P. 1
Fizika 2 (Tamasauskas, Vosylius)

Fizika 2 (Tamasauskas, Vosylius)

|Views: 2,292|Likes:

More info:

Published by: Justinas Bartkevičius on Nov 11, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/24/2013

pdf

text

original

A. Tamasauskas, J.

Vosylius

Fizika

2

Redaktorius prof. L. Pranevidius Lietuvos TSR liaudles gvietimo

ministerijos patvirtintas vadovelis

respublikos aukSt~jq mokyklu

infinieriniu specialybiq studentams

.i

Vilnius "Mokslas« 1989

BBI( 22,3z73 Fi 386

Ivadas

y AI( 53{075.8)

T 1604010000-110 137-89 M854(08) 89

1 S B N 5-420-00256-6

Kalina Antane 8nie6"'~ hUtechnJj..,,, in-" .IBLlt_, Ct<AJ

NtQ11~1~

Gamtoje Zinomos keturios fundamentaliqju saveiku rfisys: gravitacine, silpnoji, eiektromagnettne ir stiprioji. Gravitacine sqveika aptareme slo vadovelio l-ame tome. vadovelio 2-as tomas skirtas elektromagnetinei saveikai. Dar dvieju rusiq saveikas aptarsime 3-iame tome.

Elektromagnetine savelka aiskinami elektriniai, magnetiniai bei elektromagnetiniai reiskiniai. Jos deka atomas ir molekule egzistuoja kaip tam tikri medziagos vienetai. Optiniai rei~iniai taip pat susjje su elektromagnetine saveika. 1a aiskinaruos aromq, molekuiiu ir ivairiq_ agregatiniq busenq medziagu savybes, Taigi mokslas apie elektrcmagnetine saveika yra be .. ne svarbiausia fizikos dalis.

Jau iiloje senoveje buvo ainomi pavieniai elektriniai bei magnetiniai reifkiniai. Taciau elektromagnetizmo mokslo pradfia laikomi 1600 m, Tais metais anglu gydytojas V. Gilbertas Hleido knyga "Apie magneta, magnetlnius kfinus ir didziuli magneta 2:em~u. Joje mokslininkas aprase viska, kas jau buvo zinoma apie elektra bei magnetizmq. Tuo metu vyravo poZiii~ rls, kad ~ie reiskiniai tarpusavyje visai nesusije. Elektrornagnetizmo raidai labai svarbiis prancuzq karo iufinieriaus S. Kulono darbai. 1785 m. jis paskelbe elektros Iaiiviq saveikos desni. 1799 m., italu mokslininkui A. Volta! igradus nuolatines elektros sroves saltini, atsiranda nauja tyrinejimu sritis - mokslas apie elektros stove. 1820 m. danu Iizikas H. Erstedas pastebejo, kad magnetinius reiJkinius gali sukelti elektros srove, Tais paciais metals A. Amperui eksperimentiskai [rodfius elektriniu ir magnefiniu reiskiniu s~rysi. gimsta nauja f'izikos saka - elektromagnetizmas, kurios raidai buvo labai svarbus 1831 m. angh; fiziko M. Faradejaus atrastas elektromagnetines indukcijos reiskinys, Juo buvo [rodyta, jog ne tik e1ektros stove sukuria magnetin] lauka, bet i,r atvirksciai - kintantis magnetinis laukas gali sukurti elektros srove. Apibendrindamas iki tol Zinomus eksperimeutus, 1873 m. anglu f'izikas D~. Maksvelis sukure elektromagnetinio lauko teorija, t. y. moksla apie elektrinio ir magnetinio lauku abipusi s~ry!j. Sj lauka aprasancii; Iygciq sistema vadinama Maksvetio Iygciq sistema. 10 teorijoje [rodoma, kad turi egzistuoti eiektromagnetines bangos. Nagrinedamas sias lygtis, Df. Maksvelis priejo isvad~,

TaM3waYCK<lC A., 8ocIIJIIooc fl. d>lf311Ka: Ylle6HIlK ,:WJ' mJ)liclIcplJu.'I: cneUHaJlbHOCTe" pecny6'JlItK3HcI-mx BY30S: B. 4 T, PeA. J], npaHlWll'IIOC,- BlI.'~HH)C:

MOKe,nat, 1989. - T. 2. - 193 c.: ILl.

BTOPol'{ TOM Y'ICGHIIK3 OXBaTblBaeT nporpaaanae DOI1I)OCU 110 paaneay SJIeKTpOMarllerIlSM8. [JKJlIO'I,H1 BO,llJiQB)'IO omuxv. npMBO,.'HlTCfl IIP!l.\ICjJl.! !lcnO.rt!>· 30aaHIHI a3KOHOU <f!1l31tJ{1' U rexnuue.

1 .. 1.1. 119, Ta6J1. I.

Recenzent ai:

Vilniaus inzi ncrinio st atybos institute Pizikcs katcdr a (doc. A. Urbelis);

prof. L. Kirntys

© "Mokslo" leidykla, 1989

kad sviesa yra elektromagnetines bangos. Elektrinio ir maguetiuio lauko abipusis rysys i~plaukia is: A. Einsteino sukurtos specialiosics reliatyvumo tcorijos. Pagal j'l. kClnt! judejimas yra reliatyvus : vienos atskaltos sisternos ativilgiu knnas gali bilti parimcs, bet judet i kilos atskaitos sistemos atfvilgiu. Jeigu tas kflnas [clcktrintas, tai pirmojc atxkaitos sivtemoje aptinkamas tik nekintantis laike elektrinis laukas, 0 kitoje atskaitos sistemoje tuo paciu metu tur i egzistuoti elcktrinis ir magncfinis, 1. y. elektromagnetinis, laukas.

Bendrosios fizikos kursc clektromagnetizmo prndcdama mokyt i DUO daliniu e1ektromagnetinio lauko apia ish! - nuolatinio elekt-inic ir magnetinio lauku. Tik vclinu perciname prie beudriausio atvcjo - kintamojo elektromagnetinio lauko. Rasydam i Sl vadoveli, autoriai atsizvelge i tarybiniuose bei uzsieniniuosc fizikos vadoveliuose ir mokymo priemonese vartojamq destyrno metodika.

1. Elektrostatinis laukas vakoume

1.1. Elektros kriivis

--1- EJektros kruvio saveka, Pirmame vadovelio tome susipazinorne su viena is: WnLt fundamentaliuju saveiku - gravitacija. Gravitacines S'lveikos intensyvumo matas yra kuoll gravitacine (svarioji) mase, Pagal gravitacijos desni, vandenilio atome protonas traukia elektrona gravitacijos jega Fg = 3,61'10-47 N, Taciau tarp _£,totono it clektrono zeikia.dar ):iona- nepalyglnarnai t'Pt""~ traukl!Sjega .E.(E/~bklOl Ii-taill_

p~ciai roporcinga atstumo tarQJiJ<._dalelil!-Ja<adrnllli j-jeglUll.:_ "Hinama e/e./sJr.kJ..e ]ega:-Frnasiai sqveikauja ir kai kurios kitos daleles, ftd galetume- elcktrineS_SijyeikQLi_~'Lisreiksti m cmatiSkai,-<l~lcler..m!_skiriame ~ t~ tikrq /~zikini lydj, vadinama etektros k,.uUVViiUU •• Irult.L T~d' elektros kruvIs yra d~LI.__flr i1fiii:1l1i1pt1str::E!S!O]1flIgn-ntif~eikos inte!}s)'ElllJa..mal!!.s. Taigi eJcktIP-S-kr.YYis nera m~au..ii.f.iL._Q_tik...t.aJll..1ik.,._ IaJo.u.a.vJ1luL Kitai p sa:nnr,-kriiv.is...sawranD&kai-neegzisUluja,_O-.- sia-&a· vybe pasizymi .reali dalele ar kunas, ~gosjos) elektros kruviJUI-i-lfi-sada';-u-kitoS-.to-gali.ir___netut.eti--- ---

~XVIIl amiiaus pradfioje buvo nustatyta, kad esama dvieju rii§iq

. elektros kruviq. Vie nus jq sutarta vadinti teigiamais, kitus - neigiamais. Pagal si susitarimq, elektrono kruvis yra neigiamas, 0 protono - teigiamas. Elektros kruviams galioja~~

liE~atom4 molekuliy)_ar_kiilJQ_€kk1!11J.Jil~_gUS ii udiUancL'L-eTikTringlDii._daJelili riivju algebrinei JUI12fli.. Atomo ar molekules teigiami krnvHii kompensuoja neigiamus, del to normaliai visi kunai elektrifkai YIa neutralus. Taciau, pafalinus is kane daf elektronq, jis [sielektrina teigiamai, 0 ju skaiciq padidinus, - neigiamai. vieaodo fenklo kruviais [elektrinti kiinai vienas kit!! stumia, 0 [elektrinti skirtingo :lenklo krllviais - traukia. Tarptautineje vienetu sistemoje (SI) kruvls matuojamas kulonais (C). Ii apibresime 4.1 skirsnyje.

-\- Kriivio kvantavimas, 1910-1913 m. amerikiediu fizikas R. Milikanas rr 1913 m. rusu fizikas A. Jofe eksperimentais [rode, kad kiekvieno makroskopinio kiino elektros kruvis yra tam tikro kruvio e (e= 1,6'10-11 C), vadinamo elementariuoju, kartotinis. Neigiama elementaruj] kril"j turi elektronas, teigiama - protonas. Elementariuosius krnvius gali tureti ir kitos e1emcntariosios daleles, Yisu j'4 kruviu moduliai sutampa 10-:10 tikslumu.

1964 m. M. Gelis-Manas (JAV) ir G. Cveigas (Austrija) pasiiile nauja hipoteze. Pagal ia. egzistuoja daleles, kuriu elektros kruvis lygus 1/3 ir 2/3 elernentariojo knlvio. Tokios daleles buvo pavadintos kvarkats (tu. zals). Netiesicginiai bandymai. patvirtina, kad kvarkai egzistuoja. Mane-

5

rna, kad nuo :Zioomll elementariuju daleliu jie skiriasi dar ir tuo, jog gali egzistucti tam tikri jq deriniai. Del to bandymais pavieniai kvarkai neaptinkami, Kvarku derinio bendras krlivis lygus elernentariajam krflviui e arba O.

Taigi bet kokio jelektrinto kuno kriivis

cia N - elektronq perteklius ar jll stygius kline.

>- Kruvio tvermes desnis. 1747 m. amerikieciu fizikas B. Franklinas atrado fundamentalq gam los desn] - el~vi'2...!X!.rnu!s desni: ~d ir kokie procesai vyksu eleksrdkai izoliuotoje~mojel._jos kruvili algebrine suma, Iaikui begant, nektnta. ViSll elementariujq elektringujq dalclill elektros kruvis yra ncutskirlama ir nekintama ill savybe. Todel. kni vyksta fizikiniai proccsai, nesusije su daleliu virsmu, elektros kruv!o tvermes desuis ispluukia is daleliu skaiciaus tvermes desnio. Pavyzdfiui. jonizuajant molekule, elektringuju daleliu skaicius nekinta, jos tik pcrskirstomos erdveje. XX amzlaus antroje puseje atrasti kai kUT1"Q elcrncntariqjq daleliu virsmai, kuriuose daleliu skaicius gali kist], radiau bcndrus elektros kruvis nekinta. Elektros kruvio tvermes desnis galioja visiern-, clementarilJjl.l dale/iq virsmams.

IS l-ojo tome zinome, jog erdves if laiko intervalai, kane masc. greitis, energija ir kt. yra reliatyvils, t. y. priklauso nuo atskaitos sistcmos, kurios atzvilgiu nagrinejamas kiino judejimas. Atlikus Iabai tiks/ius bandymus su elektringosiornis dalelemis, prieita prie isvedos, j2g ('!elsl!!!! kriivio didumas ir zenklas nepriklauso nuo ill judejimo, t. y. fWD atskaitos sistemos, Taigi elektros kruvis yra invariantinis dydis.

·-Siame skirsny}e aptartos elektros kruvio fundamentaliosios savybes, los neisvesros is jokio kite desnio, bet nera eksperfmeotu. kurie siems reiginiams priektarautu. Taigi i siuos teiginius galima liureti kaip i postulatus, kuriais grindZiarna elektromagnetizmo teorija .

..\- Elektros kriivio tankis. Panagrmekime, kaip galima jSreitlti-maKro~o-k-ijncu:~ktros kr-~Jis ga~i butt p.a~~s~irst~s isilga.i linijos ~pv~ .• [elektrintas labai pion as laidas], kUDO pavrrstuje ar tam tikrame turyje. Tokiais atvejais nepaisome kriivio diskretines prigimties ir lalkome, kad jis pasiskirstes tolydziai;--Tol di 's e1ektros ~asiskirsl¥JDas_apib.u: dinamas kriivio tank ·Y. ai kriivis pasiskirstes isiJgai linijos, kalbama apie jo i gml tank]

I T~dqfd[; I

cia dl - nykstamai mazes linijos elementas, iSilgai kurio pasiskirstes krfivis dq. Baigtiniame linijos ilgyje I pasiskirstes krtrvis

q= r Tdl.

1 Si.stema. vadinama e/eklriJkoi izoltuota, jei nevyksta krnviu kaitos SU aplinka.

6

(1.1)

(1.2)

(1.3)

Kai elementariajame pavirsiuje dS yra paslskirstes kriivis dq, kruvio paviriiniu tankiu vadiname dyd]

I a~dqfdS·1

(1.4)

Kriivis baigtinio ploto S pavirsiuje

e= J adS.

s

Kai elementariajame tiiryje d V yra pasiskirstes kriivjs dq, kriivio liirinis tankis

(1.5)

! p=dqfdV.!

(1.6)

IS cia kruvis baigtiniame tiiryje V

q= f pdV.

r

Kai kruviai pasiskirste tolygiai, atitinkarnas krflvic tankis bet kokioje kuno vietoje yra vlenodas ir IS (1.3), (1.5) bei (1.7) gauname :

(1.7)

T=qfl, a=qfS, p=qfV.

Tarptautineje vienetu sistemoje elektros kruvio ilginic tankio vienetas yra kulonas metrui (elm), pavirsinio - kulonas kvadnuiniam metrui (elm:!), tilrinio - kulonas kubiniam metrui (elm!).

-t 1.2. KuloDO dOsnis

cia proporcingumo koeficientas k yea teigiarnas dydis. Kaip parode eksperimentai, jis priklauso nuo apllnkos, kurioje yra saveikaujantys [elektrinti kfinai, savybil.! ir nuo formuleje esallciij dydziq matavimo yienetll.

J Si desni atrado H. Kaveodisas, taclau ~is jo darbas mazdaug 100 metu buvo nefinomas.

Noredami vektoriskai uzrasyti

e-_-"'-_ .... F, jeg'l: F1, su kuria taskinis knl~'is ql

veikia kruv] q'l. koordinaciu pradZ:i~ sutapdinsime Sll kruvio ql buvirno vieta (1.1 pav., a). Tuomet kruvio qc padet] nusakys spmdulys vektorius r,'l' kurio moduli Zyrnesime r . Dabar (1.8) for-mule vektoriskai uzrasoma sitaip:

Fl =k q~~! r12• (l,9)

Jegu F2 (1.1 pav., b), kuria krnvts q2 veikia kruvi ql'

(1.10)

Siose fcrrnulcse vcktoriai rJ2 ir r21 yra priesingieji, t. y. r12 :e -r2l. Kaip lspJaukia is (1.9) ir (I .10) formuJill, saveikaujant vienodo .zenklo 1askiniams kruviams (qIQ2>0). saveikos jega yra lygiagreti spinduliui vektoriui, ir taskiniai krnvini stumia vienas kita. Kai sqveikauja skirtingu zenklu kruviai (qtqa < 0), jegos vektcrius yra priegingos spinduliui vektoriui krypties, ir krfiviai traukia vienas kitq. 15 to, kas pasakyta, isplaukia. jog cle.k.:..., trostatlnes, kaip i r- gravitacijos, jegos yra centrines ir jOIlli....galioja trceia-

_sl..s_ iutono desnis.; ~.=;=--

(1.9) forrnule tinka ir [elektrinrierns rutuliams, jeigu kruvis tolygiai pasfskirstes jq pavirfieje arba tflryje. Tiktai tuomet r rei§kia arstuma

tarp sill rurutiq centnr:- - --- - -

Aptarkime koeficiento k verte. Nagrinekime atveji, kai taskiniui kt-iivial saveikauja vakuume. Tuomet (1.8) formules visus dydfius isreisk~ Sf vienetais, ruresime :

k=_l_.

41tE:o '

cia E:o=8.85·1O-12 C2/(N·m'l.) - elektrine )c.£nstanta. Tuomet Kulono jog. (1.8) uhasoma sitaip:

IF=-I_. q'~··1 (1.8.)

4;rf':~ r

1.3. Elektrostatinio lauko stiprwnas

i ~Ie~tros~tinio Iauko s~v.oka: Kaip_jau mateme •. Dej~dantys ielektri~u kiinai uetgi vakuurne veikia vtenas kita elektrcstatine jega. Kyla klausimas, kaip sis poveikis perduodamas vieno knno kitam? Fiaikos raidoje Iiuo klausimu biita dviejq poi:iuri~toli.)!eik.o.LiI. artivelkos. Toliveikos pcfiariu, nutolusiq [elektrintu kunu poveikis vieno kitam perduodamas betarpiskai, akimirksniu. Taciau siandien fizikai laikosi aniveikos teorijos, kurios pradininkai buvo M. Faradejus, Dz. Maksvelis ir kt. Si tcorija

8

/J

teigia, kad vieno [elektrintc kuno pcveikis kitam perduodamaa per tar.mn..ink::t baigtiniu greiciu, ne didesniu uz sviesos greit] vakuume. Toks tarpininkas vadi a Iektr(JHfali~ku. Jis sukuriamas nejudanOil! elektros ruvitj, tcdel Ji alJihiidinan~Zia_i_nekint. ~_--elel< trostatinis laukas yr~~~~. Gamtoje egzistuoja "II nee e ·trostatimaleiektriniai laukai. Siq elektriniq lauku vienos savybes sut.lJupa,o kitos, kaip veliau marysime, skiriasi. Kiekvieuo elektrinio lauko (e1ektrostatinio ir neelektrostatinio) svarbiausioji savybe yra ta, kad jis visus jarne esanciu5 kruviU5 veikia tam tils.ra jega. VisiJa.u.Qi,...YeikiantySmateIla lUOSlUS 0 [ektus jega, fizikoje vadinami j~gll laukais. Visi JCgq laukai egzistuoja objektyviai, too:el jie yt.1 tam Iikfa materijos forma. JCgll laukai paslzymi visiems materialiems objektams bfidingomis savy~ bemis, pavyzdfiui, energija, inercija ir kt.

t Elektrinio lauko stiprumas. Bandymai rodo, kad kiekvienas elekttinis ukas bet kuriame jo taske esanti taskin] kruv] a' veikia jega F. Si jega tiesiogiui proporcinga krnvio ql didumui. Tcdel santykis

(1.12)

nuo kruvio q' didumo nepriklauso- ir yra lauko tasko charakteristika. Dyd] E vadinamc elektrinio lauko stiprumu, Jls moduliu ir kryptimi sutamp~ su jega .. kuria clektrinis laukas veikia teigiama taskin] vienetin] (t. y. IC) kruvi· Kai kruvis q' <0, jegos F kryptis yra priesinga lauko stiprumo E krypciaL.TI (1.12) gauname sitoki'l taskin] elektros kruvi veikiancios

jegos formule: -

F=q'E. (1.12.)

Kai elektrin] laukq vakuume sukuria nejudantis taskinis kruvis q, is (1.9) ir (1.12) gauname sitoki~ elektrostatinio lauko stiprumo israi~k~:

IrE= _1_.!L r.

4r.eo r'

(1.13)

IS cia jo modulis E= 4~~ . .!f,.

(1.130)

IS sill: formuliu isplaukia, kad nuo krUV!O q be galo nutolusiuose taskuose (r-e-co) elektrinio lauko nera (£=0). Taciau, kai Jacka kuriantis elektros kruvis yra baigtinio didumo, erdves taskuose, nutolusiuose nuo krfivia q daugiau kaip tarn tikru nuotoJiu r, dydis E pasidaro neismatuojamai mafas. Sakorne, kad ten elektrinio laukc praktiskai jau nera.

Jegl,.l linijos. M. Faradejus pasifile elektrinio Iaukc stiprumo er dvinj _ pasiskirstyma gr,afilka' vaizduo_!j ies« limjonlis. Jos turi parodyti lauko -,:tipr-um~r-.kr,yPJi. Susitarta, kad elektrostatinio Iauko jegi linijos prasideda teigiamuose krllviuose arba begalybeje. Jos brezia~

1 Tai teisinga tiktai tucmet, kai dydis q' labai maias ir nepakelcla lauka sukurianci-q krovil! Issidestymo.

9

mas taip, kad jll lies tines kiekviename taske sutaptu su vektoriaus E kryptimi (1.2 pav.). Be to, skaicius jegq Iiniju, praeinanciu pro jams statmeno pavirfiaus plato \ieneta (Iiniju tankis), yra Iygus lauko stiprnmo modulio Eskaitinei vertei, ~rostatinis laukas, kuric visuose taskuose vektoriaus E modulis if kryptis vienodi, vadinamas vienalyiiu. Toks laukas vaizduoja"mas vienodo taukio lygiagreciomis

" jcgt! linijomis. Elektrinis laukas,

1.2 paY. kurio stiprumas E nekiuta laike,

vadinarnas stacionariuoju . ....\-LaukQ supcrpozicijos principas. Bandymai rodo, karl dvieju [elektrintq\ kanu elektrostatiues saveikos jega nepriklauso nuo kitu jelektrintu kl1n\! poveikio. Taigi. elcktrostatil1C.L§_q_veiko_§_jegoms. galioja superpozicijos principas: kiekvienq kriiviu q' ielekJrintq 'kClteriahV"i taskq veikianli~ elektrostattniu jegti atstojamoji F yra /ygi ii vvanfili atskiru jegll F; (i= = I, 2, 3, ... , N) geometrinei ·smnai,-t. y.

N

F~ 2: F,.

(1.I4)

IS (1.l2) ir (1.14) gauname, kad visu kruviu q, (i~ 1,2,3, ... , N) sukurto atstojamojo elektrostatinio Iauko stiprumas lygus kiekvieno kruvio atskirai sukurtu tame taske laukq stiprumq geometrinei sumai:

I E~ ± E,·I

'-I

(!.IS)

(1.15) formule elektrostatikoje isreiskiamas lauku superpozicijos princi-

.I!!Y. -

Pritaikykime lauku superpozicija paskirstytojo kruvio kuriamarn laukui skaiciuoti. Imkime elementaruj] kruv] dq. Jo sukurto lauko stipruma taske, kurio spindulys vektorius yra r, skaiciuojame visai taip pat kaip taskinio krfivio lauko:

dE~_I_.i.! T.

41'tG, rl

(1.16)

Suintegrave (1.16) lygybe, randame krnvio q sukurto lauko stipruma:

E~fdE~4;,,·f ~~ r.

(1.17)

Galirne prieS integruodami dydj dq isreiksti krirvio tankiu pagal formule (1.2), (1.4) ar (1.6).

10

1.4. Darbas, atliekamas perkeliant kriivi. elektriniame lauke

Nagrinekime elektrinio lauko poveik] taskiniam kruvlul q' energijos pofiur iu. Stiprumo E elektrinis laukas ta kruvj veikia jega F= q'E. Pastumdarna krnvj elementariuoju poslinkiu dl (1.3_R_3v.)' jega F atbeka ele_IDentarl.lji darba

dA ~F' dl~q' E· d I~q' Ed Icos(E:'d I). (1.18)

Jegos F atliktq darba baigtiniame kelyje I rasime suintcgrave (1.18) lygybe:

A =s' I E· d I =a' f Ed I cos (E:' d I); (1.19)

, ,

cia simbolis I zymi kreivinj integrala, kurio integruvimc kreive yra !;_ t-r-

Si formulc teisinga kiekviena elekt!ini~.

-=t Darbas, atliek.amas perke~ia.n~ krU~i. elektrostat~ame lauke. Prita~kykime (1.19) nejudancic taskinio kruvio q, esancic v.a~uume, kO~)fdlnaCil.l sistemos pradfios taskc 0, sukurtam elektrostatJruam laukui, Jo stiprumas E isreiskiarnas _( I, 13~) for~aip rnatyti 1.3 paveiksle, dydis

dl cos (E:-'dl) Iygus kruvio q~indulio( vektoriaus moduIio pokyciui dr. Sakykime, kriivis q' elektrostatiniarne iauke paslenka is tasko 1 i task~ 2 (1.4 pav.). Tuornet, atsizvelge i padarytas pastabas, is (1.19) formules

gauname:

A-...i'L I" i.':. __ l_. (qif -~)

- 41t~ rt - 47f£o '1 ,,'

(1.20)

Kadangi cia integruojame dydfio r atzvilgiu, tai integravimo kreives I reziai sutampa su dydfio r kitirno refiais. Kaip matyti (1.20) formuleje, etektrostotinio lauko jigll otliekamos darbos neprtklouso nuo ftl vetkiamo

q'

q

.

o

1.3 pal'.

1.4 pal'.

11

krasto judejimo trojektoriios, 0 priklauso tik nuo jo nradmes ir__galines a~ "deties; Sia savybe pasifymincios gamtos jegoLy_adinamos potencialine-t'''''' arba konservatyviosiomis, 0 t4 jCgl! laukai - potenctaliniais laukais.

Elektrinio lauko potencialumo salvga. Darbas, kuri atlieka potencialies jegos, perkeldamos kruvi q' lauke, uzdara kreive I (rJ=rJ, lygus nuliui (A=O). Oa gavome kriteriju lauko.potencialumui nusakyti. Pasinaudojus (1.19)-:-SlS riterijus bendresne forma uzrascmas sitaip:

(1.21)

~ia simboliu ¢ pazymeta, jog integruojama isilgai uzdaros krcives l. Dydis

I

P E'dl vadinarnas clektrinio lauko stiprumo vektoriaus cirkuliaci]a. Skaitine verte ji Iyg; darbui, kurt atlieka elektrinio fauko jegos, pcrkeldamos uidara trajektorija vienetini taIkini kruvl. Kaip matysime veliau, ne kiekvieno elektriuio lauko stiprurno vei(i;fiaus cirkuliacija Iygi nuliui. Siil salyga tenkina tik elektrostatiniai (potencialiniai] laukai. Olaukai, kurie sios salygos netenkina, vadinami siikuriniais,

Elektrinio lauko potencialumo s,!lygq_ (1.21) tenkina bet kokios formos ielektrintq nejudanciu kunll sukurti laukai. Tuo galima [suikinri siai lygybei pritaikius laukq superpozicijos principa.

-1.5. Elektrinio lauko poteocialas

S~vcikaujan~iq [elektrintu kiin1,! pcteacine eoergija. Kaip jau buvo aiskinta vadovelio l-ojo tomo 4.5 skirsnyje, potencialiniu jegu darbas kunui perkelti is tasko I t taskq_ 2 yra lygus to kuno potencines energijos neigiamam pokyciui:

A= -(W.,-W,,);

cia Wp1 - kuno potencine euergija poteucialirtiu jegq lauko taske l, Wp2 - taske 2. Palygine si<l darbo israisk'l su (1.20) ir bendrumc delei nerasydami indekso, gauname dviejq taskiniq kruvlu elektrostatines saveikos poteucines ene~ijos israiskq_:

, W -=-'_. ~~ (1.22)

~ 4:TSo r .

Sioje formu ~os adityviosios konstantos C verte priklauso nuo to. kokiomis salygomis susitarsime potencine energija WI' laikyti lygia nuliui. Sutare laikyti Iygia 0 be galo nutolusiq vienas nuo kite (r-s-cc) kruviq sistemas potencine energija, gauname C=O, Tuomet

I WI. qq'. v= 4T1:~

(1.22.)

12

IS (1.22a) i!pJauki., k.d_l<rUrill-o:ldlw§.t.tines @m05 qq'2.OJ...l!QWlcine energija y teigiama, 0 traukos (.qq!..<..()) neigiama:BetQ, potenc: e neTgiJa priklauso nuo atsturno r tarp saveikaujanciu taskiniu kruviq: atstumui be gala didejant, fVp~O.

-;- Elektrostatinio lauko tasko potencialas. Taskinio krflvio q' potencines energijos (1.22a) santyki su knlvio didumu pafymekime

jl'=7'-='+';-+ I

Dydj I' vad~<:-ele~ini.,..hrcrko-tasko..potenciab.<. T.!kinio kruvio

-qmt."'t.1'ffO"Jaliko kiekvieno tasko potencialas priklauso nuo lauka kuriancia krnvio didumo ir to tasko atstumo iki lauko saltinio. Kaip isplaukla is (1.23). Iauko tasko potenciatos skaitine verte Iygus tame toske esanao vienetinio taikinio kriivio potencinei energijai, Potencialas yra algebrinis dydis : jo zenklas prikJauso nuo laukq kuriancio elektros kruvio zenklo. Potencialui, kaip if lauko sfiprumui, galioja superpozicijos principas: etektros kruvil/: sistemas sukurto lauko bet kurioJa§ka. otencia a /ygus

-@lk'l. kuriuos sukuri fi:ltfle taSK:eats'!JfL100iai1 ote7iC!q!it: of ebri ' _Eiii;ili r: y. ~=L'?I. Pasinaudoje (1.20) ir (1.22.), darbq, kur] atlieka elektrosta~lllfko jegos, perkeldaruos taskin] krilv] q' i§ Iauko tasko 1 i task,! 2, urrascme Iitaip:

(1.23)

A=q'(I',-I',)= -q'i:1I"

(1.24)

~

Dydj cpt-""""'iI!-Yadinam£.,...p.A:lellciahl skirtu.mu.,_,lldl.ct='P:2~:1 - polencialo-· pokrCiu. Si darbo formule teisinga ir netaskinio elektros kruvio sukurtam elektrostatiniam laukui.

Potenciala galima apibrezt i ir is (1.24) formules. Tafka 2 pasirenkame begalybeje (r,->oo); tuomet, kaip matyti (1.23) formuleje, 1',(00)=0 ir

A=q'l'"

arba, ncrasant indekso, I'=Alq'.

(1.25)

Taigi tauko Jasko potencialas skaitine vefle lygus darbui, kurt atlieko lauko jegos, perkeldamos vlenetin] kriiv] if nagrinejamo totko i begalybe, S [ potencialo vienetas yr. voltas (V). Pagal (1.23) arba (1.25), 1 V = 1 J IC.

J. 1.6. Elektrostatinlo lauko stiprumo Ir \- potencialo rysys

Kaip mateme, kiekvienas elektrostatinio lauko taskas apibudinamas dvejcpai : xckl. rium~ ti,p~ if skaliaru - potencialu, IS (1.24) lygybes isplaukia, kad elekrrostafiiiiu Jeg4_ a ie amas elementarusis darbas dA su pcrkeliamu kruviu q' bei potenciaJo ,elementariuoju pokyciu dql susietas sitaip:

dA= -dW.= -q'dl'.

13

Si darba galima ujrasyrl ir (1]8) lygybe. IS j~ isplaukia, kad

d'1'=-E'dl. ' \1· ~,

, j ( .2~

Suintegrave 14 lygybC( tarp bet kuriq dvieju lauko tasku 1 ir 2. gauname titoki'l j1.l potencialu skirtumo lsraisk'l:

(Z)

'1',-'1',= .r E·dl.

(I)

(1.26) lygybe galima perragyti sitaip ;

d'1'= -Ed/cos(E:'dl)= -E,dl,

arba

E,= -d'1'/d/;

(1.27)

»<;

cia dydis E, =E cos (E, dl) yr. vektoriaus E projekcija kryptyje dl. (1.27) Iygybeje rnatyti, kad lauko stiprumc vektoriaus projekcija laisvai pasirinhoje kryptyje lygi potencialo neigiamai iSvestinei isiJgai tos krypties. Todel vektoriaus E projekcijos Dekarto koordinaciu asyse ufrasomos si· taip:

E~= -~; E,= --*; E:= -~.

Kadangi vektorius E=iEx+iE,+kE:. tai

\ E= -(i ~+j ~+k ~).

()x oy dZ

(1.28)

Pastaroji Iygybe uzrasoma paprasciau panaudojus vektotinj diferencijavimo operatoriu, vadinam<l·nabla operatof!umi:

Sis operatorius dar vadinamas gradiento- operatcriumi ir zymimas grad. Tuomet (1.28) Iygybe uzrasoma:

I E= - V 'P " arba , E~-grad'P' ,

Taigi-elektrostalinio lauko stiprumas ra lygus potencialo neigiamam gra-

-4ientui. - ~ --~-

IS (1.27) isplaukia, kad lauko stiprumo S! vienetas yra voltas me/rui

(VIm). -

a Funkcijos gradientas aptartas t-oio rome 4.6 skirsnyje.

14

(1.29)

(1.30)

Ekvipotencialiniai paviriiai. [sivaizduojamas pavirsius, kurio visu tasku potencialas vienodas, vadinamas ekvtpotencialiniu pavirsiumi, Tokio

pavirslaus lygtis: j'l z: -: • -t-

J.2,-, r t. I

cp(x, y, z)=const.

Kaip maryti (1.23) formuleje, taskinio elektros kriivio sukurto lauko ekvipotencialiniai pavirsiai yra koncentrines sferos. 1.5 paveiksle jos pa-

E

e /' ..- " E
" ...
" \
! \
I / \
/ \
I I \
E I \ \
I E
\ I
\ J
\
\
/
E -, /' E E

1.S pas,

vaizduotos bruksninemls linijomis. Visame ekvipotencialiaiame pavirsiuje potencial as yra pastovus, todeloaotencialo isvestine ~~ jo llestines ativiJgiu Jygi nuliui. Tel, atsijvelgus i 0.27), vektoriaus E projekcija liestines kryptyje EI = o. Tai redo, kad lauko stiprumo vektoriaus E kryptis sutampa su ekvipotencialinio pavirsiaus normales (orto 0) kryptimi, kitaip sakant,JID,!1s:.Qjegq lin.ijos kiekviename taske sta~

ekvipotencialiniam pavirsiui. - --

------

-+1.7. Elektrinio dipolio laukas

Elektriniu dipoliu (1.6 pav.} vadiname sistema, sudaryta j~ dviej~ vieDodo didumo ir prie]ingo jenklo tas:KInll.l kraviq +q ir -g, atstumas tarp kuriu lyra mafas, palyginti su atstumu iki nagrinejamujq lauko taskq. Per abu kriivius nubrefta tiese vadinama dipolio anmi. Dipoiio petimi vadinamas vektorius I, kurio kryptis yra iSilgai dipolio dies n~

