Documenti di Didattica
Documenti di Professioni
Documenti di Cultura
fokusi
gustav klimti
redaqtoris sveti
mTavari redaqtori:
margo jafariZe
redaqtori:
qeTi Todua
artredaqtori:
salome aCba
bildredaqtori:
qeTa RvinefaZe
nomerze muSaobdnen:
Tavidan sul ar gvifiqria, rom Jurnals Tamar svaniZe
xelovnebas mivuZRvnidiT. SemTxveviT SekrebilTa mano bazuaSvili
gundSi samTviani erTad muSaobis Sedegad maia gulisaSvili
saerTo interesebi gamoikveTa, ramac sabolood elene maxarobliSvili
“artfokusamde” mogviyvana.
vwerdiT imas, rac gvainteresebda da rac
lali aleliSvili
savaraudod, mkiTxvelsac miizidavda. mariam dedabriSvili
Tu ar icnob an cota gsmenia Sanelis samodelo Sorena laSxia
saxlis rCeul qarTvel dizainersa da mis nino gogliCiZe
Zmaze, romelmac pikasosgan umaRlesi Sefaseba nuca qurdaZe
daimsaxura; Tu arc Sen ici, vin aris uCinari kaci, ana daviTaSvili
romelmac qarTul fotografiaSi pirveli kvali
datova, maSin gpirdebi, rom am JurnalSi pasuxs
qeTevan gersamia
i povi da bevr siaxlesac Seityob. gaecani nazi jalaRania
msoflios aT yvelaze ZviradRirebul naxats, maT
avtorebsa da axlandel mflobelebs.
msoflio kulturis Tanamedrove movlenebma Jurnali aiwyo da
Sens gareSe rom ar Caiaros, rom icode obamas dakabadonda Tsu soc.
garda vin aris 2009 wlis nobelianti (oRondac
literaturis dargSi), mogiyvebiT sainteresi
da pol. mecnierebaTa
detalebs herta miuleris cxovrebidan da fakultetis
Semoqmedebidan, aseve giambobT Cexi mwerlis, laboratoriaSi.
milorad paviCis cxovrebaze, romelmac sicocxle
80 wlis asakSi, erTi Tvis win daasrula. iqneb, kompiuteruli
arc ki gsmenia: qarTuli mediis saSualebiT am uzrunvelyofa:
ambavs namdvilad ver gaigebdi da imitom...
erTaderTi, rasac Jurnalis ideis Casaxvis
Tamar pirvelaSvili
dRidan vaprotestebdi, standartuli A4-is
formatia, magram Senc gagigonia, rac gezarebodes, Jurnalis
is geZalebodeso. ase davrCiT gawbilebuli me xelmZRvaneli:
da Cemi “artfokusi,” magram erTmaneTi dabadebis asocirebuli profesori
dRidan Segviyvarda da veRarc erTmaneTis nakls dali osefaSvili
vamCnevT. Tqvenc igive gelodebaT...
3
sa rC e vi
ar
rtti is iyo mxatvari,
romlis niWiT TviT
qarTuli avangarduli suli pikasoc aRfrTovanda
xelovnebis muzeumSi . . . . . . . . . . . . 6 da parizSi gamarTul
gamofenaze kiriles
adamiani, romelic CarCoSi ver tilos gverdiT ke-
eqceva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 delze miawera “5+
pikaso”.
abstraqcionisti SemoqmedebaSi, maTi gansakuTrebuli damsaxureba udidesi
realisti _ cxovrebaSi . . . . . . . . 11 qarTveli mxatvris, niko firosmanis aRmoCenaa.
gv.6
pr
rof
o fil
i li
i
mxatvroba, rogorc virusi . . . . . 10 misTvis mxatvroba vi-
rusia, romelic unda
Segeyaros, magram ver
l it
itaar
rti ganikurno. daavadeba,
romlis vaqcina ar ar-
mTvariani Rameebi anu modi da ende sebobs.
,,izmebs”... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 sjera simboloebis.
uyvars maTi axsna, fi-
mwerali, romelic fiqrobda ise, losofiidan mxatvro-
rogorc Cven vocnebobT . . . . . . . . . 14 baSi, mxatvrobidan dRe-
vandelobaSi gadmotana. gv.10
po
orrt
trr et
eti
,,yoveli normaluri
vinc mizans ocnebis gareSe
moTxrobis wakiTxvis
miaRwia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
Semdeg, xdebi odnav uke-
Tesi, vidre xar, ufro
Wkviani, vidre iyavi...
li t fo k
kuusi esec sakmarisia – uke-
Tesi xdebi.”
herta miuleri _ kidev erTi
mesame cxovreba ekle-
nobelianti anu 2009 wlis yvelaze
siurobaSi hpova. dRemde
iRbliani mwerali . . . . . . . . . . . . . 18
sasoebiT ixsenebs, Tu
rogor miiRo patriar-
qarTuli onlain
qma umZimes dReebSi Svi-
litoazisebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
lis daRupvis Semdgom da rogor anugeSa.
,,civsisxliani mkvleloba” . . . . . . 22 gv.12
samSobloSi “guliT
dabrunebuli” . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 1987 wels, rogorc iqna,
samSoblos tyveobidan
gaTavisuflda: ufleba
gamok
kiT
iT x va
va moi pova, gamgzavrebuli-
yo germaniaSi vagnerTan
VOX POP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25 erTad, romelic imxanad
ukve misi qmari iyo.
gv.18
4
sa rC e vi
ki no
kin o
princs qarTveli
qalbatonis saqci- holivuduri Tbilisi . . . . . . . . . . 34
eli gaukvirda da
sagonebelSi Cavar- foto
f ot of
fok
oku
u si
da. bolos uTxra,
ra gavakeTo Seni “uCinari kaci”. . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
gulis mosagebado.
agrafinam swored pirveli fotosaxelosnoebi
am sasaxlis aSeneba mosTxova... konstatines da Zveli saintereso
mSenebare sasaxle avstriis imperatoris qve- istoriebi... . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
Sevrdomis, franc titelis qaliSvilis, eme-
liasgan SeuZenia. ase aSenda es sasaxle Tavisi a Rm oC e
enna
siyvarulis koSkiTa da saidumlo oTaxiT.
miwis siRmeSi. . . . . . . . . . . . . . . . . 40
gv.30 kacunebi rusTavelis
rodesac duSeTis erTi soflis erTi Rari- prospeqtidan. . . . . . . . . . . . . . . . . 41
bi unagirebis ostatis, so-
lomonisa da misi meuRlis a rti
rt i
ojaxSi, kidev erTi Svili,
aleqsandre daibada, albaT Zvir-fasi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
veravin warmoidgenda, rom mu
usi
sika
ka
wlebis Semdeg swored is
gaxdeboda qarTuli foto- yvelaze warmatebuli musikaluri
Semsruleblebi . . . . . . . . . . . . . . . . 45
gv.36 grafiis fuZemdebeli.
5
a rti
rt i
xelovnebis muzeumSi
jgufs _ “41 gradusi”. esaa siebis samizned: Mmas aiZule-
dadaist-anarqistuli poeturi ben daeqvemdebaros sabWoTa xe-
gaerTianeba, romelmac Seqmna lovnebis wesebs. is iZulebulia,
“zaumi,” rogorc poeziis prin- Tavisi niWi gamoiyenos mxolod
ci pulad axali, modernistuli Teatris dekoraciebis Sesaqm-
mimdinareoba. nelad. 1960-iani wlebSi saz-
ilia poetia, xelovnebis is- Rvrebis gaxsnis Semdeg, kiriles
toriis specialisti, ti po- saSualeba mieca, Casuliyo Ta-
grafiis didi ostati da erT- vis ZmasTan safrangeTSi. sab-
erTi yvelaze eqstraordina- WoTa mxatvrobis marwuxebisgan
ruli gamomcemeli, romelTanac ganTavisuflebuli tiloebi
TanamSromlobdnen evropuli nel-nela kvlav ibruneben seza-
kulturis iseTi udidesi fi- nisTvis Cveul xalas ferebsa
gurebi, rogorebic arian pikaso da omamdeli safrangeTis didi ataSe, Joel basteneri, ambobs
da maqs erntsi. parizSi is mego- mimdinareobebiT STagonebul erT-erT interviuSi, Znelia,
brobs yvelaze perspeqtiul po- formebs. i povno msoflio kulturis
etebTan da igonebs istoriaSi adamiani,
qsovilebis eskize- romelmac ise daakav-
bs cnobili samod- Sira ori qvynis kul-
elo saxlebisTvis. tura erTmaneTs, ro-
1927 wlidan xelmZ- gorc es Zmebma zdan-
Rvanelobs Sanelis eviCebma moaxerxes:
samodelo saxlis “swored zdaneviCebi
qsovilebis qarxa- iyvnen is xelovanebi,
nas. romlebmac firos-
Aaranakleb sain- manisa da piaksos da-
tereso xelovania kavSirebiT, erTmaneTs
kirile zdaneviCi:
daaaxloves qarTuli
fermweri, grafiko-
da franguli avan-
si, Teatris mxat-
gardistuli xelov-
vari. Eis iyo mx-
neba. Tqven kargad
atvari, romlis ni-
iciT zdaneviCebi, ro-
WiT TviT pikasoc
gorc qarTveli xe-
ki aRfrTovanda da
lovanebi, adamianebi,
parizSi gamarTul
romlebmac qarTuli
gamofenaze kiriles
kulturis ganviTare-
tilos gverdiT
bisTvis bevri gaa-
kedelze miawera
“5+pikaso”- ase Seafasa udides- Zmebi zdaneviCebis gansa- keTes. Tumca, vfiqrob, naklebad
ma mxatvarma, kirile zdaneviCi. kuTrebuli damsaxureba udide- iciT is, Tu ra didi roli Sea-
kirile maleve iqceva repre- si qarTveli mxatvris, niko srula ilia zdaneviCma meoce
firosmanis aRmoCenaa. zdanevi- saukunis frangul kulturul
Cebi rom ara SesaZloa, niko cxovrebaSi.”
firosmanis tiloebs Cvenamde swored safrageTis saelCo
verc moeRwia. isini iyvnen misi da Joel basteneri saqarT-
tiloebis pirveli koleqcio- velos erovnul muzeumTan er-
nerebi. am gziT, uamravi naxati Tad iyvnen am marTlac unikal-
gadaarCines dakargvas da ganad- uri gamofenis organizatorebi.
gurebas. Gidea ki kirile zdaneviCis
zdaneviCebma udidesi wvli- erT-erT STamomavals, Tavadac
li Seitanes firosmanis popu- mxatvars, yaraman quTaTelaZes,
larizaciaSi ara marto saqa- ekuTvnis. qarTuli modernizmis
rTveloSi, aramed evropaSic. mamebad wodebuli mxatvrebis
swored, ilia zdaneviCis damsax- gamofenam erT Tves gastana.
urebaa firosmanisa da pikasos Nnoembris TveSi, maTi namuSevre-
daaxloebac. bi kvlav safrangeTisa da saqa-
rogorc saqarTveloSi saf- rTvelos muzeumebis sacavebs
rangeTis saelCos kulturis daubrunda.
