P. 1
KET 2009.Su Papildymais Ir Priedais

KET 2009.Su Papildymais Ir Priedais

|Views: 3,083|Likes:
Published by selena_v

More info:

Published by: selena_v on Oct 03, 2009
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

02/25/2013

pdf

text

original

UDK 656.1(474.

5) Ke7l

www.alsleidiniai.lt

KELllJ TRANS PORTO SVIEsOFORAI

Sviesoforai

su vertikaliai isdestytais signalais

Sviesoforai eismui nustatytomis kryptimis reguliuoti

Sviesoforai eismui per gelezinkelio pervazas reguliuoti

(e e)

Sviesoforai

su horizontaliai isdestytais signalais

Reversinis

[JD

Sviesoforai nereguliuojamoms sankryzorns ir pesci4iy perejoms pazymeti

Keliq eismo taisykles Leldejas: "ALS" LEIDINIAI Spausdino: Akcine bendrove "Spauda" Laisves pro 60, LT·OS120 Vilnius

ISBN 978-9986-761-19-8

Svlesoforos au paplldoma okclJa Ir lentole

SVleso1ora $U lentolo

Pesciql4 sviesoforas

Dlliracl4 ir mopadu Avlosoforas

KELIl}

I

.1

EISMO

TAISYKLES

Su naujais papildymais ir priedais 2009 metai

LIETUVOS POLICIJOS EISMO PRIEZIUROS TARNYBA "ALS" LEIDINIAI

@) m

Lietuvos automobilininkqsnjuuj II II rekornenduoja asmenims, slckluuti: III /111111 vairuotojo pazymejima, iRigyli 111111111 "Keliq eismo talsykliu klausimal Ir ullml HI! 1,1

Iliustruotas leidinys apima visus Keliu io:l1l1H11 I II sykliu skyrius, Saugaus eismo automohiliu 1\\'1111 istatymo, saugaus eismo ir motoriniu ll'HllilPiH III priemoniq sandaros pagrindus.

Tai veiksminga pagalba asmenims, siekiunl] '1I1l'l islaikyti vairavimo teorini egzamina ir gauti vairuu tojo pazymejima.

Pateike LAS klubui leidini "Keliq elsmo taisyldh, klausimai ir atsakymai" galesite su nuolaida isigyli LAS korteles,

KEUll EISMO TAlSYKLIV KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

AM,Al,A, Bl, B, BE, CI, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE, T katcgorijtj transporto priemoniq vairuotojams

MI6

2009 melni

'"

KET XV skyrius VAZIAVIMO GREITIS

26 pst, PRlEDJ\S

.
Didziausias leidziarnas greitis km/h:
Transporto priernoniu rusys Automagis- Greitke- Keliuose su asfalto K.ituose
tralese liuose ar betono danga keliuose
Lengvieji autornobiliai 04.01-10.31/ 130/110 llO /100 90/90 70/70
11.01- 03.31. KElT XV-136.1.
Motociklai, krovininiai automobiliai,
kuriq didsiausioji leidziamoji mase ne 110 100 90 70
didesne kaip 3,5 t. KET XV-136.2.
Autobusai, KET XV-136.3. 100 90 80 70
Krovininiai automobiliai (is jl) ir transpor-
to priemoniujunginiai), kuriu didziausioji 90 80 80 70
leidziamoji mase didesne kaip 3,5 tonos,
autobusai su priekaba. KET XV-136.4.
Lengvieji ir krovininiai automobiliai, ku- 70
riu didziausioji leidziamoji mase ne didesne 90 90 90
kaip 3,5 t su priekabomis. KET XV-136.S.
Mokykliniai autcbusai, krovininiai
autornobiliai vezantys keleivius, velkant 70 70 70 70
motorines transporto priemones.
KETXV-136.6.
Velkant Iankscia vilktimi. KETXV-136.6.; Draudfiama Draudziama 50 50
XX-179.S.
Transporto priemones (jl) junginiai),
kuriu matmenys (SIl kroviniu ar be jo) 60 60 60 60
virsija Susisiekimo ministerijos
nustatytus maksimalius leidziamus
dvdZius.KET XV-l37.
Neturintiems 2 metu vairavimo stazo,
taip pat asmenims, kurie mokosi 90 90 70 70
vairuoti. KET XV-139.
TP pazymetos skiriamaisiais zellklais.
KETXV-140.2.; @)/@ Draudfiama Draudztama 50/70 50/70
XX-179.1,; . 50 70 /70 /70
4 pr.-12. © - papildoma tekstine inforrnacija ir iliustracijos "ALS" LEIDINIAI

Keliu eismo taisykles patvirtintos Lietuvos Resgublikos Vyriausybes nutarimu 20021211 Nr.1950 su pakeitimais ir papildymais (Zin., 2003, Nr.7-263; 2004,NI'.I,11 5197, Nr.155-5646, Nr.187-6980; 2006, Nr.108-411S; 2008, Nf,40-1456, Nr.88·35 ~HI

KELIlJ EISMO

TAISYKLES

Su nauj ais papildymais ir priedais 2009 metai

LIETUVOS POLICIJOS EISMO PRIEZIUROS TARNYBA "ALS" LEIDINIAI

Gerbiamieji eismo dalyviai,

Saugaus eismo situacija miisu salyje tampa vis sudetingesne: dideja transporto priemoniu skaicius, intensyveja eismas ir daugeja eismo [vykiu, juose suzeistujt; ir zUVlIsilVLJ skaicius, 1990- 2007 metals mUBIJ salis eismoivykiuose neteko 13 947 zmoni:q, dar apie 117 000 suzeista, Tarp zuvusil!Jl! 1 048 nepilnameciai (iki 18 rnetq), daugiau nei 21 000 itt suzeista,

Eismo dalyviu kulturos stoka - viena is daugelio eismo [vykn; ir jlJ skaudziu pasekmiu priezastis. Nernaza dalis eismo dalyviu, nors ir moka Keliu eismo taisykles, ju reikalavimu nepaiso. Apie 85 proc. eismo nelaimiu ivyksta del zmogaus kaltes, Dazniausi vairuotoju daromi pazeidimai, del kuriu [vyksta nelaimes, tai transporto priernoniu vairavirnas esant neblaiviems, Ieistino greicio virsijimas, manevravimo taisykliq, keliozenklu reikalavimu nepaisymas.

Pagal bendra eismo jvykiq suvestine pagrindiniai eismo [vykiu kaltininkai - vairuotojai (del ju kaltes per merus .jvyksta apie 60 - 70 proc, eismo [vykiu), Taciau ivykiu, kai nukencia pestieji ar dviratininkai, pagrindiniai kaltininkai yra patys pestieji ir dviratininkai. Biidami kelyje elgiasi neatsakingai ir sizikingai, nesugeba [vertinti situacijos, vairuotojai nesutelkia dernesio [vairavirna, pestieji, dviratininkai, vadeliotojai nenaudoja atsvaitu,

Sveikata ir gyvybe - brangiausias mtisu turtas, kuri turime saugoti ir gerbti. NOI;S svarbiausius dalykus savo gyvenime pradedame vertinti tik tada, kai jq netenkame, arba kai jie atsiduria pavojuje. Laikas gali uzgydyti zaizdas, bet jis nesugrazina praeities. 0 mes skubedami gyventi ne. tik nepasimokome IS svetirnu klaidu, bet jas nuolat kartojarne. Be to, nepamirskimc, jog musu, suaugusiuju, pavyzdziu seka vaikai: kaip elgiames rnes, taip elgsis ir lUUSl) atzalos. Neuztenka vien moketi Keliu eismo taisykles - biitina jas

vykdyti if to paties mokyti jaunesniuosius. .

'Ieises aktu nustatyta tvarka saugaus eismo prieziiira vykdo policija, Atlikdami viena is savo uzdaviniu - saugaus eismo uztikrinima - policijos pareigiinai patys privalo grieztai laikytis Keliu eismo taisykliu .. Be to, negalime ir neturime toleruoti asmenu, pikrybiskai pazeidincjanciu Keliq eismo taisykles, neretai siekianciu sukelti konfliktines situacijas su policijos pareigiinais, anot ju, del [statyrnu netobulumo ar pareigiinu neprofesionalumo. Visu eismo dalyviu pareiga, nesvarbu, kuriam visuornenes sluoksniui bepriklausytu, - atsigrezti [ save iI pagalvoti, ar elgesys kelyje yta tinkamas.

Kiekvienais metais musu salyje isaiskinarna daugiau kaip 300 000 Keliq eismo taisykliu pazeidimu, Tai liudija, jog nemaza dalis eismo dalyviu yra abejingi nustatytai tvarkai keliuose, Nors pazeidejams taikomos administracinio poveikio priemones, taciau vien jomis nepavyks pasiekti didesnio must! saugurno keliuose. Manau, kad nuolatinis teoriniu it praktiniu iinitt tobulinimas, Keliu eismo taisykliu kruopstus studijavirnas pades isvengti Lietuvoje [vykstanciu dang skaudziu eismo [vykiu ir nelaimiu, Del to kiekvienas eismo dalyvis privalo [sisamoninti, kad deramas jo elgesys kelyje pades issaugoti savo if kitu gyvyby bei sveikata.

Biikime vieni kitiems atidesni, mandagesni, elkimes atsakingiau ir kulturingiau, del to kelyje biisime saugesni ir isvengsime nelairniu,

Gero kelio ir saugiu kelioniu JUllS pagarbiai linki

Lietuvos policijos eismo prieziiiros tarnybos virsininkas

Gintaras Aliksandravicius

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keliu eismo taisykles nustato eismo keliais tvarka visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje,

2. Instrukcijos, ~aisykIes ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo autornobiliu keliais istatymo (Zin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213)igyvendinamieji teises aktai, nustatantys eisma keliuose, negali priestarauti Keliu eismo taisyklems (toliau - sios taisykles).

II. SIOSE TAISYKLESE VARTOJAMOS SAVOKOS* 3. Siose taisyklese vartojamos savokos:

APTARNAUJANTYSIS TRANSPORTAS - transporto priernones, kurios priklauso draudziamaisrais kelio zenklais pazymetoje zonoje esancioms jmonems, istaigoms iT organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atveza i ta zonqJisveZa is jos) krovinius ar atvyksta i siq zona paimti krovinio, taip pat Jengvieji autornobiliai taksi,

atvezantys ! ta zona (isvesantys is jos)

keleivius alba atvykstantys jl) paimti i.

siq Zonq. .

AUTOMAGISTRALE-specialiaimotoriniu transporto priemoniueismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nera skirtas jvaziuot! i.salia esancias teritorijas arba is jl) isvaziuoti ir kuris:

turi, isskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dvieju krypciu vaziuojamasias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonems vaziuoti nenumatyta skiriamaja juosta arba, isimtiniais atvejais, kitais biidais;

viename lygyje nekerta jokio kelio, gelezinkelio begiu arba pesciuju taka; pazymetas kelio zenklu "AutomagistraIe".

AUTOMOBILIS - bet kokia motorine transporto priernone, skirt a vaziuoti keliu, vezti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones .. Prie automobiliu taip pat priskiriami troleibusai, nebegines elektrines transporto priernones, kuriorns energija tiekiama elektros laidais. Prie autornobiliu nepriskiriami motociklai, lengvieji keturraciai motocildai, keturraciai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeiges masinos.

BEGINE TRANSPORTO PRIEMONE - gelezinkeliu ar kita begiais judanti transporto priemone,

BLOGAS MATOMUMAS - meteorologiniu kitu reiskiniu Iemiamas kelio

matornumas rnazesniu kaip 300 m atstumu, neatsizvelgiant ! kelio pararnetrus.

* - zJ: 96 psi. priedq - KET II skyrius. KELIO ELEMENTAl

3

DIDZIAUSIOJI LEIDZIAMOJI MASE - visiskai sukomplektuotos transporto priernones (ar transporto priemoniu junginio) su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu mase, kuria transporto priemones gamintojas arba Vyriausybes [galiotos insti-

tucijos nustate kaip didziausia leidziama, .

DUOTI KELL\ (NEKLIUDYTI) - eismo dalyviui sustoti ar nepradeti vaziuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstu kitus eismo dalyvius keisti judejimo krypt] arba greiti, * DVlRACIQ TAKAS - dviraciu eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pazyrneti kelio zenklu .Dviraciu takas", kuriuose motoriniu transporto priemoniu eismas draudziamas, Dviraciu takas privalo buti atskirtas nuo kelio ar jo daliu kelio zenklais arba kelio inzinerinemis priernonemis.

DVIRATIS - ne maziau kaip du ratus turinti transporto priemone, varoma tik ja vaziuojancio asmens raumenu jega, naudojant pedalus ar rankenas, Neigaliuju vezimeliai prie dviraciu nepriskiriami.

EISMO DALYVIS - keliu eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pesciasis,

keleivis), •

EISMO {VYKIS - ivykis kelyje, viesose arba privaciose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, zuvo ar buvo suzeista zmoniu, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemone, krovinys, kelias, .jo statiniai ar bet koks

kitas jvykio vietoje buves turtas. . ~...~ & ~ ~

EISMO {vyKIO DEKLARACIJA - eismo ""~.. v

lvy~je ~alyv~vusi.q t~anspor:o priem?ni4 ~al- ~ .9"

dytO.J4 el.S.·mo ivykio vietoje uzpildyta IT pasira- / " /

syta forma, kurioje fiksuojamas eismo ivykio ~-

faktas, aprasornos aplinkybes ir braizorna ~ ~ A

schema. ~-;Y h7

* EISMO JVOSTA- keliu horizontaliojo zenk- ~

linimo linijomis (toliau - zenklinimo linijos) ir r??tfJ? (arba) kelio zenklais pazymeta arba nepazy- ;/ meta isilgine vaziuojamosios kelio dalies juosta, kurios plocio pakanka autornobiliams vaziuoti viena eile.

GELEZINKELlO PERVAZA - kelio susikirtimas su gelezinkeliu viename lygyje.

GYVENAMOJI ZONA - kelias •

ar teritorija, kuriu pradzia paiy-. .~ ~

meta kelia zenklu "Gyvenamoji

zona", 0 pabaiga - "Gyvenamo-

sios zonos pabaiga". . ,.

GYVENVIETE - namu pn- •• f1I

~tatyta terit~rija~ kurioje galio- E .. B jet papildorni keliu eismo reika-

lavimai ir kurios pradzioje keliai pazymeti kelio zenklu "Gyvenvietes pradzia", 0 pabaigoje - "Gyvenvietes pabaiga",

4

GREITKELlS - rnotoriniu transporto priemoniu eisrnui skirtas kelio zenklu ,,Automobiliu kelias" pazymetas kelias, i kuri jvaziuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryzas ir kurio vaziuojamojoje dalyje (vaziuojamosiose dalyse) draudziama sustoti ir stoveti. * KELIAS - eismui skirta ir naudojama zemes arba statinio pavirsiaus juosta per visa jos plot], jskaitant vaziuojamaja dali,

sankryzas, saligatvius, kelkrascius, pesciu- . . .

jq ir dviraciu takus, skiriamasias juostas. f7 Greitkelis

KELlO ZENKLAS - siose taisyklese nurodytas zenklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, ispejami eismo dalyviai arb a jiems suteikiarna informacija. Ke1.io zenklams taip pat priskiriami kintarnos informacijos kelio zenklai, kuriu pavyzdziai pateikti siq taisykliu 2 priede.

KELlQ EISMO REGULlUOTOJAS (toliau - reguliuotojas) - asmuo, teises aktu nustatyta tvarka [galiotas reguliuati eisma, devintis uniforma ir turintis skiriamaji zenkla (raisti ant rankoves, reguliuotojo lazdele, skritulj su raudonu

atsvaitu). \. .

KELYJE DIRBANTIS ASMUO - asrnuo, taisantis ar priziurintis & kelia, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kon- &

tr~liuoja~ti~ eisma, salinant~s nuo kelio ~rb~ ap~~r}a~tis. priv .. erst~- ~ ,

nai sustojusia transporto pnemone ar kitokia kliilti, likviduojantis I~

eismo jvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis

kitus gelbejimo darbus, teikiantis medicinos pagalba kelyje esanciarn eismo ivvkyje nukentejusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba. Kelyje (gatveje) dirbantys asmenys privalo vilketi ryskiaspalvius darbo drabuzius, ispejamasias liemenes arb a uniformas.

* KELKRASTIS - salia vaziuojamosios dalies (nuo jos krasto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip vaziuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo vaziuojamosios dalies jos krasta iymincia zenklinirno linija, taciau nelaikomas nei saligatviu, nei pesciqjt; ar dviraciu taku.

KETURRATIS MOTOCIKLAS - keturrate motorine transparto priemone, isskyrus lengvuosius keturracius motociklus, kurios didziausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis cilindro tiiris didesnis kaip 50 cnr', eksploatacine mase ne didesne kaip 400 kg, kroviniams vezti skirtos eksploatacine rnase ne didesne kaip 550 kg (be akumuliatoriu bateriju, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemone) ir didziausioji naudingoji galia ne didesne kaip 15kW

LENGVASIS KETURRATIS MOTOCIKLAS - keturrate motorine transporto priernone, kurios eksploatacine mase (be akumuliatoriu bateriju, jeigu tai elektros

5

varikliu varoma transporto priem one ) ne didesne kaip 350 kg, didziausiasis konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio cilindro darbinis turis ne didesnis kaip 50 crrr' (esant kibirkstinio (priverstinio) uZdegimo varikliui), didziausioji naudingoji isejimo galia ne didesne kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didziausioji tolygioji norninalioji galia ne didesne kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

LENKlMAS - vienos arba keliu vaziuojanCiq transporto priemoniu pra-

lenkimas ivaziuojant i priespriesinio IL~e~n~ki~·m~as~· ;;;;;;;;~~~~~~~~;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;:::

eismo juosta. ::

MARSRUTINE TRANSPORTO PRIEMONE (MARSRUTINIS TRANSPORTAS) - viesojo transporto priernones (autobusai, troleibusai, marsrutiniai taksi), kuriomis reguliariai vezami keleiviai nustatytu marsrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokykliniai autobusai.

MASE BE KROVINIO - transporto priemones rnase be vairuotojo, keleiviu ir krovinio, taciau su visa degalu atsarga ir irankiu komplektu.

MASE SU KROVINIU - faktine transporto prie- /:r ==11 ==II==IO~· ~

mones mase su vairuotoju, keleiviais ir krovini.u: ~ M 0 KY K LIN I S ~

MOKYKLINIS AUTOBUSAS - geltonas skiriamaisiais zenklais pazenklintas autobusas, kuriuo vezarni vaikai (svietimo istaigu mokiniai) specialiu marsrutu,

MOPEDAS - dvirate motorine transporto priemone, kurios didziausiasis konstrukcinis greitis ne mazesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 krn/h ir kurios variklio darbinis cilindro tfiris ne didesnis kaip 50 em' (esant vida us degimo varikliui), 0 didziausioji tolygioji nominalioji galia De didesne kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar trirate motorine transporto priemone, kurios didziausiasis konstrukcinis greitis De mazesnis kaip 25 krn/h ir ne didesnis kaip 45 krn/h ir kurios variklio darbinis cilindro turis ne didesnis kaip 50 ern? (esant kibirkstinio (priverstinio) uzdegimo varikliui), didziausioji naudingoji isejimo galia ne didesne kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), 0 didziausioji tolygioji nominalioji galia ne didesne kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

MOTOCIKLAS - dvirate ar daugiau ratu turinti motorine transporto priemone (su sonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindru) darbinis tiiris didesnis kaip 50 em> ir (arba) didziausiasis koustrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Prie motociklu taip pat priskiriamos trirates motorines transporto priemones, kuriu mase be krovinio ne didesne kaip 400 kg.

MOTORINE TRANSPORTO PRIEMONE - varikli turinti transporto priemone.Jsskyrus skirtas judeti De keliais begines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones.

NE1GALIl,JJQ VEZIMELIS - itaisas su ratais, varomas rankomis arba ivairiomis automatizuotomis sistemomis. Neigaliuju vezimelins naudoja zmones, kuriems vaikscioti sudetinga arba neimanoma del ligos, suzalojimu ar negalios.

6

PAGRINDINIS KELIAS - kelias, pazymetas zenklais .Pagrindinis kelias", "Sankryza su salutiniu keliu",,,Salutinis kelias is desines (kaires)", .Automagistrale", .Automobiliu kelias" kertamojo ar prisijungianciojo kelio atzvilgiu; kelias kito kelio, pazymeto kelio zenklais .Duoti kelia", "Stop", "Gyvenamosios zonos pabaiga", atZvilgiu; keliasvsu danga (betonas, asfaltas, skalda, zvyras, grindinys) kelio be dangos atzvilgiu, Salutiniame kelyje pries pat sankryza esantis ruozas su danga nedaro jo lygiareiksmio su kertarnuoju. Pagrindinio kelio nera reguliuojamose sankryzose.

PERSIRIKIAVIMAS ~ eismo juostos keitimas neivaziuojant i priespriesinio eismo juosta.

PESCIASIS - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemoneje, taip pat vaziuojantis neigaliuju vezimeliu, rieduciais, riedlente, paspirtuku, vedantis dvirati, mopeda, motocikla, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiska ar kitok] vezimel]. Pesciuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

PESCIl,JJl,J PEREJA - vaziuojamojoje dalyje esanti pesciujt; perejirno per kelia vieta, pazymeta kelio zenklais .Pesciuju pereja" ir zenklinimo linijomis arba tik kelio zenklais .Pesciuju pereja". PesCiqjq pere- '" jos ribas zyrni zenklinimo linijos, 0 jeigu j1.! nera, - Pescit!J4 pereja

[sivaizduojamos tieses, einancios nuo kelio zenklu .........

statmenai per kelia. •

*PESCIl}Jl,J TAKAS - pestiesiems skirta kelio dalis arba takas, pazymeti atitinkamais kelio zenklais "PesCiqjq takas" arba .Pesciuji; ir dviraciu takas". PRIVALOMOJI TECHNINE APZIURA - Lietuvos Respublikoje iregistruotu transporto priemoniu ir priekabu privalomas technines biikles tikrinimas, apimantis transporto priemones ir priekabos tapatumo nustatyma ir iq technines biikles atitikties teises aktu reikalavimarns [vertinima.

PRIEKABA - trans porto priernone, skirta ternpti motorine transporto priemone, Priekabomis laikomos ir ...L..._--': puspriekabes,

PRIVERSTINIS TRANSPORTOPRIEMONES SUSTOllMAS (toliau - priverstinis sustojimas) - trans porto priemones sustabdymas (sustojimas), kai toliau vazi uoti nejmanorna arba pavojinga. PUSPRIEKABE - su motorine transporto priem one sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi i motorine transporto priemone ir dalis jos mases, taip pat krovinio mases dalis tenka motorinei transporto priemonei.

7

SANKRYZA - keliu kirtimosi, jungimosi arba atsisakojimo viename lygyje vieta, iskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro mineti keliu susikir- . timai, susijungimai arba atsisakojimai. Sankryzomis nelaiko- ~I--J---"----'-"-=f"'" mos vietos, kur isvaziuojama is kelio i esancias salia jo teritorijas arba [vaziuojama i kelia is esanciu salia jo teritoriju. Sankryza yra reguliuojama, jeigu eisma joje reguliuoja sviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo Iygio sankryzos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukstyje ir yra nuovazos, Ieidziancios eismui judeti nuo vieno kelio prie kito. * SKIRIAMOJI KELIO JUOSTA (toliau - skiriamoji juosta) - konstrukcinis kelio elementas (apzeldintas veja, zeldiniais arba su kelio danga, kurioje irengti apsauginiai atitvarai), skiriantis gretimas vaziuojamasias dalis ir nenumatytas transporto priemonems vaziuoti arba sustoti (stoveti). ~

SPEClALIOSIOS TRANSPORTO PRIEMONES - operatyviniu ,~

tamybq if kit,os trans~orto prie~o?~s. s~ ~p~cialia~~iais s:,. iesos ir ' ,,~

garso signalais arba tik su specialiaisiais sviesos signaiais,

* SALIGATVIS - pestiesiems skirt a kelio dalis, esanti prie vaziuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.

TAMSUSIS PAROS METAS - laiko tarpas nuo saulelydzio iki sauletekio.

TIKRINANTYS PAREIGUNAI - uniformuoti valstybes instituciju (policijos, muitines, Valstybines keliu transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybes sienos apsaugos tamybos prie Vidaus reikalu ministerijos, aplinkos apsaugos valstybines kontroles) igalioti pareigiinai, kuriems Lietuvos Respublikos [statymu nustatyta tvarka suteikta teise stabdyti transporto priemones.

TRAKTORIUS - ratine arba viksrine ne maziau kaip dvieju asiu 1

transporto priernone, kurios didziausiasis projektinis greitis yr. ne •

mazesnis kaip 6 km/h, 0 pagrindine paskirtis - traukti, vilkti, stumti, . . t

vezti zemes ir misku iikio technika arba vilkti priekabas, kuri taip

pat gali buti pritaikyta kroviniams vezti ir tureti keleiviu sedyniu.

TRANSPORTO PRIEM ONE - priemone zmonems ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai irangai vezti, $i savoka taip pat apima traktorius, savaeiges masinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

TRANSPORTO PRIEMONES SAVININKAS - asmuo, kuriam nuosavybes teise priklauso transporto priernone.

TRANSPORTO PRIEMONES STOvEJIMAS (to1iau - stovejimas) - is anksto numatytas transporto priemones sustabdymas iLgesniam laikui, negu reikia keLeiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

TRANSPORTO PRIEMONES SUSTOJIMAS (toliau - sustojimas) - is anksto numatytas transporto priemones sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

TRANSPORTO PRIEMONES VALDYTOJAS - asmuo, nuosavybes, patikejimo, nuomos, panaudos arkitokiu teisetu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemone.

8

TRANSPORTO PRIEMONIl} JUNGINYS - r~n s~jungtos keli~s tr~nsp?rto priemones, kudos keliu Iats{:jBl ~ elsme dalyvauja kaip vienetas. - - VAlRAVIMO INSTRUKTORIUS - asmuo, kuriarn Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais [statyrno ir kitu teises aktu nustatyta tvarka suteikta teise mokyti kitus asmenis vairuoti transporto priemones.

VAIRUOTOJAS - asmuo, vairuojantis transporto priemone, Vairuotojams gali biiti prilyginamiasmenys, daJyvaujantys eisme pagal siose taisyklese apibreztus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukscius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti,

* VAZIUOJAMOJI KELIO DALIS (toliau - vaziuojamoji dalis) - kelio dalis transporto priemonems vaziuoti. Kelias gali tureti keleta vaziuojamuju daliu, atskirtu viena puo kitos skiriamosiomis juostomis arba esanciu skirtingame lygyje.

VAZIUOJAMl}Jl} KELIO DALll} SANKIRTA EJ II ~ ..

(toliau - vaziuojamuju daliu sankirta) - plotas, kur] U .'.

riboja linijos, isivaizduojamos pratesus isorinius snsi- . .

kertanciu vaziuojamuju kelio daliu krastus,

Kitos siose taisyklese apibreztos savokos atitinka = Lietuvos Respublikos saugaus eismo autornobiliu keliais [statyme vartojamas savokas,

Sankirta

III. BENDROSIOS EISMO DALYVIl} PAREIGOS

4. Eismo dalyviu elgesys grindziamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

5. Eismo dalyviai privalo isrnanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatyma, moketi sias taisykles ir jl) laikytis,

6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teise naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu ke1iais 1stat),1110 ir kitu istatyrnq, Sill taisykliu ir kitu teises aktu nustatytu reikalavimu, tvarkos ir apribojimu.

7. Eismo dalyviai privalo paklusti teisetiems tikrinanciu pareigunu ir uz keliu prieziura atsakingu institucijq igaliotu pareigunu, reguliuotoju reikalavimarns, vykdyti ju nurodymus.

8. Eisma keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio zenklai (nurodyti siq taisykliu 1 ir 2 prieduo- =;..;,.;;--=====:;::-::.... =~

se), keliu zenklinimas (nurodytas 3 -

. d ) V' + . . I' .. -KET IIT-8

pne e , SVleS01.0ral rr regu lUOtOJO sig- 9'" .

nalai, numatyti siose taisyklese ir kituose teises aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu, Jeigu kelio zenklo ir keliu zenklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio zenklu. Kai kelyje [rengti kintamos inforrnacijos kelio zenklai,

vadovaujamasi kintamos informacijos kelio zenklais. .

9. Eisrno dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kin] asmenu ar jl.! turto saugumui ir aplinkai, taip pat

9

siekdami isvengti nuostolingu padariniu arba juos sumazinti privalo imtis visu biitinu priemoniu, isskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciq, kitu zmoniq gyvybei at sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau zalos palyginti su ta, kurios biitu galima isvengti.

10. Eismo dalyviai negali savavaliskai perkelti, uzdengti, pasalinti arba [rengti eisrno tvarka nustatanciu techniniu priemoniu, uztverti kelio, palikti kelyje kokiu nars daiktu ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontroles priernoniu, avarinio rysio liniju ir zeldiniu, uztverti kelio prie priesgaisrinio hidranto ar kitos pastate [rengtos gelbejimo irangos ar kitaip trukdyti prie ju privaziuoti, metyti is transporto priem ones kokiu nors daiktu, siuksliq, pilti tepalu ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip tersti aplinkos,

11. Eismo dalyviai, sudare ar pastebeje kliiit] kelyje, sukele ar pastebeje jame pavoju, privalo siq kliiiti ar pavoju pasalinti, a negaledami to padaryti - pranesti policijai, kelio savininkui ar kelia priziiirinciai imonei, pazymeti kliiit] ar pavojinga vieta ir visais [rnanomais biidais [speti apie kliuti ar pavoju kitus eisrno dalyvius.

12. Gaves policijos kvietima, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti] policijos istaiga, Su savimi jis privalo tureti asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas trans porto priemoniu su [jungtais oranziniais zybCiojanCiais svytureliais vairuotojams.

IV- TRANSPORTO PRIEMONES VAIRUOTOJl), SAVININKlJ IR VALDYTOJl) PAREIGOS IR RElKALAVIMAI

14. Draudziama vairuoti transporto priemoneasmenims, neturintiems sios teises, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichika veikianciu medziagu ar nepasinaudojusiems teises aktu nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidziama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu del to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemone vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno is pirmiau nurodytu veiksniu arba neturi teises vairuoti sios transporto priemones, Vairuodamas transporto priemone, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pazymejime nurodytu salygu,

15. Draudziama vairuoti techniskai netvarkinga, transporto priemonerns keliamu techniniu reikalavimu (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkancia transporto priemone. Pries pradedamas vaziuoti, motorines transporto priemones, traktoriaus, savaeiges masinos vairuotojas privalo [sitikinti, ar transporto priemone tvarkinga, taip pat keliones metu stebeti transporto priemones technine bukle, Jeigu vaziuojanti transporto priemone sugenda ir del to neatitinka techniniu reikalavimu, 0 gedimo pasalinti neimanoma, vairuotojas, laikydamasis biitinu atsargumo priemoniu, gali vaziuoti iki stovejimo ar remonto vietos, isskyrus sil! taisykliu 246 punkte nustatytus atvejus.

16. Motorines transporto priemones, traktoriaus, savaeiges masinos vairuotojas privalo su savimi tureti ir policijos, Valstybines keliu transportoinspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus

10

c@nnection.lt

reikalu ministerijos ar muitines pareigiino reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumenta, patvirtinanti teise vairuoti transporto priemone, transporto priernones registravimo, privatomosios technines apziuros, transporto priemoniu valdytoju civilines atsakornybes privalomojo draudimo liudijima (polisa), kitus Lietuvos Respublikos [statymu bei teises aktu nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti [rengtu if [teisintu prietaisu rodmenis.

17. Tikrinancio pareiguno stabdomas transporto priemones vairuotojas privalo ja sustabdyti. Sustabdes transporto priemone tikrinantis pareigunas privalo vairuotojui prisistatyti. Tiknnanciam pareigiinui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neisIipdarnas is transporto priemones. Vairuotojui leidziama islipti is transporto priemones tik tikrinanciam pareigilnui leidus. Vairuotojui paprasius, tikrinantis pareigunas privalo parodyti jo [galiojimus patvirtinanti tarnybinj pazymejima,

18. Policijos pareiguno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybes nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nera neblaivus, apsvaiges DUO psichika veikianciu medziagu.

19. Vairuotojas privalo imtis visu butinu priernoniu savo, keleiviu ir krovinio saugumui keliones metu uztikrinti.

20. Motocikla ar mopeda privalu vairuoti abiem rankomis (isskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo, keturracio motociklo, lengvojo keturracio rnotociklo ar mope do vairuotojas privalo biiti su uzseg- - ....... fIIIII~ tu motociklininko salmu ir nevezti keleiviu be uzsegtq motociklininko salmu, Leidziama vairuoti rnotocikla be motociklininko salmo, jeigu motociklo gamintojo remo konstrukcijoje [montuoti stogo saugos lankai, kuriu paskirtis - apsaugoti vairuotoja nuo smiigiu, ir imontuota saugos dirzu sistema.

21. Motoriniu transporto priernoniu, traktoriu, savaeigiu masinq vairuotojams draudziama naudotis mobiliojo rysio priemonemis, jeigu jomis naudojamasi rankornis, isskyrus tuos atvejus, kai stovincios transporto priemones variklis isjungtas. Motoriniu transporto priemoniu, traktoriu, savaeigiu masinu vairuotojai turi vengti bet kokiu su transporto priernones vairavimu nesusijusiu veiksmu.

22. Draudziama vaziuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonernis su viksrine vaziuokle, isskyrus transporto priemones, ant kuriu viksru uzdetos apsaugos pagalves,

23. Draudziama vaziuoti transporto priemonemis skiriarnaja juosta, pylirnu ar iskasu slaitais, grioviais, [vaziuoti i kelia ar nuvaziuoti nuo jo ne specialiai tam irengtose vietose. 24. Motorines transporto priernones, traktoriaus, savaeiges masinos vairuotojas privalo moketi suteikti pirmaja pagalba per eismo ivyki nukentejusiems asmenims.

11

25. Motorines transporto priernones, traktoriaus, savaeiges masinos vairuotojas, sustojes tamsiuoju paros metu neapsviestame kelyje, isskyrus stoveti skirtas vietas, islipes is transporto priemones, privalo vilketi ryskiaspalve liemene su sviesa atspindinciais elementais arba birti prisiseges prie drabuziu kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atsvaita.

26. Transporto priemoniu vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatyme, kituose Lietuvos Respublikos teises aktuose nustatytus teisetus tikrinanciu pareigunu ir reguliuotoju nurodymus, laikytis siose taisyklese nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareigiinai ir reguliuotojai.

27. Motoriniu transporto priem on ill, traktoriu, savaeigiu rnasinu vairuotojai privalo uztikrinti, kad jll transporto priemones nevirsytu teises aktuose nustatyto triuksmo lygio,

28. 'Iransporto priemoniu vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltu pavojaus kitierns eismo dalyviams ir nesudarytu kliiicit; jll eismui.

29. Transporto priernoniu vairuotojai privalo imtis papildomu atsargumo priemoniu, jeigu kelyje yra vaiku arba neigaliuju,

30. Vairuotojas, kuris verciasi keleiviu vezimu, privalo su savimi tureti Vyriausybes nustatyta tvarka isduota galiojancia licencijos kortele, 0 vezdamas keleivius reguliariais reisais nustatytais marsrutais - ir nustatytaja tvarka isduota galiojanti leidima, ir tikrinanciu pareigunu reikalavimu juos ir kitus dokumentus pateikti.