~ --~- ----

15

~~~~~~~~~~~----~~ ..

if

{'if - - - E

1.7 pav.

giamo kriivio-Iinlf telgiarno, 0 JIlodulis Iygus atstumuLk_ Dipolio teigia-

~o elektros ..kruvio if jo peties sandauga •

p~q1 (1.31)

vadinama elektrlniu dipoliniu momentu. Dipolis kuria elektrini lauka, Apskaicitiokime pagrindines lauko charakteristikas taske O. Pagal elektriniq laukq superpozicijos principa, to tasko potencialas Iygus abieju krilviu sukurtq l~ncial4 algebr inei suruai:

;;~_q_.(1.._1..) _ _1_~' (1.32)

~..-4Jt£t; __ 'I _!.u_ - 41t~__r~ ~ .,

Pagal elektrinio dipolio apibreaima, nuotoliai '1 ir r~'$>I. todel gana gerai tinka apytiksle Iygybe r)_r2:::::r2; cia r - nuotolis nuo dipolio centro iki tasko O. Siomis salygomis dydis r1-r,,,,lcos,,. A!Sizvelg~ i (1.31) if pateiktus samprotavimus, (1.32) uzrasomc sitaip:

16

(1.33)

Taigi matome, kad dipolio sukurto elektrostatinio lauko tasko potencialas priklauso nuo to tasko nuotcllc r iki'dipolio ir dipoJinio memento

" orientacijos (kampc IX). L, - '7J::1:

Pasinaudoje (1.27)·lygybe, apskaiciuokime Iauko stipruma taske O.

Breziame staciakampes koordinaciu sistemos asis, kaip parodyta 1.6 paveiksle. Hilgai asies Oy kinta tiktai r, rodel

E __ ~ __ I_. 2pcosa:

7- (}r - 41t(:, r' •

(1.34)

Kita elektrinio lauko stiprumo dedamoji E%= -OIP lox. Laikome, jog eJementaruji koordinates pokyt] Ox atitinla karnpo (1j IDokvtis OCt. Elementarusis pokytis ox-;::, roCt, todel"

(135)

Pagal Pitagoro teorerna, dipolio elektrost31i7niO lauko s1ipruwas ,)_

-r-r-z-r-rrr &t -;'<-+1" No/,

E~VE'+E2~_I_.Pv3COS'.+I. ' (1.36)

% >' 41'tEo" ~

1.7 paveiksle parodytos Oz asies kryptimi nukreipto elektrinio dipolio jegq linijos. ArtL;!jpolio 5 Iyga r'Pl netenkinama, todel cia U.33)bei (1.36), formules netinka. Nors sloJe-erdves..-dalyje jegl! "liniios neparodytos, bet tai nereiskia, kad jos Cia nutriiksta Gos prasideda ir baigiasi dipolio surfstuosiuose kruviuose).

-\-1.8. Gauso teorema

-l Elektrinie Iauko stiprumo vektoriaus srautas. Kiekvieaas elektrinio

Jahko taskas apibudinaruas lauko stiprumu E. Sio vektoriaus laukui galima taikyti visas vektorinio lauko charakteristikas. Viena tokiu charaktenstlku yra vektoriaus E erautas pro tam tikro ploto pavirsiu. Isskirkime tame pavirsiuje elemeruaruj] plotef dS. Elementariojo oavidiaus onentae ..sU<rerdveje-nusako jo ..nprmales Y kto_f,jau~ , a3fau formulese kar_tai.s.-~ "pseudovcktori dS= dS._ kuric modulis lygus dS. 0

.kryptls.sutargpa Sll normalcs orto n ryJillD,li._ Elektrinio lauko stiprumo vektoriaus elemen7afiuoJiisraut,~lotelio d pavirsiaus clement va-_

dinarnas skaliarlnis aydis d cJ>e' nusakytas lygybe _-

A

n ~E,dS~EdS.l;

d"'.~E·DdS~E·dS~EdSc s

__ -

A

Cia EII=E cos (E, n) yra elektrinio lauko stiprumo vektoriaus projekcija A

pavirsiaus norma~dS_~....!U_yra seudovektoriaus dS pro~

__ ~a vckteei i E statmenoje plokstumo]e. (1.37) rormule-u:zruytoS elementariojo srauto 1~f"'cl-i'§kos-yraviSiS.Ka1 ekvival n lOS. Kaip matyti (1.37)

formuleje, vektoriaus srautas yra algebrinis dydia: jo zenklas riklauso DUO _

vektoriu ~ i !,,~~daromo kampo. (1.37) Jygyb~ sumtegrave p oto S pavir·

~~':;'M '1'-- 17

~\Or~T!~;i_

(1.37)

1.8 paT.

siumj, randarne dydiio E sraura pro tok] pavirsiu:

$.= .r E·dS= .r E'odS=

s s

n

= J E,dS.

s

Si lygybe tinka tiek elektrostafinio, tiek sukurinio elektrinio lauko vektoriaus E srautui skaidiuoti.

Ploto S integravimo pavirsius gali biiti ir uzdaras. Tuo atveju susitarta normales orto n kryptj imti pavirfiaus isoros riiil<ll.S·pav:). Tuomet, kai jegi; Iinijos .. [eina " i

»<;

uZdar-lii pavirsiu, kampas (E, n) > 71:/2 ir srautas yra neigiarnas. 0 kai --"iseina··. - srautas teigiarnas.

Kai laukas vienalytis, 0 pavirsius ploksdiasis, (1.38) Iormule pasidaro paprastesne. Mat tuomet visuose pavirsiaus taskuose vektoriai E ir n, kartu ir E" yra pastovus dydziai, ir (1.38) uzrasoma sitaip:

(1.39)

»<;

1.9 paveiksle parodyti trys atvejai, kurie skiriasi (E, n) verte. Jeigu vienalyeio lauko vektorius E lygiagretus ploksciojo pavirsiaus nbrmales ortui 0, tai E,,=E ir

$.=ES.

Naudojantis sia Iygybe, nusakoma dydzio W.., fizikine prasme ir vienetai. Elektrin] lauka vaizduojant jegq linijornis, lauko stiprumo modulio E skaitine verte Iygi Iinijq tankiui, t. y. jq skaiciui i linijoms statmeno pavirsiaus

(1.39a)

(E~n) =0 (E~n) =51"/2

rt-, / ~"!" IZ'

I/:j.=ES 13 PlY.

18

(1.38)

plow vieneta. Todel, kaip matyti (1.39a) lygybeje, vektoriaus E srautas pro ploto S paviriiu skaitine verte /ygus Si pav;rfjli veriallcili: jeg74 linijll. skaiiiui, Kaip matyti (1.39a) fcrmuleje, dydZio~_SLvieneta~ metras ....:.-m.

Gauso teorema. [sivaizduokime vakuume esantj spindulio r sferini p~, '""'KITfi(5"" centre yra lauka kuriantis tafkinis krfivis q. Vektoriaus E srauta pro si uzdanui pavirsiq skaiciuosime pagaJ (1.38) formule:

$.= ¢ E.dS;

s

cia S - sferinio pavirsiaus plotas. Sis p~.r.a-ek:vjpotenctR'linis. tOdelkiekviename jo t%ke..llektorius-E-yra-ly.giagretus .. pJU:ir?iaus normales ortui n; bet"O,'"""EII=E. Elektrostatinio lauko stiprumo modulis iSfeisklamas (1.13a) lygybe. Atsifvelge i tai, kas pasakyta, gauname:

- I

I::.~ .. ~ '"" 040)

. ("'c

1 a cj) q

$ =-'- dS=-

w 47tto r" Ell '

S

nes ¢ d S = 47t r2. IS cia isplaukia: l)_Ja.skini9-kr-iivio~sukurto-elektr.os.t.a·

s

tlnio Iauko vektoriaus E srau!!LEriklauso nUQ lauka kuriancio kruvic. didumo, 2) ~is srautas neptiklauso DUO nagrinejamojo sferiniQ__J)a1{i.r§iaus plot'lJ) srauto zenklas sut3Tl!Q---a- ~Ku!.ia:ng.oJq_6vio z~lu. -

Kai lauka kuria taskinis kriivis q, vektoriaus E srauta pro bet kok] uzdar~ji pavirsiq (1.10 pav.) apskaiciuosime pagal (1.38) i!raifu\, para~ j~ sitaip:

$,= cj) E·odS. s

{ si~ lygybe iras~ taskiuio kruvio q lauko stiprumo (1.l3) i!rai!k~, gauname:

$ =_1_. ,+. r·lldS.

e 41t'€n q'j' r! '

s

cia vektorius r jungia taskini krfivi su bet kuriuo pavirfiaus tasku. Vektorill skatiarine sandauga

(1.41)

A "odS=rdScos(r, n)=rdS~;

(1.42)

cia dS.l - pavirsiaus elemento, kurio plotas dS. projekcija vektoriui r statmenoje plokstumoje. IS stereometrijos finome, kad elementaraus kfiginio pavirfiaus (1.10 pav.) ribojama erdvinj kampa dO ir dyd] dS.l sieja lygtis

(1.43) 19

1.10 pay,

IS (J.41), (1.42) ir (1.43) gauname: q, ~ _l_.q ,/; ao.

#: 4'lt£o 't'

n

Sioje Iygtyje jau Integruojama pilnuoju erdviniu kampu, todel

J dQ~4" ir <I>.=_'!_.

" n

Si srauto israiska visiskai sutarnpa su (1.40). Taigi tasktnto kruvio etektrostatinlo lauko stiprumo srautas pro t! gaubianti uidarq j] pavirJ·;'1. ncprlklauso net ntlo to pal'irsiaus [ormos, nejTiuo matmenll'

Kai elektrcstatin] Iauka kuria taskiniu krUV14 si~tema, pagal Ja.uk4 superpozicija, atstojamojo Jauko_st.iprumas E=~E" ~.JO la~~? vektonaus E srauta pro gaubianti VISUS krflvius ploto S uzdarajj pavrrsru ufrasome sitaip:

<1>,= ¢ E'odS~ ¢ I E,·odS. s

Sukeiciarne matematiniq operaciju atlikirno eik .. ~:

<1>,= I ¢ E,'odS= I <I),,; , s

20

Cia ¢E; .ndS=«I>er yea i-ojo kruvlo sukurtas srautas. Srautas pro nagrinejamq pavirsiQ isreiskiamas (l.40) lygybe. Todel

. s- I~

I? E.OdS=? E'dS=~.

tb

(1.44)

~ia formule elektrostatikoje matematiskai isreiskiama Gauso teorema: elektrostatinio lauko sttprumo vektoriaus srgJ.J_tas pro bet koki uldarqji paviriiu yra tlesiogiai proporcingas to pavidiaus gaubtamu elektros ruvii( algebrinei sumai, Gause teorema tinka ir tolydZiai pasiskirsciusiems kru-

viams. Tuomet (1.44) Iygybeje vietoj dydZio I s, [rasome atitiokamai

,

(1.3), (1.5) ar (1.7) lygybemis isreikst~ kruv]. Pavyzdfiui, kai kruvis pasiskirstes tGryje V if jo tankis p, tal clektrostatinio lauko srautas pro ji gaubianf pavirsi4. uzrasomas sitaip:

J pdV ,/; E·dS=_v __ .

':I' '.

(1.45)

Gauso teorema yra fuudamenlalLelektr.ostatiko&.-teorelna. li irodyt naudojantis Kulono desniu, todel savotiskai ji apibendrina, Ji yra viena is: etufiif" elektromagnetinic lauko (Maksvelio) Lygtiq. Kalbedarni apie elektrinio srauto f'izikine prasrue, sakeme, jog jis rodo nagrinejamqj] pavirsil! kert anciu jegll Jinij!.! skai~il!,-"Faigi GauSQ teorema teigia, kad sis_ linijq skaicius (srautae), kertantis bet kok] ui.dar.ui pavirsiq, nepriklauso D.YQ..jQ ploto bei formos 0 tik nuo gaubiamo_krilxio didumo. Vadlnasi, Gauso teo rema patvirtina jau auksciau padaryta prielaida jog vakuume esancio elektrostatinio lauko jegl! Iinijos gali prasideti ir baigtis tik krnviuose arba begalybeje .

..l Gauso teoremos diferencialine israifl<a. (1.44) arba (1.45) Iygtys nusako "\ktoriaus ~srautu(O baigtinio ploto-uzdaraj] paVLrS1q. Del to jos-vadinames iruegrallnemts. bYgtys, is kurilL~l=asti tam tikrq fizikini1.!-4-y-=,. dl.ili s!:lrysi konkre,~ja~-vadjnamos diferencialinemis. Jos isvedamos i~ integraliniq lygci'l! naudojantis kai kuriomis vektorines analizes savokomis.

Saicykime,berkuTis-vektofinis lauk<ls-apib.Q\IiruIm~ niu dydiiu A (x, y .. r). Yektorinio diferencijavimo operatoriaus V ir vektoriaus A skaliarine sandauga va~o.tiauHii-!!!Aenc!ttrir r: mima

I V· A-div A·I

21

Kadangi vektcriaus A divergencija isreiskiama ~viej4. vektoriniu dy~zil.l skaliarine sandauga, tai ji yra skaliaras. Operato.rIl! V IT vektcriu A uzras~ Dekarto koordinatemis. div A isreiskiame sitaip:

diVA-(i i+i i+k .t,)'(iA,+iA,+kA,)-

Vektorineje analizeje [rodorna Gauso teorema. Ji teig~~. kad, J.·e~to"iaus A srautas pro bet koki ploto S llzdarViYavir.sill. yra lyg_us ~/O dydtio divergencijos tiirinianr:"jmegralui to paviriiaus ribojamame turyje V, t. y.

~ A·dS- .r divAdY.

s v

Sakykime, elcktrostatilll lauka kuria turyje V p~siskirst~s. elek~r?s kruvis. Jo pasiskirstyma apibildina kruvio turrms tankis fI' Tokio kruvl? sukurtam clektrostatiniam laukui Gause teorema uzrasoma (1.45) lygtimi. Vektoriui E prituike vektorinio lauko Gauso teorema (1.47). gaujme:

. , I

,(, E.dS= I· divEdV. ' ~ 0 - 11 ~ (1.48)

'Y y J . •

IS (1.45) ir (1.48) isplaukia sitokia lygybc:

J divEd Y= J 1.- dV.

v v

Si lygybe turi tikti bet kokla~ turi_ui ~, 0 taip gali ~ii~i tiktai tuo atveju, kai abi pointegralines funkcijos kiekviename elektrinio laukc taske yra lygios, t. y.

div E = pi"; (1.49)

arba, naudoj~ekarto koordinaciu sistema,

oE, + oE, + OE0...... (1.49a)

ox oy OI: £0 -<;

(1.49) lygtisl_par.a~ta bet kuria;rn ~lektr9s~ati~i<? !auko t~skui •. nus~k?

lauko stiprumo E ir tf! lauka kuriancio kr irvic tunruo tankio ryst Tal rr

yra Gauso teoremos diferencialine iSraiska.

1.9. Elektrostatiniq Iaukq skaiCiavimas taikant Gauso teorema

Gauso teorema naudojama [vairios formos [elektrintu klint!. sukurtiems Jaukams skaiCiuoti. Kai iinomas kruvio tiirinis tanki,s P (x, Y'. z_) ': elektrostatinio lauko stiprumo projekcijas Ex. E" ir E~ galima rasu igsprendus (1.49a) diferencialine lygt]. Taciau si~ lygf sprestt gana sunku, ncs yra try,

22

(1.46)

(1.47)

kintancios funkcijos : Ex. E, ir Et.. Todel, pasinaudojus (1.27) sarysiais, (1.49a) lygtis paverciama vienos funkcijos ~ (x, j', z) diferencialine lygti-

mi: bf. ,'y

~:~ + ~; + ~:~ = _ p (x:'. z) • (1.49b)

Toji-lygtis q_d~on.o lygtimh Daliniu atveju, kai nagrinejamoje crdves dalyje kruvio turinis tankiLp=Orji vadinama Laplaso Iygtimi. Pateiksime keleta integralines Iygties taikymo pivyzazill. Ufdavinys pasidaro paprasresnis, kai lauka kuria nesudetingas simetriskas kunas, pavyzdfiui, [elektrinta sfera, rutulys, begaline plokstuma, begalinis tiesus siillas ar cilindras. Tokiais atvejais laukas pasizymi tokia pat simetrija kaip ir jj kuriantis kunas. Tuomet nesunku pasirinkti toki uzdarajj pavirsiu, kur] veri anti vekroriaus E srauta butu lengva apskaiciuoti.

~ _ Begalines tolygiai [elektrtntos plokStumos elektrostatiois laukas. ImI, klme begaline plokstumq P (!.II pav.), tolygiai [elektrinta pavirSiniu kraviu, kurio tankis +0'. Siuo atveju elektrostatinio lauko ekvipotencialiniai pavirsiai del sitnetrifkumo yra lygiagretl1s plokstumai P, 0 jegq linijos jiems statmenos. IS to isplaukia: ! klekviename lauko tafke vektorteus E kryptis statmena plokstumai P; 2) plOKstumos atzvilgiu simetriskuose taskuose, pavyzdfiui Air B, lauko stiprumo moduliai yra lygiis, 0 jq kryptys - priefingos. Noredami apskaidiuoti lauko stiprurna taske A. [sivaizduokime, kad taskai A ir B yra staciojo cilindro pagrinduose, kuriu plotas tlS. Kadangi lauko jegl! linijos lygiagrecios tokio cilindro soninio pavirsiaus sudaromosioms, tai vektoriaus E srautas pro visa cilindro pavirsill_ yra Iygus srautui pro jo abu pagriudus. At~izv Jgus i (1.38) ir lauko

aimetriskurna, sis srautas .) ~ If;-

<I>.-2E~S; 1>e- c t,~QJ

+0 J

-0

E=O

:I.tI pav.

1.12 pav.

23

cja E - lauko stiprumo taske A arba taske.B mcdulis. visas ciliudro pavirsius gaubia kruv] q=rJ6.S, todel, pagal Gause teoremq, ta srauta dar galima i~rejksti ~jtajp:

tl> = oM . ,,'

Is silj dvieji; iygybilj gaunarne:

I

Jaigj,_hegalinC,._Jo/ygioi [elektrinta pl()kstllma-Jmrfo }>ientJ/:fli eletarostatini; laukq, kurio suprutnas nepriklauso tUll)· atslt/mo iki plokJ.tumos.

! Elektrostatjnis Inukas tarp dvicjq lygiagrecill begalinill plokS(urn~ [eiek-

- trino, priding., :lcbklq kriiviais. Bcgalinems ielcktrintorns plokstumoms

gana artimas ploksCiasis kondcusatorius. Pagai laukq superpczicijcs principa, elektrostatinio lauko ntstojarnasis stiprumas kiekviename tnske yra lygus vienos ir kites ptoksrun-u kuriarnu Iauku suprurnu geometnnet sumai, t. y. E=E1 +E2. Apsiribokime paprasciausiu ir praktiskai labai svarbiu atveju, kai abieju plokftumu pavirsinio ktuvio tank!o skaiunes vertes yra vienodos, t. y. 1 +0' 1=1 -01=0'· Tuomet kiekviena plokstuma kutia vienalyt] elektrostatin] lauka, kurio mcdulis El=E2=ff I (2E"o). Kaip matyti 1.12 paveiksle, tarp plokftumq sill lauku kryptys sutampa, rodel atstojamojo lauko stiprumas

Uz tq ploksrumu vektoriu E, ir E, kryptys yra priesingos, todel jq geometrine surna Iygi O. Taigi tokioje sistemoje elektrinis Iaukas egzistuoja tik tarp ploksturnu, 0 uz jq lauko nera. Panagiai yra ploksciuosiuose (ir ki-

tokiuose) kondensatoriuose. •

Tolygiai [elektrlatu sfcrinio pavirslaus elektrostatinis laukas. Sakykime, spindulio R sfera (1.13 pav.) yra toiygiai [elektriuta krflviu + q. Tokio kuno elektrostatinis Jaukas turi sirnetrijos centra 0, t. y. jo ekvipotencialiniai pavirsiai yra koncentrlues sferos. <tQ_ekviename Iauko taske stipr:umo vektorius yra sratmenas-ekziporenciaiiniam -pavirsiui. IS lauko sferines simetrijos isptaukia, kad taskuose, kuriu nuotolls r nuo centro o vienodas, lauko stiprumo modulis E yra toks pat. Raskime ii taske A, kuris nutoles DUO sferos centro atstumu r » R.lsivaizduokime 1.13 paveiksIe brukjnine Iinija parodyta, per task'l A einant], uzdar~ji sferinj pavirsiu. Sis isivaizduojaruasis pavirsius yra ekvipotencialinis. Lanka stiprumo vektoriaus E srautq pro !ii uidanui pavirsiu apskaiciuosime pagal (1.38) formule. Atsiz"elg~ i tai, kad vektorius E yra statmenas pavirs;lll ir kad visuose to pavirsiaus taskuose lauko modulis E yra vienodas, gauname ;

24

(1.50)

(1.51)

1.13 paf.

<D e = 4itr2E. Antra venus, pagal Gauso teorema, srautas rf1 .. =q{EO. IS ~ia isplaukia, kad

1£=_1 • .!L I

41t~ ,I·

(1.52)

25

/

E

~'I~'

I ~

R r 0 R r

o

a

b

1.14 pay.

,/

Skaiciuojant laukc stiprurna rutulio viduje, pavyzdfiui taske B, laikorna, kad [sivaizd uojamasis sferinis pavirsius gauhia kruvj

q'=~1rr;Jp=;~ ,..1,

todel, pagal Gause teorema, srautas <l> =!L=_q_ r'

e Eo eoR3 '

Antra vertus, srauta pro [sivaizduojamaj] pavirsiu galima uirasyti sitaip: <1>e=i_1tr!!£;_

cia E - lauko stiprurnas atstumu r nuo centro O. IS sitl dvieju srauto israiskq gauname..:._,

E=-q-r. 4moR'

1.14 paveiksle, b, parodyta funkcine priklausomybe E=/(r)1.

2. Elektrostatinis laukas dielektrike

1 2.1. Dielektrila! tipai

Laisvieji ir slllisticji kriivininkai. Visi kenai sudaryti is atomu, kurie gali bOti susijunge i mclekules. Savo ruoftu atomai sudaryti is turincio teigiama elektros kruvi brauduclio if elektroninic apvalkalo. Atomo ar molekules teigiama elektrinj kruvj kompensuoja elektronu neigiamas kriivis (abicjq kruviq moduliai yra lygus). Todel atskiras atcmas ar molekule ir is j4. sudaryta medfiaga normaliomis salygomis yra elektriskai neutralus. Taciau molekuleje ar atome elektringqju daleliu rysiai gali labai skirtis: vieuuose jie yra supras, kituose - palyginti silpni. Nagnne, jant medziagos elektrin] laidumq, elektringosios daleles vadinamos kris»ininkais, jrIDinetuoju poziiiriu-jie skirstomi i suriituosius ir laisvuosius. SuriSlaisiais Jaikomi lie kru)'inmkai, kurie prik/auso konkreCiam a/omui

1 Rutulio dielektrine skvarba yra dldesne negu vakuumo, todel teske r=R dydis E pakinta suoltuku.

26

(1.53)

or molekulei, taip pat kietojo kristalinio kiino jonai. Veikiami nuclerlnioeIeKfiinio lauko, suristieji kruvininkai tik siek tiek pasislenka nuo pusiausvyros padeties (mafiau kaip 10-10 m), ir nesudaro elektros sroves. Visi kiti kruvininkai vadinami Iaisvaisiais, Dazniausiai tai laisvieji elektronai ir jonai, kutie, veikiami elektrinio lauk6~'ju a ryptlngai ir sudaro e e ~ tros srove. -Tokie yra laidumo e1ektronai metaluose, puslaidininkluose, dielektrikuose, skyles puslaidininkiuose ir dielektrikuose, jonai elektrolituose bei dujose ir kt. Laisvaisiais taip pat vadinami keno Jlpertekliaiai~:" kruvininkai, t._y. tos elektfingosios daleles, del kuriu kunas [sielektrina. PavyiGZiUi, dielektriko pavlfsiui papi domai suteikti kriivininkai vadinami laisvaisiais. Cia reikia pabrezti, kad suristieji krilvininkai, visai kaip ir Iaisvieji, patys kuria elektrinj lauka iryra veikiami kitq kruvininku elektrinic [auko : skiriasi jie tik gebejimu judeti veikiant elektriniam laukui.

+ Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Dielektriku, arba tzotlatorium], E.:__ dinama medfiaga, kurioje laisvqju kruviuinku koncenteaCijaYra labai maza; del to dielektrikai blogai praTeidiia elektros sr . Nelabai aukstose temperatfirose gintaras, distiliuotas vanduo, spioduliq neveikiamos dujos if kt. yra dieJektrikai. Nors dielektriko molekule yra elektriskai neutrali, bet ji pasizyrni tam tikrornis elektrinemis savybemis. visu teigiamu molekules elektros kruviu bendras poveikis bet kokiarn taskiniam elektros krfiviui, esauciam toll nuo molekules (palyginti su jos marmenimis), yea ekvivaleutus tam tikro taskinio teigiamo elektros kruvio + q pcveikiui. Sio tariamo elektros kruvio +q buvimo viet'! vadiname molekules teigiamu elektros krtiviu celltru. Analogiskai nustatomas molekules neigiamiems elektros kruviams ekvivaientus taskiais krtlvis -q ir jq cenfras. Kadangi molckule fa elektriskai.neutrali, t_ai turi_gaJioti Iygybe 1 +q 1=1 -q I=q· Elektros krilviu centru padetis mclekuleje priklauso nuo JOS san aros. Jei elektringosios drurles molekuleje r-asiskirsciusios nesimerriskai, tai teigiarrrq ir ~iamy elektros kruviu centrai yra nutole vienas nuo kito atsfiimu l. Tokia molekule Wl panasi . L 7 skirsnyje nagrineta elektriniQipQ_lilr vadinama_££line molckule. Kiekviena .poline molekule apibudinarna elektriniu dipoliniu momentu p=ql. Ciaoipolio petys I, kartu if vektorius p nukreiptas nuo neigiamu elektros kruviu centro link teigiarnu elektros kruviu centro, Polines yra vandens, druskos ragsties if daugelio .kitq medZiagq molekuJes. IS po!iniit mclekuliq sudarytas dielektrikas vadinamas poliniu.

Simetrifkos struktGros mclekuliu teigiamu ir neigiarnu elektros krilviq central sutampa. Todel iSorinio elektrinio lauko neveikiamos tokios moleknles ne urt elelCtrinio dipolinio momento (p=O, nes 1=0). Jos vadinamos nepolinemis, atitinkamai is jll sudaryti dielektrikai - nepo/iniais. Nepolines yra vienatornes inertiniu elementu molekules, taip pat H2, N2, O2, COt> CR. if kitu medfiagu molekules.'

Kietosios medziagos, kuriose vyrauja joninis rysys, pavyzdfiui NaCl, K'Cl, KBr ir kt., sudaro trecia dielektriku grupe. ~iQ dielektriku kristale teigiami jonai desningai kaitaliojasi su neigiarnais. Tokio kristalo negalirna suskirstyti i atskiras, pavyzdziui dviatomes, mclekules: i ii reikia ziGreti kaip i dvi jonines subgardeles, kurios [terptos viena i kita.

27

-r 2.2. Dlelektrikq poliarizacija

vicnalyclame dielektrike isskirkime makroskopinj tfir] ~ V. kuriame molekuliq skaicius Nop 1.ISskirtosios medziagos elektrinis dipolinis momentas Jygus visq jo molekuliq elektriniq dipoliniu mornentu geornetrinei SU~

mai 2:; PI_ los tflrio vieneto dipolinis momentas

f /

Diclcktri~ .. .zadinamas poliari,zuot-u,.-kaLP..fJ1_ Taigi sis dydis YIa poliarizacijos kiekybinis mntns if vadinamas di<:.!Wriko poliarizuotumu, arba poliarizacljos vekeoriumi. PoJiarizuotumo 51 vienetas"'y' a kulonas kvadra-

"::;1inif1OJ...i;l(;t"ui-..(q..1U~). Aptarkime, DUO ko priklauso nepcliniu bei poiinil!dielektriku poltarizuctumas.

Etektronlne poliarizacija. Veikiama stiprumo E_ isorinic elekmnio lauko, nepolines molekules elektrHrgo-ji dalefe pasislenka [egos veikimo kryptirui - molekule deforrnuojasi, Dcformuotos molekules teigiamu ir neigiamu elektros kruvu; central jau nesutamp~i.dare--eleJctrini..s ... dil20linis momentas p...:J!I, ~<.!!I1:aLil7dJ@!£/uojJJ. Nelabai stipriame clektriniame lauke atslrad'fsTiUotolrs-, tarp rnolekules e1ektros krflviu centrtl yra tiesiogiai proporcingas to lauko stiprumui E. Tuomet indukuotasis elektriuis dipolinis momentas

cia C:oC( - dydziu p ir E proporcingumo koefIcieutas. Tik nuo molekules (atomo} savybiu pfiklaiifantis Ieigiamas dydis IX yra vudinamas molekuliniu (atominiu) poliarizuojamumu, IS to, kas pasakyta, isplaukia, kad moIekules indukuotasis" e ekTrinisoipolinis momentas prikJauso nuo molekules prigimties, ji indukavusio elektriuio lauko stiprumo E ir yra vektoriaus E krypties. Taigi stiprumo E elektriuio lauko veikiamoje kiekvienoje molekuleje indukuojarnas to paties didumo ir krypties elektrinis dipolinis momeutas p (jei molekules vienodos). Jei tokio dielektriko tur!o vienete yra n molekuliu, tai turio vieneto elcktrinis dipolinis momentas (poliarizuotumas)

P=n p=Eona. E= EoxE.

Tik UUQ dielektriko molekuliq savybiu priklausantis nedimensinis dydis x.=nlX vadinarnas rnedziagos dielektriniu jautriu. Aptartoji dielektriko poIiarizacija atsiranda, kai elektronai pasislenka molekuleje, todel ji vadinama elektronine, arba deforrnaclne, poliarizacija.

PoJine molekule elektriniame Iauke. Karl buru paprasciau, pollee rnolekule laikykime absoliueiai standaia - nesideformuojancia. Elektrini dipol] kurio dipolinis momentas p=ql, vienalytis E stiprumo elektrinis laukas veikia lygiu moduliq ir priesingu krypciu jegomis Fl =qE if

28

(2.1)

(2.2)

(2.3)

F2= -qE (2.1 pav.). Taigi vienalyti.s elektrinis laukas poline molekule sub, t. y. j!! atitinkamai orientuos. Kaip matome paveiksle, ~il! ji:lru momento M skaitine

verte -.

M=d·F,=qIEsin"=pEsinl}. (2.4) arba jegu momentas

M=pxE.

(2.5)

Kaip isplaukia is (2.4) ar (2.5) formules, jegu moment~1.pasidarys J)"'gus-nuliui tiktai tuomet; kai lauko jegu-eeikiamos molekules etektrinis dipolinis mornentas p bus orientuotas lygiagreciai vektoriui E.

Jeigu molekule veikiantis.jggu 1~Js;~s )xa.labfJU!eyienal tis, tai dipof veikianciu jegq Fl =qE1 ir F2= -q~ moduliai yra nelygiis (nes El =FE!). Tokiu atveju, be je£1!- momenta, dipcl] dar veikia siq jegq atstojaruoji

F=F, +F,=q(E,-E,)=qt. E.

Elektrinio lauko stiprumo pokycic per atstuma, lygll dipolio penes ilgiui I, modulis

s e-. ~7 I.

Todei dipof] vefkiancios atstojamosios jegos modulis

F=ql ~7 =P ~;.

(2.6)

.Sies...-jegos--veiki-amas dipnirs slink5~n.L kUT laukas stip'r:iausias. Kaip tik del to [elektrinti kunai pritraukia lengvus dii'Ktus, pavyzdziui, dulkeles, popicriaus skiauteles if kt. Mat veikiant elektriniam laukui, tose dulkelese indukuojasi kruvial, ir jos tampa savoti§kais dipofiais. Sis reiskiuys pritaikomas elektriniuose filtruose. II.! elektrodai daromi tokios formos ir Hdestomi taip, kad sukurtu labai nevienalyt] tauka, - tuomet ant jl.l nuseda dilrnu ar dulkiu daleles.

Panagrinekime v.enalyciame elektriniame lauke esancios polines rnolekules energija. Padidinant kampq tarp vektoriu p if E dydfiu d,i}, atliekamas darbas

dA=Md&=pEsin&d&.

Toklu pat dydZiu pakinta dipolio if elektrostatinio lauko saveikos potencine energija, t. y.

dW.=pEsin I}d e.

Suintegrave ~i,!:- Iygybe, gauuamc dipolio potencines enetgijos! pr-iklauscmybes nuo kampo a. israiska:

W.= -pEcos"+C.

l Teisingiau sakyri sistemos dipolis-c elektrcstatinis Iaukas potenclne energi]a.

29

Sutarktme dipolio pctencine energija laikyti lygia nuliui, kai vektorius p statmenas vektoriui E (-3-=1t'/2); tuomet integravimo konstanta C=O ir

I W,~ -pEcos&. I

Taigi dipolio potencine eoergija yra pari maziausia (WI' = -p-€,J, kai vektoriu p ir E kryptys sutampa (a=Q)....it..atvirk~ciai - pati didliausia (W 1'= = pE). kai t'4 vektoriu kryptys yra priesingos (-.3:~_ Energijos pofiuriu sistemai pirrnoji basena yra pati palankiausia.

Orientaciae poliarizacija. Nagrinekime izotropinj ir vienalyt] polin] dielektrika, t. y. tokj, kurio elektrines savybes nepriklauso nuo lauko krypties ir viscose taskuose yra vieuodos. Jame isskirkime makroskopinj turi AV. kur.iame telpaociumolekuliu skaicius N~l. Del molekuji~ .siJl:Imjnioju@jimQ_j!!_ elektriniai dipolinigj.momentai.yra [vairiausios orientacijos, kl.lIi,_QeJ.o. nuolatos kinta .. rode! dielektriko turio vieneto dipcliniu momen-

__ tq, gecmetrine suma lygi nuliui - "dielektnkas nepoliarizuotas. Elektrinio Iauko veikiamos polines molekules igyja pQi-encin~ energij4, WI" Jeigu molekules cbaouskai nejudetu (T=OK), tai visos jos elektriniame lauke orientuotusi palankiausiai energijos-pofiuno (P II E). Taciau del siluminio judejimo, esant tertnodinaminel pusiausvyrai (T=const). daleles pagal potencines energijos vertes pasiskirsto Bolcmano desniu (if. It., 12.5 sk.):

w,

n(W,,)=Ae-kT;

cia n (WI') - skaicius turio vienete esanciu daleliu, kuriq potencine energija yra WI" I si'l Iygybl( iras(: elektrostatiniame lauke esancio dipolio potencines energijos (2.1) israiSk~, gauname elektriniu dipoliu pasiskirstyma I auke pagal potencines energijos vertes, t. y. pagal kampa s :

pEcos,",

"(&)~Ae""""'-

Kaip matyti (2.9) formuleje, kuo didesnj kampa B sudaro vektcrius p su vektoriumi E (didesne energija Wp), tuo tokiu molekuliu koncentracija 11(&) yra masesne. Taigi, uekiataut laukc stiprumui ir ternperaturai, nusist_ovi elektriniq dipaliniq momentq deline orientacija - dielektrikas pasidaro poliarizuotas (p =;fO). Dielektriko poliarizacija, kuri atsiranda laukui orientuojant dipoliu elektriuius momentus, vadinama orientacine. Kadangi kiekvienos molekules vektoriaus p projekcija E kryptyje Iygi p cos B, tai dielektriko poliarizuotuma randame suintegrave tfirio vienete sandaug<lJJ (-3-)p cos s kampo B atfvilgiu bei is normavimo s<vygll nustate konstantil EGauname gana sudetinga P israjSk<l. Jos grafikas parodytas 2.2 paveiks]e. Dydis p yra mazes, ir realiuose eksperimentuose pE4,kT, todel galima apsiriboti grafiko pradine tiesine dalimi. Taigi sioje elektrinio Iauko stiprurnu srityje ir polioiam die1ektrikui galima uZrasyti (2.3) pavidalo Iygyb~:

30

(2.7)

(2.9)

(2.10)

Nagrinejamuoju atveju dielektrinio jautrio israiska yra sitokia:

-.. '""

x"= 3£okT.

(2.11)

Taigi polinio dielektriko jautris yra atvirjcsc@Lproporcingas jo absoliutlnel temperatUrai. Jr tiktai neaukstose temperaturose Jabal stipriuose elektriniuose laukuose (pE,..,kT) poliarizuotumas [sisotina - molekuliu etektriniai dipoliniai momentai gana tobulai orientuojasi isilgai E krypties. Tuornet poliarizuotumas nuo lauko stiprumo jau nepriklauso ir (2.10) Iygybe negalioja (jeigu galirna nepaisyti dielektriko elektronines poliarizacijos).

Atskir~ dielektsiku ·grup,"sudaro.jQ!liniai kristalai (NaCI. KCI ir kt.).

Elektr~nio lauko veikiamg, ~eigi~9...jonl! SiilsmC@e ~sisJenka isilgai - ~ekt~rtaus ~ ~ryptles, _o .ne~gla~~!Jonl! subgardele - priesinga kryptimi,

JT kristalas 19YJa elektrin] dipolini momenta. Sitokia poliarizacija vadinarna jonine. Ji yra defcrmacines poliarizacijos Tusis.

Sarishti'l kriivi'l paviriinis tankis. Poliarizuotame dielektrfke j~skirkime ruakroskopini tOri 6. V. Jeigu dielektrikas vienalytis, tai tame ttlryje esanci'4.suristl!.i1.l teigiamu ir neigiarnu kriiviq aJge15rine suma Iygi nuJiui. Jeigu dielektrikas nevienalytls, 51 suma nelygi nuliui - turim.e suristqjl (uWI krilv[. Jo pasiskirstyrnas dielektrike nusakornas suristQjq krflviu tiirtniu tiiiiTUu p'. Poliarizuoto dielektriko pavirsiuje koncentruojasi tam tikf? ie~o surist~eji knlvj~i. tilirint kokia elektrinio Iauko stiprumo E krypus. ~ne to pavirsiaus, I kur] ieina lauko jegq Iinijos, susidaro ueigiamo krijylO perteklius, 0 prie priesingo - teigiamo. Pavirginiu suristlUlI: krflviu pasiskirstymas uusakomas jq paviriiniu tankiu a', Apsiribodami vienaIyciais dielektrikais, nustatykime, nuo ko sis dydis priklauso. Tuo tikslu pana~in~kime vienalycic dielektriko plokstele Iygiagreciais pavirsiais, esancia vienalyciame suprumo E lauke (2.3 pav.), Jos pavirsiuje atsiraduslu suristttiq kruvn; pavirjlinis tankis tenkina Iygyb~ 1 +a 'I ~ 1 -a' 1 ~a·. Di:lektri~e isski.r~im~ pasviraji elementaruj] cilindra, kurio sudaromoji lYgJagretl vektoriui E If JOS JJglS Iygus L, 0 pagrindo plotas Iygus dS. Abiejuose sio cilindro pagrinduose suristtUll kriiviu skaitines vertes dq' =O'dS

p

a'~---------------- __

E

2.2 pa ....

2.3 pav.

31

yra vicnodos, 0 ienklai - priefingi. Todel cilindrq laikysime makroskopiniu dipoliu, kurio dipolinis rnomentas

dp=d q'L=a' dSL.

»<:

Cilindro turis dV=LdS COS (E, 0). Elementariajam cilindr~i pr~taik~ (2.1) Iygyb" gaunamc:

P=:~=~.

cos (E, n)

IS cia

o' =P cos (E:'n) = p.;

Cia P .. - poliarizuotumc vektoriaus P projekcija elementariojo pavirsiaus plotelio dS norrnaleje n. Dydziai (1' if P matuojami tais paciais vienetais

(C/m'). Atsiivelg, i (2.3), gauname: G'=<oxEcos (E:'n)..arba -_,

. ,,' < . III

~=<oxE.; I _". '"' v - '''f -10'<1. "'-. t )' (2.12a)

r>;

c.ia En=E cos (E, n). Taigi jeg-q liuijcms statmenuose pavirsiuose (E II n) dydis a' yra didfiausias.Jr.Jygua..

(2.12b)

Pavirsiu~e, kuriems jegu linijos yra lygiagrecios (Ej_n). suriStl,jjq kruviu pavirsinis tank is o' =0.

2.3. Elcktrostatiois laukas dielektrike

Lauko stiprumas vienalyciame ir izotropiniame dielektrike. 1 skyriuje l nagtinejomc vakuume sukurto elektrostatinio lauko stipruma bei poten) ciala. Dielektrike sukurta s elektrinis laukas bus kitoks, nes isorinio lauko

~ \ ' poliarizu~t~s dielektrikas savo ruoztu pat~ ~u-

, ria elektriuj lauka, Pagal lauku superpozrcijos

-0 prrncipa, arstojamojo lauko stiprumas E dielektrike yra sil! abiejq lauku stiprumu geome-

\: trine suma. Cia reikia pasakyti, kad tikrasis (mikroskopinis) lauko stiprurnas dielektrike smarkiai kinta molekules matmenu nuotoliais, Taciau tie mikropokyciai net uri [takes, kai nagrinejame lauko poveik] makroskopiniam kuuui, - jis priklauso nuo tam tikros vidutines, t. y. makroskopines, lauko stiprumo vertes. Paprasciausiu atveju nustatykime, kai lauko, stiprumas dielektrike siejasi su dielekwktr savybemis, Tam imkime dvi lygiagrecias be-

2.4 pav. galines plokstumas (2.4 pav.), [elektrintas vie-

32

(2.12)

IHldp drdumo if priesingu fenklq krnviais, kuriu pavirsinis tankis ly~1L (! Kuip mateme 1.9 skirsnyje, laisvieji krflviai vakuume sukuria 1>IIPllllll(' Eo=(1/EO vienalyt] elektrostatinj Iauka. [sivaizduokime, kad ~IHnll' luuke atsidure vienalycic ir izotropinio dielektriko plokstele lv).:I,'~II:l:iais pavirsiais, orientuota taip, kad jos pavirsiai butl! lygia"~I rtu -, rclektrintoms plokstumoms, Tuomet jie sutampa su lauko ekvipo't'llt r.rliniais pavirsiais. Dielektrikas poliarizuosis, ir jo pavirsiuje susidarys pavrrvinio rankio a' suristasis kruvis, Pastarasis sukurs £'=(1'/EO stipru- 111P vienalytj elektrostatinj lauka • kurio stiprumo E' kryptis priesinga neFII Eo, Pagal lauku superpozicijos principq, elektrostatinio lauko stiprulila" dielektrike E=Eo+E', 0 jo modulis

E=Eo-E'=Eo-f·

(2.13)

I auko jeg~ Iinijos statmenos dlelektriko pavirsiui, todel, pagal (2.l2b), o'~ <,xE. Siq i§raisk~ iras~ i (2.13) Ir pertvarke, gauname:

(2.14)

Nuo dielektriko savybiu pnklausanf nedimensini dyd], pafymeta

(2.15)

vadiname dielektriko santykine dtelektrine skvarba. Dabat (2,141_!ygyb~

perrasnme sitaip: - -

I E-!l!.-_<!_

I -, - ....

(2.14a)

visqdielektriku xc-O, to dol j <> I. Tik '!Y:uumo <~~. Taigi poliarizuotame vienalydame izotropinlame dielektrike elektrostatinio lauko stiprumas yra_._Lkartli maiesnts negu v4.kiiiime. §S teiginys yra teisingas visada, kai vienalytis - ir izotropinis dieIektrikas ufpildo vise elektrinio lauko uzimamq erdve arba kai jo pavidiai sutampa su lauko ekvipotencialiniais pavirsiais. Tokiu atveju taskinio lcriivio q sukurto lauko stiprumas dielektrike isrei§kiamas lygybe

(2.16)

(2.17) 33

2.4. Gauso teorcma dielektrikui, Elektrin. slink lis

Vakuumui suformuluota (1.44) Gause teorema galima ~a;k)1i ir dielektr ikui, bet tada butina [skaityti vises nagrinejarno uzdarojo pavirsiaus gaubiamus kruvius - tiek laisvuosius (q), tiek suristucsius (q~). Tuomet toji teorema uzrasoma ~itaip:

'+'E.dS=~.

'j' '.

s

Deja, surtstasis kruvis q.s priklauso DUO elektrinio lauko stiprumo E, todid (2.I8) formulc naudotis yra sunku, Raskime parogesni jos vananta. Tam apskai~iuokil11e dielektriko poliarizuotumo vektoriaus P srauta pro ploto S uzdarqji pavirsiu:

<1>,= ~ P·dS= ~ P"dS.

s S

AtsiZvelg~ i (2.12), dydj e, Hreiskiame jitaip:

<1>,= ~ a'dS=q'; v -?-\

s

cia q' - pavirfinis surijtasis kruvis. Elektrlnis laukas ufdaro]o pavirsiau,s gaubiamame turyje surisruoslus kriivius gali tik perskirstyti, t~d~l erdvtnio q$ IT pavirjmio lJ' surist1Ul.lla'uyi;q algebrine suma lygi nuliui, t. y.

q.s+q'=O. arba q,= -q'. (2.l1)

IS (2.19), (2.20) ir (2.21) isreiskiame q,= - ~ P·dS.

s

Si'l, israLsk'l iras~ t (2.18) ir atitinkamai pertverke, gaunazne:

~ ('oE+P)·dS=q. s

I~ dvieju vektoriq susldedancia pointegruline funkcija pazymekime

D=~E+P. ~2~

Dydi D toliau vadinsime elektrines sllnkties vektoriumi, arba tiesiog elek-: trine siinktimi. Atsizvelge i (2.23), (2.22) perrasome sitaip:

34

(2.18)

(2.19)

(2.20)

(2.22)

(2.24)

Taigi elektrines sllnkties srautas pro uidarqji pavirsiu yra lygus ta-pasirsiaus gaubiamu Iaisvuju kruvil{ algebrinel sumai. Tai ir yra Gauso teorema dielektrikui.

15 sios integralines lygties 1.8 skirsnyje aprasytu budu gaunama atitinkama diferencialine lygtis:

I divD=p I. arba ! V·D=p I·

(2.25)

(2.23) formuleje elektrines slinkties vektcrius D isreiskiamas dvieju skirtingos prasmes vektoriu geometrine suma. Taciau, atsizvelge i saryIius P=EoxE ir E=l+x, (2.23) lygybe perrasome sitaip:

D=EO:::E.

(2.23a)

IS cia elektrines slinkties SI vienetas yra kulonas kvadratiniam metrui (CJrn').

Be abejo, kyla klausimas, kq apibudina dydis D1 Kaip matyti (2.14a) bei (2.16) lygybese, elekrrcstatlnio lauko stiprumas priklauso nuo dydfiu e nusakcmu dielektriko savybiu. Tuo tarpu vienalyciame dielektrike tes-

kinic kruvio q sukurto lauko elektrine slinktis ,--

- --:z.t.", F'::: ~ .>.-

D=EO,E= 4;" :;J, I~ t.. * 77 (2.26)

uo di 1 ctriko savybiu jau nepriklauso. Taigi elektrine slinktis apibudin elekui 'Jauk~, kurt medii!! Oe sukuria tikJais~ji kruviai. Taciau jll pasiskir~mas gati priklausyti nuo iiisiradusiu surist4j1.! kroviu. Tuomet vektorius D jau savotiskai priklausys nuo aplinkos savybiq. Tos priklausomybes nera tuomet, kai poliarizuotas dielektrikas nekeicia laisvqju kri1Vili pasiskirstymo. Tok] atvejj turime, kai [elektrintas laidininkas sukuria lauka vienalyteje izotropineje begalineje aplinkoje arba kai baigtinio dydfio dielektriko pavirsiai yra ekvipotencialiniai.

Grafiskai elektrine slink tis vaizduojama slinkties linijomis. 105 breziamos laikantis tos pacios metodikos, kaip IT lauko jegu linijos : linijtt tanki skaitine verte lygus elektrines sllnkties.moduliui, 0 Iiestine kiekvienarne linijos taske sutampa 511 vektoriumi D. Jos skiriasi is estnes tuo, kad elektrostatlnio.lauko jegu linijos gali prasideti ir baigtis tiek laisvuosiuose, tiek suristuosiuose elektros kruviuose arba begalybeje, 0 shnkties linijos prasideda Jr baigiasi tik laisvuosiuose kruviuose arba begalybeje.

2.5. Elektrostatinis laukas dviejQ dielektriku riboje

Nagrinekime paprasciausia atvej]: vienalyeiame e1ektrostatiniame lauke yra du vienalycio ir izotropinio dielektriko sluoksniai lygiagreciais pavirsiais (2.5 pav.), kuriq santykine ielektrines skY.3I.bgu~[ €2.J....aiSvqju kruviq elektrostatinio lauko stipruma Eo. 2.3 paveiksle parodytu budu isskaidome i dedamasias Eo... ir Eoll' Poliarizuotujq dielektriku pavirfiniai suristieji kruviai, apibudinami pavirsiniu tankiu a'J ir (1'2' sukuria stiprumo

35

-0:' 1

Ei=fSlI~o if E2=02/C::O laukus, Vektoriai Ei ir E2 yra priesingos krypties negu Eon if kartu statmeni Eo,' Del to eiektrinio Iauko stiprumo tangentine dedamoji nepakinta - abiejuose dielektrikuose yra vienoda iT lygi E()p todel

J [\T~
Q : t< 1
J Eon' ___ : Eo
NE~
~n _ Eo· tE; (
( 1 E,• = E2<- 1

.~

Atitinkamai uiras" elektrines slinkties tangentiniu dedamuju modulius Dl.=EoEl~":' bei D'!'=€OE2E21 if atsifvelge i (2.27), gauname:

2.5 pav.

Kaip matyti paveiksle, pirmajame dielektrike elektrostatinic lauko stiprumo normalines dedamosios modulis Ell1=Eon-Ei. arba

0; ., !Jo. 6"\", :'-0·""- ~'"

Eon=Eln+Ei=Eln+£;. 2. .s- <_.= 41 ~

Atsizvelge i (2.12.) ir (2.15). gauname:

Atitinkarnai antrajam dielektrikui gauname:

'Taigi matome, kad

.,E"=o,E,,, arb. 1 I·

(2.29) padaugine is EO, gauname: eoe1E1n= EO I::zE211, arba \ D1n=D'J, .. I

IS (2.21). (2.28), (2.29) if (2.30) iSplauki.: dvieju. dielekmku s/ciriamojoje ribo·e elektr 'atinio lauko Slip.IJJ1J1!i.. E tangentine ir etektrtnes stinkties

Jl..n-a.r:mtilit!4 dedamoji kinta toly_diiar- ne ~'iiOliu. It atvirksciii, ektotiaus D ta~;genfine ir vekfO~!lJlJiine dedamoji dielektrikus J!sjriqnciaja__llJe--t!_{lvir"§fiij~iiJii!iiOliu: . Ga~~a [rodyti, k~d. a~i sios isvados yra teisingos iT bet kokiu dielektriku skiriamajam pavirsiui.

36

(2.27)

(2.28)

(2.29)

(2.30)

.6. Segnetoelektrikai

Pakalbesime apie tam tikros kristaliniq dielektrikq grupes - vadinamJ!.ill- segnetoelektrtk: - ypatybe Segnetoelektn 11 pavl!1l1nunas ktl~ is pirmosios ist~Ed rnedZiag~t1rdTUskos-NaKC H"j.o.~ :"'4FI;O. terns tyrimams va ovavo tarybinis fizikas J. KurEiatovas. Vadovaujiii tarybiniam akademikui B. Vului, Htirtos bario titanate (BaTiOJ segnetoelektrines savybes, Nuo paprastu dielektriku segnetoelektrikai skiriasi keliomis ypatybemis,

1. Daugumos dielekttiku santykine dielektrine skvarba yra nedidele - ~:~~:ur2..ttsi'eklal00.~a.!PU segnetoeleklii e ~kti keleta tiiks-

----naprastQ dielektrikq dielektnne skvarba nep,i.klau,w llll" elektrinio Iauko stiprumo, 0 segpetoere~ik1! - priklausov.kajp avaizduota 2~6,raveiksle.

'"'-.:. e ne o_eIektrikq santy kine dielektrine skvarba taip pat labai priklauso nuo temperatures if tam tikroje temperaturoje yra didziausia.

p

'l~

a E

~

~,,-~~~~

r~V.}.o >

".'. 1

E

2.6 paY. 1.7 PaT.

-4. Ylsiems segnetoelektrikams biidinga~lektrines histerezes reiski__ ~ eiks]~par_9dytas segne oelektriko .QQtiarizuotumo P priklaus -

m1b~s nuo Ji po!i~rizuojanci0!I~ rmlo lauko stiprumo graf'ikas. Tolydzio stipnnant elektriui Iauka, poliarizuotumas dideja pagal kreive 1 iki soties. Po .to Iauka paI_Dazu silpnin~nt iki 0, p'0liarizuotumas, mazedamas pagal ~~.1.W?-asleki~-v:rt~-P e .. S verts vadinama likt!!!iJ' poJiarizuotumu Segnetoelektr+ko pohanzuotumas vlsaMSi\y'lC'Sli1iffil sukurus tam tikro stiprjlmo~(-Ei'). . .pfjesing_QS.Jg:y,ptjes..bu~ siam elektrini Iaukq, Dydls lJ., vadinamas koerciniu I~p'rumu. cliau stlpnnant elektrini lauka, se~to-: elektrikas v~l ~zuoj~mas iki s~abar, silpninant.Iauka, poliarf." zuotu_IDas ~.,~pagallirel~~ 3. rei~r (E) vadinama histerezes kili9" Oto~s pollarjzuotumocprik ausomumas nuo...1au.k<f.iffiTr"u~elektt.ine histereze, Graflke matome, kad seguetoelektrlko poliarizuotumas nera elektrinio lauko stiprumo vienareiksme funkcija, 0 priklauso nuo anks-

[es~s dielektriko busenos, ~

37

Taciau kiekvienam seguetoelektrikui budinga tam tikra temperatura, kurioje jis visas fias [domias savybes praranda it pasidarc paprastu dielektriku. Si temperatura Tot vadinama Kiuri task», Segnetoelektrines savybes budingos tik temperattlroje T < Tko Segneto druska turi du Kiuri taskus: -lSoC if +22,5°C~ todel t.ik fiame temperatures intervale ji yrn segnetoelektrikas. Segnetoelektriku savybes aiskinamcs jQ molekuline saveika. ~ra oliniai . ektrikai, todel jiems-tinka 2:2 skirsnyje aptartas poliaflzaCijos aiskinimas, Medziagos molekules veikia kill! molekuliu kuriami elektriniai laukai, kuriu stipruma zymesime Em- Seguetoelektrikuose jie yca gana stiprus: snndauga pEm yra kT eiles. Del to, veiktant molekulinems jegoms da!J:ljy elektriniai dipoliniai mf!,fl1elllai savaime (spontanigkai) orieniiiif.jasily~Jt;li .. Vi so kristalo turyje taip buna rctai. Dafniausiai daleIts susigrupuoja srityse, vadinamose domenais. Domene vrsu dalelit{ dipoliniai momentai yra lygiagretus, taciau [vairiu domerrq savaimiues pnliarizacijos kryptys skiriasi. Tokia situacija medfiagai energijos pcfiuriu yra palankiausia - mafiuusia dornenu savcikos poteucine energija ir krista- 10 poliarizuoturnas lygus nuliui. Isorinis stiprumo E elektrinis Iaukus veikia domenus ir, juos pasukdamas, dielektrika poliarizuoja. Domeno elektriuis momcntas Pd Iabai didclis, palyginti su mclekulcs dipcliniu elektriniu momentu P, todd segneroelektriko poliarizuotumas igyja pastovia (soties) verte daug silpnesniuose laukuose negu paprastu dielektriku. Elcktriniam laukui isnykus, del doruenq trinties jq orientacija is dalies isiieka. Kai dielektr iko temperatura T'?;. Tk, dipoliu saveikos jegcs nepajegia priesintis jll Iiluminiam judejimui, dipoliu orientacija sutrinka ir medziaga virsta paprastu dielektriku.

«: Segnet~ktrikikonOkristalaj, keramikapleve'es gana QlaCiai naudo»k.. jamiliu~J ktrcteebnikoje-ir radiotechnikoje. Naudojant dide-

L.. ... les dielektrines skvarbos segnetoelektrikus, gaminami mazq gabaritu.di-

IY-'\ deles talpos kondensatoriai. Segnetoelektriku santykines dielektrines skvar-

L. bos priklausomumu nuo elektrinio lauko stiprumo pagr[stas netiesiuio kondensatoriaus (J.'arikondo) veikimas. Segnetoelektrikq luiio rodiklio priklausomumas nuo e1el£tdruo lauko stiprumo panaudojamas elektroqptikoje.

PJezoelektrinis ir piroelektrinis reiSkiniai. Sudetingos sandaros kristaluose, kurie neturi simetrijos centro, elektros kriiviai gali biiti issidest/( nesimetriskai. tokio krlstalo teigiamu.ir neigiarnu kru\Ul! central nesutampa - krist~yta....S.avajme poliarizuotas. ~e.. pasiz-ymi visi, segnee, toelektrikai ir kai kurie kiti dielekttikai. Taciau, jet kristaJo temperatura ir isorines ji veikiancios jegos nekinta, jo pavirsiuose suristl.}j4 kraviu neaptinkame. Mat savaime poliarizuotame dielektrike vidinio elektrinio lauko veikiami laisvieji kruvininkai (laidumo elektronai bei skyles) sudaro silpna elektros srove, kuri teka t01, kol kompensuojami poliarizaciniai kruviai ir vidinis elektrinis laukas Isnyksta. Jam isnykti "padeda" is: aplinkos ant dielektriko pavirsinus nused~j_Qnai. Toki krista.1<l deformavus, pa- 19Ma jo savaiminis poliarizuotumas ir priesinguose pavirsiuose susidaro priesingo zenklo suristieji kruviai. Jei kristai<l deformuoja isorines jegos, sis reiskinys vadinamas fiesioginiu pjezoelektrihiu1 reiskiniu, 0 tokie kris-

1 Graiki~kai pjezo - slcgiu.

38

talai _ pjezokristalais. Gniuzdomo knstalo poliarizuotumas yra vien?s krypties, 0 tempiamo - priesingos. Atitinkamai keici~si ir krist~o pavrr-

siaus suristlliQ kruviu zenklai. Pavirsinis kriivio tankis proporcmgas deIorrnacijai, kuri save ruoftu p~i~auso D~O. kristala vei~iancio~ y~~os.

Si sa vybe panaudcta pjezoelektrm.1Uose..daVJkliuose ~n:atavlIno ~

~e). Cja pjezokr.istaJo mechanlne deformacjja pakeiciama elektriniu S.lg-

nalu. Tokie keitikliai ypac tinka sparciai (iki desimcit! megahercu dazUl~) kintanciai jegai matuoti, Pjez~d&PJj.k.liai-naudojaml tenzo~el.l:J.:.: __ niuose prietaisuose, svars1YJ(leSe, vibracijos ir deforrnacijq rnatuokliuose, pjezoelektriniuose mikrofonuose ir adapteriuose.

Veikiamos Borinio elektrinio lauko, pjezokristalo strukturines daleles pasislenka, ir Krlsratas delormuOJasl pakiI?-ta. jo matI?enys. Sis. ~ejskinys vadinamas atvirk§tirillLpjez()elektriJl~u reJSkiJ;Uu. Kristalas, veikramas periodiskai kintanCio elektrinic lauko, vrrpa .. Taip gaunamas u!t~a.~~rs.a~.

I.r tiesioginis if atvlrkstinis pjezoelektrinis reiskinys gal! bilti isilginis ir skcrsinis. Pir~uoJuatveju elektrinio lauko (isorinio ar vidinio). stiprumo vektoriaus kryptis sutampa su deformacijos kryptimi, antruoju atveju - jai statmena. .' .

,JGeiCian emperatura. savaime poliarizuotas kristalas deformuoiasi del siluminio pletimosi. Del to taip pat pakinta jo savaiminis poliarizuoturnas, ir priesingucse pavirsiuose susidaro pr~d~n?o zenkl.o s~istieJi krfiviai. Sis reiskinys vadinamas piroelektriniu' relskml!!.z .. "O toki~ dlelektr~kai - piroelektrikais. Taigi visi segnetoelektrikai kartu yra pjezoelektrikai bei piroelektrikai. Ju suristtDll krfiviu pavirsinis tankis propcrcingas temperatures kltlmo spartai, tac!au buna. ne ~id~snis. ka!p IO~4 C/m~. Piroelektrinis reiskinys panaudojamas spmdu113V1IDO indikatcriuose II davikliuose.

3. Laidininkai elektrostatiniame lauke

3.1. Elektrost.tin:.lauks·eICkjrla~;iniDke ir ties jo

pavlrstumi "...

Medziagos, kuriq laisvujq kriivini tt kcncentracija, palyginti s~ dielektrikais, yra labai didele, gerai praleidi.ia elektros srove. todel v3.dinamos laidininkais. Laidininkai yra metalai, elektrolitai, plazma. Taciau medziagu skirstymas i laidininkus ir nelaidiniukus {dielektrikus, puslaidinink.ius) yra saiyginis, nes elektripis laidumas PLilda.uso nuo..~s=-niu, ~ac nUo temperaturos. Kaip laidininkuose susidaro Iaisvieji kruvininkai, aptarsime kituose skyriuose, ~ia tik primin~ime, kad. metaluose laisvieji kr iivininkai yea laidumo elektronai, elektrohtuose - Jonal, lazmoje - jonai ir elektronai. ..,

Elektrostatinis laukas ielektrlntame laidininke. Normahomts s~lygomjs 1aidininko, kaip ir vis~ kunQ. teigiamas kruvis kompensuoja nei~ giam~. todet jis yra elektriskai neutral us. Suteikime jam papildomal

1 GraikiSkai pyr - ugnis.

39

vadinamajj perteklini, arba nesukom en~tq.jb Jq;uv', Jis gana greitai pasislCi'J'tto"taip, ltad=tiidini e nusistovetu pertekliniu kruviu makroskopine pusiausvyra'. T~a k.:Qvip ~iisena vadjna,mga....staIW-'. Ji gali buti tiktai tuq_~tvej_u, kaL.elektrostatinio lauko sjjprumas laidininke lygus O. Tuomet is (1.21) lygybes gauname I

I.

Taigi laidininke visu task\! pctencialas <p pasidaro vienodas, t. y. visas jo turis ~jpotencialillis. Yadinasi, perteklinis statinis elektros kruvis laidininko viduje eletctrinio lauko nesukUrla. STuo atveju pritaike (2.24) Gauso tecrema bet kokiarn uzdarajam pavirfiui, esanciam laidininke,

;( ~ I, 1? <;) cI 'Yo 9:") do V

5 _

gauname:

q=<l>D= ¢ D,dS=O, s

nes laidininke viduje dydis E, kartu jam proporcingas dydis D, lygiis 0, Taigi sitoks pavirsius pertekliniq krfiviq negaubia (q=O). IS Cia isplaukia, kad perteklinis statinis kriivis pasiskirsto tik iioriniame laidininko pavirsiuje._ Statiskai [elektrinro Iaidininko pavirsius yra taip pat ekvipotencialinis.

Imkime kita atvej] : neilektrinta Iaidininka [neskime

i stiprumo Eo vienalytj elektrostatinj lauka. Sis Laukas Iaidininke perskirsto laisvuosius krflvininkus (3.t pav.),

ir kunas jsielektrina vienodo didumo priesingo zenklo kruviais. Tie krfiviai vadinami tndukuotaistats, 0 tokio jsielektrinirno reiskinys - etektrostattne indukcija. Indukuotieji krilviai sukuria priesingos krypties. stipJJlm.~E' elektrin] Jauk!h..K~ sill Iauku stiprumu geometrine suma-Eo+ E'-pasi~u1iui, nusistovi makroskopine statine busena. lr stuo atveju laidininko viduje elektrlnio lauko nera. Sis reiskiuys naudojamas 3pSaugai DUO i~orinio elektrostatinio lauko poveikio. Tuo tikslu saugotiui objektai dafniausiai is visu pusiu apgaubiami ~ mejallniu tinklu. I2~sau a vadinama elektrostatiniu ekranavimu, Elektrostatiskai gali buti ekranuojamos netgi laboratorijos.

Elektrostatinis laukas ties [elektrintn laidininko pamsiumi. Nagrinekime atveji, kai laidininkas yra vienalyciame dielektrines skvarbos e: dielektrike. Raskime lauko stlpruma taske A, kuris )'Ta labai arti laidi-

3.1 pal'.

( 1 Krnvininku judejimas laidlntnke vlsada i~lieka.

~

ninkc pavirsiaus, [elektrinto pa- II

virsiniu kruvio tankiu « (3.2

pav.). Sis pavtrsius yra ekvipo-

tencialinis, todel vektoriai E ir D=EOEE yra jam statmeni. ISskirkime pavirsiuje elementariojo plotelio dS elementq ir [sivaizduokime 3.2pav. parodyta labai trumpa statu cilindra. Jo sudaromosios statmenos pavirsiui, 0 pagrindai 1 ir 2 lygiagretiis ir simetriski dS atzvilgiu. Todel vekroriaus D Sf3UtO pro cilindrc sonini pavirjiiu nera . .,Statiniu 3.2 pav, kriiviu ielektrintame_l_aidininke

etektriri10 lauko nera, ir dydfio D srautas pro pagriuda 2 tai Eat lygQ.s ...!:_uliui. Vadinasi, Visas eleknines slinkties srautas (pro uzdanui prnrsilV

~<f>D=Dd S;

cia D - elektrines slinkties modulis taske A. Antra venus, pagal Gauso teoremq, sis srautas yra Iygus gaubiamarn kruviui:

d<f>D="dS_

Is cia

D=€osE=a, arba

E=.....!!..._. <0'

(3.1)

Taigi elektrostatinio lauko stiprumas ties ielektrinto laidininko paviritumi yra ties/ogiai proporctngas kriivio pavirsiniam tankiui,

Htyrus, kaip pasiskirsto kriiviai [vaitios formos laidininkuose, esanciuose vienalyCiarne dielektrike toli nuo jelektrintu kilnu, buvo nustatyta: kriiviu pasiskirst ymas iioriniame laidininko pavirhuje priklauso tik nllfLjo _J.prmas. Kuo didesnis pavirsiaus iskilos (smaigalio, briaunos) kreivis, tuo didesnis kr.uyio pavirsinis tankis_rJ ir atvirks~lai - kuo didesnis jdubos kreivis, - tuo mazesnis yra tankis c.

Dei tokio krfivio pasisk.rstymo'Etsiranda tam tikri reiskiniai, i kuriuos biitina atsizvelgti. Pavyzdziui, neigiamai jelektrinto laidininko smaigalyje susikaupe elektronai stumia vienas kitq. Laidininko isoren ~iuos elektronus stumia ir visa ueigiamai jelektrinto laidinlnko elektrostatinis laukas.. Kai sios jegos pasidaro stipresnes uz elektrcno ir laidininko daleliu traukos jegas, elektronai gall atstskirti nuo Iaidininko if islekti i aplinka ;. laip_vyksta elektronu ialtoji emisija_Sis reiskinys panaudojarnas elektroniniuose projektoriuose kietILill kuol! pavirsiaus savybems tirti.

Ties [elektriuto laidininko smaigaliu stiprus nevienalytis elektrinis laukas veikia ir duju molekules: nepolines poliarizuoja, polines pasuka tam

tikra kryptimi. Kaip meteme 2.2 skirsnyje, nevienalytis elektnnis Iaukas elektrinius dipolius dar veikia jega, nukreipta link supriausio lauko srities, t. y. link Iaidininko smaigalio. Palietusios .ii, molekules jonizuojasi - gauna to paties zenkto krflvi. Laidininkas siuos janus stumia, ir susidaro duju srautas, kuris vadinamas elektriniu veju. Arti smaigalio gaf taip pat vykti dujl.l molekulil1 srniiginc jouizacija. Del sil.l proccsu Iaidininkas netenka kruvio, nes atsiranda vadinamosios nuotekio stoves. Kad jos but'4 silpnesnes, aukgtos itampos grandiuese vengiama srnailurnq, laidai lenkiami tolydfiai. Todd ir kai kuriu elektrostatikos prietaisu (pvz., elektrofbriniu masmq, elektroskopu} rnetaliniai strypai ufbaigiamt rutuliuku.

Debajaus ekranavimo nuotolis. Panagrinekime, kaip elektrostatinis laukas veikia elektrui laidzios medflagos laisvuosius kruvininkus. Medziagoje kiekviena elektrinio lauko taska apibudiname potencialu Ifl(r), kuris yra tasko paderies fuukcija. Sakykime, kad medfiagos teigiamu if neigiamu kruvininku bendras skaicius ir jq kruvio modulis qo yra vienodi. Kaip isplaux!a is (1.23), potencialinio Iauko veikiamo teigiamo kriivininko potencine energija W +(r)=qol'p(r), 0 neigiamo - W _(r) = = -qorp(r). lei yra termodlnarnine pusiausvyra, laisvieji knlvininkai pagal potencines encrgijas pasiskirsto Bolcmano desniu (if. 1 L, 12.5 sk.}. Remdam-es! siva desniu, reigiarnq ir rteigiamq kruvininkq koncemracijq, kaip padcties funkcija, ujrasome sitaip:

~~w ~QM

n+(r)=n(le-~ n_(r)=nQe~

Taigi elektrostatiniame lauke medziagos teigiami ir neigiami Iaisvieji kriivininkai pasiskirsto uetolygiai ir del to medfiagoje susidaro erdvinis kruvis, kurio tankis

q,,.,(r) q,<p(r)

p(r)~qo(n+ (r) -n_ (r») ~qono (e ----,;r -e --w-).

5iq dydfio per) israisk'l irastr i (1.49b) Puesono Iygti. gauname medziagoje esancio elektr inio lauko tasku potencialq diferencialine Iygti. Ji pasidaro paprastesne, kai elektrinj lauka kuria begaline tolygiai jelektrinta plokstuma, kurios vienoje puseje visa erdve ufpildyta vienalyte if izotropine Iaidfia medfiaga. Siuo atveju potencialas yra vieno kintamojo x funkcija ir Puasono lygtis uzrasoma sitaip:

cia x - medfiagoje esancio elektrinio Iauko tasko nuotolis nuo kiiuc pavirsiaus (nuo [elektrintos plokstumos). Paprastai laisvuju krflvininku vidutine kinetine energija biiua daug didesne uz potencine, todel galioja nelygybe qoq>(x).::;;,kT. Atsizvelge i tai ir (3.3) formuleje eksponentinius narius pakeite jl! artiniais, 1. y-

e± q·~i)() '"'"'j + qllqJ(&

.- - kT

~

I

I

I

(3.2)

(3.3)

gauname dar paprastesne lygti d!d~>:~X) = :D cP (x).

Cia simboliu LD pafymeta dyd]

(3.4)

L _ 11 ',kT

D- V 2q~no

vadiname Debajaus ekronavimo nuotoliu, Konkrecioje temperattlroje f]Ts'prJ' auso nuo msvqJifkI"Uvininkt!-KOncentracijos ir yra Iaba i mazas laidiuinkams ir didelis dielektrikams. (3.4) Iygties sprendinys:

(3.5)

(J.6)

IS (3.6) if (1.27) elektrinic lauko stiprumas medfiagoje isreiskiamas sitaip:

(3.7)

cia Eo if <Po - elektrinio lauko stiprumas if potencialas medaiagos pavirsiniarne sluoksnyje (_\"=0). Taigi nuo pavirsiaus gilyn i medfiaga elektrinio lauko stiprumas mazeja ekspouentiskai. Mazejimo sparta priklauso nuo dydzio Lv. Metatu Iaisvqju kruvininku koncentracija yra didele (dydis rn aoai mazas), todel juose Iaukas silpneja labai spardiai (3.3 pav., at

lJiel8/drikas

o

a

b

3.3 pay.

Jeigu rnetalo rnatmenys L}>Lv, tai galima sakyti, kad, isskyrus plouytj pavirstnj sluoksnj, visame jo turyje elektriuio Iauko stiprumas lygus nuIiui. Visai kitaip yra dielekrrike: laisvuju kruvininku koncentracija maza, todel Debajaus ekranavimo uuotolis didelis if elektrinis laukas silpneja parnazu (3.3 pav., b). Dafnam dielektrikui Lo> L (5i nelygybe tiuka ir JaR bai plonai metalo plcvelei).