7
a rti
rt i
adamiani, romelic
nino gogliCiZe
ana daviTaSvili
“CemTvis, yvelaze sayvareli mxatvari, genialuri. amaze bevrs ver ilaparakeb, cxadia
laparakic usasrulod SeiZleba, magram es unda naxoT”. mere didi da savaraudod, mZime
CanTidan erT-erT wigns iRebs, mxatvris gvarsa da saxels ambobs da iwyeba... “naxeT,
bavSvebo, saocaria, ara? musikaa, harmoniaa, ismis, metyvelebs, moZraobs, cocxalia...”
saubrobs epoqaze, mxatvarze, mis pi- aseTi kabineti? aba rogor, ise xom ar li kalendaria, romelic evropaSi viz-
rad cxovrebaze. cdilobs, leqcia sain- vijdebi? Tan vxatav, Tan vmuSaob” mol- itisas maCuqes, axla Canaxatebs vakeTeb.”
tereso ambebiT gaaxalisos. yveba ambebs berti, palitra, saRebavebiT dasvrili uyvars klasikuri musika, opera. Cveni
ise, TiTqos Tavad Seeswro, Sexvedra vagneris musi-
naxa, moismina da axla, Cven, kis fonze Sedga. awuxebs
umcros megobrebs gvizi- mxatvrobisa da mxat-
arebs. vrebis mimarT gamoCenili
icis, rogor daain- gulgriloba. erovnuli
teresos mxatvrobiT is galereis arqona. miaCnia,
adamiani, visac am sferosTan rom strategiuli Secdoma,
Sexeba ar hqonia. mere es romelic xelisuflebam
yvelaferi inteleqtualur dauSva, galereis daxurva
Woraobas emsgavseba, infor- iyo. “pirdapir SemiZlia
macia icvleba. giTxraT, rom Cven vkar-
gia buRaZe amas mowamv- gavT Taobebs. samwuxaroa,
las adarebs. misTvis mx- rom dRes yvelaze metad
atvroba virusia, romelic xelovnebis is dargia da-
unda Segeyaros, magram ver kninebuli, romelic xels
ganikurno. davadebaa, rom- uwyobs gemovnebis Camoyal-
lis vaqcina ar arsebobs. ibebas. albaT, amiT gamoix-
unda dainaxo yvelaferi ateba Cveni ugemovno gamox-
siRrmiseulad, radgan nam- tomebi.
dvili xelovani zedapirze axalgazrdebs ar aqvT
saTqmels arasdros debs. SesaZlebloba, Tavi sadme
swored amis swavleba warmoaCinon da ara marto
unda studentebisTvis. “me axalgazrdebs, Cvenc Sedar-
Tqveni niSani da krediti ebiT Zveli Taobis warmo-
ar mainteresebs. niSani madgenlebs.”
geqnebaT yvelas. me minda, erovnuli galereis ar-
rom aqedan raRac, minimal- qonas ukavSirebs sazoga-
uri mainc, waiRoT.” doebis arc Tu karg
“yvelaze sayvareli, gamorCeuli” tilo, bevri funji da nairnairi feris damokidebulebas mxatvrebis mimarT.
_ es is frazebia, romelsac TiTqmis saRebavi gia buRaZis kabinetis ucvle- mxatvrebs giJebad Tvlian. ar vici,
yoveli saubrisas iyenebs mxatvarze, li binadrebi arian. SesaZloa, Cvenc vaZlevT amis mizezs, ma-
visac leqcias uZRvnis. students, rom oTaxis marcxena kuTxeSi Zveli magi- gram vfiqrob, problema mainc is aris,
hkiTxoT, vinaa gia buRaZis sayvareli da da rogorc TviTon ambobs, sabWoTa rom sazogadoebas ar aqvs SesaZlebloba
mxatvario, piero dela franCeskaTi dai- savarZeli dgas. am savarZelSi iSviaTad ukeT gaicnos Tavisi qveynis xelovani.”
wyebs da daviT kakabaZiT daasrulebs jdeba. ar uyvars araferi, rac sabWoeTs sjera simbloebis. uyvars maTi axsna,
vrcel CamonaTvals. axsenebs. amitom daSala e.w rusuli filosofiidan mxatvrobaSi, mxatvrobi-
mas SeuZlia studentebs daanaxos “t”-s msgavsi magida, Semoatriala da dan dRevandelobaSi gadmotana.
kandinskisa da pikasos mier figurebad aqcia erT did marTkuTxa magidad, ro- “Cemi qaliSvili davxate 4 wliT
daSlili is samyaro, romelsac magali- melic uSualo saubrebisTvisaa da ara- adre, vidre is am qveyanas moevlinebo-
Tad, van gogi xatavda. vis statussa da Tanamdebobas ar usvams da. is aRmocenda iseTi, rogoric aris
ismis vagneris simfonia, oTaxis oTxi xazs. dRes”. sjera, rom ubralod araferi
kedelTan verc erTs dainaxavT. yvelgan msuqani kubidoni, romelsac mSvildi xdeba.
naxatebia Camokidebuli, miwyobili, erT- moumarjvebia, qalisa da mamakacis gamo- “Cemi mizani ar aris da verc iqneba,
maneTze. es samxatvro akademiis reqto- saxuleba.. gaqcioT xelovnebaTmcodneebad. sagnis
ris kabinetia. ufro saxelosno, vidre Zvel wignebSi Canaxatebs akeTebs. saxeli da is, rasac Cven vswavlobT,
kabineti. “mobrZandiT, ginaxavT sadme “raRacaSi xom unda gamoviyeno. es Zve- SesaZloa, daSorda erTmaneTs, magram
10
a rti
rt i
erTs mivaRwie, Tqven ukve mxatvrulad
azrovnebT. SegiZliaT sxva kuTxiT dain- abstraqcionisti SemoqmedebaSi,
axoT mxatvris samyaro.” mere isev mZime
CanTas gadaswvdeba da morig alboms
realisti _ cxovrebaSi
iRebs amerikeli mxatvari endriu ueisi
A(endrew Wyeth) siCumea, xmas ar iRebs, mariam dedabriSvili
ubralod furclavs. Cumad arian stu-
dentebic. pirveli, rac TavSi amomitiv- 7-8 wlis iyo, rodesac CaTvala, rom saskolo wignis furclebze
tivda, iyo selenjeri, mere heminguei, ai, darCenili carieli adgilebi arc ise kargad gamoiyureboda da
rogori iqneboda maTi samyaro tiloze, isini Tavisi xeliT moxata.
rom gadmosuliyo wignis furclebidan. avTo mosiaSvils xatva debma Seay- avs. fasi damokidebulia ara zomaze,
saubars xSirad wyvets da svams kiTx- vares. 14 wlis iyo, rodesac duSeT- aramed Sesrulebis doneze. ,,Tu su-
vas: “bavSvebo, xom momyvebiT? Tu sadme Si praqtikaze samxatvro akademiis raTs yidi, iseTi fasi unda gadaixadon,
azri gagiwydaT SemawyvetineT, mkiTxeT. studentebi Cavidnen. is studentebs rom Rirdes gayidva, radgan TiToeu-
es ar aris advili gasagebi, magram Tqven yvelgan dayveboda da maT saqmiano- li naxati Zalian miyvars da guli
gaigebT, unda gaigoT.” bas akvirdeboda, isini ki saRebavebs mwydeba.”-ambobs batoni avTo..
guli swydeba, rom bevr rameze ver Cuqnidnen. skolis damTavrebis Semdeg ambobs, rom abstraqcia Zalian rTu-
moaxerxa saubari. erTi semestri sakma- samxatvro akademiaSi Caabara. lia da gansakuTrebuli niWi sWird-
risi ar aris. albaT, arc ori da sami,
axla cnobili mxatvaria. ambobs, eba. is iseTi stilia, rom Tu kargi
ase fiqrobs TviTon, magram SedegiT mainc
rom arcerTi gamofena ar gamoutove- realisti ar xar, ar gamogiva. TviTon
kmayofilia.
didi realis-
kmayofilia, Tundac imitom, rom naxa,
turi skola
saqme ar ise cudadaa, rac mTavaria stu-
ganvlo da
dentebSi aris interesi, romelsac gaR-
misi realis-
viveba unda da Sedegi aucileblad amova
turi naxatebi
zedapirze. “bednieri var, rom mec miviRe
fotografiis
monawileoba am saqmeSi. warmoidgineT,
donemde iyo
Tqven midixarT mxatvarTan, saubrisas ux-
misuli. Aam
senebT luka siniorelis (luca signiorelli),
etapze ki mx-
fra anJelikos (fra angelico) da damewmu-
olod abstraq-
neT, is Tqven sul sxvanairad daginaxavT.”
cias xatavs.
uyvars, rodesac paralels avlebs, WeS-
zogjer mis
maritebisa da mxatvrobis urTierTkav-
naxatebze am-
Sirs Soris.
boben, rom bavS-
ferebis epoqis da mixedviT aRqmaze
vis donisaa.
xSirad mohyavs magaliTi mSvenieri ele-
nas Tmis fersa da spilenZisfer zRvaze. ,,pikasom Tqva:
ufro martivi rom iyos, SeuZlia neta, me bavSvi-
saleqcio darbazSi aCvenos pop-artis bia da gamofenebi evropaSic aqvs. viT vxatavde da msoflioSi pirveli
magaliTi. “gavCumdeT yvela. usmineT, Tan- 1990 wels saqarTvelos damsaxure- mxatvari viqnebodi.” mec veTanxmebi,
daTan SemouSviT sxvadasxva xma goneba- bul mxatvrad daasaxeles. misi TqmiT, radgan bavSvis donemde dasvla Za-
Si.” im baRSi sadac is yovel SabaT-kviras lian Znelia. misi cnobiereba ufro
gareT wvims da wvTebis xma ismis, viRa- gamodis, mxolod 4-5 mxatvaria. dan- sufTaa. ar SeiZleba, is SezRudo da
cis telefoni zuzunebs, gverdze oTaxSi arCenebi ki gadayolilebi arian er- detalebis gazomva aswavlo. es komu-
onkani mouSves, sadRac, Sors musikis xma Tisa da imaves xatvas, raTa kargad nistebis dros xdeboda. bavSvi Tavis
ismis, darbazSi ki siCumea. gayidon. es ukve mxatvroba aRar aris, nebaze unda miuSva.
es daStampvaa. TviTon ki arasdros ras fiqroben kolegebi? rogorc
iStampeba. ambobs, rom SeuZlebelia kinomxatvari Temur arjevaniZe ambobs:
orjer erTi da imave naxatis daxatva. ,avTandili ufrosi Taobis mxatvaria
gansakuTrebiT ki im stilSi, raSic is da am baRSi erT-erTi saukeTesoa. ro-
xatavs - es abstraqciaa. gorc fermweri Seudarebelia. misi
winaswar arasodes icis ras dax- mxatvroba Zalian Tavisufali, Temat-
atavs. ,,rodesac vjdebi dasaxatad da urad SeuzRudavia. rodesac inter-
vuyureb tilos, TviTon modis idea, netiT msoflio xelovnebas vecnobi,
ra unda davxato. erTi xazic rom misi donis abstraqciebs ver vawyde-
gaavlo, isic mxatvruli unda iyos. bi.”
Semdeg ukve ostatobazea damokidebu- xolo Tavad avTandil mosiaSvilis
li rogor mixval iqamde, rom suraTs TqmiT, mis Semoqmedebaze sxvadasxva
dasrulebuli saxe hqondes. TviTon azri aqvT. zogi afasebs, zogic ara,
xatvis procesi Ziebis procesia.” magram ar aqvs ambicia. yvelas mos-
“ai es aris pop-arti. yvelaferi, rac _ mas naxatebi evropis yvela qveya- wondes. ,,RmerTma damifaros Cemi
Cvens irgvliv xdeba. ubralod, saWiroa naSi aqvs gayiduli. Tanac iq bevrad naxatebi yvelas moewonos. Tu yvela
garkveuli doziT Seajero da da erT mets ixdian, vidre saqarTveloSi. gaiyideba, maSin Cemi xelovnebis fasi
yuTSi moaTavso” saxelosnoSi aqvs 10 000-ad Sefase- nulia. Tu asidan erT kacs mainc
buli naxatic, mas galereisTvis inax- moewoneba, madlobeli viqnebi.”
