink,!. Daug i Rusij,! investuoja kai kurie nauji Svedijos fondai. Reqionlj fon?ai veikia, pvz., Slaures salyse, p~trycilj Azijoje arba t.otynq A .srlko]e. Tokie fondai naudojasi tam tikro regiono ar zernyno ekonomikos augimu.

Fondai, kurie investuoja i besipleciancias rinkas, vadinami nauj4j4 rinku fondai (emerging markets-fonder). TO~luose regionuose, kaip A Ika, t.otvnu Amerika bei

[:;:.- .. -

- .. ----~

[;:

,

,

'Yi' '

Rytlj Europa, akcijq rinkos yra nauji fenomenai.

Tokioms rinkoms paprastai budinqa pakankamai didele rizika ir did eli akeijlj kurso svyravimai. Bet tuo pat metu yra reali ir didelio pelno tikirnybe.

Tarptautiniai fondai investuoja visame pasaulyje. Kadangi tarptautiniai fondai rizikas isskaido [vairiose rinkose, jlj investavimo strategija yra itin patraukli atsargiems investuotojams.

Oklo Sakos fondal

Tokie fondai investuoja i vienos kurios nors ukio sakos jmones, nepriklausomai nuo to, kurioje salyje sics jrnones pletoja savo veikta. Nekilnojamasis turtas, farmaeija, rntsko pramone investieiniu ati:vilgiu yra populiariausios ukio sakes. Jeigu investuotojas nenori arb a negali rinklis atskiru [moniu akciju, bet, pavyzdziui, tiki rnisko pramones ateitimi, jis gali pirkti misko pramones fondo dal].

Tacrau investicijos j ukio sakes tonda yra gerokai rizikinqesnes negu investicijos i salies ar tarptautin] fondus.

Maz4.i4 imoni4 fondai

Pastaraisiais metais j akcij4 birzos sarasus [traukiama vis daugiau mazljjlj [moniq akciju. Buvo sukurtas rnazujlj [rnoniu akeijlj indeksas, ir vis daugiau investuotoju nori isigyti rnazqjq jmoniu akciju,

Daugelis tondu valdytoju siandien siulo investavimo i mazasias [rnones qalimybe. Paprastai investuoti ! rnazasias ,mones yra siek tiek rizikinga.

Kai laikai blogi. toki4 imonilj akeijlj kursai turi zymesnes smukimo tendeneijas negu didziljjlj jmonilj. Ir priesingai: rinkai atsigaunant, tOkilj jmonilj akcijlj kursai kyla grei. ciau negu didelilj ,monilj.

Indeks4 fondal

Kita itin populiarejanciq tondq kategorija yra indek· su fondai. Tokh, Iondu investavimo strateqqa yra kurti akcijlj portfelius pagal tam tikra akciiq indeksa

Tarkime, jeigu .Astros" akeijos sudaro 10 procentq 5tokholmo birzos vertes, indekso fondas privalo buti investaves atitinkamai 10 procsntu savo leslj , SI,! tarrnaeijos bendrove.

Iai reiskia, kad tokio fondo valdymas yra pakankamai paprastas, jo islaidos yra santykinai mazesnes negu kitq tondu.

Kai kurie toki4 fondu valdytojai investicijas i akeijas paliki kompiuteriui. lnceksu fondai yra puiki alternatyva tiems, kurie tiki bendru akeijlj birzos kilimu ir nenari taupyti piniglj banke arb a investuoti i obligaeijas.

Etlkos fonda I

Enkos fondai vadovaujasi tam tikromis taisyklernis, draudzlanciomis investuoti , tam tikras ukio sakas ar tam tikras salis.

Tipiskas tokios draudziamos ukio sakes pavyzdys bOtlj ginkllj, alkoholio, tabako prarnone arba kita ukio saka, kuri verciasi gamtai zalinqa veikla.

Kai kurios birzos yra atmetamos vien todel, kad salis qarseja nedernokratisku valdymo budu.

ldejiniai fondai

ldejiniai fondai vadovauia- 51 principu: kasmet kilniadvasiskai veiklai skirti tam tik· r,! pelno ar d,videndlj dali.

Tokilj le54 gavejais. pvz .. bOna 5erganci4j4 veziu fondas, ,,505 vaikai", misionie· riskos draugijos, "Tarplautines amnestijos" organizac,ja arba Pasaulinis gamtos fondas.

Obligacijq fondai

Obligacij4 fondas yra toks fondas, kuris investuoja ne i akcijas, 0 skolos vertybinius popierius pinig4 ir obligacij4 rinkose.

Pinig4 rinka yra tokia rinka, kurioje investuotojai perka ir parduoda trumpalaikius skolos vertybinius popierius. Teoriskai j4 trukrne yra ne daugiau kaip dveji metai. Praktiskai trumpalaikio vertybinio popieriaus trukrne nevirsija vieneriq rnatu. Tokie vertybiniai popieriai yra vadinami diskonto vertybiniais popieriais. Obliqacijq rinka yra tokia rinka, kurioje investuotojai perka ir parduoda skolos vertybinius popierius, kuriq trukms ilqesne negu dveji metai. Sie vertybiniai popieriai yra vadinami obliqacijomis. Kitaip negu akcij4 fondai, kune perka ir parduoda tam tikras kokios nors bendroves nuosavojo akcnio kapitalo dalis, obligacij4 fondai prekiauja bendroviu,

busto kreditavimo instituciiq tr valstybes skolomis. Pinig4 ir obligacijlj rinka yra ypac [dorni investiciniams tondams, nes tiesioginis privai':ilj asmenq dalyvavimas stose rinkose yra labai sudetingas.

Privatus asmuo, investuojantis pinigus I obligacij4 tonda, gali uidirbti dviem budais:

Is palukanu, kurias obligacij4 savininkams pazadejo valstybe, bend rove ar busto kreditavimo instiluciJa. PalOkanos fiksuojamos is anksto - perkant obligacijas.

• Is kainos svyravimo. Obligacijos kaina kasdien krinta arba kyla. Obligacijos kaina priklauso nuo obligacijos palrauklumo pagal siulorna atkarpos palukanu norma, obliqa, cijos isleidejo ir bendto palukanu Iygio rinkoje. Nors ir nejrnanoma tiksliai

atspeti, kok] pelna investuo. dami i skolos vertybinius popierius uidirbs obligacij4 Iondai, paprastai sie fondai yra pakankamai patikima investicija. Vienintele rizika, tenkanti privaciam investuo. tojui yra ta, kad ekonomikos pakilimo metu jis galbOt bO· 14 uzdirb~s didesni pelna akciJ4 rinkoje. Taigi saugesni mvestavrmo bOdq negu investicijos i obligacij4 fondus vargu ar galima sugalvoti.

Fondai, kuriuos dazniausiai valdo bankai, draudimo kompanijos ir finansu rnakleriu [rnones, turi tam tikras investavimo kryplis.

Fondai paskirsto savo turimas lesas, kad isskaldytlj rizika. Visna is paqrindiniq taisyklu, yra ta, kad vienas fondas i viena imone gali investuoti ne daugiau, negu tam tikra procenta turirnq les4·

Daugelis akciju ir skolos vertybiniu popieriu uzdirba dividend us arba palOkanas, kurios atitenka fondui. Kal kurie tonca. toliau reinvestuoja gautus dividend us arba palOkanas i naujas akcijas, Klti fondai gautus dividendus ar palOkanas paskirsto investuotojams.

xo

t

PensUq fondai

Fondai, susije SU pensiniu ir soclallniu draudimu, yra viena is taupymo tormu senatvei. Jie atsirado tada, kai zrnones patys prade]o rupi1tis savo senatves santaupomis. Lietuvoje 1999 m. buvo priimtas p.llsij4 tondq [statymas, bet pensiju tondu 2002 m. pabaigoje dar nebuvo. Taeiau Lietuvos pilieciai turi tam tikras galimybes privaciai apsirupinti pensijomis, pasinaudodami uisienio pensllu fondais. Stai kalp pensllu fondus tvarko Lietuvos kaimynai svedai.

XX a. paskutinio desimtrnecio pradzicje Svedijoje praside]o rnazof pensinio draudimo revoliucija. Kelenus metus Svedija isgyveno pereinarnaj] etapa nuo vatsto .H~S koordinuojarno pensmio draudimo (ATP sistemos) iki siandienines taupymo senatvei sistemos, kai zrncnes patys rOpinasi savo busirna senatves pensija. Siam procesui padare [takes kelios priez astys. S ,dijos politikai nore]o: k I zrnones patys sprestu, karp [ie nori tvarkyti didziq- ja dali savo santaupu, kurios ateitvje bus jll senatves pensijos pagrindas.

Patys zrnones nuolat jaute, kad tuornetine valstybini> iaupymo sistema nesute ; cacartiruarns jaunuo-

Iiams trnansiruo saugumo senatve]e.

1990 rnetq lapkrit] Svedijos bankai ir draudimo bendroves gavo leidima verstis nauja draudimo veikla: pensiniu ir kapitalo draudimu. Sujunqus sias dvi veiklos rOsis, naujoji draudimo rusis buvo pavadinta draudimo fondu, arba draudimu "unit link".

Su draudimu susijusios santaupos buvo investuo, jamos i draudimo fond us.

Pradzioje toks taupymo buoas buvo numatytas tlk draudimo fondams, bet siandien jis prieinarnas ir privatiems investuotojams. Draudimo [rnokas fondai investuoja i akcijas ir/arba skolos vertybiruus popierius.

Lyginant su tr adiciruais taupymo bOdais, investuotojai i draudimo fondus gali patys nuspresti. kaip ir kur turi bOti investuojami jt! pensijos pinigai.

Tradicinis pensinio draudimo principas yra tas, kad asmuo patiki savo pinigus profesionaliam investuotojui, dirbanciarn draudimo bendrove]e

Kaip atly q] draudimo bend rove paz ana investuotojui tam tikra minimaliq pelno dalj. Santaupos priklauso nuo tos draudimo oencroves. It investuo-

toias negali paveikti investavimo strategijos.

"Unit link" draudirna sudare du komponentai:

• Tradicine draudirno dalis.

• Taupymo dalis, kuri bus draude]o ateities perisija. 8iq sum" galima investuoti i bet kur] draudimo tonda, kuris mvestuoja arba i akcijas, arba i skolos vertybinius popierius.

Investuotojas turi teis e

perkel!i savo piruqus i ta bendroves fonda, kuriam, 10 nuomone, seksis geriausiai. Galima perkelti savo plniqus i kitos [monas investicini fond".

Individualusis p erisiju kaupimas (IPK) nera tondas.