Taigi isorinis eleku-iuis taukas medfiagoje per skirsto laisvuosius kruvininkus taip, kad jie ekranuotu isorinio lauko poveikj medfiagai. IS (3.7) isplaukia sitokiu Debajaus ekranavimo nuotolio fizikine prasme: jis iygus atstumui nuo mediiagos pavtrsiaus, iki laskf/~ k..YLi.l{ose elektrinio lauko

stiprumas yra sum~ejft.s ez~2.,1 karto. ----

..( 3.2. LaidiniDkQ elektrine talpa

Laidininko elektrine talpa. Stariniu kniviu [elektrinto laidininko tfrris. kaip finome, yra ekvipotencialinis, todel visus jo taSkus apibtidiname vienodu potencialu cpo Eksperimentais ir teoriskai [rodoma, kad laidininko potencialas yra tiesiogiai proporcingas jam suteiktam kriiviui q. Taciau [vairiems laidininkams suteikus vienoda kruvi, j'Q potencial as pakinta skirtingai, todel laidininka tikslinga apibiidinti santykiu

q/'P=C,

kuris nepriklauso nuo kruvio vertes. Dydis C vadinamas Iaidininkc eiektrine talpa. Ielektrlnus dielektrika, jo taskq potencialai gali but! skirtingi, todel dielektrikui (3.8) Iormule ir. elektrines taIpos savoka netaikytinos. (3.8) forrnuleje matyti, jog elektrine talpa skaitine verte lygi tokiam krfiviui, kur] suteikus laidininko potencialas pakinta vienetu. Talpos S1 vienetas yra faradas (I F = I Cf I V).

Raskime kruviu q [elektrlnto rutulio, esancio vienalyciame dielektrike, elektrines talpos israiSk:t. Kaip buvo parodyta 1.9 skirsnyje, [elektrinto rutulio isoreje je elektrinis laukas yra toks pat, kaip ir tokio pat didumo taSkinio kruvio sukurtas elektrinis laukas. Taigi pagal (2.11) formule rutulio pavirgiaus tasko (r=R) potencialas

Si'l potencialo israiskfl ira~ l (3.8), gauname laidaus rutulio talpos israiskq:

(3.10)

Taigi rutulio elektrine talpa yra tiesjogiai. lltQPQrcinga jo spinduliui ir (kaip ir kiekvieno laidininko) "'ilePriklauso nuo jo medfiagos savybiu. -\ PlokSCiojo kondeosatoriaus efektrine talpa. Kondensatoriu sudaro du Iaidininkai (elektrodai), atskirti plonu dielektriko sluoksniu. Elektrodq forma parenkama tokia, kad ikrauto kondensatoriaus elektrinis lauk~s ~O.tq tik tare)o elektrodq - ,tuornet el~ktrit;te tal~a oepriklau~o ouo aplinkiniu kunu. SIaS salygas tenkina: 1) dvi Jygiagrecios ploksteles, atstumas tarp kuriu Iabai mazas, palyginti su jq matmenimis (plok~~iasis koodensatorius); 2) du koaksialiniai cilindrai (cilindrinis kondensatorius}; 3) dvi koncenrrines sferos (sferinis kondensatorius). [krautc kondensatoriaus elektrodu kr ilviu moduliai visuornet yta lygus, 0 jq zenklai - priesingi. Todel kondensatoriaus kruviu..v3dinamas jo vieno elektrodo jkruvia modulis g, Kondeosatoriaus kruvio ir elektrodu potencialq skirtumo modulio (cpt -921 santykis vadinamas kondensatoriaus talpa:

Papraseiausias yra plokgciasis kondensatorius. Pafymekime jo elektrcdo pavirjliaus plota S ir atstuma tarp elektrodu d. Kai atstumas d yra

44

(3.8)

(3.9)

(3.11)

labai mafas, palyginti su elektrodu matmenimis, turime 2.3 skirsnyje isnagrineta artinj - vienalytj lauka. Tokiu atveju potencialq skirtumo modulis

1 'PI-CP21=Ed= ~~.

Kondensatoriaus kruvis q=c S, Sias abi israiskas iras~ i (3.11), gauname plokjciojo kondensatoriaus elektrines talpos formule

(3.12)

Taigi ploksciPj_p....k.ondensatoriaus talpa Qrl lauso ua...dielektriko sluo~ nio siorio .. jo dielek,tr.mes skvarbos ir elektrodo matmenu, Pavyzdfiui, elektrolitinic koudensatoriaus dielektrikas - tai viena jo elektroda dengianti Jabai plena metalo cksido plevele, todel paJyginti mazq gabari- 1"q elektrolitiniu kondensatoriu elekrrine talpa yra Iabai didele. Kondensatoriq su segnetoelektriniu dielektriku dydis E, kartu ir elektrine talpa priklauso nuo jam suteikto kruvio, t. y. nuo potencialiu skirtumo.

~.3. Elektrostatinio lauko energija

[elektriuant pavienj Jaidininka ar Iaidininku sistema, visuomet atIiekamas tam tikras darbas. Tuomet, pagal energijos tvermes desni, ttt kiln\! energija padidcja tiek pat, kick atliekama darbo. Siame skirsnyje aptarsime tos energijos i~raisk4 bel jos erdvini pasiskirstyma.

TaSkiniQ Joijvi~ slstemcs energlja. Pagal (1.220) if (1.23), dvieju tafkinil! kr iiviu ql ir q2, atstumas tarp kuriq r, s,veikos ene~ija W F igreis-

kiama Jygybemis , ,;I lip:-- l

W,=q,'P,=q,'P,; ,\ 17 C)3.13)

cia ttll yra kruvio q'l. sukurto elektriulo auko wtencialas kruvio ql buvimo taske, 0 !P2 - kruvio q, sukurto lauko potencialas kruvio q'l, buvimo raske. Taciau duzniausiai ju sqveikos energija uzrajoma fitaip:

(3.14)

Cia daugiklis If2 rasomas rodel, kad kiekvieno krilvininko saveika su kitu imama du kartus. Del tt! paCi'l pnezascii; n taskiniu krnviu sistemos potencine energija isreiskiama Sitaip :

(3.15)

cia CPi - visu kruviq, Isskyrus q" sukurto lauko potencialas kruvio qj buvimo taske. Pagal Jauku superpozicijos principa. jis yra lygus visu Jmiviq {isskyrus gj) sukurtu tame taske laukq potencialu algebrinei sumai .

._[ [elektrlntc laidininko energija. Bet kok] [elektrintc Iaidininko per~lini makroskopinj krflv] q galima nagrineti kaip taskiniu kruvit! qj

45

(i=1, 2, 3, ... ) sistema. J4 saveikos energija skaiCiuosime pagal (3.15) formule.jLaidininko-pavirsius yra ekvipotencialinis, todel visierns taskiniams kriiviams potencialai !Pi yra vienodi ir Iygiis cpo Taigi

(3.16)

cia !:ql = 9 - laidininko perteklinis kruvis.

Si~ Iorraule gausimc dar kitaip. [elektrintam laidininkui suteikiant papildoma krtivi, atliekamas darbas nugalint vienodq kruviu stumos jegas. Sio darbo dydfiu padideja [elektrinto laidininko cnergija. Jeigu laidininko potencialas Jygus c, tai, perkeliant kriiv[ dq is begalybes i laidininko pavirsiu, atliekamas darbas dA =tp dq. Del to laidininko energija padideja dydfiu

dW,=dA=<pdq. (3.17)

I (3.8) formule iras, dq=Cd<p, gauname:

(3.17a)

Suintegrave refiucse (3.17a) lygyb~. randamc visa laidininko [elektrinirno energija :

.

J c~·

W,= C<pd<p=2'

o

(3.18)

8i energija vadinama savq]a, IS (3.8) ir (3.18) gauname: Wp=q<fJ/2.

~ ~Elek~~ lauko .. tnergijB:'. Naturalia~ kyla .klausimas: kur yra l.ok~lizuota savoji energjja : ar J1 sutelkta [elektrintame kane, ar pasiskirsciusi jo sukurtame elektriniame lauke? I si klausirua clektrostatika neatsake. Tai paaiskeja nagrinejant kintamaj] elektromagnetinj Iauka. Kaip ziuome, garntoje egzistuoja Iaisvieji jegu laukai. Pavyzdfiui, elektromagnetines bangos {kintamasis elektromagnetiuis laukas) sklinda erdve jau nepriklausomai nuo jas sukurusiu elektringu daleliq. Elektromagnetines bangos sukelia [vairius energinius reifkinius : indukuoja stoves, fkaitina kiinus i r 1. 1., taigi jos turi encrgijos. Tjli._rodo, kad ietektrinto kiino savoji energija yra lokalizuota elektriniarne Ibuke, i r j'l galima vadinti elektrinio lauko energija. Todel, sukuriant elektrini lauka, atliekamas darbas.

Elektrinio lauko energijos erdvinj pasiskirstyma apibfldina (3.19) lygybe nusakytas energijos turinis tankts

",.=dW,/dV;

Cia d W p - lauko, esancio ttiryje d V, energijos kiekis. Taigi tauko ener i~ jos tiainis tankis skoitine verte yra lygus vienoi yiio lauko tiirio vteneto energijai. Kai vienalytj elektrinj lauka kur!a ploksciasis kondensatorius, pritaike (3.18) ir (3.19) israiskas. gauname:

u'r=+ C(ifI~~q>,)1

46

(3.19)

Iras~ kondensatoriaus (3.12) elekttines talpos ir potencialu skirtumo ffJl-ffJ'l=Ed israiskas, gauname :

w e =~ £qE.E2., arba we=± ED=~.E'D. (3.20)

, --- -

Nors sias israiskas gavome vienalyciam elektrastatiuiam laukui, bet jos

tinka kiekvienam elektriniam laukui. Pavyzdfiui, nesunku parodyti, kad jos yra teisingos, kai laukq kuria kriiviu q tolygiai ielek trintas rutulys, esantis vienalyciarne dielektrike. [ (3.16) formule irasC( rutulio pavirsiaus taskc potencialo israiskl:!\ gauname Sitokia savosios energijos israill_q,;

(3.21)

Dabar j~ dar isveskime, pasinaudoje (3.19) Iygybe:

Wp= J ;edV=f £0::: J E2dV.

y

Uzdaviniuose apie sferiskai simetriskus laukus elementariuoju integravimo tunu d V visada pasirenkame rutuliui koncentrisko sferinic sluoksnio, kudo stocis dr~r, tflr]. Sis turis

(3.22)

d V = 41tr2 d r .

Elementariojo turto if elektriuio lauko stiprumo (2.16) israiskas lras~ i (3.22), gauname:

W"=-21 :::OZ J (-4 q-,)2 47tr2dr= 8-Q' R'

nt',er "cot

R

Cia integravima tfiryje V pakeiteme integravimu spindulio r atzvilgiu. Kadangi teoriskai elektrinis laukas egzistuoja visoje erdveje, isskyrus laidaus rutufio tllri, tai spindulys r kinta refiuose R~r~ 00. Taigi matome, kad abieru atveja.is savoji energija isreisklama vienodai. IS cia isplaukia:

I) (3.20) Jormule teisinga ir neYien.aly,ciaJllJ!ulkui'; 2) negaJima paredyti, kur lokalizuota ielektriiii'o nejudaniio kiino savoji energija.

(3.23) formuleje matyti labai [domi priklausomybe: kai [elektrinto rutulio spindulys R-)oO, jo savoji energija W p---'+oo. IS cia isplaukia, kad elektringcs daleles negali bilti be gale mazes. Pavyzdziui, elektrono S4- vaja energija laikant lygia jo rirnties energijai Wo=moc2 (cia rno - elektrono rimties mase, o - sviesos greitis vakuume), is sics formules apskaiciuoias e1ektrono spindulys R=I,4·10-15 m. Jis vadinamas elektromag-

netiniu elektrono spinduliu, ._

Poliarizadjos energija. Kaip ~ e e 2.2 skmnYJe. elekrriuiame lauke kiekvieoo dielektriko rnolekule yra dipoliai, ir dielektrikas yra

(3.23)

1 Tolygiai [elckmmo Iaidaus rutulio pavirsiu]e ir jo isoreje sukurto Iauko stiprumas ir putencialas skaiciuoiamt pagal taskiuio kruvio lauko Iormules.

I Si Iormule tinka ir snkunniam elektriniam laukui.

47

·~

," ... l

poliarizuotas. Saveikaudarni su elektriniu lauku, dipoliai [gyja (2.7) formule nusakyta potencine energjja, Apskaidiuokime energija, suvartojam'l dielektriko tiirio vieaetui poliarizcoti. Tam, pasinaudoje elektrines slinkties israiska D= e .,E+P, (3.20) forrnule perrasome !ilaip:

(3.24)

~ja pirmasis demuo wo=~ EoE2 nuo dielektriko savybiu nepriklauso. Jis nusako lauko energijos turini tank] vakuume ir apibiidina energija, suvartojama elektriniam laukui sukurti. Antrasis demuo lygus darbui, kuris, atliekamas poliarizuojant vieuetinic tnnc dielektnka iki poliarizuotumc

P. I! (2.3) formules P= •• xE,. todel w,=t •• xE' (cia x - medziagos dielektrinis jautris). Santykis (wplwo) = x rodo, kuria daf energijos, reikalingos elektriniam Iaukui sukurti, sudaro dielektrikui poliarizuoti su .. vartojama energija.

4. Nuolatine elektros srove

4.1. Elektros STOVes stiprumas it sroses tankis

Iki sial, nagrinedami elektros kruviq saveika if jq sukuriamu laukq savybes, atskaitos sistema pasirinkdavome tokiq, kad jos atzvilgiu elektros krfivis mekroskopiniu poziuriu nejudetu. Debar pradedame nagrineti reiskinius, susijusius su elektringuju daleliu arba [elektrintu kun4_ judejimu. Nagrinejanti tokius reifkinlus fizikos dalis vadinama elektrodinamika ..

KryptiffAA-e1ektti!!gy,)1l daleliu ar i_elektrint kun~~ elektros srove-, Pagal juaejlmq sukeliancias jegas skiriamos laidumo ir konvekcine .srozes., Laidumo srove yra elektringuju-daleliu (Iaisvuju kt:u· vininku) kryptingas judejimas, kuf] sukelia elektrinis laukas. Laidumo srov~ dazniausiai sudaro: metaluose - judantys~eji elektronai, puslaidininkiuose - judantys laidumo ektronai ir skyles, elek-trolituose bel dujose - judantys jonai. Del kit\! priezasci4 tvarkin ai iudant elektringosioms dalelems ar ieIektrinliems ~s, atstran a onvekcine srove, pavyzdfiui, elektron~tis ale atomo brsnduoli, krintant [elektrintam kunui ir kt. Siame skyriuje-kalbeslme tikta! apie laidumo srove.

Kad atsirastu laidumo srove, butinos dvi salygos: 1) nagrinejarnoje erdves dalyje turi biiti laisvuju kruvininku ; 2) juos turi veikti elektrinislaukas ir verst! kryptingai judeti. Kaip mateme 1.6 skirsnyje, vi sur, kur QO- _ tencialo i~vestine bent viena kryptimi nelygi nuliui, yra elektrinis Iaukas, Taigi laide yra elektrinis Iaukas, jeigu jo galq potencialai skirtingi. Stoves kryptimi susitarta laikyti teigiaml! kriivininkq judejimo kryptj. Kai srov~

1 Kaip marystme vellau, pats beudriausias sroves p02;ymis yra jos kurlamas magnetinis laukas.

48

sukelia neigiami kruvinjnkai, pavyzdfiuixelektronak sroves kryptis yra priesinga jq judejimo krypCiai.

Elektros sroves stiprumas. Sakykime, tekant laidininku elektros srovei, per laiko tarpa dr pro jo skerspjuvi kruvininkai pernesa elektros kruvi dq. Sroves sttpn/mu vadlnamas dydis

J=dq/dt.

(4.1)

.-Ta.i.gi elektros sroves stiprumas yra skaliariniL,Qy-dis, kurio skaitine vene I)' i er ladEiJvienetq pro laidininkOskerspjuvi f!_!_rneStam etektros kruviui, ~i()s-kL.y.ptis laik.e..ncJ· eicia, varunama lIUfllat.iJw...srove. Nuolatin $rov~. kurios stiprumas.nesikeicia, va 'name-posto_lIiqja nuolatlne sro~v. tntamoeios sroves Ja:Y.PJis .pakaitomi keieia i. uolatinei srovel (V) formule galima uZrasyti paprasciau :

I=q/I;

(4.la)

cia q - per laika 1 pro Iaidininko skOISini.pjiiYi pJa1cl<;ejes kruvis, Elek r sroves stiprumas yJ vienas is--7-SI",pagrindinitr""dydZit!. Taigi Sl-sroves vienetas-amper{1s (A) yra pagrindinis vienetas.frv.kaip.Ir visi pagrindiniai ~a:i, yra-setaminis. Jo apibrezima pateiksime nagrinedami sroviu magneljJ\~ saveika. Remiantis _(lli)_fo.r.m~.nusakoma-s S[ kruvic vienetasc; am ersekllnde, arba J.fii!O'lWs (g~= IA . Is.

Elektros sroves tankjs. Sroves stiprumas yra jos skaliarine charakteris. talia .ove apibudiaa-velstcrinis dydis j, kuris vadinamas elektros STOVeS tankiu. Kai nuolatine srove / teka pakankamai ilgu ir plonu laidu, gatr'ma sakyti, kad isiIgai jo judantys kruvininkai pasirinktame sroves tekejimc krypciai statmename ploto S.l skerspjiivyje pasiskirsto tolygiai. Tuomet stoves tankio modulis isreiskiamas sitaip:

(4.2)

Taj~i ele~ sroves tankis skaitilli?-VcrJc I ygus stiprumui ~ur.i..Jl.!.B_te~

k a pro laidininko skcrspjiivio, statmc Q..,Sf.OY.. rypcioiJ 2lot vienetq, I (4.2) SI sroves tankio vrene as yraJJJnper.a. kv.aar,atiniaJ11..oD1.etrui (AIm'). ~.tGF-iu-s-j-n.ukteipta&-teigia.m1!-kfii¥1-ninktt-:i:ude.jimo ryptimi, tiks~ sakant, ill E.

Nuolatines srovcs tank-is viena1y~dinink~jiivi.o kiekvien me taske yra__y1._en.~s. Taciau to negali~ti apie auksto dafnio kIDtarmrsias stoves - jos teka tik laidininko pavirsiumi. Tcdel bendresniu arveju srovei statmename skerspjiivyje imame elementaruj] plato elementa dS.1' pro ji tekanctq srove pazymime dJ ir sroves tankj i~reiskjame sitaip:

(4.3)

Taigi elektros STOVeS tankis rodo sroves tekejimo krypt.U.c..Jo_s_pasiskirs/~mq

laidininko skerspjiivyje, ----

Fizikoje bei technikoje tenka nagrineti, kaip teka e1ektros srove pro bet koki [sivaizduojama pavirfiu. Sroves tankis j su pavirsiaus elemento

49

normales ortu n gali sudaryti kampq (j~n) ¥O. Tuo atveju pavirsiaus elemento dS projekcija vektoriui j statrnenoje plokstumoje

A dSi~dScos(j. 0)

ir stoves tankis skaiciuojamas pagal (4.3) formufe. 15 (4.3) ir (4.4) gauname sroves, tekaneios pro elementarujj plato dS pavirsiu, israiskC}:

A

Ciajlt_=jcow,_o) - elektros sroyes.tankic projekcija pavirsiaus normaleje. Suintegrave (4.5) Iy,!!.yb~, randame pro-olotc-c pavirsiy tekancios sroves

stipruma: -

Naudojant pseudovektoriu dS=D . dS, (4.5) ir (4.6) lygybes perrasornos sitaip:

dl~j·dS. (4.5a)
ir
II~ r j'ds·1 1>( (4.60)
I S (4.6a) israi~ka analogiska (1.38) lygciai, kuria apibreziamas vektoriaus srautas. Taigi pro bet kokio ploto S pavirslu.tckancios sroves stiprumas yra lygus sroves tankio vektoriaus sra utui pro t'1 pavlrsiu.

Srores taoldo ir laiSVQjIf kriivininkl! koncentracijos rysys. Pakyrnekirne laisvojo kruvininkc krfivi qo, knlvininku skaidiu rurio vienete (koncentracija] n ir j\! kryptingo judejiruo (dreifo) elektriniame lauke greit] u, Pro greiCiui u statmena ploto dSrL pavirsiu per laika dt pratekes visi kruvininkai, esantys nlryje dV, kurt pagrindo plotus dS.l it' sudaromoji df=udL Visi sie kruvininkai pernes krflvj

dq~ d Vnqo~dSiud t Todel srovcs tankis

Arba uzrasius vektoriskai,

dydis, todel, kai kruvininkai neigiami. mules, laikemes prielaidos, kad visi krn-

50

(4.4)

(4.5)

(4.6)

(4.7)

(4.8)

vi~ai kryptingai juda vienodu greiciu. IS tikruju taip nera: i-asis kr iivininkas juda siluminju greiciu v( .ir kartu dreifuoja greiciu u(. Jo greitis gardeles atzvilgiu lygus v,+u! if jvairiq kruvininku buna skirtingas. Todel i minetas formules reikia irasyti vidutine greiCio vertc. Del siluminio judejirno chaotiskumo pirrnojo demens vidurkis lygus nuliui, lad krilviniuku greicio vidurkis Iygus dreifo greidio vidurkiui. Taigi gaJima rasyti:

i=s;« (u)

(4.7.)

ir

j~qon (0).

(4.8.)

Logiska rnanyti, kad vidutinis krfrvininku dreifo greitis propcrcingas veikiancio elektrinio lauko stiprumui E. Vidutinio dreifo greicio modulio ir veikiancio elektriuio Iauko stiprumo moduliu santykis vadinamas viduti~'/l'in~n!:!L drq~drumtf

f'~ (">IE.

(4.9)

Taigi kr ilvininko dreifinis judrumas yra teigiamas dydis, rodantis, kokiu greliiu kriivininkas judo mediiagoje, veikiamas 1 V 1m stiprumo elektrinio lauko. Sis. dydis yra atvirksciai proporcingas kravininko masei, priklauso nuo jo rusi~ .. .medfiagos. kurioje kruviniukai juda, ir temperaturos. Yra atvej~, kai dreifinis judrumas dar prlkfauso nuo lauko stiprumo.

A[5izvelg~ i israisk'-l <u) =~E, (4.7a) Iygybe perrasorue sitaip:

j~qonf'E. (4.7h) Dafnai medfiagose biina keliu rusilJ. kruvininku, pavyzdfiui, puslaidi-

ninkiuose - laidumo elektronu ir skyliu. Kiekvienos n1~ies kruvininkams atskirai tinka uzrasytosios sroves tankio israiskos. Todel bendras sroves tankis yra Iygus atskiru rusiq_ kruvininku sukeliamu sroviu tankiu SUmai:

(4.10)

4.2. Klasikincs clcktronines metalu elektriniu laidumo tcorijos pagrindai

Bandymai, rodantys elektrcnine metaju laidumo priginttj. 1901 m. vcrkiecil! fizikas R. Rike atJiko pirmuosius tyrimus, uoredamas nustatyti metalq laisvuju kruvininkq prigimt]. Jis daugiau kaip metus Jeido stove nuosekliai sujungtais trimis cilindrais (Cu, AI, Cu). Nors per t<l laikq pratekejo didfiulis elektros kruvis (::::::3,5 . lOSe), bet rnedziagos pernesimo is: vieno cilindro i kita zymiq nebuvo. Tai rode, jog metaluose elcktros kruv~eSa. n :ionajrO-v.isuose~aluose esancios vienodos elektringos dale.!..e.s- Tai galejo buti J 897 m. anglu Fiziko z, Z. Tomsono a rastJejle1ektronai. Siai hipotezei patikrinti 1913 m. rusq fizikai L. Mandelstamas ir N. Papaleksis pasiule idejq eksperimento, kuriuo galima nustatyti kruvininko zenklq ir jo specif'in] kruvi {daleles krflvio ir jos maees santykj). Eks-

51

perimento Ideja - staiga sustabdyti dideliu greiciu judant] laidininka. Tuomet, jei Iaidininke yra laisvuju kruvininku, jie i§ inercijos turetu pasislinkti gardeles atfvilgiu. Toks ju poslinkis sukeltu trumpa sroves impulse. Sroves impulse kryptis parodytu kruvininku zenkJ'l, 0 is kitu eksperimento rezultatu butll galima apskaiciuoti daleles specif'ini kruvj. 1916 m. JAV fizikai B. Stiuartas ir R. Tolmenas, atlike patobuliutus tokius bandymus, nustare, kad metalu laisvieji kruvininkai turi neigiama kruvi, 0 jq specifinis kruvis visuose metaluose beveik vienodas. Siais eksperimentais nustatyta, kad jo verte gerai sutapo su elektrono specifinio kruvio verre, Ismatuota vakuume. Taigi eksperimentifkai buvo jrodyta, kad metalu Iaisvieji kruvininkai yra elektronai.

asikines elektrcnfnes metal" elektrinio laidumo teorijos pagrindai. '1 1900 m. suknre vokieciq Fizikas P. Drude irveliau ispletojo olandu fizikas H. Lorencas, Laisvuju elektronu atsiradimas rneraluose aiskiuamas sitai~Metalq valentiniai elektronai yra silpnai susije su atomu. IS rokiq atoml! sudarius kristalu, valentiniai elektrouai ima suveikauti if !)u kitais atomais ir pasidaro beveik laisvi. Tokie elektronai_£E_iklauso ne vienum atemui, 0 visum kristalui. Jie labai lengvai keiCia save vietq_ kristale. Taigi metala galima [sivaizduoti sudaryta is teigiamu jonu gardeles If joje cbeonskai judanciu elektronu. Metalo vid'Uje ~illos-eleJ...1_'fi5iiusverkianCio$ jegos beveik kompensuojasi, taciau ties metalo pavirsiumiju..Ds veikianti arsrolarnoji jega yra nukr~Ca.4.:metala_v.idll.. Siems e ektronams metalo l!~irsius fiziklniu pofiuriu yra panasus i indo sieneles idealiosioms dujoms. 1900 m. P. Drude padare...prie~_d metalo valentiniu etektronu siluminlam judejimui ttnk a vienatomiu idealif{jzl dujq desniai, todel jis pa v 'adino juos elektrontnemts dujomis. Pagal si'l_teorijq_, elektronai susidilrineja su jonais, todel jiems taikytina laisvojo Iekio savoka, 0 jll chaotiskojo judejimo kinetine~crrgi.ffi.Jtp..s19!iciuojama i's ideaIiosioms dujoms isvestos formlJres(zr. I t. 12.1 sk.)

cia m - elektrono mase, iT - absoliutine temperatura, (v2) - elektronl! greici1.l kvadratu vidurkis. Pagal siq_ formule apskaiciuotas elektrono vidutinis kvadratinis greitis temperatfiroje T=273 K (0° C) iygus:

V (v') '" 110 kmjs,

Sudarius elektrinilauka, chaotiskai judantys ir lau1i2J£gy_ veikiami elektronai ima dreifucti - atsinooa ekktros srove. ffnant sroves tan ]_1 ir £lektrom! koncentracijiLi,i7 i 4.78.) formulcs" ran~lmas elektronu -dreM vidutinis greitis (u). Praktiskat didziausia sroves tank] metelc (jr:::: 11 . '10' A/m2) atitinka elektronu dreifo greitis (u) ~ 8 . 10-4 m/s. Cia kyla klausimas: kaip suderinti labai mazl! elcktronu dreifo greitj su didiiuliu elektrinio signalo sklidimo laidais greiclu? Tai paaiskinama silaip:jjyngy,s grandine, laidais ir apie juos susidares elektrinis Jaukas sklinda S,rie§.Qs &reiciu c ~ 300 000 km/s. del to nelabai ilgoje grandineje visi elektrona~pr~tiskai vienu metu ima dreifuoti.

52

(4.11)

Omo desruo diferencialine israi§kn. Svai biausi elektros sroves desniai.e-

mo ir DEaulio desniai. lie yra empir~ etaly_ elektronines laidumo reorijos svarbiausias ufdavinys - teoriskai ISVeSfl tuos desnius. -Sakykime, metale yra E stiprumo stacionarusis elektrinis laukas, Metaluose yra tik vienokiu krflvininku - elektronq, todel jiems tinka (4.7a)

sroves tankio israi~a (qo~c): --( ~;; #J~ _ 0. A')

j=en(u). 1

Raskime elektronq dreifo vidutin] greif (u). Drudes teorijoje laikornasi prielaidos, kad elektronas, susidures su jonu, atiduoda jam visq laisvojo kelio_j!gyje [1 aut~ is eleKt-nioiauKo energija, t. y. susid..Q!:!.s elektrono a:reffo greitis asldaro Iygus.nuliui. Taigi mases m eJektronas lauko jegos F=e veikiamas juda tolygiai greitedamas su pagreieiu a=eE{m iki susiduria. Elektronas greiteja per vidutine laisvojo lekio trukme 1", todef di~s lireifo-gre1fis

lI=a (~) = -:. (T).

Kadangi pradinis dreifo greitis lygus nuliui, tai vidutinis dreifo greitis

(4.12)

Yidutinelaisvojo lekic trukme ('t') galima isreiksti vidutiniu elektronu laisvojo kelio ilgiu (I) ir jll judejimo laidininko kristalines gardeles attvilgiu vidutiniu greiciu. Pastarasis yra lygus jq chaotifkojo judejimo vidutinio greicio ("') ir dreifo vidutinio greieio (u) sumai. Taigi

(T)= (.;~(u>. (4.13)

Kadaugi (u) ~ (~), tai (T) =(/)/(v). Si~ israiSk~ ira~ (4.12),

gauname:

(u) = ;" ~I:) E.

IS (4.7a) ir (4.14) isreiskiame:

J= ;:~«:~ E.

Teigiaruas j ir E proporcingumo koeficientas e·n</)

Y= 2m(t1)

(4.14)

(4.15)

(4.16)

vadinamas metalo specifiniu faidumu. Atvirkstinis dydis-fl~ &pecifine varia. Dabar (4.l.5J::perr.&.mUitaill;

]-y " (4. I 5a) i'Sioje teoriioie laikomasi prieiaidos, kad elektrcee laisvojo kelio vidutlni ilgj Ie. mill. atstumai tarp gretlmll gardeles [onn,

53

arba vekto tiskai

j=yE.

Pagai klasikine elektroniue meta III elektrinio laidumo teorija, ue vienas (4.16) formuleje esantis dydis nepriklauso DUO elektrinic lauko stiprumo. Todel (4.15) ar (4.17) forrnulese matyti, kad metaluose elektros sroves tan_5jUlP: tieS~g!El)!_roporCil.lgaS ('lektr~Jio la...r:k0 s.tipcumui..Toks desning~m~: eksper:lmentJ.skaiouvo nustatytas ankszlau IT pavadiutas 01110 -desniu:

Kadangi (4. 15a) ar (4.L7) lygtys tinka • .lauko taskui, taijos vadinamos 0;;;;; desnio aifere'nc-ra1memis israiskomis. Nukrypimus TIUO Orne desnio if jo integrahne iSfaisk.!j: aptarsrme kiek veliau.

Vvdemauo Ir Franco desnis, Metalai - geri ir elekrros, if SilUlDOS laidirtinkai. 0 tai ne~?cj.ot.inai r~ €, .~ad metalu?se e~ektros kr~vi .if Si.l~m~ pernesa tie patys nesikliai - laisvteji elektronai. 18:>3 m. vokieciu Fizikai G. Vydemanas ir R. Francas bandymais nustate, kad toje paiio]e temperatiiroje visu mctaht silumos Iaidumo koeflciento A ir specijinio elektrinio tatduma y santykis vra vienodas. Sis j"Q vardu vadinamas desnis matemariskai uzrnsomas sitaip:

1833 m. darn, fizikas L. Lorencas nustate, kad sis santykis kinta proporcingai absoliutinei temperatiirai T:

Klasikine elektronine metalu laidumo teorija si desnj gerai paaiskina. Idealiuju duju Silumos laidumo desningumus (zr. l t.. 15.4 sk.) pritaikius

elektroninems dujoms. gaunama: \

"=~dc,</><,,> \ (4.20)

Visi sics for-mules dydzial apibfldina elektr~nines dujas. Iu tankis d-e nm (Cia m - elektrono mase, n - ju koncentracija). Elektroniniu duju spe-

cifine siluma esant pastoviam tunui c,,=}RIM (cia M=lV'A rn -eiektroniniq dujl! moho mase. iVA - Avogadro skaicius); (I) - elektrono laisvojo kelio vidutinis ilgis ir (v) - vidutiuis greitis. I (4.20) ira~ d

ir G" israiskas, gauname: J i v\ ~ s. 7

l.f ' -Q- =; ~

,,=+ kn(l) <v>; .• '" (4.21)

cia k=R/N..t - Bolcmauo konstanta. P. Drude 'nepaise dydfiu (v) ir V (vI!) skirtingumo, todel jis elektronu vidutini greit] isreiske is (4.11) formules. (4.20) padalije is (4.16) ir il'as~ <v) israis!ilj is (4.11). gauname:

~ = 3~:! T. (4.22)

Sios [ygybes koeficientas 3e~n =2, 23 .10-8 JjC2 . KZ artiraas (4.19) formules konstantai Cl' Taigi tecriue (4.19) jsrai~ka gerai surapo su eksperimentine.

54

(4.17)

(4.18)

(4.19)

~asik.ines elekfrunines metatu

flektrinio laidumo teorijos triikumai. .9 WQ'm

~i teorija is esrncs paaiskino pa- 2>5r---------~grtndinius nuclatines sroves desnius, taciau visa eile priklausomybi q. like nepaaiSkintos.

1. Eksperimentais nustatyta, jog gana plaeiame temperarilru inter-

vale grynu ~a14 specifine varaa 1,5

o= 1/y tiesiogiai proporcinga absoliutinei temperaturai T. Kai kurill metalu iii priklausomybe parodyta 4.1 paveiksle, Paga! Drudes teorijq, (4.16) israigkoje dydfiai m. n ir (I) DUO temperatures nepriklauso. Elektrono vidutiuis greitis (v) '"'" Vr. Q5 Taigi is teorijos isplaukia, kad speciflnis laidumas v ....... l/Vr, 0 specifine varia p ...... VI'. Taigi cia teorija ~esutampa ~sperimen~is.

2. Kad pagal (4.16) formule 4.1 pav. apskaiciuota specifine laiduruo verte

sutaptq su e~erimentine. etektrono laisvojo kelio vidutin] ilg! <') tenka imti simtus kartu didesn] negu nuotolis tarp metalo gardeles mazgu, t. y. daug didesnj negu teigia minetoji teorija.

3. Pagal klasikine elektronine metalu elektrinic laidumo teorija, vieno molio elektrcniniu duju moline siluma C~ = f R. Taigl metalo moline sjIuma turi susideti is gardeles ir elektrcuiniq duju moliniu silum4_. Tuo tarpu dielektriko moline siluma yra lygi jo gardeles moline! Iilumai. IS cia isplaukia, kad metalo moline Iiluma turetu b ilti dyd.i.iu 3R/2 didesne uz atominio dielektriko moline siluma. Taciau eksperimentai rodo, kad jq molines Iilumos mazai skiriasi.

Yra ir daugiau reiskiniu, kuriu aijkinimo sia klasikine teorija nepatvirtina eksperimentai. Galirna rnanyti, jog Drudes teorija yra netiksli, nes pernelyg supapr astinta, Pavyzdfiui, jis padare prielaida, jog vis! laisvieji elektronai juda vienodu greiciu, Taeiau logiSka manyti, kad elektrcnai, panagiai kaip duju molekules (ir. I t., 12.3 sk.), pagal greicius pasiskirsto lam iikru desniu. L. Lorencas, atsizveiges i 51 pasiskirstymq, teorija patobuJino, taciau is esmes niekas nepasikeite. Jo apskaiciuoras Vydemano ir Franco desnio koeficientas C1 nuo eksperimentinio skyresi dar daugiau negu P. Drudes nustatytas. Visa tai verte is esmes keisf poziarj i metalu elektrini laiduma. Visus minetus reiskinius galima paaiskinti tiktai padarius prielaida, kad elektronu eIgsenai medZiagoje aprasyti rinks ne klasikine, bet kvantine rnecbanika. Su jos pradmenimis susipazinsime fizikos kurso

Jcame tome.

z

50

/50

250

550 TJ<

55

-14.3. Omo desnis

1 Elektrovaros jOga. lmkime metalin] laida 1-2 (4.2 pav.), iSilgai kurio -I kinta potencialas e ('1',>'1',). Del to jame yra stiprumo E~d<p/dl elektrinis Iaukas, Elektrostatiniu jegu veikiami laisvieji elektronai juda parodyta

4.2 pav.

kryptimi, ir gana greitai isuose laido taskuose.potenclalas pasidaro vienodas (e=vonst, t. y. E=O), todel elektros srove isnykst~ Kad taip neatsltiktu, reikia sudaryti uzdaraja grandine, t. y. laidu sistema J - 2 papildyti bruksnine linija pavaizduota dp.liml. Jei sia dalimi elektronai bus perkeiiami taip, kaip parodyta, - is laido galo Ii gala 2, if bus palaikomas laido galq potencialu skirtumas 1l1- CP2. tai grandine tekes nuclatine srovc. Tacfau bruksnine linija pavaizduota grandines dallin.ilcruvininkai juda pries juos veikiancias elektr ostatines jeggs. Taip juos vercia judeti vadinamosios paialines jegos. Pasali_m!s jegcs negali buti elektrostatines - jas turi sukelti toje grandines dalyje vykstantys cheminiai virsrnai, nevienalyteje terpeje kruvininkq difuzijac sfikur.iniai elektriniai laukai ir kt. 105 gall veikti tam tikroje grandines dalyje arba ir visoje grundineje. JQ veikimo intensyvumas , apibudinamas darby. kl":J_j£l.s_allieka_p.eJ:ke1damoS-teigjaI1LV~· krfivi. Pafymekime raide A darba, kurj atlieka pasalines jegos, perkeldamos kruvi q grandines dalirni (visa grandine). Santyk]

~

I A/q ~ 8 ~ (4.23)

vadiname grandines daJ.yje_.(yisoj gran~jJ;)_yeilianCia etektrovaros jega.li rodo pa!!!~qj~gq_dark_q,_~li.fmt vienetin] kruvi. Tarptautineje vienetu sistemoje elektrovaros jega, kaip ir elektrinis potencialas, matuojama voltais. Grandtnes dalyje_l'eikianti elektrovazos. j.ega~lJ'gi 1 Y.~jeigu_ darbas, kuri atlieka asattnes '.§gos lle[_keldamos isilgai los dalies 1 C kriivi, ,yra lygys 1 J.-

Elektringas daleles veikianciu pasaliniu jegu laukq patogu apibudinti to lauko stiprumu E*. Jis nusakomas panasiai kaip ir elektrinio lauko stiprumas, Kai kriivio qo dalele veikia dydfio F* pasaline jega, jegu lauko stiprumu vadinamas dydis

E·~F·lqo.

56

(4.24)

F -

4.1.:) -w~t

Sios formules panasumas i elektrinio lauko stiprumc apibrezimo (1.12) lygyb~ visai nereiskia, kad jega F* yra elektrlnes kilmes. Pastumdama kriivi qo elementariuoju poslinkiu dl, pasaline jega atlieka elementaruj] darba

dA~F" dl~q.E*·d I.

Suintegrave sill lygybe isilgai grandlnes refiuose 1- 2, apskaiciuojame grandines dalyje 1-2 atliekama pasaliniu jegq darba

(2)

A1t~qo r E*·dl.

(i)

Remiantis (4.23) lygybe, ~ioje dalyje veikianti elektrovaros [ega (2)

8,,= An ~ J E*' d I. (4.25)

q,

~

Suintegravus ufdaraja grandine, apskaidiuojama joje veikianti elektrovaros jega

8~ ¢ E" d 1. (4.26)

j_~

I Omo desnts nevienalytel grandines daliai. Tam tikroje grandines dalyje

gali egzistuoti._ kartu elektrostatinis IT 'pasa!ini~je~uk~s. Grandlnes dalis, kurioje XriiV1nink;ryeUCia jxelektrostatines jegos1 vadirnmiavreiUTlyle, 0 grandines dalj, kurioje kruvininkq veikia ir pasalines jegos, - nevienatyte. Sakykime, nevienalyteje grandines dalyje yra kruvic qo dalele. Pazyrnekime j~ veikiancia elektrostatine jeg~ F~qoE ir pasaline jega F*=q,;E*. Kruvininko clreifo vi£lllini greitiscyrastiesiogiai proporcing sil! jegq geometrinei sumai, todel sroves tankis j yra tiesiogiai proporcingas abieju Iauku stiprumu geornetrinei sumal: --

(4.27)

ilygtis__y. !nO desniQ bendriausia israiSka. § jo vienalytei grandines da-

Iiai (E* ~O) gauname ~"l-

Kai srove teka plcnais laidais, Omo desn] patogu isreiksti ekspetimentiskai lengvai matuojamais dydfiais. Tam, laisvai susitare gran dines apejimo krypti, imkirne tos krypties graudines elementa dl. Jei laidininkas plonas, galime sakyti, kad srove teka isilgai jo ir vektoriai j, E bei E* yra kolinearus eJementui dJ. (t27) Jygy~ skaliariskai padaugine is dJ ir specifjl1i laidutna y isreisk~ atvlmt1hiu-dydZiU'~ifine varza p~ntegruokime reztuose 1- 2:

(2) (2) (2)

J E·dl+ .r E··dl~ .r pj·dl.

(I) (f) (r)

(4.28)

57

Dvieju vektoriu skaliarine sandauga yra lygi vieno vektor!aus m.0~ul.iui, padaugintam i~ kito vektoriaus projekcijos pirJ?ojo kryptyje. Pasirinkime dydfio dl moduli; tuomet (4.28) perrasome sitaip:

(2) (2) (2)

r E,d/+ I Etd/~ r pj,d/. (4.28a)

(I) (I) (I)

Vektoriq, kuriq kryptys sutampa su dl, projekcijos sioje kryptyje yra lygios jq moduliams, 0 kuriu kryptys priesingos - lygios nel~lamlems~o: ~

duliams. Taigi dydziai t: Et if i, yea algebriniai. Is (1.26) mtegralas~ ~

(2) -----;, - • oI{ -i d {

.r Er d l e= r E,d/~~l-'l"; - J

(1) (1)

Cia ({)l if CP2 - potencialu vertes graudines taskuose J if 2. rs (4.25) integralas

(2) (2)

r E*·dl= r E,*dl=812

ri) (I)

yra giojc grundines dalyje veikianti elektrovaros jega. Lygybes (4.28a) treciojo nario israiskoje pakeite i. =1/S if atsizvelge i tal, kad kiekviename laidininko skerspjuvyje sroves stiprurnas I yra vienodas, gauname:

(2) (2)

r pj,d/~T r 1- d/~TR.

(J) (I)

Cia csantis laidininkui hudingas dydis

(2)

R= r 1- dl

«J

adinamas jo da!ies 1,~,2 elektrine varia. Galutinai (4.28a) iygybe perrasome sitaip:

ka vadinama Dydis

U=IR

(4.30a)

vadinamas grandincs dalies itampa, arba itampos kritimu. Kaip i~plaukia is (4.30), grandines dalles elektrine icampa lygi dar~ui.' kuri ~tlie~a e~e~tro: statines ir paialines jegos, perkeldcmos toje grand_mes dalyje Vlen.et~~l telgiamq kriiv], Taigi tiktai vienalyteje grandines dalYJC«.u.;.f9 elektrme [tam-

58

(4.29)

(4.30)

_" Apeji'mo kryptis

:Lc=:

a T. TK

4.4 pal'.

1 I I .I I r----!----6

<>----:-l ~+-'---+~ _

'f,=6V ",=2V

4.3 pal'.

pa sutampa su potencialu skirtumu (JR=1pl-f:(2)' Tarptautineje vieuetu sistemoje [tampa, kaip ir potencialu skirtumas, matuojama voltais .

(4.30) formuleje esantys dydziai I, 1pl-CP2 ir il12 yra algebriniai. Siq dydZil! ienkJaLsutamp u gtitinkamu Qirminiq dy?ziqj" Ej ir E1 zenklais. 4.3 pay. parcdytoje grandines dalyje 1-2 [jungti du SToves saItiniai. Joje srove teka apejimc kryptimi, taigi 1>0. Potencialu skirtumas fJ'1-C(2) >0; kairiajame sroves saltinyje teigiama kriivi veikianciu pasaliniu jegll kryptis sutampa su apejimo kryptimi, todel jo elektrovaros jega 6'12>0, kitame saltinyje atvirksciai: Ci2<0._

Elektrine varia. Laidininko savybe ptieslntis elektros srovei vadinama jo elektrine varia. Varia nuolatinei srovei vadinama omine varia. IS (4.30a) lygybes uusakomas SI varzos vienetas omas (D): grandines dalles varia iygi 1 n, jeigu, tekant 1 A srovei, itampa tarp los dalies galu lygi 1 V. IS (4.29) Iygybes vienalycio (p=const), vienodo skerspjuvio, ploto S laidiuinko amine varia

R=t J d/=p-i,

f

(4.31)

arba

p=R f.

(4.3Ia)

IS cia isplaukia, kad specifine (savitoji) v(]!jp lygi vartat mediiagos kubo, kurio krahine I m. SI s~s yra ommetras (nom). Taigi laidininko varfa priklauso nuc jo matmenu ir specif'ines varzos. Specifine varfa priklauso nuo laidininko medziagos ir temperatures. IS metalq raaziausia specif'ine varfa yra sidabro, siek tiek didesne - vario. Aliuminio specifine varza apie 1,75 karto didesne negu vario.

Kaip jau buvo mineta 4.2 skirsnyje, gana didelinme temperaturu intervale grynu metalq specif'ine varfa p yra tiesiogiai proporcinga absoliutinei temperaturai. Daugelio ju specifines varzos p priklausomybe nuo absoliutines temperatures T vaizduoja .4 aveikslo kreive 1. 0 K ternperaturoje liktines specifines varzos P, didumas labai priklauso nuo medfiagos grynumo (grynq medfiagu PI yra mazesce). 1911 m. clandq fizikas H. Kamerlingas Onas, tirdamas gryno Hg elektrine varfa, atrado iki tol neflnoma reiskini: temperatiiroje, iemesneje kaip 4,2 K, gryno gyvsidabrio elektrine varia pasidaro nedmatuojamai mota (4.4 pav., kreive 2). Si reis-

59

kini jis pavadino superlaidumu, 0 temperatura Tt=4,2 K - gyvsidabrio krizine temperatura. Veliau buvo aptiktas svino if kai kuriq kitu grynu metalq superlaidumas. Kiekvieuo jq krizine temperatura yra savita, taciau visu labai zema - skysto helio temperatura. Tai labai apsunkina tokiu superlardinmkq taikymq prakrikai. 1966-1968 m. amerikieciq fizikas Litlas ir tarybinis f'izikas V. Ginzburgas iskele hipotezc, kad turi biiti if aukstatemperatirriu superiaidininkiu. 1973 m. superlaidumas aptiktas Nb3Ge junginyje. Jo krizine temperatura Tk=23,2 K artima skysto vandenilio tetnperatiirai. 1987 m. itrio - bario-vario- deguonies pagrindu susintetinta keramika, kurios krizine temperatura Tt=93 K yra artima skysto azoto temperaturai. TSRS MA Lebedevo fizikos institute susintetinta mediiaga, kurioje jau 250 K temperatiiroje aptikti perejimo i superlaidfia busena pozyrniai. Superlaidumas tiriamas ir Lietuvos TSR MA Puslaidininkiu Fizikos institute.

Aukstatemperat~riai superlaidininkai turetu sukelti daugelyje technikos sricitl perversma. Dabar apie 25 -40 % pagaminamos elektros energijos prarandama - virsta siluma perdavimo linijose. Naudojant superIaidlninkus. sil! nuostotiu nebiltu. Su jais butu galima pagatninti kornpaktiskus elektros generntorius, variklius ir ki tus [renginius. Skaiciavimo technikoje is: superlaidininku butq garninami ueisskiriantys silumos elementai. Tuornet neiskiltu ESM ausinimo problemos, birtu galirna kurti didesnio integracijos Iaipsaio schemas, padidetu ESM velkimo greitis ir kt. Metalu klasikine elektronine laidutno teor ija visiskai nepaaiskina superlaidumo. Si reiskinj paaiskina kvantine mechanika.

Nukrypimai DUO Omo desnie, Isvesdami Omo desnj, buvome padare prielaida, kad laisvqjq kruvininku koncentracij~n_j[judrumas tJ. nepriklausc nuo elektrinio Jacko stiprumo. Jeigu nors viena is !ii-q s<t1yg-q neislaikoma, tai, kaip ispiaukia is (4.7b) formules, sroves tankis nera tiesiogiai proporcingas elektrinio lauko stiprumui - tuomet Omo desnis negalioja, Taigi Omo desnis nera fundarnentalusi s garntos desnis.

Elektrine grandi~os eIerneiitu [rezistoriumi, kondensatoriumi ir kt.) tekancios sroves stiprumo priklausomybe nuo [tatnpos (arba sroves tankio priklausomybe nuo elektrinio lauko stiprumo) vadinama voltamperine charaktertsttka. Ji analiziskai isreiskiama funkcija l=f(U} arba j=/(£). Jeigu galioja Omo desnis, tai loji priklausomybe yra tiesine, Ir tokios grandiues ar jl! elemental vadinami tiesiniais. Grandines ar jl! elemental, kuriems netinka Orno desnis, vadinami nellesiniais.

Metaluosc del didelio elektrinio laidurno galima sudaryti tik gana silpna elektronus greitinantj elektrinj lauka. Yodel elekrtonc Iaisvojo kelio ilgyje igytas dreifo greitis (u) ~ <v) ir elektronu laisvojo lekio trukme 1" (4.13) praktigkai nepriklauso nuo elektrinio lauko stiprumo. Siuo atveju dreifo greitis yra tiesiogiai prcporcingas lauko stiprumui, 0 jo judrumas nuo lauko stiprumo nepriklauso. Taigi ruetalams Orne desnis tinka gana gerai. IS j-q pagaminti rezistoriai, jungiamieji elementai yra tiesiniai elernentai.

Visai kitckia situacija gali susidaryti puslaidininkiuose. loose galimi gana stiprus elektriniai laukai, kuriuosy laidumo elektronai gali igyti drei-

,-.- d>

<"l) =--<..~

60

tL

o u a

I

oL_------------u~ b

4.5 pav.

fo greiti, didesni uf silumini. Taigi Cia elekrrono laisvojo lekio trukme, kartu jo dreifinis judrumas priklauso nuo Iauko stiprumo. Puslaidiniukiniuose prietaisuose elektriniu lauku taip pat reguliuojarna kruvininkq koncentracija. Taigi puslaidiniukinis prietaisas yra netiesinis grandines elementas. Tokiu prietaisu nettesines voltumperines charakteristikos parodytos 4.5 paveiksle. Grandineje, kurios vcltamperine charakteristika pavaizduota 4.5 paveiksle, G, mazi [tampos pokycial sukelia didelius sroves pokycius. is reiskinys nana_yQQj~ [tampai stiprinti. Grandineje, kurios voltamper ine charakteristika pavaizduota 4.5 paveiks e, b, dIa'cli itamQQ§ ,E2kyciai sukelia rnazus srovcs pokycius - taip stabilizuojama SIOVe. IvarrilfSrovcs Iygintuvu, stiprintuvu, elektroniniu skaiCiavimo masinu atminties elernentu bel elektroniniu perjungimo schemq veikimas pagrjstas jq elementq voltamperines charakteristikos netiesiskumu. Galima drasiai teigti, jog visa .mikroelektronika remiasi ngkrypimais nuo Omc desnio; be to, pageidautina, kad tie nukrypimai bCltq silpnu elektdni\l

.k!!1.~.

-J-- 4.4. Elektros STOVe dujose

-i-D~jq joniza,cija. Nel~bai aukstoje te~perat~roje .duj~s. susid~da is elek-

diSkal neutraliu atomu tr molekuliu. Tik labai nedidele Jll- dalis buna kosminiq bei Zemes radicaktyviuju spinduliu jonizuota-Xo.dtLno.rmaliomi.s_ s~lygo~ujos, pavyzdfiui oraS~Lura$_jzoliat2rius. lonizuDtu duju elektrinis .laidumas padideja. IS neutralaus atom (m9lek'!!_e2) atplesus __yI_enur kelis elektronus, susidarc laisvieji kruvininkai : tam tikro krtivic teJ.g~ ... jonas-ir Iaisvieji elekjronai. Ci~ali dalele pa' aliiama T<I'Vlar daugiau skirtingc zenklo krUviais--rerektrintas daleles. l:oQtUoni:

~j~n visuomet atliekamas tam tikras darbas A J' vadinamaa jonizaci/ jos darbu. Silpniausiai su branduoliu suristi isoriniai, t. y. vaJentinij!, atomo---eIektronai - j1.l ir netenka jOnlzuQlas atomas. Neutralq ~to (N) atoma paverciant jonu N+, atliekamas jonizacijos darbas AJ:c14,S eV (I eV=l,6·IQ-19 1),0 jo jona N+ paverciant N++, tenka atljk'ti jonizacijos darba AJ=24,9 eV. Jeigu jonizucjant. atomai gru.tna~paly.gi.nLi._ne~ ~.(gijos. tai galima m~. kad susidare teigiarni jo¥( yra viena_!ruviai. 1_1.L_konc.entr'!.£:ij'l pazy~me n+. lei duj~_ t~~ ~rmalus,

61

atplestieji elektronai gana greitai prisijungia prie neutraliq atomq ar IU?-. lekuliu - susidaro neigiami jonai. Daugiausia tai buna vienakrtlviai jonai: "jl! koncentracija pafymekime n_. Tokiomis salygomis apytiksliai galima laikyti, kad 11+ ~n_ ;':;11. Toliau dyd] n vadinsime jonu potu koncentracija. Jonizatoriaus veikiruas apibiidinamas jonitacijos stiprumu. lis yra /ygus tiirio vienete sukuriamu per vtena sekunde jonu pont stcataus. Jonizacijos stiprumas matematifkai isreiskiamas koncentracijos n isvestine

I·k '·1 . (d")

31 '0 atzvr gtu, t. y. (11 J =g.

-1-Smiigine jonizacija. Elektrinio lauko [greitinta elektringcji dalele, sJsidfirusi su .molekule, guli j<l jonizuoti. Tokia jonizaclja vadinama smiigine. Issemieu panagriuckime su ja susijusius procesus. Mikrodaleliu susidOnmai yra keliu tipu. Susldurimas, kuriam tmka mechanines energijos bei judesio kiekio I vermes desniai, vadinamas tampriuoju, Taip susidurusiu mikrodaleiiu bcndru kinetine energjja nepakinta, ji gab tik kitaip pasiskirstyti. Susidurimas, del kurio daleli._1! befl'!!_a mechan~ne energija sumazeja, vadinamus pinnosios ru:Hes netampriuoju susidfirimu. Tokie susidurirnai aiskinami mikrodaleliu savybemis"

Kaip zinoma, atomai ir rnolekules gali buti tik t~m tikT'll. stacionariuju busenu, Kiekvicna tokia buseuq atitinka konkreti daleles vidines energi~ vt'~te. G~ml! e.nergijl! vertes sudaro. at?ffiui ~r rnol~kulei. b~lding~ diskretine eilute. Mikrodalelc geba sugern tik tok] energijos kiekj, kun gavu~i pereitQ is esamos sracionariosios busenos j kita - pasidarytu suzadinta. Siue atveju bornbarduojancios daleles mechanine energtja virsta bombarduojamosios daleles vidine energija, - turime netampruj] susidnrima. Kai judancios daleles kinetines energijos nepakanka. bombarduojamajai dalelei suzadinti, energiju virsmo nera ir susidatimas yra tampr usis.

Labai svarbi mikrodaleliu susidurimu charakteristika yra vienos daJ~es perduotas kitai energijos kiekis. Sakykime, greiciu v jud.antj n:as.e~ Inl dalele susiduria su nejudancia mases m',! dalele. Galirna lfodyt!: ~et susidurimas yra absoliuciai tamprus ir centrinis (ir. 1 t. 4.8 sk.), tal pirmoji dalele perduoda antrai sitoki mecbanines energijos kiek] :

c-ia W=m1vi!2 - bornbarduojanclosios daleies pradine kinetine energija. IS (4.32) isplaukia, kad susidurus artimos mases (ml::::: mz) dalelems, ..1.W~W. Pavyzdfiui, pagreitintam jonui tampriai susidurus su molek_ul~, yrn didelc tikimybe, kad jis praras savo energija. Taigi del tampnuju susidurimu jonai stabdoml labai efektyviai, ir, kai dujq tankis normalus, jie sunkiaj igyja l110lekulitt jonizacijai pakankam'l energijq. Visa; kitaip yra elektronams susiduriant su molekulemis. Elektrono mase ml~m2' tode! elektrono perduotas molekuiei kinetines energijos k.iekis

uw~4ml W~W.

m,

62

(4.32)

Taigi elekrronas, tampriai susidilres su rnolekule, energijos beveik nepraranda. Be to, elektrono laisvasis kelias -nepatyginame! ilgesnis negu jono. todel, elektrinio lauko greitinamas, jis lengvai [gauna jonaacijai reikalinga ecergija.

Jei bornbarduojanciosios daleles kinetines energijos pakanka bombarduojamajai a eter-suzadinti ar Jonizuoti, vyksta netamprusis dalcliu susidurimas=Irodyta, kad [vykus mases ml daleles tiesiam ccntriniam ir netampriam susidurimui su nejuda~mases '!!..2 dalele, susidfi.fUSiqdaleliq vtdine energija gali padidetf" dydiiu

~w=~ W. (4.33)

lnl+mZ

Cia judancios· s--<ialelt&-m.~haninC~ energija.Jirsta "dine. Pavyzdziui, elektronui netampr iai susidurus su molekule (ml~m2. ir ~W~W), visa jo kinetine energija gali buti suvartota molekulei jonizuoti. Ir nrvirksciai, jonui susldurus su molekule (m1Zm'l. ir .1W::::;W/2), rik apie puse jo kiuetines energijos gali buti suvartota molekulei jonizuoti. Taigi smii iai s dujas efektyviai joniiuaja pagreitinti etektronat.

+ Kriivinin.kq rekombioacija. Procesas, kai., susid_uE~ ~vai.ljaZeo1di_· laisvieji kruvininkai isnyksta, vadinamas rekombinacl]a. Sis ~roc~~as YtL y_viricttinis.-joDi-zacijaHr vyksta~~a.rtu su ja, Rekom macuos spar~a.m.a..__.iSn_y.ksta.u&iu tucio vienete ~r laiko vieneta jQlllLP...9..O! skaiciumi _t_y~ dydziu (dn/dt),. Kuo dide~a;;_p.r.iesWIDI zenktq j0(14 .ko~cenffactja.c tuc didesne rikimybejjems susid.urti ir rekombinuori. Todel rekombinacijos sparta tiesiogiai proporcinga sandaugai n+tI_. Pasireme prielaida n+ ~ IJ_::::: n, rekombinacijos sparta uzrasome gitaip:

(dnjdt),= -rn';

(4.34)

sioje lygybeje esantis teigiamas dydis r vadinamaj rekombinacijos koeficientu,o minuso feuklas rode, kad isvestine (dll/dt)r<O, t. y. c reKolDbrnacijos jonu PorllkoncentraCila- maZeJa.

Kruvininkarns rekornbinuojant, iSSiskiria jiems susidaryti suvartota rergija sviesos pavidalu. Sis svyteiimas vadinarnas rekomblnaciniu,

Nesavaiminis islydis. Elektros sroveLtReJiw.,as dujomis vadinamas elektros is/ydilii. Islydis, kuris vyksta isorinio jonizatoriaus (pvz., SiluiiiOSar-trumpabangi4: spinduliq) jonizuotcse dujose, vadiuamas nesavaiminiu, Nustojus veikti jonizatoriul nesavaiminis is-Iydis nutrtiksta, Panagrinekime Jo esningumus. Brdveje tarp aviejq lygiagreciq elektroOq, kuriq plotas S,o atstumas tarp jlli. jOntfpOrq-skaiCius N=Sln. ~Q a'Uko veikiamas - neigiamas jonas, pasiekes eJ~krrod[t, atiduoda jam erteklirii elektron'l, 0 teigiamas - ji gauna. Taigi neutra1lzU.OjintJs vienaktiivill, ivairiaienkliq jonq porai, grandine prateka kruvis e. Per 1 s i§ viso tUrio V=SI elektrodus pasiekiancil! jon'!. pOrt! skaiciq pazymekime (dN/dt),. Tuomet tekancios elektros STOVeS stipru-

mas: --

63

arba

~ia (dn/dt)~ - is turio vieneto per 1 s prie elektrodu neutralizuotq jOD'lJ peru skaicius, j=J/S - sroves tankis. Siose lygybese minuso zenklas irasyras todel, ked isvestines (dNfdt), if (dn/dt)l yra neigiamos : kruvininkarns neutralizuojantis, jl.l koncentracija madeja.

IS to. kas pasakyta, isplaukia : bendru atveju jonu peru skaiciaus torio vienete kitirno sparta dn/dt Isreiskiama sitaip:

d."jdt = (dnjdt)J + (dlljdt), + (dnjdtlr=g - rn' - lj(ef).

Stacionariuoju atveju, t. y. nusistovejus jonu generavimo ir rekombinavimo procesu pusiausvyrai jonu peru koncentracija nekinta (dn/dt=O),

todel l. 1''' - -. :E fI. 'r e

g-rn'-jj(eI)=O. .) ~ - I [It I, .' (4.36)

Kai dominuoja Uk dviejll tiPll laisvieji kriivininkai (priesiogq zenklq vienakrfiviai jonai), pagal (4.10) Iygyb~, SToves tankid modu1is ufraSomas !itaip:

i=en(~+ +~_)E; (4.37)

~ia !-L+ ir 11_ - teigiamu ir neigiamq jonu dreifinis judrumas. IS (4.36) ir (4.37) Iygciq sistemas eliminavus n, gaunarna priklausomybe J=/JlJ, _to y. nesavaiminic duju elektrinio islydfic voltamperine charakteristika.

Jos bendros i~rruSkos neieskoslme, 0 apsiribosime dviem atvejais : kai elektrinis Iaukas yra silpnas ir kai sttprus.

Silpnuose elektriniuose laukuose islydZio STOVeS taokis mazas ir (4.36) lygybeje gallma nepaisyti treciojo nario. Tuomet laisvujq kruvininkq koncentracija isreiskiama lygybe

t. y. koncentracija n nepriklauso DUO elektrinic lauko stiprumo. Be to, nor~alaus tankio dujose molekuliu vidutinis laisvasis kelias neilgas, tode] jgytas tame kelyje vidutinis dreifo greitis < u) yra labai majas, palyginti su Iiluminio judejimc greiciu (v). Tuomet laisvojo lekio trukme tenkina Iygybe (T) '" (I) j (v). IS 10 i~plaukia, kad JODl! dreifinis judrumas fl+ ir fl- neprildauso nuo lauko stiprumo. ~iuo atveju is]ydi.io sroves tankls

j=e V gjr(f'+ +~_)E.

Minetornis salygomis prie E esantis daugiklis DUO lauko stiprumo neprikJauso. Vadinasi, kai elektrinis laukas siJpnas, nesavaiminiam i§lydiiui. galioja Omo desnis .• Jii~ priklausomybe vaizduoja grafiko (4.6 pav.) atkarpa fl.

64

(4.35)

(4.38)

4.6 p.1:1·.

E

O~---------------p-l

4.1 pav.

Labai stipriuose laukuose galima nepaisyti jonu rekornbinacijos: iaikome, kad visi jonizatoriaus sukurti jonai pasiekia elektrodus ir neutralizuojasi. Tuomet, (4.36) lygybeje atmete antrajj nar], gauname:

j-c gel, (4.39)

Taigi siuo atveju elektros sroves stiprumas nuo elektrinio Jauko stiprumo

nejiiiKlauso. (~.39)pr;klausomyb~ vaizouoja grafiko atkarpa E --

~ Sa~~inis ~slydis dujose. ISlydis. kuds vyksra if nustojus veikti i§orin1~ jonizat nui, vadinarnas s 'miniu. Kad jis vyktq7Dutml tokie proc~sai . ~~riuose vis susidarytu naujcs jvairiafenkliu daleliu poros, Dafutausrat jas sukuria smilgine jonizacija. Stiprus elektrinis Iaukas elektronus pagreitina iki energijos, pakankamos molekulems jonizuoti. Atsirad~ I~~svieji ~~e~tr~na.i irgi _p~g~eitinami if jie savo ruoftu jonizuoja dujas t~ de .~rc!al dideja kruvininku koncentracija ir sroves tankis (4.6 pav., kreives atkarpa c). Elektronu sukelta smngine jonizacija yra bii'iina savai~ni?..i.Sly~o .s~Jyga, bet oe_pakankama. Atsirade elektronai juda anode link rr JO_nlzuoja molelrules VIS arciau anodo. Jeigu teigiami jonai, bombarduodami katcda, neismusa is jo elektronu, tai, nustojus veikti isoriniam jonizatoriui, smugines jonizacijos sri tis, kartu ir elektronu buvimo sritis treukiasi anodo link, palaipsniui tru~dama iki nulio.Jr..islydis nutrfiks~a.Jr visai kitaip yra, kai teigiami jonai molekules jonizuoja arba iSmusa ~s _katodo ~lekt.tot;.!:lsl. Tuom~o m:ksingL elektronu ir teigiamq .lQ.ll.ltS{'-a,~t~'I-;-.f!:_as!~dutine jonizaoija, ir ijorinis icnizatorius islydzil,!i p_aJalkytJ jau nereikalingas - prasideda savaimirus is!ydis. Laisvujq kriivihink1l1concentracija labai sparcfai dideja, ir dujos, buvusios Izollatoriumi, pasidaro laidininku. Todel sis reiskinys dar vadinamas elektriniu duj'l pramuiimu, [tampa Urn kuriai esant prasideda savaiminis i§lydis, yadinama_1!lilJ):11di.m(}._[ta.mpa. Vamzdelyje su ploksciais ir lygiagreeiais ele~ramu§jmo [tampa priklauso nuo arametro pi (cia p - dujq slegis, I - atstumas tarp elektrodq}. 4.7 paveiksle parodyta pramusimo ftiiIiPOSpriklausomybe DUO dydZio pl. Matome, kad ji turi minimum~,

3. Fi2.ika II

. ] Bandymai rode, kad elcktrono islaisvintmo is metalc darbas yra mazesnis u1 duN molekules jonizacijos darba.

65

atitinkant] tam tikra pI verte. Tai nesunkiai paaiskinama. Kai duju slegis didelis, kruvininku Iaisvasis kelias trumpas. Todd tik Iabai stipnUo5e elekfriniuose laukuose kruvininkai, nuleke 5i maz'i atstuma, [gyja energij~, pakankama gr iutinei jcnizacijai sukelti. Sleg] mazinant, kruvininku la~:ivojo kelio ilgis dideja rr del minetq prieiascil.! pramusirno [tampa ma~eJ.a. Slegj mazinant toliau, nuo tam tikros jo vertes elektrono Iaisvojo kelio llgis prilygsta atstumui tarp elektrodu. Tuomet elektronas si nuotol] gali nulekti su moTekule nesusidurdamas ir jos nejonizuodamas. Kad biitLl didesne dujq jonizavimo ukirrrybe, reikia kuo daugiau elektronu iSmusti is katodo. Tai geba padaryti dideles energijos jonai: kiekvienas toks jonas gali ismusti kelis elektronus. Todel, norint pran~~sti mazo. slegio dujas , mazlnant sJegj. reikia didint i teigiamu jonu energija, t. y. didinti jtampa.

Rusenantysis islydis. Panagtinekime savaimin_i. elektros isJ.ydi._prarl!tintose dujose. Islydzlo vamzdyje sudarius e1ektrlnc;: [tampa ir retinant dujas, atsiranda gyvatelcs pavidalo gvyrintis elektrinis islydis. Kai dujl!. ategis pasidaro apie 5 nun Hg ('" 660 Pa}, svytintis rJ.10Zas v~mzde~yje issiplecia ir suskyla i kelias sritis (4.8 pav.), Ties katodu, nuo JO atskirta tamsta siaura Astono sritinn I, yra 5viecianti katodine plevele 2. Nuo jos anode liiik- matoma silpnai Ivytinti sritis 3, vadinama katodo tamsiuoju tarpu. Ji Iabai kontrastuoja su tusenancioja ivytejimo sritimi-4. Sios sritys sudaro rusenanciojo i~Jydzio kalodiflf dali.

Rusenanciojc islydzio sritis 4 palaipsuiui pereina i Faradejaus tamsl(ji tarpq 5. Likusia vamzdZio dal] uzpildo svytilltis teigiamas stu/pas 6. Nuo jo priklauso Hlydfic vamzdfio optines savybes. l~Iy_~zi~i. palaik.yti. jis uebntinas. Pavyzdfiui, dujas retinant, kato 0 tamsiojt S[JtIS pleciasi rr kartu t rumpeja teigiamas stulpas.

J,s!"mo(fl Kti.ir'-;(1(J) Faradejaus(5) Tomsioslas S!·ity.';

~I'J:':;~:'~~;!!I!lIIII!lIIf;~

,a~i 1).,ndOS

, ,I

«atodme I Rusenantysis pfpvete(2;' ~ J'vyt0'iinas(4)

Tf?iQialT!t!~ stulpas(,;)

S ~leli~7,nci'r}:;.j{";'s lsritys

I

4.8 PlI\'.

66

4.8 paveiksle taip pat parodyta, kaip pasiskirsto potencialas 'P tarp katodo ir anode. Matome, kad jis pasiskirstes netolygiai: sparciausiai potencialas kinta katodo tamsiajame tarpe, todel cia elektrinis laukas yra stipriausias. Rusenanciojo svytejimo srityje potencial as nekinta - cia elektrinio lauko nera. Faradejaus tamsioje srityje ir teigiamarne stulpe potencialas dideja pamazu. Elektros islydziui svarbiausia yru katodine dalis, Iikusiu (5 ir 6) sricitI_ galetu ir nebfiti. Katodineje dalyje elektrinio lauko [greirinfi teigiami jonai is katodo ismusa elektronus. Sie eiektronai, velgi elektrinio lauko [greitinti, srityje 4 smugiais jonizuoja dujas, Taigi islydzio katodineje dalyje generuojarni .ii paJaikantys kruvininkai.