31. Vairuotojui draudziama vaziuoti (testi judejima), jeigu yra (atsirado vaziuojant) pavojingu keleiviu (kroviniu) vezimo tvarkos reikalavimu pazeidimu, kelianciu pavoju zmonems ir aplinkai, iki jie bus pasalinti,

32. Transporto priemones savininkas ar valdytojas atsako uz jam nuosavybes ar kita teise priklausancia transporto priemone, rupinasi ja ir privalo:

32.1. policijos pareigunui pareikalavus, kad biitu atskleistas teises pazeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmeni (varda, pavarde ir gyvenamaja vieta), kuris tam tikru metu valde transporto priemones savininkui (valdytojui) priklausancia transporto priernone ar ja naudojosi; ~

32.2. gaves kvietima, transporta priemones savininkas (valdytojas) ar-

(j . . . k . idini ) d t laiku POLlCIJA

ba jo igaliotas asmuo eigu savimn as - jun 1111S asmuo nuro y u ai

atvykti ! policijos [staiga ir tureti asmens tapatybe parvirtinanti doku-

menta ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

33. Transporto priemones vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatyme ir kituose Lietuvos Respublikos istatymuose numatytas pareigas.

V. VAIRUOTOJlJ PAREIGOS PESTIESIEMS

34. [vaziuodamas i kelia is esanciu salia jo teritoriju, isvaziuodamas is kelia, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pesciqji, kurio judejimo kryptijis kerta, 0 sukdamas i desine ari kaire sankryzose - i jo vaziavimo krypties bet kuria eismo juosta iejus] pesciqji· Kai sukama i kelia su viena eismo juosta kiekviena kryptirni, vairuatojas

12

privalo sustati ir praleisti i bet kuria eismo juosta [ejus] pesciaj]. Vairuotojas visais atvejais privalo duati kelia pesciajam vaziuodamas atbulas. !b

35. Reguliuojamoje sankryzoje ar pesciujt; perejoje, kai sviesoforo.

.. ar reguliuotojo si~~ala~~ei~zia va.ziuoti,.vau·~o~?j~s prival? ~~oti k~l~q ..

nespejusiam pererti VaZlU0jamOSIOS dalies pesciajam, kuris !Zenge I H

esant leidzianciam eiti signalui. Vaziuodamas kryptimi, kuria rodo ro- .n·. dykle, [jungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arb a raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelia pesciajam,

36. Jeigu sviesoforo arba reguliuotojo sign alai draudzia vaziuoti per pesciqji; pereja, vairuotojas privalo sustoti pries "Stop" linija, kelio zenklq "Stop" Iinija", sviesofora, 0 jeigu jq nera - pries pescil!iq pereja. Vairuotojams, kurie uzsidegus geltonam sviesoforo signalui arba reguliuotojui pakelus rank,! aukstyn galetu sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, Ieidziarna vaziuoti toliau.

37. Artedamas prie nereguliuojamos pescillj4 perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti pries kelio zenkla .Pesciuju pereja", kad praleistu i bet kuria jo vaziavimo krypties eismo juosta, 0 keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptirni - i bet kuria eismo juosta perejoje [ejusi pesciaj],

38. Jeigu pries pesciuju pereja sustoja transporto priernone, ta pacia kryptirni vaziuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vel pradeti vaziuoti tik lsitikin~s, kad perejoje nera pesciojo, kuriarn jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Jeigu pries pesCi1.!.ill pereja transporto priemone suletino greiti, ta pacia kryptimi vaziuojantis vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti i1" vel pradeti vaziuoti tikisitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju,

39. Vairuotojui draudziama ivaziuoti i pesciuju pereja, jeigu uz jos yra grustis, del kurios reiketu sustoti, 0 sustojusi trans porto priernone

40. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaziuojamaja dalj kertancia organizuota vaiku grupe, jeigu jq lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atsvaitu ar ryskiaspalve veliavele.

41. Artedamas prie sustojusios transporto priemones su vaikq vezimo skiriamuoju zenklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privale ~:'::lIet~t!_ g.E~itt, prireikus -= ir sustoti, kad praleistu vaikus.

42. Visur (net ir ne pesciuju perejoje) vairuotojas privalo praleisti neregi pesciaj], signalizuojant] balta lazdele, arba neigaluj], vaC]~!&!~~!!~R~;;i •• ziuojanti per kelia neigaliuju vezimeliu.

13

VI. PESCIlUV PAREIGOS

43.Pestieji privalo eiti saligarviais arba pesCiqjq takais desine puse, 0 ten, kur jq nera, - kelkrasciu. J eigu saligatvio, pesciuju tako, kelkrascio nera arba jais eiti negalima, leidziama eiti viena eile vaziuojamosios dalies pakrasciu.

44. Kelkrasciu arba vaziuojamosios dalies pakrasciu einantys pestieji turi eiti pries transporto priernoniu vaziavirno krypti,

45. Asmenys, kurie kelkrasciu arba vaziuojamosios dalies pakrasciu vaziuoja nejgaliuju vezimeliais, vedasi motocikla, mopeda, dvirati, traukia (sturnia) rogutes ar vezimeli, privalo judeti tik viena eile ir tik transporto priemoniu judejimo kryptimi.

46. Organizuotai pesciuju grupei eiti vaziuojamaja dalimi leidziama kolona ne daugiau kaip 4 eilemis kuo arciau desiniojo vaziuojamosios dalies krasto ir tik transporto priemoniu judejimo kryptimi, Kolonos priekyje ir gale is kaires puses turi eiti lydintys asmenys nesini ryskiaspalvemis veliavelemis ir vilkintys ryskiaspalves liemenes su svies"1 atspindinpiais elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai pesciujugrupei eiti vaziuojamaja dalirni draudziama.

47. Organizuota vaiku iki 16 metu grupe vesti leidziama tik saligatviais arba pesciuji; takais, 0 ten, kur jq nera, - ir kelkrasciu, bet tik sviesiuoju paros metu ne daugiau kaip 2 eilernis ir lydima ne maziau kaip 2 suaugusiuju (ne jaunesniu kaip 21 metu).

48. Pestieji, eidami neapsviestu kelkrasciu arba vaziuojamosios dalies krastu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo nestis sviecianti zibinta arba vilketi ryskiaspalve Iiemene su sviesa atspindineiais elementais arba biiti prie drabuziu prisisege kitiems eismo dalyviarns matomoje vietoje atsvaita, Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vezimelis turi bilti su atsvaitais: kaireje vezimelio puseje is priekio - baltu, 0 is galo - raudonu.

49. I kita vaziuojamosios dalies puse pestieji privalo eiti tik pesciujq (taip pat pozeminemis ir esanciomis virs kelio) perejornis, 0 kur jq nera - sankryzose pagal saligatviu arba kelkrasciu linija. Pestieji neturi perzengti perejos ribu, Kai matomumo zonoje perejos ar sankryzos nera, leidziama eiti per kelia staciu kampu i abi puses gerai apzvelgiarnose vietose, taciau tik isitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonems.

50. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pestieji privalo vadovautis sviesoforais su pesciuju simboliu, 0 kai ju nera - transporto sviesoforu signalais. Reguliuotojo signalu pestieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie priestarautu sviesoforu signalams,

51. Izengti i vaziuojamaja dali pestiesiems leidziama tik po to, kai jie [vertina atstuma iki artejaneiu transporto priemoniu ir jl! greit] ir isitikina, kad tai saugu.

14

55. Pestiesiems draudziama:

55.1. eiti per vaziuojamaja dali tose vietose, kur yra transporto ar pesCiqil! atitvarai, 0 gyvenvietese - ir ten, kur yra skiriamoji juosta (isskyrus pesciuju perejas ir sankryzas);

55.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;

55.3. eiti skiriarnaja juosta arba greta jos vaziuojamosios dalies pakrasciu;

55.4. iseiti is uz stovincios transporto priemones ar kitos kliuties, trukdancios apivelgti vieta, neisitikinus, kad nera artejaneil.! transporto priemoniu;

55.5. eiti dviraciu takais;

55.6. pasisalinti is eismo [vykio vietos, jeigu pestieji yra susije su juo.

VII. KELEIVIV PAREIGOS

56. Marsrutinio transporto Ieidziama laukti tik stoteliu laipinimo aikstelese, 0 kur jl! nera - prie stoteles zenklo ant saligatvio ar kelkrascio.

57. K~leivi~m~ leid~iama [Iipti (islipti) tik transporto priemonei visiskai sustojus.

58. Jeigu tikrinantis pareigilnas sustabdo transporto priemone, keleiviams leidziama islipti tik jam leidus.

59. IS vaziuojamosios dalies puses keleiviarns leidziama jlipti i transporto

15

75. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukscius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, biitini zibintai, kurie turi degti kaireje vezimo, rogiu ['I at gyvuliu puseje: priekyje - baltos, 0 gale - raudonossviesos i ~~ zibintas. Tamsiuoju paras metu ar esant blogam matomumui .

t:.W vadeliotojas, gyvuliu ar pauksciu varovas ir raitelis privalo deveti ,.' .

ryskiaspalve liemene su sviesa atspindinciais elernentais.

76. Varomu gyvnliu banda ar paukscii; pulka reikia suskirstyti grupemis, tarp kuriu turi buti tokie atstumai, kad nekliudytu eismui. Varovu turi birti tiek, kad jie 'galetu valdyti gyvulius ar paukscius ir uztikrintu eismo sauguma.

77. Vadeliotojams, gyvuliu ar pauksciu varo~ams, raiteIiams, kitiems asmenims draudziama:

77.1. palikti gyvulius ar paukscius ant kelio arba greta .10 be prieziuros;

77 .2. priristi gyvulius taip, kad jie galetu is-

eiti ] kelia; •

77.3. varyti gyvulius ar paukscius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

77.4. varytigyvulius ar paukscius per gelezinkeliir kelia, kur nera specialiai tam skirtu vietu; 77.5. joti vaziuojamaja dalimi tarnsiuoju pa-

ros metu; 77.6. automagistralese ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukscius, joti; 77.7. vadelioti ir joti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichika veikianciu medziagu,

18

x. EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI * 78. Sviesofor4 signalai turi sias reiksrnes:

78.1. zalias skritulio formos signalas leidzia eisma;

78.2. zalias rodykliu formes signalas tamsiarne fane Ieidzia eisma tik rodykliu nurodytomis kryptimis, Ta pa6<'l . reiksme turi it zalia rodyklepapildomoje sviesoforo ~

sekcijoje (rodykle, leidzianti sukti i kaire, leidzia ir , .

apsisukti); '---

78.3, zalias mirksintis signalas leidzia eisma ir ispeja, kad jo

laikas baigiasi ir netrukus bus [jungtas draudziamasis signalas; i '*--1

78.4. zalias signalas su pesciojo simboliu leidzia eiti pestiesiems; ..

78.5. zalias signal as su dviracio simboliu leidzia vaziuoti dviraciais;

78.6.zalias signalas su juodo kontiiro rodykle (rodyklernis) leidzia vaziuoti j ame pazymetos rody kles (rodykliu) kryp- ,

timis ir [speja, kad sviesoforas turi papildorna SekCijq~, ' (sekcijas); ~

* - 21; 96 psl. priedq - KET X skyrius. EISMO REGULlAnMO SIGNALAl

; 78.7. geltonas signalas draudzia eisma ir [speja, kad sviesoforo signalai paSik~',iS~, jeigu Si~n~,!e y,ra ju~?O ~o?-. ~~,ro.ro, d.Y,kle,' s, jo~ infO,nnUOja" kuriornis

kryptimis bus leidziama vaziuoti l'"ungus "ham signalui; lei 78.8. kartu ijungti geltonas ir raudonas signalai draudzia eisrna

ir [speja, kad bus jjungtas zalias signalas; •

O 7~,.9 .. geltonasmirksintis sig,nalas l~id~ia eisma ir iSP, eja, kad san- i,_, kryza arba pesciuju pereja nereguliuojama; W

-"., 78.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas gelezinkelio perva-

zose, leidzia eisma jsitikinus, kad prie gelezinkelio pervazos nearteja begine transporto priernone;

78.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudzia eisma; jeigu signale yra juodo konturo rodykles, jos informuoja, kuriornis kryptimis bus leidziama vaziuoti [sijungus zaliam signalui;

78.12;. raudonas signalas su pesciojo simboliu draudzia pesciuji; eisma; 78.13, raudonas signalas su dviraeio simboliu draudzia dviraciu eisma; 78.14. raudonas X formos signalas ir zalias zemyn nukreiptos rodykles signalas (reversinis sviesoforas) atitinkamai draudzia arba leidzia vaziuoti ta eismo juosta, virs kurios jie [rengti,

747 '1)."- Jeigu reversiniamesviesofore

YIa geltonas istrizai 1 desine (kaire) nukreiptos rodykles forrnos signalas, jis jspeja, kad vaziuoti ta eisrno juosta bus draudziama, ir ipareigoja nedelsiant persirikiuoti, i gretima eismo jnosta rcdykles nurodyra kryptimi. Kai sviesoforai yra iSjul1gti arba ijungtas geltonas signalas, ivaziuoti i eismo juosta, pazymeta dviguba briiksnine linija, draudziarna,

7,9,' ,SVieSO.f 0.I4 S, ~gnalai 1.'SdeS',t omi,ve, rtik,' al,I,:ai n, uo. Vi~',s,aus 1'. a,pa6 ... q, 8.1.3. tva"r: I _I

[• e]' ~a .. rau~~nas. ~e1tona~; zalias. Prireikus ~.L~~alaI gah bfiti

, . isdestyti Ir horizontaliai: raudonas - kaireje, geltonas -

viduryje, ~a~ia~ - d.~sineje (re:e~s,inis svie~o~?ras).~ismo .~alyviai privalo • vadovautis J4 judejimo kryptirni rrengtu ir jiems skirtu (IS ju ir dubliuo-

janciujq) sviesoforu signalais, .

80. J eigu ties zaliu sviesoforo signalu [rengta papildoma sekcija su zalia rodykle, vaziuoti rodykles nurodyta kryptimi leidziama tik jsijungus sics sekcijos signalui.

r-1 81. Jeigu sankryzoje ties raudonu sviesoforo signalu [! 1 ~

< ~ pr~tvirti~ta lent~l~.su zalia ro.d,rkle:. nu~reipta i deSiny., Ia. ~

vairuotojams lerdzrama sukti 1 deSllll( rr degant drau- ..

dziau:am s~esofo:o signalui, taciau jie ~rival,o du.ot~ ke,.liq ir nesudaryti • pavojaus kitoms transporto pnemonems ir pestiesiems.

82. Baltakvadrato formes lentelesu juodomis rcdyklemis, irengta po sviesoforu

arba virs svie.sof~ro su jU?d? kO, n,t?,'ro rOdY~,emi~ j~.signalu?s~, papildomai I, ~ I

nurodo, kuriomis kryptimis leidziarna vazruoti isijungus zaham signalui. ' II'

19

83. Reguliuotojo signalai turi sias reiksmes: 83.1. rankos istiestos i salis arba nuleistos: 83.1.1. is desiniojo ir kairiojo sono leidziarna vaziuoti tiesiai ir i desine, 0 pestiesiems leidziama eiti per vaziuojamaja dati;

83.1.2. is krutines ir nugaros puses visu transporto priemoniu ir pesCi~q eismas draudziamas;

83.2. desine ranka istiesta i prieki:

83.2.1. is kairiojo sono transporto priemo- P::;;::=1~

nems leidziarna vaziuoti visomis kryptimis; 83.2.2. is krutines puses transporto priemonems leidziama vaziuoti tik i desine; 83.2.3. is nugaros puses ir desiniojo sono visu transporto priernoniu eisrnas draudziamas; 83.2.4. pestiesierns leidziama eiti per vaziuojamaja dali uz reguliuotojo nugaros; 83.3. tanka pakelta aukstyn: 83.3.1. visiems eismo dalyviams draudziama judeti bet kuria kryptimi; 83.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos, 84. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priernone, pesciasis - su-

stoti, kai tikrinantis pareigunas (reguliuotojas) duoda signala - mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atsvaitu, nuk~eiptu i e.is~~ dalyvi, arba per garsiakalbi liepia sustoti, Signalas STOP taip pat gah but! nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos zenklu pazymetame automobilyje [rengtoje svieslenteje. Noredamas atkreipti eismo

dalyviu demesi, tikrinantis pareigiinas (reguliuotojas) gali duoti si~naI'l .

svilpuku. Gaves signala, vairuotojas privalo nedelsdamas ~~s.t~bdytl trans~or.to priemone nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma - desiniajame kelkrastyje, o kai kelkrascio nera - vaziuojamosios dalies desiniajame pakrastyje.

20

0
0(
-
;X;
E-<
C"i g;l
c,.;
co
K .-i
~ 0(
......
;X;
E-<
~ 85. Sviesoforo sign alai gaLi buti papildomai dubIiuojami garso signalais, informuojanciais neregius pesciuosius, kad galima pereiti vaziuojamaja dali. 86. Gelezinkelio pervazose raudona sviesoforo signala dubliuoja garso signal as.

XI. lSPEJAMIEll SIGNALAI

87.lspejamieji sign alai yra sie: rodorni posiikiu, stabdziu sviesos signalais mba Tanka; garso signalas; zibintlj sviesos perjunginejimas; avarines sviesos signaJizacijos [jungimas; avarinio sustojimo zenklo pastatymas.

88. Vairuotojas privalo [speti atitinkamos krypties posilkiu sviesos signalais, 0 jeigu sviesos signaIizacijos nera arba ji sugedusi - ranka: 88.1. pries pradedamas vaziuoti ir pries sustodamas; 88.2. pries persirikiuodamas, pries 1enkdamas ir baigdamas lenkti, pries sukdamas i desine ar kaire, pries apsisukdamas,

89. Posilkio i kaire signa-

1'1 atitinka i sona istiesta ........ 1~iii;~ kaire arba i SOUq istiesta ir

per alkiine statmenai i virS4 sulenkta desine tanka.

90. Posukio t desine signala atitinka i sona istiesta desine arb a i sona istiesta ir per alkiirie statmenaii virsu sulenkta kaire ranka. 91. Stabdymo signalas rodomas auks-

tyn iskelta kaire arba desine ranka.

92. Ispejamieji signalai turi biiti pradeti rodyti is anksto pries manevra (stabdyma, susijusi su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti pries pat manevra). Signala reikia rodyti taip, kad jis neklaidintu kitu eismo dalyviu.

93. Signala rodantis vairuotojas neigyja vaziavimo pirmurno teises.

94. Gyvenvietese neleidziama naudoti garso signalu, isskyrus tuos atvejus, kai jie biitini, kad biitu isvengta eismo [vykio, 95. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo demesi, galima perjungineti sviesas, 0 ne gyvenvietese - naudoti garso signal". 96. Draudziama kaip ispejamqji signala naudoti tolimasias sviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per uzpakalinio vaizdo veidrodj), 97. Avarine sviesos signalizacija transporto prierno-

neje, jeigu tokia [rengta, privalo biiti ijungta: 97.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stoveti) draudziama;

0-

'1

.-<

X.---.. __ --·"' .....

~

21

97.2. ivykus eismo [vykini;

97.3. tikrinanciam pareigunui sustabdzius; 97.4. ::;;UStOju8 neapsviestuose keliu ruozuose

tamsiuoju paras metu arba esant blogam matomumui, a vaziuojant tamsiuoju paras metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega - bent viena galine gabaritine sviesa;

97.5. kai ji velkama;

97.6. kai vairuotojas akinamas;

97.7. kai norima perspeti kitus vairuotojus apie kliuti ar pavoju.

98. Jeigu avarines sviesos signalizacijos nera arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusia transporto priemone kiti eismo dalyviai pamatytu likus iki jos maziau hip 100 m,

a mQtorines transporto priernones (isskyrus mo-

b' peda, motocikla be priekabos, keturrati motocikla it lengvaji keturrati motocikla), traktoriaus, savaeiges masinos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo zenkla: gyvenvietese - ne arciau kaip 25 m atstumu, 0 ne gyvenvietese - ne arciau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemones,

RET

XII. ,SVIESOS PRIETAISlJ NAUDOJIMAS

99. Tamsiuoju paras metu motoriniu transporto priernoniu, traktoriu, savaeigiu masinu vairuotojai privalo vaziuoti keliais su [jungtomis artirnosiomis arba tolimosiomis zibintu sviesomis.

iOO. Tamsiuoju paras metu arba esant blogam matomumui tolimosios zibintq sviesos turi biiti perjungtos i artimasias:

100.1. apsviestuose keliuose;

100.2.likus iki priespriesiais atvaziuojancios transporto priemones ne maziaukaip 150 m atstumui;

100.3. kitais atvejais, kai tolimosios zibintq sviesos gali akinti vairuatojus (net ir vaziuojancius ta pacia kryptimi) arba kai priespriesiais atvaziuojantis vairuo~~-"'I tojas duoda signala perjunginedamas sviesas,

101. Akinarnas vairuotojas privalo ijungti avarine sviesos signalizacija if nejvaziuodamas 1 kita eismo juosta suletinti greiti, prireikus - ir sustoti.

22

c @nnectiOn.lt

102. Sviesiuoju paros metu motoriniu transporto priernoniu, traktoriu, eavaeigil! masinu vairuotojai privalo vaziuoti keliais su [jungtomis artimosiomis arba specialiai siam metui skirtomis zibintu sviesomis. 103. Ruko zibintus leidziama naudati tik esant blogam matamumui, 0 priekinius - ir sugedus priekiniam kairiajam artimuju SVieSl! zibintui. 104. Sustojus neapsviestarne kelio ruoze tamsiuoju paras

metu arba esant blogam matomumui, biitina ijungti motorines transporto priemones avarine sviesos signalizacija. Jeigu avarinessviesos signalizacijos nera arba.ji sugedusi, motorine transporto priemone turi buti pastatyta uz kelio ribu, Jeigu to negalima padaryti, vietq birtina pazyrneti taip, kaip numatyrasiu taisykliu 98 punkte.

XIII. VAZIAVIMO PRADZIA IR MANEVRAVIMAS

105. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta desine kelio puse. Priesingu bypCiq eisma vaziuojatnojoje dalyje, jeigu nera kitaip nustatanciu kelio zenklu ar zenklinimo, skiria menamoji isilgine vaziuojamosios dalies asis.

106. Pries pradedamas vaziuoti, pries persirikiuodamas, pries sukdamas i kaire ir kitaip keisdamas vaziavimo krypt], vairuotojas privalo [sitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia (nekliudyti) kitiems eismo dalyviarns.

107·1vaziuadamas i kelia is esanciu salia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo vaziuojancioms transporto priemonems,

108. Isvaziuodarnas is kelio, vairuotojas privalo duoti kelia juo vaziuojancioms transporto priemonems, kuriu judejimo kryptj jis kerta.

109. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonerns, vaziuojancioms gretima eismo juosta ta pacia kryptimi. Jeigu ta pacia kryptimi vaziuojancios transporto priemones persirikiuoja kartu, vairuotajas privalo duoti

keliq desineje esanciai transporto priemanei. /"

110. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) ../' tos pacios krypties eismo jU05toS, vienoje is jq eismasyra negalimas ir susidare trausporto priernoniu eire, kiekvienas gretima eismo juosta vaziuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai is susidariusios eiles) persirikiuoti i .10 uzimama eismo juosta .. Persirikiuojantysis priva- 10 [sitikinti, kad jam duoda kelia,

111. Pries sukdamas i desine, i kaire arba apsisukdamas (isskyrus posiikj i sankryZq, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo is anksto pasitraukti prie pat vaziuojamosios daties, skirtos vaziuoti ta kryptimi, atitinkamo krasto. Kelio zenklai it (arb a) zenklinimo linijos gali iii reikalavirna pakeisti,

23

112. Kai del savo gabaritu ar kitu priezascn; transporto priemone negali pasukti (apsisukti) is krastines padeties, sukti leidziama ir ne nuo vaziuojamosios dalies, skirtos vaziuoti ta kryptimi, atitinkarno krasto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonems ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

113. Reikia sukti taip, kad jvaziuodama 1 vaziuojamuju daliu sankirta ir isvaziuodama

is jos transporto priernone neatsidurtu pries- .-:?

priesinio eismo juostoje. Jeigu sukti Ieidziarna keliomis eilemis, vairuotojas priva- 10 sukti taip, kad nekliudytu sukanciajarn gretima eile.

114. Sukdamas ! kaire (apsisukdamas) ne san - -kryzoje, vairuotojas privalo duoti k~liq priesin-

ga kryptimi vaziuojancioms transporto priemonerns,

115. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos uzimtos, keisti eismo juosta leidziama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

116. Jeigu yra letejimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo is anksto persirikiuoti i Sil! juosta ir letinti greiti tik joje.

r=: / ~

~

117. Jeigu yra greitejimo juosta, skirta ivaziuoti i kelia, vairuotojas privalo vaziuoti ja ir [silieti i transporto srauta, duodamas kelia juo vaziuojancioms transporto priemonems.

---

,

$'0 ,

118. Kur kas leciau uz leidziarna didziausia greit] vaziuojantis vairuotojas (isskyrus tuos atvejus, kai jis suka I kaire arba apsisuka) pri-

vain praleisti paskui ji greiciau vaziuojancias ~

transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau i desine, Letaeiges ar dideliu gabaritu transporto priernones vairuotojas prireikus privalo 'sustoti ir praleisti uz jos susikaupusias transporto priemones.

119. Vaziuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelia kitiems eismo dalyviams.

120. Kai transporto priemoniu vaziavimo trajektorijos kertasi, 0 vaziavimo tvarka siose taisyklese neaptarta, kelia privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemone arteja is desines,

24

121. Apsisukti draudziama: ®

121.1. pesciuju perejose;

121.2. gelezinkeliu pervazose;

121.3. tuneliuose; .

121.4. ant tiltu, estakadu, viaduku ir po jais; 121.5. vietose, kur kelio matornumas-bent viena kryptimi mazesnis kaip 100 metru; 121.6. keliuose su skiriamaja juosta, isskyrus tam irengtas ir kelio zenklais bei

zenklinimu pazymetas apsisukimo vietas.

XIV. TRANSPORTO PRIEMONIl) ISSIDESTYMAS KELYJE

122. Jeigu vaziuojamoji dalis zenklinimo linijomis if (arba) kelio zenklais suskirstyta i eismo juostas, transporto priernones turi vaziuoti siomis juostomis. Uzvaziuoti ant bruksniniu zenklinimo Iiniji; leidziama tik persirikiuojant i kita eismo juosta, kirsti istisines zenklinimo linijas leidziama tik siu taisykliu 3 priede nurodytais atvejais. Esant istisinei zenklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skirianciai priesiugu krypciu eismo juostas, vairuotojas privalo vaziuoti desiniau nuo jos.

123. Dvipusio eismo kelyje is keturiu ir daugiau eismo juostu arba kelyje su skiriamaja juosta draudziama ivaziuoti i priesingos krypties eismui skirta kelio PUSy, vaziuoti skiriamaja juosta arba jq pervaziuoti.

124. Dvipusio eismo keliuose is triju eismo juostu leidziama [vaziuoti i vidurine eismo juosta tik lenkiant, apvaziuojant kliuti, sukant i kaire arba apsisukant. Draudziama ivaziuoti i krastine vaziuojamosios dalies eismo juosta, .~;j)~f'

skirta eismui priesinga kryptimi.

125. Vairuotojas privalo vaziuoti kuo arciau desiniojo vaziuojarnosios dalies krasto.

126. Krovininiais autornobiliais, kuriu didziausioji leidziamoji mase didesne kaip 3,5 t, draudziama vaziuoti toliau nuo vaziuojamosios dalies krasto negu antraja eismo juosta, isskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti i kaire, apsisukti, apvaziuoti kliiitj, sustoti (stoveti) vienpusio eismo kelyje.

25

127. N e gyvenvietese vairuotoj ai, vairuoj antys transporto priemones, kuriu greitis neturi virsyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kuriu bendras ilgis - daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje vaziuojancios transporto priemones, kad juos lenkiancios transporto priernones netrukdomos galetu persirikiuoti i desine kelio puse, Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

128. Transporto priem ones, kuriu konstrukcinis greitis negali biiti didesnis kaip 40 km/h arba kurios del techniniu priezasciu negali pasiekti tokio greicio, turi vaziuoti tik krastine desine eismo juosta, isskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvaziuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

129. Mopedu vairuotojai privalo vaziuoti tik pirmaja vaziuojamosios dalies eisrno juosta, kuo arciau jos desiniojo krasto, isskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti ! kaire, apsisukti, aplenkti ar apvaziuoti kliut], sustoti (stoveti) vienpusio eismo keIyje.

130. Draudziama vaziuoti veja, saiigatviu, pesCiq1q taku arb a uzvaziuoti ant 1Q, isskyrus tuos

atvejus, kai uivaziuoti ant saligatvio krasto lei- .:P

dzia stovejimo btida nurodantys kelio zenklai, >

131. Draudziama apvaziuoti ta pacia kryptirni vaziuojancias transporto priem ones is desines (isskyrus leistina sukanciu i kaire, apsisukanciu transporto priernoniu apvaziavimq is desines) vaziuojant kelkrasciu, letejimo ar greitejimo juosta, jeigu kelio zenkl.ai ir zenklinunas nenumato kitaip.

132. Vairuotojas, atsizvelgdarnas i greiti, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje vaziuojancia transporto priemone, <> jeigu ji biitu stabdoma, taip pat palikti toki tarN is sono, kad eismas butu saugus.

xv. VAZIAVIMO GREITIS *

133. Vairuotojas privalo vaziuoti nevirsy-

~. damas leistino greicio, Pasirinkdarnas vaziavi-

:··f~·~·r

~ mo greiti, vairuotojas turi atsizvelgti ! vazia-

virno salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones biikle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios is anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas.

134. Jeigu atsirado kliutis ar iskilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gab tai pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiskai sustabdyti transporto priemone arba apvaziuoti kliilt] nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

26

* - b: pirmojo virselio vid. puseje priedq - KET xv skyrius. VAtu VlMO GREITIS

135. Gyvenvietese visorns transporto priemonems leidziama vaziuoti ne didesniu kaip 50 km/h greiciu, 136. Ne gyvenvietese leidziama vaziuoti: 136.1. lengvaisiais automobiliais automagistralese nuo balandzio 1 d. iki spalio 31 d. ~ ne didesniu kaip 130 krn/h greiciu, nuo lapkricio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greiciu, greitkeliuose nuo balandzio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greiciu, nuo Iapkricio 1 d. iki kovo 31 d. ~ ne didesniu kaip 100 km/h greiciu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greiciu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greiciu:

136.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kuriu didziausioji leidziarnoji rnase ne didesne hip 3,5 t, automagistralese - ne didesniu kaip 110 km/h greiciu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 100 krn/h greiciu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 krn/h greiciu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 krn/h greiciu;

136.3. autobusais automagistralese - ne didesniu kaip 100 km/h greiciu, greitkeliuose ~ ne didesniu kaip 90 krn/h greiciu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 krn/h greiciu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greiciu;

136.4. krovininiais automobiliais (is jq ir transporto priemoniu junginiais), kuriu didziausioji leidziamoji mase didesne kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralese - ne didesniu kaip 90 krn/h greiciu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 80 km/h greiciu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu hip 80 km/h greiciu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greiciu;

136.5.1engvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kuriu didziausioji leidziamoji mase ne didesne kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralese, greitkeliuose ir keliuose su asfaJto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greiciu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greiciu;

136.6. mokykliniais autobusais, krovininiais autornobiliais vezant keleivius, velkant motorines transporto priemones - ne didesniu kaip 70 km/h greiciu (velkant lankscia vilktimi

...... - ne didesniu kaip 50 km/h greiciu).

137. Transporto priemonems (ju junginiams), kuriu matmenys (su kroviniu at be jo) virsija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidziamus dydzius, Ieidziama vaziuoti ne didesniu kaip 60 km/h greiciu (jeigu isduotame leidime nenurodyta kitaip).

KET XV-136.6.

27

138. Keliu ruozuose, kur eismo salygos leidzia saugiai vaziuoti greiciau, policijos ir kelio savininko sprendirnu maksimalus Ieidziamas 'greitis gali biiti padidintas

pastacius atitinkamus kelio zenklus. .

139. Neturintiems 2 metu vairavimo stazo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidziama vaziuoti automagistralese ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiCiu,kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 krn/h greiciu. 140. Vairuotojui draudziama:

140.1. virsyti transporto priernones gamintojo nurodyta maksimalu greit]; 140.2. virsyti greit], kuris nurodytas transporto priemones greicio ribojimo ski-

riamajame zenkle;

140.3. vaziuoti be reikalo pernelyg letai, trukdant normalu kitu transporto priemoniu eisma;

140.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebutina eismo saugumui.

XVI. LENKIMAS

141.3. lenkimui biitina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priespriesiais atvaziuojancioms transporto priemonems;

141. Pries pradedarnas lenkti, vairuotojas privalo isitikinti, kad:

141.1. ne vienas is vaziuojanciu paskui ji vairuotoju, kuriems galetu bilti sukliudyta, nepradejo lenkti;

141.2. transporto priemones, vaziuojancios priekyje ta pacia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posukio signalo;

141.4. baigdamas lenkti, jis gales grifti i savo eismo juosta nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

28

M 142. Jeigu priekyje vaziuo-

~ jantis vairuotojas rode kairijj

S: '!!!!!!!!~~~~tII •• ~~ .. - .. ~ posiikio signala it yra persiri-

X .ii"~\~ kiaves posiikiui i kaire (apsi-

~ _ . sukimui), vaziuojantysis pas-

kui j.i privalo apvaziuoti sukancia transporto priemone is desines arba palaukti, kol priekyje vaziuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta,

143. Lenkiamos transporto priem ones vairuotojui draudziama trukdyti aplenkti didinant vaziavimo greiti arba kitais veiksmais.

144. Jeigu su priesais vaziuojancia transporto priemone prasilenkti sunku, kelia privalo duoti vairuotojas, kurio puseje yra kliutis, Nuokalnese, pazyrnetose atitinkamais kelio zenklais, esant kliuciai, kelia privalo duoti zemyn vaziuojancios transporto priemones vairuotojas.

145. Lenkti draudziama:

145.1. salutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pazymetame kelio zenklais "Sankryza su salutiniu keliu", "Salutinis kelias is desines (kaires)" arba .Pagrindinis kelias", bei reguliuojamose ir lygiareiksmiu keliu sankryzose;

145.2. gelezinkelio pervazose if likus 100 m atstumui iki ju;

29

145.4. pesciuju perejose;

,..,.-::,n,"'~<I'~\<:1<:f1

,~,

~ 145.5. vietose, kur vaziavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

XVII. SUSTOJIMAS IR STOvEJIMAS

146. Sustoti ir stoveti transporto priemonerns leidziarna desineje kelio puseje, kuo desiniau kelkrastyje, ojeigu jo nera - vaziuojamosios dalies pakrastyje. ..."

147. Gyvenvietese sustoti ir stoveti leidziama ir kaireje puseje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po viena kiekvienos krypties eismo juosta,

148. Neapsviestuose keliu ruozuose tamsiuoju paras metu arba esant blogam matornumui leidziarna stoveti tik stovejimo aikstelese arba ui kelio ribu.

149. Transporto priemonems sustoti ir stoI Yeti vaziuojamojoje dalyje leidziama viena eile. 150. Motociklus be priekabos, mopedus iI dviracius leidziama statyti dviem eilemis, jeigu tai nekliudo eismui.

151. Statyti transporto priemone kampuj vaziuojamosios dalies krastq, 0 ne IygiagreCiai su vaziuojamosios dalies krastu, galima tik ten, kur tai leidzia stovejimo buda nurodantys kelio zenklai ir (arba) vaziuojamosios dalies zenklinimas.