Individualusis pensij4 kaupimas buvo [ve stas Svedijoje 1994 metu pradzioje. Buvo paskelbta. kad kiekvienas zmo qus pVZ, banke, gali atsidarvti savo pensijos saskaita. Veliau jis gali taupyt. senatvei [vairia forma: investuoti j akcijq, skolos vertybiruu popienu ar kitus fondus.

Draudimo metu toks taupymas suteikia mokesi':iu lengvatq Ir yra neapmokestinamas kapitalo mokesciu. Mokeserai uz qauta pelna taip pat labai nedioetr.

KI

Kaip issirinkli fond

Fondai nuolat kovoja tarpusavyje del srnulkiuju lnvestuotolu pinig4. Pries apsisprendziant, j kur] fonda investuoti, butina kuo detaliau is. studijuoti visa lntorrnaclja, patelklama apie investicinius fondus.

Pirmiausia reikia apsispresti. ko siekiama investuojan!. Pavyzdiiui, azartiskas jaunuolis surizikuos investuoti i pakankamai rizikinqa fond". Penkiasdesimtmetis. pradejes taupyti senatvei, geriau rinksis sauqesn] investavimo buda,

Touau reikia nutarti, kokia, pinig4 suma investuoti. Jeigu tokiam taupymui kas rnenesj imogus atideda tam tikra fiksuotqja, surna piniqu, tarkime, 5000 litu, protingiausia butq investuoti siuos piniqus ] placia veikla uzstirnant] fonda, pvz., indekso, visuomenini arba tarptautinj fond".

Tada reikia nusistatyti investiciju laikotarpj. Jeigu imogus panoretu pasinaudoti pinigais jau po metu, investicijos i fond us nera tinkamas variantas. Akcijl.! fondai paprastai yra labiau tink arn: negu cbliqaciju

Dramblys indq parduoluveje

fondai tuomet, kai planuojama investuoti ilgam laikotarpiui. Tyrimai rodo, kad investicijos i akciju rinka duoda vidutiniskal 5 procentais didesnj pelna negu investicijos i skolos vertybinius popierius. _

(1)

Apsisprendus, i kokios rusies fonda, investuoti, butina palyginti [valnas investicines bend roves ir jlj Iondus. Apie veiklancias investicines bend roves ir jlj teikiamas paslaugas issamiai ir tiksliai informuoja bankai, draudimo bendroyes ar tinansu tarpininkai.

Metinese ir pusrnecto ataskaitose fondai pateikia intormacija apie turimo turto pokycius bei veiklos rezultatus.

Galima suzinoti, ar fondas investuotojams dalija dividend us ar reinvestuoja, kokie yra fondo taikomi mokesciai bei tarifai.

Kok] fonda, pasirinks investuotojas, lemia fonda istorine informacija, kaip jam sekesi investuoti anks. ciau valdyta kapitala,

Taciau ankstyva sekme dar negarantuoja didelio pelno ateityje. Daugelis rnailj tondq pasirenka svertinlil strateqija.

Geras fonda valdytojas yra tas, kuris per kelerius metus sugeba islaikyti auksta savo investiciju pel-

no norma.

Investuojant i uisienio investicinius fondus svarbu neuzmirsti valiutos rizikoso Skolos vertybiniu popieriu ir birzos kursai yra pateikiami vietos valiuta. Perskaiciuojant kapitala i investuojamos sa lies vaIi uta" jos svyravimai daro tiesioqine [taka fondo vertei. Pavyzdiiui, Amerikos akciju fondo verte kyla, didejant dolerio kainai. Si tendencija akivaizdi ir tuo

1997 rnetu ruqsej] didziausias JAV tondu valdytojas "Fidelity" nusprende nebepriimti i fonda. nauju mvestuotoiq. Tokio sprendimo prieiastis - tondas tapo per didelis pagal savo paskirt], Fondo "Magellan" verte buvo keli sirntal rnilijardu litl.!.

Tarsi dramblys indl.! parduotuveje fondas tapo nevaldOmas, .neranqus", del savo dydiio neqale]o isnaudoti geriausiu investavimo galimybilj.

.Maqetlano" liklmas rodo, koks populiarus yra investavimas i fondus.

1997 metais JAV tondq verte sieke apie 12 000 milijard4 lit4·

lnvesticiju j fondus populiarumas priverte tondu valdytojus plestis uz JAV ribq.

atveju, jeigu akciju kursai nesikeicia.

(1)

Jainai fondai yra Iyginarni su indeksu, matuojanCiu vidutinj akcijlj ar obliqacijq kainos pokytj. Svarbu stebeti, ar palyginimui naudojamas teisingas indeksas. Akcijlj fondai turi buti Iyginami su kuriuo nors akciju indeks. pvz., Bendruoju savaites vcrslo indeksu arba Bendruoju pasaulio verslo indeksu.

Jeigu tai yra ukio sakes fondas, palyginimui turi buti naudojamas pram ones sakos indeksas.

'Jisienio salies fondas turi .,uti Iyginamas su panasiu indeksu, atsii:velgiant j tai, kokio tipo yra Iyginamas fondas - salies ar tarptautinis.

Obliqacijq fondai visada Iyginami su obligacijlj indeks: kurio trukrne turi sutapti s fonda portielio terminu.

Pinigai

Pinigal

Banknotas - lai pinllnis isipareigojimas

Pirm4j4 pinig4 pasklrt] Lietuvoje atliko gintaras ir brangi4j4 zvereli4 kailiai. X arnziuje juos pakelte sidabro Iydiniai. Lietuviskos monetos paslrode XIV amziaus pradzioje. 1768 m. Seimas outare steigti vals, tybln] emisijos banka, turlnt] telse leisti notas - popierinius pinigus. 1792 m. paslrode pirmieji lietuviski popieriniai pinigai. 1918 m. atku. rus valstybes neprtktausomybe, Lietuvos Seimas 1922 m. prieme sprendima ivesti Lietuvos valiuta - litil. 1993 m. i apyvarta vel buvo [vesta Lietuvos valiuta - litas.

Banknotas - tai centrinio banko pini9inis [slparelgojlmas. Pradzioje banknotas buvo dengiamas auksu. Siandien centrinis bankas ball. knotus dengia vyriausybes aukso rezervais ir tvirtos valiutos rezer. vais uzslenlo bankuose.

Banknoto kairlajame kralte ~ vertlkalus uzrasas LlETUVOS BANKO VALOYBOS PIRMININKAS, JO paresas if banknoto isleidirno metai 2000,

Banknoto numeris:

Starne numeryje, be kitos informaenos, matorne ir raroenus oazyrne~ leidimo serij". Skaitmenine nume. rio dalis alspindi tarn fikro nomina- 10 banknotq i~leistq kieki ir nurodo konkretaus banknoto eiles numerj visame sio nominate banknotq kiekyje.

pcrtretas priaklnela pus6le (avers •• ):

Vaizduoja lietuviq rasytoja, Tautinio atqlrnimo veikejl:\., Uetuvos valstybes himno autori4 Vinc~ Kudirkq (1858-1899),

Vandens zenklai:

Tar - daugiatanis Vinca Kudi kos portretas ir skaiCius 500, matomi banknota paketus pries sviesa

Apsaugos priemones:

Kad banknotai nebulLj padirbinejami. je yra specialiai apsaugomi. 500 till! banknotas tun 22 apsaugos poiymius. Pirmiausia pats popierius. ant kurto jis spausdinamas yra specifinio rausvo atspafvio rr oasrzyrm specifiniu siugzdesiu

500

Kiti sV8rbiaus; apsaugos poiymiai:

Apaauqirus siutelis su pasikartojanCIU mikrotekstu 500 LTL ultraviolet ineje sviesoie ftuorescuoja vaivorykstes spatvomis.

Hologramine rnetatizuota juostele su vertikatiai if horizontaliai pasikartojanciu uzrasu 500 LTL.

Joostete su vertikaliu nominata skaiciumi 500 isspausdmta spalva keicianciais oazars (is rudos i ialiqj Nematomi plausellai popieriuje ultravroietmeje sviesoje Ilucrescuoja raudonai. geUonai ir taliai, kiti fluorescuojanlys elementaL

Portreto desine]e. virs penes. pasrepras skaicjus 500 matomas banknota pakreipus J svresa smailu kampu.

lvairus uzalepti mikrotekstai

Antra banknoto puse (reversas):

Lietuvcs qamtcvaizd.ho fane - lietuvos laisves varpas. ant kudo yra uztasas: "0 skambmk per amzius vaikams Lietuvos. kad taisves neverlas, kas negina jos" Banknolo virsuie uzresas LlETUVOS BANKAS, desiruajarne kraste - PENKI SII·.' TAl LlTV

Atpatinimo :i:enklai akliesiems:

Aocrcoprarm trys Iygrasonrai tnkamplai ir rspaustoa raides LTL hotoqrarnineje melalizuotoje juosleteje Port-ere, uzrasuose. nominalo skar cruose. reverso piesinyje aoc.uop.ami giliaspaude spausdinlO pavirSI3US nelygumai.

X4

Pinigq funkcijos

Mainlj priemone. Esant natGrini4 rnainu ekonomikai, reikia rasti asmenj, turintj tai, ko jUr . rei kia, ir kuriam reikia to, ka turite jiis.Tokioje ekonomikojemain4_ kast~i yra labai diG jll, Esant pinig4 ekonornikos sisternar, kurioje naudojarni pinrqar, uzuot iskeite savo darbq led4 fabrike j grietininius ar vaisinius led us, gaunate pinigus. Uz tuos pinigus galite jsigyti, ko tik norite, nes verslo [rnones ir visi kiti ima pinigus mainais j beveik visas prekes ir paslaugas. Jau senoves laikais zrnones buvo sukure jvairius pinigus, kurie lengvino rnainus, Pinig4 vaidmenj atliko vartoiarnre] daiktai - druska, grGdai, tabakas. Ypac didele paklausa turejo taurieji metalai - auksas ir sidabras, Pinigais buvo ir juros kriaukles, kasatoto dantys, ir specialiai tam spausdintas popierius.

Taigi, bet kas, kas pripazjstama kaip mamu priernone, gali buti vadinama piruqais. lz .iau praktiniais sumetimais mainu priernones pinigai turi tureti tokius pozymius:

BGti stabllus, Pinig4 verte siandienl\ neturetq labai skirtis nuo j4 vertes ryto], Visuornenese, kuriose smarkiai svyruoja pinig4 verte (tai stipriai brangsta, tai pinga), zrnones puis juos taupyti, jei manys juos brangsiant, ir kuo greiciau bandys [ais atsikratyti, jei spes juos pigsiant. Abiem atvejais tai kenkia ekonomikaL

Portatyvus, Siuolaikiniai pinigai privalo buti nedideli ir nesunkGs, kad juos lengva bOt4 nesiotis. Kegli4 rutuliai isties but4 nepatoqus pinigai.