Astono srityje pagreitinti e1ektronai jau sufadina duju molekules. Grjzdames i normalia busena, jos spinduliuoja svies~ - taip susidaro svyrinti katodine plevele. Toliau dar pagreitinti elektronai dujas labiau jonizuoja, negu sufadina. Uztat srityje 4 vyksta labai intensyvi smilgine jonizacija. Atsiradusiu teigiamujonu pradinis greitis yra mazas, del to ciaj\! koncentracija dldcle, kartu aukhas potencialas katodo atzvilgiu. Cia vyksta intensyvi p-uvinink4 rekombinacija. J~ Iydi duju rekombinacinis svytejimas, vadinarnas rusenaniiiuoju. Kadangi sioje srityje elektrinio lauko stiprumas beveik lygus nuliui, tai elektronai, tik..difunduodami link mazesnes kODcentracijos srities, pereina i srit] 5. Del sumazejusios rekombinacijos si sr.nis reJiatyviai strode "tams;". Joje elektrinio lauko zgreitinti elektronai gali molekUles sufadinti ir net jonizuoti. Taigi teigiama stulpa sudaro elektros islydZio plazma. Cia ~vytejimas atsiranda daugiausia suzadintoms molekulems pereinant i normalia busenq. Jo spektras budingas kiekvienoms dujoms. ~is ..svytejimas ~audojamas 5vieeiantiems 2!Pasam.§_ ir _ reklamoms.

Toliau tolydZiai mafinant duju slegi, katodo tamsusis tarpas pleciasi, ULima visa erdve tarp elektrodu ir ryskiai svyti 11k vamzdelio sieneles. Stiklo svytejim~ sukelia teigiamu jonu is katodo ismu u rr elektrinio 1auko pagreitinti elektronai. lie-cia vadinami katodiniais spindutiais, 0 jl! sukeltas stiklo svytejimas - katodine Iiiiminescencij .

Pagreitinti teigiami jonai, bombarduodami katoda, i~ jo gali isrnusti ne rik elektronus, bet ir atom us. Sis reiskiays vadinaruas medfiagos joniniu dulkinimu, Jis naudojamas [valrlems kunarns plonu katodo medziagos sluoksniu padengti, taip pat mikroschemu reljefui sudaryti.

Va.inikinis islydis. Tal - savaiminio islydzio atmaina. vainikinls islydis vyksta normalaus slegio dUJose esantSti~VienalyCiam elektriniam laukui. Toks laukas susidaro ties jelekrrintc laidininko smaigaliais, Kaip mateme 2.1 skirsnyje, elektriniame lauke kiekviena moJekule vra_ eJektti!lli...QiIlQlis • .1o.dcl..ueYienaly~s laukas j~ t~aukia-prle.smai-. galio. PaHetusi ]aid, molekule isielektrina t~s zenklo kruviu. Dabar ffiXUlDlS auxas stumia nuo Iaido Jonizuotl! molekule, jrj-gyja greiti ir gaIi jcuizuoti be! suzadinti kitas molekules. Suzadintos molekules, grlzdamos i normalia btisena, spinduliuoja fotonus. Todel, vykstanj tokiam elektros isrya-Ziui, laido smaigali s~ syiesos vainikas. ~tai kodel islydis vadinamas vamiliiniu. Del 510 iSlydzio auksros itampos grandinese susidaro nemaii energijos nUQstoliaj. Kad jie butl! mazesni, lokiose grandinese reikia vengti ivairiausi'Q_ smailuID4.

..

67

KibirkStinis islyclis. Kita savaiminio elektros.Hlydfio normalaus slegio dujose atmaina - .kibirkstinis islydis. Jis atsiranda, kai elektrinio lauko stiprumas pasiekia verte, reikalinga dujorns pramusti. Sis lauko stiprumas sausame are yra apie 3 • 10' V fern. Vykstant kiblrkstiniam islydziui, susidaro vingiuotas svicciantis kanaJas, kuriuo prateka didelio stiprumo elektros sroves impulsas. Pavyzdfiui, faibas yra natbralus kibirkstinis islydis. Jo kanalo ilgis gali siekti desimtj kilometrq, kanalo skersmuo - 40 ern, sroYeS stiprurnas - 100 000 A, vieno sroves impulso trukme - apie 10-1 s. 2:aib'l sudaro keletas tuo paciu kanalu lam tikru intervalu prabeganciq sroves impulsu. 1"4 trukme kartu su pauzernis gali but} keletas sekundfiq. Zaibo kanale dujos [kaista iki 10 000 K. lode! jos staigiai pleciasi ir susidaTO smugine akustine bauga.

Kibirkstini islydi aiskina strimeriu teorija. Pradineje kibirkstinio isIydfio stadijoje susidaro supnai jonizuotu duju kana/as. vadinamas strimeriu. Jis susidaro del elektronu griOci'4. kurios susiformuoja vykstant srnuginei jonizacijai. Cia gaua svarbi yra ir molekuliu fotojonizacija. kurif}; sukelia molekuiiu trumpabangis spinduiiavimas, 0 sis susidaro, kat etektronas ismusamas is gilesniu jonizuojarnos molekules elektrcnu sluoksniu. Del elektronu grilici'll: susidarius istisiniam laidfiajam kanalui. scka ktbirkstts.

Pagal pramusamo tarpo ilgi sprendfiama apie [tampos 'didUIDl-!. Siuo principu veikia aukstq [tampq kibirkstinis voltmetras. Elektros kibirkstimi vida us degimo varikJyje uzdegamas degusis misinys.

Lankinis iSlydis. 1802 m. V. Petrovas atrado savaiminio elek tros istydiio dujose atmaina, kuria avadino lankiniu ·sly'dziu .. Prie galingo Dedideles [rampos salunio jis prijunge suglaustus angljes strypelius. Tekant elektros SLOVe], elektrodu kontaktas del dideles varzos labai. [kaista. Elektrodus atitraukus, srove nenutruksta - vyksta elektros islydis, lydimas labai intensyvaus jviesos spinduliavimo. Jei elektrodai horizontalus, sviecianciq duju srautas i~ljnksta lanku, del to Iios eusies iSIydis vadinamas lankiniu.

Lankinis islydis g_~ susidaryti ir kai dujq slegis maias (,..., keletas mm Hg), ir kai didelis. Svarbiausioji lankinic iSlydzio priezastis yra labai intensyvi elektronu emisija is [kaitusio katodo. Cia svarbu taip pat molekuIil! temperatjirine jonizacija. Lankinio islydzlo sritimi gali teketi labai slipri elektros srove, iki tiikstanci'll arnperu. Tuomet teigiamu jouq bombarduojamas katodas [kaista iki 3500 K. Dar daugiau [kaista (mafdaug iki 4000 K) elektronu bombarduojamas anode krateris. Tokiose temperaturose dujos yra pJazmos biisenos. Kai dujq slegis labai didelis, jq plazmos temperatura yra lOa K eiles. Taigi lankin] islydi dujose sudaro elektronu ie jonq srautai.

Elektros lank:Q gaJirna gautiir..su saltu katodu...,. Katodas yra skystas gyvsidabris, supiltas i ind'l' is kurio issiurbtas oras. Indo ertme prisipildo gyvsidabrio garq. Tarp katodo ir anodo sudafius pakankamai stiprq elektrini lauk'l. jo veikiami elektronai islekia is gyvsidabrio. Tai - vadinamoji aUlOeiektronine emisija. Del jos gyvsidabrio garuose if vyksta lankinis islydis. nors katodas saltas. Sis reiskinys sekmingai naudojamas kintamajai srovej lyginti.

68

. Del ~~kstos tempe~aturos lankinis iS1ydis naudojamas metalams lydyII (lankinese Iydkrosnese), metalams pjauti bei suvirinti. Elektros lankas nau~oj~~as ir sviesai gauti clektrinio i~lydzio lempose (profektcriuose, projekciniuose eperarucse, liuminescencinese Iempose), plazmai sukurti plazminiuose elektros energijos saltiniuose ir kt.

14.5. Termoelekteontne ernisija

Elektrenq i~laisvi~m~ ~ar~as. ~aip mateme, metaluose apstu laisvqjq e ektronq. Taciau lalsvaf jre juda nk metale, 0 ties pavirsiumi elektronus veikia jegos, nukreiptos gilyn i metala, Jei tq jegu nebutu, chaotiskai jude~a.mi laisvieji ele~tr?nai is io .!lby.Ittc ir metal as yirstyjm_li_atoriumi... Taigi, nonnt pasahntl elektrona is keno. reikia atlikt; darba - nugaleri tas jegas. Elektrono iilaisvlnimo darbas yra lygus energijos kiekiui kurio reikia elektronut, kad i§lekt'tf. is kietojo ar sky_su!l0 kimo i vakuumq, ;letureamos 'kinelines ener ijos. Geriausiai istirta, aipeleJctfDifaiiS1eK1a IS me:

talc. iTeis in] panagrinekime issamiau. Elektronui islekus is metalo i vak,tlumQ, toje v!et~je .m~t::le li~k~ teigiamo kriivio perteklius. Tarp me,kUSIO elektrono rr SIO krnvio veikia Kulono traukos-je . ergu e Mrono ~ner¥~ja nv~ ',~-,Ie-, s~ jega ji gr~zina...b.metaI<l. ir tarp islekianCJq 'Vakuumi rr gr~zta~CI~~ t~n ! mctata el~ktron"4. nusistovi dinamine pusjausvyra. etalo _paVlfsll.l JS isorcs apgaubia labai plonas elektronu debeselis, kuris su m.et~lo isori~iq teigiamu jonu Slu~KSniU sudaro Iabai plena dvigubq elektrm; sluoksn]. SIO sluoksnio stons lygus keliems tarpatorniniarns nuosto- 1iarrl:s. Del jo pl~)fiumo galirna laikyti, kad elektrinis laukas (ir potencialu s~ohs .6.~) .yra tik tame slucksnyje. I ji patekus] elektrona veiks i metalo vidq nukrei .t~.ele~s.tatl.ne)~ga. Jei tarsime, kad elektrona veikia tik §i elektrcstafine jega, tal islaisvinimo darba, atliekama jam Hlekiant uf dvigubo elektrinio sluoksnio, ufrasome sitaip:

(4.40)

Sis darbas visu pirma priklauso nuo medfiagos prigimties. Maziausias ~ra ele!ctronq islalsvinimo is grynQ sarminiu metalq darbas, didziausias _ ~lr~t4:J1fmetalll (4.1 lent.). Minetas dvigubas-sluoksnis, kartu ir elektronu Islalsvlrumo darbas labai priklauso nuo meta-

10 pavirsiaus bcsenos. Del pavirsiaus struktu- 4.1 l e n t e l e. Elektronq ros d~rektq elektronu islaisvinlmo darbas su- I!lalsvlnimo darbas (eV) mafeia. --vietm'rpavJtlilf~s priemagos ji ma-

Zina, 0 kitos atvirkseiai - didina. Pavyzdfiui, Cezis volframo pavirsiq padengus zemes sarminiq metal'!.! (Ca, Sr, Sa) oksidais, eJe,ktronq islai- Boras svinimo daTbas sumateja nuo 4,454 eV iki Kalcis 1,2-2 eV. Tons

-\-. Termoelektronine emisija. IS-16k;ti-is-kUno Sidabra! 4,30

gali ti_k tie elektr~, kud"4 enetgija ne ma~ Volframas

~~:~jkr~i~:/i~:o:n~:!~~S~~t:l~ ~~~~ti ~~:~~ _p_la_(in_a ::_~~ __

1,81 2,49

2,80

3,30

69

riais budals: kuna bombarduojant dideles energjjcs dalelemis, svitinant trumpabarrgiais elektromagnetiniais spinduliais, kaitinant ir kt. Elektronu spinduliavirnas is [kaitusiu kunu i vakuuma ar aplinka vadinamas termoeiektrontne emisija. 1883 m. si reiskinj atrado amerikietis T. Edisonas. Esaut tertnodinaminei pusiausvyrai, metalo ivalentiniai elektronai yra pasiskirste pagaJ energtja tam nkru desniu. Kiekvienoje temperateroje yca elektronu, kuriu energija didesne uz elektrcno islaisvinimo darba. Taeiau kambario temperaturoje tokiu elektronu.jconcentracija yea nykstamai maza, Bandymni rodo, kad elektronu islekia tuo daugiau, kuo auksrcsne kaoo temperatura ir suo mazesnis elckrronq islaisvinimo darbas. Taigi termoelektrouine ernisija imanoma tik is [kaitintu kiinq (cmiteriu).

Trijq'antrQjq desnis. Kaitinamas katodas crnituoja elektronus. Jei elektronus g einnuncio elektrinio lauko nera, prie ernlterio susidaro erdvinis neigiamas kr itvis ir nusisrovi dinamine pusiausvyra tarp ernituojamu if i emiteri griztan6ll elektronq. Tarp anodo ir katodo sudarius elektronus greitinant] clcktrin] lanka, pusiausvyra suyra - teka termoelektronine srove. J~ lengviausia tirt i su dvieju elektrodq Jempa - vakuuminiu diodu. MaZ'll telgiamu [tarnpu srityje termoelektronines sroves tankis Breiskiamas sitaip:

Jj=Bui·1

----

Tai - vadinamasis trw anl,¥jl{ desnls. Koeficientas B prikJauso DUO elektrodu formes ir tarpelektrodines erdves geometriniu matrnenu, 1913 m. JAV fizikas E. Langmiuras teoriskai gavo sic koef'iciento israisk'l. [vairios formes elektrodama.jtampa didinant, pagaliau susidaro tokio stiprumo laukas, kuriame visi is karodo islek~ elektronai pasickia arroda - srcve [sisotlna.

\- RiCa(dsono ir Dasmano Iormule. IS mctalo gcba is.ekti tiktai tie elektrbnai, kuriq kinetine energija w didesne uz islaisvinimc darba A.-~inant

jl.! pasiskirstymo pa~kinetines energijos",~ertes desniJ(w), islekusil!_ elek-

tronu skaiciu galima [3'~ suintegravus ! f(w)d w. 1914 ID. anglu fizikas

O. V. Ricardsonas, prlta& s elekrronams Maksvelic pasiskirstymo desni (fr. 1 t., 12.3 sk.), nustate is m2 per I s islekusiu elektronu skaiciaus N priklausornybe nuo absoliutine ernperatiiros T. ~V fizikas S. Dasmanas, - remdamasis kvantine teorija, j<l atikslino ir~!lkcijq_

A N=f T2e-W;

\

cia visiems metalams vienoda konstanta\,-~'1tmka/"3 (m - elektrono mase, e - jo kr iivis, k - Bolcmano ir h - Planko konstantos) vadina-

70

\

\

(4.41)

rna Dalmano konstanta. Soties sroves tankis (visi ish!k~ elektronai pa'l(_" ki •• noda)

.. j.=eN=CT'e-7?f.

(4.42)

Si lygybe vadinama Riiardsono ir Daimano formule,

Taigi, didinant emiterio temperatura if mafinant elektronu islaisviOlw mo darba soties sroves tankis labai dideja. I tai atsizvelgta konstruojant elektronines lempns - jose naudojarni oksidiniai katodat. Oksidinis katedas yra ~emes sarminill metalq oksido plevele padengtas volframo ar nikelio siulelis. Islaisvlnimo darbas is tokio katodo mazes, todel elektrorrq emisija gana didele. (4.42) formule taikytina ir puslaidininkiu termoelektroninei emisijai aprasyti, Tac.iaJl puslaidininkiuose temperatures, elektrinio lauko stiprumo, priemaisq ir kitu velksniu [taka dydZiams A ir Cis esmes kitokia negu metaluose.

Tcrmoelektrines emisijos relskinys taikomas visur, kur reikia elektronu srauro, pavyzdziui, elektroniuese Ierupose, Rentgeno vamzdziuose, ivairios paskirties elektroniniuose vamzdfiuose, elektroniniuose mikroskopuose ir daug kur kitur.

_/4.6. Dujq plazma

Dujq plazmos savoka. Kaip finoma. kiekvienas kunas auksroje temperatfircje pereina i dujq busena. T~ mng,atii.I4 dui atomai (molekules) gana intensyviai jonizuojami. Jei dujy__ t~R«-alu[~i auksta, del jonizacijos gautu laisvuju elektronu ir teigiamq jonu kinetine energija YIa tokia didele, kad jie nerekombinuoja, - visa medziaga yra jonizuota. Dujlt-Plazma v@.4!_n_ama tokia kvazineutraii (beveik eutrali) ~jlJ: busena, kai laisvuju kruvininkq koncentracija jose yra _pakankamai d~le_, kad Deoajaus ekranavimo nuotolis (3.5) butl.! daug maiesnis uz plazmos matrnenis. Dujq ~lazma yra .laidiniukas. Dujas paversti plazma galima ne tik kaitinant, bet taip pat veikiant trumpabangiais elektromagnetiniais spinduliais (taip susldaro joncsfera), bombarduojant dideles energijos dalelemis [duju Blydfio plazma) . .Plazmajabai paPl_itlllii - ji sudaro apie 99 .. 9 % Visatos mases, IS plazmos suside a zvaigzdes, Saule, Zeroes jonosfera ; plazma yra tarpfvaigfdineje erdveje. Zemcje del didelio medfiagos tankio ir zeroes tcrnperaturos gamtJnes plazmos beveik nera. Taclau ji lengvai sukuriama dirbtiniu budu: pavyzdjaul, elektros i~l}'dl.i~psna ir kitaip,

Duju plazma, kurios ternperatura.Zsc .. I~~qlyginai vadinarna ie 0- sios ternperatisros p/azma, 0 kurios temperatura T> 1()6 K, - aukstosios temperatiiros plazma. Sis skirstymas siejasi su nnkstosios temperatiiros plazmos ypatinga svarba valdomoms branduoliq sintezes reakcijoms.

Svarbiausios plazmos savybes, l-..K:cU.vju_qlt iclekuint s...pau.en~.alc. ..

Its vakuume sukuttc elektrinio.jauko tasko potencialgs aprasomas 1.23 lygybe:

'P=-I_.~.

~a__r-

71

Plazmoje, kaip ir bet kokiame laidininke (zr. 3.1 sk.), kiekviena kruvininka supa priesingo ienklo kriivininkai, kurie ekcanuoja jo lauka. Todel tam tikru nuotoliu LD elektrinio lauko stiprumas e kartq surnazeja. Si nuotof LD cia vadinsime Debajaus ekranavimo spinduliu, Todel plazmoje nejudancio kruvininko sukurto lauko tasku potencialas Hreiskiamas analogiska (3.6) formule

(4.43)

Kaip mateme 3.1 skirsnyje, Oebajaus ekranavimo spindulys LD ....... (Ti"o)l{'.!, taigi prikJauso nuo krflvininku kcncentracijos no if jq chaouskojo judejimo energijos [temperat iiros .7). Laikoma, kad del minero ekranavimo plazmoje kiekvienas kruvmiukas sqveikauja tik su tais krilvininkais, kurie yra apie ji apibreztojc Debajaus spindulio sferoje. Stl{ kruvininku skaidius vadinarnas Debajaus skoteiumt, Jis isreiskiamas sitaip:

(4.44)

Debajaus skaicius yra svarbiausia plazmos charakteristika.

2. Neutralios dujq molekules viena kita veikia artisiekemis jegomis.

Plazmoje elektringos daleles sqveikauja toliasiekcmis Kulono jegcmis. Taigi cia yca kolektyvine sqveika - tuo paciu metu sqveikauja daugybe daleiiq. Tcdel plazmai bfldinga jos eiektringu daieiiq kolektyvini reakcija i isorini poveik], t. y. i bet kokj poveikj plazma reaguoja vieningu visq daleliu judejimu. Jei isorini'll. poveikiu nera, plazma kvazineutrali, t. y. turyje, kurio matmenys dideli, palyginti su Debajaus ekranavimo spinduliu, yra tiek pat teigiarnu ir neigiamq daleliu, Del daleliq kolektyvines saveikos plazma galima laikyti tamptigja aminka, kurioje suzaoinami virpesiai ir bangos,

3. Kai plazmos neveikia isoriniai elektriniai laukai, galima tiketis, jog del kruviuinku chaotiskojo judejimc teigiamuju .ir neigiamujq krtiviu centrai sutampa. Tokia plazma dipolio savybemis nepasiaymi. Tadiau joje, kaip ir kiekvienoje mikrodaleliu sistemoje. galimos Hiuktuacijos: vienoje pJazmos daJyje atsitiktinai g<ili susidaryu teigiamo, 0 kitoje - neigiamo kruvio perteklius. Tuemet [vairiafenkliq -kru¥i-q-centrai rasiskiria atstumu x. Atsiradusi Kulono jega verdia priesingu zenKlq ruvlninkus judeti taip, kad grizhI plazmos pusiausviroji (x=O) busena. Taciau tuo momentu, kai pasiekiama pusiausviroji bfisena (x=O) ir isnyksta elektrostatines jegos, kruyininkai is inercii ·ua.p.lazm.oj t Ii u' dare priesingos krypties.diJlolini..moDl~ Tai~a,virpa. Galimaparodyn, kud ~i~ Langmiiiro vir esill amplitude yra Debajaus ekranavimo spindulio eiles. Taigi isorimo elektrinio lauko neveikiamoje dujq plazmoje kruvininkai juda ne visai chaotiskai.

4. Duj'q plazmoje gali buti iYaWll daleliq: .!!Sutralil! atom'!j jony, elektrcnq. Ji gali but; teqyodinarnineje pusiausvyroje. Tokioje p azmoJe da:.. leIiq chaotiskojo judejimo vidutine kinetine energija yra vienoda. Si energi-

72

ja y:ra tiesiogiai proporcinga plazmos temperatura! (w) = tkT}. Puslausvi-aja plazma va dina me izotermine.

~ita:p yra dujq islydfio plazmoje, Cia. ~Iektrj.ngas daleles. vei~a elektrims Iaukas. Elekt rcnu judrumas yra 'keliasdesimt kartq didesnis negu JOD!!, todel elektronai elektriniame Iauke jgyja daug daugiau energjjos negu jonai. Elektronams tampriai susiduriant su sunkesuemis dalelemis, si energiju virsta j4. chaotiskojo judejimo energija. Taigi e1ektriniame lauke skirtingu plazmos dedarnqju chaotiskojo judejimo energija gali labai skirtis. Chaoufkcjo judejizuc vidutine energija apibadinama temperatura, todel, nagrinejant islydfio plazrnq, yra prasme kalbeti apie atskir q atomq tern craw!! ,;; jon - TJ ir-efektrouq - T~. Pavyzdfiui, neono islyd:iio vamzdyje elektronq tempeffifUra ,,:=:::: 25 GOn, 0 jonu temperatura TJ::::: :::::400 K. Tokia pJazma vadinarna netuuenntne, ir ji yra nepusiausviroji.

Duju plazmn naudojarna [vairiems tikslams. enteric ir-rriclo aukjtc-" sios temperatiiros (T_lOB K) plazma yra svarbiausias termobranduolines sintezes tyrirno objektas. Zemosios temperatures (T _ lOa K) plazma naudojama [vairluose duju lslydzio sviesos saltiniuose, dujq lazeriuose, magnetiniuose hidrodinaminiuose generatoriuose ir [vairiuose kituose joniniuose prietaisuose.

.2:._Magnetinis laukas

5.1. Svarbiuusios magnetinio lauko .... charakteristikos

4- Maguetinis laukas. Jau 4000 m. pro m. e. Kinijcje buvo zinomos mineralo magnetite (Fel103) nepaprastos savybes : jis traukia plieninius daiktus, lais .... ai pakabintas pasisuka siaures-pieh! ktyptimi. Todel jau tuomet kInai naudojo magnetinj kompasa, mokejo [magnetinti pliena. Apie 500 m. pro m. e. sis mineralas atrandamas Magnezijoje'. Del to zrajkai tokiomis savybemis pasizymincius kunuspav_adino magnetais, 0 ~jas jq._ savybes (ir atitinkarnus reiskinius) - magnetizmu, Ilga laika manyta, kad magnetizmas niekaip nesusijes su elektriniais reiskiniais. Tik l820 m. danq fizikas H. Erstedas pasrebejc, kad, lsilgai magnettnes rcdyktes istiestu laidu paleidus nuolatine elektros srove, rodykle pasisuka apie save Asi· Stiprejant scovel. .magnertne.. . .r.o.dy.kiLo.Uen.lllQia.si statrnenai.Jaidinlnkui, kuciuo a ta srove. Pakcitus sroves kr l' rna netine rodykle pasisuka pnesinga kryptimi. ~is atra rmas rode glaudu magnetizmo ir elektros sroves, t. y. magnetiniq ir elektriniq reiskiniu, rysi. Ji emesi tyrineti prancuzu fizikas A. Amp-eras. Jls pirmasis 1820m. parode elektriniu ir magnetiniu reiskiniq ,.genetini" s'lrysj ir sukure magnetizrno teorija,

Bandymai rode, ka.£_ nuolatiniai magnetai vienas su kitu ar su elektros sroves'lveikauja ir budami vakuume. ~gi magnetiuiam poveikiui perduo- ti is vieno kuno i kit<l11ereikia medziagos. Fizikoje ~okia s::J:veilGl aiskTnama

1 Magnezija _ victove Maiojoje Azijoje.

73

·jg'LJauku. Pirmasis magnetinic lauko savoka )845 ID. pavartojo anglu fizikas _M. Faradejus. Bandymai rode, kad nuolatinis magnetos, eiektros Sf_ove ar judantis [elektrintas kiinas k uria makroskopini magnetini laukq. Nors isvardyti magnetinio lauko sahiniai is Isores gana skirtingi, bet lauko kiirimc prasme jie panasiis . magnetinis laukas atsiranda arba judant el!_ktringosioms mikrodalelems, arbo del /0, kad kai kunoms mikrodalelems buainga tam tikra magnetine savybe, nusakoma savzlOj;--magnetiniu momentu, ludant elektringajai dalelei, jos elekrrinls Iaukas kinta laitce ir del to atsiranda magnetinis Iaukas. Tai - garntos desnis: kiekvienas taike kintantis "elektrinis laukas kuria nutgnetini laukq if atvirksdiai - kiekvienas kintantis nlagnetil1is laukas kuria elektrini laulcq.

~agnetinis laukas, kurio kiekviena taska apibudinantys dydfiai nekinta begant laikui .. vadinamas sracionariuoflL Pavyzdfiui, stacionaruji magnehni Iauka kuria ncjudanus nuolatinis magnetas. Taciau galima rasti kita atskaitos sistema, kurios atzvilgiu sis magnetas judetu. Toje atskaitos sistemoje jo magnetinis laukas kinta laikui begant, todd joje egzistuoja ir elektrinis laukas. Taigi ir elektrostatinis elektrmis laukas, ir stacicnarinis magnetinis laukas yra atskiri bendro elektromagnetinio lauko atvejai. ~ Magnetine indukcija. Svarbiausia magnctinio lauko charakteristika yra "inagnetine indukcija B. Jai apibildinti paimkirne laisvai pakabinta elementarujj plok5ti<l_ remeli, kuriuo teka stiprumo T elektros srove (5.1 pav.}. Tok] remef vadinsime sroves rerne-

~ liu. Jo orientacija erdveJe nusakoma 'reigiamos normales or.l~ n, kuris breflamas statmenai remelio plokstumai [alp, fad, ziurint is jo galo, stove teketu pries laikrodfio rodykles judejitno krypti. Bandymai rodo, kad magnetiniame lauke remeli veikia magnetiuiu jegq dvejetas. Todd laisvai pakabinto remelio normale tame paeiame lauko taske visada nukrypsta ta pacia kr yptimi. 5i kryptis prikJauso nuo magnetinio lauko savybiu ir Iaikoma magnerines indukcijos B kryptimi. Be to, is bandymu Hplaukia, kad stoves rem eli veikianciu magnetiniq jegu sukirno momentas M priklauso if nuo rnagnetinio lauko savybiu, if uuo paties remelio magnetiniu savybiu. Plokjciojo srovcs remelio rnagnetines savybes apibildinamos vadinarnuoju stoves mqgnetiniu momentu - vektcriumi

cia S - remelio ribojamo pavirsiaus plotas. Sio vektoriaus kryptis sutampa su remelio norm ales D kryptimi. veliau parodysime, kad rernel] veikianCiQ magnetiniu jegu sukimo momentas

M=p. x B.

Matorne, kad remelis bus sukamas tel, kol vektorius Pm pasidarys Jygiagretus vektotiui-B - tuornet ")1 =0. I'" (5.2) taip pat isplaukia, kad sukamojo memento didziausia verte M'nD..~=Plp,_B buna tada, kai Pml.B. Kadan-

74

(5.1)

(5.2)

gi pasirinktame lauko taskc Mmax yra tiesiograi proporcingas dydiiui p",=IS, tai j4 santykis

(5.3)

nuo remelic magnetinio memento nepriklauso. Sis dydis, vadinamas magIle.tine indukcija, ~a magnetinic lauko tasko charakteristika. lis apibreHamas srtaip: -aenalyao magnetinio Iauko maine tine indukcija skaitine v~rte yra lygi sroves rem eli, kurio magnetinis momentas lygus vienetui, veikiandam didiiausiam sukimo momeiuui. Kaip isplaukia is (5.3), rnagnetines ~naukcijos SI ri,cnetas_YG...N/{A_: m) - niutonas ampermetrui. Sutrumpin-

tal jis vadinamas tesla T). -

. --~nd.ymais nusta~~, ~a? magneti!tla~u.kams galioja superpozicilOS prmcrpas, t. y. .e '4 saffimq sukurto magneuruo lauko magnetine indukcija B lygi kiekvieno jq atskirni sukurto lauko indukoiju Bl geotnetrinei surnai, l. y.

(5.4)

+ Magnerines ind~.kcij~s .~inij?s. Magnetin] laukq grafiskai vaizduojame magneunes indukcijos umjonus, r. y. kreivemis, kuri~ liestines ktekvtenan!!!!Ji}:. sutampa su vektasiaus-Bckryptimi. Pagal slas linijas issidesto lsimagnetinusios smulkios gelezles drozlyres. 5.2 paveiksle parodytos magnetines indukcijos linijos kcliais atvejais. Tiesios sroves sukurto lauko magnetines indukcijos liniju kryptis nusakoma defininio sraigto taisykle: iei sukamas desmtnts sraigtas slenka sroves kryptimi, tai suktmo kryptts rodo magnetines indukcijos lillijl{ krypti, Nuolatinio magneto (5.2 pav., a) 150-

5.2 pal'.

,.0

reje ~nijo.s.J.s~~ is siaurinio ir sueiua i pictini oliQ, 0. jo viduje -

atvirksciai. -- ~

agnetines indukcij.2.W.inijl! iankis proporciugas vektoriaus B moduli'llt."'SiOm'SlilTIjamsbiidinga tai, kad jos, skirtingai nuo elektrostatinic lauko jegu liuijq, jokiame lauko taske nenutri}kst~~i.taip tariunt, jos yra ui..!lqras. Tokiomis Iinijomis apibudinami jegu laukai vadinami siikuriniais, Tals,i visi magnetjnigi laukai yra siikuriniai.

Taks elektrostatiniu if mugnetiniu lauku Iiniju skirtingumas fizikams buvo nejprastas. Todel193l m. anglu fizikas_P. Dirakas pasiule hipcteze, jog ana_!ggijkai eWctras kruviams gamtoje turetu egzistuoti magnetiniai kruviai, kuriuos jis pavadino magnetinials monopoliais. Tokiuose magnetlniuose krnviuose magnetines indukcijos Iinijos prasidetu ir baigtusi. Deja, kad ir kiek buvo stengtasi, iki sial rnagnetiniu monopoliu hipoteze eksperimentais nepatvirtinta.

_/5.2. Bio ir Savaro desnis ir jo taikymas

magnetiaiam laukui skaiciuoti

;. Bio ir Savaro desuis. Kaip rniuejcme, elektros srove visuomet sukuria magnetinj laukq. 1820 m. prancfizu fizikai Z. Bio ir F. Savaras eksperirnentuodami '!.!:.rado elektrodinamikos diilli, siejanf sroves t"prumV su jos kuriamo magnetinio lauka....in.dukcija_B .. Apibcndrinta matemanne jo i15- Taisk'! uzmse prancuzu matematikas P. Laplasas. lis remesi kill! mokslininku patirtimi, sukaupta skaiciuojanf gravitacinio bei elektrostatin!o lauko stiprurna. IS erdves savybiu isplaukia, kad, kai siuos laukus kuria taskiniai objektai, jq stiprumas yra atvirk.sciai proporcingas nuotolio r iki objekto kvadratui. Tiketina, kad panasiai nuo erdves savybiu priklauso ir sroves sukurto magnetinio lauko indukcija. Noredamas uzrasyti 5i=! priklausomybe, P. Laplasas tare, jog magnetirri Iauka kuria stoves tankio j krypties nykstamai mazas sroves elementas ldJ (5.3 pav.), ir nagrinejo lauko elementariaja indukcija dB taske C. kurio nuotolis r nuo Iaido elemento dl tenkina nelygybe r}>dl (tada laido elernenta galima laikyti taskiniu). Remdamasis mineta anaiogija, P. Laplasas elementariaja indukcija dB uzrase gitaip:

dB=k Il-Id:.sina. ;

cia IX - karnpas tarp vektoriq dl if r (5.3 pav.), 0 dydis u nusako ap1inkos magnetines savybes. Jis vadinamas ~an.tYkine magnetine skvarba.

dB

-----7

/'

/'

/'

/'

/'

/'

/'

L _

/'

5.3 pav,

76

Vakuumo fL=1. Proporcingumo koeficientas k priklauso ml~e.J oybeje esanciu dydzi4. matavimo vienetu. Naudojant SI vienetus\ k=U-n 41C, pasrovusis dydis tLo=41t . 10-7 Him vadinamas magnetine konstantd: os SI vienetas yra henrts metrui. Taigi, naudojant Srvlenetus, Bio ir Savaro desnis magnetinei indukcijai isreiskiamas sitaip:

I dB=M._I<l_I_sino:. I": (5.5)

I 4;; ,l _

T,! desnj galima uZr~ ti vektorine Iygybe:

" ...._,

! dB=~· ldlxc .1

I 4i7 ,1

(5.6)

Joje matyti, kad dydis dg yra statmenas plokstumai, nubreztai per vcktorius d l ir r.

es magnetiniu Iauku superpozicijos principo isplaukia, kad baigtinio ilgio llaidu tekancios nuolatines sroves kuriamo magnetinio lauko indukcija taske C lygi atskir u sroves elementu kuriamu lauku elementariuju indukciju integralinei sumai:

B= .r dB= I ~~J.. ldrlaxr •

1 1

(5.7)

t Maguetiaio lauko stiprumas. Praeitame skirsnyje nagrinejorne magnetin] lauka, kurio pirmine priezastis yra makroskoplne srove. Taclau, kai

ji kuria magnetiuj lauka uc vakuume, 0 medfiagoje, medfiaga vienaip ar kitaip [simagnetina if pari kuria magnetin] Iauka. Tada magnetine indukcija B apibudina atstojamojo magnetinio Iauko savybes. Taciau dafnai bnna patogu operuoti tik rnakrosroves sukurtuoju magnetiniu lauku. Del to fizikoje [veda mas pagalbinis vektorinis dydis - magnetini 'auko stipr.JJ;;,._ ~ai aplinka yra vienalyte ir izotropine, §lSdydis nusakomas santykiu

H=~. '- "'"

(5.8)

Atsizvelge i tai, Bio ir Savaro desni makroskcpines sroves elemento sukurtam laukui galime uzrasyti ir sitaip:

(5.9)

Kaip maryn, dydis dB rail nepri!cla~iagQs..magDetiniq sa¥):biq ...

Taigi ir elektrinis, ir magnetinis laukas apibudinamas dviem vektoriniais dydzi~is: v~s...i1h:priklauso lliHJ. .. medfiagos, kuaioje laukas kuriama~,~a¥ybll! (E.lr BJ, a ~itas - nepriklauso (D if H). Siuo atzvilgiu magnetmio lauko strprumas H yra analogiskalo elektrinid lauko sfinkciai D 0

magnetme indukcija B - elektrinio lauko stiprumui E. '

77

-+ Tiesiu laidu tekaucics sroves magnctinls laukas. Pasinaudoje Bio ir Savarc desniu, apskaiciucsime tiesiu laidu (5.4 pav.) tekancios stiprumo I nuotatines sroves magnetinio lauko indukcija. T'iesaus laido visi elementai d! yra vienoje plokstumoje, todd, kaip isplaukia is (5.6) vektorines lygybes, kiekvicno elemento Idl sukurto lauko elemcntarioji rnagnetine indukcija dB taske Cyra tos pacios krypties - statmena brefinio plokstumai. Tokiu atveju (5.7) vektorin] integrala galima pakeisti skaliariniu:

(X./ ,.......;;~

~ ~ ~~.7_ ~

Ie

I

I

dt

r,

",f'/ r' d I .

B=~. -;=tsmo:.

1

Visi uz integralo fenklc esantys dydziai yra tarpusavyje priklausomi, tcdel juos galime greiksti vienu kintamuoju a. 5.4 paveiksle matyti, kad

(5.10)

r=a/sina; -l=acig:x.

Isdiferencijave antraja lygybe (I. atzvilgiu, gauname: dl= s;:'a. d (I.,

Dydfiq r ir dl israiSkas [rasome i (5.10) lygybe ir integruojame ja 0: atzvil-

giu :

..

B= fliI1-L.!'_ J sinado:=~·..!._ (COSal-cosaJ.

4.. a 41t" a

(5.11)

Integravimo reziai ('(J ir a2 priklauso nuo laido ilgio i r nuo nagrinejamojo tasko C nuotolio a iki laido. Taigi tiesiu Iaidu tekancios elektrcs stoves kuriamo magnetinio lauko indukcija prikiausc nUo tos srove~ stiprumn; @ide matmeny, nagriJl!!jamojQ_J.asko uuoto.lio_ikilaiQQ)r erdve uzpildan- . ClOS medZiagos 1TIagneti!!i~J1>.ill. Kai laidas be galo ilgas, kampas O:l~ -:;Ti', 0 O:2__".1t, todH is (S.I1) gauname:

\B~.&J':_.3!_.

4~ a

78

(5.12)

Tiesiu laidu tekaneios sroves magnetinic lauko indukcijcs Jinijos yra koncentriski apskrrti-

ai (5.2 pav .• b).

4pskritimines sroves magnetlnis laukas. pskalciuokime maguetinic jauko indukcija apskrhimines sroves centre. Kaip 5.5 pav.

matyti 5.5 paveiksle, apskriti-

mines vijos centre kiekvieno sroves elemento kutiamo magnetiuio lauko elementarioji indukcija dB yra tos pacios krypties, todel vektorine inregrahne suma pakeiciame j\! moduliu suma. Be to, tokios sroves visi elemental [d' yra statmcni spinduliui vektoriui r (cx'=1t/2J. kurio modulis

,. lygus vijos spinduliui R. ! tai atsizvelge, gaunaFi~ -. ~

B~,I:. dB~.&J':_._I.,I:. dl= "'4"' 2Rr.l. I - J.I" (5.13)

':f' 41t R- 'jJ '1t

, ,

~ ~

Tokios elektros sroves sukurto magnetinio lauko indukcijos linijos parodytos 5.2 paveiksle, c.

Sunkiau yra apskaiciuoti apskritimines sroves lauko magnetine indukcija tafke C, esandiame vijos simetrijos asyje uuotcliu h nuo jos centro (5.6 pav.). Dydziams r if dl stat-

men! vektoriai dB sudaro kfiginj

pavirsiu. Noredarui apskaiciuoti V vektoriu B, kiekvieno sroves ele-

mento sukurto Iauko magnetinc

indukcijq dB skaidome i dvi de-

damasias : dBH• nukreipta isilgai

simetrijos aaies, ir dB.L - jai stat-

mena. Tuomet vises vijos mag- C

netinio lauko indukcija

B~ if! d He= if! dB,+

, ,

(5.14)

Kai srove apskritimine, kiekvienam jos elementui Idl yra Iygaus modulio if pnesingos krypties elementas Idl' (5.6 pav.) Priesingqj"l! sroves elementu elementsriQjl! indukciju dedamosioms

dBl.= -dB~ ir dB,~dB"

dl'

5.6 pay.

19

Is cia isplaukia, kad (5.14) lygybcs antrasis integralas lygus nu!iui ir gaunarna skaliarine lygybe

B= <p dB". i

Kaip matyti 5.6 paveiksle,

/'-.

dB, =dBsin(d B", d B).

Kadangi r .L dl, tal is (5.6) vchopaus dB U1'J,d~li~Ski~J~ ~~:

dB='''''4~.I~l :;>,C dl1- (", ,(:l(5.17)

'rr ,

IS (5.15), (5.16) i r (5.17) gaunarne:

B= ~: ./ ¢ ~ sin(d B;,'d B).

Kaip isplaukia is 5.6 paveikslo,

r= Ii R'7h' bei sin td Bj , dB)=Rjr

yra pastovus dydziai, todel, juos iskel" pries integraJo zenkl<t, if suiutegrav~ cj>dl=27tR, gaun~me:

f1o!J.JR' B= 2 (R1+h,)m .

l .... ede sroves magnetinj momenta Pm=IS=Irr.R2, (5.19) lygyb~ perrasome

~

(___ B=~~ (5.19a)

Magnetine indukcija lauko taske, esanciame labai toli IUIO apsktitirnines sroves

Si [orrnu e primena elektriuic dipolio kurianio elektrlnio Janko stiprumo is-raiskl:l: (1.36), kai dipolio elektrinis morncntas P« nukreiptas nagrinejamojo tafko link (Q.:=O). Todel apskritimine srove dar vadinama magneti-

_ Pliu diP!2.fju. ---- - --

5.3. Judaucie kru:vioinko magnctinis laukas

Elektros srove kuria supancioje erdvejc magnetini lauka. Laidumo srovi: yra elektrinio lauko veikiamu kruvininku kryptingas judejimas. Todel gallma teigti, kad kiekvienaa vakuume ar medziagoje judantis kruvininkas kuria maguetinj lauka. Kad rastume sic lauko magnetines indukci-

80

(5.15)

(5.16)

(5.18)

(5.19)

(5.20)

-n.-'J_

4,~ d '" -d_ 4 (,(I'OU.

jos israisk,!, sakykimc, jog elektros steve sudaro greiciu u judamys vie£s riisies kruvininkai. Atstzvelge i (4.2) ir (4.8), STOVeS element'! Idl isreiskiame sltaip:

ld l=jdS L d I = qon u d V =qo u d N;

Cia dS .L - laidininko skerspjilvio plotas. go - Iaisvojo kruvininko knlvis, n - kruvininku kcncenttacija dV=dS_I_dl - laido elemento dt tUM tis, dN=nd V - tame Iaido elemente esanciq laisvuju kruviuinku skaicius. Sroves elemenras Idl, t. y. greiciu u judantys dN krflvininkai, SUkUM ria magnetin] lauka, kurio indukcija isreiskiema (5.6) lygybe. Todel vieno juduncio kruvirtinko sukurto rnagnefinic lauko indukcija

B =~=~. qouxr

q. dN 4rc ,8'

(5.21)

Nors si'l: forrnule Jsvedeme is forrnules, aprasancios kolektyvini reiskini, bet ji taip pat rinka ir pavieniui greiciu u judanciam krflvininkui. Kiekvieno knlvininko sukurtas elektrinis laukns kinta begant Iaikui, del to atsiranda magnetinis laukas. Jci-

gu magnerinj lauka kuria tci- I

giamas kruviniukas (qn > 0), 8q_ I

tai vektoriaus e, kryptis SUM / I

tampa su vektoriu u ir r vek- - - "7 d1- - ~ torines sandaugos kryptimi ~/ / / _ r Bq/ / / (5.7 pav .. a), 0 jei neigiamas-

vektor iaus B~I kryptis yra

priesinga (5.7 pav., b). KaM U U

dangi vektorius Bq, priklauso.z !J

nuo kampo tarp vekto riu U 5.7 pav.

ir f. tai judandio kruvininko

maguetinis Iaukas, ne taip kaip taskinic kr irvio elektrostatinis Jaukas, nera s(cri§kai simetriskas. Jam budinga vetdrodine simetrija kruvininko greicio u krypties at.i.vilgiu: magnetine indukcija yra didziausla ploksturnoje. nubreztoje per kruvi qo sretmenai greicio u vektoriui. Tieseje, sutampanciojc su kr iivininko judeji mc greiciu u, magnetinio lauko nera (B,,=O).

+-sA. Magnetinio laoko siikuriskumas

~utines STOVeS desnis laidumo srovems. Elektrinio la uko potencialumas (zr. 1.4 skirsnj) matematiskai uzrasomas lygybe

¢ E·dl=O;

I

cia dl - kontiiro I clemenras. Vektoriaus dl kryptis atitinka laisvai pasirtnkra kontiiro apejimo kryptj. Apskaiciuokime magnetinio lauko induk-

cijos vekto riaus cirkuliacij'lg> B· d I. Paprasciausia tai padaryti, kai Iauka

I

81

5.8 PIll".

5.9 pal'.

kuria nuolutine srove, tekanti be gale ilgu tiesiu laidu vakuume (fl = I). Tokios sroves magnetinio lauko indukcijos linijos yra laida juosiantys koncentriski apskritimai (5.8 pav.). Magnetines.Jndukcijos;B cirkuliacija isilgai kOIltuFO-i, sutarrtpancio su bet kuna spindulio R indukcijos iinija, yra lygi

~ B·dl= ~ Bdlcos(B:"dl)= ¢ Bdl;

I I I

nes visuose konturo I tagkuose vektorius Blldl. IS (5.12) vlsuose konturo taskuose magnetines indukcijos modulis

::, ,

B-~·3f_

- 4r. R·

Siq israiskq iras~ (5.22) ir suintegr ave, gauname :

if> B·dl=fJ.of. (5.23)

I

A

Jeigu konturo I apejimo krypti pakeisime priesinga, tai bus (B, dl)='l't ir

pB.dl=-fJ.of.

I

Sioje lygybeje galima ir nerasyti miuuso zenklc, nes elektros stove sutarta laikyti aJgebriniu dydfiu: jei, ziurint is sroves tankio j vektcriaus galo, kontiiras I apeinamas pries laikrodfio rodykles sukimosi krypt], srove laikoma teigiama, priesingu atveju - neigiama. (5.23) for-mule rodo, kad v~or.iaus cirkuliaci·a ~etjne~.kcijos liD~~OS nel~gi nuIiui ir nepriklauso DUO JOs parametru. Parodysime, kad JI yra vienoda isilgan;et kokio Iaida juosianclO ontnro (5.9 pav.). Cia ir kitur elektros srove, tekancia DUO musu statmenai breainio plokstumai, vaizduosime kry-

82

(5.22)

fiuku skrituliuke, tekunciq t rnus - tasku skrituliuke. Siuo atveju kampas tarp vektoriq B ir dl gali buti bet koks, todel ju skaliarme sandauga

»<;

B·dl=Bdlcos(B, dl)=Bdl,;

A

Cia dydis dls=dl cos (8, d l) yta vektoriaus dl projekcija B kryptyje. Kaip matyti 5.9 paveiksle, elementarioji atkarpa

~=rdOt; (5.24)

cia de yra ceuu-inis kampas, kuriuo 1.iOrint nuo laido matomas kontiirc clementas di. Atsizvelgc i (5.24), gauname:

_B ',d I =Brd oc.

I si<llygyb~ ira~ct magnetinio Jauko, kurj sukuria nuotaunc srove, tekanti be gala ilgu, ticsiu laidu, indukcijos atstumu r nuo laido (5.12) ihaisk<l. gauname:

B·dl= ~: d «.

Pastaraja Iygyb~ suintcgr ave ui.dara kreive I. t. y. pilnuoju ploksciuoju kampu 2", gauuame jau turCl~ (5.23) Iygyb~. Galima [rodyti, kad si Iygybe tinka ir tuo atveju, kai uzdaras konraras I juosia bet kokiq matmenu ir formos laidininkq, kuriuo teka srove.

Jei magnetiu] lauka kuria tuo paciu metu tekancios kelios elektros sroves. pagal magnetiniu lauku superpozicijos principa, atstojamojo mag-

netinio lauko indukcija B= l: BI. Jos cirkuliacija bet kokiu juosiauciu

;

las stoves konturu I isreiskiama gitaip:

~ B'dl= P L B,·d!.

I I

Sukeite vektoriu skaliarines sandaugos integravimo ir sumavimc veiksmus, gaunarne:

I¢ B·dl= L ~ B;'dl=l"o L f"1

I iii

(5.25)

Si lygtis tuatematiskai isrejski~;l.!.u-deJ'ni laidume-srovems; nuolatiniu elektros srovtu kuriamo magnetinio lauko indukcijos vektotiaus jirkuliacija ufdaru kontilru yra tis! 10 kon/UrO juoslarnu sroviu algebrlnei suntai. Dz. Maksvelis S:i desn] apibendrino ir kitokioms srovems, Apie tai kalbesime 8 skyriuje.

Taigi matome, kad, skirtingai nuo elektrostatinio lauko stiprumo vcktoriaus E cirkuliacijos, magnetines indukcijos vektoriaus B cirkuliacija SToves juosiauciu kontiiru nelygi nuliui. Tai rodo, jog magnetinis laukas nepotencialinis - jo indukcijos linijos yra uzdaros. Jokiomj§_ savybe~s pastzyminrys jegll laukai, kaiQ jau rninejome, va<!Lnarni siikuriniais.

83

f Pilnutines sroves desnio diferencialine i§rai§ka. iGalimas atvejis, kai - tisa konruro juosiamaterdve teka elektros srove. Tuomet, kaip parodyta 4.1 skirsnyje, sroves stipruma isreiskiame jos tankiu j:

2: l,~ f j'DdS~ f i·dS;

s s

cia STOVeS taukis integruojamas konturo jucsiamu plato S pavirfiumi. Vektorius j yra sroves tankis tame erdves taske, kuriame imamas pavirsiaus ploto elementas dS. Dabar pilnutines sroves desnj (5.25) uzrasome sitaip:

if> B·dl~1'<> .r ja s,

I S

vektcrineie analizeje irodollla~tokso leorema: bet kok~2!!tori.alJS_cjl::.. ku/iacija kontisru lyra lygi to veKro'fwus rotoriau$ srautut pro kontiiro I juosiama ploto S pavirsiu. Magnetines indukcijos vektoriui B toji teorerna urrasoma sitaip:

if> B·dl~ f rotB· d S;

,

~ia simboliu I:QLB zy_mi.ryas veklOriuj,_kuris formaliai gaunamas vektorini diferencijavimo operatonu (1.29) vektoriskai sudauginus su .... 'ekto .. riutn.i.Jl-Ga.I.l'tllli yektorius vadinamas vektQr.iauSB1'"ator.lumL Dekar,.to koordinaciu sistemoje rot B dedamosiomis Jsreiskiamas gitai.JY.

TOtB~VXB~(i fx+i 1y+k fz)x(iB.+iB,+kB,)~ ~i (~_ dB,)'. +' (dB. _ OB')+k (~_ iJ!!.,,).

• ~ I ~ k k.

IS (5.27) ir (5.28) lygybiu gauname: f TotB·dS~l'o .r i,dS.

s s

Pastaroji lygybe yra telsinga, kad ir koks bUt1.U!~virsiaus plotas S. Taip gali biiti tiktai tuomet, kui kiekviename lauko taskemt'egrUDj,aml1Jq funkciju vertes vlenodos. IS cia isplaukia:

I rotB~VxB~l'oi· I (5.30)

C7 ~---- .

Si maguetlnio lauko taskui pritaikyta lygtis yra pilnutines sroves-weesm ~unro-sro~ms...dife,.el:u;iaJini..i.fraisk{~. Cia reikia' dar pabrezti, kad (5.25) -Ir (5.30) lygtys parasytos magnetiniarn laukui vakuume, kai nera kintancil.[ Iaikui begaut elektriniq laukq.

84

(5.26)

(5.27)

(5.28)

(5.29)

5.5. Solenoido it toroido magnetinis laukas

5.2 skirsnyje elektros sroviu kuriamu laukqmagnetine indukcija skaiciavome naudodamiesi Bio ir Savaro desniu. Cia tam paciam tikslui pritaikysime pilnutines sroves desni.

Solenoido magnetinis laukas. Solenoidu vadinama ciltndrine rite, susidedanti is daugelio plonos vielos vjjll~ sudaranciu sraigtine linija. Nagrtuesime solenoida, kurio ilgis daug didesnis uz viju skersmen]. Tokj solenoida vadlname labai ilgu. luo tekanti nuolatine srove kuria nuolatioj magnetinj lauka. Skaiciuosime to lauko magnetine indukcijq solenoide, toll nuo galq. Magnetines indukcijos linijos solenoide lygiagrecios solenoido. ~siai. Gallma laikyti, kad solenoido isoreje toliau DUO jo galu, magnetiruo lauko nera (B=O). Apskaiciuokime vektoriaus B cirkuliacija staciakampiu kontilru ABCDA (5.10 pav.):

if> B.dl~.r B·dl+ .r B·dl+ .1 B·dl+ .1 B·dl.

A C D

(5.31)

Kaip matyti 5.10 paveiksle, visuose ilgio I atkarpos AD taskuose Blldl, LOde] (5.31) israiskos pirmojo integralo verte lygi BI. Atkarpose Be ir AD B_tdl. todel antrasis ir ketvirtasis integralai JygUs O. Treciasis integralas taip pat lygus nuliui, nes visuose atkarpos CD taskuose B=O. Taigi is (5.31) gauname:

P B·dl~B·I.

(5.32)

Pagal pilnutines sroves desn] (5.25), vektoriaus B cirkuliacija isilgai kontiiTO ABCDA

if> B·dl~iJ.oNI;

(5.33)

Cia .N - nagrinejamojo konturo juosiamu solenoido viju skaicius. IS (5.32) ir (5.33) gauoame:

(5.34)

cia n=c N]! - solenoido viju tankis. Nagrinejamojo kontG.ro krastine A.B gaJi ir nesutapti su solenoido asimi, todel gallma daryti i~vad'l, jog ilgame solenoide, toli nuo jo galq, magnetinis laukas yra vienalytis.

Solenoido maguetinio lauko indukcijos linijos yra panasios i tiesaus nuolatinio magneto, todel ir solenoidas naudojamas magnetiniams kompasams. Solenoidas su feromagnetine serdimi yra elektromagnetas.

foroido magnetinis laukas. Geometrijoje toru vadinama erdvine figjlra, gaut~ sukant apskritima aplink tiese, jo nekertancia ir esanciq jo plokstumoje. Toroidu vadinama iiedine rite, kurios vijos suvyniotos ant tOTO pavidalo SeTdies (5.11 pav.). Nagrinesime idealuji atvejj, t. y. tax

~

JJ C

5.10 pav,

5.11 pav.

karl toroido apvija suvyniota is: labai didelio skaidiaus be gala plouos vielos viju. Pagal Bio if Savaro desni, magnet inc indukcija B yra statmena lauka ku;ianticms sroves elementams, todel galirna tlketis. ked taro ide susikiirusio magnetinio lauko indukcijos linijos yra koncentriniai apskritimai .. kuriu centrai igsioeste toroido asyje. IS toroido asines simetrijos isplaukia, kad rnagnetines indukcijos modulis turi prikJaus~ti tik n':l0 n~grinejamojo tasko nuotolio r iki toroido asles. Tade! vektona':ls B ~lfkuh~. cija isilgai apskritimo I, sutampandio su spindulio r magnetines indukcijos linija, uzrasoma sitaip:

¢ B.dl=¢ Bd/=21trB.

5.11 paveiksle parodytas konturas J sroviu nejuosia, tcdel pagal (5.25) integralas (5.35) lygus nuliui. Ta i reiskia, kad viscose tokio konturo taskuose indukcija B=O. Konruras 2 juosia visas toroido vijas, raciau kiekvienoje i4 srove teka .. aukstyn" ir "zemyn". tcdel sroviq algebrine surna l:I,=0 if visuose sio kontCiro taskuose B=O. Jeigu toroide kontiiras 1 sutampa su magnetines indukcijos linija, tai pagal (5.25)

cia N - toroido viju skaicius. g (5.35) ir (5.36) gauname:

Taigi matome, kad toroldo i.Soreje magnetinio lauko nera - jis sukoncentruotas viduje. Tcroide magnetinis laukas nevienalytis - indukcijos modulis ir kryptis priklauso DUO nagrinejamojo tasko padeties. Toroidai naudojami tiksliems elektrotechniniams matavimams ; gaminami toroido pavidalo transformatoriai.

86

(5.35)

(5.36)

(5.37)

5.6. Gauso teorema magnetiniam laukui

Magnetinis srautas. Magnetines indukciios vektoriaus B sraufas(magne .. finis srautas) pro bet kokio proto S pavirsi4 isreiskiamas taip pat kaip ir bet kokio vektoriaus srautas (if. 1.8 sk.):

(5.38)

cia B - magnerine indukcija pJotelio dS=n dS pavirsiaus clemente. Jeigu visuose pavirsiaus taskucse vektoriaus B modulis yra vienodas, 0 kryptis sutatnpa su no rmales ortu D. tai (5.38) perrascma eitaip:

(5.38.)

Pavyzdfiui, taip isreiskiamas magnerinis srautas pro vienalyCio magnetinio lauko indukcijos Iinijoms statmena pavirsil.!. Naudojautis (5.38a) forrnule nusakomas magnetinio srauto SI vienetas veberis: lWb=lT· ']m2= 1 V·I s, 1. y. /ygus magnetiniam srautui, kuri sukuria 1 T indukcijos vienalytis magnetin is taukas, praeinantis pro 1 m:! ploto paviriiu, statmenq magnetinia Iauko krypciui,

Kaipcmateme 5.5 skirsnyje, ilgame soleuoide magnetinis Iaukas yra vienalytis ..... G~a magnetiue indukcija B=lJ.o1ZI, ir jos linijos statmenos kiekvieno vijos ribojamam ploto S pavirfiui. Del to N vijq solenoida veri antis magncnnis srautas

(5.39)

cia 1- solenoido ilgis, V - jo turls, n=N/I- vijq tankis.

"1 Gause teorema. Kadangi magnetines i.ndukcijos linijos yra uidaros kreiYeS, tai kiekviena jq [ejusi pro ufdarajj pavirjliu, butinai ir igeina pro ii Vadinasi, kiekvieno magnetinio lauko indukcijos vektortaus srautas pro bet koki plato S uidorqji pavirsill: visuomet lygus nuliui, t , y.

¢ B·dS=O.

s

(5.40)

Si Jotmule isreiskia Gauso teorema magnetjaiam srautu.i. Pritaike (1.47)

Icrmule kiekvieuam magnetinio lauko ljllkUi, Gause teQi=emi[Uim- 1/

some sitaip: .J ~ ':t.. g; /-,·d -Y j J iJ ~d

IV·B=divB=O.! - V (5.41)

~ai_difer.(!lfj_aline Gau~em:em01i_tsraiska. Palyginus sill lygybe su elektrostatiniam Jautci.iTlifrasyta Gauso teOreii1a (2.25), galima padaryti isvada,

jog gamtcje rnagnetiniu kruvil.£ nero. :J 2:: ~t 1) - (

_ "" J87

V . J_;-= )

5.7. Magnetinio lauko ir elektros sroves s2lveika

I Ampero jega. iekvienas sroves e1ems_g.tas k.uria ~ag~e~.ini. lanka, tcdel isorinis magne I atikas ji veikia tam tikra Jega .. P.lrmleJI tal pa.st~~ bejo H. Erstedas ir A. Ampcras. Btyres, kaip magnetmrs Iaukas ~el~a [vairios formos laidininkus, kai j~is teka srove,. A:. Amperas ~u~tate, J~g elementarioji jega, kuria indukcijos B magnetims laukas veikia sro,:cs

element~ Tdl, isreifICiama sitai p: -- - -

dF~idlxB.

Sijega vadi.nama Ampero je;;;-' Ji yra didziausia, kai vekto~iai dl ir B tarpusavyje statmeni, if lygi nllIiui . )ie kolinearus. ~mpero Jeg~s .k.[y.~tis nusakoma viejq vektoriu ~e tormes sa daugos ta.Js.ykle arba I.~ JOs I~plaukiancia kairiosios rankos taisyk1e (5.12 pav.). Taigi Ampero jega yra statmena per vektorius d. ir B nubreztai plckstumai.

Suintegrave (5.42) lygybe, raudarne jega, kuria magnetinis laukas veikia baigtinio ilgio I laidq, kai juo teka srove I:

F= I idlxB.

I

g sios lygybes isplaukia, kad vienalyCia~e. magnetiniame Iauke esantj uesq ilgio I laidq, kuriuo reka srove I, veikia magnetme jega

F~I1Bsin .. ;

cia a: _ kampas tarp sroves tanklo j ir magnetines indukcijos B krypi!itl·

Ampero desois. 1820 m. A. Amperas, pastebejo elektr.os s~o~ ... i~ l~a~n~tine saveika, ir nustate sios saveikos desn]. Noredami tar ISSlal~kllltt, panagrinekime du be galo ilgus lygiagrecius laid~s. (5.13 ~av.)~ at~tum~s tarp kuriu a ir kuriais teka stiprumo II ir Ia nuolatines sroves. Kiekviena Jl!

I,

dl

5.12 ))av.

5.13 pav.

88

(5.42)

(5.43)

(5.44)

8,

kuria magnetin] lauka, kurio magnetine indukcija uuotoliu a nuo Iaidc apskaiciuojama sitaip:

B1= :;. . 2~' ir B2=';;'. 2;2 •

PagaI desininio sraigto taisykte randamos vektoriu Bl ir B2 kryptys parodytos 5.13 paveiksle. Pagal (S.42)~ antrojo laido kiekvienq sroves elementa 12 d) veikia Ampero jega

dF.=i,dl xB,.

Jos modulis

dF2= r; . 2l~J, d I.

(5.45)

Tokio pat dydfio dl pirmojo laido sroves elementa 11 dl veikia rnaguetine jega

dF.=i.dlxB"

kurios modulis

dEl== ~ . 2J~/s dl.

(5.46)

Kaip isplaukia is si4 keturiq lygybiq, vektoriai dF1 ir dF! yra pridingieji. Taigi, lygiagretGs laidai, kai jais teka tos paelos krypties elektros stoves, vienas kit.tl traukia magnetine jega, 0 kai sroves teka pnefingcmis kryptimis, - stumia. (5.45) arba (5.46) lygybemis isreiskiamas Ampere desnis: dvieju lygiagreciu be galo i1gtl ir plonu taidu, kuriais teka sroves, kiekvienq ilgio metra veikianti jega yra ttesiogiai proporctnga sroviu stjprumll sal1@JJgai ir atvirk§Ciai proporcinga atstumui tarp /airJil. Sias formules galima taikyti ir jegai, kuri veikia laido baigtinio ilgio atkarpa, skaidiuoti.

Ampero desniu pagristas SI sroves stiprumo vieneto ampere apibrefimas: amperas yra Iygus stiprumui nuolatines eroves, kuriai tekant dviem lygiagrediais be galo ilgais nykstamai maio apvalaus skerspjiivio laidais, esanciais vakuume 1 In atstumu vienas nlJO kito, vienas laidas veikia kiekvienq kilo taido metra 2,10-7 N jega.

-+ 5.8. Remells, kurioo teka srove, vienalyciame magnetiniame Iauke

MagnetiniQ jegq. sutirno momentas. Panagrinelcime remelio, kuriuo teka nuolatine srove, saveika su isorinlu magnetiniu lauku. Tai padaryti lengviausia su stadiakampiu remeliu, kuris vienalyciame magnetiniame lauke gali suktis apie magnetines indukcijcs linijoms statmena asi AA' (5.14 pav., a). 10 lygias ilgio {1 krastines 1-2 ir 3 - 4 vadinsime vertikaliomis, ilgio I" krastines 2-3 ir 4-1 - horizontaliomis. Kai remeliu teka stiprumo Inuolatine srove, indukcijos B vienalytis magnerinis laukas veikia kiekvlena jo krastine jega, apskaidiuojama pagal (5.43). Remelio priesingomis

lA'

krastinemis elektros sroves teka priesingomis kryptimis (5.14 pav., a), todel

Fl=-F. if F2=-F4•

IS Cia Hplaukia, kad remef veikianciq jegu geometrine sum a lygi nuliui: F1+ + F 2 + F 3 + F" = O. J:aigi_.lCiea-alytis-n:racg-. nerinis .laukas sroves remeliui slenkamojo judesio nesuteikia'.

Hcrizontalias remelio krastines veikiancios jegos F2 if F" nukreiptos j_~iJgaj sukimosi asies i pr'iefingas puses. Jas atsveria remelic standumo jegos, ir remelio judejimui jos neturi itakos. Vertikaliomis krastincmis tekancios elektros stoves tankio j vektorius nukreiptas statmenai magnetines indukcijos vektoriui B. todel. pagal (S_.44-),-jegq Fl if Fa moduliai yra lygfls : F=Jl1B. Taigi vienalyciame magnetiniame tauke stoves remelt veikia --,-----;;f',r::---- B jegq dvejetas, kuris ji suka apie vertikalia alii AA'. Kaip matyti 5.14 paveiksle, b, sil! jegll petys 1=11 sin ~, 0 jq sukitno momento modulis

M=IF=I,I,IBsin ~=ISBsin ~=

= p.Bsin ~j (5.47)

cia S':11/2 -=-re~ ribojamo pavirsiaus »<;

plotas ; ~ = (B, 0) - kampas tarp magnetines indukcijos B ir remelio normales orto n krypciu ; sandauga fS=Pm - srcves remeiio magnerinio memento modulis. vektortus M )T3 lygiagretus oriui 0, rodel (S.47) Iygybe vektorifkai uzrasoma sitaip:

' ~. 1-2

5.14 pav.

I M=p.xB. I

Taigi gauname (5.2) lygybe, is kurios nusakeme magnetinio lauko indukcijq. Magnetines jegos remel] stengiasi orientuoti taip, kad jc magnetinis moment as p; pasidarytu lygiagretus indukcijai B, - tuomet sukirno IDOmentes M butl.! lygus nuliui. Tokia sroves remelic padetis YTa pastoviosios pusiausvyros padetis. Magnetiniu jegu sukimo momentu pagristas elektros varikliu ir magnetoelektrmiu matavimc prietaisu veikirnas.

Sreres remelio cnergija. Zinoma is reorines mechauik os, kad karnpa

!,=(B,Pm) padidinant elementariuoju pokyciu d~, atliekamas elementa-

J. Nevicnalytis magnctiois laukas vcreia remel] slinkti (Fl+F~+F~+F,i=O).

90

rusis darbas dA=Mdl3 nugalint remelj veikiancias magnetines jegas. Cia ira!~ dydfio M (5.47) i!rai!k~, gauname :

(5.48)

Grjfdamas i prawn, padeti, remelis atliktq toki pat darba kit'! kUllll atzvilgiu. 18 to isplaukia, kad isoriniame magnetiniame lauke sroves remelts turi energijos kieki W, 0 (5.48) Iygybe tsreiskia tos energijos pokyti dW = =dA. Todel, suintegrave (5.48) lygybe, gaunarne sroves remelio energijos

iSrai!k~: -

(5.49)

Integravimo kcnstanta C nustatysirne is krasttniq salygu. Sutarkime srovcs .r~melio ir i.sorinio magnelini~ }auko sqveikos energij~ikyti lygit! uuliui tada, kai p._LB. Tuomet IS (5.49) gauname C=O, ir1i:jTy2)'b,

uzrasome sttaip: -

Nors ~i'l formule gavome sroves remeliui, taciau ji taip pat isreifkia kiekvienos daleles, turindios magnetini momenta Pm, ir magnetinio lauko saveikos energija. Si formule analogiska (2.7) - elektrostatinio lauko vei-

kiamo elektrinio dipolio energijos israiskai. W - -rl (~

i 5.9_ Kriivininko judejimas eleklromagnetiniame lauke f I

-\ Loreuco jega, Su.magnetinemis jegomis susiduuame _visuomet, kaiJik turime reikala su efektromagnetais, elektros vankliais, televizoriq kineskopais.ir kt. Taciau visais tais atvejais rnagnetines jegos kilme yra viena - _tai fundamentalioji j.Y>ianm.\I elektriru:!!il!. .lW.eli\l saveika, yadinama elektromagnetine sovelka.

Kiekvieuq krfivio q» elektringaja dalele stiprumo E isorinis elektrinis laukas veikia elektrine jeg! Fe=qfE. Kaip mateme 5.3 skirsnyje, judantis krilvininkas kuria magnefin] lau a. Todel greiciu v judant] krflvininka isortnis magnetinis laukas dar vcikia ~e jega F",. Eksperimentis.kai nustatyta, kad si jega tiesiogiai proporciriga--smrdalfg'ai qov. Oiandu fizikas H. Lorencas, apibendrines eksperimentu rezultatus, magnetine

jeg~ isrciske Iitaip:

Kai daleles krflvis qo> 0, tai megnetines jegos kryptis (5.15 pav., a) nusakoma vektoriu v ir B vektorines sandaugos taisykJe; jeigu qo <0, tai vektoria us F", kryptis priesinga

(5.50)

(5.51)

5.15 pay.

91

(5.15 pav., b) tos sandaugos vektoriaus krypeiai. Kadangi si jega visada statmena greidio ve~riui v, tai ji mecbaninio da.rbo iieatlieka, ir jos !'S.i,k.i_am.os daleles ene ija bei greicio modulis nekinta. ~e~

~ei!E normalinj i, del to kinta jos rei~iP v kry~is. Taigi mag-

tU~'frirr1"iifiTa11111{1 I e eklringosiliS MieIes jYilijimo trujektorijq,

Apibendrindami galTlne pasakyti, kad elektromagnetinis iaukas kruviuinka veikia jega

~=F.+F.=qoE+qov x B. ) (5.52) Si fu~llk"lromagnetines sqveikos jega vadinama Lorence jega.1Cajp if kiekvienas fundamentalus gamtos desnis, Lorence jegos desnis yra ne isvestas, 0 postuluotas apibendrinant eksperimentus. Remiantis SIUO desntu, Ampero jegos israisk::t (5.42) jau galima [rodyti.

Kriivininko judejimas magnetiDiame Iauke. Sakysime, kad elektrinio lauko nera, ir issamiau nagrinesime Lorence magnerines jegos (5.51) poveikj krnviniuko judejimui.

Siuo atveju ruases m kruvininko judejimo desnis (antrasis Niutono des-

nis) uZra-~trmas lygfiifii --_ --._

cia daleles greitis v=dr/dt bei pagreitis a=d2rJd(! isreiksti jos spindulio vektoriaus pirmosios ir antrosios eiles isvestinemis Iaiko atfvilgiu. Sics Iygties bendrojo sprendinio neieskosime, 0 tik paanalizuosime budingesnius atvejus.

1. Kruvininkas juda isilgai magnetines indukcijos liniju (v II B). ~l?m~L1~!gal (5.52), magnetine jega Fill =0, todel kriivininko pagreitis a=O. 0 greitis v-cconst,