152. Vairuotojas gab pasitraukti is savo vietos arba palikti transporto priernone tik pasirupines, kad ji savaime nepradetu riedeti ir ja nepasinaudotu kiti asmenys. 153. Draudziarna atidaryti sustojusios transporto priemones dureles, jeigu tai kelia pavoju arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

30

-

~ KET XVII~6.

155.1. gelezinkeliu pervazose ir arciau kaip 50 m atstumu nuo )4;

155.2. skiriamojoje, greitejimo ir tetejimo juostose;

155.3. ant tiltu, viaduku, estakadu ir po jais, taip pat tuneliuose;

155.4. pesCiqjl! perejose ir arciau kaip 5 m atstumu pries jas;

155.5. ant vejos, saligatvio (isskyrus tuos atvejus, kai ten stoveti leidzia stovejimo buda nurodantys kelio zenklai);

155.6. ant pesciuju ar dviraciu tako, taip pat arciau kaip 5 m atstumu pries vaziuojamosios dalies susikirtima su pesciuji; ar (ir) dviraciu taku;

155.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemoues ir istisines zenklinimo linijos (bortelio) mazesnis kaip 3 111 atstumas;

155.8. vaziuojamuju daliu sanc:;:; kirtoje ir arciau kaip 5 m atstu-

<:? mu nuo jos, isskyrus ta puse, kuri

.//6? yra priesais sonini kelia trisalese

p c-: sankryzose su. istisine zenklinimo

~ linija arba skiriamaja juosta;

KET XVII-ISS.S.

31

155.9. marsrutinio transporto sustojimo aikstelese ir arciau kaip 15 m atstumu nuo ju (kai aiksteles nera - arciau kaip 15 III atstumu nuo stoteles zenklo) arba arciau kaip 15 m atstumu nuo taksi stoteles zeuklo, jeigu tai kliudytu marsrutinio transporto ar taksi eismui;

155.10. ten, kur sustojusi transporto priernone uzstotu kitiems vairuotojams sviesoforo signalus ar kelio zenklus arba kliudytu kitu transporto priemoniu ar pesCiqjl! eismui;

155.11. ne gyvenvietese, kur bent viena kryptimi kelias matomas maziau kaip 100 ill atstumu;

155.12. gyvenvietese, kur bent viena kryptimi kelias matomas maziau kaip 50 ill atstumu;

ISS. B. ant uzbruksrriuotu plotu, iyminciu nukreipimo saleles.

156. Priverstinai sustojes ten, kur sustoti (stoveti) draudziarna, transporto priemones vairuotojas privalo ijungti

32

c @nnection.1t

ri r!

IT) IT) rl

H

.&~

~-"73t. [ 50 m )

avarine sviesos signalizacija, jeigu tokia [rengta (pastatyti avarinio sustojimo zenkla, kaip numatyta sil! taisykliu 98 punkte), ir kuo skubiau pasalinti transporto priemone nuo kelio,

157. Greta skiriamuoju zenklu "Neigalusis" pazymetu transporto priemonil! savaja transporto priernone vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytu ilipti (islipti) neigaliesiems.

XVIII. VAZIAVIMAS PER SANKRYZAS

159. Lygiareiksmiu keliu sankryzoje vairuotojas privalo duoti kelia is desines artejancioms transporto priernonems.

160. Tuo atveju, kai sankryzoje keiciasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu vaziuojantys vairuotojai vieni kitu atzvilgiu turi laikytis vaziavimo per lygiareiksmiu keliu sankryzas taisykliu, ' Sil! taisykliu vieni kitu atzvilgiu turi lai-

kytis ir vairuotojai, vaziuo- \6

jantys salutiniais keliais. :!:

161. Sukdamas i kaire (ap- ~~~~~~e~~''''''''~~-~~~~ ~

sisukdamas), vairuotojas pri- ;

vale duoti kelia transporto priernonems, vaziuojancioms -:;.?' Iygiareiksmiu keliu priesinga kryptimi tiesiai arba i desine, 0 sankryzoje, kurioje leidziama lenkti ir lenkiancioms transporto priernonems.

162. Sukdamas sankryzoje i kaire arba t desine, vairuotojas privalo duoti kelia

33

visiems eismo dalyviams, kertantiems jo vaziavimo krypties eismo juostas. Sukdamas ! kelia su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelia eismo datyviams, kertantiems bet kuria vaziuojamosios dalies eismo juosta,

163. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, 0 pirmumo zenklu nera, jis turi elgtis taip, lyg vaziuotu salutiniu keliu.

164. Draudziama ivaziuoti i vaziuojamuju datil! sankirta, jeigu joje ar uz jos yra klnitis, kuri priverstu vairuotoja sustoti sankryzoje ir trukdyti kitu transporto priemoniu eismui.

KET XVIII-l64.

166. Vairuotojui, ivaziavusiam] vaziuojamuju datil! sankirta pagal leidziarnaj] sviesoforo signala, leidziama vaziuoti numatyta kryptimi, kad ir koks biitu sviesoforo signalas isvaziuojant is sankryzos, Taciau jeigu sankryzoje pries pakeliui esancius sviesoforus yra "Stop" linija

34

~ lfQ

165. Isijungus leidziamajarn sviesoforo signalui, vairuotojas privato duoti kelia transporto priernonems, isvaziuojancioms is sankryzos vaziuojamuju daliu sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradetas, kai ju krypties signal as buvo leidziarnasis), ir praleisti baigiancius pereiti vaziuojamaja dali pesciuosius,

(keliozenklas "Stop" linija"), vairuotojas turi paisyti kiekvieno sviesoforo signalo.

167. Vaziuodamas kryptimi, kuria rode rodykle, [jungta papildomoje sviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelia is kitu krypciu pagal leidziamaji sviesoforo signala vaziuojancioms transporto priemonerns.

168. Sankryzoje, kurioje eismas reguliuojamas sviesoforu su papildorna sekcija, vairuotojas, vaziuojantis eismo juosta, is kurios sukama, turi vaziuoti toliau ijungtos rodykles nurodyta kryptimi, jeigu sustojes jis sutrukdytu kitu ta pacia eismo juosta vaziuojanciu paskui ji transporto priemoniu eismui.

169. Esant draudziamajam sviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti pries "Stop" Iinija, 0 jeigu jos nera - pries sviesofora, kertarna vaziuojamaja dali, pesciuju per:ej,! taip, kad nekliudytu transporto ir pi:Bci4i1! eismui,

170. Vairuotojui, kuris uzsidegus geltonam sviesoforo signalui arba reguliuotojui pakelus ranka aukstyn galetu sustoti si4 taisykliu 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidziama vaziuoti toliau.

171. Vairuotojas privato vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie priestarautu sviesoforo signalams, kelio zenklams ir zenldinimo linijoms,

172. Kai eismas regutiuojamas sviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis sviesoforo signalais, kad ir kokie butu vaziavimo pirmenybe nurodantys kelio zenklai. Jeigu sviesoforas iSjungtas arba [jungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio zenklais.

XI~. VAZIAVIMAS PER GELEZINKELIT,J PERVAZAS

173. Ivaziuodamas i gelezinkelio pervaza ir vaziuodamas per jet, vairuotojas privalo vadovautis kelio zenklais, zenklinimu, uztvaro padetimi, sviesoforu ir gelezinkelio pervazos budetoju (reguliuotoju) signalais. Pries [vaziuodamas i gelezinkelio pervaza, vairuotojas visais atvejais privalo isitikinti, kad prie gelezinkelio pervazos nera artejancios begines transporto priemones,

174. Gelezinkelio pervazoje vairuotojas privalo duoti keliq artejanciai beginei transporto priemonei,

175. Duodamas kelia artejanciai beginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai vaziuoti per gelezinkelio pervaza draudziama, vairuotojas privalo sustoti pries "Stop" linija, kelio zenkl"! "Stop", sviesofora, pakeliamaji uztvara, a jeigu jl! nera - ne arciau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo begio. Pries pradedamas vaziuoti vairuotojas privalo [sitikinti, kad prie gelezinkelio pervazos nearteja begine transporto priemone.

35

c@nnectionolt

176. Transporto priemonei priverstinai sustojus gelezinkelio pervazoje, vairuotojas privalo nedelsdamas islaipinti keleivius, imtis visu veiksmu transporto priemonei is gelezinkelio pervazos patraukti ir duoti signal us artejancios begines transporto priemones masinistui, Stabdymosignalu laikomas rankos sukimas ratu (sviesiuoju pares metu -su ryskiaspalve skepeta arba kitu gerai rnatomu daiktu, 0 tamsiuoju pares metu - su fakelu arba zibintu).

177. Transporto priemonerns, kuriu plotis didesnis kaip 5 m arba aukstis nuo kelio pavirsiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniuarba be jo), vaziuoti per gelezinkelio pervaza leidziama tik gavus gelezinkelio savininko leidima,

178. Vairuotojui draudziama:

178.1. vaziuoti per gelezinkeli tarn neskirtose vietose; 178.2. apvaziuoti kitas transporto priernones, kurios su-

stojo pries gelezinkelio pervazq praleisti begines transporto priernones;

178.3. ivaziuoti i gelezinkelio pervaza, kai

. uztvaras nuleistas aTba pradeda leistis, savavaliskai pakeJti uz-

tvara arba J·~·~~~·l~~ ---. ....... __ ,.,

178.4. ivaziuoti 1 gelezinkelio pervaza, jeigu uz jos yra kliutis, kuri verstu vairuotoja sustoti gelezinkelio pervazoje;

178.5. gabenti per geleiiukelio pervaza specialiai transportuoti neparengtas zernes iikio, keliu, statybos ir kitas masinas, jeigu tai galetu pakenkti gelezinkelio pervazos [rangai,

36

XX. EISMAS AUTOMAGISTRALESE IR GREITKELIUOSE *

m 179 .. Keliuose, pazymetuose kelio zenklais "Automagistrale" at "Automobiliq kelias", draudziama:

. 179.1. eiti pesties!:~8, vadel~oti,. varyti ~~li~s, joti, va!i~oti dvira.ciai~, mopedais, keturraciais motociklais, lengvaisiais keturraciais motociklais ir visomis kitomis transporto priemonernis, isskyrus autornobilius, mo- UI tOcik.1US ir a.u,tom. ob .• ili~S.SU pri.e .. ka. b. o~is, tai~ pat va.ziu.oli aut?~. obili.a~s .-: ar autornobiliais su priekabornis, kuriu maksimalus konstrukcinis greitis • •

arba greitis del .iq technines bukles mazesnis kaip 60 km/h;

179.2. sustoti (stoveti), isskyrus specialiai tam skirtas aiksteles;

179.3. apsisukti (isskyrus kelio zenklais if zenklinimu pazymetas apsisukimo vietas) arba vaziuoti atbularn;

179.4. ivaziuoti i automagistrale argreitkeli arba isvaziuoti is jq tam neskirtose vietose;

179.5. vilkti lankscia vilktimi;

179.6. rengti sporto varzybas; eitynes, kitokius renginius.

, I

XXI. EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE

180. Pestiesiems leidziama vaikscioti vaziuojamaja dalirni visoje gyvenamojoje zonoje, taciau jie neturi trukdyti transporto priemoniu eismui be reikalo, Gyveuamojoje zonoje pestieji turi pirmumo teise pries transporto priemones,

181. Gyvenamojoje zonoje draudziama: 181.1. vaziuoti didesniu kaip 20 krn/h greiciu;

181.2. stoveti ijungus transporto priemones variklj;

181.3. palikti stoveti didesnes kaip 3,5 t didziausiosios leidziarnosios mases krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sedimu vietu autobusus, taip pat traktorius, savaeiges masinas it j4 priekabas;

181.4. mokyti vairuoti.

182. Transporto priemones vairuotojas, ivaziuodamas i kelia is gyvenamosios

zonas, privalo. duoti. kelia juo artejanciom.s 1 .>:

transporto pnernonems, ~ ~ .,

183. SiD skyriaus reikalavimai taip pat tai- loJ .~-----

komi daugiabuciu gyvenamuju namu kie- ~ .«'

muose. ~

XXII. MARSRUTINIlJ TRANSPORTO PRIEMONIlJ PIRMENYBE

184. Gyvenvieteje vairuotojai privalo duoti kelia marsrutinei transporto priernonei, ptadedanciai vaziuoti is pazymetosstoteles.

"' -iT. Lpsl. - "Automagistrale", 5psl. - "GreitkelisH

37

185. Pries pradedarnas vaziuoti is stoteles, marsrutines transporto priernones vairuotojas turi [sitikinti, kad jam duodamas kelias.

186. Kelyje, pazymetame kelio zenklu "Eismo juosta marsrutiniarn transportui" ir (arbajzenklinimo linijomis "A", kitorns transporto priemonerns vaziuoti sia eisrno juosta ir sustoti joje draudziama, isskyrus dviracius ir rnopedus. Taciau jeigu Si eismo juosta, skirta vaziuoti marsrutiniam transportui ta pacia kryptimi, yra desiniajame vaziuojarnosios dalies kraste ir nera atskirta istisine zenklinimo linija, ! desinesukantys arba apvaziuojantys sustojusia i kaire sukti transporto priemone vairuotojai privalo persirikiuoti i siq eismo juosta. Marsrutiniam transportui vaziuoti skirta eismo juosta, pazymeta raide "A" ir u.zrasu "TAKSI", leidziama vaziuoti lengviesiems automobiliarns taksi.

XXIII. NElGALIl)Jl) TRANSPORTO PRIEMONIl) EISMAS

187. Vairuotojui, vairuojanciam transporto priernone, kuri pazy- r. meta skiriamuoju zenklu "Neigalusis", leidziama [vaziuoti i zona,

pazymeta kelio zenklais "Eismas draudziamas'' ir "Motoriniq trans-

porto priemoniu eismas draudziamas",

188. Vairuotojui, kudo transporto priemone pazymeta skiriamuoju zenklu "Neigalusis" arba neigaliu asmenu autornobiliu statymo kortele, leidziarna:

188.1. stoveti ilgiau, negu leidziarna, vietose, kur stovejimo laikas apribotas atitinkamais kelio zenklais:

188.2. sustoti it stoveti kelio zenklq .Sustoti'uraudziama", "Stoveti draudziarna" galiojimo zonoje ir (arba) ties nubreztornis prie vaziuojarnosios dalies krasto 1.4 ar 1.9 zenklinimo lin ijomis,

189. Neigaliuju vezimeliais neigaliesiems leidziama vaziuoti desiniuoju vaziuojamosios dalies pakrasciu (nesvarbu, ar yra kelkrastis, saligatvis, pesciuji; takas). Neigaliesiems vaziuojant desiniuoju vaziuojamosios dalies pakrasciu tamsiuoju paras metu arba esant blogam matomumui, neigaliuju vezimelis turi biiti su atsvaitais: kaireje neigaliuju vezirnelio puseje is priekio - baltu, 0 is galo - raudonu.

XXIv. SPECIALIl)JlJ TRANSPORTO PRIEMONIl) EISMO YPATUMAI

190. Specialiuju transporto priemoniu vairuotojai gali vaziuoti su ijungtais melynais ir (ar) raudonais (arba tik melynais) zybciojanciais svytureliais ir (ar) . .,7 specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai biitina gelbeti zmogaus gyvybe, sveikata a1' turta, uztikrinti viesqjq tvarka, sulaikyti itariamus padarius tei/' ses pazeidima asmenis. Specialiuju trans-

porto priemoniu vairuotojai, vaziuodami kelyje su [jungtais melynais ir (ar) raudonais (arba tik melynais) zybcioj anciais svytureliais (kurie turi biiti matomi

o

KET XXI~-191. 360 kampu) ir (ar) specialiaisiais garso

38

-------------------~-- ~

signalais, gali nepaisyti siu taisykliu V, X, XIII, XIV, xv XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyriu reikalavirnu ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui irtik tada, kai isitikina, kad jiems duodamas kelias. Sia teise taip pat naudojasi transporto priemoniu, kurias lydi speciaIiosios transporto priemones, vairuotojai.

191. Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelia artejancioms specialiosioms transporto priemonems su ijungtais melynais ir (ar) raudonais (arba tik melynais) zybciojanciais svytureliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artejancioms (ir ju lydimoms) transporto priemonerns; keliuose, kur eismui abiern kryptirnis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti desiniajame kelkrastyje, kai jo nera - prie desiniojo vaziuojamosios dalles krasto (keliuose N su skiriamaja juosta sustoti privalo tik ta pacia kryptirni judancios transporto ~ priemones). ~ C;

192. Pro stovincia specialiaja transporto priernone su ijungtu ~~ ~

melynu ir (ar) raudonu (arba tik melynu) zybciojanciu svytureliu " ." ~/], E-<

vairuotojas privalo vaziuoti tokiu greiciu, kad prireikus galeru tuoj . ~

pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

193. Specialiuju transporto priemoniu su ijungtais oranziniais zybciojanciais svytureliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio zenklu (isskyrus didziausio greicio ribojimo ir pirmumo zenklus}, zenklinimo ir transporto priemoniu issidestyrno vaziuojamojoje dalyje reikalavi- E-< mu, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eisrnui, Specialiuju transporto priernoniu ~ su [jungtais oranziniais zybciojanciais svytureliais vairuotojai, vaziuodami kelyje, stovedami ir (ar) atlikdami darbus, uztikrina, kad nepakenks eismo saugumui.

194. Oranzini svytureli leidziarna ijungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemones matmenims su kroviniu ar be jo virsijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, vaziuojant Ietai, vezant pavojingus krovinius ir panasiai). ZybCiojantis oranzinis svyturelis nesuteikia pirmenybes, tik atkreipia demesi ir [speja kitus eismo daJyvius apie galirna pavoju .

KET XXIV-190.;19~

xxv. KELEIVIl) VEZIMAS ~.~A,..;· ~.'2il:f. C\~

195. Keleivius vezti leidziarna tik tam skirtomis (arba _1 r-,,"·_j,-J~_~ ·:'~·_---,'-.L_

specialiai tam pritaikytornis) transporto priemonernis ir tik pagal konstrukcija keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kebule keleivius vezti leidziarna tik pritaikius kebula keleiviams vezti.

196. Keleivius vezanciame krovininio automobilio kebule turi bfiti sedynes, [taisytos 15 em zemiau borto virsutiriio krasto, Sedynes, esancios isilgai priekinio, galinio it soniniq bortu, turi buti su tvirtais atlosais,

39

197. Krovininio automobilio kebule Ieidziama vezti tik ant sedyniu sedincius keleivius. Vezamu keleiviu neturi bilti daugiau, negu irengta sedimuju vietu, Krovininio automobilio kebule draudziama vezti vaikus iki 16 metu.

198. Vezti keleivius krovininio automobilio kebule, kuriame yra irengimu (kroviniu), leidziama tik tada, kai [rengirnai (kroviniai) yra atskirti nuo keleiviu sienele arba patikimai pritvirtinti, Dengto krovininio automobilio kebule keleivius vezti leidziama tik tada, kai keleiviai turi rys] su vairuotoju ir prireikus gali duoti signala sustoti.

199. Vezti keleiviu grupes krovininio automobilio kebule ~~ __ -=~!l.= leidziama vairuotojams, turintiems ne mazesnj kaip 3 metu tos kategorijos vairuotojo staza, 0 kariniarns vairuotojams - turintiems ne mazesni kaip 6 menesiu vairavimo stazq ir Krasto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka isduota pazymejima,

200. Ant vaiku (iki 16 metu) grupes vezancio autobuso priekio ir galo turi biiti pritaisyti skiriamieji zenkIai, numatyti siq taisykliu 4 priede. Vaikus vezancio autobuso (isskyrus mokyklinius autobusus), kuriame irengta daugiau kaip 16 sedimuju vietu (neskaitant vairuotojo), salone turi buti ne maziau kaip du suauge (ne jaunesni kaip 21 metu) palydovai, 0 jeigu autobuse [rengta maziau sedimuju vietu - vienas suauges palydovas, ne jaunesnis kaip 21 metu.

201. Draudziama: 201.1. vezti keleiviu daugiau, negu numatyta transporto priemones technineje charakteristikoje; 201.2. vezti keleivius taip, kad jie trukdytu vairuoti it ribotu vai-

ruotojui matornuma; ......... '"

201.3. vezti mopedais, keturraciais motociklais, lengvaisiais keturraciais motociklais, motociklais (isskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metu;

201.4. vezti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio kebule, Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) uzkeliamas ant vilkiko platformos ar speeialaus atraminio [taiso, draudziarna keleiviams buti velkamos transporto priemones kabinoje (salone) it kebule, 0 jeigu velkama transporto priem one uzkelta ant vilkiko platformos - ir velkancios trans porto priemones kebule;

201.5. vezti keleivius krovininio automobilio ke- _-= __ ---"""'- =-_

bule (isskyrus siq taisykliu 195-199 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kebule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose; 201.6. mokant vairuoti, vezti vaikus iki 14 metu.

XXVI. SAUGOS DIRZlJ NAUDOJIMAS

202. Vaziuojant transporto priemone su irengtais saugos dirzais, biitina juos uzsisegti.

Jeigu autobuse irengti saugos dirzai, priesais kiekviena sedyne, ant sedynes arba salia jos matomoje vietoje gali biiti pavaizduotas informacinis zenklas "Uzsisek saugos dirza", Nesant sic infonnacinio zenklo, autobuso vairuotojas, pries pradedamas vaziuoti, privalo zodziu informuoti keleivius apie reikalavima naudotis saugos dirzais.

40

203. Gyvenvietese leidziama neuzsisegti saugos dirzi; vaziuojant atbulomis arba stovejimo aikstelese.

204. Jaunesnius kaip 12 metu ir zemesnius kaip 150 em vaikus leidziama vezti ant priekines lengvojo automobilio, autobuso sedynes ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose jll iigiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupes sedynese: 204.1. 0 grupe skirta vaikams, kurie sveria maziau kaip 10 kg;

204.2. 0+ grupe skirta vaikams, kurie sveria maziau kaip 13 kg;

204.3. I grupe skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

204.4. II grupe skirt a vaikarns, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

204.5. III grupe skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

205. Draudziama ant priekines motorines transporto priemones sedynes vezti vaika specialioje jougiui ir svoriui pritaikytoje sedyneje, kurios atlosas atsuktas i priekin] motorines transporto priemones stikla, jeigu priekine sedyne apsaugota saugos pagalve. Si nuostata netaikoma, jeigu priekines saugos pagalves veikimo meehanizmas isjungtas,

206. Vezamus ant galines automobilio sedynes 3 rnetu ir vyresnius vaikus leidziarna prisegti saugos dirzu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.

207. Jaunesnius kaip 3 metu vaikus leidziarna vezti ant galines automobilio sedynes tik specialiose ju Iigiui ir svoriui pritaikytose sedynese.

208. Asrnenims, kuriems kompetentingos institucijos del rimtu medicininiu priezasciu isdave speeialius pazymejimus, Ieidziarna neuzsisegti saugos dirzu, Siuose pazyrnejirnuose turi buti nurodytas ju galiojimo laikas.

XXVII. KROVINIlJ VEZlMAS

209. Vezamo krovinio (keleiviu) mase ir vienos asies apkrova neturi buti didesnes uz nustatytas tai transporto priemonei. 210. Krovinys transporto priernoneje turi bilti padetas, 0

prireikus - pritvirtintas ir uzdengtas taip, kad: 210.1. neblogintu vairuotojui matomumo;

210.2. nepazeistu transporto priemones stabilumo ir netrukdytu jos vairuoti; 210.3. neuzdengtu isoriniu sviesos prietaisq, sviesos atsvaitu, numerio, skiria-

muju ienklq it duodamu signalu; ~. '

210.4. nekristu, nesivilktu, nekeltu triuksmo, neterstq I . ~. . .

keli I' k 1_ r ~

e 10 IT ap In os; . MiilAAn ~

210.5. nekeltu pavojaus zmonems ar materialinems '

vertybems, negadintu kelio [renginiu ir techniniu eismo reguliavimo priemoniu. 211. Jeigu krovinio padetis ir bukle transporto priemoneje neatitinka Sit) taisykliu 210 punkto reikalavimu, vairuotojas nedelsdamas privalo pasalinti tnikumus, 0 jeigu to padaryti negalima, - toliau nebevaziuoti. ~ 212. Jeigu krovinys priekyje arba gale issikisa uz transporto priemones gabaritu dau-

giau kaip 1 m arba jo soninis krastas bent ~~~~ +'-~~_

41

kiek issikisa uz transporto priemones soninio gabarito, jis turi ~I·· ~ biiti pazymetas, kaip numatyta 8i4 taisykliu 4 priede.

./2.,f15 213. Transporto priemcniu ar ~

transporto junginiu, kuriu matme-

nys, mase su kroviniu ar be jo virsija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydzius, vairuotojai privalo su savimi tureti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybiu nustatyta tvarka isduota leidima ir laikytis Ieidime nustatytu salygu, Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones i remonto ar stovejimo vieta, taip pat zemes iikio masinoms it mechanizmams sviesiuoju paros metu vaziuojant is vieno lauko i kita, vaziuojant i lauka at griztant is jo. 214. Vezant pavojingas rnedziagas ir gaminius, [rasytus JT Ekspertu komiteto sudarytame pavojingu medziagu sarase, turi buti Iaikornasi Europos sutarties del pavojingu kroviniu tarptautinio vezimo keliais (ADR) ir kitu teises aktu reikalavimu, reglamentuojanciu pavojingu kroviniq vezima.

215. Draudziama transporto priemone vaziuoti tali au, kol nebus pasalinti sunkiasvoriu if (ar) didziagabariciu kroviniu, pavojingu kroviniu vezimo reikalavimu pazeidimai, keliantys pavoju zmonems ir aplinkai.

XXVIII. TRANSPORTOPRIEMONIl) VILKIMAS

216. Velkama standzia arba lankscia vilktimi transporto priemone vairuoti gali tik asmuo, turintis teise jq vairuoti. Transporto priemone, kuriosvairo mechanizmas sugedes, velkama uzkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio itaiso,

~ 217. Lankscios vilkties ilgis turi bfiti

nuo 4 ill iki 6 m, ji turi biiti pazymeta ryskiaspalvemis veliavelernis (skydeliais) arba turi biiti ryskios spalvos ir ne siauresne kaip 50 mm, Standi vilktis neturi bfiti ilgesne kaip 4 metru.

218. Velkamoji transporto priemone bet kuriuo paros metu turi vaziuoti su ijungta avarine sviesos signalizacija. J eigu avarines sviesos signalizacijos nera arba ji neveikia, velkamosios transporto priemones gale turi bfiti pritvirtintas avarinio sustojimo zenklas.

219. Velkanciosios transporto priemones vairuotojas atsako uz tai, kad butu laikomasi sill taisykliu 216-218 ir 220 punktu reikalavimu,

42

220. Vilkti draudziama:

220.1. tiek standzia, tiek lankscia vilktimi transporto priernone, kurios vairo mechanizmas sugedes;

220.2. lankscia vilktimi transporto priemone per plikledi, taip pat transporto priernone, kurios pagrindiniai stabdziai sugede;

220.3. tiek standzia, tiek lankscia vilktimi transporto priernone be velkamosios transporto priern ones vairuotojo;

220.4. uzkelus velkamosios transporto priemones dal] ant specialaus atraminio itaiso ar vilkiko platformos, kai velkarnosios transporto priemones mase su kroviniu yra didesne uz PUS!( velkanciosios transporto priem ones mases su kroviniu;

220.5. standzia vilktimi transporto priemone, kurios pagrindiuiai stabdziai sugede ir transporto priemones mase 8U kroviniu yra didesne uz puse velkanciosios transporto priemones mases su kroviniu;

~

220.6. daugiau kaip viena motorine transporto priernone; 220.7. rnotociklais be priekabos it tokius rnotociklus; 220.8. mopedais ir mopedus;

220.9. lankscia vilktimi keliuose, pazymetuose kelio zenklais .Automagistrale" ar "Automobili4 kelias",

220.10. uzkelus velkamosios transporto priernones dal] ant vezimelio.

XXIX. MOKYMAS VAIRUOTI

221. Mokyti vairuoti motorine transporto priemone, traktoriu ar savaeige masina keliuose turi teise asmuo, atitinkantis vairavimoinstruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savirni tureti dokurnenta, patvirtinanti, kad jis turi teise mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose seimos narius, siekiancius igyti reise vairuoti Bl at B kategoriju motorines transporto ptiemones, leidziama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

222. Siu taisykliu 221 punkte nurodyti asmenys turi teise mokyti vairuoti motorine transporto priemone, traktoriu, savaeige rnasina, jeigu mokinys moka sias taisykles ir laikosi j4 reikalavimu. Draudziama mokytis vairuoti motorine transporto priemone, traktoriu, savaeige masina, nedalyvaujant turinciam teise mokyti asmeniui.

223. Pradeti mokyti vairuoti motorine transporto priernone, traktoriu, savaeige masina leidziama tik nustatytuosius reikalavirnus atitinkancioje aiksteleje

43

, ,

arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidziama ·tik tada, kai mokinys yra pakankamai igudes vairuoti, Mokyti vairuoti galima tik tuose kelinose, kuriuose to nera uzdraudes kelio savininkas.

224, Kelyje mokomas vairuoti motorine transporto priemone, traktoriu, savaeige masina mokinys neturi biiti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amzius, nuo kurio teises aktai leidzia vairuoti tos kategorijos trans-

porto priemone. &

225. Motorines transporto priemones ir transporto priernoniu jun-

ginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi biiti pazenklinti M aiskiai matomais skiriamaisiais zenklais "M", numatytais siu taisykliu

4 priede.

226. Vairavimo mokyklu mokornieji automobiliai papildomai turi buti pazenklinti tokiais pat skiriamaisiais zenklais, [rengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apsvieciamais is vidaus, Automobiliuose (D ir T kategorijos) apsvieciamas is vidaus skiriamasis zenklas gali biiti [rengtas tik salona viduje, uz priekinio stiklo.

227. Mokant vairuoti, skiriamojo zenklo apsvietirnas turi biiti [jungtas,

228. Mokant vairuoti motocikla, rnopeda, keturrati motocikla, lengvaji keturrati rnotocikla keliuose, tarp mokinio ir ji Iydincio vairavimo instruktoriaus turi biiti palaikomas radijo rysys, Be to, mokinys privalo vilketi ryskiaspalve liemene su sviesa atspindinciais elementais ir skiriamuoju zenklu "M" liemenes priekyje ir ant nugaros. 'Iokia pat liemene privalo vilketi ir vairavimo instruktorius, lydintis mokini motociklu, tik su uirasu "VAlRAVIMO INSTRUKTORIUS". Jeigu vairavimo instruktorius mokini lydi automobiliu, automobilis turi buti pazenklintas pagal siu taisykliu 4 priedo reikalavimus. Kitu transporto priemoniu vai-

ruotojams draudziama [siterpti tarp mokinio ......

ir ji lydincio instruktoriaus vairuojamu transporto priemoniu,

229. Vairavimo mokymui naudojamos motorines transporto priemones ir transporto priernoniu junginiai turi atitikti ta kategorija, kudos vairavimo teise siekia igyti mokinys. 230. Asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui.

Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytu reikalavimu ir uztikrinti, kad mokymo metu butu laikomasi siq taisykliu,

XXX. EISMO DALYVIQ PAREIGOS :(VYKUS EISMO .(VYKIUI

231. [vykus eismo [vykiui, kiekvienas su juo susijes vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pazy-

44

00 N N

S

meti eismo [vykio vieta sil! taisykliu 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka;

231.2. pagal galimybes imtis visu reikiarnu priernoniu saugiam eismui uztikrinti eismo [vykio vietoje, 0 tais atvejais, kaii eismo ivykio vieta kvieciama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistu eismo ivykio apIinkybes, taip pat saugoti eismo [vykio pedsakus;

231.3. pateikti teise vairuoti transporto priemone patvirtinanti dokumenta, transporto priemones registravimo ir privalomosios technines apziuros dokumentus, transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo liudijima (polisa) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo ivykiu susije eismo dalyviai;

231.4. jeigu eismo ivykio metu zuvo ar buvo suzeistas zmogus ir tuo atveju, kai eismo [vykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemones (transporto priernoniu junginiai), pranesti apie eismo ivyki policijai ir pasilikti eismo [vykio vietoje arba, praneses polieijai, sugrjzti i eismo [vykio vieta ir laukti, kol atvaziuos policija, isskyrus tuos atvejus, kai polieija leido palikti eismo [vykio vieta arba turi biiti suteikta pirmoji pagalba nukentejusiam asmeniui ar jam paciam;

231.5. imtis visu reikiamu priemoniu, kad butu suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentejusiesiems, iskviesti greitaja medicinos pagalba, 0 jeigu iskviesti

greitosios medicinos pagalbos arba nukentejusiuju nuvezt] i as- -.

mens sveikatos prieziuros [staiga kitu transportu neimanorna, fi'~" nuvezti juos i .artimiau~!qasmens sveika~os pri~Zi~ros.· istaigq sa~o ~I~

transporto pnemone, isskyrus tuos atvejus, kat tat sukeltu pavoju .

nukentejusiuju gyvybei ar sveikatai.

232. Jeigu eismo ivykio metu nezuvo ir nebuvo suzeistas zmogus, 0 su eismo [vykiu susije eismo daIyviai sutaria del eismo [vykio aplinkybiu IT nekviecia polieijos ! eismo ivykio vieta, su eismo [vykiu susije eismo dalyviai privalo eismo [vykio deklaracijoje nubraizyti eismo [vykio schema, aprasyti eismo [vykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo ivykiu susijusiems eismo clalyviams pasirasyti, Jeigu ne vienas su eismo ivykiu susijes eismo dalyvis neturi eisrno [vykio deklaracijos, eismo ivykio aplinkybes gali buti aprasomos ir eismo ivykio schema nubraizoma ant svaraus popieriaus Japo, kuriame nurodomi su eismo ivykiu susije eismo dalyviai, transporto priemones, eis1110 [vykio liudininkai, pateikiama informaeija ir eismo ivykio aplinkybes patvirtinamos su eismo ivykiu susijusiu eismo dalyviu parasais. Jeigu del eismo [vykio aplinkybiu nesutariama, su eismo [vykiu susije eismo dalyviai kviecia policija 'i eismo jvykio vieta.

233. Su eismo [vykiu susije eismo dalyviai iskart po eismo ivykio privalo nevartoti psichika veikianciu medziagu (alkoholio, narkotiniu priemoniu, psichotropiniu ir kitu svaigiuju rnedziagq), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

234. Jeigu del eismo [vykio padaryta tik turtine zala ir nukentejusio asmens eismo [vykio vietoje nera, su eismo [vykiu susijes eis1110 dalyvis privalo nedelsdamas pranesti apie eismo ivyki poJicijai.

45

c @nnection.lt

XXXI. RElKALAVIMAI TRANS PORTO PRIEMONEMS IR PRIEKABOMS 235. Eisrne dalyvaujanti transporto priernone turia:titikti nustatytuosius techninius reikalavimus.

236. Lietuvos Respublikoje viesajame eisme leidziama dalyvauti tik techniskai tvarkingoms motorinerns transporto priemonems, priekaboms, isskyrus ihose taisyklese numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viesajame eisme nustatytaja tvarka leidziarnas laikinaisiais valstybinio numerio zenklais pazeriklintoms motorinems transporto priemonems, priekaborns, kuriu savininkai (valdytojai) yra apsidraude transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu ir surnokeje valstybes nustatytus 8U transporto priemone ar dalyvavimu viesajame eisme susijusius rnokescius.