Tvariis. Jie turetu bGti gaminami is gana ilgai nesusrdevincios rnedzraqos. Iodel dauqetio sali4 pinigai yra gaminami is labai kokybisko popieriaus.

• Vienarusiai. Vienodos nominalios vertes piniqai turi buti tos pacios vertes, Zmones labai klaidintu, jei vieni lito banknotai outu vertesni uz kitus lito banknotus.

• Dalus, Vienas ryskiausiu pinig4 pnvalumu yra tas, kad jie gali bGti smulkinami. Kitaip sakant, iskeisti litq centais - vieni juokai, 0 kaip atiduoti grqzq is visciuko? AtpazinGs, Pinigus turetu bGti sunku kopijuoti ir lengva atpazinti. Kokybiskas popierius ir vandens zenklai apsaugo juos nuo padirbinejimo.

I ~ .. t)ClOOOOO

; 1

!!!!III-IIiII5Ir-::, ~.:'~, ~~11 J_' _.~_~~);_; ~~"iii ...

Vertes kaupimo priemone. Pinigai yra labai svarbi vertes issauqojirno priernone. Gaudami allyginimq litais, galite jsikisti juos J kisene arba jdeti j banka ir isseuqot! j4 perkarr '\ galiq ateiciai. Taciau jeigu siam tikslui nauoosite popierinius pinigus, jie gali prarasti 0 NO verte del infhaciios. Todel kaupimo pnernones vaidmenj dazniausrai atlieka tauriejl metalai ar kitas, vertes ir laiko atzvilqiu stabilus turtas, Rizikuojant arba turint gerq tendenciju nuojauta pinigus galima mvestuoti i akcijas

Vertes matas, Pinigais yra isreiskiarna produktu ir istekli4 verte visiems suprantamu budu, Visi zinome, kad desirnt kiausinh, kainuoja 2,30 l.t., ir visiskai nebutina aiskinti, kiek duo nos, sviesto arba kitu produktu but4 galima gauti mainais uz deslrnt kiausiniu, Ias pat vyksta ir su akcijomis - j4 verte matuojama piniqais. Pinigai padeda darbuotoiar--, ir darbdaviams susitarti del darbo uzmoxescio ir teidzia pajamas iskeisti i jums no nas prekes ar paslauqas.

!IS

Pinlual

, Pinigai

Lietuvos centrinis b kas

Tikslas

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respubhkos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas_ siekti kainu stabilumo Siekdamas sio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nua Lietuvos Respublikos Vyriausybes bei kitu valstybes instituciiu.

Lietuvos bankas, jgyvendindamas pagrindinj tiksla" atlieka sias funkcijas: vykdo Lietuvos Respublikos pmiqu ernisija:

formuoja ir vykdo plniglj potitika:

nustato lito kurso reguliavimo sistema ir skelbia oficialu lito ku~; vatdo, naudoja Lietuvos banko uisienio atsargas ir jomis disponuoja; atlieka valstybes iido agento funkcijas;

isduoda bei atsaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito jstaigoms ir leidimus uzsieruo valstybiu kredito jstaig4 skyriu bei atstovybiu steigimui, prifjOri ilj veikla ir nustato jlj finansines apskaitos principus ir atskaitornybes tvarka.;

kuria ir val do tarpbankine les4 pervedimo sistema ir nustato relkalavimus tarpbankines leslj pervedimo sistemos dalyviams;

renka Lietuvos tinansq rinkos statistikos duomenis, diegia slosstatlstikos surinkimo, atskaitornybes, [os skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokejimlj balansa

..

Cenlrinio banko isloriia

Lietuvos banko atkiirimas 1990 m. ir veikla iki sill dienll

1990 m. kovo rnenes] isteiqtas Lietuvos bankas pratese jau tarpukaryje veikusio salles centrinio banko tradicqas.

1990-1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rubric zonai, Lietuvos bankas neqalejo imtis aktyvios piniglj politikos, todel paqrindines pastangos buvo skirtos pasirengti jvesti sa'IUS pinigus. 1992 m. buvo [vesti larkinieji pinigai talonai, ir Lietuvos bankas jau galejo savarankiskai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo jvestas litas, nusJopinta tnzenkle infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kalnlj stabilumo ilgesnj laikotarp], 1994 m. Lito patikimumo jstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko isleisti litai privalo ne rnaziau kaip 100 procentu bfiti padengti aukso ir konvertuo- I jamosios valiutos atsargomis, 0 pagrindinis litlj emisijos saltinis yra uzsienio valiutos ! pardavimas Lietuvos bankui.

Oficialiosios tarptautines atsargos, kurias pradiioje sudare kitlj salilj csntriruq baokq grqiintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis sustkto sciusia tarptautine centrintu banku atsarqu investavimo praktika. Kornerciniq banku sektorius. kuris 1995 m. patyre pirmuosius sunkius isbandymus, priemus sprendimus del banku kapitalo bazes stiprinimo ir veiklos rizika ribojanciq normatyvu grieztinimo bel prieiiOros, taip pat !diegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystes stand artus, tapo stabilus ir vis pletesi. Sukurta tarpbankiniu le5lj rnokejirno ir atsiskaityrnu sistema, kuria naudojasi vrsi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys uisienio banku skyriai.

Lietuvai vis labiau inteqruojantis j Vakarus. ptetojentis ekonominiams rysiarns su Europos Sajunqos salimis ir vykstant atitrnkamiems valiutu prekybos strukturos pokyciarns, 1999 m. nutarta uta perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, 0 2001 m. pnimti sprendimai del lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d .. islaikant fiksuotqjj valiutos kursa,

2001 m. priimtas naujas Lretuvos banko [statyrnas suteike centriniam bankui didesn~ nepriklausomybe ir qalimvbe aktyviau vykdy1i piniglj politika.

Lietuvai rengiantis narystei Europos Sajunqo]e If Ekonornineje piniglj sajunqoje, ruesiarnasi bOsimam dalyvavimui Europos centriniu banku sistemoje.

xc.

Lleluyos bankas 1922-1940 m.

1 ')18 m. nepriklausomybe atkOrusi Lietuva kelerius metus neturejo savo emisijos banko. po 'mojo pasaulinio karo apyvartoje buvo svetirnu valstybiq pinigai. Visa kredito sistema rei" ;)0 kurti is naujo. Pagal sutartj su Vokietijos Ry14 skolinamqja kasa (Darlehnskasse Ost) iki emisijos banko jkOrimo Uetuvoje atsiskaitymo pnernone buvo rnarke. 1922 m. viduryje markes verte erne katastrofiskai kristi. Del hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko prekyba, finansu ir kredito veikla. Lietuvos Seimas skubiai prierne jstatymus del Lietuvos piniginio vieneto - lito - jvedimo ir Lietuvos banko jkOrimo. Lietuvos bankas buy? akcine bend rove, jos kapitala sudare 12 min. Iltlj, 80 proc. akciju pnklause valstybes izdui,

1922 m. Lietuvos bankas prade]o savo veikla. Respublikos Prezidento dekretu pirm"oju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis. L [UVOS bankui suteikta isimtine tsise leisti banknotus, reguliuoti piniglj apyvarta, uztikrinti patvaria piniglj sistema,

Lito vertes stabilurna uztikrino aukso ir uzsienio valiutu atsargos, vertybiniai popieriaL Nacionalines valiutos santykis su doleriu (10: 1) nustaty1as pagallito auk so turinj. Griezta Uetuvos banko piniglj politika pade]o islaikyti stabilu lito kursa net ekonomikos krizilj metais. Litu pradeta pasttrketi, [is tapo viena tvirciausi4 vahutq pasaulyje, iki pat 1940 m. islaike pradinj aukso pariteta,

1940 m. Sovietu sqjungai okupavus Uetuva, Lietuvos Okis buvo inkorporuotas j socialis'inio Okininkavimo sistema" uzdraustas litas, nacionalizuoti bankai, 0 Lietuvos bankas itr auktas j Sovietq sqjungos banku sistema,

Lieluvos cenlrines bankininkYsles islakos

Lietuvos centrines bankininkystes istakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutate steigti valstybinj emisijos bankq ("Bank Polski i Litewski"), turintj teis~ leisti notas. Sumanymas pradetas jgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta jsteigti Vilniuje, Gardine ir \1rnske. Taciau pralaimejus T. Kosciuskos sukilimui pries carine Rusijq ir Lietuvq bei L' lkljq treciakart padalijus (1795 m.). Lietuva neteko valstybingumo ir galimybes kurti sava piniglj sistema.

"'''~

. ---_. !

I

!

10

]0

zo, '0

X7

Pinigai

Pinigai

Pinigq gvvavimo ci s

Kai Centrinis bankas spausdina pinigus arba kala monetas, tai relskia, kad rinkoje atsiras daugiau 9ryn4j4 pinig4. Nauj4 pinig4 leidimo tikslas yra pakeisti jau susldevejuslus. Vidutinis ba gyvavimo terminas yra santykinai trumpas - apie 5 meneslus.

PASKIRSTYMAS:

Komerciniai bankai ir pestes paima is Centrinio banko reika/inga, kiekj banknotq ir monetq.

ISLEIDIMAS:

Is speustuves ir monetu kaIyk/os nauji banknotai ir monetos yra paskirstomi i Centrinio banko pinigij saugyklas. Lietuvoje tokios saugyklos yra Vilniuje, Kaune ir Klaioeooie.

Apyvartoje ilgiau islieka didesnio nominalo banknotai, kaoanqi jie yra reciau naudojami,

Lietuvos bankas kasmet isleidzia milijonus litlj, skirtu seniems banknolams ir monstoms pakeisli nauia.s.

Mazejanlls metalu kiekis ir sparcrai kylanCios metalq

xx

Bankai ir pastas ismoka pinigus savo klientams ~ jmonems ir privatiems asme-

ROSIAVIMAS:

Gryn41ij pinigij srautai is prekybos yra /abai dide/i. Po otenos prekybos banknotal ir monetos vel griita I Centrini benke. Ten jie yra perskaiciuojami if rilsiuojami i naudotinus irnenaudotinus. SuSid(!Vf~jft pinigai yra keiciaml naujais.

