Sei sulla pagina 1di 48

#1, dekemberi, 2009

fokusi
gustav klimti
redaqtoris sveti
mTavari redaqtori:
margo jafariZe

redaqtori:
qeTi Todua

artredaqtori:
salome aCba

bildredaqtori:
qeTa RvinefaZe

nomerze muSaobdnen:
Tavidan sul ar gvifiqria, rom Jurnals Tamar svaniZe
xelovnebas mivuZRvnidiT. SemTxveviT SekrebilTa mano bazuaSvili
gundSi samTviani erTad muSaobis Sedegad maia gulisaSvili
saerTo interesebi gamoikveTa, ramac sabolood elene maxarobliSvili
“artfokusamde” mogviyvana.
vwerdiT imas, rac gvainteresebda da rac
lali aleliSvili
savaraudod, mkiTxvelsac miizidavda. mariam dedabriSvili
Tu ar icnob an cota gsmenia Sanelis samodelo Sorena laSxia
saxlis rCeul qarTvel dizainersa da mis nino gogliCiZe
Zmaze, romelmac pikasosgan umaRlesi Sefaseba nuca qurdaZe
daimsaxura; Tu arc Sen ici, vin aris uCinari kaci, ana daviTaSvili
romelmac qarTul fotografiaSi pirveli kvali
datova, maSin gpirdebi, rom am JurnalSi pasuxs
qeTevan gersamia
i povi da bevr siaxlesac Seityob. gaecani nazi jalaRania
msoflios aT yvelaze ZviradRirebul naxats, maT
avtorebsa da axlandel mflobelebs.
msoflio kulturis Tanamedrove movlenebma Jurnali aiwyo da
Sens gareSe rom ar Caiaros, rom icode obamas dakabadonda Tsu soc.
garda vin aris 2009 wlis nobelianti (oRondac
literaturis dargSi), mogiyvebiT sainteresi
da pol. mecnierebaTa
detalebs herta miuleris cxovrebidan da fakultetis
Semoqmedebidan, aseve giambobT Cexi mwerlis, laboratoriaSi.
milorad paviCis cxovrebaze, romelmac sicocxle
80 wlis asakSi, erTi Tvis win daasrula. iqneb, kompiuteruli
arc ki gsmenia: qarTuli mediis saSualebiT am uzrunvelyofa:
ambavs namdvilad ver gaigebdi da imitom...
erTaderTi, rasac Jurnalis ideis Casaxvis
Tamar pirvelaSvili
dRidan vaprotestebdi, standartuli A4-is
formatia, magram Senc gagigonia, rac gezarebodes, Jurnalis
is geZalebodeso. ase davrCiT gawbilebuli me xelmZRvaneli:
da Cemi “artfokusi,” magram erTmaneTi dabadebis asocirebuli profesori
dRidan Segviyvarda da veRarc erTmaneTis nakls dali osefaSvili
vamCnevT. Tqvenc igive gelodebaT...

3
sa rC e vi

ar
rtti is iyo mxatvari,
romlis niWiT TviT
qarTuli avangarduli suli pikasoc aRfrTovanda
xelovnebis muzeumSi . . . . . . . . . . . . 6 da parizSi gamarTul
gamofenaze kiriles
adamiani, romelic CarCoSi ver tilos gverdiT ke-
eqceva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 delze miawera “5+
pikaso”.
abstraqcionisti SemoqmedebaSi, maTi gansakuTrebuli damsaxureba udidesi
realisti _ cxovrebaSi . . . . . . . . 11 qarTveli mxatvris, niko firosmanis aRmoCenaa.
gv.6
pr
rof
o fil
i li
i
mxatvroba, rogorc virusi . . . . . 10 misTvis mxatvroba vi-
rusia, romelic unda
Segeyaros, magram ver
l it
itaar
rti ganikurno. daavadeba,
romlis vaqcina ar ar-
mTvariani Rameebi anu modi da ende sebobs.
,,izmebs”... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 sjera simboloebis.
uyvars maTi axsna, fi-
mwerali, romelic fiqrobda ise, losofiidan mxatvro-
rogorc Cven vocnebobT . . . . . . . . . 14 baSi, mxatvrobidan dRe-
vandelobaSi gadmotana. gv.10
po
orrt
trr et
eti
,,yoveli normaluri
vinc mizans ocnebis gareSe
moTxrobis wakiTxvis
miaRwia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
Semdeg, xdebi odnav uke-
Tesi, vidre xar, ufro
Wkviani, vidre iyavi...
li t fo k
kuusi esec sakmarisia – uke-
Tesi xdebi.”
herta miuleri _ kidev erTi
mesame cxovreba ekle-
nobelianti anu 2009 wlis yvelaze
siurobaSi hpova. dRemde
iRbliani mwerali . . . . . . . . . . . . . 18
sasoebiT ixsenebs, Tu
rogor miiRo patriar-
qarTuli onlain
qma umZimes dReebSi Svi-
litoazisebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
lis daRupvis Semdgom da rogor anugeSa.
,,civsisxliani mkvleloba” . . . . . . 22 gv.12
samSobloSi “guliT
dabrunebuli” . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 1987 wels, rogorc iqna,
samSoblos tyveobidan
gaTavisuflda: ufleba
gamok
kiT
iT x va
va moi pova, gamgzavrebuli-
yo germaniaSi vagnerTan
VOX POP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25 erTad, romelic imxanad
ukve misi qmari iyo.
gv.18
4
sa rC e vi

,,vici, me davexmare fol


f ol kf oku si
sakuTar Tavs ase da-
mesrulebina cxovre- artgenze dawyebuli
ba. ugnureba iqneboda megobroba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
bodiSi momexada imisT-
vis, rac Cavidine, sru- unikaluri eqsponati
liad uadgiloc, magram Zvlis salamuri. . . . . . . . . . . . . . . . 27
bodiSs vixdi.”
mu
usi
sika
ka
kameruli musikis
didostati . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
gv.22
sa a vt oro sve
sv et
teb
bii
samTavros Smagis saavtoro sveti . . . . . . . . 28
samarovanze
aRmoCenili Zvlis qeTi Toduas saavtoro
salamuri, romelic sveti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
Zvel elinelTa
aRmoCenas Svidi-
ra m pa
rva saukuniT
uswrebs win. siyvarulis sasaxle . . . . . . . . . . . . 30

gv.27 “... zRva, romelic Soria” . . . . . . . 32

ki no
kin o
princs qarTveli
qalbatonis saqci- holivuduri Tbilisi . . . . . . . . . . 34
eli gaukvirda da
sagonebelSi Cavar- foto
f ot of
fok
oku
u si
da. bolos uTxra,
ra gavakeTo Seni “uCinari kaci”. . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
gulis mosagebado.
agrafinam swored pirveli fotosaxelosnoebi
am sasaxlis aSeneba mosTxova... konstatines da Zveli saintereso
mSenebare sasaxle avstriis imperatoris qve- istoriebi... . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
Sevrdomis, franc titelis qaliSvilis, eme-
liasgan SeuZenia. ase aSenda es sasaxle Tavisi a Rm oC e
enna
siyvarulis koSkiTa da saidumlo oTaxiT.
miwis siRmeSi. . . . . . . . . . . . . . . . . 40
gv.30 kacunebi rusTavelis
rodesac duSeTis erTi soflis erTi Rari- prospeqtidan. . . . . . . . . . . . . . . . . 41
bi unagirebis ostatis, so-
lomonisa da misi meuRlis a rti
rt i
ojaxSi, kidev erTi Svili,
aleqsandre daibada, albaT Zvir-fasi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
veravin warmoidgenda, rom mu
usi
sika
ka
wlebis Semdeg swored is
gaxdeboda qarTuli foto- yvelaze warmatebuli musikaluri
Semsruleblebi . . . . . . . . . . . . . . . . 45
gv.36 grafiis fuZemdebeli.
5
a rti
rt i

qarTuli avangarduli suli


salome aCba

sabWoTa xelisuflebis mier dawunebuli qarTveli mxatvrebis evropuli


aRiareba: pikasos samaxsovro Sefaseba sagamofeno darbazis kedelze da gza
saxlamde...
Sanelis modis saxlamde...
kirile da ilia zdaneviCebis saarqivo masala - am yvelafris futurizms Seerwya da is erTi
gamofena amiranaSvilis saxelo- naxvis saSualeba qarTvel dam- saerTo saxelwodebiT: avan-
bis xelovnebis muzeumSi gaix- Tavlierebels erTi Tvis ganma- gardizmiT moixsenieba. gasuli
sna. Ggamofenaze warmodgenili vlobaSi hqonda. saukunis 20-iani wlebis Tbili-
iyo klub “ilizadis” preziden- da mainc, vin iyvnen kirile suri avangardizmis avangardSi
tis, fransua meresa da saqarT- da ilia zdanaveiCebi? – polon- ki Zmebi zdaneviCebi dganan.
velos erovnuli muzeumis arqi- uri warmoSobis qarTveli Zmebi, `am periodis Tbilisi, evro-
vebSi daculi ormocdaaTamade romelTa saxelebTanac bune- paSi avangardis erT-erTi cen-
namuSevari, romelTa umetesoba, brivad asocirdeba meoce sauku- tria. aq ikribebodnen, xelovane-
saqarTvelos sagamofeno sivr- nis qarTuli avangardi. bi sxvadasxva qevynebidan, maT
ceebSi warmodgenili arasodes mZlavrma kulturul-revo- Soris, revoluciuri ruseTidan
yofila: kirile zdaneviCis mier, luciurma moZraobam, romelic gamoqceuli da represirebuli
qaRaldze da tiloze Sesrule- 1916 wels ciurixSi gaCnda da xelovanebi. Zmeb zdaneviCebs
buli ferweruli namuSevrebi, romelic dadaizmis saxel- ki, ara marto qarTuli, aramed
wignebis ilustraciebi, fotoebi, wodebiTaa cnobili, evropisa zogadad evropuli avangardis
eskizebi; ilia zdaneviCis uni- da amerikis mravali qalaqi ganviTarebis saqmeSi, udidesi
kaluri dRiuri, romelSic deta- moicva: parizi, berlini, kiolni, wvlili miuZRviT. ilia zdanev-
lurad aRwers, niko firosmanis, niu-iurki da Tbilisi. Ees moZ- iCi dadaistur poeziasa da “ar-
rogorc mxatvris aRmoCenis is- raoba saqarTveloSi swored tistul wignSi”, namdvilad no-
torias, aseve, eskizebi Sanelis Zmeb zdaneviCebis damsaxurebiT vatoria” _Nnana yifiani (xelov-
samodelo saxlisTvis, TurqeTis Semovida da ganviTarda. Tbili- nebaTmcodne)
teritoriaze arsebuli qarTu- si iyo erTaderTi qalaqi, sa- zdanevCebi TbilisSi ayali-
li taZrebis gegmebi, unikaluri dac xelovnebis es mimdinareoba, beben pirvel futuristul
6
a rti
rt i

xelovnebis muzeumSi
jgufs _ “41 gradusi”. esaa siebis samizned: Mmas aiZule-
dadaist-anarqistuli poeturi ben daeqvemdebaros sabWoTa xe-
gaerTianeba, romelmac Seqmna lovnebis wesebs. is iZulebulia,
“zaumi,” rogorc poeziis prin- Tavisi niWi gamoiyenos mxolod
ci pulad axali, modernistuli Teatris dekoraciebis Sesaqm-
mimdinareoba. nelad. 1960-iani wlebSi saz-
ilia poetia, xelovnebis is- Rvrebis gaxsnis Semdeg, kiriles
toriis specialisti, ti po- saSualeba mieca, Casuliyo Ta-
grafiis didi ostati da erT- vis ZmasTan safrangeTSi. sab-
erTi yvelaze eqstraordina- WoTa mxatvrobis marwuxebisgan
ruli gamomcemeli, romelTanac ganTavisuflebuli tiloebi
TanamSromlobdnen evropuli nel-nela kvlav ibruneben seza-
kulturis iseTi udidesi fi- nisTvis Cveul xalas ferebsa
gurebi, rogorebic arian pikaso da omamdeli safrangeTis didi ataSe, Joel basteneri, ambobs
da maqs erntsi. parizSi is mego- mimdinareobebiT STagonebul erT-erT interviuSi, Znelia,
brobs yvelaze perspeqtiul po- formebs. i povno msoflio kulturis
etebTan da igonebs istoriaSi adamiani,
qsovilebis eskize- romelmac ise daakav-
bs cnobili samod- Sira ori qvynis kul-
elo saxlebisTvis. tura erTmaneTs, ro-
1927 wlidan xelmZ- gorc es Zmebma zdan-
Rvanelobs Sanelis eviCebma moaxerxes:
samodelo saxlis “swored zdaneviCebi
qsovilebis qarxa- iyvnen is xelovanebi,
nas. romlebmac firos-
Aaranakleb sain- manisa da piaksos da-
tereso xelovania kavSirebiT, erTmaneTs
kirile zdaneviCi:
daaaxloves qarTuli
fermweri, grafiko-
da franguli avan-
si, Teatris mxat-
gardistuli xelov-
vari. Eis iyo mx-
neba. Tqven kargad
atvari, romlis ni-
iciT zdaneviCebi, ro-
WiT TviT pikasoc
gorc qarTveli xe-
ki aRfrTovanda da
lovanebi, adamianebi,
parizSi gamarTul
romlebmac qarTuli
gamofenaze kiriles
kulturis ganviTare-
tilos gverdiT
bisTvis bevri gaa-
kedelze miawera
“5+pikaso”- ase Seafasa udides- Zmebi zdaneviCebis gansa- keTes. Tumca, vfiqrob, naklebad
ma mxatvarma, kirile zdaneviCi. kuTrebuli damsaxureba udide- iciT is, Tu ra didi roli Sea-
kirile maleve iqceva repre- si qarTveli mxatvris, niko srula ilia zdaneviCma meoce
firosmanis aRmoCenaa. zdanevi- saukunis frangul kulturul
Cebi rom ara SesaZloa, niko cxovrebaSi.”
firosmanis tiloebs Cvenamde swored safrageTis saelCo
verc moeRwia. isini iyvnen misi da Joel basteneri saqarT-
tiloebis pirveli koleqcio- velos erovnul muzeumTan er-
nerebi. am gziT, uamravi naxati Tad iyvnen am marTlac unikal-
gadaarCines dakargvas da ganad- uri gamofenis organizatorebi.
gurebas. Gidea ki kirile zdaneviCis
zdaneviCebma udidesi wvli- erT-erT STamomavals, Tavadac
li Seitanes firosmanis popu- mxatvars, yaraman quTaTelaZes,
larizaciaSi ara marto saqa- ekuTvnis. qarTuli modernizmis
rTveloSi, aramed evropaSic. mamebad wodebuli mxatvrebis
swored, ilia zdaneviCis damsax- gamofenam erT Tves gastana.
urebaa firosmanisa da pikasos Nnoembris TveSi, maTi namuSevre-
daaxloebac. bi kvlav safrangeTisa da saqa-
rogorc saqarTveloSi saf- rTvelos muzeumebis sacavebs
rangeTis saelCos kulturis daubrunda.
7
a rti
rt i

adamiani, romelic
nino gogliCiZe

mas modernizmis fuZemdeblad miiCneven avstriul ferweraSi, radgan uaryo im dros


arsebuli yovelgvari stereoti pi da akrZalva. is arasdros SeuSinebia sazogadoebis
uaryofiTi reaqcias da darwmunebuli iyo, rom mxatvrobaSi, Tundac alegoriuli saxiT,
realobis warmosaCenad, aucilebelia gulwrfeloba.
albaT, amitom gamosWvivis gus- gustavma venis samxatvro-saxe-
tav klimtis yvela namuSevridan losno skola daamTavra arqiteq-
gulwrfeli erotizmi. mas Seswevs turuli dekoratoris profesiiT.
Zala, sul umniSvnelo detalSic is axalgazrdobidanve iziarebda
ki dainaxos silamaze. Tumca, unda samxatvro ganaTlebis konserva-
aRiniSnos, rom klimtis mxatvroba- tiul da akademiur princi pebs.
Si mTavari qalis sxeulia. 1880 wlidan Tavis ZmasTan da me-
klimtis Semoqmedeba dRemde gobrebTan erTad monawileobda
araerTi xelovanisaTvis qceula venis burgTeatrisa da samxatvro
STagonebis wyarod. sxvadasxva istoriuli muzeumis moxatvaSic.
prestiJul auqcionze misi naxatebi xelovnebisTvis gaweuli Rvawlis
aseul milion dolarad iyideba. gamo, 1888 wels avstriis imperator-
erT-erTi namuSevari `adel blox- ma oqros jvriT daajildova da
baueris portreti” 2006 wels dax- miunxenisa da venis universitetis
urul auqcionze 135 milion dol- sapatio wevric gaxda.
arad gaiyida. klimti venis secesionis moZrao-
gustav klimti 1862 wlis 14 iv- bis erT-erTi damaarsebelia. is, am
liss daibada avstriaSi, qalaq moZraobis prezidenti da amavdrou-
bumgartenSi. mamamisi, ernest klim- lad, Jurnalis “Ver Sacrum”-is ga-
ti, mxatvar-graviori da iuveliri momcemelia. Tavdapirvelad, es moZ-
iyo. qveyanaSi arsebuli mZime eko- raoba miznad isaxavda moZraobis
nomikuri fonis gamo, klimtis bavS- wevr mxatvarTa namuSevrebis popu-
vobam siRaribeSi Caiara. mis mSo- larizacias Jurnalis saSuale-
blebs, romlebsac mudmivi samuSao biT, niWieri ucxoeli mxatvrebis
ar hqondaT, SvidSviliani ojaxis Semoqmedebis venaSi gamofenas da
rCena Zalian uWirdaT. aRsaniSna- axalgazrda avstrieli mxatvrebis
via, rom ernest klimtis samive vaJi uCveulo stilis namuSevrebis
mxatvari gaxda. maT xatva mamam as- gamofenebis mowyobas. secesionSi
wavla. erTiandebodnen naturalizmis, re-
8
a rti
rt i

CarCoSi ver eqceva


alizmisa da simbolizmis mimdevari saxulia SiSveli wiTuri qali, bunebis SesaniRbad miTologiur da
mxatvrebi. maT erTiani manifesti romelsac xelT upyria WeS- alegoriul simbolikas aqtiurad
ar miuRiaT, magram cdilobdnen, erT maritebis sarke. amasTan,N moyva- iyenebda. misi menature meZavi qale-
stilSi emuSavaT. avstriis xelisu- nilia citata Sileris nawarmoebi-
flebam mxari dauWira klimtisa da dan: ,,Tu ar ZalgiZs, Seni saqmiTa da
misi Tanamoazreebis am saintereso xelovnebiT moewono yvelas, sjobs,
wamowyebas da sagamofeno darbazis cotas moewono, radgan moswonde
asaSeneblad qalaqSi miwa misca yvelas, es borotebaa”.
arendiT. klimtis `oqros xana” kritikos-
1894 wels klimtis namuSevre- Ta dadebiTad Seafases. es mis
ba SokSi Caagdo sazogadoeba. SemoqmedebaSi saukeTeso da erT-
mas daavales venis universitetis erTi yvelaze nayofieri periodia.
mTavari Senobis sami naxatiT ga- saxelwodeba “oqros xana” klimtis
formeba, namuSevrebma `medicina”, namuSevrebis mooqrovebis Semdeg
`iurisprudencia” da `filosofia” gaCnda. mooqrovebis meTodi mxat-
sazogadoebis araerTgvarovani varma pirvelad ”aTenis sasaxlesa”
reaqcia gamoiwvia: akritikebdnen da “iudiTSi” gamoiyena. klimtis
pornografiulobis gamo. klimtma moRvaweobis am periodis yvelaze
gardaqmna tradiciuli alegoriu- cnobili namuSevari ”kocnaa”, ro-
li simboloebi axleburad, eroti- melic gamoirCeva oqrosferi foniT,
ulobis xazgasmiT, romelic kidev bizantiuris msgavsi simbolikiT.
ufro aRizianebda konservatiuli mxatvari imeorebs veneciis mozai-
Sexedulebebis damTvalierebels. kis stils, romelic italiaSi mog-
sazogadoebis yvela fena daupirisp- zaurobisas naxa. am periodisaTvis
irda: politikuri, religiuri da klimti gatacebuli iyo dekora-
TviT esTetikuric ki. Sedegad, misi tiuli xelovnebiT 1904 wels mx- bi nebismier erotiul pozirebaze
namuSevrebi universitetis Seno- atvarTa jgufTan erTad man gaaf- iyvnen Tanaxma.
baSi aRar gamoufeniaT. am faqtma orma mdidari belgieli mewarmis, klimti Zalian cotas werda xe-
klimti aiZula, sabolood eTqva stoklis, sasaxle, romelic dRei- lovnebaSi sakuTari xedvisa da
uari sazogadoebrivi SekveTebis saTvis art-nuevos mimdinareobis xatvis miseuli meTodebis Sesaxeb.
Sesrulebaze. Kmisi es sami namuSe- yvelaze cnobili namuSevaria. ar awarmoebda dRiurs. misi epis-
vari ki, meore msoflio omis dros klimtis cxovrebis wesi sak- tolaruli memkvidreobac faqtob-

faSistebma gaanadgures. maod martivi iyo. mis cxovrebaSi


xelovnebaTmcodneebis azriT, udidesi adgili ekava ferwerasa rivad, ar arsebobs, radgan meuR-
klimtis namuSevrebSi erotizmis da ojaxs. ZiriTadad Sin muSaob- lesac ki mxolod Ria baraTebs
siWarbe da qalis sxeulis aras- da, sxva mxatvrebTan ar megobrob- ugzavnida.
tandartuli formebi, im periodis- da. sicocxleSive iyo cnobili da mxatvari Tavis nawarmoebSi, `ko-
aTvis fsiqologiur mecnierebebSi aRiarebuli xelovnebis moyvarul mentari ararsebul portretze,”
gabatonebuli mosazrebis (adamia- sazogadoebaSi. amitom yovelTvis wers, rom mxatvrobaSi asaxvis sa-
nis cxovelur instinqtebze daqvem- bevri SekveTa hqonda. Tumca, popu- gnad misTvis gacilebiT sain-
debareba) klimtiseuli perifrazia laroba saSualebas aZlevda, mx- teresoni sxva adamianebi iyvnen, vi-
mxatvrobaSi. olod misTvis saintereso SekveTe- dre TviTon: `me var mxatvari, ro-
1899 wlis namuSevari “SiSveli bze emuSava. melic dilidan daRamebamde xatavs.
simarTle” kidev erTi gamowvevaaAs- rodenis msgavsad, klimtic saku- visac Cemi ukeT gacnoba surs, sjobs,
azogadoebisaTvis. naxatze gamo- Tari Rrma da erotizmiT aRsavse Cemi naxatebi ukeT daaTvalieros”.
9
pro fi
prof illi
i