237. Kiekviena motorine transporto priemone, traktorius, savaeige masina, priekaba turi buti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokstumoje pritvirtintais

registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ienklais. .

238. Dalyvauti viesajame eisme Lietuvos Respublikoje leidziama nustatytaja tvarka [registruotoms motorinems transporto priemonems, priekaborns.kurioms atlikta ir galioja privalomoji technine apziiira ir kuriu valdytojai yra apsidraude transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu ir surnokeje valstybes nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viesajame eisme susijusius rnokescius.

239. Motorines transporto priemones, priekabos, dalyvaujancios eisme, technine biikle, registravima ir civilines atsakornybes privalomaji draudima uztikrina

transporto priemones valdytojas ir vairuotojas, .

240. Draudziama dalyvauti viesajame eisme rnotorinems transporto pnemonerns, kurios pritaikytos eismui kairiaja kelio puse ir (ar) turi vaira desineje puseje, isskyrus tas, kurios buvo iregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. geguzes 1 d. arb a kurios pagal konstrukcija ir iranga yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, Sis draudirnas netaikornas laikinai (iki 90 dienu per l1~etus) i Lietuvos Respublika su uzsienio valstybeje [registruotomis transporto pnemonernis atvykusiems uzsienieciams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidirno nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos pilieciams, kuriu nuolatine gyvenamoji vieta yra uzsienio valstybeje, taip pat transporto priemonems, kurios Lietuvos Respublikos kilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos [statymo nustatyta tvarka priskirtos antikvariniu daiktu kategorijai,

241. Nuo balandzio 10 d. iki spalio 31 d. draudziama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotornis padangomis. Nuo 2011 m. balandZio 10 d. draudziama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. .

242. Nuo lapkricio 10 d. iki kovo 31 d. draudziama eksploatuoti motorines transporto priemones, kuriu didziausioji leidziamoji mase ne didesne kaip 3,5 t, su vasarinemis padangomis.

. 243. Eisme dalyvaujancioje motorineje transporto priemoneje (isskyrus mopeda, motoeikla be priekabos, keturrati motocikla ir lengvaji keturrati motocikla), traktoriuje, savaeigeje masinoje turi biiti avarinio sustojimo zenklas, gesintuvas if

46

pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisrne A I ~ , . l dalyvauja~ci.oje mot~r~.eje tr~?sp?rto ~rie~on~- ~ I ...... f'

je, traktoriuje, savaeigeje rnasmoje tun but! rys- .

kiaspalve liemene s. u sviesa ;1. tSPind.inC.iaiS. ele~e.ntai.~ a.rb~ atS.vartas... .

244. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto pnemone, kunos konstrukcijo-

je numatyti saugos dirzai (yra jll: tvirtinimo vietos), turi buti su saugos dirzais.. . .

245. Transporto priemoneje draudziarna [rengti greiti matuoti t~ukda~clas.pn~mones it vairuoti transporto priemone SU [rengtais antiradarais ar kitokiomis trukdanciomis matuoti greiti arba uzfiksuojanciomis rnatavimo prietaisus techninernis priemonernis.

246. 'Iransporto priemone vaziuoti draudziama, jeigu:

246.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemones);

246.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto

priemones); .. ..

246.3. netvarkingas transporto priemones ir priekabos sukabinimo [tarsas; 246.4.1yjant, sningant arba esant riikui vairuotojo puseje neveikia stiklo valytuvas; 246.5. tamsiuoju paras metu arbaesant blogam matomumui nedegajoks (artimu-

ju, ruko, tolimuju sviesq) priekinis kairysis zibintas, 0 sugedus bent vienai galinei gabaritinei sviesai neveikia (neijungta) avarine sviesos signalizacija arba transporto priemones gale nera pritvirtinto avarinio sustojimo ienklo.

247. Motorinerns transporto priemonems, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio ivykio metu,

kai jos negali judeti sava eiga, Susisiekimo minis- .

terijos nustatyta tvarka uzdraudziama dalyvauti viesajame ?isme. Po .a~~tat.amoJo motorines transporto priem ones, priekabos remonto, kurio metu visiskai atkuriamos kebulo (remo), vaziuokles konstrukcijos ir :it! stiprumas bel. gamintojo irengta saugos [ranga, jos vel gali dalyvauti viesajarne eisme tik Valstyb.ines keliu transporto inspekcijos prie Susisiekimo rninisterijos nustatyta Narka atlikus technine ekspertize ir ekspertiziu [monese panaikinus toki draudima ..

XXXII. PAPILDOMI SAUGAUS EISMO RElKALAVIMAI

248. Pareigunai (asmenys), atsakingi lJi keliu, kelio statiniu prieiiurq ir [ranga, privalo juos priziiireti taip, kad .il,! bukle atitiktu nustatytuosius eismo saugumo reikalavimus.

249. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi uztikrinti, kad darbo vietos kelyje [gatveje) ar salia kelio (gatves) butu aptvertos ir pa~etos reikiarnais kelio zenklais; atitvarais ir riukreipiamaisiais itaisais, 0 tarnsiuoju paras metu ar esant blogam matomumui ~ it sviesomis. 'Iaisomuose keliu (gatviu) ruozuose dirbantys asmenys nustatytaisiais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eisma,

XXXIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

249. Asmenys, pazeide sias taisykles, atsako [statymu nustatyta tvarka.

* * *

47

Keliu eismo taisykliu

KELIO ZENKLAI 1 priedas

. . I. lSPEJAMIEJI Z.ENKLAI

IIsp ... v

' .. ' eJ~~Je.Jl zenklai, ispejantys vairuotoi . .~'. ..

kunuo vazruojant reikia imtis atitink . .Jq apie bUSl~q pavojmga kelio ruoza

aml! atsargumo pnemOl . V' '

Nr. nu, yra SIe:
Pavadinimas Pavyzdys
~ Paaiskinimas
101 Pervaza su uztvaru ?el~iinkelio pervaza su pakeIiamu
JU uztvaru 0-
102 Pervaza be uztvaro &\ ~eleZinkelio pervaza be pakeliamojo
uztvaro .
103 Pakeliamasis a
tiltas Pakeliamasis tiltas arba keltas
104 Krantine A
[vaziavimas i krantine arba kranta
105 Vaikai £ Kelio r~o~a~ prie vaiku istaigos (rno-
kyklos;.ZaI?lID4. a.iksteles ir panasiai),
~rVaZlUOJamOJoJe dalyje gali bilti vai-
& Kelio ~uozas, kuriame dirbama. Jeigu
106 Darbai kelyje darbai trumpalaikiai, zenklas gali bilti
pastatytas 10 - 15 m atstumu .
. .' nuo]q
vlet~~ arba pntvirtintas ant kelyje dir-
banc~q transporto priemoniu ir me-
chanizmu
107 Sankryza &
Lygi iksmi
glare snuu keliu sankirta
48
...........I 108 Sankryza su fA
salutiniu keliu Pagrindini kelia kerta salutinis kel
JaS
109 Salutinis kelias is £ Prie pagrindinio kelio is d V' •
de sines . ... esmes pus es
pnsijungia salutinis kelias
110 SaIutinis kelias is .& Pr~e.pagrin~inio.kelio is kaires puses
kaires
pnsrj ungia salutinis kelias
111 Eismas ratu A ;:~krYia, kurioje privaloma vaziuoti
112 Sviesoforas £ San~yza, pesciuji; pereja arba kelio
~u?zas, kuname eismas reguliuojamas
sviesoforais
113 Vingis i desin~ ~ Maio s~indulio arba riboto matomu-
mo kelio vingi. i desine puse
114 Vingis i kaire. .& Maio spindulio arba riboto matomu-
- mo kelio vingis i kaire puse 1
115 Vingiai A ~elio ruozas su maio spindulio arba
r~boto .matomumo vingiais. Pirmasis
vuigis 1 desine
116 Vingiai & ~elio ruozas su maio spindulio arba
[J~bo~o .matomumo vingiais. Pirmasis
V1l1g1S l kaire
117 Stati nuokalne £ 49

118 Stati [kalne &
LA Kelio ruozas su slidesne negu pries
119 Slidus kelias tai buvusiame ruoze vaziuojamaja
dalimi
~ Kelio ruozas su vaziuojamosios dalies
120 Nelygus kelias nelygumais (kelio bangos, kalneliai,
duobes, nesklandzios sanduros su
til tais ir kita)
-=
J}.. Patobulintos dangos kelio ruozas,
121 .zvyras kuriame is po ratu gali biiti issviesta
zvyro, skaldos ir panasiai
Pavojingas £ Kelio ruozas su netvirtu, duobetu
122 kelkrastis kelkrasciu
123 Susiaurejimas & Vaziuojamosios kelio dalies susiau-
rejimas is abieju pusiu
124 Susiaurejimas is & Vaiiuojamosios kelio dalies susiau-
desines rejimas is desines puses
125 Susiaurejimas is & Vaziuojamosios kelio dalies susiau-
kaires rejimas is kaires puses
126 Dvipusis eismas & Vaiiuojamosios kelio dalies ruozo
su priespriesiniu eismu pradzia
1& Nurodomaisiais zenklais "Pesciqj11
pereja" ir 1.13.1 - 1.13.3 zenklinimo
127 Pesciqjq pereja linijomis arba tik nurodomaisiais zenk-
lais '~esCiujq pereja" pazymeta pesCilJ:-
jlJ: pereja 50

fA Kelio ruozas, kurio vaziuojamaja
128 Pestieji dalimi (kelkrasciu) skersai arba
isilgai kelio vaiksto pestieji
129 Sankirta su & Kelia kerta dviraciu takas
dvtraciq taku
130 Gyvuliq pergina &
& [speja apie keJio ruoza, kuriame yra
131 Laukiniai zverys didele tikimybe, kad per tell'! gali
eiti zverys
Krintantys IA Kelio ruozas, kuriame galimos
132 akruenys griiitys, nuosliauzos, krintantys
akmenys
133 Soninis vejas ~
134 Lektuvai & Kelio ruozas, virs kurio kyla arba
leidziasi lektuvai
Transporto & Kelio ruozas, kuriuo del transporto
135 griistis priemoniu susigriidimo sunku
vaziuoti
136 Daug eismo (vykiq ~ Kelio ruozas, kuriame [vyksta daug
eismo [vykiq
137 Kiti pavojai 8 Kelio ruozas, kuriame yra kitais
zenklais nenumatytu pavoju 51

,-

138

Vienkelis geleiinkelis

Gelezinkelio pervaza be pakeliamojo uztvaro per vienkeli gelezinkeli. Zenklas statomas pries pat gelezinkelio pervaza

139

Daugiakelis gelezinkells

140

141

142

143

144

145

Artejama prie pervasos

Artejama prie pervazos

Artejama prie pervazos

Artejama prie pervazos

Artl~jama prie pervazos

Artejama prie pervazos

Gelezinkelio pervaza be pakeliamojo uztvaro per dvieju ir daugiau keliu gelezinkelj, Zenklas statomas pries pat gelezinkelio pervaza

[speja apie artejima prie gelezinkelio pervazos. Zenklas statomas toliausiai nuo gelezinkelio pervazos, desineje kelio puseje

Ispeja apievartejim'l prie gelezinkelio pervazos. Zenklas statomas desineje kelio puseje

[speja apie artejima prie gelezinkelio pervazos, Zenklas statomas arciausiaigeleiinkelio pervazos, desineje kelio pusej e

[speja apie artejima prie gelezinkelio pervazos, Zenklas statomas toliausiai nuo gelezinkelio pervazos, kaireje kelio puseje

Ispeja apie artejima prie gelezinkelio pervazos, Zenklas statomas kaireje kelio puseje

[speja apie artejima prie gelezinkelio pervazos, Zenklas statomas arciausiai gelezinkelio pervazos, kaireje keLio puseje

146

Posiikio kryptis i deSint:

Vaziavimo kryptis ribotai matomo, maio spindulio kelio vingyje, kelio susiaurejimo arba kelio remonto, statybos

darbu vietoje

52

147

Posiikio kryptis i kaire

Vaziavimo kryptis ribotai mato-

I=,,.-:=-. ~-= .. =-~-=.= .. =-·~-===-:'-=.=I mo, maio spindulio kelio vingyje, ... ~ ~ ~.. kelio susiaurejimo arba kelio

remonto, statybos darbu vietoje

148

Eismo krypciq issiskyrtmas

Vazlavimo kryptys T formos sankryzoje, keliu atsisakojime arba keho remonto, statybos darbu vietoje

149

Nukreipiamoji gaire

Kelio darbu vietoje zymi eismo juostos ribas ir vaziavimo trajektorija

Kelio ruozas, kuriame yra isilginIl! nelygumu

Provezos

150

2. Ne gyvenvietese 101-137,150 ispejamieji zenklai statomi 150-300 ill, 0 gyvenvietese - 50-100 m atstumu iki pavojingo ruozo pradfios, Prireikus sie [spejamieji zenklai gali buti pastatyti kitokiu atsturnu, kuris tuo atveju nurodomas 801lenteleje "Atstumas iki objekto",

3. Ne gyvenvietese 101-106lspejamieji zenklai kartojami. Antrasis kelio zenklas statomas ne arciau kaip 50 ill iki pavojingo ruozo.

4. Jeigu [spejamieji zenklai statomi kartu su 805 lentele "Galiojimo zona i prieki", 8i lentele nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruozas, kuris prasideda uz 150- 300 m (ne gyvenvietese) arba uz 50-100 ill (gyvenvietese] nuo [spejamojo zenklo pastatymo vietos,

11. PIRMUMO ZENKLAI

5. Pirmumo zenklai, nurodantys vairuotojui vaziavimo per nereguliuojamas sankryzas, vaziuojamqju daliu sankirtas arba siaurus kelio ruozus pirmenybe, yra sie:

NT. Pavadinimas Pavyzdys Paaiskinimas
Pagrindinis ~ Kelias, kuriame suteikta pirmenybe
201 keHas vaziuoti per nereguliuojamas
sankryzas
202 Pagrindinio kelio ~ 201 zenklu pazyrneto kelio pabaiga
pabaiga
\l Vairuotojas privalo duoti kelia trans-
porto priernonems, vaziuojancioms
203 Duoti kelia kertamu keliu, 0 esant 843 Ientelei
"Pag(indinio kelio kryptis" - vaziuo-
janciorns pagrindiniu keliu 53

204

Stop

Draudziama vaziuoti nesustojus pries "Stop" linija, 0 jeigu jos nera - pries kertamos vaziuojamosios dalies krasta. Vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, vaziuojancioms kertamu keliu, 0 esant 843 lentelei "Pagrindinio keHo kryptis" - vaziuojancioms pagrindiniu keliu, Jeigu zenklas pastatytas pries gelezinkelie pervaza arba karantino posta, vairuotojas privalo sustoti pries "Stop" linija, a jeigu jos nera - pries zenkla

[vaziuoti i siaura kelio ruoza draudziama, jeigu tai apsunkintu priespriesini eisma, Vairuotojas privalo duoti kelia siaurame ruoze esancioms arba is kito galo prie jo artejanciorns transporto priemonerns

205

Priespriesinio eismo pirmenybe

Siauras kelio ruozas, kuriuo vaziuodamas vairuotojas turi pirmenybe pries artejanti priespriesini transporta

Pirmenybe 206 priesprlesinlo eismo atzvilgiu

III. DRAUDZIAMIEJI ZENKLAI

v' 6. Draudziamieji zenklai ka nors draudzia arba tuos draudimus panaikina ir yra Sle:

Nr. Pavadinimas Pavyzdys Paaiskinimas
lvaziuoti C Draudziama [vaziuoti visoms transporto
301 draudziama priernonems, isskyrus marsrutin] trans-
porta
0 Draudziamas transporto priemoniu eis-
302 Eismas mas, isskyrus marsrutini transporta if ski-
draudziamas riamuoju zenklu "Nejgalusis" pazyrnetas
transporto priernones
Motoriniu Draudziamas motoriniu transporto prie-
transporto ® moniu eisrnas, isskyrus mopedus, moto-
303 priemoniu ciklus be priekabu, marsrutini, aptarnau-
eismas jantjji transporta ir skiriamuoju zenklu
draudziamas "Neigalusis" pazymetas transporto prie-
mones 54

Draudziama vaziuoti krovininiais au-
tomobiliais ir transporto priemoniu
Krovininiq 8 junginiais, kuriu didziausioji leidzia-
automobiliu moji mase yra didesne kaip 3,5 t arba
304 eismas drau- didesne uz nnrodytaja zenkle, taip pat
dziamas traktoriais, savaeigemis masinomis it
mechanizrnais, isskyrus aptarnaujan-
tUi transporta
~ Draudziarna vaziuoti motociklais,
305 Motociklq eismas lengvaisiais keturraciais motociklais it
draudziamas keturraciais motociklais, isskyrus ap-
tamaujantij] transports
Traktoriq eismas ® Draudziama vaziuoti traktoriais, sava-
306 draudzlamas eigemis masinomis ir mechanizmais,
isskyrus aptarnaujantij] transporta
.-= Draudziama vaziuoti krovininiais au-
Vafiuoti su S
307 priekabomis tomobili.ais ir traktoriais su priekabo-
draudziama mis, taip pat jais vilkti motorines trans-
-=- porto priernones
308 Vezimq eismas S Draudziarna vaziuoti vezimais
draudziamas (rogemis), JOLi, varyti gyvulius
309 DviraCiq eismas 9 Draudziarna vaii uoti dviraciais
draudziamas
310 Pesciujll eismas ® Draudziama eiti pestiesiems ta kelio
draudZiamas puse, kurioje pastatytas zenklas
Vaziuoti su pavo- ® Draudziama vezti pavojingas
311 jingais kroviniais
draudziama medziagas ir gaminius
(i) Zenklas at. toja kelis kartu pastaty-
Nurodyto trans- tus draudziamuosius zenklus ir drau-
312 porto eismas dzia vaziuoti tomis transporto prie-
draudziamas monemis, kuriomis vaziuoti draudzia
atitinkami ienklai 55

Zenklassatstoja kelis kartu pastatytus draudziaearosius zenklus ir draudzia vaziuotieemis transporto priemonemis, kuriomis vaziuoti draudzia atitinkami zenklai. Sis zenklas naudojamas tik gyvenvietese

®

Galioja toje vaziuojamuju daliu sankirtoje, pries kuriajie pastatyti. Negalioja rnarsrutiniam transportui

Sukti i desine draudziama

322

Nurodyto trans- 313 porto eismas draudziamas

Galioja toje vaziuojamuju daliu sankirtoje, pries kuria jie pastatyti. Negalioja marsrutiniarn transportui ir nedraudzia

Sukti , kaire draudzlama

323

Draudziama vaziuoti transporto priemonemis, taip pat transporto priemoniu junginiais.Jeuriu rnase su kroviniu ar be j 0 yra didesne uz nurodyta zenkle

®

314 Ribota mase

Negalioja rnarsrutiniam transportui if nedraudzia sukti i kaire

Apsisukti draudziama

324

e

Draudziama lcnkti vaziuojancias transporto priernones, isskyrus pavienes, vaziuojanCias mazesniu kaip 30 krn/h grei-

Draudziama vaziuoti transporto priemonemis, kuriu bent vienos asies apkrova yra didesne nz nurodyta zenkle

Ribota asies 315apkrova

Lenkti draudfiama

325

Draudziama vaziuoti transporto priernonemis, kuriu aukstis (su kroviniu ar be .10) didesnis uz nurodyta zenkle

Lenkimo draudimo pabaiga

316 Ribotas aukstis

326

Krovininiais autornobiliais, kuriu didziausioji leidziamoji mase didesne kaip 3,5 t, draudziama lenkti vaziuojancia ' transporto priemones, isskyrus pavienes, vaziuojancias mazesniu kaip 30 kmlb greiciu, 'Iraktoriams, savaeigems masinoms ir mechanizmams dmudziama lenkti visas transporto vezimusir dviracius

Draudziama vaziuoti transporto priemonemis, kudos (su kroviniu ar be jo) yra platesnes, negu nurodyta zenkle

Krovininiais automobiliais lenkti draudzlama

317 Ribotas plotis

327

Draudziama vaziuoti transporto priemonemis, taip pat transporto priemonil! junginiais, kurie (su kroviniu ar be jo) yra ilgesni, negu nurodyta zenkle

318 Ribotas ilgis

Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo

328

Draudziama vaziuoti paskui kita transporto priemone laikantis mazesnio atstumo, negu nurodyta zenkle

319

Ribotas atstumas

Draudziarna vaziuoti greiciau (km/h), negu nurodyta zenkle

Ribotas greitis

329

Draudziama vaziuoti nesustojus pries zenkla, Toliau vaziuoti - tik pareigunui leidus

Muitine

320

Greiclo ribojimo pabaiga

330

~ "STOP~\ fJ KONTROLE l\

\1 STOP 'I ~ONTR~

~

Draudziama vaziuoti nesustojus pries zenkla, Toliau vaziuoti - tik tikrinanciajam pareigunui leidus

Naudoti garso signala draudziama

Draudziama naudoti garso signalus, isskyrus tuos atvejus, kai siekiama isvengti eismo [vykio

Kontrole

321

331

56

57

Draudziama transporto priemonems sustoti (stoyeti) toje kelio puseje, kurioje yra kelio zenklas. Negalioja skiriamuoju zenkiu "Neigalusis" arba neigaliu asmenu automobiliu statymo kortele pazymetorns transporto priemonems, Jeigu naudojamas kartu su 1.4 zenklinimo linija, galioja iki sios linijos pabaigos

Draudziama transporto priemonems stoveti toje kelio puseje, kurioje yra zenklas. Negalioja skiriamuoju zenklu "Neigalusis" arba neigaliu asmenu automobiliu statymo kortele pazymetoms transporto priemonems ir taksi su [jungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 zenklinimo linija, galioja iki sios linijos pabaigos

Sustoti 332 draudziama

Stoveti 333 draudziarna

Stoveti •
draudzia-
334 ma nelygi-
nemis die-
nomis
Stoveti It
draudzia-
335 rna lygine-
mis die-
nomis
336 Apribojimq pabaiga Draudziama transporto priemonems stoveti nelyginemis menesio dienomis toje kelio puseje, kurioje yra zenklas. Kai 334 ir 335 zenklai naudojami skirtingose kelio pusese, transporto priem ones is vienos kelio puses i kita turi biiti perstatornos tarp 19 ir 21 valandos

Draudziama transporto priernonerns stoveti lyginemis menesio dienomis toje kelio puseje, kurioje yra toks zenklas, Kai 334 ir 335 zenklai naudojami skirtingose keIio pusese, transporto priemoues is vienos ke1io puses i kita turi buti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos

Mopedu eismas 337 draudziamas

Pazymi vieta, nuo kurios baigiasi 319, 325, 327, 329, 331 - 335 zenklu galiojimo zona

Draudziama vaziuoti mopedais, isskyrus aptamaujantiji transporta

Transporto priemouiq, ve-

zaneiq daugiau negu nusta- ®

338 tyta sprogmenq ar lengvai ~

uzslliepsnojanciu medzia- . (ill gq, eisrnas draudziamas

Transporto priemoniu, ve

faueiq daugiau negu nusta- @II 339 tyta medziagu, galinclu uf-

tersti vanden], eismas drau- .

diiamas

Draudziarna vezti sprogmenu, liepsniuju duju ir liepsniuju skysCil! daugiau, negu nustatyta Europos sutartyje del pavojingu kroviniu tarptautinio vezimo keIiais

ADR

Draudziama vezti medziagu, galinciu uztersti vanden] daugiau, negu nustatyta Europos sutartyje del pavojingu kroviniu tarptautinio vezimo keliais (ADR

58

7. Galiojimo zona turinciu draudziamuju zenklq (319,325, 327, 329, 331-335) draudirnai galioja nuo draudziamojo zenklo iki artimiausios sankryzos uz draudziamojo zenklo, 0 gyvenvietese, kai nera sankryzos, - iki gyvenvietes pabaigos. Draudziarnuju zenklu galiojimas nesibaigia ties isvaziavimu is salia esancios teritorijos, taip pat ties lauko, misko ir kitais salutiniais keliais, kuriuose nera pirmurno zenklu,

8. Draudziamuju zenklu galiojimo zona gali buti sumazinta naudojant po jais galiojimo zonos ilgi ir krypti nurodancias lenteles arba pastacius kelio zenklus, panaikinancius atitinkamus apribojirnus.

9. Pastatytas pries gyvenviete, pazymeta 550 nurodornuoju zenklu "Gyveuvietes pradzia", 329 draudziamasis zenklas "Ribotas greitis" galioja iki sio zenklo, taciau 329 draudziamojo zenklo galiojimo zona gab biiti sumazinta pastacius kita 329 draudziamaji zenkla su kitokiu leidziamu vaziavirno greiciu,

IV. NUKREIPIAMIEJI ZENKLAI 10. Nukreipiarnieji zenklai yra liie:

Nr. Pavadinimas Pavyzdys Paaiskinirnas
Leidziama vaziuoti tik tiesiai, Zenklas,
pastatytas kclio ruozo pradzioje, ga-
lioja iki artimiausios sankryzos, ne-
G draudzia sukti i, desinlt, kai norimaiva-
401 VaZiuoti tiesiai ziuoti i salia kclio esancias teritorijas.
Zenklas, pastatytas pries sankryza, ga-
lioja tik toje vaziuojamuju daliu san-
kirtoje, pries kuria jis pastatytas. Sio
zenklu reikalavimai netaikomi mars-
ru tin iam transportui
0 Leidziama vaziuot: tik rodykles kryp-
timi .. Zenklas galioja toje vaziuojamu-
402 Vafiuoti i desin~ .il! daliq sankirtojc, pries kuria jis pa-
statytas .. Siu zenklo reikalavimai netai-
komi marsrutiniarn transportui
Leidziama vaziuoti tik rodykles kryp-
= tirni ir apsisukti. Zenklas galioja toje
403 Vafiuoti i kaire vaziuojamuju daliu sankirtoje, pries
kuria ji.s J astatytas. Sio zenklo reikala-
vimai netaikorni marsrutiniam trans-
portui
0 Leidziama vaziuoti tik rodykliu kryp-
Vaziuoti tiesiai timis, Zenklas galioja toje vaziuoja-
404 mqju daliu sankirtoje, pries kuria jis
arba i desine pastatytas, Sio zenklo reikalavimai
netaikomi rnarsrutiniam transportui 59

405

VaziuQti tiesiai arba i kaire

406

Vaziuoti i desinct arba i kaire

407

ApvaZiuoti is desines

408

Apvazmoti is kaires

409

~ Apvaziuoti is desines arba kaires

410 Eismas ratu

411

Dviraciu takas

Pesciqjq takas

412

60

Leidziama yaziuo~i tik rodykl,iq, kry1?tirnis ir apsisukti, Zenklas, galioja t~J~ vaziuojamuju dalilJ:v sankirtoje, ,pnes kuriajis pastatytas, Sio ze~~to reikalavirnai netaikomi marsrutiniam transportui

Leidziama vaziuo? tik rodykl,iq, kry~tirnis ir apsisukti. Zenklas, gal~op t~J~ vaziuojamuju dalitt sankirtoje, ,pnes kuriajis pastatytas, Sio ze~o reikalavirnai netaikomi rnarsrutiniam transportui

Kliuti apvaziuoti leidziama tik is desines puses

Kliuti apvaziuoti leidziama tik is kaires puses

Kliilti apvaziuoti leidzia,?a is desines arba kaires puses

Leidziama vaziuoti tik rodykliu kryptimi

Leidziama vaziuoti tik dviraCi~is, Eiti pestiesiems draudz,ia~a, K,at tak,as eina isilgai kelio, dviraciu va~uotopI privalo vaziuoti tik jierns skirtu taku

CD

Takas skirtas tik pestiesie~~: K~i takas eina isilgai kelio, pestieji pnvalo eiti tik juo

413

Pesciqjq ir dviraciu takas

414

Ribotas minimalus greitis

415

Minimalaos greicio apribojimo pabaiga

416

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu vaziuoti tiesiai

417

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu vaiiuoti i desin~

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu vaziuoti j kaire

418

o

Leidziama eiti pestiesiems if v~z~~~ti dviraciais, Jeigu dviracio ir pescn!J~ simboliai zenkle yra ne vienas ~o btu, 0 vienas salia kito if skiriami v~r~ tikaliu baltu bruksniu, eismo datYVla~ privalo naudotis ta tako. puse, kur~ jierns yra skirt a (par?dyt~ ~en.tIe), ~aI takas eina isilgai kelio vaZlUo,~arnoSI,O~ dalies, pestieji ir dviraciu vairuotojai privaJo naudotis tik juo

Leidziama vaziuoti tik nurodytu arba didesniu greiciu (km/h)

Transporto priernon~i, vez~n~iai p~vojingas medziagas " g,ar.nll1lUS, leIdziama vaziuoti tik tiesiai

Transporto priernonei, veZ~n~iai p~vojingas medziag~s ~r g~~mlUs, leidziarna vaziuoti tik ! desine

Transporto priernonei, v~z~nCiai ?av~ojingas medziaga~ ir ~arnmlUs, leidziarna vaziuoti tik 1 kaire

J

61

V. NURODOMIEJI ZENKLAI

11. Nurodomieji zenklai nustato arba panaikina tam tikra eismo tvarka ir yra sie:

Nr.

Pavadinimas

Paaiskinimas

501 Automagistrale

Kelias, kuriame galioja automagistralese nustatyta eismo tvarka

502

Automagistrales pabaiga

Kelio, kuriame galioja autornagistralese nustatyta eismo tvarka, pabaiga

503

Vienpusis elsmas

Kelias arba vaziuojarnoji dalis, kur transporto priernoniu eismas per visa plot] vyksta viena kryptimi

504

Vienpusio eismo pabaiga

505

[vaziavimas i vienpusio eismo kelia

Nurodoma, kad ivaziuojama i vienos krypties eismo kelia arba va-

506

lvaziavimas i vienpusio eismo

507

Eismo kryptys sankryzoje

Nurodo eismo juostu skaiciu ir kryptis, kuriomis leidziama vaziuoti kiekviena eismo juostao Kai leidziama sukti i kaire, is kaires krastines eisrno juostos leidziama it apsisukti

508

Eismo kryptis sankryzoje tiesiai

o

Zenklai irengiami atskirai virs kiekvienos eismo juostos

62

509 Eismo kryptis Zenklai [rengiami atskirai virs
sankryzoje i desine kiekvienos eismo juostos
510 Eismo kryptis i1 Zenklai irengiami atskirai virs
sankryzoje i kaire kiekvienos eismo juostos
Eismo kryptis D Zenklai [rengiarni atskirai virs
511 sankryzoje tiesiai
ir i desine kiekvienos eismo juostos
Eismo kryptis D Zenklai [rengiarni atskirai virs
512 sankryzoje tiesiai kiekvienos eismo juostos
ir i kaire 513

514

Eismo juostos pradzia is desines

517

Eismo juostos pradzia is kaires

Papildorna eismo juosta arba letejimo juostos pradzia. IS kelio issukancios transporto priemones turi persirikiuoti i lctejimo juosta, l kalna vaziuoj ancios transporto priernones, kurios ncgali vaziuoti greiciau uz vaziuojan "ias paskui jas, turi persirikiuoti i papildorna eismo juosta

Papildomos eismo juostos vaziuojamojoje dalyj .is kaires puses pradzia ir eismo j uostu vaziuoti ta kryptimi skaicius

Papildomos eismo juostos arba greitcjimo juostos pabaiga

Eismo juostos, esancios kaireje vaziuojamosios dalies puseje, pabaiga

N urodo eismo kryptis eismo juostose, Zenklas statomas uz sankryzos. Vairuotojams draudziama [vaziuoti i eismo juosta, skirta eismui priesinga kryptimi

Desines eismo 515

juostos pabaiga

Kaires eismo 516

juostos pabaiga

Eismo kryptys eismo juostose

[III Iii

63

Eismo
518 kryptys
eismo
juostose
Eismo
519 kryptys
eismo
juostose
Eismo
520 kryptys ir
aprtbojimai
Eismo
521 juostos
pradztair
apribojimai
Eismas
522 juostose Nurodo eismo kryptis eismo juostose. Zenklas statomas uz sankryzos, Vairuotojams draudziama ivaziuoti ! eismo juosta, skirta eismui priesinga kryptimi

Nurodo eismo kryptis eisrno juostose ir vaziavimo trajektorija, Sis zenklas statomas pries sankryzas, Vairuotojams draudziarna ivaziuoti i eismo juosta, skirta eismui priesinga kryptimi

Zenkle pavaizduoto draudziamojo

lID a. rb? nukr~ipiam· ?10 ze~lklo. reik~l.avimal galioja ta eismo juosta vazruojancioms transporto priemonems ruoze iki artimiausiossank zos .