!NASAI:

Bankai is perouotuviu dien priima didiiulius kius grynu)ij pinigij. daromi tiesiogiai banke ba inkasacijos biui«.

karnes senu rnonetu keitirna naujomis pad are branqrai k ainuojanciu Centr iniarn bankui procesu.

laid os 10, 20 ir 50 centu v 10, cinko ir nikelio Iydinio monetas. 199B m. isleistos 1 1110 vario ir nikelio Iydinio monetos bei pirrnosios 2 ir 5 lillj birnetales monelos, pagaminlos is vario ir nikelie bei vario, aliuminio ir ruke'io Iydinilj.

kos rnonetos (10, 20, 50 ir 1, 2, 5 Lt) buvo tos Anglijos Bir i kalykloje. 1990 m. 10 d. buvo jsleigta i monstu kalykla. 1992 tuvos rnonetu kalykla 10 kaldinti 1, 2 ir 5 centq netas. 1997 m. Lietuvos netu kalykla nukaldino n

Po Nepriklausornybes atkunrno purnosros lieluvis-

SUkClaJlmas pallko san pedsakus

Tuo metu, kai monetos buvo kaldinamos is aukso ir sidabro, nerelai jas daranlys zrnones siek liek suo plonindavo monelos krasta, Taip jie susitaupe liek aukso drozlilj, kad galejo is jlj sau nusikaldinti pinigus. Tokj sukciavima sustabde aukstesnes monelos briaunos. Dabartines rnonetos yra gaminamos lik is vario ir nikelio, bel aukstesnes briaunos yra islikusios nuo seno laiklj.

89

Pinlual

Pinigai

1

Visuomeni be grvnqiq pinigq

Pini.gai .- ~ai. ~e _tik snar~~tys ~ank~otai i~ ~kambanCiOS. ~o.ne~os. Su pam6gloji plaslikin6 kortele

ceklu vldlneje svarko klseneJe bel plastiklne kortele pmlgmeJe mes

gerai [auclames daugybeje [valrlauslu sltuaclju, Zengeme didziull Mokejim~ ir kredito korte- [rnones vilioja klientus [deti

v. • .• ... b .... .. oarqia isstumti grynuo- sutaupytus plnlgus I tose

z~n~sn~ vlvs~o~eno::s ~ 9ry~4J4 pml~~ link. PI~I~4 autornatu ~umas s.os pinigus kaip atsiskaity- parduotuvese atidarytas sa-

vlslskai uztlkrmo 9ryn4J4 pml94 poreiklo patenklnlma, Pastaruolu me- mo priemonfl. skaitas uz patrauklias palO-

tu ypac ispopuliarejo atsiskaitymas plastikinemis kortelemts. I Plastikines korteles peri- kanas. Veuau klientui lsduo-

.~~~-- -- - ma vis daugiau grynljjlj pi- dama kortele, kuria jis atsi-

I niglj ar cekio funkcijq. Va- skaito, apsipirkdamas toje karuose tampa populiaru, parduotuve]e. Suma uz prekai didziosios prekybos kes yra nuskaiciuojarna is

kliento saskaitos. Sitaip pre kybos [mone sutrumpina pi niglj apyvartos atkarpa - eli minuoja komercinius ban kus ir Centrinj banka, Kartu prekybos [monas tampa konkurenternis bankams. kurie "gyvena" iszmonilj in· deliu ir santaupq,

Mokejimo kortele - pasauIyje labai populiari atsiskaitymo priernone, galinti pakeisti grynuosius pinigus ir leidzianti patogiai valdyti lesas banko saskaitoje. Pirmoji "Diners Club" kredito korteie buvo isleista dar 1950 metais JAV, kai bankai prade]o kuru klientams patogius leslj skolinimo bCidus. Pirmosios korteles buvo skirtos tam, kad brangiuose ir iSskirtiniuose klubuose klientai nedelsdami galetlj gauti puiklj aptarnavirna, uz kurj susimoketq veliau. Uiikui begant mokejrno kortelilj rusys ir atsiskaitymo bOdai buvo pletojami siekiant pritraukti vis daugiau paprastu klientlj.

Paqrindines rnokejrno kortelilj kategorijos yra trys: isankstinio rnokejirno, tiesioqrnio rnokejrno bei velesnio mokejirno.

lsankstiruo rnokeprno korteIe leidzia jsigyti prekiq ar paslauqq uz tokia surna. kuri is anksto buvo surnoketa banke. Pavyzdziui, dovanos kortele, kuria, klientas gali paoovanon kitam zrnoqui. Tiesioqmio mokejrno kortele - gerai zinorna

I:¢Fi lfuIJd· Mji.liH[.Ie
.Hansabankas" Hanza.nel 2000 liepa
(dabar -
.Hansa-LTB")
,.Medidnos banka~ IBS 2000 geguie
.Parex bankasu iBank 200 1 lapkritis
"SnorasM Snoras OnUne 2000 balandi.
.Siauliy banbs" S81inlia 2000 rugs!lls
.Oklo bankas" Eta bankas 2000 liepa
.Vilniaus banbs" VB Inlernel@as 2000 rugseils 8ankas inlernele

Siuolaikiniame pasaulyre piniglj savoka tampa vis sunkiau apibreziama. Pradejus placiai naudoti informacines technologijas, Lietuvos komerciniai bankai savo vartotojams jau siOlo elektronines bankininkystes p.rstauqas. Turint asmeninj kompiuterj, gah-

: ne tik paciarn tvarkyti savo asrnenine s~skarta bet ir atsiskaityti uz prekes ir paslaugas neiseinant is narnu. 1995 metais pirmasis pasaulyie etektrorunes oankininkystes paslaugas pradejo teikti JAV bankas "Security First Network Bank". Lietuvoje elektronines bankininkystes paslaugas siuo metu jau teikia dauguma kornerciniq banku.

"Visa Electron", "Maestro" - tai priernone valdyti savo tesas saskaitoie: kiekviena karla, j~ naudcjant gaunamas patvirtinimas, ar pakankamai yra pinig4 sqskaitoje. Tunntvelesnio mokejirno kortele, pavyzdziut, "Visa" ar "Eurocard/MasterCard", jprastai mokama kreditan.

Pagal technoloqija korteles gah buti kelilj rOsilj: korteles su maqnetme juostele, kortetes su mikroprocesoriumi bei misriosios korteles,

Lietuvoje 2002 rnetu pirmojo ketvircio pabaigoje bankai buvo pardave daugiau kaip 900 tOkstanci4 mokejrno kortehu, tad tiketina, kad dabar jlj

yra daugiau kaip milijonas. Dauguma Silj kortelilj - tiesioginio mokejirno arba debetines. Mokejimo korteliq aptar- 1 navimo vietu prekybos ir paslauqu jmonese buvo apie 8,8 tukstancto, 0 piniglj automatu skaicius viriiijo 700.

Plastikines korteles tampa vis populiaresne atsiskaitymo priem one- is dalies del aptar- I navirno piqurno tr paprastu- I mo. palyginti su cekiais ar grynaisiais pinigais.

Bankai, noredami panaikinti atsiskaitymo cekiais ssterna nustato didelius rnokescius. Atsiskaitymo cekiats sistema yra laikoma per brangi ir pernelyg sudetinqa.

I\~ gali eleklroninis bankas?

Sios sistemos esrne ir tikslas - sudaryti saivqas klientui patikirnai, saugiai ir sparciai tvarkyti finansinius reikalus namie. darbe. keuone]e, interneto kavineje - visur, kur galima rasti kcrnpiuter]. turintj interneto rys]. Vartotojas prisijungia prie savo saskaitos internete ir gali pasirinkti jvairias paslaugas bei perziCireti norima intormacija. Jis gali atlikt. tiek vietinius. tiek tarptautinius pavedimus. surnoketi mokescius uz komunalines paslau- 15. perziureti tikucius. gauti intorrnacqa apie pervedirnu atlikirna, saskaitos istorija, vauutu kursus, atlikti su tuo susijusias operacijas. uzsisakyti papildomas paslaugas ir t.t. Tam reikia daug rnazesniu laiko ir piniglj sanaudu,

Mikroscbemines korleles ir inlernelas isslums g rnuosius pinigus /1

Kaip apsipirktl ,

intemete

je. Daznai nauji bankai vykdo savo veikla telefonu. Vadinamieji telefoniniai bankai neretai net neturi savo biuroo 0 jlj klientai visas opera cijas atlieka telefonu. Pasta ruoju metu ispopunarejo ir banku interneto puslapiai. kur daugelj bankiniu operacijlj galima atlikti tiesiog kompiuteriu.

perspejarna naudotis tik patikirnorms interneto parduotuvemis.

Kartais gali kilti ir kitlj problernu, pvz .. del mokesciq. Tarkime. internete is kurios nors leidyklos perkate knyqa, Kur jums susimoketi pridetines vertes rnokesti?

Banku rinkos pokycia: pastebimi ir banku specifiko-

Tiketina, kad netrukus at-

parduotuvese, netgi perkant tokia srnulkmena kaip atviruka ar laikrast], Klientas gali atsiskaitineti kortele tol, kol )0 saskaitoje yra piniqu. Atsiskaitymams srorms korteterms. kaip ir atsiskaitymams grynaisiais pinigais, netaikorna [okia palukanu

ar paslaugas. Atsiskaitydami .date savo kredrto kortetes

siskaityrna grynaisiais pinigais isstums naujos atsiskaitymo formoso Siuo metu sparciausiai populiarejanti atsiskaitymo forma yra rnikroschernines korteles (angliskai - "smart card") Kortele yra siejama su kliento saskaita, Tokiomis korteterms galima atsiskaitineti

90

,umerj bei galiojimo latka ir veliau reikiarna suma yra nuskaiCiuojama nuo 10Slj saskaitos. Siuo metu prekyba per interneta, arba vadinamoji elektronine prekyba. carosi VIS populiaresne. Didziausla elektro~ines prekybos problema yra

.uqumas. Todel ne veltui

Internetas yra kita galimybe pirkti prekes ar paslaugas, nors tai yra labai panasu j atsiskaitymus kredito kortele. [vairiuose interneto puslapiuose gausu prekilj ar paslauqq kataloqu, pagal kuriuos gal~ te uzsisakyti norimas prekes

norma.

91

Plnigal

Bankininkystes raida

Bank4 sistema pradejo kurtis dar viduramzlals. Tais laikais pinigais buvo auksines bei sidabrlnes monetos, kurios buvo nepatogios neslotls, jos lengvai tapdavo ilgapirsci4 grobiu. Noredami palengvinti sandorius ir padaryti pinigus saugesnius, zrnones pradejo laikyti savo monetas pas auksakalius. Pastarieji lsduodavo rastus - kvitus, kad prlerne saugoti pinigus. Taip auksakaliai teike paslaugas, panaslas i tas, kurias dabar teikia bankai.

Pirkliai uz siuos kvitus zrnonerns parduodavo prekes, nes pateike kvitus auksakaliui, atsiimdavo auksa, Laikui beg ant sie kvitai tapo labai popuuarus tarp operuojanciu didelernis pinig4 sumomis pirkliu ir keliautojl!. Plinlant kvitl! sistemai, susikure prielaidos pinigams Vakaru Europoje atsirasti.