2. Krilvininkas juda vienalyciame magnetiniame lauke statmenai magnetines indukcijos Iinijoms (v...LB) (5.t6'Pav., (1)7"'Siuo atveju Lorenco magnetines jegos modulis_E~ol'lLyt:a_pats_cLidZiausia~~ui__ suteikiamas ~a~s pagreiti

011 = F.,.,.fm = vqoB/m.

Prisiminkime normalinio pagreicio kinematine i~rajskC!: "'_a.=v'/R;

cia R - trajektorijos kreivumo spindulys. B (5.54) ir (5.55)

Sitaip judancio kr iivininko greicio modulis 'V, kartu if trajektorijos kreivumo spindulys R nekinta - kruvininkas juda apskrita spindulio R trajektorija. Krllvininko linijinj greitj if jo sukimosi perioda T sieja lygybe 27tR= vT. IS cia sukimcsi periodas

T- 2r;R_~ - v - Bqo!m'

92

(5.53)

(5.54)

(5.55)

(5.56)

(5.51)

Kaip marome (5.57) formuleje

periodas T nepriklauso nei nu~ ~

kri!Yjninko greicio, nei DUO jo F ~

judejimo trajektorijos spindulio. v dVa 8

3. Kruvininko .M..eicio v i r __

maguetines indukcijos B vekto-

riai sudaro karnpq a (5.16 pav.,

b). Vektortu v isskaidome i de-

darnasias: vektortui B Iygiagre-

c!ill v~ ir jam statmena v.J..: IL

V=VI +v.L' ~ ...--...~

Greieio dedamuju medulla+ VI = 7 ~ -

=V cos « ir vL=vsin~. Si~ v.Uv~8

greicio v israisk'l: irase; (5.52). -'-JA1-_ ~

gauname: VII b

F.,=qo(vi +v1.) x B=

=qov~ x B, (5.58)

nes Iygiagreciu vektoriu VI ir B vektorine sandauga lygi nuliui. Sios Lorenco magnetines jegos poveikis judanciam kruvininkui jau aprasytas 2 punkte. Jos vel~u~~IlVinin.kas judetu spin-

R "L v sin a: 5.16 pav,

= Bq,lm = Bq,lm (5.59)

..ap~m~j.au ~r~~ed_a.mosi9.!- v! j~s_ d;;g_ tolygiai _!Jenka uu. gal.~&!;ekrne~. Indukc1J.Q.t.lliw.Y· ~ dv~il! vienalaikiJl-.Ly'.Q.ejim.!l atstoia~ n:OJ1. traje :?TI~a - sraigtine Iinija (5.16 paV7b). Jos zingsnis Lapskaiciuojamas sttarp:

L=vIT= 2~~:/o;;-. (5.60)

~ai ~ampas mazas, .£05 :x;; 1 ir vb.DU()-{X nepriklauso, Taigi elektronai, isl~k~ 18 ta~k<? A (5.16 pav., c) ~azal5 karnpais vektoriJIus B atzvilgiu Ir praleke .nu~toll L~. sufokusuojami taske C. Taip isiJginis maguetlnis laukas teievizortaus kineskope fokusuoja elektronu pluostel].

tS.10• Loreoco jegos praktioio taikymu pavyzdziai

Aptar~~me keletq Lorenco jegos taikymo atvejq Jnrolaikinese fizikos Iabcratorijose.

. l\fa.s:i_~ _ aCi'a. Kiekvienam mikrokruvininkui budingas tam t~kras sl!eci(mls~k~uVlS, t. Y .. jo kruvio qo IT mases m santykis, tin ant daleles specifihi kruv~ qofm bel krflvj qo. nustatoma jos mase. 1919 ID. anglu

93

Jtma I I

PluDstells

I I

JJ, 1J,

5.17 pav.

fizikas F. V. Astonas sukure prietaisa bet kokiu jonq specifiniam kruviui nustatyti. Si prietaisa jis pavadino rnasiu spektrografu, Jo veikimas pagristas jonu judejimo elektriniame if magnetiniame lauke desniais. Astono rnasiu spektrografo principine schema parodyta 5.17 paveiksle. Jon11 sattinyje susidaro tiriamosios medziagos [vairiausiu greiciu jonai. lie gali skirtis ir specifiniu kruviu. Praejes siauru diafragmu Dl ir D2 sistema, jonu pfuosrelis patenka j kondensatoriaus K vienalyt] elektrinj Iauka. Letesni jonai jame juda ilgiau negu greitesni. Be to, mazesnes mases jcnarns elektrine jega suteikia didesn] pagreitj. Del sil! priezasclq elektriniarne Iauke daugiausiai nukreipiami maze greicio ir didelio specifinio kruvio jonai. Taip pagal greicius ir specifinius krflvius isskleistas jonu pluostelis [lekia statmena magnetines indukcijos vektoriui B kryptimi i vienalytj magnetini lauka. Vektoriaus B kryptis parinkta tokia, kad magnetinis laukas jonus nukreipia priesinga kryptimi negu elektrinis laukas. Cia jie, veikiami Lorenco magnetines jegos, juda apskritimu Iankais. Kaip matyti (5.56) formuleje, jq kreivuruo spinduliai tuo didesni, kuo didesni greiciai ir mazesni specifiniai krflviai. DeI to magnetiniatne Iauke jonu pluostelis issiskaido i kelis pluostelius, kuriu kiekviena sudaro vienodo specifinio kruvio skirtingais greiciais judantys jonai. "Virsutin~" kiekvieno pluostelio daf sudare greiciausi jonai - ju judejimo trajektorijos kreivumc spindulys R yra didi.iausias; pluostelio .,apatintt"' dati sudaro leciausi jonai - jl.! trajektorijos kreivurno spindulys mafiausias. Del to magnetinis Iaukas fokusuoja vicnodo specifinio krnvio jon us. Toje vietoje padeta fotografine plokstelc P jonai veikia panasiai kaip Iviesa, ir isrysk.intoje fotografineje ploksteleje (spektrogramoje) Iieka tamsios linijos, atitinkancios skirtingq specifiuiu kruviu jonus. Zinant JOD'Q krflvi ir [renginio parametres, apskaiciuojamas jq specif'inis kruvis ir mase.

Jau pirmosios Astono spektrogramos patvirtino 1886 m. anglu fiziko

V. Krukso iskelta hipoteze, kad cheminio elemento jonu atomines mases yra sveikieji skaiciai. Elemento atomines mases trupmenine verte rodo, kad jis sudarytas is ivaitiu izotopu. Siuo metu masiu spektrografija taikorna daugelyje fizikos, c~emijos ir technikos sri~ilL 105 metodais atrasti stabilus elementq izofopal, tmama elementu izotopiue sudetls i tiksliai nustat~ atomine mass. SiUO'inetodu gaunami vienodos mases jonq pluosteliai.

94

p

Holo reHikinys. Laidininku tekant srovci, jos tankic vektotiui statmenos plokstumos yra ekvipoteucialines, del to taskl! A ir C (5.18 pav.) potencialq skirtumas :;'~=O. 1879 m. JAY fizikas G. Holas atrado viena svarbiausiq galvanomagnetinjn reiskiniq: 'Iaidtntnke, kuriuo teka SrOVf!, sudarius magnetini Iaukq, kurio magnettne

indukcija B statmena stoves tankio _ j

vektoriui j, atsiranda skersinis elek- 5.18 pav.

trim's taukas. 10 stiprumo vektorius

En yra st~tmena~ vektoriams j is .It TodeilalF l::lskl.! A ir C susidaro Ho- 10 potencialq skirtumas .1rpll' Sis reiskinys vadinamas Holo arba galvanomagnetiniu, reiskiniu. '- -

Holo r.eiskini lengvai paaiskina klasikine laidumo teorjja. Sakykime elektros laiduma lemia vrenos fllsies teigiamo krnv!o flo krfivirunkai. Kaip mat~me (4.7a) forrnuleje. elektros sroves tankis j=qo'1(/() priklauso nu~ JQ koncentracijos 1/ If dreifo greicio vid lWEs venes (u). Kiekviena drelfuo~a~t~. kruvininka isoriniame magrietiniame fauke veikia Lorenc~ mag~etLQe jega, kurios vidutine verte F",=qo(uYB. 5ii jega kruvininkus perskirsto, ttHiel -, usidaro stiprumo EllS ers'inis elektrinis laukas - Ho- 10 laukas. Pastarasis veikia kruvininka elektrine jega F =q E kurios kryptis priesinga F 111 krypciai. Rai Sill jegl! modpliai pasrdar~ l;giis, ~

q,E~=q'(II)B, . ~.~ c, d ~~ ('"

n~slstovl . makroskopine pusiausvyra. Pusiausvyros atveju nekintantis begant laikui Holo potencialu skirtumas tarp task"q A ir C

t!.~8=aEH=a (u)B.

IS Iygybes

j=q,n (u)

i!reisk~ dyd] <u) ir ira!~ i (5.61), gauname !itoki~ Holo potencialu skirtumo israisk(!:

.6.rpH= q~n ajB;

cia a - pavyzdelio st~ri.s .. Dydis R= l/(qon) vadinamas Holo konstanta. Metaluose lalsv~l! kriivininku koncentracija rJ yra didele, todel Jq. Hclo konstantos s~alt.tnes vertes mazos ; puslaidininkiu - atYirk~Ciaj. HoJo kons~antos .dldeles: ~olo konstantos zenkl - toks pat ai kriivininko 90' Zmant), B, a I~ Jsmata~USD.r:pR' g rma nustatyti Holo konstanta. IS JO.s unkl? sprendfiama apI~ ,Priemaisiniq puslaidininkiu Jaldumo ttpa. ~lQant Jaidumo tipa, apskaiciuojama kruvlninku koncentracija Il ir jl! judrumas,

(5.61)

(5_62)

95

Jeigu puslaidiniukio elektrrni Iaiduma Jernia abieju zenkl'4 kruvlninkai (Iaidumo elektronai if skylcs), tai jie juda priesingornis kryptimis, ir magnetinis laukas juos nukreipia i ttl: p3.ciC! puse. Tuomet pagal Hole konstantos zenkl<l ir verte nustatoma vyraujanciq krirvininku rusis bei j'4 koncentracija. Be to, Holo reiskinys naudojarnas magnetinei indukcijai matuoti.

Plazma magnetiniame laukc. Visai pagrjstai rnanoma, kad aukstos temperaturoa (T'""" )OSK) plazmoje pavyks gauti intensyvia valdoma branduoliq sintezes reakcija. Taciau cia susiduriama su viena techn.ine problema: tik gerai termiskai izoliuota nuo aplinkos plazma galima kaitinti iki reik.iamos temperatures. TSRS MA fizikos institute plazmos siluminei izoliacijai pasiulyta naudcr i magnetin] Iauka. Magnetin] Iilumlnes izoliacijos principa paaiskiua 5.19 paveiksle pavaizduota schema. Cia apskrita-

5.J9 P'I\.

me vamzdelyje yra dujq plazma. li yra geras elektros laidininkas, Tekancios plazma elektros sroves rnagnetinis laukas kiekviena dreifuojanf kruvininka veikia Lorence magnetiue jega F m' Toji jega nukreipta varczdebo asies link, kad ir kckio zenkJo biltu kruvininkas. Del tos jegos plezmos isoriniai sluoksniai spaudfia gilesnius, sudarydami papildornaji slegi. Kai elektros islydzio sroves pakankamai stiprios, papildcmasis slegis gali btiti didesnis uz plazrnos slegi p=nkT. Tuornet plazma atitriiksta DUO vamzdelio sieneles ir susiglaudzia link jos estes: vyksta glaudusts islydis. Dabar tarp plazmos ir aplinkos laidumoblldu uevyksta energijos mainq c, plazma pasidaro termiskai izoliuota , ir jos temperatura gali pakilti iki ke-

E'a<:;deSimties milijcnu laipsniu.

agnetohidrcdinaminiai (MHD) generatorial. [prasrinis vi dines enervertimas elektrine yra gana sudetingas: pirmiausia ji verciama mechanine ir tik po to - elektros energija. Tiems tlli.slams naudojamucse [rengini.!!~(" (garo tu_r.b.inose,..e.lektros generato~ neisvengiarnos mecbanis, kai judandics dalys. T odel tokiq jrenginiq konstrukcijos gana sudetingos, jte rrelabai patikirni, 0 del trinties susidaro nemazi energijos nuosto liai, Sill trtikumu net uri magnetohldrodinaminiai (MHO) arba magnetoplazmodinaminiai (MPD) generatoriai. III darbine mediiaga yra magnetiniame lauke judantis plazmos ar elektraijaidaus~(elektrolito, skysto - metalo) srautas. Generatorlalaa;b"ines meditagos vidtne energijq tiesiogiat verda elektros energija,

96'

S.20 pay.

5.20 paveiksle parodyta paprasC.iausio MPD generatoriaus schema.

Tiesus kanalas yra stipriame magnetiniame Iauke ir statmenas indukcijos vektoriui B. Siuo kaualu teka dideliu greiciu (is darblnes medfiagos generatoriaus) darbine medziaga, pavyzdziui kvazineutrali plazma. Magnetinis laukas teigiamus ir neigiamus krG.vininkus nukreipia i priesingas puses - kanalo sonaose esanci\l etektrodq link. Taigi tekan~~ plunl'L veikiant.Lorenco magnetinei.jegai, s.usi.daro skersine Holo srove. Prie elektrodq prijungti elektros energijos emikliai. Tokiuose MPD generatoriuose elektros srove i isorine grandine patenka tiesiogiai per elektrodus, kurie Iiecia darbine medfiaga, todel jie vadinami kondukciniais generatoriais. Yra generatoriu, kuriuose srove i isorine grandine patenka be elektrodq - indukcijos btidu.

P-~ atzvl_lgiu erspelctyviausi vra magnetoplazmodinaminiai generatoriai. Siuo metu su jIll atllekami eks"Perimentiniai tyrlmai. Dldeclese siluminese bei atominese elektrinese juos numatoma Qanau£2!i k~ su iprastiniu Siluminiu elektriniu j,rengj.ni31s. Pal~mliiikftOs tempereraros (3000 K) darbine medziaga pirmiausia praeitq pro :MPD generatoriu, kuriamejos temperatura nukrisrq iki 1500 ~ 0 toliau ji dirbtq pagal [prastine schema, - tai padidintu elektriniq naudingumo koeficienta.

5.11. E1ektringlljQ daleUq cikliniq greitintuvq veikimo principas

ElektringljjQ daleU'! gmtinimas. Atom'! brauduotiai bei juos sudarantys nukleonai (protonai ir oeutronai) eksperimentiskai tiriami bombarduojant juos labai dideles energijos elektringosiomis dalelemis, Laboratoriju salygomis tokios daleles gaunamos greitinruvuose. lie skirstomi i eleksronu greitintuvus, protonu greitintuvus ir jonu greitintuvus, fifirint . kokias daleles greitina. Pagel daleliu judejimo trajektorija skiriami tiesi-

niai (trajektorija artima tiesei) ir cikliniai (trajektcrija artima apskritimu]

4. Fink. Jl

9,r /

ar spiralei) elektringuju daleliu greitintuvai. Cia aptarsime kai kuriu cikIiniq greitintuvu veikimo principq.

Visu be Himties greitintuvu veikimas pagrjstas tuo, kad kruvio qo elektringajq dalele veikianti elektriue jega Fe=qoE atheka teigiama darbq, kartu tiek pat padidina daleles kinetine energija. Tam rikruose greitintuvuose (pvz., betatronuose) daleles greitinamos stikuriniu elektriniu lauku, kuris susidaro kintant magnetiniam laukui. Taciau dafniausiai jos greitinamos tarp specialiu elektrodq sudarytu greitinandiu potencialu skirtumu ~~. Siuo atveju kiekviena elektringoji dalele, pralekusi ~i potencialu skirtuma, igyja eaergijos kieki nw =qo.1~. Jeigu priversime elektri.ng'lj'l dalel~ 5i potencialu skirtunia pralekti n kartu, tai jos energija padides dydiiu n%6.<p. Kaip tik taip ir "-eikia eiektriuguju daleliu cikIiniai greitintuvai.

Ciklotronas. 1931 m.

JAV fizikas K. O. Lorencas sukure protonus, deutronus ir jonus greitinantj cikliu] greitintuva - eik/otronq. J] sudaro didelis elektromagnetas, tarp kurio poliu vakuumineje kameroje [taisyti tusciaviduriai elektrodai 1 ir 2 (5.21 pav.), vadinami duantais, Tarp duanhl yea greit.inamtUl.l daleliu salrinis 3. Auklto daznio (10' Hz eiles) elektrinil! virpesiu generatorius

5.21 pav. tarp duantq sukuria greiti-

nanf elekttinj lauka. Daleles greitinamos tada, kai lekia tarpu tarp duantq. Duantu viduje elektrinio lauko nera, todel elektringoji dalele, veikiama tik Lorenco magnetines jego, Fm (5.51), skrieja apskritimo Ianku. Kaip matyti (5.57) formuleje, daIeles sukimosi periodas

T= ..3!:_

Bqolm

nepriklauso nei nuo jos greicio, nei nuo judejimo trajektorijos spindulio. Jei elektrinio lauko kitimo periodas prilygsta daleles sukimosi periodui, tai ji tarp duantu atsiranda kiekviena karta tuo metu, kai ten yra greitinancios krypties elektrinis Iaukas. Todel dalele [gyja papildomos energijos ir juda didesnio spindulic apskritimu. Dalele greitinama tol, kol tenk:inama periodq lygybes salyga. Del to tokie cikliniai greitintuvai vadinami rezonansiniais, Tadiau, kaip zinome is 1-0 tomo 7 skyriaus, kuno mase galima laikyti nepriklausancia nuo greicio ir Iygia rimties masei 1110 tik tada, kai jo greitis v yra labai mazas, palyginti su sviesos greidiu vakuume c.

98

Kai dalele pasiekia tam tikra greitj, pradeda reikstis mases reliatyvistinis efektas; tuomet daleles mase

IJJ= me .

V I-vl/el

Debar, padidejus daleles greiciui, kartu padideja jos mase ir pailgeja sukimosi periodas, todd dalele sukasi nesinchroniskai su greitinandiu elektriniu lauku. Taigi jgijusia tam tikra greiti dalele elektrinis laukas ne tik negreitina, bet dargi gali stabdyti. Del sios priefasties ciklotrone protonai igreilinami tik ik; 25 MeV (1 eV = 1,6 ' 10-191) euergjjos. Tokios energijos protonu greitis vzO,23 e.

1944 rn. tarybinis fizikas V. Veksleris if 1945 ID. JAV fizikas E. MakrniIan as pasiule elektr.inguju daleliq autofazavimo principe, kuris panaudojamas reliatyvistiniu (dideles energijos) daleliu greitintuvuose. Autofazavirno ideja tokia: ilgejant daleles sukimosi periodui, kartu sincbroniskai kelciamas arba greitinancio elektrinio Jauko periodas, arba magnetinio lauko indukcija, arba ir viena, ir kita. Autofazavimo principu sukurti greitintuvai vadinami [azotronais, sinchrotronais ir sinchrofazctronais,

Fazot.ronas. Ta i cikliuis rezonansinis sunkiuju (protouq, jonu) reliatyvistiniu elektringuju daleliu greitintuvas, Jis protonus pagreitina iki I GeV (J09 eV) energijos. Kaip ir ciklotrone, magnetine indukcija B jame yra pastovi, 0 kartu su daleles sukirnosi periodu sincbroni5kai ilgeja greitinandio elektrinio lauko periodas. Cia dalele juda nuo centro didejancic spindulio spirale. Jos didziausias greitis priklauso nuo fazotrono vakuumines kameros skersmens. Del tokios daleles judejimo rrajektorijos fazotronIl elektromagneras yra istisinis, ir jo magnetine sistema gana gnozdieka. Tai ir riboja greitinarnqju daleliu ribine energija.

Sinclirotronas. Tai cikliuis rezouansinis supergreituju elektronu greitintuvas. Jame greitinancio elektrinio lauko periodas yra pastovus, 0 magneunis laukas keieiamas taip, kad, didejant elektrono greiciui, magnetine indukcija B didetu proporcingai jo masei m, t. y. kad santykis m[B nekistq. Del to elektronq orbitos spindulys beveik nekinta, ir jie juda viena apskrita orbira. Dabartiniuose sincbrotronuose elektronai greitinami iki 5-10 GeV energijos. Siq maksimalia elektronu energija riboja vadinamasis sinchrotrontnis spinduliavimas. Jo esme tokia: sinchrotronuose reliatyvistiniai elektronai juda apskrita orbita, t. y. su pagreiciu. Pagal klasikine elektrodinamika, su pagreiciu judanti elektringoji dalele spinduliuoja elektrornagnetines bangas. Per viena sukimosi periodq Hspinduliuotos energijos kiekis labai padideja padidejus daleles energijai. Dideliuose greitintuvuose jis gali prilygti per viena periodq [gytai energijai. Taciau dabar projektuojami sincbrotronai skirti elektronams [greitinti iki 100-150 GeV energijos.

Sincbrofazotronas. Jis yra protonu ir jonu ciklinis rezonansinis greitlntuvas, turintis ir fazotrono, if sinehrotrono savybiu, Jame (kaip sinchrotrone) daleliu srauto orbita valdo kintamos indukcijos B magnetinis laukas if (kaip fazotrone) elektringasias daleles greitina kintamo periodo T elektrinis Jaukas. Dydziai B ir T parenkami taip, kad greifinamuju daleJillfu-

p ~

siausvirosios orbitos spindulys bUh! pastovus - tuomet galima naudoti siauro fiedo formos elektrornagnetus. Daleles juda toroido formes kameroje, kurioje slegis yra apie 10-4 Pa. Sinchrofazctrone pagreitintu daleliu pluostelis nukreipiamas i taikinj (tiriamaji objektq} kameros viduje ar jos iscreje. Apskritai sincbrofazotronai yra grandioziniai jrenginiai, pavyzdziui, Bateivijos greitintuvu nacionalines Iaboratorijos (JA V) sinchrofazotrono greitinimo kameros perimetras 6,3 km, ir jame protonai [greitinami iti 500 GeV energijos.

prie§ini'l pluDsl1l greitintuvas. Pagreitintu daleliq si autai naudcjanai atomq branduoliu, elementariuju daleliu savybems, branduolinems reakdjoms tirti ir anrrinio spinduliavimo dalelems - proronams, hiperonams-, fotonams, autidalelems ir kt. sukurti. Branduolines reakcijos bei daleliu virsmai [vyksta tik tada. kai pagreitinta dalele su taikiniu susiduria uetampriai. IS judesio kiekto {vermes desnio i~plaukia, kad iki energijos Ul .. = =mv2/2 [greitintai dalelei absoliuciai netarnpriai susidurus su tokios pat mases nejudandia dalele, toliau jos abi juda vlenodu greiciu, lygiu vf2. IS cia isplaukia, kad po susidiirimo abieju daleliu bendra kinetine energija

Wk= 'r:' = 1-W". Taigi Hue atveju tiktai puse pagreitintos daleles energijos gali bflti panaudota reikiamiems virsmems suzadinti. Kitaip biina, kai susiduria vienodu greiciu pnespriesiais judancios vienodos mases daleles, Netampriai susidiirusios, jos abi sustoja, todd dabac daJelill virsmams suiadinti gali buti panaudota energija 2 Wk, t. y. 4 kartus didesne negu pirmuoju atveju.

Elektnngujq daleliu prfesiniu pluostll greitintuvo idej<l 1956 ID. pasteIe JAV fizikas D. Kerstas. Paprasciausias yra vienanlsill (pvz., elektro .. nq) priefiniu pluostq greitintuvas. Jame sinchrotrono [greitintu elektronu pluostas padalijamas i du, kurie magnetiniu lauku nukreipiami vienas pdes kita, Labiausiai paplite vien tik elektronu, elektronu ir pozitronu, vien tik protonq priesiniq pJuostll clkliniai ar tiesiniai greitintuvai. 1976 m. Europos branduoliuiu tyrimu centre pradejo veikti 2 . 400 GeV efektines su .. sidiirimo energijos protorrq pluostq greitintuvas, Visl.l_ priesinii; pluosn; greitintuvu bendras tnlkumas - paJyginti reti daleliq susidtirimai, nes daleliq tankis pluoste daug mafesnis uegu medfiagoje.

5.12. Reliatyvistillis elektromagoetillis saveikos aiskinimas

Jau susipazine su elektrine ir magnetine saveika, panagrinekime jet specialiosios reliatyvumo . teorijos p?ziuri~ .. T.am tikslui i~ivaizduokime du be galo ilgus, plonus ir Iygiagreclus laidininkus, esancius atstumu a vienas nuo kito. Sakykime, laidininkai [elektrinti iki vienodo elektros kravio ilginio tankio. Raskime si~ [elektrinn; Jaidininku tarpusavic 54- veikos i~raiskll dviejose inercinese atskaitos sistemose. Pirmaja susiekime su laidininkais ir vadinkime savqja. Antr<li<l pasirinkime taip. kad joje lai-

mf;perooa; - nestabilios elementeriosios dalel es , kuri. m ase t fidesne uf nukl •. one

dininkai judetq jiems lygiagrecia kryptimi greiciu v tiesiai ir tolygiai. ~i~ atskaitos sistema vadinsime laboratorine. Savosios atskaitos sistemos atzvilgiu [elektrinti Jaidininkai nejuda, rode! sios sistemos stebetojas aptiks tiktai ju sukurta elektrostatini Iauka ir elekrrostatlne saveikos jega, Laboratorines atskaitos sistemos atfvilgiu jelektrinti Iaidininkai juda greiciu v, todel kiekvienas jl.} sukurs stiprumo

(5.63)

konvekcine stove (cia ':' - elektros kruvio ilginis tankis sioje sistemoje), kartu ir magnetin] Iauka. Todel cia esantis stebetojas aptiks laidininku elektrine ir magnetine saveika. Taeiau, kadangi tarp materiahqjq objektq veikia tik objektyvios prigimties jegcs, tai, pagal reliatyvumo teorija, vi· sose Jnercinese atskaitos sisremose jll verte turi biiti vienoda, kad ir kokia butu ill israiska.

Kaip materne 1.1. skirsnyje, elektros kruvis I1q DUO atskaitos sistemos neprikleuso. Taeiau kuco ilgis yra relietyws. Jei savojoje atskaitos sistemoje kruv] Aq atitinka laidininko ilgis 6./0, tai laboratorineje sis matmuo (if. It., 6.6 sk.}

t>1~t>lo Vl-v'/c'. (5.64)

Todd savojoje arskaircs sistemoje elektros knivio ilginis tankis 'ro=tlql 16.10,0 laboratcrineje ~=!lql6./. Talgi elektros kruvio ilginis taukis yra reliatyvus, Pasinaudoje (5.64) iygybe, rasime jl.l rysi:

(5.65)

1.9 skirsnyje parodytu biidu apskaiciave (tai padaryti paliekame skaitytojui) savojoje atskaitos sistemoje kiekvienc [elektrinto laidininko kuriamo lauko stipruma nuotoJiu a nuo to Iaidininko, gauname:

(5.66)

IS cia kickvienq jelektrlnto laidininko ilgio vieneta veikianti elektrostatine jOga

t!.q 'r 7

F~ t;i; E~ 2~~a . (5.6 )

Pagal reliatyvumo principa, tokio pat dydfio jega tur i nustatyti ir laboratolines atskaitos sistemos stebetcjas. Toje sisternoje si'l jega raciona!u sieti su Iaidminko judejimo greiCiu. Tuomet paga! (5.65) lygyb~ gauname:

F=2:'a (1-';;')=2;~a-2::f};~=2;:a-;~; (5.68)

~ia TV=! - konvekcines srovcs stiprumas. Antrajame naryje vietoj c:l irasytas jam Iygus dydis lIe f:a(J.o). Taigi Jaboratcrineje atskaitos sistemoje [elektrlntu laidininkq saveikos jega isreiskiama dviem nariais. Pirmasis njarys nusako elektnne saveika. Antrasis narys atitinka (5.46) formult(,

'1.01

, \

isreiskianci'l: lygiagreciu sroviq saveika, kai tJ. = 1, df = 1 ir Il = l't. = I. Taigj matome, kad grynai eIektrinei saveikai panaudoje Lorenco transformaciju isvadas, gauname maguetine saveika aprajanti uarj. IS to gplaukia, kad gamtoje elektriniai ir magnetiniai laukai atskirai neegzistuoja, o yra vieningas elektromagnetinis laukas. Elektrinis ir rnagnetinis laukai yra elektromagnetinio lauko dedamosios. Pereinant is vienos atskaitos sistemos i kitq, sics dedamosios kinta; viena ju gali pasidaryti net Jygi 0, tadiau [elektrintu klint! saveikos jega uesikeicia.

6. Elektromagnetine indukcija

R.'b. Pagrindinis elekrrnmagnetines rmiukcijos desnls

"- Elektremagnetines indukcijos rciskinys .. Kaip minejome 5.1 skirsnyje, 1820 ID. buvo atrastas elcktros sroves kuriamas magnetinis laukas. Anglu fizikas M. Faradejus mane, kad e1ektriniai ir magnetiniai reiskiniai tarpusavyje glaudfiai susije. A. Amperui, Z. Bio ir kitierns mokslinlnkams [rodzlus ekspetiruenrais magnetinio lauko rysi su elektros srove, irma ieskoti atvirkjtiuio rysio - elektros sroves priklausomybes DUO magnetinio lauko. l.§31 m. po daugelio bandymq M. Faradejus atrado elektromagnetines indukcijos reiskini: kai kinta laidl/. kontiirq veriamis magnetinis srautas, jame atsiranda elektrovaros jega. Jeigu tas kontilras yra uzdaras, juo teka indukcinc elektros srove,

Magnetin] srauta, kuris veria laidaus kontiiro ribojama pavirsiq, galirna keisti [vairiais biidais. Pavyzdfiui, prie jo artinant ar nuo jo tolinant magneta, greta jc esancioje grandincje keiciant elektros sroves stipruma. kinta magnetinis laukas, kartu ir kontjlro r ibojama pavirsiu veri antis magnetinis srautas. Tadiau t"l: srauta galima keisti ir kitaip - sukant konrurq stacionariajamc magnetiniame lauke taip, kad kistu jo pavirsiaus normales orto n su vcktoriaus B kryptimi sudaromas kampas. M. Faradejus,

~PibCndrindamaS daugybes eksperimentq rezultatus, priejo prie isvados, ad indukcine elektrovaros jega neprlklauso !lUO ta agnetinio srauto kitimo rieiasties 0 riklauso ti)s_,nuo jo kitj!!Jo spartos; tai ir yra elektromagnetiDes indukcijos pagrindinis desnis.. Kiekvieno dydfio kitimo sparta apibtidinama jo pirmaja isvestine Jaiko ativilgiu. Kaip veliau irode Dz. Maksvelis, tas desnis matematiskai uzrasomas gitaip:

18,~ -d(~/dt·l

Tai vadinamasiLEalaikLalls elektromagnetines indukctjos des/~;

1'Leoco taisykle, 1834 m. rusu Fizikas E. Lencas suforrnulavo raisyklc, paga! kuria nustatcma indekuotosics sroves kryptis: ir.dukuQ/Qf ca;:ti t!!.!a tokia kryptimi, kad jos patios kuriamas !!_wgnetini;; laukas prieiinasi tam magnetinio lauko kltimui , del kurio atsiranda srove. Lenco taisykle Faradejaus desnyje (6.1) atspindi minuso zenklas. Elektrovaros jega lai-

102

(6.1)

koma teigiama, kai indukcities sroves magnetinis momeotas Pm su ta sro v ~ sukurusio lauko magnetines indukcijos linijomis sudaro smailqj] kamP£!. priesingu atveju indukcine elektrovaros jega laikoma neigiama. Kaip rnatyti sioje [ormuleje, stiprejant magnetiniam srautui (d<l>/dt>O), indukcine elektrovaros jega If i < 0, t. y. indukcines sroves magnetinio lauko jegtt Iinijos (6.1 pav., a, bruksnines 6.1 par .

linijos) nukreiptos priesinga

iSoriniam magnetiuiam Iaukui (istisines linijos) kryptimi, taigi letiuamas srauto stiprejimas. Ir atvirksciai, silpnejant iooriniam magnetiniarn srautui (d<l>/dt<O), indukcine eleklrovaros jega .c, > 0, - dabar abieju lauku magnetines indukcijos linijos nukreiptos ta pacia kryptimi (6.1 pav., b).

Faradejaus desnio Hvedimas is encrgijos erermes desnfc. Vokiecil!_ Fizikas H. Helmholcas is energijos tvermes desnio isvede Faradejaus desnj. Tai padarysime pasinaudoje 6.2 paveiksle pavaizduota ui.dara grandine su slankiu ilgio / laidininku, Statmenai jos plokstumai i mus nukreiptas vienalytis indukcijos B magnetinis laukas, Grandine tekant stiprumo I nuolarinei srovei, Iaidininkq veikia Ampero jega F=IIB ir per Iaikq dt pastumia ii atstumu dx, allikdama darba

dA,~Fdx~I1Bdx~ ~ldSB~ld<l>;

cia d<1>=BdS - magnetinis srautas, veriantis pavirsiu, k urj nubreze slinkdamas Iaidininkas. Per laikq dt sroves saltinio atliktas darbas dA=Gldt susideda i§ Diaulio Iilumos f'CRdt if Iaidininkui slenkant atlikto darbo Jd4>. Pagal energijos tvermes desn]

Gldt~I'Rdt+ld<l>, arba

8+(-~)

l~ R dt 8~8,

PJf<O

(6.2)

(6.3)

Sudeti galima tik vienodais vienetais matuojamus dydfius, todel, kaip isplaukia is (6.3) formules ir M. Faradejaus eksperimento, dydis 8. = -dg;>/ I_dt reifkia indukcine elektrovaros tes«. Taigi Faradejaus desnis isplaukia is energijos tvermes desnio.

103

6.2 pav.

46.2. Indakcines elektrovaros j.gos kiIm.

Aiskindami indukcines elektrovaros j~QU!siradimo priezastis, skiriame du atvejus: 1) evj judanciame laidininke; 2) evj nejudanciame laidininke. Abiem atveiais evj sukeliancios •• pasalines" jegos traktuojamos - skirtingai.

-{Indukcine evj judanaame laidininke. Sakykim~gio-dL.tiesi Iaidininko atkarpa juda pastoviu greictu v isilgai dies Ox (6.3 pav.) statmenai vienaIYtio rnagnetinio lauko jegl! linijoms, KiekvienWrtu..su.Jaidu slenkan!i Iaisvajj kruvininka (elektrona) veikia.Loreiico magnetine jega, kurios moduJis F Iff = qovB. Si jega perskirsto Iaidininke kruvininkus, kaip parodyta

6.3 paveiksle. Del to tarp jo galu susidare potencialu skirtumas <Pl-~2' 0 laidininke - stiprumo E elektrostatinis tau-

1 kas, Sis laukas kiekviena kriivininkq vei. kia jega F.=qoE, nukreipta priesinga F". kryptimf. Kai sit{ jegq moduliai pasidaco lygiis, t. y.

/ I

I

nusisrcvi stacionanoj! [bflsena, f. y. potencialu skirtumas C?l-'tl2 daugiau ne-, kinta. Taigi nuostovusis potencialu skirtumas

'I'l-'I',=llIE=!lIB ~~ =

BdS d4) =----crt=d'li

qoE=qovB,_ Eba E=vB=Bdx/dt,

/ / /

!/

6.3 pev.

cia dS= illdx - per laika dt laidiniukc nubrezto pavirsiaus plotas, d<l> - ta pavirsiq veriantis magnetinis srautas. Kai grandine atvira (J =0), pagal Omo desnj. (ir. 4.3 skirsni) gaungme;

104

(6.4)

(6.S)

stos rankos taisykle : jcigll desinioji rank a Ialkoma taip, kad magnetines i'!,aUkcijos linijo eitll. i delno, 0 atlenktas nykstys rodytu laidintnko judejimo krypt], tai ;stiesti eturi pirttai rodys indukuotosios stoves krypti. ....

Kai magnetiniarne Iauke juda ufdaras laidus konturas, kiekvienoje jo dalyje, kertancioje magnetines indukcijos linijas, indukuojasi evj. Ju visu algebrine suma lygi bendrai kontiiro evj. Tokiu principu veikia elektromagnetiniai geoeratoriai.

Indukcine evj uejudanciame laidininke. Kaip mateme, kintamajarne magnetiniame lauke csaneiame nejudanciame Iaidininke indukuojasi evj. Taciau jo chaotiskai judanciu Iaisvqjq kruvininkq Lorenco magnetine jtga perskirstyti negali. Indukcine evj nejudanciame laidininke Dz. Maksvelis.aiskino p~irem~s-be8.d'FeSni.u...gamtos-desniu.; k.i.ekJl~~kil1.la.tUi&-mas= ~netillis lauk.!!J..E_lpallt.":iojeJ!.rdlleje kuria suktifJ,,~]p.ukq. Jo stiprumas E-llUO atveju yra " asalinill" jegu Iauko stiprumas, Pagal (4.26) ir (6.1), uZ.darame laidfiame konrare I veikianti elektrovar07;)'ega isreiskiama sitaip :

rl-S'-=-f-E-'d-,=---~-~--"I I.~ ~ J>f t ', (6'l

Cia magnetinio srauto daline isvestine J4Jjot rodo, jog magnetinis srautas kinta tik todel, kad kinta Jaike magnetinis Iaukas, 1. y- neatsifvelgiama i kitas ankstesniame skirsnyje nagrinetas indukcines evj pr iefastis.

Atrodo, kad Bnagrinetieji indukcines evj susidarymo atvejai is esmes skiriasi, tadiau taip nera. Ar Iaidas juda, ar ne, priklauso nuo atskaitos sistemos, kuri pasirenkarna laisvai. Taigi nuo jos priklauso ir evj kilmes aiskinimas.

J 6.3.· SaviiDdukcija

Indaktyvumas, Uzdaru konturu tekanti stiprumo I srove sukuria magnetini lauka. Jo magnetine indukcija kiekviename erdves taske galima ap-

skaiciuoti pagal (5.7) formule: - '-f -g - -II '::fL'~

B=f~·/dlX.. ..;" Jill [3

I 4rc r' ' ,

cia integruojama visu kontaro ilgiu I. Magnetinis srauias pro sio konturo ribojama ploto S pavirsiu apskaiciuojamas sitaip:

<1>= J B'dS=I[ (I ":;:- d:~,).dS.

S S I

l:QlQs~.diDama..,surisluojU. Eaiy,lDckime raide L nuo kcnturo geemetriniu matrnenei..erdve uiP.i.19Ancios medziagos magnetiniq say bill.

RLiEapsan 1 ..!!l_!;grali.\ . -

L= I (J ~:- d;''')'dS. (6.8)

s I _-

105

Sis dydia vadinamas konturo (grandines) induktyvurnu, ~i kontGro mat menys neklnta ir aplinka neferomagnetine, jo induktyvurnas L=con51.

Taigi suristasls srautas

<Ji=LI _.--

IS cia nusakomas 81 iuduktyvumo vieuetas henris (IH = I Wb/l A): tai induktyvumas tokio uidaro kontiiro, kurt veria I Wb magnetinis srautas, kai juo teka 1 A nuolatine elektros stove.

--\- SavUndukcijos elektrovaros jega, Jeigu del kokjij.llors.,.prieZasCiq kinta _ laidaus kontGro ribQ.i~.!_Wl. pavirsiu kert~ surjjitasis ruagnetinis srastas tai jame talo"'ifa'[indukuojasi elektrovaros jeg . Sis reiskinys vadinama..s saviindukci]a. Pagal Faradejaus desni, saviindukcijos elektrovaros jega

d<l> d dL di'"'

<f,= -",= -d7 (L1)= -I ",-L d?' (6.10)

Taigi saviindukcijos cvj sukelia arba induktyvumo, arba sroves stiprumo, arba abieju Sil! dydiil! kitimas laike. Kai koutnras ufdatas, juo teka saviindukcijcs srove. Tuo atveju, kai konturo induktyvumas L=const, (6.10) I~~ perrascma sitaip:_

C,= -Ldl/d!: (6.IOa)

Sloje lygybeje minusas atspindi Lenco t w.kJ~. Kaip matyti (6.IOa) formuIeje, srovei stiprejant (dl/_d~indukcijos evj=8$<O. t. y. saviindukcijos srove teka _rujesinga isorlnlo galrinio kuriamai srovei kryptimi ir priefinasi pastarosios kitimui. Pagrindinei srovei silpnejant (dJ/dt<O), 4$>0 ir saviindukcijcs srcve teka ta padia kryptimi kaip ir j~ sukelusi srove - vel priesinasi jos kitimui.

_J_ Sroves kitimas grandineje ijungus bei isjuogus evj saltini. [jungus evj !ga11.ini ar &Laiga_jsjuDg~ uzdatQje gr_andimje sroves stiprumas kur] laikL kinta. Si kitima lemia saviindukcijos reiskinys. Kitimo desni nustaiYsime papras~jausiu arveju: rarsime, kad STOVeS saltiuio elektrovaros jega S, gran dines induktyvumas L ir jos ornine varfa R yra pastovGs dyd_%iai. :ruomet, uzdarai grandinei pritaike Orno desni (4.30T.-gauname:

<f-Ldl/dl=IR. ,"-'p'r;;'-~I::'f' f (6.1)

Staigiai isjungus evj .a!tini, (6.11) lygybeje dydis zf ~O, taigi turime sitokia lygtj:

L.!!!.=-IR

__ d r

arba ~=-~dl.

__ L _.

(6.12)

Suintegrave gauname:

Inl=-f t+c.

(6.13)

Integravimo konstanta C nustatome is pradiniq salygq: saltinio i~jungi~ rno momentu (: =0) gran4i_o~.i9 ~ ~!ioji fstacionarioji) .. sr:Oy.e l.=,ff/R.

106

(6.9)

10 --------

6.4 pin.

-l (6.13) iras~ Jaiko ir sroves pradines vertes, gauname: In lo=C. I tai atsizvetge, (6.13) lygybQ perrasome sitaip:

InJ-lnl.=-f t,

arba

_'--

(6.14)

Cia

(6.15)

vadiuamoji rvlaksacijos trukme. Taigi matome: isjungus evj Ialtinj, elekrros srove cksponentiskai si!E_neja (6.4 pav., a).

[jungus evj saltini. (6.11) Iygybeje i:=const:;60. [vedame nauja kintamaj]

.:=.~

tuomet (6.11) difereucialiue lygtis _pasidaLu..homogenine: du R

d7=T u ,

Ji sprendi:iama visai taip pat kaip 6,12). Atskyre kintarnuosius ir sulntegrave; griztarne prie senojo kin_ta.m_.9jQ....A.t$izx.elg~ i pradines salygas (kai t=o .. 1=0), gauname: --

(6.16)

cia Io=4/R yra.nuostoviosios sr~ stiprumas .. {kai r-e-co). Kaip stipreja_ .. srove [jungus ev] .. Saltini. parodyta 6.4 _.Eilveiksle, b.

Kaip isplaukia is (6.14) if (6.16), sroves .kitimo sparta priklauso DUO grandines induktyvumu.L ir omine varia R nusakomos relaksacjjoslrli'K-' roes -r : kuo ji didesne, tuo leciau kinta srove. Taigi elektrines grandines induktyvumo [taka analogifka inercijos [takai mechanikoje.

Saviindukcijos reifkinys plaCiai uaudojarnas kintamuju sroviu tecbnikoje, 0 ypac radiotechnikoje. Del saviindukcijos induktyvuma ir talpa turiuciose graudinese susidaro elektrcmagnetiuiai virpesiai , Saviindukcija pagrjstas aukstuju dazniu diapazonui budmgas paviriinis reiskinys, dar

107

vadinamas sksncfektu', Jo esme sitokia. Kai [gjdininku tel:a_kinta.Inojj elektros srove, ja-" me ir apie ji susidaro kintamasis m~gnJ2!inis Iaukas. Kai stoves d~zrus auketas, laidininko plokstumose, statmeaose magnetines indukcijos linijorns, indukuojasi sfikur'ines stoves f$'

--fff->O Pagrindinei srovei stiprejant (dJ/dt>O), s11- kuriniu sroviu kryptys bus tokios, kaip parodyta 6.5 paveikslc bruksninemis linijomis (jos uustatomos vadovaujantis Lenco taisykIe}. Matome, kad laidininko pavirgiuje sfikuriues stoves pagr'indine srove stiprina, 0 gilumoje - silpniua. Todel labai aukjto daznio

6.5 pav, kintamosios elektros sroves tankis tik Iaidi-

rtinko pavirsiniame sluoksnyje nelygus nuliui.

Kitaip sakant, tokios sroves teka tit laidininko pavirsiuiu sluoksniu. Taigi, aukstojo dazniu sroviu grandinese laidai gall bllti tusciaviJuria; vamzdeliai.

6.4. Abipuse indokcija

[sivaizduokime du greta vienas kito esencius laidzius kontirrus (6.6 pav.). Kai vienu is jl! teka II stiprumo srove, antrojo kcnnlro ribojama ploto S2 pavirsiu veria magnetinis srautas «)2' Sis srautas aprasomas tokicmis formutemis, kaip ir saviindukcija sukeliantis suristasis srautas, tiktai pavirfinis integralas irnamas ploto Sli pavirsiumi. Todel is analcgijos (6.9) srauta, <I>~z.raso-

me gitaip: b:3 J' Lj

<!J,=L21I,; (6.11)

proporcingumo koeficientas L,_l priklauso nuo aoiejq. 'kontfirq matmenu, formes, tarpusavio padeties ir erdve uz-pildancios medziagos magnetines skvarbos. Jei srautas lP'iI;. kinta. antroje grandineje indukuo-

6.6- p..'H.

jasi evi

Ct'J=-~=-ddt (LUll)=-L21 dd~1-11 d~;l.

__ d r . _

Kal kontfirai nejuda if yra neferornagnetineje aplinkoje, dydis Lu =const

j r - ----

8,,= ~~. _ (6.18a)

I Skin (anglifkai) - oda.

108

(6.18)

Analogiskas israiskas gausime ir kai antruoju kcmuru tekes 12 stiprumo elekrros srove--Fuomerrpitmojo kontO.ro ~rTbojam~ pavirsiq kirs braksninemis linijomis pavaizduotas m~rautas-;--frufi.s._i.sreiskjam_!§_

.sitaip: ~ -_ --

<1>1=LuI2·

Kiruant srautui Wj, pirillajarn,e..kontu.rejndukuojasi.evj 4n, kuri isreiski_arna {6.18) formulei analogiska lygybe. Taigi, kai. vienu is si1.~ konturu teka kintamoji srove. kitame indukuojasi evj. Sis reiskinys vadinaruas abipuse indukcija, 0 proporcingumo koeficientas L21 ar L1'}. - kontilru abipusiu inauktyvumu. Juo apib.u.dinama.s....dviejq ar daugiau grandiruq abipusis magnetinis rySys. Teoriskai ir eksperimentiskai galima parodyti, kad Lt.2 =4,.. Konturu abipusio fndukryvumo, kaip ir induktyvumo, SI vienetas yra he_nr-~ Abipuse indukcija pagrjstas transformatoriaus veikimas, taip pat virpesil..l kontiirL!_ indukcinis rysys.

6.5. Magnetinio lauko euergija

t Magnetinio lauko energija. Nagrinekime pastovaus induktyvurno L ir cmlnes varzos R ufdara grandine, i kuria [jungtas nuolatines elektrovaros jegos t! salr'nis. Pradejus teketi elektros srovei, grandineje atsiras saviindukcijos evj 4.= -L dT/dt. Tuomet Orno desnis visai grandinei uzrasomas ~itaip:

8-L'!.!_ I=.!+8, = ~~d_'

R R'

(6.19)

~Per laika dr sroves saltints atlieka darba dA =dldt. [ si<llygyb~ [rasome is (6.19) gauta 8 i!raisk~:

dA=T'Rdt+LldI.

(6.20)

(§,.2Ql Iygybes pirmasis elllu~~kia DzauJiPJi1um"l--. Antrasis demuo reiskia sroves saltinio atliktq darba, kUns susijes su sroves stiprumo ptieaugiu dJ. Srcvei stiprejant, dideja jos magnetinio lauko indukcija, todel lcgiska manyti, kad, atlikus darba dA, turi padideti dydfiu dW magnetinio lauko ~rgi.i!t. Pagal enengijus tvermes desn]

d W «u d T. (6.21)

(6.21) Iygyb~ suintegrave reziuose nuo 0 iki I, gauname sroves magnetinio lauko energijos israifka:

(6.22)

"Laigi. sukuriant-magnetini laukq, tam tikras energijos kiekis W perkeliamas is sroves sattinio i elektros grandin_f supantiq erdv,. Kai STOVe nusistovi

109

(d.J=O), pagal (6.21), magnetinio lauko energija daugiau nekinta. Grandine isjungus, nykstanus magnetinis laukas indukuoja clektros srove, ir magnetinio Iauko energija transformuojasi i laiduose issiskirianCi"" Dzaulic silum~.

Magnctioio lanka energijos tiirinis tankis. Sakykimc, vienalycio magnetinio lauko energija W yra pasiskirsciusi tfJryje V; jos tflriniu tankiu vadinamas dydis

lis skaitine verte /ygus vienalycio magnetinio tauk:o, csaniio vienetiniame tisryje, energijai. Kaip mntcme 5.5 skirsnyje. nuolatinc e1ektros srove ilgame solenoide sukuria vienalyt] magnetini lauka. Sugrerine solenoido magnetinio srauto (5.39) ir (6.9) israifkas, matome, kad solenoido induktyvumas isreiskiamas Sitaip :

.... L= (Lo1J2V.

Is (6.22), (6.23) if (6.24) gauname:

I B'

Wm= 2' [.I.on212=~;

Cia B=[J.uI1I - solenoido magnetinio lauko indukcija. Taigi magneunio Iauko energijos turinis tankis yra tiesiogiai proporcingas jo magnetines indukcijos kvadratui. (5.8) lygybe uzras~ vakuumui ([.1.=1), gauname:

B~fLoH; luomel (6.25) perrasoma sitaip:

: w·~~·l

(6.25a)

Nors (6.25a) formule isvedeme vienalyciam laukui vakuume, taciau ji teisinga ir bet kokiam magoetiniam laukui magnetike. Dafnai ji uzrasoma sitaip:

I ",,~H' I

wm=-2-'

Si fcrmule yra analogjska (3.20) lygybei, uzrasytai elektriniam laukui.

7. Magnetinis laukas medZiagoje

7.1. Mediiagos imagnetinimas

Atomll magnetiniai momentai. Kiekviena medziaga sudaryta is aromu ar molekuliu, todel logiska _manyti, kad medziagos m~~s priklauso nuo jos strukturiuiu dalelil!_!l1ag_!letffil\! savybiu. Pirmiausia susipazinsime, kaip aiskina atomu magnetines savybes klasiki~ Elek-

110

(6.23)

(6.24)

(6.25)

(6.26)

trona, skriejanf apie branduof greiciu v spindulio r apskrita orbita (7.1 pav.), ji apibadina orbitiniu judesio kiekio momentu

L1=rxmv.

Jo modulis

(7.1)

Su efektrono orbitiuiu judejimu susijusi konvekcine mikrosro v e, kurios stiprurnas]

[~ev~eIT;

(7.2) 7.1 pav.

Cia v - elektrono sukimosi dafnis, T - jo sukimosi periodas. Elektrono Iinijin] greit] v su periodu T sieja lygybe: 21tr=fJTj i~ jos T=2nr/v. Todel rnfkrosroves magnetinio memento modulis

(7.3)

Dydis Pm vadinamas elektrono orbitlniu magnetiniu momentu. Jis yra vektori us i r pagal apibrezimq (fr. 5.1 sk.) nukreiptas priesinga vektoriui L, kryptimi.

Vektorlu PrJ, ir L, moduliq santykis

P. e -y; = 2m

(7.4)

.yadiuauias giromagnetiniu santykiu, Atsizvelgus i (7.4) ir vektoriu Pm bei L, kryptis, galima parasyti:-'

(7.5)

Taigi su kiekvieno elektrouo orbitiniu judejimu apie brandnof susijes tam tikras orbitinis rnagnetinis momentas, apibiidinantis mikrosroves magnetin] -Jauka.

1915 m. atlikti A. Einsteiuo if V de Haso eksperimentai parode, kad, be orbirinio magnetinio momenta, kiekvienam elektronui dar biidingas savasis judesio kie/~.Jo momentas L; kurts sutrumpintai vadinamas sukiniu, arba spinu, 0 su juo neatskiriamai susijes savasis magnetinis mEmentos

(7.6)

Kaip finome, kiekvieno atomo elektronu skaicius Iygus elemento eiles numeriui petiodineje elementq Jenteleje. Medfiagos strukturines daleles (atomo ar molekules) atstojamasis magnetinis momentas yra visu jos

III

elektronu crbitiniu ir savqjq magnetiniu mcmentq geornetrine surna', t. y.

Vjenq medziagu -atomo ar molekules atstojamasis magnetinis momentas P ... #0 net ir tada, kai jq neveikia magnetinis Iaukas. Tokios medfiagos vadinamos paramagnetikais. Paramagnetikai yra deguonis, aliuminis, platina, sarminiai ir ~emes sarminiai e1.eDlW~.i ir kit os medi.~os. Kiekviena tokios medziagos strukturine dalele kuria magnerini lauk..!.

Kin; medziagu atomo ar molekules atstojarnasis magnetinis mornentas P ... =O; pavyzdfiui, taip yra atornuose.jonuose ar molekulcse, kuriu elektronll.Jsonniq sluoksniu tam tikri posluoksniai visiskai uzpildyti. Tokios mediiagos vadinamos diamagnetikais. Diamagnetikams priklauso inernnes dujos, dauguma organiniq junginiu, daugelismetalu (pVZ., bismutas, varis, sidabras, auksas), vanduo, stiklas ir kt. Taciau, kaip matysime, diamagnetiko atomui (molekulei) atsidurus magnetiniame lauke, jame visada indukuojamas magnetinis moment as, ir tuomet jis jau kuria mageetini lauka.

.... lmagnetejimas. Makroskopinio knee magnetinis momcntas yra lygus visu ji sudaranciu mikrodaleliu magnetiniu momentq geornetrinei sutnai. Jei kaao magnetinis mornentas nel s nutiui, tai jis kuria magnetin] lauka - sakome, kad ktlnas yra imagnetintauo [magnetinimo laip~is nusakomas vektoriniu d.yd~iu J, vadinam~eteji.mu. ISskirk.ime tulygiai [magnetintame kane makro~rnrruri V, kuriame rna ekuliu skaicius N~ 1. vlsu siq daleliu magnetiniu momentq geometrine -sum~ pazy-

mekime p= L Pal· Tuomet [rnagnetejimu vadiuame dydj

2;p ..

J=-}=-'-V-·

Vadinasi, tolygiai imagnetlnto kilno imagnetfjimas skai!l~.!!!t! yra iyg"us mediiagos tiirio vteneto magnetiniam mornentul: Jeigu kiinas jmagnetintas netolygiai, imagnetejim~-uharo;;e sitaip:

J=dP/dV;

cia d V - labai mazas makroskopinis tiiris, kuname kuno lmagnetinim~ galima laikyti tolygiu, dP - visu Iio turio daleliq atstojamasis magnetinis momentas. Kaip isplaukia is (7.8) Iygybes, [rnagnetejimo SI vienetas yra amperes metrui (A/m).

1 AtomQ braaduoliq magnetiais momentas lygus nuliui arba yra Iabai mazas, paJyginti su elektrcno magnetiniu momentu, rodel c!ia i ji neatsizvelgstme.

112

(7.7)

(7.8)

(7.80)

~ 7.2. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas

Diamagnetizmas. Isorinio indukcijos B vienalycio magnetinio lauko p veikls kiekvienam elektronui , kurio orbitinis magnetinis momentas yra P ... , aprasomas (5.2) jegq momentu

M=p.xB.

~veikio kinta elektroD~udesio kiekio momentas L,• 0 t~ kitim~ apibudina pagnn ifiis sukamojo jooejim6 ~ (fi. 1 t., 5.4 sk.)

dL, --- (79)

M-dT· .

----- ~

IS si~ 9vieJB..2~ybi is Jau_Ea, .kad vektorius d~J yrafygiagretus ,M ir

abu jre statrneru vek onams P .. , Ir"'B (7.2 pav.}, Kadangi elektronc vekto(Tan, ir p". yra prie§ingq krypcill (7.1 pav.),

t;tJ~ elernentaricji P?KyCiai dLj ir dPm yra H 6

taip pat ptiesiugu kr~pcil! (7.2 pav.). Taigi

kiekvienu laiko momentu elektrono orbiti-

nio magnettnio momento elementarusis po- I

kytis dp ; y.ra. statmen~s vek1Oriu~ P't.: V~dl- ',

Il!!st del nnneros s<lvc~kos vektorius pm-I~a suktis tam tikru kam~iniu greiciu .Q apie alii, einancia per atomq centra ir lygiagrecia vektoriui B. Mechanikoje toks judejimas vadinamas precesija. l! (7.9), (5.2) ir (7.5)

~~ \

~= --'-."... P xB· (7.10)

dt 2 m In \' 0

cia dPmldt - vektoriaus~ Pm galinio tasko 7.1 pal.

linjjinis greitis "p. 15 vek oriaus Pm linijinio .... .

ir kampinio greiciq sary 10 ",,= Pm X.Q ir (7.10) gauname sltokl4_ precesijos kampinio greicio ~rajsk~:

0=-2: B. (7.11)

Blektrono orbitos precesija'pagal (7.2) yra ekvivalenti papildomajai srovei,

kurios sriprumas ,

M=*= ~~ ; (7.12)

Cia Tll=21t/fl - precesijos periodas. Su sia srove siejasi indukuotasis orbitinis rnagnetinis mornentas.

(7.13)

Cia S.l - elektrono orbitos ribojamo pavirsiaus .projekcijos vektoriui ~noje !,Io~stum~ pl~ta',:._l! ~.Il), (7.12) It (7.13) gauname:

~s ~~s\ )

il.PM=- 4''; B=- 4<mJ.\H. (7.14

---,-

113

Magnetiniame 1auke precesuoja visi eleknonai, ir jq indukuotu magnetiniu momentu kryptys yra vieuodcs, bet moduliai gali skirtis, nes gali skirtis orbitu ribojami plctai S bei vektoriq P", orientacija Htatfvilgiu. Visa tai (7.14) lygtyje atsispindes skirtinga dydzio S.l... verte. Atsifvelgus j tai, del elektronu precesijos atsirades diamagnetiko [magnetejimas ufrasomas Iitaip:

cia no - atomu koncentracija, z-::... iitOffio' elektronu skaicius, So - elek. [mol! orbitq ribojamq pavirsiu projekciju plokgrumoje, sratmenoje H, vidutinis plotas. Neigiamas dydls

vadinamas rnagnetiniu jautriu, Jis yra nedimensinis dydis. Neigiamas jo zenklas redo, kad mediiagos [magnetejimas J iioriniome magnetiniarne lauke yra prieiingos krypties negu imagnetinancio magnetinio lauko vektorius H. Toks reiskinys vadinarnas di:gnagnetizmu. Del jo nevienalyciame magnetiniame lauke diamagnetikas ifstumiamas i silpnesnio lau!;.o srltl. Neaukstoje temperatfiroje dauguma diamagnetiko a OlD,! yra nesuzadinti, ir dydis X. nuo temperatjiros nepriklauso. Nepriklauso jis ir nuo H vertes. Vienam moliui medfiagos apskaiciuotoji dydi.io X skaitine verte yra apie 10-'.

Diamagnetizmas atsiranda ne tik del elektronu orbitu precesijos. bet ir del kitq priezasciq. Bene ryskiausias jis superlaidininkucse. [simagnetines superlaidininkas visiskai kompensuoja isorini magnetinj Iauka. t. y. i superiaidininka isorinis magnetinis iaukas neprasiskverbia. Visus reiSkinius, susijusius su superlaidumu, is j"Q ir diamagnetizmq, aiskina kvantine mechanika.

Paramagnetizmas. Paramagnetiku atomo ar molckules magnerinis momentas PI! =1=0. Tadiau, kai nera isorinio magnetinio lauko, del daleliu chaotiskojo judejimo makroskopiniame tiiryje V esancilJ: daleliu magnetiniu momentu geometrine suma ~PI!I ir [magnetejimas J yra lygus nuliui. Paramagnetiko atomai, saveikaudarni su indukcijos B isoriniu magnetiDiu Iauku, [gyja potencines euergijos w = -£4 B_cos &. Jeigu atornai chaotiskai nejudetu (T=O K). visi jie magnetiniame laiike orientuotusi taip, kad jq saveikos energija butq rnafiausia (p"IIB). Taciau del siluminio iudejimc, panasiai kaip polines molekules elektriniame laukc (iT. 2.2 sk.), jie pagal energija pasiskirsto Bolcmano desuiu :

p.BcO$t')o

n(&)=Ae~

cia n(&) - daleliq, kuriu magnetiniai momentai su vektoriumi B sudaro kampa &, skaicius tunc vienete. Kaip matyti (1.J7) formuleje, kuo mazesnis kampas B, tuo didesne atomq koncentracija. Del tokios atomu magnetiniu mornentq dalines orientacijos paramagnetike magnetiniq momentu

114

(7.15)

(7.16)

(7.17)

geometr ine suma L Palo kartu ir J, pasidaro nelygtls nuliui - pararnagne-

I

tikas isirnagnetina. Pasinaudojc 2.2 skirsnyje aptarta orientacines poliatizacijos skaiciavimo metodika, pakankamai silpniems magnetiniams Iaukams (p"B~kT) gauname:

J= I~~;!l H=XH;

Cia tcigiamas dydis

Z= ~:j!!

(7.18)

(7.19)

yra pararnagnetiko magnetinis jautris. Remiantis (7.18), paramagnetizmu vadtnama me"dzi7igossavjibe iioriniome magnetiniame lauke isimagnetinti laukolo·ypluni. Kaip matyti (1.19) formuleje, pararnagnetiku rnagnetinT5 j"aU1rispfiKlauso nuo medfiagos savyhiu ir absoliutines temperatures. Kai kutioms medziagoms pagal ~i'l formule apskaiCiuoti rezultatai gerai sutampa su eksperimentiniais. NOTS daugumos pararuagnetikq :x. verte 10-103 karty didesne negu daugumos diamagnetik q, vis del to ji yra maza (jmagnetejimas J..:;€ H). Nelabai auksrose ternperaturosc, stipriame magnetiniamc lauke [magnetejimas aneja prie magnetine soties busena, atitinkaneios pastovios vertes. Visiems paramagnetikams biidingas lr diamagnc.tinis efektas, tik jis daug silpnesnis liZ paramagnetini.

Kvantiue pata magnetizmo teorija atSi'z\lelgia i tai, kad vektortus p" vektoriaus H atzvilgiu gali biiti orientuotas tik tam tikrais kampais. Taciau ir pagal j'l: gaunama panaf i (7.19) magnetinio jautrio X israiska.

J 7.3. Magnetinis laukas magnetike

5.1 skirsnyje kalbejcrue, kad magnetine indukcija B priklauso nuo lauka kuriandiu laidumo sroviq ir nuo rnedfiagos, kurioje sis laukas sukuriamas, savybiq. Kiekviena medfiaga isorinis magnetinis Iaukas vienaip ar kiraip jmagnctina. Del to vises roedziagos be isundes vadinamos magnetikais. [sirnagnetinusios [os pacios kuria indukcijos B' magnetini lauka, kuris daznai vadinarnas vidiniu. lSbrinio magnetiiiio lauko indukcijq pa= ~01c B = H; tuomet, pagal lauku superpozicijcs principa, magne@.Lqts.tQ.iamQ]o liuko magn~~~ i eis iama, si@~

B=B,+B'=!-,-,H+B'. (7.20)

Del to magnetike nuotoliais, artimais atomo matmenims, magnetinis laukas kinta erd'Ccje. Kaip tik todel (7.20) lygybeje esantis dydis B (analogiskai E, zr. 2.3 sk.) yta mokroskopinis, t. y. tam tikrn vidutine lauko magnetine indukcija.

Apskaiciuokime vidinio magnetinio Iauko indukcija B'. Tam nagrinekime vienalyt], ilgio / ir skers_pjuv\.o RIolo S cilindrinj magnetikll.!.Isorinis magDefinis lau as jame arba iudukucja mikrosroves (diamagnetikuose),

115

II arba atiljnkamai jas oricntuoja (pararnagnetikuosc). 7.3 paver s e parodyta rq sroviu projekcija vektoriui H statmencje ploksrumoje, Kaip matyti paveikste,

. gretimos m.ol~k~ines sroves teka priespriesiais ir kornpensuojasi, Jssky~~s tas ~~ov~s.' kUfi?s ... teka pjuVIO perrmetru, t. y. cilindro rsorrruu pavirsiurui. Todel visas nukrosroves galima pakeisf viena atstcjamaja srove I', "tekancia" cilindrinlo magnetiko

7.3 pav. pavirsiumi. Ji vadinama irnagnetejimo srove. Toks

rnagnetikas panasus i vienos vijos solenoidq. kuriuo teka srove, ir jo sukurto magnetinio lauko indukcija apskaieiuosime pagal (5.34) forrnule, tare, kad vijq skaicius N = 1:

B' = ""/' (7.21)

Dr.dis 1'/1 yra nagrinejamo cilindrinic magnetiko ilgio vieneto [magneteJIIDo srove, todel visos [magnetejimo sroves I' magnetinio memento modulis

/'v p=rs=,;

Cia V - magnetiko turis. IS (7.8) ir (1.22) gauname magnetiko [magnetejimo modullo i_sraisk~

::J.f

P l' J=1'=[·

Si~ israisk~ ira", B'=f1.oJ,

'i - .P d - V

V; (7.23)

I).

i (7.21), gaunume:

arba vektoriskai:

B'=f1.oJ.

Taigi vidinio Iauko magnetine indukcija ttesiagtai proparcinga medilagcs _imagnet~iimui. (7.24) iras~ i (7.20), gauname sitoki& magnetines indukcijos magnetike jsraisk~:

B=floH+f'oJ. (7.25)

Kaip jau mateme, nelabai stipriuose laukucse [magnetejima s J =7.H~ todel (7.25) perrasome sitaip:

I B=flo(l+X)H=f'oI'H.

Cia nedimensinis dydis f'=l+X

vadinamas medziagos santykine magneune skvarba. Taigi (7.26) sutampa su ankseiau postuluotaja (5.8) Iygybe B=f1.of'lI.

lI6

(7.22)

(7.24)

(7.26)

(7.27)

IS (7.26) gauname

II B

1'= ""H =B,'

(7.26a)

Diamagnetiku y.. < 0, todel fA. < 1 ir B < Bo· Paramagnetiku X. > OJ tL> 1 IT

B>Bo· -- - ___

~ 7.4. Pilnutines seoves desnts magnetikoi

5.4 skirsnyje pilnutines sroves desnis uzrasytas makroskcpiniu laidumo sroviu vakuume sukurtam magnetiniam laukui, Taciau, kaip rnaterne, magnetinj lauka kuria ir molekulines sroves - mikrosrcves. Todd, skaiciuojant atstojamojc magnetinio lauko indukcijos B cirkuliacija uzdaru kontiiru I, reikia atsifvelgti i visas jo juosiamas sroves: makroskopines ir molekulines, Taigi magnetikui apibendrintas pilnutines sroves desnis ufrasomas sitaip:

(7.28)

cia [ - visu kontiiro I juosiamu laidumo sroviu algebrine surna, 0 1'.atitinkamu molekuliniu sroviq algebrine suma. Atsizvelg~ i (7.20), pilnutines sroves desni (7.28) perrasome sitaip:

f'o if> H·dl+ if> B'·dl=f'ol+f1.ol'.

I I

(7.28a)

Kadangi indukcija H' susijusi su srove I', tai galima teigti, jog

gi B'·dl=f1.ol'.

I

Tuomet gauname:

(7.29)

cia J - konti1ro juosiamu makroskopiniu laidumo sroviu algebrine suma. I.&¥_ra_pi!nutines snl1lb desnlo mag~~ ISraISKa. IS (7.29) analogiskai (5.30) Jygybei gaunama sito desnio diferrnciaJine_ iSIa~_

(7.30)

cia j - laidumo sroves tankis. Taigi magnetinio lauko stiprumo vektoriaus H cirkuliacija priklauso tile nuo makroskopiniu srovill ir nepriklauso nuo aplinkos magnetiniu savybiu. Todel (7.29) ir (7.30) lygtis labai patogu taikyti tiek vakuume, tiek medfiagoje makroskopiniq sroyiq sukurtie..ms .g;lagnetiniams laukams skaidiuoti.

117

7.5. Magnetinis laukas d"jejq maguetfkq riboje

2.5 skirsnyje nagrinejome, kaip pakinta elektrinio lauko stiprumo E ir elektrines sIinkties D vektoriai dvieju die1ektrikq_ skiriamojoje riboje. Cia taip pat pauagrinesirue ruagnetines indukcijos B ir magnetinio la.uko stiprumo H vektorius dvieju skirtingu magnetiku skiriamajame pavirsiuje.

r------------------,

I ~ ~[

B, <l5ili_-:: _a .1 b

- - - ---,--:;t-"L;- - - --,-

I .t{---- e .. ·-=j=. .... )_~r_l J

1\ 82'( v, _,_...... d c

I ," tn

8 r \ 2

2nl \ f::\

, ~:

8z I

L ~

7.4 pay.

Sakykime, 7.4 paveiksle parodyta ploksturua Q skiria magnetines skvarbos ~l ir magnetiues skvarbos tJ.! magnetikus. Kaip kiekviename ~ag~ cetlnio lauko raSke, taip ir skiriamojo pavirsiaus taskuose vektoriams B if H tinka (5.30) if (7.30) lygtys. IS ju integraliniu israiSkq (5.25) bei (7.29) rasime ieskomus desningumus. Tam [sivaizduokime cilindrin] pavirsiu, kurio pagrindu plotai ts S, 0 labai trumpos, ilgjo h, sudaromosios statmenos skiriamajam pavirsiui. Pazymekime B1Pl Ir BZII magnetines indukcijos projekcfjas pagrindl{ normaliu ortu Dl if D2 kryptyse, 0 (B ... > - magnetim..s....indukcijos vektoriaus projekciju cilindro soninio pavirsiaus normaliu kryptyse vidutine verte. Tuomet magnetinis srautas pro labai maze cilindro uzdar<til pavirsiq uzrasomas sitai_p:

cia S,O" - cilindro sonioio pavir.slaus plotas: Mag,!eti~is srautas-pro. b~t.._ koki uidaqji pavirsil.! Iygus nuliui. Be to, artejant pne ribos (h~), scninio pavirsiaus plot as S!OIl--+O' ir is (7.31) isplaukia

Sioje lygtyje magnetines indukcijcs vektoriaus projekcijas isreisk~ atitinkamomis rnagnetinio lauko stiprumo projekcijcrnis, gauname:

H"/H,,,=I'</!1-,.

118

(7.31)

(7.32)

(7.33)

Dabar apskaiciuokime vektoriaus H cirkuliacija labai mazo aukscio It ufdaruoju konturu abcda. Ji isreiskiama siraip:

rp H·dJ= rpH,dJ=H«l'!d-H"AJ+(H,)2h;

I I

cia (Hh) - vektoriaus H projekciju vertikaliose atkarpose be ir da vidutine verte. Artejant prie ribos (h~), (7.34) Iygybes treciasis demuo (H,,)2h -e-D. Kai magnetiku skiriamaja riba makroskopines sroves neteka, pagal (7.29), vektoriaus H cirkuliacija Jygi nuliui. Taigi is (7.34) lygybes isplaukia, kad riboje

HlT=H". (7.35)

Sias vektoriaus H dedamasias pakeite atitinkamomis vektorlaus B deda-

(7.34)

mosiomis, gauname: 01,/0,,=!1-1/!1- a-

(7.36)

Taigi matome, kad pro magnetikus skirianti pa'llirJili vektoriaus B norma/inc dedamoji ir vektoriaus H tangentine dedamoji praeidamos nepakinta, 0 vektoriaus B tangentine tr vektoriaus H norma line dedamosios praeidamos pakinta Iuoliu.

t

7.5 pav.

7.5 paveiksle parodyta, kaip magnetines indukcijos linijos praeina pro magnetikq skiriamaji pavirsiu. Kaip matyti paveiksle,

tg<ll BITfB~

tg;;- = BtTIB •••

Atsifvetge [ (7.32) ir (7.36) lygybes, gauname sitoki magnetines indukcijos linijq luno desni:

tg~l/tg oc, = fL1/1'<. (7.37) Taigi magnetines .indukcijos linijos, pereidamos i didesnes magnetines skvarbos (Ill <tJ.J magnetika, lli:zta nutoldamos nuo skiriamojo payirsiaus norrnales, ir del to sutankeja (7.5 pav., b). Sis relskiny audoj~~ert-

119

rnems apsaugoti .DUO isorinil.! magaetiuiq lauku. Saugomoji ertme apgaubiama dideles magnetines skvarbos medziagos, pavyzdfiui gelefies, ekranu (7.6 pav.}. Magnetines .indukcijos linijos ekrane $Utankeja., 0 eritmeje lauko indukcija ~ mafeja.

_______________ -f 7.6. Fcrom.goctikai

Bendros fercmagnetiku savybes. Kaip materne, diamagneuku ir paramagnetikq vidinio magnctiuio lauko .magn.eti~es .i~duk.cijos modul~s ~ra labai mafas, palyginti su lmagnetlflan~iO. dio.rImo tau.ko. magnetine I~dukcija s; Kitaip sakant, jie yra labai silpm. magne~lk31. Feromag,}e./: kaisl vadinami tokie metaiai, kuriuoseB'~Bo' Jiems pnklauso ~ chemtnl~l elemental: gelefis (F<;), nikelis (Ni), kobaltas (Co) .ir 6_ lantanidq grupcs elementai. Be to. ferornagnetikai yra keliu fercrnagnetiniu elementu, ferornagnetiniu ir neferomagnetiniu elementu ir netgi kai kutiu neferornag-

netiniu elementq Iydiniai. . .. .. .'.

Feromagnetikai turi J<.elet'llaba~ ld?1!l~l!. savybiu, Jle. ne. taip kaip dl~~magnetikai ar paramagnetikai. gall _butl lSlmag~e.un~ savaune (sponlan~skai). Diamagnetikn bei paramagnetiku ~~gnetlDe sk.:'arba fl. aruma vrenetui ir nepriklauso nuo isorinio .. n:'agnettmo lauko SllQcuU:9 H. Tuo ~~r~ pu, kaip 1872 m. nustate rU54 .tlzlkas A. Stoletovas, geleaies rnagneune skvarba stiprinant limaglletinantt lauka dideja, paslekia maksimu- )1. rna, po to palaipsuiui mazeja ir labai stipriuose magnetiniuose laukuose arteja prle vieneto (7.7 pav.). Tam tikru feromagnetiku. pavyzdfiui supermalojq [lydinys

is 79% Ni, 5% Mo ir 16% Fe),

(J.mQ;r Z 800 000;' 1 - - - 'T

Labai [dorni feromagnetiku

[magnetejimo J priklausomybe nuo -isorinio magnetinio lauko 0 stiprumo H: didinant H. _i~ 7.7 pu.

pradfiq [magnetejimas SparCI31 .

dideja, toliau 5:i sparta mafeja iki pasiekiam.a [magnetejimo ... ~otles ver~ (7.8 pay. kreives dalis 0-1). Bandyrna ... rodo,. kad, mazlD~nt

. orinio· magp.e1...in.io lauko stil2_Tu~JI [rna netejimas kinta pagal krelv'~ .1...- , einancla virs kreives 0 -1. Kaip matyti .grafike,. kai _H_ = 0, J ~ • =J. #=0 -cferomagnetikas lieka siektiek [magnetintas (tat nebudinga dlama:netlkams ir paramagnetikams). ~dis_.l vadina~.L{!ktiniu irnagnetejimu. Kad feromagnetikas vjsiskai .issimagnetini:q, ji reilda paveik.ti

7.6 pay.

I

I jJmax

1 1:odis feromagnetikas kiles i~ lotynisko :lodfio ferrum, relskianclc geleiis,

120

H

H

4 7.:11 pu.

.m:iesingos krypties stlprumo H, ma~niu lauku. L iSQ'lilg,netinanclo lauko stiprumo verte vadinama oerciniu lauko stiprumu, Jis apibfidina liktinio [magnetejimc patvaruma. Toliau stiprinant magnetinj lauka, vel pasiekiama [magnetejimo J soties verte, tik ji yra priesingo unklo (kreives daJies 3-4). Toliau kreive 4-5-6-1 feromagnetika galima ismagnetinti ir vel iki soties [magnetinti, Taigi feromagnetika veikiant pakankamo stiprumo periodiskai kintamu magnetiniu lauku, jo [magnetejimas kis pagal kreive 1-2-3-4-5-6-1. ~i kreive vadinama magnetines histerezes kiIp Kaip rodo 7.8 paveikslas, feromagnetiko [maguetejimas nera vienareiksme magnetinio lauko stiprumo funkcija, o pcik.@uso nuo jo prlesistores. Liktinis [magnetejimas IT koercinio lauko stiprumas, artu ir histerezes k~as bei jos ribojam~lotas priklauso DUO feromagnetil<o prigimties. S!il?riu koerciniu lauku pasifymi angliniai, vclframiniai, cbrominiai ir kai kurie k.iti plienai. Ju magnetines histereze . pa yea plati. Tokios medz~os vadinamos kietdmagnetemis medziagomis ... MinkslaT[Jagne ~irt..J1l~A?iagq)ikt4U i.magnetejimas ir koercinis lauk_o_g:iprumas yra.mafi, 0 rustM..ezes kil~ - siaura. Till gelezis, geleZies ir nikelio Iydiniai, moIibdeno permalojus (Iydinys is 16 % Fe, 78,5 % Ni ir 3,8 % Mo), supermalojus ir kai kurie kiti feromaguetikai.

Taciau visi ferornagnetikai minetornis savybemis pasizyrni tiktai ternperatiiroje, zemesneje negu tam tikra, kiekvienam feromagnetikui budinga, temperatura T", vadinama Kiuri talku, Gelefies Kiuri tajkas 1043, nikelie - 631, kobalto - 1403 kelvinq. Kiuri ta tko temperaturoje feromagnetikai virsta paprastais paramagnetikais.

Feromagnetizmo prigimtis. 1907 m. prancuzu f'izikas P. Veisas sukure fenoznenologine feromagnetizmo teorijq. Jis iSkeJe hipotez~. kad feromagnetikuose esama tam tikros vidines saveikos, del.kurios jl! atskiros sritys spontaniskai isimagnetina. Taciau tiktai 1928- 1930 rn., rerndamiesi kvantine raechanika, tarybiniai fizikai J. Frenkelis su l Dorfmanu if ncpriklauscmai nuo iu vokieciq fizikas V. Heizenbergas sukure nuoseklia .kickxbinx J/QmeninUf!JJJJlJ..agnetizmo teorijq. Dabar neabejotinai nusta-

121

\y(~<l....ft!O~~~~_s~sij~s_ ~ll .:Iektro~ . savajsiP~agD£J~aJA_ momcntais (ir. 7.1 sk.). Kaip lsp1aukia lSKvantmes mechanikos, daugiaeleKfl'6fi.ill atoruq e1ektrQMi pasiskirsto tam tikrais sluoksniais. ,Fe..w.mag.-_ netikai yra tik tokios kristalines medfiagos, uriu atomu priespaskutiniai elektronu sluoksniai yra ne visai uz ildY._ti elekt:onQ.. i,r del to~kfroD-q savtelimagnetiniai mOllle~ul~ llesikom~nsuOJa .. Kal lemperat~ra yra zemesne uz tos medfiagos Kiun taska, tokiuose kTJ.staluo~e ta~ tikros jegos elektronu savuosius magncunius n~omentu~.~Ilentu.OJa Iygiagrei!iai. Taip medfiagoje susidaro savaummo [magnetejimo sntys "". dom~nai. Tos jegos vadinamos pakaitinemis jegomis. Jos yra kvautines pugirmies if neturi klasikinio analogo. Doruenq matmenys yra 10-3- .1O-z ern eiles. Taciau jau Kiuri tasko ternperaturoje atornq silumil:'-is judejlm~s pasidarc toks intensyvus, kad spontaninic [magnetejimo srttys suyra ir medfiasa virsta paprastu pararnagnetiku.

1931 m. tarybiniai fizikai N. Akulovas, M. Decbtiatas ir nepr~klaus_omai nuo jll JAY fizikas S. Biteris suknre metodika, kuria eksper.l.mentiSkai buvo patvirtinta ferornagnetikq domenines struktiiros teonja. A~t nupoiiruoro feromagnetiko pavirsiaus uila.sinama s~~lkjtl. fer?magnet.'niu milteliu (pvz., magnetite FeaO.) vandens suspensija. Milteliu d~l~les nuseda do menu riboje, t. y. magnetinio laukc stiprumo stargaus kitimo vietose. Sics pro mikroskopa matomos figures vadinamos Akulovo ir Biterio [igiirornis,

Feromagnetiko [magnetinimas, Kl~nas_ domenas, spontauiskai is imagnetines iki soties, apibiidinamas tam tikru magnetmtu mome.n~u:

Tadiau, kai nera isorinio magnetiuio lauko, atskiru dornenu magnenmai momenta! bfina orientuoti erdveje chaotiskai, todel vise kane atstojamasis magnetinis momentas lygus nuliui - kunas neisimagnetines .. To~ia ~e~ romagnetiko busena jo vidines energijos aspektu yra pan palankiausia, nes tuomet do menu saveikos energija yea mafiausia. ISoricj'ame magnetiniame lauke Rlekvienas domenas, panasiai kaip paramagnetiko molekule (fr. 1.2 sk.), igyja potencines energijos, nes Iaukas stengiasi jo. magnetini momenta Pm orientucti taip, kad jq saveikos energija butq maziausia, I. y. kad easidarytl! PmIlH, [vairiose jrnagnetinimo stadijose ma~n~tlfllo

lauko poveikis domenams yra sklrtlngas. Kai laukas silpnas, energijos aspektu

/ esantys palankesneje padetyje domen~i dideia neRal~.nlQQj :-.ee~etyje esa~5.~~ darnen'll saskaita, kol vtsar Juos-;:or-atyj.a.::.Stipresniues magnefiniuose laukuose domeno ,,1SI.1 atomu nesukornpensuoti savieji magnetiniai mcmentai sinchroniskai pasisuka taip, kad jl! sudaromas su H kampas butq dar mazesnis. Kadangi domeno magnetinis momentas yra labai didelis, palyginti su atomo, siame jmag-

'-----------.,.H netejimo etape kreives J=/(H) dalis yr.a 7.9 pa>. ne tolydi, 0 "Iaiptuota" (7.9 pav.). SIS

122

negriZ!_amasis Bar:khauzello..xeiskinys i~.....omagru:tines-hister~i·z·ikine priezastis. [sisctinus visu domenu magnetiniai momentai yra orientuofi vektoriaus H kryptimi. Silpninant magnetini lauka, del trinties domenai negali dezorientuotis visiskai chaotiskai, del to atsiranda hisrereze ir liktinis imagnetejimas. Domenus dezorientuoti galima pakelus medfiagos temperatura arba paveikus mechaniskai.

Feritai. Bendral feritais vadinarui sudetingi geleiies ir kitu metalu oksidq kompleksiuiai kristaliniai junginiai. Daznai sutinkama trivalenres gelezies oksido Fe20:J ir vieno ar keliu, dainiausiai dvivaleneiu, metalq oksidu junginiu, Tokiu feritu bendra formule MeOFc203; cia Me zymi Nit+, Co2+, MnH, Mg2+, Cu2'" ir kitu rnetalu dvikrtlvi jona. Taciau yra ir pagal kitokias chemincs forrnules sudaryn; feritu. Daugumos feritu magnetines savybes yra panasios i feromagnetikq. Pagal elektrines savybes feritai yra dielektrikai alba puslaidiniukiai.

Feromeguetfkq ir ferih! praktinis taikymas. Kietamagueciai feromagnetikai ar feritai naudojami del didelio liktinio [magnetejimo - is jq gaminami nuolatiniai magnetai. mafq varikliu bei garsiakalbiu magnetai. Skaiziavimo tecbnikoje is jll gaminami operatyviosios atminties eiementai, jais padengiarna magnetofonu bei videomagnetcfonu juostos ar diskai.

Cia dar tenka priminti, kad, [rnagnetinta feromagneuka ar fedta [magnetinant priesinga kryptimi, domenai mecbaniskai pasukami. vartodamas save energija, !1i darbq atlieka isorinis rnagnennis laukas. Del domenu mechanines trinties issiskiria tam tikras siJumos kickis. Galima parodyti, kad per viena jmagnetinimc cikla Hsiskiriantis Iilumcs kiekis yra tiesiogiai proporcingas histerezes kilpos ribojarno pavirSiaus plotui, t. y. priklauso nuo mediiagos magnetinio "kietumo". I tai atsiivelgiama praktikcje. Unar tik minkstamagneeiai feromagnetikai naudojami transformatoriams, elektros vatikliams, generatoriams gaminti ir apskritai ten, leur susiduriama su zemojo daznio lCTiffamaisiais magnetiniais laukais,

Aukstojo dainio kintamieji magne(iniai Iaukai laidfiuese feromagnetlkuose indukuoja labai stiprias sukurlnes sroves (ir. 6.4 sk.). Ui.tat jie labai kaista ir, be to, susidaro didfiuliai energijos nuostoliai. Todd aukstqj1! dainiq technikoje feromagnetikai nenaudojami - juos sekmingai pakeicia labai maio specifinio Iaidumo minkstamagneciai feritai. Is ju gaminamoscferitines antenos, radij~ai.Di!L Yirp~siq k nt-lir'll scrdys ir kiti prietaisai. Tik is minkstamagne~il! feromagnetikq ar ferttq gaminamos

elektromagnetu bei elekrromagnetiiiif re iq_ Seroys. <,

J!MJuJ~ ~~~

8. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos

8.1. Elektromagnetiniai virpesiai ir jQ difenncialine lygtis

Kvazistaciooarioji srove. Orno desnis (4.30) bu\'o isvestas nuolatinei srovei. TaCiau ji galima taikyti ir letai kintanCios STOVeS momentinems vertems. Tokias sroves vadinsime kvazistacionariosiomis. Nusakykime kintamosios sroves kvazistacionarumo s,!lyg'l. Ilgio I elektros grandin~

123

elektrinio lauko impulses prabega per laiko tarpa T=I/c (c - sviesos greitis vakuume). Jei sis laiko tarpas, palyginti su kintamosios sroves periodu T, yra Jabai mazas, tai srove laikome kvazistacionartqja. Pavyzdziui, 50 Hz daznio kintamaja srove galima laikyti kvazistacionariaja iki 100 km ilgio elektros grandinese, tuo tarpu 1()8 Hz daznio sroves - tik iki 3 m ilgio grandinese.

Elektromagnetialu vtrpesiu diferencialine Iygtis. IS daugelio [vairiu

elektromagnetiniq reiskiniu praktikoje bene svarbiausi yra vadinamieji elektromagnetiniai virpesiai, t. y. elektrinio if rna etinio lauko, elektros sroves. itampos, e eros UVIO timas tam lIkrals aesnmguma~. Elek-

tromagnehruaL_ virpesiai sHsidaro..ti!::~ kontijre. Apskfitai vitpesiq konrnras - bet kokia elektrine grandine, turinti induktyvuma ir talpa, Taeiau, kad butq tenkinama kvazistacionaru-

L mo salyga, nagrinesime virpesiq kon-

tur<l, sudaryta is nuosekliai sujengtu nemaio induktyvumo L rites ir nemazos talpos C kondensatoriaus. Kiekviena reali rite turi ir omine varZ'l R. Tokio realaus konraro ekvivalentine schema parodyta 8.1 paveiksle, Virpesiu kontura prijungus prie periodis-

kai klntancios elektrovaros jegos saltinio, tekes stiprumo [ kintamoji srove - susidarys elektromagnetiniai virpesiai. Tuomet Omo desni (4.30) grandines daliai I LRC 2 ufrasome sitaip:

I

R

8.1 pav.

Susitarkime srove llaikyti teigiarna, kai kondensatorius [kraunamas taip, kaip parodyta 8.1 paveiksle. Sroves stiprumas yra lygus kondensatoriaus kr iivio q (elektrodo 2 krnvio) pirmajai isvestiuel laiko ativilgiu:

l=dq/d I.

Kondensatoriaus elektrodu potencialai Itll < Ip" todel siuo atveju grandines gall! potencialq skirtumas

'1',-'1',= -q/C.

Jei virpesiq konttiro induktyvumas L=const, tai saviindukcijos elektrovaroe jog. 3,= -LdI/dt. Dydgiu I, '1',-'1', ir 8, iiraiikas iras~ i (8.1) ir atsizvelge i tai, kad, dl/dt=d2q/dt!, gauname sitoki,! elektromagnetinilJ. virpesil! diferencialiol( Iygti: -----

I d'q R dq 1 I ) I' n; dr'+T Tt+TI' q=T 8(1. \J

124

(8.1)

(8.2)

(8.3)

(8.4)

~avo pa~idalu si lygtis yra visat panasi i mechaniniq svyravim u diferencialine Iygt] (fr. It., (9.44)), todel jQ sprendiniai taip pat yr. panasus. Elektromagnetiniu virpesiu lygties sprendinius ufratysime pasireme ta analo-

gija. ;;-

+ 8.2. Laisvieji virpesiai idealiajame kontu.re ~

."Virpesill ~ontiir~s, kuri~ omine varza R=O.~amas idealiuoju, ~skq. k~d ~al yra tlk moksilD.e abstrakcija. Vjrpesiai, kurie "yksta v~SIll ko.nturul Vlen karl suteikus energlJ<l. vadinaml laisvaisiais. Pavyz-

lUI, JUO~ ga _ a suzadinti ikrovus on ensatonu. Tuomet arp jo clektrodl!. susldar? 'elekrnnis Iaukas, kurio energija Jygi q2/(2C). Si", virpesiu konturo pradine bfisena ir jos analcgija su rnechanine svyruokle vaizduoja 8.2. paveikslas, a. Sujungus grandine, kondensatorius pradeda issikrauti per nt~ - una teketi stiprejanti elektros srove.

"(II[ lG <~ ,.,~ "G

~',' j;: l1z W1qZ

w=il<X2 W=fm.~2 W=Jk;; Y/"'im;l'

8.2 pay.

. Kondensa~o:iui issikraunant, elektrinio lauko energija palaipsniui vrrsta magnetmro laukC! e~ergija Ll"/2. Idealiajame virpesiu konttire (R= =0) eaergijos virsmu l sllum~ nera, todel pagal energijos tvermes desn]

2~ + L~. = consr.r

Tuo m?~entu, kai kon~ensatori~s .yra. visiskai i~sikrov~s (8.2 pav., b), ~agoetlOlO la~o energtja yra didziausia. Nuo SIO memento silpnejanti iskrovos .srove indukuoja jos tekejimo kryptirni nukreipta saviindukcijos s~o~e. Del to kon~ensatoriaus elektrodai [kraunami priesingu zenklq kruVIalS, negu b~vo IS pradfiu, Kondensatoriui [sikraunant, magnetiuio lau~o energija vlfsta. elektrinio Iauko euergija. Jam [sikrovus (8.2 pav., c), tie patys procesai vyksta priesinga kryptimi.

." J:Caip mat>:ti 8.2 paveiksle, energijos virsmai virpesiu konture analoglski mecharunes svyruokles energijos virsmams: kontfiro elektrinio

1 Ta.ip rasydami, tariame, kad virpesiq kontnras nespinduliuoja elektromagnenmq bangq.

125

Iauko energija atitinka svyruokles potencine energija, 0 tnagnetinio lauko energijq - kinetine.

Nagrinetus procesus aprasykime rnatematiskai. Laisviesiems virpesiams (8=0), vyksrantiems idealiajarne virpesiu konture (R=O), (8.4) Iygtis pasidaro visai paprasta:

Pazymej~ teigiama dydj lj(LC)=wB,

(8.5) lygybe per rascme sitaip: d'qjd/'+wJq=O.

Si formule yra visiskai aualogiska Iaisvqjq harmoniniu svyravirnu diferencialinei iygciai (if. 1 I., (9.2a»). Ja tenkina sprendinys

'q=q",cos(w,l+ao)· @ ~~r~ wr!.",,{ -'T.t"1(8.7) Taigi tokiame virpesill konrnre laisvieji clektromagnetiniai virpesiai yra harmoniniai. Jie dar vadinami savaisiais. Savujq virpesiq ciklinis daznis nusakomas (8.6) lygybe. Remiamis ja, savuju virpesiu periodas priklauso nuo konturo. parametru sitaip:

Toji formuie vadinama Tomson» formuie. [tampa tarp kondecsatcnaus elektrodu :

UC=CP2- 91 =oiC> Um cos (wot+ao);

Cia dydis q.fC - [tampos amplitude. (8.7) lygybe isdiferencijave laiko atzvilgiu, gauname sroves ihaiskz!:

cia (1.)1> qm=Im - sroves amplitude. Sugretine (8.9) Sll (8.10), matome, kad sroves stiprumo faze dydziu1t/2 pralenkia kondensatoriaus [tempos faze.

Pasinaudoje zinorna Oilerio formule, (8.7) spreudini ujragome ekspouentiniu pavidalu :

Taeiau cia dydis q nera elektros kruvis - j~ isreiskia SiD sprendinio realio_ji dalis, t. y. q= Req. Kompleksinis sprendinys labai patcgus [vairiems skaiciavimams.

126

(8.5)

(8.6)

(8.5a)

(8.8)

(8.9)

(8.10)

(8.11)

8.3. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai

Kiekvieao realaus virpesiu kontiiro ornine varia R '=1-0, to del pradiniu momentu jam suteikta elektromagnetine energija veliau palaipsniui virsta Dgaulic Iiluma ir virpesiai slopsta. Laisvieji virpesiai realiame vlrpesiu kontflre aprasomi sitokia diferencialine lygtimi

r

(8.12)

Pazymeje

RfL=23, arba 8=RJ(2L),

ir atsifvelge i (8.6), (8.12) lygtj perrasome Sitaip:

:~,! +23 :; +w6Q=O.

(8.13a)

(8.13)

Toji lygtis atitinka mechaniniq slopinamqjq svyravimu diferencialine lygti (fr. 1 t., (9.33)). Kaip ir ten, cia dydi ~ vadiname slopinimo koeficientu. Kai tenkinama salyga S <Wo, gauname sitoki (8.13a) lygties sprendinj:

(8.14)

(8.15) ,

vadiaamas slopinamVli virpesiu kampiniu dainiu. Kaip matyti (8.15) formuleje, WI < Wo.

Dydis qmoe-1H nusako kondensatoriaus kruvio amplitudes mazejimo desui. Amplitudes kitimo sparta kaip tik ir priklauso nuo slopinimo koeficiento 3=R/(2L), kuris yra tiesiogiai proporcingas virpesiu konturo ominei varzai. 8.3 paveiksle parodytas (8.14) funkcijos grafikas . Jame maryti. kad kondensatoriaus kruvio

amplitude uera periodine Iai- 9

ko funkcija. Taigi slopinamieji Q virpesiai yra neharmoniniai ir " rikraja to zodi;o prasme neperiodiniai.

Kondensatoriaus [tampa uzrasoma sitaip:

Uc=t=Ci} z.-lfj"

= U". e-af cos {(U1 1+

(8.16)

8.3 pay.

I~J

cia U11l=q,.,o,iC - jrampas amplitude. (8,14) lygybe isdiferencijavC( laiko atjvilgiu, gauname sroves israisk~:

J= ~~ =s .. oe-5t( -SCOS(Wlt+aJ-wlsin(CIllt+tXO))·

Pertvarke si'l Iygybe galirne uzrasyti kitaip:

I = "',q .. e-'"cos (w, 1+",,+ 0/);

(8.17)

cia priklausantis nuo 0 ir {J)l dydis I} turi tam tikra konkrccia verte, tenkinanci~ nelygybe: 1-< 0/ <T:.

Apskritai slopinamieji virpesiai susidaro cik.tuose virpesiu ~~ntiiruose. kuriu slopinimo koef'icientas .0 <(1)1), tuomet 15 (8.15) apskalc,~ota5 (0] yra realus dydis. Jeigu o>wo• vietoj virpesiu turime kondensatoriaus aperiodim: iIkrovq" . _ . _

YirpesiQ kontiiro kokybe. virpesiu slopimo sparta apl.budlOaI?a kruvio. [tampos ar stoves stiprumo vertes santykiu su to panes dyd1JO verte po laiko tarpo, Iygaus svyravimo periodui T=21t!c.u1:

1(1) c e-a, - sr -r-=i1[- 2 .... 'P! ~ (8.18)

1(t+1} =~-e. l " ~

?Sis dydis vadinamas stopinimo dekrementu, 0 jo natlirinis logaritmas - logaritminiu slopininto dekrementu :

A=lne&T=8T.

Dydzio A fizikinei prasmei issiaiskinti pafymekime ~ laiko tarpa, pe: kurt svyravimo amplitude sumazeja ez 2,7 karto. Tucmet IS (8.18) gauname.

J:t~),,) =e"~=e.

Islogaritmave §iCl lygybe, gauname: (h= 1, arba

3= II'.

Tarkime, karl per laika '7 jvyksta N virpesiu, t. y. ,=NT . .,

(8.20) ir (8.2IiiSraiSkas !ras~ i (8.19), gauname:

A= u«. ~ (8.22)

'vadiuasi, Joga,ftminiS stoptntmo dekrementas yra /izj~inis dyd~s, skaitine wrre atvirktttms skaiiiui virpesiu, po kuriu amplitude sumateia e kartu. Antra vertus, i (8.19) ira~ (8.13) 8 israiskq, randame:

\_ RT _ ~R . .J -U-Ltul'

cia 6)1 yra (8.15) lygybe nusakomas laisvqj,!slopinamQJl.l. v~pesi~! kamp~nis dafnis, Taigi logaritminis slopinimo dekrementas yra vtrpesru konturo

128

(8.19)

(8.20)

(8.21)

(8.23)

charakteristika. Kui slopinimas mafas (3<{UlJ, (,)l~Ulo=l/V LC ir (8.23) lygyb~ perrasome §itaip:

(8.24)

Radlotechnikoje virpesiu kcntflras dazniausiai apibndinamas ne slopinimo dekrementu, 0 kontiiro kokvbe. Tai - atvirkgciai proporcingas logaritminiam sfopinimc dekrementui dydis

i' I

(8.25)

Kat slopinimas rnafas, virpesiu kontaro kokybe is (8.24) ir (8.25) isreiskiarna Iitaip:

(8.26)

Taigi virpesiu koururo kokybe yra atvirksciai proporcinga ominei vargai R~ kartn ir per apibrezra laika (pvz., perioda T) issklaidytam elektros energijos kiekiui. Nuo kokybes priklauso virpesiu sistemas rezonansines savybes (fr. 132. p.).

8.4. Priverstiniai elektromagnetiniai vlrpesiai

Prireestlnlu rirpesiq diferencialine Iygtis ir jos sprendinys. Virpcsiai, kurie vyksta vcikiant isorinei periodinei evj ar jtampai, vadinarni priversttniais. tia is isorinio energijos Saltinio kompensuojami Dzaul!o Jilumos nuostoliai, todd pnverstiniai virpesiai yra neslcpinamieji. Priverstiniai virpesiai esti paprasciausi, kai isorlne [tampa ar evj kinta harmcnifkai:

u= Ut.tcos wI;

(8.27)

cia Urn - jrampos amplitude, co - kampinis daznis. Tuo atveju privcrstiniq virpesiq diferencialine Iygtis (8.4) uarasoma siraip:

~tt: +28 ~~ +w~q= ~' COSwt.

(8.28)

Toji lygtis analogiska ruechaniniu pr iverstiniu svyravimu difcrcncialinei lygdiai (fr. 1 t., (£).44». Cia, kaip ir mechanikoje, is pradziq vyksta dvejopi virpesiai : 1) bfldingi virpesiu kcntflrui ; 2) bD.dingi iscrinei [tampai. Pirmieji jl! yra slopinarnieji, jie ilgainiui isnyksta, ir stacionariuju (nuostoviqju) virpesiu desningurnq lcmia isorine [tampa. Taigi nuostoviuosius priverstinius elektromagnenuius virpesius aprasysime mechaniniams svyravimams analogijiku diferencialines Iygties sprendiniu (zr. It., (9.45) . (9.47) ir (9.48)):

(8.29)

5. FJ1Jkll II

129

Cia esanti kondensatoriaus kruvio amplitude q", bei [campos ir kravio faziu sktrturoas o:~ talp pat isreiskiami enalcgiskomis 1 tomo (9.47) ir (9AB) Iygybemis :.

(8.301

ir

28", tgCl.:o= 0:-W"

(8.31)

I sias lygybes iras~ <Yo bei :) (8.6) ir (8.J3) israiskas, gauname:

(8.32)

if

1-;:,= 1 R~I

--wi wC

(~.33)

Hdiferencijave (8.29) laiko atzvilgiu, gauname vi rpesiq kontarc tekancios elektros sroves stiprumo israisbr

1= ~: = -(,) qm sin (6) t- zo) = I", cos (co 1- 0:0 +rt/2) =

= 1m cos (w t - «);

(8.34)

Cia fm=wq", - sroves amplitude. ,';1.=rt.o-1t/2 - isorines [tampos 'ir sroves faziu skirtumas. Atsi;hlelg~ i tal ir (8.33), gauname:

(8.35)

IS (8.27). (8.34) it (8.35) tspraukia, kad S[OVeS kitimas atsilieka DUO isorines [tampos kitimo (O!. > 0). kai cai.> I /(we), ir jj pralenkia (0: <0), kai (,)L<]) (we).

Sroves amplitude

Im=wq",= / ,U", "

, l.r R'+((o)L~ (,)Ie l'

(8.36)

Cia uzragytas 0010 desnis STOVeS ir [tempos amphtudinems vertems, todel dydis

-I/-'--Y--)"

z» V R'+(,uL - wC - = 1/ R'+X;

(8.37)

yra virpesiq kontilro pihrutine etektrtne varia. Si laidininko varia kintamajai elektros srovei dar vadinama lmpedansu, arba turtamcja varia.

130

1

Ji susidedn is nktyvlosios varfos R (rezistanso) ir reaktyviosios varzo s (n'aktan.so). Pa~tar<ti" sudaro lnduk.tyvioji varia RL =<»l. (induktansas) ir tatptne varza Rc = lI«((lC) (kupisiconsas). A.ktyvioji varza yra kintarnosios stoves elektrincs grandines dalles savybe vartoti elektrcs energijq, pavyzdziui, paverclant j,! siluma ar mechaniniu darbu. Kai srcves damis zemas if laid as plonas, aktyvioji versa yra tokia pat kaip ir tu Jaidu varia nuclatine; srovei, ir vadinama amine varia. Kai stoves daznis aukstas, del pavtrnnto reiskinio (skinefekto) aktyvioji varaa pasidam didesne uz yarz~ nuolatinei srovel. Kiutamajai srovei tekant grandine, kurios varia yru tik reakryvioji, sroves saltinio energija vtrs:a tai magnetinio, tai elektriuio lauko energija, kitaip sakant, tai perduodama grandinei, tai grih3 atgal i saltini - tokioje graodineje elektros energijos nucstoliu nera.

Rezonansas. Kaip matyti (8.36) fo rmuleje. elekrros sroves amplitude r", priklauso I1UO virpesiq koutnro par arnetru R, L, C. iaip pat nuo isorines itampos da.znio co. Tam tikro daznio (!)r~z' tenkinancio lygybe ulre:L= = l}(wrez C), sroves amplitude yra dldziausia - turime sroves rezonansq. IS cia rezonausinls dafnis

Taigi srol'es rezonansinis dazllis Iyglls virpesill. kontliro sal'Ojam dainiui. Sroves stiprumo rezonansmes kreives t; -J (ul) parodytos 8.4 pavelksle;-a. Cia koaturo parametras yra slopinimo kcsficientas '(;=RI(2L): kuo jis mazesnis. tuo didesrus ir- ryskesnis rezcuansines kreives maksimumas. Grandine S1l kondensatorhuni nuolatine srove {co =0) neteka, lode] Jm () =0.

lui

P\ ~I :

Ib;" LJ::", ~t~L~?~

uJ,-;; (,J n (.!;,,..... (,)

(8.38)

8." IU v,

Kick kitoks yra kondensato riaus [tampos Uc rezonansinls dafnis W~e:- IS (8.29) ir (8.30) kondensatoriaus [tampa uzrasoma sitaip:

a

s-

(8.39)

131

Kcndeusatoriaus jt ampos amplitudes isralska

U __ . U.I£

me - C V (rol: u.)S)1I+ 4a1l w,.

(8.40)

visai analogiska priverstiniu mechaniuiu svyrevimu nuokrypio amplitudes igraifkai. IS (8.40) lygybes vardikfio mlnimumo salygos (7r. I c, 9.9 sk.) gauname SilOki~ itampos retonansinio dainio israisk<l:

(8.41)

Taigi [tampos Uc rezonansinis dazuis priklauso nuo virpesiq kontnro savojo daznio 6Jo bel IIl10 siopininto koeficiento &, if tik rada, kal stopinimas laba! mafas (3'~~), sroves ir iinmpcs rezouansiuiai dafniai sutampa, t. y. Mrl:!:ZW;~::::::(uo·

8.4 paveiksle, b, purodytcs konturu. kuric skiriasi slopinimo koeficientu, [tampos rezonansines kreives. Kai slopinlmas ruafas, rezonanvc atveju (8.40) uzrasoruu sitaip:

U o; o; -II Ie

mC,re== 2LCaCi>~ =~.

Todel [rampos rezonansines amplitudes santykis su lsorines [tarnpos amplitude U""

U.c• ~, = J/U = _I_ -I/L:.:= Q

1]", CR R ~ C .

Taigi dideles kckybes virpesiu kontnro kokybe Q parodo, kiek kartu kendensatoriaus [tampa gali bflti didesne uz iSorin~ [tampa. Nuo jos priklauso rezonansines kreives pavidalas: kuo didesne kokybe, tuo uukstesnis if srnailesnis rezonansines kreives ciaksimumes. Yirpesiu kontUro reeonansines savybes radiotcchuikoje naudojamos norimo dainio virpesiams ;sskirti i; kitq virpesiQ. Tam. keiciant parametra Car L. konturus suderinamas norimam dazniui - pasiekiamas rezonansas to daznio virpcsiams. Tada kondcnsutoriuje to dazuio virpesiu [tampcs amplitude Q kar tu padidcjac o kitu virpesiu amplitude lieka maza. Kuo didesne virpcsiu kontflro kokybe, tuo geresnes jo rezonansiues savybes ir tuo antmesniu daznill virpesius gniima atskln! suderinant kontura rezonansui.

8.5. Pirmoji Maksvelio Iygtis

Maksvelie toorijcs api;valga. XIX amfiaus pir mojcje puscje A. Ampere. z: Bio, F. Savaro, M. Faradejaus bei kitu mokslininku atfikti eksperirnentai parode, kad elektriniai ir magnetiniai reiskiniai yra susije, 1855 - 1865 m. Dz. Maksvelis, pasinaudojes M. Faradejaus idejomis apie elektrinj ir magnetin] laukus, apibendrino siuos eksperimentais nustatytus desnius ir sukfire fundamentaliq elektromagnetinio lauko teorijq. Ji yra fenomenologine, ues nenagrineja apiinkoje vykstanciq_ reiskinill, sukejianCill elekmnius ir rnagnetinius laukus, vidinio mechanizmo. Be to, ji yra mukroskopine, nagrinejauti tik makroskopiniu kruvil! if sroviu sukurtus elektrioius ir

magnetinius laukus erdves taskuose, kuriu atstumas DUO lauko saltiuio daug didesnis uz molekules matmenis. Taciau kiekvienas makroskopinis kruvis ar STOVe yra mikroskopiniu kruviq ir sroviu .... isuma. Sie be palicvos jude ir kiekvienarne crdves taske luna nuclat kintancius elektrinius bel magnetinius Iaukus. Taigi Maksvelio teorijoje nagrinejami makroskopiniu pofiuriu suvidurkinti elektriniai if magnetiniai laukai. Del visa to, kas buvo pasakyta, Maksvelio elektromagnetinio lauko teorija dar vadinama klasikine makroskopine elelctrodinamika. los pagr inda sudarc vadinamoji Maksvelio lygcili sistema. Reikia pafymeti, kad silllygci4. numeracija yra visai salygine.

Maksvelio JygiyS susieja elektrini bei magnetini Iauka apibudinanc;us dydfius I·, D, B irHsu siq lauku saltinilh L y. su ju paciu ar su elektros kriiviu bei elektros sroviq, cbarakteristikomis. Lygtys, ufrasyros kiekvienam lauko tafkui, yra diferenciohnes. Lygtys, kuriose sie rysiai isreiksti tam tikrais integraliniais dydziais, vadinarnos integralinemis. Nagrinejant elektromagnetinius reiskinius medfiagoje, prie Maksvelio lygciq dar pridedamos Iygtys, siejaneios Iaukq charakteristikas su tnedfiagcs magnetines bei eIektrines savybes apibiidinanciais dydziais (e, !-l ir y).

Slinkties srove. Kaip mateme 5.] skirsnyje, kiekviena laidumo ar kenvekcine elektros stove kuria magnetini Iauka. Sis reifkinys yra svarbiausias ele~1ros sroves pofymis. Taciau 1861 m., apibendrindamas kitu fiziku eks-

~~nmemus, nz. Maksvelis atra4Q fU.!!d..a...rru::ntalq gamtos .deSnL. kuris tei- )Ill

la, lad . . nas inta . neli!1is laukas erdveie kuria siikurill"

lektrin' [auk . ktekl'ien i" u' «[ia - .. a-

ll£lini)Qukq Taigi kinramasls elektrtnis laukas Ill:agnet.mio lauko kurimo aspektu yra ekvivalentus elektros srovei, todel Df. Maksvelis jj pavadino slinkties srove. Raskime kiutamojo elektrinio Iauko ir jo sukurto magne-

tinio lauko kiekybinj ry~j. Tam nagrinekime ktntamosios STOVeS grandine, i kuna [jungtas kondensatorius su idealiai nelaidiiu dielektr iku (8.5 pav.). Tekant kintamajai srovei, kondensatcrius periodiskai [sikrauna ir issikrauna. Del to tarp jo elektrodu elektrinis Iaukas kinta laike ir, pagal Di. Maksveli, pro kondensatoriu teka magnetinj lauka kurianti slinkties srOI!~L Jei

ail =r:«

B

b

a

8.5 pay.

6. Fi:d:a II

133

kondensatoriaus kruvis g. vieno elektrodo pavirsiaus plotas So. tai elektrodu tekancios laidumo sroves tankis

J,=i= * tf =+, (*)=47-; (8.42)

cia dydis (J' = q jSo yra kondensatoriaus elektrodo kriivio pavirsinis taakis. Tarsirne, kad koudensatoriaus elektrodai - dideles lygiagrecios plokstumos, ir pritaikysime jam (2. 14a) formule, pagal kuria jo elektrinio lauko sJinkties modulis D Iygus (1, t. y. a= D. Si~ J}'gy~ iSdiferendjay~ Iaiko atzvilgiu, gauname:

Sios lygybes kairioji puse nusako laidumo sroves tank] kondensatoriaus elektrode. Kadangi elektrine slinktis D oudinga dielektrikui, tai Iogiska manyti, kad aD/at nusako Dz. Maksvelio postuluotos slinkties sroves tenki idealiame dielekrrike. Taigi dydis

(8.44)

ir yra slinkties sroves tankio modulis,

Kaip Hnome, sroves tankis yra elektrinio lauko kryptimi nukreiptas vektorius, todel rasime vektoriu j, ir js kryptis. Kondensatoriu jkraunant (8.5 pav., a), laidumo sroves tankis j, uukreiptas paveiksle parodyta kryptimi. [krauuant slinktis D dideja, todel jos i~vestine aD/at yra tos pacios krypties kaip ir D. Vadinasi, siuo atveju j, if oDldl kryptys sutampa. Kondensatoriui issikraunant, vektorius jf yra 8.S paveiksle, b, parodytos krypties. Siuo atveju slinktis D m.a~eja. todel joe ~s~e~tine iJDjiJf<O ir yra priesingos krypties negu D. Taigi, kondensatoriui issixraunant, vektoriai it ir oD jot vel yra vienos krypties. Is sill pavyzdaiu isplaukia, kad laiduma sroves tankis j, yra tos pecios krypties, kaip if slinkties sroves tankis it> ir pastaraj] gaJima vekroriskai isreik§ti sitaip:

j,=oD/ot. @ (8.45)

Taigi, kintant elektrtntam laukut CD), tiek: vakuume, tiek: dtetektrtk:e .seka' sllnkttes srove, kurianti magnettni laukq vtsat tatp pat kaip ir laidumo 3rove.

Pagal (2.23), elektrine slinktis dielektrike ufrasoma Htaip:

D=.,E+P; @

iSia E - elektriuio Iauko stiprumas vakuume, P - dielektriko poliarizuotumas, Tode} slinkties sroves tankis dielektrike susideda is dvieju demenu:

I j'=T,=eo ~+~·I c@

(8.46)

Pirmasis demuo EooE!iJt nusako slinkties sroves tanki vakuumc. Jis susiies tik su elektrinio lauko kitimu la.i.ke. !ei~ ~svestine ~E.l0t#O, tai su sitokiu elektriaiu lauku visuomet SUS1J~S sukurinis rnagnetinis Jaukas. To-

134

(8.43)

ji slinkties sroves dedamoji visai nesusijusi su kruviniuku judejimu ar iiiIumos iSskyrimu. Visai kitaip yra su antraja dedamaja .op lot. Ji reiskia tank] stoves, kurie sudaro 8uristl!j"q elektr?s krfiviu tva~k!nga~ judejimas dielektrike (kriivil! pasislinkimas molekuleje arba elektriniu dipoliq pastsukimas). Tokia srove vadinama pottartsacijas srove, ir del jos issiskiria Dzaulio siluma. Taigi 5i slinkties sroves dedancioji is esmes yra tokios pat prigimties kaip laidumo srove.

Pilnutlne STOVe. Slinkties srove "teka" visur, kur kinta elektrinis laukas : vakuume, dielektrike, laiduose. Tcdel bendru atveju laidumo, konvekcines ir slinkties sroves nebuna atsiskyrusios erdveje: viscs jcs gali egzistuoti kanu tame paciame tiiryje ir galima kalbeti apie pilnutine srav€, bei jos fankt. Pilnutines sroves tank-is uzrasomes sUmp:

(8.47)

Taciau Iaiduose slinkties sroves tankis, palyginti su laidumo sroves tankiu, yra nykstamai mazas.vir jo dazniausiai nepaisoma. Pilnutine srove pro bet kok], ufdara kreive I ribojarna, ploto S pavirsiq apskaiciuojama pagal (4.6a) formule ;

l=.r j"dS+.r "*.dS;

s s

cia f jj'dS=ll yra laidumo srove, J Co? ·dS=JII - slinkties srove,

S s

[vedus pilnutines sroves savoka, imta naujai traktuoti elektros sroves grandiniq uzdaruma. Iki tol buvo manoma, tad kintamosios srcves elektros grandine gali btiti neuzdara. Pagal Maksvelj, kaip ir nuolatines sroves, kintamosios sroves grondlnes yra uidaros tr bet kuriame jEt skerspjiivyje levazisracionanosios pilnutines sroves stiprumas tUD paiiu laiko momentu yra vtenodas. Tokias grandines .,uzdaro,t slinkties sroves, "tekanCios" tomis grandines dalimts, kur nera Iaidininkq, pavyzdfiui, tarp kondensatcriaus elektrodq.

Pirmoji Mak.svelio integraline lygtis. Pagal Bio ir Savaro desn] tS.7), kiekviena laidumo STOVe kuria sukurinl znagnetini lauka. Jo stiprumo vektoriaus H cirkuliacija bet kokiu ufdaru konturu I, juosianciu laida, kuriuo teka srove, isrciskiama (7.29) lygybe. Hz. Maksvelis si desnj apibendrlno pilnutinei srovei if (7.29) lygyb~ perrase sitaip:

9i Hdl=.r (j,+ ilO~)'~I) ~ (8.49)

<, I s '-_

""'-

cia H - pihiUtmessrovtS kuriamo magnetinio laukc stiprumas, S - ken-

t~ juosiarno ~aus plotas~ lygtis vadinama irmqja Moksvelio

(8.48)

"

135

lygtimi .. uzrasyta_i_nteg_!al~~lu. Absoliuciai idealiu dielektriku Iai"dumo srovenete)(all,~O), todel jam (8.49) Iygybe bus paprastesne:

¢ H,dl~ f aa? -as.

I S

(8,490)

Si integraline lygtis sieja rnagnetinio lauko stiprumq H su ii sukelusio etektrinio fauko kitimo sparta 00 (at.

Pirmoji Maksvelio diferencialine lygtis. Ma~netinio lauko stiprumo cirkuliacijai pritaike Stokso teorema (zr. (5.28»). gauname:

¢ H'dl~ I rotH,dS.

I S

(3.50)

(8.49a) ir (8,50) lygtys uZrasytos tarn paciam konturui I ir jo juosiamaru ploto S pavirfiui, todel galime parasyti sitokiq Iygybe:

I rotH'dS~ J (i.+ °a~)·dS

S s

Si lygybe turi likti teisinga imaut bet ko.Q integravimo pavirsiq. 0 taip bus tik tada, jei pointegraliniu funkciju vertes kiekviename lauko taske bus lygios, t. y.

--"e

s n ' 4'

I rotH~j,+~, I .

(8,51)

8i lygtis yra pirmoji Maksvelio lygtis, parasyta diferencialiniu pavidalu. Absoliuciai idealiam dielektrikui ji paprastesne:

I dO

rotH=Tt·

(8,5Ia)

Siuo atveju magnetin] laukq kuria kintamasis elektrinis Iaukas.

8.6. Antroji Maksvelio lygt is

Antroji Maksvelio integraline lygtis. Kaip mateme 6,3 skirsnyje, Dz.

Maksvelis, aiskindamas indukcinea evj susidaryma nejudandiame laidfiame kontfire, remesi prielaida.jog kintamasis magnetinis laukas j] supencioje erdveje kuria sukunnj elektrini lauka. 10 stiprumo vektoriaus E cirkuliacija laidziu konttiru I lygi indukcinei evj:

¢ E·dl~.r,~ - ": .

I

(8.52)

136

Taciau, pagal Dz, Maksvel], elektrinio lauko susidaryrnui laidas neturi jokios [takos - jis tik padeda ta lauka aptikti , 0 tai reiskia, kad kintarnajam magnetiniam laukui vlsada reisinga Jygybe

1>E.dl~-:; (8.53)

I

Cia I gali buf bet ecks uzdaras kontflras. 1 si,,! Iygybe ira~ kontnro J jucsiarna pavirsiu venancio magnetiuic srauto (5.38) israisk,!:, gauname:

1> E'dl~ -f, f B·dS;

I S

cia S - to pavirsiaus plotas. Kadangi geometrinio konturo ilgis I ir jo juosiamo pavirgiaus plotas S laike nekinta, tai integravimo ir diferencijavirna aperacijas galima sukeisti. Tal padare, gauname:

i P E·dl~- r _D_I!,'dS.j )0 I I S 01 ~

(8,54)

Si Iygtis yra antroji Maksvelio lygtis, uir3s}1il inregraliniu pavidalu. Ji rnaternatiskai apibendrina elektromagnetines indukcijos (Faradejaus) desni.

Antroji Maksvelio diferencialine Iygtis. Sakurinio elektrinio lauko stiprumo vektorlaus E cirkuJiacijai pritaike Stokso (:ir, (5.28)) teorema, gauname:

¢ E'dl~ .r rotE·dS,

I S

Pasamprotave kaip ir praeitame skirsnyje, is: (8.54) if (8.55) lyg~i,! gauna-

me: _

I rotE~-..o;;I' jr@ (8.56)

-tru- - antrosios Maksvelto l ygties diferencialine israiska.

(8.55)

8.7. Pilnoji Maksvelio lygCi~ sistema

IS pirmosios bei antrosios Maksvelio lygeiq isplaukia, kad kintamasis elektrinis ar rnagnetinis laukai ueegzistuoja pavieniui, a tik kartu. Todel Moksvetio lygt ys dar vadinamos elektromagnetinio lauko lygtimis. Taciau sios dvi Maksvelio lygtys ueapitna visu lauko savybiu. Dabar pauagrinesime Iygtis, apragancias elektromagnetinj Iaukq kitu aspektu.

Treiioji Maksvelio lygtis - tai elektrostatikoje nagrineta Gause teorerna elektrinei slinkciai (2.24):

¢ D·dS~ f pdV;

s

t

137

cia S - erdves dalies, kudos ruris V. pavirsiua, P - laisvojo kruvio tankis toje erdves dalyje. ~i lygtis apibendrina Kulono desnj ir rode, kad elektrinj teuka kuria elektros krflviai. Gauso teorernos diferencialme israiSka (2.25)

divD~?

vadlnama treiiiq]a Maksvetio diferencialine lygtimi.

Ketvirtoji Maksvelio lygtis

tjiB.dS~O

s

reiskia, kad gamtoje ner1l~1J' magnetiniQ kruvill, kitaiQ Saka!ll kad visi magnetiniai laukai yra sukuriniai. Toji lygtis diferencialiniu pavidalu Ufr1lsoma sitaip:

(8.57)

divB~O.

Kai reikia aprasyti lauka medfiagoje, be pateiktqjQ Maks v .elio lyg:6lb dar reik:ia nurodytipriklausomybesD=J(E), II:~J(H) lr j=J(E). Bendru atveju stcs priklausomybes gab buti gana suder tngos. Kai kunose medziagose, pavyzdfiui, segnetoelektrikuose if ferorraagnetikuose, dydfiai D ir B gali buti nelygiis nuliui net ir kai E ir H lyguss nuliui. Taeiau daugumoje izotropiniq medfiagu, net ir kai laukai gana s tiprfis , tos priklausomybes yra tiesines ir, atsiZvelgus i (2.23a), (5.8) ir (4+.27), uzra~omos sitaip:

D:::::::e:o~E, B=tJ.o/-lH. j=yE.

Taigi anksciau ufrasytos keturios Maksvelio lwgtys su siomis trimis Iygybernis sudaro pilnqjq Maksvelio lygCifl sistennq,

Dar grjfkime prie (8.51.) ir (8.56)·lygciq_ III desiniosios poses turi priesingus zenklus. Tai atitinka energijos tverr:nes desni. Jeigu ptie isvestiniq OB/Of ir ontof butl! vienodl feuklai, ta&.i, nors truputj 1u~prejus vienam sit! lauku, toliau ueribotai stipretu jie abu (ir atvirkSliai: vienam, is jll ncrs truput] susitpnejus, toliau abu laukaai silpnerq ir isnyktq). '

Jei elektrinis ir magnetinis laukai nekinta "Iaike, iJi)~ =0 ir do? = 0, tai Maksvelio fyg~il! sistema suskyla i dvi viena DUO kites nepriklausomas tik elektrinio i r tik magnetinio Iauko Iy~citl sistemas:

I ¢ E·dl=O,

1 ~ D·dS= r ?dV,

11H.dl=I" 1 T B·dS=O.

Tuomet elektrinj lauka galima nagrineti atski rai nuo magnetiuio. Sitaip dareme elektrostatikoje, taip pat nagrinedami nuolatincs elektros sroves magnetizrna.

138

(8.58)

(8.59)

8.8. Elektromagnetines bangos

Elektremagneffnes bangos difereocialine Iygtis. Nagrinejant vienalyte elektriskai neutralia (p=O) ir nelaidziq 0,=0) aplinka, kurios dielektr-ine ir magnetine skvarbos E ir fL yra pastovios, Maks v elio diferencialiniu lygciq sistema labai supaprastcja:

rot He eg e ~~, rotE= -t-lo(.L iJiJ~ , divB=O. divD=O.

ekarto koordinaciu sistemoje is pirrnuju dviejq lygC1l! gaunama sitokia lygci'4 sistema;

()'E » e o~E iJE

EolloEfL ~=Txi'+ v+ iJz'!"

iJ'H (JIB o'H o'H

eo!J.o~fL ~=Txi"+W+{kI'

(8.60)

(8.61)

Kadangi abi sios Iygtys yra gautos is dydzius E ir H siejaociq Iyg~il!, tai jas reikia nagrineti drauge. Abi jos yra analogiskos tampriuju bangu diferencialinei Iygeiai ('I.r. 1 t., (10.11)):

IS cia 1865 m. Df., Maksvells padare isvada, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetiniu bangu pavidalu, t. y. periodijkai kintantis elektromaguetinis laukas gali atsiskirti nuo ii sukiirusiq materialiujq objektu ir nepriklauscmai DUO jq sklisti erd v e. IS cia 1aip pat isplauke, kad elektromagnetiniq bangu faziuis greitis

(8.62)

1

c= 11" ... ",3·10" m/s

sil! banga greitis vakuurne (~=fL= 1). Taigi Df. Maksvelis teorfskai nustate elektrotnagnetiniu bangu Jazinj greitj vakuume ir medfiagoje. 2.inoma, cia reikia atsizvelgti i dydfiq E ir p priklausyma nuo bangu daznio, Kadangi visoms medziagoms sandauga zu > I, tal visada 'V < c.

Panagrinejus Maksvello lygtis, taip pat matyti, kad vektoriai E, H ir v visuomet statmeni tarpusavyje (8.6 pav.) ir orientuoti taip kaip Dekarto koordinaciu a~il! ortai i, j ir k. Taigi elektrornagnetines bangcs yra skersines. Kai plokseioji (fT. 1 t., 10.2 sk.) elektromagnetine banga sklinda isilgai Ox, tai vektoriai E ir H DUO Y bei :: nepriklauso. be to, v nukreip-

139

tas lygiagreciai crtui i, vektorius E - isilgai j, 0 vektorius H - isilgai k. Stuo atveju (8.60) ir (8.61) lyg6\! sistema ufrasoma paprasciau:

(8.60.)

(8.61.)

Tas diferencialines lygtis tenkina sitokie sprendiniai:

I E~E.cos("'t-kx+~o), I (j)

I H~H.cos("'t-kx+ao); I V

(8.63)

(8.64)

cia Em - elektrinio, 0 H m - magnetinio lauku stiprumo amplitudes, co - bangu kampinis damis. k= ~ = 2; - bangos skaicius, «e - pradine faze. Sios lygtys vadinamcs isilgai Ox agics sklindancios ploksciosios elektromagnetines bangos lygtimis. IS j'll matome, kad elektrinio ir magnetinio lauku kitimo desuis ir faze yra vienodi. J4 grafikai parodyti 8.6 paveiksIe. Elektromagnetines bangos Iauku stiprumus sieja sitokia lygybe:

V¥E~V~H.

Ji tinka ir amplitudinems vertems Em bei H ...

(8.65)

8.6 paY.

Elektromagnetlnie bangu energija. Elektromagnetines bangas aptinkame [vairiais i jll poveik] reaguojanciais davikliais. Tai rodo, kad sklindancios eiektromagnetines bangos pemesa energija. Tu bangu energijos turinis tankis susideda isjq elektrinio (2r.(3.20) ir magnetinio (zr.(6.26)) Iauku energijos ttrriniq tankiu:

W= We+ WlOl = e:ce:E'J./2+fLofJ-H2/2.

Kaip matyti priaiminus (8.65) formule, We=Wm' todel

w=2wf'=e:ofi:E'!.

Pasinaudoje Iygybe V¥E~ V ~of'H, '(8.66) perrasomc fitaip: w=v e:ofLoe:l'-EH=~ EH.

140

(8.66)

(8.67)

Bangos energijos tflrin] tank! padaugine is jos sklidimc greicio, gauname energijos kieki, pernesema per vienetin] Iaika pro vienetin] plota, statmena energtjos sklidimo krypciai:

r S~WV~E~ (8.68)

Sis dydis vadinamas ellergi)~s. srauto ta:'k.iu. ~y[a ye.ktorius, kudo ~tJs sutampa Sll baoe:os sklldlIDo hy_ptlIDJ. Talg) vektorius S II v, t, y. nukreiptas taip kaip vektorius Ex H. IS to isplaukia, kad

S~ExH.

(8.69)

Si~ energijos srauto tankio vektorius dar vadinamas Pointingo' vektcriurm.

8.9. Elektrumagnetiniu bangu spinduliavimas

Jau 1832 Jl1. M. Fnradejus numate, kad turetu egzistuoti elektromagnetines bangos. 1865 JU. Df Maksvelis tai teoriskai pagrinde. Jis, apibendrines [vairius fizikinius reiskinius, sukurc elektromagnetinio lauko ir bangu teorija, kuria galima laikyti didfiausiu klasikines fizikos laimejimu. Malesvelio reorijq 1888 m. eksperimentifkai patvirtino vokieciu fizikas H. Hercas. Jis pirmasis gavo radijo bangas, stebejo j-q atspindj, !iiii, interferencijq, poliarizacijq. Jo bandymai labai daug prisidejo prie Maksvelio elektroruagnetiniu baugu teorijos visuorinio pripaZinimo.

Paprasciausias elektromaguetiniu bangu spinduolis yra elektrinis dipolis, kurio elektrinis momentas Pe kinta harmoniniu desniu:

Pf'=P", cos (U I;

cia P» - vektoriaus Pe amplitude. Panagrinesime, kaip spinduliuoja toks dipolis, nes jis - paprasciausia antena, ir jam nustatyti spinduliavimo desniai taikcmi nagrinejant [vairiu antenu spinduliavimq. Be to, daugef eJektromagnetinio lauko ir medglagos saveikos reiskiniq paaiskiname atcmus ir molekules laikydarni elektriniais dipofiais. Erdve, kurios taskq nuotolis iki dipolio yra labai didelis, palyginti su jo spinduliuojamos baugos ilgiu, vadinama dipolio bangine erdve. Gallma laikyti, kad joje elektromagnetinis laukas yra jau atsiskyres nuo dipolio ir laisvai sklinda. Jeigu toji erdve yra vienalyte ir izotrcpine, tai per laika t visomls kryptimis nuo dipolio banga nusklinda ta paf nuotof r. Apie dipof tokiu spinduliu nubrezus sfera, viscose jos pavirsiaus taskuose vektoriu E ir H fazes yra vienodos. Tokios bangos pavirsius (iT. 1 t., 10.2 sk.) yra sferinis, todel ji vadinama sferine banga. Praeitame skirsnyje lsnagrlnetos svarbiausios elektromagnetiniu bangu savybcs yra bendros - Jias sa .... ybes turi bet kokios bangos. Todel vektoriai E ir H visada kiekviename taske statmeni tarpusavyje ir issjdest~ spinduliui vektoriui r statmenoje plokStumoje (8.7 pay.). Jie kin-

1 Di. Pointingas (1852-1914) - anglu Fizikas.

Gt5

I

8.7 pay.

8.8 pay.

ta desniu cos (wt-kr), 0 jq amplitude atvirkgciai proporcinga I' ir prikJauso nuo kampo s'. kurj sudaro spindulys vektorius r su dipolio afimi. Elektrinio dipolio spinduliuojamos bangos intensyvurno J tame paciame atstume r priklausomybe nuoB (8.8 pav.) vadinama dipolio spinduliavimo diagrama. ISilgai asies (.&=0 arba a e re) dipolis visai nespinduliuoja. Vadovaujantis spinduliavimo diagram a, konstruojamos sudetingos radijo antenu sistemos.

H. Hercas gavo apie 3 m ilgio radijo bangas. 1895 m. rust; fizikas

P. Lebedevas pagamino i-renginill kompleksa. kurtais buvo generuojamos ir priimamos apie 4-6 mm iIgio elektrcmagnetines bangos. Tolimesne sill eksperimentq raida siejasi su tarybines fizikes A. Glagolevos-Arkadjevos darbais. 1922 m. ji sukure masini elektrornagnetiniu bangu spinduolj. Jame elektrornagnetines bangos buvo spinduliuojamos Iokaut kibirksciai tarp alyvoje pakibusiu mctalo drozlellq. Taip 1923 rn. buvo gautos nuo 50 mm iki 80 urn ilgio elektrcmagnetines bangcs. Sio bangu ilgio diapazono vienas krastas persidengia su iufraraudonaisiais spinduliais. Visl! rninetujq bandymu bendras trukumas - gauti virpesiai buvc laisvieji, todel greitai nuslopdavo. Tiktai XX amfiuje pradejus naudoti lempinius etektromagnetiniu virpesiq generatorius, buvo sukurtos pakankarno intensvvume [vairaus dafnio radijo bangos. tuomet ir paplito radijo ryjys.

9. Bangtae optika

9.1. Beodros Zinios apie sriesos baogas

Sviesos bangos. Df. Maksvelis sukarc klarikine elektromagnetinio lauko teorijq ir 1865 m. [rode, kad turi egzistuoti sviesos greiciu sklindancios elektromagnetines bangos. Kaip tik todel buvo galima tarti, kad pati 5viesa yra elektromaguetines prigimties-.

I Kaip matysimc vadovelio j-iame tome, sviesa yra gana sudetingas gamtos reisklnys, vienais atvejais pasireiskiantis hip elektromagnerine banga, kltals arvejais - katp tam tikn~ daleliu (ff)Wr!t~) srautus.

142

cia pirmasis demuo - elektrine jega, antrasis - magnetine jega. Galima parodyti, kad mugnetines ir elektrines jegu santykis yra ne didesnis kaip -o!c; i!':ia c - jviesos greitis vakuume. Paprastai Iviesos veikiarna elektringoji dalele igyja greif v<{ c, todel magnetines jegos poveikio jai galime nepaisytivTaigi ivlesos retikintuose esmi~t.riJ.lis laukas, ir jo stiprumo vektorius E v@iruuIl~.L.l'.daa.dumi.__

--1-5 analogijos su (8.63) sviesos vektoriaus projekcijos kryptyje, isilgai kurios jis virpa, kitimas laike ir erdveje aprasomas Iygybe

E=E.cos(",,-kr+.o), (9.1)

arba

E = Em e " (<olr -1<'+0.>;

(9.1.)

cia Ern - elektrinio lauko stiprumo amplitude, co - bangos kampinis daznis, k=2r.!J.. - bangos skaicius, r - isilgai sviesos bangcs sklidimc krypties atskaitomas nuotolis. Sviesa nesugeriancia aplinka sklindancios plokseiosios sviesos bangos amplitude Em nekinta.

Monocbromatine sviesa. Monochromatine' arba viens atve ':vi s -

tai vieno astovaus daznio 0 tin' . To 1a anga uzraroma Isinuso

r OSIDUSO un cija: jos amplitude, ciklinis dafnis if pradine faze visame koordinaciu verciu intervale - 00 ~,.:o;:; co if laiko intervale O~ t ~ 00 yra pastovus dydfiai. Mcnochromatine banga yra periodine ir nesibaigianti nei erdveje, Dei laike. Deja, realus Iviesos spinduliavirno procesai yra rlbotos trukmes, rode! renf Jviescs banga aprafoma neharmonine funkcija. PagaJ Furje teorija, reali svtcsos banga susidaro kaip tam tikro skaiciaus skirtingo dafnio monochromatiniu bangu superpozicija. Vadinasi, reali spektro linija pasifymi tam tikru dafniu intervalu 6.w. t. y. spektrine linija turi plot]. Kai reali banga aprasoma laiko tarpa 1" trunkancia dafnio co kosinusoide, is Furjc teorijos isplaukia. ked tokio signalo spektras yra istisinis. Jo dafniu spektro plotis tuc mazesnis, kuc yra didesnis dydis -:-. t. y. ~w ,"-,1/". Kai '7--')-:::0, !lw~, - turime monochromatin~ banga.

1 Monochromarine (gr. monos - vienas+ gr. chromo - spalva) banga dar vadtnama harmonine, sinusine if kitaip.

143

Bangos daznis apibiidina jos periodiskurna laike. Bangos erdvini periodiskuma nusako jos ilgis A, arba, tiksliau sakant, bangos vektorius k. Sis vektorius nukreiptas bangos sklidimo kryptimi, 0 jo modulis k=21t/t.. vadinamas bongos skaidumi. Realia banga sudarancn; bangu jigi'll (arba bangos vektoriu) rinkinys vadinamas erdviniu spinduliavimo spektru,

Kuo spinduliavimo dafniq intervalas Aco, kartu if bangos ilgiu intervalas !1"A yra mafesni, tuo reali sviesos banga save savybemis artimesne monochromatiaei bangai. Kaip matysime vadovelio 3 tome, netgi laisvuju atomu spinduliavimo spektro Iinijos nera monochromatines. Todel praktiskai monocbromatine Iviesa vadinarne Iabai siauro dazniu intervalo svieS:,!, kuria apytiksliai galima apibiidinti vienu dafniu ar vienu bangos ilgiu. Geriausias monochrcmatines sviescs saltinis yra nuolatinis dujq lazeris. Jo spinduliavimo spektro linijos plotis - apie 10-7 om.

Absoliutinis lulio rodiklis. Sviesos _greicio vakuume c if jos Iazinio greicio aplinkoje v santykis vadinarnas sics aplinkos absoliutiniu Iidio rodikliu 11, t. y.

-1n~clv.1 @ (9.2)

Si~ israis~'l sugretine su (8.62), matome, kad n = -V~. Dauguma sviesai skaidriq medfiag q yra diamagnetikai arba paramagnetikai. Ju magnetine skvarba ~ z I, todd

n~ V~. (9.3)

Si formule susieja medfiagos dielektrines ir optines savybes. Taeiau (9.3) lygybeje esancia dielektrine skvarba lemia sviesos bangos elektrinio lauko sukelta medfiagos poliarizacija, kuri optiniu dafniq diapazone priklauso nuo medziagos prigimties ir bangos dafnio. ApJinka vadinama optiikai vienalyte, jeigu absoliutinis luiio rodiklis bet kokio daznio sviesai yra vienodes visuose jos taskuose.

Sviesos intcnsyvumas. Elektromagnetines bangos pernesama ener ii a

a ibGdinama 'os seauto ta IU t. . 01 tm 0 ve tOfluml zr..8 sk.).

viesos energijos avikliai, pavyzdfiui, akis, terrnoelernentas rr kt., yra inertigki, ir jll reakcijos i Jviesos poveiki stiprumas proporcingas suvidurkintai laiko atfvilgiu sviesos srauto vertei. Todel sviesos energija [vertinama ne Pointingo vektoriumi S. bet jo modulio vidurkiu, ir sis dydis vadiuamas

iviesos intensyvumu I. Taigi ~ ')

1~<ISI>~<IEx~>. & (9.4)

Atsifvelgus i (8.65) lygybe, pagal kuria elektromagnetines bangos elektrinio lauko stiprumo amplitude yra proporcinga magnetinio lauko stiprumo amplitudei, il (9.4) isplaukia, kad

1= :: EJr;

cia Ern - sviesos vektoriaus amplitude. Taigi sviesos intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas bangos amplitudes lcvadratui.

144

(9.5)

9.2. Sviesos bangll koherentiskumas ir interfereocija

Monochromatinit,! bangu interferencija. Bangu interferencija issiaiskinsime pasinaudoje 1 tomo 9.5, 9.6 ir 10.4 skirsniuose gautais svyravimq bei tampriujq bangu sudeties rezuitatais. Sakykime, turime du svie-

sos saltlnius S, ir S, (9.1 pav.), sklei- (.vi.-I<r"",:) p

dfiancius vieaodo dafnio co monochro- i ~&. r:V'l

matines bangas, kuriu sviesos vekto- :,( '1 I~

riai yra kolinear us. Del to, nueje ~t- \',\'

stumus r1 ir ,~, taske P susideda vre- 51 ~'

nos krypties, (9.1) lygtimi aprasomi df'

virpesiai 52 ~1<~r.,.,f

£1 = £rnl cos(w t-krJ +1Xu.)

9.1 pay.

ir

E';! = Em2 cos (,) t -kr2 +I.X.tlJ.

Kaip isplaukia is mechanikos kurso, sudejus tuos virpesius, gaunami to paties dafnio harmoniniai virpesiai, kuriu amplitude nusako lygtis

(9.6)

Cia

(9.7)

yra siq baugu fazh; skirtumas. Vakuume sklindancioms dafnio co ir ilgio /'(1 sviesos bangoms tinka lygybe c = \lAo = ~ ).-0- To paties daznio sviesos bangos medfiagoje sklinda greiciu v, mazesniu negu c, tcdel jll ilgis x c < )"0 ir galioja lygybe V= 'JA. Stas Iygybes padalije viena is kitos, gauname:

)"O!A=C!'l-'=n, arba A=)\oln;

(9.8)

cia n - medfiagcs absoliutinis luzio rodiklis. AtsiiveJg~ i (9.8), dyd] krl perrasome siraip:

(9.9)

Bangos nueito ke1io ('1) ir aplinkos absoliutlnio ii1iio rodiklio (n) sandauga (nrJ.) vadinama bangos optiniu keliu, Dabar (9.7) faziu skirtuma perrasome sitaip:

3=;: (nr1-lIrJ + IX02-O:01 = ~,: A+a.02-a.01· Cia dydis

(9.10)

(9.11)

f1 h1 b

, )(C9 d.c

145

yra sviesos bangq optiniu keliu skirtumas. Jeigu kiekviena banga sklistu skirtinga aplinka, tai optiniu keliu skirtumq isreikstume Iitaip:

(9.lla)

cia "I ir n! - atitinkamu aplinku absoliutiniai IU1:IO rodikliai.

Taigi is (9.6) ir (9.10) isplaukia, kad taske P atstojamqju monochrornatmill virpesiu amplitude priklauso nuo sudedamqju virpesiu amplitudfiu EMI bei Ern' ir jq Iaziq skirtumo 3. Pastarasis dydis prikJauso nuo bangq optinru keliu skirtumo 6. ir nuo pradiniu faziq skirtumo 0C02-Il.01' B (9.5) ir (9.6) gauname:

(9.L2)

13= ±2m,,; 1 m=O; I; 2; 3 ...

~

3 .. ~

(9_14)

(9.13)

interferencijos minimumo salyga:

I 3= ±(2m+ 1),,; I m=O; I; 2;

Kai interferuojanciu bangu pradines fazes yra vienodos Il.Ol = CiCO'l' atsifvelgus i (9.10) Iygybe, interferencijos maksimumo salyga galima perrasyti gitaip:

~=±2m+; m=0;1;2;3.

o minirnumo sCllygil - sltaip: ~=±(2m+I)-'f-; m=O; I; 2; 3.

(9_15)

(9.16)

Bangoms interferuojant, erdveje persiskirsto bangavimo energija: tose vietose, kur yra interferencijos maksimumai, bangu energijos turinia tankis padideja, 0 kur minimum ai, - sumazeja.

Realiq ~viesos baDgq koberentiskamas. Kaip minejome, kiekvicnas sviesos indikatorius pasifyml tam tikru inertiskumu. Todel jis geba registruotl vaizda, suvidurkinta laikc intervale. ne trumpesniame uz tam tikra 'fI, per kurt prietaisas pastebimai reaguoja i sviesos poveik]. Sis prietaiso reakcijos laikas to paprastai yra labai didelis, palyginti su sviesos bangos

146

periodu T. Bendru atveju susideda skirtingu dafniu (1.)1 ir WI! sviesos oangos. Tuomet j'4 faziq skirtumas isreiskiamas Iygybe

(9.17)

Kaip matysime, realiujq sviesos bangu pradines fazes, kartu ir jll skirtumas kinta laike. Taigi del vienu ar kitu priezasciu dydis 8 gali buti laiko funkcija. Todel bendru atveju, pereinant prie intensyvumu Iygties, (9.6) Iygybes nariai vidurkinami laiko atfvilgiu :

(9.120)

Cia (cos 8) - sudedamq svtesos bangq faziu skirtumo kosinuso vidutine verte. Jeigu per Iaikq to dydis cos 8 igyja [vair iausias vertes, tai (cos 8) = =0 ir atstojamasis intensyvumas

1=1, +1,.

Tokios bangos vadinamos nekoherenunemis. Ju intensyvumai susideda, Taciau, jeigu per laikq to bangu Iaziu skirtumas 8 nepakinta daugiau kaip rt, tai siame laiko intervale (cos 3) #-0 if (9.12a) lygybes interferencinis narys 2 V /17;. (cos 0) #:0. Taigi Huo atveju bangos interferuoja. Tokios bangos yra koherentines laiko tarpa -r, per kurj faziu skirtumas pakinta dydiiu rr. Laiko tarpa -r vadiname bangu koherenuskumo trukme. Mat!tme_, kad bangt{ koherentifkumo s voka ra reliat vi' herentiskumas riklauso ne tt '!lUO auglL savy Ill, et ir fWO interferenCin' vaiz

mer IS limo.

Per (aIKq, lygu bangu koherentiskumo trukmei, svlesos banga oueina keliq I=TC; Cia c - sviesos greitis. Kelias / vadinamas koherentiikumo nuotoliu. Kohereoniknmo nuotolyje sviesos bongos fazes atsitiktiniu pokyCl'l verses yra antmos 'it. Bangu koherentiskumo trukme (ir koberentiskumo nuotolis) tiesiogiai siejasi su jq nemonochromatiikumu, Tiktai monochromarines vienodo dafnio bangos, kuriu virpesiai nestatmeni vienas kitam, yra koherentines.

Dabar issiaiskinkime, ar is visa gali egzistuoti monocbromatines $vie~ 50S bangos. Nagrinekime tiktai savaimini spinduliavima, t. y. tokj, kai sviesa spinduliuojama atomui ar molekulei savaime pereinant is suzadintoslos bnsenos i mezesnes energijos busene. Kuno spinduliuojama sviesa susideda is daugeJio jo atcmu tuo paciu rnetu spinduliuojamu bangq. vieno atomo spinduliavimo trukme yra apie 10-8 s. Per ta laika susldaro apie 3 m ilgio elektromagnetines bangos .. [dubu" ir "iskilumq" sistema, vadinama bangu Yom. Kai spinduliuojantys atomai nesaveikauja tarpusavyje, j4. bangq voru pradines fazes, elektrinio lauko stiprumo vektoriaus E kryptys, voru sklidimo kryptys tarp saves niekaip nesusijusios. Tuo paeiu metu atomq spinduliuojamos bangu voros, viena kita ufklodamos, sudaro atstojamaja sviesos banga. Taciau, praejus apie 10-8 s, vienos atomu grupes spinduliavimq pakeicla kiros, su ja nesusijusios, atomu gropes spinduliavimas. Del to atsitiktiniu dydi.iu pakinta atstojamosios sviesos bangos faze .- banga tarytum "uzmrrsta" savo faze. Banga, kurios amplitude, daznis ar pradine faze kinta laike, yra nemonochromatine. Kiekviena oe-

147

monochromatine banga yra tam tikro skaiciaus monochrornatiniq bangu su skirtingomis amplitudemis, skirtingais dazniais ir skirtingomis fazemis suma. Bangos nemonochromatifkurna nusako jos spektro plotis 6.w. Balta svies~, kurios dainiai yra intervale DUO 4 . lOu iki 7,5 . 1014 Hz, galima Iaikyti tam tikra nemonochromatine banga, kurios amplitude, dafnis ir faze kinta labai sparciai. Jos koherentiskumc nuotolis yra apie IO-t ern. Praretintu vienatomiq duju spektrines linijos antmos monochromarines sviesos linijoms. Cia koherentiskumo nuotolis - apie I em. Duju lazerio skleidziamos sviesos koherentiskumo nuotolis siekia iki keleto kilometru. Didiiausiu koherentiskumu pasizymi radijo bangos .. Iq koherentiskumo nuotoIis gali bfiti didesnis uz Saules sistemos matmenis.

Neturime ne tik idealios monochromatines, bet ir idealiai plokscios sviesos bangos, Realios bangos amplitude ir faze kinta ne tik bangos sklidime kryptimi, bet ir siai krypciai statmenoje plokstumoje. Atsitiktinis faziu skirturuas sics ploksturnos taskuose tuo didesnis, kuo didesni atstumai tarp tasku. Tam tikrnme nuotolyje L, kur atsitiktiniai faziu skirtumo pokyeiai priarteja prie 7:, bangq koherentiskumas isnyksta. Todd bangu koherentiskumui apibiidinf dar vartojama erdvinio koherenulkumo savoka. Erdvinio kohererniskumo sutrikimas susijes su svlesos spinduliavimo if bangos susidarymo procesu ypatumais. [kaitusio kuno atskiros dalys svies,! spinduliuoja spontaniskai, t. y. nepriklausomai viena nuo kitos. Todel spinduliuojarna ne viena kryptimi (plokscicsios bangos), 0 visomis galimomis kryptimis. Prie pat spinduliuojandio kuno erdvinis koherentiskumas yea keliu sviesos bangq ilgiu eiles. Banga, toldama nuo baigtiniu matmenu sviesos saltinio, darosi vis panasesne i ploksci<l.j'l. ir erdvinis koherentiskumas L [vertinamas lygybe L:::; Ar/R; ~ia r - nuotolis nuo sviesos saltinio, R - jo matmuo, A - bangos ilgis.

Lazerio spinduliavimas yra De savaiminis, 0 indukuotasis visame aktyviosios medfiagos tiiryje. Del to Jazerio erdvinis koherentiskumas itlieka visarne Iviesos pluono skerspjuvyje,

Kai sviesos saltinis ue lazeris, koherentincs bangos gaunamos taip: realaus saltinio spinduliuojama sviesos banga susiskaido i dvi bangas liiidama, atsispindedama ar kaip kitaip. Po to, nuejusios skirtingus optinius kelius, jos viena kita ufkloja. Jei jq optiniu keliq skirtumas yra mafesnis uz koherentlgkumo uuotol], tai jos yra koherentines ir interferuoja.

9.3. Sviesos interferencija ptonose plevelese

Interfercncija plODOSC rplel'Clese. Sviesos interferencija dafnai] mateme gamtoje. Del jos yra spalvota vandens pavirsiuje pasklidusi plona naftos ar mineralines alyvos plevele, grudinta pliena dengianti oksidc plevele, taip pat labai plonos muilo tirpalo, zerucio ir kites pleveles. vlsus stuos reiskinius sukelia svlesos bangu interferencija plonose skaidriose plevelese. Jos desniagumu i§aiskinimui nagrinekime storio d Iygiagreciq pavirsiu plevele, i kuria kampu j krinta plokscioji monochromatine sviesa, kurios baugos ilgis AO (9.2 pav.). Pleveles absoliutinis liiZio rodiklis Il yra didesnis negu abipus jos esancio oro Iniio rodiklis no, kur] cia laikysime Iygiu L

148

f

Sklindancios bangos frontui statmena ticse yra spindulys. Jis rodo bangos sklidirno kryptj. Sviesos banga is dalies atsispindi nuo abiejq skaidrios pleveles pavirfiq, is dalies liizusi juos praeina. Nuo pirmojo pavirsiaus atsispindejusics bangos sklidimo kryptis parodyta spinduliu 1', Hizusiosios bangos - spinduliu AB. Si, praeidarna pro antraj] pavirslu, taip pat is dalies atsispindi, is dalies lliita. Arsispindejusi nuo antrojo pavirsiaus 9.2 pay. banga (spindulys BC), pasiekusi pirmajj

pavirsi q. is dalies atsispindi, is dalies liizta,.if luzusioji banga, kurios sklidimo krypt] rode spindulys 2, su pavir siaus uormale sudaro kampa i. Taigi del gviesos atspindfio nuo abieju pleveles pavirsiq susidaro dvi bangos. Jq sklidimo kryptys parcdytos spinduliais }' ir 2. Ka.ip matyti paveiksle, 5iq baugu optiniu keliu skirturnas

t;.~II(AJl+BC)-AD± ).12.

(9.18)

Narvs ± 1..0/2 irnamas todel, kad banga L' atsispindi nuo optiskai tankesTICS aplink os {pleveles) ir del to jos sviesos vektoriaus faze pakinta dydiiu rr, tuo tarpu banga 2 susidaro Jviesai (spindulys AB) atspindejus nuo optiskai reresnes aplinkos (oro), todel jos vektorlaus faze nekinta. Taigi del atspindfio salygu tarp sill bangu susidaro faziu skirtumas n, ekvivaleutus optiniu keliq skirtumui 1.0/2. Kaip matyti 9.2 paveiksle, AB=BC=d}cos r, AD= AC sin i = 2d tg r . sin i. Tuomet, atsizvelge i iiizio rodiklio israisk<t_ sin i=11 sin ,., gauname:

II(AB+BC)-AD~2dllcosr~2dn V l-sin'r~2dV n'-sin'i.

Dabar optiniq kcliu skirtuma 6. perragome sitaip:

~=2dV 112-sin'.!i±~.

(9.19)

Plevele se, kuriq storis d yra sviesos bangos ilgio eiles, sis optiniu keliu skirtumas yra mazesuis uz bangu koherentiskumo nuotolj. Todel labai plonose plevelese taip susidariusios bangos yra koherentines ir interferuoja. Pagal (9.19) ir (9.15). interferencijos maksimumo salyga uzrasoma sitaip:

2dVIl2-sin2i±~=±2m +.

(9.20)

arba Jitaip:

2dVn2-sin2i=±(2m+l)1-; m=O; l; 2; 3 ..• Interferencijos minimumo salyga :

ld 1/ 112-sin2i±+= ±(2m+ 1)~,

(9.20a)

(9.21)

149

arba

2dVn2-sin2;=2m-t; m=O; 1; 2; 3 ..•

(9.210)

Vienodo polinkio ir nenodo storie juosteles. Apsvieskime vienodo srcrio plevele rnonochromatine, bet ne pJoksciqja banga. Tuomet sviesa ! j'l: krinta [vairiais kampais i, if tam tikriems kampams tenkinama (9.~O) interferencijos rnaksimumo, 0 tam tikriems kitiems kamparns - (9.21) interferencijos minimumo salyga. Del to atsispindejusicje Iviesoje matyti viena kita keiclancios tamsios ir Iviesios interferencines juosteles. Kiekviena is jq atitinka tam tikra sviesos kritimo kampa i, todei jos vadinamos vienodo polinkio juostelemis. Tokia plevele sitaip apsvietus balta Sviesa, susldaro [vairiaspalviu vienodo polinkic juosteliu sistema.

Imkime nevienodo storio plevele. Apsvieskime j'l monochromatine ploksciqja Jviesos banga. Dabar pleveles vienodo storio vietose yra vienodos interferencijos salygos. Siuo atveju kiekviena susidariusi interferencine juosrele atitinka pleveles vienodo stone vietas, todel jos vadinamos VWIIOdo storia interferencinemis juostelemis.

PIODI,I plel'eliq spalvos. Sakykime, i vienodo storio plena plevele k-inta baltos sviesos plokscioji banga. Tam tikriems bangos ilgiams teukinama '(9.21) interferencijos minimumo salyga. Sio ilgio bangos nuo pleveles atsispindi blogai. Del to atsjspindejusioje svieso]e sio ilgio baugq nebus if plevele _atrodys spalvota. Jeigu ilgainiui del tam tikru priezasCiq pleveles storis d mazeja, minimumo salyga palaipsniui tenkinama vis trumpesnems bangoms, did to kinta atsispindejusios ~viesos spalva.

Optikos skaidrioimas. Kiekvienas skaidraus kuno pavirsius atspindi apie 4 % sviesos energijos. Sudetinguose objektuose sie sviesos energijos nuostoliai gali pasiekti iki 70 %. Kad jie butl! mafesni, optiniq sistemu [taisq pavirsius padengiamas tam tikro storio sviesai skaidriomis plevelemis. Ju Imio rodiklis paprastai esri mazesnis negu stiklo. Toks optikos skaidrinimas pagrjstas atsispindejusiu nuo abieju pleveles pavirsiu Iviesos bangu interferencija. Jeigu pleveles storis renkina (9,21) interferencijos mirumumo s~yg'l. tai atspiudejusios bangos inrerferuodamos viena kira slopiua. kartu sumafeja sviesos atspindfio nucstoliai. Pakeitus pleveles storj. opttka tampa "skaidri" kitokio ilgio sviesos bangorns.

9.4. Optiniai interferometrai

Sviesos bangu interferencija pagrjsti labai tiksliis ilgio matavimo prietaisai, vadinami optiniais interferometrois, 9.3 paveiksle parodyta Maik!souo- interferometro schema. Jo svarbiausia daf sudaro padengta plonu, pusiau skaidriu sidabro sluoksniu vienodo stone plokstele Pl' IS sviesos saltinio 450 kampu i si'l. plokstele krinta monochromatine gviesa. Dalis sviesos nuo sio stuoksnio atsispindi [spiuduiys 1), 0 kita dalis liizusi praeina (spindulys 2). Praejusiai bangai atsispindejus nUo vertikalaus veidro~

1 JAV fiziko A. Maikjsono ilirastu interferomerru gena riksliai ismatuotas :hiesos greitis.

150

s

T

9.3 pal'.

dzio V. ir is dalies nuo pusiau skaidraus sluoksnio, susidaro banga, kudos sklidiO::o kryptj rode spindulys 2'. Atsispindejusiai bangai 1 dar atsisp~ndejus nuo veidrodzio VI ir is daJies praejus pro pU.SI~~ s~al.?r1.l sluoksni, susidaro spinduliu I' pavaizduota banga. Kadan~ IUZ~SU?Jl banga {spinduJys _:o') tris kartus eina stikJo plokstele PI.' tal. atslsl?mdeJ~slOs. ban~os (spindutys 1) kelyje pas.tatyta tokio pat stor~~ IY~lagretl pl?kst~Ie.l PI s.tIk- 10 plokstele P'!.. Tuomet abieju bangu nuem stiklu keliai susivienodina. l' ir ]' optiniu keliq skirtumas

6=211,(/,-1;);

cia 11 - oro luzio rodiklis ; 11 - tasko 0 nuotolis nuo veidrodfio Vb I _ nuo V,. Kai sis optiniu keliu skirtumas rnazesuis uz. bangu koherentiS:kurno nuotoli, bangos yra koherentines ir interferuoja. ~atenkin~s saly£.q_ 11 = 120 susidaro interferencijos maksimumas. Just.avlmo. sraigtars (W 1 ar W 2) vienq veidrodziq paslinkus at~t~mu ~o/4, s~s.ldaro mt.erferencinis minimumas. Taigi pagal iuterferencinio vaizdo kitimus gallina nustatyti vieno veidrodfio mazus poslinkius. Del to Maiklsono interferemetras naudojarnas tiksliems ilgio pokyciams matuoti, JlJ. matavimo absoliutine paklaida yra 10-8 rum eiles.

151

'1 Tarybinis fizikas V. Linikas, Mai-

/' klsono iuterferometra sujunges su mikroskopu, sukare mikrointerferometra. Siuo prietaisu matuojami metaiiniu pavirsiu nelygumai. Jo svar-

biausioji dabs - perpjautas ir vel suklijuotas kubelis A (9.4 pav.}. vienas is klijuojamu pavirsiq_ padengtas pusiau skaidriu sidabro sluoksnlu. Siame [raise ploksciasis veidrodis V su tiriamuoju plokgciuoju pavirfiumi Be sudaro karnpa, anima 1':/2. Kaip ir Maiklsono interferometre, cia susidaTO dvi koherentines bangos {spinduliai I' ir 2'). Del mineto nestannenumo sios bangos sudaro pro mikroskopa M rnatomas vienodo storio interferen-

9.4 pav. cines juosteJes (9.5 pay. parodytas ti-

riarnojo pavirsiaus prof'ilis ir jj ufitinkanti s iuterferenciniu jucsteliq vaizdas}: ties neJygumais juosteles islinksta. Ismaravus interferenciniu juosreliu islinkima, apskaiciuojami nelygumai. Liniko mikrointerferornetru matuojami iki (2-3)·10-' m m etaliniu pavirgiu nelygumai.

v z' l' A
2 V
lL:
1
r
B C 9.5 palo'.

9.5. Sviesos dif.rakcija

Sviesos difrakcijos savoka. Geometrine optika pagdstJ!._teigini.!h jog oDti§kqi vienql)'tese apl;nko5e fvieSiiSlilbiiIGT1esiai. Si reiskini lengvai paa"iSkino 1704 m. I. Niutono sukurta sviesos korpuskuline teorija. Pngal ja sviesa yra tam tikru daleliu (korpuskulu) srautas. Vienalyteje aplinkoje sios daleles is inercijos juda tiesiai ir tolygiai. Taciau veliau baudymais buvo nustatyta, kad tiesiaeigic sviesos sklidimo desnis cera universalus: nuo jo gerokai nukrypstama, kai sviesa sklinda pro labai siaurus (bangos ilgio eiles) plysius, mazas sky lutes ar kai skJidimo ke1yje pasitaiko mazes neskaidrios kliiitys. Visi sie reijkiniai, pastebimi sviesai sklindant aplinka su ryskiomis nevienalytiskumo sritimis, vadinami sviesos difrakcija,

Heigenso ir Frenelie prineipas. 1678 m. K. Heigensas suforruulavo Sitokj principq: kiekvienas taskasJyJi ban a asiekia lam likru laiko nronle1ffU, yra e ementartlJflt af1g~ SO:.1.!:!Yb__Q_J!j,JII_t ill. Q.ngJl_g.(l.uhtini...AB

152

(9.6 pav.) velesfliu laiko 1110- menlu J;ro bongos qayu·fius. ~~~~A~ SIS Helgenso principas ge- t.-:: rai paaiSkino bangu sklidimq pagal geometrines optikos desnius, bet nepakankamai gerai - jq difrakcija. 1815 m. praucuzu fizikas O. Frenelis, pasinaudojes bangu koberentiskumo if interferencijos savokomis, papilde Hei- 9.6 pav.

gensc forrnuluote. Pagal

O. Frenel], virpesius raske P (9.7 pav.) galima nagrineti kaip elemenraciqju antrlniq bangu, kurias spinduliuoja kiekvienas bangos pavirsiaus elementas dS, interferencijos rezultata. Taigi Heigenso if Frenetic principas teigia: kiekvienas slclindaniios ban os avi( lQus_tlll as_n antril1iu koherentil1il{ angllJ.a·· Be

/3

to, O. Frenelis padare prielaidq, k31nciekvienas antriuis bangu saltinis spinduliuoja sviesa daugiausia bangos pa v irsiaus isorines normales D, uubreztos per t~ tas· ke, kryptimi. Antriniq_ bangu, kuriu

p kryptys sudaro su n kampa a~ amplitudes tuo raafesnes, kuo didescis kampas IX, ir lygios nuliui, kai 1X;?:7t/2. Taigi, pagal O. Freneli, negali bati "atgaliniq_"' antriniu bangu.

Nykstatnai maio (susitraukiaudio i taska) bangos pavirsiaus elemento dS (9.7 pav.) skleidfiamos antrines bangos amplitude pazymekirne dE",=adS; cia a - proporcingumo koeficientas, kuris gali priklausyti nuo koordinaciu. Kaip ir spinduliuojant elektriniam dipoliui (zr. 8.9 sk.), O. Frenelis tare, kad bangos amplitude atv irksciai proporciuga nuotoliui '1 iki bangos pavirsiaus elemento dS. Dar atsizvelge i amplitudes priklausyma nuo kampo IX, bangos pa v irsiaus elemento dS suke1iamus virpesius ekrano taske P aprasome sitokia lygtimi:

fJ.7 pav.

(9.22)

cia K - proporcingumo koef'icientas, suderinantis matavimo vienetus. Atstojamieji virpesiai tafke p yra is viso bangos pavirslaus atejusiu bangq interferencijos padarinys. Ji apragorne sitokiu integralu :

~~ J K.J!_ coslXe-l{wl.t~·)dS= "

s

=e-fwr I K* e"'r'cos:xdS=E,"e-i~)t; s

(9.23)

153

cia S - bangos pavirsiaus plotas, 0 dydis

E",= J K"*" eLt"costXdS

s

- nuo tasko P koordinaciu priklausanti atstojamqjq virpesiu kompleksine amplitude. Bendru atveju (9.24) reiskini suintegruoti yra gana sunku, todd tolimesniuose skirsniuose nagrinesime-tiktai tam tikrus jo artinius.

9.6. Freeehe difrakcija

".

Frenelio artinys. Nagr inekime vienq paprastesn] atstojamuju virpesiu amplitudes E", nustatymo atveji - kai sviesos bangos pavirsius if ekranas yra plokjti ir lygiagretus vienas kitam (9.8 pav.). Bangos pavirsiaus tdk1.l koordinates zymesime Xl' Yt> ekrano - x, j', atstuma tarp bangos pavirsiaus ir ckrana - Zl' Kaip 'matyti paveiksle, dydis

r1 = V (x-xl)2+(Y-Yly~+zl·

Tarkime, kad dydis ZH palyginti su bangos pavirsiaus bei ekrano matrnenimis, yra toks didelis, kad 'Ekranl15 galioja nelygybes

8anqos (lovirsius

Zl~(X-Xl( ir zl~ly-y,l·

Tuomet (9.24) lygybeje cos a: '" ::::: 1, 0 jos vardiklyje esantis rl:::::z1:::::const. Deja, sviesos bangai dydis k yra didelis, kar-

zl tu efkr, yra sparCiai kintanti r 1

9.8 pev. funkcija, del to cia 1'1 prilyginti

Zl negalime. Taciau, kai galioja (9.26) nelygybes, dydzio r, israisk~ (9.25) isekleide eilute, galime imti tik kvadratinius narius:

V (. X-X')' (y-y,)'

'1=21 1+. ~ + -.,- '"

Plok!Cio bangos pavirsiaus elemento plctas dS=dx,dy,. Dabar (9.24)

integrala perra some sitaip: I

'" ~. f r i +- «.,,-X,JI+(y_y,)")

1O.{X. y)=Kc -. . a{x" y,)e z d X, dy,. (9.28)

s

Tai ir yra Frenelio artinys. Jo Fizikine prasme issiaiskinsime paem~ bet kurt bangos pavirsiaus taskq Xl' Yt ir i!lnagrinej~ ekrane {plokstumoje}

154

(9.24)

(9.25)

(9.26)

(9.27)

1

jo skleidiiamq bangq vienodos fazes kreives. Tam (9.28) Iygybes porntegralines eksponentes laipsnio rodikl] laikykime konstanta, t. y,

~, ({x - xJ' + (y - y,)') = const = 'Po' (9.29)

Cia yra apskritimo su centru taske Xh Yl lygtis. Erdveje si'l. f'iksuota fazes verte ttlo atitinka sferinis bangos pavirjius. Tai i is renelio arnnio is itautcia, kad kiekvienas bangQs 2!JYirJl'aus talkas rkleid'fja s er

Freoelio ZODOS. NOTS Frenelio artinys yra paprastesnis negu (9.24) israiska, vis deltc pagal ji amplitude £ m apskaiciuoti dar gana sudetinga. O. Frenelis parode, kad simetriniuose uzdaviniuose j'l galima rasti daug papraseiau: integravima pakeitus algebrine ar geometrine sudetimi. Pavyzdi.iui, taip daroma, kai is tafko 0 vienalyte ir izotropine aplinka ski inde ilgio A sviesos banga (9.9 pav.). Nuotoliu ro nuo bangos pavirsiaus esanciame taske P atstojamqjq virpesiq amplitudei rastt H tasko P spiuduliais

R=ro+n i; 11= 1; 2; 3; 4 .••

brefiamos koncentrines sferos. Jos bangin] pavirSi"q dalija i juostas, vadinamas Frenetio zonamis. Teske P kiekvienos zonos sukeliamq atstojamujq virpesiu amplitude pazymekime E ... f (i= 1; 2; 3; "'; n). Geomerriskai nesudetinga parodyti, kad ZOOli pavirsiaus plotai yra beveik lygfis. Taciau, didejant zonos numeriui, kampas IX dideja, tcdel, pagal Heigenso ir Frenelio principa, atitinkamos zonos spinduliavimo intensyvumas taSko P kryptimi atitinkamai mazeja. B cia j~plaukia: E"'l>E",!>Ema>E"",,,. Be to, gretimq zouq virpesiq amplitudes yra labai artimos, todel O. Frenelis padare prielaida, kad apytiksliai turi galioti sitokia lygybe:

£",1_1+£""+1

2

(9.30)

Kadangi gretimu zone nuotolis R, iki tasko P skiriasi A/2. tai siame taske sukeliamu virpesiu fazes yra priesingos ir Hos bangos viena kita slopina. Tucmet, pagal bangu superpozieijos principq, atstojamqjQ virpesin amplirude gal.ime uzra~yti sitaip:

Em=E"'1-E",'t+E"'9-Em4+'" =

= tE., +( t E.,-E.,+-} E .. ) +( tE ... -E"" + + Em.) + ... (9.31)

Kai Frenelio Z00l! skaizius IJ labai didelis (n~l), £",,,--+0 ir is (9.30) bei (9.31) 1l'8~uk~

~m' . .J (@ (9.32)

T--aide{&mine banga skListiamg n88utinka-kJ4iCiu tal trWee P iOt suke. /iamy virpesju_ amplitude Ivgi pirmosios (centrmes) Frenelio zonos keli..anlll v;rpesilf amplituiIes pusei ......

155

0- - _ o

9.9 pay.

9.10 pav.

Zooine plokstele. Taske P (9.9 pav.) lygines ir nelygines zonos sukelia priesingu fa~ill.virpesius. Tcdel, bangos kelyje padejus toki ekrana, kuflame neskaldrios koncentrmes sritys (9.10 pav.) uzdengia visas lygines arba visas nelygines Frenelio zonas, taske P susides sinfazintai virpesiai ir atstojamujq virpesiu amplitude Em labai padides. Toks ekranas vadinamas amplitudine zonine ptokstele, Efektas dar sustipreja, kai vienos mi~etos zonu grupes skleidfiamu bangu faze pakeiciama dydiiu rr. Tai galima padaryti su bangoms skaidria plokstele, kurioje lyginiu ar nelyginiu zonu fiedines sritys yra storesnes. Tokia plokstele vadinarnafazine zonine plokltele. Zonine plokstele gali pakeisti glaudfiamqj] l~si: ji koncentruoja spinduliavimo energijq, gali duoti daiktu atvaizdus. Zonines ploksteles uaudojarnos ne tik optiniuose, bet if akustiniuose bei radijo bangu prie- 1a1SU086.

Frenelio difrakcija diske. Sklindancios sferines 5viesos bangos kelyje pasitaj~jus neskaidriai kliUciai, pavyzdziui dlskui (9.1 I pav.), ji gali difraguou. S erinitl banglL4ijra!gija del k/iiities _kurios liesilliaj matnw~s yra /rmosios rene lO zonosJ]Jatmenuile~...Y1!J!illafJJl1 Erenelia_di. ClJO.

alp I p au ta IS .31) Iygy es, IS 0 stmetrijos aSYJe esan iame tas e

P atstojamuju virpesiq amplitude E",~~Emj; cia j - disko neufstotos

0- o

9.11 pay.

9.12 paT.

156

1

pirmosios zones eiles numeris. Ekraue maromo difrakcinio vaizdo pobudis priklauso nuo diskc uzdengiamu Frenelic zonq skaiciaus. Kai uzdeagiama pirmosies Frenelio zonos nedidele dalis, uz.. disko seSeiis nesusidaro - ekranas yra apsviestas visa! taip pat, kaip ir tuomet, kai disko nera. Jeigu diskas ufsroja nedaug Frenelio zonu, tucmet amplitude Em) yra nemafa, ir taske P susidaro sviesos maksimumas, vadinamas Puasono tasku. Ji supa pakaitomis einantys tarcsns ir sviesas interferenciniai ziedai. Siais atvejais yra ryski sviesos difrakcija, 1. y. nukrypimas nuo tiesiaeigio sviesos sklidimo desnio. Taciau, kai diskas uzdengia labai daug Frenelio zonu U~ I), amplitude Emj ::::: 0, ir uz disko matomas jprastiuis seSelis, 0 prie jo ribu - labai silpnas interferencinis vaizdas. Dabar Iviesos difrakcijos galima nepaisyti ir taikyti tiesiaeigio sviesos sklidimo desnj. Cia tenka pabrezti, kad skritulio ufdengiarnq Frenetic zonu skaicius yra tiesiogiai proporcingas jo matrnenims if bangos Ironto kreivumui. Taigi net labai didelis ekranas gali uidengti maz'l ploksciosios bangos Frenelio ZOot! skaiciu, ir tuomet tureslme Frenelio difrakcija.

SViesos difrakcija apskritoje augoje. Panagrmekinte, kaip sferine banga praeina pro neskaidriame ekrane 1 esancia apskrita auga (9.12 pav.). Jos simetrijos asyje csauciame taske P atstojamqjq virpesiu amplitude priklausc nuo Frene1io zonq skaiciaus j atvirame bangos fronte. Jeigu j - nelyginis ir nelabai didelis, palyginti su 1, tai, kaip ijplaukia is (9.31) lygybes, taske P susidaro interferencinis maksimumas ; jeigu j - Iyginis, susidaro minimumas. Kituose ekrano 2 taskuose virpesiu amplitude apskaiciuojarna is (9.28) lygybes. Skaiciavimai ir bandymai rodo, kad cent-in] sviesi; ar tamsu task'l supa pakaitomis einantys tamsfls ir Sviesiis fiedai. Ribiniu atveju, kai angoje telpa labai daug Frenelio ZOOl!. sviesfis ir tams Iis interferenciniai ~iedai susidaro labai siauroje srityje. tik ties geometrinio leselio riba. Sios srities juosiamo skrituljo apfviestumas yra vienodas, if galirna teigti, kad sviesa sklinda tlesiat.

9.7. FraunhoCerio difrakcija

Frauoboferjol 3rtinys. Frenelio artf nic t9.28) pointegralines eksponenres Iaipsnio rodiklyje yra kintamuju x;J_ ir Yl kvadratai, todel integruoti gana sunku. Si laipsnio rodikl] galima pertvarkyti:

2~. (x-xJ'+(Y-y,)')=

= 2~. (x'+y')+ 2~. (x1+rl)-+, (XX,+yy,).

(9.33)

Jeigu nuotolis Zl DUO bangos pavirfiaus iki ekrano yra labai didelis (didesnis negu Frenelio artinyje}, tai Z, >1 (xl + rl) ir (9.33) lygybes antraj]

11. Fraunhoferis (1787-1826) - vokietiq f'iaikas, pasizymej~s darbals optikos srityje,

157

demenj atmetame. Tuomet Heigenso ir Frenelio principas u!:raoomas Iitokia Iygybe:

i"< (k(J.+2... (XI+,..» II -,.!:_(,uI+YYJ

",,:'OKe '" o(x" yJe" dx1dYl' (9.34)

S

Dabar pointegralines eksponentes laipsnio rodiklio kintamieji Xl ir Yl yra pirmojo laipsnio. Si lygybe matematiskai apraso vadinamajj Fraunhoferio artini, Jo f'izikine prasme issiaiskinsime, paeme bet kur] bangos pavirsiaus task:} Xl' Yl ir panagrineje plokjciame ekrane jo skleid!iamq bangu vieDodos fazes kreives. Tarsime, kad (9.34) lygybes pointegralines eksponentes laipsnio rodiklis yra konstanta:

XXl + YYt = coast = CPo'

Cia yra tieses lygtis. Fiksuota fazes verte qlo erdveje atiunka ploksoias bangos pavirsius. Taigi is Fraunhoferio artinio isplaukia, kad, ekranui esant Jasai toli nuo nagriuejamo bangos pavirsleus, galima tarti, kad kiekvienas ban os avirIialis taIkas skleidfia /aksciqsias banga.}. Plok~illjq -baogq s idima galima val uou ygtagr tars spin u JaIS.

FraUnhoferio difrakcija sieurame plySyje. Sviesos bangas, sklindancias pro angas, kuriq matmenys daug mazesni uf Frenelio pirmosics zonos matmenis, galima laikyti plokjciosiomis, arba spindulius - lygiagreciats. Tokiu sviesos bangu difrakcija vadinama Fraunhoferio difrakcija. Praktikai svarbi sviesos difrakcija siaurame plysyje. Pap.rasturno delel sakykime, kad bangos ilgio )" monochromatine ploksdioji banga statmenai krinta i labai ilga, plocio b plysi (9.13 pav., 0). V! plysio sviesos intensyvumo pasiskirstymas tirlamas glaudfiamuoju I~siu L, kurio zidinio plokstumoje yra ekranas. Bangos pavirsiaus atviros dalies taskai yra antriniu koberentiniq bangq saltiniai. Kampu IX sklindancias bangas glaudfiamasis l~sis fokusuoja taske f, ir cia jos interferuoja. Galima parodyti, kad l~sis visq bangu optini keliq pakeicia vienodai, todel papildomas faziu skirtumas nesustdaro. Taip ekrane gaunama sviesos interferenciniu maksimumu ir miuimumu sistema. Interferenciniai maksimurnai yra plysia difrekciuiai atvalzdai.

Rasime atstojamuju virpesiu amplitude E",(a.). Tam bangos fronta padalysime i lygiagrecias jo krastui nykstamai mago plocic dXI zonas. Kiekvienos elementarias zonos sukeliamu virpeaiq taske P atstojamoji amplitude prlklausys tik IlUO tos zonos plocio. Taigi tokios simetrijos ufdavinyje Fraunhoferio artinys (9.34) yra tik vieno kintamojo, pavyzdfiui XI' funkcija. Ploksciosios bangos a (Xl' yJ=const, todel, suintegrave (9.34) lygybe, randame sio kompleksinic dydzio moduli - atstojarnosios bangos amplitudes israisk~:i

E. (~) ~ E. (0)

. (r.b ,in.) SO" -A-

TCb sin a: -A-

158

(9.35)

a.

b

9.13 pav.

cia Ern (0) - atstojamosios bangos amplitude tagke, kuriame l~sio pagrindine optine asis kerta ekranq (,,~O). (9.35) lygybeje matyti, kad atstojamosios bangos amplitude yra kampc 0: funkcija. Sviesos intensyvumas I proporcingas amplitudes kvadratui. Kaip isplaukia is (9.35) lygybes,

.• (TCbSiOa: ) son --A-

(TCb~n~r .

Kaip ziDome is rnatematiues analizes kurso, lim sin a. = 1. Taigi (9.36)

0:_0 a:

lygybeje, kai 0:-",0, J(a.)=/(O)=lrou. gaunamas centrinis intensyvumo

maksimumas. Kai argumento vertes tenkina lygybe r.b~~na: = x m x, arba

J bSin;'~±2m~3.~ (9.37)

............... -

I(a)~I(O)

(9.36)

funkcija I(a) pasidaro Iygi 0: (I(,,)~O). Taigi (9.37) lygybe nusako intensyvumo rninimumu padet]. Toji Iygybe dar vadinama Fraunhoferio difrqk~ eNos pfYSVie minimumo sqlvgp. IS jos apskaiciuojamas minimumq skaicius m. Kadangi [sin a: t negali buti didesnis kaip 1, tai m~b/)".

159

ufrasoma sitaip:

j h,in~~ ±(2m+I)~; I m~ ; I; 2; 3 .. @ (9.38)

Be to, I((X)=I( -"J,r.y. difragavusios sviesos intensyvumo kreive yra simetriska le~io pagriudines optines asles atzvilgiu. Jos grafikas parodytas 9.13 paveiksle, h.

Difrakcijos minimumo bei maksimumo salygos (9.37) ir (9.38) turr aiski(}, geometrine prasme. Kaip matyti 9.13 paveiksle, a, krasriniai spinduliai iki susitikimo taske P uueina skirtingus optinius kelius. Kellq sklr tumas 6=bsin ct. Jei sis dydis Iygus lyginiam pusbangiu skaiciul, pavyz,

dfiui A = 2 -~-, tai neufdengta bangos pavirsiaus dal] galirna padalyti i dvi vienodo plocio zonas. Kiekvienos jq nuotolis iki P skiriasi A/2. Del to kiekviena zona taske P sukelia los pacios amplitudes (£'"1)' bel priesingos fazes virpesius, ir atsrojamuju virpesiu amplitude £,,,=E"'I-£"'1 =0. Vienos zonos virpesiai bus nesukompensuoti, jeigu tokiu zonu skalcius yra nelyginis, t. y. jeigu ~~(2m+ 1»,/2.

Fraunhoferio difrakcija tiesmeje gardeleje. Skaidr-ia vienmate tiesine difrakcijos gardele sudaro stiklo ar kvarco plok stele su daugeliu lygiagrel3iq, vienodai vieuas nuo kito uutolusiu ir vienodos formos bei ploCio b relill. Jie atskirti plocic a gviesai neskaidriais tarpeliais. Apsviesti gardeles reziai tampa atskirais kcherentines sviesos saltiniais, pasikartojanciais grieitai vienodu tarpu d=a+b (9.14 pav.), kuris vadinamas difrakcijos gardeles konstanta. ~iuoJaikiniq gardeliu konstanta d yra IO-s -10-" mm eiles. Sviesa difraguoja kiekviename rezyje (plysyje). 4sis L zidioio ploksturnoje surenka atskiruose refiuose kampu !!X difragavusias bangas, ir cia jos interferuoja. Taip gardele sudaro sviesos difrakcijos vaizda. Tos kryptys, kuriornis pro atskirus reztus sviesa nesklinda, tai svleses intensyvumo pagrindiniu minimumq kryptys. Gretimu rezil! skleidziamos bangcs interferuoja. Interferencijos rezultatas priklauso nuo per gardeles koustanta d nutolusiq spinduliq eigos skirtumo, kuris isrci~kiamas Iygybe

~~dsin~. (9.39)

Tais kampais, kurie tenkina satyga

dsin~= ±(2m+l) ~; m~O; I; 2; 3 ...

(9.40)

turesime papildomus iuterferencinius minimum us. Ir atvirkjciai, vienas rez..is stiprins kito rezio poveiki, jeigu

dsinct= ±2m ~; m=O; 1; 2; 3.

(9.41)

5i Iygybe tiesinei gardelei nusako pagrindiniu intensyvumc maksimumq padeti. Kadangi [sin ~I negali bfiti didesnis kaip I, tai i~ (9.41) lygybes pagrindiniu intensyvumo maksimurrru skaicius isreiskiamas sitaip: m~

160

ltl-jJJ

Ekranas

P 9.14 pav,

sma:

9.15 pav.

:s;,dj'A. Is tos lygybes taip pat isplaukia: 1) jeigu d}>A, tai ct-rO, ir difrakcijos nera ; 2) jeigu d < A, tai ~ > I, ir lygtis praranda prasme. Taigi gardeIeje tviesa difraguoja tiktai tuomet, kai §viesos bongos tlgis A nedang matesnis liZ garaeles konstantq d. Galima parodyti, kad is N refiq sudarytoje gardeleje tarp dviejq pagrindiniu maksirnumu yra (N -I) papildomas minimumas. Kiekvienas jll skiria marycius papildomus maksimumus. Kuo daugiau rez-ill, tuo daugiau Jviesos energijos praeina pro gardele, todel didesni tr smailesni YTa intensyvumc ruaksimumai. 9.15 pavciksle parodyti difragavusios sviesos intensyvumo grafikai, kai ji praejusi pro viena du, keturis ir astuonis skaidrius vienodo plocio redius.

Kaip matyti (9.41) lygybeje, pagrindiniu maksimumq padetis priklauso nuo sviesos baugos ilgio. Todel. tiesine gardele apsvietus balta gviesa, visi maksimumai, isskyrus centrinj (m=O; Hue atveju skaicius 111 vadinamas spektro eile), isskleidziami i spektra. Taigi tiesine difrakcijos gardel€: naudojama kaip spektrinis [taisas.

Kiekvieno spektrinio prietaiso svarbiausios charakteristikos yra jo dispersija ir skirlamofi geba. Tiesines gardeles kampine dispersija vadinamas dydis

(9.42)

cia aCt - kampinis nuotolis tarp spektro Iiniju, kuriu bangos ilgis s kiriasi dyd.i:iu 8A. Tiesines gardeles kampines dispersijos i.sraisk~ gauname

161

igdiferencijave (9.41) Iygybe su pliuso zenklu bangos ilgio atZvilgiu:

d cos o: {f.=m.

(9.43)

Mazlems difrakcijos kamparns cos IX;:::: I, tuomet is (9.42) bei (9.43) lygybiu gauname:

(9.44)

Taigi tiesines gardeles kampine dispersija tiesiogiai proporcinga difrakcinio spektro eilei m -_....L..-'----t-'\- ir atvirksiiai proporcinga jos konstamat d.

~ Gardeles tiesine dispersija vadinamas dydis

ckranas 9.16 pav.

(9.45)

cia Of - atstumas (ekrane ar fotoploksteleje) tarp dvieju spektro Iiniju, kUri" bangos ilgis skiriasi dydfiu 0).. Kaip matyti 9.16 paveiksle, maZiems kampams 31~Foa.; cia F - glaudfiamojo l~sio zldlnlo nuotolis. Tuomet tiesine dispersija isreiskiarne sltaip:

(9.46)

Taigi gardeles tiesine dispersija yra tiesiogiai proporcinga jos kampinei dispersijai.

Spektrinio prietaiso skiriamaja geba vadiname nedimensini dyd]

(9.47)

cia). ir ).+8). - gretimu liniju, kutias dar skiria sis prietaisas, bangu ilgiai, Spektro linijos, kuriu bangos ilgis skiriasi maziau negu biidingas prietaiso dydis 8>., susitieja i viena Iinija. Skiriamoji geba priklauso nuo speku-inio prietaiso dispersijos ir spektrc linijq plocio. Kaip matyti 9,15 paveiksle, tiesines gardeles spektro liniju plotis mazeja didejant jos rezill skaiciui N.

9.17 paveiksle, a ir b, parodyta, kaip atrodytu is: dviejq bangos ilgh; "'1 ir t.:! susidedantis spektro intervalas, tiriamas vieuodos dispersijos (vienodos gardeles konstantos), bet skirtingos skiriamosios gebos (skittingi reli\! skaiciai) gardelemis. Atstojamajj spektro linljq intensyvuma vaizducja istisine kreive. Atveju a abi linijos susilieja i viena ir prietaisas jq neisskiria. Atveju b liniju intensyvumo maksimumus skiria rninimumas. Cia akis lfio.res dvi Iinijas, jeigu minimumo ir maksimumo intensyvumu saotykis ne didesnis kaip 0,8. Pagal Dz. Reilp, 5i s<J)yga jau ispildoma,

J Oz. Reilis (1842-1919) - anglu fizikas.

162

a 9.17 pav.

kai vienos spektro linijos maksimumas yra lies anrrosios linijos knl~tu (9.17 pav., b). Tiesines gardete .. skjriamaji reba jSrejSkjama ~itajp:

[!:=mNJ1 tJiJ,,; 'If'U;qCv.'~) (9.48)

Taigi ji liesiogiai prooorcingq snektro tilei ir gqrdg&r ['[iu ikgiCbti,

9.S. Ba..ogt! difrakcija erdvineje gardeleje

Dvi tiesines gardeles sudejus taip, kad j4. reziai bUil!. statmeni, gaunama paprasciausia dvimate difrakcijos gardeie. Analogiskai gaunama paprasciausia trirnate (erdvine) difrakcijos gardele - tai visiskai vienodu ir vienodai crientuotu dvimaciu gardeliu sistema. Praktitkat labai s\'Qrbi erdvine dlfrakci'os arde' , ra krista/as. KiekvieD"iiTristaJ't sudaro erd-

eJe tarsy ingai issidest~ jonal. atomai ar j1J. grupes (fr. It., 17,1 sk.). Atstumai tarp sill daleliq, t. y, erdvines gardeles konstantos dl> d2• d3 yra 10-10 m eiles. Jos daug karru mazesues uz regimosios sviesos bangos iJgi A ( ..... 5 '10-7 m). Todd regimoji sviesa, persviesdama kristala, difrakcinio vaizdo uesudaro. Uitat trumpqju Renrgeno ir y bangq ilgis mazesnis uz tokios gardeles konstanra, ir kristalas joms yra natural! erdvine difrakcijos gardele. Sill. bangu veikiami krisralo strukturiniu daleliu elekrronai virpa skleisdami antriues koherentines bangas. Jos interferuodamos duoda bangu difrakcijos kristale vaizdq. Bendra Rentgeno spinduliu difrakcijos kristale teorija 1912 m. sukiire vokieciu fizlkas M. Laue. Su-

paprastinta jos modifikacija 1912 m. pa- 1 1

teike anglu fizikai H, Bregas ir L. Bregas 2¥ (tevas ir SODUS) bei (nepriklausomai nuo

jq) 1913 m. rusu Fizikas G. Vulfas. lie .

kristala laike atstumu d viena DUO kitos

nutoluslu atominiq plokstumq visum a I ,{J'&

(9.18 pav.) ir bangu difrakcija aiskino" A' ,', c

ill "atspinciZiu" DUO sill atominil;! ploks- 11 B

tUIn"Q. Pagal juos, Rentgeno bangos,

priesingai [prastinems, atsispindi tiktai 9.18 par,

163

sudarydamos interfcrenciuius rnaksimumus. Sakykime, i kristala spindcsio karnpu .:} kriuta plokgcloji, ilgio A, monochromatine banga (9.18 pav.). Nagrinekime jos "atspindi" nuo atominiu plokstumu fir II. AISispindejusios bangcs yra kcherentines if interferuoja. Kaip matyti paveiksle, spinduliais 1 ir 2 pavaizduotu bangu nueitu keliu skirtumas

"'~AB+BC=2d,inl}.

Renrgeno spinduliu IUiio rodiklis visose aplinkose artimas vienetui, todel j\! uueitu keliu ir optiuiu keliu skirtumai sutampa. lS cia isplaukia: jeigu krinrancioji banga tenkina sqlyga

""2dsin.t}=m).· m= 1; 2; 3; 4 .. "

(9.49)

tai atsispindejusios bangos sJ!Qa.ro-i.nteFfer1!nein·~I~ia m - difrakcinio maksimumo eil(Si<J: Iygti vadiname Brego lygti~ Kitais spindesio kampais krintancio~oflt)G : FomaTiifCs'Dangos .meatsispindl". Kad jos .atsispiudctu'', reikia arba kristala tinkamai pasukti, arba apsviesu istisinic spektro Rentgeno bangornis. Tuomet konkreciam spindesio kampui bus bangos iIgis, kuris tenkins Brego lygti. Pirmieji Rentgeno spinduliq difrakcija 1913 m. gavo vokieciu fizikai M. Laue, V. Fridrichas ir Knipingas.

Brego lygtis Iabai svarbi pra.ktikai. Zinanr Rentgeno bangu ilgj A ir isrnatavus' B ir 111, galima apskaiciuoti neztnomos struktflros kristalo tarparominiu plokstumu atstuma d, t. y. nustatyti kristalo strukrara. Tiems patiems tikslarns taikoma Brego lygtis ir tiriant y spinduliu, elektronu bei neutronq difrakcija kristaluose. Antra vertus, jeigu kristalo struktura zfnorna, tai, ismatavus & ir m, galima nustatyti difragavusios bangos ilg] A. Todel siuo metodu grindziama rentgeuospektroskopija. Rentgeno spinduliu difrakcija kristaluose pr aktikai yra tokia pat svarbi kaip mikroskopas biologijoje.

9.9. Holografijos principal

Hologra.fijos samprata. Fotografijos pradininku laikomas prancuzu mokslininkas L. Dageras, J 839 m. pademoustraves pirmaja fotografija. Jos gavimo principas visai paprastas : fotografuojamojo daikto pavirsiaus jvairus elementai nevienodai spinduliuoja Iviesa arba, ji apsvietus, nevienodai j<! igsklaido. Todel fotoapar ato objektyvo suformuoto daikto atvaizdo [vairios dalys b iina nevienodai skaiseios. Tai priklauso DUO objektyvo sufokusuotos sviesos bangos amplitudes. Taigi [prastineje fotografijoje informacija apie daikta fiksuojama tik bangos amplitude. Toks atvaizdas yra panasus i daikta.

Jcigu objektas yra plokgcias ir jo pavirsius lygiagretus fotografinei plokstelei, gaunamas pakankamai aiskus atvaizdas (9.19 pav.). Visai k.itaip bnna, kai fotografuojamas erdvinis kiinas. Tuomet aisktis atvaizdai bilna tik tu jo taskl.!, kuriu nuotolis d iki I~sio tenkina jo iygti· Be to, iprastinis

164

[~HC.2raj~inis atvaizdas yra plok;. CIa ... 1 '. Lla erdves iliuzija gali susidaI}!I uk de! seselil! ir perspektyvn.;

I 194? m. angll! fizikas D. Gabora- pClsllilc i.~ _principo visai nauja d~J~tl..! e~d~~nlo. vaizdo uzrasymo bflda. Jo r~eJa vrsar paprasta. Monochromatine sviesq_ prizme ar veidrodzj~i~ reikia isskaidyti i du kohe~{'n.1J?I~S sviesos pluostelius : pagrindini If pagatbtnt, Pazrlndiniu apsvieciamas daiktas: Svie;ai jaun-i ~~~~~iaga (pvz., fotoplokstele) ap:~~c'-la:na kanu. daikto iSsklaidyta ~~ resa rr pagnlbiniu pluosteliu, Jei :51.1.! bangu kobereruiskumo nuotoIis IJalkt(]S drdesnl.s. liZ )l! nueir q keliu skinu- 9.19 pav. ?l'l, tar JOs Intederuoja. if sviesos

}~~:~~~r~~Cjni I.auk'! fik~uoja fotoplokftele. Taip gautas daikto intertaras ~~;~l atvalzdas . vadrna~as ~~lOlofJrama. Bangu inrerferencijos rezuItumas sav~lIl~~ ~uo J~. ampiitudfiu didumo i~ faziu skirtumo. Faziu skirleikia . ~~tll pl.lkla~so nuo bangq nueuq keliu skirtumo. Tai i 'is cia is ~'j0(JnaCI.lq apse dmkto. ~1~kil}l dalil! nuotol] iki /otOPlokslele;, lIS sudar~ d~lI:' ~ad. holog~'(m1OJe- trasomas erdvinis atvaizdas. Holograrnq ji \ isa! ~yb~~ .ban?~s irucrferenciniq maksimuml! ir minimurnu, todel vaizdas nep~~a~l.l ~a'k~q_. Kad s.uprast~me.' kaip bangu interferencinis atpa . c·g-ali. auukti daikto aL~aJzd~, prrmiausia susipazinkime su paciu

p~as lausl,ll. hologramu gavtmo tr alkurimo principu. -

feru~~t:grafme g~r~el~. Paprasciausia iuterferencin] vaizda duoda inter(9 '0 mos ploks~?sloS monoChr?malines bangos : banga A ir banga B r"- pa:-., a~ .. Abiejose .b~ngose vienodai pazymeti bangos pavirsiai, ku- 21uose v.lfpeSlal ~JnfazJ.nJaJ (fazes vienodos arba j4. skirtumas kart~tinis h rr):. KalP. ma.lY.t.l paveiksle, del interferencijns susidaro tamsiu if sviesiq .OJ~l~n~a!Jq. hmJ.l! .slstem.a (9.20 pav., b). Tose vietose. kuricsc susideda slll.fa~In!a1 vtrpesrai (paveiksle pazymeta + +), buna sviesos intensyvumo

n_1akslJn~~as, 0 kuriose susideda priesingl! faziu virpesiai (+ _) _ _ ~Idaro svresos intensyvumo minimumas. Toks - interferencinis ;aizd:~ ~~asyta~. fo[?~lo.ksteleje, va~inal11as fotografine gardele. Ji vienu pozifi.ri~ / es~es skr~lasl nuo 9,7 skirsnyje nagrinetos tiestnes re.hl.! gardeles. Pasn:ro_SI?S .skald~u~a~ statmena reziams kryptimi kinta suoliu (skaidri-; I ;~.al.d~ -~kaldfl tr r. 1.). Fotografines garde!~s skaidrumnc kinta toy zrar OSIl1USO desu.iu. Tode:!, daug interferencinil! juosteliq turinci'l

res s~ ~~~~!a~~~:t cr~tinj~ ll:tvaizd.as, ga~nam.as stereokamem. J<l sudaro foroapara, 'iygiu nuoroliu! ~tar;aki4 k~~dzf:.tmcs asys vrena kites ativiIgiu pasmmtos atstumu,

, Zodis hotograftja kiles is graikiskq zod!iq holas (visas)+gl"ap/Jo (rasau). 7. Fizilca II

Atvaiz.das

165

b

9.20 pav.

g ardele apsviestus ploksciaja monochromarine banga (9.21 pav.), aukstesniu eiJiq uz l-<!ii Inrerferenciniu maksimumu intensyvumas pralrjska lygus nuliui, ir Ul gardeles sklinda tik trys ploksciosics bangos: centnne

C - tiesiog gardele praejusi

Bur - r.s _ svies~ (nulinis) in{erf~renci.n~s

r-»: ,,~~d'J=C mak simumas ir du I-OSI05 eiles

interferencioiai maksimumai D

~ . ir E. .Pluostelio D sklidirno kryp-

. E tis tiksliai sutampa su 9.20 1'a-

. .~_} veiksle parodyta bangus B hyp-

o '" ',~ timi. Todel pluostelis D stebe-

~~ tojui sudaro [spud], kad ui fo-

rr tograf'ines gardeles yra 9.20 paveiksle parodytos bangos B sal-

.~ tinis. Kitaipsakant, tokia gardete

~ Balwh ( 7d' yra bangos B saltinio holograma,

:: ;1 . 7;,_;) ~ 7 Fotografine zonlne plokStele.

FDiU7"af,n'; Sakykime, i fotoplokstele (9.22

qC!1'!12c"'3 pav., a) kartu krinta dvi mono-

9.21 p8'f. chromatines koberentlnes ban-

gos, taciau vieua jl! yra plokscioji, 0 antra - saltinio P skleidziama sferine banga. Tokiu bangq interferencinis vaizdas, irasyms fotoploksteleje, parcdytas 9.22 paveiksle, b. Ji sudarosviesiu if tamsiq koncentriniu apskntirnq sistema. Tai ir yra fotografine zonine plakitele. Einant centro link, jos skaidrurnas taip pat kinta kosinuso desniu.

Fotografiae zonin~ plokstel~ J apsvietus plokscia monochromatine banga (9.23 pav.), del difrakcijos joje susidaro trys bangcs. Tiesiog pro plokjtele praeina plokseioji banga A ir dvi sferines - B i r C. Pirmosios sferines bangos B front as iskilusis (prasiskiriantys spinduliai), antrosios

166

9.22 P::1\-.

C - igaubtasls (susiglaudziantys spinduliai). Stebetojui atrodo, kad bangas B skleidziu tasklnis saltinis Pu, kuris yra 9.22 paveiksle parodyro sviesos saltinio P menamasis atvaizdas. Jo nuotolis iki fotoploksteles toks pat kaip ir P. Sferines bangos C susiglaudzia taske PRo sudarydamos saltinio P tikr<tjj atvaizda. Taigi fotagrnfine zontne plokitele yra taskinto monochromatines sviesos sa/tinio holograma.

\,

9.23 pa'.

Kuno holograrnos gavimas ir atvalzdo atkiirimas. Kaip jau minejorne, holograf'ijai pradfia 1948 m. dave D. Gabor as. Taciau ruo metu dar nebuvo dideles galios koherentines sviesos Saltiniu, lode) jo hologramos buvo zemos kokybes. Holografijos antruoju gimimu galima laikyri 1962- 1963 rn., kai JAV fizikai E. Lytas if J. Upatniekas tiems tikslams panaudojo lazerj. Viena Ju pasiulytu hologramq [rasymo schemu parodyta 9.24 paveiksle, a. Veidrodzio atspindetas pagalbinis Ivlesos pluostelis apsvicl:ia fotoploketele. 0 tos pacios sviesos pagrindinis pluosrelis - daik-

167

v

'D

sotootoeime a

tnrtamasts atvaizdas

----_

------

HOlaq"am~""'",,, b -

9.24 pav.

ta. Kiekvienas jo taskas issklaido svies'l if yra tarytum lazerio sviesos taskinis saltinis. Issklaidytoji sviesa fotoploksteleje iuterferuoja su pagalbiniu pluosteliu. Fotoploksteleje fiksuojamas sis labai sudetingas interferencinls vaizdas. Cia fctoemulsijos 1 film gali buti tukstanciai [vairiai orientuotu interferenciniu maksirnumu if minirnuml!.j kiekviena hotogramas task atenka halo ramllO'} daikt . " taJko i.fskfaid," a viesa. Todel kiekvieaame hologramos taske YTa lam tikra informacija :

atspmdiio geba if nuotolis iki daikto. Kane holograma visai i ii nepanasi. Kadangi, gitaip uzrasant holcgrama, naudojarni du atskiri kohercntines sviesos pluosteliai, tal tokia holograma vadinama dvispindule,

Pagal 9.24 paveiksle, b. parodyta schema is: hologramos atkuriamas daikto atvaizdas. Tam holograma apsvieciama pagalbiniu koherentines sviesos pluosteliu. Sviesai difragavus, susidaro trys intcrfcrcnciniai pluosteliai. Nulines eiles interferencinis pfuostetis (praeinantis tiesiog pro hoIograma) paveiksle neparodytas. Kiti du yra pirrnosios eiles interferenciniai pluosteliai : lssiskleidfiantis ir susiglaudfiantis (sis paveiksle neparodytas). Pirmasis jl! atkuria daikto menamajj atvaizda, antrasis - realujj. Abu atvaizdai yta erdviniai: tariamasis atvaizdas yra LIZ hologramos if stebetojas ji mate, 0 realusis yra stebetojo puseje ir ji galimu ne tik matyti, bet ir gaut i ekraue.

Kadangi visoje hologramos plokstumoje interferencinis atvaizdas [rasomas is visu apsviestu objekto taskq, tal is hologramos vienos dalies galima atkurti vise daikto atvaizda. Taciau, apsvieciant vis mazesne hologramos dalj, atvaizde nyks smulkios detales, mazes kontrastas ir atvaizdas plokstcs.

Holograma galima apfiurineti is [vairiu regejimo task"lj_. Jei, [ratant holograma, artimesni daiktai denge tolimesnius, tai, pakeirus regejimc task.!!. galima pamatyti .. U2stOtU5" daiktus. Mat hologramos regejimo tafka perkelus i salt, prfimame atkurta atvaizda is: bologramos periferines dalies, i kuria irasant krito "uzdengt4," daiktu issklaidyta Iviesa.

168

Dar vicua hologramu ypatybe yra ta, kad vienoje fotoploksteieje galima nuosekliai (vi en", po kites) ira.sytj daug)'br hologramu. Tam pakanka pakeisti pagalbinio pluoetelio kritimo i foroplokstele kampa.

Erdvlne holograma. Kai fotoploksreles emulsijos stuoksnio storls yra vienos eiles su sviesos bangos ilgiu, joje [rasytas hofogramas vadiname p/ok§6osiomis. Taciau dabar jan gaminamos fotoploksteles, kuriu emulsijos storis yra iki 20 sviesos bangos ilgiu. Hologramuojant kima, tokioje plokstele]e fiksuojamas ne plokseiasis, 0 erdvinis interferencinis vaizdas-. Erdviniu holcgramu teorija 1962 m. gvildeno tarybinis fizikas J. Denisiulas. Tokia holograma panasi i erdvine difrakcijos gardele. Apsviesta balta sviesa, ji isskiria tokio ilgio monocbromatines sviesos banga, kokio buvo panaudota [rasanr holograma. Todd, atkuriant atvaizda, erd.vill~ holograma galima apsviesti arba monochromatine, arba balta sviesa,

Holografijos taikymas. Nors rues aptareme tik opfiuiu hologramu gavlrno principq, taciau analogiskai gaunamos .hologramos n~ll.doj~nt ir kitu diapazonu, pavyzdziui, radijo, Rentgeno 11' kt. koherentinj SPInduliavi rna. Daik:o interferencin] atvaizda, 1. y. j~ holograma, galirna gauti ir su ukustincmis koherentiuemls bangomis. Ziuoma, minetais atvejais holograma [rasant ir jq atkutiant, iskyla papildomu problemu: [rasaut - kaip interferencin] atvaizda fiksuoti, atkuriant - kaip ji paversti regimuoju.

Del holograrnu gavimo universalumo jq praktinio taikymo perspektyvos yra labai placios, Kai kurias jl.! trumpai aptarsime.

Ta holografijos ypatybe, kad vienoje Iotoploksteleje galima [rasyti daugybe skirfingu holograrnq, galima panaudoti informacijoi saugoti, APskaiCiuota, kad 32 x 32 mm matmenu fotoploksteleje holografiniu metodu gafima sutalpinti pCI' tukstant] puslapiu knygos teksta. Galima tiketis, kad ateityje turesirne ESM su holografine atmiutimi.

Del holografinio atvaizdo stereosavybiu tikimasi, kad ateityje bus .5Ukurtas hoiograf'inis kinas bei televizija. Cia pagrindinis sunkumas - kaip gauti didele bolograrna, kuria galetu fiureti daug i.iurovl!? Be to, jos turetu but! dinamines, 1. y. atspindeti laike vykstanciu.s objektu pokycius. Tokiu hologramu registravimui reikia uaudoti vad.namasias [ototropinos medfiagas, kuriose inrerferencinis atvaizdas bUlla 10-8_10-6 S, 0 po to isnyksta.

Jau velkia kotierentlniai radarat, Jie generuoja pagrindin] ir pagalbin] mikrobaugu pluostellus. Daikto atspindetos bangos interferuoja su pagalbiniu pluosteliu. Si interferencin] daikto atvaizdq (radijo holograma) specialiu keitikliu galima trausformuoti i optine hclogramq. IS jos daikto atvaizda galima atkurti lazerio sviesa. Tokiu radaru skiriamoji geba yra labai didele,

Panasiai gaunama daikto akustine holograma. 9.25 paveiksle parodyta

R. Miulerio pasiG.lyta neskaidriame skystyje esancio objckto akustincs hologramos gavimo ir atldirimo principine schema. Cia skaitrnenimis 1 ir 2 pazymeti akust'inil! bangq generatoriai. Pirmasis generuoja Iabai

I 1894 m. prancnzq mokslinmkas G. Lipmanaa numare, kad fotocmulsijojc galima ira!yti erdvine interferencine strukrnra.

169

trumpu ultragarso bangu pagrindinj pluostel], kuris .. apmU'asis Iviecia' daikta, 0 antra sis - atvairaos nukreipta i skyscio pavirsiu

koherenrin] pagaibinj picosre, Ii. Del bangu interferencijos skyscio pavirfiuje susidaro stacionarios interferencines bangu ruzgos - akustine holograma. J~ apsvietus Iazerio sviesa, gaunamas tikras daikto atvaizdas. Prireikus specieIiais keiukdais akustine hologramq galima paversti optine ir f'iksuoti fotoplokstelcje arba jrasyti magncrineje juostoje.

9.25 gay. Pastaroji at kuriarna skaictavimo mafiuomis.

Jau dabar tam tikru procesu konrrolei taikoma bolograf'ine inrerferometrija. Issiaiskinkirne jos esme. Padekirne holograrnq ten, kur buvo fotoploksrete jra~ant hologrema. Apsviete holograma pagalbiniu pluogteliu, atkuriame daikto issklaidytos Iviesos banga. Jeigu ir daiktas stovi savo buvusioje vietoje, tai susidaro dvi bangos : daikto i~ naujo issklaidyta ir atkurta i~ holcgrarnos. Sakykime, kad del daikre [vykusiq pakitimu (pvz., defcrrnacijos, virpesiu, liizio rodiklio pokyCio) is naujc issklaidytos bangos faze pakinta, Tucmet regimajarne atvaizde atsiranda interferencines juosteles, kuri q forma vienareiksmiskai siejasi su minetais pokyCiais. Tal ir yra hclografine interferornetrija. Taciau [prasrineje interferometrijoje palyginamosios bangos fcrmucjamos kartu arba su laiko intervalu, mazesniu ut jq koberenriskumo rrukme (:S;;; 10-5- 10-4 s). HoJogramoje fiksuota sviesos banga galima atkurti tada, kai prireikia. Aprakytu holograf'ines interferometrijos biidu galima nustatyti, ar pagamintoji sudetingos konfigfrracijcs detale gerai atitinka gablona.

Nors sieadien dar sunku visapusiskal [vertinti holografijos reiksmc mokslui ir praktikai, taciau j'l galima lyginti su radijo rysio atradiruu. Atradus koherentines sviesos Ialtinius - laze-ius bei mazerius'. optika suartejo su radiotechnika ir issivysre nauja mokslo saka - radiooptik:a, Holografija galirna laikyti jos dalimi.

9.10. Sviesos absorbcija ir sklaida

2.1 skirsnyje materne, kad visi dielektrikai (isskyrus vakuuma) sudaryti is atomu. jonu ar molekuliu. Visose sicse medziagos strukturinese dalelese yra surisllUq elektronu, medziaga sklindanti sviesa saveikauja su jais, Daugelj sviesos ir medztagos s'!veikos reiSkiniq gaiima paaiskinti

1 Mazeris _ mikrobangl.,! kvan!;uis gcncr,florius.

170

otandu fiziko H. Lorence sukurta klaslkine elektronine teorija, Paguf si~ teorijq, sunsruosius elektronus veikia kvazitampnosios jegos, ir medz!aga skfindanclos sviesos elektrinis laukas vercia juos virpeti baugos dafniu. Taig! kiekviena rnedfiagos strukturine dalele yra tam tikru osciliatoriu sistema, 0 kiekvienam osciliatoriui bndingas savasis virpesiu kampinis daznis (')01' Molekules (atomo) isoriniat elektronai su ja susieti silpniausiai. Todd jic ir nulemia [vairius optinius reiskinius,' ir isoriniai elektronai dar vadinarni optiniais, Jonai yra daug inertiskesni uz elektronus, todel juos priversti virpeti geba Ilk zcmojo daznio infraraudonieji spiuduliai.

Krintanciosios svrcsos dafniu (i) virpantys elektronai ar jonai spinduliuoja to paties dafnio autrines bangas. Kline atstumai tarp molekuli u yra mazesni uz sviesos bangos koherentiskumo nuotolj, todel antrines sviesos bangos yra koherentines, ir jos interferuoja rarpusavyje be! su krintanCi'lj<t banga. ~viesos bangu skl aida) atspindys ir kt. - tai sios bangu interferencijos padarinys.

S"iesos absorbcija. Mediiaga_s.kJ.in.da!ltLS¥:ie.~jHltldOrStliadiHft:iQS

molekules...iLkt. Vadinasl sklmda c, oi' vi' virsta

JP~ VI me ener ija, if mcdfiaea sklm 'I

IUJ mafcia. is reifkin s vadinamas

_ m. prancuzu fizikc ugeno

sviesos srall/o rae tusio storio x

l1uma.5 iireiikiama

(9.50)

cia 10 - krinrauciosios sviesos i ntensyvu mas, (J. - gviesos absorbcijos rodiklis. Jis priklauso nuo medfiagos prigimties, jos busenos ir krintanciosics sviesos bangos ilgio, bet nepriklauso nuo sviesos intensyvurno' ir absorbuojancic sluoksnio stone. Kai sviesa absorbuojancio sluoksnio storis X= 1':1., praejusics sviesos baugos intensyvumas I sumafeja e kartu knntanciosios bangos atfvilgiu. 1160 m. Bugerio desnj teorifkai isvede vokieciq fizikas J. Lambertas. Jis remesi prielaida, kad storio dx medaiagos sluoksnj praejusios sviesos intensyvumc santykinis sumazejimas priklauso tik nuo rt ir dx, t. y.

dl/l= -"dx;

cia minuso zenklas parasytas todel, kad dydis dxc-D, o sviesos intensyvurno poky tis dJ < O. Si(), Iygyb~ suintegrave ir is krastini4 sqlygq (."(=0, 1= lo) nustate integravimo konstanta, gaunarne (9.50) lygybe.