"Iransporto priemones, kurioms galioja zenkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti I prasidejusia eismo juosta

Nurodo, kad krastine eismo juosta sankryzoje skirta i kelia ivaziuojancioms transporto priemonerns. Kitiems vairuotojams [vaziuoti ! ja Ieidziama tik uz sankryzos

Eismo juosta marsrutiniam transportal

[1 t ~l

Nurodo eismo juosta, skirt'! tik marsrutiniam transportui, vaziuojanciam ta pacia kryptimi kaip ir visas transporto priemoniu srautas

Kelias, kuriame marsrutinis transportas vaziuoja specialiai skirta eismo juosta pries transporto priemoniu srauta

523

Keliassu

524

eismo juosta marsrutiniam transportui

525

1vaZiavimas i kelia su eismo juosta marsrutiniam transportui

526

Ivaztavimas i keliasu elsmo juosta marsrutiniam transportui

Nurodo, kad [vaziuojama i 524zenklu pazymeta kelia

Nurodo, kad ivaiiuojama i 524 zenklu pazymeta kelia

64

527

528

Apsisukimo vieta

Stovejimo vieta

lm Apsisukimo ne sankryzoje vieta

m

_ Transporto priemoniu stovejirno vieta

Stovejimo vieta, kurioje motorinems transporto priemonems Ieidfiama stoveti ne ilgiau, negu nurodyta, isskyrus skiriamuoju ze:oJdu "Nejgalusis" arba neigali4 asmenu automobiliu statymo kortele pazymetas transporto priernones. Motorines transporto priemones vairuotojas privalo gerai matomoje transporto priemones vietoje palikti informacijaapie transporto priemones atv klmo laika

Stoveji-
mo ribo-
529 ta laika
vieta
Stoveji-
mo nu-
530 rodytu
laiku
vieta 531

I

Rezervuota stovejimo vieta

532

Stovejimo vieta ir marsrutinis transportas

Stovejimo vieta, kurioje transporto priemonems leidziama stoveti We uurodytu laiku, isskyrus skiriarnuoju zenklu "Netgalusis" arba neigaliu asmenu automobiliu statymo kortele pazymetas transporto priemones

Stovejimo vieta, kurioje transporto priemonerns lcidziama stoveti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinarni uz priekinio stiklo)

II

Stovejimo victa, pric kurios yra marsmtinio transporto stotele. Palikus stoyeti transporto priemone, toJiau galirna vaziuoti marsrutiniu transportu

533

PesCiqjq pereja

Pesciujupereja

Pozemine pesciqjq pereja

Perejimo per kelia viet a

Perejimo per keliq vieta

534

535

65

536 Pozemine pesCiqjq II
pereja
537 Pesciqjq pereja II
virs kelio
538 PescilDll pereja 11
virs kelio
• Greitis, kuriuo rekomenduojama va-
Rekomenduojamas ziuoti tame kelio ruoze iki artimiau-
539 sios sankryzos. Kai zenklas pastatytas
greitis kartu su [spejamuoju zenklu, reko-
mendacija galioja pavojingame ruoze
Nurodytu laiku, 0 jeigu laikas nenu-
ZONA rodytas - visa parq transporto prie-
Zona, kurioje • monems draudziama stoveti visuose
540 draudzlama keliuose, esanCiuose teritorijoje uz
stoveti zenklo, isskyrus specialiai stovejimui
8-18h skirtas ir atitinkamais zenklais pazy-
metas viet as
I Transporto priemonerns galima sto-
541 Stovejimo zona yeti visuose keliuose, esanciuose teri-
torijoje uz zenklo. Kai nurodytas
laikas, zenklas galioja tik tuo laiku
~ Visuose keliuose, esanciuose teritori-
Riboto greiCio joje uz keJio zenklo, draudziama va-
542 Ziuoti greiCiau (kill/h), negu nurodyta
zona zenkle. Kai nurodytas Jaikas, zenklas
galioja tik tuo laiku

Zonos, kurioje - Pazymi vieta, nuo kurios negalioja 540
543 draudzlama
stoveti, pabaiga zenklo reikalavimai 66

544

Stovejlmo zonos pabaiga

Pazyrni vieta, nuo kurios negalioja 542 zenklo reikalavimai

Riboto greiCio zonas pabaiga

Tunelyje drnudziama vaziuoti atbularn, apsisukti arba sustoti .. Su~E9.itls eismui.vairuotojas privalo isjungu varikl]

545

546 'Iunelis

547 Thnelio pabaiga

548 Stotele

549 Taksi stotele

550 Gyvenvietes
pradzia
551 Gyvenvietes
pabaiga
552 Gyvenamoji
zona
553 Gyvenamosios
zonos pabaiga Pazymi vieta, nuo kurios negalioja 541 zenklo reikalavimai

-

t600mt

Vi ta, nuo kurios negalioja 546 zenklo rcikalavirnai

Marsru t i nio t ransporto sustojirno vieta

Lengvujq autornobiliu taksi stov '.i i 1110 victa

Gyvenvictes, kurioje galioja eismo tvarka gyvenvietese nustatantys Sill taisykliu reikalavimai pradfia '

Vi ta, nuo kurios negalioja eismo tV~lrk~ ~'Yvenvietese nustatantys siq taisykliu reikalavimai. Virsuje nurodomas kitos gyvenvietes pavadinimas ir atstumas iki

t!z.zcl~klo esancioje ter,itorijoje galIOJa SIl! taisykliu reikalavimai, nusl.~ll:antys eismo tvarka gyvenarnosiosc zonose

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarka gyvenamosiose zonose nustatantys Sill taisykliu reikalavimai

67

Eismo kryptys ! zenkle nurodytas gyvenvietes. Zenkluose gali biiti pavaizduoti marsruto numeriai, automagistrales, oro uosto sirnboliai ir kiti zenklai, inforrnuojarrtys apie eismo ypatumus. Zenklas statomas automagistralese is anksto, atstumas iki sankryzos nurodomas zenklo apacioje

Bankstine 601 krypciq

rodykle

Eismo kryptys i zenkle nurodytas gyvenvietes. Zenkluose gali buti pavaizduoti marsruto numeriai, automagistrales, oro uosto simboliai ir kiti zenklai, informuojantys apie eisrnO ypatumus. Zenklas statomas kituose ~e~ liuose ne gyvenvietese is anksto, atstumas iki nurodomas zenklo

602

Bankstine krypcu; rodykle

gyvenvleD'-ll-".lU\J",", gali biiti pavaizduoti marsruto numenai, automagistrales,

CENT:: oro uosto simboliai ir kiti zenklai, informuo-

'IF<i' jantys apie eismo ypatumus. Ze.nk~~s stato-

mas gyvenvietese. J eigu gyvenvieteje .statomarne zenkle visos kryptys nurodytos ! kitas gyvenvietes it i jas reikia vaziuoti ne automagistralc, ,ienklo fonas turi biiti melynas. Zalias intarp~s kitokio. fono zen.kle nurodo, kad i gyvenviety reikia vaziuoti automa./pstrale, melynas - kitu keliu ne gyvenvieteje. Zenklas statomas IS anksto, atstumas

iki nurodomas ienklo

Bankstine 603

krypciq

rndykle

68

Nurodo vieta, kur turi sustoti trans-
554 "Stop" linija II STOP II porto priemones esant draudziamajam
sviesoforo

Automobiliq Kelias, kuriame galioja greitkeliuose Isankstine
555 kelias nustatyta eismo tvarka 604 krypciq
rodykle
556 Automobiliq Kelio, kuriame galioja greitkeliuose
kelio pabaiga nustatyta eismo tvarka, pabaiga
ISkili 1" 605 Krypties
557 saugumo Kelyje [rengta iskili saugumo salele rodykle
salele
I
VI. INFORMACINIAI ZENKLAI
12. Informaciniai zenklai yra sie: 606

Krypties rodykle

607

Krypties rodykle

t @]~ KLAIPEDA

[rengiama virs vaziuojamosios dalies, gyvenvietese naudojama ir vietoj 603 zenklo. Zenklo fonas - kaip ir 601 - 603 zenklu

Eismo kryptis i gyvenvietes ir atstumas ikijl!. Zenklas statomas pries sankryza, kai nurodyta kryptimi vaziuojama automagistraIe. Gali biiti pavaizduoti autornagistrales, oro

uosto ar kitokie simboliai

Eismo kryptis i gyvenvietes ir atstumas iki .it!. Zenklas statomas pries sankryn], kai nurodyta kryptimi vaziuojama kitu keliu ne gyvenvieteje, Gali buti pavaizduoti automagistrales, oro uosto ar kitokie simboliai

Eismo kryptis i gyvenvietes ar ju dalis ir atstumas iki ju, Zenklas statomas pries sankryza, kai nurodyta vieta yra toje pacioje gyvenvieteje, kurioje statoma rodykle, Gali buti pavaizduoti automagistrales, oro uosto ar kitokie simboliai

[+ CENTRAS 1

608

Krypciu rodykle

CENTRAS 1 +

~urodo keleta krypciu ir atstumu, Zenklas statomas pries sankryza. Jo fonas - kai.pir 605 - 607 zenklu

609

Vaziavimo schema

610

Vaziavimo kryptis tiesiai

.. SIAULIAI 71

-+ KELME 20

Vaiiavimo marsrutas, kai sankryzoje uzdrausti manevrai, arba vaziavimo kryptis - sudetingoje sankryzoje

Rekomenduojama krovininiu automobiliu, [I Et;J) tr~~to~i.l!, savae~gil! .m~sinq i.r ~~cha~i~mq

• • VaZ13Vllli.O kryptis - tiesiai, kai vaziuoti vlena

is galirnu sankryzoje draudziama

69

611

Vaziavimo kryptis i desioli

612

Vaiiavimo kryptisi kaire

613

AklakeIis tiesiai

614 Aklakelis i
desine
615 Aklakelis i
kaire
616 Gyvenvi~t{!s
pradzia
617 Gyvenvietes
pabaiga
Van dens
618 telkinio
pavadinimas
Objekto
619 pavadini-
mas t*kJJ

II

II

Rekornenduojama krovininiu automobiliu, traktoriu, savaeigiu masinu ir mechanizmu vaziavimo kryptis - i desine, kai vaziuoti viena is galimu krypciu sankryzoje draudziama

Rekomenduojama krovininiu automobiliu, traktoriu, savaeigiu masim; ir mechanizmu vaziavimo kryptis - i kaire, kai vaziuoti viena is galimu krypciu sankryzoje draudziama

Kelias, neturintis viename gale isvaziavimo

Kelias, neturintis viename gale isvaziavimo

,

Kelias, neturintis viename gale isvaziavimo

Gyvenvietes, kurioje negalioja siu taisykliu reikalavimai, nustatantys eisrno tvarka gyvenvietese, pradzia ir pavadinimas

Gyvenvietes, pazymetos 616 zenklu, pa-

baiga, kitos gyvenvietes pavadinimas ir a ts tumas iki . as

Upes, ezero ar kokio nors kito vandens telkinio pavadinimas. Zenklo fonas gali bfiti melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatymo vieta

Apskrities, rajono (savivaldybes] pavadinirnas ir riba, Zenklo fonas gali buti melynas alba zalias, atsizvelgiant i pastatymo vieta

zenklas, pastatytas prieS sankryza, nurodo skersai einancios gatves pavadinima

Nurodo gatves pavadinirna

622

Atstumu rodykle

®aJ.I1I @tiad

9 m <3 ..

@.8&:

Arsturnai (km) iki nurodytu gyvenviecit] (m iestu), Zenkle gali biiti nurodytas kelio nurneris. Zenldo fonas gali bttti melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatyrno vieta

Informuclja apie maksirnalaus greicio ribojimus, ,~il! taisykliu nustatytU8 kurios nors rusies transporto priemonems Lictuvos gyvenvietese, ne gyvenvictese, automagistralese, greitkeliuose ir kituose keliuose

623

Greicio ribojimo rodykle

Gatves
620 pavadini- [[ BRA~;KIl,J g. ~

mas
Gatves ~ ~
621 pavadini- LAUKV, g ..
mas
70 624

Kilometru ienklas

625

Kilometrq ienklas

626

Kelio arba dviraciq trasos numeris

627

Kelio arba dviraciu trasos numeris ir kryptis

628

Apylankos schema

II

[nmml [Cmal

PAlDMENE

Atstumas nuo kelio pradzios arba pabaigos

Atsturnas nuo kelio pradzios arba pabaigos. Zenklas statomas tik automagistralese

Keliui (marsrutui) arba dviraciu trasai suteiktas nurneris. Zenklas statomas liZ sankryzos .. Zalios spalvos zenkJas nurodo tarptautinio, raudonos - magistralinio, geltonos - krasto, 0 melynos - rajoninio kelio numer]. 601- 604 zen kluose pavaizduotas kelio nurneris, Zenklas su bruksniniu apvadu rodo vaziavirno krypt] I ta numer] turinti kelia

Keliui (rnarsrutui) arba dviraciu trasai. suteiktas numeris ir kryptis. Statomas pries sankryzas,Zenklq spalva tokia pat kaip if 626zenkh.j.. Zenklas su bruksniniu apvadu rodo vaziavirno kryptj ! ta numerj turinti kelia

Nurodo laikinai uzdaryta kelio ruoZq ir apvaziavimo rnarsruta, Zertklas statomas pries sankryzas

629

Apylankos kryptis

630

ApyJankos kryptis

631

ApyJankos kryptis

Apylankos kryptis

632

72

Nurodo.krypti tiesiai, kuria reikia apvaziuoti laikinai uzdaryta kelio ruoza, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradii~. 613 - 615 zenklu sim-

111+ A IlII~1 boliai patik~lina, kuris is esamtu.·q keliu

. pylanka il;Il vd t Z kl t t . v

uz ary as. en as s a omas pnes pat

sankryza, nuo kurios del uzdaryto ruo-

zo keiciasi vaziavimo marsrutas. Toliau marsrute reikia vadovautis 632 -634 zenklais

Nurodo krypt] I desine, kuria reikia apvaziuoti laikinai uzdaryta kelio ruoza, iI informuoja vairuotojus apie apylankos pradzia. 613 - 615 zenklu simboliai patikslina, kuris is esamuju keliu uzdarytas, Zenkias statomas pries pat sankryza, nuo kurios del uzdaryto ruozo keiciasi vazievimo marsrutas. Toliau marsrute reikia vadovautis 632 - 634 zenklais

1[11 Apylanka .. ~

Nurodo krypti i kaire, kuria reikia apvaziuoti laikinai uzdaryta kelio ruoza, ir informuoja vairuotojusapie apylankos pradzia, 613 - 615 zenklu simboliai

I If. Apyl/l.l1l<a 121111 patikslina, kuris is esamqju k~li~ uz- 11(>,1\ ~~~~="",~IJI darytas. Zenklas statomas pnes pat sankryza, nuo kurios del uzdaryto ruoio keiciasi vaziavimo marsrutas, 'Ioliau marsrute reikia vadovautis 632 - 634 zenklais

Nurodo paga1629 - 631 zenklus uzdaryta kelio ruoza apvaziuojaneiu transporto priemoniu vaziavimo krypti tiesial. Zenklas statornas pries kiekviena

III + II apylankoje esancia sankryza, Vairuo-

III Ap':1~I,aI1ka .1111 tojai, kurie nepravaziavo pro viena is

629 - 631 ienklq, informuojami, kad jie pateko i kitu transporto priemoniu vaziavimo marsruta ir jiems nebiitina vadovautis 632 - 634 zenklais

633

ApyJankos kryptis

II Apylanka" II

.. Apylanka

634

Apylankos kryptis

635

Persirikiavimo rodykle

636

Persirikiavimo rodykle

637

Krypties rndykle i lankytlna vieta

Lankytinos vietos pavadinimas

638

Nurodo pagaI 629 - 631 zenklus uzdarytet kelio ruoza apvaziuojanciu transporto priemoniq vaziavimo krypt] i desiny. Zenklas statomas pries kiekviena apylankoje esancia sankryza, Vairuotojai, kurie nepravaziavo pro viena is 629 - 631 zenklq, informuojami, kad jie pateko i kitu transporto priemoniu vaziavimo marsruta ir jiems nebtitina vadovautis 632 - 634 zenklais

Nurodo pagal 629 - 631 zenklus uzdaryta kelio ruozq apvaziuojanciu transport? priemoniq vaziavimo krypti i kaire, Zenklas statomas pries kiekviena apylankoje esancia sankryza .. Vairuotojai, kurie nepravaziavo pro viena is 629 - 631 zen klu, i nformuojami, kad jie pateko l kitu transporto priemoniu vaziavimo marsruta ir jiems nebiitina vadovautis 632 - 634 zenklais

Nurodo vaziavimo krypti keliuose su skiriamaja juosta

Nurodo vaziavimo krypti keliuose su skiriarnaja juosta

~ I

N urodo eismo krypt] ir atstunut [ lankytina kultiiros ar istoririe vieta, Jis irengiamas 20 - ~O rn atstumu pries sankryza, Zenklas statomas pries sankryZq [Jankytinq vieta, Zenklo fonas - rudas

Lankytinos kultiiros ir istorines viet os pavadinimas. Zenklo fonas ~ rudas

73

Zenklas naudojamas rodant krypti i nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gaIDtinius ir kompleksinius draustinius. Jis jrengiamas.,20-50 m atstumu pries sankryz'l. Zenklas statomas l?ries sankryza i nacionalinius, reglOninius parkus, valsrybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius jr kompleksinius draustinius. Zenklo tonas gali biiti melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatymo vieta, 0 . - rudas

Krypties rodykle i nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtin ius ir kompleksimus draustinius

Zenklo fonas gali bub melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatymo vieta, 0 logotipas - rudas

Zenklo fonas &aJi biiti melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatymo vieta, 0 logotipas - rudas

639

Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pradzia

Zenklas naudojamas rodant krypti i istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kulturinius rezervatus. Jis

jrengiamas 20-50 ill atstumu pries sankryz'!2enkJas statomas pries sankryzr; i istorinius llacionalmius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kjilturinius rezervatus, muziejus. Zenklo fonas $aJi buti

melynas arba zaiias, atsizvelgiant i pastatymo vieta, 0 iogotipas - ru-

das

640

641

Nacionaliuio, regioninio parke, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pabaiga

Krypties rodykle i istorinins nacionaIinins, istorinius regioninius parkus, valstybinius kulturintus rezervatus, muziejus

642

Istorinio naclonalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultiirinio rezervato, muziejaus pavadinimas

643

** * * *

Lietuvos

* Respublika *

* * ***

Lietuvos Respublika

644

74

Zellklo fonas gali bub melynas arba zalias, atsizvelgiant i pastatyrno vieta, 0 logotipas - rudas

Lietuvos Respublikos valstybe. Kelio zenklas statomas prie valstybes sienos perejimo punktu

VII. PASLAUGl,J ZENKLAI 13. Paslaugu zenklai yra sie:

701

Medicinos pagalba

702

Ligonine

703

Degaline

704

Dirbtuves

705

PlovykJa

706

Telefonas

707

Valgylda

708

Kavine

709

Vieshutis

Vieta, kur suteikiama pirmoji medici nos pagalba

Transporto priernoniu remonto dirbtuves

Valgykla arba rcstoranas

Kavine arba butctas

75

710 Stovyklaviete ~
Gyvenamqjq ~
711 transporto
priemoniq
stovejimo vieta
Stovyklaviete su ~
gyvenamqjq
712 transporto
priemoniu
stovejimo vieta
713 Poilsio vieta ~
714 Policija ~
~ .
71S Tualetas
716 Maudymosi vieta i
717 Radijo stotis ~ Nuolat teikiancios informacija apie
eisma radijo stoties bangu daznis 76

718 Geriamasis ,-
van duo ..
719 Muitine ~ Ne pasienyje esanti muitines [staiga
720 Oro uostas ~
721 Internetas t:J yidieji interne to centrai, teikiantys
interneto paslaugas

722 Informacijos I Turizmo, kelioniu ar kitokios informa-
centras cijos teikimo centras
,.
723 Jaunimo nakvynes i
namai
724 Kaimo turizmo til
sodyba
72S Lanky tina vieta til Viesam lankymui parengtas kultiiros
paveldo ar gamtos objektas 77

726 Zvejybos viet a

727

728

729

730

731

732

733

734

78

Golfo aikstele

Zirgq sportas

Slidininkq keltuvas

Autobusu stotis

Gelezinkelio stotis

Transporto priemoniu keItas

Transporto priemoniu ir vairnotojq registras

Privalomosios technines apfiuros stotis

Vieta, skirta keleiviams,vykstantiems reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marsrutais, aptarnauti

Vieta, skirta traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir iilleisti, keleiviams, bagazo ar kroviniu siuntejams (gavejarns) aptarnauti

Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonems per jiira, ezera, Upl( ar kita van dens telkin] kelti

Motoriniu transporto priemoniu registravimo, vairuotoju egzaminavimo ar vairuotojo pazymejimu isdavirno vieta

Viera, skirt a rnotoriniu transporto priernoniq privalomajai techninei a pziurai a tlikti

VlII. PAPILDOMOS LENTELES

14. Papildomos lenteles patikslina arba apriboja kelio zenklu, su kuriais jos naudojamos, galiojima ir yra sics:

Nr. Pavadinimas Pavyzdys Paaiskinimas
Atstnmas iki (300m] Nurodo krypti ir atstuma iki objekto
801 alba pavojingo kelio ruozo pradzios,
objekto Lenteleje nurodyto objekto (ruozo)
kryptis yra tiesiai
Atstumas iki ( 20m.] Nurodo krypti i desine ir atstuma iki
802 objekto objekto arba pavojingo kelio ruozo
pradzios
Atstunias lki (.20m) N urodo krypt] j, kaire ir atstuma iki
80.3 objekto objekto arba pavojingo kelio ruozo
pradzios
Nurodo atstumq iki sankryzos, pries
804 Atstumas iki kuria pastatytas kelio zenklas "Stop".
sankryzos m Lentele naudojama tik kartu su kelio
~ zenklu "Duoti kelia"
(t100mt] Nurodo pavojingo kelio ruozo arba
80S Galiojimo zona i kitu kelio zenklu, su kuriais ji naudo-
priek] jama, galiojimo zonos ilgi uz kelio
zenklo
[*1 Nurodo pavojingo kelio ruozo arba ki-
tu kelio zenkh], su kuriais ji naudo-
806 Galiojimo zona i jama, galiojimo zonos ilgj uz kelio
prieki zenklo. Lentele naudojama tik su
kelio zenklais, draudzianciais sustoti
arba stoveti
Galiojimo zona i ~ Informuoja vairuotojus, kad jie yra
807 kelio zenklu, draudzianciu sustoti ar
prieki if atgal stoveti, galiojirno zonoje
808 Galiojimo zonos ~ Nurodo kelio zenklu, draudzianciu su-
pabaiga stoti ar stoveti, galiojimo zonos pabaiga
Galiojimo zona i ~ Nurodo kelio zenklq, draudzianciu su-
809 desine stoti ar stoveti, galiojimo zonos kryp-
ti (i desine) if ilgi
Galiojimo zona [ ~ Nurodo kelio zenklu, draudzianciu su-
810 stoti ar stoveti, galiojimo zonos krypti
kaire G kaire) ir ilgi
Galiojimo zona I ( .. 20m• ) Nurodo kelio zenklu, draudzianciu su-
811 abi puses stoti ar stoveti, galiojimo zonos krypti
(i abi puses) ir ilgi 79

E±J Nurodo 135,302 -318 kelio zenklu, pa-
812 Galiojimo kryptis statytu pries sankryza, galiojimo kryp-
i desine tis arba vaziavimo i esancius prie pat
kelio objektus kryptj
~ Nurodo 135, 302 - 318 kelio zenklu,
813 Galiojimo kryptis pastatytu pries sankryza, galiojimo
i kaire kryptis arba vaziavimo i esancius prie
pat kelio objektus krypt]
( ... ) Nurodo 135, 302 - 318 kelio zenkll!,
814 Galiojimo kryptis pastatytu pries sankryza, galiojimo
, abi puses kryptis arba vaziavimo i esancius prie
pat kelio objektus krypti
Kelio zenklas su lentele "Krovioioiai
Krovininiai ~ automobiliai"galioj a krovininiarns
815 automobiliai automobiliams ir ju junginiams, kuriu
didziausioji Ieidziamoji mase didesne
kaip 3,5 tonos
Transporto ~ Kelio zenklas su lentele "Trans porto
816 priem ones su priemones su priekaba" galioja moto-
priekaba ririerns transporto priemonerns su
priekaba, isskyrus motociklus
Kelio zenklas su lentele "Lengvieji
Lengvieji automo- ( .oQ] automobiliai" galiojalengviesiems au-
817 tomobiliams ir krovininiams auto-
biliai mobiliams, kuriu didziausioji leidzia-
moji mase ne didesne kaip 3,5 tonos
818 Autobusai ('~tI ) Nurodo transporto priemones rust,
kuriai galioja kelio zenklas
Nurodo transporto priem ones rust,
819 Traktoriai ( '*6 ) kuriai galioja kelio zenklas. Kelio
zenklas su lentele "Traktoriai" galioja
traktoriams il savaeigems masinoms
820 Motociklai [A) Nurodo transporto priemones rust,
kuriai galioja kelio zenklas
821 Dviraciai (~) Nurodo transporto priemones rus!,
kuriai galioja kelio zenklas
822 Ne darbo dienos 00 Nurodo, kad kelio zenklas galioja ne
darbo dienomis
823 Darbo dienos 00 Nurodo, kad kelio zenklas galioja
darbo dienas 80

824 Savaites dienos ~ Nurodo savaites dienas, kurias
galioja keJio .zenklas
825 Savaites diena rn Nurodo savaites diena, kuria galioja
kelio zenklas
826 Galiojimo laikas ( 9-12h) Nurodo, kad kelio zenklas galioja
kasdien, nurodytomis valandomis
827 Galiojimo laikas ( 830~7 h] Nurodo laika ne darbo dienomis,
oe darbo dienomis kada galioja kelio zenklas
828 GaJiojimo laikas (830~7h) Nurodo laika darbo dienomis, kada
darbo dienomis galioja kelio zenklas
829 Galiojimo laikas [11- VIa.15h1 Nurodo dienas ir laika, kada galioja
savaites dienomis kelio zenklas
Stovejimn biidas (a:J Visoms transporto priemonerns stove-
830 ti leidziama tik vafiuojamojoje dalyje
isilgai saligatvio
Lengvqjq automo- [i:J Stoveti leidziama tik taip, kaip para-
831 biliq stovejimo dyta, ir tik lengviesiems automobi-
biidas hams be prickabos bei rnotociklams
Stoveti leidziarna tik taip, kaip paro-
Lengvqjq automo- r::E dyta, ir tile Jengviesiems automobi-
832 biliu stovejimo Iiams be priekabos bi motociklams.
biidas Transporto priemone luri stoveti palei
pat saligatvio krast,,, esanti arciausiai
prie vaziuojamosios dalles
Lengvqjq automo- (&J Stoveti leidziama tik taip, hip para-
833 biliu stovejimo clyta, if tik I ngvicsiems automobi-
biidas Iiams be priel abos bei motociklams
834 Lengvujq automo- [a:J Stoveti leidziarna tik taip, hip paro-
biliq stovejimo dyta, ir tik Iengviesiems automobi-
budas Iiams be priekabos bei motociklams
Stoveti leidziama tik taip, kaip paro-
Lengvqjq automo- r:a dyta, if tiklcngviesiems automobi-
835 biliu stovejimo limns be priekabos bei motociklams.
budas Transporto pricrnone turi stoveti pa-
lei pat saligatvio krast'l, esant] ar-
ciausiai prie vaziuojamosios dalies
Lengvqjq automo- ~ Stoveti leidziama tik taip, kaip paro-
836 biliq stovejimo dyta, ir tik Iengviesierns automobi-
biidas Iiams be priekabos bei motociklams 81

Lengvuju automo- (a:1 Stoveti leidziama tik taip, kaip para-
837 biliu stovejimo dyta, ir tik lengviesiems automobi-
biidas Iiams be priekabos bei motociklams
Stoveti leidziama tik taip, kaip paro-
Lengvqju automo- ~ dyta, ir tik lengviesierns automobi-
838 bilh! stovejimo Iiams be priekabos bei motociklams.
biidas Transporto priemone turi stoveti pa-
lei pat saligatvio krasta, esanti arciau-
siai prie vaziuojamosios dalies
839 Stoveti iSjungus ~ Stovejimo vietoje stoveti leidziama
varikli tik isjungus varikli
Nurodo, kad uz paslaugas reikia rno-
840 Mokamos (~) keti, Lentele, pastatyta kartu su 626
paslaugos kelio zenklu, pazyrni vieta, nuo kudos
kelias yra mokamas
Pavojingas W [speja, kad uzvaziuoti ant kelkrascio
841 pavojinga. Naudojama su ispejamai-
kelkrastis siais zenklais
Nurodo pagrindinio kelio krypti san-
ES kryzoje. Naudojama su kelio zenklais
842 Pagrindinio kelio "Pagrindlnis kelias", Lenteleje nuro-
kryptis doma reali sankryzos konfiguracija.
Gali biiti naudojama ir su kelio zenk-
lais "Sankryza su salutiniu keliu"
EE Nurodo pagrindinio kelio krypti san-
Pagrindinlo kelio kryzoje, Naudojama su kelio zenklais
843 kryptis "Duoti kelia" arba "Stop". Lenteleje
nurodoma reali sankryzos konfigu-
racija
Nurodo, kad pesciuju pereja vaiksto
844 Neregiai (.w) neregiai. Naudojama su [spejamaisiais
ir nurodomaisiais zenklais "Pesciqjq
pereja"
Nurodo, kad kelio zenklas, su kuriuo
845 Dregna danga ( !¢ ) naudojama Ientele, galioja tada, kai
vaziuojamosios dalies danga dregna
(slapia) 82

Nurodo, kad stovejimo vieta skirta tik
846 Ne[galieji [ ~ ) siose taisyklese numatyta skiriamajj
zenkl'l "Neigalusis" atba neigaliu as-
menu automobiliu statyrno kortele tu-
rincioms transporto priemonems
Nurodo, kad 322-324, 401-406 kelio
847 Isskyrus eSKYRUS~l zenklai negalioja siose taisyklese nu-
neigaliuosius statyta skiriamaji zBnkl'l "Nejgalusis"
turincioms transporto priemonerns
848 ApIedej~s kelias rn Taip pazyrnctas ruozas daznai buna
slidus del ledo arb'( sniego
Naudojama su kelio zenklu "Dega-
849 Gamtines dnjos ( ~] line" ir nurodo, kad degalineje trans-
po.rto priernoncs aprupinamos gam-
tinemis dujornis
Naudojama su kelio zenklu "Degali-
850 Suskystintosios [£J De" ir nurodo, kad degalineje trans-
dujos porto priem ones aprupinamos su-
skystintosiornis dujomis
Naudojarna su zenklu "Degaline" ir
[ A98, A951
851 Degalq riisys A92., DK nurodo dcgalineje esanciu degalu
riisis
852 Mopedai ( 0t--® ) Nurcdo transporto priernones rust,
kuriai galioja kelio zenklas
=- Kai kuric kcJio ZeDklq deriniai

(]Q;J

I

l07,801.

Atstumas iki lygiareiksmes sankryzos 100 metru

203, 843, 80l. Artejama prie sankryzos su pagrindiniu keliu, kUI reikesduoti kelia is priekio ir desines artej ancioms transporto priernonems, atstumas ikisankryzos 100 rnetru

83

Kai kurte kelio zenklq deriniai

303, 822, 828. Motorinio transporto eismas draudziarnas ne darbo dienomis, darbo dienornis nurodytu leuteleje laiku

311, 801. Transporto priernoniu vezanciu pavojingu kroviniu eismas draudziamas, atstumas iki draudimo pradzios 300 metru

®

I

323, 818, 826.

Sukti j kaire autobusams draudziama, nurodytu lenteleje laiku

332,807. Sustoti ir stoveti draudziama, pries zenklq ir uZ zenklo

531,805,826,830. Rezervuota stovejimo viera, galiojimo zona i prick], galiojimo laikas, stovejimo biidas

302,Sll.

Transportc priemoniu isskyrus marsrutini ir skiriamuoju zenklu "Nejgalusis" pazymeta transporta, eismas 1

lOS, 842. desine draudziamas

Artej arna prie sankryzos 5U

salutiniu keliu, pagrindinio

kelio kryptis ir salutiniai

keliai is kaires if is desines

84

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Draudziama prie kelio zenklo, jo stovo ar bet kokio kitoeismo reguliavimo [taiso tvirtinti ka nors, kas nesusije su to kelio ienkl.o ar itaiso paskirtimi, Kelio zenkle draudziama nurodyti informacija, susijusia su asmens ukine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinancia isigyti prekiu ar naudotis paslaugomis (pvz.iimones pavadinima, prekes zenkla, teikiamu paslaugu riisi, adresa, telefona ir kita).

Keliq eismo taisykllu z priedas KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ZENKLl,J PAVYZDZIAI Kintamos informacijos kelio.zenklai priskiriami prie kelio zenklu ir atitinka sill taisykliu 1 priede pateiktus kello zenklu paaiskinirnus.

85

Keliu eismo taisykliu 3 priedas

KELIQ ZENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS 1. HORIZONTALUSIS ZENKLINIMAS

L Horizontalusis zenklinimas (linijos, streles, uzrasai ir kitokiesimboliai ant vaziuojamosios dalies) nustato tam tikra eismo rezima ir tvarka;

1.1. SIAURA ISTISINE LINlJA

skiria priesingu krypciu transporto srautus ir draudzia pazenklintame kelio ruoz~ vaziuoti priespriesinio eismo juosta; zymi eisrno juostu krastus pavojingose kelio vietose, vaziuojamosios dalies ruozus, ! kuriuos draudxiama ivaziuoti, transporto priernoniu stovejimo vietu ribas ir vaziuojamosios dalies krasta keliuose, kurie pagal eisrno salygas nepriskiriarni automagistralems. Si'llinij<!: kirsti draudziama, isskyrus tuos atvejus, kai ji zymi vaziuojamosios dalies krasta arba stovejimo vieta.

L2 .. PIATI ISTISINE LINUA

lintame kelio ruoze vaziuoti priespriesinio eismo juostomis. Siq Iinija kirsti draudziama,

1.4. GELTONA ISTISINE LINIJA

zymi vietas, kur uzdrausta sustoti (stoyeti), gali biiti naudojama eismo juostoms zymeti darbu vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio zenklu "Sustoti draudziama" ir nudazoma palei vaziuojamosios dalies krastq (darbu vietoje ir vaziuojamojoje dalyje) arba gatyes bortelio virsuje, Siq Iinija kirsti draudziama. Jeigu geltona istisine linija panaudota su baltomis zenklinimo linijomis, zyminciomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona istisine linija.

1.5. SIAURA nRUKSNINE LINIJA,

zymi vazinojamosios dalles krasta ir ruo:iq, i kuriuos draudziama.jvaziuoti, rib as automagistralese; atskiria vazinojamosios dalies eismo juosta, skirta marsrutiniam transportui; atskiria eismo juosta DUO marsrutinio transporto stoteles. Siq Unijq kirsti draudziama, isskyrus tuos atvejus, kai ji zymi vaziuojarrmsios dalies krasta,

1:3. BVIGUBA ISTISINE LINIJA

skiba priesingu krypciu transporto srautus keliuose, turineiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudzia pazenk-

86

kurios bruksniai tris kartus trumpesni uz tarpus, skiria priesingu krypciu transporto srautus keliuose, turinciuose dvi arba tris eismo juostas, ir zymi eisrno juostu ribas, esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juostu, skirtu vaziuoti vienakryptimi. Siq liriija leidziamakirsti is abieju pusiu,

1.6. ARTEJIMO LINIJA

- siaura bruksnine linija, kudos bn1ksniai tris kartus ilgesni uz tarpus, - [speja, kad artejama prie 1.1, 13 arba 1.10 istisines zenklinimo linijos, kuriatskiria priesingu krypciu arba tos pacios kryp-

ties transporto srautus, Siq linija leidziama kirsti is abieju pusiu,

1.7. SIAURA BRUKSNINE LINUA,

- - - - -

kurios bruksniu ir tarpu ilgis vienodas, zymi eisrno juostas sankryzoje, jvaziavimo [kelia (isvaziavimo is kelio) vieta ir vaziuojamosios dalles krasta keliuose, kurie pagal eismo salygas nepriskiriami automagistralems ir tarptautiniams keIiams. 5i,! Iinija Ieidziarna kirsti is abieju

pusiu, .

1.8. PLATI BRUKSNINE LINUA,

- -

kurios bniksniu ilgis tris kartus trumpesnis uztarpus, 'zyrtli ribas tarp greitejimo, letejimo juostos irvaziuojamosios.dalies pagrindines eismo juostos (sankryzose ir skirtingq auksCiq keliu sankirtose). Si,! linija leidziama kirsti is abieju pusiu,

1.9. GELTONA BRUKSNINE L1NIJA

zymi vietas, kur draudziama stoveti, gali buti naudojama eismo juostoms Zymeti darbu vietoje. Naudojama viena arba kartu su kelio zenklu "Stoveti draudziarna" ir breziama palei vaziuojamosios dalies krasta arba gatves bortelio virsuje, Si,! Iiaija leidziama kirsti is abieju pusiu, Jeigu geltona bruksnine linija panaudota su baltomis zenklinimo linijomis,.ZyminCiomiseismo juostas, reikia vadovautisgeltona bruksnine linija.

1.10. BVIGUBA LINUA, susidedanti is dvieju siauru lygiagreciu liniju, kuriu viena yra istisine, 0 kita - bruksnine, skiria priesinguarba tu paciu krypciu

---

transporto srautus keliu ruozuose, kur persirikiuoti leidziama tik is vienos juostos; zymi vietas, skirtas apsisukti, [vaziuoti i stovejimo aikstelesir is.iq isvaziuoti, kur leidziama vaziuoti tik viena kryptimi, Siq Iinij il.1eidziamakirsti is bruksnines Iinijos puses, taip pat is istisinb; puscs, bet tik baigiant lenkti cuba apvazluoti,

1.11. PLATI LINlJA,

breziama skersai vazluojamosios dalies ("Stop" linija), rode viet<t, kur vai.ruotojas privalo sustoti esant kelio zenklui "Stop" (kai ::;ankry:i~l nereguliuojama) arba draudziarnajam sviesoforo (reguIiuotoj 0) signalui.

1.12. IS TRlKAMPIl,J SUDARYTA LINIJA

"""'"

rodo vieta, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelia kertarnu keliu vaziuojancioms transporto priemonems.