Is pradnq auksakalio isduotas kvitas patvirtindavo. kad jam panketa saugoti kvite nurodyta suma. Taciau auksakaliai pastebe]o, kad kasdieniams savo poreikiams zrnones atsiima tik daIi saugoli padetu piniglj, 0 kita dalis lieka auksakalio saugykloje. Tada auksakaliai prade]o skolinli jiems patikeIus pinigus kitiems zrnonerns uz tam tikra rnokest] ~ palukanas. Daugeliu atveiu saugoti paliktu pinlg4 savininkai noriai atsiimdavo juos kvitais, 0 ne monetomis. Taip atsirado pirmasis popieriniq piniqu prototipas. Sia prasme auksakaliai sukure pin igus. Taip prasidejo siuolaikine bankininkyste.

..r.t

Viduramziais pirkliai ture- 10 kliautis tik auksakaliu bei paskolos erneju sazirunqumu. Siandien'l Sali4 vyriausy-

bes, siekdamos uztikrint, indelil! sauqurna, labai stipriai kontroliuoja bankus. Kaip teigia [statyrnas, bankas yra .institucija, kuri priirna indelius iki pareikalavirno bei teikia komercines pasko las" . Todel taupos ir paskolu asociacijos, investiciruai fondai ir kredito unijos turi bendra pavadinirna ~ taupos institucijos. Savoka .bankas" atitinka komercinio banko savoka.

Lietuvos jstatyrnai taip apibrezia komercinj. arba depozitin], banka:

Depozitinis (komercinis) bankas - tai akcinio kapita- 10 pagrindu veikianli irnone, kuri verciasi indeliu ir kitl! gr'lzintinl! les4 priernirnu ir paskolq teikimu bei prisiima su tuo susijusia rizika ir atsakornybe. Komerciniai bankai atlieka sias pagrindines lunkcijas:

Priima ir saugo lndelius, Zmones laiko savo santaupas bankuose ir taupos institucijose, nes yra tikri. kad prireikus visada atsiims savo pinigus. Santaupos yra ne lik apsaugotos nuo gaisro ir vaqystes, bet ir apdraustos indeliy draudimu, kuris garantuoja taupomosiose bei alsiskaitomosiose s'lskaitose laikomu sumu, nevirSijanci4 100 00'0 Lt, sauqurna.

Teikia paskolas. Bankai ir taupos institucijos vykdo sa-

vo paqrindine ..finansinio tarpininko" funkcija. Jie surenka pinigus is indelininkq

~ norinciu susitaupyti pini- 94 ateiciai zrnoniq - ir perduoda jl! pasko/as dabar pinig4 pritrOkusiems zrnonerns. Bankai paskolas teikia ir verslo jrnonerns, ir pavieniams asmenims. Teikdami si,! be galo svarbia pastauqa, bankai uzsrdirba. UZ paskolas gaunamos palukanos yra vienas pagrindi- ' niy banku ir taupos instituciju pajarnu saltinit]. Pavyzdziui, 1999 m. palukanu pajamos sud are 73,6% visu komerciniu banku pajarnq (Lietuvos statistikos melrastis 2000 m., p. 349). Savo ruoztu paskolas gavu sios verslo [monas gali aprnoketi gautas saskaitas ir linansuoti savo pletra, Vartotojai, qave paskola is banko, gali jsigyti prekes tuoj pat, nelaukdami, kol sutaupys pinigl! brangiam daiktui pirkti. Paskolos suteikia vartotojams qalimybe dziauqtis pirkiniais ir paslaugomis, sumokant uz jas is busirnu pa[arnu.

Surenka ir perstuneta lelias. Paqrindirus daugeiio banku uzdavinys yra tvarkyti savo klient4 atsiskaitorna- f sias saskaitas. Tokia paslauga labai reikalinga tiek verslams, liek ir pavieniams zrnonerns.

Be banku, linansines paslaugas teikia ir kitos kredito [stalqos. Pastaruoju metu placiai paplito kredito unijos. Tai ~ kooperatiniais pagrindais organizuota, nariu savanorlskai jsteigta ir nustatyta tvarka jregistruota kredito jstaiga. Kredito unija surenka savo nariu pinigines lesas (panasiai kaip bankai) ir po to teikia paskolas kredito unijos nariams. Kuo gi skiriasi kredito unija nuo banko? Pirmiausia tuo, kad kredito unijos nariu gali tapti ne bet kas. Pavyzdziui, Akademine kredito uniJa vienija Vylauto Didziojo universitelo darbuotojus. stu·

92

Pinigai

Kilos bankq leikiamos paslaugos

Patlkttlnh., paslaugos

Bankai veikia kaip patiketiniai: tvarko pavieniq asrnenu bei organizacijy jvairias lesas (pavyzdziui, pensiju londus) bei nekiinojamClii turta. Uz lam likr'l mokestj bankas silai daro turto savininko vardu.

Bankai gali pirkti ir parduoti uzsienio valiuta savo reikrnerns arba klientams pageidaujant. Siomis paslaugomis daugiausia naudojasi importuotojai, eksportuotojai ir keliautojai. Net ir po salj keliauja zmones gali pirktis is banko kaliones cekius.

Daugeiis bankq nuornoja saugyklose [taisvtus seifus. kuriuose zrnones gali saugoti savo brangenybes.

Kredito banko korteles

Kai kurie bankai gauna nernazas pajamas uz banko korteles. Uz naudojimasi kredito banko kortele vartotojai moka bankui metinj mokestj, taip pat palukanas uz kredito saskaitos pervlrs]. Prekybininkai taip pal moka bankui mokestj, kai pirkejas atsiskaito kortele.

erio paslaugos

Visai neseniai ~ ir lai labai ribotai - kai kurie bankai ernesi makleriu veiklos. Veikdami kaip rnakleriai, jie savo klientu pavedimu perka ir parduoda akcijas ir obligacijas.

Draudimas

Vertybini4 popieri4 platinimas

Kai kurios vatstybes keliems savo bankams yra suteikusios leist;1 teikti savo klientarns draudimo paslaugas.

Bankai prekybos sandoriams vykdyti teikia savo akredityvus. Siuose dOkumentuose bankas garantuoja vienai sandorio saliai (pavyzdziui, pardavejui), kad, jvykdzius tam likras salyqas (pavyzdziui, issiuntus prekes), bankas jai tikrai surnokes. Akredityvais placla. naudojamasi perkant arba parduodant prekes uZsienyje. Uz akreditvvu isdavirna bankai ima mokestj.

Bankams teldziarna pirkli l.ietuvos valstybines obligacijas. Bankai uzdirba. prekiaudami siornis obligacijomis bei gaudami valstybes uz [as mokamas palOkanas.

Naujas akcijas arb a obligacijas isleidziancios akcines bend roves (0 kartais ir valstybinss instituoijos) naudojasi tinansu specialistu paslaugomis. Tokias paslaugas gali teik!i kai kurie dideli bankai.

Bankai teikia vis daugiau konsultacijq verslo [rnonerns. Pavyzdziui. bankas gali padeti [monei susilieli su kita irnone arba prisijungti [a.

den Ius bei universiteto absoivenlus. Taigi, noredarni tapti sios unijos nariu, lurite arba dirbti. arba mokytis, arb a bOti baiglil Vytauto Didziojo uruvsrsiteta. Kredilo unija teikia savo nariams paskolas. tvarko j4 asmenines saskaitas bei atlieka kitas bankui bOdingas funkcijas. Dabar Lietuvoje jau veikia 48 kredito unijos. (htpp://www.lbank.lt/Banks/default.asp).

Kasdienejs kalboje zrnones sako .bankas", turedami galvoje bel kuna fmansu instituci'8ikianci'l sias paslaugas.

Pinlgal

Pinigai

"Ekonomikos sveikalta"

Paliikanq norma ~

Tai ~ kaina, kuri<j mokame uz pasiskolintus pinigus. Kai piniglj pasiula yra gana didele, bankai yra priversti rnazinti palukanu normas ir taip prisivilioti klientu. Ir atvirksciai jeigu rinkoje [auciarnas piniglj stygius, dideja konkureneija del paskollj,' 0 kartu kyla i; palukanu normos; Auksta palukaru] norma apsunkina jmonilj ir vartotoju galimybes investuoti ir vartoti. Zema palukanu norma sukelia priesinqa etekta. Bet esant didelei infliaeijai arba neigiamam prekybos balansui palukanu normos turi buti aukstos.

Inillacija ~~

Kiekviena rnenas] Statistikos departamentas skaiciuoja vartojamuiq prekiu kainu indeksa kuris yra svarbiaustas infliaeijos rodiklis. Sis skaicius parodo tam tikru prekiu ir paslauqq kainu pokytj. Auksta infliaeija neigiamai veikia salies ekonornika. Ji surnazma prarnones irnoniu galimyb~ konkuruoti su uzsienio [rnonerrus. neigiamai veikia taupymq ir investicijas. Bankai tuomet is paskolu ir vartojimo pasipelno.

Bendrasls vidaus produldas ~~

Bendrasis vidaus produktas, BVp, yra per metus salyje pagaminty prekiq ir paslauqq varte nacionaline valiuta. BVP ~ visuomenes ekonomines veiklos rezultatas. Aukstas BVP reiskia auksta gyvenimo Iygi. Ekonomikos prieaugis ~ taj BVP skirtumas nuo vienu metl! pradzios iki kitlj mstq pradzios. BVP rodiklj skaiCiuoja Statistikos departamentas.

Nominalusis BVP ~ tai einamaisiais metais paqarnintu prekiq bei paslauqq verte, ismatuota einarnqju mstu kainomis.

Realusls BVP ~ tai einamaisiais metais paqarnintu prekiq bei paslauqq verts, ismatuota oaziniq metu kainomis.

94

Skolinimosi poreikis rodo, kiek valstybei reikia skolintis, kad padenqtu savo veiklos islaidas. Esant poreikiui skolintis dideja valstybes skola. Jeigu pajamos is valstybss veiklos yra didesnes negu islaidos, dalis tlj paiarnq gali bOti naudojama vatstvbes skolorns dengti. vatstybes skolinimosi poreikis yra valstybes finansiniu santaupu rodiklis. Bet ekonomika, sudaro dar ir jrnones bei gyventojai. Mokejimlj balansas pamatuoja piniglj rnase

onornikoje. Neigiamas mainu balansas reiskia, kad zrnones skolinasi uzsienyje ir di.J)a jlj uzsienio skola. Mokejimlj balansas yra kitoks matas negu prekybos balansas. Jis yra geresnis santykio su aplinka atspindys. Mokejimlj balansa, be prekybos batanso, sudaro paslauqu balansas, valiutq skirtumas, dividendai bei paiukanu mokejirnai.