11
l it a rti
mTvariani Rameebi
anu modi da ende
`izmebs~...
nazi jalaRania
mwerali, romelic
fiqrobda ise, rogorc
Cven vocnebobT
mas XXI-e saukunis pirvel mwerals uwodeben kritikosebi, miuxedavad imisa, rom XX
saukuneSi cxovrobda. “niWi iSviaTad emTxveva popularobas. paviCi, am mxriv, bednier
gamonaklisad SeiZleba, miviCnioT” – werdnen masze.
postmodernizmisa da magiuri realizmis me-20 er monakveTSi ewera. bolo dros weras mxolod
saukunis erT-erTi yvelaze mkafio figura, no- saRamoobiT an diliT adre axerxebda.
belis premiis nominanti. adamiani, romlis Semoq- danarCeni cxovreba misTvis imdenad iyo gai-
medebazec msoflio presa saubrobda... serbi po- givebuli mwerlobasTan, rom Tamamad ambobda, bi-
eti, mwerali da mTargmneli daibada 1929 wlis 15 ografia ar maqvso.
oqtombers, belgradSi. rogorc Tavad ambobs, sa- misi bibliografia TiTqmis zedmiwevniT asax-
moTxis oTxi mdinaridan erT-erTis, dunais sana- avs avtoris cxovrebas. es iyo milorad paviCisT-
piroze, dilis cxris naxevarze. vis yvelaze mTavari movlena or did, uiRblo da
bavSvobis yvelaze didi STabeWdileba uka- iRblian siyvarulTan erTad. iasmina mixailoviCi,
vSirdeboda dedis naTesavebs, romlebic cxov- mwerlis meuRle da redaqtori, yovelTvis pirve-
robdnen dunais meore mxares, mdinare tamiSis lad ecnoboda axal nawarmoebebs.
sanapiroze. mwerali ixsenebda, rom erTxel bavS- pirvelma siyvarulma ki, romelic iasamnisfrad
vobaSi am mdinareze naviT seirnobisas sazamTro axsendeboda mwerals, Zalian bevri ram aswavla.
iyides darajisgan. is iqve, patara qoxSi cxov- xSirad ixsenebda maSindel melodias, gogonas
robda. mwerlis dam hkiTxa darajs, karg mamulSi kabis fers da sxva misamarTze SecdomiT gagza-
iyo Tu ara moweuli sazamTro. “eSmaksac wauRia vnil sasiyvarulo baraTs.
misi patroni!”- miiRo pasuxad. rodesac gaikiTxes, paviCisTvis mesame mniSvnelovan movlena iyo
mixvdnen, rom sakuTari nakveTidanve eyidaT sazam- is, rom asakis gamo ar monawileobda omSi. mas
Tro, romlis mflobelic paviCis babua gaxldaT. arasdros auRia xelSi iaraRi da aravin mouk-
am momajadoebeli mamulis nawilma SeaRwia mwer- lavs. miuxedavad imisa, rom serbeTSi ramdenime
lis SemoqmedebaSic. wlis ganmavlobaSi orjer iyo saomari viTareba,
mwerlis gviani mogonebebi belgradis univer- Tumca, yvelaze didi imedgacruebac gamarjve-
sitetis filosofiis fakultetze swavlis pe- bebma moutana: “me aravin momiklavs, magram me
riods ukavSirdeba. “maxsovs, SeSis RumelebiT mklavdnen sikvdilamde bevrad ufro adre. Cemi
gamTbari kvamliani auditoriebi, zamTris sveli wignebisTvis ukeTesi iqneboda, rom maTi avtori
qurTukebis suni... Cemi bevri megobari modioda yofiliyo, magaliTad, Turqi an germaneli. me xom
saswavleblad pirdapir jaridan... yvelafer amis viyavi yvelaze cnobili avtori yvelaze saZulve-
Semdeg, imdenad didi dro gavida, rom, rodesac li xalxis, serbebis”.
vixseneb, realobas aRarc hgavs” _ ambobda paviCi. miuxedavad imisa, rom, rogorc Tavadve aRniS-
Tumca, am civ da nestian dReebs mainc hqondaT navda, literatorTa dinastiidan iyo (misma wi-
dadebiTi mxare: maSin SeeZlo, dRe-Ramis nebismi- naparma jer kidev 1766 wels gamosca leqsebis
14
l it a rti
Sexvedra Tavisufali Teatris kulisebSi Sedga. zualurad, ise xasiaTiT. “zustad dRes vfiqrobdi,
naxevarsaaTiani lodinis Semdeg, Teatris ezoSi saxlidan rom gamovdiodi Cemsa da mamas msgavsebaze.
wverebiani, ubralod Cacmuli, Tavze qudiT mzis saT- saxlidan gamosvlisas sul raRac rom gaviwydeba,
valiani mamakacis silueti gamoCnda. urTierTward- kidev mibrundebi, cvli, iqneb sxva xom ar sjobs
genis Semdeg, TeatrSi SevediT. waiRo da amasobaSi naxevari saaTi gadis, mamaCemi
dekoratorebi scenas awyobdnen speqtaklisTvis, iyo aseTi da mec, albaT, misgan gadmomyva es Tviseba”.
romelic ramdenime saaTSi unda dawyebuliyo. viwro mas miaCnia, rom realistia. bavSvobidanve icoda,
kibeebiT avdivarT meore sarTulze da Teatris ku- ra undoda da ra iyo saWiro miznis misaRwevad:
lisebSic aRmovCndi... nikos saferfle moaqvs, siga- “raRa dagimalo da arasodes popularobaze, msaxio-
rets ukidebs da Cveni saubaric iwyeba. bobazec ki ar miocnebia. rac miyvarda, bavSvobidan
pirvelad is gaixsena, rom saxlidan gamosvlisas imas vakeTebdi.“ bavSvobidan ki msaxiobobam gaitaca,
mamaze fiqrobda, Sesabamisad, Cveni saubaric nikos swored, amitomac gaxda Teatraluri institutis
bavSvobis gaxsenebiT daiwyo. bavSvoba ki laRi da erT-erTi warmatebuli studenti. pirveli speqtak-
kargi hqonda, iseTive, rogorc “yvela Cveulebriv li sakurso iyo _ Salva dadianis piesa “guSin-
bavSvs”. mamasac xSirad amsgavsebdnen rogorc vi- delni”. yvelaze warmatebuli misTvis speqtakli
16
p ort re
reti
ti
“komediantebi” aRmoCnda, romelmac 2004 wels bres-
tis saerTaSoriso Teatralur festivalze “mamaka-
cis rolis saukeTeso SesrulebisTvis” granpric
moupova.
manamde ki iyo kote marjaniSvilis saxelo-
bis premia imave nominaciaSi. “komediantebi” misT-
vis yvelaze axloa. imdenad axlos, rom nikom es
speqtakli 300-jer iTamaSa. personaJTan yvelaze
did msgavsebasac “komediantebis” gmirSi poulobs.
Tumca, imasac aRniSnavs, rom gmirebi, romlebsac Ta-
maSobs, sakuTari SvilebiviT ar uyvars. ufro metic,
aris rolebi, romelTa TamaSic dRemde ar siamovnebs,
magram, garemoebaTa gamo, uwevs. Tumca, am rolebis
dasaxelebisgan Tavs ikavebs, neitralurobisTvis -
radgan TiToeuli speqtaklis ukan dgas reJisori,
sxva msaxiobebi, romelTac moswonT speqtakli.
warmatebuli speqtakli, romelmac aseve anSlage-
biT Caiara, daTo doiaSvilis “jinsebis Taoba” iyo.
iq niko gia tabiZis rols asrulebda, magram ukve
gaizarda da axla sul sxva moTxovnilebebi aqvs.
“jinsebis Taobas” ki “siymawvilis rols” uwodebs.
niko iseTive warmatebuli poetia, rogorc msax-
iobi. leqsebis pirveli krebuli 2001 wels ga-
mouSva saxelwodebiT “20-jer 6 sakaifo leqsi.”
krebulSi Sesulia ara 20X6, aramed 20X6+1 leqsi.
Tumca amis Sesaxeb aqamde nikos garda aravin icoda, gaxdes leqsis daweris sababi. uceb CaviniSnav, mere
im martivi mizezis gamo, rom aravis dauTvlia. ra- gavagrZeleb, an iqve SeiZleba, strofi daibados.”
tom 20X6? ocamde sanam mivida, jer iyo eqvsjer niko gomelauris cxovrebaSi iyo dgomisa da ga-
eqvsi sakaifo leqsi, mere rom dagrovda, mivxvdi, Cerebis periodi, magram es ar gulisxmobda uZraobis
rom ocjer eqvsia. Tumca sinamdvileSi wignSi 121
xanas SemoqmedebaSi. ubralod, im dros saqarTvelo-
leqsi aris Sesuli.” sakaifo leqsi ki gulisxmobs
Si yvelasa da yvelafris uZraobis wlebi iyo. “dgo-
interpretacias: “naxe, ra sakaifo leqsia.” es ampar-
mis periodi erTi mxriv iyo, meore mxriv _ ara, anu
tavnuli ganacxadi iyo magram mere ra, Semoqmedebaa.”
ras vgulisxmob: rodesac davamTavre Teatraluri
leqsebs ki imitom wers, rom amiT adamianebs Ta-
instituti, sadRac xuTi weli arc erT TeatrSi ar
visi saTqmeli uTxras. amitomac aris misi poetu-
viyavi, faqtobrivad xelfass ar viRebdi. arada ori
ri stili uSualo da zogjer ucenzuroc. Tumca
bavSvi myavda ukve, magram is, rom gaCerebuli viyavi
nikosTvis es arc kritikis sagani yofila, arc mi-
uRebeli da uCveulo. “aravin mosula CemTan da im periodSi, ar yofila. vmonawileobdi miwveviT
uTqvams, ra kargia es rom dawereo da arc is uTq- studentur speqtaklebSi. Teatraluri institutis
vamT, rom es ra umsgavsobaao. magram normaluria, scenaze TamaSzec ar vambobdi uars. miuxedavad imisa,
mgoni, rom ar meubnebian, ui, ra kargiao. pirSi cuds rom qveyanaSi im periodisTvis araferi xdeboda, sul
rom ar meubnebian, es imas ar niSnavs, rom zurgs ukan vcdilobdi, ar gavCerebuliyavi.”
arafers ar amboben “didi da klasikosi poetebi,” “erT adgilas dgomis” periodma nikos cxovrebaSi
romlebsac araferi moswonT Tavisi leqsebis garda. ukve Caiara. monawileobs filmebsa Tu sareklamo
orni arian qveyanaze - galaktioni da meore isini. rgolebSi, bevr afiSaze wavikiTxavT mis saxels.
vwer imas, rac minda, rac aris Cemi komunikaciis ena leqsebis weras rac Seexeba, uaxloes momavalSi
sazogadoebasTan. me rom gamovide, bevri vilaparako kidev erTi krebulis gamocemas ar gegmavs. Tumca
da Cemi azrebi mogiyveT, xom ityvian, es ra idiot- `sakaifo leqss~ megobrebisTvis mainc wers da, roca
iao. leqss amis pretenzia ara aqvs, Zalian martivad saWiro raodenoba dagrovdeba, savaraudod wignadac
gawvdi Cems azrebs.” Sekravs.
leqsebs yvelasTvis wers, arc akviatebuli muza `me ra vici ra weboTi gavamrTelo,
hyavs. werisTvis ki gansakuTrebuli pirobebi da me ra vici davujero vis zraxvebs,
ganwyoba ar sWirdeba. “nebismieri fraza, romelic davelodoT gasulia saqarTvelo
SeiZleba, momewonos, Tundac Cvens saubarSi, SeiZleba, da rom mova TviTon gamogviZaxebs~.
17
l itf
it fo
oku
kusi
si
margo jafariZe
1953 weli. rumineTi. nickidorfi. Bbanatis gamorCenis mizniT sakuTar rva arab studentTan
erT-erTi sofeli. daibada erT-erT germanul seqsualur kavSirSi. “ erT arab studentsac ki
ojaxSi, germanelebis ubanSi, sadac mxolod ar vicnobdi imxanad”_ aRniSna miulerma (Die Zeit,
policieli Tu dadioda eTnikuri rumineli. july 2009).