1.13. PESCIQJQ PEREJOS: 1.13.1. "ZEBRAS"

11111111111

iymi neregulinojama pesciuji; pereja, 1.13.2. "ZEBRAS"

III) 1111 fill

zymi neregulruojama pesciqjI! pereja, 0 rodykles - pesci.qjq ejimo krypti.

87

1.13.3. DVI LYGIAGRECIOS LlNIJOS, sudarytos is staciakampiu, zymi

---------

---------

pesciuju pereja, kurioje eismas reguliuojamas sviesoforu,

1.14. DVI LYGIAGRECIOS LlNIJOS, sudarytos is kvadratu, zymi vieta,

1.16. RODYKLES nurado leistinas vaziavimo kryptis juostoje.Zenklinimas naudojamas vienas arba kartu su zenklais "Eismo kryptys sankryzoje", "Eismo kryptis sankryzoje"; aklakelio zenklas ispeja, kad draudziama sukti i artimiausia vaziuojamaja dali; zenklinimas, leidziantis is kaires krastinesjuostos sukti i kaire, leidzia ir apsisukti.

••••••• •••••••

kur dviraciu takas kerta vaziuojarnaja dali.

1.15. NUKREIPIMO SALELES: 1.15.1. UZBRUKSNIUOTAS ARBA BALTAI UZDAZYTAS PLOTAS

zyrni nukreipimo saleles, kurios atriboja priesingu krypcii; transporto srautus arba zymi vaziuojamojoje dalyje esancia kliuti,

1.15.2. UZBRUKSNIUOTAS ARBA BALTAI UZDAZYTAS PLOTAS

zymi nukreipimo saleles tos pacios vaziavimo krypties transporto srautu atsisakojimo vietose.

1.15.3. UZBRUKSNIUOTAS ARBA BALTAI UZDAZYTAS PLOTAS zymi nukreipimo saleles tos pacios vaziavimo krypties transporto srautu susiliejimo

1.17. RODYKLES SU LENKTU KOTU

[speja, kad artejama prie vaziuojamosios dalies susiaurejimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 istisines zenklinimo linijos, kuri atskiria priesingu krypCil! transporto srautus. Gali biiti naudojama kartu su bet kuriuo is zenklu "Susiaurejimas" arba tarpuose tarp 1.6 (1.5) linijos bruksniu,

1.18. TRlKAMPIS pranesa, kad artejama prie sankryzos su pagrindiniu keliu.

88

1.19. UZRASAS "STOP"

pranesa, kad.artejama prie 1.11 zenklinimo I i.nij as, kai ji naudoj ama kartu su kelio zenklu "Stop".

STOP

1.20. RAlDES IR SKAICIAI

nurodo kelio numer] (marsrutq),

1.21. RAInE" N' zymi vaziuojamosios dalies eismo juosta, skirt'l tiktai marsrutiniam transportui, arba marsrutinio transporto stotele.

1.22. PLAT! BRUKSNINE LlNUA,

kurios bniksniu ir tarpu tarp bruksniu ilgis vienodas, zymi vaziuojamosios dalies eismo juosta, skirta.tik marsrutiniam transportui, arba marsrutinio transporto stotele tose vietose, kur ijq Ieidziama [vaziuoti (isvaziuoti is jos).

1.23. DVIRACIO SIMBOLlS zymi dviraciu eisrnui skirta tako dali arba dviraciu taka,

1.24. NElGALIOJO SU VEZIMELIU SIMBOLIS zymi stovejimo viera, kur ioje gali stoveti tik transporto priernones, pazymetos skiriamuoju zenklu "Neigalusis" arba neigaliu asmenu automobiliu statymo kortele,

1.25. SACHMATQ TVARKAISDESTYTI LANGELlAI zyrm dirbtinius kalnelius (nelygumus), [rcngtus vaziuojamojoje dalyjc vl-l2iavimo grciciui rnazinti.

~

1.26. DVIGunA ImUKSNINE LlNIJA zymi reversin 'S .isrno .iUO~1 'IS, kuriose

-

- -

- -

eismo kryptis k '\6iaHi j pril~~ing<!, ski ria priesingu kryp il) trunsporto srautus, Siq linija, skirial1ci~1 priusillgli krypciL! transporto srautus, drau l:1.i<II11" kirsti, Jcigu iii linija ski ria Ins pucios vuziavimo krypties srautus, kai jjllnglas zalias reversinio sviesoforo signulus, ~ill linija I idziarna kirsti is abiujL! .ios pusiu, 0 lwi ijungtas geltonas rcvcrsinio ,~vi<;!-i()f()l"() signalas - tik tada, kai si Iiniju yl'u vairuotojui is desines.

1.27. GEI:I'ONA LlNUA

I 1[.

pazyrnetas zigzugas .: io vieta (puse), ku r per vi.~<! zigzago ilg] uzdrausta sustoti (stovcu). Brcziamas vaziuojamojoje dalyjc pale: jos krasta, Gab biiti naudojarnas kartu su zenklinimo raide "A" arba kelio z nklu "Stotele" marsrutinio transporto sustojirno ir stovejimo vietai pazyrneti, kurioj kitorns transporto priemonems draudziama stoveti,

1.28. UZRASU "TAKSI" pazymeta marsrutiniam transportui skirta vaziuojamosios dalles eismo juostaleidziama vaziuoti Iengvicsierns automobiliarns taksi,

UhClsas "TAKSl" naudojamas kartu su raide ,;A",

TAKSI

89

Keliu horizontalusis zenklinimas 1.6

90

Keliu horizontal us is zenklinimas

.10 Zenklas 301et ..

,,1

91

II. VERTIKALUSIS ZENKLINIMAS

2.4

/

2. VertikalusisSenklinimas, susidedantis is pakaitomis einanciu baltu ir juodu juostu ant kelio statiniu ir kelio [rangos elementu, nurodo jq gabaritus, padeda orientuotis it zymimas taip:

2.1. lSTRIZOS JUODOS IR BALTOS JUOSTOS

~ ~ ~ zyrm kelio statiniu (til-

~ ~ ~. tq, viaduku atramu, ke~ ~ ~ Iio zenkIq atramu, ap~ ~ A tverimu (atitvaru) galiniu daliq ir t.t.) vertikaliuosius elementus, kai sie elernentai keliapavoju vaziuojancioms transporto priemonems,

2.2. VERTIKALIOS JUODOS IR BALTOS JUOSTOS

zyrni tiltu, viadu-

ku, tuneliu kenstrukciju apatinj krasta,

2.3. HORIZONTALIOS JUODOS IR BALTOS JUOSTOS

Zymi signalinius irenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelese,

·92

2.6 2.5

~

2.4. lSTRIZA PLAT! JUODA JUOSTA

zymi signalinius stulpelius, uztvarus, aptverimu (atitvaru) atramas ir panasiai,

2.S. HORIZONTALIGS PLACIOS BRUKSNINES LINUOS Zymisoninius aptverimu (atitvaru) pavirsius staigiuose posukiuose, staciose nuokalnese if kituose pavojinguose ruozuose.

2.6. HORIZONTALI ISTISINE JUODA LINIJA

zgmi soninius aptverimu (atitvaru) pavirsius kituose keliu ruozuose,

2.7. HORIZONTALIOS BRUKSNINES BALTOS IR JUODOS LINIJOS

zyrni gatves bortelius pavojinguose ruozuose ir iskilias saugumo saleles.

Keliu eismo taisykliq 4 priedas. TRANSPORTO PRLEMONITJ SKlRIAMIEJI IR INFQRMACINIAI ZENKLAI TRANS PORTO PRIEMON.ESE

L Transporto priemcnes valstybinio numerio zenklai sviesiuoju paros metu luri bfiti !skaitomi is ne mazesnio kaip 40 m atstumo, 0 galinio numerio apsvietimas turi biiti toks, kad tamsiuoju paras metu numer] biitu galima perskaityti is ne rnazesnio kaip 20 m atstumo.

til RVK~Oool

2. Valstybinio numerio zenklus draudiiama uzdengti apsauginemis medziagomis, lankstyti ar kitaip keisti j4 forma, jie neturi buti apgadinti, uztersti ar surudije,

3. Lietuvos Respublikoje [registruotos ir ] kitas valstybes isvykstancios motorines transporto priemones galas ir jos priekabosgalas turi buti pazenklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ienklu, jeigu sio zenklo nera valstybiniame nurneryj e. 'Iai baltas elipses formes zenklas su juodomis raidemis "LT" viduryje. Zenklo horizontalioji asis turi biiti ne trumpesne kaip 175 mrn, vertikalioji - ne trumpesne kaip 115 mm, raides - ne maziau kaip80 mm aukscio ir ne maziau kaip 10 mmstorio.

~175

__ ~10

4. IS kites valstybes i Lietuvos Respublika atvykusi transporto priernone turi biiti pazenklinta tos valstybes, kurioje ji [registruota, skiriamuojuzenklu, jeigu sio zenklp nera valstybiniarne numeryje. 1 Lietuvos Respublika atvykstancn] uzsienyje registruotu transporto

priemoniq skiria rnieji zeriklai nustatomi tarptautinernts sutartimis.

5. Draudziama Lietuvos Respublikoje jregistrn6t'l. transporto priemone eksploatuoti su kltos valstybes skiriamuoju zenklu.

6. Motorines transporto priemones su dygliuotornis padangomis gale turi bud priklijuotas skiriarnasis zenklas - baltas lygiakrastis trikampis BU raudonu apvadu if padangos dyglio sirnboliu 20-30 vidury]e. Trikarnpio kraiHi nos ilgis - 200- 300 111m, apvado plotis - i /1 [) krastines ilgio. 7. Vezancio vaiku grupes au tobuso priekis ir galas turi bub pazyrneti kvadratlniais geltonais skiriarnaisiais zenklais flu raudonu apvadu ir juodu kelio zenklo "Vaikai" simboliu. Kvadrato krastines ilgis - 300 mm, apvadoplotis-30 rnm . .----.

8. Mokyklinlo auto- • - ~

buso priekis ir galas ~,.a.

turi biiti pazym6ti kva- )' .. r" dratinials gcltonais ~_ ... _~

skiriamaisiais zenklais 300

su raudonu apvadu irjuodu kelio zenklo "Vaikai" sirnbollu. Kvadrato krastines ilgis - 300 rnm, apvado plotis - 30 mm, Ant abicjq autobuso SOl1q turi biiti uzrasas "MOKYKLl.NIS~~ is sviesa atspmdincios medziagos, raidziu aukstis- 200 mm. Mokyklinis autobusas zenklillamas iSryskinanciu autobuso gabaritus Iinijiniu zymejimu is svies<l atspindincios 50 mm ploClio juostos: priekyje - balta, ant abiejq sorn; - geltona, gale - raudona juosta,

93

9. Kurcnebyliu ar kurciu- @ ju vairuojamu autornobiliu ••

priekis ir galas turi buti pa- •

zymeti skritulio formos 160

mm skersmens skiriamuoju zenklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, isdestytais [sivaizduoj amo lygiakrascio trikampio, nukreipto smai-

galiu zemyn, kampuose. ra1

10. Transporto priemo- .

nes, kuria vairuoja teise .

naudoti skiriamaj] zenkla "Neigalusis" turintys neigalieji arba juos vezantys asmenys, priekis irgalas turi biiti pazymeti kvadratiniais melynais skiriarnaisiaiszenklais "Neiga1usis" su baltu apvadu ir baltu kelio zenklo "Neigalieji" simboliu. Kvadrato krastines ilgis -100 mm, apvado plotis -10 mm. Teise naudoti skiriamaji zenkI,! "Neigalusis" turintys asmenys turi tureti tai patvirtinant] dokurnenta,

fI,~ 1iW11!:::"~---'"

11. Motoriniu transporto priemoniu (ju junginiu), kuriornis mokorna vairuoti, priekis ir galas turi biiti pazyrneti baltu lygiakrascio trikampio formos skiriamuoju zenklu su raudonu apvadu

94

ir juoda raide "M" viduryje. Trikampio krastines ilgis - 200-300 mm, apvado

plotis -1/10 krastines.ilgio. ®

12. Transporto priemo- 7 a niu, vezanciu pavojingus ar

sunkius krovinius, trans-

porto priemoniu (ju junginiu), kuriu matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni ui Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motoriniu transporto priemoniu, kuriu maksimalus greitis pagaL technine charakteristika mazesnis uz maksimalu greiti, Ieidziama siose taisyklese toms transporto priemonems, gale, kaireje puseje, turi buti skiriamasis greicio ribojimo ienklas - spalvotas zenklas "Ribotas greitis", kuriame nurodytas leidziarnas greitis. Zenklo skersmuo - 160 - 250 mm (nelygu transporto priemones rusis), apvado plotis - 1/10 zenklo skersmens.

13. Priekyje arba gale uz ,.~transporto priernones ga- ~

bar itu daugiau kaip 1 m , ~

issikisantys arba bent kiek i ~ sona issikisantys tolimiausi krovinio arba platesniu kaip ~,6 m transporto priemoniu krastiniai taskai turi biiti pazymeti skiriamaisiais zenklais - 400 mm ilgio krastines kvadratais su pakaitomis einanciomis sviesa atspindinciomis istrizomis baltomis ir raudonomis 50 mm plocio juostornis. Sie. zenklai ant transporto priemones turi biiti pritvirtinti ne zemiau kaip 0,4 m ir ne auksciau kaip 1,6 m nuo zemes pavirsiaus, Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemones vietose turi de'gti

zibintai - balti isi~~;;~~i!~~ priekio, oranziniai - is 8011q ir raudoni

- is galo,

14, Transporto priemones, vezancios pavojingus krovinius, turi biiti pazenklintos Europos sutartyje del pavojingu kroviniu vezimo keliais (ADR) nustatyta tvarka, Reikalavimai zenklams taip pat pateikiami sioje sutartyje.

15. Ilgesnes kaip 18,75 m transporto priernones su priekaba (isskyrus lanksIHUS remo autobusus ir troleibusus) gale, 250 -2100 mm aukstyje nuo zemes pavirsiaus, turi biiti [rengtas vienas (horizontalus), du (horizontalus arba vertikaI Lis) arba keturi (du vertikaliis ir du horizontalus) simetriskai transporto priemones asiai isdestyti staciakampio formos skiriamieji zenklai, padengti geltona medziaga, atspindil1Cia svies,!, ir tu-

g:.Lt I n3iJ-23OfJ

. - II

~lr ~n30 1~ ~;I ~n30 1m

rintys raudona 40 mm plocio fluorescencin] apvada, Bendras siq skiriamuju zenkIq ilgis turi buti nuo 1130 mm iki 2300 mm, skiriarnojo zenklo plotis - nuo 1.95 mm iki 230 mm.

16. Ilgesnes kaip 12 m transporto priemones be priekabos (isskyrus autobusus) gale turi biiti irengti simetriskai transporto priemones asiai isdestyti staciakampio formos nuo 130 rnm iki 150 mm plocio skiriamieji zenklai su istrizomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinemis ir geltonomis svies,! atspin-

~tizZ~

~ 100 100

~~565-1130 '~t~

g ..til ~ ~ "-!g

- 100 00-

dinciornis juostomis ir tvirtinami taip, kad zemyu einancios [strizos juostos biitu nukreiptos transporto priernone. krasto link. Tiek raudonq, tiek geltonu juostu plotis - 100 mm. Si l! skiriamuju zenklu skaicius, ill,sicl· styrnas ir benclras ilgis turi atitikti I{) punkte nurnatytus

reikalavimus, ~

17. Motorineae Ir'II1S- ~

porto priernoncsc, iSl'lky-

rus m.o.pedu:-;, motociklus

be priekahos, kcturra- 450-500

cius motoei klus j r I 'II ivuosius keturracius rnoto .iklus, turi biiti avarinio sustojimo zenklas -Iygiakrastis trikarnpis, kurio 450-500 111m ilgio krastines pagamintos is 50 111m plocio !lvies,! atspindindios mcdziagos .

18. Kiekviena kcliu cisme dalyvaujanti motorinc transporto p ricmone ir jos priekaba turi btlti pazymetos nustatytosios formes zenklu, patvirtinanciu, kad atlikta privalomoji technine apziura,

19. Autobusuose, ku- 0 riuose [rcngti saugos dir-

zai, pricsais kickvicna se-

dyne arba ant autobuso

sedynes arba S<llia ,ins matornoje vietoje gali bil ti pavaizduotas inforrnacinis zenklas" Uzsisck saugus dirza". Zenklas yra juod s ir buttes spalvos, jo apskritimo skersmuo - 60 mm, 0 balto apvado plotis - 3111111.

20. Vairuotojarns, neturintiems 2 metl) vairavirno stazo, privaloma ant automobilio prickincs if galines daliu tureti kvadratini zali~l klevo lapo formes ski-

riamaj] zen. kla. Kvadrato [tJ

krastines il.gi.~ - nuo 150 .

mm iki 200 mm. :

* * * !

95

KET II skyrius. SIOSE TAISYKLESE VARTOJAMOS SJ\ VOKOS 3 - 9 psi. PRIEDAS

KET Kelio

str. elementas

10. Dviraciu takas. 13. Eismo juosta, 17. Kelias,

19. Kelkrastis,

32. pesCiq..i4 takas. 38. Skiriamojijuosta. 42. Saligatvis.

48. Vaziuojamoji dalis.

-> -----.:-=--:: .. EISMO REGULIAVIMO

18 psl. PRIEDAS m~~

Reguliuotojo padetis ~ Vairuotojas reguliuqtoja mato:

is priekio X X ,..
is nugaros X X X
is desines l-+ X X
puses
is kaires l-+ X *
puses
96 MOTORINH) TRANSPORTO PRillMONH) VAiRUOTO,ltj EGZAMTNAVIMO S;\LYGlJ IR TVARKOS APRASAS

Patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalu rninistro 2008111. rugscjo 10 d. jsakymu Nr.IV-329.

Istraukos (parengtos vadovaujantis aktualia apraso rcdakcija):

.1. Egzaminuojama valstybes [moues .Regitra" (VI "Regitra") padaliniuose - vairuotoju cgzaminavimo centruose.

.+. Egzaminai sudaryti is dvieju daliu: teoriniu ziniu patikrinimo (100rij08 egzaminas) ir praktiniu transporto priemoniu (TP) valdymo igudzitj bei gcbcjimu patikrinimo (praktikos egzaminas). Egzaminuojamuju teorines zinias, praktinius TP valdymo iguclziusir gebejimus vertina tam [galioti VI .Regitra" darbuotojai (egzarniuuotojai).

5. Egzaminuojamasis praktikosegzamina gall laikyti, jam sukakus Lictuvos Respublikos saugaus eismo automobiliq keliais istatymo (SEARl) nustatyta ~ll11zil" alsizveJgianti TP kategorijq, taip pat pasibaigus teises vairuoti TP atemimo arba toiscs vairuoti TP [gijimo apribojimo terminui,

6. Egzaminuojamqjq sveikatos biikle if psichofiziologiniai gch \jilllai (uri bfiti patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos [galiotos institucijos nustatyra tvurka ir tinkami vairuoti atitinkarnos kategorijos TP.

7. Pirmiausia Iaikomas teorijos egzaminas, 0 ji islaikius - praklikos cgzarninas, Egzamina laikyti leidziama sumokejus nustatyto dydzio mokest]. Pakartotinai luikyti cgzarnina - tiek tcorijos, tiek praktikos =Ieidziama ne anksciau kaip kita darbo dicnu, is naujo uz iregistravus cgzaminui if sumokejus mokesti.

9. Egzamiuuojamasis gali registruotis egzaminui asmeniskai a(vykt(s i VI "Regilra" vairuotoju egzaminavimo centra, telefonu mba kitomis rysio pricmonemis. Egzal11inuo.jamasis, neislaikes teorijos egzamino, praktikos egzarninui neregisiruojamas.

10. Uzsiregistraves ir iki egzamino pradzios i V] .Regitra" vairuotoju cgzaminavimo centra neatvykes egzaminuojarnasis egzaminui registruojasi is naujo.

11. Egzaminuojamasis, atvykes ] V] "Regitra" vairuotoju cgzurninavimo centrq laikyti egzamino, pateikia:

1 1.1. asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta; R.

11.2. mokymo kurso baigima patvirtinant] dokumentq; ~

11.3. galiojancia vairuotojo sveikatos patikrinimo mecli inill« pilzymq; 11.4. sveikatos ziniq atestavimo pazymejima, kad jis baige mokyma pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programa; 11.5. galiojanti vairuotojo pazyrnejima, jei anksciau buvo jj g·IVYS.

KELHJ TRANSPORTO PRTEMONH) VALSTYBI~S TECHNINi£s AI'ZIUROS ATLIKIMO TATSYKLES

Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo minisrro 20U3 111. bid,llldzlo til d. [sakymu

Nr, 3-275. Istraukos (parengtos vadovaujantis aktualia apras(J rcdakolju): 29. Transporto priernoniu apziura atliekama:

29.1. motociklq (U, L4 ir L5 klases) - kas 24 men.; 29.2. lengvqju automobiliu (M1 klases) - kas 24 men.;

29.3. lengvuju automobiliu (M1 klases), skirtu vairuotoju rnokyrnui - kas J 2 men.;

ZlJ.4. lengvuju automobiliu taksi ir verslo tikslais naudojamu zrnoncrns vczti (Ml klases), jei ju eksploatacijos trukrne:

29.4.1. iki 5 metu - kas 12 men.;

29.4.2. 5 ir daugiau metu - kas 6 rnen.;

29.5. gyvenarnqju transporto priemoniu (visu kategoriju ir klasiu) - J as 24 men.;

29.6. autobusu (M2 if M3 klases) - kas 6 rnen.; ====

29.7. troleibusu - kas 6 men.; ~

29.8. krovininiu automobiliu (N1, N2, ir N3 klases) - kas 12 men.; ~

29.9. pavojingus krovinius vezanciu EX/Il, EX/nI, FL, Ox ar AT tiPl) pagal °61~Q-,°

ADR transporto. priemoniu, ;k~rioms taikomi. papildorni rcikalavimai, (Nl,. ® N2, N3, 01, 02, 0311 04 klases) - kas 12 men.;

29.10. specialios paskirties transporto priemoniu (M 1, M2, M3, N 1, N2, N3, II

02, 03 if 04 klases), kurios pagal savo konstrukcija ir [rangq skirtos ==== specialioms darbo funkcijoms ir/arba technologiniams procesarns atlikti - kas 12 men.; 29.11. krovininiu priekabq, puspriekabiq (02, 03 ir 04 klascs) - kas 12 men.;

29.12. lengvuju automobiliu priekabu (01 klases) - kas 24 men.

97

* * *

Praktinio vairavimo egzaminas laikomas transporto priernone, atitinkancia pagei-

dnujama vairuotojo kategorija.

Patikrinimoklausimai pries vairavimo egzamina 81 ir B kategorjjos transporto priemones kandidatui i vairunrojus

Pries vairavimo egzamina patikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba xurasti, valdyti I sureguliuoti egzaminuotojo nurodytus rransporto priernoniq vuldymo [taisus I [rangq arba patikrinti.ju biikle bei pasircngti vaziuoti saugiai:

1. kur if kaip tikrinamas alyvos lygis variklyje, ar jis pakankarnas;

2. kaip galima patikrinti ar veikia vairo stiprintuvas;

3. kur if kaip tikrinamas skyscio lygis variklio ausinimo sistcrnojc, ar j i pakankamas;

4. kaip tikrinamas stovejimo stabdys, ar jis veikia;

5. kur YIa langu plovimo skyscio rezervuaras (talpa) ir kuip patikrinti Iungu plovimo skyscio lygi, nustatyti ar jis pakankarnas;

6. patikrinti ar veikia [spejamasis garso signalas;

7. kur yra stabdziu skyscio rezervuaras (talpa) ir kaip patikrinf stabdzn,

xkyscio lygi, nustatyti ar jis pakankamas saugiai vaziuol"ii

8. patikrinti ar veikia postikiu signalai;

9. kaip galima patikrinti ar veikia stabtlzjq sviesos signalai;

10. kaip galima patikrinti ar veikia darbinis stabdys;

11. kaip galima patikrinti ar veikia visi iibintai;

12. kur ieskoti inforrnacijq apie rekomenduojamq oro sleg] padangose, kaip ji patikrinti;

13. kaip galima patikrinti padangu rasto gyl] ir nustatyti ar jis pakankamas saugiai vaziuoti;

14. kaip galima patikrinti if nustatyti ar padangu bukle tin kama vaziuoti;

15. patikrinti ar veikia avarine sviesos signalizacija.

Specialisto patarimai pries valravtmo eg:tamin<J

- Pries praktini vairavimo egzamina egzaminuojamasis neturl birti xusijaudines.

Santykiai tarp egzaminuojamojo ir egzaminatoriaus turi bOh oficialus, silti ir korektiski, Egzaminuotojas neturi teises rodyti pykcio ar ncpasitenkinimo del vienos ar kitos egzaminuojarnojo nesekmes vairuojant autornobil].

- Egzamino metu dalyvaujant eisme visiskai apsidrausti, kad neatsitiks joks cismo ivykis - neimanoma. Taciau tam, kad butu taip pat isvcngta nemalonurnu yra numatyta nemaza priernoniu: dubliuotas autornobilio valdyrnas, turintis keleriu metu vairavimo staz<l ir specialiai paruostas egzarn inatori us, isanalizuoti ir patvirtinti eismo marsrutai,

- Nereikia stengtis atsiminti visu eismo marsrutu. DHlIg naudingiau jeigu egzaminuojamasis vairuodamas autornobili sugebes pastebcti esancius kelio zenklus, zymejimq, kliiitis, teisingai vert ins susidariusia situacija ir rnokes priimti teisingus xprendimus.

-I vairavimo egzamina reiketu atvykti apsirengus patogiai " nevarzanciais judeSill, drabuziais ir labai svarbu, su patogia, tinkama vairuoti avalyne,

* * *

98

99

Kandidatui i vairuotojus privalu zinoti ispejamqju ir kontroliniu lempuciu, esanciu prietaisu skydelyje.ireiksmes:

100

Nepakankamas alyvos slegis arba jos trukiimas tepimo sistemoje

Auksta ausinimo skyscio temperatura arbajo trukiimas sistemoje

N epakankamas stabdziu skyscio kiekis sistemoje

Neuzsegto saugos dido signaline Iernpute

Oro pagalves kontroles lempute

Degalu atsargos kontroles lempute. Informuoja - greitai baigsis kuras

Avarine signalizacija

o

I J

~ .,

Nejkraunama (iskraunama) akumulia toriu baterija

[jungtas stovejimo stab dis

Stabdziu antiblokavimo sistemos ABS kontroles

lernpute

Nusideveje stabdziu trinkeliu frikciniai antdeklai

Ijungtos dyzelinio variklio kaitinirno makes

Ijungtos tolimosios zibintu sviesos

[jungtas galinis ruko zibintas

[jungti priekiniai riiko zibintai

Ispejimasneuzdarytas variklio dangtis

(spejimasncuzdaryta bagazines dangtis

* * *

Specialieji vaztavimo manevrai BI, B transporto pricmonems

Kandidatui i vairuotojus leidziama iki 3 minuciu aiksteleje apsiprasti su egzaminui skirtu automobiliu. Automobilyje privalo buti egzaminuotojas, taciau siua atveju vairavimo klaidos nefiksuojamos. Po apsipratimo kandidat.is i vairuotojus gali atsisukyti laikyti egzamina,

I.lsibegejimas (30 - 40 km/h gelciu) ir tikslus sustojimas nurudytoje viete]c

2

....

Isibegejimo pradzia

Sustojimo vieta ..- 'ioSTOP" llniia

V=30-40 km/h

Kelio ruozo ilgis <?: 50 rn

Egzaminuojamasis nuo STARTO linijos pradeda vaziuoti tolygiai didindamas greitl iki 35 km/h, Likus iki pazymetos vietos (kur rcikalinga sustoti) 6 -7 m pradcda svelniai (neblokuodamas stabdziu) stabdyti ir stabdo kol visiskai sustoja nurodytoje vietoje pries "STOP" linija,

2. Apsisukimas riboto plocio jnostoje, naudojant atbuline eig~, ii' ne daugiau kaip tris .kartus keiclant vaziavimo krypt]

Egzaminuojamasis [vaziuoja i ribota zenklinimo linijomis ir (arha) 0,3 - 0,5 m auksCio gairelernis pazenklinta erdve, prie desinio.jo jos krasto (I). Neprivaziaves iI m (II) iki erdves priekines ribos suka vaira I kaire taip, kad automobilis, ii sustabdzius pries kairij] erdves krasta, biitu Ifl - 20 laipsniu karnpu prickines erdves ribos atzvilgiu (III). Vaira suka ! desine ir [junges athulinc pavant vaziuoja erV) iki desiniojo erdves krasto (V). Po to ijungia pirrna pavaru ir sukdarnas vaira l k aire tiek kiek butina, pagal kairiji ribotos erdves krasta isvazilloja (VI).

E ~

CD

-. - gairele

101

3. Sustojimas ir pajudejimas is vietos ikalneje, talp, kad transporto priemoue nepariedetu atgal

Egzaminuojamasis uzvaziuoja ikalnen it sustoja, Laiko nuspaudes sankabos it darbinio stabdzio paminas, automobiliui neleidzia pajudeti atgal. [jungia stovejimo stabdi ir perkelia koja nuo darbinio stabdzio paminos ant akseleratoriaus. Ijungia pirma pavarq ir is leto atleidineja sankabos pamina, Pajutes sankabosisijungima didina variklio apsisukimus ir isjungia stovejimo stabdi, Tuo paciu metu letai atleidzia sankabos pamina it papildomai didina variklio apsisukimus. Suderinavariklio sukius su sankabos ir stovejimo stabdzio atleidimu. Nepakankarnai padidinus variklio sukius (galingumq) ir jam uzgesus, egzaminuojamasis gali veiksrnus pakartoti. Nesaikingai padidinus variklio stikius (galingumq) automobilio varantieji ratai gali prasisukti vietoje.

4. Transporto priemones statymas stovejimo aiksteleje statmenaigalu

Egzaminuojamasis automobiliupravaziuoja pro stovejimo aikstele, kuri yra desineje puseje, 0,5 ~ 1,0 ttl atstumu nuogaireliu.Ijungia atbuline pavara ir vaziuoja iki gaireles (A), laikydamas vairo rata taip, kad atstumas, (pratesus statmeni nuo gaireles link automobilio galines dalies) butu ne didesnis kaip 1 m. Palaipsniui suka vairo rata i desine, nutaiko automobilio galine dal] i stovejimo aiksteles centra tarp zenklinimo liniju, Pasiekes stovejimo aiksteles centra vairo rata islygina ir vaziuoja tiesiai iki stovejimo aiksteles galines ribos, netoliau kaip 0,4 m atsturnu sustabdo autornobili, isjungia pavara ir uzfiksuoja stovejimo stabdi, Isvaiiuoja is stovejimo aiksteles priekine eiga.

102

5. Transporto priemones statymas stovejimo aikstclCje jstrizai galu

Automobillo statyrno principas identiskas punktui 4.

6. Transporto priemones statymas stovejimn alksteleje Iyglagreciai vasiuojamosios dalles krastu]

Egzaminuojamasis pravaziuoja pro stovejimo vieta ir sustoja taip, kad nuo gaireliu iymin.Cil! stovinti automobili atstumas biitu ne mazesnis leaip 0,5 I'Tl, bet ne didesnis kaip 1 m (I).ljungys atbuline pavarq U==============:::~~~=====lr vaziuoja atgal tiek, kad automobilio ~ bamperis susilygintu su galine gaire-

te .. Po to vaziuojant suka vairo rata i

desine iki krastines padeties irvaziuoja atbuline eiga (II). Pastates automo-

bilj 45 laipsniq r-<:":;:::;:::==;;;;;;;;;O;::-J; kampu borte-

lio atzvilgiu ir autornobilio vi- L':':~~~~~if.:J

duriniarn stat-

ramsciui susiIyginus su galine gairele vaziuojant suka vaira j kaire ikl galu (Ul) ir stebi, kacl automobilio priekinis desinys kampas nekliudytu gaireles, Automobil] pastato Iy-

giagreciaiborteliui . I... 6.,0 m

taip, kad desinieji I

ratai butu ne to- 4,0 m 1,0-2,0 m s 0,4 m

liau kaip 40 em at-

stumu nuo borte- c:tt)}- - l~

lie (IV). _!

Vaiiuojant iprie- . --. .

ki automobili pa- - - - 4 1 .... --::::=:=_-

state TIe arciau 3

kaip 1 m, bet ne toliau kaip 2m atstumu TIUO gaireliu,

103

7. Vaiiavimas atbulomis su posukin i desine arba i kalre neiSvazillojant is eismo juostos ribu ir sustojimas LygiagreCiai vaziuojamosios dalles krastui

Egzaminuojamasis automobiliu pravaziuoja pro [vaziavima, esanti desineje puseje, ir 2 - 3 metru atstumu nuo jo sustoja (2). Atstumas iki Iinijos desineje puseje turetu buti apieO,S m. Reikia sustoti arciau desinio krasto, nes vaziuojant atgal ir sukant vairo rata i desine autornobilio priekis sukdamasis i kaire gali uzvaziuoti ant linijos. Tai reikstt; kritine klaida, [jungia atbuline pavarq ir vaziuoja, sukdamas vairo rata i desine (3). Per desini isorinj veidrodeli stebi galini rata, kaip jis rieda linijos atzvilgiu, Jeigu ratas per daug priarteja prie linijos, vairo ratas pasukamas i kaire, Kai galinis ratas siek tiek atitolsta nuo linijos va ira ratas vel sukarnas i desine ir toliau stebima kaip ratas rieda linijes atzvilgiu. Ratas turi riedeti kiek mianoma arciau linijos, nes pasukus ir sustojus atstumas nuo linijos privalo buti ne didesnis kaip 1 m. Kai automobilis pasisuka ir atsistoja lygiagreciai linijai vairo ratas atsukamas, kad ratai atsistotu tiesiai ir dar truputi pavaziuojama atgal tiesiai, Isvaziavimas galt buti i kaire ir i desine (4 - 5). Isvaziuojant reikia [vertinti automobilio dinamini gabarita, t.y. kad

:0;6,0 m • ~6,O m posukyje automo-

. bilio ratai kerta

R=2,D m

kampa ir kad j ais neuzvaziuoti ant Ijnijos. Atliekant s! pratima aiksteleje

kaip ir 4,5,6 pratimus automobilio isorinius veidrodelius reikia l1Uleisti taip, kad butu rnatomi galiniai ratai. Tal reikalinga tam, kad rnatytusi kaip jie rieda liniju atzvilgiu.

8. Jeigu 4, 5,6 punktuose manevrai atliekami aiksteleje, vietoj stovincios transporto priernones gali biiti naudojamos jos gabaritus imituojanCios gaireles Egzaminas realiame keliu eisme, Pasiruosimas vaziuoti

- Egzaminuojamasis sureguliuoja sedyne taip, kad galetq patogiai ir teisingai valdyti automobilj, patikrina kaip nustatyti galinio vaizdo veidrodziai, atkreipia demesi i esamus auromobilio prietaisus ir issiaiskina jq paskirti beisvarba valdant automobili,

- Po to susipazista su vaziavimo marsrutu, kuris yra paskirtas kompinteriniu btidu irnurodytas protokole. Vaiiavimo marsrutas gali buti pateiktas (pageidaujant egzaminuojamajam) atskirame lape miesto plano schemoje, Leidimas vaziuoti duodamas tada, kai egzaminuojarnasis pranesa, kad yra pasiruoses vaziuoti.