Dydzio ex. priklausomybe nuo sviesos bangos i\gio vadinama medziagas absorbcljos spektm. Prarerintuju vienatomiu dujq absorbcijos spectres yra Iinijinis, 1. y. tik labai siauruose bangu ilgiu diapazonuose (AI. - simtcsios angstrerno dalys) absorbcijos rodiklis (I. nelygus O. Tokia absorbcija vadinama atrankine, arba selektyviq]a, Skystieji if kietieji dielektrikai paprastai sugeria Iabai pladios spektro srities bangas (ui. - tuksfanCiai ar ddimtys tiikstanci4 angstremti). ir jiems dydis "1. yra tclydine

1 Sis tciginys teisingas tHe nclabai intensyviai ~viesai.

171

sviesos bangos ilgio A funkcija. Mat del kondensuotosios aplinkos daleliu stiprios saveikos osciliatoriu savuju virpesiu dazoil.! diapazouas yra labai platus. Kai sviesa sktinda rnedziaga, sie oscitiaroriai rezonuoja, sugerdami atitinkamc dazn!o bangas.

Dydflo rJ.. priklausornumu nuo bangos ilgio pauifkiuama Sviesa suger-iancios aplinkos spalva. Pavyz dfiui, balta sviesa apfviesta plevele. kuri sugei ia visas. isskyrus raudonosios sviesos, bangas, praejusiojc Iviesoje atrado raudona. Sis reukinys panaudojamas absorbciniu Ivicsos filtn! garnybai. Tokie filrrai - tai stiklo plokstele su spalvotu Iviesq absorbuojanCio zelatinio sluoksn!u.

Sviesos sklaida. ~vicsai skJindant aplinka , at sir-anda visomis krvptimis sklindancios ir tarpusavyje interferuojancios kcherentines antrincs bangos. Kai aplinka opriskai vieualyte, visomis kryptimis, isskyrus pirmines bangos sklidimo kryptj, susidaro bangu interfer-encijos minimumas. Visa! kitaip sviesu sklinda optiskai nevicnalyte apliuka : .del sviesos dif-

rakclj_os oeyicnalvtiskumuose '05 v········ as.i-

is rei skin s V' .skktida,

viesos sklaidu nuo medfiagos daleliu, kuriu sptudulys ,. yra labai mazes, palygjnt i su sviesos bangos ilgiu ),' vadinamas Ttndalto efektu. Jis pasireiskia drumstose aplinkose, pavyzdfiui, dumuose, rnke, emulsijoje if kitur. Cia mafoje priernaisines medfiagos dalelcje privcrstinai virpanciq elektronq sistema yra ekvivalenti vienam virpanciarn elektriuiam dipoliui. Toks dipolis virpa krintanciosios Iviesos dai.niu co. Antrjniu bangu spinduliavimo intensyvurnas proporcingas W;l, todel isskliiid ai sviesar salioia

Reilio desnis: ~ i ... · rO--dau _11111.!esni

uz iiintaniiios i }C1. • vtesos ban os)1 . A J.ai i.1kJaid ~ jflQ$ inte_l1s' CM

~ yra atVlr SClm /'0 orcin ~ . sniu t. y. I", 1 fI..4.

e 0, a I vresar praejus pro rumsta ap In q, at ytoje svresoje

dominuoja trumpabange (melynai zydra) Iviesa, 0 praejusioje - ilgabange (geltonai raudona) sviesa. Tuo paaiskinamas dangaus melsvumas ir tekancios bei besileidziancios Saules geltonai raUSV3 spalva.

Kiekvienos mcdfiagos molekules cbaotiskai juda. Todel mafuose tilriuose medfiagos tankis fliuktuoja. Tokio pobcdzio aplinkos nevienalytiskumo sukeliama sviesos sklaida vadinama molekuline. Fliuktuaciniq medi.iagos nevienalytiskumo sricil! matmenys yra daug mazesni uz svie- 50S bangos ilgj, todel molekulinei sklaidai tinka Reilio desnis.

Cia nagrinejome tiktai tokia sviesos sklaida, kai antriniu bangu dafnis Iygus krintanciosios Iviesos dazniui. Taciau 1928 m. tarybiniai fizikai G. Landsbergas ir L. Mandeletarnas, tirdami kristaluose issklaidytq sviesa. atrado pakitusic dafnio bangas. T~ pat] reifkini skysciuose aptiko indu fizikai C. Ramanas ir K. Kritnanas. ISsklaidytojoje sviesoje. be pagrindinio daznio, Jygaus krintanciosios sviesos dazniui, virpesiu, buvo aptikti jam artimu dafniu virpesiai - satelitai, jll da.inis tiek pat didesnis arba mafesnis uz pagrindini. Tokia sklaida vadinama Romano efektu, arba kombinacine sklaida. 1'1 nesunkiai paaiskina kvantine mechanika.

172

9.11. Sviesos dispcrsija

Sviesos dispersijos savoka, all I dis ersija radillamas 'j. aziJlw_ reicio priklauso11lllfl!fl£ IlIIO bongos dafniQ (ar a angos ilgio). Pagal (9.2) Jygybe, SVi"esos fazinis greitis V-C/II. Kadangi vakuume sviesos greitis C DUO daznio nepriklauso, tai sviesos dispersija nusakc ]lizio rodiklio n priklausomumas nuo bangos dafnio. Del sics pnezasties balta sviesa trikampeje prizmeje is<;iskaido I spektra (9.26 pav., a). 51 reiskin] 1666 rn. pirmasis

D

9.26 pav.

aptiko I. Niutonas, Cia trumpesnes bangos (aukstesnio dafnio) sklinda mafesniu faziuiu greiciu uz ilgesnes ir del to daugiau luzra (9.26 pav.). Siuo atveju isvestiues dv/d)" if dn/dw yra teigiamos, ir tokia dispersija vadinama normaliq]a. Ja turirne sklindant sviesei skaidriomis aplinkomis. Taciau tuose dazniuose, kuriu bangas medfiaga labai gerai sugeria, turime atvirksCi'l. pri klausomybe - dn/dw<O bei dvfdA<O. Tokia dispersija vadinama anomoliq]a,

Elementari svlesos dispcrsijos teorija, Kokybiskai sviesos dispersija gerai paaiskina H. Lorenco sukurta elektronine teorija. Sviesai skaidrios apliukos yra diamagnetikai arba paramagnetikai, todel, pagal (9.3) ir (2.15) Iygybes, elektromagnetiniu bangu optiniame diapazone

n2=~= I +x.

(9.51)

IS (2.3) dielektrin] jautr] x isreiskt( dielektriko poliarizuotumu P ir ira~~ i (9.511, turime:

(9.52)

cia E - sviesos bangos elektrinio lauko suprumas. Sviesoa daznis yra apie ]()l~ Hz, todel sviesa medfiagoje sukelia tik elektronine poliarizacija (zr. 2.2 sk.). Pirmuoju artutinumu galima laikyti, kad del sviesos poveikio virpa tik silpniausiai su branduoliu susije optiniai elektronai. Paprastumo delei nagrinekime vieno optinio elektrono judejima. Kai 5viesos veikiamas elektronas DUO pusiausvyros padeties pasislenka atstumu x, indukuo-

173

rojo elektrinio dipolio momernas p~=ex: Cia e - elektrono kruvis. Dielektriko poliarizuotumas

p=::. flOP e = noex;

(9.53)

cia 110 - molekuliu koncentracija , IS (9.52) ir (9.53) gauname:

n2~1+::~-.

(9.54)

Sakykime. sviesos elektrtnio lauko stipruruas kinta harmoniniu desniu

E== E", cos co I,

(9.55)

cia Em - lauko sriprurno amplitude, eo - jo kuimo daznis. Optinj elektrona veikia priverstine elektriue jega F=eE"sos WI if kvazitamprioji jega Fl = =kx; cia k - nuo molekules prigimties priklausantis kvazitamprumo koeficientas. Kad bllll! paprasciau skaiciuou, cia nepaisysirne elekrrouo virpesiu slopiniruo. Tuomet optinio elektrono judejimo Iygtis {antrasis Niutono desnis) uzrasoma Sitaip:

d~x F+FI k ~E ..

"'(ff'S=-,,-, = -t,; x+--;n COS (u!,

arba

:',-: +wijx=~ Emcoswt;

Cia w~=klm - elektrono savuju virpesiu karnpinis daznis. Si lygtis yra prlverstiniu virpesiu diferencialine lygtis. Hsprende ja (te. 1 t., 9.9 sk.), gaunarne:

x== ;~~~~::} .

(9.56)

(9.55) if (9.56) Braiskas iras~ i (9.54), turime Iviesos Wiio rodiklic kvadrato israisk~:

(9.57)

Kai molekuleje yra keletas optiniu elektronu, luzio rcdiklic kvadratas uzrasomas sitaip:

(9.57a)

cia W01 - i-ojo elektrono savujq virpesiu daznis.

(9.57) bei (9.57a) lygybes tam tikru artutinumu apralo sviesos dispersij1l- medjiagoje. Dydfio n2 grafine priklausomybe nuo bangos daznio w parodyra 9.27 paveiksle. KHi sviesos dafnis co gerokai skirias! nuo elektrono savojo dafnio (1)0' (9.57) lygybes antrasis demuo yra labai mafas. Be to. dazniams w<wojis yra teigiamas. 0 dazuiarns w>wo - ueigiamas.

174

Del to kr a stiniais atvejais 1l2~ 1. Kai n2 daznis lu-'WO' (9.57) funkcija pasida-

1"0 trflki : dafuiui (0 artejant prie Wo is zemesnill dafniu puses, dydis n2...+co; artejant is aukstesniq dafniu puses, dydis 112_>_ 00. Sitaip gavome rodel,

kad clektrono virpesius laikeme neslopinarnaisiais. Tuomet rezonanso metu (co =(00) virpesiu amplitude (ir

nuo jos priklausantis liizio rodiklis)

pasidarytu Jabai didele. IS tikrqju vir- 1-------1"'---pantis clektronas spinduliuoja antri- a nes bangas prarasdamas energija. Tai ekvivalentu lam tikram slopinimui. Atsizvelg» i tai, gautume Jl.2 aprasan- 9.27 pav.

ei,:! Iunkcija, kurios grafikas nubrez-

tas istisine linija. Svlesos bangas, kuriu dafnis co artimas elektronu savajam dazniui Wo medziaga gerai sugeria. Sioje slauroje daznill srityje {kreives atkarpa AB) vyksta anomalioji dispersija (dJ1[dw <0). Kitu dazniq bangoms medziaga yra pakankamai skaidri, ir joje vyksta normalioji dispersiju (dnfdw>O). Taigi is sviesos liizio rodiklio priklausomumo nuo bangos daznio isplaukia, kad jos fazinis greitis v=clll medfiagoje yra bangos dumio (arba bangos ilgio) funkcija.

Wo J J II

w

9.12. Grupinis greitis

Kaip mate-me 9.1 skirsnyje, kiekviena reali sviesos banga yra tam tikro skaiciaus skirtingo daznio harmoniniu bangu superpozicijos rezultatas, todel ji dar vadinarua bangu grupe, arba bangintu paketu. Paprasciausia bangu grupe gaunama sudejus dvi asies Ox teigiama kryptimi sklindancias pioksciqsias vienodos amplitudes Em bangas, kuriu dazniai ir bangos skaiciai vienas nuo kito labai mafai skiriasl. Sakykime, viena is jq aprasoma Iygtimi

E] = Em (cos C,) t - kx).

Sios bangos sviesos lauko stiprumo £1 momenrine fotcgrafija 9.28 paveiksIe pavaizduota istlsine kosinusoide. Antrosios bangos daznis ir bangos

9.28 nav,

175

skaicius yra didesni uz pirrnosios bangos dydfiais ~w ir Sk, Toji banga aprasoma Iygtimi

E2~Em cos (('" + t,,,,) t-(k+ t,k) x),

o 9.28 paveiksle ji pavaizduota brnksnine kosinusoide. Dydfiams ~w ir ~ galioja nelygybes

(9.58)

Kaip matyti 9.28 paveiksle. A. B ir C raidemis pafymetuose erdves tagkuose nagrinejamu laiko momentu del bangu superpozicijos gauuame didfiausia sviesos lauko stiprumo verte E, Iygiq dvigubai amplitudei.

Taskuose D ir E nagrinejamu laiko momentu dydi.io E atstojamoji verte Iygi ouliui. Tarp taskq D ir E momeurine dydzio E . .fotografija" vaizduojama grafiku, panasiu i

x parodytq 9.29 paveiksle. Bangu grupes taskas. kuriarne nagrinejamu laiko momentu grupe sudaranctos bangos labiausiai viena kita stiprina, vadinamas grupes cenrnt. IS

to. kas paaiskinta, Hplaukia, kad sudedant dvi (ar baigtin] skaicill) artimo daznio harmonines bangas, del superpozicijos gaunarna neharmonine, bet periodine bauga. kurioje grupes centrai pasikartoja lygiais utstumais vienas nuo kite. 5i banga apra ioma lygtimi

E~E, +E, ~Em (cos «(,"+Aw) t-(k+Ak) x)+ cos (",t-kx)) ~

(~'" M)

=2Efllcos 21-2 x Cos «,)f-kx);

(9.59)

cia, atsifvelgiaut i (9.58) prielaida, antrojo harmoninio daugiklio fazes israifkoje praleisti labai maf dydfiai ilx ir ilk. (9.59) lygybes abieju harmoniniu daugikliu fazes priklauso nuo dvieju kintamuju - laiko t bei koordinates x - ir yra analogiskos ploksciosios bangos, sklindantios isilgai asies Ox teigiamos krypties, fazei. Antrasis harmoninis daugiklis cos (WI -kx) atitinka daznio (U plokSci~j<l banga. Pagal 1 tome (10.6) formule, sics bangos fazinis greitis v=(u/k.

Pirmasis harmoninis daugiklis apraso labai Iemo, palyginti su eo, daznio ilw/2 ploksci4j,! banga, todel jis priskiriamas amplitudei. Taigi sitoki,! bangu grupe gal..ima laikyti plokSci,!ja bangs, kudos amplitude

(9.60)

176

, A-c d'IJr (

(8 ~ w - "~V·-Ai~e(\s;,' 0

kinta harrnoniniu desuiu. Tuose crdvcs taskuose Xt"' kuriu6se koukr c. III Iaiko momentu t bangu grupes amplitudes faze tenkina Iygybe

~~'J t- ~k .Yc= ±m7t; 111=0; 1; 2 ...

(9.f>l I

gauname amplitudes rnaksimurnus (grupes ce111rus). IS (9.61) formulcv bangu grupes centro koordinate uzrasoma sitaip:

(9.62)

(9.62) forrnulcjc matyti. kad bangu grupe s centro koordinate, Iaikui begant, tiesiekai dideja, t. y. grupes ceatras pastoviu greiciu sklinda ifilgai asies Ox. Sis .greilis c, vadi.namas grupiniu greidu. Gropes centra atitinka didfiausia sv.esos fauko suprun-c amplitude, kartu ir didfiausias sviesos bangos energjjos tutinis tank is. Taigi !fl"l.Ipinis greitis wa bansos e11ergijOs pernesimo r?,reitis.

Bangu grupes centro koordinates isvestine laiko atzvilgiu lygi sio grupes centro <klidimo greiciui, 1. y. grupiniam greidiui (teisingiau - greicio projekcijai Ox asyje):

dv .l(.!J

c¥=(fl= sr

Riboje, kai dyd7iai J.(.J if J.k arteja prie nuj,o, gauname sitoki~ grupinio greicio israisk<t:

Cg =d (0) d k,

(9.63)

Taigi grupinis greius yra lygus kampinio daznio isvestinci bangos skaiclaus atzvilgiu.

Grupin] greit] galima isreiksti dar ir kitaip. IS fazinio greicio israisko s u=coik i5reisk~ (0) ir irasc i (9.63) lygybe, gauname:

(9.64)

IS ,~rysio A~2,,/k

d A 2;: ).

dT= -"F"== -T'

Atsifvelge i tai, (9.64) lygyb~ suprastinarne:

cliSr:~

IC'~V-A®1 ~ (9.65)

Jei dispersijos nera (~ ~: = 0) , grupinis greitis Iygus faziniam greiciui.

Priesingu atveju grupinis greitis yra mazesuis uz fazini, jei d'll/d)" > 0, arba didesnis, jei d'll/d). <0. Anomaliosios dispersijos atveju (d'll/d), <0)

177

medfiaga bangas selektyviai sugeria, tuomet grupinis grettts nera energijos perneklmo greitis.

Iprastiniai bangu sklidimo greicio matavirnc davikliai reaguoja i bangf euergiuj poveikj, lode I, atliekanr eksperimenta, dafniausiai matuojamas bangu grupinis greitis.

9.13. Svlesos poliarizacija

~h'iesos poliarizacijos tipai. IS Maksvelic lygCil! ispiaukia, kad elektromagnerines bangos yra skersines : bangos elektrinio ir magucnnio iaukq stiprumo vektoriai E bei H if bangos sklidimo greicio vckiorius v yra statmeni (fr. 8.6 pav.), Kaip rninejome, sviesos reifkiniuose svarbesnis elektrinis laukas. Plokstuma, nubrezta per sviesos bangos sklidimo krypt] if vekrcnu E, vadinama bangos poiiarizacijos ptoksnnna', Kiekvieno elemenraraus spinduolio (atoruo ar molekules] spinduliuojamos svlesos bangos vektoriaus E kryptis yra fiksuota. Taciau makroskopinis sviesos saltinis sudarytas is daugybes elementariu spinducliu, kuric spinduliuoja nepnklausornai vienas nuo kito. Todel arskiru daletiu skteidziarnu bangu vektoriq E kryptys bunn [vairiausios, ir atstojamosios elektrcmagnetlnes bangos sklidimo greicio vektoriui v statmenoje plokstumoje yra vienodai tikimi [varrraustos krypties vektorfai E ~VI~2hu.skllndanCIt.r~~1enal

UA.¥Oji. ,~' ~ i~o nr:"uwIo ~f~,~ ~CJ.f'1~ ~ i t!{;,_ /'6°7'. :' "le!>;/\,

:g ~ ~: \ \ :

.l~ \ / \ /

, ... /

.... _--

be' e

9.30 pav.

brefinio plokstumai, sis atvejis parodytas 9.30 paveiksle, G. Tokia sviesakurios vektoriu E amplitudes visomis kryptimis yra vienodos, vadinama natiiraliq]o. Kai sviesos vektorius E virpa tik isilgai vienos tieses, - turime tiesiai poliarizuota sviesa (9.30 pav., b). Tokia sviesa, kurios vekrorius E vir pa [vairiomis kryptimis, bet tam tikra kryprimi virpesiu amplitude yra didesne, vadinama iJ dalies poiiarizuota (9.30 pav., c). Datine sviesos poliarizacija apibudina jOS(FJ?n::a. loipsnis

p - l.u-l." :1 A3 I

t- J ...... +I,~!~ , 0

cia "'11% If 1m I. - didziausias If mafiausias Iviesos intensyvurnas, atitinkantis dvi viena kitai statmenas elektrinio lauko vektoriaus kryptis. Tiesiai

l Anksciau ~i plokstuma buvo vadtnarua virpesi« p/okillfnJU. 0 jai statmena ploksturna - poliarimciios plokJfllma.

178

poliarizuotos sviesos 1,,,ln=0, todel jos poliarizacijos laipsnis PJ= I. NULIralios sviesos J mo.\"=1,"(11 if Pi> =0.

Sviesq vadiname elipsiik ai poliarizuota. jei sviesos vektoriaus E modulis ir kryptis kinta taip, kad jo galas breda erdveje elipsiskai cilindrine spirale. Sios spirales projekcija brezinio plckstumcje parcdyta 9.30 paveiksIe, d. Tokta sviesos banga gauname sudeje dvi skirtingu arnplitudzit; vicnode dainio tiesiai ir statmenomis kryptimis poliarizuctas gviesos bangas, kai j4 fazi u skirtumas lygus7:/2 arba 3r.l2. Kai sudedamujq bangq amplitudes Iygios, vektoriaus E galas brefia erdveje apskrita spirale (9.30 pav., e). Tokia Iviesa vadinama apskritai poiiarizuota.

Maliu desuis. Optine sistema, skirta sviesai tiesia i poliarizuoti, vadinama poliarizotorlumi. Pepraseiausias poliarizatorius yra is turmalino kristala ispjauta plokjtele P (9.31 pav.). Turmalino kristalas (uri savybe gerai

pralcisti tik vienos krypties sviesos vektoriaus E virpesius - paveik sle ji pazymeta BE'. Todel pro iokia plokstele praejusi sviesa yra tiesiai poliarizuota. Jei i poliarizatoriq krinta natural! gviesa, tai, poliarizatoriu sukant apie sviescs sklldirno kryptj, tiesiai poliarizuotos sviesos intensyvumas nekinta, - kinta vektoriaus E virpesiq kryptis. Tokios sviesos kelyje pastatykime antr,!.i<'l rurmalino plokst"el~ A, vadinama analizatorlumi. Sukant analizatoriu, pro ji praejusios sviesos intensyvumas kinta: sviesa pro ii visai nepraeina, kai ptoksteliu P ir A praleidfiamu sviesos virpesiq kryptys yra statmenos. Tuornet sukome, kad analizatorius sukrvttuotas su poliarizatoriumi.

Paaiskinkime pro analizatoriu praejusios Iviesos intensyvumo kitimo desningumus (9.32 pav.). Em yra statmenai brefinio plokstumai i anal izaroriu krintancios tieslai poliarizuotos gviesos amplitude. Sviesos virpesiai su kryptimi BB' sudaro karnpa IX. Vektoriu Em paveiksle parodytu budu isskaidome i dedarnqsias Em.L ir Em~' Amplitudes Em.l bangq plokstele absorbuoja, 0 amplitudes Emn ==Em cos (f. - praleidfia. IS cia pro

analizatotiu-ipr sios sviesos intensyvumas

~2;:----- (9.66)

179

f!'

~f(

><"1" '

~

B 9.32 pal'.

9.33 pay.

Cia f '" E,~ - yra krintancios sviesos iutensyvumas. Si desn] vadiuume Malial desn!u. Taigi, sukant analizatonq, pro ii praejusios sviesos in tensyvumas kinta nuo verres, lygios 1=/0 (0:=0), iki 1=0 (O:=7t/2).

Sakykime, l pcllarizatorlq krinta intensyvumo f,,/J( natural! sviesa. J 0- je viencdai tikimi virpesiai, sudarantys su skaidrumo kryptimi [vairiausius kampus s: Tuomet, skaiciuojant pro jj praejusios sviesos iutensyvumq '0' Maliu desnio israiskoje irnamas cos" « vidurkis:

IrJ=I~lIr<COS~a.>=+ I"al'

Des (cos! a.) = 1/2.

Sviesos atspindfio poliarizacija. I bet kokiu dviejq skaidriu dielektriku skiriamC}ji pavirsi\.l krintanti sviesa is dalles atsispindi, is dalies luzta. Bandymai rode, kad tiek luzusioji, tiek atsispindejusioji svlesa yra is dalies poliarizuetos. Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo sviesos kritimo kampo i. 1815 m. SkOIl! fizikas D. Brusteris nustate desn] : svtesot krill/alit i dielek:uikq kampu iB (9.33 pav.), tenktnaniiu sqlygq tg iB=n (cia II - dielektriko santykin.is Juzio rodiklis), atsispindejusioji iviesa yra tiesiai poliarizuofa. Lufusioji sviesa visuomer yra tik is dalies poliarizuota.

Krintanci'ljO:} nataraliq svicsa labai patogu laikyti dvieju vienodo intensyvumo statmenomis kryptimis tiesiai poliarizuotq bangq visuma: p bangu, kuriq sviesos vektoriai yra kritimo plokstumoje, ir s bangu, kuriu svieSDs vektoriai statmeni kritimo plokstumai. 9.33 paveiksle p bangu sviesos vekroriai vaizduojarni bruksneliu, 0 s bangu - tasku. Brflsterio desnis ifplaukia is elektromaguetines bangos elektrinio Iauko stiprumo vektoriaus praejimo dvieju dielektrikq skiriamaj] pavirsiu bcndrq desninsumu. Abiems aplinkoms sprendziarnos diferencialines Maksvelio lygtys, ir sp;endiniq "sujungimui" dielektrikus skirianciajame pavirsiuje taiko-

1 E. Maliu (1775-1812) - prancnzu Iiztkas.

180

mos 2.5 skirsuyje j~nagrineros krastines salygos. IS to isplaukia : kai krilltanCioji nalLlrali sV.I:"a 'r;~i-

~n~:\~:;'Ui~glll~an;:I'I[J~P~

filude iy.g.i Iluliui, I. v a1- st-;"plrtacJu:-.loJI svie::,a vra ti'i:.S131 poi'<ll'lzuota. I; tu pacrq IYl.!cilJ ,splauk,a. kad fUzusioji :)vic:-.a visuomel )--rafik I::' dalies potiarizuotao taclau IUZUSlosios gvie. -ros-poliarizacijos laipsn] galima padidinti - tam rei kia, kad sviesa daug kartu Iuzlq, krisdama vis

i nauja plok stele Brnster!o 9.34 pav,

kampu iB' Pavyzdfiui,

stiklo plcksteleje (II:::: 1,53) viena kana li1iusios sviesos poliarizacijos laipsnis yra apie 15%,0 praejusia pro plo kstyna is 8-JO tokiu plokgteliq (9.34 pav.) svies,! galima laikyti tiesiai poliarizuota.

X.'

9.14. Ktistalu optikos elementai

Dvejupas svlcsos lii7.imas. Visi. isskyrus kubines singonijos (h. 1 t .. 17.2 sk.). sviesai skaidrus monoknstalai optiniu atzvilgju yra auizotroprniai, t. y.juose svlesos sklidirno greitis priklauso nuo jos sklidimo krypties ir nuo gviesos vekroriaus E krypties. Tokiose aplinkose sklindancios 1110110- chromatines Iviesos pluostas suskyla i du, todel sis reiskinys vadinamas dvejopu ivicsos /i'i~imu. 1669 rn. islandiskajame spate (9.35 pav.) 5:i reiskini pirmaxis pastebejo ir apragc dan I! Fizikas ir matematikas E. Bartolinusas. Tactau kiekviena me optiskai auizotropiniame monokristale yra viena ar dvi kryptys, kuriomis sklindancios sviesos greitis nepriklauso nuo jos poliarizacijos krypties, ir sia kryptirni sklindanti sviesa dvejopai netuna. Tos kryptys vadinarnos kristalo optinemis aiimls. Pagal tl! krypci4, skaiciq anizotropifki monokristalai buna vienaiiai if dviaiiai. Pavyzdfiui, islandiskasis spaias yra vienasis kristalas. Jo cpttces asies kryptis yra Iygiagreti [srrizainei AIM; (9.35 pav.). Plckstuma. nubrefta per krintanciosios sviesos spindulj ir kristalo optine asi, vadinama kristalo pagrindiniu pjii\'iu.

Taiei vienasiuose monokristaluose Iviesos pluostas suskyla j duo Vienam ju: tinka izotropinems aplinkoms nustatyti svieso~ lilzirno desniai : 'u~es 5 il1duJ.ys yra krilim~Iokftu!!J.!}je;_ kai s inc/ul ·S7i'izta raeidamas i.r Vi~}lOS ap 1Il os i Ilq, 'rItfmo 'ampo II' sil1f(sO sallt)~~is su lii!imo ampo r ~lflUSll )'rq paslorus_ll.J,!diI SIS SVJCSOS pluosfas vadmamas paprastuoju (01'dmarimu) rr zyrmrnas O. Antrajam sviesos pluostui [prastiniai Wilmo desniai netinka, to de! jis vadinamas nepaprastuoiu (ekstraordtnoriniui ir zymi-

181

3,+- __ ~

/./

l>1 9.36 pal'.

9.35 pill'.

mas e. Pavyzdziui, Iviesai krintant statrnenai i ploksrele, ispjautc! is vienasio kristala, kurio opune asis )\1J11' (9.36 pav.), paprastasis sviesos pluostelis praeina tiesiai, 0 nepaprastasis Hizla. Kai sviesa krima statmenai, du phrogteliai nesusidaro tiktai tuomet, kai optine asis Jltfll1' yra arba statmena ploksteles pavirsiui AB, arba jam lygiagreti. Pirrnuoju atveju sviesa sklinda isilgai optines asies if dvejopai neluzta. Antruoju atveju sratmcnai optinei asiai fa patio kryptirni skirfingais greiciais sklinda dvi bangos. Dviafiame kristale abu gautieji sviesos pluokteliai yra nepaprastieji.

Sviesos dvejopas !ilzimas redo, kad krintanti sviesa optiskai artizotropiniarne kristale sukclia dvi skirtingomis kryptimis skliudaueias bangus, vienasiame kristale - paprast aja if nepaprastajq. Abi jos yra tiestai poHarizuctos, todel dvejopas Iviesos lilzimas naudojamas sviesai poliarizuoti. Paprastosios bangos sviesos vekrorius E statmenas kristalo pagrindiniam pjuviui, kartu ir kristalo optinei asiai. Nepaprastcsios bangos sviesos vektorius E yra kristalo pagrindiniame pjuvyje. Taigi sit,! bangu poliarizacijos plokstumos yra stutmenos viena kitai.

Dvejopas sviesos luzimas paaiskiuamas kristalu optiniu acizotropiskumu. Vlsuose uekubines aingonijos dielekuiku kristuluose santykine dielektrine skvarba E: priklauso }lUO svtesos elektrinto lauko stlprumo vektoriaus E krypttes kristalo optines asies ativitgtu. Bandymai rodo. kad s verres pasidaro ekstremalios tucmet, kai sviesos vekrorius btina lygiagretus optinei asiai (~I) ir kai jai statmenas {e .. :J. Kitas vektoriaus E kryptis at itinka tarpines s vertes. is 'yg~'bes 11= V~ isplaukia, kad if svicscs Hi}_io rodiklis n bei svicsos sklidimo greitis o priklauso nuo vektoriaus E su kristalo optine asimi sudaromo kampo.

Paprastosios sviesos bangos vektorlus E virpa statmena i kristalo pagrindiniam pjiiviui (9.37 pay. sie virpesiai pavaizduoti taskais). Todel vektorius E visuomet statmenas kristalo optinei afiai, kad ir kokia kryptirni sklistu 5i banga (spinduliai 1,2 ir 3). IS cia isplaukia, kad iSi banga visomis kryptimis krtstale sklinda vienodu greiciu vo=c/V~. Knstale is tasko 0

182

visornis krypumis atideje atkarpas, lygias bungos greicio moduliui v"' gaunarne sferinj pavirsil.!. Todel, tajke 0 padcjus taskini sviesos sal .. tin]. nubreztasis sferinis pavirsius brlt!.! paprustosios svtcsos bangos pavlrstus.

Nepupru stovics svlesos bangcs vektcrius E virpa kristalo pagrindiniame pjuvyjc. 9.37 paveiksle virpesiu kryptis parodyta bruks~eliais. Kaip matyt i paveiksle. vektoriaus E su arline a~ill1i sucaromas kampas priklauso nuo bangos sklidimo krvpties. Kai bang a skJinda. lsilgai oprines asies (spinculys I), SIS kampas lygus ~/2, kaip ir sklindant paprastajai sviesos bangai. Tcdel 9.37 pax.

kristalo opunes asies kryptimi abi _ . ~.

~ios baneos sklinda vienodu grciciu vu= c/ \ e.l.' Kai ne~aprastosJOs sviesm. banza skfinda stauncnai optinei asiui (spindulys 2), SIS kampas lygus O. (odeJ~sia kryptimi jos greitis v('=c !V~. Kitomi~ kryptimis (pvz., spindulvs 3) s: if v vert as yra tarpincs. Galima parodyo? ~~ad nep~prastosIOS ~\'iesos bangos pavir sius yra sukirno e!ipso\~O t:.a~'lrslus (9.3/ P!l~_.)·

vienasial kristalai apibudinarni paprasrostos sviesos bangos luzlo ro-

dikliu ",1= 1 ~ =c/"v" ir nepa prastosios, skfindancios sLat~l1ena.i .. krisl~- 10 a~iai. - I!~= V~=clv ..... Vienasiai kristalai vadinal?l. tcigiamars, kai lip> II", i r- neigiamais, kai II~<II". 9.37 paveiksle paro?~~1 ~etg!a.m.o krI.stalo paprastosios ir nepaprastosios s~ies~~s b~ng~.pavlr~lal.. Nelgla~n.?Jo kristalo sferinis bangos pavirsius buna !br~ztas! sU~lmo ellp::ol.do. pav~rsl1."".

Dvejopa sviesos JQzim4 .viena.sial~~ knsta~e g~~lma ~a~lsk.lntl. Helge~so srafiniu rnetodu. Sakykime. ! tergiaruo vrenasro (asies kryptis J"':A~) kri;taJo plokscif!:. pavirsiq jam stal~~nai krinta n~turalios 5YleSOS plok~Cl~: ji banga (9.38). Laiko momentu t SYleS?~ bangos I.ronta~ s~ta~~lpa Sl~ k~)st<l._ 10 pa v idiumi AB. Nuo sic memento VISl JO taskai yra uestcgrat poliarizuo lL! paprastujq ir nepaprustqju

antriniu bangu saltiniai. Per laika j.1 kiekviena antrine paprastosios sviesos banga nusklinda atstuma R=vo':"t. ir jos frontas yra spindulio R sferiuis pavirsius. Pagal Heigeuso principa, sit! elementsriqjq pavirsiu gaubiamoji CD vaizduoja atstojamosios paprastosios sviesos bangos front'! laiko momentu [+ ~1. 9.38 pav.

N'

183

Tiese, jungianti M su atitinkarnu lietimosi tasku D, redo sios bangos sklidimo ktypt]. Nepaprastoji sviesos bauga tik optines asies J\I.l{' kryptimi sklinda tuo paciu greiciu vn kaip ir pirmoji, kirornis kryptirnis ji sklindu mafcsniu greiciu. DC! to sios elernentarios bangos pavirsius yra sukimo elipsoido pavirgius, kuris 9.38 paveiksle parodytu bfldu [brezras i paprastosics sviesos bangos pavirsiu. Laiko momentu 1+ J., antriniu nepaprastosios Iviesos bang q gaubiamoji (bangos froutas) yra plokstu-na EG. Ttese, jungianti M su lietirnosi tagku G. yra nepaprastosios sviesos bangos spindulys e. Taigi matome, kad siuo atveju nepaprastosios hiesos banga lnzta.

Plcochroizrnas. Bandymai rodo, jog praeinancioje Iviesoje opti-kai anizotropinio kristalo -palva pri klausc nuo sviesos sklidimo krypties ir jos poliarizacijos krypties. Pavyzdfiui. apatite kristalas, kai balta sviesa sklinda isilgai jo optines asies, buna Sviesiai gehonas. kai statmenai afiai, - zalias. Medfiagos spalvos priklausomumas nuo minetu prici.asCit! cadillamas pteochroisnnr, arba dar dl chroizmut, Sis reifkinys atsirandu del Iviesos absorbcijos anizctropijos : auizotropiniame kristale sviesos absorbcijos rodikiis priklauso ne tik DUO bangos ilgio, bet ir nuo sviesos sklidimo bei poliarizacijos krypties. Pavyzdfiui, aickiai dichroinis yra turrnalinas. Apie 1 mm sro rio turrnaliuo plokstele beveik visijkai sugcria paprastaja sviesa. Dar labial! dichrcizmu pasizymi jodo chinino sulfaias. Sis reiskinys pannudojamas sviesos poliarizacijos [raisu, vadinam4:_poliaroidais. gamvbai. Pollaroidas - rai labai plona (0.05-0,1 mm) dichroizmu pasizyrninti plevele, [klijucta tarp stiklo plokfteliu arba skaidriu bespalviq plasriku. Pleve!c gaminama is mouo krisrulo arba daugybes vienodai orientuotu krlstaleliu.

9.15. Dirbtine optlne anizotropija ir magnetooptiniai reiskiniai kristaluosc bei skysciucse

Skaidrus nekubiniai kristalai yra naturales optiniu pofiuriu a nizotropiuiai kiinai, todel jie dvejopai laufia svicsq. XIX amziaus prndfioje T. Zebekas ir D. Brusteris nustate, kad rnechaniskai deformuotas skaidrus ir optiskni izotropinis kietasis kunas taip pat pasidaro optiskai anizot ropini s , Tai ir yra dirbtines anizotropijos atvejis. Pavyzdfiui, viena kryprirni gniuzdoma organinio stiklo kaladele igyja tokias savybcs kaip vienasis kristalas, kurio opune asis sutumpa su gniuzdymo kryptimi. ~ia optines anizctropijos matu imam as paprasrojo ir nepaprastojc spinduliu Juiio rodikfiq skinumas. Bundymai rodo. kad kiekvienarue deformuoto kiino t?ske jis yra proporcingas susidariusiam [tempimui o, t. y.

Cia esantis proporcingumo koeficientas k priklauso nuo medziagos savybiq. Tarp sukryziuotu poliarizatoriaus P if analizatoriaus A ant plokScio

1 Pleochroizmas - gr. plean .. cJaugiau"+clirama "spalva·'. 1 Dichroizrnas - gr. eli "du"+cl!roma "sparva".

184

.39 pav .

if lygaus pagrindo padckimc opriskai izotropiue plokstele 5 (9.39 pav., at Tokia sistema sviesos neprulcidzia. Dabar plokstele gniuzdykime jega F. Deformuota plokstele dvejopui lauzia sviesa, if praejusioje Iviesojc atsiranda interferencines juostcles (9.39 pav., b). Kai naudojama balta Jviesa.jaosteles bona spalvotos. Kiekvicna tokia juostele atit.inka viencdai deformuolas ploktteic-, vietas. Taigi pagaJ sias juosteles galirna nustatyti, kaip bandinyje pasiskirsto jtempimai. Tuo pagrjstas mechaniniu [tempirnq opunis tyrimo mctodas,

PoJiarizacijos plokst umos sukimas. Kai kurios medfiagos pasuka jomis sklindancios tiesiai poliarizuotos sviesos poliarizacijos plokstuma. Tokios medziagos vadinamos optiikai akt yviomis. Jos sktrstomos i dv~ grupes. Pirmajai grupei priklauso tos rnedziagos, kurios lieka optiskai aktyvios budamos bet kurios agregatines basenos. Siai grupei priklauso cukrus, kamparas, citrinos rugsus. Antrajai grupei priklauso tos, kurios optiskai aktyvios yra tik kristatines. Pirtnosios grupes medfiagu opt in! aktvvurna lemia jll molekullu sandaros asimetrija, amroslos grupes medziagl! - kristalo sandaros asimetrija. t. y. vienodas daleles kristale siejancil! saveikos jcgu laukq asimetrija. . ..

Kristalinis kunas sviesos poliarizacijos plckstuma suka labiausiai, kai sviesa sklinda isilgai kristalo optines asies. Posukio kampas « yra tiesiogiai proporcingas optiskai aktyvioje medziagoje sviesos nueitam keliui I:

9=rl.1.

Dydis a: vadinamas sukimo konstanta. Ji priklauso nuo sviesos bangcs ilgio.

Visos optifkai aktyvios medflagos skirstomos i kairtnio ir deiininio sukimo medfiagas, fiurint kuria kryptimi jos suka poliarizacijos plokstumq. Poliarizacijos plokstumos sukimo kryptis nustatoma l stebetoja ~kli~dandies Jviesos bangos krypties atfvilgiu. Vis-q optiska i aktyviu kristalinil! medziagu gamtoje egzistuoja po dvi atmainas: desininio if kairinio sukimo.

Kern reiskinvs. 1875 m. skot\! fizikas Dz. Keras nustate. ~ ar jderas. optiskai izorropinis diel~ktri.kas pakankamai sti riame e!ektri-

185

-c niame lau~asidaro anizorro-

I I ~Sls reiskinys vadjnamas

5'. ~ .. p' [2]A elekr,ooptini.I--Ku"-I'eiIkil1(lI.

.--~f-'''__+-+.-----.l..~. EJeklrinis laukas medfiagos poliues molekules orientuoja stiprumo vektoriaus kryptimi arba nepolinese molekulese indukuoja elcktrin] dipolin] momenta. Tai

9.40 pa\'. sukelia med2iagos elektrini4 if

optiniu savybiq anizorropiskumet .. Tokia. n:'edziaga ig?una vienasio kristalo, kurio optine afis lvgiagreu elektrinio lauko snprurno vektoriui E. savybes. ~is efektas ririamas t aip: po~ia.ri~a~oriaus P ,ti,esiai poliarizuota salunic S (9.40 pav.] monochromarine sviesa nukreipiama i Kero narvel] X. Kero nervelis - mi izotropinio skyscio pripildyta saudan kiuvete su ploksciuojll kondensatoriumi. Kai kondensatoriuje elektrinio lauko nera, pro ruedziag'l.einancios Iviesos poliarizacija nekinta. Todd su poliarizatoriumi sukryziuotas analizatorius tokia sviesa visa; uigesina. Prie kondensatonaus elekrrodu prijungus "pie 10" V elektrine [tampq, tiesiai polianzuotos .h;esos pluostelis Kero narvelyje suskyla i du: paprastaj], poliarizuota skersai vektoriui E, i r nepaprastaj], poliarizuota isilgai E. 14 lUiio rodikliu /1 if n, ~kirtumas yra tiesicgiai proporcingas elektrinio lauko stiprumo k~adora_ tUl:

11~-ne=kE2;

Cia k - Kero kOI1Sf(JJI(o. Ji priklauso nuo medfiagos agregatines baseuos. temperatttros if rnedfiagos molekuliu strukturos. g Einomu skysciu nitrobenzolo (C8HsN02) Kero konstanta yca didfiausia. Elektriniame lauke ilgio , kelyje tarp paprastojo if nepaprastojo sviesos plucsteliq susidaro optiniu keliu skirtumas

D.~(n.-n.)I~klE' arba faziu skirtumas

3~ 2" D.~21t kj_ £2.

1'1) ').9

Todd j~ Kero narvelio iseinanti sviesa yra elipsifkai poliarizuota ir pro analizatoriu is dalles praeina.

.. Laikas, p~r. kur] nusis~o\'i (~lektIjni laukq [jungus) ar isuyksta (Iauka lSJU~gus) poliniu molekuliu orienracija, yra apie 10-9 s. Todel daugeliu atveju Kero narvel] galima naudoti kaip neinercin] sviesos ufrakta.

Faradejaus relskinys, 1845 m. M. Faradejus astebejo~j_9 0 tiskai neaktyvi medfiaga magnetiniame lauke pasidaro optifkai aktyvi: tucmet tiesiai poliarizuotos sviesos. sklinda~8ios medziag!-ililgai vektoriaus H krY~tJe~_._p.QJj_arizacijos p:1okstuma asisuka. Sis magnetooptinis e~tas v~~rE{Le.i!!..u!..!_ei§kifljll. Poliarizacijos plokstumos posiikio kampas

186

(9.67)

(9.68)

r;.~VIH;

9 yra ticsiogiai proporcingas svlesos nueito kelio medziagojc ilgllu f If magnetinio lauko stiprumui H:

(9.69)

cia V - Verdes kOI/STolI/a. Ji priklauso nuo medi.iagos sa vybiu. temperaturos if Svicsos bangu ilgio. Sukimo krypus priklauso nuo rna gnctinio lauko stiprumo H krypties if medfiagos prigimties. Nuo svie,o:-. skfidimo krypties (i,;ilga; H ar priesinga kryptimi) sukimo krypti ... ncpriklauso. Todd, jei nuo vcidrodfio atsispindejusi sviesa pro mediiag'l praeis dar karta priefinga kryptimi. tai poliarizacijos plokstumos posukio kampas pavidarys dvigubai didesnis.

Pagal sukimo krypt] skiriamas desininis if kairinis sukimax. Sis reiskinys alskinamas magnetiuio lauko poveikiu atomo elektrortu judejimui. Istoriniu poiiCtriu Faradejaus relskinys svarbus tuo, kad jame pirmu karta buvo atskleistas 5viesos if magnetiniu reifkiniu rysys. Dabar jis placia i taikornes moksliniuose tyrimuose.

1934 m . tarybinio Iiziko S. Vavilovo mokinys P. Cerenkovas atrado, ~ad skystis. veikiamas radfio skleidziamu "( spinduliq, pradeda gvyteti. Sis reifkinys buvo pavadintas Cerenkovo spinduliavinnr. 10 reorija 1937 rn. paskelbe tarybiuiai fizikai 1. Tamas ir J. Frankas-. Pagal jll:, kiekviena elektringoji dalele, judedama medziagoje greiciu u, didesniu uf Iviesos fazinj greit] v=c{" toje medziagoje, spinduliuoja elektrornagnetines bangas. P. Cerenkovas stebejo y spinduliu sukurtu greitu fotoelektronu spinduliuojamas elektromagnetines bang-as. Judedama medfiaga, elektringoji dalele savo kelyje trumpam poliatizuoja molecules, ir sios tampa trumpalaikiais koheremiskais elektrcmagnetlniu bangu salriuiais. Galima parodyti, kad elektringajai dalelei judant grelciu 11, mazesniu uf v=c/n, sios bangos interferuodamos pasinaikina. Situacija pasikeicia, kai dalele juda greiciu, didesuiu uz svtcsos fazini greirj medfiagoje. Tuomet kryptimis, kurios su daleles trajektorija sudaro karnpa -&. nusakorna sarysiu

cos U ~ c/(ntl),

9.16. Ccrenkovo spinduliavimas

sios bangos sustiprinamos. Taigi tuomet isilgai 9.41 paveiksle parody to kngio sudaromuju vyksta Cerenkovo spinduliavimas. Spinduliuojancios elektringosios daleles energija mazeja, ir ji leteja. Taciau cia daleles pagreitis yra spinduliavimo padarinys, 0 ne orietastls.

(9.70)

9.41 pa'V.

1 Anksresneje terybinelc Ilteramroje jis buvo vadinamas Cerenkovo ir vavilovo spinduliavimu.

2 Ui ~io spinduliavimo attadima ir i!iaiskinim<l 1958 rn. P. cerenkovas, I. Tamas ir I. grankas apdovanoti Nobelio preruiia.

187

SILlO spiuduliavimu pagrjstas labai greitu elektringuju daleliq skaitikliu, vadinamuju Cerenkovo skaitik iiu, veikimas. Cia medziaga judancios elektringosios daleles, kurios greitis us- c]n, sukehas zybsnis fotodaugintuvu verciamas sroves impulsu. Nustaeius kampa 9- tarp daleles judejimo if zybsn!o krypciq. is (9.70) formules apskaiciuojamas dateles greins, kartu if jcs energija.

9.17. Doplerio reiskinvs

1842 m. austru Fizikas K. DopJeris nustate. kad. judant bangq sa1tiniui (siustuvui) ir stebetojui {imtuvui), pakinta priimamu akustiniu if elektromagnet in ill bangu dazuis. Sis reiskinys vadinamas Dopterio retsk intu, Akusfiniu bangu daznio poky tis priklauso nuo to, kokiu greiciu saltinis ir

imtuvas juda aplinkos.] kurioje sklinda banga, atzvilgiu. Elektromagnetinei bangai sklindant vakuumu, jos daznio poky tis priklausn tik nuo Ialunio ir steberojo tarpusavio reliatyvaus greietc. Raskime si'l priklausomybe paprasciausiu atveju. Tam sviesos saltini

)(1 sutapdinkime su nejudancios atskailOS sistemas S koordinaciq pradzia, 0 imtuva - su judancios inercines alSkaitos sistemos 5' koordinaciu pra-

dfia (9.42 pav.). Pastaroji atskairos sistema isilgai asies Ox juda pasteviu greidiu vo Asies Ox kryptimi vakuume sklindarni plokfcia mcnochrcmarine sviesos banga sistemoje 5 aprasorna lygtimi

l

D

(5i~'Sruvas

tmtuvas

9.42 pav.

(9.71)

Cia co - sistemoje 5 fiksuojumas bangos kampinis daznis, t. y. sviesos saltinio virpesiu daznis. Pagal reliatyvumo principa, fizikos desniai visose inercinese atskaitos sistemose yra vienodi, todel sistemoje S' plokscia monochromatine sviesos banga aprasoma (9.71) Iygybei analogiska Iygfimi

E(x', t')~ E;, Cos ("" (I' - +)H-);

cia w' - judancioje atskaitos sistcmoje S', 1. y. judancio imtuvo, fiksuojamas bangos daznis. Pagal reliatyvumo teorijos postulatus, sviesos greitis nepriklauso nuo atskaitos sistemos, todel (9.71) ir (9.72) Jygtyse sviesos greilis c yra las pats,

Pasinaudoje Lorenco transformacijomis

1'+~!X'

. "

tr t= 11 l~tI:;(.1 '

188

(9.72)

(9.71) lygybe perragome atskaitos sistcmoje S':

" ( (,'+;ix' x'+V,,'))

E(x, 1)~E,"cos co ~V~- V~~ +, ~

I-vile'!. c I-vilc~

( '-",Ie (, .r ,) )

=E",cos ro V 4 t -- +7. .

l-vUe-, c

(9. ;3)

(9.72) i r (9.73) Jygtys sistemoje 5' apraso 1<1 paci~ elektromagnetine banga. 15 cia isplaukia, kad judaucio imtuvo fiksuojamas bangos kampinis daznis w' Hreiskiumas Sitaip:

, I-vo/e -I; I -Vole 9 74)

co = (.) lrl-t!~/c~ =CJ) ~ I +vu/e • ( .

Sioje formuleje Vo yra algebrinis dydis. Kai sviesos sahinis ir ios imtuvas roJsta vienas nuo kite, vo>O ir «i' <co : regimosios sviesos spektro Iinijos pasislenka i raudonaja spektro sritj. Tai vadiname ruudonnoju poslinklu, Jei sviescs saltiuis i r imt~v<!S arteja.vienas .... arie kito (vo < 0), (I)' > cc : regimesics svicsos spektro liuijos pasislenka i violerinc spektro srif . .Rangy dazn.io kitimas del sic jude.iiglO v_g9iP .... amas isi/gjJJilt Doplerio reiskilliu. 0 dazn:o .J29lytis - Doplq_{o poslinkiu.

Sviesos bangoms bfidingas ir skersinis Doplerio reiskinys : kai reliatyviojo judcjimo greicio vektorius \'0 yra statmenas sviesos saltinj ir imruvq jungianeiai tiesei (spinduliui), pazemeja priimamuju sviesos bangu daznis. Pavyzdziui, taip buna sviesos saltiniui judant apskrira trajektorija, kurios centre yra imtuvas. Tokiu atveju imtuvo fiksuojamas daznis w' Sll sviesos salrinio dafniu co susiejami Iygybe:

(o)'=W V I-vf,fc'l.

(9.75)

Bendru atveju sviesos saltinio ir imtuvo reliaryviojo judejimo greit] Vo gaiima isskaidyti i dvi dedarnqsias : viena jll nukreipta isilgai spindulio, antroji - jam statmenai. Pirmoji dedamoji lernia isilgini, ° antroji - skersin] Doplerio reiskini.

Bilginis Doplerio reiskinys taikornas zvaigzdzi1.j: radialiojo judejimo Zemes atzvilgiu greiciui nustatyti. Ismatavus jl.! spektro linijq Doplerio poslinkj, i~ (9.74) lygybes apskaiciuojamas radialiojo judejimo greitis. Nustacius tolirrrqju galaktiku spektruose Doplerio poslinkj, prieita prie isvados, kad 1;i uo metu Visata ptedasi.

Chaotiskai judant svytincil! duju molekulems, del Doplerio reiskinio imtuvas Iiksuoja pakitusitj dazniu bangas. Todel imtuvo Iiksuojama spektro linija yra lam tikro plocio. Sis reiskinys vadinamas .Doplerio ;Splitin1ll. Juo remiantis, galima jvertinf karstu dujq temperatura.

9.18. Nettestnes optikos samprata

Tieslnes optikos savoka. lki siol. uagrinedami [vairius Iviesos sqveikos su medziaga reiskinius, taikeme klasikine elektronine teorijo. Pagal ja, sviesos kintamojo stiprumo E elektrinis laukas kiekvienoje medziagos

189

s.tr~lct\.irjneje daleJej~ (jone, a.ton:e .. molekuleje) indukuoja elektrin] dipolJ~~ mOf!lcnt4, Pr, kuris yra uesiograi proporcmgas E, t. y. PII!= Eo~E. Tuomet dielektriko poliarizuotumo P priklausomumas nuo elektrinio lauko stiprumo taip pat iSreiskiamas tiesine Iygtimi :

P=~o%E.

Jeigu sviesos vektorius E kinta harmoniniu desniu, tai indukuotasis ceciliatoriu~, harrnoningai virped~m~s bangos dazniu, spinduliuoja to paries daznic ant.nnes bangas. K31 sviesos bangos medi.iaga sklinda nepriklaus~·damos.vlena n~o. kites, '. .y. kai jams galioja bangu superpozicijos principas, s~lesos sklidimo grertts, absorbcijos bei h.izio rodikJiai nepriklauso nuo JOS rntensyvumo. Taciau Sie teigiuiai yra teisiugi tik nedidelio intensyV~nH? sviesai, 1. y '. t.iktai lU.o~ct, kai galioja (9.76) Iygybe ir is jos gplaukian~tOs 15vados: <?puka, ~lI~loJe D?edziagos reakcija i sviesos poveik] aprusorna (9.76) uesine Iygrimi, vadinama tiesine. Iki siol visi mllsu nagrineti sviesos interferencijos, difrakcijos, absorbcijos, sklaidos, dispersijos bel poliarizacijos reifkiniai buvo tiesines optikos relskiniai. Pasirodo, kad ~ia nustatyti desniai negalioja, kai sviesos intensyvumai dideli.

Nertestnes optikos savoka. Tiriant labai didelio intensyvumo svlesos srauto sklidirno medziagoje desningumus, nusuuyta, kad klasikines eiektronines teorijos prielaida, jog wiesos indukuoto osciliatoriaus dipolinis momentas P ... = <:oxE ir is to isplaukianti (9.76) tiesine lygtis yra tik tam tikras artinys. is tikruju osciliatoriaus reakcijos l sviesos elektrinio lauko E poveik] pobudis priklauso nuo dydzio E amplitudes Em ir elektrcuus vei~.iancio in~raatomjnio e~ektrinio lauko sriprumo E,. santykio, Kaip tik SIS laukas rr nusako optiniu elektronq rysio su branduoliu stipruma. Jis lygus e{(41t~.ro); cia rQ - optinio elektrcno orbiros spindulys, e - elementarusis elektros kruvis. Iras~ e ir 1"0 ( ..... 10-8 ern) vertes, gauname: Ell';:; 1O~

~rn .

Nelazeriniai sviesos saltiniai sukuria iki 10 Wjcm'2. intensyvumo svies'l.

Pagal sviesos elcktrornagnetines prigimties tcorija, jos intensyvumas tiesiogiai proporciugas sviesos bangos elektrinio lauko stiprumo amplitudes kvad~a~ui. Taigi i.s cia isplaukia, kad intensyvumo I~(l-:-lO)W{cm~ svieS,! ~tltlllka. amplitudes Em~(~.1 -:- 10) V fcrn elektromagnetines bangos, Tokiems SVICSOS laukarns galioja nelygybe Em~ /:'''a, jie sukelia laba i mezas rnolekuliu (atomq) defortnacijas, ir tokius osciliatorius galima laikyti harmoniniais, IS.sios prielaidos isplaukia (9.76) lygybe. Taigi, kai sviesos intensyvumas Iitokios eiles, dar gerai tinka tiesines optikos desniai. Taciau galingu lezeriniq sistemq sviesos intensyvumas lyra 1018 W/cm2 eiles. Tokios ~v!esos elekt~inio Ja~ko stiprumo amplitude E.", pasidaro Iygi intraatomtnro Iauko snprumur Ell ar net didesne. Tuomet Iviesos eleklrinis laukas molekulese sukelia labai dideles deformacijas ir osciliatorius pasidaro auharmoninis, Tais atvejais mediiagos poliarizuotumas P nera tiesine E funkcija. Jeigu E.",{Ea< 1, tai P gaiima isreiksti eilute

cia koericientai y.1" %2' %8 ir t. t. vadinam.i neliesinit1is joutriais. Siq koeficieott! ver~iq eile isreiskiama sitokiu desningumu: %1 .... 1 {Ell; "2 -lIE;;

190

...

(9.76)

(9.77)

:Z:3 -l/Ei ir 1. t. Del to (9.77) lygybes kiekvicnas sekantis narys yr:1 ~l"I'" I mafesnis. I kiek nariu gtoje lygybeje reikia utsizvelgti, priklauso uuo ~T III rancios sviescs intensyvumo. Optiniai reifkiniai, kurie priklauso nuo (1).7!1 lygybes E atzvilgiu netiesiniu demenu (antrojo ir tolimesr:i1!), vadll~anH netiesines oprikos reiskiniais. Nedideliems intensyvumams 51 lygybe vrrvt.r (9.76) Iygybe, raigi pastaroji yra (9.77) lygybes atskiras atvejis, Panagrmckirne tam tikrus neriesines optikos reigkinius.

Optine detckcija {lyginimas}. Sakykime. i aplinka krirua labai inten-c \ j harmonine sviesos banga

E~E,.cos("'t-kx).

(9.78)

(9.77) lygybes pirmasis demuo eO%l£ apraso tiesines optikos atvejj. Del tic demens eaunamos dafnio eo anrrines sviesos bangos.

Antr;jj (9.77) lygybes demon] galime perrasyu Sitaip:

'ZoA2E~ = EO x'2 E,~ cos" (co t - lex) =

= £~x~E! + tQx~E~, cos2(wt-kx).

(9.79)

Sics Iygybes pirmasis narys EO i'.z E,~/2 nusako aplinkos polia~izuotull1o nuolatine dedamaja, atsiradusia veikiant didelio intensyvumo sviesos sraurui. S,is reifkinys vadinamas optine detekcija, arba optiniu Iyginimu, Jis analogiskas elekrrotechnikoje ar radiotechnikoje sutinkamam Iyginimo reigkiniui. Tiktai cia lyginama ne kintamoji srove ar radijo dafniu elektromagnetinis laukas, 0 Iviesos laukas. Labai intensyvus Iviesos laukas, Ialia medi.iagos poliarizuctumo kintamosios dedamosios, sukuria jos nuolatine dedamajq, kartu ir tam tikro stiprumo nuolarini elekrrinj laukq. Tai ir yra sviesos elek trinio lauko detekcija (lyginimas).

Hermoniku generavimas. (9.79) Iygybes antrasis narys to Y; E! x

x cosz «M-kx) isreiskia dazniu 2w kintant] medfiagos poliarizuotuma. Tai lemia dainio 2w optines harmonikos generavima. Jei del didelio sviesos intensyvumo reikia atsifvelgti ir i (9.79) lygybes treciaj] narj EO%3£3, tai, vadinasi, bus generuojama dar ir dafnic Sco harmonika. 1962 m. JAY fizikai, islandiskaji gpata apsviete rubino lazerio ~viesa, gay? tr~6<ti'l harmouika. Kai k uriu medziagu kristaluose aukftesniu harmonikq intensyvumas gana didelis ir gali sudaryti apie 30 - 50~{ krintanciosios sviesos intensyvumo.

Toks harmonikq geueravimo principas panaudojamas naujiems koberentiniams spinduliavirno galtiniams kurti. Pavyzdfiui, pramone gamina neodimio stiklo pagrindu veikiancius optinio dafnio daugintuvus, kurie intensyvius infraraudonuosius spindulius vercia regimaja sviesa (2-oji harmonika) ir ultravioletiniais spinduliais (3-ioji ir a-oji harmonikos).

lfizio rodiklio !Utimas. IS \2.3) ir \2.(5) lygybi~ die1ektrine skvarba

isreiSkiama sitaip:

~=I+{£.

191

Cia iras~ (9.71) dydZio P israisk~ gauname: €=1+Xl+~E-;-x3E2.

(9.80)

S\'iesos bangos e!ektrinio lauko stiprumas yra aukftc daznio harmcninc laiko funkcija. Atsizv'elg~ i (9.78) if (9.79) lygybes, laiko atfvilgiu suvidurkiname (9.80) lygties narlus. Tuomet dielektrines skvarbos vidutine verte uzrasorna sitaip:

(e:>= 1 +><1 +T E/}~+ ••• IS cia 5viesos Wzio rodiklis

n=V<,>=l/l+l<,+-'} E;'+ .. _.

Si<!'lsrai;kq_ isskleide eilute if atsizvelge i tai, kad posaknio treclasis demuo Fa Iabai mazes. gauname:

(9.81)

cia 1I0=V 1+%1' 0 Cf.=".aJ(4 V l+x1). (9.81)lygybcspirmasis demuo u, yra nuo elekmnio lauko stiprumo nepriklausanti luzio rodiklio dedamoji. Nuo lauko stiprurno priklausantis antrasis narys J.E,~ apraso netiesinj reigkini. Koeficientas o: gali biiti teigiamas ar neigiamas, ziurint kokia aplinka. Taigi lUiio rodikJyje papildomas narys Cf.E,~ yra tuo didesnis, kuo didesnis

krintanciosios sviesos inteusyvumas. IS cia B-

, plaukia, kad sviesos fazinis greitis priklauso nuo jos intensyvumo. Sviesos pluosto asyje jos intensyvurnas, kartu ir clektrinio lauko stipru-

"" / / mas yra cidziausi, jo pakragciuosc - mafinusi.

,/ 9.43 paveiksle j medfiaga krlntaucios plokscio-

__ ~ - - _",/ sios bangos il]~:ns~vul1l.o pasiskirstymas v jeso~

- - - pluosto skerspjuvyje vaizduoja stora linija. Km

_ _ _ Cf.>O (n>no). medziaga sklindancios sviesos ban-

- - - - gos pavirsiai islinksta, kaip parodyta paveiksle

\ bruksuinernis linijomis, ir spiuduliai uukrypsta

9.43 pae , pluostelio asies link - jviesa foknsuojasi,

Galimas if atvirkjtiuis reiskinys, kai sviesa defokusuojasi: giuo atveju didelio intensyvumo Iviesos pluostas medaiagojc issisklaido daug sparciau uegu maze intensyvumo. Taip bima tuomet, kai del sviesos poveikio medfiagos optinis tankis mazeja (c c O).

Kai kurlc kiti netiesiniai sviesos relskiniai, Netiesineje optikoje lazerio spindulial transformuojamais De tik i kito Jlksuoto dafnio spindulius, bet ir i tolydfiai keidiamo daznio koherentinius spindulius. Tokie sviesos generatoriai vadinami parametrlniais. Pavyzdfiui, sukurti parametriniai generatoriai, kurie sviesos bangos ilgj tolydfiai keicia 0,65-2,5 tlm diapazone.

Optikojc patys seniausi yra sviesos atspindzio ir 1111.io desniai. Taciau atspindiio kampo lygybes kritimo kampui desrris teisingas tik tiesineje op-

192

tikoje. K"I krintani:io ... it1'" svic-os intensyvumas yra didelis, ~\hi~l?ind~I:I' sicjc svic~oJe aptiuk.uu.t krintnncio ... ios sviesos aukstesne harmonika. Josklidimo krypu -, 11I; ... uuunpa -, U pagrindines harmonikos sklidimo krypumi.

Lanai IdolllLJI nuo .\, U,' -, o ... intcnxyv umo priklauso jos absorbcija. Vienos neintcuvyv I;LI .:;, rc -, ;11 ... Llllil'lIh medziagos, veikiamos intensyviu spinduliu, pavtduro nc ... k.udrio-, tl kllo~ at~'irksciai - neskaidrios neint~n:,)viems spinduliatu- p:I~ltlal'l) -, kuidrios inrensyviems. Netiesineje cptikoje fotoefek un nero ruudono-to- nbc ....

Neticvinc optika atsirndo firiko -, ir radiof'izikos mokslq sanduroje. Netiesine optiku fizikui tcikiu gatimybc gil inti zinias apie gviesos ir medziagos saveikos desningumus, gaut i nuujos inforrnacijas apie medziagos optines savybes supersfipriuose Sviesos Iaukuose. Radiof'izikui ncriesine optika _ tai netiesine optinio diapavono radiotechnika. (ia nagrincjami daznio dauu'nirno, detekcijos. patametrinio stiprini.uo bei generavimo ir kiti radijo d'aznil! diapazone gcrni 7inomi klausimai. Taigi neiicsines optikos lain-ejimai stimuliuoja abieju Sil.t mokslu ruida.

Turinys !VADAS

I. ELEKTROSTAT1N1S LAGKAS VAKl:LME 1. J E lektros kruvls

1.2. Kulono desnis . 7

1.3. Elcktrostattutc Iaukc sttprumas 8

1.4. Darbas. atlfckamas perkeltam J';TUVj elektriniame iaukc II

1.5. Eicktrtn o lauko potencial <IS ••••••••••••••••••••••••• J 2

1.6. Elektrostattnlo lauko stiprumo if potenclalo rysys ... 13

1.7. Eloktrtr.to dipolio laukas '................ 15

1.8. Gause teorema 17

1.9, Elektrostattntu lauku skaiciavlmas taikant Gause tecrema 22

2. ELEKTROSTATINIS LALKAS DIELEKTRIKE 26

2.1. Dielektrtku tipal ... , . 26

2.2. Dtelektriku pollartaactja _. 28

2.3. ElektrostaUnis laukas dielektrtke ,......................... 32

2,,1. Gause teorcma dielektr ikui Elektrine slinktis ... 3..J

2 . .=i. Elektrcstattnts laukas dvieju dielektrikq rtbo]c . 35

2.6. Segnetoelektrikal 37

3. LAIDININKAI ELEKTROSTATINIAME LAUKE 39

3.1. Elektrostattnts laukas ielektnntame laldtntnko if ties jc pavlrstuml 39

3.2. Laidtninku elekttlne talpa .. 44

3.3. Elektrostatinlo lauko energija 45

4. NL"OLATINE ELEKTROS SROY!' 48

4.1. Elektrcs sroves stlprumas if sroves tank is .. ' •. 48

.J..2. Klastktres elektrontnes mclalu elekuinio laidltnlO tocrtjos pag riud ai 51

·t3. Orno desnls . . . . . . . . . .. 56

4.4. Elektros srovc dujose 61

·1.5. Termoelektronine cmlsija 69

4.6. DUjLJ plazrna ... ... . 71

5. t>\.~GNETINIS LALKAS 73

5.1. Svarbfauslos magnetln!o Iauko charakterislikos . 73

5.2. Bio if Savaro dcsnis bel jo taikymas magnetiniam laukut sl~aiciuoti 76

5.3. Judandio krfivininko magnetinis Jaukas 80

5.4. Magnt:tinio Iauko sukurtrits pobudis .. 81

5.5. Solenoido ir toroido magnettnts Iaukas 85

5.6. Gause teorcmu magnetlntam laukui 87

5.7. "'1agnelinio lauko ir elektros sroves saveika 88

5.8. Remells. kuriuo teka srove. vienalyciame magnetiniame lauke 89

5.9. Kruvtntuko judejimas elektromagnettntame lauke 91

5.10. Lorence jegos praktin!o taikymo pavyadflat 93

194

8. ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI II< BANGOS

+fU. Elektromagnetinia i vtrpesta! ir jll diierenctaline Iyg-tis t 8.2. Lalsvre]! vlrpestai idealiajame kontur~

t~:~: ~~~0!1:~\I~;W ~l~~~~~g~:~:~~~:gl:: ~l~~~~:~:

8.5. Pirtuoi! Mak"velio Iygtis , .

8.6. Antro]t '\-1.<Ik"\'r]io Iyg t!s .....

8.7. Pilnoji AtaksveIio lygCitj sistema

+8-8. Elektromnznetfnes bangos .

.+d.9. Elcktromarmctmiu h<Jngl! spinduliavimas

9. BA;.JGINC OPT1!\.-\

+9.1. Bcndros iinios apie sviesos bangas

1'9 .. 2 Sviescs ballg:L.L kohcrentiskumas ir interterencl]a .

-4:-93. Svtesos iutcrfercnciju ploncsc plevelese .

~'t~.4. Opttn!a! lnter ierometrai

~.5. Sv'csos dilrukcija .

9.6. Frcnc+lo dlfrakcl]a

~:~: ~~I~l~;.:IOJ~rri~kc~j~a~~~j\~illej·e g~~d~i~j~'

9.9. Hologralijcs principai

9.10. Svtesos absorbclia ir sklalda 9.1 I. Svlesos dlspcr si]a

9.12. Gruptnls grcius ..

9.13. Svlesos poliariz acija

9.14. KristaI!! optikos elemental . .

9.15. Dirbtinc optlnc anizotropl]a ir magnetooptintal rclskfm.u Juose be! skysciuose .....

9.16. Cercnkovo spinduliav imas

9.17. Doplerio relskinys .

9.18. Netfcsines opfikos samprata

1111,1,11 ,I" I II I

',I,ll 11.1,,111

,1,111'

Ii J II ),11:(1\\ \11i\1 I Ji\1 )1\1)1 hC1JA

',.1 P,IL,:lllloIllrl' l'1<'IdIOlII.I~IH·lilll-s indukcijos desnts I,::! J Ilrllli-~'III<"'" I'lel-I!"I\ :1l"U., j, uos kitmc

G.3. So viiudukclj.r .

1,.J Ahipu-« intlnkcij.r

~j5 .\\at{llctinio laul,o cnergija

_\\!\GNETIl\15 I.ALKAS )\'\EDZIAGOJE 7.1< xtcdztasos jmagnetlnlmas

7:2. Diarnaznettzmas ir paramagucttamas

-73 .. \I:-tgnetinis laukas magnetike ... _ ...

7.J. Pilnutincs sroves desnts rnaguetikui

7.5. j\bgnetinis Iankas dvieiu magnetiku rtbojc 1.6. Feromaznctikai

~ .J

I

.f

I

J

I

\I.·:ki1l10 prtncipas .uskinimas

,

, ,

11'1 II,

"' II,

II, II

j 10)

"I

1',1

''',

I', 1"1 II"

" , "

III

II'

II II,

"

, ,

,

, ,

"

" .. , i

, ,

I,' ,,'

I

I I

II II

"I 11 , .

, "

Fi38£ Piz.ika: Vadovelis respublikos a ukst. rn-klq ini, spec. studen tam,l Red. L. Pr anevicius.c- V.: Mokslas, 1987-

IT.J 2/A. Tamasauskas. J, Vosylius.-1989.-193.flJ p.: iliustr.cISBN 5-':20-00256-6

vadoveuo antra)ame tome naanneje rna elektron;agneiinf= Mj,veik~, I<,nyg~ suda.r~ keturtos dalys: alekf ronf ka, nucteune ctektrcs ,;;,O\'C, eiektromagnclizlMas 11' bang!n!! optlka.

881( 22.3z73 MBBK 53

2.

)Y"I"Glloe uaneune. Ta..llQlllayc"ac A.1b61l1l<lC, BOCIIJlIOC l1,l!Iac. 4>H3HI(A, T, Z. n'J.iI p~;J,. "1'0$. Jl, nplHIItl\II'Il()Ca. Y'lc6ullR .3..'111 \lmKellCpIlhl~ Ci1eu,IIU;lbIlOCTIlH pecnyeJlll1i3l1CKIJX IlY10ll. BU.1b1UOC, ¢;\10Kl·.~~C,., J!l~9. Ha .~IITOB;:"ml SI.\UKe.

Mckymo leidiny'5. Tama~ouskas Ajbtnns Yosylills Jonas. FIZ1IC\. t. 2. Redaktore

T\;C::I~a~IO:!id!'kt~~~seC~O 2~,~~J!k~nv7~~n~·. ~~~~~;~~l~; ji1.e~~~slltr\~~:~IN.iU~e~io~\J~.~Ska~,

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->