mxatvroba, rogorc virusi


Strixebi portretisTvis

ana daviTaSvili
“CemTvis, yvelaze sayvareli mxatvari, genialuri. amaze bevrs ver ilaparakeb, cxadia
laparakic usasrulod SeiZleba, magram es unda naxoT”. mere didi da savaraudod, mZime
CanTidan erT-erT wigns iRebs, mxatvris gvarsa da saxels ambobs da iwyeba... “naxeT,
bavSvebo, saocaria, ara? musikaa, harmoniaa, ismis, metyvelebs, moZraobs, cocxalia...”
saubrobs epoqaze, mxatvarze, mis pi- aseTi kabineti? aba rogor, ise xom ar li kalendaria, romelic evropaSi viz-
rad cxovrebaze. cdilobs, leqcia sain- vijdebi? Tan vxatav, Tan vmuSaob” mol- itisas maCuqes, axla Canaxatebs vakeTeb.”
tereso ambebiT gaaxalisos. yveba ambebs berti, palitra, saRebavebiT dasvrili uyvars klasikuri musika, opera. Cveni
ise, TiTqos Tavad Seeswro, Sexvedra vagneris musi-
naxa, moismina da axla, Cven, kis fonze Sedga. awuxebs
umcros megobrebs gvizi- mxatvrobisa da mxat-
arebs. vrebis mimarT gamoCenili
icis, rogor daain- gulgriloba. erovnuli
teresos mxatvrobiT is galereis arqona. miaCnia,
adamiani, visac am sferosTan rom strategiuli Secdoma,
Sexeba ar hqonia. mere es romelic xelisuflebam
yvelaferi inteleqtualur dauSva, galereis daxurva
Woraobas emsgavseba, infor- iyo. “pirdapir SemiZlia
macia icvleba. giTxraT, rom Cven vkar-
gia buRaZe amas mowamv- gavT Taobebs. samwuxaroa,
las adarebs. misTvis mx- rom dRes yvelaze metad
atvroba virusia, romelic xelovnebis is dargia da-
unda Segeyaros, magram ver kninebuli, romelic xels
ganikurno. davadebaa, rom- uwyobs gemovnebis Camoyal-
lis vaqcina ar arsebobs. ibebas. albaT, amiT gamoix-
unda dainaxo yvelaferi ateba Cveni ugemovno gamox-
siRrmiseulad, radgan nam- tomebi.
dvili xelovani zedapirze axalgazrdebs ar aqvT
saTqmels arasdros debs. SesaZlebloba, Tavi sadme
swored amis swavleba warmoaCinon da ara marto
unda studentebisTvis. “me axalgazrdebs, Cvenc Sedar-
Tqveni niSani da krediti ebiT Zveli Taobis warmo-
ar mainteresebs. niSani madgenlebs.”
geqnebaT yvelas. me minda, erovnuli galereis ar-
rom aqedan raRac, minimal- qonas ukavSirebs sazoga-
uri mainc, waiRoT.” doebis arc Tu karg
“yvelaze sayvareli, gamorCeuli” tilo, bevri funji da nairnairi feris damokidebulebas mxatvrebis mimarT.
_ es is frazebia, romelsac TiTqmis saRebavi gia buRaZis kabinetis ucvle- mxatvrebs giJebad Tvlian. ar vici,
yoveli saubrisas iyenebs mxatvarze, li binadrebi arian. SesaZloa, Cvenc vaZlevT amis mizezs, ma-
visac leqcias uZRvnis. students, rom oTaxis marcxena kuTxeSi Zveli magi- gram vfiqrob, problema mainc is aris,
hkiTxoT, vinaa gia buRaZis sayvareli da da rogorc TviTon ambobs, sabWoTa rom sazogadoebas ar aqvs SesaZlebloba
mxatvario, piero dela franCeskaTi dai- savarZeli dgas. am savarZelSi iSviaTad ukeT gaicnos Tavisi qveynis xelovani.”
wyebs da daviT kakabaZiT daasrulebs jdeba. ar uyvars araferi, rac sabWoeTs sjera simbloebis. uyvars maTi axsna,
vrcel CamonaTvals. axsenebs. amitom daSala e.w rusuli filosofiidan mxatvrobaSi, mxatvrobi-
mas SeuZlia studentebs daanaxos “t”-s msgavsi magida, Semoatriala da dan dRevandelobaSi gadmotana.
kandinskisa da pikasos mier figurebad aqcia erT did marTkuTxa magidad, ro- “Cemi qaliSvili davxate 4 wliT
daSlili is samyaro, romelsac magali- melic uSualo saubrebisTvisaa da ara- adre, vidre is am qveyanas moevlinebo-
Tad, van gogi xatavda. vis statussa da Tanamdebobas ar usvams da. is aRmocenda iseTi, rogoric aris
ismis vagneris simfonia, oTaxis oTxi xazs. dRes”. sjera, rom ubralod araferi
kedelTan verc erTs dainaxavT. yvelgan msuqani kubidoni, romelsac mSvildi xdeba.
naxatebia Camokidebuli, miwyobili, erT- moumarjvebia, qalisa da mamakacis gamo- “Cemi mizani ar aris da verc iqneba,
maneTze. es samxatvro akademiis reqto- saxuleba.. gaqcioT xelovnebaTmcodneebad. sagnis
ris kabinetia. ufro saxelosno, vidre Zvel wignebSi Canaxatebs akeTebs. saxeli da is, rasac Cven vswavlobT,
kabineti. “mobrZandiT, ginaxavT sadme “raRacaSi xom unda gamoviyeno. es Zve- SesaZloa, daSorda erTmaneTs, magram
10
a rti
rt i
erTs mivaRwie, Tqven ukve mxatvrulad
azrovnebT. SegiZliaT sxva kuTxiT dain- abstraqcionisti SemoqmedebaSi,
axoT mxatvris samyaro.” mere isev mZime
CanTas gadaswvdeba da morig alboms
realisti _ cxovrebaSi
iRebs amerikeli mxatvari endriu ueisi
A(endrew Wyeth) siCumea, xmas ar iRebs, mariam dedabriSvili
ubralod furclavs. Cumad arian stu-
dentebic. pirveli, rac TavSi amomitiv- 7-8 wlis iyo, rodesac CaTvala, rom saskolo wignis furclebze
tivda, iyo selenjeri, mere heminguei, ai, darCenili carieli adgilebi arc ise kargad gamoiyureboda da
rogori iqneboda maTi samyaro tiloze, isini Tavisi xeliT moxata.
rom gadmosuliyo wignis furclebidan. avTo mosiaSvils xatva debma Seay- avs. fasi damokidebulia ara zomaze,
saubars xSirad wyvets da svams kiTx- vares. 14 wlis iyo, rodesac duSeT- aramed Sesrulebis doneze. ,,Tu su-
vas: “bavSvebo, xom momyvebiT? Tu sadme Si praqtikaze samxatvro akademiis raTs yidi, iseTi fasi unda gadaixadon,
azri gagiwydaT SemawyvetineT, mkiTxeT. studentebi Cavidnen. is studentebs rom Rirdes gayidva, radgan TiToeu-
es ar aris advili gasagebi, magram Tqven yvelgan dayveboda da maT saqmiano- li naxati Zalian miyvars da guli
gaigebT, unda gaigoT.” bas akvirdeboda, isini ki saRebavebs mwydeba.”-ambobs batoni avTo..
guli swydeba, rom bevr rameze ver Cuqnidnen. skolis damTavrebis Semdeg ambobs, rom abstraqcia Zalian rTu-
moaxerxa saubari. erTi semestri sakma- samxatvro akademiaSi Caabara. lia da gansakuTrebuli niWi sWird-
risi ar aris. albaT, arc ori da sami,
axla cnobili mxatvaria. ambobs, eba. is iseTi stilia, rom Tu kargi
ase fiqrobs TviTon, magram SedegiT mainc
rom arcerTi gamofena ar gamoutove- realisti ar xar, ar gamogiva. TviTon
kmayofilia.
didi realis-
kmayofilia, Tundac imitom, rom naxa,
turi skola
saqme ar ise cudadaa, rac mTavaria stu-
ganvlo da
dentebSi aris interesi, romelsac gaR-
misi realis-
viveba unda da Sedegi aucileblad amova
turi naxatebi
zedapirze. “bednieri var, rom mec miviRe
fotografiis
monawileoba am saqmeSi. warmoidgineT,
donemde iyo
Tqven midixarT mxatvarTan, saubrisas ux-
misuli. Aam
senebT luka siniorelis (luca signiorelli),
etapze ki mx-
fra anJelikos (fra angelico) da damewmu-
olod abstraq-
neT, is Tqven sul sxvanairad daginaxavT.”
cias xatavs.
uyvars, rodesac paralels avlebs, WeS-
zogjer mis
maritebisa da mxatvrobis urTierTkav-
naxatebze am-
Sirs Soris.
boben, rom bavS-
ferebis epoqis da mixedviT aRqmaze
vis donisaa.
xSirad mohyavs magaliTi mSvenieri ele-
nas Tmis fersa da spilenZisfer zRvaze. ,,pikasom Tqva:
ufro martivi rom iyos, SeuZlia neta, me bavSvi-
saleqcio darbazSi aCvenos pop-artis bia da gamofenebi evropaSic aqvs. viT vxatavde da msoflioSi pirveli
magaliTi. “gavCumdeT yvela. usmineT, Tan- 1990 wels saqarTvelos damsaxure- mxatvari viqnebodi.” mec veTanxmebi,
daTan SemouSviT sxvadasxva xma goneba- bul mxatvrad daasaxeles. misi TqmiT, radgan bavSvis donemde dasvla Za-
Si.” im baRSi sadac is yovel SabaT-kviras lian Znelia. misi cnobiereba ufro
gareT wvims da wvTebis xma ismis, viRa- gamodis, mxolod 4-5 mxatvaria. dan- sufTaa. ar SeiZleba, is SezRudo da
cis telefoni zuzunebs, gverdze oTaxSi arCenebi ki gadayolilebi arian er- detalebis gazomva aswavlo. es komu-
onkani mouSves, sadRac, Sors musikis xma Tisa da imaves xatvas, raTa kargad nistebis dros xdeboda. bavSvi Tavis
ismis, darbazSi ki siCumea. gayidon. es ukve mxatvroba aRar aris, nebaze unda miuSva.
es daStampvaa. TviTon ki arasdros ras fiqroben kolegebi? rogorc
iStampeba. ambobs, rom SeuZlebelia kinomxatvari Temur arjevaniZe ambobs:
orjer erTi da imave naxatis daxatva. ,avTandili ufrosi Taobis mxatvaria
gansakuTrebiT ki im stilSi, raSic is da am baRSi erT-erTi saukeTesoa. ro-
xatavs - es abstraqciaa. gorc fermweri Seudarebelia. misi
winaswar arasodes icis ras dax- mxatvroba Zalian Tavisufali, Temat-
atavs. ,,rodesac vjdebi dasaxatad da urad SeuzRudavia. rodesac inter-
vuyureb tilos, TviTon modis idea, netiT msoflio xelovnebas vecnobi,
ra unda davxato. erTi xazic rom misi donis abstraqciebs ver vawyde-
gaavlo, isic mxatvruli unda iyos. bi.”
Semdeg ukve ostatobazea damokidebu- xolo Tavad avTandil mosiaSvilis
li rogor mixval iqamde, rom suraTs TqmiT, mis Semoqmedebaze sxvadasxva
dasrulebuli saxe hqondes. TviTon azri aqvT. zogi afasebs, zogic ara,
xatvis procesi Ziebis procesia.” magram ar aqvs ambicia. yvelas mos-
“ai es aris pop-arti. yvelaferi, rac _ mas naxatebi evropis yvela qveya- wondes. ,,RmerTma damifaros Cemi
Cvens irgvliv xdeba. ubralod, saWiroa naSi aqvs gayiduli. Tanac iq bevrad naxatebi yvelas moewonos. Tu yvela
garkveuli doziT Seajero da da erT mets ixdian, vidre saqarTveloSi. gaiyideba, maSin Cemi xelovnebis fasi
yuTSi moaTavso” saxelosnoSi aqvs 10 000-ad Sefase- nulia. Tu asidan erT kacs mainc
buli naxatic, mas galereisTvis inax- moewoneba, madlobeli viqnebi.”
11
l it a rti

mTvariani Rameebi
anu modi da ende
`izmebs~...

nazi jalaRania

misi nawarmoebebis mTavari Tema Rirseba, sikeTe, si-


yvaruli, borotebis winaaRmdeg Seupovari brZola da
Tavisuflebisken swrafvaa. misi Semoqmedeba Targmnilia
mraval enaze. araerTi nawarmoebi safuZvlad daedo
cnobil kinofilmebsa da telespeqtaklebs.

dRe ukve dasasruls uax- guram doCanaSvili im dros datrialeba ZaluZs.


lovdeboda. Zvel mixveul- iv. javaxiSvilis saxelobis mwerlisTvis misabaZi magali-
moxveul quCebze wyvili mid- Tbilisis saxelmwifo univer- Ti firosmani da vaJa fSavelaa.
ioda. gogos saxlamde misasv- sitetSi istoriis fakultetze doCanaSvils firosmanis araer-
lel gzebs SeZlebisdagvarad swavlobda. momavali meuRle, Ti suraTis garCeva aqvs dawer-
“agrZelebdnen.” wyvili kamos naTela sefiaSvili, swored uni- ili, romelic ”mTvariani Ramis”
quCaze erT-erTi saxlis win gaC- versitetSi gaicno. „dedamiwas (“fiqrebi firosmanze”) saxeli-
erda. siyvaruli atrialebs, dome- Taa CvenTvis cnobili. rogorc
gurams ucnauri grZnoba dae- niko.... ase rom ara, daiqceoda,” is wers: ”firosmani da vaJa
ufla. axla, rogorc arasdros, _ mkafiod gaismoda bnelSi, _ fSavela Cemi xatebia. didi fer-
ise mZafrad igrZno, Tu ras gad- “amdeni codva daamZimebda, do- mweridan prozaikosi yvelafers
aurCa igi cota xnis win: man meniko, veRar SeZlebda brun- unda swavlobdes da amave
swored is gogo airCia uamrav- vas, zog-zogebisadmi siyvaruli dros, velaskesis mravawaxnago-
Ta Soris, vinc im saxlSi cxov- rom ara.“ es nawyvetia romani- vani sidiade da gvirgvinovani
robda, romelzec saidumlo dan „samoseli pirveli“. misi cdebi unda hqondes. velaskesis
jguf “gorgaslianis” pirveli ojaxic im ZaliT arsebobda da ori naxati, “ramdenad adre,”
proklamacia gaakra. arsebobs, romelsac dedamiwis naRdi “impresionizmia,” modi da
amis Semdeg, izmebs ende, ramdeni
saSualeba aqvs ferwerasa da
musikas, ramdeni feri, xazi, bgera,
ritmi, magram yovelTvis maxsovs,
kacobriobis upirvelesi da um-
Tavresi monapovari, biblia, sity-
viT romaa Seqmnili, mainc udia-
desia, da TiTqos utyvi sasveni
niSebi ra erTgulad hyavs…vera-
sodes moigonebs da Seqmnis ada-
miani imas, rac bibliaSi araa”.
umcrosi vaJi, irakli, tragi-
kulad daiRupa. es mZime dReebi
doCanaSvils sasuliero pireb-
ma da uaxloesma megobrebma
gadaatanines, ramac gansakuTreb-
ulad daaxlova ufalTan da
eklesiasTan. ufalma ki male is
gamougzavna, vinc misi cxovre-
ba kvlav gaacocxla. es misi
SviliSvili, TinaTin Wkuaselia.
12
l ita
it art
rtii

mwerlis yvelaze sayvareli wi-


nadadeba swored, patara TinaTi-
nis mier warmoTqmuli sityvebia:
„babua giJia imitom, rom Cemze
giJdeba“.
”Tu adamiani qristes mimde-
varia, romelmac sikvdiliT si-
cocxle daamarcxa, yovel dasas-
rulSi, Tundac tragikulSi,
unda eZebdes axal sicocxles~.
guram doCanaSvilma mesame
cxovreba eklesiurobaSi hpova.
dRemde sasoebiT ixsenebs, Tu
rogor miiRo patriarqma umZimes
dReebSi Svilis daRupvis Sem-
dgom da rogor anugeSa: ”xom
gaaCnia, ra xma geubneba, ra Tva-
lebi giyurebs, ra xibli adgas.
is cocxali wmindania. ise gva-
nugeSa... man gadagvarCina. Torem
ar vici, rogor gadavitandiT.”
rogorc misi moTxrobis erT- pirvel bavSvur protestsac piriqiT fiqrobT. baton gurams
erTi gmiri, kaci, romelsac lit- ixsenebs: ”ar gamiSves ezoSi sa- Tu hkiTxavT, iciT, sikvdili ra
eratura Zlier uyvarda, anu va- TamaSod, axali naavadmyofari aris?
sil keJeraZe, ocnebobs ”karcer- viyavi da fanjris rafaze davd- rogorc misi erT-erTi gmiri
luqsis” arsebobaze, aseve, ba- eqi. viTom quCaSi davdiodi da ambobs romanidan ”samoseli
toni guramic didi siamovnebiT bebiaCemisa da babuaCemis jinze pirveli,” ”sikvdili rom ar
dauSvebda am utopiis arsebo- viTom gubeebSi vatyapunebdi iyos, aRar iqneboda amqveynad
bas. bolos da bolos „yoveli fexebs. eg iyo Cemi pirveli guladi da laCari, mdidari da
normaluri moTxrobis wakiTx- moTxroba – warmovidgine, is mona, TviT sikeTe da borote-
vis Semdeg, xdebi odnav ukeTesi, gamekeTebina warmosaxviT, rac bac ar iqneboda. sikvdili rom
vidre xar, ufro Wkviani, vidre ver SevZeli. es warmosaxva etyo- ar iyos, ar dagvWirdeboda arc
iyavi.... esec sakmarisia - ukeTesi ba, mere nel-nela ganviTarda.” brZola da erTmaneTis Jleta,
xdebi“. arasodes gifiqriaT, ra kar- magram arc mosavlisTvis miwis
”ise adridan maxsovs Cemi Tavi, gi iqneboda, sikvdili rom ar dabarva dagvWirdeboda, arc os-
rom merideba Tqma. egonebaT, rom iyos? arasodes aukvnesebix- taturi sityva-pasuxi, arc visime
tyuils vambob, magram sam wels arT axloblis dakargviT mo- SiSi gveqneboda da arc keTile-
rom gadavcdi, iqedan Cemi Tavi tanil tkivils da dagigmiaT bi viqnebodiT, arc bednierni
karagad maxsovs.” mokvdavoba? an SeiZleba, sulac
da arc ubedurni, aRaraferi ar
viqnebodiT, vinRa
gagvarCevda, sikvdi-
li rom ar iyos…
mTeli is Cveni
usasrulo sicocx-
le aRaraferi iqne-
boda. axla ki, axla
sikvdili rom aris,
sicocxle sicocx-
lea..”
da bolos, kiTxva,
romelsac batoni
gurami dausvamda
sakuTar Tavs da
pasuxsac ar daay-
ovnebda: “vin ro-
gori xarT, rogora
xarT?” da Tumc,
amomwuravi, magram
verafriSvili pa-
suxi: “ar vici”.
13
l it a rti
qeTa RvinefaZe

mwerali, romelic
fiqrobda ise, rogorc
Cven vocnebobT

mas XXI-e saukunis pirvel mwerals uwodeben kritikosebi, miuxedavad imisa, rom XX
saukuneSi cxovrobda. “niWi iSviaTad emTxveva popularobas. paviCi, am mxriv, bednier
gamonaklisad SeiZleba, miviCnioT” – werdnen masze.
postmodernizmisa da magiuri realizmis me-20 er monakveTSi ewera. bolo dros weras mxolod
saukunis erT-erTi yvelaze mkafio figura, no- saRamoobiT an diliT adre axerxebda.
belis premiis nominanti. adamiani, romlis Semoq- danarCeni cxovreba misTvis imdenad iyo gai-
medebazec msoflio presa saubrobda... serbi po- givebuli mwerlobasTan, rom Tamamad ambobda, bi-
eti, mwerali da mTargmneli daibada 1929 wlis 15 ografia ar maqvso.
oqtombers, belgradSi. rogorc Tavad ambobs, sa- misi bibliografia TiTqmis zedmiwevniT asax-
moTxis oTxi mdinaridan erT-erTis, dunais sana- avs avtoris cxovrebas. es iyo milorad paviCisT-
piroze, dilis cxris naxevarze. vis yvelaze mTavari movlena or did, uiRblo da
bavSvobis yvelaze didi STabeWdileba uka- iRblian siyvarulTan erTad. iasmina mixailoviCi,
vSirdeboda dedis naTesavebs, romlebic cxov- mwerlis meuRle da redaqtori, yovelTvis pirve-
robdnen dunais meore mxares, mdinare tamiSis lad ecnoboda axal nawarmoebebs.
sanapiroze. mwerali ixsenebda, rom erTxel bavS- pirvelma siyvarulma ki, romelic iasamnisfrad
vobaSi am mdinareze naviT seirnobisas sazamTro axsendeboda mwerals, Zalian bevri ram aswavla.
iyides darajisgan. is iqve, patara qoxSi cxov- xSirad ixsenebda maSindel melodias, gogonas
robda. mwerlis dam hkiTxa darajs, karg mamulSi kabis fers da sxva misamarTze SecdomiT gagza-
iyo Tu ara moweuli sazamTro. “eSmaksac wauRia vnil sasiyvarulo baraTs.
misi patroni!”- miiRo pasuxad. rodesac gaikiTxes, paviCisTvis mesame mniSvnelovan movlena iyo
mixvdnen, rom sakuTari nakveTidanve eyidaT sazam- is, rom asakis gamo ar monawileobda omSi. mas
Tro, romlis mflobelic paviCis babua gaxldaT. arasdros auRia xelSi iaraRi da aravin mouk-
am momajadoebeli mamulis nawilma SeaRwia mwer- lavs. miuxedavad imisa, rom serbeTSi ramdenime
lis SemoqmedebaSic. wlis ganmavlobaSi orjer iyo saomari viTareba,
mwerlis gviani mogonebebi belgradis univer- Tumca, yvelaze didi imedgacruebac gamarjve-
sitetis filosofiis fakultetze swavlis pe- bebma moutana: “me aravin momiklavs, magram me
riods ukavSirdeba. “maxsovs, SeSis RumelebiT mklavdnen sikvdilamde bevrad ufro adre. Cemi
gamTbari kvamliani auditoriebi, zamTris sveli wignebisTvis ukeTesi iqneboda, rom maTi avtori
qurTukebis suni... Cemi bevri megobari modioda yofiliyo, magaliTad, Turqi an germaneli. me xom
saswavleblad pirdapir jaridan... yvelafer amis viyavi yvelaze cnobili avtori yvelaze saZulve-
Semdeg, imdenad didi dro gavida, rom, rodesac li xalxis, serbebis”.
vixseneb, realobas aRarc hgavs” _ ambobda paviCi. miuxedavad imisa, rom, rogorc Tavadve aRniS-
Tumca, am civ da nestian dReebs mainc hqondaT navda, literatorTa dinastiidan iyo (misma wi-
dadebiTi mxare: maSin SeeZlo, dRe-Ramis nebismi- naparma jer kidev 1766 wels gamosca leqsebis
14
l it a rti

krebuli), Tavidan didi popularobiT ar sarge- di aeara farTod gavrcelebuli sworxazovani