104

Vaziavimo pradzia ir manevravimas (KET XIll skyrius)

- Pries pradedamas vaziuoti egzaminuojarnasis jjungia jspejamqjj posiikio signata IKET 88.1). Jo jjungimas nesuteikia pirrnumo teises eisme (KET 93). Pries persiI ikiuodamas it kitaip keisdamas vaziavimo krypt] egzarninuoiamasisisittkma, kad I.li saugu (KET 106). Teisingai persirikiuoti is vienos eismo juostos i kita, padeda ~ 1 vi pagrmdines persirikiavimo taisykles:

- persirikiuojantysis duoda kelia transporto priemonems, kurios vaziuoj a ta pacia I, ryptimi nekeisdamos eismo juostos (KET 109);

-jeigu dvi ta pacia k:ryptimi vaziuojallCios transporto priemones persirikiuoja ViUIlLl metu, tai vadovaujasi taisykle "kliutis is desines", t.y. duoda kelia desineje

rxanciai transporto priemonei (KET 109). .

Transporto priemeniu issidestymas kelyje (KET XIV skyrius)

- Eismo juostu skaiciu egzaminuojamasis nustato pagal horizontaluji keliu n'nklinimq arba kelio zenklus. Jeigu nera zellklinimo, kelio zenklu - eismo juostu ,k<liCiq nustato jvertines vaziuojamosios dalies ploti, savo ir priesais vaziuojanciu oIL1~omobi1i~. plot!.ir ~iitinu.s atstu.mus. Siuo.a1vej~ is l!].1li$ft1f$;B)ii~~ kaires esancia vaziuojamosios dalies puselaiko skirta

priespriesiais vaziuojancioms transporto priemonems,

- J eigu kelio vaziuojamoji dabs zenklinimn Iinijomis rr (arba) keliozenklais suskirstyta i eismo juostas"I~zaminuojamasis privalo laikytis siq juostu, neuzvaziuodamas ant liniju. Kirsh (uzvaziuoti) bruksnine

zcnklinimo Iinija leidziarna tik persirikiuojant i kita l ixrno juosta (KET 122).

lID""' - Dvipusio eismo keliuose is triju eismo juostu

pazyrnetu bniksnine linija, egzaminuojamasis ivaziuoja.] vidurine eismo juosta tik lenkdarnas arba apvaziuodamas kliiit], taip pat sukdamasi kaire arba apsisukdamas, Ivaziuoti 1 kairiaja krastine vaziuojarnosios dalies eismo juosta, skirtapriesingos krypties eismui, draudziama. - Egzarninuojamasis pasirenka eismo juosta !.1I0 arciau desiniojo vaziuojamosios dalies krasto (KET 125).

- Egzaminuojamasis, atsizvelgdarnas i greiti, laikosi tokio atstumo, kad neat~ilrenktq i priekyje vaziuojancia transporto priernone, jeigu ji biitq stabdoma. l'nlieka tokius tarpus is sonq, kad eisrnas butq saugus (KET 132).

Vaiiavimo greitis (KET XV skyrius)

- Egzaminuojamasis vaziuoja greiciu, nevirsijanciu leis tim! (KET 133), bet ne 1-:'1 esniu kaip 15 km/h negu leistinas greitis, Atsizvelgia I eismo intensyvuma, kelio II meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu metu galeru suvaldyti savo I ransporto priemone (KET 133).

- !SkiILlS gresmei eismo saugumui - suletina greiti arba sustoja (KET 134).

- Neparnirsta, kad be priezasties staigiai stabdyti draudziama (KET 140.4).

105

c@nnection.lt

Lenkimas (KET XVI skyrius)

- Pries pradedamas lenkti, egzaminuojamasis [sitikina, jog nei vienas is vaziuojanciu paskui ii vairuotoju nepradejo lenkti transporto priemones, vaziuojancios priekyje ta pacia juosta vairuotojas nerodo kairiojo posukio signalo, lenkimui butina juostos dalis laisva ir baigdamas lenkti gales grizti ! savo juosta, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 141).

Vaziavimas per sankryzas (KET XVIII skyrius)

- Artedarnas prie sankryzos egzaminuojamasis is anksto gauna nurodyma apie tolesne vaziavimo krypti, ivertina kelio zenklu ir horizontalaus zenklinimc reikalavimus, uzima atitinkama eismo juosta pries sankryza. Egzaminuojamasis isitikina ar gali toliau vaziuoti numatyta kryptimi. Zino, kad draudziama ivaziuoti ! vaziuojamuju daliu sankirta, jeigu joje ar uz jos yra kliiitis, kuri priverstu sustoti sankryzoje (KET 164).

- Esant draudziamam sviesotoro arb a reguliuotojo signalui egzaminuojamasis sustoja pries STOP linija, 0 jeigu jos nera ~ pries sviesofora (KET 169).

- Sukdamas automobil] vairuoja t~ip, kad neisvaziuotu i priespriesinio eismo juosta ir butu uzemes atitinkama eismo juostos dali (KET 113).

- Transporto priernone, kuri vaziuoja pagrindiniu keliu, turi pirmumo teise pries transporto priemones, vaziuojancias salutiniu keliu (.KET 158). Privaziuodamas sankryza isitikina kokiame kelyje esas, nuo to priklauso tolesni jo veiksmai.

- Jeigu kelio zenklu ir horizontalaus zenklinimo reikalavimai priestarauja vieni kitiems, vadovaujarnasi kelio zenklais (KET 8). Jeigu nei vieno, nei kite nera - tai sukdamas ar apsisukdamas is anksto uzima tam reikiama padeti (KET 111).

- J eigu kelio zenklu nera, 0 del tam tikru priezascit; (sniegas, tamsus paras metas, purvas ir t.t.) negali nustatyti, kokiame kelyje es~s, tai atsargumo delei

mano, kad tai salutinis kelias (KET 163). -I II I------=-

- Vaziuodamas per lygiareiksmiu keliu sankryza va- j ~ t ~

dovaujasi dviem pagrindinemis taisyklemis: --; 1 .....

- duocla kelia visorns transporto priemonems, arte- ~~= : ~

jancioms is desines (KET 159);

- sukdamas i kaire arba apsisukdarnas duoda kelia Q . []

priespriesiais vaziuojancioms transporto priemonems, I

kurios vaziuoja tiesiai arba suka i desine (KET 161). (KET r )

- Jeigu kertasi trans porto priernoniu, vaziuojauciu

pagrincliniu keliu trajektorijos, tai vadovaujasi vaziavimo per Iygiareiksmiu keliu sankryza taisykle (KET 159). Ta pacia taisykle, .... _ .... esant panasiai situacijai vadovaujasi vairuotojai, kurie vaziuoja salutiniais keliais (KET 160) .

...... !!'O!OO..--"

- Sankryzose (keliuose) visada duoda kelia

transporto priemonems vaziuojancioms su ijungtais melynos (melynos ir raudonos) spalvos svy-

'I tureliais ir specialiais garso signalais (KET 191) .

. 1 UKE.!} 611 * * *

106

SVIESOFORO SIGNALAI IR JV REIKSMES

o O· e eel

000

..JeL ~'lL ..J°L ..J°L

,,I. 1 , ., , rr

0 0 e 0
0
~ ~o~
..J .:J C. ~
•. ~
.., : t·.
I+:r -,
107 o

r

,. :1

• • • • III

Katmynlntu valstybiu Keliu eismo taisykliu kai kurie ypatumai

=~~

Ismanantys Lietuvos Respublikos Keliu eisrno taisyk1es Europos Sajungos

keliuose neturetu patirti sunkumu. .

1. Enropos Sajungoje Bendrasis pagalbos telefono numeris - 112.

2. Greicio apribojimai - valstybiu pasienyje YIa informacija apie maksirnalaus greieio apribojimus. Kai kuriuose keliu ruozuose it gyvenvietese yra vietiniai vaziavimo greicio apribojimai,

6. Dygliuotos padangos - Latvijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje naudoti draudziama,

T Mobilus telefonas - vairuojant transporto priemone, draudziama naudotis rnobiliojo rysio priemonemis, jeigu naudojamasi rankomis,

3. 'Iransporto priernoniu sviesos prietaisu naudojimas - ir sviesiu paras metu motorines transporto priemones privalo vaziuoti su ijungtomis artirnosiomis sviesomis.

Latvijos Respublika, Draudziamas transporto priemoniu eismas,jeigu tamsiuoju paras metu nesviecia bent vienas artimuju sviesu zibintas arba bent vienas galinis apatinis gabaritiniu sviesu zibintas; jeigu nepakankamo matomumo salygomis nesvieCia artimuju sviesq bent vienas zibintas, taip pat UeSviecja bent vienas niko zibintas arba bent vienas galinis apatinis gabaritiniu sviesu zibintas; tamsiuoju paras metu alba blogo matomumo salygomis nesviecia stop signalq zibintai arb a valstybinio numerio zenklq apsvieciantys zibintai,

Lenkijos Respublika. Vaziavimo gritis gyvenvietese ribojamas: 50 ktn/Il- DUO 500 iki 23°0 ir 60 km/h - nuo 2300 iki 0500• Vairuotojas sustabdytas kontroliuojanciuju pareigunu privalo laikyti rankas ant vairo it neislipti is transporto priemones, UZsienio pilieciai Lenkijoje nebaudziami baudos taskais. Bauda, kuria reikia sumoketi grynaisiais, skiriama nusizengimo vietoje. Jeigu bauda nera sumokoma is karto (pinigu trukumas arba baudos nepriemimas) tai byla perduodama ! Miesto teisma (Sad Groch). Vairuotojas gali buti sulaikytas iki bylos nagrinejimo teismo posedyje arba policija sulaiko dokumentus, kad vairuotojas negaletu isvaziuoti is salies,

Baltarusijos Respublikos automagistralese vilkti draudziama, Velkant automagistraleje likusia transporto priemone, biitina pasitraukti is: automagistrales artimiausiame isvaZiavime is jos.

BaItarusijos RespubIika, Rus.ijos Federacija,

Draudziama lenkti ir vaziuoti prieS transporto priernones su jjungtais iybCiojanCiais melynos, arb a raudonos it melynos spalvos svytureliais ir specialiais garso signalais, bei jq lydimas transporto priemones (kolonas), taip pat vaziuoti gretimomis juostornis kolonos greiciu arba uzimti sioje kolonoje vieta. Vairuotojas artedamas prie stovincios transporto priemones su jjungtu melynos spalvos zyb6iojanciu svyturehu privalo sumazinti greiti, pasiruosti sustoti, Jeigu [jungtas raudonos spalvos zybciojantis svyturelis -vairuotojas priva- 10 sustoti. Testi eisma galima tik kelio eismo reguliuotojui leidus.

108

Kalmyniniu valstybiq tramvaju eismo kai kurie ypatumai

Kaimyninese valstybese yra tramvaju linijos. Automobiliu ir tramvaju eismas vyksta tomis paciornis gatvemis, 'Iramvajai daznaijuda vidurine gatves d~t1imi. Ten .i it: keleivius iSlaipina ir [laipina. 14 vairuotojai vadovaujasi jiems skirtomis Keliu cismo taisyklemis, Kai kuriais atvejais 'tramvajus turi pirmurno teise kitu eismo

dalyviu atzvilgiu, .

Dazniau pasitaikancios eismo gatvese su tramvajajs situacijos:

L. 'Iramvajaus sustojimo vietose draudziama uZvazluot t ant keleiviu [laipinimo ir islaipinimo aiksteliu, apsisukti bei stoveti,

2; Tramvajus, judantis pagrlndiniu keliu ir sukantis i knlre, turi pirrnuma pries nebeginj transporta, judant] priespriesiais, tuo paciu pagrindiniu keliu.

3. Vaziavimo trajektorijos kelyje su tramvajaus begiais, kai yra zenklas "Eismo kryptys sankryzoje",

4. Vaziavimo trajektorijos kelyje su tramvajaus begiais, kai nerazenklo "Eismo kryptys sankryzoje".

109

5. 'Iramvajus, esant .ijungtam zaliam sviesoforo signalui ir sukantis i desine, turi pirrnuma pries nebegine transporto priernone, vaziuojancia tiesiai.

6. Tramvajus, esant ijungtam ialiam sviesoforo signalui ir sukantis i kaire, turi pirrnuma pries nebegine transporto priemone, vaziuojancia tiesiai.

7. Tramvajus, esant ijungtam raudoflam sviesoforo signalui ir ijungtai papildornai sviesoforo sekcijai su zalia rodykle i desine, sukdamas i desine privalo praleisti nebegines transporto priemones, judancias is kitos zalio sviesoforo signalo puses.

8. Tramvajus, esant ijungtam raudonam sviesoforo signalui ir ijungtai papildomai sviesoforo sekcijai su zalia rodykle judejimui i prieki, privalo praleisti nebegines transporto priemones, judancias is kitos, zalio sviesoforo signalo, puses,

110

9. Tramvajus, sukdarnas i desine, esant [jungtam raudonarn sviesoforo signalui ir ijungtai pal ildornai sviesoforo sekcijai I'll ~ali-l rodykle i desiny, turi pi rmurna prieS nebegine transporto pricmonc.

10. Tramvajus, judantis salutiniu kcliu .kertanciu pagrindini kelia, privalo praleisti transporto priemones,judan\.'i-IS pagrindiniu keliu,

n. Trarnvajus, judantis per lygiareiksrniu keliu ~tlnkryz;h turi pirmurna prid ncbegin] transportq, judant] iV :----. kitu krypci ll-

SUSTOK, PALAUK!

111

c@nnection.lt . .

KELIl} TRANSPORTO PRIEMONIlJ KIASIFIKAVIMO IRJQ K:F;BULT} KODAVThlO TAISYKLES Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 200G m. birielio28 d. [sakymu Nr. 3-267

Istraukos (parengtos vadovaujantis aktualia akto redakcija):

l. Mopedu, motociklq if jiems prtlyginamu transportc priemonlu klasifikavimas

1. Kategorija L - transporto priemones, turincios maziau kaip keturis ratus: .

1.1. L(I) klase - dvirate transporto priemone, kurios variklio darbinis tirris ne didesnis kaip 50 em' ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h;

1.2. L(2) klase - trirate transporto priemone, kurios variklio darbinis tilris ne didesnis kaip 50 eni3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 krn/h;

1.3. L(3) klase - dvirate transporto priemone, kurios variklio darbinis tiiris didesnis kaip 50 em' ir/arba maksirnalus konstrukeinis greitis didesnis kaip 50 km!h;

1.4. L(4) klase - trirate transporto priemone Sll nesimetriskai isdestytais ratais, kurios variklio darbinis turis didesnis kaip 50 =3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis.didesnis kaip50 km/h; 1.5. L(5) klase - trirate transporto priemone su simetriskai isdestytais ratais, kurios bendroji rnase nedidesne kaip 1000 kg, variklio darbinis tiiris didesnis kaip 50 em' ir/arba maksimalus konstrukeinis greitis didesnis kaip 50 km/h;

1.6. L(l)e klase - moped as - dvirate transporto priemone, kurios maksimalus konstrukcinis greitis rre didesnis kaip 45 km/h it:

1.6.1. vidaus degimo variklio darbinis mds ne didesnis kaip 50 em] arba 1.6.2. maksimalus elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW;

1.7. L(2)e klase - mopeclas au priekaba - trirate transporto priemone, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir:

1.7.1. priverstinio uzdegimo variklio darbinis turis ne didesnis kaip 50 em' arba

1.7.2. maksimalus vidaus degimovariklio ar elektros variklio galingumas he didesnis kaip 4 kW; 1.8. L(3)e klase - motociklas - dvirate transporto priemone, kurios variklio darbinis turis didesnis kaip 50 ems ir (arb a) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h;

1.9. L(4)e klase - motociklas su priekaba - trirate transporto priemone,kurios variklio darbinis turis didesnis kaip 50 ems ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h; 1.10. L(5)e klase - trirate transporto priemone su simetriskai isdestytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis turis didesnis kaip 50 ern? ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h;

1.11. L(6)e klase - keturrate transporto priernone, kurios paruostos eksploatacijai mase (be bateriju, jei tai elektromobilis) ne didesne kaip 350 kg, maksimalus konstrukcinis greitis lie clidesnis kaip 45 km/h ir:

1.11.1. priverstinio uzdegimo variklio darbinis turis ne didesnis kaip 50 ems arba

1.11.2. maksirnalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW; 1.12. L(7)e klase - keturrate transporto priemone, kurios paruostos eksploatacijai mase ne didesne kaip 400 kg ar.ba 550 kg, jeigu ji skirta kroviniams vezti (be baterijl[, jei tai elektromobilis), ir variklio galingumas ne didesnis kaip 15 kW;

1.13. L(6)e ir L(7)e klases transporto priemones tmi. atitikti techninius reikalavimus, taikomus atitinkamai L(2)e ir L(5)e klasil[ transporto priemonems, nebent taJD tikrose direktyvose l1umatyt;t kitaip.

2. L(l) ir L(2) klases transporto priemones iprasta vadinti mopedais, L(3) - motociklais, L( 4) - motociklais su soninemis priekabomis.

3. L kategorijai prilyginamos sios keturrates transporto priemones:

3.1. keturrafes transporto priemones, kuril[ nuosava mase (be baterijq, jei tai elektromobilis) ne dideslle kaip 350 kg, variklio c1arbinis mris ne clidesnis kaip 50 em] arba variklio galingumas ne cliclesnis kaip 4 kW ir maksirnalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, prilyginamos L(2) klasei;

3.2. keturrates transporto priemones, knri\.! lluosava masedidesne kaip 350 kg, bet ne didesne kaip 400 kg arba 550 kg, jeigu ji skirta kroviniams vezti (be baterijl,l, jei tai elektromobilis) ir variklio galingumas ne clidesnis kaip 15 kW, prilyginamos L(5) .klasei.

112

II AUI.omobiliq klasiflkavimas

I Knll.)gorija M - variklio varorna transporto priemone, turinti ne maziau kaip keruris 1 II1IS ir skirta keleiviams vezti,

1 I. M I klase - transporto priemone keleieiams vezti, turinti ne daugiau kaip 8 sedimas vietas II lciviarns ir 1 sedima vieta vairuotojui (lengvasis automobilis);

1 I. M2 klase - transporto priemone keleiviams veZti, turinti daugiau kaip 8 sedimas vietas , I leiviams II' 1 sedima viet", vairuotojui, kudos bendroji rnase ne didesne hip 5 t (autobusas); I I. M3 klase - transporto priemone keleiviams vezti, turinti daugiau kaip 8 sedimas vietas 1l'luiviams.ir 1 sedima vieta vairuotojui, kurios bendroji mase didesne kaip 5 t (autobusas).

I';'ategorija N- variklio varoma trans porto priemone, turinti ne ruaziau kaip .keturis I,litls if skirta kroviniams vezti. Kategorija N skirstoma i klases:

, I. N I klase - trans porto priemone kroviniams vezti, kurios bendroji mase ne didesne kaip \ ) 1 (Iengvasis krovininis automobilis) it kuri atitinka sias salygas: kabinoje (salone) yra ne .Iaugian kaip 2 eiles sedyniu; maksimalus sedimu vietq skaicius, neskaitant vairuotojo - 6; 1.lhlllHS IlUO kroviniu skyriaus atskirtas pertvara, uztikrinaneia krovinio nepatekima i keleiviu "ltI!l<t staigaus stabdymo atveju;

1 1. N2 klase ~ transporto priemone kroviniams vezti, kurios bendroji mase didesnekaip 3,5 t,

I I('iau ne didesne kaip 12 t (krovininis automobilis); .

, I. N3 klase 3/43/4 - transporto priernone kroviniams vezti, kurios bendroji rnase didesne IIIip12 t (sunkusis .krovininis automobilis),

Vllkiko bendraja mase vadinama paries vilkiko bendroji mase ir balniniam sujungimui tenkanti 11111\[lIutos puspriekabes rnases dalis,

I> Kategorija G - padidintovazumo transporto priernones (visureigiai). Visureigiaisvadinamnx M ir N kategorijos transporto priemones, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus,

11.1. Visureigiais vadinamos N(l) klases transporto priemones, kuriu bendroji mase ne didesne I\nip 2 tonos, ir M(l) klases transporto priemones, jei jos turi:

(1. 1.1. bent viena priekine ir bent viena galine tno pat metu varomas asrs, iskaitant transporto pricmones, kuriu viena asis gall buti atjungta;

ft. 1.2. bent viena diferenciala blokuojanti mechanizrna arba analogiskq jtaisa ir jei transporto pricmone gall [veikti 30 % jkalny.

11.2. Visureigiais vadinamos N(l) klases transporto priemones, kuriu bendroji mase didesne l.nip 2 t, taip pat N(2), M(2) ir M(3) klases transporto priemones, kuriu bendroji mase ne .Ildcsne kaip 12 t, jei visi jl) ratai yra varomi kartu, [skaitant tas transpcrto priemones, kuriu \ lena asis gali birti atjungta, arba atitinka kitua tris reikalavimus:

Ii 2. L bent viena priekine ir bent viena galine asys varomos kartu, [skaitant tas transporto pricmones, kuriu viena asis gali biiti atjungta;

tl.~,2. yra bent vienas diferenciala blokuojantis rnechanizmas ar analogiskas [taisas; 11.2.3. transporto priemone gall ive.ikti 25 %iJ<alrH;.

/1.1. Yisureigiais vadinamos M(3) kJases transporto priemones, kllJil! bendroji lllase clidesne h.,ip .12 t, taip pat N(3) klases transporto priemolles, jei visi .il[ ratai yra v<1Tomi kartu.

1.11. Pl'iekabq ir plIspI'iekabiq klasi.fIkavimas

I [(ategorija 0 - priekabos ir pnspriekabes:

/.1.. 01 klase - priekabos, kuril[ bendroji mase ne didesne kaip 0,75 t (lengva arba lengvojo .Iul'ol11obilio priekaba/puspriebbe);

12. 02 klase - pr.iekabos, kuril[ belldroji mase didesne kaip 0,75 t, taciau ne d.idesne I aip 3,5 t (krovininio automobilio priekaba/pusp.tiekabe);

fJ. 03 klase,- priekabos, kuril[ bendroji mase djdesne kaip 3,5 t, taCiau ne c1idesne hip 10 t ( k I'oviuinio alltomobiho' priekaba/puspriekabe );

1.4. 04 klase - priekabos, kuril! bendroji mase didesne kaip 10 l (krovillinio automobilio l'l'iekaba/puspriekabe) ;

1.5. puspriekabes bendrqja mase vadinama puspriekabes asims tenkanti visiskai pakrautos II1Isprie.kabe.s mases dalis.

113

TECHNINIAI MOTORINIlJ TRANSPORTO PRIEMONIlJ IR JV PRIEKABV

REIKALAVIMAI .

Patvirtinta V~llstybjnes keliu transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virsininko 2008 m. liepos 29 d. isakyrnu Nr. 2B-290. Istraukos (parengtos vadovaujantis aktualia akto redakcija):

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2. Transporto priemones konstrukcija ir eksploatacines savybes turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus, jeigu teises aktai nenustato nauju ar papildomu reikalavimu,

~. Nere~ome?duojama be pagrindo keisti transporto priemones konstrukcija, Tais atvejais, kai transporto priemoneje [rengiami papildomi elementai ar keiciama jos konstrukcija, tai sie pakeitimai neturi sumazinti gamintojo numatytu transporto priemone~. aktyviosios ir pasyviosios saugos bei aplinkosaugos savybiu, laikanciuju konstrukciju atsparumo ir standumo bei turi nepabloginti vairuotojo ir keleiviu ergonomikos bei kroviniu vezimo salygu.

Bet kokie transporto priemones konstrukcijos pakeitimai zali buti atliekami tik panaudojant tam skirtas ir/arba sertifikuotas detales bei konstrukcines ir eksploatacines medziagas,

4. Transporto priernones atskiru elementu remontas (jei tai yra leidziama gamintojo arba nepriestarauja kitiems isvardytiems reikalavimams) turi bfiti atliekamas laikantis tinkamos ir techniniu poziuriu priirnrinos remonto technologijos. Suremontuoti elementai turi biiti tinkamos estetines isvaizdos ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio (korozijos, senejimo),

. 5. Svarbiis eismo saugumo atzvilgiu elementai - stabdziu sistemas, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvu ir grazuh; apkrovas laikancios detales neturi buti r~~ont~lo)amos mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais bi.idais, jei del to gali ~U~l pa~els~a metal~ strukti.ira, elementu atsparumas, standumas, pasikeisti tvirtimmo ir kitos gamintojo numatytos savybes.

rv TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR TECHNINES = RVK@oOool

BuKLlis VERTINIMO KRITERIJAl II

1 grupe, [rengimas ir identifikavimas.

Valstybinio numerio zenklai, 1. Turi biiti irengta tiek, kiek tai numato standartas LST 1447:2005. 2. Turi biiti svarus, be didesniu pazeidimu, neuzdengti papildomomis apsauginemis medziagomis ir patikimai pritvirtinti tam skirtoje vietoje.

Garso signalas. 1. Turi veikti, 2. Draudziamas kintancio tono garsas.

Ra~ atsparos, Mininialus transporto priemonems reikalingu raru atsparu skaicius: ~. Vle~a ratu ~tspara reikalinga: 1.1. visoms dviasems motorinems transporto

pnemonems, kuriu bendroji rnase didesne kaip 3,5 t; 1.2. dviasems priekaboms, kuriu bendroji mase didesne kaip 750 kg, isskyrus puspriekabes.

~. Dvi .rat4 atsparos ~eikal!ngos: 2.1. tris ir daugiau asiq turincioms transporto pnernonems; 2.2. puspnekabems; 2.3. vienaaserns priekaborns, kuriu bendroji mase didesne kaip 750 kg.

Pirmosios pagalbos rinkinys. 1. Ml, N1, N2, N3, L4e, L5e, L6e ir L7e klasiu transporto priemonese turi buti ne maziau kaip vienas pirmosios pagalbos rinkinys. 2. M2, M3 klasiu transporto priernonese turi buti ne maziau kaip du pirmosios pagalbos rinkiniai.

114

(;csintllvai. 1. Motorinese transporto priemonese, skirtose keleiviams ITzUir kuriose yra ne daugiau kaip 8 sedimos vietos keleiviamair 1

-dirna vieta vairuotojui, turi buti ne maziau kaip vienas ir ne rnazesnes I ulp 2 kg (I) talpos gesintuvas, isskyrus motociklus be sonines priekabos, '. Motorinese transporto priemonese, skirtose keleiviarns vezti ir kuriose VI:\ claugiall: kaip ~ sediI?~s viet.os keleiviams ir 1 sedima vieta vairuotojui, II(' I. n c _ d~ugtau ~~l P 16 ~e~lf vietu keleiviams ir 1 sedima vi eta va iru 0 tojui, 1111'1 biiti ne maziau kaip vienas 2 kg (I) talpos gesintuvas. 3. Motorinese II fl.IlSport? I?riem?nese, s~r~ose keleiviams vezti ir kuriose yra daugiau ~ :lIp l? sedm:q vietu keleiviams ir 1 sedima vieta vairuot jui, turi buti "'. maziau ~~lP duo 4. kg (I) talpos gesintuvai. 4. Motorinese transporto priemonese, ,j(I.l'tose vezti ~O~I~lUS arb~ ~tlikti ~jta~ funkcijas ir kuriu bendroji masc ne didesne I .1Ip 3,5 t, tu~~ biiti ?-e .ma~lau. kaip vienas 2 kg talpos gcsintuvas SaLlSl! milteliu t.rr ekvl~alentl~kas ki~kIs kito tmkamo gesinanciojo agcnto). S. Motorincse transpO.rto pr~e~ones~, skirtose vezti krovinius arba atlikti kitas funkcijas ir ku riLl bend- 111011 mase didesne kaip 3,5 t, turi biiti ne maziau kaip vienas 4 .kg talpos gcsintuvas a~ISl! J~iIt~li~ (ar e~~valentiskas kiekis kito tinkamo gesinanciojo a.g nto). (,. Gcsintu-

val tun btiti nepazeisti,

Valstybes skiriam~sis ie~klas. Lietuvos RespubJikojc iregistrLlotm; ar [rcgistruo,.1I110S ~ransporto pnemones neturi biiti pazenklintos kitu valstybiu skiriarnaisiais /cnklais.

Avarinio su~tojim~ ienkl~s. ~e, L5e, L6e, L7e, Ml, 1\12, M3, Ni, N2 ir N3 klasiu 1 ransporto pnemonese tun biiti avarinio sustojimo zenklas,

Di~Zi~vusi leistini matmenys.L Maksimalus ilgiai: 1.1. mororincs tran '1 orto prieruones, I.SSkyru~ au~o~usus -12,00 m; 1.2. priekabos - 12,00 m; 1.3. sujungtos transJlnrt~ pnemones (vilkikas su puspriekabe) - 16,50 Ill; 1.4. a utotra II kinio (au tomobilio .~ I.I~rlekaba) ~ 18,75 m; 1.5. sujungto autobuso -18,75 111; 1.6. dvieju tiltu autobuso- 13;)0 m; 1.7. autobuso su daugiau nei dviem tiltais - 15,00 rn; loR. uutobuso su 11l1"lekab~ -1~,75 m~,l~~. pakr~uto a~tovezio (autom~biJio 8;1 prickaba) - 20,75 m. ... Mak~lmalus .plOCl~l. 2.1. v1S4 keliu transporto pnemomu - 2,55 111; 2.2. refrizcratonaus su.sllum~ Izoliu?j.anCiomis sienelemis ~ 2,60 m. 3. Maksimalus visu keliu 1 ransporto pnemomu aukstis - 4,00 m.

, PA~TAB~~: 1. Keliu transporto priemoniu, pagarnintu iki 1992111, sausio 1. d., "Wo rr a~ks~lO pa~ame~rai gali skirtis nuo si4 reikalavimq. 2. Ilgio auksCio ir plocio rClkal~~lI?-m net~~OIUl transporto priernonems, specialiai pagamintorns vezti ne)1.'lbar~tl:U~s krOVIl1~US (negabaritinius statybinius rnechanizmus, slarybine ratine ir (ur) vlksr~y technika, statybines konstrukcijas .ir kt.), taip pat. autokranams, aulubokst~l~ams ir autokopecioms, taip pat autobusams, registruoticrns ES valstybeje nureje iki 2002 03 09 d.

~ grupe, Apsvietlmas ir sviesos signalizacija.

~jbint~ ~r a~s~ait~. ko~strukcija bei technine bukle .. 1. ZibintCli ir j4 elemental ~)J"Ivalo bll:l I?at~.a:lf.talsy~ingai pritvirtinti (uzfiksuoti). 2. 'Iransporto priernoneje ~rcngt4.aI?svlet1mO l.r S~l~S~~ signalizacijos prietaisu konstrukcija, skaicius, isdestymas I r spalvine gamatun atlti!<tl JOs gamybos metu galioj usius :rei kal avim us arba gamintojo numatyta konstrukcija, Zibinte [rengtas sviesos saltinis turi atitikti zibinto zyrnejima,

115

3. Sklaidytuvai turi birti svariis, be didesniu itriikimu ar kitu pazeidimu. lie neturi biiti labai isbluke. 4. Reflektoriai turi biiti nedeformuoti, vidinis pavirsius neturi buti pastebimai prarades atspindincias savybes arba paveiktas korozijos. S. Draudziarnas bet koks sklaidytuvu uzdengimas, apdirbimas ir techniniu savybiu keitimas. 6. Draudziama dazyti lemputes. 7. Posiikiu rodikliai ir avarines signalizacijos zibintai turi mirkseti nustatytu dazniu, visi kiti zibintai - ne. 8. Draudziama naudoti nenumatytus arba draudziamus naudoti apsvietimo ir sviesos signalizacijos prietaisus. 9. Jeigu tos pacios paskirties zibintu skaicius yra porinis, tos patios paskirties vienos poros zibintai turi buti vienodi ir sirnetriskai isdestyti.

PASTABA: Leidziama [rengti kitu markiu ir modeliu transporto priemoniu apsvietimo if sviesos signalizacijos prietaisus, taciau jei tai yra artirnuju ar tolimuju sviesu zibintai, tuomet turi biiti atlikta technine ekspertize.

Artimqjl! sviesq zibintai. 1. Privalo [sijungti (issijungti), jjungus (isjungus) atitinkama jungikl], tik esant ijungtiems gabaritiniams zibintams. Privalo isijungti isjungus tolimuju sviesu zibintus. 2. Skaicius: 2.1. L kategorijos transporto priemonese - 1 arba 2; 2.2. M ir N kategoriju transporto priemonese - 2. 3. Draudziama naudoti zibintus, skirtus eismui kaire kelio puse. 4. Privalo skleisti balta .sviesq arba selektyvine geltona sviesa, jei tai numatyta gamintojo.

7. Zibintu atidengimo/uzdengimo sistema, jeigu ji irengta, privalo veikti.

Tolimqjq sviesq zibintai.1. Privalo isijungti (issijungti), ijungus (isjungus) atitinkama jungikl], tik esant [jungtiems gabaritiniams zibintams (privalo isijungti bent du zibintai M ir N kategoriju transporto priemonese), Privalo issijungti visi tolimuju sviesu zibintai, perjungus tolimasias sviesas t artimasias, 2. Skaicius: 2.1. L kategorijos transporto priemonese - 1 arba 2; 2.2. M kategorijos ir NI, N2 klasiu transporto priemonese turi biiti porinis zibmtu skaicius, bet ne daugiau kaip 4, 0 N3 klases - ne daugiau kaip 6, taciau vienu metu gab sviesti ne daugiau kaip 4 zibintai. 3. Privalo skleisti balta sviesa arba selektyvine geltona sviesa, jei tai numatyta gamintojo. S. Zibintu atidengirrro/uzdengimo sistema, jei ji irengta, privalo veikti. 6. Esant ijungtiems zibintams, prietaisu skydelyje privalo uzsidegti tolimujq sviesu zibintll ijungimo kontroline lempute.

Priekiniai riiko zibintai.1. J ei priekiniai niko zibintai [rengti, privalo [sijungti (issijungti), ijungus (isjungus) atitinkama jungikli, tik esant ijungtiems gabaritiniams zibintams. Privalo issijungti nepriklausomai nuo kitu zibintu. 2. Skaicius: 2.1. L kategorijos transporto priemonese - 1 arba 2 zibintai; 2.2. M ir N kategoriju transporto priemonese - tik 2 zibintai. 3. Turi biiti irengti ne zemiau kaip 250 mm nuo kelio pavirsiaus, bet ne auksciau kaip artimuju sviesu zibintai. M ir N kategoriju transporto priemonese turi buti vienodu atstumu nuo isilgines transporto priemones asies ir ne toliau kaip 400 rum nuo krastinio gabarito. L kategorijos transporto priemonese, kai [rengiamas vienas zibintas, priekinis ruko zibintas turi buti simetrijos plokStumoje, 0 kai yra du zibintai - simetriski vertikabosios simetrijos plokStumos atZvilgiu. 4. Turi skleisti baIt'!. arba selektyviny geltonq sviescl.