PrekYbos balansas ~~

Tai ~ salies preklq rnainu su uzsieniu rodiklis. Kiekviena, rnenes] Statistikos departa.ntas skaiciuoja visu trnoonuojarnu ir sksportuoiarnu prekilj verte. Teigiamas prekybOS balansas reiskia didesn] eksporta.

Mokeiimq balansas ~~

Tai dar tikslesnis rodiklis, rodantis saties ekonominius santykius su likusiu pasauliu.

Mokejimlj balansa dar sudaro paslauqu balansas, valiutu skirtumas. dividendai bei pa-

<anq rnokejirnai. Jeigu prie rnainu balanso prldeturne visas privataus kapitalo operaci).,3 su uzsieniu (investieijas ir investieijas 1 vertybinius popierius), gautume bendraja valiutos srauta, Valiutos srautas turi subalansuoti valstybes valiutu rezervus ir skcllnimasi uzsieny]e. Mainlj balansa ir valiutu srauta skaiciuoja Centrinis bankas.

Nedarbas ~~

Kiekviena, menes] Statistikos departamentas pagal darbo birzlj duomenis nustato bearbiu skaicru. Uzsireqlstravusiu darbo birzoje bedarbiq skaiciu padalije is bendrosics carbo jegos gausime procantine nedarbo Iygio israiska. Aukstas nedarbo Iygis yra letai besivystanCios ekonorrukos pozyrnis. Mazas nedarbas rode esant sveika ekonomikq ir

[sivaizduokite qeriaustu gydytojlj kornanda, kuri istisa para, priziuri ir tiria savo oacisnta. Jie ima rneqrnius.

ializuoja simptomus. ma-

tuoja !valfias fizines funkeijas ir nustato diaqnoze.

[sivaizduokite, kad toks dernesys niekada nesiliauja. Netgi tuornet, kai paciento bukle paqereja. Gydyto)ai VIS tesia savo tyrimus, nes paeiento bukle gali bet kuria minute pasikeisti. 0

dabar vietoje paciento isivaizduokite salies ekonornika ir suprasite, kodel simtmecius ekspertai ir .meqejai" stebi ekonomikos bukle, Cia pateiksime keleta, pozyrruq. apibudinanciu .ekonomlkos sveikata

l).'i

Pinigal .

'~ Pinigai

Kai pinigai praranda iverl,

Be nedarbo, viena is sunkiauslu ekonomikos li94 yra infliacija. Be to, ji yra sunkiausiai isgydoma.

Infliacija - tai visuotinis kainq Iygio kilimas, sukeliantis salies valiutos nuvertejirna. Uz ta parSia, suma pinig4 galima nusipirkti vis mazesn] preki4 kiekj.

Otl ko kyla Infllacija

Infliacija, lemia kelios priezastys. Kai trnportuojamq prekiu kainos, isreikstos nacionaline valiuta, yra didesnes, tokia infliacija vadinama importo infliacija.

Kai Centrinis bankas, finansuodamas biudzeto dsficita prispausdina per daug pini- 94, tokia inftiacija vadrnama vretine infliacija.

Abiem atvejais pinigai nuverteia, 0 kainos kyla.

Dar svarbesne priezastissanaudu krizes. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu, klestint jvarriai Okinei veiklai, gali atsirasti darbo jegos ir tam tikrq prakiq trOkumas.Toks ekonomikos perkaitimas sugriauna pusiausvyra tarp pasiOlos ir paklausos. Smarkiai kyla kainos ir atlyginimai.

Praejusio arnziaus devintajame desirntrnetyje Svedijoje buvo didziule infliacija, kuria daugiausia sukele smarkiai kylantys atlyginimai. Uetuvoje 2000 metais buvo vienas is leciausiq infliacijos ternpq pasaulyje (tik 1 ,4%), taciau tik atkOrus Nepriklausomybr;J in-

fliacija buvo pasiekusi net 1163% riba (1992 metais). Veliau infliacijos tempas arne rnazeti.

Kalp lukeselal vellda Infllaci~

Infliacija parodo, kaip pakito kainos per tam tikra laikotarp], pavyzdzlui, per pastaruosius 12 menesiu. Infliacijai pasiekus tam tikra Iygi, galr bOti per sunku nuslopinti !sisukusiq atlyginimlj ir sa,naudu spirale.

Atsizvelqdamos j infliacijq ir saugumo sumetimais, jmones kelia preki4 kainas. Imoniu darbuotojai rerkalauja kompensacijos uz infliacijq, cioejancias prekiq kainas ir

dar siek tiek - apsidraudimui. visuomenes proqnozes, kad kainos ateityje dar labiau kils, toliau skatina infliacijq. Kartais sis procesas tampa nebevaldomas, gamintojai ir vartotojai vejasi vienas kitq tol, kol salyje atiranda hi perinfliacija, ir prekiq kainos isauga tukstanciais procentq.

Kasyra stagfllaclja

Stagfliacija - tai infliacijos ir nedarbo augimas vienu metu. Stagfliacija vakaru salyse kilo po XX a. astuntojo desimtmecio naltos knzes. ir parode, kad nedarbo nejrnanoma jveikti didesnes infliacijos deka.

Kalbekime apie infliaciict !

1918 m. - Vokietija pralaimi Pirmqjj pasaulinj kara ir vy-

riausybe padvigubina pinig4 rnase 1919 m. - kainos padldeja 6 kartus

1920 m. - kainos padideja 14 kartu

1921 m. - kainos padideja 37 kartus

1922 m. - kainos padideja 2000 kart4

1923 m. - kainos padideja 150000 kartu per pirmqji pusmeti

1924 m. - kainos padidela 726 kartus per antra pusmetj

'16

Oidele infliacija neigiamar at' liepia salies qebejirnui

«uruon tarptautinese rinkose. Salyje pagamintos prekes tampa per brangios, kad jas bOtlj galima eksportuoti. Didele infliacija perskrrsto kapitala. Pralaimi tie, kurie taupe. Taciau islosia tie, kurie sxolinosi.

:isi daug investave, pvz .. j re cilnojarnajj turta islosia esant drdelei infliacijai.

Kartais kainu kilimas bOna motyvuotas. Pavvzdziui, kai smarkiai pagerinama produkcijos kokybe.

923 metais 726 milijonai Voxietqos rnarkiq turejo ta paCia, perkarnaja galia, kaip 1 Vokietijos marks 1918 metais.

Daugelis vokieciu markes naudojo pakuroms. Tai buvr: pigiau negu pirktr mal-

Varlolamqiq prekill kalnq indeksas nustalo infliacUq

Vartojam4j4 prekiq kainu indeksas ismatuoja salies qyventou, pragyvenimo sanaudas. VPKI kornponentu Iyginamasis svoris, norint tiksliau atspindef vartotoju [procius, yra koreguojamas kiekvienais metais. Su sio indekso augimu susijusios ir darbo bei nuomos sutartys.

Vartojam4.i4 preklq kain4 Indeksal palyglntl su ankstesniu lalkotarplu, 1996 - 2000 m.

1996 124,6

1997 108,9

Vartojarnujq prekiu kairu, indeksas (VPKI) matuoja infliacijos Iygj Okyje. Sis indeksas ne tik parodo ekonomikos tendencijas, bet ir jas veikia, nes Centrinio banko tikslai, ir netgi CB darbuotoju darbo sutartys, yra susijE;l su VPKI.

199B 1999 2000

105,1 100,8 101,0

Drabuziai ir avalvne

Alkoholinrar gerimai ir tabako gaminrai

15,3
B,4
8,0
7,2
5,3
4,0
3,6
97 Pinlgal

Valiutos

Valgydami pietus Paryziaus uzeiqoje, pirkdami batus Romoje arba jodinedarru kupranugariais Maroke jOs susiduriate su valiutu keitimo kursais.

5ie turisto apskaiciavrrnai tera tik rnazas pavyzdys to, kuo pasaulyje uzsiirna bankininkai, finansininkai ir verstininkai, kurie valdo piniglj srautus tarp salilj.

Kodel prekiauJama vallutomis

Po Antrojo pasaulinio karo srnarkiai paqyvejo tarptautine prekyba. Eksportas ir importas tapo svarbOs netgi toms saurns, kurios turejo dideles nacionalines rinkas.

Juo daugiau imoruu verciasi eksportu ir importu, tuo daugiau zmoruu tampa priklausomi nuo valiutu kursu.

Tarptautine valiutu rinka lemia, kiek Japonijos jenu Lietuvos importuotojas turi moketi uz japoriiskas prekes.

Lietuvoje nuo 1994 rnetu velkia Valiutu valdybos rnodelis, pagal kurj litas buvo tvirtai susietas su JAV doleriu santykiu 4:1. Tai reiske, kad lito svyravimas kitu valiutlj atzvilqiu dauqiausra prikrause nuo JAV dolerio atitinkamo svyravimo. 2002 metu vasario 2 elena litas susietas su euru santykiu 3,4528:1.

"Rublis" reiskia

"kirtim~"

Valiut4 keitimo kursas isreiskia vienos salies valiutos perkamosios galios santy. kj su kitos salles valiutos perkarnala galia,

Kalp prekiauJama valiutomis

Valiutu prekyboje nera kokios nors tizines rinkos. Tarptautine vahutu rinka sudaro teleloruniq kabeliu ir kornpiuteriu tinklas. Valiutu kursai visa para, vienaip ar kitaip kinta.

Daugelis [rnoniu ir institucilY keiCia pinigus, kredituodami arba debetuodami savo banko saskaitas.

Kai Niujorko kailiu prekybininkas perka kailius is Lietuvos gyvuliy augintojo, jis kreipiasi i savo banka, prasvdarnas sumoketi gyvuliq auqintojui.

Bankas, atsizvelqdarnas I vauutos kur sa debetuoja

ElIiO .RlAI 01 28

0. ......... _ ......... ..._ ..... ._,__

--

--

~.._ ..... \.

~V"'

.__ ...

_-

~-_ .....

_ ....

- ...... -

kailiu prekybininko sa,skaita.

Tada Amerikos bankas krerpiasi i gyvulilj augintojo banka Lietuvoje, prasydamas kradituoti gyvuliu augintojo saskaita sutarta suma.

Turistai perka uzsienio saliy bank notus ir kelioniu cekius. Pagrindinis kelioniu cekill privalumas yra tas, kad j4 vaqystes ar parnetrmo atveju cekilj savininkas gali gauti naujus cekius.

Daugelis zrnoniu vis dar eina i bankus, noredami nusipirkti vienos ar kitos salies valiutos. Taciau vis didesne rinkos dal! uzirna pnvacios valiutos ke.tyklos.