blobda. misi pirveli moTxrobebi, “mwyemsis am- TxrobisTvis da mkiTxvelisTvis SeeTavazebina
bavi” da “marias sami Secdoma,” sxvadasxva arqiteqtonikis ro-
daikarga. axsovda mxolod is, manebi: leqsikonis, krosvordis,
rom nawarmoebebi 1947 wels sizmrebis da taros kartze
skolis gazeTSi gamoaqveynes da mkiTxaobis princi piT agebulic
kedelze gaakres. Semdeg, avtors ki.
es moTxrobebi aRar unaxavs. ro- “xazaruli leqsikonis” dawer-
gorc Tavad ambobda, isini, albaT, is idea jer kidev studentobi-
hgavdnen mis axlandel nawerebs sas hqonda. wera ki mxolod 1978
da TandaTan tovebdnen mas. iseve, wels daiwyo, roca sabolood
rogorc mSobliur saxls tove- Camoayaliba leqsikonis ti pis
ben Svilebi, romelTa bedzec romanis idea. avtori miiCnevda,
ukve verafriT moaxdens gavle- rom sizmrebis struqtura war-
nas. “asec unda iyos: Svilebma moadgens idealur matricas
unda ajobon mSoblebs, iseve, ro- arasworxazovani TxrobisTvis.
gorc nawarmoebebma _ avtors.” sizmrebi ki, mis yvela nawarmoe-
werda Zalian nela, umetesad bSi sxvadasxvagvaria. mis ojax-
Zilis win, fiqrebiT. eSinoda, Si diliT xSirad yvebodnen, vis
rom ase romelime Rirebul fra- ra daesizmra, paviCi iwerda ro-
zas dakargavda. amitom xSirad gorc Tavis, ise sxvis sizmrebs.
SuaRamisas dgeboda sawoli- “veTanxmebi im amerikel kri-
dan, raTa Canawerebi gaekeTe- tikoss, romelmac Tqva: “sizmre-
bina lamazydian bloknotebSi, bi Cems nawarmoebebSi froidTan
romelTac meuRle yidulobda SedarebiT sxva rols TamaSoben
misTvis. da me maT sxvagvarad aRviqvam”.
romanis weras sizifes Sromis roman “CaiT Sesrulebul
simZimes adarebda, im gansxvave- peizaJSi” moTxrobilia mwer-
biT, rom lodi, sabednierod, ukan ki ar brunde- lis cxovreba aTonis wminda mTaze, sxvadasxva
ba, aramed gordeba mTis meore mxares, pirdapir monasterSi. igi ambobda, rom iq, gandegilad an
mkiTxvelis xelSi. dae, man, vis xelSic is moxvdeba, berebTan erTad cxovrebisas, yovelma Cvenganma
Tavad gadawyvitos, rogor moiqces. Tvlida, rom SeiZleba, Zalian bevri ram gaigos sakuTar Tavsa
romanSi araa saWiro winaswar raimes mofiqreba, da amqveyniur mowodebaze.
is Tavisuflad XXI saukune ki Teatralizebuli aRmoCnda
unda gaizardos mwerlisTvis. 2002 wels reJisorma vladimir
avtoris warmosax- petrovma moskovSi gauSva pirveli interaqtiuli
vaSi da mxolod mercxali da Cexovis saxleobis Teatris scenaze
odnav sWirdeba dadga piesa “Teatraluri meniu, anu usasrulo-
daxmareba mTaze ba da kidev erTi dRe”. amave wels iyo TomaJ
asvlisas. “mokled panduris “xazaruli leqsikonis” premiera bel-
rom iTqvas, sax- gradSi, 2003 wels ki peterburgSi - “kacobriobis
lis agebas iwye- mokle istoria”. “SemiZlia, vTqva, rom me sicox-
ben saZirkveliT leSive miviRe is, rasac bevri mwerali mxolod
da ara saxuravi- gardacvalebis Semdeg iRebs”.
dan. dasasruls ki, ambobda, rom mkiTxveli unda uyvardes. Tumca
uTxariT sakuTar es ar gamosdioda, radgan “SeuZlebelia, giyvar-
Tavs is, rac Tqva des jer ardabadebuli SvilTaSvili, Tundac
puSkinma, rodesac is Sen Zalian ggavdes”. Tumca, aqve aRniSnavda,
daasrula “evgeni rom literaturis momavali mkiTxvelis xelSia.
onegini” da “wer- imitom, rom msoflioSi gacilebiT meti niWieri
tili.” mkiTxvelia, vidre _ niWieri mwerali. ase Tvlida
farTo audi- adamiani, romelzec amerikul presaSi daibeWda
toriam, rogorc statia saTauriT _ “is fiqrobs ise, rogorc Cven
samSobloSi, aseve, vocnebobT”.
sazRvrebs gareT, oTxmoci wlis milorad paviCi 2009 wlis 30
gaicno 1984 wli- noembers gardaicvala mSobliur qalaqSi. is iyo
dan roman “xazaruli leqsikonis” publikaciiT. postmodernizmisa da magiuri realizmis me-20
es romani bestseleri gaxda da ramdenime enaze saukunis erT-erTi yvelaze mkafio figura, no-
iTargmna. igi erT-erTi mkafio magaliTia mwerlis belis premiis nominanti. adamiani, romlis Semoq-
originaluri stilisa: paviCi cdilobda gver- medebazec msoflio presa saubrobda...
15
p ort re
reti
ti

vinc mizans ocnebis gareSe miaRwia


Tamar svaniZe
“adamiani, romelic mudam mTvralia RviniT, qaliT, TeatriT. igi
qarTvel SemoqmedTa Soris erT-erTi pirvelia sxvebTan erTad,”_
ase axasiaTebs, sakuTar Tavs.

Sexvedra Tavisufali Teatris kulisebSi Sedga. zualurad, ise xasiaTiT. “zustad dRes vfiqrobdi,
naxevarsaaTiani lodinis Semdeg, Teatris ezoSi saxlidan rom gamovdiodi Cemsa da mamas msgavsebaze.
wverebiani, ubralod Cacmuli, Tavze qudiT mzis saT- saxlidan gamosvlisas sul raRac rom gaviwydeba,
valiani mamakacis silueti gamoCnda. urTierTward- kidev mibrundebi, cvli, iqneb sxva xom ar sjobs
genis Semdeg, TeatrSi SevediT. waiRo da amasobaSi naxevari saaTi gadis, mamaCemi
dekoratorebi scenas awyobdnen speqtaklisTvis, iyo aseTi da mec, albaT, misgan gadmomyva es Tviseba”.
romelic ramdenime saaTSi unda dawyebuliyo. viwro mas miaCnia, rom realistia. bavSvobidanve icoda,
kibeebiT avdivarT meore sarTulze da Teatris ku- ra undoda da ra iyo saWiro miznis misaRwevad:
lisebSic aRmovCndi... nikos saferfle moaqvs, siga- “raRa dagimalo da arasodes popularobaze, msaxio-
rets ukidebs da Cveni saubaric iwyeba. bobazec ki ar miocnebia. rac miyvarda, bavSvobidan
pirvelad is gaixsena, rom saxlidan gamosvlisas imas vakeTebdi.“ bavSvobidan ki msaxiobobam gaitaca,
mamaze fiqrobda, Sesabamisad, Cveni saubaric nikos swored, amitomac gaxda Teatraluri institutis
bavSvobis gaxsenebiT daiwyo. bavSvoba ki laRi da erT-erTi warmatebuli studenti. pirveli speqtak-
kargi hqonda, iseTive, rogorc “yvela Cveulebriv li sakurso iyo _ Salva dadianis piesa “guSin-
bavSvs”. mamasac xSirad amsgavsebdnen rogorc vi- delni”. yvelaze warmatebuli misTvis speqtakli

16
p ort re
reti
ti
“komediantebi” aRmoCnda, romelmac 2004 wels bres-
tis saerTaSoriso Teatralur festivalze “mamaka-
cis rolis saukeTeso SesrulebisTvis” granpric
moupova.
manamde ki iyo kote marjaniSvilis saxelo-
bis premia imave nominaciaSi. “komediantebi” misT-
vis yvelaze axloa. imdenad axlos, rom nikom es
speqtakli 300-jer iTamaSa. personaJTan yvelaze
did msgavsebasac “komediantebis” gmirSi poulobs.
Tumca, imasac aRniSnavs, rom gmirebi, romlebsac Ta-
maSobs, sakuTari SvilebiviT ar uyvars. ufro metic,
aris rolebi, romelTa TamaSic dRemde ar siamovnebs,
magram, garemoebaTa gamo, uwevs. Tumca, am rolebis
dasaxelebisgan Tavs ikavebs, neitralurobisTvis -
radgan TiToeuli speqtaklis ukan dgas reJisori,
sxva msaxiobebi, romelTac moswonT speqtakli.
warmatebuli speqtakli, romelmac aseve anSlage-
biT Caiara, daTo doiaSvilis “jinsebis Taoba” iyo.
iq niko gia tabiZis rols asrulebda, magram ukve
gaizarda da axla sul sxva moTxovnilebebi aqvs.
“jinsebis Taobas” ki “siymawvilis rols” uwodebs.
niko iseTive warmatebuli poetia, rogorc msax-
iobi. leqsebis pirveli krebuli 2001 wels ga-
mouSva saxelwodebiT “20-jer 6 sakaifo leqsi.”
krebulSi Sesulia ara 20X6, aramed 20X6+1 leqsi.
Tumca amis Sesaxeb aqamde nikos garda aravin icoda, gaxdes leqsis daweris sababi. uceb CaviniSnav, mere
im martivi mizezis gamo, rom aravis dauTvlia. ra- gavagrZeleb, an iqve SeiZleba, strofi daibados.”
tom 20X6? ocamde sanam mivida, jer iyo eqvsjer niko gomelauris cxovrebaSi iyo dgomisa da ga-
eqvsi sakaifo leqsi, mere rom dagrovda, mivxvdi, Cerebis periodi, magram es ar gulisxmobda uZraobis
rom ocjer eqvsia. Tumca sinamdvileSi wignSi 121
xanas SemoqmedebaSi. ubralod, im dros saqarTvelo-
leqsi aris Sesuli.” sakaifo leqsi ki gulisxmobs
Si yvelasa da yvelafris uZraobis wlebi iyo. “dgo-
interpretacias: “naxe, ra sakaifo leqsia.” es ampar-
mis periodi erTi mxriv iyo, meore mxriv _ ara, anu
tavnuli ganacxadi iyo magram mere ra, Semoqmedebaa.”
ras vgulisxmob: rodesac davamTavre Teatraluri
leqsebs ki imitom wers, rom amiT adamianebs Ta-
instituti, sadRac xuTi weli arc erT TeatrSi ar
visi saTqmeli uTxras. amitomac aris misi poetu-
viyavi, faqtobrivad xelfass ar viRebdi. arada ori
ri stili uSualo da zogjer ucenzuroc. Tumca
bavSvi myavda ukve, magram is, rom gaCerebuli viyavi
nikosTvis es arc kritikis sagani yofila, arc mi-
uRebeli da uCveulo. “aravin mosula CemTan da im periodSi, ar yofila. vmonawileobdi miwveviT
uTqvams, ra kargia es rom dawereo da arc is uTq- studentur speqtaklebSi. Teatraluri institutis
vamT, rom es ra umsgavsobaao. magram normaluria, scenaze TamaSzec ar vambobdi uars. miuxedavad imisa,
mgoni, rom ar meubnebian, ui, ra kargiao. pirSi cuds rom qveyanaSi im periodisTvis araferi xdeboda, sul
rom ar meubnebian, es imas ar niSnavs, rom zurgs ukan vcdilobdi, ar gavCerebuliyavi.”
arafers ar amboben “didi da klasikosi poetebi,” “erT adgilas dgomis” periodma nikos cxovrebaSi
romlebsac araferi moswonT Tavisi leqsebis garda. ukve Caiara. monawileobs filmebsa Tu sareklamo
orni arian qveyanaze - galaktioni da meore isini. rgolebSi, bevr afiSaze wavikiTxavT mis saxels.
vwer imas, rac minda, rac aris Cemi komunikaciis ena leqsebis weras rac Seexeba, uaxloes momavalSi
sazogadoebasTan. me rom gamovide, bevri vilaparako kidev erTi krebulis gamocemas ar gegmavs. Tumca
da Cemi azrebi mogiyveT, xom ityvian, es ra idiot- `sakaifo leqss~ megobrebisTvis mainc wers da, roca
iao. leqss amis pretenzia ara aqvs, Zalian martivad saWiro raodenoba dagrovdeba, savaraudod wignadac
gawvdi Cems azrebs.” Sekravs.
leqsebs yvelasTvis wers, arc akviatebuli muza `me ra vici ra weboTi gavamrTelo,
hyavs. werisTvis ki gansakuTrebuli pirobebi da me ra vici davujero vis zraxvebs,
ganwyoba ar sWirdeba. “nebismieri fraza, romelic davelodoT gasulia saqarTvelo
SeiZleba, momewonos, Tundac Cvens saubarSi, SeiZleba, da rom mova TviTon gamogviZaxebs~.
17
l itf
it fo
oku
kusi
si

herta miuleri _ kidev erTi nobelianti anu


2009 wlis yvelaze iRbliani mwerali

margo jafariZe

rumineTSi mcxovrebi eTnikuri germanelis


cxovrebiseulma gamocdilebam, sisxliani
CauSeskuebis devnam amaod ar Caiara. am yvelafris
qaRaldze gadatanam da nobelis premiaze zedized
wardgenam maqsimaluri Sedegi moutana. 2009 wlis
8 oqtombers is nobelis premiis laureatad
gamocxadda literaturis dargSi.

1953 weli. rumineTi. nickidorfi. Bbanatis gamorCenis mizniT sakuTar rva arab studentTan
erT-erTi sofeli. daibada erT-erT germanul seqsualur kavSirSi. “ erT arab studentsac ki
ojaxSi, germanelebis ubanSi, sadac mxolod ar vicnobdi imxanad”_ aRniSna miulerma (Die Zeit,
policieli Tu dadioda eTnikuri rumineli. july 2009).
M meore msofilo omis dros, roca qveyana ger- 1979 wels daasrula wigni, saxelad “nadirebi”,
manelebis mier iyo okupirebuli, mama jarSi ga- romelic 14 prozaul miniaturas Seicavda. sami
namweses, xolo deda xuTi wlis vadiT samuSaod weli dasWirda, rom naSroms dRis Suqi exila.
gagzavnes sabWoTa banakSi. omis Semdeg mamam sat- Tanac mas Semdeg, rac daCexes, sruliad daamax-
virTo manqanis mZRolad daiwyo muSaoba. injes. roca 1984 wels originalma germaniSi
herta timiSoaras universitetSi germanuli da SeaRwia da gamoica, mkiTxvelTa didi mowone-
ruminuli enebis swavlas Seudga. saswavlebelSi ba daimsaxura. Mwlebis ganmavlobaSi mwerals
yofnis dros dauaxlovda axalgazrda germanu- ekrZaleboda mogzauroba. ekrZaleboda rumineT-
lenovan mweralTa jgufs, ramac faqtobrivad Si raime nawarmoebis dabeWdva. 1987 wels, ro-
misi momavali gadawyvita. mweralTa Soris iyo gorc iqna, samSoblos tyveobidan gaTavisuflda:
riCard vagneric _ komunisturi partiis wevri. ufleba moi pova, gamgzavrebuliyo germaniaSi ri-
Mmale dajgufeba reJimis winaaRmdeg politikuri Card vagnerTan erTad, romelic imxanad ukve misi
SeTqmulebis mowyobaSi daadanaSaules da erT- qmari iyo. Oori wlis Semdeg CauSeskus reJimic
erTi wevri, uiliam totiki, daapatimres. 1975 wli- daamxes, magram oci wlis Semdegac ki mwerali
dan maTi dajgufeba oficialurad akrZales, ma- ambobda, rom rumineTSi yofnis dros mas uT-
gram wevrebma mizans nawilobriv mainc miaRwies: valTvalebdnen.
totalitaruli, nacionalistur-komunisturi rogorc mikrokosmosi, represirebulni Tavi-
sistemis winaaRmdeg kritikuli azrovnebis gaR- anTi Zvelmoduri RirebulebebiTa da genderu-
vivebaSi mniSnelovani wvlili Seitanes. li tradiciebiT _ ase aRwera miulerma banatis
mamis gardacvalebis Semdeg, miulerma wera sazogadoeba. amasTanave, uaryo eRiarebinaT igi
daiwyo. “saWiro iyo davbrunebodi warsuls, feminist mwerlad. civi, bneli, momakvdavi banatis
aRmewera Cemi sofeli, bavSvoba, deda, mama”_aRniS- sofeli danaxulia bavSvis TvalTaxedviT. wign
na man mogvianebiT. 1977 wlidan 1979 wlamde muS- “nadirSi” (Niederungen) mweralma gamoiyena mxatvru-
aobda Tarjimnad erT-erT adgilobriv qarxanaSi. li xerxi: moyiyine bayayi _ metafora, romelic
Targmnida avstriidan, Sveicariisa da germaniis germanul umciresobas gvaxsenebs: “gadasaxlebis
demokratiuli respublikidan teqnikis Sesaxeb dros yvelas Tan mihyavda bayayi”. “mwvane qlia-
Semotanil saxelmZRvaneloebs. imis gamo, rom man vebis miwa” (The Land of Green Plums; 1994) daiwera mego-
uari Tqva CauSeskus saidumlo policiis wev- brebis saeWvo viTarebaSi gardacvalebis Semdeg.
robasa da politikur jaSuSobaze, samsaxuridan wigni exeba adamianTa jgufs, romelTa megobroba
daiTxoves. Amas Semdeg, kontrolze aiyvanes da irRveva totalitarizmis mavne Zalebis zegavle-
misi saxeli gansakuTrebul siaSi aRricxes. am- niT. Nnawarmoebi “mela maSin ukve monadire iyo”
ieridan “parazituli elementis” saxeliT daR- (“ Der Fuchs war damals schon der Jäger”; 1992) asaxavs 1980-iani
dasmuli iyo germaneli herta miuleri rumineT- wlebis trivialur yofas rumineTis provinciaSi.
Si iseve, rogorc ebraeli iosif brodski Tavis “SexvedraSi” (“The Appointment”) saubaria erTi mar-
droze leningradSi. saxelis gasatexad, ras tosuli adamianis pirad cxovrebaze. dakiTxvaze
aRar kadrulobdnen. erTxel bralic dasdes gamoZaxebuli tramvaiT mimavali qarxnis muSa,
18
l itf
it fo
oku
kusi
si

akavSirebs sam mamakacTan. “SesaZlebelia, siuJeti


sustia, magram irenis Sinagani samyaro siRrm-
iseulad aris danaxuli” _ uiliam fergiusoni,
gazeTi “niu iork taimsi” (21 Tebervali, 1999).
saerTod, hertasa da misi qmris gamogonili
siuJetebi da gmirebi Zalian hgvanan erTmaneTs:
riCard vagnermac aRwera rumineTidan ga-
dasaxleba Tavis moTxrobebSi (Ausreiseantrag; (1988);
Begrüßungsgeld (1989)). saubroben erTnairad, qmnian erT-
nair ti paJebs: magaliTad, gulgatexil Jurnal-
ists, saxelad stiners da mis germanuli enis
maswavlebels.
miulers gamoqveynebuli aqvs leqciebi mwer-
lobaze (Der Teufel sitzt im Spiegel (1991) ); Jurnalisturi
naSromebi (Eine warme Kartoffel ist ein warmes Bett, 1992), es-
eebi (Hunger und Seide, 1995) , leqsebis krebuli (Este sau
nawarmoebis mTavari gmiri, ise ixlarTeba da tri- nu este Ion (2005))
alebs Tavis fiqrebSi, rogorc tramvais spon- nobelis premiis garda, miiRo bevri sxva lit-
tanuri moZraoba. Qqveynidan gaRwevis mizniT qur- eraturuli jildoebi: The Kleist Prize (1994), the Euro-
Tukebis sarCulSi qargavs Setyobinebas: “SemirTe pean Union’s Aristeion Prize for Literature (1995), the International
colad”, uTiTebs sakuTar vinaobasa da misamarTs. IMPAC Dublin Litetary Award (1998), the Franz Kafka Prize (1999)
sasowarkveTilQqals Sav-TeTri cxovrebidan Ta- da literaturuli prizi The Konrad Adenauer Foundation
vis daRwevis erTaderT saSualebad es ukanaskne- (2004).
li gamosavali darCenia. 1995 wels gaxda literaturisa da poeziis
“cali fexiT mogzauroba” (Traveling on One Lag ; germanuli akademiis wevri. amJamad cxovrobs
1989) xatavs maSindeli iranis yofas, ocdaaTi berlinSi, kiTxulos leqciebs sxvadasxva univer-
wlis germanuli warmoSobis rumineli imigran- sitetSi. 2005 wlidan miuleris stumarTa pro-
tis cxovrebas, romelsac intimuri urTierToba fesuras xelmZRvanelobs germaniis “Tavisufal
universitetSi”.

wera gulwrfelibas moiTxovs. adamiani


Tavis TavTan unda iyos alali. gamocdilebas
sxvadasxvanairad iReben: Tu erTi xuTi
grZnobis saSualebiT aRwevs, meore amas weris
saSualebiT axerxebs. erTi weraSi daeZebs
da amitom wers. Tu erTi sagnebs xedavs
da cdis absoluturad sxva kuTxiT, meore
Tavis Tavs cdis, TviTgamoxatvas weris
procesSi axerxebs. wera ganyenebulad,
TavisTavad, arafers gamoxatavs sanam avtori
procesSia. naweri mxolod damTavrebis
Semdeg warmoCindeba. roca vwer, Tavs
daculad vgrZnob. Semdeg viwyeb fiqrs, Tu
rogor gagrZeldeba Cemi cxovreba da, roca
nawarmoebis finals vuaxlovdebi, ar vici, ra
iqneba Semdeg...

h. miuleri

19
l itf
it fo
oku
kusi
si

qarTuli onlain litoazisebi


qarTul literaturul portalebsa da onlain biblioTekebs mxolod
enTuziastebi qmnian.