116

(;aharitiniai zibintai. 1. [jungus (isjungus) atitinkama jungikl], vienu metu pri',do [sijungti (issijungti) visi irengti gabaritiniai zibintai, 2. Esant ijungtiems zibiJlI uns, turi uzsidegti gabaritiniu zibintu kontroline lempute arba prietaisu skydelio IJ1Avietimas. 3.Spalva: priekiniu - balta, galiniu - raudona, scniniu - geltona, gali Illlt i raudonos spalvos, jei sie zibintai nuo vertikaliosios asies, cinancios per toliausiai I NikisllSiq galine transporto priemones kebulo dali, nutole ne daugiau kaip per 1. m. I. , ouiniai gabaritiniai zibintai: 4.1. Ant transporto priemoniu, kuriq gabaritinis jll\j~ didesnis kaip 6 m (isskyrus krovininius automobilius be kobulq) ir pagarnintu pll 1993 metu, abiejuose sonuose privalo biiti gabaritiniai zibintai, [sijungiantys I nrtu su priekiniais ir galiniais zibintais; 4.2. Turi biiti sumontuoti 250 -1500 mm III kstyje nuo kelio pavirsiaus, 0 jei del konstrukcijos ypatumu to padaryti negalima, I Ii 11(;; auksciau kaip 2100 mm, Bent vienas zibintas turi biiti viduriniarne transporto ,,1 icrnones ilgio trecdalyje; atstumas nuo priekio iki pirmo zibinto ncturi virsyti 3 m (prickaboms i is! atstuma [skaitomas grqzulo ilgis); atstumas tarp gretirnu iibintq Iliri nevirsyti 3 m, 0 isimties atveju gali biiti padidintas iki 4 rn; atsturnas tarp paskuIIIIio soninio gabaritinio zibinto ir transporto priem one galo turi ncvirsyti 1 m.

Stovejimo sviesos zibintai. 2. Spalva: 2.1. priekiniu - balta, galiniu - raudona; .2. jei jie sutapdinti su posukiu rodikliais arba soniniais gabaritinlais zibintais - ",eltona.

Posukiu rodikliai. 2. Skleidziama sviesa turi biiti: 2.1. geltonos spalvos - transporto priemoniu, [registruotu pirma karta Lietuvoje po 2004 111. geguzc 1 d. (is.kyrus transporto priemones, pagamintas pries 25 rnetus); 2.2. geltono. arba kitos I'llll1intojo nustatytos spalvos - trans porto priernoniu, [registruotu pirrna karta l.ictuvoje iki 2004 m. geguzes 1 d. 3. Privalo mirkseti 90 ± 30 mirksniu per minute, I. Sinchroniskai turi mirkseti kontroline posiikiu rodikliu lernpute. 6. L kategorijos I ransporto priemonese posiikio rodikliai turi buti du priekyje ir du gale.

Marine signalizacija. 1. lei [rengta, jjungus atitinkama jungikl] privalo [sijungti

I I' rnirkseti vis! posiikiu rodikliai. 2. Posiikiu rodikliu mirksej imo daznis turi buti 90

• ± 30 mirksniu per minute, 3. Pfiva.lO(lla sinchro .. niskai mirksinti kontroline avarines sigoalizacijos lempute.

Stabdymo signalo zibintai. 2. Turi skleisti raudonu svies,!, 3. M, N ir 0 kategoriju transporto priernonesc, kurios yra tik du

\~ I j ibdymo signalo zibintai, galima irengti viena arba du papi ldom L1.' stabdymo signalo zihintus. Kai irengiamas vienas papildomas zibintas, jis turi buti iRilgineje simetrijos plnkstumoje, 0 jei tai neimanoma, tai kuo arciau sics ploksuimos. Kai irengiami rlu papildomi zibintai, jie turi buti isdestyti sirnetriskai isilgin' s simetrijos plokstuIIIOS atzvilgiu,

Galiniai( -is) riiko Zibintai( -as).

2. Skaicius - 1 arba 2.3. Turi biiti pcngti: 3.1.Turi buti [rengti M, N ir " kategoriju transporto priemoniu 1\.tlC 250 - 1000 mm aukstyje, 0 N3G klases transporto priemonese - iki 1200 mm aukstyjc, taciau ne arciau kaip 100 111m nuo stabdymo signato zibint4 .. Kai irengiamas vienas ~%intas, .lis turi buti ,ill1ctrijos plokstumoje mba i kairy nuo jos, 0 kai [rcl1gimni du zibintai, jie turi buti

117

simetriski vertikaliosios simetrijos plokstumos atZvilgiu.· 3.2. Gali biiti irengt~ L kategorijos transporto priernones gale 250 - 90? .mm aukstyje, t~~i~u ne .~rCta~ kaip 100 mm nuo stabdymo signalo zibinto. Kat lren~t~s vle~as z~~ll~tas,. JIS .t~~1 buti simetrijos plokstumoje arba i kaire nuo jos, 0 kai [rengti ~u zlbmt~l, tal }l~ turi biiti simetriski vertikaliosios simetrijos plokstumos atzvilgm. 4. Tur~ skl~l~tl raudona svies'l,. S. Esant ijungtiems(-am) zibintamsf-ui), privalo uzsidegti galiniq

(-io) ruko zibintq( -0) kontroline le~pute.. .. "V •• ••• • ••

Atbulines eigos iibintas(-ai). 1. Privalo [sijungti (lsslJungh),lJUngu~ (isjungus)

atbulines eigos pavant, kai itaisas varikliui paleisti (uzges~ti) yra p~~e.ty]e, atlt~kancioje variklio darbo rezirna; jei bent viena is salygu nejvykdyta, Zlbmta~ (- tal~ turi neisijungti. 2. Skaicius - 1 arba 2. 3. ~kleid~iat:n~ spalva:- ?alt~. 4. P~pildom~l irengti atbulines eigos zibintai turi atitikti Pagnn~mlq t~chmmq r.eikal~vlmq .~e~lll transporto priemonems I skyriaus 2.4 punkto reikalavimus, Paplld?ID.1ems zlbmtams gali birti [rengtas atskiras jungiklis, kai tvykdomos 1 ~unkt~1?amm.et?s ~.qlyg~s.

Valstybinio numerio ienklo apsvietimo iibinta~. 1. .Pnvalo ISIJ~n?tI (issijungti), [jungus (iSjungus) atitinkama gabaritiniu zibinill jungikli. 2. Skleidziama spalva -

ba1ta. •

Sviesos at~va.jtai (prie~ni~,. son.ini~i. galiniai). ...' .

1. Atspindinti spalva tun buti: priekiniu+ balta, gabnn~ ~ • . ..,

raudona, soniniu - geltona, gali buti raudonos spalvos, Jel sviesos atsva.ltm n~o vertikaliosios asies, einancios per toliausiai issikisusia galine transporto pflemone~ kebulo dali, nutole ne daugiau kaip per 1 m. 2. ~r~ekab~st~u~pne~ab~~ gale t~n biiti du raudonos spalvos galiniai trikampiai atsvaitai, Jq Vlrsunes tun but! nukreip-

tos i virsu,

Rozete priekabos/puspriekabes elektros

sistemai prijungti. 1. Jei transporto prierno- '!J~iiii5~,.~r~

neje yra [rengtas sukabintuvas, tuomet turi ~ """,Inic~~

buti [rengta rozete priekabos/pusprie~abe~. . ... . . ... . .

elektros sistemai prijungti. 2. Turi buti patikimai pritvirtinta rr netureti didesniu

pazeidimu. 3. Turi veikti, kontaktai turi buti prijungti taisyklingai.

3 grupe, Vairavimo sistema. . . .. . . v' •

Vairaratis. 1. Neturi biiti pastebirnai padidejes vairaracio laisvu-

mas. 2. Vairaracio apvalkala draudziama naudoti, kai: 2.1. vai~ar~ - i' .

tis su apvalkalu storesnis kaip 40 mm; 2.2. apvalkalas blogai pn-

tvirtin:tas prie vairaracio, . . .. _.

Motocildo/mopedo vairas. 1. Tun biiti patikimai pntvlltm~as. 2. Netun biiti re-

montuotas mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais hiidais.

4 grupe, Stabdiiai. . . . Stabdiiq stiprintuvas, pagrindinis cilindras, skysCio. bake~is. 1. ~tlprmtuv~s tur: veikti. 2. Stabdziu skystis is pagrindinio cilindro netun praslsu~ktl. ~. B!~elis tun biiti uzdengtas dangteliu, kuris neturi biiti [mikes. 4. Ba~elYJ~ t~n. but.1 pakankamas stabdziu skyscio lygis. 5. Signaline stabdziu lempute tun veikti kaip nusta-

tyta ir neturi nuolat degti... . .. . _.

Kornpresorius. 1. Turi buti patikirnai pritvirtintas. 2. SUJunglmal tun but! san-

darus. 3. Turi buti pakankamas nasumas.

118

Stabdziu biignai, diskai. 1. 'Iuri buti neitruke, nedeformuoti. 2. Neturi biiti akivaizdziai rnatomo didesnio sudilimo.

Stabdziq.tri!1~eliq. a.ntd~kl~i. 1. ~et~ri b~t~ u.z~ersti tefalu, stabdziq skysciu ir pa~. 2. !un but~ pat~m~ sujungti su ]1.! laikiklIaI~. 3. Minimahis antdeklq storis tun but! ne mazesrus net reglamentuota gammtojo.

5 grupe. Ratai ir pakaba.

Protektoriaus rasto gylis. Protektoriaus gylis turi buti ne ? mazesnis kaip: 1. motoriniu transporto priemoniu: 1.1. Ml • klases - 1,6 mm (nuo lapkricio 10 d. iki balandzio 1 d. - 3,0 mm); 1.2. M2 klases - 2,0 rnm (nuo Iapkricio 10 d. iki balan-

dzio ~~. - 3,0~I?); 1.3. M3klases-2,Omm; 1.4. N.l kl~ses -1,6rnm (nuo lapkricio 10 d. iki balan.dzlO 1 d. - 3,0 mm); 1.5. :r:-r2, N3 klasiu - 1,0 mm; 1.6. L ~ategorijos _ 0,8 mm; 2. pneka~q: 2.1. 01,.02 .klaslq -: 1,6 mm; 2.2. 03, 04 klasiu - 1,0 rom.

Padangq naudojimas. 1. Tun but! naudojamos transporto priemones gamintojo numatytos padangos. Neturint S14 duomenu pad angos ir (ar) ratlankiai privalo: 1.1. neliesti kebulo ar pakabos detaliu; 1.2. neriboti ratu pasukimo kampu; 1.3.neissikisti uz kebulo ribu, 2. Transporto priemones vienos asies ir sudvejinto tilto padangos turi biiti vienodos, t. y.: 2.1. to paties gamintojo; 2.2. vienodo konstruk~inio tiro; ~.3. vienodu m~tmenq; 2.~. ~ienod~~'pa~kirties; 2.5. tos pacios keliamosios galios indekso; 2.6. vienodo leistino greicio indekso; 2.7. vienodo protektoriau rasto. 3. Ml, M2 ir Nl klasiu transporto priernonese, jei galines asie ratai nesuporinti, draudziama kartu naudoti ant priekines asies radialines. 0 ant galines asies - is~ri~q ~uostq (di.agon~lines) ?a?anga~. 4. Transporto prien'lOnese ir jq priekabose Gel I?~~ekabose. ~engtJ St~?dZlaJ), ku~n~ b~ndroji mase ne didesne kaip 3,5 t:.nu~ ~~pkncI~ 10. d. lk~ bala~dzlO 1 d,: tur!, biiti naudojamos padangos, skirtos vaziuoti ziema (zymimos zenklais "M +S ,,,* arba uzrasu "All seasons")

5. Nuo baland~io 10 d. iki lapkricio 1 d. draudziama naudoti transporto priemone~ su dygliuotomls padangomis,

~AST~A,~:Vienos ~sies suporintu r~tq _p~dangos gali but.i ne ~~ paries gamintojo, tac~au.v~lU? .atv~Ju pa.dangos vtun buti ~u~~ntuotos simetriskai transporto priemones isilgines simetnjos plokstumos atzvilgiu,

R~tai (ra~l~nkiai). ~. yie~os_ a~ie.s ratai tu~i biiti vi~nodi.~ a~itikti padangq matmems. 2. V~SI .ratlankiaJ. tun .butt v~eno~o dIa.m~t~o ir plocio, jeigu gamintojo nenumatyta kitaip, 3. Tun buti be didesniu pazeidimu.

Ratu tvirtinimas. Ratai turi bilti patikimai pritvirtinti panaudojant tam numatytas tvirtinimo detales.

6 grupe. Kebulas/remas.

Kebulo/kabinos iS~rinis ir vidinis ~~izda.s. 1. Kebul~/kabi?os isoriniu apdengimo element~! (pa~eh~, .sparnl!, dangciu bel. d~~~) ar didesniu jq isoriniq pavirsiu s~alva netun labai skirtis nu.o registracijos ~1.udIJlffie. n~rodytos transporto priemones spalvos. 3. Transporto pnemones draudziama dazyti spalvu deriniu, kokiu dazomos specialiuju tarnybu transporto priernones, 4. Kebulo/kabinos isorinia] elemen. tai ~uri ~~ti ?~ ~i?es~~ pI:ariidijimo .kiau.ryD1i~ ix/ar. kor~zijos zidiniq:. 5. Kebulo/ kabmos lSOrIDIaI Ir vldmlal elementm tun bUh be dldesntlI deformaCI]l!, netureti

119

a~trit, briaunu, karnpu ar kelti pavojukitierns eismo dalyviams. 7. Transporto priemoue turi biiti svari is isores ir/ar viduje.

Sukabintuvas/priekahos grazutas. .

L Privalo atitikti transporto priemones klase bei sVOTi. 2. Sukabintuvo elemel~t~l/ priekabos grazulas neturi buti [truke, suluze, deformuoti ar remontuoti ll1eeh~11lD1? tiesinimo, suvirinimo ar kitais biidais. 3. Transporto priemones sukabintuvu sUJun~lme neturi buti didesnio laisvumo. 4. Transporto priemonese irengtu A ir C klases sukabintuvu elernentu sudilimas neturi virsyti leistinu ribu,

PASTABA. Apie perdirbto sukabinimo itaiso arba priekabos grazulo tinkamumq naudoti sprendima priima keliu transporto ekspertas.

Stiklai (sviesos laidumas, matomumas). 1. Turi buti panaudoti konkreciarn modeliui tomobilio stiklu, patenkanciu i priekini vairuotojo matomumo lanka 180 Iaipsniu kampu, sviesos laidumas turi biiti ne mazesnis negu: 75 % priekinio stiklo; 70 %

priekiniu soniniu bei priekiniu duru stik- . . . ..

Iu. 3. Draudziamas bet koks 2 punkte nurodytu stiklu papildomas apdoroJlmas (tamsinimas, sviesinimas, apipurskirnas, apklijavimas bet kokia plevele if t}.), isskyrus, kad automobilio priekinio stiklo virsutine dalis gali biiti papildornai uztamsmta (ne placiau kaip 15 em nuo is automobilio salona matomo stiklo virsutiJ1i~ has to ): 4. Neturi buti stiklo defektu (pazeidimu), trukdanciu vairuotojui matyti kehq. 5. Tun buti sertifikuoti ir pazymeti sertifikavimo zenklas.

PASTABA: 2 punkte isvardytus automobilio stiklus papildomai tamsinti Ieidziama Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka.

Stiklo valytuvai ir plovikliai. 1. Valytuvai privalo veikti (priekinio stiklo bent nepertraukiamais rezimais) ir gerai vaIyti stikla, 2. Plovikliai turi purksti skysti, 3. Draudziama naudoti priekinio stiklo valytuvus, skirtus automobiliarns su deS.lneje puseje [rengta valdymo sistema, isskyrus automobilius, kurie buvo ~ietuvoJe

iregistruoti iki 1993 m. geguzes 1 d., ir speeiaIios .

iregistruojamas nustatyta rvarka. 4. Gallnio stiklo valytuvas ir/arba ploviklis gali neveikti, jei jrengti galinio vaizdo veidrodziai is abieju automobilio pusiu,

Galinio vaizdo veidrodfiai (vidinis, isoriniat). 5. Veidrodziai turi biiti be pazeidimu ir patikimai pritvirtinti. 6. Jei transporto priemoneje irengtas sukabinimo itaisas, galinis langas uzdengtas a~ba uzt.amsintas, is abieju transporto priem ones pusiu turi butiirengti isoriniai galm~o vaizdo veidrodziai. 7. Mokomosiose transporto priemonese papildomai turi butl !I'engta: 7.1. M1 ir N1 klasiu transporto priemonese - isorinis veidrodis vairuotojui desineje puseje, du isoriniai veidrodziai instruktoriui is abieju pusiu; 7.2. kitu klasuj tran~porto priemonese - du isoriniai veidrodziai is abieju pusiu instruktoriui. 8. Lie If L2e klases transporto priemonese turi buti vienas veidrodis kaireje puseje. ~. L3e, ~4e, L5e, L6e ir L7e klasiu transporto priemonese turi biiti veidrodziai is a01eJlI PUSlq.

120

Saugos diriai. 1. Transporto priemoniu saugos ditiai ir j4 tvirtini.mo tasku skaicius turi atitikti Pagrindiniu techniniu reikalavirnu keliu transporto priernonems XX skyriaus reikalavimus. 2. Juostos privalo buti neitrukusios, uzraktai - nesugede.

8 grupe, Papildomi reikalavimai autobusams ir trolelbusams .

. ~'ure~ai!r~n~e~os. 1. Turi biiti [rengti kaip numatyta gamintojo. 2. Turi buti patikimai pntvirtinti, 3. Neturi btiti pazetdimu, galincii; kelti P<[VOjl! keleiviams

v ~.v~~iniai. iSe~imai. .1. !uriv biiti atitinkamai pazyrneti. 2. Turi buti neuzstatyti pasaliniais daiktais ar kitaip uzblokuoti. 3. Turi buti numatyti avarinii] igeji.ml! atidarymo [taisai arba irankiai,

9 grupe, Papildomi reikalavimai Iengviesiems taksi automobilimns.

Horine isvaizda, 1. Isorines kebulo detales ttui bfiti g res estctines isvaizdos: nedeformuotos, nepaveiktos korozijos, nudazytos tam skirtais dazais, 2. Turi biiti visi gamintojo numatyti isoriniai apdailos elementai. 3. Stiklai turi biiti nepazeisti, 4. Lengvasis taksi automobilis turi buU apipavidalintas pagal Lietuvos Respublikos susisiekirno ministro nustatytus reikalavimus.

Durys, bagazines dangtis. 1. Turi lengvai atsidaryti ir uzsidaryti. 2. 'Iuri patikim.ai fiksuotis uzdarytoje padetyj . 3: l?urq l~ngq kelikJj.~ ~riva~o ve~~i. 4. Du~ rankenos turi butl nepazeistos. 5. Lengvieji taksi automobiliai tun tureti ne maziau kaip 3 sonines duris.

Salona.s ir ba~aZine. 1. Turi biiti tvarkingi ir geros estetines isvaizdos: sedynes, salo?as, JO apdaila, bagazine turi biiti svarus ir nepazeisti, 2. Turi biiti [rengti sedynese galvos atlosai, jeigu jie numatyti gamintojo.

Atpaiinimo ienklas-pJafonas.l. Turi [sijungti/issijungti apsvictimas, is,iullgusluungus taksometra, 2. Turi bUti be didesniu pazeidirnq. 3. Turi alilikti savivaldybes nustatytus reikalavimus.

Valstybinio numerio zenklai. Turi buti taksi autornobilio valstybinio nurn rio zenklas.

10 grupe, Papildomi reikalavimai tarptautiniu vezirm] tnmSI)Orto priemonems. Identifikavimo numeris. Privalo buti nuroclytas transporto pricmoncs identifikavimo lenteleje ir pakartotas ant rerno (kebulo).

I1gq ir sunkiu transporto priemoniq ienidinimas. 1. N2 klases automobiliai, kuriu bendroji mase didesne kaip 7,5 t, ir N3 klases (isskyrus balninius vilkikus) automobiliai, tail pat Il ir III klases sujungti autobusai bei 01, 02 ir 03 klasiu prickabos/ puspriekabes, kuriu ilgis (iskaitant grazula) didesnis kaip 8 rn, ir 04klases priekabos/puspriekabes privalo biiti pazenklintos sertifikuotais ilgL). ir sunkiu transporto

priemoniu skiriamaisiais zenklais. .

2. Zenklai turi buti svarus, tinkamai pritvirtinti ir be didesniu pazeidimu,

* * *

121

MAKSlMALUS LEIDZlAMI TRANSPORTO PRIEMONI1,! MATMENYS, LEIDZlAMOS ASIES (ASI1J) APKROVOS, LEIDZIAMOS BENDROSIOS MASES

Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. [sakyrnu Nr. 3-66.

Istraukos:

I. Maksimaliis Ieidziami transporto priemoniu, isskyrus tas, kurios turi ne daugiau kaip 8 sedimas vietas keleiviarns if 1 viet'! vairuotojui, matmenys (metrais)

1. I1giai:

1.1. motorines transporto priernones (isskyrus 12,00 m autobusus), priekabos -12,00m

1.2. sujungtos transporto priemones (vilkikas Sl.l puspriekabe) -16,50 ill

1.3. autotraukinio (automobilio su priekaba), sujungto arba su priekaba autobuso -18,75 m

1.4. dviejq tiltu autobuso -13,50m

1.5. autobuso su daugiau nei dviern tiltais -15,00m

1.6. pakrauto autovezio (automobiLio su priekaba) - 20,75 ill

2. Plociai:

2.1. visq keliu transporto priemoniu - 2,55 ill

2.2. refrizeratoriaus su siluma izoliuojanciomis sienelemis - 2,60 m

3. Aukstis:

3.1. visu keliu transporto priemoniq, iss~rus transporto priemones, vezancias

konteinerius, aukstesnius kaip 2,6 m (9 pedes if 6 coliai) pagal ISO standartus ..... - 4,00 m 3.2. transporto priemoniu, vezanciu konteinerius, aukstesnius kaip 2,6 m

(9 pedes it 6 coliai) pagal ISO standartus - ne daugiau kaip - 4,15 m

4. Visos keliu judancios transporto priemones ir kombinuotos transporto priemones

turi vaziuoti ziedu, kurio isorinis ir vidinis spindulys yra atitinkamai lygits 12,5 m ir 5,3 m 5. Didziausias atstumas nuo puspriekabes sukabinamojoserdeso iki jos kebulo

galines sieneles -12,00m

II. Maksimalios leidziamos transporto priemoniu bendrosios mases (tonomis)

1. Autotraukiniu priekabos:

dviases - 18 t

triases - 24 t

2. Kombinuotos transporto priemones:

2.1. penkiaasis arba sesiaasis autotraukinys ~ - 40 t

2.2. penkiaases arba sesiaases sujungtos transporto priernones, susidedancios is

triasio vilkiko su dviase ar triase puspriekabe 20, 30, 40, 45 pedu konteineriq

(pagamintu pagal ISO) kombinuotam vezimui - 44 t

2.3. keturasis autotraukinys -:36 t

2.4. keturases sujungtos transporto priemones, susidedancios is dviasio vilkiko ir

dviases puspriekabes, kai atstumas tarp puspriekabes a8i4 didesnis kaip 1,80 m if puspriekabes sudvejintomis asirnis didziausia leistina bendroji mase 20 t, 0 automobilio 18 t, kurio varanciosios asies ratai suporinti ir jq pakaba pneumatine ....... - 38 t 3. Pavieniai automobiliai:

3.1. dviasiai - 18 t

3.2. triasiai - 25 t

kai varanciosios asies ratai suporinti if ju pakaba pneumatine - 26 t

3.3. keturasiai su dviem valdomosiomis asirnis - 31 t

kai varanciosios asies ratai suporinti ir ju pakaba pneumatine - 32 t

4. Triasiai sujungti autobusai - 28 t

III. M~si~alios leidzian:?s transporto priemoniu asies (asiu) apkrovos (tonornis):

Pavienes asys I nevaranciosios asys - 10 t

IV Transporto priemoniu, tenkinanciu II skirsnio salygas, tarn tikros charakteristikos:

Visu keliu transporto priemoniu varanciosios asies apkrova turi buti ne mazesne kaip 25 % pavienes arba kombinuotos transporto priemones bendrosios mases.

122

* * *

c @nnectiOn.lt

123

c@nnection.lt

Eismas ratn

124

AM

Mopedai ir lengvieji keturraciai motociklai,

15 metq

Al

Motociklai, kuriu variklio darbinis ttiris didesnis kaip 50 (;1113,

bet ne didesnis kaip 125 cnr' ir jl! galla nevjr~jj'l lJ kW. '16 metu

A

BI

Keturraciai ar triradial motociklui.

B

Automobiliai, kuriu didziausioji Ieidziamoji mase .s 3500 kg ir luriL1IYS ne daugiau karp astuonias sedirnas viclus be valruotojo vietos; sie autornobiliai gall i)iJ!i ~lIiu ngti su priekaba, kurios didziausio]! lclcJzlamojj mnsc -s 750 kg; sie automobiliai taip pat gali biit] sujuugt! su prickuha, kurios didziausioji leidziamoji mase > 750 kg, taciau jungi II io did~inusio,ji luidziamoji mage <:: 3500 kg, 0 priekabos didziausioji Il,)id~iElI1Hlji lllWi;,) luri buti ne didesne uz automobilio mase be krovinio.

B kategorijos auromobilio ir priukubos, kuBE 1J.'iJ·'1 ~ rios didziausioji leldziarno]! masl: ;;. 750 kg, B(jJZL~ junginiai.jei tasjunginys nepriskiriuruus pric B kategorijos.

18 metu

1.6 metu

l8 metu

18 metu

Automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir Dk:~ltcgOl'ijmnH ir IWI'I1! dld;:,iau-

i' sioji Ieidziarnoji mase > 3500 kg., hut 7.,00 kg; ~jc

.automobiliai g.ali birti sujungii ~II prickabomls, ku-

1"'i§ftJ , .~ ril! didziausioji leidiiamo;ji ll1:tsu 750 kg.

----

CI kategorijos automobiliu ir priekabu, kuriu clidz,i~I\.Isioji. Icid'li:-tlllOji, IlIHSU

> 750 kg, junginlal; ~1l1 [ungiult] did*,iau-

CIE sioji leidziamoji rnmic 1_ (JOO kg,!l prickabos diciz,i<:lllSioji li.li.d~,ialll11.ii 11iuNe II.C eli-

de5ne liZ autornohiliu 1Il:1~~ Ill) kl'-';o-;-v':'::itl;-;-ic""l.'---- _

Automobiliai, kurie nepriskiriami DI ir D katcgorijom» ii' k(lril) did~.iall-

sioji Ieidziamoji mase > 3500 kg; sios katcgorijos auunnuhilia! guli bflti

(~ sujungti su priekabomis, kuriu didfiausloji loidzinl1wji mn,~c .$ 750 kg; teise vairuoti suteikinrna lik l.ui,~u,~ ak(I.) nuxlatyta tvarka igijus pradine f11'llfeHiny kvtllil'ilmci,jq vdJi krovinius arb" nu.LI 21 nidi),

(' kategorijos automobiliu ir priekabu, kuril) did~illll~joji lcid~inmo:ii

mase > 750 kg, [uuglulal: tcisc vairuoti

'E suteikiarna tik luis '.~ <[ktt) nustutyta tvarka igijus prudinc 1)l'ol'esi!l9 kvalifikacija ve~ti krovinlus arba 11110 21 metu

CI

18 metu

l8 melt!

'L8 metu

18 metu

125

c@nnection.lt

MOTORINIl} TRANSPORTO PRIEMONllJ KATEGORIJOS IR NUSTATYTAS VAlRUOTOJlJ MINIMALUS AMZIUS *

Automobiliai, skirti vezti keleivius ir turintys daugiau kaip astuonias, bet ne daugiau kaip sesiolika sedimu vietu be vairuotojo vietos; sie

Dl automobiliai gali bfiti sujungti su priekabornis, kuriu didziausioji Ieidziamoji mase .::; 750 kg;

teise vairuoti suteikiama tik teises aktu nustatyta tvarka [gijus pradine profesine kvalifikacija vezti keleivius arba nuo 21 metu,

18 metu

DI kategorijos automobiliu if priekabq, kuriu didziausioji leidziamoji maksimali mase > 750 kg, junginiai; Sil! junginiu didziausioji

DIE leidziamoji mase .::; 12000 kg bei

priekabos didziausioji leidziamoji mase ne didesne uz automobilio mase be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vezti; teise vairuoti suteikiama tik teises aktu nustatyta tvarka [gijus p"radin<t profesine kvalifikacija vezti keleivius arb a nuo 21 metu,

18 metu

-

Automobiliai, skirti vezti keleivius

IT turintys daugiau kaip astuonias sedimas vietas be vairuotojo vietos; sie automobiliai gali buti sujungti D su priekaba, kurios didziausioji leidziamoji mase .::; 750 kg; suteikiarna

teise vezti keleivius reguliariais reisais, jeigu marsrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teises aktu nustatyta tvarka igijus pradine profesine kvalifikacija vezti keleivius, rtuo 21 metu vezti keleivius reguliariais reisais, jeigu marsrutas ne ilgesnis kaip 50 kill, arba tik teises aktq nustatyta tvarka igijus pradine profesine kvalifikacija vezti keleivius arba DUO 23 metu,

_.

• .;'0 "1~~ ['~::~~r::~~l'.;;:::r-;,~:%~

. . .'

18 metu

18 metu

T

21 metu

*

*

*

126

TURINYS KELIlJ EISMO TAlSYKLES:

I Bendrosios nuostatos 3

II S· t .isvkle . k

rose aisy ese vartojamos save os 3

III Bendrosios eisrno dalyviu pareigos 9

IV !ral~sport? pl:iemones vairuotoju, savininku ir valdytoju parcigos

II reikalavimai 10

V Vairuotojq pareigos pestiesiems .. 12

VI Pesciuju pareigos 14

VII Keleiviu pateigos 15

VITI Papildomi reikalavimai dviraciu vairuotojarns ,." .. ", , l6

IX Papildomi reikalavimai vadeliotoj a111S, gyvu I i l) nr pu U k~ i I) varovams,

raiteliams 17

X Eismo reguliavimo signalai ,,, ,, 18

XI [spejamieji signalai 21

XII Sviesos prietaisu naudojimas 22

XIII Vaziavimopradziairmanevravimas 23

XIV Transporto priemoniu issidestymas kelyje 25

XV Vaziavimo greitis , ,., 26

XVI Lenkimas .,,, .. ., .. ,, ,, 28

XVII Sustojimas ir stovejimas 30

XVIII Vaziavimas per sankryzas " .. " "" "."" 33

XIX Vaziavimas per gelezinkeliu pervazas 35

:xx Eisrnas automagistralese ir greitk liuos \ " 37

XXI Eismas gyvenamojoje zonoje " , " "." 37

XXII Marsrutiniu transporto priemoniq pirrncnybe .. , 37

XXIU Neigaliuju transporto priemoniu eisrnas ", " " 3 )

XXTV Specialiqju transporto priernoniq cismn ypalLLllud " .. ""."'''".",, 38

XXV Keleivill vezimas "" , " 39

XVI Saugos dirzu naudojirnas , 40

X vn Kroviniu vezimas , , .. """ ,,.,,"""" .. " 41

X XVIII Transporto priemoniu vilkimas , " ,.,.,.,., ,.,.,., 42

XXIX Mokymasvairuoti " .. " .. " 43

. X Eismo dalyviu pareigos ivykus cisrno [vykiui "" " 44

,,'\ I Reikalavimai transporto priernoncms it" pril'kI1IHlIll,~ " " 46

\ II Papildomi saugaus eismo reikalavi rnui " .. " " , .. ,,,",, , 47

:\ III Baigiamosios nuostatos " "., .. ".,'''" ""''"., ",, 47

KELIT,i EISMO TAISYKLH,J PIHlO)AI:

I pl'l,'.11I1' KELJO ZENKLAI "" , ,."." 48

, pl'icdns KJ NTAMOS INFORMACIJ OS )(..:1.10 Z,II:N I" Ll,lI'AVYZJ)ZIAI ss

.1 priedns KELIT,i ZENKLlNlMAS I R.J() CIIAltt\h.T)I;(UH'I'II~OH 86

'1)I·lcdas TRANSPORTO PIUEMONH,J SI<i.HUAMIKII II{ INII'ORMACl-

NIAI ZENKLAI TUANSPOR'l'O I'HIEMONil;~·m 93

127

PRIEDAI:

Kai kurie kelio zenklu deriniai , , ,.... 83

Kelio elementai (KET II skyrius. 3 - 6 psl, Priedas) 96

Eismo reguliavimo signalai (KET Xskyrius.18 psl, Priedas) 96

Motoriniu transporto priemoniu vairuotoju egzaminavimo salygu it

tvarkos aprasas (istraukos) 97

Keliu transporto priemoniu valstybmes technines apziuros atlikimo taisykles 97

B 1 ir B specialiuju vaziavimo rnanevru aiksteleje schema. 98

Patikrinimo klausimai pries vairavimo egzamina Bl ir B kategorijos

transporto priemones kandidatui i vairuotojus .. 99

Specialisto patarimai pries vairavimo egzamina 99

Kandidatui i vairuotojus privalu zinoti ispejamuju ir kontroliniu lempuciu,

esanciu prietaisu skydelyje, reiksmes , 100

Specialieji vafiavlmo manevrai Bl, B transporto priemonems:

1. [sibegejirnas (30 - 40 km/h greiciu) ir tikslus sustojimas nurodytoje vietoje 101

2. Apsisukimas riboto plocio juostoje, naudojant atbuline eiga ir ne daugiau

kaip tris kartuskeiciant vaziavimc krypti 101

3. Sustojimas ir pajudejimas is vietos [kalneje, taip, kad transporto priemone

nepariedetu atgal 102

4. 'Iransporto priernones statyrnas stovejimo aiksteleje statmenai galu 102

5. 'Iransporto priemones statymas stovejimo aiksteleje istrizai galu 103

6. Transporto priemones statymas stovejimo aiksteleje Iygiagreciai vaziuo-

jamosios dalies krastui : 103

7. Vaziavimas atbulomis su posukiu i desine arba i kaire neisvaziuojant is eismo juostos ribu ir sustojimas lygiagreciai vaziuojamosios dalies krastui ...... 104 Egzaminas realiame keliq eisme:

Pasiruosimas vaziuofi , , 104

Vaziavimo pradzia ir manevravimas (KET XIII skyrius) , ; 105

Transporto priemoniu issidestymas kelyje (KET XIV skyrius) 105

Vaziavimo greitis (KET XV skyrius) , 105

Lenkimas (KET XVI skyrius) , - 106

Vaziavimas per sankryzas (KET XVIII skyrius) 106

Sviesoforo signalai ir jl) reiksmes 107

Kaimyniniu valstybiu Keliu eismo taisykliu kai kurie ypatumai 108

Kaimyniniu valstybiu tramvaju eisrno kai kurie ypatumai 109

Keliu transporto priernoniu klasifikavimo ir jll kebulu kodavimo taisykles 112

Techniniai motoriniu transporto priemoniu ir jl) priekabu reikalavimai 114

Maksimaliis leidziami transporto priemoniu matmenys, leidziamos asies

(as.il!) apkrovos, leidziamos bendrosios mases 122

Kelio zenklu galiojimas 123

Eismas ratu 124

Motorini~.transporto priemoniu kategotijos ir nustatytas vairuotoju mini-

malus arnZlUS , , 125

*

*

*

128

Autornobilis nera zemdirbio vezimas traukiuruus vieno arkiiuko. Tiesa - arkliukas mieganti vadeliotoja parvezdavo namo. Su uuturnobiliu kitaip, ncsamoningai vairuoj amas nuveza kitais keliais. Siuolaikinis autumobilis - pakan ka rnai paliki IW1S fill salyga, kad ir jovairuotojas tinkamai samprotuuja.

Pilietis nuo mazens zino - nereikia kisti pir~llI· Imp duru, ziemfllnizyti salt'l gclcii i r t.t. Patogiai [sitaisius uz transporto priemnnrx vairo pageidnut ina neuzrnirsti, kadsalia vyksta realus gyvenimas. Antotranspnrto inzinierius Kastytis Povilaitis

Eal

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->