Jos dazniausiai gali pasurIytl geresnius keitimo kursus IF mazesnius rnokescius ui paslaugas

Salis Valiuta Pavadinimo kilme
Europa. Sqiungo euras
Angliia svoras svaras sidobro
sterlingy
Pran(ii,iia franka. is lot. "Forum rex"- "Prancuziios
karaliusN
Rusiia rublis nuo iodiio "rubitj'" - "kirsW' , Pinigal

Kas sukelia

~nfliacijCl?

Bendras vartojimo prekiu ir paslauqq kainq kilimas yra vadinamas infliacija, Kainu rnazejirno reiskinys yra vadinamas defliacija. Infliacijos metu piniglj verte rnaze]a, 0 defliacijos metu - kyla.

~aklausos sukelta infliacija

Tokia situacija, kai .kapsas piniqu viena preke mediio[a" daznai yra vadinama paklausos sukelta infliacija. Kai prekes ar paslaugos paklausa dideja greiciau negu gamintojai gali ja, patenkinti, pakyla kainos. Pavyzdiiui, vykstant karui Vietname, vartojarnasias prekes gaminusios JAV [mones erne gaminti karine produkcija. Valstybes islaidos karo reikalams padidino daugelio arnenklecrq perkarnaja

13. Padidejo prekiu ir paslauqu paklausa, taciau pra"'Jn~s qalirnybes patenkinti si'l paklausa buvo ribotos. Kadangi gamyba didejo per letai, pradejo kilti kainos.

Kastq sukella infliacija

Kai kainos kyla del padidejusiu gamybos kastu, lai yra vadinama kastu sukelta infliacija. Pavyzdziui, kai Natta eks".-,rtuojancll.j salilj organizacijai (OPEC) priklausanCios sa-

1974 ir 1980 metais sumaiino naftos tiekirna jos kainos pasieke rskordin] Iygi. Uigriuvo stipri kastq sukelta infliacija. Kal sitaip atsitiko, daugelio [rnoruq vadovai padidino savo procuktu kamas, kad kornpensuotq padidejusius kastus ir dirbt4 pelningai. Didsjant kainoms, darbininkai reikalavo rnoketi didesnius atlyginimus, nes didejo gyvenimo kastai, - infliacijos spirale [sisuko.

,

··,lis Valiuta Pavadinimo kilme
Meksika peseta sid.brinis doleris
Indlja ruplia pradine reiksme - "sidabras'"
Italiia lira is lotyny kolbos iadii e , libro" - .syarasN
Japonlia [enn .ralos": pinigai .uri biili apyvartoie
-ru intis inky kalboie - .saule" Pinigai

~, Pinigai

Kas lemia valiutos Sliprumct?

Va Ii uta gali buti stipri arba silpna tik kitos valiutos atZvilgiu. Pavyzdziui, litas gali buti stiprus Rusijos rublio at.zvilgiu, Sveicarijos frankas gali buti stiprus Japonijos jenos atzvilgiu, bet silpnas Amerikos dolerio atZvilgiu.

Kas yra devalvaclja

reli tam tikro lankslumo, kaip daugelis pasaulio valiutu.

11 Europos Sqjungos saIIlj 1999 m. sausio 1 d. perejo prie fiksuolojo kurso viena kilos valiutos ir euro atzvilgiu. Fiksuotojo valiutos kurso tikslas - suaktyvinti prekyba tarp susiiusiq salilj. [monas isvenqia valiutos kainos rizikos, 0 kartu ir nuostonu del valiutos kurso svyravimo.

Kai pavaizduotame balione esantys veiksniai veikia valiutos kursa, sakome, kad vatiutos kursas yra .piaukiojantis". Valiutos kursas laisvai kinta. Jj veikia tik valiutos paklausa ir pasiula. Priesinqas .plaukiojanciarn" kursui yra fiksuotasis valiutos kursas. Kelios salys gali nuspresti susieti savo valiutas viena su kita. Susiejimas gali buti absoliutus, kaip, pvz., Skotijos ir Anglijos svaro sterlinqu, ar-

ba gali tu-

Devalvacija - tat vienos salies vatiutos nuvertejirnas kitlj salilj valiutu atzvilqiu Devalvacijos prtezastrs gall buti didela infliacija, trukdanti gamybos [monems konkuruoti uzsienio rinkose. Taciau gali buti ir atvlrkstinis variantas, kai valiutos verte pakeliama.

Toks procesas vadinamas revalvacija. Devalvacijos ir revalvacijos klausimus sprendzia vyriausybe kartu su salies centriniu banku. Taciau valiutos gali su-

stipreti ar nuverteti paprastos prekybos metu - be centrinio banko [sikisirno. Kal tam tikra valiuta susilpneja, tai vadinama nuvertejirnu. Kai va-

liuta sustipreja. procesas vadinamas vertes kilimu.

Publogejlls .l:ulie.' ekonomi- 1<0.' biiklei, pradeda kristi 1<1.' .~alies valiutos verte killt valial,! utf-vi/gill. Trumpuo]u laikotarpiu centrinis banka. gali bantlyti dirbtinui paluikyti valiutos kursq, jq supirkinedamus arba pakeldama s paliikanl( normas, taciau iIge.meje perspektyvoje problemq ga/i i.{'prrsti tik. gerejallii ekonomika,

100

7s1 \ ~

Did." tom ti';!~~!~k~~k,a.:J~.

I na i~valiutos; kuria reikiaisuSimOketi uz pr.-

I kes,!paklaus". I I \ ~ AUk~,t,. os patukanos. Jelgu I uz Aalies obligaei-

...--\ \ jas If vekselius sililomos aukStos paliikanos; "-'f,.J, ',_, \\ uzsienio investuotojai noriai investuoja, ir tai"p

I, • \auga tos sa lies valiutos paklausa. :

, _' Maza infliacija. Jeigu salyje stabiliai iSlieka

~ maza infliacija, uzsienlo investuotojai jaucla-

, si saugesni, kad j4 investicijos i akcijas ar nekilnojamiUl turta duos liems stabilias pajamas

j. j"a~ .......... _;' ''''''- ;:

..

at

Kai sattes ekonomika stipri. tos salies valiuto s verte kitu valiutu ativilgiu kyla. Kai kurios stiprios valiutos, tokiov kaip JAV doleriai ir Sveicarijas frankai, pertme istorine guldeno, kaip saugiausios illvesticijos neramiais Iaikais, vaidmen]:

Ne viena rinka nera ideaIi. Ne isirntis ir tarptautine valiutq rinka. Kartais valiutu kursai iSsibalansuaja. Tai re.skla, kad pirkdamas ir p 1uodamas vatiutas bei s ,105 vertybinius popierius prekiautojas be jokios rizikos gali uzdirbti pelno. Po kurio laiko toks prekiautojas pastebimas, kiti prekiautojai irgi puola pirkti tas valiutas, ir valiutq kursai vel susibala 'IJaja. Toks fenomenas Y. lamas arbitrazu.

Jeigu jus norite suzinoti paqrlndtntu pasaulio valiutu kursus, sios informacijos iaskokite .Verslo zinilj" dienrascio finansu puslapyje. Kairaje matote grafikus, iliustruojanCius euro kursa dolerio atzvilqiu ir dolerio kursa rublio atzvilqiu. Cia

Pasaulio valiulos kiekvienq dienq

skelbiamos Ienteles, redancios dolerio kursus pagrindiniu valiutq atzvilqi« tam tikra diana, lito ir uzsienio vallutq santykj buhalteriniams alsiskaitymams, oficialius euro kursus bei isveslinius lito ir euro zonos valiutu kursus.

101

Pinlgai "

Pinigai

Tarptautine valiutq Sistema

Siandienos pasaulio ekonomikoje vyrauja trys dideli vallutq blokai:

JAV dolerio, Japonijos jenos ir Europos S'l_jungos euro. Blokai kinta vienas kito ativilgiu. Tai reiskla, kad j4 keitimo kursai nustatomi tarp, tautlneje vallutu rinkoje. Maiosios salys stengiasi susieti savo vatru, tas su vienu is didii4j4 bloku,

Tarptautineje vahutu rinkoje vyrauja prekyba tarp trijlj didzi4.ilj valiutu blokq.

Dolerio blokui priklauso JAV doleris, Kanados doleris, kelios Lotynu Amerikos sanu valiutos ir kelios PietryeiL! Azijos salilj valiutos.

Euras vyrauja Europoje.

/1

Kalp formuojamas vallutos blokas

Rysys tarp kelilj valiutu gali buti labai jvairus. Kartais 10 gali visa! nabuti, kartais gali bOIl pasirasorna ilgalaike sutartis tarp salilj centrinilj banku, jsipareigojant is-

Aukso standanas ir "valiutq g"ate"

102

laikyti fiksuotqjj tlj salilj valiutu kursa viena kitos atzvilgiu

Kasyra Intervenclja

Jeigu cenlrinis bankas yra nepatenkintas jvykiais valiutlj rinkoje, jis gali bandyli daryti [taka valiutos kursui, pirkdarnas arba parduodamas didelius lam tikros valiutos kiekius.

Tokia veikla vadinama inlervencija ir yra finansuojama is cenlrinio banko valiutu rezervu. Netgi jeigu tarp triju didziljjlj valiutu blokq nera jokio oficialaus ben-

Pasaulio istorijoje apstu jvairilj meqinirnq sujungti valiulas i viena sistema, Laba; daznai tokie rneqinimai bOdavo nesekrninqi, Pries XX a. treciqjj desirntrnet] si sistema sugriuvo del per Pirrnajj pasaulinj kara nualintos ekonomikos ir pokario nuosmukio. Po Antrojo pasaulinio

dradarbiavimo ir tlj valiutq kursai laisvai kinta, kai kada galimas JAV Federalini4 rezervq, Europos banko, Japonijos banko jSikisimas. Kai kursai nera visiskai laisvai .. plaukiojantys", toks kitimas vadinamas ribotai svy. ruojanciu kursu (dirty Iloaling).

Kalp atslranda spekullaclJos

Valiutos kursas tam tikra prasme yra tos salies ar lOS pajarnu kaina. Jeigu salies viduje del dideles infliacijos ar didelio nedarbo arb a del isorinilj veiksniu - didelio

karo Breton Wood'o sutartimi buvo sutorrnuota nauja fiksuotojo valiutos kurso sistema. Kitas bandymas tai padaryti buvo 1973 meta is, kai qrupe Europos salilj, tarp jlj - ir Svedija, suformavo vadinamqjq .valiutu gyvatfi)".

Po 5 devalvacijos banqq Svedija buvo pnversta atsi-

deficito ar perlekliaus rnainu ar prekybos balanse ats',nda disbalansas. valiu-

ursai ir jlj koregavimas p 3deda veikti kaip tam tikras saugiklis.