salome aCba

wignisa da internetis urTidapirispirebis problema araxalia: maSin, roca


interneti axali xili iyo msofliosTvis, xSirad saubrobdnen, rom is wigns
Caanacvlebda da es ukanaskneli Tavis funqcias dakargavda. Tumca, beWdur wigns
sxva xibli da intimi aqvs.
“fobia”, romelic internetis wignis eleqtronuli saxiT nawarmoebebis farTo wrisTvis
gaCenisas msoflioSi uamrav ada- kiTxva Zalian mosaxerxebelia, miT wardgena. literaturuli por-
mians hqonda, Zalian bunebrivia. ufro iseTi qveynis mosaxleo- talebis meSveobiT ki amis gake-
xalxi, xom rogorc wesi, SiSiT bisTvis, sadac ekonomikuri mdgo- Teba martivad SeiZleba.
xvdeba siaxles (sxvaTaSoris, zus- mareoba arcTu ise saxarbieloa. qarTul vebsivrceSi Zalian co-
tad aseve SiSobdnen kinos gamo- imis fonze, rom nabeWdi wigni ta eleqtronuli biblioTekaa.
gonebis Semdegac: fiqrobdnen, rom sakmaod Zviri Rirs, literaturu- saitebis simcire, albaT, imis bra-
kino Teatrs Caanacvlebda da li saitebi wignTan urTierTobis lia, rom potenciur damaarseb-
speqtaklebze aRaravin ivlida. faqtobrivad, erTaderTi xelmis- lebs ar surT enTuziazmze muS-
ukve SeiZleba iTqvas, rom inter- awvdomi saSualebaa. aoba: amgvari siatebi ar finans-
neti da wigni Semecnebis ganuy- garda imisa, rom amgvari bib- deba da Semosavals rogorc wesi,
ofel nawilad iqca. maTi sinTe- lioTekebi mosaxrexebelia mkiTx- reklamidanac ki ar iRebs.
zia eleqtrouli biblioTekebi, velisTvis, isini Tavad avtoreb- lib.ge Tamamad SeiZleba, CaiTva-
romelsac milionobiT mkiTxveli sac did samsaxurs uwevs. damw- los yvelaze popularul qar-
hyavs msoflios sxvadasxva qveya- yebi literatorebisTvis advili Tul literaturul saitad. amas
naSi. araa TviTrealizeba da Tavisi adasturebs top.ge-s reitingic:
20
l itf
it fo
oku
kusi
si

lib.ge-s dReSi saSualod 1700- iqneba”– diana anfimiadi, lib.ge-s ganTavseba. ukve Seqmnilia aTo-
mde mkiTxveli hyavs. vebgverdi redkolegiis wevri. biT avtoris saiti, sadac maTi
Tavisi specifikiT gansxvavdeba meore lit. portali literatura. biografia, kritika da mxatvruli
yvela sxva qarTuli literatur- ge-a, romelic lib.ge-sgan gansx- literaturaa ganTavsebuli (am
li saitisgan. garda qarTuli vavdeba. am portalis mTavari vebgverdebis sruli CamonaTvali
da ucxouri mxatvruli liter- mizania, Tanamedrove qarTuli li- SegiZliaT, ixiloT misamarTze:
aturisa, mkiTxvels aq saSualeba teraturis popularizacia da ax- www.dlf.ge) mniSvnelovania is,
aqvs, gaecnos sxvadasxva saxis ess- ali avtorebis warmoCena. rom saitebis SeqmnaSi uSualo
es, intervius, samecniero naSroms. es vebgverdi damwyebi avtorebi- monawileobas skolis moswavlee-
lib.ge jer kdiev Camoyalibebis sTvis TviTrealizebis saSuale- bi iReben.
procesSia da male mas kidev erTi baa. literatura.ge-s hyavs redkole- kidev erTi literaturuli
axali ganyofileba _ audio masla gia, romelic aqtiur mkiTxvelTa saiti “arilia” (arili.blogspot.
daemateba. wrisgan Sedgeba. maT saitis ad- com.). qarTuli da ucxouri mx-
mokled, es onlain biblioTeka ministracia kompetenciis mixed- atvruli literatura, saintereso
kidev bevr sasiamovno siurprizs viT irCevs. interviuebi, literaturuli kri-
hpirdeba Tavis momxmarebels: “sai- redkolegiis mTavari funqciaa, tika, recenziebi, esse _ yvelaferi
tze gansaTavsebel nawarmoebs red- Seafasos ganTavsebuli nawarmoebi, es arilis blogzea daarqivebuli
kolegia arCevs. dadgenilia minim- romelic Tavdapirvelad qveyndeba da mkiTxvels asarCevad nawar-
aluri zRvari: misaRebze dabali mxolod redkolegiisa da mkiTx- moebebis sakmaod farTo speqtrs
donis nawarmoebi vebgverdze ver velTa klubis dasanaxad.
sTavazobs.
moxvdeba. Cveni mTavari problema Tuki nawarmoebi dadebiTad Se-
ZiriTadi literatura, rasac
isaa, rom saiti ar finansdeba da fasda, mis wakiTxvas nebismieri
qarTul vebsivrceSi SexvebiT,
mTlianad enTuziazmze vmuSaobT. msurveli SeZlebs. Tu dadgenili
klasikosi mwerlebis nawarmoe-
lib.ge-ze mxolod im nawarmoe- zRvari ver gadalaxa, is avtomat-
bebia. aseve, naxavT cnobil Tu
bebs vdebT, romlebsac avtorebi urad iSleba portalidan. sai-
arcTu ise cnobil axalgazrda
TavianTi surviliT gvigzavnian. tze SesaZlebelia Sefasebisa da
avtorebis nawarmoebebs. mTavar
bevri gamomcemloba ki nawrmoe- komentaris datoveba.
gansakuTrebuli aRniSvnis Rir- problemad ara mxolod onlain-
bis ganTavsebis sanacvlod, Tanxas
iTxovs. swored finansuri prob- sia proeqti “vaxtan VI”, romelic biblioTekebisTvis, aramed zoga-
lemebis mosagvareblad vapirebT programa “irmis naxtomma” gaake- dad, literaturis sferosTvis,
komerciul sawyisebze gadasvlas. Ta. misi mizania, yvela klasiko- kvlavac Targmanebis simcire rCeba:
Tumca, saitiT sargebloba momx- si mwerlis nawarmoebis cifrul qarTul enaze iSviaTad gvxvdeba
mareblebisTvis kvlavac ufaso formatSi gadayvana da saitebze maRali donis Targmanebi.

21
l itf
it fo
oku
kusi
si

`civsisxliani
ana daviTaSvili

`Cven nensis saxlSi


gavuareT, eklesiaSi erTad
unda wavsuliyaviT. kari
aravin gaaRo, arc telefonis
zars upasuxa vinmem.
saxlSi Sesvlas varCie, sxva
mezoblebisTvis mekiTxa
klaterebis ambavi. arc maT
daenaxaT isini am diliT.”

`Sin daxocili i poves klaterebis


ojaxi,” - daaxloebiT am winadadebiT
iwyeboda “New York Times”-Si samas-
sityviani niusi, romelic mkiTxvels
kanzasis StatSi datrialebul tra-
gediaze awvdida cnobas. 1959 wlis
16 noembers klaterebis ojaxis yvela
wevri: herbi, misi meuRle da ori Svi-
li, nensi da kenioni, sakuTar saxlSi
daxocilebi naxa mezobelma.
trumen kapotem ambis Sesaxeb pre-
sis saSualebiT Seityo da gadawyvita, arom, romelTa “gaxsnac” Tavidan arc aRmoCnda.
danaSaulis adgilas gamgzavrebuliyo, ise ioli aRmoCnda, bevrma informa- mwerlis axlos gacnobis Semdeg,
enaxa saxli, sadac mkvleleoba moxda. ciam, romelic praqtikulad quCaSi xalxma masTan kontaqti advilad daa-
esaubra mezoblebTan, megobrebTan da upatronod eyara, mwerali daarwmuna, myara da manac gaigo yvela detali.
vrceli analitikuri statia daewera rom es ambavi SeiZleboda gamxdariyo gardacvlilTa ojaxs yvela dadebi-
gazeTisTvis. am droisTvis mkvlelebs saukeTeso “nonfiqSen” novela. Tad axasiaTebda. maT aravisTan hqon-
jer kidev eZebdnen. kanzasis Stati, gamorCeuli mkacri daT konfliqti. cxovrobdnen SeZle-
redaqtorma kapotes azri daiwuna. tradiciebiT, eklesiis TiTqmis fana- bulad, Tumca fuls saxlSi arasdros
misTvis es iyo erT-erTi Cveulebrivi tikuri TayvaniscemiT, mwerlis Casv- inaxavdnen. amis Sesaxeb qalaqSi yvelam
ambavi, romlis msgavsic amerikaSi arc las ar guxarebia. ramdenime mizezze icoda. moklulebis saxlidan araferi
Tu cota xdeboda. kapotem moaxerxa kapote Tavad saubrobda: erT-erTi misi iyo waRebuli, garda 40 dolaris, ra-
misi darwmuneba da bavSvobis megobar- seqsualuri orientacia iyo. saubris diosa da binoklisa. mkvlelebi adgi-
Tan, cnobil mweral, harper lisTan, er- manera, Cacmis stili, romliTac yov- lobrivebi ar unda yofiliyvnen.
Tad gaemgzavra kanzasSi. iq Casulma elTvis gamoirCeoda sxvebisgan, gansa- kapotem gaicno elvin adams deivi,
azri Seicvala da statiis magivrad kuTrebiT ki kanzaseli fermerebisagan, gamomZiebeli, romelmac klaterebis
wignis dawera gadawyvita. bevrma wy- hoklomis mcxovrebTaTvis uCveulo saqme aiRo. is ojaxis ufrosis, her-

22
l itf
it fo
oku
kusi
si

mkvleloba~
bis megobari iyo. cdilobda Tavidan axalgazrda mamakaci. erTaderTi gza, Caidina. Tavis mokvlac ki scada ram-
CamoeSorebina mwerali. ar surda amaze gaego kapotes yvelaferi, da daenaxa denimejer.
bevri laparaki. kapotes damokidebule- movlena mkvlelebis TvaliT, maTTan kapotes perisadmi gansakuTrebul
bas Tvlida Jurnalistur intrigad daaxloeba iyo. winaaRmdegi iyo deivi. damokidebulebaSi, dadebiT gmirad
da araseriozul nabijad, romelsac misTvis isini ara mxolod damnaSaveebi, daxatvaSi adanaSauleben. bevris az-
SeeZlo, tragedia garTobad gadaeqcia. aramed civsisxliani mkvlelebi iyvnen. riT, kapotes novela ar aris liter-
fermerebis ojaxSi datrialebulma rodesac peris fexsacmeli saxlSi aturuli Jurnalistika, radgan peri
tragediam qalaqi SeZra. nensi evalti, uaryofiTi gmiris magivrad, gamoyvani-
nensi klateris bavSvobis megobari, li hyavs sawyal biWunad, romelsac
romelmac gvamebi aRmoaCina, kapotes- rTuli cxovreba hqonda. is mkvlelo-
Tvis, rogorc Tavad ambobs, gansa- bis faqts ar uaryofs. swored man
kuTrebuli respondenti aRmoCnda. esrola ojaxis oTxive wevrs, magram
swored misi daxmarebiT moaxerxa ambobs, rom mxolod ase SeZlebda Ta-
mweralma, wigni emociuri citatebiT vidan aecilebina dikis boroti gan-
gaemdidrebina, tragedia ufro reluri zraxvis sisruleSi moyvana: “is xom
gaexada: nensis gasaupatiureblad iyo misuli
“misis klaters Tvalebi ar hqon- klaterebis saxlSi”
da daxuWuli, TiTqos, is jer kidev mwerali wigns eqvsi wlis ganmav-
uyurebda mkvlels, romelsac iaraRi lobaSi werda. swored es dro gax-
daemiznebina... herb klaters erTxel da saWiro ganaCenis gamotanidan mis
Sevxede. meored amis naxva SeuZlebeli sisruleSi moyvanamde. 1965 wlis 14
iyo. is manam moeklaT, sanam esrodnen. aprils orive damnaSave CamoaxrCves.
yeli hqonda gamoWrili.“ diki: “arasdros mqonia iseTi grZno-
gamomZieblebs araferi hqondaT aRmoCenl nafexurs Seadares, damTxveva ba, rogoric axla maqvs: roca Tqven,
xelCasaWidi. Tu damnaSaveebi Zarc- absoluturi iyo. rogorc kapote, asev adamianebi, mistumrebT im samyaroSi,
vis mizniT Sevidnen, ratom waiRes mx- araerTi kritikosi aRniSnavs, rom wig- sadac gacilebiT ukeTesia, vidre aq...
olod 40 dolari da gamousadegari nis weris yvelaze saintereso etapi vfiqrob saSinelebaa, sxivis sicocx-
binokli. ratom dautoves misis klat- swored am dRis Semdeg daiwyo. mw- lis xelyofa am gziT. sajaro dasjis
ers oqrouli, Zvirfasi qvebi? an ra eralma yvelanairi informacia miiRo ar mjera, arc moralurad, arc samar-
dauSava ojaxma iseTi, rom misi arc mkvlelebisgan. Tlianobis saxeliT.”
erTi wevri ar daindes. yvelas TavSi dik hikoki: “klaterebis ojaxSi peri: “vici, me davexmare sakuTar
esroles, raTa darwmunebulni yofil- Sesvlis mTavari mizezi maTi gaqurdva Tavs ase damesrulebina cxovreba,
iyvnen, rom aravin gadarCeboda cocxa- ki ara, nensis gaupatiureba iyo, rom- ugnureba iqneboda bodiSi momexada
li. “kenioni erTaderTi gaxldaT, visi lis Sesaxebac cixeSi yofnis dros imisTvis, rac Cavidine, sruliad uadg-
cnobac SedarebiT advili iyo. yvelaze SevityveT. iloc, magram bodiSs vixdi”.
metad igi hgavda Tavis Tavs. miuxeda- “vnanob Tu ara? an vinane Tu ara
vad imisa, rom masac saxeSi, Tvalebs am ambis Semdeg? verafers vgrZnobdi.
Soris hqonda nasroli tyvia.” “nensis naxevari saaTis Semdeg mTeli gza diki
xelebi zurgs ukan hqonda Sekruli, xumrobda, me ki mis xumrobebze vicino-
fexis mtevnebze mibmuli.” amgvari di. albaT, yvelaze araadamainuri maSin
sisastike veravis aexsna. erTaderTi, iyo Cveni saqcieli. axla sakmarisad
rac gamomZiebelma, deivim klaterebis humanuri var imisTvis, rom sakuTari
saxlSi aRmoaCina, mtvriani nafexuri Tavi Semecodos,”- peri smiti.
iyo. rogor moaxerxa kapotem maTTan
kapote mixvda, rom motivi arc daaxloveba da amdeni infromaciis
Zarcva iyo da arc SurisZieba: es iyo miReba, bevrisTvis dRemde amocanaa. bev-
gauazrebeli wamowyebis fataluri ri fiqrobs, rom mweralma maTi ndoba
dasasruli. mweralma arCia, manam dar- gamoiyena da arc ki ecada daxmareboda
Ceniliyo kanzasSi, sanam eWvmitanilebs maT. faqti erTia, rodesac dikma kapo-
daiWerdnen. lodini arcTu didxans te gaicno, masSi dainaxa adamiani, rom-
dasWirda. deivisTan stumrobis dros lis avtoritetsac gamoiyenebda da sa-
gamomZiebels klaterebis mkvlelebis sikvdilo ganaCens Tavidan aicilebda.
daWeiris Sesaxeb acnobes. es iyo ori peri ki cdilobda, moenaniebina rac
23
l itf
it fo
oku
kusi
si

samSobloSi ”guliT dabrunebuli”


literaturuli aRmoCena
nuca qurdaZe

qemden Tauni. aq, londonis erT-erT


bukinistur maRaziaSi ingliseli literatori,
piter neismiti qarTveli emigrantis nikoloz
Cxotuas roman ”maradiuls” ramdenime Tvis
win waawyda.
yurban saidis ”ali da ninos” ”aRmoCenis” Semdeeg, 1949 weli. inglisSi, amerikasa da norvegiaSi
neismitisTvis saqarTvelo ucxo ar iyo da qarTveli daistamba da gamoica nikoloz Cxotuas inglisurenovani
avtoris 1949 wliT daTariRebulma inglisurenovanma romani, ”maradiuli”.
nawarmoebma daainteresa. neismiti Tavis qarTvel megobars, 1970 weli. nikolozma maltis ordenis umaRlesi
irakli Tofurias, daukavSirda, Tumca mas, iseve rogorc jildo miiRo.
sxvebs, aqamde nikoloz Cxotuasa da mis romanze araferi 1984 weli. nikoloz Cxotua gardaicvala da is
smenoda. Sveicariis qalaq lozanaSi dakrZales. mis gardacvalebamde
neismitma wignis xelmeored gamocemis ufleba moi pova sazRvrebi gaixsna, sxvadasxva qveynebSi mimosvla SesaZ-
da seqtemberSi is ukve qarTul enaze Targmnili, qarTveli lebeli gaxda. Tumca, nikolozma sanukvari survili,
mkiTxvelisTvisac xelmisawvdomi gaxda. saqarTveloSi dabruneba, mainc ver aisrula, radgan
2009 wlamde CvenTvis ucnob nikoloz garTulebulma avadmyofobam, tuber-
Cxotuas rTuli da mravalferovani kulozma, xeli SeuSala.
cxovreba hqonda. rac Seexeba ”maradiuls,” is nikoloz
holivudSi msaxiobad muSaobda. Cxotuas erTaderTi dasrulebuli nawar-
espaneTSi, kosta-rikaSi, Cilesa da moebia romans etyoba, rom araqarTveli
peruSi sruluflebiani elCis statusiT mkiTxvelisTvisaa gankuTvnili. rogorc
maltis ordens warmoadgenda. megobrobda Cans,avtors undoda, mkiTxvelisTvis Tavisi
SveicariaSi Casul grigol robaqiZesTan samSoblo gaecno, saqarTvelo saintereso
da misi arqivi likvidaciisgan gadaarCina. kuTxiT waredgina da ramdenime qarTuli
miuxedavad imisa, rom gaumarTla tradicia aRewera. es nawarmoebis erTi
da, sxva emigrantebisgan gansxvavebiT, funqciaa, mTlianad romani ki e. w. ”LOVE
saintereso da uzrunvelyofili cxovreba STORY”-a.
moiwyo, mainc ar iyo bolomde bednieri. romani TiTqmis avtobiografiulia.
misi ojaxis samSoblodan gadasaxleba lozanaSi gatarebuli wlebi, tuberku-
saqarTvelos gasabWoebam gamoiwvia. amitom loziT daavadeba, babua platoni, mamuli
misTvis mSobliuri qveynis monatreba mtanjveli da samurzayanoSi, coli, romelic cnobili inJineris
auxdeneli ocneba iyo. qaliSvili iyo. es detalebi nawarmoebis mTavari personaJis
1921 weli. saqarTveloSi bolSevikuri armia SemoiWra. cxovrebidanaa da zedmiwevniT hgavs avtoris cxovrebas.
Teqvsmeti wlis nikoloz Cxotuam samSoblo datova da Tumca, nikolozi nawarmoebis gmirs abrunebs samSobloSi,
evropisken gaemgzavra. ganaTleba parizsa da berlinSi TviTon avtorisTvis ki, es ocneba ganuxorcielebeli
miiRo. Semdeg SveicariaSi gadavida tuberkulozis darCa. anderZad daibara, rom misi guli saqarTveloSi
samkurnalod. daekrZalaT.
1934 weli. nikolozma holivudSi msaxiobobisas nikoloz Cxotuas gardacvalebidan oTxi wlis Semdeg,
gaicno kerol marmoni, cnobili inJiner-manqanaTmSeneblis misi Txovna Sesrulda. ferfladqceuli guli patara
da marmonebis saavtomobilo kompaniis damaarseblis, urniT moskovis sabaJoze Cumad gadmoitanes da veris
hovard marmonis qaliSvili, romelic colad SeirTo da sasaflaoze wminda panteleimon mkurnalis taZris
eqvsi Svili eyolaT. ezoSi dakrZales.
24
g a m okiT
okiTxv
x va
a

lali aleliSvili
2009 wlis monacemebiT, wignierebis doniT saqarTvelo
erT-erT bolo adgilzea, anu 15 wels zemoT asakis
mosaxleobis umravlesobas ar SeuZlia waikiTxos da
adekvaturad aRiqvas teqsti. rogor SeiZleba moxdes
kiTxvis popularizacia?... am Temaze mcire gamokiTxva
CavatareT studentebSi:
_ wignierebis doniT saqarT- vis mizniT, urCevniaT cnobili sakmarisi araa. safuZveli iq unda
velo erT-erT bolo adgilzea. mwerlebis nawarmoebebis mokle Caeyaros, magram Semdeg misi gan-
Tqveni, rogorc studentebis, az- konspeqtebi waikiTxon, vidre viTareba, aucileblad, skolaSi
riT, ratom aRar kiTxuloben originali. unda moxdes. saboloo jamSi ki
wignebs? xatia Tuxareli: orives Tavisi wigns mieCvevi da kiTxvis kul-
juna iaSvili: Cemi azriT, amis funqcia aqvs da calsaxad inter- tura Camogiyalibdeba.
mizezi kompiuteria, romelmac wig- netis dadanaSauleba arasworia. juna iaSvili: bavSvma ojaxis
nis kiTxvis survili Secvala. um- saitebze ara marto konspeqtebi, wevrebisagan unda aiRos magali-
ravlesoba kompiuteruli TamaSe- wignebis sruli versiebicaa da Ti. rodesac dainaxavs, rom saxl-
biT ufroa dainteresebuli, vidre Tu wigns ver Soulob, SegiZlia Si misi mSoblebi wigns kiTxulo-
informaciis miRebiT, Sesabamisad, iq waikiTxo. ben, TviTonac gauCndeba survili
aRarc dro aqvT da aRarc sur- _ ganapirobebs Tu ara kiTxvis raRac waikiTxos, Tundac martivi.
vili wignis wasakiTxad. dabal dones wignebis siZvire? rac Semdgom xels Seuwyobs mis
manana zazaZe: samwuxarod, Cve- manana zazaZe: wignebis siZvire wignTan daaxloebas.
ni Taoba ufro met dros xarja- araa mizezi, radgan Tu gsurs misi gvanca niauri: xSiria mSo-
vs gasarTobad, vidre wignis wa- moZiebis bevri saSualeba arse- blebis mxridan Zalis dataneba _
sakiTxad, rac Sedegzec aisaxeba. bobs. magaliTad, biblioTekebi, ax- dajeqi da waikiTxe, _ rac aravi-
xatia Tuxareli: simarTle loblebi... SegiZlia bukinistebT- Tar SemTxvevaSi ar moitans sa-
giTxraT, Sedegma gamakvirva, ar an iyido...ase, rom sadme mainc iSo- survel Sedegs. piriqiT, SeiZleba,
megona Tu aseTi dabali maCvene- vni, mTavari survilia. saerTod daSordes bavSvi wigns.
beli iyo. mizezi albaT isaa, rom gvanca niauri: ZiriTadi mizezi amitom sjobs, daaintreso, vidre
yoveldRiur gasarTobad wigns araa, magram imasac ver gamoricxav, ZaliT waakiTxo.
aravin iyenebs. bevrs urCevnia me- rom fasi xelisSemSleli faqto- Tqveni azriT, rogor unda
gobrebs ekontaqtos internetiT, ria. me, magaliTad, bevri istori- moxdes wignis kiTxvis popular-
vidre waikiTxos. uli wigni mWirdeba, romelic Za-
izacia?
gvanca niauri: marTalia, es yve- lian Zviri Rirs da biblioTeki-
manana zazaZe: unda moxdes war-
las ar exeba, magram umravleso- danac ar matanen.
Cinebuli moswavleebis waxalise-
bas marTla TamaSi da megobreb- juna iaSvili: bevri swored
ba jildoebis an premiebis saxiT.
Tan garToba urCevnia, vidre kiTx- siZvires asaxelebs mizezad, ma-
rac ubiZgebs da daainteresebs
va. ubralod, dRe ise gahyavT, rom gram Cemi azriT, es mxolod Ta-
bavSvebs, wigni waikiTxon.
wignis dro aRar rCebaT. vis gasamarTlebeli argumentia.
juna iaSvili: saWiroa, skoleb-
_ eTanxmebiT im azrs, rom kom- mTavari ara fuli, aramed mondo-
Si, universitetebSi Catardes wig-
piuterma Cveni Taoba wigns Camoa- mebaa... aris uamravi biblioTekaa,
nis kiTxvasTan dakavSirebuli
Sora? sadac SegiZlia Sexvide, dajde da
RonisZiebebi, Tanac Sejibris sax-
gvanca niauri: ara, kompiuteri waikiTxo.
wigns TavisTavad ar gamoricxavs xatia Tuxareli: marTalia, mx- iT.
Tu sworad gamoiyeneb. piriqiT, in- atvrul literaturas yvelgan SesaZlebelia, pedagogebma da
ternetiT SeiZleba ufro meti ga- atanen saxlSi, magram xSirad leqtorebmac daavalon moswav-
igo da codna gaiRrmavo, magram erTi egzempliaria biblioTekaSi leebs weliwadSi ramdenime wig-
ase Zalian cota iqceva da cota da is samkiTxvelo darbazSi unda nis wakiTxva, ris safuZvelzec
iRebs sasargeblo informacias. waikiTxo... amitom wignebis siZvi- Catardeba gamokiTxva da gamar-
urCevniaT iTamaSon, vidre ikiTx- re mTavari ara, magram, Cemi azriT, jvebulebi dajildovdebian.
on. erT-erTi mizezi maincaa. xatia Tuxareli: es pasuxismge-
manana zazaZe: kompiuteri nam- _ sad unda xdebodes mozardis- bloba skolebma da saswavleb-
dvilad ar warmoadgens xelis- aTvis kiTxvis kulturis Camoyal- lebma unda ikisron. SeiZleba kon-
SemSlel faqtors, Tu wignis ibeba, romelma socialurma insti- kursi Caataron romelime wignze,
kiTxva da codnis miReba ginda. es tutma unda aiRos yvelaze meti an warmoaCinon raime naSromi.
ubralod, erT-erTi mizezia. pasuxismgebloba? gvanca niauri: garkveuli ro-
juna iaSvili: Cemi azriT, kom- xatia Tuxareli: es pasuxis- li am procesSi masmediamac unda
piuteri namdvilad gamoricxavs mgebloba, pirvel rigSi, ojaxma iTamaSos. iyos Souebi, sadac ki-
wigns da ara marto TamaSebis sa- unda ikisros. Tavidanve ise unda Txvebi daismeba romelime wigni-
SualebiT. bevri fiqrobs, rom in- gaizardo, rom wignis siyvaruli dan. albaT, aseTi gadacemebi, gar-
ternetSi naxaven im informacias, gqondes. kveulwilad, waaxalisebs axal-
rac wignSi weria. drois dazog- manana zazaZe: mxolod ojaxi gazrdebs.
25
l ita
it arti
rti

artgenze dawyebuli megobroba


qeTevan gersamia
rodesac or adamians Zmad gaficva surda, sasmelian TasSi vercxls Tlidnen, Semdeg
xevisbers aZlevdnen sityvas, ris Semdegac Zmadnaficobis msurvelebi am Tasidan Sesvamdnen
xolme Rvinos da Zmadnaficebic xdebodnen.