M meore msofilo omis dros, roca qveyana ger- 1979 wels daasrula wigni, saxelad “nadirebi”,
manelebis mier iyo okupirebuli, mama jarSi ga- romelic 14 prozaul miniaturas Seicavda. sami
namweses, xolo deda xuTi wlis vadiT samuSaod weli dasWirda, rom naSroms dRis Suqi exila.
gagzavnes sabWoTa banakSi. omis Semdeg mamam sat- Tanac mas Semdeg, rac daCexes, sruliad daamax-
virTo manqanis mZRolad daiwyo muSaoba. injes. roca 1984 wels originalma germaniSi
herta timiSoaras universitetSi germanuli da SeaRwia da gamoica, mkiTxvelTa didi mowone-
ruminuli enebis swavlas Seudga. saswavlebelSi ba daimsaxura. Mwlebis ganmavlobaSi mwerals
yofnis dros dauaxlovda axalgazrda germanu- ekrZaleboda mogzauroba. ekrZaleboda rumineT-
lenovan mweralTa jgufs, ramac faqtobrivad Si raime nawarmoebis dabeWdva. 1987 wels, ro-
misi momavali gadawyvita. mweralTa Soris iyo gorc iqna, samSoblos tyveobidan gaTavisuflda:
riCard vagneric _ komunisturi partiis wevri. ufleba moi pova, gamgzavrebuliyo germaniaSi ri-
Mmale dajgufeba reJimis winaaRmdeg politikuri Card vagnerTan erTad, romelic imxanad ukve misi
SeTqmulebis mowyobaSi daadanaSaules da erT- qmari iyo. Oori wlis Semdeg CauSeskus reJimic
erTi wevri, uiliam totiki, daapatimres. 1975 wli- daamxes, magram oci wlis Semdegac ki mwerali
dan maTi dajgufeba oficialurad akrZales, ma- ambobda, rom rumineTSi yofnis dros mas uT-
gram wevrebma mizans nawilobriv mainc miaRwies: valTvalebdnen.
totalitaruli, nacionalistur-komunisturi rogorc mikrokosmosi, represirebulni Tavi-
sistemis winaaRmdeg kritikuli azrovnebis gaR- anTi Zvelmoduri RirebulebebiTa da genderu-
vivebaSi mniSnelovani wvlili Seitanes. li tradiciebiT _ ase aRwera miulerma banatis
mamis gardacvalebis Semdeg, miulerma wera sazogadoeba. amasTanave, uaryo eRiarebinaT igi
daiwyo. “saWiro iyo davbrunebodi warsuls, feminist mwerlad. civi, bneli, momakvdavi banatis
aRmewera Cemi sofeli, bavSvoba, deda, mama”_aRniS- sofeli danaxulia bavSvis TvalTaxedviT. wign
na man mogvianebiT. 1977 wlidan 1979 wlamde muS- “nadirSi” (Niederungen) mweralma gamoiyena mxatvru-
aobda Tarjimnad erT-erT adgilobriv qarxanaSi. li xerxi: moyiyine bayayi _ metafora, romelic
Targmnida avstriidan, Sveicariisa da germaniis germanul umciresobas gvaxsenebs: “gadasaxlebis
demokratiuli respublikidan teqnikis Sesaxeb dros yvelas Tan mihyavda bayayi”. “mwvane qlia-
Semotanil saxelmZRvaneloebs. imis gamo, rom man vebis miwa” (The Land of Green Plums; 1994) daiwera mego-
uari Tqva CauSeskus saidumlo policiis wev- brebis saeWvo viTarebaSi gardacvalebis Semdeg.
robasa da politikur jaSuSobaze, samsaxuridan wigni exeba adamianTa jgufs, romelTa megobroba
daiTxoves. Amas Semdeg, kontrolze aiyvanes da irRveva totalitarizmis mavne Zalebis zegavle-
misi saxeli gansakuTrebul siaSi aRricxes. am- niT. Nnawarmoebi “mela maSin ukve monadire iyo”
ieridan “parazituli elementis” saxeliT daR- (“ Der Fuchs war damals schon der Jäger”; 1992) asaxavs 1980-iani
dasmuli iyo germaneli herta miuleri rumineT- wlebis trivialur yofas rumineTis provinciaSi.
Si iseve, rogorc ebraeli iosif brodski Tavis “SexvedraSi” (“The Appointment”) saubaria erTi mar-
droze leningradSi. saxelis gasatexad, ras tosuli adamianis pirad cxovrebaze. dakiTxvaze
aRar kadrulobdnen. erTxel bralic dasdes gamoZaxebuli tramvaiT mimavali qarxnis muSa,
18
l itf
it fo
oku
kusi
si
h. miuleri
19
l itf
it fo
oku
kusi
si
salome aCba
lib.ge-s dReSi saSualod 1700- iqneba”– diana anfimiadi, lib.ge-s ganTavseba. ukve Seqmnilia aTo-
mde mkiTxveli hyavs. vebgverdi redkolegiis wevri. biT avtoris saiti, sadac maTi
Tavisi specifikiT gansxvavdeba meore lit. portali literatura. biografia, kritika da mxatvruli
yvela sxva qarTuli literatur- ge-a, romelic lib.ge-sgan gansx- literaturaa ganTavsebuli (am
li saitisgan. garda qarTuli vavdeba. am portalis mTavari vebgverdebis sruli CamonaTvali
da ucxouri mxatvruli liter- mizania, Tanamedrove qarTuli li- SegiZliaT, ixiloT misamarTze:
aturisa, mkiTxvels aq saSualeba teraturis popularizacia da ax- www.dlf.ge) mniSvnelovania is,
aqvs, gaecnos sxvadasxva saxis ess- ali avtorebis warmoCena. rom saitebis SeqmnaSi uSualo
es, intervius, samecniero naSroms. es vebgverdi damwyebi avtorebi- monawileobas skolis moswavlee-
lib.ge jer kdiev Camoyalibebis sTvis TviTrealizebis saSuale- bi iReben.
procesSia da male mas kidev erTi baa. literatura.ge-s hyavs redkole- kidev erTi literaturuli
axali ganyofileba _ audio masla gia, romelic aqtiur mkiTxvelTa saiti “arilia” (arili.blogspot.
daemateba. wrisgan Sedgeba. maT saitis ad- com.). qarTuli da ucxouri mx-
mokled, es onlain biblioTeka ministracia kompetenciis mixed- atvruli literatura, saintereso
kidev bevr sasiamovno siurprizs viT irCevs. interviuebi, literaturuli kri-
hpirdeba Tavis momxmarebels: “sai- redkolegiis mTavari funqciaa, tika, recenziebi, esse _ yvelaferi
tze gansaTavsebel nawarmoebs red- Seafasos ganTavsebuli nawarmoebi, es arilis blogzea daarqivebuli
kolegia arCevs. dadgenilia minim- romelic Tavdapirvelad qveyndeba da mkiTxvels asarCevad nawar-
aluri zRvari: misaRebze dabali mxolod redkolegiisa da mkiTx- moebebis sakmaod farTo speqtrs
donis nawarmoebi vebgverdze ver velTa klubis dasanaxad.
sTavazobs.
moxvdeba. Cveni mTavari problema Tuki nawarmoebi dadebiTad Se-
ZiriTadi literatura, rasac
isaa, rom saiti ar finansdeba da fasda, mis wakiTxvas nebismieri
qarTul vebsivrceSi SexvebiT,
mTlianad enTuziazmze vmuSaobT. msurveli SeZlebs. Tu dadgenili
klasikosi mwerlebis nawarmoe-
lib.ge-ze mxolod im nawarmoe- zRvari ver gadalaxa, is avtomat-
bebia. aseve, naxavT cnobil Tu
bebs vdebT, romlebsac avtorebi urad iSleba portalidan. sai-
arcTu ise cnobil axalgazrda
TavianTi surviliT gvigzavnian. tze SesaZlebelia Sefasebisa da
avtorebis nawarmoebebs. mTavar
bevri gamomcemloba ki nawrmoe- komentaris datoveba.
gansakuTrebuli aRniSvnis Rir- problemad ara mxolod onlain-
bis ganTavsebis sanacvlod, Tanxas
iTxovs. swored finansuri prob- sia proeqti “vaxtan VI”, romelic biblioTekebisTvis, aramed zoga-
lemebis mosagvareblad vapirebT programa “irmis naxtomma” gaake- dad, literaturis sferosTvis,
komerciul sawyisebze gadasvlas. Ta. misi mizania, yvela klasiko- kvlavac Targmanebis simcire rCeba:
Tumca, saitiT sargebloba momx- si mwerlis nawarmoebis cifrul qarTul enaze iSviaTad gvxvdeba
mareblebisTvis kvlavac ufaso formatSi gadayvana da saitebze maRali donis Targmanebi.
21
l itf
it fo
oku
kusi
si
`civsisxliani
ana daviTaSvili
22
l itf
it fo
oku
kusi
si
mkvleloba~
bis megobari iyo. cdilobda Tavidan axalgazrda mamakaci. erTaderTi gza, Caidina. Tavis mokvlac ki scada ram-
CamoeSorebina mwerali. ar surda amaze gaego kapotes yvelaferi, da daenaxa denimejer.
bevri laparaki. kapotes damokidebule- movlena mkvlelebis TvaliT, maTTan kapotes perisadmi gansakuTrebul
bas Tvlida Jurnalistur intrigad daaxloeba iyo. winaaRmdegi iyo deivi. damokidebulebaSi, dadebiT gmirad
da araseriozul nabijad, romelsac misTvis isini ara mxolod damnaSaveebi, daxatvaSi adanaSauleben. bevris az-
SeeZlo, tragedia garTobad gadaeqcia. aramed civsisxliani mkvlelebi iyvnen. riT, kapotes novela ar aris liter-
fermerebis ojaxSi datrialebulma rodesac peris fexsacmeli saxlSi aturuli Jurnalistika, radgan peri
tragediam qalaqi SeZra. nensi evalti, uaryofiTi gmiris magivrad, gamoyvani-
nensi klateris bavSvobis megobari, li hyavs sawyal biWunad, romelsac
romelmac gvamebi aRmoaCina, kapotes- rTuli cxovreba hqonda. is mkvlelo-
Tvis, rogorc Tavad ambobs, gansa- bis faqts ar uaryofs. swored man
kuTrebuli respondenti aRmoCnda. esrola ojaxis oTxive wevrs, magram
swored misi daxmarebiT moaxerxa ambobs, rom mxolod ase SeZlebda Ta-
mweralma, wigni emociuri citatebiT vidan aecilebina dikis boroti gan-
gaemdidrebina, tragedia ufro reluri zraxvis sisruleSi moyvana: “is xom
gaexada: nensis gasaupatiureblad iyo misuli
“misis klaters Tvalebi ar hqon- klaterebis saxlSi”
da daxuWuli, TiTqos, is jer kidev mwerali wigns eqvsi wlis ganmav-
uyurebda mkvlels, romelsac iaraRi lobaSi werda. swored es dro gax-
daemiznebina... herb klaters erTxel da saWiro ganaCenis gamotanidan mis
Sevxede. meored amis naxva SeuZlebeli sisruleSi moyvanamde. 1965 wlis 14
iyo. is manam moeklaT, sanam esrodnen. aprils orive damnaSave CamoaxrCves.
yeli hqonda gamoWrili.“ diki: “arasdros mqonia iseTi grZno-
gamomZieblebs araferi hqondaT aRmoCenl nafexurs Seadares, damTxveva ba, rogoric axla maqvs: roca Tqven,
xelCasaWidi. Tu damnaSaveebi Zarc- absoluturi iyo. rogorc kapote, asev adamianebi, mistumrebT im samyaroSi,
vis mizniT Sevidnen, ratom waiRes mx- araerTi kritikosi aRniSnavs, rom wig- sadac gacilebiT ukeTesia, vidre aq...
olod 40 dolari da gamousadegari nis weris yvelaze saintereso etapi vfiqrob saSinelebaa, sxivis sicocx-
binokli. ratom dautoves misis klat- swored am dRis Semdeg daiwyo. mw- lis xelyofa am gziT. sajaro dasjis
ers oqrouli, Zvirfasi qvebi? an ra eralma yvelanairi informacia miiRo ar mjera, arc moralurad, arc samar-
dauSava ojaxma iseTi, rom misi arc mkvlelebisgan. Tlianobis saxeliT.”
erTi wevri ar daindes. yvelas TavSi dik hikoki: “klaterebis ojaxSi peri: “vici, me davexmare sakuTar
esroles, raTa darwmunebulni yofil- Sesvlis mTavari mizezi maTi gaqurdva Tavs ase damesrulebina cxovreba,
iyvnen, rom aravin gadarCeboda cocxa- ki ara, nensis gaupatiureba iyo, rom- ugnureba iqneboda bodiSi momexada
li. “kenioni erTaderTi gaxldaT, visi lis Sesaxebac cixeSi yofnis dros imisTvis, rac Cavidine, sruliad uadg-
cnobac SedarebiT advili iyo. yvelaze SevityveT. iloc, magram bodiSs vixdi”.
metad igi hgavda Tavis Tavs. miuxeda- “vnanob Tu ara? an vinane Tu ara
vad imisa, rom masac saxeSi, Tvalebs am ambis Semdeg? verafers vgrZnobdi.