Daugelis valstybiu, vienasaliskai susiejusios savo nacionalines valiutas su kitu salilj valiutomis, neretai bergzdziai kovoja del savo v vliutos kurso stabilumo

i. dugojimo.

1994 metu krize Meksikoje ir 1997 rnetu vasaros krize PietryCi4 Azijoje parade, kad tai tik apsunkina ta momenta, kuris bet kuriuo atveju yra naisvenqiamas. Visas susijusios salvs ilgai tur neigiamq rnainu balansa bet vis tiek laike fiksuotqjj naciorialines valiutos kursa JAV dole rio atzvilqiu.

Galiausiai investuotojai irna nebepasitiketi tokiu valiutos susiejimu ir pradeda isparduoti, pvz., Meksikos p-v.etas, a perka JAV dole-

;. nenorecami patirti nuostoliu del kurso svyra-

vimu.

Arverta

karlautl su rlnka

Is pradzu, bet koks ban-nas kovoti su valiuty rinc -I gali atrodyti beviltiskas.

Taciai, vis delta bandziusiyjy tai daryti buvo. Kai 1992 mety rudenj Svedijos centrinis bankas, noreda-

"lkyti "valiuty gyvates", ku-

·ellau tapa Europos valiuto s kursu mechanizmo - ERM pagrindu. Tarp ERM salilj atsirado didelis disbalansas, ir po keliu chaotisku rnenesiu 1992 m. ir 1993 m. si sajunqa isrro.

Kol salyje yra koordinuoj -ia ekonomine politika ir

mas apsaugoti krona" pakeIe patukaru] norma, iki 500 procentu, fiksuotasis valiutos kursas buvo valstybes politikos dalis.

Manama, kad fiksuotasis valiutos kursas suteikia patikimumo kovoje su infliacija.

Jeigu lito kursas siejamas su euru, infliacija Lietuvoje negali bOti didesne negu Europos Sqjungoje.

iEuro kunas : USD ut EUR

USO kunas MlISknje RUB u2 USD

........ 1WIS.11 ....

konjunktOra, tal lunkcionuoja fiksuotojo valiutos kurso sistema. Tarptautinis valiutos londas buvo [kurtas po Antrojo pasaulinio karo. Siandien TVF atlieka kontroline funkcijq ir teikia skubia paqalba satirns. turinciorns dideliu nnansmu, sunkurnu.

Liberaliza· vimas ir augimas

Po Antrojo pasaulinio ka· ro daugelyje salilj valiutu politika buvo grieztai reqlamentuota, uzsienio vanutLj naudojimas buvo stipriai apribotas.

Tai sukete uzsienio valiutlj stoka, a daugeliui sauu po karo reikejo leslj savo gerovei ir ekonomikai atstatyti.

Praejusio arnziaus astun tqjj deslmtmet] prasicejo valiutlj rinkos liberalizavi· mo procesas.

Prasidejus valiutu rinkos liberalizavimui emil augti ir pati rinka. Tarptautlniu atsiskaitymu bank a duomenimis, kasdien vanutq rinkoje apsisuka 1600 milijardi, JAV doleriu, arba 120 Lietuvos BVP.

Valiutq prekybos pradzia yra uzslenio prekyba. Valiuta uzdirbarna eksportuojant, a isleidziama - importuojant.

Taciau valiutu rinka aug a daug greiciau, negu prekiu ar paslauqq prekyba.

Daugelio salilj valiutq reo zervai siandien nublanksta, palyginti su valiutu rinkos apyvarta.

Silpnos ekonomikos salis, esant nuvertejusiai arba pernelyg aukstai [vertintai valiutai, negali pasipriesinti rinkos sprendimui pakoreguoti neteisingq tos salies valiutos kursa,

Tuo pat metu liberalizuotoji kapitalo rinka reiske naujas galimybes trecio]o pasaulio salirns prttraukti naujlj investiciju. Sitaip valiuttj rinka tarsi perskrrstc pinigus, is JAV ir Europos permesdama juos I treciojo pasaulio sans, kurioms reikejo sku bios pagalbos. Kitoms salirns tokia pagalba nebuvo tarp gyvybiskal reikalinga.

I ()~

Pinlgal

, Plnigai

Vingiuolas kelias EUloPos link

Bendros Europos valiutos sukurlmas yra dldzlausla pasaulyje vauu. tq reforma. Taciau kelias tokios sqjungos link buvo labai vingiuotas, ir niekas nezino galutinio to kelio rezultato. Svajone apie bendra Eu.

119St-;;:;~4b-~~d~~E-U;OP;;~1 ; 1961;~~Narysl~' r-1967--bidel,~---Try-S-E~.-1

salys Paryziuje sudaro Europos i ~ paoraso Danna. Airila. I ropos insIiIUCI)OS, suoa-

angll4 If pneno be. nd.rij~ ros, 6 1 : Norveglja Ir DidzlOJI raoc.'Ds. Eurooos ben-

vatstvbes - tal vakaru VOklell1a'l L~rltanlja- drlJ3. sutorrnoo.a ben-

1 ~~a~iJ~i;rsa;~g~~~'a~elglla. Ita- : --,,--- -.---"- , ~~~;j~s!ru tarvba If

'--------L. ~--- ..... --~-.

11957met~kovas,Romossutar1iSdel ............... ~

....... ~~~O~~n~%~~r~~r~~r(~r:~o~~o~

Economic Community) Ir Europos in· lIeshcij4bankas(EIB) EEB UZSlbre I ze panalkmtl munu renrna, 1015111als- I

I va kapitalo if paslaug~ lude)lmq tarp :

Sal14. beoorenarbeun zerrdirovstes. prekybos, transporto rr socialines politikos klausimais

ropos valiuta siekia 1950 metus, Europos angli4 ir plieno bendrijt\. Bendros valiutos sukurimo tikslas - skatinti prekybC\ tarp Europos v>' 5tybi4 ir jas polltlskal suartinti.

1-1979 metu kovas. Sucaro mas Europas valiutas keitimo kurso mecnamzrnas

I (ERM). Sukunamas ECU VISOS 9 ES nares tampa ECU

I naremis, bat ne v'sos )SloJa i i EAM. I

1971 metal. JAV panaikinaJAVdo-

" ....... jjIII' ~~~O~~~jJJ~~~~r~~k;r~~;S::~~~:

ti. Atsiejama Vokietil0s. mac- -: ir Otardqos guldenas. G 10 satvs pa-: '!'=:::-W •. :O~-~-~_-:--.t~w-~--~(-·- snaso Smrtscno sutarf del cioes-

, ni4 vahutl.4 kurS4 ~~a_n~~~~'i__\:

<;

1950

1960 I I '~

salys, kurios buvo atrinktos 1998 metais. Toms salirns yra keliami tam tikri reikalavimai. vadinamieji Mastrichto kriterijai. arba konvergencijos kri~ teruai. Knterijal apibrezia vatstybes skolos dydzlo ribas (vatstybes skota netun virsyti 60 procentu BVP), biudzeto deficito ribas (biudzeto deficitas neturi virsyti 3 procentq BVP). inftiacijos Iygi (neturi virsyti daugiau kaip 1 .5 procento ze-rniausio sa lies infliacijos Iygio). ilqojo laikotarpio palukanas Uos neturi virsytl dau-

EMU - tai Europos piniglj saiunqa (European Moneta~ ry Union). Kelias i siq saiunqa buvo pradetas tiesti Mastrichto sutartimi, Pasirengimq EMU sudare trys fazes. Sics fazes pavaizduotos virsuje esanCioje diagramoje.

1999 rnetu sausio 1 diena buvo pradeta treciojr - paskutine faze. Tais metais EMU narernis buvo patvirlintos tos

104

1970

giau kaip 2 procentu zerniausio salies inffiacijos Iygio) ir valiuta (valiuta turi bOti stabili bent dvejus metus iki ERM - Europos valiutos keitimo kurso mechanizmo

jvedimo).

Kas yra ECU,

EMI. ECB bel ERM

Su Europos SCjjunga yra susiiusios dauqybe santrumpu. EMI yra Europos Sajungos pinig4 institutas. ECB (European Central Bank)

1986 men, vasans Bendra~ : SIS Europos aktas. Patvetina'I' ma bendroji nnka if daugll~ I mos spreocmas J

_~7" -----

1980

Europos centrinis bankas. EMU - Europos pinigLj sajunga.

Kai perejus prie euro is~ nyks Europos valstybiu nacionalinas vauutos. ERM2 pIns likusiu ES valiutu kurSL .vyravirno euro atzvllgiu kontrole.

EMS raiskia Europas pini- 94 sistema (European Monetary System).

ECU reiske Europos pinigini vieneta (European Mone--uy Unit). Jvedus eura,

Ec isnyko.

1988 rnetu blrzeils- Par-~'r-' !inama naUlDji oeecv-a kurt skelbta, kad nuc 1290 metq ES saiyse bus el· dz.amas visiskal ta.svas ' kapaato judejlmas

1992 mety rug;;JIS. Vahu.l1996':;;~!4b~I~~;;~ tu knze D .. ldiiOJi Bril.a. nqa I~ I r?nossusitikimas_ EMlpa-j'

~~~a .onverstos pallk!':1 ~g~~~~;.!~IWtlnamas

tsoeuios If Portuqaulos va· hutos oevaivoo.emos.

r-1989-~~;;11gg1 metq gfuodis! 11m matI.! gruod's_ Madri landiS. Detore Pesuasoma Mast-! I do susjtntrnas oatvnttna : ataskarta_J rente ~_,,_. _~I i perejimo prie!~U planq .

1989 roe.; mrzeus Pirmasis 1994metu sausis.Antro- I Detore atasxaitos lings.nls bUS.: jl EMU .. faze Sukunamas I zengl':I""as 1990 rnerars Vy·; EMI. Svedqa, SuomlJaJr

i nacsyees konfet'encljil Isnagn· I AustnJa tampa ES nere-

I res oeta'esmus ilngsn1us ! mis

L .

1990

2000

VI'1uIq k1ym •• II. kU .....

0128

b.lfM n_
O,Q}\J 1.~1~' 0."'" G.n'l6 O.Iut4
118.6' 1,.,43 111_11 B."
I.I~'I-I U169 ','.~l '.~~1 a,'~.J Kllreilkia EMU

pas centrio] banka (ECB) ir tokia pacta trumpojo laikotarpio palukanu norma. EMU koordinuoja visa piniglj politika. Ekspertai rnano, kad EMU turetu koordinuoti rr VIsa nnansq politika.

EMU - tai sudstinqas procesas ir didiiulis projektas. Visos salys Europos sajungos nares tures viena Euro-

lOS

Uzrasams

------------~ ------

---~--------~ ~--

------~---~- -- -

----------~-.------ -.-------------~

------------1 ---------------

i