Svidma qarTvelma axalgaz- cvles klub “eTno 99,99%” -Si, aqvT, xan - universitetis cari-
rdam mTis es tradicia barSi romlis menejeric momRera-
el auditoriebSi, xanac ki - Ria
gadmoitana, “Zmebad gaeficnen” li zaza korinTeli (zumba) cis qveS.
erTmaneTs, Seqmnes folkloru- iyo. Sansi kargad gamoiyenes, rati CakvetaZe: `erTxel, aleq-
li jgufi da saxelad swored, sam kviraSi sruli programa sandres baRSic ki gvqonda repe-
“ficvercxli” dairqves. es imis moamzades da klubis gaxsnaSic ticia, xalxi gaocebuli gviy-
saCveneblad, rom upirvelesad, miiRes monawileoba. iq Catare- urebda. zogma saqeifodac ki
megobrebi arian, Semdeg ki, jgu- buli koncertebi da saRamoebi dagvepatiJa, magram meore dRes
fis wevrebi. daexmara axlad Seqmnil jgufs koncerti gvqonda da, samwuxar-
`folkloris siyvaruli is daxvewaSi. od, qarTuli stumarTmoyvareo-
aris, rac Cven, yvelas gvaer- revaz baramiZe: `es koncerte-biT ver visargebleT.~
Tianebda da axlac gvaerTianebs. bi Zalian dagvexmara sakuTari
yvelaze mniSvnelovani 2009
samwuxaroa, rom axalgazrdebSi stilis SeqmnaSi. sakuTari kom-
wlis ,,artgeni” iyo. swored am
es yvelaferi naklebad popu- poziciebis wera da Sesruleba
festivalis Semdeg cnobda maT
larulia, magram CvenTvis folk- daviwyeT. aseve, vakeTebdiT Zve-
lori aris is, risi saSualebiT- xalxi quCaSi.
li qarTuli melodiebis axle-
ac movaxerxeT, dRemde movsuli- bur interpretaciebs, Tumca giorgi gurjiZe: `adrec dag-
yaviT da Cveni sayvareli saqme vikravs koncertebze, magram es
gvekeTebina”... _ ambobs revaz ufro metia, vidre koncerti. up-
baramiZe, romelic folklorul irvelesad, imitom, rom aq gavi-
jguf ,,ficvercxlis” wevria. caniT erTmaneTi. bolo artgeni
folkloris siyvarulma isi- CvenTvis gamorCeuli iyo: didi
ni ,,artgenis” festivalze mii- mowoneba davimsaxureT da iyo
yvana. swored aq gaicno jgu- SemTxvevebi, roca ucxo adami-
fis ramdenime wevrma erTmaneTi. anebi quCaSi gvaCerebdnen da
nacnoboba festivalis gareTac gveubnebodnen, rom Cveni dakru-
gagrZelda. sayvareli saqmis li Zalian moewonaT... es Zalian
keTebis survilma isini folk- sasiamovno iyo.~
jgufis Seqmnis ideamde miiyva- axla klubi “eTno 99,99%” dax-
na.… arasdros vcvlidiT ZiriTad urulia, Tumca `ficvercxli~
rati CakvetaZe: `artgeni Cveni melodias, vcdilobdiT da vcdi- Tavis saqmianobas mainc agrZe-
gamaerTianebelia, am festivalma lobT, maqsimalurad movargoT lebs. iseve ukraven da Sromoben,
Cveni momavali gansazRvra. Ta- musika axal instruments da, rogorc adre da amboben, rom
visufal dros erTad vikribe- rac mTavaria, msmenels.~ musika maTi cxovrebaa.
bodiT da vukravdiT xolme. jfufis wevrebi gamoirCevian rezi baramiZe: `musika da qa-
erTxelac gadavwyviteT, goder- ara marto imiT, rom folklo- rTuli folklori CvenTvis
Zi Coxelis saRamoze gamovsuli- riT arian gatacebulebi _ isini
arc marto garTobaa da arc
yaviT da ase daibada `ficvercx- ukraven yvelgan da yovelTvis,
gataceba. musika ubralod, Cveni
lic~. sadac moundebaT. repeticiebi
cxovrebaa...~
Tsu-s scenidan male gadaina- xan romelime wevris saxlSi
26
un
u ni
ikk a l u ri e
eqqspon
spon a ti
ti

Zvlis salamuri
lali aleliSvili

qarTuli xalxuri instrumentebis katalogSi Sesulia samTavros


samarovanze aRmoCenili Zvlis salamuri, romelic Zvel elinTa
aRmoCenas Svidi-rva saukuniT uswrebs win.

Zvlis salamuri qarTul xalxur sakravTa kat- vSi Catanebuli. garda amisa, i poves Tixis Wur-
alogSi musikaluri folkloris mkvlevaris, gia Weli, iaraRi, tansacmeli, avgarozi da sxv.. safla-
qarCxaZis, iniciativiT Sevida: “roca katalogs va- vSi, aseve, aRmoCnda cxvrisa da xaris Zvlebi da
keTebdiT, gamaxsenda, rom simon janaSias saxelo- swored, am garemoebebis gamo, arqeologebma am sa-
bis saxelmwifo muzeumSi inaxeba samTavros sa- marxs uwodes “patara mwyemsis saflavi”, romelic
marovanze aRmoCenili uZvelesi Zvlis salamuri. Zv. w. aR. XII-XI saukuneebs miakuTvnes.
gadavwyiteT, gvenaxa da Segvetana katalogSi. amJamad, salamuri samuzeumo eqsponatia da si-
Canaweri fleitist sandro nikolaZis daxmare- mon janaSias saxelobis saxelmwifo muzeumSi
biT gavakeTeT.” inaxeba.
rodesac sakravi aaJReres, sruliad arcTu
SemTxveviTi notebi moisma. miuxedavad imisa, rom
salamuri mxolod oTx bgeras gamoscems, es aris
absoluturad gamarTuli da Camoyalibebuli
tetraqordi, romelic TiTqmis aTaswleulebiT
uswrebs berZnuli tetraqordebis Camoyalibebas.
es gasagebicaa: salamuri 7-8 saukuniT ufro Zve-
lia, vidre Zvel elinelTa aRmoCena.
garda amisa, am instruments kidev erTi unikal-
uroba aRmoaCnda. kerZod, daxris kuTxes monacv-
leobiT ecvleba toni, rac SemTxveviTi ar aris.
gia qarCxaZe: “am salamuris Tvisebebi namdvilad
yuradRebis Rirsia: salamurs moxrili forma
aqvs da Cabervis kuTxis cvlilebisas sxvadasxva
gama ikvreba. Tu gaviTvaliswinebT, rom is samnax-
vretiania, anu erT poziciaSi oTxi notis gamo-
cema SeuZlia, Cabervis kuTxis cvlilebiT, praqti-
kulad, nebismieri notis miReba SegviZlia.”
ramdenime wlis win, saqarTvelos kulturu-
li memkvidreobis fondis iniciativiT, qarTu-
li xalxuri instrumentebis katalogis Sed-
gena gadawyda. aRinusxa yvela xalxuri sakravi,
romelzec dRemde ukraven. saqarTvelos yvela
kuTxidan qarTul-xalxur instrumentebze dakvr-
is ostatebi Camoiyvanes. aRiwera sul 16 instru-
menti. am katalogSi, rogorc uZvelesi, 71 wlis
win samTavros samarovanze aRmoCenili Zvlis
salamuri Seitanes.
1937 wels, akademikosebis ivane javaxiSvili-
sa da simon janaSias xelmZRvanelobiT, mcxeTis
raionSi arqeologiuri gaTxrebi daiwyo. arqe-
ologebma 1938-48 wlebSi Tvramet heqtarze gan-
fenili, mcxeTis CrdiloeTiT mdebare, gareuban
samTavros mravalSriani samarovani gaTxares.
sxvadasxva dros ori aTasze meti samarxi aRmo-
aCina.
1938 wels samarovnis CrdiloeT ubanze gaTxril
erT-erT samarxSi gedis lulovani Zvlisagan na-
keTi ueno salamuri aRmoaCines.
Zvlis salamuri 14-15 wlis biWs hqonda safla-

27
l it a rti
Smagi

SemTxveviT Sevityve, rom axali Teatraluri sivrce
ramdenime TveSi gaixsneba. ufro swored, aRdgeba Teat-
ri “globusi,” romelic meriam ijariT gadasca ope-
risa da baletis Teatris direqtors, daviT sayvareli-
mano bazuaSvili
Zes. meriis finansuri mxardaWeriT igegmeba Senobis
garemonteba. Senoba erTi welia, ar funqcionirebs. am kompozitor aleqsandre SaverzaSvilis saxeli axali TaobisTvis
Teatris garSemo bevri saintereso faqts Seveswari, naklebad cnobilia, xolo wina Taobebis mexsierebaSi ki TiTqmis da-
razec minda, Tavad giamboT. viwyebas mieca. Tbilisis saxelmwifo konservatoriis profesorebi
meria Tbilisobis dResaswaulisTvis afusfusda: Zalisxmevas ar iSureben aleqsandre SaverzaSvilis saxelisa da
“eqstemalur pirobebSi” Sedga “cxra aprilis baRis” Semoqmedebis ukvdavsayofad.
rekonstruqcia, romelsac ara marto Cveni, aramed
ufrosi Taobac dRemde “aleqsandres baRs” uwodebs.
am baRze metad momwonda patara mrgvali Senoba, rom- konservatoriis mcire darbazis scenaze kameruli musikis saRamo
lis arcTu mimzidvel garegnobas araerTxel movuxib- gaimarTa. es RonisZieba kompozitor al. SaverzaSvilis dabadebidan
livar: ocnebiT warmovidgendi patara scenas msaxiobe- 90 wlis iubiles mieZRvna.
biT. maT arabunebriv moZraobebs, roca Sublze ofli saqarTvelos saxalxo artisti da zaqaria faliaSvilis premiis
askdebaT... laureati al. (Sura) SaverzaSvili XXs. moRvaweobda. misi, ro-
metexis Teatrma, romelic 1974w. Seiqmna, 1988 wels gorc kompozitoris moRvaweoba mravalmxrivia. is iyo, ara mxolod
adgili Seicvala. is aTi wliT “Zvel saxlSi” gad-
kompozitori, aramed Teoretikosi, pedagogi da sazogado moRvawe.
abargda. reJisor sandro mrevliSvilis dauRalavi
Sromis Sedegad ki, Senoba aigo “aleqsandres baR- sakmaod xangrZlivi drois ganmavlobaSi is Tbilisis saxelmwifo
Si,” is garegnulad globusis msgavsia, im Teatrisa, konservatoriis profesori gaxldaT. swored, am adamianis xsovnas
romelSic odesRac Seqspiri Tavad TamaSobda. am arq- mieZRvna konservatoriis mcire darbazSi gamarTuli 2-saaTiani kam-
iteqturis mibaZviT, mravali Teatri aigo msoflioSi. eruli musikis koncerti. saiubileo saRamos musikismcodne dodo
Sesabamisad, qarTul arqiteqturul “naxevarsferosac” gogua uZRveboda. misi gamosvla kompozitoris mogonebiTa da misi
globusi uwodes. Rvawlis gaxsenebiT daiwyo.
dadga dro da Teatrs finansurad gauWirda. me- Sura SaverzaSvili musikosebis ojaxSi daibada. mama, vasil Saver-
riam gadawyvita, daexuraT. mrevliSvils, jafa wyalSi
zaSvili XXs. 20-ian wlebSi qarTul misikalur wreebSi Zalze
Cauyares: Teatridan gauSves. 2008 wels meriam Teat-
ris aRdgena gadawyvita. am periodSi saqarTveloSi misaRebi musikosi iyo. swored, vasil SaverzaSvilia pirveli mun-
Camovida axalgazrda reJisori daviT papava, romelic ji kinos musikis avtori. mamida Tamar SaverzaSvili ki, qarTuli
moRvaweobda jer londonis wamyvan TeatrebSi, Sem- sabavSvo safortepiano literaturis fuZemdebelia. rogorc Cans,
deg kolumbiaSi, sadac man gabriel garsia markesis- aleqsandres musikisadmi siyvaruli ojaxma bavSobidanve Caunerga.
gan “martoobis asi weliwadis” inscenirebis ufleba igi jer Tbilisis pirvel musikalur saswavlebelSi saforterpiano
miiRo. Teatris xelmZRvanelad swored misi kandida- ganyofilebaze swavlobda, 1939w. ki Tbilisis saxelmwifo konserva-
tura dasaxelda. ordRiani yoymanis Semdeg, reJisori
daTanxmda da pirobac wamoayena: Teatri saxecvlili
unda aRmdgariyo. es iqneboda laboratoria, romelic
daeTmoboda ara marto msaxiobebs, aramed niWier re-
Jisorebs, mxatvrebs, dizainerebs. arc Tu mcire Tanxe-
bi iyo saWiro, magram amis piroba miiRes.
parki galamazda, magram Teatrs cvlileba ver Se-
vatyve: gaSavebuli xis fasadi da daJangebuli sax-
uravi eWvs kidev ufro mimZafrebda. orjer vesaubre
darajs, romelic yoveldRe eloda muSebis gamoCenas,
magram amaod. sabolood, SeRebes kedlebi, SeiZines
cotaodeni aparatura... da sezonic gaixsna. premiera
Tbilisobis dResaswaulis farglebSi Sedga. im erTi
wlis ganmavlobaSi, rac papava Teatris samxatvro
xelmZRvaneli iyo, daidga oTxi speqtakli, Tumca aSka-
ra iyo, rom Teatrs mayureblebi aklda. aRfrTovaneba
ver davmale, erTaderTxel rom davinaxe abaSiZis quCis
erT-erTi korpusis karze gakruli “globusis” afiSa.
speqtaklebze vnaxe is, rac Cems warmosaxvaSi ar- toriis sakompozicio fakultetis studenti gaxda. mis profesiul
sebobda: Tanamedrove piesebze Seqmnili speqtaklebi
gazrdaSi seriozuli wvlili Seitana misma pedagogma, cnobilma qar-
teqnologiebis gamoyenebiTa da originaluri xedviT,
Tamami inteleqtualuri interpretaciebiT. mzrunveli Tvelma kompozitorma da sazogado moRvawem, andria balanCivaZem. igi
xeli yvelafers etyoboda, magram naTeli iyo, rom iyo qarTuli simfoniuri da safortepiano musikis Janris erT-erTi
Zveli skamebi rigianad arc ki SeekeTebinaT, msaxiobis fuZemdebeli. swored, andria balanCivaZea pirveli qarTuli baletis,
yovel Sextomaze ki velodi, rom moryeuli iataki Cai- ,,mzeWabukis” avtori. al. SaverzaSvils eamayeboda, rom misi pedagogi
mtvreoda da miwaSi Caitanda. faqtia, papavas didi iyo swored iseTi didi pirovneba, rogoric andria balanCivaZea.
ambiciebi hqonda da mis interesebs upirispirdeboda al. SaverzaSvilis biografiidan ramdenime detalis gaxsenebis
saministro, romelic sulac ar apirebda didi Tanxe- Semdeg koncerti gaxsnilad gamocxadda. mis nawarmoebebs kolegebTan
bi Caedo am patara TeatrSi. reJisori, faqtobrivad,
erTad ZiriTadad kompozitoris STamomavlebi asrulebdnen. aRsan-
moatyues da erTi wliT Tbiliss miajaWves.
erT dResac man moulodnelad Seityo, rom misi iSnavia is faqti, rom qarTul musikalur samyaroSi SaverzaSvilebis
Teatri aRar arsebobda. arc Zveli “globusi” da aRa- gvari erTgvar musikalur dinastiad aRiqmeba. koncertis mTavari
rc Tanamedrove “gloubi” (ase uwoda man Tavis axal gmiri, misi Svili giorgi SaverzaSvili iyo. man musikaluri ganaTle-
xelovnebis centrs). reJisori saqarTvelodan “gaiq- ba saqarTveloSi miiRo, Semdeg ki fortepianos ganxriT staJireba
ca,” magram is axalgazrdebi axla sad arian, vin icis. moskovSi gaiara. amJamad igi sakompozitoro kaTedris asocirebuli
faqtia, rom maTTvis Tavisufali, Ria da saswavlo profesoria da vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konser-
sivrce daixura. imedia, Teatri amjerad namdvilad vatoriaSi pedagogiur moRvaweobas eweva. mis Semoqmedebas, iseve
garemontdeba da imave funqcias Seasrulebs, risTvi-
rogorc saqarTveloSi, msoflios bevr qveyanaSic Zalian kargad ic-
sac ocdaTeqvsmeti wlis win Seiqmna.
noben. giorgi SaverzaSvili Tavisi safortepiano qmnilebebis pirvel
28
l it a rti
qeTi Toduas sveti


Semsruleblad TiTqmis yovelTvis Tavad gvevlineba xolme.


koncertze da-Zmam _ marine da giorgi SaverzaSvilebma nawyveti,
mamis operidan ,,marine”, erToblivad Seasrules, rasac msmenelTa
didi aplodismenti mohyva. Mmayureblis winaSe yvelaze patara Saver-
zaSvili _10wlis elenec warsdga. koncerti aleqsandre SaverzaSvi-
lis Temebze Seqmnili safortepiano fantaziebis SesrulebiT giorgi
SaverzaSvilma daasrula. auditoria Zalian nasiamovnebi da kmayo-
fili darCa.
kompozitorma vaJa azazaSvilma pedagogi didi siyvaruliT gaixse-
stumari stumrad misvlas agvianebs. koncerti
na: ,,al. SaverzaSvili iyo ara mxolod ganaTlebuli pirovneba, aramed
amave dros Zalian keTilSobili adamianic. igi moswavleebis intere- Tavis droze arasodes iwyeba. avtobusi Tu matare-
sebs yovelTvis iTvaliswinebda. dauzarelad, Zalian bevrs Sromobd, beli daniSnul droze sul mcire 5 wuTiT gvian
rom studentebisTvis kargi ganaTleba mieca. minda qedi movixaro gadis... Cemi dakvirvebiT, am qveyanaSi mxolod prezi-
misi didi Rvawlisa da Semoqmedebis winaSe.” dentis sityviT gamosvla da sainformacio gamoSve-
al. SaverzaSvilis moswavleebi iyvnen cnobili Tanamedrove kom- bebi iwyeba Tavis droze.
pozitorebi, maT Soris biZina kvernaZe, romelic mis pirad saitze prezidenti, ho, gasagebia, amerikaSi swavlobda,
gamoqveynebul biografiaSi wers: ,,Tayvans vcem niWier xalxs. vici drois yadri icis da CvensaviT umiznod ar xar-
maTi niWis fasi. ukeTesi araa, kargi da niWieri megobrebi rom gyavs? javs. sainformacio gamoSvebis droulad dawyebac
ZlierebSi unda iyo megobari, unda giyvardes sxvisi musika, Tu is
gasagebia: yvelas unda, saswrafod gadasces qveynis
kargia, ar SeiZleba, ar giyvardes. Semoqmeds Semoqmedi unda uyvardes.”
orsaaTiani koncertis ganmavlobaSi SemsruleblebTan erTad mTavari piris naTqvami. Tumca, rac ar unda gasak-
scenaze idga saRamos wamyvani, musikaTmcodne dodo gogua, romelmac viri iyos, dagvianebiT iwyeba speqtakli TviT pre-
stumrebisgan sasiamovno maspiinZlobisTvis uxvi madloba miiRo. ,,me zidentis Sesaxebac.
dRevandeli saRamoTi Zalian kmayofili var, radgan momeca saSuale- ramdenime dRis win TeatrSi viyavi da minda
ba mogvegonebina Rvawlmosili musikosi da kompozitori aleqsan- mogiyveT, rogor uyurebs speqtakls dagvianebis
dre SaverzaSvili. Mman Tavisi SemoqmedebiT qarTuli profesiuli moyvaruli sazogadoeba.
musikis istoriaSi udaod Cawera sakuTari furceli. Mmis Semoqmede- speqtakli mxolod xuTi wuTis dagvianebiT,
xolo darbazis Sevseba ki, aTi wuTis Semdeg dai-
wyo. bileTze aRniSnulia: “mesame zaris Semdeg may-
urebeli darbazSi ar daiSveba,” magram am gafrTx-
ilebas aranairi Sedegi ar mohyolia. mayurebelmac
daagviana da personalmac Tavisuflad SemouSva
isini darbazSi.
naklebad maRelvebda, rom Semoswrebulebma
speqtaklis dasawyisi gamotoves. is ufro miqmnida
diskomforts, rom xuT wuTSi erTxel morbenali
Tavebis yureba miwevda. rogorc wesi, yvela dagvi-
anebuls mobiluric urekavda. mSoblebs, megobrebs,
Soreul naTesavebs atyobinebdnen, cota ki dagvagvi-
anda, magram darbazSi mainc SegviSveso. arada bile-
Tze isic aris aRniSnuli, rom darbazSi mobiluriT
da fotoaparatiT sargebloba ar SeiZleba.
baSi musikis TiTqmis yvela ZiriTadi Janria warmodgenili, Tumca Cemi yuradReba gansakuTrebiT erTma Semoswreb-
aRsaniSnavia, rom Tavad kompozitorisTvis yvelaze ufro axlobeli ulma mii pyro. isic vifiqre, saerTod ratom Semo-
kamerul-instrumentuli Janri iyo. dRes Sesrulda misi erT-erTi dioda-meTqi?! mTeli speqtaklis ganmavlobaSi sim-
saukeTeso nawarmoebi ,,mesame safortepiano trio”, romelSic, Cemi Rerebs usmenda, Tan ise xmamaRla, xSirad msaxiobebis
azriT, savsebiT warmoCinda batoni Suras niWi. dRevandeli saRamo
teqstic ki ar ismoda. Tanac, rac me daviTvale,
erTgvarad TaobaTa cvlasac asaxavda, SaverzaSvilebis Semoqmedeba
sul mcire aTjer mainc Tqva, es speqtakli zepirad
musikis maradul mniSvnelobas asaxavs.”
al. SaverzaSvilis Semoqmedebis mTavari RerZi misi kamerul-in- vicio. amis dasadastureblad xandaxan musikis sme-
strumentul nawarmoebebia. nas wyvetda da mayureblebs winaswar gviyveboda, ra
Sura SaverzaSvils kamerul musikalur nawarmoebebTan erTad ori moxdeboda, romeli msaxiobi ras ityoda. speqtak-
operac aqvs Seqmnili: ,,marine” da ,,axali napirebisken”. is avtoria li sanam damTavrdeboda, finalic vicodi da isic,
pirveli qarTuli operetasi _ ,,nino”.Aam kompozitorisTvis aqtual- romel msaxiobs reJisorTan ra naTesauri kavSiri
uria SoTa rusTavelis ,,vefxistyaosani”. am nawarmoebze dayrdnobiT hqonda. yvelaze metad ki gamakvirves im adamianebma,
Seqmna simfoniuri poema ,,qajeTi”, romelsac safuZvlad daedo nes- romlebic darbazSi speqtaklis damTavrebamde 20
tan-darejanis qajeTis cixidan gaTavisuflebis scena. musikaTmcod- wuTiT adre Semovidnen. albaT, maTi gagebac SeiZle-
neebis azriT, aleqsandre SaverzaSvilis Semoqmedebas kidev ufro ba: zarmacebma da niWierebma sizarmaces sZlies da
mniSvelovans xdis is, rom mis TiToeul nawarmoebSi Zalian kargad
TeatrSi wamosvlamde ,,mniSvnelovani” saqmec moag-
igrZnoba TanamedroveobasTan mWidro kavSiri.
vares.
29
ra m pa

siyvarulis sasaxle
1 000 000 oqrod gayiduli dedoflis axireba

maia gulisaSvili
xelovnebis sasaxleSi wels pirveli gamofena saxelwodebiT _
,,TurqeTi qarTul xelovnebaSi” 30 ianvars Sedgeba. damTvalierebels
XIXs. stambulis unikaluri suraTebis naxvis saSualeba miecema. aseve
warmodgenili iqneba sxvadasxva filmSi gamoyenebuli kostumebis
eskizebi, rogoricaa giorgi saakaZis, maia wyneTelis, baSi-aCukisa da a.S.
gamofena TurqeTSi gadainacvlebs.