Soris hqonda nasroli tyvia.” “nensis naxevari saaTis Semdeg mTeli gza diki
xelebi zurgs ukan hqonda Sekruli, xumrobda, me ki mis xumrobebze vicino-
fexis mtevnebze mibmuli.” amgvari di. albaT, yvelaze araadamainuri maSin
sisastike veravis aexsna. erTaderTi, iyo Cveni saqcieli. axla sakmarisad
rac gamomZiebelma, deivim klaterebis humanuri var imisTvis, rom sakuTari
saxlSi aRmoaCina, mtvriani nafexuri Tavi Semecodos,”- peri smiti.
iyo. rogor moaxerxa kapotem maTTan
kapote mixvda, rom motivi arc daaxloveba da amdeni infromaciis
Zarcva iyo da arc SurisZieba: es iyo miReba, bevrisTvis dRemde amocanaa. bev-
gauazrebeli wamowyebis fataluri ri fiqrobs, rom mweralma maTi ndoba
dasasruli. mweralma arCia, manam dar- gamoiyena da arc ki ecada daxmareboda
Ceniliyo kanzasSi, sanam eWvmitanilebs maT. faqti erTia, rodesac dikma kapo-
daiWerdnen. lodini arcTu didxans te gaicno, masSi dainaxa adamiani, rom-
dasWirda. deivisTan stumrobis dros lis avtoritetsac gamoiyenebda da sa-
gamomZiebels klaterebis mkvlelebis sikvdilo ganaCens Tavidan aicilebda.
daWeiris Sesaxeb acnobes. es iyo ori peri ki cdilobda, moenaniebina rac
23
l itf
it fo
oku
kusi
si
lali aleliSvili
2009 wlis monacemebiT, wignierebis doniT saqarTvelo
erT-erT bolo adgilzea, anu 15 wels zemoT asakis
mosaxleobis umravlesobas ar SeuZlia waikiTxos da
adekvaturad aRiqvas teqsti. rogor SeiZleba moxdes
kiTxvis popularizacia?... am Temaze mcire gamokiTxva
CavatareT studentebSi:
_ wignierebis doniT saqarT- vis mizniT, urCevniaT cnobili sakmarisi araa. safuZveli iq unda
velo erT-erT bolo adgilzea. mwerlebis nawarmoebebis mokle Caeyaros, magram Semdeg misi gan-
Tqveni, rogorc studentebis, az- konspeqtebi waikiTxon, vidre viTareba, aucileblad, skolaSi
riT, ratom aRar kiTxuloben originali. unda moxdes. saboloo jamSi ki
wignebs? xatia Tuxareli: orives Tavisi wigns mieCvevi da kiTxvis kul-
juna iaSvili: Cemi azriT, amis funqcia aqvs da calsaxad inter- tura Camogiyalibdeba.
mizezi kompiuteria, romelmac wig- netis dadanaSauleba arasworia. juna iaSvili: bavSvma ojaxis
nis kiTxvis survili Secvala. um- saitebze ara marto konspeqtebi, wevrebisagan unda aiRos magali-
ravlesoba kompiuteruli TamaSe- wignebis sruli versiebicaa da Ti. rodesac dainaxavs, rom saxl-
biT ufroa dainteresebuli, vidre Tu wigns ver Soulob, SegiZlia Si misi mSoblebi wigns kiTxulo-
informaciis miRebiT, Sesabamisad, iq waikiTxo. ben, TviTonac gauCndeba survili
aRarc dro aqvT da aRarc sur- _ ganapirobebs Tu ara kiTxvis raRac waikiTxos, Tundac martivi.
vili wignis wasakiTxad. dabal dones wignebis siZvire? rac Semdgom xels Seuwyobs mis
manana zazaZe: samwuxarod, Cve- manana zazaZe: wignebis siZvire wignTan daaxloebas.
ni Taoba ufro met dros xarja- araa mizezi, radgan Tu gsurs misi gvanca niauri: xSiria mSo-
vs gasarTobad, vidre wignis wa- moZiebis bevri saSualeba arse- blebis mxridan Zalis dataneba _
sakiTxad, rac Sedegzec aisaxeba. bobs. magaliTad, biblioTekebi, ax- dajeqi da waikiTxe, _ rac aravi-
xatia Tuxareli: simarTle loblebi... SegiZlia bukinistebT- Tar SemTxvevaSi ar moitans sa-
giTxraT, Sedegma gamakvirva, ar an iyido...ase, rom sadme mainc iSo- survel Sedegs. piriqiT, SeiZleba,
megona Tu aseTi dabali maCvene- vni, mTavari survilia. saerTod daSordes bavSvi wigns.
beli iyo. mizezi albaT isaa, rom gvanca niauri: ZiriTadi mizezi amitom sjobs, daaintreso, vidre
yoveldRiur gasarTobad wigns araa, magram imasac ver gamoricxav, ZaliT waakiTxo.
aravin iyenebs. bevrs urCevnia me- rom fasi xelisSemSleli faqto- Tqveni azriT, rogor unda
gobrebs ekontaqtos internetiT, ria. me, magaliTad, bevri istori- moxdes wignis kiTxvis popular-
vidre waikiTxos. uli wigni mWirdeba, romelic Za-
izacia?
gvanca niauri: marTalia, es yve- lian Zviri Rirs da biblioTeki-
manana zazaZe: unda moxdes war-
las ar exeba, magram umravleso- danac ar matanen.
Cinebuli moswavleebis waxalise-
bas marTla TamaSi da megobreb- juna iaSvili: bevri swored
ba jildoebis an premiebis saxiT.
Tan garToba urCevnia, vidre kiTx- siZvires asaxelebs mizezad, ma-
rac ubiZgebs da daainteresebs
va. ubralod, dRe ise gahyavT, rom gram Cemi azriT, es mxolod Ta-
bavSvebs, wigni waikiTxon.
wignis dro aRar rCebaT. vis gasamarTlebeli argumentia.
juna iaSvili: saWiroa, skoleb-
_ eTanxmebiT im azrs, rom kom- mTavari ara fuli, aramed mondo-
Si, universitetebSi Catardes wig-
piuterma Cveni Taoba wigns Camoa- mebaa... aris uamravi biblioTekaa,
nis kiTxvasTan dakavSirebuli
Sora? sadac SegiZlia Sexvide, dajde da
RonisZiebebi, Tanac Sejibris sax-
gvanca niauri: ara, kompiuteri waikiTxo.
wigns TavisTavad ar gamoricxavs xatia Tuxareli: marTalia, mx- iT.
Tu sworad gamoiyeneb. piriqiT, in- atvrul literaturas yvelgan SesaZlebelia, pedagogebma da
ternetiT SeiZleba ufro meti ga- atanen saxlSi, magram xSirad leqtorebmac daavalon moswav-
igo da codna gaiRrmavo, magram erTi egzempliaria biblioTekaSi leebs weliwadSi ramdenime wig-
ase Zalian cota iqceva da cota da is samkiTxvelo darbazSi unda nis wakiTxva, ris safuZvelzec
iRebs sasargeblo informacias. waikiTxo... amitom wignebis siZvi- Catardeba gamokiTxva da gamar-
urCevniaT iTamaSon, vidre ikiTx- re mTavari ara, magram, Cemi azriT, jvebulebi dajildovdebian.
on. erT-erTi mizezi maincaa. xatia Tuxareli: es pasuxismge-
manana zazaZe: kompiuteri nam- _ sad unda xdebodes mozardis- bloba skolebma da saswavleb-
dvilad ar warmoadgens xelis- aTvis kiTxvis kulturis Camoyal- lebma unda ikisron. SeiZleba kon-
SemSlel faqtors, Tu wignis ibeba, romelma socialurma insti- kursi Caataron romelime wignze,
kiTxva da codnis miReba ginda. es tutma unda aiRos yvelaze meti an warmoaCinon raime naSromi.
ubralod, erT-erTi mizezia. pasuxismgebloba? gvanca niauri: garkveuli ro-
juna iaSvili: Cemi azriT, kom- xatia Tuxareli: es pasuxis- li am procesSi masmediamac unda
piuteri namdvilad gamoricxavs mgebloba, pirvel rigSi, ojaxma iTamaSos. iyos Souebi, sadac ki-
wigns da ara marto TamaSebis sa- unda ikisros. Tavidanve ise unda Txvebi daismeba romelime wigni-
SualebiT. bevri fiqrobs, rom in- gaizardo, rom wignis siyvaruli dan. albaT, aseTi gadacemebi, gar-
ternetSi naxaven im informacias, gqondes. kveulwilad, waaxalisebs axal-
rac wignSi weria. drois dazog- manana zazaZe: mxolod ojaxi gazrdebs.
25
l ita
it arti
rti
Svidma qarTvelma axalgaz- cvles klub “eTno 99,99%” -Si, aqvT, xan - universitetis cari-
rdam mTis es tradicia barSi romlis menejeric momRera-
el auditoriebSi, xanac ki - Ria
gadmoitana, “Zmebad gaeficnen” li zaza korinTeli (zumba) cis qveS.
erTmaneTs, Seqmnes folkloru- iyo. Sansi kargad gamoiyenes, rati CakvetaZe: `erTxel, aleq-
li jgufi da saxelad swored, sam kviraSi sruli programa sandres baRSic ki gvqonda repe-
“ficvercxli” dairqves. es imis moamzades da klubis gaxsnaSic ticia, xalxi gaocebuli gviy-
saCveneblad, rom upirvelesad, miiRes monawileoba. iq Catare- urebda. zogma saqeifodac ki
megobrebi arian, Semdeg ki, jgu- buli koncertebi da saRamoebi dagvepatiJa, magram meore dRes
fis wevrebi. daexmara axlad Seqmnil jgufs koncerti gvqonda da, samwuxar-
`folkloris siyvaruli is daxvewaSi. od, qarTuli stumarTmoyvareo-
aris, rac Cven, yvelas gvaer- revaz baramiZe: `es koncerte-biT ver visargebleT.~
Tianebda da axlac gvaerTianebs. bi Zalian dagvexmara sakuTari
yvelaze mniSvnelovani 2009
samwuxaroa, rom axalgazrdebSi stilis SeqmnaSi. sakuTari kom-
wlis ,,artgeni” iyo. swored am
es yvelaferi naklebad popu- poziciebis wera da Sesruleba
festivalis Semdeg cnobda maT
larulia, magram CvenTvis folk- daviwyeT. aseve, vakeTebdiT Zve-
lori aris is, risi saSualebiT- xalxi quCaSi.
li qarTuli melodiebis axle-
ac movaxerxeT, dRemde movsuli- bur interpretaciebs, Tumca giorgi gurjiZe: `adrec dag-
yaviT da Cveni sayvareli saqme vikravs koncertebze, magram es
gvekeTebina”... _ ambobs revaz ufro metia, vidre koncerti. up-
baramiZe, romelic folklorul irvelesad, imitom, rom aq gavi-
jguf ,,ficvercxlis” wevria. caniT erTmaneTi. bolo artgeni
folkloris siyvarulma isi- CvenTvis gamorCeuli iyo: didi
ni ,,artgenis” festivalze mii- mowoneba davimsaxureT da iyo
yvana. swored aq gaicno jgu- SemTxvevebi, roca ucxo adami-
fis ramdenime wevrma erTmaneTi. anebi quCaSi gvaCerebdnen da
nacnoboba festivalis gareTac gveubnebodnen, rom Cveni dakru-
gagrZelda. sayvareli saqmis li Zalian moewonaT... es Zalian
keTebis survilma isini folk- sasiamovno iyo.~
jgufis Seqmnis ideamde miiyva- axla klubi “eTno 99,99%” dax-
na.… arasdros vcvlidiT ZiriTad urulia, Tumca `ficvercxli~
rati CakvetaZe: `artgeni Cveni melodias, vcdilobdiT da vcdi- Tavis saqmianobas mainc agrZe-
gamaerTianebelia, am festivalma lobT, maqsimalurad movargoT lebs. iseve ukraven da Sromoben,
Cveni momavali gansazRvra. Ta- musika axal instruments da, rogorc adre da amboben, rom
visufal dros erTad vikribe- rac mTavaria, msmenels.~ musika maTi cxovrebaa.