siyvarulis sasaxle- swored princs miscao,” _ Turme, mTeli bodnen.


ase moixseneben xelovnebis sasax- saqarTvelo ase icinoda. Tum- ,,siyvarulis koSkisa da saidum-
les, romelic mtkvris marjvena ca agrafinam germaniis princi lo oTaxis rekonstruqcia male
sanapiroze, kargareTelis quCaze uariT gaistumra da uTxra, vinc dasruldeba da damTvaliereb-
mdebareobs. XIXs. samocian wleb- fuli gadagixada, survilic iman lebs misi naxvis SesaZlebloba
Si es adgili baRis quCad iwode-
boda, radgan quCis orive mxares
germaneli kolonizatorebis mier
gaSenebuli baRebi yvaoda. sasax-
lis mSeneblobis dawyebis isto-
ria ki siyvarulis ambavs ukav-
Sirdeba.
xelovnebis sasaxlis direq-
toris, batoni giorgi kalandias
TqmiT, am Senobis ageba germaniis
princ, konstantine petres Ze old-
enburgels (1850-1906) ubrZanebia.
ai, sasaxlis istoriac _ 1866
wels saqarTveloSi Camovida
cnobili mxatvari mixail ziCi,
romelic vefxistyaosnis cocxal
suraTebs xatavda. mixaili Ta-
vad dadianis meuRlis, agrafina
jafariZe-dadianis silamazem ga-
aoca da erT-erTi suraTisaTvis
nestan-darejanis rolic ki Ses-
Tavaza.
agrafinam misi SemoTavazeba
uyoymanod miiRo. 1866 wels ve-
fxistyaosnis cocxali naxatebis
xatvis dros konstantinem agra- agisruloso. momavali wlidan miecemaT” _ am-
fina piradad naxa da misi si- princs qarTveli qalbatonis bobs batoni giorgi.
yvaruli maSinve gulSi Cauvarda. saqcieli gaukvirda da sagoneb- sasaxlis pirveladi saxe gare-
agrafinas silamaze maSin mTel elSi Cavarda. bolos uTxra, ra dan mTlianad SenarCunebulia.
qveyanaSi cnobili iyo. misi gu- gavakeTo Seni gulis mosagebado. rac Seexeba SigniTa nawils, sak-
lis monadireba bevr mamakacs agrafinam swored am sasaxlis maod Secvlilia. gadmocemiT,
ewada, magram igi gaTxovili iyo aSeneba mosTxova. Tumca sasax- sasaxlis gaxsnisas gamarTul
da misi siyvarulis mopoveba ara- lis nawili agrafinas moTxov- mejlisze miwveuli stumrebi aR-
vis SeeZlo. amis Semdeg princ- namde aSenebuli yofila. konstan- frTovanebas ver malavdnen. sa-
ma arc acia, arc acxela, dadia- tines mSenebare sasaxle avstriis saxleSi Sesvlisas iseTi STabeW-
nis meuRles piradad eaxla da imperatoris qveSevrdomis, franc dileba iqmneboda, TiTqos wyalSi
1 000 000 milion oqrod agrafinas titelis qaliSvilis, emeliasagan, Sediodnen. es imitom, rom iata-
erTi RamiT daTmoba sTxova. Ta- SeuZenia. ase aSenda es sasaxle ki mTlianad brolis iyo, masze
vadi fulma moxibla da meuRle Tavisi siyvarulis koSkiTa da areklili sinaTle ki iatakze
gasayidad gaimeta. saidumlo oTaxiT, sadac agrafina ise dalivlivebda, rogorc zRvis
`agrafina, kiskisao, tarielma da konstantine erTmaneTs xvde- talRebze Camavali mzis mewamuli

30
ra m pa
sxivebi. drosTan erTad sasaxlis erebi, kostumebi, naxatebi, fotoebi, muSave personalis xelfasebis
mdgomareobac Seicvala, bolSevi- afiSebi da ase Semdeg. gastumrebasa da Senobis rekon-
kuri wyobis dros Senoba daar- saafiSo fondi muzeumis daar- struqcias xmardeba.
sebisTanave Seiqmna da 70 000-ze
met eqsponats moicavs. gansakuT-
rebiT mniSvnelovania saopero
fondi, romelic 1971 wlidan dRem-
de periods moicavs da aq daculi
afiSebi gansakuTrebuli Rireb-
ulebiT gamoirCeva.
sasaxlis muzeumis eqsponate-
bidan yvelaze Zveli, vanis arqe-
ologiuri gaTxrebis dros (1941
weli) aRmoCenili antikuri niRa-
bia, romelic Zveli welTaRricx-
vis meore aTaswleuliT TariRd-
eba. antikuri niRabi muzems 1945
wels gadaeca.
muzeumSi iseTi nivTebi inaxe-
bies da gaZarcves. SemdegSi aq ba, rogoricaa: sergo zaqariaZis
goneba-SezRudulTa, ufro mogvi- saTvale filmidan ,,jariskacis
anebiT ki yru-munjTa saswavle- mama”, cnobili momRerlis sandro
beli gaixsna. rac Seexeba sasax- inaSvilis toreadoris kostumi “aRniSnuli eqsponatebi sa-
les, is 1929 wlidan funqcioni- speqtaklidan ,,karmeni”, romelic saxlis muzeumSi drodadro
rebs. manamde erekles moedanze sagangebod milanSi daumzadebiaT, grovdeboda. zogi nayidia daviT
mdebareobda, romelic 1927 wels Salva dadianis saweri magida da arseniSvilis mier, zogic Tanam-
daviT arseniSvilis ZalisxmeviT Sromlebis Segrovebulia. aseve
daarsda. mogvianebiT batoni da- kerZo koleqcionerebis Semowir-
viTi ruseTis andrei rublovis ulobebi. Eeqsponatebs gvaZleven
muzeumis pirveli direqtoric sxvadasxva dawesebulebebi, kono-
gaxda. Teatrebi, dasebi da ase Semdeg.
dRes xelovnebis sasaxle Ta- zogi gvCuqnis, rom misi an misi
visi mniSvnelobiT mTel kavka- mSoblebis moRvaweoba ukvdavyo-
siaSi erTaderTia, eqsponatebis fili gaxdes. xan Cveni ZalebiT
simdidriT ki msoflio mniSvn- vcdilobT yidvas an sponsorebs
elobis muzeumebs utoldeba. aq mivmarTavT. dafinansebiT kultu-
sxvadasxva umdidresi fondebia ris saministo gvafinansebs, rac
warmodgenili, rogoricaa saxviTi skami, aseve misi xmali, dimitri xelfasebis gastumrebasa da sare-
xelovneba, biblioTeka da rarit- arayiSvili oqros saaTi, zaqaria abilitacio xarjebs xmardeba.
eruli gamocemebi, gramfirfitebi faliaSvilis “daisis” xelnaweri, Tumca xSirad mainc saministros
da fono-audio, foto, saafiSo nino ramiSvilis saxelobis qar- dafinansebiT vaxerxebT unikal-
da a.S. sasaxleSi warmodgenili Tuli nacionaluri baletis sax- uri nivTebis SeZenas,” _ ambobs
fondebi 300 000 eqsponats moicavs elmwifo akademiuri dasis kosti- batoni giorgi.
da maTi raodenoba wlebTan er- umebi, cnobili qarTveli mocekva- raTa Tavidan aicilon muzeum-
Tad kidev izrdeba. vis, fridon sulaberiZis aWaruli Si yalbi nivTebis moxvedra, spe-
sasaxleSi mravali Zvirfasi Coxa, vaJa fSavelas Coxis masrebi, cialuri eqspertiza tardeba. es
moskovSi kote marjaniSvilis im SemTxvevaSi, Tu rame saeWvo
mier daarsebuli ,,Tavisufali iqneba da nivTis originalobis
Teatris” farda, romelic muzeu- sakiTxi eWvqveS dadgeba.
mis erT-erTi pirveli eqspona- ,,rodesac xelnawerebs vyidu-
tia. farda mravali wlis ganma- lobT, Tu Suasaukuneebis periods
vlobaSi dakargulad iTvlebo- ganekuTvneba, specialuri damadas-
da, magram 1930 wels is moskovis turebeli sabuTi moyveba, rom is
erT-erT Teatralur sardafSi marTlac originalia. aseve, Sem-
aRmoaCines da sasaxlis muzeums syidveli komisia gvyavs, romelic
gadasces. am sakiTxs ganixilavs,” _ ambobs
da unikaluri eqsponatia daculi, rogorc batoni giorgi ambobs, giorgi kalandia.
rogoricaa cnobili moRvaweebis eqsponatebis SeZena ZiriTadad sx- muzeumSi amJamad saremonto
xelnawerebi, piradi nivTebi, avto- vadasxva kerZo pirebisa da kom- samuSaoebi mimdinareobs, savarau-
grafebi, wignebi, Jurnal-gazeTebi, paniebis dafinansebiT xdeba. mar- dod, momavali wlisaTvis dasrul-
qarTuli filmebis scenarebi, au- Talia, saqarTvelos kulturis deba da sasaxlis is adgilebi, sa-
dio-video da sxvadasxva saxelm- saministro valdebulia, daafinan- dac dRes damTvalierebelebisaT-
wifo mniSvnelobis dokumentebi, sos muzeumi, magram misgan gamo- vis Sesvla akrZalulia, yvelas-
cnobil adamianTa piradi mimow- yofili finansebi ZiriTadad mo- Tvis xelmisawvdomi gaxdeba.

31
ra m pa

”... zRva, romelic Soria”


salome aCba
`zRva, romelic Soria”- ase hqvia, Temur CxeiZis mier, guram odiSarias piesis
mixedviT dadgmul speqtakls, romelic konstantine gamsaurdias saxelobis soxumis
Teatrma warmoadgina. premiera 5 wlis win, samefo ubnis TeatrSi, zamTris erT civ
da susxian saRamos gaimarTa.
es is droa, roca TbilisSi jer
kidev energokrizisia da Suqic
xSirad qreba. premieraze mTeli
ojaxiT wavediT. speqtakli sul
ramdenime wuTis dawyebuli iyo,
roca Suqi Caqra. darbazSi saSin-
lad cioda. samefo ubnis Teatri,
im dros albaT erTaderTi Teatri
iyo, romelic amgvar eqstremalur
situaciaSi, mayurebels cxel Cais,
sruliad ufasod sTavazobda.
wlebis ganmavlobaSi, CvenTan xom
cxeli Cai, gaTbobis erTaderTi
Tu ara, erT-erTi saSualeba iyo.
xoda mec, gayinul xelis gu-
lebs, rac SeiZleba magrad vakrav
cxeli Cais finjans, vismen sain-
tereso istoriebs, speqtaklTan
dakavSirebiT, piesis avtorisgan
da velodebi warmodgenis ga-
naxlebas. Ddidi xnis lodinis
Semdeg, rogorc iqna, “mwyobridan
gamosuli mecxre energo bloki,
kvlav amuSavda” da speqtaklic
ganaxlda.
Mmoqmedeba soxumSi, zRvispira
pansionatTan xdeba. qarTveli
zurabi, mamis saflavis sanaxa-
vad, afxazi megobris astamuris
daxmarebiT soxumSi Camodis.
Ppirveli scenac, swored Zveli
megobrebis SexvedriTa da maTi
dialogiT iwyeba. saubari mZimed,
ukompromisod imarTeba. orive mx-
are ixsenebs omis tkivilebs da
erTmaneTs adanaSaulebs. saubaris
toni maSin rbildeba, roca bavS-
vobasa da saerTo megobrebis gax-
adamians erTmaneTi ar sZuls. da afxazi ori sxvadasxva kibiT
senebas iwyeben. warsulia is, rac
speqtaklSi uamravi qveteqsti adian da barieris (moajiris)
qarTvel da afxaz megobrebs, saer-
da simboloa. rac meti fiqrisa gadalaxvis Semdeg oriveni erTad,
To aqvT.
da gansjis saSualebas aZlevs may- erT magidasTan sxdebian.
ra Tqma unda, maT urTierTo-
urebels. speqtakls zurabisa da astam-
baSi sixiste da TavSekaveba Cans.
soxumis pansionatis sasceno uris garda, kidev erTi monawile-
Tumca, aSkaraa, rom maT erTmaneTi
dekoraciis aivanze, qarTveli saida hyavs. is zurabisa da
monatrebiaT. aSkaraa, rom am or
32
ra m pa
astamuris saerTo afxazi mego- ben xelisgulebs, naTebas, rom ar
bris anzoris qvrivia. miuxedavad Caqres, rom ar moerios qari da
yvelafrisa, saida mzadaa meore Tovli. N
mxares, yvela Secdoma miutevos. A im dros, roca qarTveli da
omis yvelaze didi Secdoma ki afxazi Zmebi, cdiloben am naTebis
isaa, rom samwuxarod, orive mx- gadarCenas inglisuri simReris
ares uamravi saida dagvitova... fonze, scenaze Cndeba uzarmazari
astamurisa da zurabis dia- gemi. zurabi da astamuri erTma-
logSi, nel-nela Cndeba astam- neTs gadaefarebian, TiTqos mosa-
uris Zveli soxumisadmi nostal- lodneli globaluri safrTxis-
gia –“Zveli soxumi mokvda, aRar gan icaveno eTmaneTs _ es sulis-
arsebobs, is omma gaanadgura” _ SemZvreli scenaa speqtaklis fi-
ambobs dabzaruli cremlnarevi nalic.
xmiT. DdRevandeli soxumi ki sul rogorc speqtaklis reJisori,
sxvagvaria. aq aRarc afxazuri Temur CxeiZe, erT-erT inter-
saubari ismis, aRarc soxumeli viuSi ambobs, afxazeTis Temati-
qarTvelebisTvis damaxasiaTebeli, kaze speqtaklis dadgmis survili
ucnauri intonacia da aRarc cno- didi xnis win gauCnda. mogvi-
bili, soxumuri, qviSaze moduRe- anebiT dimitri jaians, soxumis
buli yavis surnelia gabneuli Teatris msaxiobs daukavSirda da
haerSi. sTxova moeZebna mwerali, romelic
speqtaklis bolo scena soxu- afxazeTis Tematikaze Seqmnili
mis zRvis sanapiroze viTardeba. speqtaklisTvis scenars dawerda. da orive mxares, dafiqrebisa da
Ees is adgilia, sadac zurabma msaxiobma reJisori guram dialogisken mouwodebs.
da astamurma mTeli bavSvoba odiSaraias daakavSira, dueti speqtakli damTavrda. mTeli
gaatares. adgili, sadac zurabis Sedga. scenari guram odiSarias SemoqmedebiTi jgufi erTad gamo-
TeTr labadas, erTad axatavdnen moTxrobebis mixedviTaa dawerili dis scenaze da Tavs ukravs may-
mzeebsa da Toliebs, aWrelebdnen da realur faqtebs eyrdnoba. urebels.
ferad-feradi leqsebiT. mere la- “Temur CxeiZe genialuri re- daixura fardac da kadrebad
bada zurabma astamurs aCuqa. man Jisoria. Mman ufro gaaRrmava da vxedav Cems bavSvobas. bavSvo-
ki Tavis mxriv, piroba misca, roca gaamZafra piesa, bevri qveteqsti bas, romelic erT lurjTvala
gavizrdebiT da am labadis arse- Cado. speqtakli daidga, imaze Tu qalaqSi, soxumSi gavatare. vxe-
bobac ki ar gexsomeba, maSin da- rogor vxocavT Cven da afxa- dav dRes, roca sul pataram, 3-4
gibrunebo, isev. Seusrula kidec, zebi erTmaneTs. Aam speqtaklSi wlisam, soxumis zRvis sanapiroze,
piroba. Hho, swored axla, omis, ki yvelaferi sxvagvaradaa. Aaq qviSis koSkebis Seneba daviwye. im
cremlebis, sisxlis, tkivilis da- omis Semdgomi situaciaa aRwer-
dRes daiwyo omic. omma, koSkebT-
nakargis Semdeg, isev aq, am sana- ili. rac mTavaria, am speqtakliT,
an erTad, Cemi bavSvobac daitova
piroze astamuri zurabs labadas omis damTavrebis Semdeg, pirveli
mZevlad. da ra vqna Tu, gulu-
ubrunebs. dialogi Sedga, or mxares Soris
bryvilo var da mjera, rom erT
zurabi gulis jibidan iRebs “guram odiSaria. Mmwerali. Ppi-
dResac, me im koSkebis dasamTavre-
sanTlebs da zRvas unTebs. Tovs, esis avtori (Jurnali “riwa”)
qaria sanTlebi qreba. Aastamuri am speqtaklis yvelaze pozi- blad, aucileblad davbundebi...
kvlav daanTebs megobris sanTlebs tiuri mxare, albaT isaa, rom is davbrundebi da.. “da dRe iqneba
da isini oriveni erTad afare- protests ucxadebs militarizms ufro grZeli wuTisofelze”

33
kin o

holivuduri
Tbilisi
qeTi Todua

“Zlieri antisaomari gancxadeba,”– ase afasebs holivudeli reJisori


axal films. ruseT-saqarTvelos omze gadaRebuli es holivuduri filmi
ki saqarTvelos prezidentma, mixeil saakaSvilma gasuli wlis erT-erT
umniSvnelovanes movlenad Seafasa.

2009 wlis oqtombersa da no- va qveynis prezidentma mimarTa rTvelos pirveli piris sajaro
emberSi saqarTveloSi namdvili sakanonmdeblo organos Seno- gamosvlebs. Canawerebis saSuale-
varskvlavTcvena iyo. Cvens qveya- basTan Sekrebil xalxs. scenis biT ki mis manerebs swavlobda.
nas holivudidan uamravi cnobili gadaRebaSi Tbilisis moqalaqee- faqtia, rom garsiam es SeZlo.
adamiani ewvia. maT Soris, endi bic monawileobdnen. nebismier meti msgavsebisaTvis pedagogma
garsiac. garsia prezident saaka- msurvels SeeZlo, misuliyo par- mas inglisuris kavkasiuri aqcen-
Svilis rols asrulebs saqar- lamentTan da sakuTari TvaliT tiT laparakic ki aswavla.
Tvelo-ruseTis ,,prezidentisa
omis Sesaxeb ga- da garsias fi-
daRebul axal zikur msgavseba-
filmSi. ze verafers ge-
axal films tyviT, magram man
,,kerketi kaka- ise gaiTavisa
li 2-is” reJi- saakaSvilis Sin-
sori, rene har- agani samyaro da
lini iRebs. har- Jestikulacia,
linis filmi rom kidev erTx-
mogviTxrobs el davrwmundi
amerikel Jur- am msaxiobis ni-
nalistsa da op- WierebaSi. man Se-
eratorze, rom- boWili qarTve-
lebic omSi aR- li msaxiobebic
moCndnen. ise gaxsna, iseTi
reJisorma saa- uSualo iyo maT-
kaSvilis rolis Tan urTierToba-
Sesasruleblad Si, rom gavocdi.
cnobili amerike- saocari adamiani
li msaxiobi, endi da msaxiobia,” –
garsia moiwvia. aRniSna Jurnal-
filmis gadaRe- istebTan msax-
bebi ramdenime iobma givi sixa-
Tvis win daiwyo. prezidentis enaxa, Tu rogor iReben holivu- ruliZem, romelic filmSi litvis
rolSi gadasaRebad ki, garsia dis warmomadgenlebi filmebs. prezidentis rols asrulebs.
saqarTvelos sami dRiT ewvia. parlamentTan Sekrebili sazo- rene harlenis filmSi, samuSao
endi garsia 18 oqtombers pre- gadeoba gadaRebebiT kmayofili saTauriT “Georgia-Russia War Project”,
zidentis piradi TviTmfrina- Canda. isini saqarTvelos, amerikis, holivudis sxva cnobili msax-
viT baTumSi Cafrinda, iqidan ki evropis megobari qveynebis dro- iobebic TamaSoben. magaliTad,
TbilisSi Camovida. meore dRes Sebs afrialebdnen da skandi- 90-iani wlebis cnobili seria-
msaxiobi mixeil saakaSvils sa- rebdnen prezidentis saxels. lis, ,,supermenis” mTavari gmiri,
saxleSi ewvia da misgan ramdenime rogroc Cans, garsiam preziden- din qeini, amomavali varskvlavi
rCevac miiRo. tis mier pirvel dRes micemuli rupert frendi da vel kilm-
gadaRebebis pirveli ori dRe rCevebi gaiTvaliswina: yvelam, eri. kilmeri cnobilia Tavisi
prezidentis axal rezidenciaSi vinc msaxiobi gadasaReb moedanze rolebiT filmebSi ”saukeTeso
mimdinareobda. bolo dRes ki, naxa, aRniSna, rom holivudis var- msroleli” da “The Doors”, sadac
filmis yvelaze masStaburi scena skvlavsa da saakaSvils Soris ms- is momReral jim morisons Ta-
gadaiRes. gavseba, marTlac, didia. maSobs. am msaxiobebis Camosvlas
21 oqtombers parlamentis win msgavsebisaTvis mxolod pre- iseTi gamoxmaureba ar mohyolia,
filmis gadamRebma jgufma 2008 zidentis rCevebi sakmarisi ar rogoric endi garsias stumrobas.
wlis 12 agvisto gaacocxla. am iqneboda. rogorc endi garsiam es, albaT, logikuric aris. gar-
dRes evropis xuTi sxvadasx- aRniSna, man bevrjer uyura saqa- sia sakmaod bevr cnobil film-
34
kin o
Si iRebs monawileobas. igi ro- an gadaRebebSi naxevar milion bodes. saakaSvilis imijs aRa-
lisTvis filmSi ”naTlia”, nawili dolars dasjerda. reJisori rene raferi eSveleba,” – es respubli-
mesame, 1991 wels oskarzec ki iyo kuri partiis erT-
nominirebuli. erTi lideris, le-
filmis Sesaxeb gansxvavebuli van berZeniSvilis
poziciebic arsebobs. gamoCnd- poziciaa filmTan
nen iseTi adamianebi, romlebic am dakavSirebiT.
faqts arcTu ise dadebiTad uy- xelisufleba
ureben. maTi gancxadebiT, filmi opozicias ar eTan-
mikerZoebuli iqneba, radgan igi xmeba da maT filmis
mxolod erTi mxaris, am SemTxveva- gadaReba droulad
Si, saqarTvelos pozicias asaxavs. da aucileblad mi-
am eWvs kidev ufro amyarebs ori aCniaT.
faqti: erTi is, rom filmis Tana- ,,es filmi Cveni
prodiuseri, daviTaia, saakaSvilis brZolis erT-erTi
mxardamWeri parlamentaria. meore instrumentia. av-
da mTavari argumenti ki is aris, tomatiT brZolis
rom ruseTSi filmis Cveneba ukve dro ar aris, dRes
akrZales. di plomatiur omsa
“Georgia-Russia War Project” ar aris da polemikaSi unda
dokumenturi filmi da mas obi- vajoboT mowinaaRm-
eqturoba ar moeTxoveba. es aris harlini ki 450 aTas aSS dolars deges. films holivudis cnobili
Cveulebrivi, mxatvruli filmi miiRebs. reJisori iRebs da masSi msoflio
da reJisors sruli ufleba aqvs, oficialuri informaciiT, saqa- donis varskvlavebi monawileo-
nebismieri istoria sakuTari in- rTvelos biujetidan filmis ben. es ar aris gadayrili fuli.
terpretaciiT miitanos mayure- gadaRebisaTvis mxolod erTi msoflios keTilganwyoba da saqa-
blamde. milioni dolari daixarja. sxva rTvelos mxardaWera gacilebiT
azrTa sxvadasxvaoba gamoiwvia informaciiT, es Tanxa 13 mil- Zvirfasia, vidre am filmze dax-
filmis biujetmac. proeqtis av- ions aRwevs. Tumca, es calkeuli arjuli Tanxa. vici, rom filmSi
toris, daviT imedaSvilis TqmiT, pirebis mtkicebaa da damadas- kerZo pirebis investiciaa, magram,
maT holivudis kinostudiebs Tvi- turebeli aranairi sabuTi ar ar- Tu am filmisTvis saxelmwifo
Tonve SesTavazes filmis gadaRe- sebobs. saxsrebic daixarja, gamarTle-
ba. amitomac gaCnda Tvalsazrisi, ,,yvela kargad vxvdebiT, rom bulad mimaCnia,” – ganacxada
rom filmis gadaRebas saqarT- am mravalmilionian films saqa- parlamentis vice-spikerma, gigi
velos mTavroba afinansebs. rTvelosTvis ar iReben. films wereTelma.
erT-erTi versiiT, filmis iReben saakaSvilis saerTaSor- holividuri sazogadoeba saqa-
gadaReba 20 milioni amerikuli iso imijis gadasarCenad. xelisu- rTvelos Sida politikaSi ar
dolari jdeba. es sakmaod mcire flebis warmomadgenlebs rom ereva da filmis gadaRebas agrZe-
Tanxaa aseTi masStabis filmisT- hkiTxoT, getyvian, rom saqarT- lebs.
velos imijis ga- filmis gadaReba, romelic
darCenas cdilo- gorSi, vazianis samxedro baza-
ben, rac blefia. ze, Tbilissa da walkaSi mimdi-
filmiT dabruneb- nareobda, noemberis bolos das-
uli teritoriebi rulda. premiera ki 2010 wlis
ginaxavT sadme?! gazafxulze igegmeba. reJisors
SeiZleba, qveyana didi imedi aqvs, rom “Georgia-Rus-
am sisuleleSi sia War Project” – s pirvelad kanis
milionebs xarja- kinofestivalze aCveneben.
vdes? axla reJi- Zneli saTqmelia, marTla dae-
sor reni harlen- xmareba Tu ara filmi saqarT-
sa da endi gar- velos. msoflio kidev erTxel
sias sayvedurs gaixsenebs, ra moxda am qveyanaSi
ver vetyvi, maga- 2008 wlis zafxulSi. saerTaSor-
Ti profesia es iso sazogadoebas ukve aqvs Camo-
aris, gadauxdian yalibebuli azri am movlenebT-
fuls, hoda, film- an dakavSirebiT. saqarTvelos
sac gadaiReben momxreebs sakuTari Tvalsazrisi
vis. Zneli saTqmelia, iqneba Tu da rolsac Seasruleben. magaTi filmis naxvis Semdeg kidev ufro
ara “Georgia-Russia War Project” mizani simarTlis dadgena ver da metad ganumtkicdebaT. nakleb sa-
iseTive xarisxis, rogoric sxva ar SeiZleba iyos. Tu vinmes si- varaudoa, rom ruseTis momxreebs
holivuduri filmebi. rogorc marTle ainteresebs, taliavinis mxatvruli filmi Sexedulebebs
wesi, holivudSi 20 milioni msax- daskvna waikiTxos. Cemi azriT, am Seucvlis. erTaderTi Sedegi,
iobebis honorarebisTvisac ki ar ukiduresad SeWirvebul qveyanaSi iqneba is, rom am filmis daxmare-
hyofniT. filmis prodiuserebis biujetidan aseT sisuleleebze biT msoflios arasodes daavi-
gancxadebiT, endi garsia ordRi- erTi TeTric ar unda ixarje- wydeba ruseT-saqarTvelos omi.
35
fo tof
fot of oku si

`uCinari kaci~
salome aCba

“uCinari kaci”- ase ilia WavWavaZe, aleqsandre roinaSvils, pirvel


qarTvel fotografs moixsenebda. Mman, mTeli cxovreba obieqtivs miRma
mdgarma, uamravi sasikeTo saqme gaakeTa, qarTuli kulturis ganviTarebi-
sTvis.

msoflio istoriaSi, pirveli foto 1826 wliT SualebiTac realobis zusti asaxva SeiZle-
TariRdeba. Tavdapirvelad, fotografiis mizani, boda. ferweraSi rეalistur-naturalisturi
mxolod portretuli gamosaxulebis miReba naxatebis Seqmnis aucileblოba aRar iyo. mogvi-
iyo. ის adamianebs drois dazogvis saSuale- anebiT fotografiam esTetikuri mniSvnelobac
bas aZlevda. am gziT, portretis miReba, bevrad SeiZina. is nel-nela miuaxlovda xelovnebas.
ufro nakleb dros moiTxovda, vidre daxatva. siurealistebi iyvnen erT-eri pirveli mxatvre-
fotografia, Tavidan xelovnebad ar bi da fotografebi, romlebic ecadnen foto-
ganixilეboda. is iyo mxolod da mxolod re- obieqtivSi, daenaxaT arsebul realobaze meti.
alobis asaxvis erT-erTi gza. mis SemosvlasTan magaliTad, man reis fotoebi, bevrad ufro ara-
erTad,realizmma saxviT xelovnebaSi (ferwraSi) realuri da siurealisturia, vidre misive Ses-
Tavisi funqcia dakarga da regresi ganicada. rulebuli, adreuli periodis ferwera. A
ukve arsebobda teqnikuri aparati, romlis sa- saqarTvelom, maleve auba fexi, im periodis

36
fo tof
fot of oku si

evropul cxovrebaSi mimdinare procesebs. 1846 (“Ramis saubrebi”).


wels, fotografia Cvens qveyanaSic Semodis da im dros, evropaSi, fotoateliebi iTvleboda
sakmaod kargadac viTardeba. kulturul “oazisebad”, sadac Tavs iyridnen,
rodesac duSeTis erTi soflis erTi Raribi sxvadasxva qveynebidan, mowinave moazrovne xe-
unagirebis ostatis, solomonisa da misi memaq- lovanebi. fotosalonebi iyo is erTaderTi ad-
mane meuRlis, marines ojaxSi, kidev erTi Svili, gili, sadac progresulad moazrovne, Tumca re-
aleqsandre daibada, albaT veravin warmoidgen- gresirebuli cnobierebis mqone sazogadoebis
da, rom wlebis Semdeg swored iს gaxdeboda mier marginalizebul mxatvrebsa Tu Tetaris
qarTuli fotografiis fuZemdebeli. msaxiobebs, mwerlebsa Tu poetebs, TviTreprezen-
roca pirvelad da- taciis saSualeba Ee-
dga obieqtivs miR- Zleoda. MmagaliTad
ma 14 wlis iyo da maSin, roca evropa-
mas Semdeg sxva saq- Si impresionistebs
mis keTebaze arc dauxures yvela sa-
ufiqria. gamofeno sivrce, ar
TbilisSi marto aZlevdnen saSuale-
Camovida da xatmwer- bas, TavianTi Semo-
sa da fotografs, qmedebis gamofeni-
vinme xlemovs daud- sa, cnobili frangi
ga Segirdad. swo- fotografis, nadaris
red xlemovma aswav- saxelosno iyo is
la pirvel qarTvel erTaderTi kultu-
fotografs fotoga- ruli sivrce, rom-
daReba da mxatvroba. lis karic, margin-
mogvianebiT, aleqsan- alizebuli impresio-
dre roinaSvili, Ta- nistebisTvis gaixsna.
vad gaxsnis Tavis sa- es evropuli tra-
kuTar saxelosnoebs: dicia, saqarTveloS-
“sasuraTxatos”, “rem- ic Semovida da
brandts” da “amxana- swored aleqsandre
gobas”. roinaSvilis fotoatelieebi iqca, qarTuli
aleqsandre roinaSvili, mis mier gadaRebuli kulturuli cxovrebis epicentrad.Aaq ikribe-
Zveli istoriuli Zeglebis, qalaqis xedebisa bian: ilia WavWavaZe, iakob gogebaSvili, aleqsan-
da sazogado moRvaweebis portretebiT, foto- dre yazbegi, vaJa, dimitri yifiani, ivane maCa-
grafia qarTuli inteligen- beli, ekaterine gabaSvili, bar-
ciis saxlebSi Sevida da sast- bare jorjaZe da sxv..
umro oTaxebisa da kabinetebis roinaSvilis fotosaxelos-
kedlebze, sapatio adgili dai- nos hqonda iseTi datvirTva
kava. qarTul kulturul cxovreba-
“roinaSvilma uaRresad Ri- Si, rogoric nadaris fotoate-
rebuli fotomemkvidreoba lies, frangul sazogadoebriv
dagvitova. Tu SevadarebT im da kulturul cxovrebaSi.
periodis qarTulს da evro- roinaSvilmac, nodaris msgav-
puli fotografiaს, vnaxavT, sad, araerTxel dauTmo Tavisi
rom qarTuli fotografia kulturuli sivrce marginali-
dgas zustad imave simaRleze, zebul xelovanebs.
romelzec evropuli. im peri- qarTuli Teatraluri dasi
odis qarTulma kulturulma aqvsenti cagarelis xelmZRvan-
cxovrebam fexi auba evropaSi elobiT, wlebis ganmavlოbaSi,
mimdinare procesebs da ufro swored roinaSvilis foto-
metic, 20-30 ian wlebSi, Tbili- salonSi atarebs repetici-
si aris evropuli modernizmis ebs. “momwifda niadagi mudmivi
erT-erTi centri. Ffototeqni- Teatraluri dasis daarsebisa,
kis TvalsazrisiTac, unda iTq- gamoCndnen adamianebi, romleb-
vas rom, is teqnika, rac maSin mac didad Seuwyves xeli, am
roinaSvils hqonda, arafriT saqmes. maT Sorisaa aleqsandre
Camouvardeboda im periodSi evropaSi arsebul roinaSvilic” _ wers, aqvsenti cagareli.
saukeTeso fotoaparatebs” – guram wibaxaSvili aleqsandre roinaSvili, iyo erT-erTi pirve-

37
fo tof
fot of oku si

li iniciatori, erovnuli muzeumis Seqmnisa.


“ruseTis imperiaSi TiTqmis arc erTi eri, ar
moi poveba, rom sakuTari saxli, anu muzeumi ar
hqondes. Cven ki, romelTac upiratesoba gvaqvs
warsulis didebiTa, xelovnebiTa, mwignobrobi-
Ta, azradac ar mogvdis rom davaarsoT amgvari
erovnuli saxli. raTa dainaxos momavalma Tao-
bam, Tavisi warsuli, Tavisi dideba” _ wers is,
gazeT `iveriaSi~.
სamwuxarod, erovnuli muzeumis gaxsnis idea,
roinaSvilma ver ganaxorciela. samagierod, is
qmnis `moZrav, kavkasiur muzeums~. Zveli qar-
Tuli sabrZolo da samuSao iaraRebi, samxedro
aRkazmuloba, spilenZisa da vercxlis Wur-
Weli, umdidresi fotomasala _ am yvelafers,
aleqsandre roinaSvilma erTad mouyara Tavi
da qarTuli kulturisa da xelovnebis nimuSebi
araerTxel gamofina ruseTis sxvadasxva qalaq-
Si: peterburgSi, saratovSi, astraxanSi, samaraSi,
moskovSi.
aleqsandre roinaSvili 52 wlis asakSi gar-
daicvala. “is moukvda Tavis ers, moukvda qa-
rTvelobas, romlis bedi da ubedurebac, Tavis
bedad da ubedobad gaixada. Mman ararasgan Seqm-
na saqme. Aararasgan SeiZina qoneba. Cven qarTve-
lebs gvaCvena magaliTi imisa, Tu ris SemZlebe-
lia calke kaci, Tu imxnevebs da gairjeba da nelia yvelasi, visac ki kacobisTvis guli erCis
ar SeuSindeba garemoebas. mis mier ganvlili, (...) aleqsandre roinaSvilma, Tavisi uCinari sax-
RvawliT daqnili gza, mTeli skolaa da mwvrT- eli da gvari, Rirssaxsenebli gaxada Tavis qvey-
anaSi”- ase gamoexmaura ilia WavWavaZe, pirveli
qarTveli fotografis gardacvalebas.
aleqsandre roinaSvilis gardacvalebis
Semdeg, misi qoneba misive anderZis mixedviT,
wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas ga-
daeca.Mmaleve, misi fotosalonic daixura da
fotoebisa da negativebis umetesoba gaiyida,
eqsponatebi ki sxvadasxva muzeums gadaeca.
ronaSvilis fotonamuSevrebis udidesi nawi-
li, cnobilma fotografma, dimitri ermakovma
SeiZina da isini sakuTar koleqcias miuer-
Ta. Tanac ise, rom fotoebidan aleqsandre
roinaSvilიs xelmowerebi gaqra. amitomac, bev-
ri foto, romelic sinamdvileSi roinaSvilis
gadaRebulia, wlebis ganmavlobaSi ermakovis
Semoqmedebad miiCneoda da qarTveli foto-
grafic, mis CrdilSi moeqca.
roinaSvilis namuSevrebis kvlav qarTveli
erisTvis dabruneba, eqvTime TayaiSvilis Taos-
nobiT moxerxda. Mman SeiZina ermakovis foto-
grafiuli memkvidreoba, roinaSvilis nega-
tivebis CaTvliT da mogvianebiT is istoriis
muzeums gadasca.
miuxedavad im didi dafasebisa da pativisa,
rac aleqsandre roinaSvils qarTveli xalxis-
gan sicocxleSive ergo, momavali TaobebisTvis
misi saxeli CrdilSi moeqca. albaT, amitomac
uwodebda mas ilia WavWavaZe “uCinar kacs”. sam-
wuxaroa, rom misi gardacvalebidan as welze
meti gavida da is dRemde “uCinar kacad” rCeba.
38
fo tof
fot of oku si

pirveli fotosaxelosnoebi
da saintereso istoriebi...

Sorena laSxia
yvelaferi imiT daiwyo, rom mecxre klaseli aleqsandre
saxlidan ZmasTan erTad gaiqca da moxetiale cirks Seekedla.
mogvianebiT, am patara biWunam 1870 wels TbilisSi pirveli
sayovelTaod xelmisawvdomi fotosaxelosno gaxsna.
es cnobili fotografis, lebic lamazad acocxleben diT, magram esec aranakleb
aleqsandre mixailovis isto- rusTavelis scenebs. saintereso istoriaa.. olden-
riaa. swored am atelies ukavSird- bergi germaniis erT-erTi miwis
mogvianebiT mixailovi eba ziCis ilustraciebis Seqn- zernakaus princi iyo. saqarT-
quTaisSi gadadis, aq man gaicno ma. mixailovis da kaCuaSvilis veloSi mas afxazeTsa da ga-
da Seuyvarda nino CiraZe, ro- atelieSi idgmeboda cocxa- graSi hqonda miwebi. agrafina
melic colad SeirTo. meuRlem li scenebi vefxistyaosnidan, jafariZe swored vefxistyaos-
Seayvara qarTuli musika, samza- romelSic quTaisis warCinebu- nis scenebis dadgmisas gaicno,

reulo da sabolood gadaaw- li sazogadoeba monawileobda. rodesac nestan-darejans gana-


yvetina saqarTveloSi darCena. ziCic am scenebis fotoebs iy- saxierebda. tarielisamebr prin-
mixailovma quTaisSi, Tbili- enebda Tavisi naxatebis Sesas- cic “dabnda”. marTalia, guli
sis quCaze gaxsna fotoatelie ruleblad. samwuxarod, sadaa sinamdvileSi ar wasvlia, magram
aseve cnobil qarTvel foto- dRes es fotoebi ucnobia. agrafinas mSvenierebiT aSkarad
grafTan melqon kaCuaSvilTan am atelieSi moixibla ger- Zalian moixibla, ise Zalian,
erTad. maneli princi oldenbergi rom Tavad dadians coli mo-
es erT-erTi Cveulebrivi fo- agrafina jafariZis mSveniere- staca. agrafina jafariZe Tava-
toatelie iqneboda rom ara biT. albaT cotam Tu icis rom di dadianis meuRle iyo. princi
mixai ziCi, romelic saqarTve- am ilustraciebisTvis nestan- masac Seuyvarda, meuRle miato-
los 1881 wels estumra. darejans agrafina jafariZe ga- va da oldenbergTan erTad
albaT yvelas eqneba nanaxi nasaxierebda. TbilisSi gadmovida sacxovreb-
vefxistyaosnis foto ilustra- fotografiiT daviwyeT da lad...
ciebi ziCis SesrulebiT, rom- siyvarulis istoriamde mive-
39
a Rm oC e
enna

miwis siRrmeSi
nazi jalaRania

Tmogvi.… gviani Semodgoma.… miwis qveS damaluli kidev erTi istoria...


varZiidan 7 km daSorebuli sofeli Tmogvi mdinare mtkvris marcxena
napirze mdebareobs. is Sua saukuneebis mniSvnelovani Zeglia.
gaTxrebs am teritoriaze iv. ja- lebuli aRmoaCines. an sxva raime saxis kavSiri unda
vaxiSvilis sax. Tbilisis saxelm- axla mimdinareobs anTropolo- hqonodaT erTmaneTTan. “samwuxarod,
wifo universitetis arqeologiuri amis zustad dadgena saqarTveloSi
eqspediciis xelmZRvaneli, profe- jerjerobiT SeuZlebelia, radgan
sori vaxtang liCeli awarmoebs. ar keTdeba “deenemis analizi”, ami-
rogorc batoni vaxtang liCeli tom es varaudi varaudadve rCeba”-
ambobs, aq Catarda sarestavracio aRniSnavs batoni vaxtang liCeli.
samuSaoebi. mTavari koncentracia gaTxrebis Sedegad, aRmoCnda bev-
gakeTda cixis mopirdapire mxares, ri saintereso nivTi. maT Soris, in-
uSualod soflis aRmosavleTiT signia - kverTxis Tavi. rac imaze
mdebare teritoriaze, romelsac migviTiTebs, rom misi mflobeli
berTayanis qvabuls uwodeben. “es Tanamdebobis piri an mniSvnelovani
aris uaRresad saintereso adgili, figura gaxldaT.
radgan aq erT patara monakveTze samarxSi uxvadaa keramika, ro-
Tavmoyrilia sxvadasxva saxis aseu- melic akldamebSi, rogorc wesi,
lobiT arqeologiuri Zegli. iseTi dauzianeblad aris SemorCenili.
STabeWdileba rCeba, TiTqos xuTi arqeologTa yuradReba erT-erTma
aTasi wlis win yvelaferi gaqvavda formam miiqcia. rogorc batoni
da darCa ise, rogorc maSin iyo.” liCeli aRniSnavs: “es gaxlavT kan-
Tmogvis teritoriaze SeuiaraRe- giuri kvleva am masalis, ConCxebis. tarsiseburi WurWeli anu oryura
beli TvaliTac advili SesamCnevia dgindeba, Tu ra iyo maTi gardacva- WurWeli, romelic Z.w-is XVII s.
samarxebi, romelebic zogan didi lebis mizezebi. im droisTvis, anu Cndeba da ori saukune arsebobs.”
qvayrilebis saxiTaa warmodgenili, Z.w.-is XVI s. micvalebulTa erTad mniSvnelovania, rom swored am
zogan ki, ufro mcire. aqvea ramden- dakrZalva misaRebi iyo. awyurSi dros egeosur samyaroSi anu kon-
ime namosaxlaric. yorRanebi da na- gaTxrilia am periodis ramdenime tinentur saberZneTSic gvxvdeba
mosaxlari agebulia cik- aseTive saxis keramika.
lopuri wyobiT. rac imas am nivTis arseboba orive
niSnavs, rom samarxebis teritoriaze sinqronu-
konstruqciis da Seno- lad emTxveva erTmaneTs.
bebis asagebad gamoyene- imis dadastureba, rom es
bulia didi monoliTebi uSualo kontaqtis gamo
da eseni erTmaneTTan da- xdeba, rTulia da dam-
kavSirebulia xsnaris ga- atebiT gamokvlevebsa da
reSe. sabuTebs iTxovs. ucn-
Tmogvis teritori- auri damTxveva ki sax-
aze Tavmoyrilia ram- ezea. keramikasTan erTad
denime saukunis isto- aRmoCenilia oqros mZivis
riuli Zeglebi. eqspedi- fragmenti, didi raodeno-
ciis mizani ki, swored biT brinjaos sakinZi, sama-
am TariRebis gansazRvra jurebi da beWdebi.
gaxldaT. batoni vaxtan- rac Seexeba meore
gis ganmartebiT, arsebuli razms, is berTayanis qv-
samarxebi Zv. welTaRricx- abulSi muSaobda. es raz-
vis IV aTaswleulis mi- mi or qvejgufad iyo day-
wuruls unda miekuTvne- ofili. maT sami yorRanis
bodes.. gaTxra daiwyes. sakmad
eqspedicia ramdenime damoukideb- samarxi, sadac analogiurad 62 an didi moculobis gamo yorRanebis
el razmad muSaobda. erTi jgufi, ufro meti gardacvlili aRmoCnda. gamokvlevis damTavreba ver moxerx-
romelsac guram grigolia xelmZ- akldama daaxloebiT erTi sau- da da muSaoba zafxulSi gagrZel-
Rvanelobda, Tmogvidan moSorebiT kunis manZilze funqcionirebda da deba.
mdebare sofel oTaSi mSeneblobis Sesabamisad, iq bevri adamiani ikrZa- erTi samarxis gaTxra TiTqmis
dros dangreul samarxs ikvlevda. leboda. savaraudoa, rom gardacv- dasrulebulia. es aris ciklopuri
eqspediciis mizani am yorRanis ga- lilebi erTi ojaxis, sagvareulos wesiT amoyvanili darbazi, romlis
darCena gaxldaT. samarxSi 72 micva- warmomadgenlebi unda yofiliyvnen centrSic dasvenebuli iyo micvale-
40
a Rm oC e
enna