bodiT da vukravdiT xolme. jfufis wevrebi gamoirCevian rezi baramiZe: `musika da qa-
erTxelac gadavwyviteT, goder- ara marto imiT, rom folklo- rTuli folklori CvenTvis
Zi Coxelis saRamoze gamovsuli- riT arian gatacebulebi _ isini
arc marto garTobaa da arc
yaviT da ase daibada `ficvercx- ukraven yvelgan da yovelTvis,
gataceba. musika ubralod, Cveni
lic~. sadac moundebaT. repeticiebi
cxovrebaa...~
Tsu-s scenidan male gadaina- xan romelime wevris saxlSi
26
un
u ni
ikk a l u ri e
eqqspon
spon a ti
ti
Zvlis salamuri
lali aleliSvili
Zvlis salamuri qarTul xalxur sakravTa kat- vSi Catanebuli. garda amisa, i poves Tixis Wur-
alogSi musikaluri folkloris mkvlevaris, gia Weli, iaraRi, tansacmeli, avgarozi da sxv.. safla-
qarCxaZis, iniciativiT Sevida: “roca katalogs va- vSi, aseve, aRmoCnda cxvrisa da xaris Zvlebi da
keTebdiT, gamaxsenda, rom simon janaSias saxelo- swored, am garemoebebis gamo, arqeologebma am sa-
bis saxelmwifo muzeumSi inaxeba samTavros sa- marxs uwodes “patara mwyemsis saflavi”, romelic
marovanze aRmoCenili uZvelesi Zvlis salamuri. Zv. w. aR. XII-XI saukuneebs miakuTvnes.
gadavwyiteT, gvenaxa da Segvetana katalogSi. amJamad, salamuri samuzeumo eqsponatia da si-
Canaweri fleitist sandro nikolaZis daxmare- mon janaSias saxelobis saxelmwifo muzeumSi
biT gavakeTeT.” inaxeba.
rodesac sakravi aaJReres, sruliad arcTu
SemTxveviTi notebi moisma. miuxedavad imisa, rom
salamuri mxolod oTx bgeras gamoscems, es aris
absoluturad gamarTuli da Camoyalibebuli
tetraqordi, romelic TiTqmis aTaswleulebiT
uswrebs berZnuli tetraqordebis Camoyalibebas.
es gasagebicaa: salamuri 7-8 saukuniT ufro Zve-
lia, vidre Zvel elinelTa aRmoCena.
garda amisa, am instruments kidev erTi unikal-
uroba aRmoaCnda. kerZod, daxris kuTxes monacv-
leobiT ecvleba toni, rac SemTxveviTi ar aris.
gia qarCxaZe: “am salamuris Tvisebebi namdvilad
yuradRebis Rirsia: salamurs moxrili forma
aqvs da Cabervis kuTxis cvlilebisas sxvadasxva
gama ikvreba. Tu gaviTvaliswinebT, rom is samnax-
vretiania, anu erT poziciaSi oTxi notis gamo-
cema SeuZlia, Cabervis kuTxis cvlilebiT, praqti-
kulad, nebismieri notis miReba SegviZlia.”
ramdenime wlis win, saqarTvelos kulturu-
li memkvidreobis fondis iniciativiT, qarTu-
li xalxuri instrumentebis katalogis Sed-
gena gadawyda. aRinusxa yvela xalxuri sakravi,
romelzec dRemde ukraven. saqarTvelos yvela
kuTxidan qarTul-xalxur instrumentebze dakvr-
is ostatebi Camoiyvanes. aRiwera sul 16 instru-
menti. am katalogSi, rogorc uZvelesi, 71 wlis
win samTavros samarovanze aRmoCenili Zvlis
salamuri Seitanes.
1937 wels, akademikosebis ivane javaxiSvili-
sa da simon janaSias xelmZRvanelobiT, mcxeTis
raionSi arqeologiuri gaTxrebi daiwyo. arqe-
ologebma 1938-48 wlebSi Tvramet heqtarze gan-
fenili, mcxeTis CrdiloeTiT mdebare, gareuban
samTavros mravalSriani samarovani gaTxares.
sxvadasxva dros ori aTasze meti samarxi aRmo-
aCina.
1938 wels samarovnis CrdiloeT ubanze gaTxril
erT-erT samarxSi gedis lulovani Zvlisagan na-
keTi ueno salamuri aRmoaCines.
Zvlis salamuri 14-15 wlis biWs hqonda safla-
27
l it a rti
Smagi
SemTxveviT Sevityve, rom axali Teatraluri sivrce
ramdenime TveSi gaixsneba. ufro swored, aRdgeba Teat-
ri “globusi,” romelic meriam ijariT gadasca ope-
risa da baletis Teatris direqtors, daviT sayvareli-
mano bazuaSvili
Zes. meriis finansuri mxardaWeriT igegmeba Senobis
garemonteba. Senoba erTi welia, ar funqcionirebs. am kompozitor aleqsandre SaverzaSvilis saxeli axali TaobisTvis
Teatris garSemo bevri saintereso faqts Seveswari, naklebad cnobilia, xolo wina Taobebis mexsierebaSi ki TiTqmis da-
razec minda, Tavad giamboT. viwyebas mieca. Tbilisis saxelmwifo konservatoriis profesorebi
meria Tbilisobis dResaswaulisTvis afusfusda: Zalisxmevas ar iSureben aleqsandre SaverzaSvilis saxelisa da
“eqstemalur pirobebSi” Sedga “cxra aprilis baRis” Semoqmedebis ukvdavsayofad.
rekonstruqcia, romelsac ara marto Cveni, aramed
ufrosi Taobac dRemde “aleqsandres baRs” uwodebs.
am baRze metad momwonda patara mrgvali Senoba, rom- konservatoriis mcire darbazis scenaze kameruli musikis saRamo
lis arcTu mimzidvel garegnobas araerTxel movuxib- gaimarTa. es RonisZieba kompozitor al. SaverzaSvilis dabadebidan
livar: ocnebiT warmovidgendi patara scenas msaxiobe- 90 wlis iubiles mieZRvna.
biT. maT arabunebriv moZraobebs, roca Sublze ofli saqarTvelos saxalxo artisti da zaqaria faliaSvilis premiis
askdebaT... laureati al. (Sura) SaverzaSvili XXs. moRvaweobda. misi, ro-
metexis Teatrma, romelic 1974w. Seiqmna, 1988 wels gorc kompozitoris moRvaweoba mravalmxrivia. is iyo, ara mxolod
adgili Seicvala. is aTi wliT “Zvel saxlSi” gad-
kompozitori, aramed Teoretikosi, pedagogi da sazogado moRvawe.
abargda. reJisor sandro mrevliSvilis dauRalavi
Sromis Sedegad ki, Senoba aigo “aleqsandres baR- sakmaod xangrZlivi drois ganmavlobaSi is Tbilisis saxelmwifo
Si,” is garegnulad globusis msgavsia, im Teatrisa, konservatoriis profesori gaxldaT. swored, am adamianis xsovnas
romelSic odesRac Seqspiri Tavad TamaSobda. am arq- mieZRvna konservatoriis mcire darbazSi gamarTuli 2-saaTiani kam-
iteqturis mibaZviT, mravali Teatri aigo msoflioSi. eruli musikis koncerti. saiubileo saRamos musikismcodne dodo
Sesabamisad, qarTul arqiteqturul “naxevarsferosac” gogua uZRveboda. misi gamosvla kompozitoris mogonebiTa da misi
globusi uwodes. Rvawlis gaxsenebiT daiwyo.
dadga dro da Teatrs finansurad gauWirda. me- Sura SaverzaSvili musikosebis ojaxSi daibada. mama, vasil Saver-
riam gadawyvita, daexuraT. mrevliSvils, jafa wyalSi
zaSvili XXs. 20-ian wlebSi qarTul misikalur wreebSi Zalze
Cauyares: Teatridan gauSves. 2008 wels meriam Teat-
ris aRdgena gadawyvita. am periodSi saqarTveloSi misaRebi musikosi iyo. swored, vasil SaverzaSvilia pirveli mun-
Camovida axalgazrda reJisori daviT papava, romelic ji kinos musikis avtori. mamida Tamar SaverzaSvili ki, qarTuli
moRvaweobda jer londonis wamyvan TeatrebSi, Sem- sabavSvo safortepiano literaturis fuZemdebelia. rogorc Cans,
deg kolumbiaSi, sadac man gabriel garsia markesis- aleqsandres musikisadmi siyvaruli ojaxma bavSobidanve Caunerga.
gan “martoobis asi weliwadis” inscenirebis ufleba igi jer Tbilisis pirvel musikalur saswavlebelSi saforterpiano
miiRo. Teatris xelmZRvanelad swored misi kandida- ganyofilebaze swavlobda, 1939w. ki Tbilisis saxelmwifo konserva-
tura dasaxelda. ordRiani yoymanis Semdeg, reJisori
daTanxmda da pirobac wamoayena: Teatri saxecvlili
unda aRmdgariyo. es iqneboda laboratoria, romelic
daeTmoboda ara marto msaxiobebs, aramed niWier re-
Jisorebs, mxatvrebs, dizainerebs. arc Tu mcire Tanxe-
bi iyo saWiro, magram amis piroba miiRes.
parki galamazda, magram Teatrs cvlileba ver Se-
vatyve: gaSavebuli xis fasadi da daJangebuli sax-
uravi eWvs kidev ufro mimZafrebda. orjer vesaubre
darajs, romelic yoveldRe eloda muSebis gamoCenas,
magram amaod. sabolood, SeRebes kedlebi, SeiZines
cotaodeni aparatura... da sezonic gaixsna. premiera
Tbilisobis dResaswaulis farglebSi Sedga. im erTi
wlis ganmavlobaSi, rac papava Teatris samxatvro
xelmZRvaneli iyo, daidga oTxi speqtakli, Tumca aSka-
ra iyo, rom Teatrs mayureblebi aklda. aRfrTovaneba
ver davmale, erTaderTxel rom davinaxe abaSiZis quCis
erT-erTi korpusis karze gakruli “globusis” afiSa.
speqtaklebze vnaxe is, rac Cems warmosaxvaSi ar- toriis sakompozicio fakultetis studenti gaxda. mis profesiul
sebobda: Tanamedrove piesebze Seqmnili speqtaklebi
gazrdaSi seriozuli wvlili Seitana misma pedagogma, cnobilma qar-
teqnologiebis gamoyenebiTa da originaluri xedviT,
Tamami inteleqtualuri interpretaciebiT. mzrunveli Tvelma kompozitorma da sazogado moRvawem, andria balanCivaZem. igi
xeli yvelafers etyoboda, magram naTeli iyo, rom iyo qarTuli simfoniuri da safortepiano musikis Janris erT-erTi
Zveli skamebi rigianad arc ki SeekeTebinaT, msaxiobis fuZemdebeli. swored, andria balanCivaZea pirveli qarTuli baletis,
yovel Sextomaze ki velodi, rom moryeuli iataki Cai- ,,mzeWabukis” avtori. al. SaverzaSvils eamayeboda, rom misi pedagogi
mtvreoda da miwaSi Caitanda. faqtia, papavas didi iyo swored iseTi didi pirovneba, rogoric andria balanCivaZea.
ambiciebi hqonda da mis interesebs upirispirdeboda al. SaverzaSvilis biografiidan ramdenime detalis gaxsenebis
saministro, romelic sulac ar apirebda didi Tanxe- Semdeg koncerti gaxsnilad gamocxadda. mis nawarmoebebs kolegebTan
bi Caedo am patara TeatrSi. reJisori, faqtobrivad,
erTad ZiriTadad kompozitoris STamomavlebi asrulebdnen. aRsan-
moatyues da erTi wliT Tbiliss miajaWves.
erT dResac man moulodnelad Seityo, rom misi iSnavia is faqti, rom qarTul musikalur samyaroSi SaverzaSvilebis
Teatri aRar arsebobda. arc Zveli “globusi” da aRa- gvari erTgvar musikalur dinastiad aRiqmeba. koncertis mTavari
rc Tanamedrove “gloubi” (ase uwoda man Tavis axal gmiri, misi Svili giorgi SaverzaSvili iyo. man musikaluri ganaTle-
xelovnebis centrs). reJisori saqarTvelodan “gaiq- ba saqarTveloSi miiRo, Semdeg ki fortepianos ganxriT staJireba
ca,” magram is axalgazrdebi axla sad arian, vin icis. moskovSi gaiara. amJamad igi sakompozitoro kaTedris asocirebuli
faqtia, rom maTTvis Tavisufali, Ria da saswavlo profesoria da vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konser-
sivrce daixura. imedia, Teatri amjerad namdvilad vatoriaSi pedagogiur moRvaweobas eweva. mis Semoqmedebas, iseve
garemontdeba da imave funqcias Seasrulebs, risTvi-
rogorc saqarTveloSi, msoflios bevr qveyanaSic Zalian kargad ic-
sac ocdaTeqvsmeti wlis win Seiqmna.
noben. giorgi SaverzaSvili Tavisi safortepiano qmnilebebis pirvel
28
l it a rti
qeTi Toduas sveti
siyvarulis sasaxle
1 000 000 oqrod gayiduli dedoflis axireba
maia gulisaSvili
xelovnebis sasaxleSi wels pirveli gamofena saxelwodebiT _
,,TurqeTi qarTul xelovnebaSi” 30 ianvars Sedgeba. damTvalierebels
XIXs. stambulis unikaluri suraTebis naxvis saSualeba miecema. aseve
warmodgenili iqneba sxvadasxva filmSi gamoyenebuli kostumebis
eskizebi, rogoricaa giorgi saakaZis, maia wyneTelis, baSi-aCukisa da a.S.
gamofena TurqeTSi gadainacvlebs.