buli. am darbazs Sesasvle-


li e.w. tronusi aqvs. samarxi
zogjer ki, aseT beds cole-
bic iziarebdnen.
kacunebi rusTavelis
Zvel xanaSive gauZarcvavT
da keramikis ramdenime frag-
“Cven gvaqvs sakamod farTo
saerTaSoriso urTierTobebi
prospeqtidan
mentiRa SemorCa. “samwux- da kontraqtebi sxvadaxva elene maxarobliSvili
arod, samarxebis gaqurdvis qveynis universitetebTan” _
rusTavelis prospeqtze patara qandakebebs yovel-
faqtebi xSiria, miTumetes aRniSnavs batoni vaxtangi. am
dRiurad uamravi damTvalierebeli hyavs. aseTi sul
iseTi yorRanebisa, romelic kavSirebis mizani, gaTxrebSi 50 namuSevaria.Ozogs moswons isini, zogs – ara.
martivadaa nagebi da ad- studentTa uSualo CarTvaa. zogi suraTs iRebs da zogic, proeqtis gagrZelebas
vilad SeuZlia qurds masSi axla igegmeba Sveduri pro- iTxovs. am ,,arCveulebrivi gamofenis” avtoris Ses-
SeRweva” _ aRniSnavs batoni eqtis ganxorcieleba, ro- axeb ki, cotam Tu icis.
liCeli. levan bujiaSvili TviTnaswavli moqandakea. is
meore yorRanis SemTxveva- TbilisSi ganxorcielebuli ramdenime proeqtis av-
Si jgufs gaumarTla. ro- toria. gamofenebi hqonda did britaneTSi, espaneTSi,
gorc Cans, Tavis droze yor- litvasa da sxva qveynebSi. Zerwva oTxi-xuTi wlis
Rani kargad ar auSenebiaT asakSi iswavla. rogorc TviTon ambobs, megobrebTan
da maleve Camoingra. es ki erTad fexburTis TamaSs, saxlSi plasteliniT Zer-
aCens imeds, rom samarxi ar wva erCia. mis namuSevrebs yovelTvis amCnevdnen da
gauqurdavT da mTavari aR- afasebdnen. man sasaxleSi mxolod ori weli iara.
moCena jer kidev win, miwis Semdeg daiwyo areuloba, samoqalaqo omi. rodesac
qveS imaleba. saqme profesiis arCevaze midga, isev qandakebaze
daiwyo fiqri. ,,im periodSi politeqnikur univer-
aRsaniSnavia, rom yvela
sitetSi ramdenime fakulteti iyo. magaliTad, arq-
eqspediciaSi, romelsac ba-
iteqturis, sadac Zerwvis xelobas aswavlidnen. mec
toni vaxtang liCeli xelmZ- melic moicavs samtrediis
arqiteqturaze davrCi. Tumca, profesiiT arasodes
Rvanelobs, studentebi teritorias. iq, savaraudod, mimuSavia.“
monawileoben. ZiriTad sa- bagrat meoTxem vikingebi Ca- 17-18 wlis, ukve sxvadasxva masalaze muSaobda.
muSaoebs isini asruleben. moasaxla li parit baRvaSis xSirad gadioda bunebaSi, aragvze, sadac xis naWrebs,
swored, maT Caatares arqe- dasamarcxeblad. studentebi mdinaridan gamoriyul fesvebs, Zvlebs agrovebda da
ologiuri gaTxrebi sofel mTlianad gaivlian im mar- masalebisagan moculobiT kompoziciebs qmnida.
igoeTTan, sadac 265 samarxi Suts, romelic vikingebma am namuSevrebiT Camoyalibda misi xelwera. wvr-
rekordul droSi, or TveSi gaiares sasireTis brZol- ili figurebi, ZafiviT Txeli formebi, mgrZnobiare
gaTxares. iq aRmoCnda oqros, amde. isini fexiT unda Camov- da natifi. Aase grovdeboda namuSevrebi, romlebic
vercxlisa da brinjaos dis- idnen sofel baSidan kaspis usaxsrobis gamo, mnaxvelamde ver midioda. pirve-
koebi. yvela maTgani, rogorc raionSi da yvela kvadrat- li qandakeba, romelic TbilisSi daidga, ,,magdanas
Cans, damagrebuli hqondaT uli metri Seamowmon. am pro- lurja iyo” Jangiani rkinebiT patara maketi gaakeTa,
mkerdis areSi. es diskoebi eqtze muSaoba ukve dawyebu- romelic avtorma gamgeobas SesTavaza. ,,rusTavelze
Tavisi mxatvruli SinaarsiT lia da mTlianad studente- yovel SenobasTan saventilacio xvreli iyo amoW-
Zalian axlosaa aqameniduri biTaa dakompleqtebuli. rili, romelic gamzirs auSnovebda. am Wrilebze
patar-patara qandakebebis mo-
iranis xelovnebasTan, magram universitetSi samomav-
Tavseba gadavwyviteT, rac am
sxva mniSvneloba aqvs so- lod calke muzeumisa da
sistemas moxerxebulad Se-
cialuri TvalsazrisiT. isi- gamofenis gakeTeba igegmeba,
niRbavda da mnaxvelsac asia-
ni aSkarad mianiSneben, rom sadac studentTa mier mop- movnebda. maSinve gavakeTe qa-
am diskoebis mflobelebis ovebul nivTebs gamofenen. ndakebebis nimuSebi, romelic
xarisxis mixedviT ganirCeo- damTvalereblebs saSualeba yvelas moewona.”
da maTi Tanamdebobrivi md- eqnebaT ixilon sxvadasxva patara personaJebi jer
gomareoba. visac diskosTan arqeologiuri monapovari. brinjaoSi Camoasxa, Semdeg
erTad sakuTari cxenic hyav- muzeumis gakeTeba pirvel daaZvela. figurebi Zalian mar-
da Catanebuli samarxSi, mis korpusSi igegmeba. moawyoben tivi unda yofiliyo da amas-
siZliereze da simdidreze specialur sacavebsac, sadac Tan, iseTic, rom gamvlelebs
miuTiTebda. rogorc aR- Seinaxaven im arqeologiur kidurebi ver waecalaT. isini
moCnda, Zvelad cxenebic Ta- Zeglebs, romelebic gamof- mis megobrebs hgavs. ,,vano” zis
vianT patronebTan erTad enaze ver moxvdeba. mTvrali da CaZinebuli - Cemi
asrulebdnen sicocxles. megobari, romlis saxelic am
figuras davarqvi, swored ase-
Tia: boTlze mZime jer araferi
auwevia. ,,miSa,” Cemi megobari,
Zalian artistulia da gitaraze ukravs. amitom
arlekinos forma movarge. roca ,,avtoportretze”
vmuSaobdi, Zalian gaRizianebuli viyavi. amitomac
gamovida igi uxelo, daRonebuli, sasowarkveTili
adamiani.”
Tavs bednier adamianad Tvlis, radgan sayvarel
saqmes akeTebs.. yoveli namuSevrisTvis did energias
gascems. ar esmis im adamianebis, vinc sasmeliTa da
narkotikebiT qmnian xelovnebas. erT-erTi bolo
namuSevari, ,,sicocxlis xe,” saomari moqmedebebis
Semdeg gorSi daidga. sayvareli namuSevrebia: “hit-
leri”, “sanCo pansa” da “gogona”, romelsac Tavis
Seyvarebuls uwodebs.
41
a rti
rt i

Zvir-fasi
qeTevan gersamia

zogs pikaso mowons, zogs- van gogi, zogsac polokis ucnauri xatvis
stili. Tumca, arian adamianebi, romlebic saerTodac ar kamaToben am
Temaze. ubralod da daunaneblad ixdian milionebs da yvelaze Zvir-fasi
suraTebis aTeulsac qmnian.

`#5 1948~
yvelaze ZviradRirebuli naxatebis siaSi
pirveli jeqson polokis ferweruli tiloa:
`#5 1948~. es naxati 140 milion dolarad SeiZina
sotbis auqcionze meqsikelma finansistma dev-
id martinesma.
`#5 1948~ Sesrulebulia boWkovan dafaze
(8X4) zeTiT. didi raodenobiT dasxmuli yvi-
Teli da yavisferi saRebavi, Citis budis ms-
gavs gamosaxulebas qmnis.
jeqson poloki abstraqtuli eqspresioniz-
mis warmomadgeneli iyo da swored ase, ab-
straqtulad da originaluri stiliT xatavda
yvela naxats. iatakze dafenil tilos fun-
jebis, Semdeg, joxebisa da Spricebis meSveobiT
saRebavs asxamda. naxats ki majiT, xeliTa da
mTeli sxeuliT asrulebda. amboben, misi xat-
vis stili indielma qviSis mxatvrebma ganapi-
robeso. `SexedeT pasiurad da ecadeT, miiRoT
rasac naxati gTavazobT da nu moiyvanT subi-
eqtis Temas, an winaswar Casaxul ideas imaze,
Tu ras unda eZebdeT masSi,~ - werda mxatvari.
ai, axsna imisa, Tu ratom ewodeba yvelaze Zvi-
radRirebul tilos `#5 1948~ da ratom ar
hqvia mis arc erT naxats saxeli.

`qali III~
ase hqvia uiliam kuningis tilos, romelic
yvelaze ZviradRirebul naxatebs Soris meore
adgilzea. studiis mflobelis, devid gefenisgan, SeiZina
kuningi polokis msgavsad, abstraqtuli 137 milion dolarad. es erTaderTia kuningis
eqspresionizmis warmomadgenelia. `qali III~ namuSevrebs Soris, romelic kerZo koleqciaSi
erT-erTia avtoris eqvsseriani qalTa nax- moxvda.
atebidan. mxatvris yvela qals didi mkerdi,
gamokveTili Rimili da TiTebi, farTo, TiTqos `adela blox baueri I”
carieli Tvalebi aqvs. naxati stiven kounma `Cven aRmovCndiT saWiro dros saWiro adgi-
holivudSi yvelasTvis cnobili xmis Camweri
42
a rti
rt i

las~ - ambobs gustav klimtis naxatis, `adela `biWi CibuxiT~


blox baueri I-is” mflobeli ronald laud- ase ewodeba pablo
pikasos yvelaze
ZviradRirebul
namuSevars, ro-
melic man YTavis
`vardisfer epo-
qaSi~ Seqmna.
am periodis na-
muSevrebi ZiriTa-
dad muzeumeb-
Sia Tavmoyrili
da gasayidad ar
gamoaqvT. `biWi
CibuxiT~ ki 2004
wels sotbis auqcionze 104 milion dolarad
gaiyida. aravin icis, vinaa patara biWi, romelic
pikasom tiloze aRbeWda. amboben, rom is mxat-
vris studiaSi moxalised dadioda da pozi-
orobda. imasac ambobdnen, rom mxatvars masTan
Sexeba ar hqonda da saerTod ar icnobda. aseve,
dazustebiT veravin ambobs, Tu ratom daadga
pikasom biWs Tavze yvavilebis gvirgvini. amas
ufro qalis da mamakacis kontrastad miiC-
neven. yuradRebas amaxvileben Cibuxiani biWis
uCveulod did fexebsa da fonze.

`dora maaris portreti katiT~


rigiT mexuTe yvelaze ZviradRirebul ti-
eri, romelmac klimtis namuSevari 2005 wels loebs Soris, isev pablo pikasos naxatia -
135 milion dolarad SeiZina kerZo koleqci- `dora maaris portreti katiT.~ es naxatic
isTvis. sotbis auqcionze 2006 wels 95 216 000 milion
am portrets `oqros adelas~ da `avstriel dolarad gaiyida.
mona-lizasac~ ki uwodeben. gustav klimti sami dora pikasos erT-erTi siyvaruli da muza
weli xatavda `adela blox baueri I-s~, ro- iyo. masTan erTad garkveuli periodi cxov-
melic Sesrulebulia tiloze vercxliTa da robda kidec da mxatvris samocdaTxuTmet-
oqroTi. suraTze Cans, gulmodgine muSaoba da wlian karieraSi didi rolic Seasrula. dora
ornamentuloba. oqrosferi, romelic klimtis maaris portretSi aqcenti gadatanilia masiur
naxatebSi gvxvdeba, uCveulo da ucxoa. misT- xis skamze, romelzec qali zis sevdiani da
vis Sorsaa ferweruli tiloebi, sketCebi. mx- cremliani saxiT.
atvris mTavari obieqti qalis sxeulia da mis pikaso mas xSirad gamosaxavda cremle-
namuSevrebSi swored, gulwrfeli erotizmia biT, radgan es iyo periodi, rodesac nacisteb-
xazgasmuli. ma dai pyres safrangeTi da emocias amgvarad
adelis portreti mxatvarma misi meuRlis, gamoxatavda.. sevdis garda am portretSi
ferdinand blox baueris, SekveTiT Seasrula gamorCeulia ferTa silamaze, aqcenti ki ga-
da maTsave ojaxSi inaxeboda 30-ian wlebamde. keTebulia doras formasa da lamaz TiTebze.
adeli iyo erTaderTi qali, romelic klimtma misi qudi simboluri elementia da gvirgvi-
ramdenimejer daxata. adels surda, rom misi nis asociacias iwvevs. mas xSirad adareben
gardacvalebis Semdeg, es portretebi avstriu- warmarT RmerTs, romelic taxtze zis. tilos
li muzeumisTvis gadaecaT. Tumca, qmarma isini mflobelis vinaoba ucnobia.
naTesavebs dautova. nacistebis mosvlis Sem- “adela blox baueris II portreti”
deg, naxatebi CamoerTvaT da 68 weli avstriis gustav klimti adela blox baueris meore
erovnul galereas amSvenebda. portretma kidev erTxel moaxvedra yvelaze
1998 wels, rvawliani davis Semdeg, bauerebis ZviradRirebuli naxatebis aTeulSi. es por-
naTesavi mara altmani xuTi portretis mflo- treti 1912 welsaa Sesrulebuli. `adela blox
beli gaxda. is nel-nela yidis adelas su- baueri I~-is msgavsad, misi meore portretic
raTebs saqvelmoqmedo fondis Seqmnis mizniT. gasayidad mara altmanma gamoitana. saauq-
43
a rti
rt i
ciono saxlma “kristim” is 87 900 000 milion
dolarad gayida. `bali mulen de la galeto~
pier ogiust renuas es namuSevari, 78 000 000
`eqimi gaSes portreti~ milion dolarad gaiyida 2002 wels, sotbis
man Tavisi sicocxlis manZilze mxolod auqcionze. misi
da mxolod erTi naxatis gayidva moaxerxa mflobeli bru-
da isic Zmam, Teom SeiZina. amis miuxedavad, mx- neis sulTania. es
atvrobisTvis Tavi arasodes daunebebia. Tu suraTi ukanaskne-
sicocxleSi misi mxatvrobis aravis jeroda, lad metropolit-
sikvdilis Semdeg, erT-erT yvelaze reitingu- enis muzeumSi 1937
li siaSi moxvda. wels gamoifina.
`eqimi gaSes portreti~ 82500 000 milion suraTma mxatvars
dolarad gaiyida da es yvelaze ZviradRire- aRiareba moutana.
buli naxatia van gogis naxatebs Soris. eqimi mulen de la ga-
pol gaSe man gaicno overSi, sadac sicocxlis leti Zveli wisqvili iyo, romelic sacekvao
bolo wlebi gaatara. poli mxatvrebTan me- darbazad gadaakeTes. renua da misi megobrebi
gobrobda da xSirad maTTan erTad dadioda aq balze xSirad dadiodnen da xalxs akvird-
ebodnen, Semdeg ki maT tiloebze xatavdnen.

`yrmaTa amoxocva~
rubensis religiur motivze Seqmnili suraTi
`yrmaTa amoxocva~ mecxre adgilzea ZviradRi-

rebul naxatebs Soris. isic sxva suraTebis


msgavsad sotbis auqcionze 2002 wels gaiyida
76 700 000 milion dolarad. tilo Seqmnilia
kidec. mxatvarma misi portreti TviTmkvlelo- 1609-1611 wlebSi. XVIII saukunidan ki inaxeboda
bamde 2 kviriT adre daxata. lixtenSteinis samefo ojaxis koleqciaSi. XX
naxats ucnauri istoria aqvs: 1896 wels es saukunis dasawyisSi naxati anonimurma pirma
namuSevari Teo van gogis ojaxidan gaiyida. SeiZina. sotbis auqcionze ki misi mflobeli
1930 wlidan frankfurtis muzeumSi inaxeboda. kenet tompsoni gaxda.
1938 wels ki is nacistebma SeiZines da mogvi-
anebiT gayides parizSi, saidanac amerikaSi `TeTri centri~
moxvda. bolos iaponeli mecenatis xelSi aR- kidev erTi abstraqtuli naxati, romelic
moCnda, magram 1996 wels mflobeli gardaicva- aTeuls asrulebs uiliam rotkos `TeTri cen-
la da naxatic gauCinarda. tria~. es tilo 1950 wels daasrula mxatvar-
amboben, rom mas suraTi saflavSi Caatanes, ma. namuSevari 2007 wlis sotbis auqcionze
radgan ojaxs sakuTrebis begaris, 24 000 000 devid rokfelerma kataris sulTans da mis
dolaris, gadaxda ar undoda. tokios saaqcio meuRles mijyida 72 840 000 milion dolarad.
saxlis xelmZRvanelis TqmiT ki, es portreti man rekordi daamyara, rogorc omis Semdgom
amerikaSi gaiyida. mflobelis vinaoba ki uc- gayidulma yvelaze ZviradRirebulma naxatma.
nobia.
44
l it a rti

yvelaze warmatebuli
musikaluri
Semsruleblebi
nino gogliCiZe

musikaluri albomebisa da “singlebis” gayidvebis maCvenebliT mTeli


msoflios masStabiT 5 Semsrulebeli liderobs. maTi albomebis gayidvebis
maCvenebelma xuTas milions gadaaWarba.

es Semsruleblebi gaxlavT: The Beatles, III. elvis presli _ aRiarebulia amerikis


bing krosbi, elvis presli, frenk sinatra saukeTeso momRerlad da rokenrolis mefed.
da maikl jeqsoni. gayidvebis maCveneblebis presli msoflios yvela drois yvelaze sau-
mixedviT, momdevno 5 adgili daikaves im musi- keTeso momRerlebs Soris mesame adgilzea.
kalurma Semsruleblebma, romelTa albome-
bis gayidvebis raodenobac 200-dan 500 mi-
lionamde meryeobs: AC/DC, A. R. Rahman, ABBA,
ala pugaCova da selin dioni.

I. The Beatles _ msoflio musikis istoriaSi


yvela drois
yvelaze war-
matebul musi-
kalur jgufad
iTvleba. maTi
gavlena pop
kulturaze
dResac igrZ-
noba. 1970 wels
jgufi daiSa-
la. wevrebma:
pol makartnim,
jon lenonma,
ringo starma
da jorj hari-
sonma solo ka-
riera gaagrZe-
les. Emy-s informaciiT, jgufs miliardze
meti diski aqvs gayiduli.

II. bing krosbim _ pirvelma miiRo gremis


jildo. krosbi miiCneva yvelaze popularul
Semsruleblad msoflio musikis istoriaSi.
moRvaweobis periodSi (1926-1977 wlebSi) fa-
qtobrivad, konkurentgareSe liderobda ra- IV. frenk sinatra _ cnobilia, rogorc misi
dios reitingebSi, firfitebis gayidvebsa da udidebulesoba xma. msoflio musikis isto-
kinogaqiravebaSi. riaSi Sesulia, rogorc XX saukunis erT-
erTi yvelaze gavleniani musikosi. simRere-
45
l it a rti
bi misi SesrulebiT svingisa da msoflio da Deep Purple-Tan erT-
saestrado mu- ad miCneulia hard-ro-
sikis klasika- kisa da hevi-metalis
daa qceuli da fuZemdeblad. jgufma
miCneulia ja- msoflios masStabiT
zuri maneriT 200 milionze meti al-
saestrado Ses- bomi gayida. rok tele-
rulebis sauke- viziis VH1 mier Sedge-
Teso nimuSad. nil hard rokis Sems-
frenk sinatram rulebel 100 sauke-
musikalur sa- Teso jgufs Soris
myaroSi or- meoTxe adgilzea.
mocdaaTi wlis
moRvaweobis VII. A.R. Rahman _ indoeli kinokompozitori,
periodSi 100-ze meti diski gamouSva, romle- momRerali da musikaluri prodiuseria. misi
bic dResac popularulia. yvelaze cnobili kompoziciaa musika kino-
filmisTvis „milioneri gareubnidan“. rahman-
V. maikl jeqsoni _ Jurnal Rolling Stone- ma am musikisTvis oqros globusi da ameri-
is mier Sedgenil yvela drois saukeTeso kis kinoakademiis umaRlesi jildo, oskari
25 musikalur SemsrulebelTa siaSi mexuTe miiRo.
adgilis mflobelia. miCneulia yvelaze po-
pularul pop momRerlad da popis mefed- VIII. ABBA _ popularobis zenitSi, zustad
aa aRiarebuli. Sesrulebis originalurma aTi wlis manZilze (1972–1982) iyo. jgufs
stilma da cekvam is ormoci wlis manZilze rva studiuri
albomi aqvs
gamoSvebuli.
msoflios mas-
StabiT maTi
350 milionze
meti albomia
gayiduli. al-
bomi The visi-
tors (1981) aris
msoflioSi
pirveli komerciuli audio diski. ABBA-s
simRerebze popularuli miuziklic Seiqmna,
saxelwodebiT „Mamma Mia“.

IX. ala pugaCova _ gamoSvebuli aqvs 60-ze


meti musikaluri albomi da monawileobda
25-ze met filmSi. miRebuli aqvs ara erTi
musikaluri da saxelmwifo jildo.

msoflio pop musikis centralur figurad X. selin dioni _ msofliom igi 1988 wels
aqcia. man orjer moi pova ufleba, emRera ro- evroviziis kon-
kenrolis didebis darbazSi. mas aTi studi- kursze gamar-
uri albomi aqvs gamoSvebuli. jvebis Semdeg
2009 wlis 7 ivliss, gardacvalbis Semdeg, gaicno. miRebuli
misi albomebi 2009 wlis yvelaze gayidva- aqvs gremisa da
di musikaluri albomebis siaSi pirvel ad- oskaris jildo
gilzea. elvis preslis Semdeg, jeqsoni meo- filmebis saund-
re momReralia, romlis qonebac gardacva- trekebis Sesru-
lebis Semdeg, aseulobiT milioni dolariT lebisaTvis (ti-
gaizarda. taniki, juno da
a. S).
VI. AC/DC _ Led Zeppelin-Tan, Black Sabbath-sa
46
www.artfocus.wordpress.com
uiliam rotko

pikaso

uiliam de kuningi

jeqson poloki

Potrebbero piacerti anche