30
ra m pa
sxivebi. drosTan erTad sasaxlis erebi, kostumebi, naxatebi, fotoebi, muSave personalis xelfasebis
mdgomareobac Seicvala, bolSevi- afiSebi da ase Semdeg. gastumrebasa da Senobis rekon-
kuri wyobis dros Senoba daar- saafiSo fondi muzeumis daar- struqcias xmardeba.
sebisTanave Seiqmna da 70 000-ze
met eqsponats moicavs. gansakuT-
rebiT mniSvnelovania saopero
fondi, romelic 1971 wlidan dRem-
de periods moicavs da aq daculi
afiSebi gansakuTrebuli Rireb-
ulebiT gamoirCeva.
sasaxlis muzeumis eqsponate-
bidan yvelaze Zveli, vanis arqe-
ologiuri gaTxrebis dros (1941
weli) aRmoCenili antikuri niRa-
bia, romelic Zveli welTaRricx-
vis meore aTaswleuliT TariRd-
eba. antikuri niRabi muzems 1945
wels gadaeca.
muzeumSi iseTi nivTebi inaxe-
bies da gaZarcves. SemdegSi aq ba, rogoricaa: sergo zaqariaZis
goneba-SezRudulTa, ufro mogvi- saTvale filmidan ,,jariskacis
anebiT ki yru-munjTa saswavle- mama”, cnobili momRerlis sandro
beli gaixsna. rac Seexeba sasax- inaSvilis toreadoris kostumi “aRniSnuli eqsponatebi sa-
les, is 1929 wlidan funqcioni- speqtaklidan ,,karmeni”, romelic saxlis muzeumSi drodadro
rebs. manamde erekles moedanze sagangebod milanSi daumzadebiaT, grovdeboda. zogi nayidia daviT
mdebareobda, romelic 1927 wels Salva dadianis saweri magida da arseniSvilis mier, zogic Tanam-
daviT arseniSvilis ZalisxmeviT Sromlebis Segrovebulia. aseve
daarsda. mogvianebiT batoni da- kerZo koleqcionerebis Semowir-
viTi ruseTis andrei rublovis ulobebi. Eeqsponatebs gvaZleven
muzeumis pirveli direqtoric sxvadasxva dawesebulebebi, kono-
gaxda. Teatrebi, dasebi da ase Semdeg.
dRes xelovnebis sasaxle Ta- zogi gvCuqnis, rom misi an misi
visi mniSvnelobiT mTel kavka- mSoblebis moRvaweoba ukvdavyo-
siaSi erTaderTia, eqsponatebis fili gaxdes. xan Cveni ZalebiT
simdidriT ki msoflio mniSvn- vcdilobT yidvas an sponsorebs
elobis muzeumebs utoldeba. aq mivmarTavT. dafinansebiT kultu-
sxvadasxva umdidresi fondebia ris saministo gvafinansebs, rac
warmodgenili, rogoricaa saxviTi skami, aseve misi xmali, dimitri xelfasebis gastumrebasa da sare-
xelovneba, biblioTeka da rarit- arayiSvili oqros saaTi, zaqaria abilitacio xarjebs xmardeba.
eruli gamocemebi, gramfirfitebi faliaSvilis “daisis” xelnaweri, Tumca xSirad mainc saministros
da fono-audio, foto, saafiSo nino ramiSvilis saxelobis qar- dafinansebiT vaxerxebT unikal-
da a.S. sasaxleSi warmodgenili Tuli nacionaluri baletis sax- uri nivTebis SeZenas,” _ ambobs
fondebi 300 000 eqsponats moicavs elmwifo akademiuri dasis kosti- batoni giorgi.
da maTi raodenoba wlebTan er- umebi, cnobili qarTveli mocekva- raTa Tavidan aicilon muzeum-
Tad kidev izrdeba. vis, fridon sulaberiZis aWaruli Si yalbi nivTebis moxvedra, spe-
sasaxleSi mravali Zvirfasi Coxa, vaJa fSavelas Coxis masrebi, cialuri eqspertiza tardeba. es
moskovSi kote marjaniSvilis im SemTxvevaSi, Tu rame saeWvo
mier daarsebuli ,,Tavisufali iqneba da nivTis originalobis
Teatris” farda, romelic muzeu- sakiTxi eWvqveS dadgeba.
mis erT-erTi pirveli eqspona- ,,rodesac xelnawerebs vyidu-
tia. farda mravali wlis ganma- lobT, Tu Suasaukuneebis periods
vlobaSi dakargulad iTvlebo- ganekuTvneba, specialuri damadas-
da, magram 1930 wels is moskovis turebeli sabuTi moyveba, rom is
erT-erT Teatralur sardafSi marTlac originalia. aseve, Sem-
aRmoaCines da sasaxlis muzeums syidveli komisia gvyavs, romelic
gadasces. am sakiTxs ganixilavs,” _ ambobs
da unikaluri eqsponatia daculi, rogorc batoni giorgi ambobs, giorgi kalandia.
rogoricaa cnobili moRvaweebis eqsponatebis SeZena ZiriTadad sx- muzeumSi amJamad saremonto
xelnawerebi, piradi nivTebi, avto- vadasxva kerZo pirebisa da kom- samuSaoebi mimdinareobs, savarau-
grafebi, wignebi, Jurnal-gazeTebi, paniebis dafinansebiT xdeba. mar- dod, momavali wlisaTvis dasrul-
qarTuli filmebis scenarebi, au- Talia, saqarTvelos kulturis deba da sasaxlis is adgilebi, sa-
dio-video da sxvadasxva saxelm- saministro valdebulia, daafinan- dac dRes damTvalierebelebisaT-
wifo mniSvnelobis dokumentebi, sos muzeumi, magram misgan gamo- vis Sesvla akrZalulia, yvelas-
cnobil adamianTa piradi mimow- yofili finansebi ZiriTadad mo- Tvis xelmisawvdomi gaxdeba.
31
ra m pa
33
kin o
holivuduri
Tbilisi
qeTi Todua
2009 wlis oqtombersa da no- va qveynis prezidentma mimarTa rTvelos pirveli piris sajaro
emberSi saqarTveloSi namdvili sakanonmdeblo organos Seno- gamosvlebs. Canawerebis saSuale-
varskvlavTcvena iyo. Cvens qveya- basTan Sekrebil xalxs. scenis biT ki mis manerebs swavlobda.
nas holivudidan uamravi cnobili gadaRebaSi Tbilisis moqalaqee- faqtia, rom garsiam es SeZlo.
adamiani ewvia. maT Soris, endi bic monawileobdnen. nebismier meti msgavsebisaTvis pedagogma
garsiac. garsia prezident saaka- msurvels SeeZlo, misuliyo par- mas inglisuris kavkasiuri aqcen-
Svilis rols asrulebs saqar- lamentTan da sakuTari TvaliT tiT laparakic ki aswavla.
Tvelo-ruseTis ,,prezidentisa
omis Sesaxeb ga- da garsias fi-
daRebul axal zikur msgavseba-
filmSi. ze verafers ge-
axal films tyviT, magram man
,,kerketi kaka- ise gaiTavisa
li 2-is” reJi- saakaSvilis Sin-
sori, rene har- agani samyaro da
lini iRebs. har- Jestikulacia,
linis filmi rom kidev erTx-
mogviTxrobs el davrwmundi
amerikel Jur- am msaxiobis ni-
nalistsa da op- WierebaSi. man Se-
eratorze, rom- boWili qarTve-
lebic omSi aR- li msaxiobebic
moCndnen. ise gaxsna, iseTi
reJisorma saa- uSualo iyo maT-
kaSvilis rolis Tan urTierToba-
Sesasruleblad Si, rom gavocdi.
cnobili amerike- saocari adamiani
li msaxiobi, endi da msaxiobia,” –
garsia moiwvia. aRniSna Jurnal-
filmis gadaRe- istebTan msax-
bebi ramdenime iobma givi sixa-
Tvis win daiwyo. prezidentis enaxa, Tu rogor iReben holivu- ruliZem, romelic filmSi litvis
rolSi gadasaRebad ki, garsia dis warmomadgenlebi filmebs. prezidentis rols asrulebs.
saqarTvelos sami dRiT ewvia. parlamentTan Sekrebili sazo- rene harlenis filmSi, samuSao
endi garsia 18 oqtombers pre- gadeoba gadaRebebiT kmayofili saTauriT “Georgia-Russia War Project”,
zidentis piradi TviTmfrina- Canda. isini saqarTvelos, amerikis, holivudis sxva cnobili msax-
viT baTumSi Cafrinda, iqidan ki evropis megobari qveynebis dro- iobebic TamaSoben. magaliTad,
TbilisSi Camovida. meore dRes Sebs afrialebdnen da skandi- 90-iani wlebis cnobili seria-
msaxiobi mixeil saakaSvils sa- rebdnen prezidentis saxels. lis, ,,supermenis” mTavari gmiri,
saxleSi ewvia da misgan ramdenime rogroc Cans, garsiam preziden- din qeini, amomavali varskvlavi
rCevac miiRo. tis mier pirvel dRes micemuli rupert frendi da vel kilm-
gadaRebebis pirveli ori dRe rCevebi gaiTvaliswina: yvelam, eri. kilmeri cnobilia Tavisi
prezidentis axal rezidenciaSi vinc msaxiobi gadasaReb moedanze rolebiT filmebSi ”saukeTeso
mimdinareobda. bolo dRes ki, naxa, aRniSna, rom holivudis var- msroleli” da “The Doors”, sadac
filmis yvelaze masStaburi scena skvlavsa da saakaSvils Soris ms- is momReral jim morisons Ta-
gadaiRes. gavseba, marTlac, didia. maSobs. am msaxiobebis Camosvlas
21 oqtombers parlamentis win msgavsebisaTvis mxolod pre- iseTi gamoxmaureba ar mohyolia,
filmis gadamRebma jgufma 2008 zidentis rCevebi sakmarisi ar rogoric endi garsias stumrobas.
wlis 12 agvisto gaacocxla. am iqneboda. rogorc endi garsiam es, albaT, logikuric aris. gar-
dRes evropis xuTi sxvadasx- aRniSna, man bevrjer uyura saqa- sia sakmaod bevr cnobil film-
34
kin o
Si iRebs monawileobas. igi ro- an gadaRebebSi naxevar milion bodes. saakaSvilis imijs aRa-
lisTvis filmSi ”naTlia”, nawili dolars dasjerda. reJisori rene raferi eSveleba,” – es respubli-
mesame, 1991 wels oskarzec ki iyo kuri partiis erT-
nominirebuli. erTi lideris, le-
filmis Sesaxeb gansxvavebuli van berZeniSvilis
poziciebic arsebobs. gamoCnd- poziciaa filmTan
nen iseTi adamianebi, romlebic am dakavSirebiT.
faqts arcTu ise dadebiTad uy- xelisufleba
ureben. maTi gancxadebiT, filmi opozicias ar eTan-
mikerZoebuli iqneba, radgan igi xmeba da maT filmis
mxolod erTi mxaris, am SemTxveva- gadaReba droulad
Si, saqarTvelos pozicias asaxavs. da aucileblad mi-
am eWvs kidev ufro amyarebs ori aCniaT.
faqti: erTi is, rom filmis Tana- ,,es filmi Cveni
prodiuseri, daviTaia, saakaSvilis brZolis erT-erTi
mxardamWeri parlamentaria. meore instrumentia. av-
da mTavari argumenti ki is aris, tomatiT brZolis
rom ruseTSi filmis Cveneba ukve dro ar aris, dRes
akrZales. di plomatiur omsa
“Georgia-Russia War Project” ar aris da polemikaSi unda
dokumenturi filmi da mas obi- vajoboT mowinaaRm-
eqturoba ar moeTxoveba. es aris harlini ki 450 aTas aSS dolars deges. films holivudis cnobili
Cveulebrivi, mxatvruli filmi miiRebs. reJisori iRebs da masSi msoflio
da reJisors sruli ufleba aqvs, oficialuri informaciiT, saqa- donis varskvlavebi monawileo-
nebismieri istoria sakuTari in- rTvelos biujetidan filmis ben. es ar aris gadayrili fuli.
terpretaciiT miitanos mayure- gadaRebisaTvis mxolod erTi msoflios keTilganwyoba da saqa-
blamde. milioni dolari daixarja. sxva rTvelos mxardaWera gacilebiT
azrTa sxvadasxvaoba gamoiwvia informaciiT, es Tanxa 13 mil- Zvirfasia, vidre am filmze dax-
filmis biujetmac. proeqtis av- ions aRwevs. Tumca, es calkeuli arjuli Tanxa. vici, rom filmSi
toris, daviT imedaSvilis TqmiT, pirebis mtkicebaa da damadas- kerZo pirebis investiciaa, magram,
maT holivudis kinostudiebs Tvi- turebeli aranairi sabuTi ar ar- Tu am filmisTvis saxelmwifo
Tonve SesTavazes filmis gadaRe- sebobs. saxsrebic daixarja, gamarTle-
ba. amitomac gaCnda Tvalsazrisi, ,,yvela kargad vxvdebiT, rom bulad mimaCnia,” – ganacxada
rom filmis gadaRebas saqarT- am mravalmilionian films saqa- parlamentis vice-spikerma, gigi
velos mTavroba afinansebs. rTvelosTvis ar iReben. films wereTelma.
erT-erTi versiiT, filmis iReben saakaSvilis saerTaSor- holividuri sazogadoeba saqa-
gadaReba 20 milioni amerikuli iso imijis gadasarCenad. xelisu- rTvelos Sida politikaSi ar
dolari jdeba. es sakmaod mcire flebis warmomadgenlebs rom ereva da filmis gadaRebas agrZe-
Tanxaa aseTi masStabis filmisT- hkiTxoT, getyvian, rom saqarT- lebs.
velos imijis ga- filmis gadaReba, romelic
darCenas cdilo- gorSi, vazianis samxedro baza-
ben, rac blefia. ze, Tbilissa da walkaSi mimdi-
filmiT dabruneb- nareobda, noemberis bolos das-
uli teritoriebi rulda. premiera ki 2010 wlis
ginaxavT sadme?! gazafxulze igegmeba. reJisors
SeiZleba, qveyana didi imedi aqvs, rom “Georgia-Rus-
am sisuleleSi sia War Project” – s pirvelad kanis
milionebs xarja- kinofestivalze aCveneben.
vdes? axla reJi- Zneli saTqmelia, marTla dae-
sor reni harlen- xmareba Tu ara filmi saqarT-
sa da endi gar- velos. msoflio kidev erTxel
sias sayvedurs gaixsenebs, ra moxda am qveyanaSi
ver vetyvi, maga- 2008 wlis zafxulSi. saerTaSor-
Ti profesia es iso sazogadoebas ukve aqvs Camo-
aris, gadauxdian yalibebuli azri am movlenebT-
fuls, hoda, film- an dakavSirebiT. saqarTvelos
sac gadaiReben momxreebs sakuTari Tvalsazrisi
vis. Zneli saTqmelia, iqneba Tu da rolsac Seasruleben. magaTi filmis naxvis Semdeg kidev ufro
ara “Georgia-Russia War Project” mizani simarTlis dadgena ver da metad ganumtkicdebaT. nakleb sa-
iseTive xarisxis, rogoric sxva ar SeiZleba iyos. Tu vinmes si- varaudoa, rom ruseTis momxreebs
holivuduri filmebi. rogorc marTle ainteresebs, taliavinis mxatvruli filmi Sexedulebebs
wesi, holivudSi 20 milioni msax- daskvna waikiTxos. Cemi azriT, am Seucvlis. erTaderTi Sedegi,
iobebis honorarebisTvisac ki ar ukiduresad SeWirvebul qveyanaSi iqneba is, rom am filmis daxmare-
hyofniT. filmis prodiuserebis biujetidan aseT sisuleleebze biT msoflios arasodes daavi-
gancxadebiT, endi garsia ordRi- erTi TeTric ar unda ixarje- wydeba ruseT-saqarTvelos omi.
35
fo tof
fot of oku si
`uCinari kaci~
salome aCba
msoflio istoriaSi, pirveli foto 1826 wliT SualebiTac realobis zusti asaxva SeiZle-
TariRdeba. Tavdapirvelad, fotografiis mizani, boda. ferweraSi rეalistur-naturalisturi
mxolod portretuli gamosaxulebis miReba naxatebis Seqmnis aucileblოba aRar iyo. mogvi-
iyo. ის adamianebs drois dazogvis saSuale- anebiT fotografiam esTetikuri mniSvnelobac
bas aZlevda. am gziT, portretis miReba, bevrad SeiZina. is nel-nela miuaxlovda xelovnebas.
ufro nakleb dros moiTxovda, vidre daxatva. siurealistebi iyvnen erT-eri pirveli mxatvre-
fotografia, Tavidan xelovnebad ar bi da fotografebi, romlebic ecadnen foto-
ganixilეboda. is iyo mxolod da mxolod re- obieqtivSi, daenaxaT arsebul realobaze meti.
alobis asaxvis erT-erTi gza. mis SemosvlasTan magaliTad, man reis fotoebi, bevrad ufro ara-
erTad,realizmma saxviT xelovnebaSi (ferwraSi) realuri da siurealisturia, vidre misive Ses-
Tavisi funqcia dakarga da regresi ganicada. rulebuli, adreuli periodis ferwera. A
ukve arsebobda teqnikuri aparati, romlis sa- saqarTvelom, maleve auba fexi, im periodis
36
fo tof
fot of oku si
37
fo tof
fot of oku si
pirveli fotosaxelosnoebi
da saintereso istoriebi...
Sorena laSxia
yvelaferi imiT daiwyo, rom mecxre klaseli aleqsandre
saxlidan ZmasTan erTad gaiqca da moxetiale cirks Seekedla.
mogvianebiT, am patara biWunam 1870 wels TbilisSi pirveli
sayovelTaod xelmisawvdomi fotosaxelosno gaxsna.
es cnobili fotografis, lebic lamazad acocxleben diT, magram esec aranakleb
aleqsandre mixailovis isto- rusTavelis scenebs. saintereso istoriaa.. olden-
riaa. swored am atelies ukavSird- bergi germaniis erT-erTi miwis
mogvianebiT mixailovi eba ziCis ilustraciebis Seqn- zernakaus princi iyo. saqarT-
quTaisSi gadadis, aq man gaicno ma. mixailovis da kaCuaSvilis veloSi mas afxazeTsa da ga-
da Seuyvarda nino CiraZe, ro- atelieSi idgmeboda cocxa- graSi hqonda miwebi. agrafina
melic colad SeirTo. meuRlem li scenebi vefxistyaosnidan, jafariZe swored vefxistyaos-
Seayvara qarTuli musika, samza- romelSic quTaisis warCinebu- nis scenebis dadgmisas gaicno,
miwis siRrmeSi
nazi jalaRania
Zvir-fasi
qeTevan gersamia
zogs pikaso mowons, zogs- van gogi, zogsac polokis ucnauri xatvis
stili. Tumca, arian adamianebi, romlebic saerTodac ar kamaToben am
Temaze. ubralod da daunaneblad ixdian milionebs da yvelaze Zvir-fasi
suraTebis aTeulsac qmnian.
`#5 1948~
yvelaze ZviradRirebuli naxatebis siaSi
pirveli jeqson polokis ferweruli tiloa:
`#5 1948~. es naxati 140 milion dolarad SeiZina
sotbis auqcionze meqsikelma finansistma dev-
id martinesma.
`#5 1948~ Sesrulebulia boWkovan dafaze
(8X4) zeTiT. didi raodenobiT dasxmuli yvi-
Teli da yavisferi saRebavi, Citis budis ms-
gavs gamosaxulebas qmnis.
jeqson poloki abstraqtuli eqspresioniz-
mis warmomadgeneli iyo da swored ase, ab-
straqtulad da originaluri stiliT xatavda
yvela naxats. iatakze dafenil tilos fun-
jebis, Semdeg, joxebisa da Spricebis meSveobiT
saRebavs asxamda. naxats ki majiT, xeliTa da
mTeli sxeuliT asrulebda. amboben, misi xat-
vis stili indielma qviSis mxatvrebma ganapi-
robeso. `SexedeT pasiurad da ecadeT, miiRoT
rasac naxati gTavazobT da nu moiyvanT subi-
eqtis Temas, an winaswar Casaxul ideas imaze,
Tu ras unda eZebdeT masSi,~ - werda mxatvari.
ai, axsna imisa, Tu ratom ewodeba yvelaze Zvi-
radRirebul tilos `#5 1948~ da ratom ar
hqvia mis arc erT naxats saxeli.
`qali III~
ase hqvia uiliam kuningis tilos, romelic
yvelaze ZviradRirebul naxatebs Soris meore
adgilzea. studiis mflobelis, devid gefenisgan, SeiZina
kuningi polokis msgavsad, abstraqtuli 137 milion dolarad. es erTaderTia kuningis
eqspresionizmis warmomadgenelia. `qali III~ namuSevrebs Soris, romelic kerZo koleqciaSi
erT-erTia avtoris eqvsseriani qalTa nax- moxvda.
atebidan. mxatvris yvela qals didi mkerdi,
gamokveTili Rimili da TiTebi, farTo, TiTqos `adela blox baueri I”
carieli Tvalebi aqvs. naxati stiven kounma `Cven aRmovCndiT saWiro dros saWiro adgi-
holivudSi yvelasTvis cnobili xmis Camweri
42
a rti
rt i
`yrmaTa amoxocva~
rubensis religiur motivze Seqmnili suraTi
`yrmaTa amoxocva~ mecxre adgilzea ZviradRi-
yvelaze warmatebuli
musikaluri
Semsruleblebi
nino gogliCiZe
msoflio pop musikis centralur figurad X. selin dioni _ msofliom igi 1988 wels
aqcia. man orjer moi pova ufleba, emRera ro- evroviziis kon-
kenrolis didebis darbazSi. mas aTi studi- kursze gamar-
uri albomi aqvs gamoSvebuli. jvebis Semdeg
2009 wlis 7 ivliss, gardacvalbis Semdeg, gaicno. miRebuli
misi albomebi 2009 wlis yvelaze gayidva- aqvs gremisa da
di musikaluri albomebis siaSi pirvel ad- oskaris jildo
gilzea. elvis preslis Semdeg, jeqsoni meo- filmebis saund-
re momReralia, romlis qonebac gardacva- trekebis Sesru-
lebis Semdeg, aseulobiT milioni dolariT lebisaTvis (ti-
gaizarda. taniki, juno da
a. S).
VI. AC/DC _ Led Zeppelin-Tan, Black Sabbath-sa
46
www.artfocus.wordpress.com
uiliam rotko
pikaso
uiliam de kuningi
jeqson poloki